Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2009 m. vasario 2 d. - Strasbūras

20. Nediskriminavimas dėl lyties ir kartų solidarumas (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – A. Záborská pranešimo (A6-0492/2008) Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu dėl nediskriminavimo dėl lyties ir kartų solidarumo (2008/2118(INI)) trumpas pristatymas.

  Anna Záborská, pranešėja. − (SK) Visų pirma norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems EP nariams už pagalbą rengiant šį pranešimą savo iniciatyva. Balsavimas Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete buvo daug išsamesnių diskusijų ir pritarimo rezultatas.

Vyrai ir moterys, kurie šiandien dirba kurdami kartų solidarumo tinklus, nusipelnė pripažinimo. Jų pasiryžimas yra svarbus įnašas valstybių narių ir Europos naudai ir visuotinei gerovei. Deja, šis įnašas neįtraukiamas į valstybių narių statistinius duomenis ir ataskaitas. Todėl vyrai ir moterys gali būti pažeidžiami paslėptos diskriminacijos. Moterys ir vyrai turi teisę laisvai pasirinkti tinkamą ir patogią profesinę veiklą. Visuomenės pareiga yra užtikrinti šią pasirinkimo laisvę ir nediskriminuoti jokios veiklos vien todėl, kad ji nepatenka į įprastinę oficialios darbo rinkos sferą.

Tai trumpa savo iniciatyva parengto pranešimo dėl nediskriminavimo dėl lyties ir kartų solidarumo santrauka. Šio pranešimo tikslas atsidūrė diskusijų dėl Europos ateities ir užimtumo jos valstybėse narėse centre. Nors tai labiau techninio pobūdžio pranešimas, jis taip pat turi žmogiškąją dimensiją. Jame mes visi galime rasti ką nors sau, nes kiekvienas iš mūsų gyvena platesnių ar siauresnių šeimos ir socialinių santykių tinkluose, kuriuose asmeniškai dalyvaujame. Kartų solidarumo koncepcijos apribojimas vien vaikų auklėjimu yra klaidingas aiškinimas. Kartų solidarumas apima atsakomybę už savo tėvus bei senyvus asmenis ir rūpinimąsi priklausomais asmenimis.

Kartų solidarumas taip pat apima piliečių švietimą skatinant pagarbą gyvenimui, žmogaus orumui ir aplinkosaugai. Tai visų pirma socialinio teisingumo klausimas. Tai Europos ateities ir bendros jos gyventojų gerovės pagrindas. Žmogiškųjų išteklių valdytojai sutinka, kad žmogaus gabumai yra palyginami su universitetiniais mokslo laipsniais. Todėl būtina aiškiai ir teigiamai vertinti šią vertybę.

Kad pasiektų šį tikslą, Europos Sąjunga privalo sukurti politinę sistemą. Moterys pirmosios prisidės prie kartų solidarumo, taip dalyvaudamos kuriant socialinius santykius. Būtent todėl šis pranešimas skiriamas visų pirma joms. Siekdami akcentuoti namų ūkio darbų vertę, ekonomistai naudoja matematinius modelius. Ilgalaikiai ekonomistų ir demografų tyrimai rodo, kad moterų įnašas į bendrą visuminį produktą galėtų būti dar didesnis, jei būtų įskaičiuojamas jų neapmokamas darbas. Šio fakto ignoravimas reiškia praeities idėjų laikymąsi. Privalome žiūrėti į ateitį, kad sukurtume sąlygas visoms moterims ir vyrams dalyvauti kartų solidarumo veikloje nepriklausomai nuo jų socialinės padėties.

Europos Sąjunga privalo veikti, jei yra rimtai nusiteikusi įgyvendinti nediskriminavimo ir vienodų galimybių principus. Mano politinė frakcija, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija, didžiuojasi parama nediskriminavimo politikai, kuria siekiama visuotinės gerovės ir pagarbos skirtingoms vyrų ir moterų savybėms ir jų viena kitą papildančiai prigimčiai. Ponios ir ponai, taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šis pranešimas yra išsamių konsultacijų su daugeliu moterų nevyriausybinių organizacijų rezultatas. Savo pranešime taip pat atsižvelgiau į trijų Parlamento tarpfrakcinių darbo grupių: ATD Ketvirtojo pasaulio, Šeimos ir vaiko apsaugos ir Karjeros tarpfrakcinių darbo grupių nuomones. Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas šį pranešimą patvirtino vienbalsiai. Ponios ir ponai, norėčiau jūsų paprašyti, kad leistumėte mums tęsti šį bendradarbiavimą ir rytoj balsuotumėte už Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Viviane Reding, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, manau, kad p. A. Záborská darbas yra labai svarbus, nes jos nagrinėjama tema yra labai svarbi mūsų visuomenei.

Priklausomybės klausimas ateityje bus vis labiau svarbus dėl demografinio senėjimo, taip pat dėl siekiamos vyrų ir moterų lygybės, nes vaikų ir priklausomų asmenų priežiūra vis dar tenka daugiausiai moterims.

Todėl turime įgyvendinti priemones, kurios gerinant šeimos gyvenimo sąlygas padėtų moterims patekti į darbo rinką arba joje išlikti, ypač tas, kurios palengvina profesinės veiklos ir asmeninio gyvenimo suderinimą.

Priklausomų asmenų priežiūros srityje Komisija jau parengė šias priemones. Priklausomo šeimos nario priežiūros atostogų klausimas buvo įtrauktas į konsultacijas su Europos socialiniais partneriais dėl profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimo. Komisija taip pat tiria priklausomiems senyviems asmenims teikiamų paslaugų kokybės ir šių asmenų apsaugos nuo blogos priežiūros klausimą, o taip pat svarsto priemones, kurių galima būtų imtis Europos lygmeniu bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kad būtų pagreitintas infrastruktūros ir paslaugų kūrimas ir modernizavimas.

ES sanglaudos politika iš Europos socialinio fondo ir toliau bendrai finansuos iniciatyvas nacionaliniu ir vietos lygmeniu. Atvirasis koordinavimo metodas socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityje ypač daug dėmesio skiria pensijų sistemų modernizavimui siekiant labiau atsižvelgti į naujas darbo formas, profesinės karjeros pertraukas ir ilgalaikę priklausomų asmenų priežiūrą.

Mes dirbame šiuo klausimu ir iš tikrųjų tikimės glaudaus bendradarbiavimo su Parlamento nariais. Norėtume pasveikinti Parlamentą su labai svarbiu atliktu darbu.

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). – (EL) Gerb. pirmininke, norėčiau pastebėti, kad šiame pranešime, kuris absoliučia balsų dauguma buvo patvirtintas Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete, dar yra alternatyvus pasiūlymas, kurį pateikė kai kurie EP nariai. Rytoj balsuodami turėtume pasirinkti tarp šio pasiūlymo ir pasiūlymo, kurį pateikė Parlamento komitetas. Vienas pasiūlymas sunaikina kitą. Negalime nei kalbėti apie šį alternatyvų pasiūlymą plenariniame posėdyje, nei išklausyti EP nario, kuris jį pateikė, o taip pat negalime išsakyti savo nuomonės dėl šio pasiūlymo. Naujosiose taisyklėse yra trūkumų, į kuriuos turėtumėte atsižvelgti.

  Pirmininkas. – Taip, gerb. M. Panayotopoulos-Cassiotou, tai, ką anksčiau sakiau gerb. A. Doyle, galioja ir šiuo atveju. Vadovaujamės 45 straipsniu, kuris iš tikrųjų nustato labai griežtą sistemą, reglamentuojančią pasisakymams skirtą laiką, nes pasisakyti gali tik pranešėjas.

Mes perimame poziciją iš Pirmininkų sueigos, kuri nutarė, kad šiam klausimui taikomas šis konkretus straipsnis. Mūsų Darbo tvarkos taisyklės iš tikrųjų turėtų būti kuriamos tam, kad suteiktų daugiau lankstumo ir sudarytų sąlygas išsamesnėms diskusijoms, bet, kaip suprantate, neturiu įgaliojimų keisti šias taisykles. Vis dėlto jūsų komentaras aiškiai buvo pastebėtas.

Klausimas baigtas svarstyti.

Balsavimas vyks rytoj.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Corina Creţu (PSE), raštu. – (RO) Lyčių diskriminavimas yra vis dar tikrovė, deja, netgi Europos Sąjungos valstybėse narėse. Šis faktas pasitvirtina ne tik privačiajame sektoriuje, kuriame didelių bendrovių direktorių valdybose vyrai sudaro devynis dešimtadalius, tačiau ir viešajame sektoriuje, kuriame moterų dalis taip pat yra mažesnė.

Vis dėlto Lisabonos strategija siekia užtikrinti, kad 60 proc. dirbti galinčių moterų turėtų darbą. Be to, privalome neužmiršti, kad vienas didžiausių iššūkių Europoje vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje yra demografinė padėtis. Europos Sąjunga susiduria su didesniu nei kituose pasaulio regionuose gyventojų vidutinio amžiaus didėjimu, kartu išliekant vos 0,4 proc. gyventojų skaičiaus augimui, o tai reiškia, kad Europos Sąjungai kartu reikės susidurti su darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimu ir gyventojų senėjimu.

Todėl profesinės karjeros arba vaikų auginimo pasirinkimas neprivalo būti galutinis ar privalomas ir turi būti įmanoma suderinti šiuos abu gyvenimo aspektus.

  Daniel Petru Funeriu (PPE-DE), raštu. – (RO) Vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos tikslų yra panaikinti bet kokios rūšies diskriminavimą. Be diskriminavimo, taip pat vyrų ir moterų diskriminavimo panaikinimo, mes taip pat esame įsipareigoję įgyvendinti priemones, kuriomis moterys būtų skatinamos siekti profesinės karjeros. Viena iš sričių, kurioje moterų dalis yra labai maža, yra moksliniai tyrimai. Be to, jų dalis yra mažesnė ne tik vertinant skaičių, bet ir pasiskirstymą valdymo hierarchijoje: kuo aukštesnis hierarchijos lygis, tuo mažesnė jame dirbančių moterų dalis.

Taip visuomenė pati iš savęs atima svarbios gyventojų dalies kūrybinį potencialą. Labai konkurencinga mokslinių tyrimų prigimtis, moksliniam darbui būdingas geografinis judumas kartu su karjeros kūrimu santykinai brandesniame amžiuje – visa tai apsunkina šios profesinės karjeros suderinimą su šeimos gyvenimu.

Pasinaudosiu šia tema vykstančia diskusija, kad galėčiau akcentuoti poreikį patvirtinti konkrečią politiką, kuria būtų siekiama vyrų ir moterų lygybės siekiant mokslininko profesijos. Ši politika privalo atsižvelgti į gerąją patirtį Europos lygmeniu, pvz., skatinti dvigubą karjerą, raginti universitetus ir mokslinių tyrimų institutus investuoti kuriant vaikų priežiūros centrus, o taip pat sudaryti geresnes galimybes moterims siekti akademinių pareigų.

  Zita Gurmai (PSE), raštu. – (HU) Europos Sąjungos valstybės narės turėtų remti demografinį atsinaujinimą, įtraukdamos į atnaujintą Lisabonos strategiją dėl Augimo ir darbo vietų kūrimo savo veiksmus, vadovaujantis vyrų ir moterų lygiateisiškumo principais. Visuomenės pusiausvyra Europoje priklauso nuo solidarumo tarp kartų, kurį užtikrinti šiandien yra sudėtingiau, negu bet kada anksčiau: jauni žmonės ilgiau gyvena tėvų namuose, tuo tarpu vis dažniau tėvai turi tuo pačiu metu rūpintis savo senstančiais artimaisiais. Visa našta paprastai tenka jaunajai ir vidutiniajai kartai, ypač moterims. Dėl šios priežasties vyrų ir moterų lygiateisiškumas arba vienodos galimybės plačiąja prasme yra pagrindinė sąlyga kuriant naujas solidarumo tarp kartų formas.

Šeimos įpareigojimų požiūriu, t. y. derinant šeimos gyvenimą ir darbą, labai svarbus vyrų ir moterų lygiateisiškumas, ir šiuo požiūriu Europos šeimoms būtina suteikti naują postūmį. Taip pat labai svarbu užtikrinti atitinkamos kokybės ir kiekybės vaikų priežiūrą tiems, kurie, augindami vaikus, norėtų dirbti mokamą darbą. Socialistų frakcija Europos Parlamente daro viską, kas įmanoma, siekiant įgyvendinti Barselonos proceso tikslus, tačiau su apgailestavimu turi pažymėti, kad šis tikslas neįtrauktas į Čekijos pirmininkavimo ES Tarybai programą.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. – Dėkoju jums, gerb. pirmininke!

Šis pranešimas aktualus tuo, kad juo siekiama parodyti ir atsisakyti diskriminacijos lyties ir solidarumo tarp kartų pagrindu!

Visiškai aišku, kad moterys, kurios palieka darbą tam, kad rūpintųsi savo naujagimiais vaikais, yra diskriminuojamos. Joms dažnai sunku grįžti į darbą tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip anksčiau, jos praranda karjeros galimybes ir kartu pajamas bei socialinio draudimo išmokas.

Vyrai ir moterys, pasiliekantys namuose ir prižiūrintys pagyvenusius žmones ir mažus vaikus, nukenčia ekonominiu požiūriu, nes neturi pajamų, o jų darbas neįskaičiuojamas į BVP, nors jis ir labai svarbus. Šį darbą įstatymų leidėjai ir visuomenė dažnai ignoruoja. Žmonės nepakankamai vertina tuos, kurie lieka namuose, nes mano, kad šių žmonių indėlis į visuomenės gyvenimą yra nepakankamas.

Ponios ir ponai!

ES turėtų skatinti politikos priemones, kuriomis būtų atsisakoma diskriminacinio mąstymo ir teikiama didesnė parama žmonėms, liekantiems namuose rūpintis šeimos nariais, teikiant jiems daugiau galimybių ir didesnę paramą. Šios politikos priemonės turėtų būti finansuojamos iš valstybės piniginės tam, kad darbdaviai nediskriminuotų savo darbuotojų.

Dėkoju!

  Siiri Oviir (ALDE), raštu. – (ET) Šiandienos Europoje vyksta precedento neturintys demografiniai pokyčiai. Jei Europa ketina keisti gyventojų skaičiaus mažėjimo tendenciją, mes turime visais galimais būdais per ES ir valstybių narių politiką remti šeimas ir leisti geriau derinti šeimos gyvenimą ir darbą moterims ir vyrams taip, kad įpareigojimai, susiję su namais ir šeima, būtų vienodai paskirstomi tarp vyrų ir moterų.

Aš iš visos širdies pritariu alternatyviam pasiūlymui dėl nediskriminavimo dėl lyties ir kartų solidarumo, kuris yra geresnis už ankstesnį pranešimą.

Aš ypač pabrėžiu tikslą kurti globos politiką, kuri būtų suderinta lyčių požiūriu. Nelygybę globos priežiūros srityje dažnai lemia prieinamų ir aukštos kokybės paslaugų valstybėse narėse trūkumas, kai moterys turi aukoti galimybes, norėdamos dalyvauti socialiniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime.

Visa tai įtvirtina nelygybę tarp vyrų ir moterų, paskirstant įpareigojimus, susijusius su namais ir šeima, ir tai paprastai verčia moteris pasirinkti lankstesnį darbo grafiką arba mesti darbą, o tai, savo ruožtu, turi įtakos jų karjerai ir dar labiau didina moterų ir vyrų atlyginimų ir jų teisių į pensiją skirtumus.

Aš atsargiai vertinu Tarybai pirmininkaujančios Čekijos rekomendaciją laikyti vaikų priežiūrą „realia alternatyva profesinei karjerai“. Manau, kad šios rekomendacijos įgyvendinimas įtvirtintų tradicinį darbo pasidalijimą tarp vyrų ir moterų.

Lisabonos strategijoje siūlomoms priemonėms tenka svarbus vaidmuo pasidalijant darbą tarp moterų ir vyrų lygiateisiškumo pagrindu; jomis be užimtumo didinimo siekiama skatinti naujoves ir didinti našumą ir taip panaikinti ES laikui bėgant atsiradusią lyčių diskriminaciją.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) Globa ir priežiūra per amžius tradiciškai buvo moterų priedermė. Šiandien dauguma pagyvenusių motinų – tai idealios motinos, praleidusios jaunystę besirūpinant vaikais ir šeima, nors tai neturi jokios įtakos jų pensijų išmokoms. Daugelis iš jų negauna pensijos už savo darbą aktyvaus gyvenimo metais, ir tai didina jų skurdo riziką. Tai taip pat yra priežastis, kodėl jaunos motinos atideda motinystę ir teikia prioritetą profesinei veiklai.

Kalbėdama šiame Parlamente, aš visuomet pabrėždavau, kad motinos ir tėvai, kurie norėtų auginti vaikus arba prižiūrėti senus arba ligotus šeimos narius neturėtų būti diskriminuojami. Aš pažįstu daug šeimų, kurios pačios prižiūri neįgalius artimuosius, ir jos šį darbą atlieka su dideliu pasiaukojimu, nepaisant kliūčių, su kuriomis nuolat susiduria.

Šioje kalboje aš norėčiau pagirti pasiūlymus, kuriuos pateikė pranešėja Anna Záborska, kuriuose rekomenduojama pripažinti ne tik tradicines užimtumo formas, bet ir kitokį darbą šeimose, kuriuo nesiekiama pelno, kaip solidarumo tarp kartų išraišką. Šis darbas turi tiesioginės įtakos BVP, jei šeima įdarbina žmogų. Tačiau taip nėra, kai šį darbą atlieka vienas iš tėvų.

Aš manau, kad pranešimas įkvėps valstybes nares priimti priemones tobulinant šeimos politiką ES.

  Rovana Plumb (PSE), raštu. – (RO) Tuo metu, kai Europa išgyvena gilią ekonomikos krizę, kurios mastą šiandien dar sunku įvertinti, akivaizdu, kad tai turės tik neigiamų pasekmių gimstamumui dėl sunkumų darbo rinkoje, nes daugelis moterų nusprendžia neturėti vaikų, bijodamos prarasti mokamą darbą ir dėl materialinių išlaidų, susijusių su vaikų priežiūra.

Šiomis sąlygomis kiekviena valstybė narė turėtų skatinti veiklą, kurioje dalyvautų skirtingos kartos, pavyzdžiui, kurti „tilto tarp kartų“ centrus, kur vyresnio amžiaus suaugusieji už mokestį rūpintųsi ir prižiūrėtų vaikus. Šie „tilto tarp kartų“ centrai, kurie sėkmingai veikia kai kuriose valstybėse narėse, leistų greitai grįžti į darbą moterims, kurios turi vaikų, ir dalyvauti darbo rinkoje pensininkams.

  Dushana Zdravkova (PPE-DE), raštu. – (BG) Demografinė padėtis valstybėse narėse keletą pastarųjų dešimtmečių rodo, kad Europos Sąjungos gyventojai sparčiai sensta. Užduotis suderinti sėkmingą profesinį ir asmeninį gyvenimą moterims tampa vis sunkesnė. Todėl dabar labiau negu bet kada anksčiau valstybėms narėms svarbu skatinti gimstamumą ir skirti didesnį dėmesį šeimai. ES gali netiesiogiai prisidėti, padėdama valstybėms narėms modernizuoti jų politikos priemones. Aš manau, kad „nematomo darbo“ pripažinimas būtų vienas svarbiausių galimų žingsnių šioje srityje.

Mes taip pat negalime ignoruoti ir to, kad vis daugiau aktyvaus amžiaus žmonių prižiūri vaikus ir slaugo vyresnio amžiaus artimuosius tuo pačiu metu, ir tai suderinti jiems dažnai yra sudėtinga. Būtent todėl Komisija mano, kad itin svarbu įgyvendinti praktines iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama oficialiai pripažinti įgūdžius, įgytus prižiūrint vaikus ir ligonius arba tvarkant šeimos ūkį ir atsižvelgti į juos grįžtant į darbo rinką.

Mes privalome pasirūpinti ateitimi motinų, kurios šiandien prižiūri vaikus, nes jie yra Europos ateitis. Būtina užtikrinti, kad motinos neatsidurtų nelygiavertėje padėtyje, palyginus su kitais visuomenės nariais, ir jų senatvės pensijos nebūtų tokios mažos.