Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2009 m. vasario 18 d. - Briuselis

23. Veiksmų, nepatenkančių į oficialios vystymosi pagalbos sritį, finansavimas šalyse, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1905/2006 (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – T. Bermano pranešimas (A6-0036/2009) Plėtros komiteto vardu dėl veiksmų, nepatenkančių į oficialios vystymosi pagalbos sritį, finansavimo šalyse, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1905/2006 2008/2117(INI)).

  Thijs Berman, pranešėjas. − (NL) Man taip pat džiugu, kad N. Deva atsisėdo, kadangi dabar B. Ferrero-Waldner mane išgirs, o tai didelė paguoda.

Ši beprecedentė ekonomikos krizė, kuri labai jaučiasi, reiškia naują nelaimę besivystančioms šalims. Dėl šios krizės krinta žaliavų kainos, mažiau investuojama, mažiau prekybos kreditų ir mažiau pinigų imigrantai siunčia į namus. O visų turtingųjų šalių bendrasis vidaus produktas sparčiai mažėja, tai reiškia, kad biudžetas vystomajam bendradarbiavimui taip pat mažinamas, nes jis sudaro 0,7 proc. BVP, ar bent jis toks turėtų būti, ir net tuomet dauguma šalių nesugeba įvykdyti savo pažadų.

Tai diskusijos apie naująją politinę priemonę kontekstas. Jei Ispanijos studentai gauna stipendiją kelių mėnesių studijoms Lotynų Amerikoje, arba atvirkščiai, tuomet šie mainai yra naudingi, reikalingi ir pageidaujami, bet toks kaip šis projektas negali būti finansuojamas lėšomis, skirtomis kovai su skurdu. Nors ES finansavimui šioje srityje turi būti pritariama, tai ne kova su skurdu. Gniuždo tai, kad turime atšaukti tokius kaip šis projektus tik todėl, kad nėra teisinio pagrindo jų finansavimui.

Štai kodėl ieškojome paprastos priemonės, dėl kurios ES galėtų įgyvendinti politiką besivystančiose šalyse, kurios, kalbant iš esmės, nepatenka į kovos su skurdu kategoriją. Turi būti surastas finansinis šaltinis ir teisinis pagrindas, nepatenkantis į plėtros politiką. Todėl teisinis pagrindas negali būti įtvirtintas Nicos sutarties 179 straipsnyje, nes tai ir yra įstatyminis pagrindas plėtros politikai, kurio šiuo atveju turime išvengti.

Pačios ES interesai – Europos studentų studijų kelionės – negali būti finansuojamos pagal 179 straipsnį. Dar daugiau, ES, leisdama plėtrai skirtas lėšas, turi tenkinti teisėtai nustatytus kriterijus vystomojo bendradarbiavimo atžvilgiu – ypač kovos su skurdu kriterijus.

Šiek tiek kūrybingumo ir rasite kitus šaltinius. Pramoninių šalių priemonės išplėtimas – galimybė, kurią iškėlė Užsienio reikalų komitetas ir kurį palaiko mano komitetas. 150, 151 ir 170 straipsnių derinys – švietimas, kultūra ir moksliniai tyrimai – taip pat gali būti galimybė. Šio jungtinio teisinio pagrindo pagalba Europos Parlamentas išlaikytų visą bendro sprendimo procedūrą šios priemonės atžvilgiu, ir iš plėtros politikos lėšų nebūtų paimti pinigai, apie 13 mln. EUR šiuo metu. Jie nebūtų paimti ir iš užsienio politikos lėšų.

Kaip pranešėjas – ir Vystymosi komitetas palaikys mane šiuo klausimu – negaliu sutikti su 179 straipsniu, kaip teisiniu pagrindu. Jei taip būtų, ši nauja priemonė taptų neveiksminga, nes jos tikrasis tikslas – užkirsti kelią tam, kad vystymosi fondai nebūtų naudojami kitais tikslais. Todėl neturi būti teisinio pagrindo šiai priemonei, dėl kurio tai taptų privaloma.

Dėl šios priežasties prašau Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos atšaukti savo pakeitimą ypatingos skubos tvarka. Jis prieštarauja mūsų bendram troškimui apsaugoti vystomojo bendradarbiavimo biudžetą net ekonomikos krizės laikotarpiu.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, pirmiausia, norėčiau patvirtinti Komisijos vardu duotą pažadą atlikti finansinių priemonių 2009 m. laikotarpio vidurio persvarstymą. Tai atsiliepimas į Parlamento prašymą galutinių derybų dėl priemonių metu.

Ši apžvalga bus komunikato forma, prireikus, jį lydės teisės aktų pasiūlymai. Šio komunikato priėmimas numatomas 2009 m. balandžio mėn. ir yra įtrauktas į Komisijos teisėkūros darbo programą.

Apžvalga yra apie priemonių įgyvendinimą. Ji turi būti atskirta nuo kito šiuo metu atliekamo laikotarpio vidurio persvarstymo, – taip pat numatyto reglamentuose, – kuris susijęs su programavimo dokumentais ir strateginiais dokumentais 2011–2013 m. Šis naujasis programavimas bus kruopštaus demokratijos įvertinimo ratas, kaip pirmoji programavimo užduotis, apimanti 2007–2010 m.

Abu uždaviniai yra skirtingi, bet jie papildo vienas kitą. Svarbu nustatyti klausimus, susijusius su priemonėmis prieš naująjį programavimo laikotarpį. Strategijos ir programavimo apžvalga vyks 2009 m., kad 2010 m. būtume pasirengę Parlamento atliekamam kruopščiam demokratijos įvertinimui.

Kalbant apie Vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP), mūsų išankstiniai svarstymai patvirtina klausimą, kuris bus apžvalgos esmė: įstatymų spragos dėl su OPV nesusijusios veiklos šalims, kurioms taikoma VBP.

Kas yra ši su OPV nesusijusi veikla? Ji įvairaus pobūdžio, bet dabartiniai keturi paruošiamieji veiksmai, kuriuos inicijavo Parlamentas, puikiai paaiškina, apie ką kalbame: bendradarbiavimas su vidutiniškas pajamas gaunančiomis šalimis Azijoje ir Lotynų Amerikoje, kurioms netaikoma VBP, ir verslo bei mokslo mainai su Kinija ir Indija.

Kalbant apie šios rūšies veiklą, sutinkame su jumis dėl poreikio turėti teisės aktus, taikomus priemonėms, palaikančioms ES susirūpinimą VBP šalyse. Tai gali būti padaryta arba nauju teisiniu dokumentu, arba keičiant egzistuojantį Pramoninių šalių priemonės (ICI) reglamentą.

Kai parengėme naująsias išorinių santykių priemones 2006 m., sutarėme, kad jos turi apimti ir mūsų vidaus politikos išorinę dimensiją. Sutarėme, kad tai gali būti padaryta pagal teisinį išorinių veiksmų pagrindą. Tai buvo žymus supaprastinimas palyginti su ankstesne padėtis.

Komisijai bus sunku vadovautis šiuo požiūriu. Mes manome, kad teisinis pagrindas turi atspindėti priemonės tikslus ir turinį. Pripažįstame, kad yra problema dėl su OPV nesusijusios veiklos. Pagal savo pobūdį tokia veikla nelaikoma pagalba plėtrai. Todėl pasiūlymas, susijęs tik su tokia veikla, nepatenka į vystomąjį bendradarbiavimą – pagal 179 straipsnį, kaip minėjote.

Atsižvelgdami į tai, kad norime aprėpti žinomą su OPV susijusią veiklą, atrodo, kad Sutarties 181a straipsnis bus tinkamiausias teisinis pagrindas, kadangi jis apima ekonominį, finansinį ir techninį bendradarbiavimą. Tačiau prieš pateikdama bet kokį pasiūlymą, Komisija atidžiai apsvarstys klausimą, atsižvelgdama į Parlamento poziciją, kad galėtume užbaigti savo pasiūlymus prieš rinkimus, kaip žadėjome.

Galiausiai matau, kad pranešime raginama ieškoti daugiau išteklių. Mums teks tai išnagrinėti. Jūs žinote, kokia įtempta padėtis dėl finansinės programos 4 eilutės. Galima įrodinėti, kad kylančios šalys išgyvena pereinamąjį laikotarpį ir kad dabartinis pagalbos paketas turi lydėti tą perėjimą, tai yra, turi būti palaipsnis perėjimas nuo koncentracijos į plėtrą iki su OPV nesusijusios veiklos. Išnagrinėsime tai, kaip savo apžvalgos dalį.

Tai pradiniai Komisijos pasvarstymai dėl pranešimo, kurį šiandien aptariame. Laikome jį geru pagrindu mūsų bendram darbui ir nekantrauju išgirsti, ką pasakys nariai.

  Vicente Miguel Garcés Ramón, Biudžeto komiteto nuomonės referentas. – (ES) Gerb. pirmininke, Biudžeto komitetas mano, kad labai svarbu, jog kiekviena biudžetinė priemonė būtų aiškiai atskirta. Todėl atrodo, kad realiausia galimybė būtų naujos priemonės veiksmų, išskyrus viešąją pagalbą vystymuisi, finansavimui šalyse, kurioms taikomas Reglamentas, sukūrimas.

Žiūrint iš biudžetinės pusės, finansavimo pasiūlymas iš Vystymosi komiteto neatrodo pakankamas, nes šių pinigų nėra, o šioms eilutėms nėra lėšų, paskirstytų daugiamečiu pagrindu. Yra finansavimas 2009 m., bet ne ilgiau.

Bet kokiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad šios naujos bendradarbiavimo priemonės finansavimas turi būti suderintas su 2007–2013 m. finansine programa, verta pabrėžti finansinės programos laikotarpio vidurio persvarstymo svarbą. Tai leistų pritaikyti skirtingų eilučių viršutines ribas.

  Nirj Deva, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, nuoširdžiai džiaugiuosi Komisijos narės B. Ferrero-Waldner ką tik padarytu pareiškimu ir prašau savo politinės frakcijos atmesti savo pakeitimą, kad šis pranešimas būtų priimtas. Jei ne, atsidursiu gana sudėtingoje padėtyje, bet turėsiu palaikyti Socialistų pranešėją šiuo klausimu.

Turiu pasakyti, kad manau, jog plėtros priemonė skirta plėtros tikslams. Bet jei pažvelgtume į tai, ką suteikia plėtros priemonė, – ypač 179 straipsnis, –esant net ne visiems apribojimams, OPV priemonė leidžia remti muziejus, bibliotekas, menus, muziką mokyklose, sporto mokymo įstaigas ir varžybas – visa tai laikoma OPV. Bet, aišku, koncertinių turų ir sportininkų kelionių išlaidų finansavimas nelaikomas OPV. Kultūrinės programos besivystančiose šalyse, kurių pagrindinis tikslas – skatinti donoro kultūrines vertybes, nelaikomas OPV. Į ją neįeina karinė pagalba, bet įeina taikos palaikymas. Ji apima daugybę įvairios veiklos – net civilinės policijos darbą, siekiant aprūpinti ir padidinti policininkų mokymo pajėgumus, kareivių demobilizaciją, rinkimų stebėjimą, minų ir fugasų pašalinimą – visa tai yra OPV.

Štai ir klausiame savęs šiame Parlamente, kiek dar gaišime laiką kalbėdami šia tema, kai iš tikrųjų OPV priemonė taikoma pagrindinei darbo sričiai. Taigi, pritariu Komisijos narės B. Ferrero-Waldner pareiškimui, kad 181a straipsnis yra tam, kad būtų galima ieškoti lėšų, siekiant padaryti tai, ką kai kurie mano kolegos tikisi padaryti.

  Ana Maria Gomes, PSE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, labai svarbu užpildyti dabartinę teisės aktų spragą dėl su OPV nesusijusios veiklos šalyse, kurioms taikoma VBP. Šis pasiūlymas, kad priemonė gali užpildyti šią spragą, turi nedviprasmiškai išlaikyti VBP kaip priemonę OPV veiklai, ir jis turi numatyti aiškų atskyrimą tarp finansinių šaltinių, skirtų grynai OPV vystomajam bendradarbiavimui, ir tų, kurie skirti kitos su OPV nesusijusios veiklos vystomojo bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis rūšims. Šis atskyrimas pats savaime yra labai svarbus politinis pranešimas ir jis suteiks tinkamą regimumą ES vystomojo bendradarbiavimo politikai.

Naujoji ar persvarstyta priemonė taip pat turi būti pakankamai plati, kad apimtų daugybę veiksmų, kurie neatitinka EBPO ir PVK gairių, bet kurie yra labai svarbūs ES bendradarbiavimui su besivystančiomis šalimis, pvz., Akkas dujų telkinių plėtojimas Irake arba bendradarbiavimas aviacijos saugumo klausimu su Indija. Štai kodėl ne visai sutinku su siūlomu ribojančiu teisiniu pagrindu. Visiškai palaikau Komisijos narę B. Ferrero-Waldner, kuri mano, kad 181a straipsnis, galimas dalykas, tinkamesnis teisinis pagrindas, kuris numatytų mano pabrėžiamas šių rūšių problemas. Manęs neįtikino ir PPE-DE frakcijos pristatyto pakeitimo alternatyva, dėl kurios turime balsuoti rytoj.

Todėl tikiuosi, kad mūsų pranešėjui Thijsui Bermanui vadovaujant, galime rasti daugiau laiko nuodugnesnei diskusijai šiuo klausimu ir apsvarstyti geriausią teisinį pagrindą, būtent Komisijos narės B. Ferrero-Waldner pateiktą pasiūlymą.

  Toomas Savi, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti Thijsui Bermanui už jo pranešimą. Jis pabrėžia svarbų vystymosi pagalbos aspektą, kurį Komisija, mano nuomone, turi rimtai apsvarstyti. Tokia veikla, kaip kultūrinių, mokslinių ir ekonominių mainų programos, piliečių ryšiai su piliečiais ar politinis dialogas, deja, nepatenka į egzistuojančius Europos teisės aktus, ir tai tik keli pavyzdžiai.

Europos Sąjunga, įvairioms agentūros globojant, sudarė daugybę programų ir finansinių priemonių, kurių kiekviena apima tik tam tikrus ribotus problemų, su kuriomis šiuo metu susiduria besivystančios šalys, aspektus. Manau, kad be Vidurio Europos Sąjungos agentūros ir visapusiškos bei nuoseklios politikos, pastangos, kurias rodome, siekiant pagerinti padėtį besivystančiose šalyse, nėra pakankamos.

Visi sutinkame, kad Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslas – pasiekti kiek įmanoma daugiau žmonių, kuriems reikalinga pagalba, tačiau pasirinkome gana nepatogų kelią į tą tikslą. Šiuo metu Europos Sąjunga yra tiek instituciškai susiskaidžiusi, tiek turinti teisinių trukdžių, kai kalbame apie vystymosi pagalbą. Šiame labai sveikintiname pranešime kalbama apie tokių trūkumų rezultatus.

Europos Sąjunga ir jos valstybės narės įnešė milžinišką indėlį į oficialią vystymosi pagalbą ir tai neturi būti nuvertinta, bet dar daug ką reikia padaryti, siekiant padidinti institucinių pagrindų sistemos veiksmingumą ir efektyvumą bei teisės aktų, apimančių vystymosi pagalbą, atitikimą.

  Michael Gahler (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, kalbant atvirai, nustebau, kad T. Bermano pranešimas jau buvo parengtas ir pasiūlymas buvo pristatomas prieš užbaigiant G. Mitchello pranešimą – faktinį pranešimą, turintį įvertinti su VBP įgytą patirtį.

Mano kolega narys yra teisus savo pasiūlymo esme. Atsižvelgiant į VBP sumanymą, įstatymų spraga buvo neišvengiama. Palaikau išvadą, kad reikalinga kita priemonė, kad būtų užpildyta spraga dėl su OPV (Oficialia vystymosi pagalba) nesusijusios veiklos. Galiu įsivaizduoti abi alternatyvas, kurias jis siūlo savo pranešimo 3 skirsnyje.

Tačiau norėčiau paaiškinti, kad su OPV nesusiję veiksmai svarbūs ir šalies vystymuisi – ginčijamasi tik dėl teisinio pagrindo pasirinkimo. Mano nuomone, šiuo atžvilgiu pranešėjas ir jo komitetas stovi prieš visą likusį pasaulį. Vystymosi komitetas renkasi siaurą 179 straipsnio aiškinimą, todėl turi griebtis straipsnių, skirtų vidaus politikai, kaip teisinio pagrindo. Užsienio reikalų komitetas, Teisės reikalų komitetas, Parlamento teisės tarnyba, ETT, Taryba ir Komisija – visi skirtingai skaito 179 straipsnį.

Todėl mes, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija, šiandien priėmėme sprendimą neatmesti šio pasiūlymo rytoj, bet pateikti pakeitimą, norėdami pakeisti numatytą teisinį pagrindą, nepalaikysime ir atidėjimo, kadangi sutinkame, kad ginčijamasi tik dėl teisinio pagrindo šiame reikale. Todėl esu tikras, kad rytoj pasieksime aiškumą šiuo klausimu.

  Corina Creţu (PSE) . – (RO) Mūsų kolegos nario T. Bermano pranešimas pateikia aiškų sprendimą, kaip užpildyti spragą teisės aktų struktūroje dėl išorinių veiksmų, kurie nelaikomi nenumatytais atvejais ir kurie nepatenka į vystymosi veiksmų kategoriją, kaip apibrėžta Vystomojo bendradarbiavimo priemonėje, finansavimo.

Tokios rūšies veiksmų finansavimas yra svarbus iš politinės perspektyvos, kadangi jis gali užtikrinti nuolatinį Europos Sąjungos dalyvavimą šalyse ir regionuose, kurie jau perėjo pradinio vystymosi etapą. Tačiau nepaprastai svarbu, kad lėšos, naudojamos šių veiksmų finansavimui, neateitų iš šaltinių, skirtų plėtrai – jos turi ateiti iš skirtingų biudžeto eilučių.

Šiame pranešime reikalaujamo teisės akto pasiūlymo tikslas – skatinti vystymąsi ir nevaržyti jo, sumažinant lėšas plėtros politikai kitų priemonių naudai. Štai kodėl labai svarbu, kad atsispindėtų takoskyra tarp veiksmų, numatytų Vystomojo bendradarbiavimo priemonėje, ir tų, kurie numatyti naujojoje teisės aktų nuostatoje, kai nustatomos lėšos, skirtos jų finansavimui.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, pirmiausia, norėčiau padėkoti pranešėjui už šį pranešimą. Pritariu jo pirmai pastabai apie ekonomikos krizę, jos ypatingą poveikį besivystančiam pasauliui ir, iš tiesų, tą faktą, kad nepasieksime mūsų 0,7 proc. tikslo pagalbos klausimu. Labai gaila, kadangi išsivysčiusiam pasauliui atsitraukus, besivystantis pasaulis tikrai patirs didžiausią smūgį.

Atvykau į šią diskusiją, nes norėjau išgirsti argumentus apie teisinius pagrindus. Man atrodo, kad baiminamasi, jog biudžetas bus per mažai paskirstytas. Vadinkime daiktus tikraisiais vardais. Leiskite pacituoti pagalbos agentūrą, kuri šiandien su manimi susisiekė: „Palaikydami Parlamento prašymą dėl finansavimo priemonės su OPV nesusijusiai veiklai besivystančiose šalyse, tvirtai tikime, kad tai turi būti nustatyta teisiniu pagrindu, tinkamu veiklai, kurios finansavimui jis skirtas. Naudoti 179 straipsnį kaip teisinį pagrindą veiklai, nesusijusiai su plėtra, aiškiai netinka, kadangi tai prieštarautų tiek EB sutarčiai, tiek Bendrijos teisynui. Jis taip pat sudaro galimybę, kad ateityje su OPV nesusijusi veikla galės būti finansuojama iš biudžeto eilučių, skirtų tikrai plėtros veiklai. Mes labai tikimės, kad pakeitimas bus atmestas.“

Taigi, kaip PPE-DE frakcijos narė, šįvakar esu čia, kad išklausyčiau abi šio ginčo puses, taip pat iškelčiau lobistinę nuomonę, kurią gaunu iš labai nuoširdžių žmonių vystymosi srityje, į kurių rūpesčius turiu atkreipti dėmesį.

Pakartoju nuomonę, kad jei būtume užtvindyti lėšomis, mūsų teisinis pagrindas galbūt nesudarytų mums tiek bėdos. Problema ta, kad nesame užtvindyti lėšomis. Esama susirūpinimo tarp tų, kurie dalyvauja plėtros darbotvarkėje, – pagrindinis rūpestis, – ir baimės, kad turimi pinigai bus paskirstyti per daugelį veiklos rūšių. Tačiau aš ir toliau esu tikra.

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nare B. Ferrero-Waldner, ponios ir ponai, noriu aptarti ne teisinį, o išlikimo pagrindą. Mažosios ir vidutinės įmonės atlieka labai ypatingą vaidmenį šiame reikale. Kreditingumas yra ypač svarbus finansų krizių metu, kad šios įmonės vis dar galėtų gauti mikrokreditą.

Noriu ypač pabrėžti, kad mikrokredito priemonė iš tikrųjų tvirtai įrodė savo vertę visame pasaulyje ir kad ypač pagal PPO derybų turą, kuris, tikimės, artėja prie baigiamųjų etapų, turime svarstyti, kaip atitinkamai palengvinti prekybą nukentėjusioms šeimoms šiuose regionuose.

Juk gerovė sukuriama ten, kur kažkas gaminama, kur žmonės gali patys išgyventi iš pajamų ir išmaitinti savo šeimas. Jei ir be to jie sugebės ką nors parduoti, gerovė garantuota. Būtent tai turėdamas galvoje, tikiuosi, kad plėtros politika pasuks reikiama kryptimi.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, išgirdus visas skirtingas nuomones, pasidaro aišku, kad pagrindinis narių rūpestis – teisinio pagrindo pasirinkimas.

Savo įžangoje konstatavau kryptį, kuria siekia eiti Komisija, bet, aišku, būsiu labai laiminga imdamasi ir jūsų pasiūlymų.

Jūs žinote, kad norime geriausios pagalbos vystymuisi visoms šalims, ir tai – mūsų mąstymo esmė. Tad dirbkime kartu, kad surastume teisingą sprendimą.

  Thijs Berman, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, aš ne teisininkas ir neišmanau teisės, bet žinau, kad neturėtume išplėsti teisinių tekstų išaiškinimų. To baiminuosi, jei naudosime 181a straipsnį, kadangi jame kalbama apie ekonominį ir techninį bendradarbiavimą, o mes kalbame apie studentus, kurie vyksta į užsienį mainų tarp universitetų pagrindu. Tai šiek tiek pavojinga. Aš tam neprieštarausiu, jei Komisija vertina tai, kaip išeitį su OPV nesusijusiai veiklai, kurią visi laikome reikalinga ir svarbia, ir aš su tuo sutiksiu. Turbūt esu susirūpinęs, nes esu žurnalistas. Man patinka tekstai ir rimtai priimu žodžius, o tai Europos esmė – jos humanizmas, rimtas tekstų priėmimas ir rimtas kalbos priėmimas. Turite būti labai atidūs vartodami žodžius, taigi, 181a straipsnis yra galimybė, bet nesu labai ja patenkintas.

Tačiau buvau laimingas dėl Mairead McGuinness padarytos pastabos, kad ją reikėjo įtikinti. Ji airė, ji turi savo įsitikinimus ir jos principai tvirti kaip ir mūsų visų. Jei neįmanoma rytoj pasiekti susitarimą dėl teisingo teisinio pagrindo, tuomet norėčiau, kad jis būtų grąžintas atgal mano komitetui ir neskubėdami nuspręstume dėl tinkamo teisinio pagrindo, nes visi žinome, kad su OPV nesusiję veiksmai yra reikalingi.

Dėkoju Komisijai už jos pastabą, kad su OPV nesusiję veiksmai laikui einant taps vis svarbesni besivystančiose šalyse, vidutiniškas pajamas gaunančiose šalyse ir pan. Visi sutinkame dėl jų reikalingumo ir dėl būtinybės surasti teisinį pagrindą. Kai kurie iš mūsų sutinka, kad 179 straipsnis nėra pagrindas, kurio ieškome. 

Jei negalėsiu pasiekti susitarimo su PPE-DE frakcija prieš mūsų balsavimą rytoj vidurdienį, – bus gaila, – prašysiu, kad būtų persiųsta atgal mano komitetui. Aš pasirengęs tai padaryti ir aš tai padarysiu, kai rytoj bus balsuojama už pakeitimą. Man būtų labai gaila, jei tokia būtų PPE-DE frakcijos pozicija todėl, kad visi sutinkame dėl būtinybės išlaikyti pagalbą vystymuisi tokiame lygyje, kokiame ji yra šiandien, ir mes visi žinome, kad ji mažėja su ekonomikos krize.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Angelika Beer (Verts/ALE), raštu. – (DE) Naujųjų užsienio politikos finansavimo priemonių apžvalga atskleidė bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis trūkumus, taigi siūlome pertvarkyti pramoninę priemonę.

Užsienio reikalų komitetas nemano, kad palanku nustatyti naująjį teisinį pagrindą priemonei dėl kelių bendradarbiavimo sričių. Be to, šiuo metu numatytos politikos sferos (kultūra, jaunimas, moksliniai tyrimai) yra pasiskolintos iš Europos vidaus politikos ir iki šiol nebuvo skirtos apibrėžti bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis. Tai vienas iš neaiškumų, kurie kelia nerimą Užsienio reikalų komitetui. Kas nutiks, jei, pvz., artimiausioje ateityje, bus norima bendradarbiauti su kitomis šalimis klimato politikos klausimais? Ar turime kiekvieną kartą instrumentui sukurti naują teisinį pagrindą? Ar darysime tai kiekvieną kartą, atsiradus pasikeitimui bendradarbiavimo srityje?

Užsienio politikos priemonių pertvarkymas – labai svarbus mums visiems, taigi turi būti aišku, kad nekovojame vienas su kitu.

Tai vienintelė priežastis, kodėl Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas, kartu su antruoju pranešėju iš Užsienio reikalų komiteto, pirmadienį atmetė pakeitimą.

Turinio prasme mes manome, kad mūsų pasiūlymas yra toliaregiškesnis ir kad jis sudaro galimybes nuosekliai užsienio politikai. Tačiau šis pranešimas – tai tik rekomendacija Komisijai. Pažiūrėsime, ką ji su juo padarys.

  Sirpa Pietikäinen (PPE-DE), raštu. – (FI) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Europos Sąjunga yra didžiausia pagalbos vystymuisi donorė pasaulyje, teikianti 60 proc. viso finansavimo. Pagrindinis Europos Sąjungos, kaip svarbiausios vystomojo bendradarbiavimo veikėjos, vaidmuo turi būti ir toliau ateityje stiprinamas.

Siekiant stabilizuoti besivystančių šalių ekonomiką ir atnešti joms taiką, labai svarbu, kad Europos Sąjunga laikytųsi savo tikslo iki 2015 m. padidinti savo vystymosi pagalbos dalį 0,7 proc. BVP. Tačiau vien šito neužteks.

Svarbu pasiekti bendrą nuoseklumą vystomajame bendradarbiavime tarp skirtingų institucijų. Reikia imtis finansinių investicijų ir projektų, skirtų infrastruktūrai kurti, ir dėl labiau tenkinančio žmogaus teisių supratimo laikymosi, kad jie paremtų vienas kitą. ES reikia sukurti reikiamas priemones nuoseklios plėtros politikos priemonėms įgyvendinti.

Tačiau dabartinis vystomojo bendradarbiavimo teisinis pagrindas turi trūkumų, kalbant apie teisės aktus, štai kodėl norėčiau padėkoti pranešėjui už tai, kad iškėlė svarbų klausimą. Projektai, skirti transporto, technologijų ir energetikos sektorių ir dialogo tarp mokslinės bendruomenės ir NVO gerinimui, yra labai svarbūs besivystančių šalių socialiniam gyvybingumui. Tačiau tokių projektų pagrindinis tikslas – ne skatinti ekonominį vystymąsi ir gerovę besivystančiose šalyse, todėl jie neatitinka kriterijų oficialiai vystymosi pagalbai, kaip nustatė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Ateityje oficiali pagalba vystymuisi turi skirti didžiausią dėmesį būtent skurdo panaikinimui ir žmonių gyvenimo sąlygų pagerinimui.