Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2009 m. vasario 2 d. - Strasbūras

18. Laukinė gamta Europoje (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – trumpas G. Hegyi pranešimo Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu (A6-0478/2008) dėl laukinės gamtos Europoje (2008/2210(INI)) pristatymas.

  Gyula Hegyi, pranešėjas. – (HU) Apie 46 proc. žemės ploto galima laikyti gamtine aplinka – natūralia, žmonių civilizacijos nepaliesta laukine gamta. Tačiau Europoje laukinė gamta sudaro tik 1 proc. visos teritorijos. Turime padaryti viską, ką galime, kad būtų užtikrintas bent jau likusios laukinės gamtos, to 1 proc. išsaugojimas ateities kartoms. Toks yra mano pranešimo tikslas, ir aš tikiuosi, kad sustiprinta laukinės gamtos zonų apsauga anksčiau ar vėliau bus įtraukta į ES teisėkūrą. Viena vertus, į ją žiūrima kaip į tai, ko reikia bijoti ir vengti, kur slypi ir mūsų laukia pabaisos ir nežinomi pavojai, kaip teigiama daugelyje liaudies pasakų. Kita vertus, į ją žiūrima kaip į patrauklią, malonią vietą, kuri suteikia mums laikiną prieglobstį nuo miestų ir pramoninės civilizacijos streso.

Literatūroje anglų kalba šia tema skiriama konservavimo – tai yra, tinkamo naudojimosi gamta ir apsaugos – kitaip tariant, gamtos saugojimo nuo viso žmonių naudojimosi – sąvokos. Šių filosofinių diskusijų mano pranešimas neaprėpia, bet protokolui aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad tvariąją plėtrą laikau idealiu sprendimu. Laukinės gamtos negalima uždaryti banko saugykloje kaip karolių vėrinio arba akcijų sertifikatų paketų. Mes turime teisę atskleisti jos vertybes. Taigi mes turime saugoti gamtą – bet ir sudaryti sąlygas naudotis ja žmonėms.

Europos teritorija yra pernelyg maža, kad joje galėtų būti jos piliečiams uždraustų zonų. Gamtos pažinimas ir susidūrimas su sąlygomis, kurias žmonija patirdavo prieš susikuriant civilizacijai moko pagarbos gamtai ir gali būti aukštos kokybės turizmo pagrindas. Drauge šios teritorijos yra nepaprastai jautrios aplinkos pokyčiams, kuriuos sukelia žmonės – pavyzdžiui, dėl motorizacijos, chemikalų ir klimato kaitos – bei dėl svetimų augalų ir gyvūnų rūšių atsiradimo. Turime būti atsargūs, kad lankytojai nesukeltų pavojaus laukinei gamtai, todėl visos turizmo rūšys turi būti prižiūrimos konservavimo ekspertų. Tvariojo turizmo plėtrą reikia derinti su šių teritorijų apsauga, ir visos procedūros turi būti skirtos laukinės gamtos apsaugai.

Laukinėje gamtoje glaudžiasi daugybė rūšių – pavyzdžiui, rudieji lokiai, vilkai ir lūšys, kurios negalėtų išlikti netgi lengvai pakitusiomis sąlygomis. Europoje dar yra daug rūšių, tebelaukiančių, kol bus atrastos ir aprašytos. Dauguma jų gyvena dirvoje arba pūvančioje medienoje ir yra labai jautrios pokyčiams. Šios neliestos sritys gerai tinka evoliucijai, gamtoje vykstantiems natūraliems pokyčiams tyrinėti. Laukinės gamtos zonos daugiausia priklauso „Natura 2000“ tinklui, bet joms reikalinga griežtesnė apsauga. Todėl mano pranešime Europos Komisija raginama dirbti su valstybėmis narėmis, nurodyti likusius Europos laukinės gamtos regionus ir parengti sustiprintos jų apsaugos strategiją. Reikia nustatyti nepaliestų vietų natūralias vertybes ir buveinių ypatumus bei užtikrinti jų tolesnę apsaugą. Ekspertai man patarė, kad mes turėtume galvoti ne apie naujų teisės aktų kūrimą, o įdiegti specialesnę ir griežtesnę laukinės gamtos zonų apsaugą pagal „Natura 2000“ reglamentus. Kadangi „Natura 2000“ finansavimas visais atžvilgiais yra prieštaringas ir susilaukia daug teisėtos kritikos, mes bet kuriuo atveju turėsime kitos Parlamento sesijos metu, vėliausiai – rengiant naują biudžetą, pakeisti atitinkamus reglamentus. Tai taip pat galėtų būti gera proga teisiškai apibrėžti laukinę gamtą ir sustiprinti jos apsaugą.

Mano šalyje esanti Agteleko stalaktitų ola taip pat priskiriama laukinei gamtai. Dalis šio objekto yra kaimyninės Slovakijos teritorijoje. Aš labai džiaugčiausi, jeigu vengrų ir slovakų gamtosaugininkai galėtų sėkmingai bendradarbiauti kurdami Saugomų teritorijų tinklo (PAN) parką, nes PAN parkų tinkle buvo sėkmingai sukurta visos Europos laukinės gamtos apsaugos sistema.

  Viviane Reding, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, sustabdyti biologinės įvairovės nykimą yra Sąjungos ir Komisijos prioritetas. Tai tiesiog klausimas dėl gyvybės Žemėje ateities. Tačiau, nepaisant biologinės įvairovės apsaugos esminės svarbos, pažanga kol kas yra ribota.

2008 m. gruodį Komisija pirmąjį išsamų pažangos Europos bendrijos ir valstybių narių lygiu įvertinimą. Nepaisant teigiamų permainų pastaraisiais metais – pavyzdžiui, Natura 2000 tinklo – ES laukinę gamtą nuolat tebeniokoja buveinių suardymas, tarša, klimato kaita ir invazinių svetimų rūšių poveikis. Komisija padarė išvadą, kad vargu ar mes pasieksime savo 2010 tikslą sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir kad reikės tolesnių intensyvių pastangų – tiek valstybių narių, tiek ES lygiu.

Esant tokiai padėčiai, Komisija džiaugiasi nuoseklia Parlamento parama pastangoms apsaugoti turtingą ir įvairų Europos gamtos paveldą. Mes labai džiaugiamės G. Hegyi iniciatyva parengti šią svarbią rezoliucija dėl laukinės gamtos Europoje.

Norėčiau pradėti bendra pastaba, kad daugeliu pranešime nurodytų klausimų toliau domisi komisija.

Pavyzdžiui, 2008 m. gruodį Komisija priėmė komunikatą „ES invazinių rūšių strategijos kūrimas“. Be to, mes bendrai svarstome ES biologinės įvairovės politikos ateitį ir tikimės Europos Parlamento įnašo į šiuos klausimus. Reikia rimtai galvoti apie įgyvendinimo tobulinimą ir biologinės įvairovės ir klimato kaitos tarpusavio santykį.

Be to, prie pranešimo svarbu pridėti vieną paaiškinimą. Vyksta mūsų aplinkosaugos teisės aktų vertinimas – rengiamos vadinamosios 17 straipsnio ataskaitos, tačiau dabar nėra mūsų teisės aktų keitimo planų, ir pagrindinis dėmesys skiriamas veiksmingesniam įgyvendinimui.

Grįžtant prie laukinės gamtos temos, Europa yra tankiai apgyventa, ir tik 1-2 proc. teritorijos nėra paveikti žmogaus. Bet nors šių laukinių teritorijų plotas yra nedidelis, jos yra labai vertingos tiek mokslo, tiek kultūros atžvilgiu. Jos netgi gali būti Europos bendradarbiavimo ir integracijos simbolis, kaip Vokietijos Bavarijos ir Čekijos Bohemijos miškų nacionalinio parko abipus sienos atveju.

Dauguma šių teritorijų jau priklauso „Natura 2000“ tinklų. Tačiau projekte raginama dar kartą pažvelgti į laukines ir beveik laukines ES teritorijas ir pagalvoti, ar yra atvejų, kai papildomi Europos veiksmai galėtų padėti saugoti šias ypatingas vietas. Komisija užsakė nemažai studijų ir bendradarbiauja su ES pirmininkaujančia Čekija. 2009 m. gegužę Prahoje įvyks konferencija. Joje bus pateikta praktinė klausimų, susijusių su laukinės gamtos plotais Europoje, svarstymo ir priemonių jos konservavimui užtikrinti nustatymo programa.

Baigdama norėčiau patvirtinti, kad Komisija pripažįsta, jog Europos kraštovaizdis – tai ilgo žmonių veiklos proceso padarinys. „Natura 2000“ yra pagrįsta gyvo kraštovaizdžio, išlaikančio gamtos ir žmonių poreikių pusiausvyrą, koncepcija. Mes tikrai nesiekiame iš naujo paversti mūsų esamus kraštovaizdžius laukine gamta, tačiau mums reikia viešai įsipareigoti saugoti likusius paskutinius laukinius Europos plotus.

Todėl Komisija mano, kad Europos Parlamento rezoliucija yra savalaikė. Tai labai sveikintinas įnašas į Prahos konferenciją. Didelis ačiū pranešėjui.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, dėl tvarkos norėčiau pareikšti protestą dėl piktnaudžiavimo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią vyksta svarbiausios diskusijos, bei dėl vis liberalesnio jos taikymo.

Aš keliu šį klausimą, kadangi ypač norėčiau pakalbėti apie puikiai parengtą G. Hegyi pranešimą, ir kai kurie mano kolegos tikrai norėtų pasvarstyti dalykus, dėl kurių mano komitete ir kitų kolegų pagrindiniuose komitetuose nediskutuojama, tačiau man nesuteikiama teisė apie tai kalbėti plenariniame posėdyje.

Praeitą savaitę PPE-DE frakcijoje mes tiek darbo grupės, tiek visos frakcijos lygiu labai sunkiai ir karštai ginčijomės dėl įvairių Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnio 2 dalies punktų mūsų šios savaitės darbotvarkėje. Aš išties manau, kad mums reikia skubiai peržiūrėti šią taisyklę. Aš žinau, kad tai yra Parlamento nustatyta taisyklė ir kad ją pasirašė patys Parlamento nariai, bet manau, kad daugelyje mūsų darbotvarkės punktų – svarbiausiuose mūsų darbotvarkės punktuose – piktnaudžiaujama mūsų gera valia, ir mums vis mažiau leidžiama diskutuoti.

  Pirmininkas. – A. Doyle, mes tikrai mielai atsižvelgsime į Jūsų pareiškimą, bet norėčiau Jums priminti, kad dėl 45 straipsnio sprendžia pirmininkų konferencija ir kad joje yra vertinami balsai – tai yra, didelės frakcijos, ypač jūsiškė, turi daug galios spręsti, kas turėtų būti leidžiama plenariniame posėdyje pagal tą ar kitą straipsnį.

Aš Jums šiek tiek pritariu; turiu pasakyti, kad mes, ko gero, nuo per didelės tolerancijos nukrypome į per didelį griežtumą, o tiesa tikrai yra kažkur viduryje.

Tačiau nesirūpinkite, mes šį klausimą svarstysime.

Jūs, ponios ir ponai, taip pat turėtumėte kreiptis į savo frakcijų pirmininkus. Manau, kad taip šiuo atžvilgiu bus geriausiai suprasta, ką jūs norite pasakyti.

Klausimo svarstymas baigiamas.

Balsuojama bus rytoj.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Nicodim Bulzesc (PPE-DE), raštu. Aš buvau šio pranešimo dėl laukinės gamtos Europoje šešėlinis pranešėjas, ir norėčiau pasveikinti savo kolegą Gyulą Hegyi atlikus šį darbą.

Norėčiau paminėti du dalykus:

Visų pirma, mums išties reikia sudaryti paskutinių laukinės gamtos plotų Europoje žemėlapius. Žinoma, to negalima atlikti nepateikus „laukinės gamtos“ sąvokos apibrėžimo, todėl raginu Europos Komisiją padirbėti šioje srityje.

Antra, norėčiau pakalbėti esminiu šio pranešimo klausimu – būtent, dėl žmonių buvimo ir turizmo. Negalima žmonėms drausti būti gamtoje; priešingai, žmones reikia supažindinti su jų šalies gamtos grožiu, kad ją labiau saugotų.

Mes turime remti tvarųjį turizmą tuose plotuose ir mokyti tų vietų tvarkytojus išlaikyti ir saugoti laukinę gamtą.

Todėl aš prisijungiu prie pagrindinių šios srities NVO reikalavimo ir prašau Europos Komisijos pateikti kai kurias laukinės gamtos apsaugos Europoje gaires.

  Magor Imre Csibi (ALDE), raštu. – Laukinė gamta įvairiems žmonėms gali reikšti skirtingus dalykus. Aš asmeniškai laukinę gamtą suvokiu kaip žmonių veiklos nepaliestus plotus, kuriuose vyrauja natūralūs procesai. Todėl man regis, kad turizmo laukinėje gamtoje skatinimas tiesiog prieštarauja „laukinės gamtos“ sąvokai. Kita vertus, aš sutinku, kad tinkamai tvarkomas tvarusis turizmas gali suteikti vietos bendruomenėms ekonominį akstiną išlaikyti gamtos ir kultūros paveldą.

Tačiau turizmo laukinėje gamtoje paklausos augimas apsunkina tas vertybes, kurių ieško turistai ir gali pagreitinti trapių ekosistemų suardymą. Čia galima būtų atverti aukštos kokybės tvariajam turizmui, nedarančiam neigiamo poveikio vietų konservavimo tikslams, ribotą laukinės gamtos plotų dalį. Turizmo veikla turėtų būti leidžiama nustatant griežtas sąlygas – pavyzdžiui, ribojant turistų skaičių per dieną, ir vadovaujantis patikimu tvariojo turizmo planu, remiančiu konservavimo iniciatyvas ir skatinančiu atsakingą laukinės gamtos pažinimą. Turizmo planai ir subjektų veikla turėtų būti vertinama taikant nuodugnius vertinimo mechanizmus, specialiai pritaikytus laukinės gamtos plotams. Reikia siekti, kad turistai ir verslininkai suprastų, jog laukinė gamta reiškia ne tik laisvę, bet ir atsakomybę.

  Vasilica Viorica Dăncilă (PSE), raštu. – (RO) Gamtos turtai turi būti išsaugoti ateities kartoms. Šiuo atžvilgiu Rumunija yra viena šalių, turinčių nemažai įvairios floros ir faunos. Tačiau norint pasiekti šį tikslą Europos Sąjunga turi išplėsti Bendrijos fondų, skirtų laukinės gamtos konservavimo veiklai, panaudojimą. Todėl Komisija per Kaimo plėtros formą turėtų skirti didesnių sumų aplinkosaugos projektams Europos žemės ūkio sektoriuje, aiškiai siekdama finansuoti laukinės gamtos konservavimo veiklą.

Kita vertus, Europos Komisija turėtų nustatyti aiškių finansinės paramos greta tokių plotų esančioms vietos bendruomenėms taisyklių paketą kuris sudarytų sąlygas reguliuojamam turizmui konservuotinose teritorijose ir teiktų toms bendruomenėms ekonominės naudos.

Be to, Komisija turi skatinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą abipus sienų įgyvendinant dviejų arba daugiau šalių teritorijoje esančių laukinės gamtos plotų konservavimo projektus.

  Daniel Petru Funeriu (PPE-DE), raštu. – (RO) Europos biologinė įvairovė – tai brangiausiai paveldas, kokį mes galime palikti ateities kartoms. Aš sveikinu šį pranešimą dėl Europos laukinės gamtos plotų ir jam pritariu. Norėčiau atkreipti dėmesį į nerimą keliančią ploto, kurio biologinė įvairovė yra didžiausia Europoje – Dunojaus deltos – būklę. Ši delta nuolat kenčia nuo brakonierių agresijos aktų, nelegalios ekonominės veiklos, taip pat nuo nekontroliuojamo turizmo. Vienas didžiausių Dunojaus deltą niokojančios agresijos šaltinių – tai deltos ir kaimų, esančių palei Rumunijoje tekančius Dunojaus intakus, gyventojų informuotumo stoka.

Naudodamasis šia proga, norėčiau paraginti Komisiją ir Tarybą remiantis šiuo pranešimu kuo greičiau apsvarstyti specialias priemones, kurių tikslas būtų: sudaryti darbo grupę padėčiai Dunojaus deltoje ištirti, sukurti veiksmingas švietimo apie aplinką programas, skirtas gyventojams, darantiems tiesioginį poveikį srities biologinei įvairovei ir nustatyti biologinės įvairovės apsaugos standartus.

Drauge laukinės gamtos Europos Sąjungoje, ypač Dunojaus deltoje, negalima apsaugoti netaikant panašių priemonių su ES besiribojančiose šalyse. Todėl raginu Komisiją ir Tarybą santykiuose su tomis šalimis paspartinti dialogą ir specialių priemonių įdiegimą.

  Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu. – (RO) Turint omenyje, kad 2007 m. priimant rezoliuciją dėl biologinės įvairovės nykimo sustabdymo iki 2010 m. numatytų įsipareigojimų įgyvendinti nepavyks, laukinės gamtos plotų apsauga skatinant plėtojant ir finansuojant veiklą keičiantis klimatui ir turizmui darant neigiamą poveikį – tampa prioritetu.

Pasiūlymas sudaryti Europos laukinės gamtos žemėlapių kūrimo sistemą padėtų nustatyti biologinę įvairovę turinčias ir nepažeistas sritis, kurioms reikės daugiau dėmesio ir nemažų valstybių narių pastangų siekiant jas išsaugoti. Informavimo kampanijos gerinant visuomenės informuotumą apie laukinės gamtos sritis, aukštos kokybės tvariojo turizmo įdiegimas bei Paukščių ir Buveinių direktyvų įgyvendinimas – tai tik kelios priemonės, padėsiančios mums apsaugoti tas sritis.

Europoje jau yra aštuoni nacionaliniai parkai, tarp jų – Retezato nacionalinis parkas Rumunijoje. Šie parkai priklauso Saugomų teritorijų tinklui (PAN). Šis tinklas atsako už laukinės gamtos teritorijų administravimą ir jungia visas nacionalines valdžios institucijas ir vietos turizmo agentūras, dalyvaujančias užtikrinant tvariojo turizmo plėtrą. Europos komisiją turėtų remti šią iniciatyvą ir bendradarbiauti su šiuo tinklu, kad būtų keičiamasi informacija ir gerąja patirtimi.