Posėdžio stenograma

Antradienis, 2009 m. vasario 3 d. - Strasbūras

5. Sankcijos nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams (diskusijos)

  Pirmininkė. - Kitas klausimas – Claudio Fava pranešimas dėl pasiūlymo dėl sankcijų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams (A6-0026/2009).

  Claudio Fava, pranešėjas. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, keturių minučių užteks dvejų metų darbo santraukai pateikti; darbas buvo sunkus, bet, viliuosi, naudingas; šiame darbe dalyvavo Parlamentas, Komisija su savo pasiūlymu ir Taryba. Šio darbo esmė buvo parengti direktyvą, kuri pirmą kartą nustato sankcijas darbdaviams, kurie naudojasi nelegalių imigrantų darbu.

Manau, jog mums pavyko pakeisti šios direktyvos filosofiją, kuri apsiribojo tik kova su nelegalia imigracija. Su Taryba suderintas kompromisinis tekstas taip pat apsaugo neteisėtai dirbti priverstus imigrantus, kurie dažnai yra nusikalstamų organizacijų įkaitai. Antraip, gerb. pirmininke, būtų kilęs pavojus juos nubausti dukart: ir kaip išnaudojamus darbuotojus, dažnai verčiamus sutikti su nepalankiomis darbo sąlygomis, ir kaip nelegalius imigrantus, kurie turi būti grąžinti esant draudimui grįžti, kuris kai kuriose šalyse trunka metų metus.

Tokiomis aplinkybėmis 7 ir 14 straipsnyje mes numatėme, kad nepilnamečių, didelio išnaudojimo ar prekybos žmonėmis atvejais, valstybės narės bus įpareigotos parengti taisykles dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kurio galiojimą galima pratęsti, kol bus sumokėtas atitinkamas atlyginimas. Mes norėjome, kad ši galimybė būtų taikoma visiems nelegaliems migrantams, bet to neleidžia praeitais metais priimta Grąžinimo direktyva. Aš buvau iš tų, kurie jai nepritarė.

Tačiau mums pavyko nustatyti taisyklę, kuri leidžia valstybėms narėms taikyti imigrantams palankesnes priemones dėl leidimų gyventi išdavimo. Mano manymu, 10 straipsnis yra svarbiausias. Pirmą kartą jame numatoma blogiausiais atvejais, įskaitant tuos, kai nuolatiniai darbuotojai yra nepilnamečiai, taikyti baudžiamąsias sankcijas.

Manau, jog svarbios yra 8 straipsnyje nustatytos papildomos sankcijos. Jos apima leidimo panaikinimą, ypač sunkiais atvejais – padalinių uždarymą ir teisės gauti valstybės paramą gautą iš ES finansavimo atėmimą. Antraip būtume kalti dėl nepaprastos veidmainystės: viena ranka baustume darbdavius, o kita vis dėlto jiems teiktume dideles subsidijas.

Manau, svarbiausia, jog mums pavyko įtraukti atlyginimo apibrėžtį, pagal kurią nelegalaus imigranto deramas darbo užmokestis be jokios diskriminacijos prilyginamas nuolatinio darbuotojo užmokesčiui.

Į direktyvos taikymo į sritį įtraukėme laikinąsias darbo agentūras. Tam tikrose šalyse, pavyzdžiui, ypač mano paties, tai organizacijos, kurios su mielu noru telkia nelegalius darbuotojus dirbti pačiomis baisiausiomis išnaudojimo sąlygomis. Tik prisiminkite atvejus, susijusius su nelegaliai pasamdytais žemės ūkio darbuotojais, apie ką seniai rašoma nusikaltimų skiltyse.

Mums pavyko priprašyti profesinių sąjungų atstovauti imigrantams administracinėse ir civilinėse bylose. Anksčiau tekste buvo minimos trečiosios šalys apskritai, bet dabar jame minimos profesinės sąjungos.

Mums reikalingas pasirengimo laikotarpis, kad pamatytume, kaip ji veikia, ir todėl paprašėme Komisijos praėjus trejiems metams nuo direktyvos įsigaliojimo pateikti ataskaitą Parlamentui ir Tarybai, ypač dėl patikrinimų taisyklių, leidimų gyventi, sankcijų ir subrangos.

Dėl subrangos klausimo – 9 straipsnio, kuris buvo Parlamento ir Tarybos ir pačios Tarybos diskusijų tema, pranešėjas norėtų išplėsti atsakomybę visai subrangos darbų grandinei, kaip iš pradžių siūlė Komisija. Taryba ir Parlamentas, o veikiau Parlamento dalis, buvo už visišką subrangos darbų pašalinimą, bet mes pasiekėme, mano manymu, veiksmingą kompromisinį sprendimą – tai dviguba atsakomybė, kuris neturėtų mums sukliudyti ateityje dar kartą leisti teisės aktus šiuo klausimu. Todėl rytoj savo ir kitų šešėlinių pranešėjų, kuriem dėkoju už bendradarbiavimą su manimi per šiuos dvejus metus, vardu paprašysiu Tarybos pridurti pareiškimą prie kompromisinio teksto, dėl kurio balsuosime, kad šio 9 straipsnio nuostatos neapsunkintų būsimos teisėkūros veiklos subrangos klausimu.

Baigdamas, gerb. pirmininke, manau, kad ši direktyva leis matyti Europą, kurioje imigracija pagaliau tapo bendros atsakomybės ir pripažintų teisių, o ne tik taisyklių prieš imigrantus klausimu.

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (FR) Gerb. pirmininke, be abejo, norėčiau padėkoti C. Favai ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui.

Įvairios partijos labai stengėsi pasiekti susitarimą per pirmąjį svarstymą ir, atsižvelgiant į tai, kad prieš septynias dienas šiam pranešimui didele dauguma buvo pritarta LIBE komitete, o Nuolatinių atstovų komitete – tiesiog prieš Kalėdas, manau, susitarimą pasieksime.

Be abejonės, į viską atsižvelgiant, šis tekstas netenkina visų pirminių ambicijų. Tačiau Komisija šiam kompromisui gali nedvejodama pritarti. Ši direktyva leidžia nustatyti veiksmingą priemonę – bendrą sistemą, kuri atgrasytų nuo nelegaliai gyvenančių darbuotojų iš trečiųjų šalių įdabinimo.

Komisija akylai stebės patikrinimus. Kompromisiniame tekste siūlomos tikslingesnės, kokybiškesnės patikros, taigi telieka žiūrėti, ar ateinančiais metais bus panaudoti šie kokybės kriterijai ir ar valstybių narių prievolė savo teritorijoje nuolat atpažinti nelegalaus darbo rizikos sektorius iš tiesų yra veiksminga. Šito mes norime siekdami kovoti su nelegaliai gyvenančių žmonių iš trečiųjų šalių įdarbinimu, o svarbiausia, taikyti sankcijas darbdaviams, kurie iš šių žmonių pelnosi. Todėl nuostatų, susijusių su patikromis, įgyvendinimo patikrinimas bus Komisijos būsimų ataskaitų dėl šios direktyvos taikymo pirmaeilės svarbos klausimas.

Be abejo, esama ir šio kompromiso teikiamų teigiamų rezultatų, pavyzdžiui, pasiektas susitarimas sudėtingu klausimu dėl subrangos. Pastebėjau, kad C. Fava tikėjosi Tarybos ir Parlamento pareiškimo. Asmeniškai aš nematau jokių trūkumų.

Komisija patenkinta, kad direktyvoje rekomenduojamos baudžiamosios sankcijos ypač sunkiais atvejais, kuriems šios sankcijos ir reikalingos, ir tinkamos. Poveikio priemonės yra būtinos siekiant labiau atgrasyti, nes sunkiausiais atvejais administracinių poveikio priemonių nepakanka nesąžiningiems darbdaviams atgrasyti. Šios sankcijos yra tinkamos priemonei, kuri atitinka ambicingą Europos politiką, skirtą kovai su nelegalia imigracija. Šiomis aplinkybėmis Komisija dėkinga, kad nuostata prekybos žmonėmis aukų darbdavius laikyti nusikaltėliais iš naujo įtraukta į galutinio kompromiso tekstą.

Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, ši direktyva – tai pirmas reikšmingas žingsnis kovojant su nelegalia imigracija. Ji nukreipta prieš nesąžiningų darbdavių veiklą, bet kartu apsaugo darbuotojus migrantus, kurie tokiais atvejais dažniausiai yra aukos.

Šią direktyvą reikėtų greitai priimti ir įgyvendinti. Komisija šiam procesui pritars ir jį parems perkėlimo į nacionalinę teisę tarpsniu šaukdama nuolatinius valstybių narių ekspertų susitikimus visiems klausimams, kurie gali iškilti, apsvarstyti. Tai svarbi priemonė ir Komisija darys viską, kas būtina, kad užtikrintų, jog ši priemonė naudojama veiksmingai.

Aš dėkoju Parlamentui, C. Favai ir LIBE komitetui.

  Edit Bauer, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentė. – (SK) Viliamasi, kad teisės aktai dėl darbdavių, kurie įdarbina nelegalius imigrantus iš trečiųjų šalių, bus priemonė nelegalios migracijos telkimo veiksniui mažinti. Tačiau kita vertus, galima įžvelgti ir jos teigiamą poveikį konkurencijos gerinimo sąlygoms ir aš taip pat manau, jog tai padės kovoti su prekyba žmonėmis.

Esama požiūrio, kad šis teisės aktas nesuteiks pridėtinės vertės, nes Bendrijos lygmeniu dar nėra tokios teisinės priemonės, mat kai kurioms valstybėms narėms pridėtinė vertė bus didelė, o kitoms, kuriose tokių teisės aktų jau esama, pridėtinės vertės gal ir nesimatys.

Per diskusijas su Komisija ir Taryba dėl galimų kompromisų, buvo susitelkta į ypač problemines sritis. Pirmiausia buvo svarstomas klausimas dėl rangovo atsakomybės už įsipareigojimus pagal įstatymą dėl subrangovų, kur pasiūlymo projektas riboja atsakomybę už tiesioginių subrangovų veiksmus. Antra, priemonės, kurios užtikrina veiksmingas procedūras, pagal kurias nelegaliems migrantams gali būti sumokėtas neišmokėtas darbo užmokestis, kur mes vadovavomės nediskriminavimo principu ir ieškojome būdo, kaip padėti nelegaliems migrantams ir numatyti priemones, kad jie gautų savo užmokestį net sugrįžę į savo tėvynę. Trečia, svarstėme galimą nelegalaus migranto grąžinimo vykdymo atidėjimo poveikį, kol tas asmuo negaus savo darbo užmokesčio. Čia pasakyčiau, kad tokio sprendimo vykdymo atidėjimas labai pakenktų ir galbūt prieštarautų pasiūlytam teisės akto tikslui. Ir pagaliau, valstybėms narėms palikta spręsti su patikrinimais susijusias problemas žinant, kad darbo inspektoriai atlieka svarbų vaidmenį veiksmingai įgyvendinant teisės aktą.

Be abejo, esama įvairių nuomonių, kaip spręsti šią ir kitas šio projekto problemas. Dėl kai kurių bus nuspręsta atėjus laikui jas įgyvendinti. Norėčiau baigti padėka C. Favai, Komisijai ir pirmininkaujančiai Prancūzijai už sėkmingai įtrauktus kompromisus.

  Esther de Lange, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės referentė. − (NL) Aš taip pat norėčiau padėkoti pranešėjui už jo darbą, vis dėlto atkreipdama dėmesį į Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų šešėlinio pranešėjo S. Busuttilo ir socialinių reikalų komiteto pranešėjos Editos Bauer pastangas. Juk jų pastangomis pagaliau buvo pasiektas kompromisas, kuris atlieka tai, kam buvo skirtas, t. y. pašalinti darbo kaip paskatos nelegaliai imigruoti galimybę faktiškai baudžiant nelegaliai Europos Sąjungoje esančius darbuotojus.

Priešingai tam, ką pirmiausia bandė pasiekti kai kurios Parlamento partijos, šis teisės aktas netapo priemone po to nelegaliems migrantams įteisinti. Iš tikrųjų diskusijos dėl legalios migracijos rengiamos visur. Vis dėlto, kaip Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešėja, aš tikrai manau, kad daugiau dėmesio derėtų skirti lyčių klausimams, kai sprendžiami šios grupės žmonių, kurie nelegaliai gyvena Europos Sąjungoje, ir, kaip jau buvo pareikšta, kurie dažnai yra išnaudojimo aukos, klausimai.

Duomenys, apie tai, kiek žmonių iš trečiųjų šalių nelegaliai gyvena Europos Sąjungoje, yra netikslūs ir įvairuoja nuo 4,5 iki 8 mln. Be to, šie duomenys neparodo, koks iš viso yra vyrų ir moterų santykis ir nesuteikia įžvalgos į lyties pobūdžio problemas, su kuriomis susiduria nelegalios imigrantės. Jūsų dėmesį atkreipčiau į tai, kad nelegalios imigrantės yra labai pažeidžiamos ir kad jos dažnai patiria prievartinį darbą, prekyba žmonėmis ir smurtą. Todėl reikia specialiai šviesti šiuos klausimus nagrinėjančias organizacijas.

Tačiau kaip visada, tai susiję su veiksminga stebėsena. Aš džiaugiuosi, kad iš pradžių siūlyto pasirinkto 10 proc. stebėsenos lygmens dabar jau atsisakyta ir kad į kompromisinį tekstą įtrauktas rizikos požiūris. Praeitos vasaros Belgijos laikraščio „De Standaard“ pranešimai apie namų vergus tam tikrose ambasadose Briuselyje, kurios visai netoli Berlaymonto pastato, rodo, kad šie scenarijai nėra pramanyti. Todėl norėčiau pasakyti Europos Komisijai, kad neparagavus, skonio nepažinsi. Reikia rimčiau žiūrėti į savo pareigą kritiškai nagrinėti, kaip šalys traktuoja šį teisės aktą ir ar jos jį veiksmingai taiko.

  Simon Busuttil, PPE-DE frakcijos vardu. – (MT) Gerb. pirmininke, šis įstatymas tikriausiai yra vienas iš pirmųjų, kurie tiesiogiai sprendžia nelegalios imigracijos reiškinį pasitelkiant teisines priemones, ir dabar galima sakyti, kad galų gale šis įstatymas pasiektas. Jis buvo labai reikalingas ir todėl esu labai patenkintas, kad čia mes sugebėjome pasiekti puikų kompromisą. Ko gi iš tiesų šiuo įstatymu pasiekėme? Mes ėmėmės spręsti vieno iš pagrindinių šaltinių, kurie skatino žmones nelegaliai imigruoti, klausimą. Ėmėmės spręsti paskatos klausimą. Apie kokią paskatą kalbame? Ogi tai, kad, pavyzdžiui, Afrikoje gyvenantis asmuo galėjo rizikuoti savo gyvybe tam, kad nukeliautų į kitą šalį, manydamas galėsiąs ten gauti darbo, net jei ir nelegaliai. Nuo šiol aiškiai pranešame, kad nelegalus darbas daugiau netoleruojamas ir todėl nėra prasmės keltis į Europą vadovaujantis klaidingu įspūdžiu, kad čia turi būti darbo vietų. Dabar tai bus visiškai neįmanoma. Kaip sakė pirmesnis kalbėtojas, svarbu, kad ši priemonė nebūtų naudojama neįprastoms padėtimis reguliuoti, bet turėtų būti aiškia žinia, kad nelegalus darbas nebetoleruojamas. Šis požiūris įgyvendinamas pasitelkiant veiksmingas priemones ir sankcijas: finansines, administracines ir netgi baudžiamąsias. Jos taip pat perduos nedviprasmę žinią darbdaviams, kad daugiau nebetoleruojame darbuotojų be leidimo telkimo. Dėkoju.

  Stavros Lambrinidis, PSE frakcijos vardu. – (EL) Gerb. pirmininke, čia, Europos Parlamente, mes sugebėjome iš esmės pakeisti direktyvos, kurią šiandien svarstome, paskirtį. Šiuo klausimu mūsų sveikinimų ypač nusipelnė Claudio Fava. Pirma, sugebėjome pasiekti nuostatą dėl neišmokėtų atlyginimų nelegaliems imigrantams, kurie grąžinami, privalomo išmokėjimo. Antra, padėjome užtikrinti, kad sukurta nuostata dėl griežtų ir įpareigojančių baudžiamųjų sankcijų darbdaviams tų imigrantų, kurie gyvena nepriimtinomis gyvenimo sąlygomis. Trečia, užtikrinome profesinių sąjungų ir kitų institucijų teisę imigrantų vardu eiti į teismus. Ir ketvirta, įvedėme teisę suteikti nelegaliems imigrantams, kurie atskleidė nusikalstamas organizacijas, leidimus gyventi trumpam ir ilgesniam laikotarpiui. Kitaip tariant, pagaliau su nelegaliais imigrantais elgiamės kaip su žmonėmis, bet kartu neįteisiname nelegalios imigracijos. Todėl mes šiam kompromisui pritariame.

Tačiau vis dar tebevyraujantis policijos požiūris į nelegalią migraciją pavojingai neatitinka daugelio valstybių narių tikrovės. Todėl direktyvos įgyvendinimui taip pat turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, nes taip galima tūkstančius nelegalių imigrantų pastūmėti į skurdą, suvaryti į getus, pastūmėti nusikaltimams, ir nors mes jų demonstratyviai negalime išsiųsti ir neišsiųsime, šie nelegalūs imigrantai gali likti be darbo. Jei tiesą sakant dabar Europoje daugybė nelegalių imigrantų užima tas darbo vietas, kurių nenori europiečiai, dabar šiuose Rūmuose turėtume svarstyti bendras taisykles dėl legalios imigracijos į Europą ir šių žmonių legalizavimo klausimą, o ne naujas taisykles jiems išsiųsti.

Pagaliau būtinai reikia kovoti su juodąja darbo rinka, kuri akivaizdžiai nėra susijusi tik nelegaliais imigrantais; ši kova daugiausia susijusi su legaliais imigrantais, ji liečia milijonus Europos piliečių, kurių darbo teises kasdien po savo kojomis pamina jų darbdaviai; ši kova susijusi su tuo, kad be jokios apčiuopiamos kontrolės ar apčiuopiamų poveikio priemonių po kojomis paminami darbo įstatymai. Todėl šios dienos direktyvos teisiniu pagrindu, mano nuomone, turėtų būti bendra kova su nedeklaruotu darbu Europoje, o ne konkrečiai su imigracija. Toks taikymasis į imigrantus kiekvieną kartą, kai Europoje kažkas nepavyksta, kelia didelį pavojų mūsų šalių socialinei sanglaudai. Aišku, kad su nelegalia imigracija taip pat reikia kovoti, bet negalime laikyti blogio įsikūnijimu žmonių, kurie bėga nuo apgailėtinų gyvenimo sąlygų savo pačių šalyse vildamiesi geresnio gyvenimo svetur.

  Jeanine Hennis-Plasschaert, ALDE frakcijos vardu. – (NL) Metų metus Europos Sąjunga turėjo taikstytis su milijonais nelegalių imigrantų savo teritorijoje, o spaudimas rasti sprendimą didėja. Šis spaudimas didelis ir, atvirai, ne be pagrindo. Jei tikrai norime priimti įgyvendinamą ir patikimą migracijos politiką, pagal kurią pabėgėliai turi teisę į apsaugą ir pagal kurią mes kuriame skaidrias galimybes legaliai migruoti, tada būtina priemonė yra požiūris, kuriuo vadovaujantis deramai atsižvelgiama į visus nelegalią imigraciją atgrasančius ir skatinančius veiksnius.

Praeitą vasarą Taryba ir Parlamentas pasiekė susitarimą dėl to, kas buvo žinoma kaip Grąžinimo direktyva, kurioje dėmesys iš esmės telkiamas į pačius nelegalius imigrantus, o šiandien mes žiūrime į darbdavius, kurie nedvejodami įdarbina nelegalius imigrantus. Tai ne tik didelė paskata nelegaliems imigrantams, bet taip pat neabejotinai sudaro sąlygas prievartai ir baisiam išnaudojimui.

Mano nuomone, suderinta Europos politikos reikšmė yra neginčytina. Juk kai nėra vidaus sienų, valstybė narė A gali kvailai nerimauti, bet jei valstybė narė B vos atkreipia dėmesį, jei apskritai, atkreipia, į nelegalių imigrantų įdarbinimą tai valstybė narė A lieka tik balsas tyruose.

Po gana lėtos pradžios ir dabar po intensyvių derybų su Taryba prieš mus yra kompromisas, kuris man yra priimtinas, ir norėčiau padėkoti pranešėjui už jo konstruktyvų ir praktinį darbo pobūdį. Tai buvo tarsi gūsis tyro oro, ko, tiesą sakant, negalima pasakyti apie kelis jo kolegas EP narius, kurie dabar primygtinai, bet kuria kaina, reikalauja šios lydinčios rašytinės deklaracijos – tai Bühne (vok. scenos) vertas reginys, kuris nelabai pagerina šio Parlamento įvaizdį. Tam mano frakcija taip pat pritars.

Be to, turi būti aišku, kad priėmus šią direktyvą, valstybės narės turi veikti pačios. Turi būti aišku, kad nė Europos Komisija, nė Europos Parlamentas savo žinioje neturi burtų lazdelių, kai kalbama apie ryžtą ar reikalavimą vykdyti. Taryba kategoriškai prieštaravo procentiniam privalomam patikrų dydžiui, bet būtent tai dažnai ir yra problemos šaknis, kaip sakė daugelis šio Parlamento narių ir Komisijos narys. Viskas, ką dabar galiu padaryti, tai paraginti šį reikalavimą paversti tikrove siekiant užtikrinti, kad mes vėl nesileidžiame į tuščiažodžiavimą popieriuje, nes iš tiesų tai niekam nenaudinga.

Kai kalbama apie visapusės migracijos politikos sukūrimo, šis pasiūlymas – tai vėl žingsnis teisinga kryptimi. Dar turime daug ką nuveikti, tad dabar privalome atkakliai dirbti. Ryšium su tuo norėčiau užduoti 64 000 dolerių vertės klausimą, kuris šiandien nenueina nuo lūpų: kodėl šiose diskusijose nedalyvauja Taryba? Mano nuomone, visai atvirai, tai visiškai nepriimtina.

  Zdzisław Zbigniew Podkański, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, Europos Sąjunga nesusitvarko su nelegalia imigracija. Tai rodo daug faktų, tai matome ir C. Favos pranešimo aiškinamojoje dalyje, kurioje, be kitų dalykų, parašyta: „Remiantis vertinimais, Europos Sąjungoje gyvena 4,5–8 mln. nelegalių imigrantų. Jų skaičius nuolat didėja, ypač todėl, kad ES lengva nelegaliai įsidarbinti“. Vien 4,5–8 mln. skaičius rodo, jog mes net negalime tiksliai nustatyti šios problemos masto. Ir vis dėlto ekonominė migracija daugeliui ES valstybių narių nerimą, ypač toms, kurios neseniai įstojo į ES, kelia nerimą.

Šiandien milijonai lenkų ir kitų šalių piliečių juda ES viduje į senąsias valstybes nares. Šie piliečiai patiria tą patį blogį ir atsiduria tose pačiose aplinkybėse, kaip ir migrantai iš trečiųjų šalių. Nes nelegalus darbas reiškia darbuotojų išnaudojimą, kai iš jų atimama sveikatos draudimo apsauga ar teisė į pensiją, nepilnamečių išnaudojimą ar net prekybą žmonėmis. Šį reiškinį galime įveikti tik nuolat pasitelkdami griežtas teisines sankcijas.

  Jean Lambert, Verts/ALE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, mes labai vertiname abiejų – C. Favos iš Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir E. Bauer iš Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto – darbą. Manau, jog šiuose Rūmuose turėsime įprasti prie didesnio bendradarbiavimo procedūros dėl priemonių, kurios iš tiesų užimtumą sieja su migracija.

Kaip jau buvo sakyta, tai turėtų būti bendrosios ES imigracijos politikos dalis, kuri nagrinėja galimo darbo traukos veiksnius, kurie dažnai būdingi neoficialiai ekonomikai ir tarp pažeidžiamų bei neorganizuotų darbuotojų. Tačiau šią politiką galima taikyti ir ten, kur tikrai yra laisvų darbo vietų, kurių nepajėgia užpildyti šalies darbo fondas, kur valstybės narės išduoda nepakankamai leidimų dirbti ar kur yra girgždanti biurokratija, kuri nepajėgia pakankamai greitai reaguoti į su darbo rinka susijusius pareiškimus. Be to, reikia ištaisyti spragą, kuri liečia negalinčius grįžti į savo kilmės šalį, pavyzdžiui, Zimbabvę, žmones, kurie dažnai paliekami beteisiai ir todėl turi ieškoti būdų išgyventi.

Teoriškai, dauguma valstybių narių jau turi tinkamas priemones nereguliarios migracijos klausimui spręsti ir galima manyti, jog tai rodo jų akivaizdų įsipareigojimas veikti. Tačiau pirminio Komisijos dokumento pasiūlymai dėl patikrinimų iš tikrųjų buvo sušvelninti ir Parlamentas turėjo kovoti, kad gautų net tai, ką dabar turime 15 straipsnyje. Reikia tikėtis, kad tie patikrinimai nenupeš mažų įmonių, bet iš tiesų pažvelgs į didesnes bendroves, kurios, iš esmės, labai smarkiai priklauso nuo pažeidžiamų darbuotojų. Todėl daugeliui iš mūsų šiuose Rūmuose buvo ypač svarbus subrangovų atsakomybės klausimas. Kai kurie manome, kad mes vėl likome su sušvelninta pirminio Komisijos pasiūlymo versija.

Žmonės minėjo leidimo gyventi klausimą, kai valstybės narės gali nuspręsti suteikti leidimą gyventi ypač sunkiais atvejais, kai buvo pateikti skundai. Manau, jog tai yra žingsnis pirmyn, bent kai kurių valstybių narių atveju.

Vienas iš mums visiems rūpimų klausimų yra atlyginimas, kai negalima nustatyti, kokios trukmės buvo darbo sutartis, ir klausimai dėl nacionalinio draudimo ir mokesčių mokėjimo, kurie, kaip žinome, dažnai išskaičiuojami iš pažeidžiamų darbuotojų darbo užmokesčio, bet nebūtinai perduodami valdžios institucijoms.

Daugeliui mūsų šis klausimas dėl atlikto darbo užmokesčio yra principo reikalas; iš to pelnėsi bendrovės ir ekonomika, bet tai neturėtų būti teisinė priemonė nereguliariems migrantams bausti. Jei į tai pažvelgsite, kaip į bendros politikos dalį, tai yra ir tvaraus grąžinimo dalis, kad žmonės iš tikrųjų grįžtų su tuo, ką jie užsidirbo.

Neturime jokios garantijos, kad valstybės narės užtikrins, jog žmonėms yra mokama. Mes įsitikinę, kad mechanizmai bus tinkami reikalavimams pateikti, bet ne pinigams išmokėti. Todėl niekas negarantuoja, kad bus atsiskaityta. Kai kurie galbūt laikosi nuomonės, kad žmonės naudosis proga, o tai kelia pavojų, bet jei nagrinėjame žmogaus orumo klausimus ir kaip jie susiję su bendros imigracijos politikos tikslais, tai yra rimtas klausimas.

Taigi mano politinės frakcijos požiūriu, jau nebeaiškus šio pasiūlymo sprendimas nė dėl patikrinimų, nė dėl atlyginimų; buvo sušvelnintos ir kitos sritys. Mes nemanome, kad valstybės narės demonstruoja savo įsipareigojimą ir todėl šio pasiūlymo neremsime.

  Giusto Catania, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, neįprastoje padėtyje atsidūrė 4,5–8 mln. ne ES piliečių – tai Komisijos statistiniai duomenys.

Šie skaičiai yra visiškai nereikšmingi: šiek tiek daugiau nei 1 proc. Europos Sąjungos gyventojų. Aišku, kad tai pernelyg išpūsta problema. Šie darbuotojai teikia naudingas paslaugas, pavyzdžiui, asmenines paslaugas, dirba turizmo pramonėje ir daugeliu atvejų įsilieja į darbo rinką. Jie naudingi mūsų ekonomikai, bet yra išnaudojami; išnaudojami siekiant sumažinti darbo sąnaudas ir praturtinti nesąžiningus darbdavius. Šie darbuotojai dažnai dirba darbus, kurių neatlieka ES piliečiai.

Šie žmonės mums reikalingi, bet į Europą jie pateko nelegaliai dėl paprastos priežasties – jiems nėra kaip atvykti legaliai. Tas pats nutiko didžiajai daugumai piliečių, kurių padėtis dabar teisėta, bet kurie į Europos Sąjungą pateko nelegaliai.

Reikėjo kitos priemonės, tokios, kuri sureguliuotų milijonų tokių žmonių padėtį. Reikėjo priemonės, kuri išlaisvintų juos iš vergijos, šantažo ir išnaudojimo. Vietoj to turime direktyvą, kuri pratęsia tai, ko nepadarė Grąžinimo direktyva. Pirmiau nusprendėme dėl išsiuntimo procedūrų; šiandien svarstome galimo išsiuntimo sandarą ir net tiksliai nurodome, kas mokės už išsiuntimą. Pagal šią direktyvą išnaudojamieji moka daugiau nei išnaudotojai. Deja, nėra nuostatos dėl bendros reguliavimo priemonės, net ir dėl tų, kurie praneša apie savo padėtį ar apie savo išnaudotojus, ar apie vykdomą nusikaltimą. Taigi nuo išnaudojimo nelegaliame darbe jie eina tiesiai prie to, kad bus išsiųsti.

Mums reikia kažko kito. Mums reikėjo priemonės, kuri skatintų legalumą, o ne laikytų nusikaltėliais tuos, kurie čia dabar yra nelegaliai. Mums reikėjo priemonės ksenofobijai pažaboti. Vakar Italijos vidaus reikalų ministras aiškiai pasakė: „Turime būti griežti nelegaliems imigrantams“; kitaip tariant, turime būti griežti pažeidžiamiesiems. Manau, jog tokia direktyva puoselėjame būtent tokį ksenofobinį požiūrį.

Mums Europos Sąjungoje reikia imigrantų, – taip sako pati Komisija: iki 2060 m. – 50 mln., nes esame demografinės krizės viduryje, tačiau nieko nedarome, kad jiems padėtume patekti. Vietoj to deriname išsiuntimo sistemą, šiandien ryžtamės išsiųsti tuos, kurie čia yra nelegaliai, net jei jie yra į Europos darbo rinką įsilieję darbuotojai.

Manau, jog šios direktyvos poveikis bus pražūtingas, nes ji paskatins imigrantus ir darbo rinką trauktis dar gilyn į pogrindį ir didins nesąžiningų darbdavių su išnaudojimu susijusius nusikaltimus.

  Nigel Farage, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, nelegali migracija – tai problema, kurią apsunkina laisvas žmonių judėjimas. Tačiau dabartinę neramumų bangą, kuri sparčiai ritasi per Didžiąją Britaniją, neabejotinai kelia legali migracija ir pačios Europos Sąjungos taisyklės.

20 metų Jacques Delors apgaudinėjo Didžiosios Britanijos profesines sąjungas, kurios manė, kad Europos Sąjunga joms yra naudinga. Taigi, kai dabar viskas išaiškėjo, jos suprato, kad Didžiosios Britanijos vyriausybė negali apginti britų interesų.

Bijau, kad bus kur kas blogiau. Kai pradėsime didelių projektų, kurie susiję su viešosiomis išlaidomis, turą, pavyzdžiui, Olimpines žaidynes ar Tarybos rūmų statybą, tūkstančiai Europos darbuotojų bus pasiryžę užsidirbti. Bet kol esame Europos Sąjungoje, negalime Didžiosios Britanijos darbo vietų užtikrinti britams. Perspektyva, kad Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojai finansuotų darbuotojus iš užsienio, atvirai kalbant, nepriimtina.

Tačiau vyriausybė laikosi tvirtai, sakydama, kad Europos Sąjunga yra nuostabus dalykas. Na, tai nestebina, ar ne? Lordas P. Mendelson kasmet iš Europos Komisijos vis dar gauna 78 000 svarų sterlingų per metus ir, be abejo, po kelerių metų gaus nuo tos sumos priklausančią pensiją – interesų konfliktas, jei esu kada nors tokį matęs.

Dabar didelį susirūpinimą kelia tai, ar tuo pasinaudos ksenofobiški kraštutiniai dešinieji. Mes to taip pat nenorime. Mes, JK nepriklausomybės partija (UKIP), per Europos Parlamento rinkimus Didžiosios Britanijos žmonėms pateiksime nerasistinę darbotvarkę sakydami, kad atėjo laikas pirma paisyti britų interesų. Mes nesame protekcionistai, bet šaukiamės sveiko proto. Mes norime kontroliuoti savo pačių sienas ir patys spręsti, kas gyvens, dirbs ir įsikurs mūsų šalyje.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Gerb. pirmininke, visame pasaulyje griebiamasi vilties gauti gerai apmokamą darbą. Ypač sunkiais ekonominiais laikais pradeda augti šešėlinė ekonomika, tai, be abejo, skatina žmones rizikuojant savo gyvybe ieškoti „pažadėtosios žemės“. Mums svarbu išaiškinti, kad neteisėtas darbas daugiau nebebus toleruojamas.

Tačiau šiame pranešime dėl pagrindinių žmogaus teisių yra kelios problemos šiuo požiūriu. Pranešime nurodoma, kad už patekimo į ES reikalavimų pažeidimus bus atlyginta, nes imigrantams bus teikiama didesnė apsauga nei ES piliečiams, kurių tapatybei ir socialinei darnai kelia grėsmę masinė imigracija. Nelegali imigracija taps nereikšminga smulkmena, jei ateityje kiekvienas nelegalus imigrantas bus vertinamas tiesiog kaip galiojančio leidimo dirbti neturįs žmogus.

Tačiau nevalia pamiršti, kad leidimo gyventi neturį migrantai galiausiai turi būti išsiųsti. Mums svarbu panaikinti paskatas, pavyzdžiui, masinį legalizavimą ir galimybę įsidarbinti. Be to, su kilmės šalimis turime sudaryti veiksmingus susitarimus dėl išsiuntimo. Galiausiai privalu išplėsti FRONTEX – išorės sienų valdymo agentūrą siekiant ją veiksmingai dislokuoti.

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE) . – (RO) Dabartinė direktyva padeda sutelkti bendrąją politiką dėl nelegalios imigracijos ir yra pirmas žingsnis kovos su nelegaliu darbu skiriant pinigines baudas darbdaviams link. Tačiau turėčiau priminti, kad visos valstybės narės turi šalies teisės aktus, kurie reguliuoja nelegalų darbą, mokesčius ir vengimą mokėti muito mokesčius. Šių įstatymų taikymas taip pat padeda nustatyti nelegalių imigrantų darbą.

Todėl manau, jog svarbu turėti atitinkamus reglamentus, bet dar svarbiau valstybėms narėms užtikrinti, kad šie reglamentai yra griežtai taikomi. Aš pritariu galutinio teksto nuostatoms dėl sankcijų, kurios yra proporcingos nelegalių darbuotojų skaičiui, kaip ir dėl mažesnių baudų skyrimo, kai darbdavys yra fizinis asmuo, o darbuotojas teikia asmenines paslaugas ar yra namų darbininkas, o darbo sąlygos nelaikomos išnaudotojiškomis.

Europos Parlamento ir Tarybos derybos baigėsi subrangovo, kuris gali būti laikomas atsakingu, sampratos išaiškinimu ir nesumokėtų atlyginimų, kuriuos turi sumokėti darbdavys, sumos nustatymu. Aš tvirtai tikiu, kad šios direktyvos taikymas pagerins padėtį dėl pirmenybės teikti darbą Bendrijos piliečiams laikymosi.

Aš taip pat manau, kad šios direktyvos taikymas turėtų būti dar viena priežastis valstybėms narėms panaikinti Europos piliečiams taikomus darbo rinkos apribojimus atsižvelgiant į tai, kad galimybės įdarbinti nelegalius migrantus suvaržymas sudarys naujas galimybes ES telkti savo pačios piliečius.

  Inger Segelström (PSE). – (SV) Norėčiau padėkoti Claudio ir visiems kitiems, kurie rengė šį pranešimą. Ankstesnėse diskusijose dėl būsimos prieglobsčio, pabėgėlių ir migracijos politikos, mes daugiausia dėmesį kreipėme į tuos, kurie čia yra nelegaliai, į tuos, kurie išsilavinę ir kuriems leidžiama čia atvykti ar į žmones, kurie tiesiog vargšai ir nori aprūpinti savo šeimą ir pajėgti čia atvykti.

Dabar atsakomybę užkrauname darbdaviams, kurie įdarbina žmones be dokumentų. Čia nebūtų tiek daug dokumentų neturinčių žmonių, jei neturėtume neatsakingų darbdavių, kurie jiems moka ir juos išnaudoja. Man atrodo visiškai teisinga taikyti sankcijas ir nustatyti darbdaviams reikalavimus dėl informavimo, o jei darbdavys ką nors išnaudojo, jis turėtų išmokėti kompensaciją net ir po to, kai išnaudotas asmuo išvyko.

Tačiau yra vienas pasiūlymo, dėl kurio balsuočiau prieš, jei nebūtų buvę balsuota komitete, būtent prieš tai, kad dauguma nustato ne tokias griežtas taisykles dėl įdarbinimo namuose. Mano manymu, tai lygybės klausimas, nes namuose už mažą darbo užmokestį daugiausia dirba moterys. Šiai grupei tenka kur kas sunkiau nei tose darbo vietose, kur dirbama su kitais darbuotojais, bet tai vertinu kaip pirmą žingsnį.

Šiandien per žinias buvo liūdna girdėti, kad Švedijos konservatorių vyriausybė neigiamai vertina pranešimą, kuriuo ketinama remti atsakingas įmones ir traukti atsakomybėn neatsakingas, kurios išnaudoja dokumentų neturinčius darbuotojus.

Galiausiai mano susirūpinimą kelia ir profesinių sąjungų pateiktos nuomonės dėl šio pranešimo. Viliuosi, kad šiuos klausimus sugebėsime išspręsti dar prieš priimdami sprendimą. Visiems darbdaviams privalu taikyti vienodas taisykles, pavyzdžiui, bendrą atsakomybę dėl darbo sutarčių, antraip, paliksime spragų ir skatinsime sukčiavimą.

  Ignasi Guardans Cambó (ALDE). - (ES) Gerb. pirmininke, geriausias būdas užtikrinti kontroliuojamą imigracijos formą, kuri ir ekonominiu, ir socialiniu požiūriu yra valdoma visuomenės, – tai kova su nelegaliu darbu.

Tai nereiškia, kad turime kovoti su pačiais nelegaliais imigrantais, nes kiekvienas iš jų gali papasakoti savo paties istoriją, bet veikiau su nelegalios imigracijos reiškiniu, kaip vieninteliu būdu pateisinti ir iš tiesų susisteminti kontroliuojamą imigraciją, ypač šiandieniniame pasaulyje.

Be abejo, tai derėtų daryti ne tik per ieškančius darbo, bet taip pat per jį siūlančius. Kovoti su nelegalia migracija negalima tik Londono ar Madrido metro stotyse, bet su ja privalu kovoti daugybės bendrovių, kurios įdarbina nelegalius darbuotojus su tikslu juos išnaudoti ir atimti jų teises, žmogiškųjų išteklių skyriuose.

Dėl šios priežasties mes visiškai pritariame šiai direktyvai. Ši direktyva pateikia darbdavių prievolių kontekstą ir, be abejo, taikytinas sankcijas darbdaviams, kurie siekdami sau naudos išnaudoja beteisius darbininkus.

Tai gerai suderinta direktyva. Pranešėją reikėtų pasveikinti pasiekus priimtiną kompromisą ir išlaikius pusiausvyrą šiuo klausimu.

Norėčiau išskirti tuos straipsnius, kurie užtikrina išnaudojamų darbuotojų teises. Jie apsaugo darbuotojus, kad jie galėtų pranešti apie aplinkybes, kuriose patys atsidūrė. Šie straipsniai apsaugo darbuotojus užtikrindami, kad jie gali pareikalauti to, ką užsidirbo, žinoma, be teisės pasilikti, bet už bet kurį nelegaliai, be nacionalinio draudimo ir be užmokesčio dirbtą darbą, žinoma, bus kompensuota neatsižvelgiant į nelegaliai dirbusio darbuotojo darbo statusą.

Sankcijos iš tiesų yra tinkamos ir proporcingos. Susitarimas dėl subrangos, kurį pranešėjas jau minėjo savo kalboje, yra labai svarbus. Labai svarbus praktiniu požiūriu, apie ką mes ir kalbame.

Dar vienas paskutinis dalykas. Aš manau, jog 24 mėnesių laikotarpis šiai direktyvai perkelti į nacionalinę teisę yra pernelyg ilgas. Suprantu, kad jo negalima pakeisti, bet 24 mėnesių laikotarpis yra per ilgas ir, jei galima, jį derėtų sutrumpinti.

PIRMININKAVO: Luisa MORGANTINI
Pirmininko pavaduotoja

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, įdarbinant trečiųjų šalių piliečius, esančius neteisėtai Europos Sąjungoje, negalima užtikrinti sąžiningos konkurencijos, o tokie darbuotojai neturi teisės gauti tinkamos apsaugos.

Čia daugiausia kalbu apie saugias darbo sąlygas ir socialinę apsaugą, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe. Neteisėti imigrantai ES sudaro 4,5–8 milijonus. Dauguma jų dažniausiai dirba statybose, žemės ūkyje, turizme, viešbučiuose ir paslaugų sektoriuose. Turime vergavimo darbe pavyzdžių, kai žmonės yra išnaudojami, yra vaikų darbo atvejų. Neteisėtas darbas labai mažina darbo standartus.

Dėl to svarbu, kad profesinės sąjungos gintų tokių darbuotojų teises. Darbdavys sprendžia ar priimti asmenį, kuris yra apsistojęs šalyje neteisėti, todėl būtent darbdavys turėtų atsakyti už teisės pažeidimą. Reikalingi bendri veiksmai kovoje su neteisėtu darbu visoje ES.

  Mary Lou McDonald (GUE/NGL). – Gerb. pirmininke, būtina skubiai apsaugoti darbuotojus nuo išnaudojimo šiuo ekonomiškai sunkiu metu. Būtina užtikrinti teisies bei sąlygas darbuotojams Europos Sąjungoje ten, kur yra nuolat išnaudojami imigrantai darbuotojai. Už tai besąlygiškai atsako valstybių narių valdžios institucijos.

Nors valstybės narės turi veikti, kad sureguliuotų imigraciją, labai apgailestauju, kad šiame pasiūlyme yra numatytas teisinis pagrindas kovai su neteisėta imigracija. Reikėtų kovoti su darbdaviais, kurie išnaudoja darbuotojus, todėl šiuo metu turėtume pasisakyti už darbuotojus, o ne prieš imigrantus.

Reikia politinėmis ir ekonominėmis priemonėmis stabdyti neteisėtų imigrantų išnaudojimą, bausti juos samdančius darbdavius, o ne versti atpirkimo ožiais ar nusikaltėliais tokius darbuotojus ar imigrantus. Bausmės, kurios yra siūlomos šiame pranešime, nepriklauso ES kompetencijai, todėl sakantys, kad imigrantų darbuotojų išsiuntimas padės išspręsti išnaudojimo klausimą, labai klysta. Šioje direktyvoje trūksta aiškios pusiausvyros.

  Johannes Blokland (IND/DEM). - (NL) Praėjo daugiau nei dveji metai nuo tos dienos, kai Komisijos narys F. Frattini atskleidė savo planus kovoti su neteistu darbu, kuris užtikrina nuolatinį neteisėtų asmenų atvykimą į Europos Sąjungą dirbti. Padėtis tampa nekontroliuojama, todėl ji turėtų būti nutraukta.

Gerb. pirmininke, prašau nepritarti pranešėjui, bent toje dalyje, kad Europos Sąjunga turėtų dalyvauti baudžiamosios teisės srityje. Esu prieš, kad baudžiamoji teisė būtų priskirta Europos Sąjungos kompetencijai. Vietoj to reikia naudoti suderintus veiksmus. Todėl džiaugiuosi, kad pateiktame kompromisiniame pasiūlyme yra atsargiai žiūrima į baudžiamosios teisė taikymą. Turėtų užtekti piniginių baudų, kad darbdaviai atsargiau rinktųsi savo darbuotojus. Tikiu, kad verslo patikrinimas skatins valstybes nares naudoti baudžiamąją teisę.

  Philip Claeys (NI). - (NL) Pritariu, kad būtų priimta direktyva, pagal kurią būtų baudžiami neteisėtų imigrantų darbdaviai. Tiesa, kad galimybė rasti darbą Europos Sąjungoje yra viliojantis neteisėtos imigracijos veiksnys. Tačiau turėtume būti nuoseklūs ir kovoti su kitais veiksniais, kurie traukia imigrantus. Svarbiausias iš jų yra nebaudžiamumas, todėl svetimšaliai gali atvykti neteisėtai į Europą. Tai, kad valstybėse narėse yra mokama svetimšaliams, įskaitant Ispaniją, Italiją, Belgiją ir kitas šalis, yra svarbiausia.

Vadinamoji atskiroji tvarka humanitariniais pagrindais yra veidmainystė. Vien praėjusiais metais tokioje mažoje šalyje kaip Belgijoje, tokių atvejų buvo ne mažiau nei 12 000. Neteisėti imigrantai turi būti išsiunčiami iš šalies, o ne įteisinami. Kiekvienas įteisintas imigrantas pritraukia daugybę naujų imigrantų. Kiekviena šalis, kuri juos įteisina, daro tai kitų valstybių narių kaina. Todėl nepakanka tik bausti darbdavius. Turime spręsti visos neteisėtos imigracijos problemą.

  Carlos Coelho (PPE-DE). – (PT) Gerb. pirmininke, J. Barrotai, ponios ir ponai, šio posėdžio metu buvo priimta daugelis priemonių, kuriomis siekiame sukurti aiškią ir bendrą imigracijos politiką. Ši bendroji politika privalo pirmiausia nustatyti teisėtus imigracijos kanalus ir tokių imigrantų integravimą į šalių visuomenes. Tuo tikslu prieš du mėnesius buvo priimta direktyva dėl „mėlynosios kortelės“ ir direktyva dėl bendro leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti ES.

Tuo pat metu privalome veiksmingai kovoti su neteisėta imigracija ir kitomis su tuo susijusiomis nusikalstamomis formomis. Šia iniciatyva siekiama kovoti su neteisėtą imigraciją skatinančiais veiksniais Europos Sąjungos teritorijoje ir nutraukti neteisėtų darbuotojų išnaudojimą. Svarbu, kad asmenys, kurie bet kokia kaina, kartais net ir savo gyvybės kaina, bandantys patekti į Europos teritoriją, suprastų, kad galimas tik vienas kelias – teisėta imigracija, kuri suteikia teises ir galimybes. Nustatyta, kad Europos Sąjungoje yra nuo 5 iki 8 mln. neteisėtų imigrantų. Daugelis iš jų dirba žemos kvalifikacijos, mažai apmokamus darbus, o kai kuriais atvejais yra smarkiai išnaudojami. Sveikinu pranešėją E. Favą, ir yra ypač mano kolegę E. Bauer, atlikusius šį darbą ir pasiekusius kompromisą.

Todėl pritariu, kad turime kovoti su neteisėtu darbu visoje Europos Sąjungoje. Šios direktyvos tikslas yra užtikrinti, kad visos valstybės narės galėtų taikyti panašias sankcijas už neteisėtų imigrantų įdarbinimą ir veiksmingai jas vykdyti. Yra numatyta galimybė taikyti trejopo pobūdžio sankcijas: pinigines, administracines ir baudžiamąsias, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Taip pat yra nustatytas reikalavimas darbdaviams taikyti prevencines priemones ir tikrinti savo darbuotojų imigracinį statusą, kad nebūtų įdarbinti asmenys, esantys Europos Sąjungoje neteisėtai.

  Wolfgang Kreissl-Dörfler, (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti savo kolegą Claudio Favą parengus šį pranešimą ir su tuo, kad trišalio susitikimo metu buvo pasiektas susitarimas. Aišku, visada galima reikalauti ir padaryti daugiau. Tačiau tai, kad pagaliau Europos Sąjungoje buvo pripažinta, kad neteisėti imigrantai taip pat privalo turėti teises ir būti apsaugoti nuo išnaudojimo, yra svarbus žingsnis į priekį.

Aišku, tai turėtų tapti sudėtine vykdomos migracijos ir imigracijos politikos dalimi. Niekas to neginčija. Tačiau, man nesuprantamas vienas dalykas. Nors Žaliųjų frakcijos atstovo Jean Lamberto čia nebėra, o kairieji, iš vadinamosios komunistų pusės, kaip Giusto Catania, toliau teigia, kad vėl nieko nebuvo pasiekta, ir kad tai nepadės, norėčiau dar kartą pasakyti, kad pažadai užtikrinti šiomis sudėtingomis sąlygomis gyvenantiems žmonėms normalias sąlygas, ir to nepadaryti, tikrai nepadeda. Norėčiau savęs paklausti, ko iš tikrųjų nori Žaliųjų frakcija, jeigu jie visada balsuoja prieš priemones, kurios padėtų pagerinti žmonių padėtį. Su tuo mums teko susidurti jau daugelį kartų, balsuojant už pranešimus.

Be to, niekas netrukdo valstybėms užtikrinti tinkamą kontrolę, taikyti baudas, užkristi kelią bendrovėms, kurios įdarbina neteisėtus imigrantus, gauti subsidijas, valstybinį ir ES finansavimą.

Norėčiau, kad valstybės narės taip pat ryžtingai elgtųsi su mokesčių pažeidėjais ar asmenimis, veikiančiais juodojoje rinkoje, kaip jos kartais elgiasi su neteisėtais imigrantais. Aišku, kad mes turime bendrauti su savo kolegomis šalių parlamentuose, skatindami juo reikalauti suteikti nelegaliems imigrantams teises, dėl kurių čia buvo nuspręsta. Galime būti tikri dėl vieno dalyko. Jei asmuo dirba neteisėtai todėl, kad jis daugiau nebegali išgyventi savo gimtojoje šalyje, jis negali kreiptis į policiją ir pasakyti, kad yra išnaudojamas. Taip, kaip išprievartauta moteris negali kreiptis dėl padaryto nusikaltimo. Tokie žmonės žino, kad jeigu jie kreipsis į valdžią, jie bus išsiųsti iš šalies.

Dėl to mes balsuojame už šį pranešimą. Tai pirmas žingsnis teisinga linkme.

  Alexander Alvaro (ALDE). – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos Pirmininko pavaduotojau, manau, kad tai, ką pasakė W. Kreissl-Dörfler, yra tiesa. Norėčiau padėkoti F. C.Favai už jo pranešimą ir puikiai atliktą darbą.

Pranešime yra aiškiai sakoma, kad abi pusės, dalyvaujančios neteisėtame darbe, turi būti atsakingos, nes tai užtikrintų teisėtą pusiausvyra. Neteisėtas darbas turi būti baudžiamas ir draudžiamas valstybėse narėse.

Darbdaviai privalo laikytis šio draudimo, bet taip pat su tuo susijusios valdžios institucijos turi kontroliuoti kaip yra laikomasi šio draudimo ir taikyti baudas. Svarbiausia yra apsaugoti tokiuose darbo santykiuose esančius žmones nuo išnaudojimo.

Baudų numatymas yra akivaizdus žingsnis į priekį. Tačiau valdžios įstaigos privalo labiau kontroliuoti ir persekioti įtariamuosius įvykdžius nusikaltimą. Šis pranešimas yra pasiektas kompromisas tarp Tarybos ir Europos Parlamento, kuriame nustatomi minimalūs standartai.

Nepaisant to, perspektyva, kad valstybės narės galės sustiprinti ar sumažinti reikalavimus, nėra viliojanti. Mes žengėme žingsnį į priekį. Dabar turime judėti visi kartu tolyn. Manau, kad savo ir dalies frakcijos narių vardu, jei ne daugumos, galiu pasakyti, kad mes galime pritarti šiam pranešimui ramia sąžine.

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL). – (EL) Gerb. pirmininke, šioje direktyvoje kalbama apie vieną esminių vystymosi ir ekonominio tvarumo mūsų valstybėse aspektų. Tai yra neteisėtas darbas, dėl kurio dažnai mažėja atlyginimai ir valstybės biudžeto pajamos, kartu su tuo kyla sunkumų mokant pašalpas ir mažėja gerovė valstybėje. Darbuotojai neturi galimybės pasinaudoti socialiniu ir kitokiu draudimu, pensijomis bei kreiptis į institucijas, kurios užtikrintų tinkamas sąlygas jų darbo vietoje.

Deja, neteisėtas darbas yra dabartinės sistemos dalis, dėl kurios kilo pasaulinė ekonominė krizė. Todėl mes turime taikyti priemones, kurios užtikrintų ilgalaikę gerovę. Todėl kova su neteisėtu darbu neturėtų būti analizuojama dalimis. Pasiūlytos priemonės, kurios užtikrintų žmogišką požiūrį į imigrantus, mūsų netenkina. Leiskite mums tai išspręsti, kad šie klausimai nebūtų nagrinėjami dar kartą.

  Panayiotis Demetriou (PPE-DE). – (EL) Gerb. pirmininke, pranešėjas Claudio Fava ir politinių partijų paskirti stebėtojai nusipelno mūsų nuoširdžių sveikinimų. Jie sugebėjo pasiekti išskirtinį kompromisą su Taryba, padedant Komisijos Pirmininko pavaduotojui J. Barrotui, kurį aš taip pat sveikinu. Pagaliau direktyva, kurioje numatomos sankcijos nelegalių imigrantų darbdaviams, buvo patvirtinta. Tikiuosi, kad ši direktyva veiksmingai padės įgyvendinti tikslą kovoje su neteisėtų imigrantų įdarbinimu. Tai pirmas kartas, kai Europos Sąjunga juda teisinga linkme, bausdama asmenis, kurie išnaudoja neteisėtus imigrantus ir pažeidžia teisę. Pagaliau neteisėtų imigrantų įdarbinimas buvo pripažintas nusikalstama veika. Esu tikras, kad direktyvoje numatytos baudžiamosios ir kitos sankcijos padės apriboti ir užkirsti kelią nepriimtinam neteisėtų imigrantų išnaudojimui. Direktyvoje yra pateikiamos daugialypės, suderintos ir realios sankcijos. Tikiu, kad jos bus veiksmingos. Nepaisant to, kad neteisėti imigrantai yra laikomi aukomis ir ginami šios direktyvos, jiems taip pat yra primenama, kad daugiau nebus lengva rasti darbą ir nekils jokio noro gauti darbą net ir esant nepalankiomis sąlygomis. Tačiau reikia pasirūpinti visais imigrantais, kurie jau yra neteisėtai Europos Sąjungoje. Mano šalyje, Kipre, kur neteisėta imigracija yra didžiulė problema, neteisėtas darbas buvo pripažintas nusikalstama veikla jau prieš kurį laiką. Aišku, dėl to neteisėtas darbas nedingo, bet jis buvo apribotas. Tačiau direktyvoje numatytos baudos ir darbdavių kontrolės sistema padės sumažinti neteisėtų imigrantų darbo ir apskritai visos neteisėtos imigracijos problemą.

  Catherine Boursier (PSE). - (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti C. Favai už puikiai atliktą pastarųjų kelių mėnesių darbą, rengiant šį tekstą.

Tai nebuvo lengva užduotis, kelias buvo pilnas kliūčių. Tačiau manau, kad gauti rezultatai yra labai teigiami. Paminėsiu tris dalykus.

Čia sankcijos yra taikomos darbdaviui, o imigrantas yra laikomas auka. Be piniginių baudų, yra rekomenduojama pakartotiniams pažeidėjams taikyti baudžiamąsias sankcijas – už žmonių kontrabandą ar nepilnamečių išnaudojimą. Manau, kad tokios sankcijos yra būtinos, turime užtikrinti, kad vyktų nuolatiniai patikrinai, kad ši direktyva būtų veiksminga.

Dar vieną teigiamą dalyką norėčiau paminėti – automatiškas viso likusio atlyginimo sumokėjimas darbuotojams. Be to, asociacijos ir profsąjungos pasisako už tai, kad būtų ginami neteisėtai šalyje gyvenančių darbuotojų interesai, kad jie galėtų pranešti apie nesąžiningą darbdavį, nebijodami, kad bus vėliau dėl to persekiojami.

Aišku, kaip ir daugeliu kitų atvejų galėtume padaryti daugiau, bet ar galime rizikuoti tuo, kas jau pasiekta, nes šis tekstas jau numato didelę pažangą ginant darbuotojus ir jų orumą?

Turime pritarti šiam požiūriui dėl imigracijos, pripažinti, kad imigracija norint dirbti yra labiau, nei būtina, ir ji vis labiau didės atsižvelgiant į demografinės prognozes.

Todėl turime pareikšti, kad norime, kad būtų taikomas toks modelis, kur imigrantai būtų laikomi pilnaverčiais darbuotojais, turinčiais tokias pačias teises, kaip valstybių narių darbuotojai.

Todėl privalome mobilizuotis, kad apgintume jų teises. Manau, turėtume pritarti šiam pranešimui, nes tai yra lemiamas žingsnis nustatant minimalius standartus kovoje su neteisėtu darbu ir imigrantų darbuotojų išnaudojimu.

  Olle Schmidt (ALDE). – (SV) Mes žinome, kad vis daugiau ir daugiau žmonių slepiasi už ES sienų. Žinoma, kad artimiausioje ateityje ES padidės imigrantų darbuotojų skaičius. Taip pat žinome, kad tūkstančiai žmonių kiekvieną savaitę bando užsitikrinti sau geresnį gyvenimą Europoje. Dauguma jų mirs pakeliui į mūsų žemyną. Mes žinome, kad daugybė žmonių, neturinčių reikalingų dokumentų, yra išnaudojami ir gyvena siaubingomis sąlygomis. Tai neturėtų vykti Europos Sąjungoje. Visuotinės vertybes, kurias ES nori išplatinti visame pasaulyje, yra susijusios ir su kiekvieno žmogaus teise į orų gyvenimą. Čia mes susiduriame su gėdingu paradoksu.

Tai, kad ES turi bendrai vykdyti prieglobsčio ir imigracijos politiką yra suprantama. Tačiau tai neturėtų reikšti, kad tos valstybės, kurios nori elgtis griežčiau ir kovoti su šia problema įvairiais būdais, turi priimti sprendimus. Tai sumažės galimybių užsitikrinti padorų gyvenimą Europoje. Tuo pat metu yra svarbu, kad nesąžiningi darbdaviai, išnaudojantys žmones, žinotų, kad jie gali būti už tai nubausti bet kur Europos Sąjungoje.

Pritariu, kad pranešimas yra suderintų veiksmų bei G. Catanios argumentams dėl jo turimų abejonių rezultatas. Tačiau pasiektas kompromisas yra žingsnis tinkama linkme, nors aš turiu savo nuomonę tam tikrais klausimais, pavyzdžiui, įpareigojimų dėl darbdavio pranešimo išplėtimo.

Norėčiau pasakyti I. Segelström, kad vyriausybė Švedijoje nėra sudaryta iš konservatorių. Tai keturių partijų koalicijos vyriausybė, turinti liberalių požymių.

  Maria da Assunção Esteves (PPE-DE). – (PT) C. Favos pranešime numatoma imigracijos tiesės aktų pažanga ir sušvelninimas. Jame numatomos moralinės garantijos, kurių trūko Grąžinimo direktyvoje. Bendras draudimas įdarbinti neteisėtus imigrantus ne tik panaikina būdingą imigracijai neteisėtumą, bet taip pat ir galimybes išnaudoti bei kankinti žmones, kas paprastai yra tokio darbo dalis.

Svariausias dalykas C. Favos pranešime yra tai, kad jame metamas iššūkis minties mokyklai dėl neteisėtos imigracijos, kuri pasitenkina lengvu, bet nepriimtinu imigrantu pasmerkimu, vietoj mėginimo rasti sisteminį sprendimą, kai vienodai atsako valstybė ir darbdavys. Iki dabar imigracijos politikoje didžiausia nesėkmė buvo tai, kad nebuvo tinkamai sprendžiama bloga imigrantų, kurie buvo smerkiami teisinės sistemos ir laikomi pagrindiniais kaltininkais, o ne aukomis, padėtis.

Kitas svarbus klausimas šiame pranešime, kad į Europos Sąjungą įtraukiama bendros valstybės ir bendrovių atsakomybės etika. Įpareigojimas darbdaviams iš anksto patikrinti darbuotojų gyvenamosios vietos statusą yra vertingas tuo, kad kompetencija yra numatoma privačiam sektoriui. Tai daryti Europos Sąjungoje buvo bandoma dažnai. Mes pritariame šiai kompetencijai, nes teisėtumą ir viešąją etiką turi saugoti ne tik valstybės, bet visi mes. Pranešimas yra naujas kelias kuriant politinį būdą, kuriuo reikėtų vadovautis kituose pranešimuose.

Trečias dalykas, pats svarbiausias, yra būtinas atskyrimas pareigos mokėti atlyginimą nuo gyvenamosios vietos teisėtumo problemos. Jame deklaruojama visuotinis moralės suvokimas, kuris sako, kad žmogiškumas turi būti aukščiau ir svarbiau nei teisinės sistemos normos.

Todėl mano sveikinimai C. Favai.

  Javier Moreno Sánchez (PSE). - (ES) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti mūsų pranešėjui Claudio Favai už jo sunkų darbą, užtikrinant bendrą poziciją su Taryba. Dėl to buvo įtraukta daugelis patobulinimų, kuriuos pasiūlė mūsų Parlamentas.

Šia direktyva mes dar kartą išreiškiame savo įsipareigojimą vykdyti bendrą migracijos politiką, pagrįstą visuotiniu požiūriu. Šios direktyvos tikslas yra aiškus – kovoti su mafijos grupuotėmis, bausti nesąžiningus darbdavius, apsaugoti išnaudojamus imigrantus, kurie neturi galimybių pasinaudoti socialine apsauga.

Norime, kad išnyktų nedideli atlyginimai, nes tai nėra sąžininga imigrantų atžvilgiu ir tai iškraipo vidutinio atlyginimo dydį, ypač statybų, žemės ūkio, namų ruošos paslaugų sektoriuose ir viešbučių pramonėje.

Taikyti tokias priemones reikia daug drąsos ir politinės valios, nes neformalioje ekonomikoje yra didelis asmeninis suinteresuotumas ir apyvartoje yra didelis kiekis pinigų. Ypač sunkiais laikais labiau nei kada nors svarbu sumaniai ir dosniai, bet atsakingai kontroliuoti imigracijos srautus.

Būtų lengva pasiduoti pagundai nereguliuoti neoficialios ekonomikos. Negalime nukreipti savo žvilgsnių į šalį ir palikti daugiau nei 8 mln. neteisėtų imigrantų, neapsaugotų nuo darbo sąlygų, kurios yra beveik lygios vergijai.

Ponios ir ponai, jeigu mes norime, kad ši direktyva būtų veiksminga, reikia atlikti griežtus patikrinimus ir taikyti ekonomines sankcijas, tarp jų ir baudžiamąsias sankcijas ypač sunkiais atvejais, kurios veiktų kaip atgrasymo priemonės darbdaviams.

Taip sumažinsime neformalios ekonomikos rinką ir norą imigruoti, kuris kyla dėl galimybės dirbti neteisėtai. Turi būti aiškiai pasakyta, kad vienintelė galimybė dirbti Europoje yra dirbti teisėtai. Dėl šios priežasties norime plėsti savo bendrą požiūrį. Komisijos nary J. Barrotai, raginame Komisiją taikyti naująsias „mėlynąsias korteles“ visose kitose kategorijose kaip galima greičiau.

  Marek Aleksander Czarnecki (ALDE). – (PL) Dėl lengvos galimybės lengvai gauti neteisėtą darbą šiuo metu Europos Sąjungoje yra keletas milijonų neteisėtų imigrantų. Neteisėtas darbas, labai dažnai išnaudojimas, mažina apmokėjimo lygį tame sektoriuje ir kyla pavojus esamai konkurencijai versle. Be to, neteisėti darbuotojai negali pasinaudoti sveikatos draudimu ar teise gauti pensiją. Todėl yra svarbu nustatyti tvarką, kuri leistų išnaudojamiems darbuotojams skųsti asmeniškai savo darbdavį arba trečiąja šalį – agentūrą.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad direktyva taip pat turėtų apimti darbuotojus, legaliai gyvenančius ES, ypač valstybių narių, kurios įstojo į ES 2004 ir 2007 m., piliečius, kuriems vis dar taikomos pereinamosios nuostatos, ribojančios jų teisę į teisėtą darbą.

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). – (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos Pirmininko pavaduotojau, šiandieninis pasiūlymas yra dalis bendrų pastangų rasti sprendimą dėl vykdomos imigracijos politikos Europos Sąjungoje, todėl mes privalome pripažinti nesąžiningumą. Yra nesąžininga, nes mes bandome pataisyti tam tikrus šios politikos aspektus, taikydami mėlynąją kortelę, siekdami atsisakyti neteisėtų darbuotojų, taikydami sankcijas nelegalių imigrantų darbdaviams, bet tai tik keli problemos, kurią bandome išspręsti, aspektai.

Aišku, mums nėra suprantama, kaip neteisėtas darbuotojas, kuris imasi darbo, ir jį įdarbinantis asmuo, kad jis galėtų apmokėti savo gyvenimo išlaidas, yra baudžiami. Tai prieštarauja logikai, todėl turime nustatyti tinkamas darbo sąlygas. Visų 27 valstybių narių teisės aktai draudžia neteisėtą darbą, ypač, kai tai susiję su neteisėtu patekimu į valstybę narę ir neteisėtu asmenų išnaudojimu. Ši problema yra sudėtinga ir pasiektas kompromisas turi daug trūkumų. Vienas iš jų – dėl darbuotojų, kurie yra naudojami žmonių labdaringais pagrindais. Aišku, jie gauna darbą, bet tuo pat metu jie randa būdą gyventi. Kas su jais bus vėliau? Kaip jie toliau gyvens tapę neteisėtais per prievartą, atsižvelgiant į tai, kad kaimyninės šalys atsisako priimti grąžinamus neteisėtus imigrantus?

  Donata Gottardi (PSE). – (IT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, kaip žinome, kompromisai privalo būti analizuojami atskirai, įvertinant visus už ir prieš bei randant bendrą sprendimą, kuris įvertina bendrus apribojimus ir teisines bei politines aplinkybes.

Kalbant apie užimtumo sritį, iš direktyvos, dėl kurios bus balsuojama rytoj, matyti, kad daugumoje apsektų mūsų sprendimas yra teigimas. Vienas iš teigiamų dalykų yra įtraukimas užmokesčio apibrėžimo, todėl galima tai palyginti su teisėtais darbo santykiais. Taip pat yra mažinamos sankcijos už darbą namuose ir asmenų priežiūrą bei siejamos ir stiprinamos Bendrijos nuostatos, saugančios prekybos žmonėmis ir išnaudojimo aukas, ypač nepilnamečius. Taip pat nuostata dėl sutarties su subrangovu neturi tapti precedentu.

Vis dar yra abejonių dėl darbdavių ir sunkumų, su kuriais darbuotojai susiduria gaudami atlyginimą, prieš palikdami šalį. Šis klausimas nėra visiškai aiškus, bet kadangi ši direktyva yra glaudžiai susijusi su Grįžimo direktyva, jų rankos supančiotos dėl esamos neteisėtų darbuotojų ir darbdavių padėties, kurie negali rasti teisėtų įdarbinimo būdų.

Nors yra tam tikra rizika, kad Parlamentui toliau bus daromas šalių vyriausybių spaudimas, o Europa taps „piktąja pamote“, neabejoju, kad šis dokumentas bus priimtas per pirmąjį svarstymą.

  Patrick Gaubert (PPE-DE). - (FR) Gerb. pirmininke, šios direktyvos projektas yra labai svarbus kovoje su neteisėta imigracija, vykdant bendrosios imigracijos politiką. Visi žinome, kad neoficialus darbas pritraukia tūkstančius vyrų ir moterų, kurie kiekvieną dieną kerta mūsų sienas ieškodami padoraus darbo ir būdo išmaitinti savo šeimas.

Realybėje jie dažnai susiduria su darbdaviais, kurie naudojasi ir piktnaudžiauja jų trapia padėtimi bei savo teisių neišmanymu, juos išnaudoja ir naudoja kaip pigią darbo jėgą. Tai vadinasi šiuolaikine vergove.

Neturėtume slėpti, kad šis reiškinys taip pat liečia ir asmenis, kurie yra Europos Sąjungos piliečiai, ar trečiųjų šalių piliečius, kurie dirba ir gyvena normaliai, bet kuriems nėra taikoma ši direktyva, nes ji yra dalis sistemos, skirtos kovoti su nelegalia imigracija.

Neturėtume badyti pirštais į vyrus ir moteris, kurių ketinimai dažnai būna garbingi, tačiau jie tampa nesąžiningų tinklų ar darbdavių aukomis. Šios direktyvos tikslas yra apsaugoti tokius pažeidžiamus žmones ir užtikrinti, kad jų svarbiausios pagrindinės teisės būtų gerbiamos. Toks yra tikslas ir siekis šio pasiekto kompromiso.

Neturėtume manyti, kad visi darbdaviai yra vienodi, neturime elgtis su darbdaviais, kurie įdarbina asmenis, tikėdami, kad šie asmenys dirba ir gyvena teisėtai, taip pat kaip ir su darbdaviais, kurie siekia pasinaudoti tokių žmonių padėtimi.

Turime aiškiai ir griežtai pasakyti išreikšti savo poziciją. Būtinos drąsios nuostatos, sąžiningai taikomos. Šios direktyvos priėmimas siunčia mums dvi aiškias žinias. Pirmoji yra skirta darbdaviams, kad jie negalės toliau naudotis šia pažeidžiama darbo jėga, todėl daugiau neįdarbins neteisėtų imigrantų. Kita žinia yra siunčiama tūkstančiams galimų neteisėtų imigrantų, kuriuos atbaidys griežtos įdarbinimo sąlygos Europoje.

Dėkoju visiems politinių partijų paskirtiems pranešėjams ir pranešėjui. Kaip ir daugelis, tikiuosi, kad ši direktyva greitai bus pradėta naudoti kovoje su neteisėta imigracija ir skatins imigraciją...

(Pirmininkė nutraukė kalbantįjį)

  Genowefa Grabowska (PSE). – (PL) Gerb. pirmininke, norėčiau pirmiausia pasveikinti pranešėją. Suprantu, kad nėra lengva pasiekti kompromisinį sprendimą, atsižvelgiant į šalių interesus darbo rinkoje, ir kartu apginti imigrantus nuo išnaudojimo. C. Fava tikrai vertas pagyrimų.

Buvau nuvykusi į Italijos Fodžos miestą tuo metu, kai buvo rastos vadinamosios darbo stovyklos. Jose Europos Sąjungos piliečiai ir neteisėti imigrantai gyveno ir dirbo pasibaisėtinomis sąlygomis. Mane nuolatos persekioja prisiminimai apie sąlygas, kuriomis jie gyveno ir dribo. Iš tikrųjų jie dažnai mirdavo iš alkio ir žiauraus nežmoniško elgesio. Labai pritariu šiai direktyvai, kadangi pagaliau darbo santykiai užims civilizuotą padėtį. Tai yra laimėjimas prieš godžius darbdavius, jų siekį gauti pelną, naudojant pigią, o dažnai ir atlygio negaunančią darbo jėgą bei neteisėtai išnaudojant imigrantus.

Kai ši direktyva įsigalios, ji turės būti įgyvendinta visose valstybėse narėse. Paradoksalu, kad remiantis šių valstybių vidaus teise neteisėtas darbas yra laikomas nusikalstama veika. Tačiau ši teisė neveikia. Todėl turime dėti visas pastangas, kad ši direktyva būtų įgyvendinta. Turi būti naudojamos visos reikalingos teisinės priemonės, kad mums netektų susidurti su tokiais liūdnais atvejais, kaip mano minėtasis.

Dabar norėčiau kreiptis į Didžiosios Britanijos Europos Parlamento narius ir paprašyti, kad jie pasakytų savo darbdaviams, kad neteisėtas imigrantų įdarbinimas yra nusikaltimas. Nesiskųskite, kad Europos Sąjunga...

(Pirmininkė nutraukė kalbantįjį)

  Jörg Leichtfried (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, svarbiausias dalykas šiame pranešime, kad bus baudžiami ne tik neteisėtai dirbantys trečiųjų šalių piliečiai, bet ir jų darbdaviai. Turime suprasti, kad tai yra nusikaltimas, kad šie žmonės yra išnaudojami, net ir tokioje išsivysčiusių šalių sąjungoje kaip Europos Sąjunga. Kažkas gauna gerą pelną jais pasinaudodamas. Jie neturi jokios teisės į sveikatos priežiūrą ar pensijas, jie gyvena nuolatinėje baimėje, kad bus sugauti ir išsiųsti atgal į savo šalį.

Todėl manau, kad kitas labai svarbus dalykas yra galimybė ateityje taikyti sankcijas darbdaviams, kurie išnaudoja neteisėtus imigrantus. Tokios priemonės kaip baudos, išsiuntimo išlaidų atlyginimas, negalėjimas gauti viešų lėšų ar paramos, laikinas ar nuolatinis verslo uždarymas, mano nuomone, greitai pakeis dabartinę padėti. Aišku, valstybės narės turėtų atlikti reguliarius ir veiksmingus patikrinimus bei reikalauti, kad būtų mokami mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos.

Europa, kurioje kai kurie žmonės yra išnaudojami kitų, nėra socialinė Europa. Tikiu, kad ši direktyva yra žingsnis teisinga linkme. Norėčiau padėkoti pranešėjui už jo nuostabų darbą. Tačiau tai neturėtų būti paskutinis žingsnis šioje srityje.

  Daciana Octavia Sârbu (PSE). – (RO) Manau, kad ši teisinio akto iniciatyva vyksta tokiu metu, kai darbuotojai iš trečiųjų šalių sudaro žymią Europos Sąjungos darbo jėgos dalį, todėl neteisėta imigracija kelia susirūpinimą. Manau, kad yra poreikis sukurti teisinę sistemą, kuri nustatytų aiškesnes sankcijas darbdaviams, kuriems dirba trečiųjų šalių imigrantai, neteisėtai gyvenantys Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į tai, kad neteisėtas darbas kelia nerimą Europos Sąjungos lygmeniu bei imigrantų darbo jėgos išnaudojimas yra realybė.

Taip pat turime suprasti, kad yra daug darbdavių, kurie didina savo pelną įdarbindami imigrantus, neturinčius tinkamų dokumentų, ir taip išvengdami socialinio draudimo įmokų ar mokesčių valstybei mokėjimo. Privalome užtikrinti, kad už tokio pobūdžio elgesį būtų atitinkamai baudžiama.

Todėl kiekviena valstybė privalo priimti priemones kovai su nelegaliu darbu, užtikrinti didesnę imigrantų apsaugą bei nuolat vykdyti patikrinimus, ypač tuose verslo sektoriuose, kur manoma, kad yra įdarbinami neteisėti imigrantai. Taip pat norėtume, kad būtų kontroliuojamas patekimas į Europos Sąjungos darbo rinką, o imigrantų teisės būtų gerbiamos. Dėl šios priežasties prašome valstybių narių priimti visas reikalingas priemones, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis bendradarbiavimas ir palengvinti pasikeitimą informacija tarp dalyvaujančių valstybių institucijų.

  Yannick Vaugrenard (PSE). - (FR) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti C. Favą su juo puikiu darbu, dėl kurio bus priimta direktyva, kurioje numatomos sankcijos neteisėtų darbuotojų darbdaviams.

Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į sudėtingą esamą padėtį. Turime parengti teisės aktus, kurie padėtų šią padėtį išspręsti.

Visoje Europos Sąjungoje darbai vykdomi per subrangovus esančius valstybėse narėse, dažnai nežinant, ar darbuotojai dirba teisėtai, ar ne. Buvo pateiktas pasiūlymas tikrinti savo darbuotojų teisėtumą. Kodėl jis nebuvo įtrauktas į pranešimą ?

Taip pat yra nustatyta, kad pagrindinis rangovas yra atsakingas už atlyginimo išmokėjimą, bet tik tada, jei jis žinojo, kad subrangovai buvo įdarbinę neteisėtus imigrantus. Manau, kad nerastume nė vieno duodančio užsakymus rangovo, kuris savanoriškai pripažintų savo kaltę.

Galiausiai geriausia direktyva pasaulyje gali būti veiksminga tik tada, jei bus nustatytos kontrolės priemonės. Galėtume šia kontrolę pagerinti, jeigu kiekvienoje valstybėje narėje būtų daugiau darbo inspektorių, kurių vaidmuo būtų svarbesnis.

Svarbu, kad sukurtume kaip galima greičiau griežtesnes priemones, kad teikiantiems užsakymus asmenims tektų visiška atsakomybė dėl subrangovų kaltės.

Neturėtume užmerkti akių prieš tam tikruose ekonomikos sektoriuose vykdomą praktiką, kuri prisideda prie organizuotų neteisėtos imigracijos tinklų veiklos.

  Richard Falbr (PSE). – (CS) Gerb. pirmininke, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į neatidėliotiną problemą, kuri kilo dėl dabartinės krizės. Kai kuriuose šalyse, įskaitant ir mano, matome, kad yra visuotinai atleidžiami agentūrų darbuotojai, kurių dauguma atvyko į mūsų šalį iš rytų Europos ir Azijos šalių. Jie tampa neteisėtais darbuotojais. Atleisti jie netenka pragyvenimo lėšų, todėl tampa pėstininkais vadinamųjų „verslininkų“ rankose, kurie išnaudoja juos dar labiau, nei tai darė agentūros. Taip pat norėčiau pasisakyti dėl esamų neadekvačių žmogiškųjų išteklių darbo inspekcijose daugumoje mūsų valstybių narių. Niekas nepasikeis, nebent sukursime tinkamai išmokytų ir parengtų inspektorių tinklą, kurie išmanys darbo teisės aktus ir Europos Sąjungos direktyvas.

Kai Europos Sąjungos institucijos susitaria dėl tam tikrų standartų taikymo verslininkams, valstybės narės visada yra nepatenkintos. Ar buvo pabandyta padaryti ką nors panašaus socialinių teisės aktų srityje? Remiantis tradicijomis, subsidiarumo principu ir panašia padėtimi, kur darbuotojai Europos Sąjungoje kenčia nuo nevaldomo išnaudojimo, tai yra kvaila ir veidmainiška. Todėl pritariu bet kokioms pastangoms taikyti baudžiamąją atsakomybę ir skirti sankcijas asmenimis įdarbinantiems neteisėtus imigrantus, todėl dėkoju C. Favai.

  Corina Creţu (PSE) . – (RO) Neteisėtas darbas yra susitelkęs atitinkamuose sektoriuose, kuriuose darbas yra nekvalifikuotas, pavyzdžiui, statybų, žemės ūkio, valymo paslaugų, viešbučių ir maitinimo pramonės. Šiuose sektoriuose naudojamos neteisėtos darbo jėgos mastai kelia nerimą. Ypač krizės metu darbdavius vilioja galimybė apeiti įstatymus ir naudoti neteisėtus darbuotojus gauti pelnui ar tiesiog išsilaikyti rinkoje.

Dokumentas, esantis prieš mus, yra žingsnis link neteisėto darbo masto mažinimo, nes jis turi neigiamų padarinių mokestinėje ir socialinėje srityse. Puiku, kad galėsime bausti už trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, tačiau neturėtume pamiršti, kad tai taip pat susiję su piliečiais iš mažiau išsivysčiusių Europos Sąjungos valstybių narių. Netgi rumunams tenka susidurti su daugybe darbdavių piktnaudžiavimų Europos Sąjungoje.

Todėl norėčiau, kad šioje direktyvoje būtų numatytos griežtesnės sankcijos tarpininkams darbo rinkoje.

  Sebastiano Sanzarello, Žemės ūkis ir kaimo plėtros komiteto nuomonės referentas. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, šį klausimą sprendžiame ypač jautriu metu.

Dėl tarptautinės ekonominės krizės valstybėse, kurios labiausiai nukentėjo nuo krizės, naudojama neteisėta darbo jėga, kurią visada sudaro neteisėti imigrantai, ypač tam tikruose sektoriuose, o būtent, statybos, žemės ūkio ir kituose jau minėtuose sektoriuose. Tai skatina neteisėtą imigraciją, dėl to įvyksta tragedija. Nenuostabu, kad neteisėta imigracija labai didėja, ir šį rytą bei popietę mes spręsime problemas dėl Lampedūzos ir kitų pasienyje esančių valstybių.

Todėl ši priemonė yra priimama tinkamu metu. Todėl manau, kad darbdaviams numatytos sankcijos toliau veiks kaip atgrasymo priemonė, nes jau yra numatytos sankcijos už neteisėtą darbą, ypač susijusį su neteisėtais imigrantais. Šios sankcijos toliau atgrasys darbdavius nuo darbuotojų įdarbinimo.

Girdėjome, kad 8 mln. neteisėtų gyventojų dirba neteisėtai. Sakykime, kad pradėjus taikyti šias priemones, šie imigrantai bus išmesti į gatvę ir mes turėsime tai spręsti. Manau, kad turime pripažinti, kad ši problema yra, nes kitaip darbdaviams pranešus apie neteisėtus darbuotojus, kuriems jie daugiau negalės duoti darbo, susidursime su visais šiais 8 mln. žmonių Europoje. Juos turėsime išsiųsti ir jiems padėti. Kadangi baigiasi mano laikas, manau, kad turėtume šį klausimą įvertinti iš anksto. Turime atidžiai įvertinti laikino darbuotojų įdarbinimo problemą, ypač žemės ūkyje. Ir turime įtraukti juos į visuomenę ir pripažinti.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, neteisėtas darbas veikia ne tik nuo penkių iki dešimties milijonų gyventojų, bet ypač tuos, kurie juos įdarbina. Priešingai nei šio pranešimo autorius manau, kad ši problema veikia ne tik neteisėtus imigrantus iš trečiųjų šalių, bet taip pat milijonus Europos Sąjungos piliečių, kurie kartais dirba gaudami atlyginimą, kuris nėra apmokestinamas ir tokiems darbdaviams, kurie neišskaito iš jų atlyginimo draudimo įmokų. Didėjantis neteisėtas darbas rimtai kenkia ekonomikos konkurencijai. Viena iš veiksmingų priemonių, kurią galėtų panaudoti valstybės narės, tai mokestinės naštos mažinimas. Tačiau aš taip pat pritariu šiam Komisijos pasiūlymui suderinti sankcijas taikomas darbdaviams, nes manau, kad tokios darbdaviams skirtos sankcijos, pakartotinai pažeidžiantiems įstatymus, apribos galimybę dirbti neteisėtai ir sumažins neteisėtų imigrantų skaičių. Taip pat sumažės socialinės atskirtis ir trečiųjų šalių piliečių išnaudojimo mastas. Tačiau gali kilti problemų, numatant pareigą darbdaviams tikrinti darbuotojų gyvenamosios vietos būseną.

  Janusz Onyszkiewicz (ALDE). – (PL) Gerb. pirmininke, norėčiau sugrįžti prie sankcijų darbdaviams, kurie kaip subrangovai įdarbina neteisėtus darbuotojus. Esu susirūpinęs dėl šios nuostatos, nes darbdavys negali patikrinti, ar subrangovas įdarbina tokius asmenis, ar ne. Jei darbdaviui kyla įtarimų, kad taip yra, ką jis turėtų daryti? Ar jis turėtų pranešti apie tai policijai, ar nutraukti sutartį? Jei sutartis yra nutraukiama, tokie darbdavio veiksmai gali būti apskųsti teismui ir jis turėtų paaiškinti dėl kokių priežasčių buvo nutraukta sutartis. Darbdavys negalėtų pateikti reikalingų įrodymų. Todėl norėčiau dar kartą pareikšti savo susirūpinimą dėl šios nuostatos. Ši nuostata gali būti nieko verta. Antraip, ji bus naudojama taikant darbdaviams sankcijas neobjektyviai ir neteisėtai.

  Colm Burke (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, pritariu šiam pranešimui, turime atkreipti dėmesį ir kovoti su šia problema, kai darbdaviai išnaudoja neteisėtus imigrantus. Esu gavęs nusiskundimų iš savo rinkėjų, todėl pritariu šiems veiksmams.

Šių veiksmų padariniai yra žalingi, imigrantai yra išnaudojami, mokant jiems mažą atlyginimą, o kai kuriais atvejais visai jo nemokant. Taip neigiamai veikiamas teisėtai dirbančių darbuotojų atlyginimų dydis ir iškraipoma konkurencija tarp bendrovių nepažeidžiančių darbo teisės aktų ir jas pažeidžiančių.

Baigiant, siekiant nutraukti šią neteisėtą praktiką savo valstybėse narėse, turime suvokti, kad tai ne tik darbuotojų teisių klausimas, bet ir konkurencijos.

  Genowefa Grabowska (PSE). – (PL) Gerb. pirmininke, norėčiau baigti savo pastabą, kurią minėjau pasisakydama, ir paaiškinti, ką norėjau pranešti Jungtinės Karalystės EP nariams, kurie skundžiasi, kad šia direktyva bandoma reguliuoti valstybių narių vidinius klausimus. Iš tikrųjų ši direktyva nesikiša į šalių reikalus, o bando sureguliuoti šiuos klausimus.

Norėjau pasakyti Jungtinės Karalystės EP nariams, kurie skundėsi, kad jie turėtų patys kreiptis į darbdavius savo šalyje, norėdami užtikrinti imigrantų teises ir kad asmenys, esantys neteisėtai Jungtinės Karalystės teritorijoje, nebūtų įdarbinti. Tada mes visi galėtume pripažinti, kad ši direktyva yra gera.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Buvo minėta, kad imigracija gali būti vienintelis būdas, kuris padėtų sumažinti neigiamas demografinės krizės pasekmes. Yra labai svarbu skatinti trečiosios šalies piliečius atvykti į Europos Sąjungos teritoriją, kad jie galėtų čia dirbti. Tačiau mus domina tik teisėta gyvenimo vieta ir teisėtas darbas. Dėl neteisėto užsienio šalių gyventojų darbo mažėja biudžeto pajamos ir yra iškraipoma sveika konkurencija tarp bendrovių. Daugiausia naudos iš neteisėtų darbuotojų gauna darbdaviai. Jie gali lengvai gauti pigios darbo jėgos. Trečiųjų šalių piliečiai dažniausiai dirba sunkius ir mažiausiai apmokamus darbus. Būdami sunkioje padėtyje, jie yra pasirengę padaryti viską, ko jų prašo darbdaviai. O šie labai dažnai naudojasi jų beviltiška padėtimi. Šie žmonės ne tik gauna mažą atlyginimą, bet taip pat jie dirba neturėdami jokios socialinės apsaugos ar sveikatos draudimo, yra nuolatinėje baimėje, kad gali būti išsiųsti iš šalies. Europos Sąjunga turi padėti imigrantams lengviau įsidarbinti. Turėtume imtis dėl to atitinkamų veiksmų. Čia kaip pavyzdį norėčiau paminėti Ukrainos piliečius dirbančius Lenkijoje.

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (FR) Gerb. pirmininke, manau, kad šios diskusijos yra labai įdomios. Norėčiau padėkoti visiems pasisakiusiems. Matau, kad Parlamente yra visuotinai pritariama, kad reikia kovoti su darbdaviais, kurie įdarbina ir labai dažnai išnaudoja neteisėtus imigrantus.

Norėčiau atkreipti Parlamento dėmesį, kad iš Komisijos atlikto poveikio vertinimo matyti, kad šiuo metu esamos sankcijos neužtikrina teisės normų laikymosi. Direktyva pagerino šią padėtį, įpareigodama valstybes nares nustatyti atitinkamas sankcijas ir užtikrinti, kad jos būtų veiksmingai taikomos. Šio posėdžio pradžioje pabrėžiau, kad Komisija prižiūrės, kaip valstybės narės atliks patikrinimus.

Taip pat norėčiau padėkoti C. Favai ir Parlamentui dar kartą, kad buvo pasiektas šis kompromisas. Manau, tai puikus pirmas žingsnis.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad ši direktyva yra Europos Sąjungos bendros imigracijos politikos dalis. Privalome kovoti su neteisėta imigracija ir žmonių kontrabanda. Šiuos klausimus mes čia šiandien sprendžiame, bet taip pat turime pabrėžti ir teisėtos imigracijos naudą. Be 2007 m. spalio mėn. pateiktų dviejų pasiūlymų dėl mėlynosios kortelės suteikimo aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir bendro leidimo gyventi, dėl imigrantų teisių, pateiktų 2009 m. pavasarį, Komisija pateiks dar trijų direktyvų projektus dėl teisėtos imigracijos, kuriais nustatomos bendros taisyklės sezoniniams darbuotojams, kurie paprastai yra mažiau kvalifikuoti, asmenims, kuriuos siunčia jų bendrovės, ir stažuotojams, gaunantiems atlyginimą.

Norėčiau pridurti, kad Komisija, įsipareigodama Europos Parlamentą ir rengdamasi bei įgyvendindama Stokholmo programą, ateityje įvertins, ar reikia parengti teisės aktus dėl kitų imigrantų darbuotojų kategorijų.

Manau, kad ši direktyva turėtų būti svarstoma atsižvelgiant į Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą. Šį paktą nurodžiau Parlamente norėdamas parodyti, kad jūsų norai bus įgyvendinti. Taip pat dėkoju už puikias diskusijas.

  Claudio Fava, pranešėjas. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pritariu Komisijos nario pastaboms ir lūkesčiams. Manau, kad Parlamentas gana aiškiai pasisakė, ir ne tik šiandien, kad būtinos priemonės teisėtai imigracijai kontroliuoti. Ir imigracijos klausimus reikia spręsti bendrai, o ne vien tik taikyti baudžiamąsias priemones neteisėtai imigracijai.

Mūsų veiksmai yra pavėluoti, ir nesame laimingi, kad Sutartys draudžia Parlamentui kartu su Taryba dalyvauti bendro sprendimo procedūroje sprendžiant teisėtos imigracijos klausimus. Todėl mūsų galios yra ribotos ir galime spręsti tik tam tikrus imigracijos klausimus, o tai erzina, tačiau turime laikytis tvarkos.

Tai sakydamas, manau, kad šios dienos pranešime buvo sprendžiami klausimai, kurie tikrai yra skirti trečiųjų valstybių piliečių teisėms ginti, net jeigu jie yra neteisėti imigrantai. Kalbu apie laikinų leidimų gyventi išdavimą nepilnamečiams, kurie yra išnaudojami. Kalbu apie apmokėjimą. Pagaliau buvo aiškiai pareikšta, kad atlyginimas negali būti žemesnis nei tas, kurį gauna Europos Sąjungos piliečiai savo šalyse. Kalbu apie profesines sąjungas, kurios pirmą kartą galės ginti užsienio šalių darbuotojus ir jiems atstovauti, net ir dirbantiems neteisėtai, administracinėse ir civilinėse bylose.

Manau, kad dėl šių priežasčių mes galime kalbėti apie atgautas teises, žingsnį į priekį, o ne atgal bei apie direktyvą, kuri proporcingai sprendžia sudėtingą ir opų klausimą, kuris ypač rūpi šiam Parlamentui.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2009 m. vasario 4 d., trečiadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Manau, kad šis pranešimas turi daugybę pranašumų.

Pirmiausia jis yra informatyvus. Jame pateikiami nerimą keliantys faktai apie didėjančią Europoje neteisėtą imigraciją. Šiuo metu, remiantis Komisijos duomenimis, Europoje yra tarp 4,5 ir 8 mln. imigrantų. Taip pat pranešime nurodoma, kuriuose sektoriuose daugiausia yra dirbama neteisėtai – statybų, žemės ūkio, valymo, viešbučių ir maitinimo.

Kitas šio pranešimo nuopelnas yra tas, kad yra stiprinimą kova su neoficialiu darbu, ypač numatant pinigines ir baudžiamąsias sankcijas neteisėtų darbuotojų darbdaviams.

Deja, pranešime yra daugybė apribojimų. Jame nekalbama, kokiomis priemonėmis galima būtų sustabdyti neteisėtos imigracijos srautus. Jame nekalbama apie patikrinimų prie vidaus sienų atnaujinimą.

Socialinės ir ekonominės krizės metu didėjant nedarbui Europos Sąjungos šalys privalo apsaugoti savo darbo vietas. Tam reikia sukurti šalių ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos politiką. Darbo vietos Prancūzijoje turėtų būti išsaugomos prancūzams, o darbai Europos Sąjungoje – jos piliečiams. Tam, kad Europos Sąjungos valstybės atsigautų ekonomiškai, socialiai būtina pirmenybę teikti valstybėms narėms ir Europos Sąjungai bei taikyti apsaugą joms.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE-DE), raštu. – (RO) Nekyla abejonių dėl priemonių, baudžiančių už neteisėtų imigrantų įdarbinimą, naudingumo ar pasirodymo pačiu laiku. Tai vis dar nėra didelė problema mano šaliai, kuriai atstovauju, nes ji yra daugiau tranzitinė šalis neteisėtai imigracijai.

Tuo pat metu turime suprasti, kad su šiomis problemomis galime susidurti ateityje. Kalbant apie šį pranešimą, pritariu pasiūlymui atsisakyti privalomos kontrolės, kurią Komisija norėtų taikyti. Šie skaičiai yra perdėti. Taip atsirastų daugiau biurokratizmo ir padidėtų išlaidos, tačiau poveikis būtų minimalus.

  Maria Petre (PPE-DE), raštu. – (RO) Pirmiausia norėčiau pasveikinti pranešėją parengus tokį puikų pranešimą. Mes žinome, kad Europos Sąjungoje statybų, žemės ūkio ir turizmo sektoriuose dirba nuo 4,5 iki 8 mln. neteisėtų imigrantų.

Pritariu tam, kad direktyvoje yra numatytos baudžiamosios sankcijos darbdaviams – kurie yra pripažinti kaltais už pakartotinį pažeidimą, įdarbina neteisėtai daug žmonių, darbuotojas yra prekybos žmonėmis auka, o darbdaviui yra apie tai žinoma, darbdavys yra nepilnametis.

Valstybės narės taip pat turi nustatyti tvarką, kuria remiantis neteisėti imigrantai galėtų pateikti skundą, kai jie, pavyzdžiui, yra išnaudojami.

Privalome atsiminti, kad žmonės, esantys neteisėtai Europos Sąjungoje, paliko savo kilmės šalį, kad galėtų užtikrinti geresnę ateitį savo šeimoms. Daugėja vaikų, kurie yra paliekami tėvų, šiems išvykus dirbti į kitą šalį, kai kurie jų lieka be priežiūros, kai kuriuos prižiūri seneliai ir kaimynai, arba valstybė.

Kai šie vaikai atvyksta su savo tėvais, turime suteikti jiems galimybę įgyti išsilavinimą ir gauti socialinę apsaugą Europos Sąjungoje, net jei jie yra čia neteisėtai.

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. – (RO) Claudio Flavos parengtas pranešimas yra priemonių rinkinio, skirto kovai su neteisėtai imigracija, dalis, trukdant bendrovėms įdarbinti tokius asmenis. Deja, pranešėjas per daug dėmesio skyrė priemonėms, kurios baudžia darbdavius, ir pritarė neteisėtų imigrantų teisių išplėtimui.

Kadangi labai svarbu, kad būtų užtikrinta pusiausvyra tarp sankcijų, kurios gali būti taikomos darbdaviams, pateikdamas pasiūlymus dėl pakeitimų, bandžiau atkreipti dėmesį į nuostatas, kur sankcijos darbdaviams yra nustatytos per griežtos, arba kurias nuostatas galima aiškinti plačiau ir taip jomis piktnaudžiauti.

Taip pat ypatingas dėmesys turi būti skiriamas humanitarinei šių imigrantų padėčiai. Dėl šios priežasties labai svarbu skatinti valstybes nares skirti baudžiamąsias priemones rimtais atvejais, kai darbdavys žino, kad darbuotojas yra prekybos žmonėmis auka. Be to, patikrinimas ir darbdavių informavimas apie jų pareigas, kaip nurodoma pranešime, yra ypač svarbūs. Darbdaviai tampa atsakingi sprendžiant šią problemą, su kuria mes vis dažniau susiduriame ES.

  Bogusław Rogalski (UEN), raštu. – (PL) Valstybės narės turi glaudžiau bendradarbiauti kovojant su neteisėta imigracija ir stiprinti veiksmus Europos Sąjungos valstybių narių lygmeniu. Vienas iš pagrindinių veiksnių skatinančių neteisėtus imigrantus atvykti į ES yra galimybė gauti darbą, be poreikio įteisinti savo teisinę padėtį. Veiksmai prieš neteisėtą imigraciją ir neteisėtą buvimą turi veikti kaip atgrasinimo priemonė.

Tačiau direktyva dėl kovos su neteisėta imigracija turi būti taikoma nepažeidžiant šalių teisių aktų draudžiančių neteisėtą trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, kurie teisėtai gyvena valstybių narių teritorijoje, bet dirba pažeisdami savo kaip teisėtų gyventojų statusą.

Piniginių bausmių mažinimas trečiųjų šalių piliečių darbdaviams turi būti svarstomas tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo.

Bendri apibrėžimai, metodai ir standartai kovojant su neteisėta imigracija yra sine qua non kuriant bendrąją Europos Sąjungos imigracijos politiką.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Ponios ir ponai, norėčiau padėkoti visiems dalyvavusiems rengiant direktyvos projektą.

Duomenys apie neteisėtų darbuotojų skaičių Europos Sąjungoje kelia nerimą. Būtinas glaudus bendradarbiavimas kovojant su neteisėta imigracija. ES strategijoje imigracijos srityje pirmenybė turėtų būti teikiama klausimo dėl neteisėto darbo sprendimui.

Ši direktyva galėtų būti tobulesnė. Jos taikymo sritis galėtų būti platesnė ir taikoma piliečiams, kurie yra teisėtai ES teritorijoje, tačiau dirba labai nepalankiomis sąlygomis. Taip pat būtų naudinga išplėsti darbdavio apibrėžimą, įtraukiant laikino įdarbinimo agentūras ir įdarbinimo agentus. Nepaisant savo trūkumų, šis projektas yra vertas pagyrimų.

Darbdaviai atsako už neteisėtą įdarbinimą. Direktyvoje yra nustatytos papildomos administracinės pareigos darbdaviams ir numatomos įvairios sankcijos, jei ši pareiga nėra vykdoma. Tačiau tai nereiškia, kad ši direktyva skirta tik darbdaviams bausti.

Norėčiau labai aiškiai pasakyti, kad svarbiausias mūsų tikslas yra spręsti atvejus, kai asmenys yra išnaudojami darbe. Turi būti neįmanoma įdarbinti žmones atlikti darbą neoriomis ir nežmoniškomis sąlygomis, kur jie neturėtų teisių ir galimybių gauti socialines garantijas. Manau, kad svarstoma direktyva yra reikalinga, kad būtų minimaliai suderintos nuostatos draudžiančios neteisėtą įdarbinimą. Taip pat tikiuosi, kad šios nuostatos bus veiksmingai įgyvendintos valstybių narių.

PIRMININKAVO: Aleo VIDAL-QUADRAS
Pirmininko pavaduotojas