Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2009 m. vasario 5 d. - Strasbūras

6. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

– Pranešimas: Constantin Dumitriu (A6-0004/2009)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, man buvo malonu remti pranešimą, kuris leis supaprastinti administravimą ir teisės sistemą, gerins Europos ir trečiųjų šalių vartotojų savimonę maisto kokybės ir maistinės vertės požiūriu, taip pat suteiks vartotojams aiškumo dėl saugių gamybos metodų taikymo. Nesutikau dėl pirmenybės teikimo alyvuogių aliejaus ar alyvuogių sektoriui ir tikiu, kad Komisija į konkrečias programas taip pat įtrauks ir vyno sektorių, kad būtų gerinama visuomenės savimonė aukštos kokybės vynų, gaminamų įvairiuose Europos Sąjungos regionuose, srityje.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, noriu tik pasakyti, kad rėmiau šį pranešimą. Man buvo įdomu diskusijoje išgirsti, kad Komisija patvirtino 70 proc. bendrojo finansavimo dalį vaisių vartojimo mokyklose skatinimo sistemai ir ši dalis bus labai svarbi taikant šią sistemą, todėl aš aiškiai jai pritariu.

– Pranešimas: Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf (A6-0407/2008)

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, leiskite dar kartą padėkoti už tai, kad suteikėte man žodį. Rėmiau šį pranešimą, nes jame tinkamai parodyta, kad mums reikėtų reglamento, saugančio ūkininkų interesus ir jiems pašarus gaminančių įmonių interesus. Manau, kad dabar mums reikia bendrauti su suinteresuotomis šalimis ir sužinoti jų, kaip pašarų gamintojų arba kaip gyvūnų pašarų vartotojų, nuomonę, nes vien turėti šį parengtą reglamentą nepakaks, jei nebus tinkamo visų suinteresuotųjų šalių bendravimo.

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, pritariau pranešimui dėl pašarų teikimo į rinką ir naudojimo, nes jis atstovauja ūkininkų ir gamintojų interesams, taip pat ūkiuose auginamų gyvūnų sveikatos apsaugos interesams ir tų, kurie vėliau vartos mėsą, t. y. žmonių, sveikatos apsaugos interesams.

Aiškus pašarų sudedamųjų dalių apibrėžimas ir Bendrijos pašarų priedų registras leis ūkininkams lengviau priimti atsakingus sprendimus dėl tinkamos rūšies pašarų pasirinkimo. Tai žingsnis tinkama linkme. Vis dėlto aš leisiu sau atkreipti dėmesį, kad gamintojų prekybos paslapčių apsauga negali pateisinti svarbios informacijos trūkumo ir negali tapti tokių įvykių, kaip galvijų kempinligės epidemijos arba dioksinų atsiradimas pašaruose, priežastimi.

– Pranešimas: Jürgen Schröder (A6-0513/2008)

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, 2007 m. lapkričio mėn. lankiausi Ugandoje, ketindamas susitikti su vietos verslininkais ir vietos NVO. Mums dulkėtu keliu išvykstant iš Kampalos vairuotojas atkreipė mano dėmesį į keletą prekystalių, parduodančių išankstinio mokėjimo telefono korteles. Jis atsigręžė į mane ir tarė: „Tos telefoninio ryšio bendrovės, tos privačios bendrovės, traukdamos šios šalies žmones iš skurdo, padarė daugiau nei bet kuri iš jūsų baltųjų, Vakarų NVO“. Tuo metu pamaniau, kad taip galvoti truputį neteisinga, tačiau tai tik sustiprino įspūdį, kad tiek daug verslininkų yra nusistatę prieš Europos Sąjungos politiką.

Iš tikrųjų daugelio nepasiturinčių šalių verslininkai man sakė, kad mano, kad mūsų pagalbos programos ir mūsų NVO iš tiesų siekia, kad jie taptų neturtingi. Aš vis dar galvoju, kad tai truputį neteisinga, bet tai rodo faktą, kad turime parodyti, kad remiame besivystančių šalių verslininkus, ir kad geriausia tai daryti pasaulio mastu skatinant atviras rinkas.

  Nirj Deva (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, man malonu pareikšti paramą puikiam J. Schröderio pranešimui šiuo klausimu. Ekonominės partnerytės susitarimai yra svarbi plėtros priemonė. Būtent prekyba, o ne pagalba leis išbristi nepasiturinčioms šalims iš skurdo.

Dabar gyvename pasaulinės ekonomikos recesijos sąlygomis, kai iš išsivysčiusio pasaulio, ypač iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tikiuosi, kad ne iš Europos Sąjungos pusės, atsirita protekcionizmo banga. Jei kursime protekcionistinę aplinką, tai skurdą mažinančios prekybos, ne pagalbos klausimas, bus nublokštas į šalį ir išmestas laukan. Nenorime, kad su mumis norinčias prekiauti besivystančias šalis sustabdytų savanaudiški tikslai, kuriais siekiame apsaugoti savo rinkas. Ilgalaikėje perspektyvoje mūsų ekonomikai tai reikštų nelaimę.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Kosovas (B6-0063/2009)

  Philip Claeys (NI). - (NL) Balsavau prieš rezoliuciją dėl Kosovo dėl dviejų priežasčių. Visų pirma joje yra pastraipa, kurioje nurodoma, kad valstybės narės, dar nepripažinusios Kosovo nepriklausomybės, vis dar turi tai padaryti. Taip, tokio pobūdžio pastraipa pažeidžia subsidiarumo principą. Valstybės narės turi pačios nuspręsti ir joms nereikia jokio išorinio Europos Komisijos, Tarybos ar Parlamento spaudimo.

Antroji priežastis, dėl kurios balsavau prieš rezoliuciją, yra susijusi su pastraipa, kurioje nurodyta, kad Kosovas ir visas regionas iš tikrųjų turi turėti aiškią narystės ES perspektyvą. Mano požiūriu, neteisinga, kad Parlamentas duoda tokius pažadus. Kaip rodo dabartinė padėtis, yra daug problemų, susijusių su ES plėtra ir su naujųjų valstybių narių skaičiumi, ir būtų visiškai neteisinga tokioms šalims kaip Kosovas šiuo metu dalyti pažadus, kad jos tam tikrame etape galės prisijungti prie Europos Sąjungos.

  Daniel Hannan (NI). – Gerb. pirmininke, iš kur atsiranda manija išsaugoti daugiatautes valstybes neatsižvelgiant į jų gyventojų norus?

Kosovas turėjo neginčijamą apsisprendimo teisę: ji buvo išreikšta referendume, kuriame dalyvavo ir balsavo daugiau nei 90 proc. gyventojų. Vis dėlto remiantis šia logika, be abejonės, tokią teisę turi ir serbų kilmės Kosovo gyventojai, kurie gyvena susitelkę netoli sienos su Serbija. Kodėl jiems taip pat neleidus mėgautis savivalda? Mes tai darome de facto, taigi kodėl nedarome to de jure?

Atsakymas: todėl, kad veikiau Kosovą išsaugotume kaip Europos protektoratą, kaip satrapiją, kokia jis buvo otomanų laikais. Mes privertėme juos įsigyti mūsų dvylikos žvaigždžių tipo vėliavą ir mūsų himno variantą. Turime Kosovo parlamentą ir institucijas, privalančias paklusti viršesniems paskirtojo Europos komisaro sprendimams.

Turėtume leisti Kosovo gyventojams rengti referendumus dėl padalijimo, jei jie to nori, ir dėl apsisprendimo etniniu pagrindu ir taip pat turėtume suteikti tą pačią teisę Europos Sąjungos tautoms. Pactio Olisipiensis Censenda Est!

– Pranešimas: Corien Wortmann-Kool (A6-0021/2009)

  Kathy Sinnott (IND/DEM). – Gerb. pirmininke, Kinija kaip ir Taivanas yra labai svarbi Europos Sąjungos prekybos partnerė. Norėjau atkreipti dėmesį į labai teigiamą procesą, vykstantį Užsienio reikalų komitete. Buvo balsuojama už nuomonę, pagal kurią Kinija raginama gerbti moterų ir vaikų teises nutraukiant priverstinių abortų ir priverstinės sterilizacijos praktiką. Kinija taip pat raginama nutraukti politinį persekiojimą ir žmogaus teisių pažeidinėjimą.

Manau, kad tai atveria problemą, kad prekybos negalime atskirti nuo kitų veiksnių. Į tai atkreipiau dėmesį Gazoje kalbėdamas apie mūsų prekybą su Izraeliu – jei nekelsime viešumon žmogaus teisių pažeidimų klausimo, gali kilti pavojus, kad pinigus naudojame žmogaus teisių pažeidimams skatinti. Taigi noriu pasveikinti Užsienio reikalų komitetą, kad jis pastebėjo Kinijos vieno vaiko politikos priverstinį pobūdį ir perkėlė šią problemą į prekybos klausimo plotmę.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, 2001 m. įstojusi į PPO Kinija gavo didelės naudos. Kinijai atvėrėme savo rinkas, tačiau ji nesilaiko reikalavimų ir sąlygų, kurias pasirašydama įsipareigojo vykdyti, ir mes iš esmės su tuo tyliai taikstėmės daugelį metų. Labai pritariu strateginių partnerysčių su pagrindiniais ekonomikos veikėjais kūrimui. Vis dėlto strateginė partnerystė privalo būti grindžiama Kinijos įsipareigojimais gerbti žmogaus teises, kadangi mums reikia partnerysčių su tomis šalimis, kurios yra demokratinės, o ne totalitarinės. Mes iš naujųjų valstybių narių per daug gerai pažįstame totalitarizmą.

  Philip Claeys (NI). - (NL) Balsavau už Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos pateiktą pakeitimą, kadangi jame bent jau atsižvelgiama į tai, kad Taivanas yra svarbus subjektas verslo požiūriu, ir remiamas Taivano dalyvavimas svarbiose tarptautinėse organizacijose stebėtojo teisėmis. Šiuo atžvilgiu pakeitimas yra vis dar per daug ribojantis. Kadangi Taivanas yra demokratinė šalis, kuri de facto turi nacionalinę nepriklausomybę, tai iš tikrųjų gėda, kad įvairiose tarptautinėse organizacijose Taivanas nėra pripažįstamas kaip visavertė valstybė narė. Pakeitimas nurodo Taivano dalyvavimą šiose institucijose stebėtojo teisėmis. Ką gi, aš manau, kad Taivanui turėtų būti suteikta galimybė jose dalyvauti kaip visaverčiam nariui.

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, labai dėkoju, kad suteikėte šią progą paaiškinti dėl mano balsavimo dėl ES ir Kinijos pranešimo. Apskritai tai labai subalansuotas pranešimas ir man labai malonu, kad pranešėja iš esmės sugebėjo išnagrinėti klausimą, kuris buvo labiau susijęs su prekyba, ir nesutelkė dėmesio į kitus klausimus, nors, mano žiniomis, keletas kolegų norėjo, kad ji sutelktų dėmesį ir į tuos klausimus.

Vis dėlto šiame pranešime didelį susirūpinimą man sukėlė nuoroda į prekybos apsaugos priemones. Turime pripažinti, kad mano šalies – Didžiosios Britanijos – ir daugelio kitų Europos Sąjungos šalių vartotojai turėjo naudos iš atviros prekybos su Kinija. Tam tikru metu ji mums padėjo kovoti su tokiais pavojais kaip infliacija. Vis dėlto nekonkurencingų ES gamintojų, kurie iš to turi naudos, apsauga kitų dalyvių sąskaita yra tai, ką turime vertinti atsargiai. Turime įsitikinti, kad užtikriname tinkamą pusiausvyrą ir neignoruojame prekybos su Kinija naudos vartotojams, bendrovėms, turinčioms pasaulines tiekimo grandines, ir mažmeninės prekybos sektoriui. Apskritai prekybą su Kinija reikia palaikyti. Galbūt tai leistų spręsti kitas problemas, pavyzdžiui, klausimus, susijusius su geresniu žmogaus teisių užtikrinimu ir darbo santykiais.

  Nirj Deva (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, Kinija yra viena svarbiausių mūsų prekybos partnerių. Joje taip pat gyvena ketvirtadalis pasaulio gyventojų.

Daugelį metų elgėmės su Kinija kaip su mažu vaiku, kurį reikia barti ir įtikinėti, lyg mes būtume aukštesnė institucija. Neturėtume užmiršti, kad Kinijos istorija yra tūkstančiais metų ilgesnė už mūsų istoriją. Kinija išsaugojo savo kultūros tradicijas ir vertybes.

Norime, kad Kinija būtų tarptautinės bendruomenės dalis, tačiau ji yra labai svarbi ES prekybos partnerė ir su ja turime elgtis pagarbiai, kaip su lygia partnere.

Jei taip elgsimės, Kinija ne tik mūsų klausys, bet ir geriau su mumis prekiaus, Kinijoje galėsime daugiau investuoti, o ji daugiau investuos pas mus. Šiuo metu Kinija turi milžinišką kiekį pinigų, kurį ji turės investuoti už šalies ribų. Europos Sąjunga turėtų tapti ta vieta, kurioje būtų investuojami šie pinigai.

  Tunne Kelam (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, rėmiau C. Wortmann-Kool pakeitimą vertinti Taivaną kaip ekonominį ir komercinį subjektą, kadangi Taivane ilgą laiką buvo įsitvirtinusi demokratija ir jis turi stiprią laisvosios rinkos ekonomiką. Mes turime dėti bent jau politines ir moralines pastangas, remdami Taivano statusą ir suteikdami jam galimybę prisijungti prie tarptautinių organizacijų, kurios nėra susijusios su valstybingumu.

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

– Pranešimas: Constantin Dumitriu (A6-0004/2009)

  Nicodim Bulzesc (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, kadangi Bendrijos informavimo priemonės yra atsakas į dalies valstybių narių poreikį reklamuoti savo žemės ūkio produktus Bendrijos ir kitų šalių vartotojams, ypač dėmesį skiriant kokybei ir maistinei vertei, taip pat maisto saugai ir saugiems gamybos metodams. Ji taip pat skatina atverti naujas rinkas siekiant parduoti šiuos produktus ir imtis labiau nacionalinių ir privačių iniciatyvų.

Šis teisės akto pakeitimas taip pat suteiks suinteresuotosioms valstybėms narėms galimybę pasiūlyti informavimo programas, kai nėra pateiktų trečiosioms šalims skirtų programų. Dėl šio pakeitimo valstybės narės turės galimybę plėsti pagal šias programas numatytų priemonių naudojimo sritį ir siekti tarptautinių organizacijų paramos įgyvendinant šias priemones.

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Šiuo pasiūlymu siekiama išplėsti Reglamento (EB) Nr. 3/2008 9 straipsnio, kuriuo valstybėms narėms leidžiama pasiūlyti informavimo ir reklamos kampanijų trečiosiose šalyse nuostatų taikymą, nepaisant reikalavimo užtikrinti pramonės teikiamą finansavimą tuo atveju, kai pramonės sektorius nepateikė pasiūlymų. Pastarieji reikalavimai reikalauja iš pramonės prisidėti teikiant 20 proc. finansavimą, kai ES užtikrina ne didesnį kaip 50 proc. finansavimą.

Tokia veiksmų laisvė suteiktų valstybėms narėms galimybę pačioms pradėti informavimo ir reklamos kampanijas be pramonės teikiamo finansavimo. Šio pasiūlymo galimybės daryti postūmį vaisių ir daržovių pramonei yra didelės ir pageidautinos atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos padėtį. Todėl man malonu remti šį pasiūlymą.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. − (PT) Valstybės narės turi kurti savo žemės ūkio produktų įvaizdį ir pateikti jį Bendrijai ir trečiųjų šalių vartotojams, ypač atkreipiant dėmesį į informaciją apie kokybę ir maistinę vertę, maisto saugą ir saugius gamybos būdus.

Sutinku, kad žemės ūkio organizacijoms nepateikus programų pasiūlymų, valstybės narės privalo turėti galimybę rengti programas ir savo nuožiūra pasirinkti laimėjusią organizaciją, kuri jas įgyvendins.

Komisijos pasiūlymas patobulins šiuo metu galiojančius teisės aktus, kadangi leidžiama valstybėms narėms pristatyti nacionalines programas.

Remiu C. Dumitriu pranešimą ir pritariu nuostatai įtraukti vyno sektorių į šio pasiūlymo taikymo sritį.

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Junilistanas mano, kad bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) turėtų būti panaikinta ir žemės ūkio produktai parduodami laisvojoje rinkoje ES neskiriant finansinių išteklių informavimo kampanijoms ir šių produktų reklamos priemonėms. Ypač svarbus klausimas yra ES ketinimas finansuoti pardavimų reklamos priemones trečiosiose šalyse, nes tai yra politika, kuri lems nesąžiningą konkurenciją ES nepriklausančių šalių žemės ūkio produktų atžvilgiu.

Ką daro ES? Ar tikrai ES tikslinga naudoti Europos mokesčių mokėtojų pinigus finansuoti reklamos kampanijas siekiant įtikinti tuos pačius vartotojus, kad jie turi pirkti prekes, kurias jie jau subsidijavo? Žinoma, kad ne. Visas pasiūlymas dvelkia užslėptu protekcionizmu.

2009 m. sausio mėn. Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje buvo pradėta nauja reklamos kampanija, per kurią Švedijos gyventojai buvo raginami pirkti daugiau tulpių. Remiantis laikraštyje „Resumé“ paskelbta informacija, per trejus metus į tulpių kampaniją trijose minėtose šalyse ES investuos 14 mln. Švedijos kronų. Būtina sustabdyti tokį akivaizdų ES pinigų švaistymą.

Labai priešinausi šiam pranešimui. Norėčiau dar kartą pastebėti, kad visa laimė, kad ES neturi bendro sprendimo teisės ES žemės ūkio politikos srityje. Priešingu atveju ES patektų į protekcionizmo ir milžiniškų subsidijų, teikiamų visoms žemės ūkio pramonės grupėms, pinkles.

  David Martin (PSE), raštu. − Remiu šį pasiūlymą, kuriuo siekiama paprastinti ir plėsti žemės ūkio produktams skirtas informavimo programas. Remiu šį pasiūlymą, kadangi jis užtikrins finansavimą trečiųjų šalių rinkoms, teikiant ir gerinant informavimą apie maisto produktų kokybę, maistinę vertę, saugą ir gamybos būdus.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Balsavau už C. Dumitriu pranešimą dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse. Pritariu Komisijos daug kartų išreikštam požiūriui, kad mums reikia supaprastinti administracines ES institucinės sistemos procedūras.

Šis reglamentas iš tikrųjų leidžia Bendrijai teikti informaciją apie daugelį žemės ūkio produktų vidaus rinkoje ir trečiųjų šalių rinkose, šias priemones priderinant prie vietos ypatumų.

Sutinku su įvykusiu politikos lūžiu, susijusiu su valstybių narių poreikiais skatinant vartotojus ES viduje ir už jos ribų teikti pirmenybę savo žemės ūkio produktams vertinant jų kokybę, maistingąsias savybes, maisto saugą ir gamybos būdus.

  Flaviu Călin Rus (PPE-DE), raštu. − (RO) Balsavau už Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (COM(2008)0431 – C6-0313/2008 – 2008/0131(CNS)), kadangi manau, kad gyventojai turi būti tinkamai informuojami apie žemės ūkio produktus, kuriuos jie vartoja. Taip pat man atrodo, kad gera bet kokio produkto reklama gali suteikti vartotojams naudingos informacijos.

– Pranešimas: Martine Roure (A6-0024/2009)

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Pabėgėlio statusas suteikiamas asmeniui, kuris dėl pagrįstos persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei baimės yra ne savo pilietybės šalyje ir negali arba dėl tokios baimės nepageidauja atsiduoti tos šalies globai. Tai yra 1951 m. JT konvencijoje pateikta apibrėžtis.

Šiame 2003 m. Priėmimo sąlygų direktyvos, nustatančios minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo Europoje, variante siekiama užtikrinti tokių taisyklių, susijusių, pavyzdžiui, su galimybe gauti informacijos, susijusios su švietimu, sveikatos apsauga ir priėmimo sąlygomis, įgyvendinimą. Direktyva leidžia valstybėms narėms nustatyti laikotarpį, per kurį prieglobsčio prašytojas neturės galimybės dirbti.

Deja, Airija nepasirinko 2003 m. Direktyvos ir taiko „tiesioginio aprūpinimo“ sistemą, suteikdama būstą, maistą ir 19,10 EUR savaitei vienam suaugusiajam, nesuteikdama galimybės oficialiai dirbti visos prašymo nagrinėjimo procedūros metu, taip siekdama atgrasinti prieglobsčio prašytojus pasirinkti Airiją. Šiuo metu Airijos Parlamente svarstomas 2008 m. teisės akto dėl imigracijos, leidimo apsigyventi ir apsaugos projektas, kuriuo siekiama pratęsti šį draudimą nepaisant didelio susirūpinimo dėl tokio sprendimo poveikio. Kitos šio Airijos teisės akto priemonės numato baudžiamosios atsakomybės taikymą už „neteisėtus“ prašymus ir baudas tiems valdžios atstovams, kurie buvo įtraukti į tokias situacijas.

Kadangi Airija netaiko 2003 m. Direktyvos, jaučiau pareigą susilaikyti, nors norėjau pakomentuoti pranešimo tikslus.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, M. Roure prašo kai kurių labai patrauklių sąlygų prieglobsčio prašytojams: šventiški, atviri apgyvendinimo centrai – paprasčiau jiems būtų išnykti nuo žemės paviršiaus – visuotinai prieinama sveikatos apsauga, įskaitant psichiatro pagalbą, galimybė gauti teisinę pagalbą, vertėjo paslaugas, mokytis ir netgi gauti darbą!

Ji tikriausiai užmiršo, kaip patys imigrantai, kurie atvyksta dėl socialinių ir ekonominių priežasčių, piktnaudžiauja prašymais dėl tarptautinės apsaugos, siekdami apeiti nacionalinius įstatymus, reglamentuojančius užsieniečių atvykimą ir buvimą mūsų šalyse. Ji taip pat „užmiršo“, kad jie taip pat gali meluoti apie savo kilmę ir kalbas, gali sunaikinti savo dokumentus ir panašiai, kad tik nebūtų deportuoti.

Ji, be abejo, „užmiršo“, kad tai, ko reikalaujama šiems užsieniečiams, dažnai nepasiekiama mūsų šalių piliečiams, pradedant nuo padoraus būsto, darbo ir galimybės naudotis aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis, ypač tokiose vietovėse kaip Mayotte, kai į potvynį panaši imigracijos banga gyventojams kelia milžiniškų ekonominių ir socialinių problemų.

Galiu suprasti migrantų kančias ir viltis, bet mes neturime tikslo ir tuo labiau pakankamai išteklių apgyvendinti visus pasaulio nuskriaustuosius. Šis pranešimas yra kenksmingas, o jo prasmė iškreipta.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes jau esame pripratę, kad Parlamento dauguma priima rezoliucijas, kurios neturi teisinių padarinių ir kurių turinys prieštarauja priimtų teisėkūros rezoliucijų tikslui. Šis polinkis stiprėja artėjant rinkimams į Parlamentą.

Šiuo atveju susiduriame su „dviejų veidų“ – tikrojo veido ir kaukės – pavyzdžiu.

Neabejotina – ir mes ilgą laiką nuosekliai tai darydavome – kad būtina užtikrinti prieglobsčio prašytojų teises dėl apgyvendinimo, užtikrinant galimybę gauti informaciją ir vertėjo paslaugas, teisinę pagalbą, sveikatos apsaugą ir darbą.

Iš tikrųjų svarbu pasmerkti didėjantį skaičių asmenų, sulaikytų pagal Dublino sistemą, kai beveik reguliariai taikomos sulaikymo priemonės ir ribojamos galimybės pasinaudoti priėmimo normomis.

Vis dėlto taip pat būtina reikalauti uždaryti sulaikymo centrus ir atmesti Bendrijos politiką, kuri mažiausio bendro vardiklio principu nustato minimalias normas ir prieglobsčio teikimo tvarką.

Jei Parlamentas yra iš tikrųjų susirūpinęs dėl pagarbos imigrantų ir prieglobsčio prašytojų teisėms, jam nereikėjo patvirtinti Migrantų grąžinimo direktyvos (numato imigrantų baudžiamąją atsakomybę ir deportavimą), Mėlynosios kortelės direktyvos (juos atrenka) ir Sankcijų darbdaviams direktyvos (baudžia darbuotojus), kurias atmetė Portugalijos komunistų partija.

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Kai kalbama apie Europos Sąjungos teritorijoje migrantams suteikiamas teises, iš tikrųjų galioja viena taisyklė – duoti vis daugiau ir daugiau. Turi būti iškeltas klausimas, ar bandymas būti geresniam nei kiti Europos institucijose nėra klaidingai suvokiamas.

Šis pranešimas veikiau yra ilgas valstybėms narėms skirtas pasiūlymų ir rekomendacijų sąrašas, kuriuo siekiama, kad jos suteiktų šimtams tūkstančių žmonių, kasmet teisėtai ar neteisėtai patenkančių į jų teritoriją, teises, kurios turi būti ne tik lygios su tų šalių gyventojų teisėmis, bet net didesnės ir veiksmingesnės.

Iš tikrųjų Sąjungos valstybės narės raginamos pašalinti šiems imigrantams sudarytas kliūtis darbo rinkoje ir priimti nacionalinius įstatymus, kurie netgi skatintų šį įdarbinimo procesą.

Ar iš to reikia daryti išvadą, kad nuo šiol valstybių narių piliečiai turės pasitraukti iš kelio labai nuskriaustiems žmonėms, kurie bėga iš savo šalių dėl ekonominių, politinių, klimato ar šeimyninių priežasčių? Taip, ir tai yra atrankinės imigracijos, kurią nuoširdžiai rekomenduoja Prezidentas N. Sarkozy, esmė.

Priešingai, mes manome, kad ypač esant krizei Europoje darbo vietos turi būti paliekamos europiečiams, o Prancūzijoje – šios šalies piliečiams. Tai lems nacionalinį Europos tautų atsigavimą.

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Šiame pranešime yra keletas dalykų, kuriems aš visiškai pritariu, pavyzdžiui, tam, kad su prieglobsčio prašytojais turėtų būti elgiamasi pagarbiai ir kad visada būtų užtikrinamos žmogaus teisės. Kritika, išsakyta daugeliui vadinamųjų priėmimo centrų, yra pagrįsta. Keletas Europos šalių atsilieka kalbant apie pagarbų prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių priėmimą.

Vis dėlto pranešime yra dalykų, kuriems negaliu pritarti. Pagrindinis pranešimo tikslas – siekti bendros ES imigracijos ir prieglobsčio suteikimo politikos. Be kitų dalykų, jame kitos valstybės narės raginamos remti tas ES šalis, kurios „turi daugiau su imigracija susijusių problemų“. Junilistanas mano, kad imigracijos ir prieglobsčio suteikimo politika yra valstybių narių reikalas su sąlyga, kad būtų laikomasi tarptautinių konvencijų ir susitarimų. Bendroji imigracijos ir prieglobsčio suteikimo politika keltų pavojų tapti „Europa tvirtove“, ir šiandien jau matome aiškius šios tendencijos požymius.

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. − Balsuodama dėl šio pranešimo susilaikiau, nes Airija nedalyvavo priimant 2003 m. Direktyvą.

Esminė tokios pozicijos priežastis yra susijusi su prieglobsčio prašytojų galimybe įsidarbinti.

Remiantis įstatymo projektu, šiuo metu svarstomu Airijos Žemuosiuose parlamento rūmuose, turėtų vėl įsigalioti draudimas įsidarbinti, taikomas prieglobsčio prašytojams.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Pranešimas neparodo tikrojo masto varganų sąlygų, kokias turi kęsti pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai ES valstybių narių priėmimo ir sulaikymo centruose. Jame apsiribojama pažymint tragiškas sąlygas, kuriomis jie gyvena, tačiau jos priskiriamos nepakankamai taikomoms ES direktyvoms.

Todėl, viena vertus, pranešimas remia visus prieš imigraciją nukreiptus ES ir vyriausybių įstatymus ir jų politiką, kuri įtvirtinta Imigracijos pakte ir Dublino prieglobsčio suteikimo sistemoje, kita vertus, jame protestuojama dėl nehumaniškų rezultatų. Šiame pranešime išreikštas tariamas apgailestavimas dėl imigrantų nehumaniškų sulaikymo sąlygų ir raginimas imigrantų nesulaikyti mažų mažiausiai įžeidžia politines jėgas, remiančias „vienos krypties eismo gatvę“ Europoje, kurios Europos Parlamente balsavo už direktyvą, kuri, be kita ko, numato „nelegalių“ imigrantų sulaikymą aštuoniolikai mėnesių.

Europos Parlamento „krokodilo ašaros“ negali išteisinti ES dėl nehumaniškos ir išnaudotojiškos politikos. Net pačios pagrindinės priemonės, nekalbant apie tinkamos paramos imigrantams ir pabėgėliams suteikimo ir jų teises užtikrinančias priemones, gali būti įgyvendintos tik pasipriešinant ir nuverčiant ES politiką ir pačią ES struktūrą.

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Valstybėms narėms, įskaitant Graikiją, reikia daryti daugiau atsižvelgiant į Europos Parlamento prašymus ir pasiūlymus. Europos Parlamentas kaltina vyriausybių požiūrį į neturtingus imigrantus, kurie rizikuodami savo gyvybėmis kasdien atvyksta pro ES vartus.

Šalys, pavyzdžiui, Graikija, kurios yra prie ES išorės sienų, turėtų pasinaudoti šia galima pagalba, kurią siūlo ES, ir, gerbdama pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teises, užtikrinti humaniškas jų priėmimo sąlygas.

Netgi atsižvelgiant į nepriimtinas „nuolaidas“, susijusias su imigrantų teisėmis, kurias neseniai suteikė Komisija ir Taryba, pagal kursą toliau judėdamos „Europos tvirtovės“ kryptimi, Graikija labai atsilieka nuo Bendrijos normų pagrindinių teisių apsaugos srityje.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Prieglobsčio suteikimas yra paskutinis valstybės ir visos visuomenės gestas, pripažįstant negebėjimą pasaulio mastu ginti žmogaus teises ir norą, nepaisant visko, veikti remiantis šiomis vertybėmis.

Todėl jį valdanti sistema turi būti aiškiai atskirta nuo imigracijos. Kuo daugiau bandysime išplėsti koncepciją, įtraukdami tai, kas jai nėra svarbu, tuo mažiau ji bus verta, o painiava gali tik kenkti teisėtiems prieglobsčio prašytojams. Todėl svarbu, kad taisyklės būtų aiškios, procedūros – greitos, o elgesys – pagarbus bet kokiomis aplinkybėmis. Nors reikia koordinuoti veiksmus ir galimybes, vis dėlto prieglobstis, atsižvelgiant į jo prašytojų skaičių ir koncepciją, nesukelia tokių pačių problemų kaip imigracija netgi sienų neturinčioje teritorijoje. Valstybės narės turi savo tradicijas, susijusias su prieglobsčio teikimu, ir šių skirtumų negalima nepastebėti minėtoje koordinavimo sistemoje.

Kalbant apie prieglobsčio prašytojus, kurių prašymus reikia arba būtina atmesti, ši koncepcija, esanti kilnios, tačiau ribotos prieglobsčio sampratos rezultatas, gali parodyti ne mažiau humaniškumo priimant ir prižiūrint žmones, kurie yra visada pažeidžiami dėl savo padėties.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Balsavau prieš M. Roure pranešimą dėl Direktyvos 2003/9/EB dėl prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių priėmimo sąlygų įgyvendinimo Europos Sąjungoje. Iš tikrųjų, nors apgailestauju dėl to, kad kai kurie apsilankymai parodė, kad galiojančios direktyvos buvo blogai įgyvendintos arba netaikomos kai kuriose valstybėse narėse, tačiau nesutinku su pranešėjos tvirtinimais, kad yra tam tikrų trūkumų, susijusių su priėmimo sąlygų lygiu.

Be to, nesutinku, kad kai kurių valstybių narių įrengti atviri apgyvendinimo centrai yra per maži ir jų nepakanka imigrantų poreikiams tenkinti. Pagaliau nesutinku su reikalavimu, kad prieglobsčio prašytojai ir imigrantai dažniausiai turėtų būti priimami atviruose, o ne uždaruose priėmimo centruose.

  Michel Teychenné (PSE), raštu. – (FR) Šiame pranešime Europos Parlamentas dar kartą patvirtina savo pasiryžimą ginti pagrindines teises, pavyzdžiui, teisę į orumą. Nepriimtina, kad netgi pačioje Europos Sąjungoje migrantų ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygos nėra pavyzdinės.

2005–2008 m. EP narių vizitai sulaikymo centruose vadovaujant M. Roure buvo priežastis parengti šį pranešimą. Pranešimas atskleidžia pažeidimų mastą Europos migrantų sulaikymo sistemoje ir pirštu rodo į problemas, susijusias su nepakankamu teisinės pagalbos, medicininės priežiūros, higienos, tvarkos ir informavimo lygiu.

Todėl tai pavojaus varpas, kuriuo šiandien skambina Europos Parlamentas. Valstybės narės turi į tai atkreipti dėmesį ir, kur reikia, privalo kuo skubiau taikyti galiojančias Priėmimo ir Procedūrų direktyvas arba spartinti jų įgyvendinimą.

– Pranešimas: Cristiana Muscardini (A6-0001/2009)

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Balsuodama dėl šio pranešimo, Leiboristų partija Europos Parlamente susilaikė ne todėl, kad mes prieštaravome dėl Europos MVĮ vaidmens tarptautinėje prekyboje stiprinimo, o dėl to, kad C. Muscardini sukūrė Trojos arklį, pateikdamas nepriimtinas nuostatas dėl prekybos apsaugos priemonių.

Esame nusivylę, kad Komisija atidėjo persvarstymą dėl sunkumų užtikrinant sutarimą dėl tolesnių veiksmų. Mūsų požiūriu, reikia skubiai keisti Bendrijos prekybos apsaugos tvarką taip, kad būtų geriau atsižvelgiama į pasaulio ekonomikoje vykstančius procesus. Reformų trūkumas reiškia, kad mūsų pramonė užims nepalankias pozicijas dėl naudojimosi globalizacijos teikiamais privalumais. Nors pritariame, kad ES pirmininkaujanti Čekija į darbo programą įtraukė prekybos apsaugos priemonių skaidrumo gerinimo klausimą, visgi to nepakanka.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Balsavome už C. Muscardini pranešimą dėl MVĮ. Nors jam būdinga aštri Europos Sąjungos prekybos politikos kritika, tačiau jis parašytas santūria ir technine kalba, kurią labai vertina Parlamentas.

Jis apima viską: į stambių įmonių poreikius nukreiptą politiką; priemonių, skatinančių patekimą į užsienio rinkas ir užtikrinančių abipusiškumo trečiųjų šalių atžvilgiu principo taikymą, silpnumą; sunkumus, su kuriais susiduria mažosios įmonės, siekdamos prekybos apsaugos priemonių; priemonių, skirtų kovai su gaminių klastojimu ir neteisėtu bei apgavikišku geografinių kilmės nuorodų naudojimu, nepakankamumą ir kt.

Iš tiesų Europos Sąjungai jau laikas nustoti aukoti savo įmones ir jų darbuotojus ant konkurencingumo ir laisvos prekybos pavidalo altoriaus, nes ji tai daro vienintelė pasaulyje. Laikas remti MVĮ eksporto verslą, iš tiesų saugoti įmones nuo nesąžiningos konkurencijos ir protingai veikti siekiant apsaugoti mūsų rinkas.

Akivaizdu, kad autorius, būdamas ištikimas įmonių globalizavimui kaip pateisinančiam tikslui, ir toliau propaguoja sistemą, pagrįstą absoliučia prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimo laisve, t. y. sistemą, kuri mus nustūmė į gilią ekonomikos, finansų ir socialinę krizę, sistemą, su kuria Europos Sąjunga privalo visiškai nutraukti ryšius.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Artėjant rinkimams į Parlamentą neatsitiktinai atsiranda rezoliucijų, kuriomis siekiama neprisiimti atsakomybės už ES patvirtintą politiką (ypač per pastaruosius penkerius metus), lėmusią labai sudėtingą pačių mažiausių, mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį, ypač Portugalijoje.

Būtent mažosios ir vidutinės įmonės, o ne pagrindinės tarptautinės bendrovės nukentėjo dėl rinkos liberalizavimo, kurį propagavo ES (tarsi sistema, kurioje galioja taisyklė „išlieka stipriausi“, būtų buvusi joms naudinga). Esama daug mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios „dalyvauja“ „tarptautinėje prekyboje“ dėl savo priklausomybės nuo pagrindinių tarptautinių bendrovių, kurioms jos gamina už kainą, dažnai neatitinkančią gamybos išlaidų.

Be abejonės, būtina parengti (ir įgyvendinti) prekybos apsaugos priemones, intelektinės nuosavybės teises, žemės ūkio produktų kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas ir tarptautiniu mastu skatinti mažąsias ir vidutines įmones dėl jų pobūdžio.

Tai kodėl Parlamente atstovaujamų politinių jėgų dauguma, kuri sutampa su Komisijoje ir ES Taryboje atstovaujama dauguma, nepatvirtina reglamento dėl kilmės vietos žymėjimo, kodėl netaiko importuojamiems produktams tokių pačių saugumo ir apsaugos standartų, kurių atitikimo reikalaujama iš ES pagamintų produktų, ir kodėl nenaudoja 2007–2013 m. Finansinės perspektyvos, kad remiant mažąsias ir vidutines įmones būtų apsaugota gamyba ir užimtumas?

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. – (PL) Man labai malonu, kad Europos Parlamentas patvirtino C. Muscardini pranešimą, kurį rengiant turėjau progą dirbti konsultante Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete. Šiuo metu daug kalbama apie mažųjų ir vidutinių įmonių sąlygų gerinimą Europos Sąjungos vidaus rinkoje, ypač atsižvelgiant į pasiūlytą Smulkaus verslo aktą.

Mažosios ir vidutinės įmonės sudaro daugiau nei 99 proc. visų Europos įmonių. Vis dėlto tarptautinis verslas labiau priklauso didelių įmonių veiklos sričiai. Vos 8 proc. mažųjų ir vidutinių įmonių eksportuoja į vietoves, esančias už jų valstybės ribų. Vis dėlto, kalbant apie verslo vykdymą už Europos Sąjungos ribų, šį žingsnį žengia vos 3 proc. įmonių.

Neturėtume užmiršti, kad tarptautinio masto įmonėms būdingi geri gebėjimai diegti naujoves. Savo ruožtu naujovių diegimas yra raktas į Europos ekonomikos konkurencingumą ir plėtrą. Todėl tikiuosi, kad vidaus rinkos politika pasiūlys MVĮ daug įvairių privalumų, kuriuos teikia bendroji rinka, ir, jei įmanoma, ji sukurs pagrindus MVĮ veiklai plėsti tarptautiniu mastu. Mažosios ir vidutinės įmonės taip pat turėtų sulaukti didesnės valstybių narių ir Europos Komisijos paramos tokiose srityse kaip eksporto skatinimas arba galimų prekybos partnerių paieška, ypač turint omenyje rinkoje pirmaujančius produktus, paslaugas ir naujas technologijas.

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. – (PL) Pranešimas, kurį pristatė C. Muscardini, yra susijęs su svarbiu ekonominiu ir socialiniu klausimu. Jis svarbus ypač dabar, atsižvelgiant į ekonomikos kolapsą. MVĮ (iki 250 darbuotojų; apyvarta ≤ 50 mln. EUR) skaičius ES siekia 23 mln., ir tai yra 99 proc. visų rinkos įmonių. Šiose MVĮ dirba daugiau nei 75 mln. darbuotojų.

Todėl Komisijai, valstybėms narėms ir regionų bei vietos valdžios institucijoms skirti raginimai veiksmingai remti šį verslą, įskaitant sąlygų gauti paskolas nustatymą, yra pagrįsti. Be to, reikia palengvinti prekybą ir pašalinti eksportui ir importui trukdančias biurokratines kliūtis.

Kalbant apie viešuosius pirkimus, kurių sudėtingos ir ne visada aiškios procedūros juose dalyvauti trukdo MVĮ, rinka turėtų būti labiau atverta ir ES, ir trečiosiose šalyse. Kaip parodžiau savo pranešime dėl naujovių diegimo politikos, sunku pervertinti MVĮ vaidmenį šiame sektoriuje. Taip yra todėl, kad šios įmonės yra lankstesnės ir atviros naujoms technologijoms ir organizavimo metodams.

Ypatingas požiūris į MVĮ reikalingas žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriuje, kuriame būtina pasirūpinti produktų kilmės vietos nuorodų apsauga ir priešintis imitacijoms, kenkiančioms vartotojų sveikatai. Taip pat pritariu idėjai 2009 m. gegužės mėn. surengti Europos MVĮ savaitę. Tai turėtų būti gera proga ES mastu pateikti plataus spektro informaciją šia tema.

  Syed Kamall (PPE-DE), raštu. − Nors pripažįstame ir remiame MVĮ reikšmę tarptautinėje prekyboje, tačiau tikrai gėda, kad didesnė šio pranešimo dalis buvo skirta vadinamosioms prekybos apsaugos priemonėms ginti. Iš tikrųjų prekybos apsaugos priemonėmis, kurios yra atviro protekcionizmo rūšis, naudojasi žemo našumo gamintojai, siekdami apsisaugoti ne tik nuo konkurentų iš ES nepriklausančių šalių, bet ir nuo našiau dirbančių konkurentų ES šalyse, kurie pasinaudojo globalizavimo teikiamais pranašumais ir sukūrė pasaulines tiekimo grandines.

Prekybos apsaugos priemonės blogai veikia mažmeninės prekybos įmones ir vartotojus, kurie verčiami mokėti didesnę kainą už prekes, kurias kitur galėtų nusipirkti už geresnę kainą. Jos taip pat baudžia našiausiai dirbančias ir naujoves diegiančias MVĮ. Visi žinome daug MVĮ savo rinkiminėse apygardose, kurios baudžiamos taikant tas pačias prekybos apsaugos priemones, kurias pranešime siekiama išaukštinti. Dėl šios priežasties konservatoriai nenoromis balsavo prieš šį pranešimą.

  Rovana Plumb (PSE), raštu. – (RO) Europos Sąjungoje MVĮ priklauso 23 mln. įmonių (99 proc. visų įmonių) ir 75 mln. darbo vietų (70 proc.).

Balsavau už C. Muscardini pranešimą, nes jis atskleidžia pagrindinę MVĮ išgyvenimo strategiją šiuo ekonomikai sunkiu laikotarpiu. Tai susiję su politine ir finansine pagalba, kuria siekiama skatinti naujoviškus produktus ir procesus, gerinti galimybes gauti finansinę ir fiskalinę informaciją, taip pat skatinti tarptautinį veiklos pobūdį. Tai taip pat reiškia, kad vykstant deryboms dėl prekybos palengvinimo procedūrų būtų laikomasi tvirtos pozicijos siekiant sumažinti muitinės procedūrų išlaidas, kurios gali siekti iki 15 proc. prekių, kuriomis prekiaujama, vertės, taip pat efektyviai nustatant prekių kilmę ir modernizuojant muitų kontrolę.

Kalbant apie Rumuniją, MVĮ tarptautinė veikla yra išeitis, kuri esant ekonominei krizei joms labai padės išgyventi ir plėtoti verslą, taip atliekant svarbų vaidmenį kuriant darbo vietas.

Pritariu idėjai 2009 m. gegužės mėn. rengti Europos MVĮ savaitę, kurios pagrindinis tikslas bus teikti informaciją MVĮ apie tai, kaip plėtoti tarptautinę veiklą.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Laikotarpiu, kai pasaulis ieško atsako į pasaulinę ekonomikos krizę ir kai plinta protekcionistinės tendencijos, pavyzdžiui, pastaruoju metu Jungtinių Amerikos Valstijų Kongrese vyko diskusijos dėl sakinio „Pirk amerikietišką prekę“, Bendrijos vyriausybių ir institucijų pareiga yra saugoti interesus ir užtikrinti, kad būtų laikomasi mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir tarptautinei prekybai galiojančių taisyklių.

Galimybių veikti tarptautinėse rinkose nauda mažosioms ir vidutinėms įmonėms yra akivaizdi. Tyrimai rodo, kad kai šios įmonės veiklą vykdo rinkoje už Bendrijos ribų, jos siekia įgyti gerosios patirties, diegti naujoves ir tapti konkurencingos. Net jei taip ir yra, mes žinome, kad kai kurios iš jų negali ir negalės atlaikyti konkurencijos.

Vis dėlto turint tai omenyje ir žinant, kad šiais protekcionizmo laikais didesnės bendrovės remiamos geriau, valdžios institucijos privalo veikti gindamos šias bendroves, stebėdamos ir užtikrindamos tarptautinių susitarimų vykdymo atitikimą.

Šis reikalavimas turi būti taikomas ir trečiųjų šalių atžvilgiu. Tarptautinė prekyba bus sąžininga tik tada, kai sąžiningos bus abi šalys.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Balsavau už C. Muscardini pranešimą dėl Europos MVĮ reikšmės tarptautinėje prekyboje stiprinimo. Europos Sąjungai, kurios verslo aplinkai būdinga tai, kad didesnę dalį sudaro mažosios ir vidutinės įmonės, tarptautinė MVĮ veikla yra labai svarbi. Šiuo metu tik 8 proc. MVĮ veikia tarptautiniu mastu, ir didesnė jų eksporto dalis lieka Europos Sąjungoje.

Nedidelė MVĮ dalis, kuri eksportuoja už ES ribų, siekia sutelkti dėmesį į išsivysčiusias ir iš esmės prisotintas rinkas, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados ir Šveicarijos rinkas; jos retai produktus eksportuoja į sparčiai besivystančias šalis. Taigi, nepaisant gerų Europos Bendrijos norų, tokių kaip Smulkaus verslo akto projektas, mes vis dar turime nueiti ilgą kelią, kol visos Europos bendrovės galės įgauti tikrai tarptautinį mastą.

– Pranešimas: Georgios Papastamkos (A6-0020/2009)

  Vasco Graça Moura (PPE-DE), raštu. − (PT) E. prekyba yra puiki komercinė galimybė mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat jauniesiems verslininkams. Ji padeda apeiti įprastines netechninio pobūdžio kliūtis ir sudaro galimybes patekti į kitais būdais nepasiekiamas rinkas.

Dėl tos pačios priežasties šios rūšies prekyba taip pat užtikrina platesnio masto mažiau išsivysčiusių šalių dalyvavimą tarptautinėje prekyboje. Vis dėlto šių partnerių dalyvavimas priklauso nuo turimos pagrindinės infrastruktūros, kurią reikia padėti besąlygiškai kurti.

Taip pat turime atsižvelgti, kad piratavimas, klastojimas ir su duomenimis susiję pažeidimai nėra įprastiniai būtent šios prekybos rūšies požymiai, o greičiau perimti senieji prekybos įpročiai. Tinkamai į tai atsižvelgę, turime jai užtikrinti visas įprastinės prekybos garantijas.

E. prekybą gaubianti įstatyminė žiniatinklio aplinka apima įvairius aspektus, neleidžiančius jos vertinti kritiškai: pavyzdžiui, interneto valdymą turi vykdyti tinkama, tarptautiniu mastu pripažinta struktūra, taip pat esama klausimų, susijusių su tarptautine privatine teise ir tikrinimu.

Kalbant apie PPO esama painiavos dėl e. prekybos ir, nepaisant daugelio atkaklių reikalavimų, derybos dėl šios rūšies prekybos ir toliau paliekamos vykti pavojingu dvišaliu susitarimų lygmeniu.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Internetui skiriama vis daugiau reikšmės prekyboje, taip pat ir tarptautinėje. Vis dėlto lieka daug neišspręstų klausimų, susijusių su vartotojų apsauga, jų asmens informacijos apsauga ir suteiktų paslaugų arba įsigytos prekės kokybės užtikrinimu.

Nors pranešime šie faktai paminėti, tačiau nepateikiama pasiūlymų, ką būtų galima padaryti siekiant didinti naudotojų apsaugą ir teikiamos paslaugos kokybę, atsižvelgiant į tai, kad naudojamasi paslauga, kuri kaip ir ryšiai turi neišvengiamai viešą pobūdį.

Nors pranešimui būdingi kai kurie aspektai, kuriuos vertiname teigiamai, tačiau jo pagrindinis tikslas yra skatinti e. prekybos, kaip įrankio, palengvinančio tarptautinę prekybą, ir kaip įrankio, padedančio nugalėti dabartines kliūtis atveriant daugiau rinkų, plėtrą ir naudojimą. Tai reiškia, kad pagrindinė pranešimo užduotis yra palengvinti ir skatinti e. prekybą, t. y. produktų gamybą, reklamą, pardavimą ir platinimą telekomunikacijų tinklais siekiant liberalizuoti pasaulinę prekybą.

Todėl balsuodami susilaikėme.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. – (PL) Internetas suteikė naujų galimybių prekių ir paslaugų prekybos srityje. Tai taip pat liečia tarptautinius sandorius. Pastaraisiais metais internetu sudaromų sandorių skaičiaus didėjimas kelia optimizmą dėl geresnio vartotojų pasitikėjimo internetu.

Vis dėlto dar esama kliūčių, pavyzdžiui, tokių kaip kalbos, kurias pašalinti bus sunku. Kita rimta grėsmė tarptautinei prekybai internetu yra nepakankamas teisinis tikrumas ir vartotojų apsauga. Tikiuosi, kad pasiūlyta direktyva dėl vartotojų teisių pašalins kai kurias iš šių kliūčių ir taps papildomu postūmiu plėtoti prekybą internetu.

Reikėtų pažymėti, kad internetas sudaro sąlygas mažosioms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti tarptautinėse rinkose patiriant labai mažas išlaidas, lyginant su įprastiniais metodais, ir suteikia joms anksčiau neturėtų galimybių plėtoti verslą.

Vis dėlto prekyba internetu taip pat kelia klausimų, ypač dėl suklastotų produktų, kuriuos saugo intelektinės nuosavybės teisės, pardavimo. Suklastoti produktai yra didelė prekybos internetu problema, ypač todėl, kad žmonių, kurie pardavinėja suklastotus produktus tarptautiniu mastu, neįmanoma paprastai patraukti atsakomybėn. Vartotojai, kurie naudojasi internetu, dažnai tampa sukčiavimo aukomis, pavyzdžiui, pinigų vagysčių naudojantis elektroninėmis priemonėmis atvejais. Visi šie reiškiniai pakerta vartotojų pasitikėjimą prekyba internetu ir stabdo tarptautinės prekybos internetu plėtrą.

  Syed Kamall (PPE-DE), raštu. − Norėčiau pagirti šį pranešimą kaip plataus masto ir gerai subalansuotą, kuris veiksmingai nagrinėja interneto poveikį tarptautinei prekybai. Internetas sudarė sąlygas net mažiausioms bendrovėms patekti į pasaulinę rinką, apie kurią jos net negalėjo pagalvoti vos prieš kelerius metus, skatindamas prekybą ir leisdamas pasireikšti teigiamiems globalizacijos aspektams. Jis atvėrė naujas rinkas ir panaikino prekybai trukdančias kliūtis.

Pranešime teisingai atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors padaugėjo sukčiavimo ir klastojimo atvejų, tai neturėtų būti priskiriama pačiam internetui, o greičiausiai turėtų būti vertinama kaip problema, egzistavusi jau anksčiau, kurią reikia spręsti kitais ir naujoviškais būdais, visgi neturinčiais pažeisti mūsų pilietinių laisvių. Jame taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad internetas turėtų būti vertinamas labiau kaip galimybė, o ne kaip grėsmė kultūrų įvairovei. Pagaliau jame pripažįstama, kad su internetu susijusių paslaugų, pavyzdžiui, telekomunikacijų paslaugų, liberalizavimas lėmė investicijų į infrastruktūrą pagyvėjimą, todėl esu įsitikinęs, kad turėtume būti atsargūs taikydami papildomą šių verslo sričių reguliavimą, kurį šiuo metu ketina vykdyti Komisija.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu šiam pranešimui, akcentuojančiam naujas galimybes ir naujas rinkas, atsiradusias savaime ir plėtojant interneto technologijas. Jame pripažįstama reikšmė, kurį galėtų turėti internetas užpildydamas prekybos tarp Šiaurės ir Pietų spragą, atverdamas naujus kanalus, kurie besivystančias šalis sujungtų su pažangiomis prekybos sistemomis ir padidintų jų prekybos srautus. Pranešime taip pat nurodoma, kad tai turėtų palengvinti darnų besivystančių šalių įtraukimą į pasaulinę prekybos sistemą.

  Alexandru Nazare (PPE-DE), raštu. – (RO) Pritariu savo kolegos pranešimui dėl interneto reikšmės skatinant prekybą. Atsižvelgiant į vis didėjantį interneto vartotojų skaičių šiai besiplečiančiai sričiai reikia geresnio reguliavimo. Europos politika turi skatinti e. prekybą kaip veiksmingą alternatyvą įprastiniams verslo sandoriams ir kaip būdą skatinti prekybą tarp ES valstybių narių.

Reikia daugelio Bendrijos priemonių siekiant pašalinti galimas kliūtis, trukdančias geriau naudoti internetą prekybos reikmėms. Joms priklauso priemonės, skirtos kovai su sukčiavimu užkertant kelią apgavystėms ir asmens duomenų vagystėms. Šios Bendrijos priemonės taip pat privalo skatinti vartotojus labiau pasitikėti internetu.

Kartu būtina nustatyti Bendrijos standartus e. prekybos sandorių srityje. ES turi palengvinti šių standartų įgyvendinimą, taip suteikdama e. prekybos agentams galimybę būti pripažintiems patikimais tiekėjais.

Tikiuosi, kad dėl pasaulinio interneto pobūdžio ir galimybės atlikti naudingus komercinius sandorius su trečiosiomis šalimis, taip pat pastebime pažangą PPO kalbant apie e. prekybos skatinimą pasaulio mastu.

  Rovana Plumb (PSE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, kadangi juo siekiama pabrėžti tas tarptautinės prekybos sritis, kuriose internetas veikia kaip katalizatorius – juo sukuriamos naujos pasaulinio prekybos plėtojimo sąlygos.

Jame taip pat pripažįstamas atvirų standartų poreikis ir svarbus naujovių ir konkurencijos vaidmuo, taip pat vartotojo galimybės rinktis. Pranešėjas siūlo, kad ES pasirašyti prekybos susitarimai turėtų skatinti atvirą, intensyvų interneto naudojimą e. prekybai su sąlyga, kad nebus ribojama vartotojo galimybių gauti paslaugas, interneto produktus ir jais naudotis, išskyrus tuos atvejus, kai tai draudžia šalies įstatymai.

Remiu pranešėjo reikalavimą, kad Komisija sukurtų bendrą strategiją, padėsiančią pašalinti kliūtis MVĮ, kurių vis dar pasitaiko kalbant apie galimybes naudoti e. prekybą, ir kurti duomenų bazę, skirtą teikti informaciją ir patarimus naujiems dalyviams, neturintiems patirties e. prekybos srityje.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Balsavau už G. Papastamkos pranešimą dėl tarptautinės prekybos ir interneto. Iš tiesų remiu pranešėjo tikslą pabrėžti tas tarptautinės prekybos sritis, kuriose internetas veikia kaip katalizatorius – juo sukuriamos naujos pasaulinio prekybos plėtojimo sąlygos.

Akivaizdu, kad tarptautinė prekyba ir internetas teikia abipusės naudos. Dar daugiau – aš tvirtai tikiu, kad prekybos internetu plėtra suteikia didelio pranašumo vartotojui. Pagrindinė nauda šalies, Europos ar pasaulio lygmeniu yra daug didesnis prekių ir paslaugų pasirinkimas, konkurencingos kainos, mažesnės pridėtinės išlaidos ir geresnė gyvenimo kokybė.

Dėl pagausėjusios gaunamos informacijos vartotojai dabar turi galimybę susirasti geresnę prekę ar paslaugą, kurios gali būti gaunamos 24 valandas per parą, neišeinant iš namų ar darbo vietos.

– Pranešimas: Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf (A6-0407/2008)

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. − (PT) Balsavau už pasiektą kompromisą ir manau, kad naujasis reglamentas sudarys sąlygas suderinti pašarų pateikimo į rinką ir naudojimo sąlygas ir užtikrins, kad būtų teikiama tinkama informacija gyvūnus auginantiems ūkininkams ir mėsos vartotojams, taip užtikrinant tinkamą vidaus rinkos veikimą.

Norėčiau pabrėžti viešo deklaravimo ir pašarų mišiniuose naudojamų medžiagų sąrašo santykinės dalies mažėjimo tvarka, kurie padės išsaugoti ūkininkų ir vartotojų pasitikėjimo lygį ir svarbą.

Be to, gamintojai dabar turės aiškesnes taisykles, susijusias su gyvūnų pašarų pateikimu į rinką, taip sudarant geresnes sąlygas lengviau išvengti galimos nusikalstamos veikos.

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Europos Parlamento pranešime pateikta kai kurių konstruktyvių pakeitimų, pavyzdžiui, dėl informacijos apie kai kuriuose atrajojantiems gyvūnams skirtuose kombinuotuosiuose pašaruose esančių mėsos ir kaulų miltų sudėties pateikimo pašarų etiketėse.

Vis dėlto į pranešėjo pakeitimus taip pat įtraukta sudedamųjų dalių, kurias turėtų nagrinėti pareigūnai institucijų lygmeniu, o ne politikai. Pavyzdžiui, pateikiu teksto citatas: „Gyvūnų šėrimas per burną“: pašarų įvedimas į gyvūno virškinamąjį traktą per burną, norint patenkinti gyvūno maitinimosi poreikius ir (arba) palaikyti sveikų gyvūnų produktyvumą“, „laižyti skirtų papildų, kuriuose yra mineralų, kibiruose“ arba „fekalijos, šlapimas ir atskirtas virškinamojo trakto turinys, gautas ištuštinus ar pašalinus virškinamojo trakto turinį, neatsižvelgiant į tai, ar šios medžiagos buvo kaip nors apdorotos, ar pridėta kokių nors priemaišų“.

Tai be abejonės svarbūs maisto saugos klausimai, tačiau jais turėtų pasirūpinti nacionalinių institucijų ekspertai.

Balsavau už šį pranešimą, nes jame pateikti kai kurie iš esmės yra svarbūs pasiūlymai, tačiau tai nereiškia, kad remiu požiūrį kalbant apie jame pateikiamas konkrečias sudedamąsias dalis.

  Adrian Manole (PPE-DE), raštu. – (RO) F.-W. Graefe zu Baringdorfo pranešimas dėl pašarų pateikimo į rinką ir jų naudojimo yra labai svarbus žemės ūkiui ir maisto produktų rinkai atsižvelgiant į pastaruosius skandalus, susijusius su gyvūnų pašarais, gyvūnų ligomis, kurias sukėlė tokios priežastys kaip nepakankamai pateikta informacija apie pašarų sudedamąsias medžiagas, dioksino skandalą, galvijų kempinligę ir pan.

Pašarų sektoriaus įmonėms bus suteikiama daugiau laisvės ir atsakomybės. Vis dėlto tai reiškia, kad jei kils rimtų problemų dėl pašarų užteršimo nuodingomis medžiagomis arba dėl kenksmingų pašarų, tai labai paveiks gyvūnų sveikatą arba aplinką. Jei gamintojas neturi pakankamų finansinių išteklių problemai spręsti, kils dar rimtesnių problemų.

Manau, pranešimas būtinas, todėl balsavau už jį, kad ūkininkams ir apskritai žemės ūkio darbuotojams būtų teikiama tiksli informacija apie gyvūnų pašarų sudėtį ir taip pat sudaroma pakankama apsauga esant finansiniams, socialiniams ir ekonominiams nuostoliams nelaimės atveju.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN), raštu. – (PL) Nuoširdžiai dėkoju pranešėjui už dėmesį, kurį jis skyrė tokiai sudėtingai ir prieštaringai temai. Pašarų ženklinimas ir koordinavimas Bendrijos lygmeniu reikalauja suderinti vartotojų interesus, kurie turi teisę žinoti, kokius produktus perka, ar produktai saugūs, iš ko jie pagaminti, ir gamintojų, kurie gina savo teises apsaugoti intelektinę nuosavybę, interesus.

Verslo ir valstybių narių prašymas nenustatyti reikalavimo „pateikus prašymą“ pašarų etiketėse nurodyti „konkrečią informaciją“ rodo fundamentalų šių grupių interesų konfliktą.

Kompromisinė procedūra, kuri buvo parengta padedant Europos Teisingumo Teismui, iš pirmo žvilgsnio atrodo protinga, tačiau ji, deja, yra atitrūkusi nuo tikrovės, nes sunku įsivaizduoti, kad ūkininkas, kuris iš esmės dirba dieną ir naktį, būtų suinteresuotas sudėtingomis kreipimosi į kompetentingą tarnybą procedūromis ir gaištų laiką ir leistų pinigus.

Konkreti informacija apie pašarų sudėtį turėtų būti nurodoma etiketėje ne tik dėl prigimtinės vartotojo teisės, bet visų pirma dėl pagrindinio direktyvos tikslo apsaugoti sveikatą. Kas, jei ne gamintojas, užtikrins, kad, pavyzdžiui, pašarai nebuvo genetiškai modifikuoti? Intelektinės nuosavybės apsauga neturi skatinti piktnaudžiavimo.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Balsavau už F. W. Graefe zu Baringdorfo pranešimą dėl pašarų pateikimo į rinką ir jų naudojimo. Remiu pasiūlymą, kuriame raginama persvarstyti visus Europos teisės aktus dėl gyvūnų pašarų ne tik supaprastinant galiojančius standartus, bet ir suderinant šiuos įstatymus su maistą reglamentuojančiais teisės aktais.

Be kitų dalykų, be abejonės, pritariu reikalavimui išvardyti kombinuotųjų pašarų sudedamąsias dalis ir jų tikslius kiekius (viešas deklaravimas), kuris buvo vienas pagrindinių Europos Parlamento reikalavimų galvijų spongiloforminės encefalopatijos krizės metu. Pagaliau sutinku su pranešėju dėl vartotojų teisių į informaciją užtikrinimo ir dėl pašarų ženklinimo.

– Pranešimas: Jürgen Schröder (A6-0513/2008)

  Marie-Arlette Carlotti (PSE), raštu. – (FR) Komisija paverčia EPS savo vystymosi politikos pradžia ir pabaiga. P. J. Schröderio pranešimas ir Europos teisė atlieka tą patį vaidmenį.

Europos socialistai nepritaria požiūriui, kuriuo vadovaudamiesi mes remiame susijusias šalis. Mūsų nuomone, šie EPS yra apgavystė. Vis dar nevėlu skatinti kitokį mąstymo būdą, EPS paversti tikromis skatinančiomis plėtrą priemonėmis remiant derybų atnaujinimą tais klausimais, dėl kurių labiausiai nesutariama, kaip pažadėjo J. M. Barrosso ir C. Ashton; pasirenkant atrankinę regionalizaciją, kaip tai pačios padarė AKR šalys; pripažįstant 2005 m. numatytus įsipareigojimus dėl su prekyba susijusios paramos, o ne „grobstyti“ EPF; užtikrinant tikrą parlamentinę proceso kontrolę, AKR šalių parlamentams perimant vadovaujamą vaidmenį ir įtraukiant pilietinę visuomenę Pietuose; atmetant „buldozerio strategiją“, kuria siekiama plėsti derybas dėl paslaugų ir Singapūro klausimų, kai AKR šalys tam nepasirengusios.

Tai nėra „gairės“, apibūdintos J. Schröderio pranešime. Būtent todėl aš balsuosiu prieš jį.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Dar kartą, ypač dėl įvairių Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių pasipriešinimo, nors ir įpareigota vartoti „politiškai korektišką“ kalbą, Parlamento dauguma nesugeba nuslėpti ES ir AKR valstybių ekonominės partnerystės susitarimų tikrojo pobūdžio ir tikrųjų tikslų.

Nors Kotonu susitarimo 36 straipsnio 1 dalyje pateikiama išvada, pagal kurią sutarties šalys susitaria sudaryti „su Pasaulio prekybos organizacija suderinamus prekybos susitarimus, laipsniškai panaikindamos jų tarpusavio prekybos kliūtis ir sustiprindamos bendradarbiavimą visose su prekyba susijusiose srityse“, tačiau ES ketina peržengti dabartinio susitarimo ribas ir pasiekti tai, ko iki šiol nebuvo pasiekta PPO, nors šiuo tikslu buvo įsteigtas 10-asis Europos plėtros fondas kartu sumažinant valstybės vystomąją pagalbą. Kitaip tariant, bandoma patekti pro langą prieš tai nepavykus įeiti pro duris.

ES tikslas yra liberalizuoti prekybą, kuriuo remdamosi pagrindinės finansų ir ekonomikos grupės siekia užtikrinti, kad įgyvendinant jų interesus būtų atveriamos rinkos, parduodamos prekės ir paslaugos, gaunamos žaliavos ir taikomas į eksportą orientuotas gamybos modelis.

Reikalinga kitokia politika, skatinanti tikrą nepriklausomybę, suverenumą, bendradarbiavimą, solidarumą, vystymąsi ir socialinį teisingumą.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Balsavau už J. Schröderio pranešimą dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) poveikio vystymuisi.

Iki šiol parafuoti pamatiniai susitarimai yra tik ilgo ir naudingo bendradarbiavimo su šiomis Europai nepriklausančiomis valstybėmis pradžia. EPS atveju 15 metų trunkantį liberalizavimo procesą ES ir AKR šalys laikė priimtinu. Kalbant apie būtinąjį reikalavimą apimti „iš esmės visą prekybą“, visa prekyba turėtų reikšti ne mažiau kaip 80 proc. partnerių prekybos. Todėl mane įtikino, kad tolesnių susitarimų rengimas gali tik pagerinti abiejų susitarimo šalių ekonominę padėtį.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. − NL) Pranešime savo iniciatyva dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) poveikio vystymuisi pateikta keletas teisingų dalykų. Jame raginama skirti didesnę valstybės pagalbą (pagaliau AKR valstybėms tenka didelė dalis finansų krizės naštos) ir pabrėžiama, kad EPS yra vystymosi priemonės, kurios neturėtų neigiamai veikti regionų integracijos Pietuose. Nepaisant to, remiu alternatyvią rezoliuciją, kurią pateikė Žaliųjų / Europos laisvojo aljanso frakcija. Iš tiesų būtų logiška, jei Parlamentas susilaikytų nuo paramos EPS, kol susijusių AKR valstybių parlamentai neapibrėžė savo pozicijos. Mano požiūriu, parlamentinė institucija, prižiūrinti EPS, turėtų būti bendra AKR ir ES parlamentinė asamblėja, o ne institucija, kuri buvo sukurta šiuo konkrečiu tikslu. Tai darytų tik skaldantį poveikį ir susilpnintų tų Pietų valstybių poziciją, kurios neturi finansinių ar žmogiškųjų išteklių dalyvauti visuose šiuose susitikimuose. Be to, atskira institucija yra neskaidri ir kliudytų visapusiškam požiūriui į temas, susijusias su vystymusi.

  Michel Teychenné (PSE), raštu. – (FR) Nors ekonominės partnerystės susitarimuose (EPS) daug vietos skiriama ES ir Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių santykiams, patvirtindamas šį pranešimą Europos Parlamentas siunčia labai blogą žinią.

Europa turi visiškai keisti būdus, kuriais vykdo derybas ir prekybą su AKR valstybėmis, jei nenori prisidėti prie jų griūties. Šis pranešimas patvirtina sistemą, pagrįstą tariama šalių lygybe, nors iš tikrųjų ES yra didžiausia pasaulyje ekonominė jėga, o AKR valstybės turi dar daug nuveikti. Šiuo metu reikia skubiai patvirtinti asimetrinį ir konsensusu pagrįstą požiūrį, kuris šioms šalims pagaliau suteiks galimybių, susijusių su jų konkurencingumu pasaulyje.

Mano kolegos iš Socialistų partijos ir aš Europos Parlamente balsavome prieš šį pranešimą. Jo patvirtinimas Parlamente iš tikrųjų įrodo, kad Europą valdo dešinieji ir kad tai būtina keisti!

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Kosovas (B6-0063/2009)

  Martin Callanan (PPE-DE), raštu. − Daugeliui valstybių Kosovą pripažinus suverenia valstybe, buvo sukurta daugiau problemų, nei šiuo žingsniu jų bus išspręsta. Esu skeptiškai nusiteikęs dėl klausimo, ar Kosovas buvo pasirengęs nepriklausomybei. Tai, kad kai kurios ES valstybės narės nepripažins Kosovo nepriklausomybės, bijodamos sukurti precedentus savo pačių teritorijoje, dar labiau apsunkina Kosovo ateitį.

Dabar ES prisiėmė pagrindinę atsakomybę ES viduje spręsdama pagalbos Kosovui klausimus. Šis įsipareigojimas neturėtų būti begalinis laiko ir finansinių išteklių požiūriu. Esama nuoširdaus susirūpinimo dėl Kosovo politinio stabilumo, korupcijos masto, organizuoto nusikalstamumo įtakos šalies viduje ir už jos ribų ir elgsenos su mažumomis, įskaitant serbus.

Gyvybiškai svarbu, kad ES institucijos išliktų budrios ir pasirengusios įsikišti, jei Kosovui nepavyktų įvykdyti aukštų reikalavimų, su kuriais neišvengiamai susijęs suverenios valstybės gyvavimas.

Nepaisydamas abejonių, pritariau šiai rezoliucijai.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Kalbant apie padėtį Kosove ir apie Europos Sąjungai jame tenkantį vaidmenį negalima pasakyti nieko gero.

EULEX Sąjungos misija Kosove yra tipinis pavyzdys, kad tai – veikiau JT karinė priemonė, atsakinga už tai, kad pažeidžiant JT Rezoliuciją Nr. 1244, kurioje pripažįstamos suverenios Serbijos teisės į šią provinciją, būtų kuriama nuolatinė Kosovo Vyriausybė ir administracija.

Šiame Parlamente išsakyti geri norai, patarimai ir reikalavimai negali nuslėpti tragiškos tikrovės: teritorijoje, kuri tarptautinės bendrijos, ir ypač Europos Bendrijos, dabar atiduota korupcijai, organizuotam nusikalstamumui, albanų mafijai ir galbūt net islamistų teroristinėms grupuotėms, klesti mažumų, ypač serbų mažumos, priespauda.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šioje rezoliucijoje siekiama nesureikšminti ES paramos neteisėtai vienašališkai nepriklausomybės deklaracijai, kurią paskelbė Serbijos provincija Kosovas.

Parlamentas nepriimtinai siekia „įteisinti“ protektorato, kuris buvo sukurtas ir įgyvendintas JAV, NATO ir ES įvykdžius karinę agresiją ir okupaciją, steigimą, taip užtikrinant jų politinį, ekonominį ir karinį dominavimą šiame labai svarbiame Europos regione. „Pseudovalstybės“ egzistavimas „prižiūrimo suverenumo“ sąlygomis, kurias užtikrina ES ir NATO, ypač naudodamosi savo įsteigta EULEX misija ir „vicekaraliais“, „tarptautiniu civiliniu įgaliotiniu“ ir „ES specialiuoju įgaliotiniu“, kuriems suteikti teismų, policijos ir muitinės įgaliojimai, taip pat „vykdomosios funkcijos“ ir stebėjimo funkcijos, yra nepriimtinas neokolonializmo aktas.

Vertindami šią rezoliuciją sužinojome, kad „svarbiausia iki šiol vykdyta misija įgyvendinant Europos saugumo ir gynybos politiką“ yra begėdiškas Jungtinių Tautų Chartijos pažeidimas ir pavojingas precedentas tarptautinės teisės požiūriu, galintis turėti nenuspėjamų padarinių sienų stabilumui, ypač Europos žemyne.

Kai kurie iš tų, kurie šaukė apie pagarbą tarptautinei teisei ir Gruzijos teritoriniam vientisumui, suverenumui ir nepriklausomybei, galų gale pasirodė esantys tie patys, kurie skatino ir rėmė agresiją prieš Jugoslaviją.

Ši rezoliucija yra tiesiog dar viena Parlamento daugumos veidmainiškumo ir cinizmo išraiška.

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. − (NL) Beveik dvidešimt metų šis Parlamentas stovėjo ir žiūrėjo, kaip Kosovo žmonės pamažu atsisveikina su Serbija. Šiame plenariniame posėdyje diskusijos dėl Kosovo paprastai vyksta ne dėl paties Kosovo, bet dažniausiai dėl jo poveikio visam pasauliui. Tie, kurie pasisako už nepriklausomybę arba jai prieštarauja, yra labiausiai susirūpinę kiekvienu sprendimu, kuris gali kurti precedentą kitiems regionams ir kelti pavojų Europos Sąjungai pačiai įsitraukti į plėtimosi procesą.

Trisdešimt metų Parlamente ir už jo sienų aš pasisakiau už priešingą dalyką. Demokratija reikalauja, kad mes visų pirma atsižvelgtume į pačių žmonių poreikius ir siekius. Pasibaigus šimtmečius trukusiam Turkijos valdymui ir pastarojo šimtmečio Serbijos valdymui, šiems žmonėms mažiausiai reikia išorės prievartos. Jei jiems neleidžiama prisijungti prie Albanijos, jie nori tikros nepriklausomybės.

Per pastaruosius dešimt metų pasisakiau už plačiosios visuomenės remiamą politiką, kuri išreikštų neturtingų, pažeidžiamų, dėl demokratijos ir valstybės globos stokos kenčiančių, nuo gamtos nelaimių ir karų nukentėjusių žmonių, trumpai tariant, visų tų, kurie nukentėjo dėl nepakankamos visų žmonių lygybės, požiūrį. Balsuosiu prieš EURLEX projektą, kadangi jame nepateikiama sprendimų, atitinkančių eilinių Kosovo žmonių interesus.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Europos Parlamento rezoliucija ne tik pripažįsta Kosovą kaip atskirą valstybę, bet ir įžeidžiamai ragina ES valstybes nares, kurios dar nepripažino jo nepriklausomybės, tai padaryti akivaizdžiai pažeidžiant tarptautinę teisę ir pačią JT Saugumo tarybos rezoliuciją Nr. 1244.

Jos pabaigoje remiamas Kosovo saugumo pajėgų (KSF), kitaip tariant, atskiros armijos, kurią, žinoma, prižiūrės okupacinės NATO pajėgos KFOR, kūrimas.

Kuriant ir plečiant represines EURLEX policijos ir teismų struktūras Kosove, kurių vykdomomis reformomis, pavyzdžiui, privatizavimo ir kitose srityse, siekiama įgyvendinti ES interesus ir paspartinti jo įtraukimą į Europą vienijančias struktūras. Tai Kosovą galutinai pavers Europos ir NATO protektoratu.

Užbaigtas pirmasis kruvinas Jugoslavijos suskaldymo ir naujų sienų nustatymo etapas, atveriantis naujas Balkanų ir pasaulio žaizdas, kuriame galioja imperialistų taisyklė „skaldyk ir valdyk“, sukelsianti naują įtampą ir intervencijas.

Graikijos komunistų partija balsavo prieš šią nepriimtiną rezoliuciją, pabrėždama poreikį stoti į kovą su imperializmu ir surengti ES ir jos politikos akistatą reikalaujant, kad Graikijos ir visos Europos bei NATO okupacinės kariuomenės pasitrauktų iš Kosovo ir Balkanų.

  Maria Petre (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau prieš šią rezoliuciją, kadangi Rumunija nepripažįsta Kosovo provincijos nepriklausomybės.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Balsavau prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Kosovo, kadangi nesutinku su kai kuriais joje pateiktais punktais.

Asmeniškai nemanau, kad siekiant imtis veiksmingų teisminių veiksmų prieš aukšto lygio Kosovo nusikaltėlius, ypač susijusius su karo nusikaltimais, itin svarbu parengti veikiančią liudininkų apsaugos programą. Be to, nemanau, kad Kosovui gyvybiškai svarbu skatinti projektus, kurie skirti, pavyzdžiui, išniekintiems kapams atkurti dalyvaujant vietos veikėjams: akivaizdu, kad tokie projektai Kosovo bendruomenėms neturėtų praktinės reikšmės ir juos vykdant nebūtų prisidedama siekiant geresnių etninių grupių santykių.

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Šio Parlamento nariai gerai žino mano ankstesnį požiūrį ne tik į Kosovą, bet ir į visą Balkanų regioną.

Mano nuomone, Kosovo problema gali būti išspręsta tik taikant konsensusu grįndžiamą požiūrį, kuriuo vadovaujantis būtų įtraukiama ne tik Serbija, bet ir kaimyninės šalys.

Šiame pranešime yra daug dalykų, kurie man artimi, tačiau raginimas, kad kiekviena ES valstybė narė turėtų pripažinti Kosovo nepriklausomybę, nėra toks dalykas, kuriam galėčiau pritarti.

Kosovo nepriklausomybės galima siekti tik bendru sutarimu ir pasiekus susitarimą su Serbija. Mano požiūriu, negebėjimas to suvokti tiesiog kaupia problemas ateičiai ir stiprina prieš serbus nukreiptą požiūrį šiame Parlamente.

Todėl patvirtinus 3 pakeitimą ši rezoliucija taptų šališka ir būtų labai pakenkta likusiam rezoliucijos tekstui. Tai, deja, reiškia, kad rezoliucijos remti negaliu.

  Anna Záborská (PPE-DE), raštu. – (SK) Balsavimas dėl 3 pakeitimo ir galutinis balsavimas, mano požiūriu, buvo labai svarbūs. Abiem atvejais balsavau „prieš“. 3 pakeitime EP prašo ES valstybių pripažinti Kosovo nepriklausomybę. Mano nuomone, visas nepriklausomybės procesas yra skubotas ir netinkamai suformuluotas. Žinau, kad Kosovo ir Serbijos derybos, netgi dalyvaujant tarptautinio lygio asmenybėms ir organizacijoms, būtų ilgos ir daugelis žmonių nemato galimybių, kad jos padėtų išspręsti problemą ar netgi būtų tęsiamos. Būtent todėl daugelis ES valstybių ir JAV pritarė Aktisaari planui. Nepaisant to, esu įsitikinęs, kad visos vienašališkos nepriklausomybės deklaracijos yra tiesiog ateities problemų ir galimų konfliktų šaltinis. Laikotarpis po Kosovo nepriklausomybės deklaracijos tai tik patvirtina. Jei norime išsaugoti taiką regione, tai deryboms sugaištas laikas nebus nei per ilgas, nei betikslis.

– Pranešimas: Corien Wortmann-Kool (A6-0021/2009)

  Martin Callanan (PPE-DE), raštu. − Šis pranešimas rodo didėjančią Kinijos, kaip prekiaujančios valstybės, galią. Jame taip pat atkreipiamas dėmesys į prekybą tarp Kinijos ir Taivano, kuri, atrodo, didės pasirašius šių sąsiaurio skiriamų šalių prekybos susitarimus.

Glaudesni ekonominiai Kinijos ir Taivano ryšiai gali paskatinti palankesnį požiūrį į platesnio masto šių sąsiaurio skiriamų šalių santykių problemas. Vis dėlto šis įtampos mažinimas turės prasmės tik tuo atveju, jei jį lydės Taivano integracija į tarptautines organizacijas, ypač susijusias su prekyba, pavyzdžiui, Pasaulinę sveikatos asamblėją ir Tarptautinę jūrų organizaciją.

Parlamentas turėtų išreikšti ryžtingą paramą Tarybos paskelbtai politikai, remiančiai prasmingą Taivano dalyvavimą tarptautinėse organizacijose. Parlamentas taip pat turėtų daryti spaudimą Kinijai dėl jos nuolatinio nenoro leisti Taivanui turėti balsą tarptautiniu lygmeniu. 23 mln. Taivano piliečių gerovė ir sveikata neturėtų būti laikoma įkaitu dėl politinių priežasčių.

Kadangi remiu prasmingą Taivano dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, balsavau už šį pranešimą.

  Călin Cătălin Chiriţă (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už C. Wortmann-Kool pranešimą, kadangi pritariu ES ir Kinijos ekonominių santykių plėtrai. Ši šalis dramatiškai išgyveno ekonomikos plėtrą, kuris leido jai tapti vienu didžiausių ekonomikos veikėjų pasaulinėje rinkoje. Pastaraisiais metais ES ir Kinijos prekybos ryšiai labai išsiplėtė, o nuo 2006 m. ES yra pagrindinė Kinijos prekybos partnerė. 2007 m. Kinija užėmė antrąją vietą ES prekybos partnerių sąraše.

Šiandien mums reikia išskirtinio ES ir Kinijos bendradarbiavimo siekiant išspręsti dabartinę ekonomikos ir finansų krizę. Manau, kad atsižvelgiant į tai, jog Kinija yra viena iš pasaulinės ekonomikos varomųjų jėgų, ji turi iki galo suvokti savo atsakomybę užtikrinant tvarią ir subalansuotą pasaulinės ekonomikos plėtrą. ES ir Kinijos prekybos ryšiai turėtų būti grindžiami abipusiškumo, tvaraus vystymosi, aplinkos apsaugos, pastangų klimato kaitos prevencijos srityje, sąžiningos konkurencijos ir Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių laikymosi principais neužmirštant žmogaus teisių.

ES privalo reikalauti laikytis vartotojų apsaugos įstatymų, kad Europos piliečiams daugiau negrėstų pavojus nusipirkti prekių, kurios yra kenksmingos jų sveikatai, turi paslėptų trūkumų ar yra suklastotos.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Kiekvienais metais šis Parlamentas patvirtina dokumentus dėl prekybos ir ekonominių ryšių su Kinija ir kiekvienais metais jo išvados būna vis blogesnės: žmogaus teisių pažeidimai, nesąžininga prekyba, dempingas, Kinijos tarptautinių įsipareigojimų PPO ir TDO (Tarptautinė darbo organizacija) nevykdymas, produktų klastojimas, vagystei prilygstanti patentų politika ir t. t. Sąrašas vis ilgėja ir pradeda gąsdinti.

Vis dėlto dar labiau gąsdina nenuilstantis pranešėjo tikėjimas mitu apie „prekybos sukeltus demokratinius pokyčius“, kuriam labiausiai prieštarauja dabartinė padėtis Kinijoje. Šis mitas padeda kaip alibi visiems tiems, kurie prekybos interesus laiko daug aukščiau už pagarbą toms vertybėms, kurias jie skelbia, ir tai todėl, kad, žinoma, nereikėtų priimti būtinų sprendimų: taikyti prekybos apsaugos ir sankcijų priemonių.

Jūs, be abejonės, manote, kad Kinija turėtų tapti pasaulio dirbtuvėmis, kuriose pigiai gaminamos daugiau ar mažiau – dėmesio daugiau skiriama žodžiui „mažiau“ – auštos kokybės prekės.

Mes teikiame pirmenybę politikai, skatinančiai gamybą Europoje, joje dalyvaujant europiečiams, gaminantiems prekes, kurias vartojame, ir pramonei, įgaunančiai savarankiškumo Europos rinkoje, kuri yra puikiai apsaugota.

  Vasco Graça Moura (PPE-DE), raštu. − (PT) Nuo 2006 m. ES buvo pagrindinė Kinijos prekybos partnerė, nuo 2007 m. Kinija yra antroji pagal dydį ES prekybos partnerė. Šiuo metu Kinijai tenka 6 proc. pasaulinės prekybos.

Nuo to laiko, kai 2002 m. man teko garbė šiame Parlamente pristatyti pranešimą, KLR pasiekė didelių laimėjimų. Vis dėlto atrodo, kad dar esama daugelio aspektų, kuriuos reikėtų gerinti, tačiau pastebima pažanga tam tikru atžvilgiu juos išsprendė.

Kalbant apie poveikį visuomenei ir aplinkai pastebimas aiškus Kinijos pramonės nepasirengimas ir tai reikalauja didesnių Europos paskatų.

Nuo 2007 m. spalio mėnesio vyksta Kinijos ir ES derybos dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kurių rezultatai dar nėra aiškūs. Atsižvelgdama į Europos pagalbą daugeliu tarptautinės prekybos aspektų, Kinija neturėtų pažeidinėti PPO prisiimtų įsipareigojimų. Buvo patvirtintos taisyklės ir reikalavimai, kurie tapo kliūtimis, ribojančiomis Europos bendrovių galimybes vykdyti veiklą strateginiuose sektoriuose.

Lapkričio mėn. KLR pareiškė ketinimus atsisakyti nuo 2007 m. galiojančios sistemos dėl tekstilės ir avalynės importo dvigubos kontrolės. Turimi statistiniai duomenys nepalengvina diskusijos, tačiau gali būti, kad susiduriame su prekybos ginču.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kadangi neįmanoma apsvarstyti tiek daug klausimų, kuriuos kelia ši rezoliucija, manome, kad svarbu pabrėžti tai, kad pritariame būtinybei stiprinti tikrus ir veiksmingus ES valstybių narių ir Kinijos bendradarbiavimo ryšius, kurie būtų grindžiami abipusiškai naudingu skirtingų tautų poreikių tenkinimu ir prisidėtų prie abipusės plėtros, gerbiant nesikišimo ir pagarbos nacionaliniam suverenumui principą.

Nors rezoliucijoje yra kai kurių aspektų, su kuriais sutinkame, tačiau remdamiesi minėtais principais mes tikrai jai prieštaraujame, kadangi ji priskiria sau neoliberaliosios tvarkos pagrindus, kovodama už tolesnį prekybos, šiuo atveju su Kinija, liberalizavimą.

Nutylėdama labai svarbius pasaulinės prekybos liberalizavimo padarinius, ši rezoliucija yra paskata pradėti atverti rinkas tarp ES ir Kinijos, ji taip pat pažymi pastangas spartinti derybas PPO sistemoje ir „pabrėžia, kad naujuoju ES ir Kinijos PBS turėtų būti siekiama laisvos ir sąžiningos prekybos“.

Kaip matyti iš kitų panašių Parlamento rezoliucijų, jose siekiama atsakyti į pagrindinių ES ekonomikos ir finansų grupių ekspansijos poreikius, bet šis atsakas prieštarauja atsakui į darbuotojų ir mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius įvairiose ES šalyse, ypač Portugalijoje.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu šiame pranešime dėl galimybių patekti į Kinijos rinką gerinimo pateiktoms rekomendacijoms, siekiančioms panaikinti kliūtis prekybai, didinant užsienio bendrovių galimybes patekti į Kinijos rinką ir sutelkiant dėmesį į vienodų ekonominių sąlygų užtikrinimą.

  Alexandru Nazare (PPE-DE), raštu. – (RO) Esant dabartinei pasaulinei ekonomikos ir finansų krizei ES ir jos pagrindinių užsienio ekonominių partnerių santykiams teikiama daug didesnė svarba nei anksčiau. Ekonomikos stabilumas ir prekybos srautų, kuriuose dalyvauja ES, tvarumas tampa vis svarbesni mūsų ateities saugumui. Balsavau už C. Wortmann-Kool pranešimą dėl prekybos ir ekonominių santykių su Kinija, kadangi esu įsitikinęs, kad tai bus žingsnis geresnės ekonominių Europos Sąjungos ir jos svarbiausių pasaulinio lygio partnerių santykių struktūros link.

Šio pranešimo reikalingumą rodo slegianti tikrovė, kurią nusako 160 mlrd. EUR prekybos deficitas. Vis dėlto dauguma šio pranešimo teiginių yra ne tik Europos Sąjungos reikalavimai, susiję su tam tikrais Pekino ekonomikos ir prekybos politikos aspektais, bet ir patarimai, kurių įgyvendinimas taip pat bus naudingas atsižvelgiant į jos tolesnį vystymąsi. Geresnis intelektinės nuosavybės valdymas ir apsauga, mūsų Azijos partnerio dramatiškos ekonomikos plėtros poveikio visuomenei ir aplinkai mažinimas, taip pat prekių klastojimo bei piratavimo masto mažinimas yra veiksmų sritys, kuriose Pekinas jau pasiekė pastebimos pažangos. Jei ateityje šios tendencijos išliks, tai tik padės skatinti Kinijos vystymąsi.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) Remdamasi savo pačios asmenine patirtimi, kurios įgijau 2008 m. kovo 16–21 d. Kinijoje vykusiame Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto delegacijos susitikime, balsavau už C. Wortmann-Kool pranešimą dėl prekybos ir ekonominių santykių su Kinija.

Nuo 2000 m. ES ir Kinijos prekyba didėjo dramatišku greičiu. ES yra didžiausia Kinijos prekybos partnerė, o Kinija – antroji pagal dydį ES prekybos partnerė.

Nors dėl narystės PPO Kinija gauna didelės naudos, tačiau Europos bendrovės, bandydamos patekti į Kinijos rinką, turi nugalėti daug kliūčių, pagrindinės iš kurių yra patentų teisės spragos ir neskaidri standartų sistema. Sveikinu ketinimą pradėti „Vartų į Kiniją“ programą, kuria ypač siekiama įsteigti mokymų programas Kinijos vadybininkams, kad būtų remiamos Europos MVĮ galimybės iki 2010 m. patekti į Kinijos rinką.

Pranešime pateikiamos rekomendacijos dėl Europos ir Kinijos prekybos santykių gerinimo, kurie privalo būti grindžiami abipusiškumo, tvaraus vystymosi, ekologinių apribojimų paisymo, pastangų siekiant visuotinių tikslų klimato kaitos prevencijos srityje, sąžiningos konkurencijos ir prekybos principais, remiantis mūsų bendromis vertybėmis ir laikantis PPO taisyklių. Pritariau pakeistam pasiūlymui, kuriame ES laiko Taivaną verslo ir prekybos subjektu ir remia Taivano dalyvavimą svarbiose tarptautinėse organizacijose stebėtojo teisėmis.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Diskusijos dėl prekybos santykių su Kinija mus visada grąžina prie žmogaus teisių problemos šioje šalyje. Tai suprantama. Prieštaravimai, kuriuos sukelia santykiai su Kinija, gali būti geriau suvokiami atsižvelgiant į įvairius vertinimus, kurie daugeliu atvejų yra pateisinami.

Suvokimas, kad Kinijos ekonomikos plėtra neturi nieko bendro su pagarba žmogaus teisėms ir demokratijos būkle šioje šalyje, kad ji taip pat neturi nieko bendro su Kinijos veiksmais tarptautiniu lygmeniu, darbuotojų išnaudojimu, nepalyginamai mažiau reiklia darbo santykių reguliavimo sistema, aplinkosaugos reikalavimų ir intelektinės nuosavybės ir patentų teisės taisyklių nepaisymu, rodo, kad visi šie veiksniai yra kliūtis atverti prekybos ryšius, grindžiamus tarptautine gerąja patirtimi. Vis dėlto ši prekyba ne tik kad vyksta, bet ir toliau didėja. Kinijos vaidmuo šiuolaikinio pasaulio ekonomikoje yra neprilygstamas, o jos dalyvavimas įveikiant dabartinę krizę – gyvybiškai svarbus.

Todėl būtina raginti gerbti tarptautinės prekybos taisykles ir principus, užtikrinti vienodas galimybes patekti į rinkas ir ginti demokratiją ir žmogaus teises, neatmetant tikrovės ir didėjančios mūsų abipusės priklausomybės. Iš tikrųjų turime iki galo pasinaudoti esama padėtimi, jei norime daryti didesnę įtaką šiai didžiai šaliai.

  Bogusław Rogalski (UEN), raštu. – (PL) Balsuodamas dėl pranešimo dėl prekybos ir ekonominių santykių su Kinija aš buvau už jo priėmimą.

Kinija yra antroji pagal dydį ES prekybos partnerė, o ES – didžiausia Kinijos prekybos partnerė nuo 2006 m. Tai šalis, kuri yra pasaulio plėtros varomoji jėga. Labai svarbu, kad Europos šalių ir Kinijos prekybos santykiai būtų grindžiami visų pirma abipusiškumo, tvaraus vystymosi, ekologinių apribojimų paisymo ir sąžiningos konkurencijos principais.

Prekybos santykių su Kinija raida turėtų eiti koja kojon su politiniu dialogu, į kurį turėtų būti įtraukta žmogaus teisių tema. Kinija turėtų stiprinti pastangas intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo srityje ir spręsti problemą, susijusią su suklastota ir piratine produkcija Kinijos viduje.

Taip pat kelia nerimą didelis taršos, kurią sukelia Kinijos pramonė, lygis, ir vis didėjantis jos suvartojamų gamtos išteklių kiekis.

Nutrauktos derybos su Dalai Lamos pasiuntiniais temdo santykius su Kinija. Ji turėtų nutraukti bet kokį Tibeto gyventojų persekiojimą.

Siekiant užtikrinti tinkamą prekybos santykių su Kinija lygmenį, šie santykiai privalo būti grindžiami įsipareigojimais ir strategine partneryste, paremta abipusiškumo principu, sąžininga konkurencija ir prekyba, remiantis mūsų bendromis vertybėmis ir laikantis PPO taisyklių.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Nepritariu C. Wortmann-Kool pasiūlymui dėl prekybos ir ekonominių santykių su Kinija, kadangi nesutinku su įvairiais šiame pranešime pateiktais teiginiais.

Pavyzdžiui, kalbant apie tolesnius veiksmus, kurių turi imtis Europos Sąjunga, aš nesutinku, kad užkirsti kelią sunkumams reikia plėtojant dvišalį dialogą. Iš tikrųjų suburiant sprendimus priimančius aukščiausio lygio Kinijos vadovus ir jų kolegas Europos Komisijoje neįmanoma išspręsti abiem šalims rūpimų klausimų, visų pirma investicijų, galimybių patekti į rinką ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugos srityse, taip pat kitose strateginėse su prekyba susijusiose srityse. Taip yra todėl, kad Kinijos Vyriausybė nesilaiko su Europos Sąjunga pasirašytų ekonominio bendradarbiavimo susitarimų.

  Charles Tannock (PPE-DE), raštu. − Šiame pranešime paminėta didėjanti Kinijos ir Taivano prekyba, kuriai pritariu. Prezidento Y. J. Ma laikais Taivanas dėjo dideles pastangas, gerindamas prekybos santykius su Kinija ir bandydamas išgyvendinti kliudyti siekiantį požiūrį, kurio anksčiau laikėsi Pekino komunistų vadovai prekybos santykių su Taivanu srityje.

Vis dėlto, jei Taivanas kada nors turėtų būti visiškai integruotas į Pietryčių Azijos regiono ekonomiką, reikėtų jį priimti į tarptautines organizacijas neatsižvelgiant į tai, ar jis bus pripažintas suverenia valstybe.

Atsižvelgiant į įvairias pastarųjų metų sveikatos problemas Pietų Azijoje, susijusias su prekių ir žmonių judėjimu, pavyzdžiui, SŪRS, paukščių gripą ir melaminu užteršto pieno skandalą, svarbu, kad Pasaulio sveikatos asamblėjoje Taivanui būtų suteiktas stebėtojo statusas. Toks veiksmas sustiprintų sąsiaurio skiriamų šalių prekybą, pagerintų regione galiojančius kokybės standartus ir suteiktų Taivanui didesnės reikšmės tarptautiniu lygmeniu.

Būtina protestuoti prieš tokius būdus, kuriais pasinaudojo Kinija politizuodama nesutarimus su Taivanu visuomenės sveikatos srityje. Taip pat būtina protestuoti prieš gėdingą tylėjimą, kurio Kinijos spaudimo akivaizdoje laikosi dauguma Europos gyventojų.

Balsavau už šį pranešimą.