Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2009 m. vasario 4 d. - Strasbūras

11. Kosovas (diskusijos)

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl Kosovo.

  Hannes Swoboda (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, šiandien aptarsime Kosovą remdamiesi labai išsamiu pranešėjo Joosto Lagendijko pranešimu, kuris, žinoma, susijęs su Komisijos ir Tarybos pareiškimais.

Šiuo atveju pranešėjui nėra nustatytas oficialus kalbėjimui skirtas laikas, tai, mano nuomone, yra pasibaisėtina. Jeigu pranešėjas turėtų pristatyti tik savo iniciatyva parengtą pranešimą pirmadienį vakare, jis turėtų keturias minutes. Manau, kad tai neteisinga. Todėl prašyčiau Biurą apsvarstyti, ar asmeniui, kuris mėnesių mėnesius dirbo Užsienio reikalų komiteto pranešėju, neturėtų būti nustatytas oficialus kalbėjimui skirtas laikas.

Taigi Gisela Kallenbach padovanojo jam minutę savo laiko iš solidarumo su kolega iš Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso. Gerb. pirmininke, jei tai Jūsų galioje, galbūt būtų galima suteikti Giselai Kallenbach vieną minutę laiko pagal procedūrą „prašau žodžio“. Tačiau norėčiau Jūsų paprašyti atidžiai tai apmąstyti. Tokiu kaip šis atveju turime pasiekti kitokį susitarimą.

  Pirmininkė. − Neabejotinai teisinga, jog būtina išspręsti šią esminę problemą. O dėl šios konkrečios situacijos, patariu Giselai Kallenbach to prašyti minutės pagal procedūrą „prašau žodžio“, nes tai žymiai supaprastintų situaciją.

  Alexandr Vondra, Tarybos pirmininkas. − Gerb. pirmininke, dėkoju už suteiktą galimybę įvertinti naujausius pokyčius Kosove. Po dviejų savaičių, t. y. 2009 m. vasario 17 d., Kosovas švęs pirmąsias nepriklausomybės minėjimo metines ir šios diskusijos, neabejotinai, laiku, nes Kosovas patvirtino konstituciją ir visiškai naują teisinę ir institucinę struktūrą Nepriklausomybės paskelbimas sudarė naują situaciją ir metė naujus iššūkius tarptautinei bendruomenei, o ypač Europos Sąjungai.

Skirtingi šalių narių požiūriai dėl reagavimo į nepriklausomybės paskelbimą niekaip nekenkia bendriems Europos Sąjungos tikslams. Mes ir toliau esame įsipareigoję padėti Kosovui vystytis ekonomiškai ir politiškai, vadovaudamiesi bendru tikslu užtikrinti ilgalaikį visų Balkanų šalių stabilumą.

Kosovo atveju, tai ypač reiškia indėlį į teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms ir mažumų apsaugą bei ekonomikos vystymosi skatinimą ir veikimą siekiant apsaugoti turtingą Kosovo kultūrinį ir religinį paveldą.

Tai taip pat reiškia platesnį požiūrį į Kosovą, kuris buvo išdėstytas Vakarų Balkanų šalims Salonikuose vykusiame viršūnių susitikime 2003 m. Strategiją, kuria Europa remia Vakarų Balkanų valstybių perspektyvą bei dėl kurios buvo susitarta per tą viršūnių susitikimą, pakartotinai patvirtinto Taryba savo susirinkime 2008 m. gruodžio 8 d.

Tolesnį mūsų įsipareigojimą patvirtina tai, jog praeitų metų pradžioje Pieter Feith buvo skubiai išrinktas ES specialiuoju atstovu Prištinoje ir labai greitai turėsite galimybę su juos susitikti Užsienio reikalų komitete. Jo ir jo komandos užduotis – teikti naudingą pagalbą siekiant mums padėti bendrai įgyvendinti visus mūsų politinius tikslus.

Visai neseniai 2008 m. gruodžio mėn. pradžioje, EULEX, iki šiol pati ambicingiausia civilinė ESGP (Europos saugumo ir gynybos politikos) misija, pradėjo įgyvendinti savo mandatą. Pagrindinis misijos tikslas – padėti ir palaikyti Kosovo institucijas veikiant teisinės valstybės srityje, ypač tobulinant policijos, teismo ir muitinės administravimą.

Pagrindinis mūsų sunkumus per ateinančius mėnesius bus sustiprinti mūsų įsipareigojimus Kosovui, visų pirma, pereinant prie visiško EULEX dislokavimo. Mes esu pakankamai realistiški tam, kad suprastumėme, jog 2009 metai pateiks pakankamai sunkumų ir kliūčių.

Kosovo institucijos taip pat susidurs su daugybe kliūčių vykdant savo įsipareigojimus vystyti stabilų daugiatautį ir demokratišką Kosovą. Jei Kosovui pasisektų visiškai integruotis į likusią regiono dalį, tarptautinės bendruomenės pagalba turės lemiamos reikšmės.

Komisija pranešė, kad vėliau šiais metais ji pristatys analizę, kurioje nagrinėjami Kosovo politinio ir socialinio ekonominio vystymosi būdai. Taryba tam pritarė. Joje turėtų būti pasiūlytos naujos galimybės ir pagrįsta tai, kas jau pasiekta, atsižvelgiant į mūsų patirtį per keletą ateinančių mėnesių.

Artimiausius mėnesius padėtis Kosovo šiaurėje ir toliau liks sudėtinga ir pareikalaus ypatingo dėmesio. Paskutiniai etniniai išpuoliai šių metų sausio mėn. pradžioje Mitrovicoje galėjo būti rimti, bet buvo suvaldyti. Ypatingai svarbu skatinti, kad valdžia Prištinoje tinkamai susivaldytų. Tačiau, šie įvykiai nuolat primena apie ten esančio nestabilumo riziką. Mes ir toliau atidžiai stebėsime situaciją, ypač šalies šiaurinėje dalyje.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė dėkinga už tai, kad Parlamento nariai nuolat domisi ir pritaria Europos Sąjungos vaidmeniui regione. Ypač pritariu pasiūlytai rezoliucijai, kuri buvo pateikta šioje sesijoje. Padrąsina tai, kad Parlamentas gali aiškiai palaikyti mūsų pastangas regione ir Europos Sąjungos įsipareigojimą dėl Kosovo didesniame regione.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė įsipareigoja Jus informuoti tiek per įprastas diskusijas čia, plenariniame posėdyje, tiek pateikiant išsamesnę informaciją per komitetus. Šį pavasarį planuojame įvairius darbus, inter alia, kovo mėn. pabaigoje paskirti Vakarų Balkanų šalių klausimui susitikimą Gymiche. Taip pat žinau, kad kitą savaitę Pieter Feith susitiks su AFET (Užsienio reikalų komitetu) ir galės pateikti išsamias naujausias žinias apie paskutinius pokyčius vietoje.

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, praėjus vos metams po nepriklausomybės paskelbimo, nepaisant keleto įvykių, bendra situacija Kosove ir visame Vakarų Balkanų regione, yra stabili ir kontroliuojama.

Europos Sąjungos buvimas Kosove vis labiau realizuojasi, pakeičiant Jungtines Tautas. ES specialusis atstovas gyvena Prištinoje, o Europos Sąjungos teisinės valstybės misija (EULEX) dislokuota visame Kosove ir pradės visiškai veikti kovo mėn. pabaigoje.

Stabilus ir daugiatautis Kosovas – pagrindinis Europos Sąjungos prioritetas. Geriausias būdas Kosovui artėti integracijos į Europą link – kurti demokratišką ir daugiatautę visuomenę, visiškai laikantis teisinės valstybės principų, taikiai bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis ir prisidedant prie regiono ir Europos stabilumo. Tai – plataus užmojo priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti visų bendruomenių Kosove ateitį, sukuriant pagrindą tvariam ekonominiam ir politiniam vystymuisi.

Valdžios institucijų nuomone, 2008 m. lapkričio mėn. Komisijos pažangos ataskaita – tikslus ir teisingas to, kas buvo pasiekta ir laukiančių išbandymų, įvertinimas. Kosovo valdžios institucijos įsipareigojo dirbti ir bendradarbiauti su Komisija bandant įveikti šiuos išbandymus. Pagal pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA), skiriame Kosovui didelį finansavimą, dalį visos 2008 m. liepos mėn. vykusioje donorų konferencijoje įsipareigotos skirti sumos, t. y. 1,2 mlrd. EUR.

2008 m., pagal pagalbos pasirengimo narystei priemonę, buvo remiami projektai Kosove, kurių vertė 183 mln. EUR, tris kartus daugiau nei ankstesniais metais. 2009 m. skirsime dar 106 mln. EUR. Šio finansavimo valdymas yra išimtinai mūsų Komisijos ryšių palaikymo tarnybos Prištinoje, kuri dabar visiškai veikia, veikiant visoms tiesiogiai susijusioms valdymo sistemoms, ir pakeičia Europos rekonstrukcijos agentūrą, atsakomybė.

Komisija pritaria šiandien čia, Europos Parlamente, aptartos rezoliucijos projektui. Rezoliucijoje paliečiama daug klausimų, kurie, mūsų sutarimu, yra lemiamos svarbos, pvz., Kosovo kultūrinio paveldo išsaugojimas, viešojo sektoriaus administravimo gebėjimų tobulinimas, geresnė bendruomenių integracija, skirtingų tautybių mokymo svarba, sunki romų šeimų padėtis švinu užterštose pabėgėlių stovyklose šiaurinėje dalyje.

Į visus šiuos klausimus Komisija žiūri labai rimtai. Galbūt galėčiau šiek tiek pakalbėti apie kiekvieną iš jų iš eilės.

Nuo 2004 m. Komisija finansavo religinio ir kultūrinio paveldo vietų rekonstravimą (pagal programą, kurios biudžetas yra 10 mln. EUR), į kurį labai įsitraukė Europos Vadovų Taryba. 2008 ir 2009 m. finansavimas tęsiamas, suteikiant 2,5 mln. EUR tolesniems projektams. Mūsų nuomone, tai svarbus aspektas, kurį būtina suderinti, ir pritarėme Kosovo kultūrinio paveldo duomenų bazės sukūrimui. Siekiant užtikrinti tinkamą kapinynų restauravimą ir išsaugojimą, jų klausimą taip pat galėtumėme įtraukti į šią diskusiją.

Norėčiau padėkoti Europos Parlamentui už papildomą 3 mln. EUR sumą iš 2008 m. biudžeto kultūrinio paveldo restauravimui karo paveiktuose regionuose Vakarų Balkanų šalyse. Komisija paskyrė puse šios sumos, t. y. 1,5 mln. EUR, Kosovui, pagal bendrą projektą su Kultūros ministerija daugiataučiame mieste Prizrene.

Dėkojame už papildomą sumą pagal šią išlaidų kategoriją, kuri taip pat buvo skirta iš šių metų biudžeto. Pagal 2007 m. pasirengimo narystei pagalbos priemonę, Komisija įgyvendina projektus, palengvinančius šalies viduje perkeltųjų asmenų ir pabėgėlių Kosove grąžinimą ir perkėlimą, kurių bendra suma yra 3,3 mln. EUR. Jau numatėme ir tolesnį finansavimą: 4 mln. EUR pagal 2008 m. pasirengimo narystei pagalbos priemonę ir 2 mln. EUR pagal 2009 m pasirengimo narystei pagalbos priemonę. Be to, šie pinigai bus panaudoti vietos pajėgumams integruojant grąžinamus asmenis iš naujo į vietos socialinę ir ekonominę aplinką stiprinti.

Lyčių lygybės klausimas taip pat labai svarbus klausimas mūsų darbotvarkėje. Komisija suteikė techninę pagalbą Kosovo lyčių lygybės agentūrai. Be to, per Europos priemonę demokratijai ir žmogaus teisėms ji parėmė kelių vietos NVO, veikiančių lyčių lygybės srityje, veiklą.

Kalbant apie viešojo sektorius administracinius gebėjimus, Komisija kontroliuoja Kosovo viešojo administravimo reformos strategiją ir veiksmų planą. Mes kartu su valdžios institucijomis pabrėžėme Valstybės tarnybos įstatymo patvirtinimo skubumą. Įsitraukus į regioninės viešojo administravimo mokyklos įkūrimą, bendradarbiaujame su Kosovo viešojo administravimo institutu. Ypatingą dėmesį skiriame Vietos valdžios ir administravimo ministerijai, finansuodami paramos projektą, kurio vertė beveik 1 mln. EUR.

Komisija labai stengiasi padėdama pertvarkyti mokslo sistemą Kosove. Mūsų finansinė pagalba visapusė. Ja siekiama pagerinti tiek materialines sąlygas, tiek mokymo kokybę pirmajame, antrajame ir trečiajame lygiuose profesiniame sektoriuje bei sustiprinti kultūrų įvairovės aspektus kaip pagrindinę susitaikymo sąlygą.

Po liepos mėn. vykusios donorų konferencijos Pasaulio bankas įkūrė kelių donorų patikos fondą, skirtą platesniam socialiniam sektoriui, įskaitant švietimą. Komisija, suteikusi 5 mln. EUR paramą, yra viena iš pagrindinių aukotojų fondui. 2006–2010 m. Europos Sąjunga Kosovui iš viso skyrė 30,5 mln. EUR. Paramą daugiataučio Europos universiteto kolegijos atidarymui skirsime, kai tik visi vietos suinteresuoti subjektai susitars paversti šias pastangas tvariu projektu.

Sunki romų šeimų padėtis švinu užterštose pabėgėlių stovyklose šiaurinėje dalyje – didelį susirūpinimą kelianti problema. Komisija aktyviai padeda ieškant greito ir tvaraus, visiems priimtino sprendimo. Mes kelis kartus reikalavome visų šalių susilaikyti nuo problemos politizavimo ir veikti atsižvelgiant tik į romų šeimų interesus.

Taip pat Kosovui naudingos ir daugiašalės programos, įtraukiančios Vakarų Balkanų šalis ir Turkiją, pagal kurias finansuojamas romų žmonių civilinės registracijos procesas. Mūsų parama romams Kosove apima ir švietimą. Kartu su Europos Vadovų Taryba remiame aukštos kokybės švietimą romų vaikams, įskaitant švietimą jų gimtąja kalba.

Mano nuomone, visa tai labai atitinka Jūsų pasiūlymus. Labai dėkoju visiems garbingiems Parlamento nariams už dėmesį ir laukiu Jūsų klausimų.

  Doris Pack, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėją ir šešėlinį pranešėją, nes manau, kad kartu mes parengėme labai gerą rezoliuciją.

Šioje rezoliucijoje reikalaujama, kad Taryba ir Komisija užtikrintų, jog bus imtasi bendrų veiksmų Kosove, kad EULEX veiks kartu su Europos Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu bei, kad bus sukurta sinergija ekonominio ir socialinio Kosovo gyvenimo, kuriam būtina tobulėti, labui.

EULEX misija taip pat turi būti užtikrinama, kad į teismo bylas, kurios tęsėsi ten metų metus, pagaliau bus atkreiptas dėmesys ir bus baigtos. Vis dar yra daug žiauraus elgesio atvejų, kurie nebuvo atskleisti ir nagrinėjami teisme. Kovoti su korupcija Kosove taip pat labai svarbu, nes vis dar yra nemažai nusikaltėlių laisvėje, kurie liko nenubausti.

Be to, ką jau išgirdome, Europos Sąjunga turėtų apsvarstyti galimybę imtis veiksmų ne tik plačiu mastu, bet ir labiau susitelkiant į kasdienį ten gyvenančių žmonių gyvenimą bei vietos projektų galimybes įtraukti vietos žmones. Šis darbas labai svarbus.

Mes turime reikalauti, kad Kosovo valdžia pagaliau pradėtų praktiškai įgyvendinti savo konstituciją, apimančią Martti Ahtisaari planą. Kosovo žmonės turi sužinoti, jog kasdienį savo gyvenimą jie gyvena kartu. Be to, serbai, albanai ir kitos mažumos turi būti laikomi piliečiais, turinčiais vienodas teises.

Kosovo valdžia turi pasistūmėti ir su savo decentralizacijos programa. Žinoma, aš labai palaikau daugiatautės Europos kolegijos įsteigimą, kuri būtų dar viena bendra institucija be Prištinos universiteto ir Mitrovicos universiteto, pabrėžiančių bendrą ateitį.

Be to, norėčiau, kad Serbija pagaliau suvoktų, jog serbai Kosove nenori, jog juos ragintų nedalyvauti valstybės valdyme. Jiems turi būti leista dalyvauti valstybės valdyme, parlamento darbe ir visuomeniniame gyvenime. Tai vienintelis kelias Kosovui suklestėti.

  Csaba Sándor Tabajdi, PSE frakcijos vardu. – (FR) Gerb pirmininke, kalbu Socialistų frakcijos Europos Parlamente vardu. Galime patvirtinti, kad padėtis Kosove gerėja. Dėkojame ES pirmininkaujančiai Čekijai ir Komisijai už gerą bendradarbiavimą. Visiškai sutinku su Doris Pack tvirtinimu, kad EULEX misija – labai didelis iššūkis Europos saugumo ir gynybos politikai, vienas iš didžiausių iššūkių per visą Europos Sąjungos, kaip Bendrijos, grindžiamos teisine valstybe, istoriją.

Gerai tai, jog po Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimo, kuriam pritarė Serbijos Vyriausybė, atsirado teisinis pagrindas. Tarp Kinijos ir Rusijos buvo tylus susitarimas, kuris anksčiau atmetė bet kokią konflikto sprendimo galimybę.

Svarbu, kad EULEX bendradarbiautų su suinteresuotomis šalimis Kosove. Neturime pakartoti MINUK klaidų, dėl kurių buvo iššvaistyta daug laiko ir atitolino Kosovo žmones. Doris Pack palietė ir šią temą. Labai svarbu išaiškinti kompetencijos pasiskirstymą tarp Kosovo Vyriausybės ir Parlamento, iš vienos pusės, ir EULEX, iš kitos pusės.

Negalime prisiimti atsakomybės už Kosovo vystymąsi. EULEX misijos buvimas šiaurės Kosove yra labai svarbus norint išvengti šios teritorijos pasidalijimo. Galų gale, visiškas konstitucijos nuostatų ir Ahtisaari plano įgyvendinimas – esminis dalykas mažumoms.

  Johannes Lebech, ALDE frakcijos vardu. – (DA) Gerb pirmininke, pirmiausia norėčiau nuoširdžiai pritarti šiam pasiūlymui dėl rezoliucijos ir padėkoti Joostui Lagendijkui už gerą darbą. Rezultatas – protingas ir temą atitinkantis tekstas, kuriame nagrinėjamos visos svarbios problemos. Priimdami šią rezoliuciją Europos Parlamente mes patys pirmieji išsiunčiame Kosovo žmonėms ir kitų Vakarų Balkanuose esančių šalių tautoms signalą, sakantį „Jūs nepamiršti, Jūs esate Europos dalis“. Tai nėra tik tušti žodžiai, neturintys realios reikšmės. EULEX misija, iki šiol didžiausia misija įgyvendinant bendrąją Europos saugumo ir gynybos politiką, jau vykdoma. Malonu, jog misiją palaiko Jungtinės Tautos bei tai, kad ji aprėpia visą šalį.

Priimdami rezoliuciją mes Europos Parlamente palaikome Kosovą dėl šios misijos. Be to, atkreipiame dėmesį į sritis, kuriose ES valstybės narės gali padėti Kosovui. Tai susiję su konkrečia pagalba įtvirtinant viešojo sektoriaus administravimą, stiprinant pilietinę visuomenę ir švietimo projektams. Atkreipiame dėmesį į sritis, kuriose Kosovo lyderiams reikia tobulėti, pvz., mažumų apsauga, nes kalbame rimtai sakydami, kad esame pasiruošę padėti Kosovui bandant sukurti demokratišką visuomenę. Mažumas gerbiančią demokratinę visuomenę, taikiai gyvenančią su kaimyninėmis šalimis. Tai daroma ne tik dėl Kosovo ateities, bet ir dėl viso Balkanų regiono ir visos Europos ateities. Laukia ilgas ir sunkus kelias. Yra tik vienas kelias ir jis veda link Europos ir visiškos Kosovo ir likusių Vakarų Balkanų šalių integracijos į Europos bendradarbiavimo sistemą.

  Ryszard Czarnecki, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb pirmininke, gimus šiai naujai šaliai, t. y. Kosovui, pirmoji padaryta nuodėmė sukėlė tarp Serbijos mažumų Kosove ir Metochijoje bei pačioje Serbijoje jausmą, kad nauja valstybė ir dauguma musulmonų buvo nuteikti prieš serbus. Tikriausiai tai turėjo įtakos Belgrado ir Prištinos santykiams, ir, žinoma, Kosovo žmonių ir serbų, gyvenančių etniniuose serbų anklavuose, santykiams.

Jeigu nebus gerbiamos Serbijos mažumų kultūrinės teisės, teisės į mokslą ir religinės teisės, pablogės ne tik dvišaliai Kosovo ir Serbijos santykiai bei santykiai su kitomis Balkanų dalimis, bet ir pailgės Prištinos kelias Europos Sąjungos narystės link.

Pritariu tam, ką teigė prieš mane kalbėjęs Johannes Lebech. Kosovo valdžia turi suprasti, jog pagarba mažumų teisėms atitinka Europos standartą. Turime griežtai laikytis šių principų ir šiuo atžvilgiu atidžiai stebėti savo partnerius Kosove.

  Joost Lagendijk, Verts/ALE frakcijos vardu. – (NL) EULEX užtruko beveik metus, kol galėjo pradėti vykdyti pirminius savo įgaliojimus. Šiandien vertėtų trumpai prisiminti, ką tie pirminiai įgaliojimai apėmė.

Kaip jau kažkas minėjo, EULEX, iki šiol didžiausia Europos misija, turėjo plėstis ir veikti visame Kosove, tiek upės Ibar šiaurėje, tiek pietuose. Be to, EULEX turėjo kontroliuoti tris sritis: muitinę, policiją ir teismingumą, o svarbiausia, neturėjo būti dviprasmiškumo (turiu omenyje, jokio dviprasmiškumo) santykiuose tarp EULEX ir Jungtinių Tautų organizacijos UNMIK. Nekalbant jau apie tai, kad veikiant vien EULEX, ta šalis būtų pasidalijusi į šiaurę ir pietus. Žinoma, ne to buvo siekiama.

Ilgą laiką atrodė, jog neįmanoma įvykdyti pirminių įgaliojimų dėl pagarsėjusios blokados Saugumo Taryboje. Iš tikrųjų tik nuo praeitų metų lapkričio mėn. pradėjo atrodyti, kad reikalai susitvarkys. Praėjus dviem, trim mėnesiams po to, kai veiksmai iš tikrųjų prasideda, naudinga įvertinti ir suvokti, ar reikalai tvarkosi arba – leiskite atsargiau pasakyti – atrodo, jog reikalai tvarkosi.

Kosovo policija patenkinta nuostabiu bendradarbiavimu su EULEX. Pagaliau muitinės pareigūnai vėl pasirengę veikti ir toliau veikia po to, kai Kosovo serbai pernai iki pamatų sudegino muitinę. Pagaliau buvo pradėti daugybė nebaigtų teismo procesų etninio smurto ir korupcijos srityse, kas dar kartą parodo, kad EULEX veikla vykdoma visų bendruomenių, o ne tik albanų ar serbų labui.

Labai tikiuosi, kad per paskutinius kelis mėnesius EULEX padarys pažangą teigiama linkme. Taip pat nuoširdžiai tikiuosi, kad Belgradas suvoks, kad dabartinė konstruktyvaus darbo su Europos Sąjunga koncepcija yra nepalyginamai efektyvesnė už nuolatinį bandymą perrašyti istoriją. Svarbiausia, tikiuosi, kad Kosovo valdžios institucijoms pavyks išspręsti šią daugybę problemų, su kuriomis jie vis dar susiduria. Galų gale su korupcija kaip ir su organizuotu nusikalstamumu, kuris vis dar per daug paplitęs Kosove, bus susidorota. Galiausiai, Kosovas turės ilgalaikes energijos atsargas, grindžiamas ES teisės aktais, o Kosovo ekonomika plėsis.

Kosovas – nepriklausoma valstybė ir nesvarbu, ar tai patinka Parlamentui ar ne, nėra kelio atgal. Mes, Europos Sąjunga, galime turėti naudos Kosovui tapus perspektyvia valstybe.

  Tobias Pflüger, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, mano frakcija, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji, atmeta pateiktą rezoliuciją dėl Kosovo. Dauguma šalių narių, bet ne visos, pripažino, kad Kosovas pažeidžia tarptautinę teisę. Mano frakcija primygtinai reikalauja, kad visi nuostatai dėl Kosovo atitiktų tarptautinę teisę ir jiems pritartų visos susijusios šalys, įskaitant Serbiją. Kosovo pripažinimas sukūrė pražūtingą precedentą, kuriuo seka kiti regionai, pvz., Pietų Osetija ir Abchazija.

ES pradėjo EULEX misiją Kosove. GUE/NGL frakcija nepritaria šiai misijai, nes ji grindžiama Kosovo pripažinimu, pažeidžiant tarptautinę teisę, taigi sukuriant kažką panašaus į ES protektoratą. EULEX, o aš cituoju, turi „tam tikras vykdomąsias pareigas“. Tai reiškia, kad EULEX pareigūnai gali pripažinti negaliojančiais paprasčiausius Kosovo valdžios institucijų sprendimus. Į EULEX misiją įtraukti ir 500 policininkų tam, kad malšintų maištus. Sausio 26 d.EULEX ir KFOR surengė bendrus mokymus apie maištų malšinimą. Deja, tai rodo glaudų ES ir NATO bendradarbiavimą Kosove.

Taip pat ES ir kitos organizacijos skatina neliberalų ekonomikos restruktūrizavimą Kosove, bet tai nėra tai, ko nori vietos žmonės. Dėl to reikalaujame sprendimų, kurie atitiktų tarptautinę teisę ir neabejotinai balsuojame prieš ES EULEX misiją. Jeigu tikrai norime paremti vietos žmones, EULEX misija neleis mums to padaryti.

  Bastiaan Belder, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Kai prieš du mėnesius lankiausi Kosove darbiniu vizitu, galėjau suprasti, kodėl daugybei žmonių sudėtinga suvokti tarptautinį buvimą toje šalyje. Be to, man susidarė įspūdis, kad skirtingi lygiai ne visada gerai dirbdavo kartu.

Europos institucijos neturėtų tiesiog gūžčioti pečiais. Mes į tai jau įsitraukėme. Dėl EULEX misijos Europa tapo atsakinga už situaciją vietoje. EULEX turėtų užimti kategoriškesnę poziciją ir padėti Kosovo valdžios institucijoms kai tik gali, neatsižvelgiant į tai, ar to prašoma ar ne.

Norėčiau pabrėžti du dalykus. Visų pirma primygtinai siūlau valstybėms narėms, kurios dar nepripažino Kosovo, iš naujo apsvarstyti savo poziciją. Kosovui, esančiam tarp Serbijos sienų, nebėra kelio atgal. Antra, reikalauju parengti generalinį planą Vakarų Balkanų šalims, kuris realiai padėtų visoms susijusioms šalims pasirengti įstoti į Europos Sąjungą. Tai – Europos įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims.

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, kaip šešėlinis Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos pranešėjas, norėčiau pasveikinti Joostą Lagendijką su nuostabiu tekstu. Mes pritariame reformos programai Serbijoje ir, žinoma, gerbiame tą nedaugelį ES valstybių narių, kurios nepripažino Kosovo pagal tarptautinę teisę.

Vis dėlto norime atkalbėti žmones, manančius, kad tai galima pakeisti. Trys ketvirtadaliai šių Rūmų narių balsavo už Kosovo pripažinimą. Komisija kartu su 23 iš 27 valstybių narių, visomis G7 valstybėmis, keturiomis iš šešių buvusių Jugoslavijos respublikų ir trimis iš keturių Kosovo kaimyninių valstybių, taip pat pasisakė už.

Tai parodo, kad šis vystymasis yra negrįžtamas. Dėl to svarbu pažvelgti į ateitį, kurioje slypi keletas pavojų. Pirmas didelis pavojus – Kosovo padalijimas. Iki šiol buvusi Jugoslavija buvo padalyta išilgai senųjų respublikų sienų arba išilgai senųjų vidinių autonominių regionų sienų. Jeigu, pvz., būtų perbraižytas Mitrovicos žemėlapis, rezultatas būtų toks, kad, pvz., Preševo slėnyje Serbijoje gyvenantys albanai, Novi Pazaro sandžako žmonės ir kiti pradėtų abejoti, kur turi būti sienos. Tai sukeltų labai pavojingą situaciją.

Dėl to prasminga vadovautis Ahtisaari planu, kuriame paisoma senųjų Jugoslavijos sienų ir užtikrinama platesnė abipusė apsauga. Buvusiame Ahtisaari plane, kuris dabar yra Kosovo Konstitucijos dalis, siūloma mažumų apsauga, yra pati išsamiausia apsaugos programa pasaulyje. Serbai Kosove turėtų pasinaudoti šia proga ir pasinaudoti šia mažumų apsauga.

Gerb. Tarybos primininke, Jūs žinote, kad aš pats esu kilęs iš mažumų, kurios kažkada buvo išnaudojamos tam, kad kiti pasiektų savo tikslus. Serbai Kosove turi užtikrinti, kad vengs tokios situacijos. Kitas pavojus, gresiantis Kosovui – chaosas ir korupcija. Galiu pasakyti tik tiek, kad būtina stiprinti EULEX, nes UNMIK sukūrimas buvo ne sprendimas, o, tiesą sakant, problemos dalis.

  Hannes Swoboda (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, mano kolega narys Joost Lagendijk yra tokioje pačioje situacijoje kaip ir Kosovas. Jis – pranešėjas, bet ne visi jį pripažįsta pranešėju, nors, iš tikrųjų, jis yra pranešėjas. Šiomis aplinkybėmis norėčiau jam ir Csabai Tabajdi labai padėkoti už pranešimą.

Žinoma, nepadarėme tokios didelės pažangos pripažindami Kosovą kaip daugybė žmonių, įskaitant žmones Kosove, būtų norėję. Turime pripažinti, jog Serbijai tai buvo skausminga. Neturėtumėme kurstyti aistrų. Turėtumėme stengtis užtikrinti, kad procesas būtų taikus. Nepaisant pradžioje pasakytų daugybės šiurkščių Serbijos lyderių žodžių, labai džiaugiuosi, kad jie stengėsi įteisinti ir neutralizuoti situaciją tam, kad suteiktų EULEX misijai galimybę. Norėčiau paklausti visų tų, kurie nepritaria EULEX misijai, kokioje padėtyje dabar būtų Serbijos ir kitos mažumos, jei nebūtų EULEX misijos?

Serbijos mažumų ar Serbijos požiūriu, kvaila smerkti EULEX misiją. Manau, kad tai, jog tas, kuris čia, Parlamente, palaiko Serbiją ir pasmerkė EULEX misiją, yra tiesiog absurdiška. Tačiau, tiesa tai, jog vis dar yra keletas neatsakytų klausimų. Politikos lyderiai Kosove privalo stengtis, kad viskas susitvarkytų. Viena iš mūsų užduočių ir reikalavimų – įgyvendinti visus Ahtisaari plano, dėl kurio, kaip rezoliucijos dalies, rytoj balsuosime, aspektus.

Taip pat turėtumėme skatinti viso regiono integraciją. Žinoma, visos šalys turės atlikti namų darbus. Tačiau, kuo didesnę pažangą padarys Serbija ir Makedonija integracijos procese, tuo greičiau galėsime išspręsti Kosovo klausimą ir kitus susijusius atvirus klausimus. Tik visų regiono šalių integracija sukurs sąlygas, kurių reikia taikiam Kosovo vystymuisi.

  Annemie Neyts-Uyttebroeck (ALDE). – (NL) Kadangi sakiusieji kalbas, labai gerai arba ypatingai gerai žino, kokia situacija Kosove, nebūtina toliau plėtoti šios temos, bandant įsitikinti, kaip gerai žinome, kokia yra padėtis.

Pirmiausia norėtumėme pasidžiaugti tuo, kad pirmųjų Kosovo nepriklausomybės metų pabaigoje reikalai klojosi gana neblogai ir daug geriau nei daugelis baiminosi. Be to, norėčiau išreikšti savo džiaugsmą ir pasitenkinimą tuo, jog dėl daugelio žmonių geranoriškumo ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos meistriškumo EULEX misija galiausiai pradėjo veikti. Labai daug kas priklausys nuo šios EULEX misijos sėkmės, nes dešimt metų prieš paskelbiant Kosovo nepriklausomybę, Kosovas buvo protektoratas. Dabar svarbiausia, kad mes visi nukreiptumėme Kosovą brandumo link.

  Sylwester Chruszcz (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, dėl vienašališkai albanų bendruomenės priimto sprendimo Serbijos provincija Kosove buvo atskirta nuo Serbijos. Mano asmenine nuomone, šis žingsnis – tai precedento neturintis tarptautinės teisės pažeidimas. Be to, šis sprendimas, kaip parodė praeitų metų įvykiai Kaukaze, vėliau turėjo neigiamos įtakos.

Norėčiau Jums priminti, kad Jungtinės Tautos nepripažino Kosovo albanų priimto sprendimo. Tebegalioja Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1244. Dėl to norėčiau įspėti nepriimti jokių sprendimų kol Tarptautinis baudžiamasis teismas nepriims sprendimo šiuo klausimu. Tik tada žinosime tikrą teisinį provincijos, kuri, pagal tarptautinę teisę, tebėra neatsiejama Serbijos dalis, statusą.

Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į dramatišką padėtį, su kuria vis dar susiduria Serbijos bendruomenė pasiskelbusioje Kosovo Respublikoje. Leiskite atvirai pripažinti, jog tam tikrų Europos Sąjungos valstybių narių priimtas sprendimas pripažinti tą šalį buvo lemiama klaida. Tai gana paprasta. Kosovas priklauso Serbijai.

  Erik Meijer (GUE/NGL). – (NL) Kadangi Kosovas paskelbė savo nepriklausomybę beveik prieš metus, Europos Sąjungas nuomonė šiuo klausimu beviltiškai išsiskyrė. Graikija neapsisprendusi, o Ispanija, Rumunija, Slovakija ir Kipras nepritaria Kosovo nepriklausomybei dėl vidaus priežasčių. Bendras EULEX projektas, kuriuo Europos Sąjunga tikisi įgyti įtaką Kosove atrodo kaip priemonė, kuria siekiama tik paslėpti šį vidinį padalijimą.

EULEX gali būti naudinga Europos Sąjungai, bet ar tą galima pasakyti ir apie Kosovą? Kosovo žmonės labai nori greitai įstoti į Europos Sąjungą ir tapti lygiateise valstybe nare. Po beveik šimtmetį trukusio Serbijos pavergimo, jie, žinoma, nebenori dar vieno kišimosi iš išorės. Siekiant išvengti chaoso, toks projektas kaip EULEX kurį laiką, t. y. pirmus kelis 2008 m. mėnesius, tikriausiai galėtų būti naudingas. Tačiau, tas laikas jau praėjo. Vėlyvas EULEX atvykimas tikrai sudaro įspūdį, jog Europos Sąjunga norėtų paversti Kosovą protektoratu, kuriame būtų kariuomenė ir būtų jaučiama įtaka valdymui, kaip anksčiau buvo Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur tokia strategija nebuvo labai sėkminga.

Norint užtikrinti taikią ir harmoningą Kosovo ateitį, reikia įtraukti ne tik dabartinę vyriausybę ir valdymo organus. Svarbios jėgos – judėjimas už apsisprendimo teisę Vetëvendosje pietinėje dalyje, kuris laiko ES iniciatyvą beprasmišku kolonializmu, ir serbų atstovai savivaldybėse, esančiose šiaurinėje Ibar upės pusėje, kurie daro viską, ką gali, kad išlaikytų nuolatinį ryšį su Serbija. Neišgirdę šių neigiamų atsiliepimų apie EULEX, nepriimsime ilgalaikio sprendimo. Kosovo ateičiai naudingesni plačiai priimti vidaus kompromisai nei akivaizdus Europos Sąjungos jėgos demonstravimas.

  Patrick Louis (IND/DEM). – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, prieš dešimt metų NATO bombardavo Belgradą, neabejotinai, tam, kad atšvęstų savo penkioliktąsias metines ir dar kartą apibrėžtų savo kompetencijos sritį, kurią apriboja Vašingtono konvencija. Bombarduojama buvo pažeidžiant tarptautinę teisę, t. y. be išankstinio Jungtinių Tautų sutikimo.

Prieš metus Priština vienašališkai paskelbė Kosovo nepriklausomybę, akivaizdžiai pažeisdama Jugoslavijos Federacijos Respublikos, kurios suverenitetas, teritorinis vientisumas vis dėl to buvo dar kartą patvirtintas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1244, suverenitetą.

Šiandien Europos EULEX misija kartu su Jungtinių Tautų specialistais tikisi, kad Kosovas gali tapti valstybe, grindžiama teisinės valstybės principais. Jeigu padėtis nebūtų tokia baisi, būtų įdomu paklausti, kaip galima pasiekti tokių rezultatų, esant tokiai pradžiai.

Tuo tarpu mes prašome šios misijos užtikrinti, kad tautinės serbų mažumos būtų gerbiamos ir vertinamos jų protėvių žemėje. Mums tai atrodo gera pradžia dar kartą įkurti teisinę valstybę.

  Anna Ibrisagic (PPE-DE). – (SV) Gimiau Balkanuose. Devintojo dešimtmečio pabaigoje iš arti sekiau neramumus Kosove. Mačiau, kaip Slovėnija ir Kroatija tapo nepriklausomomis valstybėmis ir išgyveno karą 20-ojo amžiaus pradžioje. Pati išgyvenau karą Bosnijoje ir galiausiai išvykau iš šalies kaip pabėgėlė. Žinau, kad labai lengva pradėti karą, bet taip pat žinau ir tai, kad daug sunkiau įvesti taiką ir atkurti žmonių pasitikėjimą vienas kitu.

Kosovo padėtis dabar tokia, kad būsimosios to regiono kartos suvaidins lemiamą vaidmenį atkuriant pasitikėjimą tarp skirtingų etninių grupių būtent dėl šios problemos. Džiaugiuosi, kad Joost Lagendijk aiškiai išreiškė savo poziciją parodydamas ryžtą dėl to, kad turėtumėme pamiršti apie diskusijas apie Kosovo nepriklausomybę ir susijusius konfliktus.

Visą savo laiką ir energiją dabar turėtumėme skirti diskusijoms apie tai, kaip sustiprinsime lygias žmonių teises tam, kad jie gyventų taikiai, dirbtų ir sukurtų geresnę ateitį Kosove. Turime susitelkti į veiksmingą mažumų apsaugos ir ekonominės situacijos pagerinimą bei kovą su plačiai paplitusia korupcija ir organizuotu nusikalstamumu.

Padėti sustabdyti smurtą tarp etninių grupių turėtų būti kiekvieno Kosove gyvenančio asmens užduotis. Teismai turėtų užtikrinti, kad į karo nusikaltimus būtų atkreiptas dėmesys. Kai kurie Parlamento nariai apgailestauja dėl ES buvimo Kosove ir įsitraukimo į Kosovo problemas, bet tie iš mūsų, kurie išgyveno karus Balkanuose, apgailestauja dėl to, kad ES neįsitraukė į problemas dar labiau.

Vis dar reikia padaryti daug darbų ir tai užtruks, bet galiausiai visa tai vardan pasitikėjimo tarp žmonių atkūrimo, taigi būsimosios kartos turės galimybę mokytis, gyventi ir dirbti kartu taikiai, rodydami pagarbą vienas kito skirtumams. Tai – Europos idėjos esmė.

(Plojimai)

  Libor Rouček (PSE). – (CS) Norėčiau trumpai paminėti būtent Serbijos vaidmenį. Nepaisant sudėtingos padėties šalyje, Serbijos vyriausybė laikosi labai konstruktyvios ir atsakingos nuostatos EULEX misijos dislokacijos Kosove požiūriu. Be to, sutartyje su JT ji paspartino serbų tautybės vyresniojo policijos pareigūno skyrimą į pareigas Kosovo policijoje. Esu įsitikinęs, kad tik taip galima palaipsniui įtraukti Kosovo serbus ir kitokias tautines mažumas į Kosovo politinį, ekonominį ir socialinį gyvenimą. Dėl to taip pat norėčiau pakviesti Europos Sąjungos aukščiausiąjį atstovą užtikrinti, kad Kosovo valdžios institucijos skirs pakankamai dėmesio Mitrovicos regiono daugiašalei plėtrai. Aš, kaip ir Anna Ibrisagic manau, kad dabar saugumo ir ekonominei padėčiai Kosove bei šio regiono ekonominei plėtrai reikia skirti kur kas daugiau dėmesio nei anksčiau.

  Nicholson iš Winterbourne (ALDE). – Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti J. Lagendijkui, dėl kurio didelių politinių sugebėjimų buvo priimtas puikus nutarimas, kuriuo galime vadovautis.

Ypač esu jam dėkingas už 26 punktą, į kurį norėčiau atkreipti ministrės ir Komisijos dėmesį. Čia pastebime itin prastą 1 500 romų sveikatos būklę; dėl JT klaidingo įvertinimo jau devynerius metus šie žmonės gyvena šalia švino kasyklos. Aš visapusiškai sutinku su tuo, kad, kaip jau minėjo A. Vondra, tai greičiausiai nėra Europos Sąjungos misija. Tačiau dėkoju Komisijos komandai už tai, kad ji pradėjo nagrinėti šį klausimą vos tik jį iškėliau ir už tai, kad ji apsilankė vietoje ir pamatė, kokios žalos padarė švino kiekis. Šių žmonių kraujyje – siaubingas švino kiekis, jis patyrė neatstatomą žalą ir turi būti nedelsiant perkelti gyventi į kitą vietą ir gydomi.

A. Vondra, jūs pažadėjote, kad visapusiškai informuosite šį Parlamentą. Ar galėčiau jūsų, kaip posėdžio pirmininko paprašyti atidžiai atsižvelgti į šį reikalą ir pranešti man apie savo veiksmus?

  Alojzas Peterle (PPE-DE). – (SL) Nuoširdžiai sveikinu pranešėją ir šešėlinius pranešėjus su puikia ataskaita. Jos tikslas – padėti toliau stabilizuoti ir normalizuoti Kosovą.

Sėkmė Kosovo regione pastaraisiais metas sutvirtino mūsų viltis, kad Kosove gali kartu sugyventi keletas tautybių ir kultūrų. Tik įvykdžius šią sąlygą, Europos siekiai tiek dėl Kosovo bei viso Vakarų Balkanų regiono gali tapti realybe.

Mes padarėme pažangą ir nemažą, o dabar reikia daryti daugiau. Aš ypač sveikinu tai, kad savo pastangomis EULEX taip pat prisideda prie padėties Kosove normalizavimo. Sveikinu pastaruoju metu įkurtas Kosovo saugumo pajėgas ir tai, kad dalis serbų bendruomenės dirba Kosovo policijoje. Norėdami greičiau pasiekti pažangos, privalome dirbti politiniame, ekonominiame, saugumo ir kitokiuose frontuose bei skirti daug dėmesio tam, kas dedasi vietos lygmeniu, kur sambūvio klausimas itin opus. Turime remti projektus, stiprinančius tautybių sambūvį ir bendradarbiavimą. Dėl to sveikinu Europos Komisijos ketinimus naudotis visomis jos turimomis priemonėmis pažangai pasiekti. Būtent to Kosovui ir reikia.

  Richard Howitt (PSE). – Gerb. pirmininke, sveikinu šios dienos diskusijas ir nutarimą kaip naują žingsnį siekiant normalizuoti santykius tarp Europos Sąjungos ir Kosovo praėjus metams po nepriklausomybės paskalbimo.

Svarbu pabrėžti, kad tie, kurie, kaip G. Van Orden ir Didžiosios Britanijos konservatorių atstovas Ch. Tannock prieštarauja tokiems veiksmams, pasirodo, klysta, nes šiuo metu 54 šalys (įskaitant 22 ES valstybes nares) yra pasirengusios teisiškai pripažinti šį regioną, o su Serbijos pritarimu jame dislokuota ES teisės normų misija. Iš tiesų, mes visą laiką ginčijomės dėl to, ar Kosovo problemos sprendimas padės Serbijos siekiams ES požiūriu, o šiandien mes kartojame, kad norime, jog jiems pasisektų.

Vakar ES teisingumo misijoje pradėtas pirmas karo nusikaltimų teismo procesas Kosove. Šiandien Jos Didenybė Britanijos Karalienė Anne lankosi neįgalių vaikų mokykloje Gjilane, Kosove. Abu šie faktai rodo, kad Europa yra pasišventusi niekuomet nepamiršti praeityje įvykusios neteisybės, bet šiandien dirbti siekiant sukurti geresnę ateitį visiems.

  Ria Oomen-Ruijten (PPE-DE). – (NL) Visų pirma norėčiau pasveikinti J. Lagendijką su šiuo labai sklandžiu nutarimu ir pasinaudoti proga padėkoti D. Pack, nes ji ir jos delegacija atliko nemažai darbo šioje srityje.

ES uždaviniai aiškūs: Kosovas neturi tapti juodąja skyle. Už tai visų pirma yra atsakingos Kosovo valdžios institucijos. Gyventojai turi pasitikėti ne tik vyriausybe, bet ir teisine sistema. Korupcija ir nusikalstamumas griauna valstybę. Visapusiškai dalyvauti turėtų ir moterys bei mažumos.

Mano nuomone, atsakomybę turėtų prisiimti ir kaimyninės šalys, ypač Serbijos valdžios institucijos. Tame regione visi yra suinteresuoti konstruktyviu dialogu ir regioniniu bendradarbiavimu.

Europos Sąjunga taip pat yra atsakinga. Parengdama EULEX Europos Sąjunga nustatė sau aukštus siekius. Gerai, kad pagaliau pradėta realiai dirbti. Ateinantys dveji metai parodys, ar EULEX iš tiesų turės kokio nors ilgalaikio poveikio. Labai tikiuosi, kad taip.

Stabilumas, taika ir teisės normų raida Kosove – svarbiausi dalykai Kosovo gyventojams ir tautinėms mažumoms, tačiau tuo taip pat suinteresuota ir Europos Sąjunga. Paramos veiksmingumo reikšmė šiuo požiūriu yra milžiniška. Kartu su D. Pack neseniai lankėmės Kosove. Paramos netrūksta, tačiau ji galėtų būti geriau ir veiksmingiau koordinuojama.

  Adrian Severin (PSE). – Gerb. pirmininke, kiek šalių turi pripažinti valstybę, kad ji taptų nepriklausoma? Tai – ne klausimas, nes pripažinimo kokybė svarbesnė nei pripažinusių šalių skaičius. Apsisprendimo teisės deklaracija nebūtinai baigiasi nepriklausomybe, jei atitinkamos šalies nepripažįsta tie, kurių požiūriu tokia teisė deklaruojama.

Šalis iš tiesų netampa nepriklausoma, kol Jungtinių Tautų saugumo taryba to nepripažįsta. Be to, valstybė nėra nepriklausoma, jei ji negali suteikti visoms joje gyvenančioms bendruomenėms teisingų galimybių organiškai integruotis į pilietinę ir daugiakultūrę visuomenę ir jei nesugeba pati savęs išlaikyti ir valdyti.

Dėl to žlugo Athisaario planas. Prašyti atstatyti pirmiau buvusią padėtį – taip pat ne sprendimas, nes būtina judėti į priekį. Dėl to Europos Sąjunga ir Jungtinių Tautų saugumo tarybos nuolatiniai nariai privalo surengti tarptautinę konferenciją, kurios tikslas – rasti tvarų sprendimą, kaip užtikrinti demokratijos saugumą, pasiekti geostrateginę pusiausvyrą ir socialinį ekonominį stabilumą Vakarų Balkanuose. Šiomis aplinkybėmis reikėtų vėl pradėti kalbėti apie Kosovo tarptautinį teisinį pripažinimą, o pačiam regionui turėtų būti parengtas aiškus integracijos į ES planas.

Deja, J. Lagendijko ataskaitoje tokie dalykai nenagrinėjami ir dėl to nenumatomas realus kelias į ateitį. Todėl Rumunijos socialdemokratai bus priversti balsuoti prieš šią ataskaitą.

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE) . – (RO) Vadovaujantis tarptautinės teisės nuostatomis ir atsižvelgiant į JT saugumo tarybos 1999 m. nutarimą Nr. 1244, Kosovas negali būti traktuojamas kaip valstybė. Kosovo vienašališkai paskelbtos nepriklausomybės nėra pripažinusios penkios ES valstybės narės. Tačiau Kosovas – tikrovės dalis, todėl turime spręsti jo klausimą.

Stabilumas Vakarų Balkanuose, regione, turinčiame labai daug galimybių artimiausioje ateityje įstoti į ES – svarbiausias dalykas. Todėl ES privalo atlikti pagrindinį vaidmenį kontroliuojant šioje teritorijoje esančią nestabilią padėtį. EULEX misija, kuri jau yra pasiekusi savo pradinius veiklos pajėgumus – svarbus pirmasis žingsnis šia kryptimi, nes parama ir koordinavimas būtini siekiant užtikrinti, visų pirma, bendradarbiavimui tarp tautų tinkamą aplinką ir galimybę grįžti prie normalaus gyvenimo.

Būtina užtikrinti visų Kosovo mažumų, įskaitant serbų apsaugą. Siekiant išvengti chaoso ir užtikrinti stabilią plėtrą, reikia stiprinti institucijas. Būtina grąžinti turtą ir užtikrinti pabėgėlių teisę grįžti į namus. ES finansinės priemonės, ypač paramos rengiantis įstoti į Sąjungą priemonė turi būti naudojamos siekiant skatinti socialinę ir ekonominę plėtrą, didinti skaidrumui ir skatinti tautinių mažumų susitaikymo procesą. Kosovo jokiais būdais negalima atskirti nuo Europos procesų. Jis privalo turėti Europos perspektyvą kaip regionas. Kiekviename regione turime taikyti tokius pačius standartus. Tai, ko prašoma iš kitų šio regiono šalių, turi būti taikoma ir Serbijai su Kosovu.

Europos Sąjunga privalo reikalauti atnaujinti dialogą tarp Prištinos ir Belgrado. Mano manymu, šiuo metu priimtas nutarimas neatspindi visų Europos Sąjungos 27 valstybių narių pozicijų Kosovo atžvilgiu. Būtent todėl Rumunijos PPE-DE frakcijos delegacija, neskaitant iš Vengrijos kilusių EP narių, ketina balsuoti prieš šį nutarimą.

  Csaba Sógor (PPE-DE). – (HU) Serbiją reikėjo subombarduoti tam, kad ji suprastų, jog mažumų teises reikia gerbti. Tai buvo griežta pamoka. Užuot suteikus Kosovui autonomiją, jai teko pripažinti Kosovo nepriklausomybę. Kosovas – tarytum perspėjimas ir ES valstybėms narėms. Kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad jos teritorijoje gyvenančios tradicinės tautinės mažumos gali gyventi saugiai ir jaustis kaip namie. Patenkintos mažumos – tvirčiausias kiekvienos šalies saugumo, suverenumo ir ekonominės plėtros pagrindas. 2008 m. vasario 17 d. dalyvavau oficialiose iškilmėse Prištinoje Kosovo nepriklausomybės proga. Tikiuosi, kad sugebėjau užtikrinti, jog Kosovo teritorijoje yra paisoma serbų mažumų kultūrinės ir teritorinės autonomijos. Kosovo albanams buvo suteikta galimybė pasinaudoti europietišku sprendimu. Serbija turi dar vieną galimybę: Vojvodiną. ES valstybės narės taip pat gali stengtis suteikti kultūrinę arba teritorinę autonomiją jų teritorijoje gyvenančioms tautinėms mažumoms. Būtų nemalonu, jei šiuo požiūriu kai kurios ES valstybės narės atsiliktų nuo Kosovo ir Serbijos.

  Victor Boştinaru (PSE). – (RO) Kaip Europos Parlamento ir Pietryčių Europos delegacijos narys, kalbant apie mūsų bendrąsias vertybes, kurias didžiuodamiesi vadiname „europinėmis“, tikiuosi išgirsti, kad Europos Parlamentas ir Europos Komisija naudojasi visomis savo galiomis ir įgaliojimais, kad Kosovo politinės partijos taptų atviros daugiataučiam atstovavimui ir kad bet kokia būsima pažanga santykiuose tarp Kosovo ir Europos Sąjungos priklauso nuo tokios plėtros.

Tikiuosi, kad šioje ataskaitoje mums bus pasakyta, kad modelis, kurį ES ketina sukurti Kosove už Europos mokesčių mokėtojų pinigus tikrai pritaikytas skirtingos tautoms, kultūroms, religijoms ir nėra pagrįstas segregacija. Pokalbiuose su Kosovo parlamento nariais jie mums pasakojo, kad šiuo metu tokį modelį įgyvendinti neįmanoma.

Norėčiau baigti tokiu klausimu: jei tokio modelio negalima pritaikyti Kosovui ir jeigu Europos vertybėms nėra vietos Kosove, kokį modelį gali įgyvendinti Europos Komisija?

  Gisela Kallenbach (Verts/ALE). – (DE) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti J. Lagendijkui bei Užsienio reikalų komitetui už tai, kad šiuo nutarimu ir šiomis diskusijomis jie užtikrino, kad Kosovo tema nedings ir mūsų darbotvarkės. Mano nuomone, Kosovo gyventojai to tikrai nusipelnė po to, kai devintajame dešimtmetyje žlugo Europos Sąjungos pastangos šiame regione.

Esame jiems skolingi – skolingi Kosovo ir viso regiono gyventojams pakankamai intensyvią pagalbą jų kelyje į ES. Šiuo požiūriu pagrindinis prioritetas – sukurti sąlygas spartesnei ekonomikos plėtrai, nes kitaip galimi socialiniai neramumai.

Norėčiau paprašyti Komisijos pasinaudoti savo įtaka ir užtikrinti, kad CEFTA susitarimas bus įgyvendintas visų jį pasirašiusių valstybių narių. Dar norėčiau paprašyti Tarybos užtikrinti, kad valstybės narės prieglaudos ieškančių asmenų priverstinės repatriacijos klausimą traktuotų korektiškai.

  Alexandru Nazare (PPE-DE) . – (RO) EULEX – didžiausia pilietinė operacija, kuri kada nors buvo pradėta įgyvendinti pagal Europos saugumo ir gynybos politiką. Norėčiau pabrėžti, kad tarptautiniame kontingente, kurį sudaro geri 1 900 pareigūnų tarnauja ir 200 karo ir paprastųjų policininkų ir Rumunijos. Taigi Rumunija dalyvauja EULEX, nes Bukarešto pareiga – remti savo partnerius Europos Sąjungoje, net jeigu jis ne visuomet pritaria daugumos priimtiems sprendimams.

Rumunija nėra pripažinusi Kosovo valstybės nepriklausomybės – viena to priežasčių yra tai, kad ji nenori įteisinti bet kokių separatistinių neramumų. Priimtinesnė esamos padėties alternatyva būtų derybų tarp Belgrado ir Prštinos keliu priimtas sprendimas, galbūt konfederacijos pobūdžio. Tačiau esamomis aplinkybėmis svarbu, kad Europos Sąjunga sėkmingai įgyvendintų savo misiją. Tačiau būtina vengti situacijų, kai ES dalyvavimas būtų ištęstas iki neapibrėžto laiko. Kosovas neturėtų tapti Europos Sąjungos protektoratu, jam tiesiog reikia pagalbos tvarkyti savo reikalus.

Šis aspektas svarbus tiek Kosovui, tiek Europos Sąjungai, ypač atsižvelgiant į esamą ekonominę krizę ir mūsų turimus ribotus išteklius.

PIRMININKAVO: LUIGI COCILOVO
Pirmininko pavaduotojas

  Călin Cătălin Chiriţă (PPE-DE) . – (RO) Sutinku su dauguma dalykų, išsakytų Parlamente, tačiau problema yra kur kas sudėtingesnė. Rumunija teisi sakydama, kad Kosovo vienašališko nepriklausomybės paskelbimo teisinis pagrindas yra labai abejotinas, nes pagal tarptautinę teisę mažumos neturi nei kolektyvinių teisių, nei savarankiško apsisprendimo ir atsiskyrimo teisės. Norėčiau pabrėžti tai, kad etninių mažumų atstovai teisių turi.

Kosovo atsiskyrimas ir tai, kad jo valstybingumą pripažino kitos šalys sukūrė pavojingą precedentą, kuriuo vos po keleto mėnesių pasinaudojo Rusija, vienašališkai pripažindama Pietų Osetijos ir Abchazijos separatistinių regionų nepriklausomybę. Abiem šiais atvejais Prezidentas V. Putinas aiškiai rėmėsi Kosovo modeliu. Separatistų judėjimai tokiuose regionuose, kaip Kašmyras, Kalnų Karabachas, Padnestrėje, Kryme, Šiaurės Kipre ir kituose nedelsdami pareiškė, kad šie regionai turi teisę reikalauti nepriklausomybės lygiai taip pat kaip Kosovas.

Manau, kad ateityje Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turės nuosekliai remti visų šalių teritorinio vientisumo principą ir aktyviai neskatinti separatistinių tendencijų. Europos Sąjungas privalo dėti ypatingas pastangas siekdama išlaikyti stabilumą visame Vakarų Balkanų regione ir suteikti pagrindo jo europinėms perspektyvoms.

  Miloš Koterec (PSE). – (SK) Kosovas egzistuoja kaip faktas, kurį kai kas pripažino, o kai kas – ne. Net jeigu didžioji dalis valstybių narių yra palankiai nusiteikusios jo nepriklausomybės atžvilgiu arba ją yra pripažinusios, penkios valstybės narės, jau nekalbant apie JT saugumo tarybą, to nėra padariusios.

Jei norime, kad nutarimas turėtų įtakos Europos Sąjungos užsienio politikai, jis privalo turėti vienijantį poveikį. Jei parodysime, kad mūsų bendroji užsienio politika primesta daugumos, tiek Taryboje arba Europos Parlamente, tai turės neigiamos įtakos Sąjungos vienybei. Paieškokime vieningo sprendimo ir nesistenkime primesti sprendimų, kurie geriausiu atveju yra neaiškūs arba net klaidinantys, o jų tekstas parengtas nerūpestingai.

  Charles Tannock (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, tai, kad šalys skuba pripažinti Kosovą, mano nuomone, suprasti sunku. Reikėjo išspręsti gausybę senesnių ginčų, kurie buvo vertesni ES pastangų: pvz., padėtį Kašmyre arba Taivanyje, arba net Afrikos iškyšulyje esančiame Somalilande.

Kosovo nepriklausomybės deklaracija atskleidė valstybių narių pasidalijimą. Kosovas tikrai negali tapti Europos Sąjungos arba Jungtinių Tautų dalimi, kol kai kurios valstybės narės nepripažįsta jo suvereniteto. Be to, Kosovo precedentas sukėlė Rusijos pasipiktinimą ir lėmė, kad ši šalis praėjusių metų vasarą pripažino Gruzijos regionų Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę.

Žinoma, įvairių buvusios Jugoslavijos dalių gyventojai turi teisę gyventi taikiai ir gerai. Mes, Europos Sąjungos nariai turime moralinę pareigą padėti, tačiau tokia parama neturėtų būti begalinė. Privalome išvysti realių pokyčių Kosove, tikrų pastangų kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir prekyba žmonėmis bei tinkamą mažumų, tokių, kaip serbai, apsauga ir lygybę.

Komisija ir Taryba privalo būti budrios ir reikalauti apčiuopiamos pažangos.

  Ingeborga Gräßle (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Biudžeto kontrolės komitetas leidžia sau tarti keletą žodžių apie aukšto lygio užsienio politiką. Esame nustatę, kad Kosove, trečiojoje valstybėje, gaunančioje didžiąją Europos Sąjungos paramos dalį yra itin didelį nerimą keliančių korupcijos atvejų, turinčių rimtų padarinių mūsų biudžeto apibrėžtumui ir Bendrijos interesams.

Gauta Jungtinių Tautų specialiosios paskirties komandos, Komisijos biuro kovai su klastojimu ir „Guarda di Finanza“ galutinė ataskaita. Ši galutinė ataskaita dar nėra įgyvendinta. Ji įsigaliojo 2008 m. birželio mėn. pabaigoje ir atskleidžia rimtus korupcijos naudojant ES lėšas atvejus. Laukiame paaiškinimo.

Ši galutinė ataskaita iš tikrųjų yra galutinė. Tolesnio darbo nebus. Šiuo metu sprendžiant šį klausimą mūsų interesams nėra atstovaujama. Dėl to norėčiau kreiptis į Komisiją su prašymu pagaliau paskirti atstovą. Vien EULEX to nepadarys. Be to, prieštarauju tam, kad mes vis sugalvojame priežasčių šios valstybės neapibrėžtam statusui pateisinti.

  Alexandr Vondra, Tarybos pirmininkas. − Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti jums už tai, kad pradėjote šį svarstymą. Manau, tai buvo teisingas žingsnis pasinaudoti artėjančia Kosovo nepriklausomybės deklaracijos pirmųjų metinių sukakties proga. Manau, tai padaryta laiku, ypač turint omenyje esamą ekonominę krizę, nes egzistuoja pavojus, kad šis klausimas kokiu nors būdu dings iš mūsų akiračio, nors privalome baigti šį darbą: ne tik Kosove, bet ir platesnėje Vakarų Balkanų teritorijoje. Manau, tai, ką daugelis jūsų – pvz., Hannes Swoboda ir kiti esate pasakę nusipelno daug dėmesio. Mano nuomone, Tarybos pozicija lygiai tokia pati.

Mūsų laukia daugybė iššūkių. Norėčiau pabrėžti tris svarbiausias mūsų politikos Kosovo požiūriu kryptis. Pirmoji – Kosovo nedalumas ir stabilumas. Antroji – visų šio regiono mažumų decentralizavimas ir lygios galimybės. Trečioji ir turbūt pati svarbiausia bei sudėtingiausia – Kosovo dalyvavimas regiono ir Europos gyvenime: regioninis bendradarbiavimas Vakarų Balkanuose. Akivaizdų, kad vieną dieną teks priartinti Kosovą prie stabilizacijos ir susijungimo proceso, tačiau reikia dar daug ką padaryti ir niekam ne paslaptis, kad sprendžiant kai kuriuos klausimus Tarybai sutarti bus sunku.

Manau, mūsų tikslas turėtų būti sutelkti pagrindinį dėmesį į ateitį, o ne į praeitį ir tikrai vertinu pasisakymus žmonių, kurie tai padarė. Žinoma, dialogas su Serbija dėl neišspręstų praktinių klausimų turi būti skaidrus ir intensyvus, bet mano manymu, turėtume vadovautis realizmo principu.

Ekonominė padėtis ir jos gerinimas labai svarbu siekiant stabilumo, todėl Kosovo išteklių veiksmingas valdymas ir mobilizavimas čia – būtina sąlyga, lygiai kaip ir tarptautinių išteklių tvirtas administravimas ir mobilizavimas. Be to, svarbi darbo dalis yra ir kova su korupcija bei privatizacijos proceso skaidrumas.

Manau, kad Parlamento parama EULEX čia yra labai svarbu. Norėčiau pasveikinti Joostą Lagendijką už atliktą darbą. Skaitydamas tekstą, neturėjau jokių nusiskundimų dėl jo, nors pats turbūt būčiau buvęs kiek atsargesnis: visi žinome apie ekonominę padėtį ir energijos trūkumą tiek Kosove, tiek visame Balkanų regione. Lignitas ir elektros energijos gamyba – viena ir negausių galimybių sukurti tvarią ekonomiką ir integruoti ją regione. Taip, aplinkos apsaugos dalykai svarbūs, tačiau ne mažiau svarbus yra ir būsimas ekonomikos stabilumas.

Kai kas minėjo romų šeimų padėtį Trebcos kasyklose. Apie tai visi esame girdėję ir jūs greičiausiai žinote, kad Komisija dirba šiuo klausimu. Gruodžio mėn. šioje srityje apsilankė Pierre Morelio vadovaujama delegacija, pasisiūliusi susitikti su romų stovyklos Trebcoje vadovais. Lengvo sprendimo nėra. Žinome, kad jiems pasiūlyta keltis iš šios srities, tačiau šiuo metu jie tam nepasirengę. Tiesą sakant, jie atsisako tai daryti, taigi šiuo požiūriu dar reikės daug ką nuveikti. Manau, kitą savaitę vyksiantis susitikimas su Pieteriu Feithu, kuris taip pat dalyvauja sprendžiant šį klausimą, bus proga papildomai aptarti šį dalyką.

Dar kartą labai jums dėkoju. Manau, buvo labai produktyvi diskusija ir tikiuosi, kad Parlamentas ir toliau rems visas mūsų pastangas Kosove bei šiame regione.

  Meglena Kuneva, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, Komisija sveikina J. Lagendijką ir jo nutarimą: jis numato tolesnį dalyvavimą Kosove besitęsiančiame šio regiono priartinimo prie Europos procese.

Komisija sukūrusį veiksmingą būdą bendradarbiauti su visais Kosove dirbančiomis šalimis, įskaitant EULEX ir ES ypatingąjį atstovą. Tęsime tokį bendradarbiavimą. Tai – vienintelis būdas, kad mūsų darbas Kosove atneštų vaisių. Kol kas geras bendradarbiavimas pasirodė esąs svarbiausias dalykas, kurio reikia norint užtikrinti taiką šiame regione.

Komisija finansavo 7 mln. EUR vertės teisės normų projektą, įskaitant jo 1 mln. EUR vertės sudedamąją dalį, skirtą kovai su korupcija. Kalbant konkrečiau, 2008 m. gruodžio mėn. mes pateikėme išsamius ir visapusiškus atsakymus į visus žodžiu ir raštu iškeltus klausimus Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkui H. Böschui. Atsakėme į klausimus, susijusius su ES finansavimu ir tuo, kaip jis yra valdomas Kosove. Be to, atsakymuose informavome valstybes nares apie Komisijos sukurtas ir naudojamas finansinio valdymo ir kontrolės sistemas.

Po to negavome daugiau jokių prašymų suteikti informacijos. Galėtume pateikti valstybėms narėms Biudžeto kontrolės komitetui siųstos medžiagos nuorašus, jei jas tai domintų.

Norėčiau sugrįžti prie G. Kallenbach pastabos dėl Centrinės Europos laisvosios prekybos sutartis (angl. Central European Free Trade Agreement, CEFTA). Tikimės, kad Serbijos ir Kosovo santykių atšilimas gali sudaryti galimybę Kosovui tapti CEFTA nariu. Komisija stengsis tai paskatinti.

Nutarime pabrėžta daugybė svarbių dalykų, pvz., Kosovo kultūros paveldo išsaugojimas, viešojo administravimo pajėgumų gerinimas, didesnis visų Kosovo bendruomenių integravimas, daugiataučio švietimo būtinybė ir romų šeimų vargai švinu užterštose pabėgėlių stovyklose šiaurinėje regiono dalyje. Komisija planuoja spręsti šiuos klausimus naudodamasi esamomis priemonėmis ir bendradarbiaudama su kitais donorais.

Savo Kosovo tyrimą išleisime šį rudenį kaip mūsų plėtros paketo dalį. Esu įsitikinusi, kad jame bus gausybė minčių, kaip užtikrinti tai, kad Kosovas neprarastų europietiškų perspektyvų, kuriomis jis dalijasi su visu Vakarų Balkanų regionu.

  Pirmininkas. − Gavau vieną siūlymą priimti nutarimą⁽¹⁾vadovaujantis Tvarkos taisyklių 103(2) taisykle.

Ši diskusija baigta.

Balsavimas vyks ketvirtadienį, 2009 m. vasario 5 d.

(1) Žr. protokolą.