Posėdžio stenograma

Antradienis, 2009 m. vasario 3 d. - Strasbūras

7. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

– Pranešimas: Gyula Hegyi (A6-0478/2008)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Laukinė gamta ir jos įvairovė yra dovana ir turtas, kuriuo žmonija turi rūpintis ne tik Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos pastangos nebus veiksmingos tol, kol nenustosime naikinti drėgnųjų atogrąžų miškų, grobstyti Azijos, Afrikos ir Amerikos vandenų gėrybių, veiksmingiau nekalbėsime apie bendrą atsakomybę saugoti gamtą nuo žmonijos visoje planetoje. Tuomet šis pranešimas, kuriam aš šiandien taip pat pritariau, taps tik dar vienu beverčiu dokumentu.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, jei norime sustabdyti bioįvairovės mažėjimą, būtina apsaugoti Europos laukinės gamtos miškus ir vandenys. Kad mūsų bendri veiksmai būtų veiksmingi, pirmiausia reikia aiškiai apibrėžti laukinės gamtos sąvoką ir nurodyti jos vietą Europos Sąjungoje.

Taip pat yra svarbu vystyti strategiją, pagrįstą atlikta ekspertų rizikos ir procesų, griaunančių laukinę gamtą, analize. Tai ypač yra susiję su svetimų rūšių invazija, kurios kovoja su vietinėmis rūšimis bei klimato kaitos daromu poveikiu.

Kitas svarbus klausimas yra susijęs su turizmu. Kalbu apie netvaraus ar agresyvaus turizmo pasekmes. Norint kelti sąmoningumą tarp Europos Sąjungos piliečių šiais klausimais, reikia vykdyti informacijos kampanijas, skirti lėšas iš vietos valdžios institucijų biudžeto ir remti paprastų žmonių iniciatyvas.

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikinti Gyula Hegyi parengus šį pranešimą ir atlikus išsamų tyrimą.

Vykstant klimato kaitai pasauliniu mastu ir daugėjant aplinkosaugos problemų, akivaizdu, kad turime spręsti klausimą dėl laukinės gamtos Europoje. Manau, kad yra svarbu derinti strategiją, skirtą apsaugoti ir atstatyti mūsų laukinei gamtai. Esame atsakingi prieš gamtą, kad būtų tinkamai naudojama žemė.

Mano šalyje Slovakijoje, dėl padidėjusio žievagraužių skaičiaus, nacionalinio parko tarnybos Aukštuosiuose Tatruose buvo priverstos naudoti pesticidus kovoje su šiais vabzdžiais. Tačiau į šių pesticidų sudėtį įeina cheminė medžiaga cipermitrinas, kuris labai dažnai daro žalą augmenijai, gali rimtai kenkti žmonių ir gyvūnų sveikatai regione.

Taip, kaip mes privalome rasti geresnį sprendimą kovoti su šiais vabzdžiais Slovakijoje, taip ir visoje Europoje reikia rasti būdų veiksmingiau apsaugoti savo gamtą. Raginu Europos Parlamentą veikti atsakingai ir greitai, siekiant apsaugoti likusią laukinę gamtą.

– Pranešimas: Malcolm Harbour (A6-0018/2009)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, man yra malonu, kad galiu pritarti pranešimui dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų, nes jie gerokai mažiną riziką investuojant į naujoves. Tai labai svarbu recesijos laikais. Ikiprekybinių viešųjų pirkimų sėkmė leistų viešosioms institucijoms bendradarbiauti vystant naujus produktus, gerinant viešųjų paslaugų kokybę. Manome, kad tai padidintų MVĮ susidomėjimą teikiant naujoviškus sprendimus tobulinti viešojo transporto kokybei, sveikatos priežiūrai, mažinant energijos vartojimą viešuosiuose pastatuose ir apsaugoti piliečiams nuo pavojų jų saugumo labui, nepažeidžiant jų privatumo. Šis naujas požiūris padėtų viešajam Europos Sąjungos sektoriui atlikti pagrindines viešąsias užduotis be valstybės pagalbos ir tuo pat metu didintų bendrovių Europoje potencialą naujovių srityje. Šis pranešimas bus svarbus ženklas Europos Komisijai, kad ji pasiskubintų ir imtųsi konkrečių pakeitimų teisės aktuose.

– Pranešimas: Anne Laperrouze (A6-0013/2009)

  Jan Březina (PPE-DE). - (CS) Gerb. pirmininke, norėčiau pasisakyti dėl gavybos ir dujų perdavimo sistemų atskyrimo, kurios yra susiję su šiuo priimtu teisės aktu. Pasiūlyta sertifikavimo tvarka trečiosioms šalims yra protingas sprendimas. Tai pirmas kartas, kai ES skiriamas dėmesys energijos saugumui dujų rinkoje. Kovojant su dujų krize, kuri mus ištiko, taip pat būtina pagreitinti alternatyvių vamzdynų Europoje statybas, kurie nebūtų priklausomi nuo Rusijos. Pagrindiniai infrastruktūriniai projektai, tokie kaip „Nabucco“ dujotiekis, kuris jungtų Kaspijos jūros regioną su Europa, negalimi be didelių įmonių ir jų investicijų. Tačiau tokios investicijos mažai tikėtinos, jei kyla rizika dėl atkyrimo ir taip sumažėja jų ekonominė padėtis. Tai galėtų išspręsti Parlamento taikomas atkyrimo išimtis naujai infrastruktūrai, kol atsipirktų investicijos. Nežinau, ar šiame teisės akte buvo išnaudotos visos galimybės.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, bendroji energijos politika yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriais šiuo metu susiduria Europos Sąjunga. Turime tai spręsti kartu.

Žinome, kad Rusija išlieka viena iš svarbiausių ir sudėtingiausių mūsų prekybos partnerių. Tačiau tai, kad Rusija yra mūsų pagrindinė dujų tiekėja, nereiškia, kad ji turėtų būti traktuojama kitaip. Pranešėjas siūlo, kad Europos Sąjungos politika Rusijos Federacijos atžvilgiu turėtų būti švelnesnė. Manau, kad savo prekybos partnerės atžvilgiu turime vykdyti teisingą, bet griežtą politiką, nes ji naudoja savo energijos žaliavą kaip politinio spaudimo priemonę.

Pabrėžiama, kad energijos šaltinių įvairovė yra vienas iš pagrindinių klausimų energetikos saugumo srityje. Vienas iš būdų tai įveikti būtų nepriklausomumas nuo Rusijos teikiamos žaliavos. „Nabucco“ dujotiekio nutiesimas ir kitų energijos šaltinių naudojimas yra žingsniai šia linkme.

  Jim Allister (NI). – Gerb. pirmininke, dar kartą šiame Parlamente gyrėmės savo rekomendacijomis ekologijos klausimais, o pranešėjai varžėsi tarpusavyje, kuris iš jų pasiūlys didesnius ir nerealius tikslus gauti energiją tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių bei sumažinti CO2 išskyrimą. Visa tai dėl tikėjimo, kad šiomis pastangomis mes išgelbėsime planetą.

Taip, mes turime naudoti ir skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, tačiau daugumai tai tapo dogma, nepaisant realių išlaidų ar poreikių. Neatsižvelgiama į tai, kad klimato kaita nėra naujas dalykas, ji vyksta ciklais, o numačius sau šiuos tikslus gamyba persikelia į tas sritis, kuriose nėra didelių apribojimų. Vieną dieną turėsime atsakyti už savo tikslus, kuriuose ES save pralenkia.

  Johannes Lebech (ALDE). – (DA) Gerb. pirmininke, balsavau už A. Laperrouze pranešimą, bet taip pat balsavau už pateiktus pakeitimus, kuriais yra abejojama dėl branduolinės energijos, kaip energijos šaltinio, ateityje. Pakeitimai buvo atmesti. Balsuodama už visą pranešimą, aš pritariu daugumai jo punktų, tačiau taip pat pripažįstu, kad dauguma branduolinę energiją suvokia kaip Europą, kurioje nėra CO2 energijos mišinio.

Tačiau taip pat jaučiu, kad tai nėra geras sprendimas ateityje. Toks sprendimas būtų didžiulės investicijos į atsinaujinančią energiją ir jos vystymą.

  Danutė Budreikaitė (ALDE). - (LT) Aš pritariu antrosios strateginės energetikos politikos apžvalgos nuostatoms, tačiau dar noriu paminėti kai kuriuos dujų krizės aspektus. Šių metų dujų krizė tarp Ukrainos ir Rusijos, deja, jau ne pirmoji, paveikė 15 Vidurio Europos ir Balkanų šalių. Neteko matyti skaičių, kokius ekonominius nuostolius patyrė nukentėjusios šalys, bet aš noriu pabrėžti moralinius ir vertybinius nuostolius. Kaip turėjo jaustis ES piliečiai, kai Ukrainos ir Rusijos konfliktas – akivaizdžiai politinis – žlugdo ES ekonomiką, energetinį saugumą, politinį stabilumą, o ES valstybės negali imtis jokių priemonių? Aš turiu omenyje Slovakijos ir Bulgarijos ketinimus atnaujinti uždarytus saugių atominių jėgainių veiklą, kurią daugelis parlamentarų remiame. Svarstydami bet kokį ES teisės aktą, taip pat ir energetikos srityje, mes pabrėžiame, kad svarbiausia vartotojas, o paprastai tariant – žmogus. Kada gi mes atsigręšime į žmogų – Europos Sąjungos pilietį?

  Avril Doyle (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, kolegos, nustatytas tikslas iki 95 proc. sumažinti CO2 išskyrimą į aplinką iki 2050 m. gali pasirodyti radikalus, tačiau jeigu mes pripažinsime mokslines išvadas, kurios yra pateikiamos naujausioje Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ataskaitoje, tuomet būtina sumažinti jo lygį, jeigu norime, kad 2 °C padidėjimas išliktų toks pats.

Nors balsavau prieš pakeitimus, susijusius su branduoline energija, dėl to, kad man neramu dėl brandulių sintezės, pritariu nuorodoms atlikti tyrimą saugumo klausimais ar dėl naujos kartos branduolinės energijos. Kaip ir daugelis stebiu ir laukiu, ar kada nors branduolių sintezė taps tikrove.

Taip pat norėčiau pareikšti savo susirūpinimą dėl Airijos padėties ir tai, kad trūksta skaidrumo bei nuosavybės teisių numatymo atskiriant mūsų elektros tinklą. Tai yra pagrindinė kliūtis trukdanti investuoti kitiems gamintojams, ypač naudojantiems alternatyvius degalus. Dėl to Airijoje elektros kaina yra aukščiausia Europoje.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, šiuo klausimu, dėl aukštų elektros kainų Airijoje, jau pasisakė mūsų kolega, buvęs šio Parlamento narys Simon Coveney. Tikėkimės, kad jam pasiseks.

Balsavau už šį pranešimą, nes jame minimi tokie klausimai kaip energijos vartojimo efektyvumas ir energijos saugumas, kurie yra susiję su klimato kaita. Esu susirūpinęs dėl branduolinės energijos, kaip ir daugelis žmonių Airijoje, tačiau manau, kad turime pripažinti tai, kad kai bus nutiesti jungiamieji vamzdynai ir jie veiks, mes naudosime branduolinę energiją. Todėl, manau, turime atlikti tyrimus dėl saugaus branduolinių atliekų šalinimo ir šios technologijos tobulinimų, kad pagerintume jos saugumą ir apsaugą.

Jei to nebus, toliau dėl to pasisakysiu balsuojant dėl šio pranešimo. Apgailestauju, kad buvo atmestas 37 pakeitimas, nes manau, kad jame atspindėjo daugelio esančių šiame parlamente mintys.

– Pranešimas: Luís Queiró (A6-0501/2008)

  Nirj Deva (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, džiaugiuosi galėdamas pritarti pranešimui dėl mažųjų oro uostų proporcingumo ir subsidiarumo. Visada norėjome turėti bendrą politiką visoje ES, tačiau ES pripažįsta, kad kiekvienai valstybei narei ir vietinėms aplinkybėms reikalingi skirtingi sprendimai. Manau, kad tai ir buvo pasakyta M. Queiró pranešime.

Tarptautiniai oro uostai būna nedideli, vidutiniai ir dideli. Nenorime, kad Europos Sąjungoje vyrautų vien tik didžiuliai oro uostai. Šiame pranešime yra nustatoma tinkama pusiausvyra. Ir tokia turėtų būti mūsų infrastruktūra ateityje. Dėl šios priežasties savo rinkimų apygardoje pietryčių Anglijoje labai nenoriai pritariau trečiojo pakilimo tako Heathrow oro uoste atidarymui, nes galėjome turėti geresnę struktūrą naujajame oro uoste Thames Estuary Kente.

– Pranešimas: Anna Záborská (A6-0492/2008)

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) 45 straipsnio 2 punkte esančioje tvarkoje yra rimtų trūkumų. Niekas kitas be pranešėjo diskusijų metu negali svarstyti šios temos posėdyje, bet pranešėjas taip pat negali svarstyti atskirų pasiūlymų dėl pranešimo pakeitimų.

Nebalsavau už Žaliųjų frakcijos pateiktą iš dalies keičiantį pasiūlymą, nes naujajame variante dėl dviejų punktų yra numatytos išlygos, susijusios su pirmininkaujančiosios Čekijos pasiūlymu. Tačiau kadangi tai nėra oficiali Tarybos pozicija, tokios rekomendacijos yra pirmalaikės ir dažnai duoda priešingus rezultatus.

Jei profesinį gyvenimą būtų galima suderinti su šeiminiu, tuomet profesinė karjera turėtų būti prilyginta veiklai, už kurią nėra mokamas oficialus atlyginimas darbas kalbant apie kartų solidarumą. Esu įsitikinusi, kad pranešime pateikiamos naujos iniciatyvos, kurios naikina moterų ir vyrų diskriminaciją, savo noru nusprendusių rūpintis savo artimaisiais.

Norėčiau atkreipti dėmesį į pranešėjos Anna Záborská atliktą darbą, tačiau apgailestauju, kad dėl numatytos tvarkos mes nebalsavome dėl šio pranešimo projekto.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, norėčiau atsiriboti nuo ką tik pateiktų pakeitimų, iš dalies keičiančių A. Záborská pranešimą dėl nediskriminavimo dėl lyties ir kartų solidarumo. Brandi Europos visuomenė privalo laikyti vaikų ir kitų asmenų priežiūrą tokią pačią vertę kaip ir profesinis gyvenimas turinčia alternatyva. Žaliųjų frakcijos patiektas pasiūlymas, kuriame kritikuojamas pirmininkaujančiosios Čekijos požiūris ir vadinamas reakciniu, mano nuomone, yra netinkamas ir nebrandus, nors, deja, EP nariai už jį balsavo. Nėra ketinama moterų vaidmenį laikyti žemesniu nei vyrų. Tai yra galimybė reabilituoti šeimą visuomenės akyse, suteikiant moterims lygias teises su vyrais. Šiandien vyrai taip pat stumia vaikų vežimėlius ir rūpinasi vaikais ligoninėje. Vyrai ir moterys, kurie dalį savo gyvenimo skiria vaikų ar ligotų tėvų priežiūrai, atlieka socialiai svarbų darbą, kuris ateityje neturėtų būti laikomas prastesniu už kitus darbus. Pritariu Čekijos požiūriui. Mūsų tikslas yra sukurti sąlygas, kai vyrai ar moterys, nusprendę eiti šiuo keliu, nebūtų diskriminuojami darbo rinkoje ir galėtų pasinaudoti galimybėmis derinti profesinį ir šeiminį gyvenimus taikant lankstumo principus. Privalome didinti tėvystės ir kartų lankstumą, o ne juos mažinti darbo įstatymais. Praėjusiame amžiuje susidarę išankstiniai nusistatymai didina demografinę krizę. A. Záborská pranešimas yra žingsnis teisinga linkme. Pasisakau prieš šį pranešimą keičiantį variantą, kuris buvo priimtas.

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (CS) Aš taip pat norėčiau pareikšti savo paramą A. Záborská, kuri pateikė pranešimą savo iniciatyva, kuriame atkreipiamas dėmesys į kartų solidarumo tarp atskirų šeimos narių poreikį. Tai yra susiję ne tik su rūpinimusi jaunesne karta, naujais šeimos nariais. Daugeliu atvejų taip pat turime išspręsti problemas dėl rūpinimosi vyresniais tos pačios šeimos nariais.

Manau, kad pirmininkaujančioji Čekija teisingai suprato dabartinės geografinės padėties neatidėliotinumą. Taip pat reikėtų įvertinti ekonominę naudą, todėl pasisakiau prieš Žaliųjų frakcijos pareikštą poziciją. Šios frakcijos pateiktas iš dalies keičiantis pranešimą pasiūlymas menkina tokius ketinimus. Visiškai pritariu A. Záborská pranešimui.

Balsuojant dėl galutinio pranešimo, nesuveikė mano balsavimo mygtukas. Balsavau už A. Záborská pateiktą pasiūlymą.

  Ivo Strejček (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, dėkoju už jūsų kantrybę ir atlaidumą. Norėčiau pasinaudoti galimybe ir paaiškinti kodėl balsavau už Žaliųjų frakcijos pateiktą pakeitimą. Nenoriu balsuoti prieš Tarybai pirmininkaujančią Čekiją.

Pirmiausia todėl, kad Tarybai pirmininkaujanti Čekija nereikalauja pakeisti vadinamųjų Barselonos tikslų, pradeda diskusijas dėl galimo ir būtino šių tikslų persvarstymo. Antra, akivaizdu, kad dėl skirtingų socialinių, kultūrinių ir ekonominių sąlygų kils sunkumų įgyvendinant bendrai ir vienodai Barselonos tikslus visoje ES. Trečia, pranešime neatsižvelgiama į tokius veiksnius kaip kiekvienos šeimos laisvė ir vaikų interesai. Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas, yra tas, kad Barselonos tikslų įgyvendinimas yra sudėtingas, nes vaikų priežiūra yra valstybių vyriausybių rankose.

  Philip Claeys (NI). - (NL) Taip pat ketinau balsuoti už A. Záborská pranešimą, nes apskritai tai buvo geras pranešimas, kuriame nesiremiama įprastais politiniais šablonais kalbant apie diskriminaciją ar jos reikšmę.

Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso pateiktas pakeitimas iš dalies, prieš kurį balsavau, niekais pavertė pranešimą. Jame yra daugybė abejotinų punktų, įskaitant Tarybai pirmininkaujančios Čekijos puolimą. Šiame pakeitime be jokio pagrindo tvirtinama, kad vaikų auginimas namuose gali daryti didesnį poveikį. Tai ypač silpnas argumentas, tačiau šiuo atveju tinka bet kas, kad tik diskusijos vyktų toliau ir būtų pateikiami tikri argumentai tokiu klausimu kaip atlyginimo mokėjimas namie esantiems tėvams.

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, balsavau už A. Záborská pranešimą todėl, kad yra pripažįstamas moterų darbas namuose. Reikėtų tinkamai įvertinti slaugymą, priežiūrą, švietimą ir mokymą namuose. Jei tai vyksta už namų sienų, tai yra pripažįstama ir įtraukiama į statistiką skaičiuojant BVP. Nobelio premijos laureatas Gary Becker atkreipė dėmesį į žmonių, atliekančių namų ruošą, indėlio svarbą ekonominei visuomenės pažangai. Kalbant apie šeimos apibrėžimą, lenkų kalba tai reiškia sąjungą, kurios tikslas yra suteikti gyvybę, ir todėl į jį nepatenka tos pačios lyties sąjungos.

  Astrid Lulling (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, balsavau už A. Záborská pranešimą, prieš kurį pasisakė Žaliųjų frakcija, pradėjusi naujas diskusijas šiuo klausimu. Manau, kad privalome užtikrinti Europoje, remiantis bendromis mūsų visuomenės vertybėmis, kad moterys, kurios sukuria šeimą, turi teisę pasirinkti, ar visiškai nustoti dirbti, ar dirbti ne visą darbo dieną, kad galėtų rūpintis savo vaiku. Man labai pasisekė, kad mano motina turėjo tokį pasirinkimą, ir turiu pasakyti, kad man tai buvo naudinga.

Jeigu mano motinai būtų nepasisekę ir ji būtų išsiskyrusi po dvidešimties vedybinio gyvenimo metų, ji būtų atsidūrusi sudėtingoje padėtyje. Ji negautų jokios socialinės paramos, ypač senyvame amžiuje. Jau keturiasdešimt metų kovoju už tai, kad moterys, kurios pasirinko skirti savo gyvenimą šeimai ir vaikams, nebūtų diskriminuojamos ir nebūtų smerkiamos dėl tokio pasirinkimo. Negaliu balsuoti už ideologiją, kuria norima, kad vaikai ir suaugusieji būtų priklausomi nuo valstybės visą savo gyvenimą.

Apgailestauju, kad Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pateiktas pranešimas buvo nepriimtas. Dauguma narių, kurie balsavo prieš jį, padarė meškos paslaugą moterims, šeimai ir visuomenei.

  Nirj Deva (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, esu labai dėkingas Anna Záborská, parengusiai šį pranešimą. Nors mano frakcija turi tam tikrų abejonių, manau, kad šiame pranešime nagrinėjami labai svarbūs ES klausimai.

ES gyventojų skaičius gerokai mažėja. Daugelyje valstybių narių nėra pripažįstamas vaikus auginančių moterų indėlis į BVP. Moterys ir motinos yra sudėtinė profesinio gyvenimo mūsų visuomenėje dalis. Mano rinkiminėje apylinkėje pietryčių Anglijoje milijonai moterų rūpinasi savo vaikais. Jų indėlis į Didžiosios Britanijos BVP ir mano regiono gerovę yra labai svarbus mūsų šaliai.

Pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje šiame pranešime toks indėlis yra pripažįstamas. Turime skatinti mūsų Parlamentą šiuos klausimus įvertinti ateityje, užtikrinant lyčių lygybę ir solidarumą.

– Pranešimas: Roberta Angelilli (A6-0012/2009)

  Jim Allister (NI). - Gerb. pirmininke, šiandien vyksta diskusijos ir yra smerkiamas seksualinis vaikų išnaudojimas. Beveik visi pasisakę šiose diskusijose teisėtai smerkė pedofilų veiksmus ir pornografinį vaikų išnaudojimą. Netinkama interneto naudojimas užrūstino daugelį iš mūsų.

Gaila, kad nepaisant tokio bendro sutarimo, kelios valstybės narės nevienodai vertina tokį vaikų išnaudojimą. Vaikų viliojimui, seksualiniam išnaudojimui ir vaikų pornografijai neturėtų būti vietos ES, čia tokie veiksmai neturėtų būti toleruojami. Tyla yra geriausias pedofilų draugas. Mums teko matyti, kaip bažnyčiose, šeimose ir visuomenėse į tai žiūrima pro pirštus. Dėl to kyla skandalų įvairiose valstybėse narėse.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, džiaugiuosi, kad galiu pritarti šiam pranešimui, bet norėčiau pakartoti savo ankstesnes pastabas, kad septynios valstybės nepritarė Europos Tarybos konvencijai ar JT fakultatyviniam protokolui, kuris numato šiuolaikine priemones kovai su prekyba vaikais, prostitucija ir pornografija. Deja, tai taikytina ir mano šaliai – Čekijai, kuri nori su tuo kovoti veiksmingiau, bet niekaip negali išspręsti klausimo dėl baudžiamosios juridinių asmenų atsakomybės įtraukimo į savo teisės aktus. Būtent tokie juridiniai asmenys vykdo prekybą vaikais ir iš to pelnosi. Todėl raginu Čekiją išspręsti šią problemą savo šalyje, kad tai taptų pavyzdžiu kitoms valstybėms narėms.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

– Pranešimas: Angelika Niebler (A6-0006/2009)

  David Casa (PPE-DE), raštu. − Tokie susitarimai yra būtini stiprinant Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ryšius. Besikuriančių rinkų konkurencija didėja, todėl yra labai svarbu pirmauti. Manau, kad būtent tai yra išdėstyta šiame pranešime.

  Călin Cătălin Chiriţă (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už A. Niebler pranešimą, nes mokslinis ir technologinis ES ir JAV bendradarbiavimas yra būtinas. Šis transatlantinis susitarimas privalo paskatinti JAV ir Europos bendriją gauti abipusę naudą iš mokslinės ir technologinės pažangos vykdant mokslinių tyrimų programas. Šis susitarimas leis lengviau keistis idėjomis ir panaudoti patirtį mokslinės bendrijos, pramonės ir piliečių naudai. Norėčiau pabrėžti, kad JAV yra pasaulinis lyderė mokslo ir technologijų srityje.

Turime atkreipti dėmesį į tai, kad susitarimas yra paremtas abipusės naudos principais, skatina bendradarbiavimą teikiant bendrus prašymus dėl jungtinių projektų pasiūlymų ir leidžia dalyvauti abiejų šalių vykdomose programose ir veikloje. Yra aktyviai pritariama veiksmingos intelektinės nuosavybės apsaugos ir dalijimosi intelektinės nuosavybės teisėmis principams. Pasiūlyme taip pat numatomos ES ekspertų ir pareigūnų misijos, darbo grupės, seminarijai ir susitarimai, organizuojami Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Tikiuosi, kad šis susitarimas taip pat užtikrins Lisabonos strategijos sėkmę, kurios tikslas yra sukurti žinių Europą. Įkūrus Europos technologijų institutą, šis transatlantinis mokslinis ir technologinis bendradarbiavimas sukurs naujas galimybes.

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − A. Niebler pateikė pranešimą dėl trečiojo ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo pratęsimo. Šiame susitarime remiamas Tarybos sprendimas dėl Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės susitarimo dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo pratęsimo. Kadangi šis abipusiai naudingas susitarimas skatina mokslinių žinių ir technologinę pažangą, džiaugiuosi galėdamas pritarti šiai priemonei.

  Daniel Petru Funeriu (PPE-DE), raštu. − Be abejonės, Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo pratęsimas yra svarbus Europos Sąjungos moksliniams tyrimams. Tai rodo balsavimo rezultatai.

Tačiau iš savo patirties žinome, kad sėkmingiausias mokslinis bendradarbiavimas vyksta tada, kai du tyrėjai iš dviejų institucijų bendradarbiauja vykdant bendrai parengtą ir finansuojamą projektą. Todėl norint, kad mokslinis bendradarbiavimas su JAV vyktų glaudžiau, Komisija turėtų parengti paprastas priemones, skirtas remti projektams dėl bendrų mokslinių tyrimų tarp dviejų tyrėjų JAV ir ES. Tokių sričių kaip biomedicinos, nanotechnologijų ir kosmoso erdvės mokslinių tyrimų įtraukimas į susitarimą būtų sveikintinas. Taip pat norėčiau, kad būtų įtrauktos ir tokios sritys, kaip moksliniai tyrimai kamieninių ląstelių srityje. Tai, kad dėl kai kurių mokslinių tyrimų kyla etikos klausimų, turėtų skatinti bendrai įvertinti tokius klausimus, o ne kurti kliūtis bendrai mokslinei pažangai.

Europos mokslinių tyrimų tarybos subsidijos ypač vilioja JAV tyrėjus. ES dabar turi priemones, kurios užtikrina didesnį ir ilgesnės trukmės atvykstančių mokslininkų mobilumą. Todėl ES turėtų gauti didesnę naudą.

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE), raštu. – (RO) Mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis susitarimo pratęsimas patvirtina, kad yra poreikis bendradarbiauti ir vykdyti abipusiai naudingus pasikeitimus tarp ES ir JAV mokslinių tyrimų ir naujovių sektoriuose.

Kosmoso erdvės ir saugumo sektorių įtraukimas į šį susitarimą yra svarbus žingsnis stiprinant transatlantinius santykius, kurie yra svarbiausias PPE-DE frakcijos tikslas. Šis bendradarbiavimas taip pat privalo apimti civilinį ir karinį bendradarbiavimą bendro intereso srityse, tarp jų ir dėl naujų kosmoso erdvės technologijų, nanotechnologijų ir saugumo mokslinių tyrimų.

Tvirtai tikiu, kad toks bendradarbiavimas užtikrins geresnius rezultatus vykdant veiklą tarptautinėje kosmoso stotyje bei opioje ryšių palydovų srityje. Be to, manau, kad bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis yra svarbus, ypač bendradarbiavimas su Rusija tokiuose projektuose kaip dėl GPS-Glonass-Galileo.

Visos suinteresuotos šalys turi pasinaudoti vertingais rezultatais, kuriuos gauna viena iš šalių, nesvarbu, ar civiliniame, ar kariniame sektoriuose, jei tokie rezultatai gali būti pritaikomi civiliniame sektoriuje. Saugumas ir apsauga šiandien labiausiai rūpi visiems žmonėms pasaulyje. Todėl bendras šių rezultatų naudojimas rodo ne tik abipusį pasitikėjimą ir partnerystę, bet taip pat užtikrina, kad jie nebus naudojami jokiais kitais tikslais, išskyrus žmonijos labui.

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. − Pritariu šiam pranešimui dėl EB ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo pratęsimo.

Tačiau nesuveikė mano balsavimo mygtukas, todėl norėčiau, kad mano balsas už šį pranešimą būtų įregistruotas.

  Tobias Pflüger (GUE/NGL), raštu. − (DE) Balsavau prieš Angelika Niebler pranešimą dėl Tarybos sprendimo dėl EB ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo pratęsimo (A6-0006/2009).

Šio pratęsto susitarimo turinys skiriasi nuo ankstesniųjų susitarimų tuo, kad į jį yra įtraukti punktai dėl kosmoso erdvės ir gynybos mokslinių tyrimų. Tiek JAV, tiek ES, yra pareiškusios, kad ketina naudoti kosminę erdvę kariniams tikslams, o kadangi gynybai yra teikiama pirmenybė, galima suprasti, kad bendradarbiavimo susitarimas taip pat bus naudojamas kariniams tikslams.

Ypač svarbus yra bendradarbiavimas mokslo ir mokslinių tyrimų srityse. Tačiau tai turi būti naudojama civiliniams tikslams. Esu prieš bet kokį naudojimą kariniams tikslams.

  Lydie Polfer (ALDE), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą, kuriame siūloma atnaujinti 1997 m. gruodžio mėn. susitarimą, kuris pirmą kartą buvo pratęstas 2003 metais. Dėl jo abi šalys gali toliau tęsti, tobulinti ir vykdyti glaudesnį savo bendradarbiavimą mokslinės ir techninėse bendrojo intereso srityse.

Iš šio bendradarbiavimo bus gauta abipusė nauda iš mokslinės ir techninės pažangos, pasiektos vykdant atitinkamas mokslinių tyrimų programas. Taip pat bus perduodamos žinios, naudingos mūsų bendrovėms ir piliečiams.

Šis bendradarbiavimas yra Europos Sąjungos politikos dėl techninio mokslinio bendradarbiavimo ir vystymo politiko dalis. Dėl jo sustiprės mokslinės ir techninės pramonės bazės Europoje ir padidės tarptautinis konkurencingumas.

  Zuzana Roithová (PPE-DE), raštu. − (CS) Šiandien nebalsavau dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo tarp ES ir JAV pratęsimo. Taip pasielgiau nepaisant to, kad ES ir JAV investicijos šioje srityje yra vienos iš didžiausių pasaulyje, daugelis mokslinių institutų pirmauja mokslinėje ir technologinėje srityse visame pasaulyje ir padeda spręsti daugybę pasaulinių problemų. Tačiau iš ilgalaikės perspektyvos norėčiau pakritikuoti Komisijos ir Tarybos nenorą sudaryti su JAV susitarimo dėl bendrų etikos principų moksle ir moksliniuose tyrimuose. Man nerimą kelią, kad šiame susitarime nėra tokių nuostatų. Tai rodo atsakomybės prieš žmoniją stygių. Yra nevertinami tie mokslininkai, kurie savanoriškai laikosi atitinkamų etikos principų, kai kiti jų nesilaiko. Taip yra biotechnologijų srityje.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už A. Niebler pranešimą dėl EB ir JAV susitarimo dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo. Susitarimas dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo įsigaliojo daugiau nei prieš 10 metų ir jau vieną kartą buvo atnaujintas, praėjus penkeriems metams. Visiškai pritariu, kad šį susitarimą reikia toliau pratęsti, kad toliau būtų skatinamas mokslinis ir technologinis bendradarbiavimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis bendrose srityse abiejų šalių socialiniam ir ekonominiam labui.

Taip pat džiaugiuosi, kad susitarimo sąlygos nepakito palyginti su anksčiau pasirašytais pasitarimais, išskyrus kelis techninius pakeitimus. Pritariu tam, kad ES ir JAV susitarimas buvo papildytas kosmoso erdvės mokslinių tyrimų ir gynybos sektoriais.

  Flaviu Călin Rus (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl EB ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo pratęsimo, nes manau, kad bet koks mokslinis bendradarbiavimas padės pasiekti naujų atradimų ir prisidės prie žmonijos vystymosi ir evoliucijos. Kadangi JAV yra viena iš pagrindinių varomųjų jėgų mokslinių tyrimų srityje, manau, kad mokslinio bendradarbiavimo su šia valstybė pratęsimas bus naudingas kiekvienai valstybei narei Europos Sąjungoje.

– Pranešimas: Angelika Niebler (A6-0005/2009)

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Susitarimo atnaujinimas dar penkeriems metams būtų naudingas abiem šalims, nes būtų pratęstas Rusijos ir Europos bendrijos bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje.

Kadangi atnaujinto Susitarimo turinys bus identiškas susitarimo, kuris nustoja galioti 2009 m. vasario 20 d., turiniui, vesti derybas dėl šio susitarimo atnaujinimo įprasta tvarka nebūtų jokios prasmės.

Atsižvelgiant į abiem šalims palankius greito susitarimo atnaujinimo pranašumus, siūloma vienos pakopos procedūra (viena procedūra ir vienas aktas, susiję su susitarimo pasirašymu ir sudarymu). Abi susitarimo šalys siekia užtikrinti nuolatinį bendradarbiavimą (ypač vykdant tokią veiklą, kurioje būtinai turi dalyvauti trečiosios šalys, pagal bendradarbiavimo susitarimą). Visiškai pritariu šiam pasiūlymui.

  Călin Cătălin Chiriţă (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už A. Niebler pranešimą, nes bendradarbiavimas tarp ES ir Rusijos Federacijos mokslo ir technologijų srityje yra būtinybė. ES ir Rusijos susitarimas skatins Europos bendriją ir Rusiją pasinaudoti mokslinės ir technologinės pažangos rezultatais, gautais iš mokslinių tyrimų programų.

Šis susitarimas palengvins keitimąsi idėjomis ir patirtimi mokslo bendruomenės, pramonės ir piliečių labui. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šis susitarimas yra grindžiamas panašiais principais kaip ir susitarimas, pasirašytas tarp ES ir JAV tose pačiose srityse, tai yra mokslo ir technologijų.

Šis susitarimas yra pagrįstas abipusės naudos principu, skatina bendradarbiavimo veiklą, būtent „teikiant bendrus prašymus dalyvauti jungtiniuose projektuose ir abiejų šalių programose“.

Pritariama veiksmingos intelektinės nuosavybės apsaugos ir dalijimosi intelektinės nuosavybės teisėmis principams. Šiame pasiūlyme taip pat yra numatomos ES ekspertų ir pareigūnų misijos, darbo grupės, seminarai ir susitikimai, vykstantys Europos bendrijoje ir Rusijos Federacijoje. Tikėkimės, kad šiais Europos kūrybiškumo ir naujovių metais dėl šio susitarimo strateginė ES ir Rusijos partnerystė taps veiksmingesnė.

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − A. Niebler pateikė pranešimą dėl susitarimo, atnaujinančio Europos bendrijos ir Rusijos Federacijos vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje. Taikus Rusijos ir ES bendradarbiavimas bei darbas yra abipusiai naudingas abiem šalims mokslinių žinių ir tyrimų pažangos srityje, todėl džiaugiuosi galėdamas pritarti šiai priemonei.

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE), raštu. – (RO) Partnerystės susitarimo dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo su Rusija atnaujinimas yra svarbu žingsnis normalizuojant ir stiprinant ES ir Rusijos Federacijos santykius bei mažinant šiuo metu esančią įtampą.

Tačiau neužtenka tik normalizuoti santykius šioje srityje. ES ir Rusija pirmiausia turi rasti būdą sutvirtinti savo partnerystę ir bendradarbiavimą saugumo politikoje, pirmiausia energijos saugumo politikos srityje. Dabartinė dujų krizė parodė, kad mūsų požiūris turi būti tvirtas ir vieningas sprendžiant Europos Sąjungos priklausomybės nuo išteklių tiekėjų klausimą.

Nepamirškime, kad dėl krizės Gruzijoje, kilo pavojus visai Europos struktūrai, kuri susikūrė pasibaigus šaltajam karui.

Sprendžiant globalizacijos ir visuotinės krizės problemas, Rusija yra svarbi veikėja, kuri negali būti pašalinta ar ignoruojama vykdant derybas. Tačiau Rusija privalo laikytis susitarimų ir tarptautinių teisės aktų.

Kreipiuosi į Europos Komisiją ir Tarybai pirmininkaujančią Čekiją, kad jos rastų būdą kaip galima greičiau išspręsti šias problemas savo pačių, Europos Sąjungos piliečių ir mūsų partnerių (Ukrainos ir Moldavijos) labui.

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. − Norėčiau, kad būtų užregistruotas mano pritarimas šiam pranešimui dėl ES ir Rusijos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje susitarimo.

Mano balsavimo mygtukas neveikė, todėl norėčiau, kad mano balsas už šį pranešimą būtų užregistruotas.

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE), raštu. − (SK) Balsavau už mokslinį ir technologinį Europos bendrijos ir Rusijos bendradarbiavimą, nes jis yra būtinas kuriant tvirtus, stabilius ir nuoširdžius santykius su Rusija. Manau, kad bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje yra puiki priemonė tokiems santykiams kurti. Europos bendrijoje kaip ir Rusijoje yra įspūdingų mokslinių pasiekimų, kurie galėtų būti naudingi abiem šalims. Bendrijai tikrai galėtų būti naudingas toks bendradarbiavimas, vykdant ir tobulinant savo pačios mokslinius ir technologinius projektus. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad tam taip pat būtini geri kaimyniški santykiai, noras ir patikimumas.

Neseniai teko stebėti Rusijos kaip prekybos partnerės nepatikimumą. Dėl Rusijos veiksmų kilo dujų krizė daugybėje Europos Sąjungos narių bei tiesioginė grėsmė valstybių narių ekonomikai, dėl jų priklausomybės nuo Rusijos. Tikiuosi, kad vardan gero bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje, tokie įvykiai ateityje daugiau nepasikartos.

  Zuzana Roithová (PPE-DE), raštu. − (CS) Kadangi balsavau prieš susitarimą su JAV, taip pat balsavau prieš ES ir Rusijos susitarimą dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje. Taip pasielgiau dėl tos pačios priežasties. Man nerimą kelia tai, kad susitarime nėra pastraipos, skirtos susitarimui dėl bendrų etikos klausimų vykdant mokslinius tyrimus. Apgailestauju, kad Komisija ir Taryba neįvertino šios svarbaus aspekto mokslinių tyrimų srityje ir net nebandė sudaryti tokio susitarimo. Panašu, kad nėra suvokiama tokių etinių apribojimų moksle būtinybės. Bent jau vykdant mokslinius tyrimus, kurie yra remiami iš valstybinių lėšų, tokį tarptautinį susitarimą dėl etikos principų būtų visiškai tinkama įtraukti į bendradarbiavimo susitarimą.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už pranešimą, kurį pateikė A. Niebler dėl ES ir Rusijos susitarimo dėl mokslinio bendradarbiavimo atnaujinimo. Būtina atnaujinti tokį susitarimą, kuris buvo sudarytas su Tarybų Sąjungos vyriausybe prieš daugelį metų. Europos Sąjungos ir Rusijos bendradarbiavimas davė puikių rezultatų, bendrai sujungus jėgas siekiant įgyvendinti tikslą gerinti žmonių gerovę.

Todėl pritariu A. Niebler iniciatyvai, nes yra svarbu toliau tęsti ir išlaikyti diplomatinius ES ir Rusijos diplomatinius santykius, užtikrinti tarptautinę geopolitinę pusiausvyrą

.

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Yra daugybė priežasčių, kodėl šis susitarimas stiprina ES vidaus rinką ir bendradarbiavimą bei užtikrina vartotojų apsaugą.

Pirmiausia dėl to, kad mokslas yra pasaulinė disciplina. Mokslinė pažanga didina žmonių pastangas. Gaunama nauda yra teigiama.

Nesvarbu, ar tai būtų automobilių pramonė, siekiant mažinti dujų išmetimą, ar universitetai kurtų strateginius ryšius, šio susitarimo sėkmė yra gana svarbi.

Vartotojai taip pat netiesiogiai gauna iš to naudą. Tik bendrai sujungę jėgas galime rasti geriausius sprendimus.

  Daniel Strož (GUE/NGL), raštu. − (CS) Nors gali pasirodyti, kad Tarybos sprendimo projekto dėl susitarimo parengimas (persvarstant susitarimą dėl Europos bendrijos ir Rusijos bendradarbiavimo mokslinėje ir technologinėje srityje) iš tikrųjų tik formalumas, aš taip nemanau. Vis labiau suprantame, kad Rusija turi tapti strategine ES partnere, o ne būti smerkiama už savo veiksmus. Todėl turime remti bet kokias pastangas užtikrinant bendradarbiavimą tarp ES ir Rusijos įvairiais lygmenimis ir būdais. Bendradarbiavimas su Rusija taip pat gali atlikti labai svarbų teigiamą vaidmenį dabartinėje ekonominėje krizėje. Rusija negali būti atskirta nuo Europos. Ji priklauso Europai, ar tai mums patinka, ar ne. Bendradarbiavimas su ja greitai bus labai svarbus Europai.

– Pranešimas: Gyula Hegyi (A6-0478/2008)

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Kalbėdami apie laukinę gamtą, paprastai kalbame apie aplinką, kurios yra beveik nepalietusi žmogaus ranka. Laukinė gamta apima tiek žemę, tiek jūrą.

Vyrauja du skirtingi požiūriai. Vienas yra susijęs su gamtos apsauga, o kitas – su gamtos išsaugojimu. Jie abu skiriasi. Pirmąjį galima būtų apibūdinti kaip „tinkamą gamtos naudojimą“, o kitą – kaip „gamtos apsaugojimą nuo naudojimo“. Manau, kad šie požiūriai gali skirtis, bet jų taikymas priklauso nuo tam tikros srities. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti tai, kad Europa yra per maža, kad joje būtų vietovių, uždraustų jos piliečiams. Miškai sudaro vieną trečdalį teritorijos, iš kurių tik 5 proc. galėtume vadinti laukine gamta.

Daugumą teritorijų Europoje, kuriose yra laukinės gamtos, saugo programa Natura 2000. Tai Europos Sąjungos tinklas, kuris apima vietoves ES, kurioje vyrauja bioįvairovė. Pritariu, kad mums daugiau nereikia naujų teisės aktų dėl laukinės gamtos vietovių, nes jų dauguma patenka į programą Natura 2000. Tačiau būtina pažymėti vietoves, kur yra laukinė gamta – miškai, gėlieji vandenys ir jūros.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Balsavau už pranešimą. Yra kelios priežastys, kodėl Europa turėtų saugoti laukinę gamtą. Pirmiausia, tai prieglobstis ir genetiniai draustiniai daugumai gyvūnijos, augmenijos rūšių, kurios negalėtų išgyventi kitomis sąlygomis. Taip pat yra daugybė rūšių, kurios dar nėra atrastos ir aprašytos. Dauguma iš jų gyvena žemėje arba sutrūnijusioje medienoje ir labai jautrios bet kokiems pasikeitimams. Šios neužterštos vietovės yra idealios tirti gamtiniams pasikeitimams ir gamtos vystymuisi. Taip pat yra vietovių, kurios yra ypač jautrios klimato kaitos pokyčiams sukeltiems žmonių.

Dar yra daugybė etinių priežasčių, kodėl laukinės gamtos vietovės turėtų būti saugomos Europoje. Turime moralinę pareigą užtikrinti, kad ateities kartos galėtų džiaugtis ir gauti naudą iš saugomų laukinės gamtos vietovių Europoje. Tvaraus turizmo vystymas yra priemonė suteikti ekonominę vertę laukinės gamtos sritims ir skatinti jų apsaugą.

Todėl svarbu parengti atitinkamas rekomendacijas, kurios padėtų ES valstybėms narėms rasti geriausią būdą užtikrinti, kad pagal programą Natura 2000 dabartinės ir potencialiai saugotinos vietovės bei laukinė gamta ir gamtos procesai būtų apsaugoti.

  Nicodim Bulzesc (PPE-DE), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu, kad turime sudaryti išlikusių laukinės gamtos vietovių Europoje planą. To negalima padaryti neapibrėžus, kas yra laukinė gamta. Todėl kviečiu Europos Komisiją imtis šioje srityje veiksmų. Taip pat pritariu, kad turėtume skatinti tvarų turizmą tokiose vietovėse ir mokyti jų valdytojus saugoti ir prižiūrėti laukinę gamtą.

Todėl pritariu svarbiausių NVO prašymams ir prašau Europos Komisijos parengti gaires dėl laukinės gamtos apsaugos Europoje.

  Martin Callanan (PPE-DE), raštu. − Iš šio pranešimo matyti, kad net ir tolimiausios vietovės Europoje yra kontroliuojamos ES. Laukinė gamta reiškia, kad ji turėtų būti nepaliesta žmogaus rankų – įskaitant ir gamtą ES. Tačiau, reaguodama į daromą jai spaudimą aplinkosaugos klausimas, Komisija pasiūlė veiksmus, kurie apsaugotų ir puoselėtų atokiausius ir izoliuotus Europos regionus.

Todėl pritariu šiam pranešimui su sąlyga, kad valstybės narės toliau įsitrauks į laukinės gamtos valdymą, žymėjimą ir apsaugą.

Skeptiškai žiūriu į ES strategijos dėl laukinės gamtos pranašumus, žinant, kad ES pastangos valdyti žemės ūkį ir žuvininkystę neatnešė nieko gero. Reikia, kad ES būtų vieta, kurioje būtų naudojama geroji patirtis šiam procesui vykdyti, nes kitaip visos pasiūlytos priemonės tam kenks.

Nepaisant visų šių įspėjimų, mano regione šiaurės rytų Anglijoje yra daugybė vietovių, kuriose yra nuostabi gamta, beveik nepaliesta žmonių. Todėl pritariu šiam pranešimui.

  David Casa (PPE-DE), raštu. − Natura 2000 labai padėjo saugant nesugadintą arba niekieno nepaliestą gamtą. Šiame pranešime pabrėžiama tokių projektų svarba, todėl visiškai pritariu pranešėjui, kad reikia skirti daug lėšų norint apsaugoti tokias vietoves. Svarbu jas pažymėti, nes to nepadarius dabar, po to gali būti per vėlu.

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − G. Hegyi pranešimas savo iniciatyva pabrėžia laukinės gamtos Europoje apsaugos svarbą, taikant esamas direktyvas, apibrėžiant „laukinės gamtos“ sampratą, vis dar neapliestas vietoves ir „vietoves, kur žmonių veikla yra minimali“.

Nors pritariu šiam pranešimui, kai kurios jo vietos yra man nesuprantamos. Pavyzdžiui, ar jame kalbama apie esamas laukinės gamtos vietoves, ar tokias vietoves, kurios bus atrastos ateityje. Taip pat norėčiau žinoti, ar yra tokių laukinės gamtos vietovių, kurios šiuo metu nėra įtrauktos į Natura 2000 vietovių sąrašą ir su kuriomis susijęs šis pranešimas.

Pagal programą Natura 2000 ypatingo dėmesio reikalaujančios vietovės yra įvairių generalinių direktoratų kompetencija. Nors vertinu šių įvairių departamentų atliekamą darbą, didesnis bendradarbiavimas galėtų gerokai padidinti Natura 2000 vietovių apsaugą. Džiaugiuosi galėdamas pritarti P. Hegyi pranešimui, bet apgailestauju, kad dėl darbo tvarkos taisyklių 45 punkto 2 straipsnio negalėjau dalyvauti vykusiose diskusijose.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Balsavau už P. Hegyi pranešimą, nes manau, kad reikia didinti laukinės gamtos plotų Europoje apsaugą ir paramą.

Dėl daug amžių trunkančių veiksmų įtakos aplinkai, šiuo metu laukinės gamtos vietovės sudaro tik 46 proc. žemės paviršiaus.

Manau, kad Europos Komisija privalo parengti rekomendacijas valstybėms narėms bei laukinės gamtos vietovių žemėlapį ir strategiją.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Balsavome už šį pranešimą, nes turime saugoti gamtą padedant žmonėms. Šiuo metu miškai sudaro 33 proc. Europos ekonominės erdvės valstybių ploto, o tai sudaro 185 mln. hektarų. Tik 9 mln. hektarų miško (5 proc. bendro miško ploto) yra laikomi „laukine gamta“. Šios vietovės, kuriuose auga vietos augmenija ir gyvena gyvūnai bei ekosistemos, kurių dalimi visa tai yra, yra tikrai laukinės. Šios laukinės gamtos vietovės turėtų būti veiksmingiau ir konkrečiau saugomos kaip genetiniai rezervatai ir prieglobstis įvairių rūšių augalams ir gyvūnijai, kurios negalėtų išgyventi kitomis sąlygomis, ypač tokie dideli žinduoliai, kaip lokiai, vilkai ir lūšys.

Turime moralinę pareigą užtikrinti, kad ateities kartos galėtų džiaugti ir gauti naudą iš laukinės gamtos vietovių Europoje. Tvaraus turizmo plėtojimas gali būti naudojamas kaip priemonė suteikti ekonominę vertę laukinei gamtai bei remti gamtos apsaugą, skatinti žmones susipažinti su gamta jos neniokojant. Tvarus turizmas stiprina vykdomą gamtos apsaugos politiką, nes turistai suvokia, kad turi patys saugoti gamtą ir padėti išsaugoti laukinės gamtos vietoves, kurios gali užtikrinti darbo vietas vietos gyventojams.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. – (PT) Šiandien Europoje laukinė gamta sudaro mažą dalelytę, palyginti su tuo, kas buvo praeityje. Todėl jos apsauga turėtų būti svarbiausia.

Būtina vykdant bioįvairovės politiką Europoje bei Natura 2000 tinkle, atsižvelgti į tokias gamtos vietoves, kad geriausiai išnaudoti jų ekosistemas.

Todėl pritariu P. Hegyi pranešimui, tikėdamasis, kad laukinės gamtos vietovės Europoje gali būti geriau saugomos, kad jomis taip pat galėtų džiaugtis ateities kartos.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu šiam pranešimui, kuris pabrėžia poreikį saugoti 46 proc. pasaulio ploto, kurį sudaro laukinė gamta, beveik nepaliesta žmogaus rankų.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Praėjo tie laikai, kai žmonija kovojo su jiems nepalankia gamta. Nors šioje pasaulio dalyje mes vis dar turime saugoti save nuo gamtos ir jos keliamų pavojų, tapo būtina apsaugoti gamtą nuo pačių žmonių. Turime tai padaryti dėl savęs, kad išsaugotume bioįvairovę, planetą, kurioje gyvename. Vadovaujantis šiais principais, privalome stengtis išsaugoti laukinę gamtą Europoje, o ypač atokiausiuose jos regionuose, kur įvairovė yra tokia svarbi. Vadovaudamiesi tais pačiais principais turime įvertinti ir užtikrinti pusiausvyrą laukinės gamtos vietovėse bei jų priežiūrą. Jeigu norime skatinti naują kaimo vietovių naudojimo būdą, privalome daugiau nedidinti tose vietovėse žmogaus veiklos. Laukinės gamtos apsauga, ypač tada, kai ji yra šalia žmonių gyvenviečių, reiškia pusiausvyros, apsaugos ir tvarumo skatinimą. Privalome neuždėti sunkios naštos kaimo vietovėms ar versti žmones palikti vietoves, kurias jie nualino.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už P. Hegyi pranešimą dėl laukinės gamtos Europoje. Manau, kad Europos Sąjunga turėtų skirti daugiau dėmesio laukinės gamtos plotams, nes tai prieglobstis daugeliui rūšių ir genetiniams fondams, kurie negali išgyventi nors šiek tiek pakitusiomis sąlygomis. Taip pat privalome neužmiršti etinių šio sprendimo priežasčių.

Mums, kaip Europos Sąjungos piliečiams, tenka moralinė pareiga užtikrinti, kad ateinančios kartos galėtų naudotis saugomomis laukinės gamtos vietovėmis Europoje. Todėl pritariu P. Hegyi iniciatyvai, kuri yra skirta plėsti tvariam turizmui – tikrajam ekonominės laukinės gamtos vertės rodikliui.

  Flaviu Călin Rus (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad Europa privalo saugoti savo laukinės gamtos plotus ir prižiūrėti savo nacionalinius parkus. Pagal „Laukinės gamtos Europoje“ pranešimą, įvairiuose Europos regionuose yra 10 nacionalinių parkų. Jų priežiūra ir apsauga reiškia, kad taip yra saugomi gyvūnai ir paukščiai, gyvenantys šiuose plotuose.

Atsižvelgiant į tai, kad kai kurios jų rūšys baigia beveik išnykti, manau, kad Europos Sąjunga privalo aktyviai dalyvauti rengiant programas, kurios padėtų atgaivinti šias rūšis ir iš naujo apgyvendinti tam tikras vietoves, kuriose kai kurios gyvūnijos ir augalijos rūšys jau yra išnykusios.

Taip pat manau, kad būtinos šios priemonės – išsamiau išnagrinėti veiklą srityse, kurios nėra nacionaliniai parkai, ir kurti konkrečius projektus, kurie padėtų atnaujinti miškus tose vietovėse, kur jie buvo iškirsti. Aš asmeniškai pritarčiau bet kuriam tokio pobūdžio projektui ir norėčiau pasveikinti pranešėją.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) „Laukinės gamtos“ sąvoka reiškia natūralią aplinką, kurios beveik nepalietė žmogaus veikla. Netgi dabar maždaug 46 proc. žemės sudaro laukinė gamta.

Gamtos išsaugojimas ir gamtosauga yra dvi skirtingos sąvokos. Gamtosauga yra susijusi su tinkamu gamtos naudojimu, gamtos išsaugojimas – gamtos apsauga nuo naudojimo. Manau, kad gamta turi būti saugoma žmonių. Europa nėra didelis žemynas, todėl jo gyventojams neturėtų būti draudžiama patekti į tam tikras teritorijas. Teritorijos, apie kurias mes kalbame, yra ypač vertingos. Jos galėtų būti naudojamos aplinkosaugai palankiu būdu, kuriant naujus produktus turizmo srityje.

Tuo pat metu minėtos teritorijos yra ypač pažeidžiamos nuo pokyčių aplinkoje, kuriuos sukelia žmonės. Mūsų moralinė pareiga yra užtikrinti, kad ateities kartos galėtų pamatyti ir patirti tikrąją laukinę gamtą Europoje. Tvaraus turizmo plėtra galėtų padėti panaudoti ekonomine laukinės gamtos vietovių svarbą ir skirti lėšų jų apsaugai.

Europoje atsirado įdomi iniciatyva, kuri jungia programas, skirtas laukinei gamtai ir tvariam turizmu. Kalbu apie saugomų teritorijų tinklo (angl. PAN) parkų fondą, kurio tikslas yra plėsti tvarų turizmą tokiose teritorijose.

Mums nereikalingi nauji teisės aktai dėl laukinės gamtos, tačiau Europos Komisija turėtų parengti atitinkamas rekomendacijas, kad ES valstybės narės gautų paramą, skirtą kaip galima geriau apsaugoti esamiems ar potencialiems laukinės gamtos plotams, kurie galėtų būti įtraukti į Natura 2000 tinklą.

– Pranešimas: Luís Queiró (A6-0501/2008)

  Martin Callanan (PPE-DE), raštu. − Pastaraisiais metais bendroji ir verslo aviacija tapo sparčiausiai didėjančia aviacijos sektoriaus dalimi. Mano rinkiminėje apygardoje šiaurės pietų Anglijoje, Niukaslo ir Durham Tees Valley miestus pamėgo neprofesionalūs pilotai, o ypač verslininkai. Todėl šis sektorius turi būti remiamas ir tinkamai kontroliuojamas.

Mane džiugina Komisijos pasiryžimas užtikrinti proporcingumą reguliuojant bendrąją ir verslo aviaciją. Šis požiūris rodo, kad atsisakoma ankstesnių su transportu susijusių pasiūlymų, ir tam aš pritariu. Tačiau turime akylai stebėti, kad šio sektoriaus plėtra būtų tvari, jos neapsunkintų varginantys biurokratiniai dalykai, kuriuos labai dažnai galime aptikti Komisijos pasiūlymuose.

Neišvengiamai šio sektoriaus plėtra greitai pradės mažėti dėl vykstančios ekonominės krizės. Tačiau bendroji ir verslo aviacija labai prisideda prie ekonominio augimo, ypač regioniniu lygmeniu, kaip tai matyti iš šiaurės pietų Anglijos atvejo.

Balsavau už šį pranešimą.

  David Casa (PPE-DE), raštu. − Sutinku su pranešėju, kad būtina pabrėžti duomenų rinkimo, proporcingo reguliavimo, oro uostų ir oro erdvės pajėgumų, tausios aplinkos svarbą ir kartu pripažinti vienos iš sparčiausiai augančių pramonės šakų šiais laikais svarbą. Raginu užtikrinti pusiausvyrą tarp visų šių minėtų klausimų, netrukdyti verslui, kad jis išliktų tvarus.

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − EP narys L. Queiró atsiliepė į Komisijos komunikatą „Tvari bendrosios ir verslo aviacijos ateities darbotvarkė“ ir atkreipė dėmesį į keletą vietų, kuriose nagrinėjama politika dėl nekomercinės aviacijos sektoriaus ir verslo aviacijos turi papildomą poveikį. Ypač didelis susidomėjimas yra dėl Bendrijos kompetencijos išplėtimo į saugumo ir apsaugos sritis bei tokių Bendrijos iniciatyvų kaip bendro Europos dangaus ir Europos oro eismo vadybos sistema poveikis sektoriui.

Svarbiausia reikia užtikrinti saugumą, atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus sektoriui, mažinant triukšmą ir išmetamų dujų kiekį. Sektoriaus augimo greitis bei jo įvairovė rodo, kad ateityje reikės tai reguliuoti. Šiame komunikate nurodoma, kuria kryptimi ateityje turi būti vykdoma politika.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Balsavau prieš Luís Queiró pranešimą dėl bendrosios ir verslo aviacijos ateities.

Akivaizdu, kad bendrųjų ir verslo orlaivių yra daug daugiau. Dėl to padidėjo ir jų poveikis aplinkai.

Tačiau manau, kad investicijos, skirtos oro uostų plėtrai, yra klaidingas sprendimas. Taip tik padidės kelionių ir oro eismas. Turime rasti alternatyvas, kad oro eismas nedidėtų, o tarša išliktų normos ribose.

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE), raštu. – (RO) Bendroji ir verslo aviacija yra sektorius, kurį galima apibūdinti išaugusiu pritaikomumo ir lankstumo lygiu, o tai yra priešingybė nelankstumui, kuris yra ypač būdingas dideliems oro uostams. Dėl šios priežasties pritariu savo kolegos Luiso Queiró rekomendacijoms dėl nuoseklaus proporcingumo ir subsidiarumo principų taikymo šiame sektoriuje, atsižvelgiant į kiekvieną atvejį atskirai, su išlyga, kad būtų laikomasi visų saugumo ir saugos reikalavimų.

Kreipiuosi į visas valstybes nares, kad jos įvertintų visas Komisijos ir pranešėjo rekomendacijas, ypač kaip padaryti oro uosto pajėgumą veiksmingesnį ir jį visiškai išnaudoti, ne tik didelių oro uostų atžvilgiu, bet ir regioninių ir vietos oro uostų.

Kaip pranešėjas dėl bendro Europos dangaus II ir EASA galių išplėtimo, atsižvelgiau į poreikį užtikrinti, kad šiame aviacijos sektoriuje būtų visos sąlygos, kurios yra reikalingos užtikrinti tvarų vystymąsi pramonės ir keleivių labui.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už L. Queiró pranešimą dėl tvarios bendrosios ir verslo aviacijos ateities darbotvarkės. Aišku, buvome įspėti, kad būtina nauja Europos politika bendrajai ir verslo aviacijai.

Taip yra todėl, kad nuolat didėjo bendra bendrovių civilinėje aviacijoje apyvarta. Iš tikrųjų nustatyta, kad per ateinančius dešimt metų keleivių, kurie naudosis verslo aviacija, gali išaugti du kartus. Be to, reikia pripažinti tokios aviacijos pranašumus ekonominei ir socialinei gerovei.

Todėl pritariu mano kolegos pateiktam pranešimui ir tikiuosi, kad ateityje bus pasinaudota šios sektoriaus plėtra.

– Pranešimas: Malcolm Harbour (A6-0018/2009)

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Viešąjį sektorių varžo įprasti metodai mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugoms pirkti. Tai gali pakeisti ikiprekybiniai viešieji pirkimai. Ikiprekybiniai viešieji pirkimai yra speciali procedūra, taikoma viešajam sektoriui mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugoms pirkti.

ES reikalinga platesnė naujovių strategija. Vadinamieji ikiprekybiniai viešieji pirkimai turi būti laikomi tokios strategijos dalimi. Būtina atnaujinti Europos Sąjungos gebėjimus naujovių srityje ir gerinti viešąsias paslaugas teikiamas Europos Sąjungos piliečiams. JAV viešajame sektoriuje moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai skiriama 50 mlrd. JAV dolerių. Europoje tam yra skiriama 2,5 mlrd. JAV dolerių. Akivaizdu, kodėl ikiprekybiniai viešieji pirkimai yra būtini norint viešajame sektoriuje Europoje įveikti pagrindines problemas šioje srityje.

Viena iš problemų, su kuria susiduriama ES, yra supratimo trūkumas kaip pagerinti viešuosius pirkimus mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje. Ši problema yra vadinamojo išimtinio susitarimo dėl technologijų plėtros pasekmė. Bendrovės, sukūrusios savo produktą ar teikiančios paslaugą viešajam asmeniui, gautų rezultatų negali panaudoti kitiems klientams. Ikiprekybiniai viešieji pirkimai padės išspręsti šią problemą. Bus taikomas konkretus požiūris, kuris apims ir rizikos dalijimąsi. Taip pat bus užtikrintas naudingas naujoviškų sprendimų vystymas.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Dėkoju, gerb. pirmininke. Balsuoju už šį pranešimą. Manau, kad ikiprekybiniai viešieji pirkimai gali būti labai naudingi naujovėms bei užtikrinti aukštos kokybės viešąsias paslaugas Europos Sąjungoje.

Ir ne tik tai. Ikiprekybinių viešųjų pirkimų susitarimai suteikia naujas galimybes mažosioms ir vidutinėms įmonėms, tiek sudarant viešuosius susitarimus, tiek jų vystymuisi ir patirčiai. Tokio tipo susitarimai yra labiau prieinami mažosioms ir vidutinėms įmonėms nei įprastiniai didelio masto susitarimai.

Nepaisant to, bijau, kad šis pasiūlymas nesudomins mažųjų ir vidutinių įmonių, nebent bus nustatyta aiški tvarka dėl šių susitarimų, ypač kai jie yra sudaromi tarp valstybių bei bus įtrauktos nuostatos dėl valstybės pagalbos ir intelektinės nuosavybės, kurios sukurs skaidrią ir stabilią aplinką valstybinėms įstaigoms ir įmonėms.

  Martin Callanan (PPE-DE), raštu. − Šis pranešimas grąžina mus į realybę. Po visų kalbų apie Lisabonos darbotvarkę ir tai, kaip Europa kitais metais taps konkurencingiausia pasaulio ekonomika, skaitydamas jį buvau apstulbintas, kad JAV viešajame sektoriuje yra skiriam 50 mlrd. dolerių per metus viešiesiems pirkimams mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje.

Ši suma yra dvidešimt kartų didesnė nei suma, skiriama Europoje, ir ji sudaro maždaug pusę to, kas yra bendrai skiriama moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai JAV ir Europoje.

Pritariu savo kolegos Malcolmo Harbouro pranešimui, kuriame siūlomi būdai, kurie padėtų Europai mažinti produktyvumo spragą. Šio proceso esmė aiški iš pavadinimo – naujovių skatinimas.

Manau, tam, kad šio pranešimo siekiai taptų realybe, reikėtų užtikrinti, kad ES skatintų naujoves ir taikomąją veiklą, o ne sudarytų tam kliūtis.

Dėl to, kad viešieji pirkimai atlieka svarbų vaidmenį skatinant ir remiant naująsias technologijas, pritariau šiam pranešimui. Tikiuosi, kad jame įtvirtinti principai bus naudingi vietos valdžiai šiaurės rytų Anglijos regione.

  David Casa (PPE-DE), raštu. − Pritariu pranešėjui dėl naujovių svarbos, ypač sveikatos, senėjimo ir apsaugos. Ikiprekybiniai viešieji pirkimai mažina klaidų galimybę, todėl turėtų būti naudojami kaip inovacinės priemonės.

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Mano kolega M. Harbour pateikė pranešimą savo iniciatyva dėl naujovių didinimo Europoje užtikrinti tvarius ir aukštos kokybės viešąsias paslaugas. Kad laisvoji rinka tinkamai veiktų, būtina galėti naudotis tokiomis paslaugomis. Šiame komunikate kalbama apie ikiprekybiniais viešaisiais pirkimais sukurtą produktą.

Ikiprekybiniai viešieji pirkimai yra skirti tam, kad į viešąjį sektorių būtų pritraukti moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, skatinamos naujovės, kurios užtikrintų tvarias, aukštos kokybės paslaugas Europoje. Šios viešosios paslaugos apima sveikatos priežiūrą, švietimą, saugumą, klimato kaitą, energijos vartojimo efektyvumą – tai naudinga visai visuomenei. Tokia strategija užtikrintų naudingą, pridėtinės vertės naujoviškų sprendimų vystymą, todėl pritariu šiam pasiūlymui.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Viešieji pirkimai mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje Europoje sudaro labai nežymią visų viešųjų pirkimų dalį. Europa nėra labai palankioje padėtyje palyginti su Jungtinėmis Valstijomis, kur viešiesiems pirkimams mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje yra skiriama 50 mlrd. JAV dolerių, o tai yra dvidešimt kartų daugiau, nei tam yra skiriama Europoje. Tai nėra gerai, jei mes tikrai norime stiprinti savo inovacinį potencialą.

Svarbu pažymėti, kad daugelio produktų ir paslaugų, kuriais šiuo metu galime naudotis, nebūtų buvę, jei joms kurti nebūtų buvę skirti viešieji ištekliai. Tokiais pavyzdžiais galėtų būti GPS palydovinė navigacinė sistema ir puslaidininkių technologija.

Europai reikia tobulinti technologijas įvairiose srityse – sveikatos priežiūros, tvaraus augumo ir saugumo. Daugumoje šių sričių nėra jokių komercinių sprendimų arba jei jie ir yra, būtini tolesni moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla. Ikiprekybiniai viešieji pirkimai yra vienas iš būdų mažinti esamą spragą tarp paklausos ir pasiūlos viešajame sektoriuje, kad valdžios institucijos galėtų gerinti savo teikiamas paslaugas.

Ikiprekybiniai viešieji pirkimai taip pat yra gera galimybė MVĮ. Tokių įmonių inovacinis potencialas yra didžiulis, todėl dėl viešųjų išteklių jos gali vystyti ir parduoti savo kitiems klientams skirtus savo sprendimus.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, labai pritariu M. Harbouro pranešimui dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų – naujovių skatinimas kuria tvarias, aukštos kokybės paslaugas Europoje. Labai svarbu, kad Europos Sąjungoje socialinės problemos būtų sprendžiamos tinkamai, stipriai gerinant viešųjų paslaugų teikimą.

Šiuo požiūriu ikiprekybiniai viešieji pirkimai gali padėti sumažinti skirtumą viešųjų paslaugų sektoriuje tarp pasiūlos ir paklausos. Pritariu pranešėjui, kuris pabrėžia, kad būtina šviesti pirkėjus dėl požiūrio į naujoves viešųjų pirkimų sutartyse, nes tam reikalinga aukšta kvalifikacija ir gerai parengtas personalas.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Ikiprekybiniai viešieji pirkimai vyksta tada, kai viešajame sektoriuje teikiami užsakymai mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, taip remiant naujoves ir užtikrinant aukštos kokybės viešąsias paslaugas.

Ikiprekybiniai viešieji pirkimai labai svarbūs stiprinant visos Europos Sąjungos inovacinį potencialą, gerinant tiesiogiai piliečiams teikiamas viešąsias paslaugas ir mažinant skirtumą tarp pasiūlos ir paklausos viešajame sektoriuje.

Vienas iš tokių sprendimų, yra viešaisiais pirkimais sukurta GPS palydovinė sistema.

Jungtinėse Valstijose lėšos, skirtos mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos sričiai, yra 20 kartų didesnės nei tam skiriamos lėšos Europos Sąjungoje.

MVĮ dėl viešųjų pirkimų gali įgyti patirties. Ikiprekybinių viešųjų pirkimų susitarimai yra naudingi mažosioms įmonėms, kadangi jos negali tenkinti įprastiems viešiesiems pirkimams taikomų sąlygų.

Europoje turėtų būti skubiai rasti visapusiai sprendimai, kurie pagerintų ikiprekybinius viešuosius pirkimus, vykdomus ne tik visos šalies mastu, bet ir vietos bei regiono mastu.

  Marian Zlotea (PPE-DE), raštu. – (RO) Pirmiausia, norėčiau pasveikinti M. Harbourą su jo parengtu pranešimu, kadangi jame atsispindi Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto atliktas darbas. Priimdami šį M. Harbouro pranešimą savo iniciatyva, padidinsime naujoves Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje. Privalome pasinaudoti nauda, kurią gausime vykdydami ikiprekybinių viešųjų pirkimų politiką. Viešieji pirkimai yra sritis, teikianti dideles galimybes MVĮ, kuriomis yra lengviau pasinaudoti vykdant ikiprekybinius viešuosius prikimus, nei didelio masto viešųjų pirkimų sutartis.

Turime sekti JAV pavyzdžiu ir daugiau dėmesio skirti mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paslaugoms. Turime priimti naudingą priemonę ikiprekybinių viešųjų pirkimų srityje skatinti novatoriškumui ES. Šiuo metu bendrovės sukūrusios produktą ar paslaugą viešajai įstaigai, negali taikyti gautų rezultatų kitiems potencialiems pirkėjams dėl nustatytų finansinių kliūčių. Ikiprekybiniai viešieji pirkimai užtikrina naudingą naujoviškų sprendimų vystymą.

– Pranešimas: Anne Laperrouze (A6-0013/2009)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh ir Inger Segelström (PSE), raštu. − (SV) Balsavome prieš A. Laperrouze pranešimą, nes manome, kad galutinis pranešimo variantas yra nesubalansuotas ir pažeidžia valstybių narių teisę nuspręsti, ar jos nori naudoti, vystyti ar skirti lėšų branduolinei energijai. Pritariame tam, kad vyktų bendri moksliniai tyrimai branduolinės saugos srityje, bet manome, kad šiame pranešime yra per daug remiamas branduolinės energijos naudojimas. Tokie sprendimai turėtų būti priimti valstybių narių lygmeniu.

Be to, mes pritarime investicijoms energetikos infrastruktūros srityje, tačiau nežinome, ar pritarti visiems projektams ir investicijos, kurioms norėtų pritarti pranešėja. Norėtume, kad būtų pateikti aiškesni kriterijai, kad galėtume pritarti tokiai pozicijai, ypač vykstant diskusijoms dėl „Šiaurinio srauto“ dujotiekio.

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Svarbiausia, kad Europos Sąjunga stengtųsi padėti savo narėms naftos ir dujų išteklių paieškose. Gali būti, kad Malta savo jūros dugne turi iškastinio kuro atsargų. Negalima atlikti išsamių tyrimų dėl vidurio linijos tarp Maltos ir kaimyninių Šiaurės Afrikoje šalių problemų. Tai turėtų būti ne tik klausimas tarp dviejų šalių. Europos Sąjunga turėtų būti suinteresuota rasti sprendimą savo valstybės narės vardu.

Jau kartą branduolinės energijos klausimas buvo labai svarbus. Šis klausimas turi savo minusų ir pliusų. Diskusijos dėl branduolinės energijos niekada nesibaigia. Reikėtų įvertinti šios energijos išteklių galimybes. Man pranešė, kad Malta svarsto galimybę importuoti energiją, gautą iš atominių elektrinių Prancūzijoje. Tokia energija pasiektų Maltą elektros forma, todėl nekiltų problemų dėl neigiamo požiūrio į atomines elektrines. Tokia energija būtų pigesnė nei energija, gauta iš dujotiekio Sicilijoje. Malta neturėtų kapitalinių išlaidų, kurios atsirastų statant elektrinę.

  Liam Aylward (UEN), raštu. − Pritariu šią savaitę Europos Sąjungos skirtiems 100 mln. EUR, naujų elektrų tinklų tarp rytinės Airijos pakrantės ir Velso statybai.

Šis naujas projektas yra 3,5 mlrd. EUR ekonominio dinamiškumo paketo dalis, kurį praėjusią savaitę Briuselyje paskelbė Europos Komisija. Šis paketas leis tiesti daugiau šiuolaikinių energijos tinklų, kurie ateityje visiškai užtikrins energijos tiekimą į Airiją.

Europos Sąjunga taip pat finansiškai rems naujus projektus alternatyvios energijos srityje, o tai apima ir vėjo energijos sektoriuje.

Būdamas Europos Parlamento Aplinkos komiteto narys, stebėjau didėjančius ginčus dėl apsirūpinimo energijos.

Privalome įvertinti daugelį savaičių trunkančius įvykius dėl apsirūpinimo energija, kuri iš Rusijos patenka per Ukrainą į ES.

Tiesa ta, kad mes ES turime nustoti būti visiškai priklausomi nuo energijos, gaunamos iš Rusijos. Turime vystyti kitus energetikos sektorius.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Dėkoju, gerb. pirmininke. Balsavau už pranešimą. Manau, kad tokios atsinaujinančios energijos formos kaip vėjo ir saulės energija, hidroelektra ar geoterminių šaltinių elektra, biomasės ar jūriniai ištekliai yra svarbiausios Europos Sąjungoje. Jos galėtų padėti stabilizuoti energijos kainas ir sustabdyti energijos priklausomybės didėjimą.

Todėl yra labai svarbu sukurti Europos Sąjungos energetikos politiką, kuri leistų pereiti prie energiją gaminančių technologijų, kurios būtų veiksmingos, išskirtų mažai anglies dvideginio ir tenkintų mūsų poreikius. Jeigu energijos vartojimo efektyvumui ir energijos taupymui toliau teiksime pirmenybę bei vystysime atsinaujinančios energijos šaltinius, manau, kad galėsime įvykdyti reikalavimus iki 2050 m. naudoti tik mažai teršalų išmetančius šaltinius. Taip pat pritariu, kad būtinas sisteminis požiūris, pagrįstas sinergijomis tarp įvairių sektorių. Trumpai tariant, ilgalaikiai iššūkiai energetikos ir klimato srityse, Europos Sąjungos ir pasauliniu lygmeniu, yra išskirtinė galimybė kurti naujiems verslo modeliams visuose ekonomikos sektoriuose, kurie skatintų naujoves bei aplinką tausojantį verslumą.

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. − (LT) Vieningos Europos energetikos politikos neturime. Kiekviena valstybė gina savo interesus. ES elektros jungtims ir plačiajuosčiam internetui papildomai skyrė 5 mlrd. EUR. Tai istorinis įvykis, nes pirmą kartą ES istorijoje EK persvarstė biudžetą ir pasiūlė tokį projektą. Tai ypač svarbu Lietuvai, nes ji iki šiol neturi elektros jungčių nei su Švedija, nei su Lenkija ir yra energetinė sala. Energetinės jungtys – menkai finansiškai atsiperkanti investicija, todėl tokie gyvybiškai svarbūs projektai turėtų būti finansuojami ES lėšomis. Šiandien Lietuva dujas perka už maždaug 500 JAV dolerių, kitos ES valstybės, nuo Rusijos esančios daug toliau nei Lietuva, už dujas moka mažiau. Daug laimėtume būdami solidarūs ir vienu balsu kalbėdami dėl kainų su „Gazpromu“.

  David Casa (PPE-DE), raštu. − Diskutuojant apie Europos energijos politiką, trys jos svarbiausi tikslai yra šie – ilgalaikis pasiūlos saugumas ir valstybių narių solidarumas; kova su klimato kaita: prisiminkime įsipareigojimą pasiekti tikslą „tris kartus po 20“ iki 2020 m. ir siekį iki 2050 m. sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį nuo 50 proc. iki 80 proc.; bei ekonominis ES augimas: užtikrinti geriausias kainas išvengiant kainų nestabilumo. Turime įvertinti politiką, kuri užtikrins energijos šaltinių decentralizaciją ir skatins naujas atsinaujinančios energijos formas.

  Giles Chichester (PPE-DE), raštu. − Aš ir mano kolegos iš Didžiosios Britanijos konservatorių partijos pritariame strateginiam požiūriui dėl energijos tiekimo, kuris yra išdėstytas A. Laperrouze pranešime dėl Antrosios strateginės energetikos apžvalgos.

Balsavome prieš nuorodas į Lisabonos sutartį, kadangi prieštaraujame šiai sutarčiai. Tačiau kadangi yra nuorodų į Lisabonos sutartį, prieš kurias mes negalėjome balsuoti, nusprendėme susilaikyti vykstant galutiniam balsavimui.

  Dragoş Florin David (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už A. Laperrouze pranešimą dėl strateginės ES energetikos padėties analizės, kadangi jame yra nustatyta, kad ateityje į ES energetikos politiką turėtų būti įtraukti skubūs veiksmai kritiniais atvejais, projektų įgyvendinimas būtų nukreiptas į tiekimo šaltinių didinimą bei nustatyti nauji tikslai dėl klimato kaitos.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavome prieš šį pranešimą, nes nepritarime daugeliui pasiūlymų, kurie yra pateikti svarstyti. Šie pasiūlymai yra pagrįsti konkurencija ir rinkų liberalizavimu strateginiame sektoriuje, kuriame turi būti vykdoma viešoji politika, o pagrindinės energijos gamybos priemonės turi priklausyti valstybei.

Tačiau balsavome už keletą pasiūlymų. Pavyzdžiui, mums taip pat kelia susirūpinimą tokio iškastinio kuro kaip nafta ir dujos saugumas ir pranešėjos pareiškimas, kad mažai tikėtina, jog jų gamyba viršys 100 mln. barelių per dieną (šiuo metu ji sudaro 87 mln. Yra nustatytas reikalavimas 2030 m. išgauti 120 mln. barelių per dieną, ir kyla rizika, kad kitą dešimtmetį gali mus ištikti didelė krizė.

Taip pat pritariame, kad energetikos srityje būtina vykdyti daugiau mokslinių tyrimų, ypač branduolinių atliekų perdirbimo bei branduolių sintezės srityse.

Tačiau pasisakome prieš pastangas užtikrinti, kad ekonominės grupės Europos Sąjungoje užimtų geresnę padėtį palyginti su trečiųjų šalių viešomis bendrovėmis bei pasinaudojant šiuo pranešimu pasisakyti už Lisabonos sutartį ir jos ratifikavimą.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Balsavau prieš A. Laperrouze pranešimą dėl Antrosios strateginės energetikos apžvalgos nepaisant to, kad jame labai entuziastingai pasisakoma dėl branduolinės energijos. Nepritariu tam, kad saugios atominės elektrinės būtų uždarytos anksčiau, nei turėtų, tačiau nesu už naujų atominių elektrinių statymą. Mano regione, Anglijos pietvakariuose turime galimybę pastatyti užtvanką nuo potvynių Severn upėje, kuri daug mažiau kenktų aplinkai, jos gaminamos energijos kiekis prilygtų energijai, kurią gamina dvi atominės elektrinės, ir tenkintų ekologiškesniu būdu 5 proc. Didžiosios Britanijos energijos poreikių.

Taip pat balsavau už Žaliųjų frakcijos pateiktą dalinį pakeitimą Nr. 22, kuriame atkreipiamas dėmesys į vėluojantį branduolių sintezės ITER projektą ir didėjančias jo išlaidas. Esu prieš, kad šis jungtinis projektas būtų vykdomas Europoje, nes priimančioji šalis dengia neproporcingai didelę bendro biudžeto dalį. Palaikau Japoniją, kuri norėjo, kad šis niekam nereikalingas projektas būtų vykdomas jų šalyje. Kad jis toks yra, pastebėjome visi anksčiau, nei buvo tikėtasi.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Žinome, kad energetikos sritis yra pagrindinis iššūkis valstybėms narėms. Energijos taupymas, padidėjęs energijos vartojimo veiksmingumas, moksliniai tyrimai dėl komerciškai perspektyvių atsinaujinančios energijos šaltinių, naujos tiekimo galimybių ir įvairovių technologijos – visa tai vyksta, siekiant mažinti valstybių narių priklausomybę. Mums nekyla abejonių dėl bendradarbiavimo, galbūt net tarpvyriausybinių lygmeniu, šalių solidarumo.

Tačiau tikrovėje iš pranešimo matyti, kad energijos strategija ir tiekimo saugumas yra mažiau svarbūs nei bendros energijos politikos ar bendro dujų ir elektros tinklo sukūrimas, kurį prižiūrėtų viena bendra Europos Sąjungoje reguliavimo institucija kiekviename sektoriuje. Kiekvienos šalies pasirinkimas, poreikiai, galimybės ir pajėgumai labai skiriasi.

Šis opus klausimas tikrai yra strateginis, todėl jį turėtų priimti kiekviena valstybė savarankiškai, atsižvelgdama į savo interesus. Todėl šio pranešimo tikslas yra dar kartą padidinti Briuselio biurokratų galias. Tai jiems mes turėtume būti dėkingai dėl visų problemų pradedant padidėjusiomis elektros kainomis ir nuolatiniais energijos tiekimo nutraukimais.

Dėl to balsavome prieš šį pranešimą.

  Marie Anne Isler Béguin (Verts/ALE), raštu. – (FR) Šiame pranešime vėl kalbama apie branduolinę energiją, nors tokios formos energija nėra konkurencinga, uranas yra išgaunamas pavojingomis sąlygomis. Dėl to vyksta etninė diskriminacija ir daromas nepriimtinas poveikis sveikatai. Dėl visuotinio atšilimo anglis negali būti naudojama kaip „tarpinė sudedamoji dalis“.

Manau, kad „energijos šaltinių ES įvairovės didinimas“ yra susijęs su iškastinių išteklių Kaspijos jūroje panaudojimu. Dėl Kashagan regione esančių dujų ir naftos telkinių daromas spaudimas gyventojams ir aplinkai. Naftos, kurioje yra daug sulfidų, gavyba kelia pavojų gyventojų sveikatai ir bioįvairovei.

Kalbant apie energijos išteklių įvairovės didinimą, manoma, kad yra nutiesti naftotiekiai ir dujotiekiai, kad ištekliai galėtų patekti į ES. TBC ir „Nabucco“ projektai kenkia mūsų kaimynų stabilumui. Privalome neleisti, kad dėl mūsų energijos poreikių kiltų pavojus jų stabilumui. Pietų Kaukazo gyventojai turi gauti ekonominę ir socialinę naudą iš jų šalių teritorijose gaunamos energijos.

Afrikoje, saulės energijos, skirtos tenkinti mūsų poreikiams, gamyba turi būti deramai atlyginta.

Kodėl pranešime visiškai nekalbama apie tai, kad atsinaujinančios energijos šaltiniai ir energijos taupymas tinkamas sprendimas ateityje? Balsuoju prieš dabartinį pranešimo variantą.

  Ona Juknevičienė (ALDE), raštu. − (LT) ES energetikos saugumo garantas – tai bendra ES energetikos rinka, į kurią turi būti integruotos visos Bendrijos narės, pirmiausia – Baltijos regionas. Šio regiono šalių priklausomybė nuo Rusijos, kaip vienintelio energetikos išteklių tiekėjo, nesuteikia energetinio saugumo ne tik joms pačioms, bet ir visai Bendrijai. Todėl prioritetiniais ir pakankamai finansuojamais ES projektais būtina pripažinti Baltijos šalių jungtis į ES tinklus. Energijos šaltinių ir tiekėjų diversifikavimas negali likti pačių šalių narių klausimas, ji reikia spręsti visos ES mastu. Todėl ypač palaikau pranešėjos raginimą Komisijai „parengti Europos strateginį planą, kuriame būtų suplanuotos daugiametės investicijos, skirtos patenkinti būsimus elektros energijos gamybos poreikius bei konkrečias investicijų į branduolinę energetiką gaires“. Kadangi finansų krizė ypač pažeidė statybų sektorių, taip pat ir Lietuvos, pranešėjos raginimas „dėti didesnes pastangas siekiant išspręsti galutinio visų rūšių radioaktyvių atliekų, o ypač labai radioaktyvių atliekų, pašalinimo problemą“ tampa ypač aktualus uždarant Ignalinos atominę elektrinę.

Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartys (ypač su Rusija) turi būti visų ES narių interesų užtikrinimo priemonė, o ES šalys narės privalo laikytis solidarumo ir vienybės principų derybose su trečiųjų šalių energijos tiekėjais. Tik vieninga Europa yra stipri ir konkurencinga sparčios globalizacijos amžiuje.

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE), raštu. – (RO) Europos Sąjungos energetikos saugumo klausimas yra svarstomas reguliariai. Jis tampa vis aktualesnis, o tai aiškiai rodo, kad šioje srityje yra giliai įsišaknijusių, neišspręstų problemų. Ką tik įvykusi dujų krizė parodė, kad valstybės narės turi bendrai sujungti savo jėgas Bendrijos lygmeniu ir būti solidarios tiek krizinėse padėtyse, tiek ieškant ir įgyvendinant bendrus sprendimus, kurie yra naudingi visoms valstybėms narėms.

Kadangi Rumunija yra įsikūrusi prie rytinių ES sienų, žinome, ką reiškia būti geostrateginėje padėtyje, kokia yra rizika ir nauda. Todėl Rumunija palaiko ir pritaria tam, kad būtų sukurtas alternatyvus energijos perdavimo maršrutas, būtent per „Nabucco“ dujotiekį. Taip pat pritaria tam, kad santykiai su Rusija taptų aiškesni ir būtų stiprinami, kadangi ji yra pagrindinė veikėja tarptautinėje arenoje ir ne tik šiame energijos išteklių tiekimo sektoriuje.

Todėl pranešėjos pateiktos rekomendacijos dėl pietų Europos koridoriaus, būtent „Nabucco“ dujotiekio bei dujų ir elektros tinklų sujungimo pietryčių Europoje sujungimo, turėtų būti įvertintos ir kaip galima greičiau įgyvendintos.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Ką tik įvykusi dujų krizė dar kartą parodė, kad ES labai svarbu užsitikrinti saugų, patikimą ir pigų energijos tiekimą. Nerimą kelia tai, kad netikėtai vykstant diskusijoms dėl energetikos, branduolinė energija laikoma „palankia klimatui“, o reaktoriai, kurių veikimo laikas baigėsi ir kurių veiklos nutraukimui skirtos didžiulės subsidijos, staiga yra vėl atgaivinami. Tai tikriausiai vyksta todėl, kad ES nekreipė dėmesio į ginčą dėl dujų ir paliko Rytų Europos valstybes nares bėdoje. Tai mums pamoka ateičiai. Turime mažinti energijos vartojimą, nors abejojama, ar nustačius privalomą energiją tausojančių lempų naudojimą tai padės pasiekti. Taip pat turime skatinti naudoti alternatyvias energijos formas. Tačiau jei biudžete daugiausia lėšų bus skiriama branduolinei energijai, tai niekada neįvyks ir naujausios energetikos technologijos bus sumenkintos.

Nors svarstymai susiję su ES energijos tiekimo saugumu yra svarbūs, vardan energetikos politikos neturėtume pritarti Turkijos stojimui į ES. Net jei Turkija ir netaptų nare, numatyti naftos vamzdynai bus tiesiami per Turkiją bei galėsime įgyvendinti dujų infrastruktūros projektus.

  Antonio Mussa (UEN), raštu. − (IT) Labai vertinu atliktą A. Laperrouze darbą, todėl balsavau už šio pranešimo priėmimą. Tikiuosi, kad jos pranešime pateiktos mintys ir nurodymai bus atitinkamai įvertinti Komisijos ir aiškinami kaip galima pozityviau ir plačiau.

Todėl, tikiuosi, nebus sudarytos kliūtys, trukdančios kaip galima greičiau sudaryti infrastruktūrų projektus, kurie įvertinti pagal svarbą, atsižvelgiant vien tik į jų vystymo laiką, finansinę struktūrą, išteklius ir valstybes paramą bei privačius įsipareigojimus.

Todėl Komisijos pateikti pasiūlymai dėl Europos atkūrimo plano, teikiant finansinę paramą tam tikriems projektams, nepaiso Viduržemio jūros regione esančių valstybių, neįtraukdama į svarbiausius Europos projektus Alžyro, Sardinijos ir Italijos gamtinių dujų vamzdyno.

Vis dar tikiuosi, kad didinant išteklių ir tiekimo maršrutų įvairovę bus padaryta pažanga, pasinaudojant naujomis galimybėmis pradėti kurti infrastruktūrą ten, kur jos nėra.

Tikiuosi, kad dėl solidarumo priemonių nekils rinkos iškraipymų ir bus nustatyti sudėtingos procedūros. Tikiuosi, kad Energetikos chartija atliks svarbų vaidmenį kartu su Energetikos bendrijos plėtra, ypač tranzitinių šalių atžvilgiu, įtraukiant atsinaujinančios energijos šaltinius.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Ilgalaikės strategijos tikslas yra daryti įtaką analizės rezultatui ir pasiūlymų turiniui. Vykstančios diskusijos dėl Strateginės energetikos apžvalgos nėra išimtis. Tačiau iš tam tikrų požymių galima spręsti, kad ši strategija yra pastovesnė nei tranzitinė. Tokie požymiai yra energetinė priklausomybė nuo Rusijos ar kitų pagrindinių naftą gaminančių šalių bei jos pasekmės, didėjančios išlaidos energijai dėl didėjančios pasaulinės paklausos išaugusių kainų ar dėl sumažėjusios valstybių, kurias stipriai paveikė ekonominė krizė, perkamosios galios, taip pat pasekmės aplinkos apsaugai įvairiuose lygmenyse dėl nuolat didėjančio energijos suvartojimo pasaulyje, o dėl to ekonominė krizė nemažės. Iš visų šių veiksnių matyti, kad reikalingas strateginis požiūris, pagrįstas mažesne priklausomybe ir didesne įvairove (tiekėjų ar vartojamos energijos šaltinių); didesnis veiksmingumas, ilgalaikės mokslinių tyrimų pastangos kuriant alternatyvias energijos formas, didesnė integracija ir tuo pačiu metu gamybos pajėgumų vietos lygmeniu vystymas, ypač naudojant alternatyvios energijos šaltinius. Tai yra didžiulis iššūkis mums, tačiau negalime nepaisyti šio strateginio klausimo.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už A. Laperrouze pranešimą dėl Antrosios strateginės energetinės apžvalgos. Pritariu, kad turime sukurti pagrindą ateities Europos energetikos politikai, siekiant įgyvendinti saugaus tiekimo, kovos su klimato kaita ir Europos Sąjungos ekonominio augimo tikslus.

Kaip ir pranešėja pritariu, kad svarbu skirti iš Europos Sąjungos lėšas, kurios suteiktų garantijas dėl tam tikrų projektų, skirtų energijos gamybai ir pervežimo Europoje rizikos užtikrinimui, ir taip būtų skatinamos investicijos visuose tinkluose.

  Peter Skinner (PSE), raštu. − ES kuria ambicingus planus, kovojant su rizika, kad ištekliai nuolat mažės dėl didėjančio energijos suvartojimo visame pasaulyje. Tam reikia išsaugoti dabartinį saugumo tiekimą ir kurti veiksmingą anglies komponento neturinčią energiją.

Aplinkos saugumas ir energetinio skurdo išvengimas, ypač pietryčių Anglijoje, kur žmonės gauna fiksuotas pajamas, yra vienodai svarbūs tikslai.

Dėl to pritariu pateiktiems įvairiems technologiniams pasiūlymams dėl energijos tiekimo ES. Nors pritariu, kad turime būti atsargūs dėl branduolinės pramonės saugumo, manau, kad ji teikia šiokį tokį aiškumą. Jei jos nebūtų, tai būtų pražūtinga daugybei mano rinkėjų, gaunančių fiksuotas pajamas.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. − (NL) Pranešime dėl antrosios strateginės energetikos politikos apžvalgos trūksta sąryšio. Manau, kad efektyvaus energijos vartojimo ekonomika turi užimti svarbiausią vietą Europos energetikos politikoje. Energijos vartojimo ribojimui turi būti teikiama pirmenybė siekiant įgyvendinti su klimato kaita, tvariu vystymusi, naujovėmis, darbo vietų kūrimu ir konkurencingumu susijusius tikslus. Toks požiūris yra labai veiksmingas ir nebrangus būdas užtikrinti nuolatiniam energijos tiekimui. Kaip jau yra pasakyta, taip yra sukuriama daug darbo vietų tiek aukštos kvalifikacijos darbuotojams, tiek jos neturintiems.

Europos energetikos politikoje turi būti siekiama pakeisti energijos vartojimo ir gamybos būdus ateityje. Bus būtinos decentralizuotos energetikos sistemos, suderintos su atsinaujinančios energijos šaltiniais. Be veiksmingo energetikos vartojimo, labai svarbios energiją taupančios priemonės. Todėl turime reikalauti, kad pramonėje būtų naudojamos izoliacinės medžiagos bei kitos priemonės. Šiame pranešime branduolinės energijos svarba yra pervertinama. Ji sudaro vieną trečdalį visos elektros paklausos, tačiau ji sudaro tik 6 proc. bendros energijos paklausos. Todėl norėčiau jums priminti, kad vis dar nėra rastas problemos dėl labai radioaktyvių atliekų sprendimas.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Energetinei nepriklausomybei Europos politikoje turi būti skiriama daugiau dėmesio. Europos Sąjungoje taip pat reikia aiškiai apibrėžti energetinio skurdo sampratą. Taip pat turime bendrai sugalvoti, kaip panaudoti žaliąją ekonomiką dabartinės ekonominės krizės metu ne tik kuriant darbo vietas, bet ir užtikrinant ES reikalingą energetinę priklausomybę. Reikia atkreipti dėmesį į investicijas į ES tinklelį.

  Konrad Szymański (UEN), raštu. − (PL) A. Lapperouze pranešime dėl Antrosios strateginės energetikos apžvalgos yra punktas, palaikantis „Pietinio srauto“ dujotiekio statybą. Šis projektas yra susijęs su „Šiaurinio srauto“ dujotiekio statybą, kurio tikslas yra sutrukdyti įgyvendinti „Nabucco“ dujotiekio projektą. „Pietinio srauto“ dujotiekis stiprina Rusijos padėtį tiekiant energiją, todėl neturi būti vertinimas kaip projektas, skirtas įvairovei šioje srityje didinti.

– Pranešimas: Anna Záborská (A6-0492/2008)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh ir Inger Segelström (PSE), raštu. − (SV) A. Záborská pranešimas yra labai kritikuotinas, todėl ketinome balsuoti prieš šį pranešimą. Manome, kad jis yra labai priešiškas moterims. Moterys turėtų rūpintis namais, vaikais ir senyvais žmonėmis, o ne dirbti. Gerai, kad mums neteko balsuoti prieš rezoliuciją, po to, kai buvo pritarta Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso rezoliucijos pakeitimui.

Nors galiausiai nusprendėme pritarti rezoliucijai, tam tikroms jos formuluotėms mes prieštaraujame arba jos mums kelia abejonių, todėl nežinome, kaip turėtume balsuoti.

Mes, Švedijos socialdemokratai, manome, kad teisė dirbti turi būti taikoma visiems. Visuomenė privalo taip pat sukurti tvarką ir sudaryti sąlygas, kad moterys galėtų dirbti. Tai būtina sąlyga jų emancipacijai. Gerai išvystyta vaikų priežiūra ir pagyvenusio amžiaus žmonių priežiūra yra viena iš svarbiausių sąlygų, kad moterys galėtų dirbti. Aišku, kad būtinas solidarumas tarp kartų, bet dėl to moterys neturėtų būti verčiamos likti namuose, kad galėtų rūpintis pagyvenusiais žmonėmis ir vaikais.

Todėl manome, kad daugumos priimta rezoliucija aiškiai praneša Tarybai pirmininkaujančiai Čekijai, kad vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūros namuose prilyginimas darbui yra senamadiškas ir ypač priešiškas moterų atžvilgiu požiūriu.

  Robert Atkins (PPE-DE), raštu. − Aš kartu su savo konservatoriais kolegomis iš Didžiosios Britanijos pritariame daugumai pagrindinių principų, kurie buvo apibūdinti bendrais bruožais šiame pranešime, įskaitant paramą globėjams, darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir tėvystes atostogas.

Tačiau dėl tam tikrų nuorodų šiame pranešime, ypač dėl Darbo valandų direktyvos, mes nusprendėme susilaikyti.

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Faktas yra tai, kad Lisabonos strategijoje „darbo“ apibrėžimas yra siejamas su oficialiu užsiėmimu, už kurį mokamas atlyginimas. Darbas turėtų būti apibrėžtas plačiau. Jis turėtų apimti vyrų ir moterų veiklą, kuri nėra oficialus užsiėmimas, už kurį yra mokamas atlyginimas, tačiau niekas negali paneigti, kad ši veikla yra darbas. Pavyzdžiui, savanoriškas darbas, darbas namuose ir šeimoje, nepatenka į tradicinį darbo, už kurį yra mokamas atlyginimas, apibrėžimą.

Šiais laikais darbo apibrėžimas yra per daug ekonominis. Daugybė abiejų lyčių asmenų rūpinasi žmonėmis, kuriems yra reikalinga priežiūra, tačiau nepaisant to, jų pastangos, skirtos tokiam darbui atlikti, neatsispindi užimtumo statistiniuose duomenyse. Manau, kad namų ruoša yra namų veiklos dalis ir turi užimti svarbią vietą statistiniuose duomenyse apie šalies ekonominį našumą.

Tačiau į tokią informaciją nėra atsižvelgiama apskaičiuojant BVP sudarančias prekes ir paslaugas. Dėl to moterų, kurios yra atsakingos už didesniąją namų veiklos dalį, indėlis nėra pakankamai įvertinamas. Atsižvelgiant į valandų skaičių skiriamą namų veiklai, turime pripažinti, kad jos turi būti įtrauktos apskaičiuojant bendrą šalies gamybą.

  Adam Bielan (UEN), raštu. − (PL) Balsavau už A. Záborská pranešimą. Manau, kad moterys tvarkančios namų ūkį ir auginančios vaikus, neturėtų būti diskriminuojamos darbo rinkoje. Namų ruoša ir vaikų auginimas yra mažai pastebimas darbas. Jis nėra prestižinis, tačiau šis darbas yra naudingas visai bendruomenei. Lenkijoje yra apie šešis milijonus moterų, kurios yra namų šeimininkės. Todėl ES politikoje darbas turėtų būti apibrėžtas taip, kad tai būtų naudingas moterims, kurios sustabdė savo profesinę karjerą, skyrė save šeimai ir moterims, kurios rūpinasi savo šeima ir tuo pat metu aktyviai dirba savo darbuose.

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. − (LT) Išlaikomų vaikų turinčių moterų užimtumas ES sudaro tik 62,4 proc., o vyrų – 91,4 proc. Be to, 76,5 proc. ne visą darbo dieną dirbančių asmenų yra moterys. Netinkamos paslaugos, mažas darbo užmokestis, vėlyvas įsitraukimas į darbo rinką, užsitęsusi terminuotų darbo sutarčių tvarka ir nepakankamai paskatų jaunoms poroms – tai vienos iš priežasčių, kodėl jaunimas pasirenka kurti šeimą ir turėti vaikų vėliau. Raginu ES valstybes nustatyti, kad motinystės atostogų sąnaudas padengtų ne tik darbdavys, bet ir visuomenė, taip pat sudaryti daugiau galimybių tėvams dirbti laisvu grafiku, o vaikų priežiūros institucijoms – nustatyti lanksčias darbo valandas, kad ir moterys, ir vyrai galėtų sėkmingiau derinti darbą ir šeiminį gyvenimą.

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. − Pritariu šiam pranešimui, kuriame kalbama apie įvairias tiesioginės ir netiesioginės moterų ir vyrų, kurie rūpinasi žmonėmis, kuriems yra reikalinga priežiūra, diskriminacijos puses. Jame argumentuojama, kad būtinas geresnis santykio tarp užimtumo (atlyginamas darbas) ir šeiminių įsipareigojimų (neatlyginimas darbas) supratimas, stiprinant ekonomišką moterų nepriklausomumą ir lyčių lygybę.

Šiais laikais toks neatlyginamas vyrų ir moterų darbas, pavyzdžiui, vaikų auginimas, prižiūrėjimas namuose vyresnio amžiaus asmenų, puoselėjant kartų solidarumą ir užsiimant visuomenei naudinga veikla, vis dar nelaikomas ekonomikai naudingu darbu.

Pranešime prašoma valstybių narių imtis priemonių, pripažįstant ne tik įprastas atlyginamo darbo formas, bet ir kitas jo formas, kaip pavyzdžiui savanorišką darbą, darbą namuose ir šeimoje, ir įvertinti, kaip toks darbas galėtų būti įtrauktas į valstybių narių nacionalines sąskaitas bei įvertintas jo poveikis BVP.

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − EP narė A. Záborská pateikė pranešimą, kuriame į „darbo“ apibrėžimą patenka neoficialus darbas ir darbas, už kurį negaunamas atlyginimas. Jame pripažįstamas rinka nepagrįstas darbas arba neatlyginamas darbas. Nepaisant to, kad tokio pobūdžio darbas yra paplitęs visose valstybėse narėse, į „darbo jėgos“ statistinius duomenis jis retai įtraukiamas, todėl nėra pakankamai ištirtas, prastai vertinimas ir nepripažįstamas. Mažiausiai ką galime padaryti, tai įvertinti visą dieną namuose vaikus prižiūrinčių motinų indėlį pensijų srityje.

Balsavau už šį pranešimą, nepaisant tam tikrų būgštavimų ir bendro pranešimo įspūdžio.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavome už šią alternatyvią poziciją, kurią pateikė Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas, nes juo pagerinamas pranešėjos pasiūlymas, nors su tam tikromis jos vietomis mes nesutinkame visiškai.

Tai sritis, kurioje visuomenės interesai, skirti lyčių lygybei, yra svarbūs. Reikia viešąsias paslaugas teikti taip, kad kiekvienas galėtų gauti kokybiškas paslaugas, nepaisant finansinės padėties ir lyties, ir jokiu būdu nediskriminuojant. Todėl valstybinės viešos sveikatos priežiūros paslaugos turi būti nemokamos arba daugeliu atvejų nemokamos bei visi turėtų teisę įgyti kokybišką, nemokamą ir viešą išsilavinimą.

Taip pat reikia sukurti ir išlaikyti geros kokybės, prieinamas viešas sveikatos priežiūros įstaigas, kurių darbo laikas būtų pritaikytas prie tėvų ir vaikų poreikių. Taip pat reikia sukurti geros kokybės, prieinamas priežiūros paslaugas, kurios būtų teikiamos senyvo amžiaus žmonėms ir žmonėms, kuriems reikalinga tokia priežiūra. Visa tai yra būtina norint sudaryti bendras gyvenimo sąlygas ir padėti moterims lengviau patekti į darbo rinką ir gauti apmokamą darbą, kad jos būtų ekonomiškai nepriklausomos, o tai yra būtina moterų emancipacijai.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Iš A. Záborskos pranešimo aišku, kad jo tikslas yra pripažinti socialiai ir ekonomiškai tam tikrą veiklą, kuri nepatenką į „oficialią darbo rinką“. Kalbant trumpai ir aiškiai, kalbame apie mūsų vaikų švietimą, senėjančią visuomenę, rūpinimąsi žmonėmis, kuriems yra reikalinga priežiūra. Tai reikia pasakyti, kadangi to negalima iš karto suprasti iš pranešimo pavadinimo, kuris yra susijęs su diskriminacija, ar pirmą kartą perskaičius tekstą, kurio rašymo stilius kartais yra labai keistas.

Apskritai tekste teisingai yra kalbama apie tai, kad visuomenėje turėtų būti pripažįstami visi kuriantys gerovę asmenys, nesvarbu, kad jų darbas nėra įtraukiamas į šalių nacionalinius duomenis, apie pasirinkimo laivę ir net apie tai, kad turėtų būti suteikta teisė į socialinę apsaugą ir pensijas tiems, kurie pasirinko šeimą, o ne karjerą.

Tačiau gaila, kad A. Záborská nesivadovavo logika rengdama pranešimo išvadas ir pamiršo, kad vienintelė priemonė, galinti užtikrinti pasirinkimo laisvę ir didinti gimstamumo lygį, yra finansinių apribojimų atsisakymas, būtent, tėvų atlyginimų, ką jau daugelį metų propaguoja Front National.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Balsavau už A. Záborskos pranešimą dėl diskriminavimo užbaigimo.

Privalome padaryti viską, ką galime, kad būtų užtikrinta lyčių lygybė.

Viena vertus, vyrai privalo labiau dalyvauti namų ruošoje ir vaikų priežiūroje, o kita vertus moterys turi galėti būti visiškai nepriklausomos darydamos karjerą. Tačiau svarbu, kad niekada neužmirštume vaikų gerovės ir teiktume tinkamas, prieinamas vaikų priežiūros paslaugas.

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Lygybė ir

vienodas požiūris į moteris ir vyrus darbo rinkoje ir ne tik turi būti užtikrintas demokratinėje santvarkoje. Todėl čia pranešėja yra teisi.

Tačiau, kaip visada, atrodo, kad siūlomos priemonės klaidoms ištaisyti, ryšium su žmogaus teisėmis ir demokratija, siekia didinti ES politinę įtaką valstybių narių sąskaita. Kaip visada, griebiamasi subsidiarumo principo. Praktiškai šiame pranešime siūloma ES prisiimti valstybių narių atsakomybę socialinėje politikoje sau ir priimti teisės aktus tais klausimais, kurie susiję su darbo rinkos politika. Taip pat yra kalbama apie bendrą mokesčių politiką. Visi šie pateikti pavyzdžiai yra politiniai klausimai, kuriuos valstybės narės turėtų spręsti pačios.

Nepaisant gerų ketinimų, nusprendžiau balsuoti prieš pranešimą savo iniciatyva ir alternatyvų pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Thomas Mann (PPE-DE), raštu. − (DE) Iš A. Záborskos pranešimo aišku, kad moterų sprendimas dirbti ar nedirbti vis dar yra pasirinkimas iš dviejų nelygiaverčių alternatyvų.

Esu už tai, kad vyrų ir moterų veikla namuose, įskaitant namų ruošą, vaikų auginimą ir rūpinimąsi senyvo amžiaus ar neįgaliais giminaičiais, būtų labiau vertinamas ir geriau apmokamas. Namų veiklos ekonomika turi būti vertinama labiau, nei yra dabar. Šio įsipareigojimo reikėtų laikytis ypač įgyvendinant nacionalinę socialinės apsaugos ir pensijų politiką.

Tiesa, yra padidėjęs poreikis „puoselėti kartų solidarumą“. Pritariame socialinei atsakomybei dėl senyvo amžiaus žmonių ir neleisime, kad ištisos žmonių grupės būtų diskriminuojamos ar išskirtos. Vykdoma integravimo veikla sudaro vieną trečdalį viso Vokietijos biudžeto. Šiuo pavyzdžiu turėtų vadovautis visos valstybės narės.

Taip pat turime pripažinti žmonių, vyresnių nei 50 metų, indėlį bendram labui. Jaunesnio amžiaus pensininkai šiuo metu yra sudėtingoje padėtyje, nes nustojo dirbti per anksti, dažniausiai dėl to, kad buvo priversti tai padaryti. Turime sukurti daugiau darbo vietų, kurios būtų tinkamos vyresnio amžiaus žmonėms. Jų patirtis, turimos žinios ir pasirengimas išbandyti naują veiklą, yra gerai vertinamos darbo rinkoje.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu šiam pranešimui, kuriame pritariama dirbančiųjų teisei į tėvystės ir globėjų atostogas, reikalaujama nediskriminuoti globėjų ir labiau pripažinti jų darbą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Užuot nustačius kvotas, galinčias sukelti pavydą ir pasipiktinimą, geriau būtų teikti paramą jaunoms moterims renkantis išsilavinimą ir planuojant karjerą, kad jos nebūtų skatinamos rinktis moteriškų profesijų. Jeigu moteris pasirenka darbą komandoje ar saugumą šeimoje, o ne keliančias stresą vadovaujamas pareigas, privalome tam pritarti. Vienodo apmokėjimo už tokį patį darbą užtikrinimas jau seniai vėluoja. Jei tai nebus įgyvendinta, bet kokios pastangos suteikti tėvystės ar motinystės atostogas žlugs, dėl esamos finansinės realybės.

Vieniši tėvai ypač rizikuoja patirti skurdą. Visuomenė privalo parodyti daugiau solidarumo dėl to. Kita problema yra ta, kad labai dažnai moterų atliekama veikla, kaip namų ruoša, vaikų auginimas, ar artimųjų priežiūra, nėra laikoma darbu. Tai turi pasikeisti. Jeigu norime, kad ir toliau vyktų šeiminis gyvenimas, privalome suteikti šeimai palankias darbo valandas, tačiau ES tam prieštarauja. Neužtenka tik puoselėti kartų solidarumą, turime tai įgyvendinti praktikoje. Šis pranešimas yra žingsnis teisinga linkme, todėl balsavau už jį.

  Teresa Riera Madurell (PSE), raštu. − (ES) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurį pateikė Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas kaip alternatyvą A. Záborskos pranešimui, kadangi jame yra geriau sprendžiamos dabartinės problemos, toliau atkakliai siekiama užtikrinti tikrąją lygybę tarp vyrų ir moterų, pripažinti šeimos modelio pokyčius, suderinti asmeninį ir darbinį gyvenimą bei siūlomos kitos teigiamos priemones, kurias mes, socialistai, visada remiame.

Negalime amžinai išlaikyti esamų stereotipų ar išspręsti ekonominių sunkumų versdami moteris likti namuose ir prižiūrėti senyvo amžiaus žmones ir vaikus, kaip tai yra teigiama A. Záborskos pranešime, kuriame moterys yra vaizduojamos kaip „potencialios motinos“, kurios gimdo ir paleidžia į pasaulį vaikus ir dažniausiai augina juos kartu su tėvais.

Balsuodama taip pat norėčiau aiškiai pranešti Tarybai pirmininkaujančiai Čekijai, kuri šešių mėnesių programoje nurodė, kad taip pat ketina propaguoti moters globėjos įvaizdį, skatinant daugybę moterų atsisakyti savo karjeros ir rūpintis šeima. Susidariau įspūdį, kad Tarybai pirmininkaujanti Čekija nelabai supranta sąvokos „vyrų ir moterų lygybė“ prasmės. Tikiuosi, kad per šešis mėnesius sugebėsime jai pateikti jos išaiškinimą.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už A. Záborskos pranešimą dėl kartų solidarumo. Manau, kad dabartinėje Europos Sąjungoje vartojama „darbo“ sąvoka neapima visų jo kategorijų. Moterų ar vyrų diskriminacija, kurie savo noru pasirinko prižiūrėti asmenis, negalinčius pasirūpinti savimi, arba auginti ateities kartas, yra anachroniška ir pasenusi.

Todėl pritariu pranešėjai tvirtinančiams, kad svarbiausia užtikrinti tvarų darbą ir įvertinti moterų ir vyrų neatlyginamą darbą kartų solidarumui.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Pranešimas dėl nediskriminavimo dėl lyties ir kartų solidarumo šiandien Europos Parlamento buvo priimtas Strasbūre. Kartų solidarumas yra vienas iš struktūrinių ir pagrindinių Europos socialinio modelio sprendimų. Valstybės narės yra įsipareigojusios imtis veiksmų, kad būtų panaikintos kliūtys moterims patekti į darbo rinką tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir vyrai. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir socialinėmis partnerėmis, Europos Komisija turi persvarstyti politines strategijas dėl šeiminio ir profesinio gyvenimo suderinamumo.

Moterų užimtumo rodikliai rodo, kad daugybėje darbo sričių išlieka žymių skirtumų tarp moterų ir vyrų derinant asmeninį ir profesinį gyvenimą. Remiantis Lisabonos strategijos tikslais, valstybės narės yra įsipareigojusios užtikrinti 60 proc. darbingų moterų užimtumą.

Komisija turėtų pateikti savo nuomonę dėl naujosios direktyvos dėl konkrečių teisių ir apsaugos užtikrinimo derinant šeiminį ir profesinį gyvenimą šeimose, kurios nariams reikalinga priežiūra. Čia kalbu apie šeimas turinčias vaikų, senyvus žmones ir neįgalius asmenis.

  Anna Záborská (PPE-DE), raštu. − (SK) Pranešime savo iniciatyva kalbama apie esamos padėties gerinimą moters vaidmens kartų solidarume atžvilgiu – rūpinantis vaikais, senyvais žmonėmis ir priklausomais šeimos nariais. Mano pateiktas pranešimas buvo visiška naujovė, nes pirmą kartą parlamento iniciatyva buvo raginama pripažinti „nematomą“ moterų indėlį į finansinę sistemą ir BVP. Pranešimui buvo vienbalsiai pritarta Moterų teisės ir lyčių lygybės komitete. Šiandien tie patys EP nariai pateikė alternatyvią rezoliuciją iš anksto nepasitarę su mumis. Visi kairieji Europos Parlamente balsavo už šią alternatyvią rezoliuciją. Iš to padariau dvi išvadas. Pirmiausia, kairieji parodė, kad jie nevertina Moterų teisės ir lyčių lygybės komiteto atlikto darbo, nors tariamai pripažįsta jo svarbą. Antra, kairiesiems kilo abejonių dėl lygybės ir nediskriminavimo tarp vyrų ir moterų, todėl kyla įtarimų, kad kairieji šį klausimą naudoja, norėdami atkreipti žiniasklaidos dėmesį.

Balsavau prieš rezoliuciją. Tai žingsnis klaidinga linkme. Nors jame yra pastraipų iš mano pateikto pradinio pranešimo, tai rodo, kad kairieji negerbia milijonų moterų visoje ES darbo. Rezoliucijos rengėjai parodė, kad jie vis dar vadovaujasi senomis ideologijomis, kurios jau yra netekusios savo vertės. Be to, rezoliucijoje išsakomos abejonės Tarybai pirmininkaujančiai Čekijai, šiai pasiūlius aptarti Barselonos rodiklius, neturi precedento.

– Pranešimas: Roberta Angelilli (A6-0012/2009)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Dėkoju, gerb. pirmininke. Balsavau už šį pranešimą. Man kelia dideli nerimą vaikų pornografija internete. Tai reiškinys, plintantis žaibišku greičiu, ir jame dalyvauja vis jaunesnio amžiaus vaikai. Seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija yra rimtas žmogaus teisių pažeidimas.

Todėl manau, kad vykdant tarptautinį bendradarbiavimą svarbu sustiprinti priemones, kurios padėtų rasti ir nutraukti vaikų pornografijos tinklalapių veiklą, kad interneto paslaugų teikėjai privalėtų užkirsti kelią tokiems nusikalstamiems tinklalapiams.

Tačiau nepaisant to, kad valstybių narių teisinėse sistemose yra numatytos baudos ir gana gera apsauga nuo seksualinio išnaudojimo ir prievartos bei vaikų pornografijos, turime didinti vaikų apsaugos lygį, nuolat atsirandant naujoms technologijoms, ypač internete, ir pedofilams naudojant naujas vaikų viliojimo priemones internetu.

Trumpai tariant, turime rengti tėvams ir paaugliams skirtas informavimo skatinimo kampanijas apie internetu platinamos vaikų pornografijos pavojų, ypač kai tai susiję su lytinio išnaudojimo per pokalbių svetaines ir interneto forumus problema.

  Adam Bielan (UEN), raštu. − (PL) Balsavau už pranešimą, dėl kurio vyksta diskusijos, ir norėčiau pasveikinti R. Angelilli ėmusią spręsti šią sudėtingą, bet taip pat svarbią problemą. Vaikų pornografija yra pastovi pasaulinė problema. Todėl turime dėti visas pastangas, kad ją išspręstume tarptautiniu lygmeniu. Įvairių valstybių narių policijos pajėgos turi keistis informacija ir bendradarbiauti, kad užkirstų kelią kuo didesniam skaičiui tokių nusikaltimų. Taip pat norėčiau pasisakyti dėl poreikio rasti veiksmingus būdus padėti vaikams, tapusiems pedofilų aukomis.

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. − (LT) Mano nuomone, visos ES šalys turėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę už lytinius santykius su nepilnamečiais iki 18 metų naudojant jėgą, prievartą ar grasinimus. Baudžiamoji atsakomybė taikytina ir už akivaizdų pasinaudojimą vaiko pasitikėjimu, viršenybe prieš jį ar įtaka jam, taip pat ir šeimoje ir už pasinaudojimą pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač jo psichikos ar fizine negalia.

ES šalys turėtų pareikalauti interneto paslaugų teikėjų užblokuoti prieigą prie seksą su vaikais propaguojančių tinklalapių, o bankų ir kitų kredito kortelių bendrovių – blokuoti mokėjimus vaikų pornografijos tinklalapiuose.

  Nicodim Bulzesc (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu, kad valstybės narės turi „laikyti nusikaltimu bet kokios rūšies seksualinę prievartą prieš vaikus“, įskaitant vaikų viliojimą internetu.

Nuteistiesiems už seksualinius nusikaltimus turi būti draudžiama susisiekti tiesioginiu kontaktu su vaikais, dirbant ar vykdant savanorišką veiklą. Valstybės narės turi užtikrinti, kad asmenys, siekiantys dirbti tam tikrus darbus su vaikais, privalo būti patikrinti, ar nebuvo teisti už tokio pobūdžio nusikaltimus, o darbdaviams turi būti nustatytos aiškios gairės dėl jų pareigų šioje srityje.

  Martin Callanan (PPE-DE), raštu. − Dažnai ES siekiama veikti bendrai tose srityse, kurios geriau turėtų būti paliktos spręsti pačioms valstybėms. Tačiau šiuo atveju manau, kad bendri veiksmai būtų naudingi.

Vaikų pornografija ir vaikų seksualinis išnaudojimas labai kenkia mūsų visuomenei, ardo mažiausiai apsaugotų vaikų gyvenimus, kuriuos reikia saugoti.

Atsižvelgiant į ES pobūdį ir laisvą asmenų judėjimą, būtina naudoti įvairias esamas priemones kovoje su šiais keliančiais pasibjaurėjimą nusikaltimais ten, kur jie yra vykdomi. Ypač svarbu, kad informacija apie nusikaltėlius būtų derinama ir reguliariai atnaujinama.

Taip pat turime pagerinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, kad būtų galima atpažinti, sustabdyti, patraukti baudžiamojon atsakomybėm ir išsiųsti iš šalies, ES piliečius vykstančius už ES ribų vykdyti seksualinių nusikaltimų prieš vaikus. ES vaidmuo pasaulyje suteikia mus galimybę propaguoti savo vertybes tose šalyse ir kraštuose, kur vaikų teisės yra ginamos blogiau.

Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. − (SV) Šiandien Europos Parlamente Švedijos konservatoriai balsavo už R. Angelilli (Sąjungos už tautų Europą frakcija, Italija) pranešimą (A6-0012/2009) dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija. Kovai prieš vaikų pornografijos plitimą turi būti teikiama pirmenybė. Todėl bendradarbiavimas šioje srityje Europoje yra labai svarbus. Todėl mes, konservatoriai, balsavome už šį pranešimą.

Tačiau taip pat norėtume pabrėžti, kad nepritariame pranešėjos nuomonei dėl dviejų iš daugelio pateiktų pasiūlymų. Priešingai nei pranešėja, nemanome, kad turėtume eiti į kompromisą sprendžiant dėl tam tikrų profesijų, tokių kaip teisininkai, kunigai ir psichologai, kuriose būtina išsaugoti profesinę paslaptį.

Taip pat manome, kad vargu ar galėtume interneto tinklalapio savininką laikyti atsakingu už visas diskusijas, vykstančias uždaruose pokalbių kambariuose. Nepaisant tikslo, neproporcinga reikalauti visų tinklalapių savininkų tikrinti privačius pokalbius, vykstančius šiuose tinklalapiuose, kad remiantis šiuo pasiūlymu būtų užtikrintas puslapio teisėtumas. Dėmesį reikėtų skirti kitoms, veiksmingesnėms priemonėms, kovoje su vaikų pornografiją platinančiais tinklais, kurios neturėtų rimtų padarinių paprastų interneto naudotojų vientisumui.

  Călin Cătălin Chiriţă (PPE-DE), raštu. – (RO) I Balsavau už R. Angelilli pranešimą, nes manau, kad vaikų teisių apsaugai turėtų būti teikiama pirmenybė ES ir jos valstybėse narėse. Kovai su vaikų seksualinių išnaudojimu ir vaikų pornografijai skirti teisės aktai privalo būti persvarstomi, atsižvelgiant į naujų technologijų atsiradimą, ypač internetą bei naujus pedofilų naudojamus vaikų viliojimo internetu būdus.

Manau, kad ES institucijos ir valstybės narės savo dėmesį ypač turėtų skirti institucinių gebėjimų didinimui kovojant su šiais nusikaltimais.

Kadangi tokių nusikaltimų neriboja sienos, ES reikia sukurti tarpvalstybinį tinklą kovai su šiais nusikaltimais. Todėl pritariu tam, kad EUROPOL būtų sukurtas specialus skyrius kovai su vaikų pornografija ir vaikų prostitucija, kurį sudarytų ekspertai, išmokyti dirbti su tokiais atvejais. Šis skyrius privalėtų veiksmingai bendradarbiauti su tokią pačią kompetenciją turinčiais policijos padaliniais valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse.

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Visiškai pritariu EP narės R. Angelilli pranešimui savo iniciatyva ir rekomendacijai Tarybai dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija. Iki šios nėra įgyvendintos ankstesnės bendros pozicijos visose valstybėse narėse, o grėsmė vaikų saugumui didėjant technologinei pažangai toliau auga. Šis pranešimas atnaujintų ir sustiprintų esamas kovos su tokiu atstumiančiu elgesiu priemones, o už tokius nusikaltimus būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Įgyvendinus R. Angelilli pranešimą, padidėtų vaikų apsauga nuo tokio elgesio, susijusio su technologine plėtra, ypač „vaikų viliojimo internetu“ atžvilgiu.

Kiti svarbūs pasiūlymai susiję su tarpvalstybiniu asmenų, baustų už seksualinę prievartą, patikrinimu, užkertant jiems kelią gauti darbą, kuriame būtų tiesioginis kontaktas su vaikais, kitose valstybėse narėse bei padidinta aukų apsauga atliekant tyrimus ir teismo procesuose.

Internetas yra svarbi mūsų žinių visuomenės dalis. Vaikai moka puikiai naudotis kompiuteriu, tačiau išaugus kompiuteriniam raštingumui ir pasitikėjimui, jiems ar jų mažiau raštingiems tėvams nėra suvokiamas pavojus, kurį kelią nesąžiningi asmenys. Šiais sveiku protu paremtais pasiūlymais siekiama apginti mažiausiai apsaugotus mūsų visuomenės narius.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Balsavau už R. Angelilli pranešimą dėl kovos su vaikų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, nes manau, kad reikia persvarstyti kovos su visais vaikų išnaudojimu būdais priemones, užtikrinant aukštą vaikų apsaugos lygį Europos Sąjungoje.

Todėl pritariu šio pranešimo rekomendacijoms, ypač pasiūlymui visose valstybėse narėse laikyti nusikaltimu visus seksualinius nusižengimus prieš vaikus, taip pat šmeižimą ir naujus nepilnamečių viliojimų būdus, ypač internetu, ir dingusio vaiko pavojaus sistemos sukūrimą, gerinant bendradarbiavimą Europos Sąjungos lygmeniu.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Seksualinė vaikų prievarta ir vaikų pornografija yra ypač atstumiantys nusikaltimai. Todėl kovojant su jais, šiame interneto ir sekso turizmo amžiuje, reikia daugiau teisės aktų, didinti policijos ir teisės sistemų bendradarbiavimą bei gerinti paramą aukoms. R. Angelilli pranešimui verta pritarti.

Tačiau norėčiau pastebėti, kad, be technologijų pažangos, suteikiančios iškrypėliams daugiau galimybių tenkinti savo potraukius, taip pat turime atsižvelgti į tai, kad moralės smukimas ir vertybių mažėjimas yra kitos priežastys, dėl kurių ypač padaugėjo tokių nusikaltimų.

Tik prieš 30 metų vadinamasis moralės, nežabotų malonumų išlaisvinimas ir apgaulingas asmenybės augimas nuo mažų dienų, buvo tam tikra politinė kryptis, skatinusi seksualinį nepilnamečių aktyvumą. Apie tai buvo skelbiama ir populiariame kairiesiems atstovaujančiame Prancūzijos laikraštyje Le Monde. Nors šis negarbingas argumentas buvo atmestas, jo leidėjai toliau tai propaguoja ir laikosi savo politinės krypties, nepripažindami savo kaltumo.

Baigdamas norėčiau žinoti, kodėl vienintelė teisė, kuri nėra užtikrinama vaikams daugelyje mūsų valstybių, yra jų teisė į gyvybę.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Kaip jau buvo minėta šiame pranešime dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai, Europos Tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos, kurią jau pasirašė 20 Europos Sąjungos šalių, yra pirmasis tarptautinis teisinis dokumentas, kuriame nusikaltimais yra pripažįstamos įvairios seksualinės prievartos formos, tarp jų ir prievarta, inter alia, naudojant jėgą, grasinimus ar net prievarta šeimoje.

Tuo remiantis, Parlamentas ragina visas valstybes nares, kurios to dar nėra padariusios, pasirašyti, ratifikuoti ir taikyti visas tarptautines konvencijas, pradedant nuo šios Europos Tarybos konvencijos. Kartu su kitomis rekomendacijomis Parlamentas ragina valstybes nares gerinti savo teisės aktus ir didinti bendradarbiavimą šioje srityje, užtikrinti, kad seksualiniai nusikaltimai prieš jaunesnius nei 18 metų vaikus, Europos Sąjungoje būtų laikomi nepilnamečių išnaudojimu ir laikyti nusikaltimu bet kokios rūšies seksualinę vaikų prievartą.

Nepaisant būtinos analizės ir kiekvienos šalies sprendimo dėl kiekvieno Parlamento sprendimo, pritariame, kad rezoliucija yra skirta saugoti ir užtikrinti vaikų teisėms.

  Jens Holm, Erik Meijer, Esko Seppänen ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija yra nenormalūs nusikaltimai, todėl reikia tarptautinio bendradarbiavimo, norint juos sustabdyti. Todėl šiandien balsavome už R. Angelilli pranešimą. Tačiau kai kuriems pranešimo klausimams nepritariame – bendrų, eksteritorialių baudžiamosios teisės aktų sukūrimui, kurie būtų taikomi visoje ES bei ES lygmeniu apibrėžiant, kokia veika ir sunkinančios aplinkybės turėtų būti laikomos nusikaltimu.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Balsavau už R.Angelilli pranešimą dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija.

Šiais laikais vaikų vystymuisi ir vientisumui kaip niekada svarbi jų apsauga visais įmanomais būdais. Kadangi daugelyje šeimų abu tėvai dirba, o seneliai negali prižiūrėti anūkų, internetas dažnai tampa vienintele pramoga, todėl negalima neigti kylančios rizikos.

  Kartika Tamara Liotard (GUE/NGL), raštu. − Seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija yra nenormalūs nusikaltimai, todėl reikia tarptautinio bendradarbiavimo, norint juos sustabdyti. Todėl šiandien balsavau už R. Angelilli pranešimą. Tačiau kai kuriems pranešimo klausimams nepritariu – bendrų, eksteritorialių baudžiamosios teisės aktų sukūrimo, kurie būtų taikomi visoje ES bei ES lygmeniu apibrėžiant kokia veika ir sunkinančios aplinkybės turėtų būti laikomos nusikaltimu.

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus ir vaikų pornografija yra vieni iš labiausiai atstumiančių nusikaltimų. Už šiuos nusikaltimus turi būti taikoma griežta baudžiamoji atsakomybė arba patikima priežiūra jeigu nusikaltėlis yra psichiškai nesveikas.

Pranešime siūloma daug konstruktyvių priemonių, kurios padėtų geriau nagrinėti šias siaubingas socialines problemas. Primygtinai siūloma valstybėms narėms ratifikuoti ir įgyvendinti visas tarptautines konvencijas šioje srityje. Joms turėtų būti teikiama pagalba tobulinant savo teisės aktus šioje srityje, o vaikų sekso turizmas turėtų būti laikomas nusikaltimu visose valstybėse narėse. Tai visiškai atitinka mano supratimą, kad ES yra vertybių sąjunga. Pritariu didžiajai pranešimo daliai ir balsavau už jį per atskirus balsavimus.

Tačiau šiame pranešime bandoma suderinti baudžiamuosius teisės aktus Europos Sąjungoje ir sukurti prevencinių priemonių sistemą, kurios būtų finansuojamos ES lėšomis, nepaisant to, kad ši pasaulinė problema turėtų būti sprendžiama konvencijomis ir susitarimais JT lygmeniu. Tačiau vėl atrodo, kad susiduriame su pavyzdžiu, kai begėdiškai naudojamasi baisia socialine problema gerinti ES padėčiai valstybių narių nepriklausomybės sąskaita. Baudžiamoji teisė yra labai svarbi suverenios valstybės dalis. Todėl balsavau prieš visą pranešimą.

  Adrian Manole (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už R. Angelilli pranešimą dėl seksualinio vaikų išnaudojimo, nes šis klausimas yra susijęs su vienu iš niekingiausių nežmoniškų veiksmų, už kuriuos reikėtų baustis visų valstybių narių priimtomis priemonėmis.

Rumunijoje šis klausimas vis dar yra mažai žinomas. Turime nedaug duomenų apie tai. Todėl manau, kad pritarus šiam pranešimui padaugės informacinių kompanijų, skiriančių dėmesį ir įspėjančių apie seksualinę vaikų prievartą, padaugės veiksmų, padėsiančių nustatyti seksualiai išnaudojamus nepilnamečius, sukurti reabilitacines paslaugas ir reguliariai tikrinti jų padėtį. Taip pat pagerės sistema, skirta registruoti ir kontroliuoti seksualinės vaikų prievartos atvejams.

Be to, manau, kad nepilnametėms prekybos žmonėmis aukoms turėtų būti teikiamos specialios paslaugos tranzito centruose bei pagalba ir reabilitacija visose valstybėse narėse.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu šiam pranešimui, kuriame likusios trys šalys, dar neįgyvendinusios Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu, raginamos tai padaryti. Pritariu, kad būtina didinti vaikų apsaugos lygį, ypač internete bei kurti kitas naujas technologijas.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Europos Parlamentui diskutuojant, kaip geriau apsaugoti vaikus, musulmoniškojo pasaulio veiksmai yra priešingi. Vyriausias islamo dvasininkas Saudo Arabijoje 10–12 metų mergaites pavadino „galinčiomis tekėti“ ir pareikalavo, kad būtų leidžiamos vaikų santuokos. Dėl musulmonų imigrantų tai turės poveikį ir Europoje, todėl privalome pasirengti galimiems padariniams.

Mūsų vaikai turi būti apsaugoti kaip galima geriau. Tarp nusikaltėliai, kurių aukomis tampa vaikai, yra labai daug tokių, kurie pakartotinai yra įvykdę nusikaltimus. Reikia sudaryti tokių potencialių nusikaltėlių, pedofilų ir asmenų, turinčių elgesio problemų, registrą ES. Privalome kovoti su visomis smurto prieš vaikus, vaikų prievartos rūšimis veiksmingiau ir didinti bausmes už seksualinį ryšį su vaikais ir vaikų pornografijos laikymą. Balsavau už R. Angelilli pranešimą, nes tai pagerins mūsų vaikų apsaugą.

  Seán Ó Neachtain (UEN), raštu. − (GA) Informacinės technologijos auga ir plečiasi Europos Sąjungoje. Gyvename „skaitmeniniame amžiuje“. Suprantama, kad turime daug pranašumų, kurie yra susiję su šiomis technologijomis ir patogumais darbo, socialinio gyvenimo ir mokslinių tyrimų srityse. Tačiau nereiškia, kad turėtume ignoruoti pavojus, kuriuos kelia šios technologijos.

Internetas suteikia mums tam tikrą laisvę – laisvę be psichologinių ar praktinių apribojimų. Daugumoje atvejų tokia laisvė yra gerai, tačiau ji taip pat gali būti naudojama seksualiniam vaikų išnaudojimui ir vaikų pornografijai.

Nėra nieko svarbiau už mūsų vaikų sveikatą, gerovę ir ateitį. Turime padaryti viską, ką galime, kad juos apsaugotume nuo blogų dalykų. Todėl džiaugiuosi galėdamas pritarti R. Angelilli pranešimui ir gerai vertinu visą jos atliktą darbą šiuo klausimu.

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsavau už R. Angelilli pranešimą dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija, nes jame reikalaujama, kad visos valstybės narės laikytųsi tarptautinės teisės ir būtų persvarstytas Tarybos pamatinis sprendimas, norint geriau apsaugoti vaikus Europos lygmeniu.

Jungtinių Tautų pateikti statistiniai duomenys yra pritrenkiantys. Pagrindinę prekybos žmonėmis aukų seksualinio išnaudojimo tikslams dalį sudaro vaikai ir nepilnamečiai. Būtinas tarptautinis bendradarbiavimas kartu kovojant su tokiais nusikaltimais. Visos valstybės narės privalo užtikrinti, kad šiuos nusikaltimus įvykdę nusikaltėliai būtų paduoti į teismą.

  Maria Petre (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už R. Angelilli pranešimą, nes turime veikti SKUBIAI, VEIKSMINGAI kovojant su seksualinio vaiku išnaudojimo ir vaikų pornografijos priežastimis bei padariniais.

Didėjant mūsų užimtumui, mūsų vaikai vis dažniau lieka vieni namuose. Taip jie tampa pavojingų vilionių aukomis. Komisijos narys J. Barrot pranešė apie ES įsipareigojimus, kad nuo kovo mėn. turėsime puikius teisės aktus šioje srityje.

  Lydie Polfer (ALDE), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą, skirtą priimti ir sustiprinti 2004 m. pamatinį sprendimą, siekiant apsaugoti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo ir smurto. Atsižvelgiant į technologinę pažangą (ypač internetą), akivaizdu, kad pamatiniame sprendime numatyta apsauga turi būti padidinta. Vaikų naudojimas seksualiniams tikslams turi būti laikomas nusikaltimu. Reikia stiprinti bendradarbiavimą tarp valstybių narių, keičiantis informacija apie nuteistuosius už įvykdytus seksualinės prievartos nusikaltimus. Taip galėsime užkirsti kelią tokiems asmenims dirbti darbus, kuriuose jie tiesiogiai bendrautų su vaikais. Taip pat reikia gerinti aukų apsaugą.

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už R. Angelilli savo iniciatyva parengtą pranešimą, kuriame sprendžiamas vaikų seksualinio išnaudojimo ir vaikų pornografijos klausimas, didelį dėmesį skiriant prevencinėms priemonėms, kurias turėtų numatyti valstybės narės, savo rengiamuose teisės aktuose kovoje su vaikų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija.

Pranešime taip pat nerimaujama dėl prasto esamo pamatinio sprendimo įgyvendinimo kartu su kitais tarptautiniais dokumentais, ypač Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos, kurios šalimi Rumunija yra nuo 2007 m. Taip pat reikalaujama įtraukti naujus nusikaltimus. Valstybės narės privalo skatinti seksualinio išnaudojimo aukas kreiptis į policiją ir į baudžiamuosius ir civilinius teismus. Taip pat jie privalo atsakyti ir pranešti teisėtiems nepilnamečių atstovams bei personalui tiesiogiai bendraujantiems su nepilnamečiams apie vaikų viliojimo internetu pavojus.

Visus šiuos pavojus galima sumažinti įkuriant valstybines priežiūros institucijas ir bendradarbiaujant su interneto paslaugų teikėjais, užkertant kelią tinklalapiams su vaikų pornografija ar medžiaga.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už R. Angelilli pranešimą dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija. Neužtenka tik bausti už tokius veiksmus, norint visiškai išnaikinti šį sunkų žmogaus teisių pažeidimą.

Tačiau kelia nerimą, kad ne visos valstybės narės laikosi 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatinio sprendimo. Šį sprendimą kartu su kitais būtina persvarstyti siekiant padidinti vaikų apsaugos lygį, atsižvelgiant į vystomas naujas technologijas, ypač interneto bei naujus pedofilų naudojamus vaikų viliojimo internetu būdus.

Visiškai pritariu pranešėjai, pateikusiai išsamų ir konstruktyvų pranešimą, kuriame yra išdėstyta patyrusių ekspertų nuomonė šiais klausimais.

  Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu. – (RO) Vaikų pornografija yra labai subtilus klausimas, kuriam Europos Sąjungos ir šalių institucijos turi skirti pagrindinį dėmesį. Europos Sąjungos valstybėse narės reikia griežtai bausti už bet kokios rūšies vaikų seksualinę prievartą ir viliojimą internetu.

Pritariu Europos Parlamento sprendimui kreiptis į valstybes nares, kad jos įsipareigotų kovoti su vaikų seksualine prievarta, atsižvelgiant į tai, kokie pažeidžiami yra vaikai, besinaudojantys pokalbių svetainėmis ir interneto forumais.

Todėl būtinas veiksmingas šalių institucijų ir interneto paslaugų teikėjų bendradarbiavimas, kuris ne tik apribotų vaikų prieigą prie pornografinių tinklalapių, bet taip pat neleistų vaikams patekti į tinklalapius, kuriuose reklamuojama galimybė įvykdyti seksualinius nusikaltimus. Taip pat rekomenduojama teikti psichologinės reabilitacijos paslaugas tiek tokį nusikaltimą įvykdžiusiems asmenims, tiek seksualinės prievartos aukoms.

Taip pat norėčiau pažymėti, kad kiekviena valstybė narė turi pati vesti asmenų, padariusių seksualinius nusikaltimus prieš vaikus registrą ir drausti tokiems asmenims dirbti sektoriuose, kuriuose vyksta darbas ir su vaikais.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. − (NL) Neabejotinai balsavau už pranešimą dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija. Aišku, kad būtina bausti už viliojimą internetu (kalbant vaikus seksualiniams tikslams) ir pedofilų pokalbių svetaines. Be to, nusižengiantys dorovei nusikaltimai, susiję su vaikais, turi būti baudžiami remiantis eksteritorialine baudžiamąja teise. Europos Sąjunga turėtų naudoti savo biudžetą ES intervencijos programoms, užkertančioms kelią seksualinių nusikaltėlių recidyvizmui, remti. Taip pat pritariu pasiūlymui, kad Komisija kartu su pagrindinėmis kreditinių kortelių bendrovėmis ištirtų technologines galimybes blokuoti arba uždaryti mokėjimo sistemas internetu tinklalapiuose, kuriuose pardavinėjama vaikų pornografija.

Baigdamas, raginu septynias ES valstybes nares, dar nepasirašiusias Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos, tai padaryti kaip galima greičiau. Tas pats yra taikytina ir aštuonioms valstybėms narėms, dar neratifikavusioms JT Vaiko teisių konvencijos 2000 m. neprivalomojo protokolo dėl prekybos vaikais, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos prie JT vaikų teisių konvencijos.

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Politinės jėgos, remiančios imperialistinį barbariškumą, karą, grobstančios gerovę užtikrinančius išteklius ir žmonių išnaudojimą, bendrai atsako už kasdien vykdomus nusikaltimus prieš milijonus vaikų pasaulyje. Joms tenka atsakomybė už milijonus alkstančių, nusilpusių nuo prastos mitybos, verčiamų dirbti ir gyventi žemiau skurdo ribos „civilizuotų Vakarų“ šalyse vaikų. Jos atsako už vaikus, tampančius seksualinio išnaudojimo aukomis, ir už klestinčią vaikų pornografijos pramonę, kurios apyvarta ir pelnas, gaunami vien tik iš interneto, sudaro 3 mlrd. EUR.

Pranešime siūlomos taikyti baudžiamosios priemonės neapsaugos vaikų, kadangi tai nepadės panaikinti pagrindinės korupcijos ir negirdėto ištvirkavimo priežasties – stipriai supuvusios išnaudotojiškos ir pelno siekiančios kapitalistinės sistemos. Vaikų veiksmingai neapsaugos ir tokios priemonės kaip principo non bis in idem atsisakymas, prižiūrinčių valdžios institucijų atliekamas ryšių stebėjimas ir savavališka intervencija internete. Priešingai, kaip rodo praktika, ten, kur tokios priemonės taikomos, dažniausiai kaip išimtys kovoje su nusikaltimais, keliančiais nepasitenkinimą ir pasibjaurėjimą, siekiama priversti nusikaltimus vykdančius asmenis jų laikytis tik tam, kad vėliau tas pačias priemones būtų galima naudoti asmeninėms teisėms ir laisvėms apriboti.

  Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. – (SV) Balsavau prieš pranešimą dėl baudžiamosios teisės seksualinių nusikaltimų, padarytų prieš vaikus, suderinimo ES lygmeniu. Pritariu, kad būtinas didesnis bendradarbiavimas ES kovoje su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija, tačiau manau, kad baudžiamoji teisė turėtų būti pačių valstybių narių reikalas.

  Anna Záborská (PPE-DE), raštu. – (SK) Šiais laikais vaikų ir jaunimo apsauga nuo seksualinės prievartos yra labai svarbi ir didelė problema.

Visada buvau už tai, kad pirmenybė auginant savo vaikus turi būti teikiama tėvams. Tačiau šiuo atveju valstybė taip pat privalo apsaugoti vaikus ir paauglius. Tokia apsauga neturėtų būti siejama tik su internetu. Ji turėtų būti taikoma ir reklamai žiniasklaidoje. Reklama privalo būti padori ir atitikti moralines vertybes, nekenkti jaunimo teisei išlikti tyriems.

Tėvai atlieka svarbų vaidmenį apsaugant savo vaikus nuo seksualinės prievartos. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 26 straipsnio 3 punkte teigiama, kad „Tėvai turi pirmumo teisę parinkti savo vaikams mokymą“. Tėvų parenkamas mokymas taip pat apima ir švietimą atsakingai naudotis žiniasklaidos priemonėmis. Tačiau tėvai negali nuolat to daryti, neturėdami pakankamai laiko savo šeimai ir vaikams. Valstybė turėtų užtikrinti, kad tėvai tam turėtų laiko. Internetas niekada nepakeis tėvų ir vaikų bendravimo. Kompiuterinis žaidimas negali pakeisti bendravimo su močiute, o kompiuterinis valdymo pultas neprilygs laikui praleistam su seneliu garaže.

Šeima yra vieta, kur vaikai gali būti saugūs. O tėvai yra jų pagrindiniai gynėjai. Todėl pradėjau Slovakijoje vykdyti projektą, skirtą tėvams „Ar žinai kur dabar yra tavo vaikas?“

  Marian Zlotea (PPE-DE), raštu. – (RO) Civilizuotoje visuomenėje mūsų vaikų saugumas turėtų būti svarbiausias. Seksualinis išnaudojimas yra vaikų teisės į priežiūrą ir apsaugą pažeidimas. Seksualinis išnaudojimas palieka vaikams gilias psichologines žymes, o kartais ir fizines, mažėja viltis nugyventi orų gyvenimą.

Pritariu pranešėjai R. Angelilli, kad būtina persvarstyti nuo 2004 m. galiojantį pamatinį sprendimą. Pritariame sprendimui atlikti jo persvarstymą, kad galėtume padidinti vaikų apsaugą, ypač atsižvelgiant į naujus pavojus, kuriuos kelia internetas ir kitos naujos komunikacijos sistemos. Valstybės narės privalo pakeisti savo teisės aktus taip, kad galima būtų blokuoti nusikalstamo turinio tinklalapius.

Turime skatinti valstybių narių bendradarbiavimą, kad padarytume galą tokiems nusikaltimams, ir aktyviai kovoti su vaikų pornografija ir kitomis komercinio seksualinio vaikų išnaudojimo rūšimis. Privalome parengti išsamią bendrą strategiją, kad vykdant diplomatinį ir administracinį bendradarbiavimą šie teisės aktai būtų įgyvendinti vaikų labui. Turime apsaugoti prievartos aukas. Taip pat turime sustabdyti sekso turizmą.