Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2009 m. vasario 2 d. - Strasbūras

19. Tvarios bendrosios ir verslo aviacijos ateities darbotvarkė (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. – Kitas punktas – trumpas L. Queiró pranešimo Transporto ir turizmo komiteto vardu (A6-0501/2008) dėl tvarios bendrosios ir verslo aviacijos ateities darbotvarkės (2008/2134(INI)) pristatymas.

  Luís Queiró, pranešėjas. − (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, iki šiol bendrosios ir verslo aviacijos sektoriui nebuvo specialiai skiriama dėmesio Europos lygiu. Taigi šis pranešimas politiškai svarbus todėl, kad dabar Komisija ir Parlamentas pirmąkart ištyrė šią veiklą, vis greičiau augant tiek jos apimčiai, tiek ekonominei reikšmei.

Skaičiai kalba patys už save: vien tik verslo aviacijos srityje daugėja mažų ir vidutinių įmonių, manoma, kad orlaivių skaičius ateinantį dešimtmetį turėtų padvigubėti iki 3 500, o metų apyvarta siekia daugiau kaip 25 milijardus eurų. Visoje Europoje ji tiesiogiai ar netiesiogiai suteikia 154 000 darbo vietų. Drauge su bendrąja aviacija, kurioje, skaičiavimų duomenimis, yra nuo 30 000 iki 50 000 orlaivių, šis sektorius sudaro apie 9 proc. viso oro eismo ir auga greičiausiai Europoje – dukart greičiau nei visas kitas eismas.

Verslo aviacijos segmentas teikia svarbios socialinės ir ekonominės naudos: lanksčiai užtikrindama gabenimą iš vieno taško į kitą, ji skatina piliečių judumą, įmonių produktyvumą ir regionų sanglaudą.

Bendrosios aviacijos sektorius teikia labai svarbias įvairių sričių paslaugas – nuo paieškos ir gelbėjimo aviacijos iki eismo reguliavimo, kartografijos ir laisvalaikio bei sportinės aviacijos. Be to, tai yra visam aviacijos sektoriui svarbus profesinių įgūdžių šaltinis.

Turiu dar paminėti šio sektoriaus Europos pramonę, kurios dalis pasaulinėje rinkoje nuolat auga ir dabar siekia apie 16 proc. – taigi ją būtina remti.

Dėl paties pranešimo aš, kaip pranešėjas, sutinku su Komisijos komunikate pabrėžta būtinybe ištirti specifines sektoriaus reikmes ir nustatyti svarbiausias jo temas. Pirmasis punktas yra susijęs su duomenų rinkimu ir yra pagrįstas būtinybe aprūpinti politinius sprendimus priimančius asmenis pakankamu kiekiu duomenų ir statistinės informacijos, kad jie galėtų geriau suprasti šį sektorių ir tinkamai jį reguliuoti. Antrasis punktas yra susijęs su proporcingumo principo taikymu reguliuojant sektorių. Pagrindinis klausimas – ar komercinių orlaivių veiklai reguliuoti skirtos taisyklės tiks paprastesnių ir mažesnių dažnai vienmotorių orlaivių veiklai.

Mes pritariame Komisijos ketinimui taikyti proporcingumo principą tiek rengiant taisykles, tiek jas įgyvendinant, visuomet turėdami omenyje būtinybę nesukelti grėsmės bendram saugumui. Taip yra, pavyzdžiui, pritaikant tam tikras Europos aviacijos saugumo agentūros (EASA) jau priimtas tinkamumo skraidyti taisykles veiklai su nekomerciniais orlaiviais, arba kai taikomos specialios taisyklės nustatant supaprastintas verslo aviacijos keleivių saugumo procedūras ir jų patikrinimo būdus.

Trečiasis punktas skirtas prieigos prie oro uostų ir oro erdvės problemai. Nustatyta: šiems orlaiviams paprastai būna sunku gauti prieigą prie didelių oro uostų, ir jie jau pradeda susidurti su panašiomis problemomis regioniniuose ir antraeiliuose oro uostuose. Sprendimų spektras siekia nuo optimalaus esamų pajėgumų išnaudojimo iki tarpsnių reglamentavimo peržiūrėjimo. Be to, būtina skatinti investavimą į mažus ir vidutinius oro uostus, kad daugėtų jungčių tarp įvairių Europos regionų ir miestų.

Dėl oro erdvės pajėgumo mes pabrėžiame Bendro Europos dangaus ir bendrosios įmonės SESAR reformų svarbą, ir dar kartą primename, jog reikia užtikrinti, kad mažiems orlaiviams nebūtų taikomi neproporcingai griežti reikalavimai dėl navigacinės įrangos, nors ji visuomet turi užtikrinti pakankamą saugumą.

Ketvirtasis ir paskutinis punktas skirtas aplinkos tausai šioje veiklos srityje. Nors maži orlaiviai išmeta mažiau CO2, vis tiek svarbu skatinti mokslo tyrimus, taikomąją veiklą ir inovacijas ne tik įgyvendinant „Švaraus dangaus“ ir CESAR (Mažų rentabilių orlaivių) iniciatyvas, bet ir naudojant mažiau taršius variklius ir švaresnius degalus.

Gerb. pirmininke ir Komisijos nare, baigdamas norėčiau pareikšti viltį, kad šiuo pranešimu suteikiamas pagrindas būsimoms įstatyminėms ir reglamentinėms priemonėms, kurios gali būti rengiamos šiam sektoriui. To nori Transporto ir turizmo komitetas, ragindamas Komisiją 2009 m. pabaigoje informuoti apie pažangą sprendžiant pranešime iškeltus klausimus. Tikiuosi, kad rytoj balsuojant šiam pageidavimui pritars didžioji šio Parlamento narių dauguma.

  Viviane Reding, komisijos narė. − Gerb. pirmininke, komisija pritaria šiam pareiškimui ir dėkoja pranešėjui bei komitetui už puikų darbą.

2008 m. sausį komisija pirmąkart paskelbė komunikatą dėl bendrosios ir verslo aviacijos. Po to 2008 m. balandį Taryba priėmė labai teigiamą išvadą, o dabar parengtas šis svarbus Parlamento pranešimas.

Bendroji ir verslo aviacija yra svarbus ES aeronautikos pramonės sektorius, kurio vertė per metus siekia apie 2.3 milijardų eurų. Šis sektorius daug investuoja į mokslo tyrimus ir taikomąją veiklą ir sparčiai auga. Šiam sektoriui priklauso daugiau kaip du trečdaliai visų ES sertifikuotų orlaivių.

Bendrąją ir verslo aviaciją sudaro daugiausiai mažos ir vidutinės įmonės. Be to, tai yra labai įvairus sektorius. Priderinant reglamentus reikėtų atsižvelgti į šį specifinį pobūdį – tačiau nesukeliant grėsmės saugai arba saugumui. Mums džiugu, kad Parlamentas skatina tokią nuomonę savo pranešime.

Artimiausioje ateityje savo pastangas turėtume nukreipti į tris pagrindines sritis: bendrų ES bendrosios aviacijos saugos standartų sukūrimą; nekomercinės aviacijos integravimą į naujos kartos Europos oro eismo reguliavimo sistemas (ATM); ir šiuo sektoriaus aplinkoje paliekamų neigiamų pėdsakų mažinimą.

Ateinančiais metais Komisija ketina pasiūlyti nemažai ES įgyvendinimo taisyklių, užtikrinančių vienodą nekomercinės aviacijos saugos lygį. Kaip nurodyta jūsų pranešime, mums reikia siekti, kad jos ne tik užtikrintų reikiamą saugos lygį, bet ir būtų proporcingos ir be reikalo neapsunkintų verslininkų.

Mes taip pat toliau kuriame būsimą Europos oro eismo reguliavimo sistemą (ATM), aiškiai suvokdami, kad oro erdvė yra bendras turtas, kuris turi būti saugiai prieinamas visiems naudotojams. Žiūrint iš bendrosios aviacijos perspektyvos, Bendras Europos dangus SESAR turės didžiausios reikšmės plečiant saugią prieigą prie oro erdvės ir aerodromų. Šios technologijos atvers kelią naujoms paslaugoms, kurių Europoje iki šiol dar nebuvo.

Pagaliau bendroji ir verslo aviacija, nepaisant technologinės pažangos, taip pat veikia aplinka bei, kaip ir platesnė oro linijų pramonė, turi prisidėti prie tokio poveikio mažinimo. Čia proporcingumas taip pat bus svarbus sektinas principas.

Komisija tikisi dirbti su Parlamentu pagal šį pranešimą ir informuos apie padarytą pažangą.

  Pirmininkas. – Klausimo svarstymas baigiamas.

Balsuojama bus rytoj.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142straipsnis)

  Bogdan Golik (PSE), raštu. – (PL) Pirmiausia noriu padėkoti Luisui Queiró už tokį Europos transporto ateičiai svarbų pranešimą.

Norėčiau pabrėžti bendrosios ir verslo aviacijos raidos bei šiam aviacijos sektoriui skirtos orlaivių gamybos pramonės svarbą. Nors Komisijos siūlomi sprendimai teisės aktų radikaliai nekeičia ir šiandien gali atrodyti nereikšmingi, negalima pervertinti jų įtakos aviacijos ateičiai, turint omenyje rinkos liberalizavimą ir oro transporto sektoriaus raidą Lenkijoje.

Komisija siekia palengvinti šio aviacijos sektoriaus raidą supaprastindama esamą reglamentavimo tvarką, priderindama procedūras prie naujų oro eismo valdymo formų bei peržiūrėdama jas jų proporcingumo atžvilgiu.

Akivaizdu, kad ši iniciatyva yra verta visiškos paramos. Tik reikia rūpintis, kad politikos formulavimo ir įgyvendinimo procesuose, planuojant ir gerinant pralaidumą būtų atsižvelgiama į visų kategorijų oro erdvės naudotojus. Tačiau, siekiant palengvinti tolesnes reformas, vis dėlto reikia sukurti pagrindinį Europos bendrosios ir verslo aviacijos duomenų rinkinį. Pagaliau taip pat būtina palengvinti šiam sektoriui prieigą prie užsienio rinkų, remiant naujų, konkurencingų technologijų raidą, tačiau drauge žiūrint, kad būtų laikomasi gamtinės aplinkos apsaugos principų.

  Louis Grech (PSE), raštu. – Aš pritariu šiam pranešimui, kadangi jame siekiama suderinti bendrosios ir verslo aviacijos taisykles Bendrijos lygiu bei padaryti jas aiškesnes. Tai greičiausiai augantis civilinės aviacijos segmentas Europoje, kurie teikia valstybėms narėms daug socialinės ir ekonominės naudos. Tačiau, norint tai kuo geriau išnaudoti, reikia nustatyti tinkamą reglamentavimą. Pavyzdžiui, šiuo metu trūksta patikimų duomenų apie šį sektorių, ir dėl valdymo, saugos ir saugumo priežasčių į šį trūkumą reikia skubiai atkreipti dėmesį.

Komisija turėtų aiškiai skirti plataus masto komercinių orlaivių veiklą nuo privačių lėktuvų. Teisės aktai turi būti proporcingi grėsmėms, kylančioms įvairių rūšių aviacijai, ir juose turi būti atsižvelgiama į aviacijos patiriamų sąnaudų naštą.

Būsimas reglamentavimas turėtų skatinti ir stiprinti pramonę, o ne ją riboti.

Rūpestį gali kelti tai, kad dauguma bendrosios ir verslo aviacijos nepatenka į Komisijos direktyvos, įtraukiančios aviacijos veiklą į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą, taikymo sritį. Turint omenyje spartų šio sektoriaus augimą, manau, kad jo poveikį aplinkai reikėtų vienaip ar kitaip kompensuoti.

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. – (PL) Šiais laikais, kai dažnai girdime žodį „krizė“, nėra lengva kalbėti apie stabilią bendrosios ir verslo aviacijos ateitį. Todėl dėkoju Luis‘ui Queiro, apsiėmusiam parengti šia tema pranešimą. Sveikinu. Esu įsitikinęs, kad būtent oro transportas gali būti viena iš pasaulio ir Europos ekonomikos varomųjų jėgų. Nepamirškime, kad broliai Wright‘ai atliko pirmąjį pasaulyje valdomą skrydį orlaiviu su varikliu vos prieš 106 metus (nors tepakilo vos į 40 metrų aukštį). Tai buvo tikrosios aviacijos pradžia.

Šiandien aviacija – tai išvystyta „skraidančių mašinų“, kurios vis geriau aprūpinamos įvairiausiais įrenginiais, gamybos pramonė. Aviacija – tai taip pat visa sudėtinga navigacijos ir skrydžių valdymo sritis, antžeminės oro uostų infrastruktūros statyba, saugumo sistema ir t.t. Turime suvokti, kad Europoje bendrojoje ir verslo aviacijoje naudojama apie 50 000 orlaivių, o sportui ir poilsiui – beveik keturis kartus daugiau nedidelių lėktuvų ir sklandytuvų. Šie skaičiai kalba patys už save.

Šia prasme labai svarbu užtikrinti reikiamą Europos oro erdvės ir pačių oro uostų pralaidumą. Čia norėčiau atkreipti dėmesį į regioninių oro uostų svarbą užtikrinant ES susisiekimo sanglaudą. Žinoma, kalbėdami apie oro transporto plėtrą negalime pamiršti su gamtine aplinka susijusių problemų.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. – (FI) Gerb. pirmininke, diskusija dėl aviacijos pramonės dažnai iškreipiama: į išmetimų problemas šališkai nukrypstama nuo oro eismo, tačiau žmonės nėra pasirengę įžvelgti jo potencialo. Žinoma aviacija ir oro eismas išmeta teršalus, tačiau lygiai taip pat akivaizdu, kad tai yra ateitis. Tai pasakytina apie komercinį oro transportą ir bendrąją ir verslo aviaciją.

Nors ES vidaus rinkos teisės aktai skirti daugiausia komerciniam oro transportui, verta pabrėžti, kad su bendrąja ir verslo aviacija susijusių klausimų vis dažniau iškyla įvairiose srityse – pavyzdžiui, klimato politikoje, aplinkosaugoje ir aviacijos saugume. Turint omenyje didėjančią ypač verslo aviacijos svarbą, tikrai reikia į šiuos sektorius atkreipti dėmesį ir užtikrinti jų konkurencingumą.

Norėčiau pareikšti susirūpinimą dėl aviacijos verslo sąlygų. Maži ir vidutiniai oro uostai turi esminės svarbos tiek bendrajai, tiek verslo aviacijai. Reikėtų propaguoti jų steigimą ir modernizavimą, o valstybes nares skatinti investuoti. Tačiau dėl tebesitęsiančio verslo aviacijos augimo vis labiau užkemšami naudojami oro uostai.

Žiūrint iš klimato apsaugos perspektyvos galima sakyti, kad nors mažesni orlaiviai neįtraukti į būsimą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą, sektoriuje yra rengiamas savanoriškas anglies dvideginio išmetimo kompensavimo mechanizmas. Tai rodo viso oro eismo plėtros potencialą. Bendrija turi padaryti viską, ką gali, kad būtų skatinami mokslo tyrimai siekiant sukurti modernesnius, mažiau energijos suvartojančius ir palankius aplinkai orlaivius. Reikia siekti ne ko kito, o teršalų neišmetančio oro transporto.