Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2009 m. vasario 4 d. - Strasbūras

8. Paaiškinimai dėl balsavimo

⁂

  Reinhard Rack (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, per praėjusį oficialų posėdį aš paklausiau, ar nebūtų lengviau naudoti kamerą paliekant vieną laisvą vietą. Šiandien dar kartą to nebuvo. Kamera buvo nukreipta ne į mane, o į generolą P. Morilloną ir vėliau į M. Groschą. Galbūt būtų galima užtikrinti, kad būtų palengvintas tiek operatoriaus, tiek ir mūsų darbas.

  Pirmininkas. − Ačiū jums, gerb. R. Rackai, mes priminsime tarnyboms.

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

– Pranešimas: Karl-Heinz Florenz (A6-0495/2008)

  David Sumberg (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, galiausiai balsavau už šį pranešimą, nes apskritai mes visi esame už mūsų aplinkos išsaugojimą. Tai yra puiki mano partijos – Britanijos konservatorių partijos – tradicija, bet manau, kad turiu įtraukti du papildomus punktus į jį.

Pirmasis punktas apie tai, kad mes galime turėti tinkamą klimato kaitos politiką tik su sąlyga, jei visi prisijungs prie jos. Tiesiog laiko švaistymas Europos Sąjungai arba atskirai šaliai turėti politiką. Taigi turime įtraukti Azijos šalis.

Kitas punktas yra apie tai, kad nepastoviais laikais, kuriais gyvename, klimato kaitos politiką turi sušvelninti energetinio saugumo poreikis. Šiandien pasaulyje susiduriame su situacija, kurioje visoms mūsų šalims reikia gatavų energijos išteklių. Jie turi vyrauti, nes be jų nebus išlaikyta ekonomika ir aprūpinimas ir mūsų žmonių gerovė.

  Bogdan Pęk (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, norėčiau pakalbėti apie šią direktyvą. Balsavau prieš direktyvą, nes esu visiškai įsitikinęs, kad ji nepaprastai pavojinga ir kelia grėsmę Europos plėtrai. Joje derinama aiškus reikalingumo išmintingai saugoti aplinką klausimas su visiškai veidmainiška mintimi – būtent, kad žmonės gali daryti poveikį cikliniams mūsų klimato pokyčiams.

Kaip tik ši dalis, t. y. išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo klausimas, sudaro svarbiausią šio dokumento dalį. Didžiulės šimtais milijardų skaičiuojamos pinigų sumos, išleidžiamos šiam tikslui, bus visiškai iššvaistytos, užuot jas panaudojus realiam Europos Sąjungos aplinkos ir energetiniam saugumui sukurti. Tai – labai blogas ir nesėkmingas sprendimas.

  Avril Doyle (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, kelios Karlo-Heinzo Florenzo pranešimo pastraipos ir dalys, ypač 190 pastraipa, susijusios su žemės ūkio indėliu į klimato kaitą. Nors nežymus arba dirvą saugantis žemės dirbimas yra daugelyje ES valstybių naudojamas variantas, duodantis ekonominės naudos ir naudos klimato kaitos atžvilgiu – ir mano nuomone nusipelno daug daugiau paramos – žemės ūkio diskusijos ir moksliniai tyrimai daugiausiai sukoncentruoti į atrajojančiųjų gyvulių įnašą metanu ir azoto dioksidu.

Nors pasiekta pažanga, aš nepalaikau valstybių narių, kurios turi susidoroti su savo ne prekybos sektorių užduotimis – sumažinti išmetamų teršalų kiekį priverstinai sumažindamos Europos galvijų bandas. Nepamirškime, kad tai, ko nepagaminsime Europoje, importuosime. Dėl vieno kilogramo Brazilijoje išauginamos jautienos išmetama šešis kartus daugiau anglies dioksido nei dėl vieno kilogramo Airijoje išaugintos jautienos.

  Leopold Józef Rutowicz (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, Europa – didžiausia įvairaus iškastinio kuro importuotoja. Šio kuro kainos padidėjimas dėl didesnės paklausos ir didesnių gavybos išlaidų gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį mūsų piliečių gyvenimo kokybei ir padaryti Europos ekonomiką mažiau konkurencingą.

Veiksmai siekiant tausoti energiją ir įdiegti švarius energijos šaltinius, kurie gamintų energiją stabilia ir palyginti žema kaina, galėtų neutralizuoti šią tendenciją. Mokslinių tyrimų panaudojimas technologiniams sprendimams kurti automatiškai sumažins išmetamo anglies dioksido kiekius. Tačiau prieštaringų teorijų skleidimas ir mūsų gąsdinimas informacija apie anglies dioksidą neturi pridėtinės vertės ir apsunkina išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo techninį ir medžiaginį procesą ir iškastinio kuro naudojimo energijai gaminti apribojimą.

Aš palaikau visą techninę ir mokslinę veiklą, kuria siekiama sumažinti iškastinio kuro naudojimą. Deja, vis dėlto negaliu sutikti su Karlo-Heinzo Florenzo pranešime išdėstytomis teorijomis. Aš nepalaikau pranešimo.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Gerb. Pirmininke, noriu padėkoti Karlui-Henzui Florenzui už pastangas ir demokratinius metodus, kuriais jis vadovauja Laikinajam klimato kaitos komitetui. Nors jo pirminis pranešimas buvo geresnis nei šis kompromisas, vis dėlto balsavau už jį. Šiandienos dalykiškoje ir praktiškoje diskusijoje pareikšta labai įvairių nuomonių; kai kurios iš jų kritiškos, bet visose palaikoma nuomonė, kad klimato kaita dabar vyksta ir nėra abejonių, kad turėdami šiandieninį civilizacijos lygį galime daryti įtaką jai ir mūsų pareiga būsimoms kartoms – pasiekti susitarimą dėl veiksmingų priemonių. Nei viena iš jų nėra universali priemonė ir visos jos turi būti taikomos visuose žemynuose. Manau, kad Tarybai pirmininkaujanti Čekija, nepaisant kraštutinių Čekijos prezidento pažiūrų, sugebės išgauti naujų įsipareigojimų iš JAV.

  Hynek Fajmon (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsavau prieš Karlo-Heinzo Florenzo pranešimą. Šio pranešimo priėmimas – bloga naujiena ES piliečiams. Žemės klimatas keitėsi, keičias ir keisis neatsižvelgiant į tai, ar mes to norime, ar ne. Kaitos jokiu būdu nepaveiks absurdiški įsipareigojimai, kuriuos ES prisiima šioje srityje. Karlo-Heinzo Florenzo pranešime tvirtinama, kad 2007 m. ES prisiimti įsipareigojimai yra nepakankami ir kad juos būtina padidinti. Nesutinku su tuo. Jei ES bus vienintelė savo išmetamų teršalų kiekį mažinanti pasaulio dalis, pasaulio išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslas niekada nebus pasiektas. Viskas, ką mes pasieksime, bus tai, kad didelė Europos įmonių dalis persikels ir bus prarastos darbo vietos. Pranešimo autoriai Europoje nori pakeisti viską – nuo maisto meniu iki turizmo – ir nori, kad socialinis turizmas taptų oficialiu tikslu. Net Mao-Tse-Tung didžiuotųsi tokia kultūrine revoliucija, per kurią išmetama viskas, kas sena, ir pakeičiama nauju. Joks protingas žmogus negalėtų sutikti su tokiu požiūriu ir dėl to balsavau prieš jį.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, nors beveik 70 proc. žemės paviršiaus sudaro vanduo, mūsų vandens ištekliai, ypač geriamojo vandens, mažėja bauginančiu greičiu. Vis didesni mūsų planetos regionai susiduria su vandens trūkumo grėsme. Kuo didesnė vystymosi sparta, tuo didesnė vandens paklausa. Tyrimai rodo, kad visuomenei turtėjant, vandens paklausa didėja. Nėra pažangos be vandens.

Daug pasaulio regionų svyruoja prie katastrofos ribos. Išlaikant status quo vandens valdymo požiūriu galima atsidurti padėtyje, kurioje galimybė naudotis vandeniu ne tik taptų ginčų priežastis, bet ir skatintų karus. Šalių sėkmę greičiau lems materialinė padėtis, nei kariniai pajėgumai, kuriuos jos gali turėti. Vandens trūkumas per labai trumpą laiką gali sukelti maisto krizę.

Mums reikia tinkamos integruotos politikos, kuri padėtų išsaugoti ir atkurti mūsų vandens atsargas. Mums reikia protingiau vartoti vandenį.

  Ivo Strejček (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, leiskite man paaiškinti, kodėl balsavau prieš Karlo-Heinzo Florenzo pranešimą dėl klimato kaitos.

Su klimato kaita susijusi politika didele dalimi pagrįsta panikos kėlėjų ideologija. Įrodymai klimato kaitos atžvilgiu prieštaringi. Hipotezės, kuriose žmogui priekaištaujama už šią kaitą, taip pat yra mažų mažiausiai ginčytinos. Žmogus matomas kaip būtybė, kenkianti aplinkai nieko naudingo jai neduodama. Aš nepalaikau šios nuomonės.

Pranešimo turinys – tiesioginis skleidžiamos madingos aplinkosaugos ideologijos, kuria remiantis tvirtinama, kad turime pirmiausia rūpintis gamta ir planeta ir negalime rūpintis žmonėmis, jų reikmėmis ir interesais, padarinys.

|Keli pranešimo pakeitimai, kuriuose raginama siekti tolesnės pažangos branduolinės energijos srityje ir remti perėjimą prie branduolių sintezės, vargu ar gali sumažinti neigiamą poveikį visai Europos ekonomikai ir žemės ūkiui.

Balsavau prieš pranešimą, nes tai – esminių politinių problemų sprendimo projektas. Užuot pateikinėję idėjas, kurios nieko nedomina, geriau pasirūpintume žmonėmis ir jų poreikiais.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, pritariau šiam pranešimui dėl to, kad man tam tikrą nerimą kėlusios pastraipos buvo išbrauktos arba pakeistos mano manymu tinkamu būdu. Jos konkrečiai buvo susijusios su žemės ūkio gyvulininkystės produkcija. Norėčiau sutvirtinti nuomonę, kad Europos Sąjungą žymiai sumažino savo gyvulininkystės produkciją dėl praeityje vykdytų BŽŪP reformų, kad dabar mes esame grynieji jautienos importuotojai ir kad jautiena yra gaminama kitur – ten ir kyla su ja susijusios klimato kaitos problemos.

Tai iš tiesų rodo, kaip svarbu, kad yra bendras sutarimas šiuo klausimu, ir kad, nors ir Europa gali būti vadove, mes turime pabandyti pareikalauti, kad kiti sektų mus, nes mes tik pakenksime sau, jei į mus žiūrės kaip į vienintelius žengiančius link tikslo.

Taip pat palaikau šiame pranešime pateikiamą mintį dėl konkrečių metų, kurie būtų orientuoti į informacijos teikimą ir klimato kaitos problemos sprendimą tokiu būdu, kuris priverstų žmones eiti kartu su mumis. Šioje srityje jau atliktas geras darbas.

  Nirj Deva (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes pirmą kartą jaučiu, kad Europos Sąjunga yra susiderinusi su Jungtinėmis Valstijomis. Prezidentas Barack Obama buvo išrinktas savo pareigoms, kai pasakė, kad pirmiausia į savo programas ketina įtraukti aplinkosaugą.

Tačiau aš nežinau, ar mano rinkėjai sutiks su tuo, kad mes iš tikrųjų ketiname nedaryti jokio skirtumo. Net jeigu Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga veiks kartu siekdamos apriboti išmetamo anglies dioksido kiekį, mes turime pagalvoti, kas atsitiks, jeigu nedarysime pakankamai, kad paskatintume kylančią Indiją ir Kiniją daryti tą patį – perduodami technologiją ir padėdami kinams ir indams rasti moderniausią mažai anglies naudojančią technologiją, kurią mes galėtume eksportuoti ir padėti jiems tapti partneriais. Faktas, kad mums kalbant Kinija kas dvi savaites paleidžia į gamybą po vieną daug anglies vartojančią anglimi kūrenamą elektrinę. Taigi kaip mes patys padedame riboti šį dalyką nepadėdami perduoti technologijos?

  Daniel Hannan (NI). - Gerb. pirmininke, dar kartą mes matome, kad Europos Sąjunga gyvena virtualiame pasaulyje – pasaulyje, kuris egzistuoja tik Parlamento rezoliucijose, Komisijos komunikatuose ir Tarybos oficialiuosiuose pranešimuose spaudai.

Mes smerkiame visuotinį atšilimą, bet mūsų kasmėnesinis keliavimas tarp Briuselio ir Strasbūro sukuria šimtus tūkstančių tonų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Mes kalbame apie tvarų žemės naudojimą, bet bendroji žemės ūkio politika skatina kirsti gyvatvores, naudoti trąšas cheminių medžiagų pagrindu ir dempingo kainomis parduoto perviršį pažeidžiamose trečiojo pasaulio rinkose. Mes propaguojame apsaugą, bet bendroji žvejybos politika sukūrė ekologinę katastrofą, naikinančią tai, kas turėjo būti didžiuliais atsinaujinančiais ištekliais.

Kolegos, ar jūs manote, kad mūsų rinkėjai nepastebėjo? Ar jūs įsivaizduojate, kad, kaip ir Descarteso piktavališkas demonas, jūs galite manipuliuoti jų realybe kontroliuodami jų suvokimą? Tiesa ta, kad mūsų rinkėjai senai mus perkando; todėl bet kokia proga jie balsuoja prieš. Jeigu aš neteisus, įrodykite tai. Pateikite Lisabonos sutartį referendumui: Pactio Olisipiensis censenda est.

– Pranešimas: Claudio Fava (A6-0026/2009)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Nors balsavau už C. Favos pranešimą, turiu esminių abejonių dėl direktyvos, kuria numatomos sankcijos nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams, pavadinimo. Veidmainiška tai, kad tada, kai šešėlinėje ekonomikoje yra milijonai Europos darbuotojų, prekybininkų, namų ūkio darbininkų ir kitų darbuotojų, sankcijų suderinimas turi būti taikomas darbui juodojoje rinkoje neatsižvelgiant į tai, iš kur darbuotojas yra atvykęs.

  Emine Bozkurt (PSE). – (NL) PvdA (Olandijos darbo partijos) delegacija palaiko šį direktyvos tikslą –bausti už nelegalių imigrantų įdarbinimą siekiant trukdyti nelegaliam darbui, kaip vieną iš veiksnių, traukiančių nelegalius migrantus, nors ir tuo pat metu siekiant užkirsti kelią migrantų išnaudojimui ir jo kontrolei.

Nepaisant šiame kompromise esančių daugelio pozityvių nuostatų, mes jautėme esą priversti balsuoti prieš jį dėl daugelio priežasčių. Iš pradžių buvo numatyta atsakomybė, apimanti visą grandinę iki pat generalinio rangovo. Deja, ši sąlyga nepatenka į Tarybos ir Parlamento kompromisą, kuris dabar apribojamas iki pirmojo užsakomųjų darbų arba subrangos darbų etapo. Tai duoda priešingus rezultatus ir skatina užsakyti daugiau užsakomųjų darbų siekiant išvengti socialinės atsakomybės.

Be to, jame nėra pakankamai garantijų, kad migrantai bus apsaugoti, o darbdaviai baudžiami už taisyklių sulaužymą. Migrantams nebus suteikiama teisė gauti kokį nors atlyginimą prieš juos deportuojant, taip pat jiems nebus leidžiama laukti savo atlyginimų Europos Sąjungoje. Jiems nenumatoma galimybių atgauti savo pinigus juos deportavus. Tai reiškia, kad nelegalūs imigrantai, kurie tampa išnaudojimo aukomis ir nori kovoti už savo teises, vargu ar iš viso turės kokią nors galimybę.

  David Sumberg (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš susilaikiau šiame Parlamente vykusiame šiame svarbiame balsavime. Aš žinoma nesu už nelegalius imigrantus, atvykstančius į mūsų šalis ir atimančius darbo vietas iš tų, kurie mokėjo savo mokesčius ir laikui bėgant apsimokėjo savo kelią, bet aš manau, kad šioje vietoje atsakomybė turėtų tekti ne darbdaviams, o atskirų šalių vyriausybėms.

Tai suteikia man galimybę susilaikant įtraukti į protokolą savo nuomonę, kad mūsų dabartinei Britanijos vyriausybei apgailėtinai nesiseka turėti tinkamą imigracijos politiką mūsų šalyje – imigracijos politiką, kuria remiantis būtų sekami tie, kurie atvyksta, ir taip pat tie, kurie išvyksta, ir kuri užtikrintų teisingumą tarp tų, kuriems suteikta teisė atvykti, ir tų, kuriems ne, ir visų svarbiausia – politiką, kuri palaikytų gerus tautos ir bendruomenės santykius, pagrįstus tuo, kad Britanijos žmonės jaustų, kad yra teisinga ir tinkama pusiausvyra tarp tų, kurie atvyksta, tų, kurie gyvena čia, ir tų, kurie išvyksta.

⁂

  Francesco Enrico Speroni (UEN). - (IT) Gerb. pirmininke, norėjau iškelti klausimą dėl posėdžio vedimo tvarkos, nes kiek suprantu, mes nebalsavome dėl C. Favos pranešimo. Neįsivaizduoju, kaip galime pateikti paaiškinimus dėl balsavimo, kai balsavimas neįvyko.

  Pirmininkas. − Mes balsavome dėl pranešimo, bet nebuvo galutinio balsavimo, todėl žmonės gali pagrįstai norėti pareikšti savo nuomones apie ankstesnius balsavimus.

⁂

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, demografinė krizė – vienas iš svarbiausių išbandymų, laukiančių Europos Sąjungos artimoje ateityje. Mažas gimimų skaičius per metus ir ilgesnė vidutinė būsimo gyvenimo trukmė reiškia, kad mūsų visuomenė sensta. Tuo tarpu netgi mažesnės piliečių grupės turės mokėti susijusias išlaidas.

Pretendentų į tam tikras darbo vietas trūkumas reiškia, kad įdarbinami nelegalūs imigrantai, nes jų darbo jėga kainuoja žymiai mažiau. Už nelegalų įdarbinimą turėtų būti baudžiama, o baudimo neigiamus padarinius turėtų visų pirma pajusti darbdaviai ir tik po to turėtų būti baudžiami patys darbuotojai.

Direktyvoje nustatomi atitinkami administraciniai reikalavimai, kurių turi laikytis darbdaviai. Tačiau šie reikalavimai neturėtų būti per dideli, nes jie galėtų turėti neigiamą poveikį žmonių, atvykusių į Europos Sąjungą legaliai ir turinčių galiojančius darbo leidimus, padėčiai. Įpareigojimas tikrinti kandidatų dokumentus galėtų atimti norą darbdaviams samdyti užsieniečius ir dėl to sumažėtų užimtumo lygis ir būtų pakenkta darbo rinkai.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Ketinu balsuoti už C. Favos pranešimą, nors jis, žinoma, toli gražu netobulas. Bet kuriuo atveju aš norėčiau paremti direktyvą, kurioje siekiama atkreipti dėmesį į nelegalių imigrantų įdarbinimą.

Žinoma, tai – tik ledkalnio viršūnė, nes mes taip pat turėtume užsiimti prekiautojais žmonėmis, tinklais, kurie teikia paramą nelegaliems imigrantams ir, be abejo, taip pat valstybių narių vyriausybėmis, kurios didžiuliu mastu legalizuoja nelegalius svetimšalius. Pagaliau kaip tik šis nebaudžiamumas – vienas iš pagrindinių viliojančių dalykų šioje visoje nelegalios imigracijos problemoje. Nelegalūs svetimšaliai gali organizuoti bet kokius jiems patinkančius protestus, iškelti reikalavimus ir kurti peticijas nerizikuodami, kad gali būti sugauti arba grąžinti į savo kilmės šalis. Turėtų būti priimta grąžinimo politika, kuri būtų veiksminga ir kad pagal ją būtų atliekama kaip tik tai, kas joje sakoma.

  Daniel Hannan (NI). - Gerb. pirmininke, teisė nustatyti, kas gali pereiti jūsų sienas ir apsigyventi jūsų teritorijoje – valstybingumo požymis. Daug metų šis Parlamentas siekė suteikti šį valstybingumo požymį Europos Sąjungai, darydamas tai be rinkėjų sutikimo ir, kiek galima spręsti iš Prancūzijos, Olandijos ir Airijos referendumų, nepaisant aktyvaus rinkėjų pasipriešinimo. Neteisėtos migracijos klausimas turi būti valstybių narių prerogatyva ir sankcijų prieš neteisėtai atvykstančiųjų darbdavius klausimas neabejotinai turi būti paliktas valstybėms narėms.

Jeigu Europos Sąjunga nori išplėsti savo jurisdikciją į šią sritį, ji pirmiausia privalo visiškai užsitikrinti žmonių sutikimą dėl teisinio pagrindo, kuriuo ji ketina tai daryti. Tai reiškia Lisabonos sutarties pateikimą referendumui. Pactio Olisipiensis censenda est.

  Nirj Deva (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, tai – bauginantis teisės aktas. Jis baugina, nes laiko nusikaltėliu darbdavį ir nelaiko nusikaltėliu neteisėto imigranto. Tai – nesąmonė. Tai tarp visų darbdavių sukurs blogos nuojautos jausmą, kai tik jie turės ką nors įdarbinti. Ar galite įsivaizduoti, kas atsitiks, kai potencialus darbdavys pasižiūrės į potencialų darbuotoją ir pradės uždavinėti labai nepageidautinus klausimus?

Be to, tai neturi nieko bendro su Europos Sąjunga. Turi būti valstybių narių įstatymų leidybos institucijų ir vyriausybių – atskirų valstybių narių parlamentų reikalas – spręsti, ką jie nori ir ko nenori matyti savo šalyse. Laikyti nusikaltėliais valstybių narių darbdavius didėjant nuosmukiui – absurdas. Šis teisės aktas niekada neturėtų išvysti dienos šviesos.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: B6-0062/2009 (Energijos efektyvumas)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Europos Sąjunga dabar gali matyti pirmuosius bendrosios energijos politikos rezultatus. ETS aukcionai prasidės 2015 m., o atsinaujinančios energijos programos pradėtos. Tik Lisabonos sutarties priėmimas leis veiksmingiau valdyti Europos prioritetus energijos srityje – jie dabar keičiasi. Svarbiausia – politinė nepriklausomybė. Energijos tiekimas neturi būti politinio šantažo priežastis. Kitas prioritetas – didinti švarios ir atsinaujinančios energijos dalis. Dėl to finansuojant mokslinius tyrimus taip pat turi būti orientuojamasi į šias technologijas, taip pat branduolinę energiją ir jos darbinio saugumo ir atliekų problemas. Svarbiausias dalykas, kurį atskleidė ši diskusija – tai, kad mes privalome taip pat ieškoti būdų, kaip apriboti vartojimą ir atsižvelgti į gamtos išteklius. Tačiau tai pradedama kartu su mūsų vaikų švietimu.

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, prisimenu dėstytoją, kuris kartą pasakė man, kai buvau jaunas magistrantūros studentas, kad technologija siūlo daug sprendimų, bet, jeigu jūs norite pasiekti ką nors, jums dažnai reikia politikų ir vadovų noro siekti jūsų tikslų.

Tai kartojasi Europos Parlamente. Mes kalbame apie klimato kaitą. Mes kalbame apie energijos vartojimo efektyvumą. Tačiau prisiminkime, kad 12 kartų per metus mes perkeliame šį Parlamentą iš Briuselio į Strasbūrą, neužsimindami apie papildomus pastatus, kuriuos turime Liuksemburge. Ne tik dėl to, kad tai kainuoja Europos mokesčių mokėtojams papildomus 200 mln. EUR per metus, bet ir dėl to, kad taip išmetama 192 000 tonų CO2 – tai tolygų 49 000 karšto oro balionų. Taigi laikas šioje posėdžių salėje esantiems politikams liautis švaistyti savo energiją dėl energijos vartojimo efektyvumo ir klimato kaitos, liautis veidmainiauti ir uždaryti Strasbūro Parlamentą.

  Francesco Enrico Speroni (UEN). – (IT) Gerb. pirmininke, aš vairuoju automobilį ir kaip vairuotojui, man dažnai įgrysta visi persekiojimai, su kuriais susiduriame. Kai kurie šiame pranešime pateikti pasiūlymai – tipiški to pavyzdžiai – štai kodėl aš balsavau prieš jį.

  Nirj Deva (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš nenoriai palaikiau jį, nors būčiau mieliau nebalsavusi už jį. Priežastis ta, kad negalime pasiekti efektyvumo be konkurencijos. Konkurencija – pagrindinė efektyvumo varomoji jėga bet kurioje rinkoje – energijos arba bet kokios kitos – o čia mes naudojame priemonę – technologiją – visoje Europos Sąjungoje siekdami skatinti energijos vartojimo efektyvumo rinką.

Be abejo, turėtume skatinti energijos vartojimo efektyvumą naudodamiesi konkurencija Europos Sąjungoje. Jeigu tai darytume ir žiūrėtume, kaip galėtume konkuruoti vienas su kitu siekdami padidinti mūsų energijos vartojimo efektyvumą, turėtume efektyviausią energijos rinką pasaulyje. Todėl balsavau už tai nenoriai.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: RC-B6-0066/2009 (Gvantanamo kaliniai)

  David Sumberg (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, prieš mums pasiūlant atsisveikinti su Gvantanamu pasinaudojant šio Parlamento rezoliucijos ir Jungtinių Valstijų prezidento vykdomojo sprendimo deriniu – nevykusiu akivaizdžios jėgos deriniu – leiskite man tiesiog pateikti protokolui du faktus.

Visų pirma, Gvantanamas buvo įkurtas siekiant apsaugoti visus mūsų piliečius. Jungtinėse Valstijose, tai veikė. Nuo lapkričio 9 d. Jungtinių Valstijų teritorijoje nebuvo nei vieno terorizmo akto. Kadangi prezidentas G. W. Bush pasitraukia, pagerbkime jo veiklą, susijusią su tuo. Suvokiu, kas skleidžiu didžiausią ereziją šiame Parlamente sakydamas tai, bet tai – tiesa.

Antra, taip pat prisiminkime, kaip mes visiškai laisvai dalijome savo patarimus amerikiečiams, ir pasižiūrėkime, ką Europa daro dabar, kad pasidalytų kai kurių iš šių kalinių našta ir saugotų mūsų žmones nuo būsimų teroristų atakų. Nesulaikysiu savo kvėpavimo.

  Jim Allister (NI). - Gerb. pirmininke, visada trokštantis griebtis praeinančios mados, šiandien Europos Parlamentas pareikalavo, kad valstybės narės atvertų savo duris Gvantanamo kaliniams kaip tik tą dieną, kai saugumo tarnybos atskleidė, kad Mullah Sakir, paleistas praėjusiais metais, dabar yra aukščiausioje Al-Qaidos vadovybėje ir vadovauja atakoms prieš Britanijos ir NATO karius Afganistane. Kaip tik tą dieną mes skelbiame, kad ES – atviri namai tokiems teroristų aktyvistams. Ar mes pamišę? Nepamirškime, kad kartą įleisti ir įteisinti kaip piliečiai, tokie žmonės gali laisvai judėti kiekvienoje ES valstybėje narėje. Tikiu, kad tie, kurie balsavo už šią beprotybę, atidės tai, kai visa tai žlugs.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, leiskite man paaiškinti, kodėl susilaikiau nuo balsavimo dėl rezoliucijos dėl Gvantanamo kalėjimo uždarymo. Vakarykštės diskusijos parodė, kad visi pritaria šiam populiariam arba populistiniam JAV prezidento planui; tačiau tai – viskas, ką mes galime padaryti. Rezoliucijoje pateikiami įvertinimai, kuriems neturime pakankamai patikrintų vertinimų arba patikrintų duomenų. Vakar mes skyrėme tris valandas karštoms diskusijoms dėl klausimo – kur dėti kalinius ir tuos, kurių nusikaltimai nebuvo įrodyti. Žinoma, sprendimas priklauso JAV kongresui ir atskiroms kai kurių Europos šalių vyriausybėms, o ne Europos Parlamentui. Todėl nebalsavau už rezoliuciją.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Nors rezoliucijoje dėl Gvantanamo yra nemažai nuostatų, kurios patvirtina pačius teisinės valstybės pagrindus, manęs, žinoma, netenkina šiame tekste slypintis tonas būtent, kad Gvantanamo kaliniai turėtų būti aukos, nusipelnusios mūsų užuojautos. Jie nėra visiškai nepriekaištingi. Tai – žmonės, įtariami terorizmo aktų vykdymu ir kuriems trūksta įtikinamų įrodymų.

Valstybė narės turėtų pasirengti priimti Gvantanamo kalinius maždaug taip, kaip teigiama rezoliucijoje. Tai yra problemiška. Mano nuomone radikaliojo islamistinio fundamentalizmo problema Europoje pakankamai didelė ir įrodo tam tikrą trumparegiškumo lygį norint kovoti su terorizmu, bet tuo pat metu atverti duris žmonėms, kurie įtariami turintys ryšių su Al-Qaida, Talibanu ir susijusiomis grupuotėmis.

  Daniel Hannan (NI). – Gerb. pirmininke, daug metų šis Parlamentas kritikuoja Jungtines Valstijas dėl civilinių laisvių sustabdymo, būdingo saugios infrastruktūros Gvantaname išlaikymui. Manasis balsas buvo tarp tų balsų, kuriais reiškiamas nerimas.

Aš pripažinau – ne taip kaip kai kurie esantieji šiame Parlamente – kad šios problemos buvo sunkios ir jautrios. Nemažai sulaikytųjų buvo paleista tik tam, kad būtų iš naujo pagauti Afganistano karo laukuose. Vienas iš tokių susisprogdino Irako turguje užmušdamas daugybę žmonių. Vis dėlto kai kurie principai neabejotini ir jų nereikia aukoti grynai praktiniais sumetimais. Vienas iš tokių – principas, pagal kurį niekas neturėtų būti sulaikomas neapkaltinus nusikaltimu.

Kolegos, kiekvieną savo rezoliuciją dėl Gvantanamo pradėjome geranoriškumo protestais. Mes kalbėjome ir primygtinai tvirtinome esą Jungtinių Valstijų draugai. Gerai, čia mūsų galimybė pateisinti tą gyrimąsi. JAV administracija, darydama tai, ką primygtinai siūlėme, prašo mūsų pagalbos. Jos nepasiūlyti reikštų nenuoseklumą, veidmainiškumą ir savęs pasmerkimą nesėkmei.

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, tie iš mūsų, kurie tiki laisve, asmenine laisve ir teisine valstybe daug metų stengėsi įtikinti Amerikos draugus uždaryti Gvantanamo įlanką arba ten esantį kalėjimą. Taigi šalis, vadinanti save laisvojo pasaulio lydere, negali užmiršti tų vertybių savo patogumui, nepaisant suprantamų saugumo problemų.

Dabar, kai prezidentas Barackas Obama paskelbė apie Gvantanamo įlankos uždarymą, mes turėtume būti paslaugūs visais mums prieinamais būdais. Tačiau ne Europos Sąjungos reikalas spręsti, kas atvyks į Europos Sąjungos šalis. Tai turėtų tekti valstybėms narėms; todėl paraginkime Europos Sąjungos valstybes nares padaryti savo nedidelę darbo dalį, kad šį kartą padėtume savo draugams amerikiečiams. Jos parodė norą. Jos išklausė mus. Pagaliau mes išklausėme juos, kaip ir Europos politinis elitas turėtų išklausyti rinkėjus, kai referendume po referendumo jie atmeta Lisabonos sutartį. Mums laikas išklausyti nuomones, kurios yra svarbios.

  Nirj Deva (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, Didžioji laisvių chartija ir asmens neliečiamybė – pagrindai, kuriais remianti buvo parašyta Amerikos Konstitucija. Tai taip pat yra pagrindai, kuriais remiantis buvo parašyti mano šalies įstatymai. Jūs negalite ką nors apkaltinti ir uždaryti nepateikę kaltinimo jam ir be teismo proceso. Tačiau kiekvienais metais šiame Parlamente mes smerkėme prezidentą G. W. Bushą už tai, ką jis padarė su Gvantanamo įlanka. Dabar prezidentas Barackas Obama visiškai teisingai nusprendė padaryti tam galą.

Kai Amerikos prezidentas įsiklausė į tai, ką mes turėjome pasakyti, mes turime paraginti valstybes nares prisiimti mūsų sąjungininkų amerikiečių naštą. Tačiau tai nėra klausimas, kurį Parlamentas galėtų diktuoti kitiems parlamentams. Būtent šalių parlamentai turi nuspręsti, ar jie suinteresuoti padėti amerikiečiams, kai jiems to reikia.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

– Pranešimas: Karl-Heinz Florenz (A6-0495/2008)

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Europai reikia vieningos strateginės energetikos politikos, kuri užtikrintų veiksmingą išteklių naudojimą ir poveikio klimatui sumažinimą.

ES ir valstybės narės turi užtikrinti Europos energijos infrastruktūros plėtrą, kuri yra būtina siekiant diversifikuoti ES energijos šaltinius ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Šiandien pastatams apšildyti ES sunaudojama daugiausia energijos ir išmetama daugiausia CO2 – maždaug 40 proc. viso išmetamo CO2 kiekio. Būtent šioje srityje yra daug galimybių taupyti energiją.

Pritariu pranešėjo siūlymui šalių lygiu organizuoti piliečių informavimo kampaniją, skirtą didinti energijos naudojimo efektyvumui, per kurias namų ir butų savininkams būtų padarytos jų nuosavybės termonuotraukos ir pateikiama informacijos apie jos energetinį efektyvumą bei teikiamos rekomendacijos dėl galimų modernizavimo darbų finansavimo pasitelkiant mikrokreditus. Mažas pastatų energetinis efektyvumas – posovietinės erdvės pastatų opi problema ir daugelis savininkų nežino, kaip ir kokiomis priemonėmis galima taupyti energiją. Manau, kad būtina iki 15 proc. (dabar 3 proc.) didinti paramą iš struktūrinių fondų būstų renovavimui.

  John Bowis (PPE-DE), raštu. − Britanijos konservatoriai pritaria aiškiam Laikinojo klimato kaitos komiteto ataskaitos veržlumui. Mes manome pranešimas sudaro galimybes reikšmingai prisidėti prie diskusijų, atvesiančių prie veiksmingo tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos, kuris bus pasirašytas 2009 m. Kopenhagoje. Mes visų pirma remiame ambicingų vidutinės trukmės ir ilgalaikių išmetamųjų teršalų mažinimo užduočių tikslą, atsinaujinančių energijos šaltinių ir didesnio energijos vartojimo efektyvumo skatinimą ir raginame laikytis tvaraus požiūrio į miškininkystę, tropinius atogrąžų miškus ir miškų naikinimą. Mes taip pat tikime, kad mažai anglies dioksido į aplinką išskirianti ekonomika skatins naujoves, leisiančias atsirasti naujoms ir konkurencingoms įmonėms bei darbo vietoms švarių technologijų, atsinaujinančios energijos ir ekologiškų įmonių srityse.

Tačiau negalime palaikyti koncepcijos, pagal kurią Europos saugumo strategija ir Europos saugumo ir gynybos politika turi atlikti savo vaidmenį kovodama su klimato kaitos padariniais.

Mes taip pat esame ryžtingai nusistatę prieš nuorodas į Lisabonos sutartį, ypač tas, kuriose užsimenama, kad Europos Sąjungos kompetencija klimato kaitos srityje dar nėra pakankama. Mes manome, kad ES turi visus įgaliojimus, kurių reikia norint padėti Europos žmonėms dirbti kartu, kad pasiektų tikslą ir parodytų pavyzdį klimato kaitos klausimu.

  Nicodim Bulzesc (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už Karlo-Heinzo Florenzo pranešimą, nes sutinku su rekomendacijomis, pateiktomis atsižvelgiant į būsimą integruotą kovos su klimato kaita politiką.

Šiame pranešime Komisija raginama atidžiai stebėti ir analizuoti pačius naujausias mokslinių tyrimų išvadas, kad visų pirma būtų galima įvertinti, ar ES 2ºC užduotis iš tikrųjų leistų pasiekti pavojingų klimato kaitos padarinių prevencijos tikslą.

Taip pat jame pabrėžiama, kad svarbu ES ir kitoms pramoninėms valstybėms bendrai siekti vidutinės trukmės tikslo iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą nuo 25 proc. iki 40 proc. bei siekti ilgalaikio tikslo iki 2050 m. sumažinti išmetimą mažiausiai 80 proc., palyginti su 1990 m., ir toliau siekti neleisti pasaulio vidutinei temperatūrai pakilti 2°C, palyginti su ikipramoniniu lygiu, taip užtikrinant 50 proc. tikimybę, kad bus pasiektas šis tikslas.

  David Casa (PPE-DE), raštu. − Tai – pranešimas, kuriame nurodomi tolesni veiksmai ir perduodama aiški mintis visiems, kad reikia imtis veiksmų dabar, kol dar ne per vėlu. Mes negalime rizikuoti, kai kalbama apie poveikio gamtai ir žmonijai prevenciją. Mums reikia integruotos politikos, kad išvengtume dubliavimosi darbe, ir suderintume mūsų tikslus ir strategijas. Europos Sąjunga turėtų imtis lyderės vaidmens kovoje su klimato kaita ir šiame pranešime žengtas didžiulis žingsnis ta kryptimi. Teisės į gyvenimą, saugumą, sveikatą, švietimą ir aplinkos apsaugą yra pagrindinės ir mūsų pareiga – išsaugoti jas būsimoms kartoms. Mes jau žinome apie didžiulę žalą, kurią daro klimato kaita, ir esame įpareigoti kuo labiau sumažinti šią žalą.

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. − (SV) Šiandien balsavome už pranešimą dėl būsimos integruotos ES kovos su klimato kaita politikos. Dėl to mes vis dėlto norėtume pabrėžti, kad pajamos už prekybą taršos leidimais turėtų atitekti valstybėms narėms.

  Călin Cătălin Chiriţă (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už pranešimą „2050 m.: ateitis prasideda šiandien – rekomendacijos dėl būsimos integruotos ES kovos su klimato kaita politikos“, nes klimato kaita gali sukelti negrįžtamas katastrofas, o pigaus iškastinio kuro era beveik artėja prie pabaigos.

Todėl ES reikia suvienyti savo pajėgas su strateginių partnerių pajėgomis stengiantis, kad būtų sumažinta dabartinė priklausomybė nuo iškastinio kuro ir žymiai padidinti naudojamos atsinaujinančių energijos dalį.

Kartu su atitinkamomis investicijomis turi didėti Europos ekonomikos energijos vartojimo efektyvumas; o teršiančios išmetamosios šiltnamio efektą sukeliančios dujos turi būti sumažintos daugiau nei 25 proc. per artimiausius 12 metų.

ES turi imtis reikalingų ryžtingų veiksmų, kad iki 2050 m. pasiektų tokius tikslus: mažesnės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, 60 proc. atsinaujinančios energijos vartojimo lygio ir energijos vartojimo efektyvumo.

Europos kūrybiškumo ir naujovių metai šia prasme gali būti pagrindine gaire, pabrėžiančia didelę investicijų į mokslinius tyrimus ir naujas technologijas svarbą.

  Konstantinos Droutsas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Klimato kaita – kapitalo dėl pelno vykdomo neatsakingo gamtos išteklių naudojimo rezultatas.

ES mano, kad darbuotojai, jų gyvenimo būdas ir jų vartojimo įpročiai yra sunkioje padėtyje. Ji nori leisti vilkui saugoti avis, užkraudama atsakomybę už klimato kaitos ribojimą kaip tik tiems, kurie ją sukelia: monopolijoms ir tarptautinėms verslo įmonėms. Dabar energija, vanduo, miškai, atliekų perdirbimas ir žemės ūkio gamyba privatizuojama ir koncentruojama kelių tarptautinių verslo įmonių rankose aplinkos apsaugos vardu. Netrukdomas laisvosios rinkos veikimas, rinkų liberalizavimas ir kapitalistinis restruktūrizavimas sudaro Europos Parlamento pranešime siūlomų priemonių pagrindą.

ES susitarimuose su trečiosioms šalims reikalaujama liberalizuoti rinkas ir viešąsias paslaugas visuose šiuose sektoriuose. Į juos įtraukti tokie uždaviniai kaip, pvz., biodegalams, dėl kurių naikinami didžiuliai miškai. Remiamos mutacijos ir parama teikiama vienos rūšies kultūroms, kartu naikinant biologinę įvairovę.

Aplinkos apsauga netgi naudojamasi kaip dingstimi imperialistinėms intervencijoms pagal „J. Solanos doktriną“.

ES propaguoja ekologinę ekonomiką, o JAV siūlo išeitį iš padėties turėdama tikslą viršyti kapitalo kaupimą, užtikrinti pelną monopolijoms ir padidinti darbuotojų išnaudojimą ir gamtinių išteklių eksploatavimą. Tai ne tik nieko neišsprendžia; priešingai, tai padidina klimato kaitos problemą.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už Karlo-Heinzo Florenzo pranešimą tema „2050 m.: ateitis prasideda šiandien – rekomendacijos dėl būsimos integruotos ES kovos su klimato kaita politikos“, nes jame Europos Sąjungai, valstybėms narėms ir jų piliečiams pateikiama nemažai pasiūlymų, kaip Europos Sąjungoje įvykdyti ambicingas šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo užduotis.

Norėčiau pabrėžti, kad klimato kaitos problemai spręsti reikia įvairiapusiško požiūrio visuose viešosios politikos formavimo lygiuose ir kad investicijos į ekologines technologijas taip pat yra dabartinės ekonominės krizės reikalavimas; nes jos padėtų sukurti daugiau darbo vietų.

Manau, kad galutinė Laikinojo klimato kaitos komiteto, kurio narys aš buvau, ataskaita – labai pozityvus įnašas į kovą su klimato kaita ir aiškiai parodo būtinybę pasirašyti tarptautinį susitarimą Kopenhagos konferencijoje, vyksiančioje metų pabaigoje.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pranešime nesprendžiama esminė problema, susijusi su piktnaudžiavimu aplinka – grobuoniška kapitalizmo prigimtimi. Jame tik bandoma pasidalyti atsakomybę tarp visų šalių tam, kad būtų galima pateisinti pasiūlymus, kurie iš esmės pagrįsti rinkų liberalizavimu, kurio išlaidas padengia vartotojai ir darbuotojai.

Nors galutinis plenariniame posėdyje patvirtintas tekstas santūresnis nei pirminis pasiūlymas ir jame yra kai kurių pozityvių aspektų, mes nesutinkame su kitais punktais, t. y., kai aplinkos apsauga yra naudojamasi kaip pasiteisinimu dėl dar vienos galimybės sustiprinti ideologinę kampaniją, numatyti atsakomybę eiliniams žmonėms ir darbuotojams ir sukomercinti visą aplinkosaugos veiklą bei padaryti ją pelningą.

Taigi balsavome už tam tikrus pasiūlymus, įskaitant pateiktus mūsų frakcijos, kuriais siekiama patobulinti pranešimo turinį, bet turėjome parodyti savo nesutikimą su bandymais sukomercinti viską, kas būtina žmogaus gyvenimui, įskaitant orą, kuriuo kvėpuojame.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Šiandien klimato kaita – vienas iš didžiausių pasaulio iššūkių. Esu už energiją taupančias elektros lemputes, bet atvirai kalbant to nepakanka. Mes visi turėsime pasirengti ir susitaikyti su pasikeitimais mūsų gyvenimo stiliuje ir gyvenime, kuris yra daug drastiškesnis ir dramatiškesnis.

Manęs nesenai paklausė mano apygardos mieste Cheltenhame vykusiame viešame susirinkime, kas mano manymu yra svarbiausias dalykas, kurį būtų galima padaryti stengianti įveikti visuotinį atšilimą ir klimato kaitą. Mano atsakymas buvo aiškus – ratifikuoti Lisabonos sutartį. Netikiu, kad priversime JAV ir Japoniją, Kiniją ir Indiją imtis reikalingų priemonių be stiprios ir galingos ES, turinčios Bendros užsienio ir saugumo politikos įgaliojimus.

Galingos ir kalbančios vienu balsu ES rėmimas ir skatinimas padarys daugiau siekiant įveikti klimato kaitą nei milijonai energiją taupančių elektros lempučių.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. – (PT) Šiame pranešime suvienijamos kelių politinių frakcijų pozicijos ir sektoriniai interesai naujausių ir patikimų mokslinių duomenų pagrindu. Todėl šis dokumentas neabejotinai yra išsamus, visa apimantis, naujas ir aktualus.

Apskritai aš sutinku su pranešimu, bet balsavau prieš atviresnes nuorodas į gyvulininkystės poveikį klimato kaitai, nes jaučiau, kad jos buvo perdėtos. Žemės ūkis negali būti atstumtas. Vietoj to turi būti pabrėžiama vietinių produktų gamyba ir vartojimas, nes jų gabenimas lemia mažesnę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.

Kita vertus, balsavau už nuorodas į problemas, su kuriomis susiduria žemės ūkis dėl klimato kaitos, nes manau, kad labiausiai paveiktiems regionams turėtų būti tinkamai atlyginama. Visgi prisitaikymo prie klimato kaitos klausimu aš sutinku, kad skubiai reikia įgyvendinti naują pagrindų direktyvą dėl dirvožemio apsaugos ir siekiant susidoroti su laukiamu poveikiu reikia pritaikyti sanglaudos politiką, vandens apsaugos politiką ir Natura 2000 tinklą.

Taip pat balsavau už nuorodas į būtinybę vengti piktnaudžiavimo Kioto protokolo lankstumo mechanizmais, nes Europa privalo iš tiesų sumažinti savo išmetamus teršalus, jeigu ji nori išlaikyti lyderės vaidmenį tarptautinėse derybose ir pasiekti visuotinį susitarimą Kopenhagoje.

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. – (CS) Klimato kaita – tiesa. Vis dėlto kai kurie mokslininkai išsako kompetentingas abejones dėl to. Taip pat kai kurie mokslininkai abejoja žmogaus veiklos poveikiu, kuris net šiame pranešime laikomas pagrindine klimato kaitos priežastimi. Bet kuriuo atveju 22 pranešimo skyriuose pateikiama puiki problemų santrauka iš daugumos viso pasaulio ekspertų nuomonių perspektyvos. Dėl atskirų skyrių galima pasakyti, kad Energijos skyrius yra gana neišsamus. Jame visiškai teisingai tvirtinama, kad iškastinis kuras – baigtiniai ištekliai, bet visiškai neatsakoma į klausimą, kaip užtikrinti pakankamą energijos kiekį tam atvejui, jei 2030 m. pasaulinis suvartojimas iš tikrųjų padidėtų 60 proc.

Todėl akivaizdu, kad intensyvūs veiksmai siekiant statyti branduolines elektrines bus būtini labai greitai. Šiuo metu tai – vienintelis pripažintas gaminamos plačiu mastu švarios energijos šaltinis, tačiau jis turi savo ideologinių priešininkų net EP. Kol nebus įsisavinta termobranduolinė sintezę, ieškant švarios energijos šaltinio branduolinei energijai alternatyvos nebus. Su šia sąlyga aš pritariu pranešimui.

  Marie-Noëlle Lienemann (PSE), raštu. – (FR) Karlo-Heinzo Florenzo pranešime sudarytas labai išsamus veiksmų, kurių reikia imtis siekiant kovoti su klimato kaita, sąrašas. Tačiau jo kokybė kenčia dėl struktūrinių trūkumų nepaprastai svarbaus ir geidžiamo Europos Sąjungos perorientavimo atžvilgiu.

Pagrindiniai trūkumai finansiniai.

Nors anglies dioksido mokestis numatytas, į 2009–2014 m. veiksmų planą nėra įtrauktas jo analizė ir įgyvendinimas ir taip pat sistemingas anglies dioksido subalansavimas pagal produktą. Nepaisant to, tai – esminė nuostata.

Nėra paminėta jokių biudžetinių skaičių galutinei suplanuotai veiklai ir projektams, viešajai infrastruktūrai arba naujoviškai pramoninei politikai, regioninei plėtrai, vietos valdžios institucijoms arba moksliniams tyrimams ir plėtrai skiriamai pagalbai.

Kalbant apie pramonę, nuorodos į teisines priemones nepakaks.

Europos klimato fondo sukūrimas priklauso nuo reikalavimo „leisti rinkai nustatyti, kuri technologija turėtų būti naudojama...“

Todėl jis nebus palankus nei ilgalaikei vizijai, nei bendram interesui. Tai – absurdas.

Todėl būtina, kad ES labai greitai išnagrinėtų anglies dioksido mokesčio klausimą, viešąją pagalbą Naujojo ekologinio plano palaikymui ir Bendrijos biudžetą klimato kaitos prevencijai.

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Nėra jokių abejonių, kad klimatas keičiasi. Tačiau neaišku, ar tai vyksta daugiausiai arba didele dalimi dėl žmonių veiklos, ar daugiausia arba didele dalimi dėl natūralaus proceso. Yra nemažai netikrumo dėl to, kas vyksta, ir dėl to, kas turėtų būti daroma šiuo klausimu. Tačiau būtent šis netikrumas rodo, pvz., kad mes turėtume imtis pirmųjų veiksmų siekdami sulėtinti mūsų anglies dioksido išmetimą į atmosferą. Tai paaiškina, kodėl ankstesniu atveju balsavau už pasiūlymą sumažinti šią emisiją 20 proc. iki 2020 m.

Dabar Europos Parlamento Laikinasis klimato kaitos komitetas pateikė pranešimą apie tai, kaip ES turėtų elgtis klimato kaitos atžvilgiu. Pranešimas labai išplėstas. Atrodo taip, tartum dalyvaujantys nariai būtų susiję su tam tikrų interesų patenkinimu, pvz., žemės ūkio ir turizmo. Taip pat pranešime reikalaujama daugiau finansavimo ir naujų mechanizmų ir faktiškai siūlomi svarbūs žingsniai centralizuotos planinės ekonomikos su propagandos kampanijomis mokyklose ir iš Briuselio valdomais po pamokų veikiančiais poilsio centrais link.

Pranešimas labai atitrūkęs nuo esminių problemų, todėl susivokiau esąs priverstas balsuoti prieš jį. Negalime toliau pritarti viskam, kas pateikiama siekiant parodyti mūsų pateisinamą susirūpinimą, netikrumą ir norą veikti klimato kaitos problemos atžvilgiu.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu šiam pranešimui, kuriame sugrąžinamas ES trumpalaikis įsipareigojimas 30 proc. sumažinti emisiją iki 2020 m., jeigu yra tarptautinis susitarimas. Jame taip pat grąžinama užduotis, įtraukta į Balyje nubrėžtas gaires, pagal kurią pramoninės šalys iki 2050 m. turėtų sumažinti išmetamų teršalų kiekį 80 proc. Pritariu šiam pranešimui, kuriame Komisija ir Taryba raginama imtis lyderės vaidmens būsimose po Kioto derybose, vyksiančiose Kopenhagoje, ir reikalaujama minimalių ES energijos vartojimo efektyvumo standartų naujiems ir atnaujintiems pastatams. Pranešime Ekonomikos ir finansų reikalų taryba raginama pradėti taikyti mažesnius PVM tarifus atsinaujinančiai energijai ir energiją taupantiems produktams.

Pritariu raginimui imtis ekonominio skatinimo priemonių, pvz., prekybos anglies dioksidu sistemos šalims siekiant apsaugoti savo tropinius atogrąžų miškus, ir raginimui energijos vartojimo efektyvumo priemones priimti vietos ir regiono lygiu siekiant kovoti su energetiniu skurdu.

  Iosif Matula (PPE-DE), raštu. – (RO) Tai, kad Europos Sąjunga priėmė šį pranešimą įrodo, kad ji aktyviai dalyvauja kovoje su klimato kaitos sukeltu neigiamu poveikiu. Visuotinis atšilimas – viena iš sudėtingiausių problemų, su kuria susiduria visas pasaulis. Todėl reikia apimančių visas šalis bendrų veiksmų. Daugiau nei 150 į šį pranešimą įtrauktų rekomendacijų apima daugumą sričių, kurias galima tobulinti, kad būtų pasiektas Europos tikslas sumažinti temperatūros kilimą iki 2ºC.

Norint užtikrinti, kad šis tikslas būtų pasiektas, kiekvienas žmogus turi būti aktyviai įtraukiamas ir tinkamai informuojamas apie tai, kaip saugoti aplinką ir prisiimti sau atsakomybę už būsimas kartas.

Europos ekonomikos atgaivinimo plane remiama kova su visuotiniu atšilimu ne tik skiriant lėšas naujoviškų technologijų kūrimui, bet ir naudojant metodus, kurie skatina energijos vartojimo efektyvumą. Investicija į mokslinius tyrimus ir naujoves leis kurti švarias technologijas reaguojant į klimato kaitos keliamus iššūkius.

Manau, kad siūlomos priemonės yra prieinamos ir gali būti įgyvendintos vidutiniu ir ilgalaikiu laikotarpiu. Net, jeigu dauguma šalių susiduria su tam tikromis ekonominėmis ir finansinėmis problemomis, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas užkirsti keliui neigiamam klimato kaitos poveikiui.

  Mary Lou McDonald (GUE/NGL), raštu. − Buvau patenkinta galėdama pritarti Laikinojo klimato kaitos komiteto ataskaitai dėl klimato kaitos.

Šiandienis Karlo-Heinzo Florenzo pranešimas pagrįstas moksliniais principais ir jame numatomi iššūkiai, su kuriais susiduria visuomenė įvairiose srityse, pvz., žemės naudojimo, energijos valdymo ir atliekų tvarkymo. Dabartinė ekonominė krizė neturėtų būti naudojama kaip pasiteisinimas siekiant išsižadėti mūsų įsipareigojimų dėl klimato. Kai kurios ne tokios pažangios jėgos bando pasinaudoti ekonominiu nuosmukiu kaip pasiteisinimu siekiant išsižadėti būtinų įsipareigojimų dėl klimato. Tai turi būti suvokiama ne tik kaip ciniška gudrybė, susijusi su jėgomis, nė trupučio nesuinteresuotomis susidurti su klimato kaitos realybe, bet taip pat nepaprastai trumparegiškomis.

Nesutinku, kad branduolinė energija turi vaidinti kokį nors vaidmenį rytdienos ir tolesnėje ekologinėje ekonomikoje. Airija turi likti nebranduolinė sala. Būtent įvairūs ir atsinaujinantys energijos šaltiniai turėtų būti pagrindas mūsų energijos tiekimui, o ne trumpalaikė branduolinės energijos kvailybė.

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE), raštu. – (SK) Linkiu jums visiems geros dienos. Visiškai palaikau pranešimą ir norėčiau padėkoti jums, Karlai-Henzai Florenzai, už išsamų pranešimą dėl Europos Sąjungos būsimos klimato kaitos politikos. Baisu tai, kad visuotinė klimato kaita daro ir darys poveikį mūsų aplinkai, taigi ir mūsų sveikatai, ir mūsų visuomenei. Todėl esame įpareigoti siekti susitarimo dėl politikos, kuri padėtų sumažinti veiksnius, prisidedančius prie ateities katastrofos.

Nuo Parlamento balandžio mėn. sprendimo sukurti Laikinąjį klimato kaitos komitetą, derybos dėl pagalbos integruojant Europos atsaką visuotinėmis aplinkybėmis vyko sėkmingai. Tačiau privalome nuolat pergalvoti savo interesus mažinimo tikslų, energijos vartojimo ir žemės ūkio vaidmens atžvilgiu. Bendradarbiaudami galbūt galėsime sumažinti anglies junginių išmetamųjų teršalų kiekį ir sulėtinti visuotinio atšilimo procesą Europoje ir visame pasaulyje.

Kaip pasakė Karlas-Heinzas Florenzas, yra daugiau nei vienas būdas, kuriuo būtų galima susidoroti su klimato kaita, bet mes žinome, kad teisinga pradėti nuo efektyvumo didinimo ir išteklių valdymo. Visuotinė klimato kaita kenkia mūsų aplinkai, mūsų dabartiniam gyvenimo būdui ir ateities kartų galimybėms. Privalome padaryti viską, ką galime, kad bent jau sulėtintume šį procesą, jei nesustabdytume jo. Dėkoju jums visiems.

  Jan Mulder (ALDE), raštu. – (NL) Nors parėmiau šį pranešimą galutiniame balsavime, norėčiau rimtai paprieštarauti tam tikriems jo skirsniams. Nemanau, kad pašarinių javų kultivavimas intensyviam gyvulių auginimui neigiamai veiktų klimatą. Taip pat nemanau, kad turėtų būti pateikta Europos direktyva dėl dirvožemio siekiant spręsti klimato kaitos problemą.

  Alexandru Nazare (PPE-DE), raštu. – (RO) Esant dabartinei ekonominei aplinkai vis sunkiau finansuoti investicijas į švarias technologijas ir ekologinę energetiką, kurių taip reikia kovojant su visuotiniu atšilimu. Todėl norėčiau prisijungti prie savo kolegų narių, palaikančių šį pranešimą ir siūlančių priemones, kaip didinti pažangias investicijas, kurios gali išspręsti ne tik klimato krizę, bet ir kreditų trūkumo problemą, nes jos gali sukurti naujų darbo vietų.

Viena tokių priemonių – Parlamente aptariamas Komisijos reglamento projektas, kuriuo nustatoma, kad valstybės narės gali finansuoti iš struktūrinių ir sanglaudos fondų didelio masto gyvenamųjų namų renovavimo viešųjų darbų programas. Tai gali duoti daug naudos. Pvz., mažas pajamas gaunančios šeimos gali gauti finansinę pagalbą, kuria siekiama padėti jiems modernizuoti savo šildymo sistemas, ir gali džiaugtis galėdamos nemažai sutaupyti eksploatacijos mokesčių srityje. Be to, ši priemonė padės sumažinti Europos energetinį priklausomumą; Europos patiriamos dabartinės energetinės krizės sąlygomis energetinis nepriklausomumas yra prioritetas.

  James Nicholson (PPE-DE), raštu. − Šiame pranešime sprendžiamos pagrindinės su klimato kaita susijusios problemos, pvz., raginama žymiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, skatinti atsinaujinančius energijos šaltinius ir didinti energijos vartojimo efektyvumą.

Mes šiuo metu susiduriame su situacija, kurioje klimato kaitos ir visuotinio atšilimo poveikis artėja prie mūsų greičiau, negu mes anksčiau įsivaizdavome. Dėl to būtina, kad aplinkos apsaugos politika liktų prioritetu ES ir atskiroms valstybėms narėms.

Turėdama gruodžio mėn. priimtą dokumentų paketą dėl klimato kaitos ir energijos dabar ES aiškiai rodo kelią aplinkos teisės aktų požiūriu ir užima poziciją, kuria siekiama skatinti ne Europos šalis sekti jos pavyzdžiu ir remti politiką, kuria siekiama išspręsti klimato kaitos problemą.

Mes tiesiog negalime leisti sau nepaisyti šios problemos ir laukti penkiasdešimt metų, kad pamatytume, kokie gali būti padariniai.

  Rovana Plumb (PSE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes jame pateikiamas būsimos integruotos klimato kaitos politikos veiksmų planas iš 12 veiksmų punktų.

Pranešime pabrėžiama, kad svarbu ES ir kitoms pramoninėms valstybėms bendrai siekti vidutinės trukmės tikslo iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (angl. GHG) išmetimą nuo 25 iki 40 proc. bei siekti ilgalaikio tikslo iki 2050 m. sumažinti išmetimą 80 proc., palyginti su 1990 m.

Norint pasiekti šiuos tikslus ir prisitaikyti prie klimato kaitos, ES lygmeniu turi būti numatytos lėšos, siekiančios apytikriai 175 mln. EUR per metus. Tam kuriamas klimato kaitos fondas, finansuojamas iš išmetamųjų teršalų prekybos schemos ir (arba) analogiškų privačių fondų valstybėse narėse siekiant užtikrinti būsimos klimato kaitos politikos finansavimui reikalingas investicijas ir solidarumą.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas moksliniams tyrimams siekiant užsitikrinti mokslo paramą švarioms technologijoms kurti ir diegti. Aplinkos apsaugos politika turi būti naudojamasi kaip galimybe pritaikyti strategiją prie klimato kaitos padarinių. Ji turi būti taikoma tinkamai ir visuose sektoriuose kovojant su krizės padariniais kuriant ekologiškas darbo vietas konkurencingose įmonėse.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN), raštu. – (PL) Iki šiol per įvairias Parlamento kadencijas klimato kaitos klausimu buvo pateikta trylika Europos Parlamento rezoliucijų. Nepaisant tiek Komisijos, tiek Parlamento pastangų šis klausimas toliau sukelia ginčus. Karlo-Heinzo Florezo pranešimas nepakeičia nuomonės tų, kurie nėra įsitikinę žmogaus kaitos lemiama įtaka klimato kaitai, kuri milijonus metų visada priklausė tik nuo gamtos įstatymų.

Kita problema susijusi su pačia integruotos politikos visoms Europos šalims idėja. Atsižvelgiant į tai, kad pranešime neužsimenama apie konkrečią naujųjų valstybių narių padėtį arba, dar svarbiau, apie pastangas, kurias jos dėjo nuo 1989 m. siekdamos sumažinti taršą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, negali būti nė kalbos apie integruotą požiūrį. Atskiros šalys turi teisę nustatyti skirtingus tikslus. Šalys turi turėti teisę pasirinkti technologiją energijai išgauti. Rekomendacijų Komisijai nustatyti privalomą užduotį 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą atžvilgiu atrodo, kad įtarimas, jog slapčia remiamos brangios užsienio energetikos technologijos, yra ne be pagrindo.

  Lydie Polfer (ALDE), raštu. – (FR) Balsavau už Karlo-Heinzo Florenzo pranešimą. Tai – puikus darbas, nes šiame pranešime išsamiai aprašytos įvairiausios priemonės, kurių reikia imtis tokiose srityse, kaip energetika, biokuras, energijos vartojimo efektyvumas, mobilumas, turizmas, žemės ūkis ir gyvulių auginimas, dirvos apsauga ir vandentvarka, taip pat atliekų tvarkymas ir išteklių valdymas, ateities temos, švietimas ir mokymas.

Puikiame 2007 m. balandžio 25 d. įsteigto Laikinojo klimato kaitos komiteto darbe yra aiški ateities vizija, o jame pateikiami pasiūlymai dėl klimato kaitos verti visų, dalyvaujančiųjų politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime, paramos.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Diskusijos dėl Europos būsimos integruotos klimato kaitos politikos apėmė didelę grupę temų, kurios turėtų mums padėti ieškoti protingų, įvykdomų ir moksliškai pagrįstų sprendimų. Nepakanti diskusija, kurioje atmetamas bet koks mokslas, išskyrus oficialų jo variantą, nepaisoma būtinybės atlikti mokslinius tyrimus ir atsisakoma mokslinių tyrimų neaiškumų, paverčia mokslą dogma, o dogma nelabai naudinga politinius sprendimus priimantiems asmenims.

Todėl mes visų pirma privalome sutelkti dėmesį į diversifikuotą ir efektyvią energijos gamybą bei vartojimą, kuris sumažintų mūsų priklausomumą ir užtikrintų gyvenimo kokybę, kurios mes trokštame visiems – europiečiams ir taip pat ne europiečiams.

Todėl susiduriame su didžiuliu moksliniu iššūkiu, kurio imantis valdžios institucijos privalo suteikti prioritetą investicijai į mokslinius tyrimus ir plėtrą ir taip pat, visų pirma tiek, kiek jos pačios yra rinkos operatorės, skatinti pelningų rinkų labiau energiją tausojantiems produktams kūrimą. Klimato kaita ragina mus žengti žingsnį plėtros link, o ne žingsnį atgal. Stenkimės.

  Peter Skinner (PSE), raštu. − ES nustatytos užduotys, kuriomis siekiama suderinto sumažinimo, bus nepaprastai svarbios, jeigu bus pasikeitimų į gerą mūsų aplinkos srityje.

Balsavau siekdamas patobulinti šio koordinavimo struktūrą naudojant įvairius šaltinius – atsižvelgiant į palankius saugios branduolinės energijos gamybos rezultatus – kuriuos visus reikia iš naujo persvarstyti atsižvelgiant į valstybių narių inspekcijų patarimus ir technologijų pasikeitimus.

Žinodamas, kad reikalingas finansavimas, aš taip pat balsavau už tai, kad išmetamųjų teršalų prekybos sistemos aukcionų pajamos būtų naudojamos bet kokių reikalingų pakeitimų išlaidoms apmokėti. Tai apima investicijas į naujas technologijas.

Aviacijos išmetamųjų teršalų prekybos schema, nors ji gali turėti tik nežymų poveikį, vis dar atitinkamai pirmauja.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Diskusija dėl integruotos klimato kaitos politikos nepaprastai svarbi, jei norime iki 2050 m. sumažinti anglies junginių išmetamuosius teršalus 50 proc.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Balsavau už Karlo-Heinzo Florenzo pranešimą „2050 m.: ateitis prasideda šiandien – rekomendacijos dėl būsimos integruotos ES kovos su klimato kaita politikos“. Šį pranešimą parengė Laikinasis klimato kaitos komitetas, paskirtas 2007 m. birželio mėn.

Pranešimas – tai konkretus su išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimu susijusių rekomendacijų, kurias turi įgyvendinti Bendrijos institucijos (pirmiausia Europos Komisija) ir valstybės narės, sąrašas. Kad būtų galima pasiekti šiuos tikslus, taip pat reikia imtis veiksmų vietos lygiu.

Mūsų klimato pokyčiai nelaukti ir turi rimtų neigiamų padarinių. ES ir kitos pramoninės valstybės turėtų užsibrėžti tikslą iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos kiekį 25 proc. ir perspektyvoje siekti iki 2050 m. sumažinti emisijos kiekį 80 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.

Likusios į pranešimą įtrauktos rekomendacijos apima partnerystę ir bendradarbiavimą su trečiosiomis Viduržemio jūros regiono šalimis saulės energijos gamybos srityje siekiant nulinio bendro energijos suvartojimo naujuose gyvenamuosiuose namuose iki 2015 m. ir visuose naujuose pastatuose iki 2020 m., paliekant galimybę vėliau išplėsti šį tikslą ir įtraukti renovuojamus pastatus. Planai taip pat apima Europos atsinaujinančios energijos bendrijos sukūrimą siekiant palaikyti mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą, kad būtų sukurtos pažangios naujos technologijos.

  Thomas Ulmer (PPE-DE), raštu. − (DE) Susilaikiau nuo balsavimo dėl pranešimo dėl klimato kaitos. Tai nereiškia, kad aš manau, jog visas pranešimas blogas. Tačiau jame painiojami teisingi moksliniai duomenys ir klaidinga polemika. Visas komiteto atliktas darbas vienašališkas ir jame neatsispindi didelė mokslinių požiūrių įvairovė. Šiuo pagrindu nebuvo galima sukurti suderintą pranešimą. Deja, toks požiūris vis dažniau pasitaiko įsibėgėjant Europos Parlamento rinkimams.

– Pranešimas: Claudio Fava (A6-0026/2009)

  Guy Bono (PSE), raštu. – (FR) Balsavau už C. Favos pranešimą dėl direktyvos projekto dėl nelegalių imigrantų darbdaviams taikomas sankcijas.

Pagal Komisijos skaičius Europos Sąjungoje nelegaliai gyvena nuo 4,5 iki 8 mln. trečiųjų šalių piliečių ir dėl to jie pasirenkami nesąžiningų darbdavių, kurie pelnosi iš nelegalaus darbo, taikiniais.

Mums būtina pabrėžti šią praktiką, kuri neverta Europos, kurioje pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms turėtų būti taikoma visiems. Pagaliau atėjo laikas pabrėžti tų atsakomybę, kurie pelnosi iš šių ypač pažeidžiamų žmonių. Privalome liautis laikyti nusikaltėliais šias aukas niekindami nelegalius imigrantus. Priemonių, kurias mes propaguojame čia, atžvilgiu tai ne tik klausimas, ar bausti nesąžiningus darbdavius, bet ir tam tikrų socialinių teisių, pvz., teisės būti atstovaujamam profesinės sąjungos, gynimo klausimas.

Tačiau neturėtume pernelyg anksti džiaugtis pergale, nes sankcijų grėsmė nepakankama – geriau turėtume reikalingas teisines kontrolės priemones. Tik tada galėsime įgyvendinti veiksmingą bendrą imigracijos politiką.

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. − (SV) Europos Parlamentas šiandien balsavo už C. Favos (Europos Parlamento socialistų frakcija, Italija) pranešimą (A6-0026/2009), susijusį su padariniais ES neteisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams.

Kadangi pranešime valstybės narės įpareigojamos taikyti sankcijas pagal baudžiamąją teisę, mes, Švedijos konservatoriai, apsisprendėme nepritarti jam.

  Gérard Deprez (ALDE), raštu. – (FR) Palaikau C. Favos pranešimą, kurį mes panaudosime tam, kad pritaikytume griežtesnes nuobaudas nelegalų darbą naudojantiems darbdaviams.

Nuo šio į baudas turėtų įtraukiamos darbuotojų grąžinimo į jų kilmės šalis išlaidos ir neišmokų (atlyginimų, mokesčių ir socialinio draudimo įmokų) apmokėjimas. Kitų siūlomų sankcijų diapazonas – nuo atsisakymo teikti viešąsias dotacijas iki laikino arba nuolatinio uždarymo.

Pabrėžkime tris pagrindinius sistemos punktus: pirma, žinia neprincipingiems ar nesąžiningiems darbdaviams siunčiama pritaikant baudžiamąsias sankcijas rimtais nelegalių darbuotojų išnaudojimo atvejais, pvz., nepilnamečių įdarbinimo ypač netinkamomis darbo sąlygomis atveju arba tada, kai darbuotojas – prekybos žmonėmis auka. Antra, galimybė taikyti ne tokias griežtas sąlygas privatiems asmenims, jeigu privataus darbo sąlygos yra tvarkoje. Trečia, numatoma subrangos grandinei priklausančių bendrovių atsakomybė, jeigu galima įrodyti, kad jie žinojo apie subrangovo įdarbinamus nelegalius imigrantus.

Taip pat nepamirškime, kad tai yra būtiniausių standartų klausimas (kiekvienai valstybei nedraudžiama griežtinti sankcijų darbdaviams ir didinti nelegalių imigrantų apsaugos) ir kad jame yra punktas dėl persvarstymo kas treji metai, suteikiantis mums galimybę patikslinti mūsų tikslą patirties pagrindu.

  Constantin Dumitriu (PPE-DE), raštu. – (RO) Mūsų kolegos nario parengtas pranešimas – pirmasis žingsnis siekiant įveikti nelegalų užimtumą ir sumažinti rimčiausias tarpvalstybinių nusikaltimų problemas. Kadangi iki šiol šalių politika buvo daugiau sutelkta į tai, kaip sukliudyti nelegaliems imigrantams patekti į darbo rinką, tai nuo dabar mes sprendžiame problemą iš esmės, bausdami darbdavius, kurie pelnosi iš pažeidžiamų nelegalių imigrantų.

Dauguma šių darbdavių dirba žemės ūkyje, kur pasitaiko daug atvejų, kai sąlygos, su kuriomis šie žmonės priversti taikstytis, yra nehumaniškos, be to, labai dažnai jiems nesumokama. Pagal mūsų siūlomos reglamentus ne tik bus baudžiami darbdaviai, bet ir užtikrinama, kad darbuotojai gautų bet kokį jiems priklausantį atlygį. Mums reikia tokių nuostatų, kad būtų galima nustatyti standartinius reglamentus Bendrijos lygiu dėl darbdavių baudimo, nes dažniausia stabilų žmonių srautą užtikrina tarptautiniai prekybos žmonėmis tinklai.

Turime suprasti šį pranešimą ne kaip ketinimą uždaryti ES sienas, bet kaip Bendrijos pirmenybės principo laikymosi užtikrinimą. Atsižvelgiant į daugumos valstybių narių demografinį profilį, mums reikia laikyti atviras darbo rinkos sienas, bet su išlyga, kas darbuotojų srautas būtų legalus ir atitinkantis Bendrijos poreikius.

  Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. – (FR) Esu patenkintas labai didele balsų dauguma priimtu direktyvos projektu, kuris nepaprastai svarbus kovojant su nelegalia imigracija ir siekiant įgyvendinti bendrą visuotinę imigracijos politiką.

Nelegalus užimtumas – pagrindinis traukos šaltinis tūkstančiams vyrų ir moterų, kurie kiekvieną dieną kerta mūsų sienas įsivaizduodami, jog galės susirasti gerą darbą, kad galėtų išmaitinti savo šeimas. Tikrovėje jie tik tampa tam tikrų darbdavių, kurie naudojasi ir piktnaudžiauja jų pažeidžiamumo ir jų teisių nepaisymo padėtimi siekdami išnaudoti juos ir pasinaudotų jais kaip pigia darbo jėga, vergais.

Šioje direktyvoje perduodama dviguba žinia: viena dėl nesąžiningų darbdavių, kurie nebegalės nebaudžiamai piktnaudžiauti padėtimi, ir kita dėl galimų nelegalių imigrantų, kurie bus suvaržyti griežtesnių legalaus įdarbinimo sąlygų.

Su Taryba sutartas kompromisas yra patenkinamas ir mes galime tik tikėtis, kad valstybės narės greitai įgyvendins šią direktyvą siekdamos padaryti galą šiai pažeidžiamumo, nuo kurio Europoje nukenčia tūkstančiai žmonių, padėčiai,

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Galime tik pritarti visuotiniam draudimui įdarbinti nelegalius darbuotojus siekiant suvaržyti nelegalią imigraciją. Taip pat galime tik pritarti sankcijoms, taikomoms darbdaviams, kurie griebiasi šio tipo darbo jėgos, dažnai piktnaudžiauja ja ir yra šių dienų vergų prekeiviai.

Tačiau turiu tam tikrų abejonių. Eilinį kartą Europos Sąjunga turi naudos iš bylos, pagrįstos Bendrijos teisę (pirmasis ramstis), kad išplėstų savo įgaliojimus valstybių narių baudžiamosios teisės atžvilgiu, tačiau taikant reikšmingą išimtį Airijai ir Jungtinei Karalystei, kurios pasinaudojo savo sutartyse pripažinta atsisakymo teise.

Tada prisiminiau, kas po streiko įvykusio Prancūzijoje madingame prezidento Nicolas Sarkozy pamėgtame restorane, esančiame Neuillyje: darbdaviai pareiškė, kad jie bus pernelyg griežtos darbo rinkos arba darbuotojų, kuriems jie moka legalų minimumą, gynėjų aukomis, nes bus lengva nelegaliems imigrantams įgyti teisėtą statusą per darbą – padėtį, kurią ši direktyva toliau stiprins žadėdama įteisinimą tiems, kurie praneš apie savo darbdavį.

Bijau, kad tikrovėje tokiose negriežtose šalyse kaip Prancūzija, visa tai neapribos nelegalios imigracijos antplūdžio.

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Šis pranešimas turi įvairių privalumų.

Pirmasis privalumas tas, kad jis turi auklėjamąjį tikslą. Jame nustatytas keliantis nerimą nelegalios imigracijos didėjimo Europoje faktas; pačios Komisijos paskaičiavimais imigracija siekia nuo 4,5 iki 8 mln. ir ji būdinga ekonomikos sektoriams, kuriuose daugiausiai sukoncentruotas nelegalus darbas: statybos, žemės ūkio, valymo paslaugų, viešbučių ir restoranų.

Kitas privalumas tas, kad jis suintensyvina kovą su papildomu uždarbiavimu, visų pirma nustatant finansines ir baudžiamąsias sankcijas nelegalių imigrantų darbdaviams.

Deja, šiame pranešime taip pat yra daug trūkumų. Jame nieko nesakoma apie priemones, kuriomis būtų galima sustabdyti šiuos nenutrūkstamus nelegalios imigracijos srautus. Vidaus sienų kontrolės atkūrimas net nebuvo svarstomas.

Be to, socialinės ir ekonominės krizės ir greito nedarbo augimo laikais pirmoji Europos Sąjungos šalių būtinybė – ginti savo darbo vietas ir dėl to būtina įgyvendinti šalies ir Europos socialinio protekcionizmo politiką. Mes privalome rezervuoti darbo vietas Prancūzijos žmonėms Prancūzijoje, o europiečiams – Europoje. Tai – šalies ir Europos pirmenybės principų taikymo ir gynimo, kaip esminių sąlygų Europos Sąjungos šalių ekonominiam ir socialiniam atsigavimui, klausimas.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Balsuoju už Claudio Favos pranešimą dėl sankcijų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams.

Turime sustabdyti nelegalių imigrantų įdarbinimą tam, kad apsaugotumėme juos nuo išnaudojimo ir užkirstumėme kelią atitinkamos šalies patiriamiems nuostoliams.

Pagrindinis tikslas – ne nubausti nelegalius darbuotojus iš trečiųjų šalių, o bausti darbdavius, kurie yra daug geresnėje padėtyje.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu sankcijų nelegaliai gyvenančių imigrantų darbdaviams įvedimui bei taikymui. Nors Škotijoje mus jau gina 2006 m. imigracijos, prieglobsčio ir pilietybės įstatymas, šiame pranešime pateikiamos būtiniausios taisyklės dėl baudžiamųjų sankcijų darbdaviams, o veiklos sektoriuose, kurie yra mažiausiai apsaugoti nuo piktnaudžiavimo, turėtų būti atliekamos patikros.

  Lydie Polfer (ALDE), raštu. – (FR) Balsavau už direktyvos projektą, kuris sprendžia plačiai paplitusią nelegalios imigracijos grėsmę, dažnai lemiančią išnaudojimą. Iš tikrųjų statybos, žemės ūkio, viešbučių ir kituose sektoriuose Europos Sąjungoje dirba nuo 4,5 iki 8 mln. nelegalių imigrantų. Turime stiprinti kovą su nelegalia imigracija, įvesdami įvairių rūšių sankcijas tų nelegalių imigrantų darbdaviams Europos lygiu.

Taip įmonės būtų priverstos prisiimti atsakomybę ir prisidedama prie kovos su nelegalia imigracija stiprinimo.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Džiaugiuosi, kad šiandien Europos Parlamentas didžiąja balsų dauguma patvirtino direktyvos projektą, kuriuo siekiama skirti sankcijas nelegalių imigrantų darbdaviams.

Ši „Sankcijų direktyva“ atitinka ES strategiją dėl kovos su nelegalia imigracija, kuri apima „mėlynąją kortą“, skatinančią selektyviąją imigraciją, bei „Grąžinimo direktyvą“.

Neoficiali darbo rinka – tai grėsmė Europos ekonomikai, tuo labiau esant dabartinei ekonominei krizei.

Daugeliui nelegalių imigrantų ES atrodo kaip legendinė aukso šalis; čia jie dažnai atranda darbą ir gyvenimo kokybę, ko jie negali atrasti savo šalyje.

Apskaičiuota, kad ES nelegaliai gyvena nuo 4,5 iki 8 mln. trečiųjų šalių piliečių, kurie paprastai susiranda darbus statybos, žemės ūkio, namų ūkio ir viešbučių sektoriuose. Jie dirba mažai apmokamus darbus, kurie dažnai panašūs į išnaudojimą.

Nesąžiningi darbdaviai gauna naudos iš nelegalių darbuotojų, kurie yra pasiruošę dirbti už labai mažą atlygį ir pavojingomis sąlygomis.

Dėl šiandienos balsavimo nuo šiol nelegalių darbuotojų įdarbinimas darbdaviams brangiai kainuos ir už tai juos bus galima netgi pasodinti į kalėjimą.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Balsavau už Claudio Favos pranešimą dėl sankcijų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams. Pritariu pranešėjo išreikštam susirūpinimui dėl šio socialinio reiškinio padarinių ir išnaudojimo sąlygų, kuriomis šie migrantai dirba.

Nesąžiningi darbdaviai pasinaudoja nelegaliais imigrantais tam, kad užpildytų mažai apmokamas nekvalifikuoto darbo vietas, kuriose niekas kitas nenori dirbti. Be to, nelegalus darbas turėtų būti laikomas socialiniu blogiu, nes jis gali sumažinti atlyginimus ir pabloginti darbo sąlygas bei iškreipti įmonių konkurenciją. Todėl pritariu Claudio Favos iniciatyvai, kuria siekiama apginti šių pažeidžiamų žmonių teises.

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Komisijos pasiūlymas dėl direktyvos ir susijęs Europos Parlamento pranešimas dėl sankcijų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams taikymo – paminklas veidmainystei ir apgaulei. Tikrasis tikslas – ne taikyti sankcijas darbdaviams, žiauriai išnaudojantiems imigrantus darbuotojus, o priešingai – nubausti, suimti ir prievarta deportuoti imigrantus į jų gimtąsias šalis. Kaip teigiama „Imigracijos pakte“, tai viena iš ES politikos, nukreiptos prieš imigraciją, priemonių, galiojanti nuo pagarsėjusios „gėdingos direktyvos, numatančios 18 mėn. „nelegalių“ imigrantų sulaikymą, jų deportaciją bei draudimą atvykti į ES teritoriją 5 metus, laikų.

Iš tikrųjų pasiūlymu dėl direktyvos ir Europos Parlamento pranešimu, kuriais sprendžiami tie patys klausimai, stiprinamos represinės priemonės prieš imigrantus, įveda sistemą socialinės atskirties klausimu ir iš tikrųjų netgi palengvinamas dar žiauresnis išnaudojimas turto požiūriu.

Graikijos komunistų partija balsuoja prieš pranešimą ir Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos.

Partija pritaria teisingiems imigrantų reikalavimams, jų legalizavimui, neteisėto ir neoficialaus įdarbinimo panaikinimui, darbo užmokesčio didinimui, vienodam darbo užmokesčiui už vienodos trukmės darbo dieną bei visiškam socialinių ir pilietinių teisių garantavimui.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (B6-0062/2009)

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl efektyvesnio energijos naudojimo pasitelkiant informacijos ir ryšių technologijas (IRT), nes manau, kad IRT vaidina lemiamą vaidmenį didinant energijos vartojimo efektyvumą ir pagal apskaičiavimus gali sutaupyti daugiau kaip 50 mln. tonų CO2 per metus.

Šalys narės turi išnaudoti visas IRT teikiamas galimybes tam, kad pasiektų nustatytų klimato ir energetikos paketo tikslų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 20 proc., padidinti energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, dalį iki 20 proc. bei stengtis 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą ES iki 2020 m.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavome už šį šių Rūmų Čekijos nario iš mūsų frakcijos pranešimą, nes manome, kad juo atkreipiamas dėmesys į svarbiausią klausimą – efektyvesnį energijos naudojimą pasitelkiant informacijos ir ryšių technologijas (IRT). Šios technologijos gali būti varomoji jėga, padedanti didinti produktyvumą, skatinti ekonomikos augimą bei mažinti sąnaudas, taigi prisidedanti prie konkurencingumo, tvaraus vystymosi ir ES piliečių gyvenimo kokybės gerinimo. Dėl to pritariame pasiūlymui siūlyti, kad ateityje Tarybai pirmininkausiančios valstybės narės vienu iš savo veiklos prioritetų laikytų informacijos ir ryšių technologijų bei jų reikšmės kovojant su klimato kaita ir prisitaikant prie jos klausimą.

Be to, manome, kad svarbu tai, jog visais sprendimų priėmimo lygmenimis reikėtų labiau stengtis naudotis visomis turimomis finansinėmis priemonėmis siekiant diegti ir naudoti IRT grindžiamus technologinius sprendimus, didinančius energijos vartojimo efektyvumą.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad vėluojama patvirtinti sisteminę su informacijos ir ryšių technologijomis susijusių pažangių sprendimų koncepciją, svarbu informuoti apie šiuos sprendimus, ypatingą dėmesį teikiant išmetamų dujų kiekiui mažinti augančiuose miestuose, visų pirma statant pažangiuosius pastatus, įrengiant pažangųjį gatvių apšvietimą ir pažangiuosius perdavimo ir paskirstymo tinklus bei sukuriant viešojo transporto organizavimo sistemą.

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN) , raštu. – (PL) Pritariau pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl efektyvesnio energijos naudojimo pritaikant informacijos ir ryšių technologijas.

IRT turėtų tapti ateities sprendimu dėl beveik visos energiją eikvojančios įrangos, padedančiu žymiai sutaupyti energijos sąnaudas. Nesiėmus tokių veiksmų, per kelerius ateinančius metus žymiai padidėtų energijos poreikis (per ketverius metus apie 25 proc.).

Daugiausia galima sutaupyti gamindami ir perduodami elektrą. Energijos gaminimo srityje efektyvumas turėtų padidėti apie 40 proc., o energijos paskirstymo srityje – apie 10 proc. IRT prisideda ir prie geresnio energijos tinklo valdymo bei palengvina atsinaujinančių energijos šaltinių integravimą. Naudojantis IRT galima žymiai sutaupyti pastatų šildymo, oro kondicionavimo ir apšvietimo sektoriuose. Visa tai padėtų veiksmingai sumažinti išmetamą CO2 kiekį tiek energijos vienetais, tiek pasaulio mastu.

Šios technologijos, įskaitant pačius elementus, bei mikroelektronikos ir nanoelektronikos sistemos ir daugybė kitų modernių technologijų koncepcijų (pvz., fotonika) didina konkurencingumą bei sukuria naujas galimybes įmonėms darbo rinkoje.

Didinant energijos vartojimo efektyvumą, mažinamas energijos vartojimas gaminimo, perdavimo ir paskirstymo etapuose bei galutiniam vartotojui. Atsižvelgiant į tai, kad to pasiekiama dėl technologijų ir elgsenos pokyčių bei ekonomikos pokyčių, kuriais siekiama užtikrinti, kad būti išlaikytas toks pats komforto bei paslaugų teikimo lygis, šiuolaikinės IRT turėtų būti įgyvendinamos kiek įmanoma plačiau.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl efektyvesnio energijos naudojimo pritaikant informacijos ir ryšių technologijas.

Iš tikrųjų sakyčiau, kad nėra tikslo sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 20 proc. iki 2020 m., jei neįsipareigosime per tą patį laikotarpį 20 proc. padidinti ir energijos suvartojimo efektyvumą.

Dėl to pritariu pateiktam pasiūlymui, kuriuo siekiama ugdyti supratimą apie informacijos ir ryšių technologijų svarbą didinant energijos vartojimo efektyvumą ES ekonomikoje, pvz., vykdant demonstravimo projektus. Šios technologijos – varomoji jėga, padedanti didinti produktyvumą ir skatinti ekonomikos augimą bei mažinti sąnaudas, taigi prisidedanti prie konkurencingumo, tvaraus vystymosi ir ES piliečių gyvenimo kokybės gerinimo.

  Flaviu Călin Rus (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už Europos Parlamento pasiūlymą dėl efektyvesnio energijos naudojimo pasitelkiant informacijos ir ryšių technologijas problemos sprendimą, nes tvirtai tikiu, kad šios technologijos gali pasiūlyti perspektyvius šios problemos sprendimus.

Energijos vartojimo efektyvumas – labai svarbi tema, nes gerai žinome, kad gamtiniai ištekliai, iš kurių gauname energiją, visą laiką mažėja ir kada nors pasibaigs. Todėl manau, kad bet kokia technologija, kurią galima pasitelkti siekiant energijos vartojimo efektyvumo, duoda naudos, kurią gali pajusti visa visuomenė.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE), raštu. – (PL) Šis Parlamentas, o ypač naujųjų valstybių narių atstovai Europos Sąjungos energijos saugumo klausimą kėlė daugybę kartų.

Krizė, kuri per pastarąsias savaites paveikė daugybę valstybių narių, aiškiai parodė, koks realus yra mūsų dujų tiekimo nutraukimo pavojus ir kokie nepasirengę esame pašalinti padarinius.

Galų gale Europa privalo pradėti rodyti savo minčių ir veiksmų vienybę. Privalome suformuoti atitinkamą energijos perdavimo infrastruktūrą, sukurti paramos priemones šalims, kuriose trūksta žaliavų išteklių bei plėsti šaltinių, iš kurių gauname tuos išteklius, įvairovę. Turime stengtis ieškoti alternatyvių dujų šaltinių, sukurti energijos taupymo sistemą ir padaryti mūsų dujų suvartojimą daug efektyvesnį.

Žinau, kad praeityje šie klausimai įvairiomis progomis buvo kelti daugybę kartų, bet kokia iš to nauda, jei mes dar tik rengiame projektą?

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Energijos vartojimo efektyvumo ir jos indėlio įgyvendinant mūsų klimato kaitos tikslus svarba negali būti neįvertinta. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos gali sukurti darbo vietas.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (RC-B6-0066/2009)

  Guy Bono (PSE), raštu. – (FR) Balsavau už šią rezoliuciją dėl Gvantanamo sulaikymo centre kalinamų asmenų grąžinimo ir perkėlimo.

Man atrodo, kad Europa gali tik pasveikinti Prezidentą B. Obamą už jo sprendimą uždaryti sulaikymo centrą, ko daugelis iš mūsų reikalavome kelerius metus. Todėl man atrodo, jog tai puiki proga atsiliepti į JAV prašymą, pasiūlant bendrąją poziciją, atitinkančią Europos Sąjungos vertybes.

Svarbu tai, jog mes patys galime išspręsti problemas savo šalyje ir Europos valstybės, kurios leido CŽV slaptai perkelti kalinius, savo ruožtu yra informuotos apie savo įsipareigojimus.

  Niels Busk, Anne E. Jensen ir Karin Riis-Jørgensen (ALDE), raštu. − (DA) Danijos liberalų partijos Europos Parlamento nariai balsavo prieš pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl įkalintųjų Gvantaname grąžinimo ir perkėlimo 4 dalies, nes manome, kad kiekviena šalis narė turi suverenią teisę nuspręsti, ar priimti kalinius iš Gvantanamo, jeigu JAV administracija paprašytų.

Žinoma, esame už tai, kad jei šalys narės pageidautų priimti kalinius, jos konsultuotųsi viena su kita dėl galimų padarinių viešajam saugumui visoje ES.

  Martin Callanan (PPE-DE), raštu. − Daugeliui Europos Parlamento narių Gvantanamo įlankos kalėjimas tapo lazda, kuria galima mušti Ameriką. Aš esu asmeniškai dėkingas Jungtinėms Amerikos Valstijoms už tai, kad vis dėlto dar kartą prisiėmė neproporcingai didelę atsakomybę už Europos saugojimą nuo terorizmo.

Vis dėl to aš pritariu tam, kad Gvantanamo įlankos kalėjimas turėtų būti uždarytas. Ne dėl to, kad manau, jog smurtaujantys teroristai neturi būti gerai saugomi, o priešingai. Tačiau neabejotinai teisinės problemos dėl priešų kovotojų sulaikymo turi būti išspręstos ir geriausias sprendimas – uždaryti sulaikymo stovyklą „Camp X-Ray“.

Nors labai žaviuosi ir palaikau Ameriką, turiu pasakyti, kad už Gvantanamo kalinius iš esmės atsakinga Amerika, o ne mes. Jie buvo paimti į nelaisvę ar sulaikyti Amerikos įsakymu ir dėl to jie turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir sulaikyti už inkriminuojamus nusikaltimus Amerikai pagal Amerikos įstatymus Amerikos teritorijoje.

Nepritariu minčiai, jog ES šalys narės turėtų prisiimti atsakomybę už šiuos ypatingai pavojingus teroristus. Tačiau nemanau, kad ES turėtų nurodyti šalims narėms, ką daryti šiuo klausimu.

Todėl susilaikau nuo balsavimo dėl šios rezoliucijos.

  David Casa (PPE-DE), raštu. − Priimdami sprendimus dėl tokių klausimų kaip tie, kuriuos svarstyti buvo pateikta šioje rezoliucijoje, turime būti labai atsargūs. Negalime tiesiog ištiesti rankas ir priimti kiekvieną kalinį, paleidžiamą iš kalėjimo Gvantaname. Nors ir turime garantuoti, jog su buvusiais kaliniais būtų elgiamasi garbingai, prieš priimant sprendimus privalome užtikrinti, kad jie be jokios pagrįstos abejonės yra nekalti. Jei nekreipsime viso įmanomo dėmesio, bet kokie atsitiktiniai sprendimai gali turėti lemiamos reikšmės.

  Chris Davies (ALDE), raštu. − Nors mes pritariame sprendimui uždaryti Gvantanamo kalėjimą, nerimauju dėl Europos šalių pasiryžimo priimti buvusius kalinius, kurie gali turėti ryšių su teroristais. Atsižvelgiant į laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje politiką, vienos Europos šalies veiksmai gali turėti neigiamos įtakos kitoms Europos šalims, kai susidursime su sudėtingomis terorizmo problemomis. Be to, tarptautinės konvencijos (pvz., Europos žmogaus teisių teismo konvencija), kurias vėluojama iš naujo persvarstyti, apriboja mūsų galimybes deportuoti įtariamą teroristą.

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. − Pritariu šiai rezoliucijai, kuria pritariama Prezidento B. Obamos siūlymui uždaryti sulaikymo centrą Gvantanamo įlankoje, bei kitiems svarbiems jo pateiktiems ir susijusiems vykdomiesiems potvarkiams; primenama, kad didžiausia atsakomybė už visą Gvantanamo įlankos sulaikymo centro uždarymo procesą ir jo kalinių ateitį tenka JAV; tačiau kurioje ES valstybės narės raginamos visiems užtikrinti sąžiningas ir žmoniškas sąlygas ir stiprinti tarptautinę teisę, teigiamai atsiliepti į bet kokį Jungtinių Amerikos Valstijų prašymą padėti perkelti Gvantanamo įlankos sulaikymo centro kalinius į Europos Sąjungos teritoriją.

Tačiau esu labai sunerimęs dėl pranešimų, kuriuose teigiama, kad B. Obamos administracija ketina ir toliau vykdyti perdavimus.

  Edite Estrela ir Armando França (PSE), raštu. – (PT) Balsavome už Europos Parlamento bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl galimybės priimti Gvantanamo kalinius, kuriems nebuvo pateikti kaltinimai dėl įvykdytų nusikaltimų, nes manome, kad siekiant stiprinti tarptautinę teisę ir pagarbą žmogaus teisėms bei užtikrinti, kad su Gvantanamo kaliniais būtų sąžiningai, teisingai elgiamasi, būtinas ES bendradarbiavimas.

Todėl Portugalijos Vyriausybės iniciatyvą bei pasiryžimą bendradarbiauti su JAV administracija uždarant Gvantanamo sulaikymo centrą laikome pavyzdžiu, kuriuo turėtų sekti kitos valstybės narės tam, kad palaikytų Jungtines Amerikos Valstijas sprendžiant šią sudėtingą problemą dėl pagarbos žmogaus teisėms bei tarptautinėms teisės normos.

  Vasco Graça Moura (PPE-DE), raštu. – (PT) Balsavau prieš bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos. Atsižvelgiant į pasiūlymo konstatuojamąsias dalis D (trečias punktas) ir F, mano nuomone, tai, jog ES turėtų skatinti valstybes nares būti pasiruošusioms priimti kalinius, paleistus iš Gvantanamo kalinimo centro, atsakant į neapgalvotą, demagogišką Portugalijos užsienio reikalų ministro pasiūlymą yra nepriimtina.

Iš tikrųjų jokiomis aplinkybėmis neturėtumėme pritarti ES šalims narėms, priimančiomis įkalintuosius, kurie, manoma, gali kelti grėsmę (konstatuojamoji dalis D) bei nepamiršti precedento, kai 61 kalėjęs asmuo po to, kai buvo paleistas dalyvavo teroristų veikloje (konstatuojamoji dalis F).

Kadangi labai svarbu saugiai atskirti tuos, kurie gali kelti grėsmę ir tų, kurie negali kelti grėsmės, akivaizdu, jog atsargumo principas turėtų būti taikomas ne tik REACH aplinkybėmis.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nors bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos yra tam tikrų, mano nuomone, teigiamų punktų, ypač kur teigiama, kad „didžiausia atsakomybė už visą Gvantanamo įlankos sulaikymo centro uždarymo procesą ir jo kalinių ateitį tenka Jungtinėms Amerikos Valstijoms“, pasiūlyme nėra paaiškintos sąlygos, kuriomis turėtumėme atsižvelgti į aptariamą ypatingai rimtą humanitarinę situaciją.

Kaip jau pirmiau pabrėžėme, mes nepritariame jokiam susitarimui tarp šalių arba tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos dėl Gvantaname kalinamų kalinių perkėlimo. Tai nereiškia, kad atskirų asmenų laisvai išsakyti sprendimai ir prašymai, būtent dėl prieglobsčio Portugalijoje, neturėtų būti svarstomi pagarbos šalies suverenitetui, Portugalijos Konstitucijos ir tarptautinės teisės pagrindu.

Vis dėlto rezoliucijoje:

– neatsiskleidė tai, jog naujoji JAV administracija nesuabejojo dėl piliečių sulaikymo ir neteisėto vežimo; ir

– visiškai ignoruojama būtinybė atskleisti visą tiesą apie tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimus, kurie buvo įvykdyti dėl vadinamosios „kovos su terorizmu“, įskaitant kelių ES valstybių vyriausybių įsipareigojimus dėl savo šalių oro erdvės ir teritorijos naudojimo neteisėtai laikomiems kaliniams perduoti ir pervežti.

  Ona Juknevičienė (ALDE), raštu. – (LT) Nuoširdžiai sveikinu ir palaikau JAV Prezidento Baracko Obamos sprendimą pradėti Gvantanamo įlankos sulaikymo centro uždarymą. Tai svarbus žingsnis į naujos JAV politikos pradžią. Esu tikra, kad visos ES šalys narės palaikys tokią JAV politiką ir atsilieps į Prezidento B. Obamos prašymą bendradarbiauti ar padėti sprendžiant paleistų kalinių klausimus, jeigu jis to paprašys. Tačiau balsavau prieš rezoliucijos straipsnį, kuriuo valstybės narės raginamos „būti pasirengusios priimti Gvantanamo kalinius“, nes manau, kad šį klausimą turi spręsti kiekviena Bendrijos šalis savarankiškai. Neabejoju, kad kiekviena iš jų, esant konkrečiam atvejui, teigiamai atsilieps ir suteiks paramą JAV administracijai. Tačiau taip bus išreiškiamas jų pačių pasirinkimas ir gera valia bei pagarba humanitarinėms ir tarptautinėms teisės normoms.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Graikijos komunistų partijos Europos Parlamento nariai balsavo prieš Europos Parlamento politinių partijų bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuriuo reikalaujama nedelsiant paleisti kalinčius asmenis, kuriuos nepagrįstai suėmė ir Gvantanamo bazėje laiko Jungtinės Amerikos Valstijos ir nedelsiant ir galutinai uždaryti bazę, kurą JAV taip pat neteisėtai laiko Kubos žemėje, prieš Kubos žmonių ir jos valdžios valią.

Užuot tai padarius, rezoliucijoje reikalaujama „teisingo teismo“ kiekvienam, prieš kurį, Jungtinių Amerikos Valstijų nuomone, yra įrodymų, reikalaujant ES valstybių narių, kad jos priimtų kalinčiuosius į savo kalėjimus bendros ES ir JAV kovos su terorizmu pagrindu. Pritarimas kalinčiųjų teismui bei bausmių skyrimui, kai visi žinome, kokius viduramžiškus kankinimus jie turėjo iškęsti ir koks tokių įrodymų patikimumas praėjus daugybei metų po nežmoniško kalinimo yra visiškas pasityčiojimas ir bendrininkavimas.

Iškilmingi Prezidento B. Obamos minėjimai ir sveikinimai priverčia žmones apsigauti dėl imperializmo politikos. O dėl šio konkretaus klausimo, įsakyme dėl Gvantanamo teigiama, jog kalinimo centras laikomas tam, kad CŽV galėtų „prievarta išgabenti terorizmu įtariamus asmenis“ ir priimti į slaptus kalėjimus.

  Tobias Pflüger (GUE/NGL), raštu. − (DE) Balsavau už Europos Parlamento bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Gvantanamo sulaikymo centro kalinių grąžinimo ir perkėlimo, nes pritariu tam, jog Gvantanamo kalinius priimtų ES šalys. Daugelis ES šalių narių yra kaltos dėl Gvantanamo, nes, pvz., jos suteikė teises praskristi per svetimą teritoriją nelegaliai vežant kalinius.

Tačiau pranešime yra keletas punktų, už kuriuos balsuoti sunku.

Kankinimai Gvantaname, o ypatingai laikymas vandenyje, nėra aiškiai įvardijami kaip kankinimai, o kaip „šiurkštūs tardymo metodai, prilyginami kankinimui ir žiauriam, nežmoniškam ar žeminamam elgesiui“.

Be to, visi pakeitimai dėl visų slaptų kalėjimų stovyklų uždarymo, aukų teisės į žalos atlyginimą ir žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su Gvantanamu, tyrimą, kuriuos pateikė Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji ir Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas, buvo atmesti.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu (PT) Europos patiriami sunkumai nagrinėjant sprendimą uždaryti Gvantanamo kalinimo centrą aiškiai parodo, kad tarp ketinimų, kurie yra grindžiami galiojančiais principais, ir realybės, kurioje patiriama daug sunkumų, yra spraga.

Tiek realus, tiek simboliškas Gvantanamo sulaikymo centro uždarymas – gera naujiena. Tačiau, uždarymas neišsprendžia problemos, dėl kurios sulaikymo centras buvo įkurtas (ir kuri taip ir liko neišspręsta), t. y. kaip įveikti grėsmę šalies ir tarptautiniam saugumui, kuriai būdingi visiškai kitokie požymiai nei tai grėsmei, kurią sukelia tradiciniai priešų kovotojai bei kuriems buvo sukurti ir parengti tarptautiniai teisės aktai.

Užuot tiesiog bendradarbiavusi ir galbūt priėmusi buvusius Gvantanamo kalinius (imantis priemonės, kuri gali būti būtina, bet atsižvelgiant į tam tikrus apribojimus), Europa, Jungtinės Amerikos Valstijos it tarptautinė bendruomenė privalo bendradarbiauti siekiant tvirto ir ilgalaikio teisinio sprendimo dėl tarptautinių teroristų kovotojų mesto iššūkio. To nesiėmus, bus priimtas dar vienas blogas sprendimas dėl Gvantanamo.

Dėl buvusių kalinių priėmimo turėtų būti ne tik derinama Europos lygiu, bet ir patariama nepriimti tų, kuriems, esant kitoms aplinkybėms, nebūtų suteiktos vizos saugumo sumetimais. Pasiryžimas ir apdairumas turėtų būti patvirtinti kriterijai.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Balsavau prieš bendrą pasiūlymą dėl Gvantanamo sulaikymo centro kalinių grąžinimo ir perkėlimo. Ypatingai tvirtai įsitikinęs esu dėl to, kad atsakomybė už visą Gvantanamo įlankos sulaikymo centro uždarymo procesą ir jo kalinių ateitį tenka vien ir išimtinai Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

Be to, nesutinku su rezoliucijoje pateiktu tvirtinimu, kad atsakomybė už pagarbą tarptautinei teisei ir pagrindinėms teisėms tenka visoms demokratinėms šalims, ypač Europos Sąjungai. Negalime kištis į klausimą, kuris yra išimtinė Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės kompetencija. Apibendrinant, aš nepritariu galimam Gvantanamo sulaikymo centro kalinių priėmimui Europos Sąjungoje dėl pirmiau nurodytų priežasčių.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Visos ES valstybės narės turi atlikti savo vaidmenį sudarant galimybes uždaryti Gvantanamo įlankos kalėjimą. Neturėtumėme reikalauti amerikiečių uždaryti tos vietos, ką ir daro naujasis Prezidentas, jeigu negalime prisiimti šiek tiek atsakomybės.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Pritariau Baracko Obamos naujienoms dėl Gvantanamo įlankos kalėjimo uždarymo. Jau per savo rinkimų kampaniją B. Obama pabrėžė, kad šio pagarsėjusio kalėjimo uždarymas bus prioritetas.

Gvantanamo sulaikymo centro kalinių grąžinimo ir perkėlimo klausimas gali būti svarbus ženklas, jog JAV politika pasikeis teigiama linkme, būtent pagarbos pagrindinėms teisėms, humanitarinės ir tarptautinės teisės link. Dabar kiekvienas kalinys turėtų stoti prieš teismą. Jeigu jie pripažįstami kaltais, jie turėtų atlikti bausmę Jungtinių Amerikos Valstijų kalėjime. Tie, kuriems nebuvo pateikti kaltinimai ir savanoriškai sutinka būti grąžinti į tėvynę, turėtų būti išsiunčiami į savo gimtąsias šalis kiek įmanoma greičiau. Kaliniams, kurie negali būti išsiųsti į savo gimtąsias šalis dėl kankinimų ar persekiojimo rizikos, turėtų būti leista pasilikti Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur jie turėtų gauti humanitarinę apsaugą ir žalos atlyginimą. Šiuo metu Gvantaname yra apie 242 kalinių. Kai kurie iš jų ten yra tik todėl, kad nėra saugios šalies, į kurią jie galėtų grįžti. Šiems žmonėms nebuvo pateikti kaltinimai dėl jokių nusikaltimų.

Kova su terorizmu yra ir išlieka tiek Europos Sąjungos, tiek Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio politikos prioritetu. Vis dėl to privalome ypatingai pabrėžti, kad kovoti su terorizmu visada reikia nepamirštant ir pagarbos pagrindinėms teisėms bei teisinės valstybės principams.