Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2009 m. vasario 18 d. - Briuselis

24. Bendrijos teisinis Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros (ERI) pagrindas (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Teresos Rieros Madurell pranešimas (A6-0007/2009) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl pasiūlymo Tarybos reglamentui dėl Bendrijos teisinio Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros (ERI) pagrindo COM(2008)0467 – C6-0306/2008 – 2008/0148(CNS)).

  Teresa Riera Madurell, pranešėja. – (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad ITRE komitete buvo prieita prie bendros nuomonės dėl pranešimo. Vienbalsiškumas buvo įmanomas šešėlinių pranešėjų dėka, kurie taip pat labai padėjo pasiekti naudingą pranešimą tokia svarbia tema kaip Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra.

Turiu pasakyti, kad Parlamentas sutinka su Komisija, kad turėdami omenyje mokslinių tyrimų globalizaciją ir tokių naujų mokslo ir technologijų prasme galingų šalių, kaip Kinija ir Indija, iškilimą, turime skubiai pagreitinti ir šiuo tikslu skatinti naujos Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimą.

Labai svarbu, kad kiek galima greičiau užtikrintume, jog Europos Sąjunga būtų teritorija, kurioje galėtų laisvai judėti tyrėjai, technologijos ir žinios, kur būtų veiksmingas mokslinių tyrimų veiklos koordinavimas ir kur būtų geriausiai pasinaudojama ištekliais. Tam, tarp kitų dalykų, būtina, kad turėtume dideles mokslinių tyrimų infrastruktūras Europos lygmeniu.

Šios infrastruktūros taip pat gali sudaryti puikią galimybę bendradarbiauti skirtingoms valstybėms narėms, sukuriant reikšmingą poveikį moksliniam jaunų žmonių švietimui ir stipriam ekonominiam poveikiui Europos pramonei. Todėl jos labai svarbios mokslo pažangai Europoje ir todėl turime palengvinti jų plėtrą. Taigi, Parlamentas pritaria Komisijos iniciatyvai siūlyti teisinę sistemą ir sąlygas jai.

Iš tikrųjų, nuo pradžios, Europos mokslinių tyrimų infrastruktūras laikėme vienu iš Europos mokslinių tyrimų erdvės ramsčių. Tačiau visada žinojome apie sunkumus, kuriuos reikia nugalėti, ne tik todėl, kad joms reikalingi dideli finansiniai ištekliai, – reikia nepamiršti, kad ESFRI veiksmų plane yra 44 projektai, kurie turi būti įgyvendinti per dešimt ateinančių metų, – bet ir dėl problemos techninio ir organizacinio sudėtingumo.

Šiuo klausimu norėčiau dar kartą pasakyti, kad tokioje iniciatyvoje Parlamentas turėjo suvaidinti daug ryžtingesnį vaidmenį. Tačiau šių priemonių skuba ir geresnio teisinio pagrindo nebuvimas dabartinėje Sutartyje pakankamai pagrindžia, kodėl buvo pasirinktas 171 straipsnis, o tai nesumažina to, jog tai dar viena priežastis paskelbti būtinybę kiek galima greičiau sudaryti naują Sutartį.

Trumpai pabrėšiu kelis pranešime išdėstytus dalykus. Pirma, jame išaiškinamas „Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros“ apibrėžimas, kad būtų išvengta painiavos tarp juridinio asmens ir faktinių mokslinių tyrimų infrastruktūros. Jame taip pat išaiškinami ir sukomplektuojami reikalavimai mokslinių tyrimų infrastruktūros daliai, kuri laikoma europietiška, pridėdamas tokius svarbius klausimus kaip poveikio vertinimas pasiūlymui Europos lygmeniu, pagrindžiantis savo finansinį pajėgumą ir užtikrinantis, kad yra gera priėjimo prie visos Europos mokslinės bendruomenės politika.

Mes taip pat siūlome išplėsti egzistuojančią infrastruktūrą ir suteikiame visapusį savo palaikymą Komisijos pasiūlymui dėl atleidimo nuo PVM, kuris, mūsų nuomone, yra pagrindinis šios iniciatyvos elementas.

Todėl norime aiškiai pranešti Tarybai, kad ji kuo greičiau išspręstų savo problemas šiuo klausimu ir dar kartą pasakytų, kad jei norime remti mokslinius tyrimus Europoje, turime išlaisvinti juos nuo mokesčių. Mes tai jau ne kartą rekomendavome, siekdami paskatinti MVĮ dalyvauti MTTP uždaviniuose, kuriuos dabar turime remti dėl didelių mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimo Europos lygmeniu nes, jos yra esminės mokslo pažangai.

Reziumuojant, dar kartą norėčiau padėkoti visiems šešėliniams pranešėjams, Komisijai už puikų indėlį, taip pat ITRE komiteto tarnyboms už pagalbą, kurią jos man suteikė rengiant šį pranešimą.

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, pirmiausia, norėčiau išreikšti savo dėkingumą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) komitetui ir ypač pranešėjai, Teresai Rierai Madurell, kad palaikė mūsų pasiūlymą dėl Bendrijos teisinio pagrindo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrai. Jūsų žodžiai skambėjo lyg muzika mano ausims!

Taip pat leiskite padėkoti ITRE šešėliniams pranešėjams už jų konstruktyvią paramą.

Kartu žengiame svarbų žingsnį artyn prie teisinio pagrindo, kuris leis valstybėms narėms bendradarbiauti kuriant naujas dideles mokslinių tyrimų infrastruktūras, kurios tampa vis sudėtingesnės ir brangesnės ir kurias galima kurti tik jei kelios Europos šalys dirba kartu.

Jūs išsamiai aptarėte naująjį teisinį dokumentą ir priėmėte daug pakeitimų, kurie padės išaiškinti tekstą ir suteikti jam geresnę struktūrą, ypač dėl apibrėžimo, apimties ir padėties, ir pateikėte nuorodas į Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų strategijos forumą (ESFRI). 

Komisija dės visas įmanomas pastangas, kad paremtų šių pakeitimų įgyvendinimą, kurį vykdys Taryba.

Mums ypač džiugu matyti, kad sutariame dėl svarbiausio kaip tik šiuo metu Taryboje vykstančių diskusijų aspekto, kuris gali sukliudyti priėmimui – turiu omenyje tą PVM klausimą.

Kaip žinote, visos valstybės narės sutaria, kad būtina atleisti nuo mokesčių kelių šalių įkurtas mokslinių tyrimų infrastruktūras priimančioje šalyje.

Dažnai darbiniais tikslais tai vadinama atleidimo nuo mokesčių klausimu ir tai sukelia šiek tiek painiavos. Tikrovėje tai susiję tik su egzistuojančios PVM direktyvos įgyvendinimu, dėl kurios jau susitarta su Taryba, ir ji priimta. Tikrasis klausimas – ar Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrai reikia suteikti tarptautinių organizacijų statusą, kaip apibrėžta PVM direktyvoje, ir atleisti nuo PVM mokėjimo. Todėl nekalbame apie fiskalinį derinimą, o kalbame apie juridinių asmenų, susijusių su mokslinių tyrimų infrastruktūromis, įsteigimą.

Tiek Komisijos, tiek Tarybos teisės tarnybos aiškiai konstatavo, kad tai tinkama vieta. Taigi, tai visiškai politinis sprendimas dėl to, kokiu svarbiu valstybės narės laiko naujų pasaulinio lygio mokslinių tyrimų institucijų įsteigimą Europoje.

Jūsų tvirta parama šiuo klausimu gali būti labai reikšminga!

PIRMININKAVO: Gérard ONESTA
Pirmininko pavaduotojas

  Paul Rübig, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, L. van Nistelrooij kartą pasakė, kad tai „penktosios laisvės“ įvedimas. Penktoji laisvė yra tyrėjų, kurie negali būti susaistyti regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu, laisvė.

Mums tiesiog būtina sukurti grupavimą ir teisinį pagrindą, kad tyrėjai galėtų daryti darbą, kurio iš jų tikisi visuomenė. Čia kalbame ne tik apie mokslinius tyrimus, atliekamus universitetuose – akademinius mokslinius tyrimus – ar pramonėje, bet ir ypač apie mokslinius tyrimus, atliekamus mažosiose ir vidutinėse įmonėse. Pagaliau taip pat svarbu, kad šie tyrimai ir toliau būtų pristatomi ir prieinami.

Pernai šiuose Rūmuose pristatėme Energetikos klubą, – jame lankėsi pirmininko pavaduotojas G. Onesta, – kuriame mokslinė bendruomenė ir atsakingieji asmenys reiškė didelį susidomėjimą išradimais, galinčiais atnešti mums visiems labai daug naudos. Tokių mokslinių tyrimų priemonių sukūrimas – teisingas atsakymas, ypač dabartinės ekonominės ir energetinės krizės metu, kad būtų sudarytos sąlygos naujų produktų ir paslaugų, kurios gali būti parduodamos visame pasaulyje, kūrimui. Todėl Komisijos iniciatyva šiuo klausimu yra ypač sveikintina, kadangi tokių iniciatyvų organizavimas, aišku, stiprina tarptautines galimybes. Ypač tarptautinis bendradarbiavimas mums Europoje, kaip ir mūsų partneriams, darosi vis svarbesnis. Pagaliau mes Europoje padarėme save pasaulio dalimi, turinčia didžiausią pirkimo galią, ir 500 mln. mūsų piliečių turi teisę turėti kiek įmanoma greičiau ir veiksmingiau atliktų mokslinių tyrimų rezultatus. Ačiū.

  Adam Gierek, PSE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros (ERI) tikslas – sukurti unikalius mokslinių tyrimų centrus, kuriems vadovautų žymiausi konkrečių sričių specialistai. Mano nuomone, juose turi būti daug brangios, modernios įrangos ir juose turi dirbti specialistų komanda. ERI bus naudojamas eksperimentiniams mus supančių reiškinių tyrimams, daugiausia naudojant induktyvinius metodus, kurių tikslas – surasti praktinius sprendimus. ERI taip pat turi rengti jaunus specialistus.

Manau, Europos strateginio mokslinių tyrimų infrastruktūros forumo paskirtis – ne nukopijuoti dabartinius kompetencijos centrus, o naudojant struktūrinius ir nacionalinius fondus sukurti skirtingus mokslinių tyrimų vienetus, kurie papildys kompetencijos centrus ir sukurs specializuotų mokslinių tyrimų vienetų infrastruktūrą – vienodą tinklą, aprėpiantį visą ES. Jauniems, ambicingiems Europos tyrėjams nebereikės keliauti per vandenyną, kad įgyvendintų savo idėjas. Taigi, manau, kad prielaidos veiksmingam ERI veikimui apima aukštą specializacijos ir mobilumo lygį mokslinių tyrimų aplinkos prasme. Moksliniai tyrimai taps veiksmingesni, jei bus įvesti laiko apribojimai ir jei jie bus pasklidę per kelias vietas, t. y. jei pagrindiniai mokslinių tyrimų uždaviniai bus vykdomi tuo pačiu metu įvairiuose tarptautiniuose specializuotuose ERI vienetuose, kurie, būdami ne ūkio subjektai, bus atleisti nuo mokesčių. 

Dėkoju už jūsų dėmesį, sveikinu Teresą Rierą Madurell ir linkiu Komisijai greito šios koncepcijos įgyvendinimo dėl reglamento, kuriam nors jis ir įdomus, reikia tolesnio detalizavimo.

  Vladko Todorov Panayotov, ALDE frakcijos vardu. – (BG) Norėčiau pasveikinti Teresą Rierą Madurell dėl šio pranešimo, kuris priartina mus prie sėkmingo Europos mokslinių tyrimų erdvės sukūrimo. Esu įsitikinęs, kad sukurdami mokslinių tyrimų partnerysčių tinklą tarp valstybių narių, galėsime pasiekti konkurencingą ir pelningą ekonomiką, paremtą žiniomis ir naujovėmis. Nebūtų įmanoma keistis žiniomis neturint atitinkamos infrastruktūros todėl, kad ji vaidina svarbų vaidmenį kuriant veiksmingą aplinką šiuolaikinių ir labai reikalingų mokslinių tyrimų vykdymui.

Šiuo metu visa veikla apribota bendradarbiavimu tarp atskirų mokslinių tyrimų institucijų. Mes taip pat neturime atitinkamų teisinių dokumentų, kurie sudarytų galimybes sukurti tinkamą partnerystę su įvairių valstybių dalyviais, kas iš esmės yra raktas į sėkmę šioje srityje. Tokių teisinių dokumentų stoka smarkiai užlaikė naujų valstybių narių mokslinių tyrimų integracijos procesus, o šios valstybės narės turi didžiulį mokslinių tyrimų potencialą, kuris turi būti įtrauktas į Europos Sąjungą.

Šis pranešimas – tai ne paprastas žingsnis link teisinio pamato, skirto įsteigti mokslinių tyrimų infrastruktūrą, sukūrimo. Jis bus esminis siekiant žinių judėjimo Europos Sąjungoje, didinant Europos mokslinių tyrimų centrų prestižą ir svorį pasauliniu lygmeniu ir didinant užimtumą, jis taip pat įneš indėlį į tinkamų sprendimų naujoms aplinkos problemoms paiešką. Dar kartą norėčiau pasveikinti pranešėją, Teresą Rierą Madurell.

  Nils Lundgren, IND/DEM frakcijos vardu. – (SV) Ar mums reikia Europos ekonominio teisės subjekto mokslinių tyrimų sektoriuje, ar tai dar vienas ES nepaliaujamos kovos su Europos pliuralizmu pavyzdys? Žinoma, tiesa ta, kad sėkmingoms institucinėms reformoms būtina institucinė konkurencija. Įsivaizduokite, jei tarptautinė teisinė mokslinių tyrimų bazė būtų sukurta prieš penkiasdešimt metų. Vystymasis šioje srityje būtų pasibaigęs. Keisti tarptautines sutartis sudėtinga ir tai vyksta per lėtai. Pažanga pasiekiama tuomet, kai šalys gali lengvai pertvarkyti savo nacionalines institucijas. Tada sėkmingos reformos pasklinda į kitas šalis.

Komisijos pasiūlymas tikrai nėra suvaržymas. Jis siūlo alternatyvą egzistuojantiems nacionaliniams pasiūlymams ir tokiu lygmeniu simbolizuoja pažangą. Tačiau pasiūlymą visiškai žlugdo tas faktas, kad Komisija taip pat nori sureguliuoti šio juridinio subjekto mokesčius ES lygmeniu. Todėl šį pasiūlymą privalome atmesti.

  Erna Hennicot-Schoepges (PPE-DE). – (FR) Gerb. Pirmininke, Komisijos nary, manau, tai labai reikšmingas žingsnis į priekį Europos mokslinių tyrimų politikoje. Tai Šeštosios pagrindų programos vertinimo ataskaitos rezultatas, tai taip pat aplinkybė, kuri buvo išsaugota viso Septintosios pagrindų programos rengimo metu.

Jūs, gerb. Komisijos nary, pasakėte, kad kai kurioms valstybėms narėms neleidžiama prisijungti. Švelniai tariant, absurdiška teigti, kad tam reikalingas specialus leidimas iš Europos Sąjungos, tačiau bet kokiu atveju tai pažanga. Man labiau kelia nerimą jūsų pareiškimas, kad PVM bus taikomas minimaliu tarifu ir kad padėtis dėl tarptautinio statuso dar nevisiškai aiški – bent taip aš supratau.

Dėl balsavimo SESAR bendros įmonės klausimu buvo pacituotas 171 straipsnis. Dėl šio projekto balsavome dukart, kadangi pradiniame variante dar nebuvo patvirtintas tarptautinis statusas, todėl buvo neįmanoma įsteigti bendrą įmonę. Kita bendra įmonė, Galileo, taip ir nebuvo įkurta.

Turiu tokius klausimus. Kokią finansavimo dalį skirs Bendrija? Ar finansavimas bus suteiktas tiems, kurie

dirbs kartu, kad būtų užkirstas kelias išteklių, skirtų mokslinių tyrimų infrastruktūroms ir jų skatinimui, švaistymui? Ar galiausiai bus įmanoma kreiptis į sanglaudos fondą dėl mokslinių tyrimų, kad būtų sujungta kompetencija ir sanglauda?

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) 2009 metai – Europos kūrybiškumo ir naujovių metai.

Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros, veikiančios neekonominiu pagrindu, sukūrimas padės supaprastinti Bendrijos mokslinių tyrimų programas, taip pat paskleisti ir optimizuoti rezultatus mokslinių tyrimų, technologinio vystymosi ir demonstravimo veiklos srityje Bendrijos lygmeniu.

Džiaugiuosi dėl to, kad šios infrastruktūros gali gauti bendrą finansavimą per Sanglaudos politikos finansines priemones pagal Europos regioninės plėtros fondo, Socialinis fondo ir Sanglaudos fondo reglamentus. 

Noriu pabrėžti, kad gyvybiškai svarbu, jog šios infrastruktūros sukurtų ryšį tarp mokslinių tyrimų institucijų ir struktūrų, universitetų, akademijų ir privataus sektoriaus, o pramonės sektoriai turėtų naudą iš mokslinių tyrimų rezultatų naudojimo.

Tačiau norėčiau paminėti, kad dabartinės krizės metu mums labiausiai reikia užtikrinti, kad bent 1 proc. valstybės narės BVP būtų skirtas moksliniams tyrimams.

  Dragoş Florin David (PPE-DE). – (RO) Bendros Europos mokslinių tyrimų erdvės ir Bendrijos teisinio pagrindo, tinkamo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūroms, sąvoka buvo pagrindinis principas siekiant Lisabonos strategijos tikslų, susijusių su ekonominiu augimu, darbo vietų kūrimu ir dinamiškos, žiniomis paremtos ekonomikos sukūrimu.

Mokslinių tyrimų infrastruktūros vaidina vis didesnį vaidmenį žinių ir technologijų pažangoje. Dėl jų gebėjimo mobilizuoti žmogiškuosius išteklius ir investicijas, pasiekiama kritinė masė, tokiu būdu sėkmingai ir reikšmingai prisidėdama prie Europos ekonominio vystymosi. Trokšdami, kad Europos Sąjunga būtų svarbiausia tarptautinė mokslinių tyrimų partnerė, mes siūlėme moksliniams tyrimams suteikti konkurencingą finansavimą, tinkamą infrastruktūrą ir intelektinės nuosavybės taisykles, taip pat veiksmingą mobilumą tyrėjams.

Šiandien šiuo pasiūlymu dėl reglamento Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros Bendrijos teisinės sistemos klausimu mes sutvirtiname penktosios laisvės – laisvo žinių judėjimo laisvės – kūrimą Europoje. Šis reglamentas bus Europos mokslinių tyrimų plėtros ramstis, kadangi Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra garantuos mokslinę kompetenciją Bendrijos moksliniuose tyrimuose ir Bendrijos ekonomikos konkurencingumą, paremtą vidutinės trukmės ir ilgalaikėmis prognozėmis ir veiksminga parama Europos mokslinių tyrimų veiklai.

Dabartinės ekonomikos krizės metu greičiausias įmanomas šio reglamento įgyvendinimas, sujungtas su investicijų į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą skatinimu, bendrų standartų žinių sektoriuje sukūrimu bei nacionalinių švietimo sistemų modernizavimu, suteiks realius sprendimus, nukreiptus į šios krizės įveikimą.

Manau, šį kartą turime skubiai sutelkti savo dėmesį į egzistuojančius skirtumus naujovių ir mokslinių tyrimų infrastruktūros plėtojimo srityje tarp išsivysčiusių valstybių narių ir tų, kurių ekonomika dar tik vystosi, kad nesukeltume didelės tyrėjų migracijos iš tų valstybių ekonomikų, kurios neseniai prisijungė prie valstybių narių, kurių ekonomika pirmauja pasaulinėje ekonomikoje. Vientisas šių infrastruktūrų ir mokslinių tyrimų galimybių pasiskirstymas Europos Sąjungoje atneštų naudos visai Europos Sąjungai ir padėtų kovoti su mokslininkų migravimu iš Rytų į Vakarus.

Baigdamas norėčiau pasveikinti pranešėją Teresą Riera Madurell ir jos kolegas iš Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto už jų indėlį rengiant šį pranešimą.

  Avril Doyle (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, ar galėtumėte padalyti penkias minutes dviem pareiškimams, kurie buvo padaryti? Norėčiau pasinaudoti dviem minutėm, jei neprieštarautumėte?

  Pirmininkas. – Statote mane į keblią padėtį. Darbo tvarkos taisyklės nustato vieną minutę. Viena minutė.

  Avril Doyle (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, su didžiausia pagarba mes jau iššvaistėme dvi minutes apie tai kalbėdami. Yra penkios minutės iš procedūros „prašau žodžio“. Esu dalyvavusi kitose diskusijose, kur turbūt buvo vienas, du ar trys kalbėtojai, ir mes pasidalijome laiką. Noriu tik dviejų minučių – nežinau dėl kitų kolegų.

Ačiū, kad leidote papiktnaudžiauti jūsų kantrybe, gerb. pirmininke.

Visiškai palaikau teisinio statuso sukūrimą naujoms Europos mokslinių tyrimų infrastruktūroms dėl visos Europos mokslinių tyrimų projektų ir visos Europos finansavimo. 

Turiu du trumpus pastebėjimus. Prieš save turiu – ir norėčiau pagirti Komisijos narį ir jo personalą – leidinį, pavadintą „Intensyvesnius mokslinius tyrimus atliekanti ir integruota Europos mokslinių tyrimų erdvė: mokslo, technologijų ir konkurencingumo pagrindinių duomenų ataskaita 2008/2009 m.“ Man atrodo, skaičiai yra gerokai pasenę, turint omenyje BVP nuosmukį visoje ES ir kitur. Ypač atkreipiu dėmesį į tą momentą, kad viešasis MTTP finansavimas gali būti priešciklinis, kaip atsitiko Japonijoje ir JAV atitinkamai praeito amžiaus devinto dešimtmečio pradžioje ir šio amžiaus pradžioje. Kai jų BVP nukrito, viešojo sektoriaus investicijos į MTTP išaugo.

Ar galėtumėte ekstrapoliuoti iš to, ką patiriame šiuo metu ES, su tuo, ką turime PP7 ir iš valstybių narių, turint omenyje ekonominio augimo nuosmukį visoje ES šiuo metu – mes ne vieni pasauliniu mastu – ar galėsime kompensuoti finansavimą MTTP su išaugusiu viešuoju sektoriumi?

Mano antrasis pastebėjimas susijęs su bauginančia perspektyva, kalbant apie ES dalį, kuri sumažėjo nerimą keliančiu skaičiumi, pasaulio patentinių paraiškų visumoje. Galite pasakyti, kad tai galima paaiškinti aukštomis patentų išlaidomis Europoje. Europoje išlaidos ir atitinkamos išlaidos už patentines paraiškas yra daugiau kaip 20 proc. aukštesnės nei JAV, trylika kartų didesnės nei Japonijos patentų biure, o patentų apsaugos išlaikymo išlaidos 27 valstybėse narėse yra daugiau kaip šešiasdešimt kartų didesnės ES nei JAV – bauginančios išvados. Turbūt jūs galėtumėte pasakyti mums, gerb. Komisijos nary, kaip galėtume tai kuo greičiau išspręsti?

Norėčiau jus, gerb. Komisijos nary, dar kartą pasveikinti už puikų leidinį.

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjai už jos darbą. Pakalbėsiu apie A. Doyle padarytą pareiškimą. Tuo metu, kai išgyvename ekonomikos krizę, negalime sau leisti padaryti klaidą ir neatsižvelgti į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą arba šiose srityse dirbančius žmones. Todėl pritariu priemonėms dėl teisinės sistemos sukūrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrai.

Turime suprasti, kad ERI būtina turėti teisinius pagrindus, taip pat pakankamą finansavimą, bet šie pinigai negali ateiti iš atskirų regionų, ar net šalių, daromų įnašų. Šiuo atveju svarbus ir atitinkamų mokesčių klausimas. Taip pat manau, kad reikalingas geresnis bendradarbiavimas tarp mokslinių tyrimų centrų ir ekonomikos, įskaitant mažas ir vidutines įmones. Esu įsitikinęs, kad ERI taip pat prisidės, jei tai bus tinkamai susieta su pagrindų programomis, prie žmonių, ypač jaunų žmonių, kaip A. Gierek pasakė, dirbančių mokslinių tyrimų srityje, padėties gerinimo. Tai galbūt užkirs kelią ir protų nutekėjimui Europoje. Turime nepamiršti, kad Lisabonos strategijoje numatyta trijų procentų BVP dalis mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos išlaidoms. Šiandien Europos Sąjungoje – mano skaičiai yra 2007 m. – tas rodiklis yra 1,84 proc. todėl, tikiuosi, kad ERI pagerins padėtį.

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, pirmiausia, norėčiau padėkoti jums už palaikymą. Manau, visi suprantame, kaip svarbu, kad kalbamės. Galbūt nepavyks laikytis klausimų sekos, bet pasistengsiu trumpai atsakyti į tai, ko klausėte.

Gerb. A. Doyle, kalbant apie viešąjį finansavimą, patirtis praeityje parodė, kad krizių metu privatus finansavimas dažniausiai krinta. Štai kodėl viešasis finansavimas turi nepadaryti baisios klaidos ir nesekti tuo pavyzdžiu, nes tai būtų kelias, kuris, pasibaigus krizei, nuvestų mus į visiškai netinkamą padėtį. Štai kodėl viešasis finansavimas turi veikti priešcikliškai ir štai kodėl net Europoje turime tokios rūšies pavyzdį. Suomija turėjo tokį atvejį praeito amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje. Manau, turime padaryti ką nors panašaus ir turime eiti šiuo keliu.

Dėl patentinių paraiškų išlaidų – tai labai įspūdinga. Manau, nėra paprasto atsakymo. „Geriau“ tikrai būtų atsakymas, kuris galėtų būti horizontalesnis nei bet kas, ką galėtume padaryti. Pernai stengėmės daryti viską, ką galėjome, siūlydami ištaisyti šią padėtį su patentais santykiuose tarp privačių ir valstybinių institucijų, bet, aišku, tai nėra išsamus atsakymas dėl problemos, su kuria susiduriame patentinių paraiškų srityje.

Dabar pereinu prie pasiūlymo apie klausimus dėl finansavimo iš Septintosios pagrindų programos. Iki šiol finansavome parengiamąjį išleistų projektų etapą. Neplanuojama, kad nuo pradžių finansuosime infrastruktūrą. Tai darys valstybės narės, taip pat valstybės narės nuspręs, pvz., kur tai bus išdėstyta. Tačiau kai visa tai baigsis, mes, be abejonės, kaip ir kiekvienai kitai infrastruktūrai finansuosime stipendijas.

Tai tikrai vienintelis kelias į priekį. Galiu jums priminti, kad kai aptarinėjome mokslinių tyrimų infrastruktūros biudžeto klausimą, būtent biudžetas, procentiniais punktais, buvo labiausiai sumažintas dėl Septintosios pagrindų programos. Tačiau aš gana optimistiškai nusiteikęs. Mes smarkiai pasistūmėję į priekį, ir aš manau, kad teisės aktai įneša gerus sprendimus.

Dėl PVM – norėčiau būti tikslus. Teisės aktuose nesiūlome atleisti nuo PVM. Mes manome, kad jei daugiau šalių prisijungia prie mūsų pastangų sukurti bendrą infrastruktūrą, sakykime, tarp Vokietijos ir Slovėnijos ar Jungtinės Karalystės, ar dar kur nors, tuomet, viską apsvarsčius, nė viena šalis nesutiks mokėti PVM toje šalyje. Taip yra ir šiandien – bet kaip tiksliai yra šiandien? Šiandien šalys individualiai derasi su priimančiąja šalimi dėl tokio pobūdžio lengvatos. Šiais teisės aktais bandome užtikrinti tarptautinės organizacijos statusą, kuris dėl šiandien egzistuojančių teisės aktų, reglamentuojančių PVM, garantuos atleidimą nuo PVM.

Tai iš esmės bet kokiu atveju būtų istorijos pabaiga, bet buvo paminėtas laikas. Čia laikas yra esminis klausimas, taigi, mes kalbame apie tai, ar galime pagreitinti ir supaprastinti tai, kaip kuriame mokslinių tyrimų infrastruktūrą kartu. Deja, dabartinė padėtis mokslinių tyrimų infrastruktūros srityje yra tokia sudėtinga, kad prarandame laiką ir, aišku, pinigus. Iš esmės, štai tokia istorija.

Buvau pamiršęs sanglaudą. Atsakymas – taip.

Reziumuojant, būtent tai ir turime pabrėžti. Mums reikalinga infrastruktūra. Mums jos reikia kuo greičiau. Tai žingsnis, turintis pagreitinti visą procesą. Dėkoju jums už tai, kad tai suprantate, ir dėkoju jums už paramą šiuo klausimu.

  Pirmininkas. – Prieš suteikdamas žodį mūsų pranešėjai, norėčiau paaiškinti kai ką A. Doyle. Mes peržvelgėme formalumus.

Šiek tiek daugiau nei prieš metus, 2008 m. sausio 8 d., jūs gavote komunikatą iš generalinio sekretoriaus pavaduotojo dėl 2007 m. spalio 27 d. Pirmininkų sueigos sprendimo. 3 straipsnio B punkte labai aiškiai parašyta, kad maksimalus procedūros „prašau žodžio“ laikas – penkios minutės, ir jis apribojamas iki daugiausia vienos minutės vienam kalbėtojui.

Tokia taisyklė, bet mums buvo itin malonu jūsų klausytis to, ką turėjote pasakyti. Dabar pereiname prie mūsų pranešėjos Teresos Rieros-Madurell.

  Teresa Riera Madurell, pranešėja. – (ES) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti visiems dalyvavusiems šioje diskusijoje už jų išsakytas nuomones, taip pat norėčiau padėkoti Komisijos nariui už jo žodžius ir pasakyti, kad aš visiškai sutinku su jo labai aiškiu paaiškinimu dėl PVM klausimo. Reziumuojant, tiesiog norėčiau pasakyti, kad dauguma mūsų sutinka pagrindine mintimi. Mintis aiški – mokslinių tyrimų kompetencijai reikalinga aukštos kokybės mokslinių tyrimų infrastruktūra ir iš esmės dėl didelių statybos ir veiklos išlaidų, svarbu pasidalyti didele šios mokslinių tyrimų infrastruktūros dalimi. Kitaip tariant, yra daugiau nei pagrįsta galvoti apie Europos infrastruktūros, kuri gali pasitarnauti visai Europos mokslo bendruomenei, sukūrimą.

ESFRI sudarytas planas neabejotinai buvo žingsnis į priekį geresnio mokslinių tyrimų infrastruktūros planavimo link Europos lygmeniu. Dabar turime įgyvendinti planą. Viena iš pagrindinių problemų, aišku, yra finansavimas, kaip kai kurie mano kolegos pažymėjo, nes nepaisant to, kad išaugo finansavimas, skirtas Septintajai pagrindų programai, ir paramos galimybės infrastruktūroms sanglaudos politikos programose, kurias keli mano kolegos taip pat paminėjo, Europos Sąjungos biudžetas nepakankamas visos reikalingos infrastruktūros finansavimui. Todėl labai svarbu, kad kaip įmanoma daugiau mobilizuotume finansavimo šaltinius, tiek nacionalinius, tiek privačius, ypač iš pramonės, nors, kaip Komisijos narys teisingai pasakė, dabar nelabai geras laikas.

Kita problema, kuri ne mažiau svarbi, buvo teisinės struktūros stoka. Tai buvo Komisijos tikslas, kai ji iškėlė šį pasiūlymą – sukurti teisinę sistemą ir būtinas sąlygas Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros vystymui. Tai geras pasiūlymas, kurį, esame tikri, sustiprino Parlamentas, kaip Komisijos narys jau sakė.

Norėčiau paprašyti Tarybos dar kartą išklausyti mūsų išreikštą mintį.

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, norėčiau paprašyti, kad šildymas būtų įjungtas iki posėdžio pabaigos, nes Rūmuose per šalta.

  Pirmininkas. – Atkreipiame dėmesį į šią pastabą. Turbūt mūsų vakarinės diskusijos turi būti guvesnės ir karštesnės, kad sušildytų atmosferą. Nors tai tiesa, kad Rūmai dideli.

Diskusija dėl šio esminio klausimo, kuris įneš didelį indėlį į Europos mokslinių tyrimų pažangą, baigta.

Balsavimas vyks 2009 m. vasario 19 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Constantin Dumitriu (PPE-DE), raštu. – (RO) Tuo metu, kai ekonomika būna žemėjanti spiralė, valdžios institucijas ima pagunda sumažinti lėšas moksliniams tyrimams. Tačiau džiaugiuosi, kad aptarinėdami šį pranešimą dėl Tarybos reglamento pasiūlymo dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros Bendrijos teisinio pagrindo, išsiunčiame svarbų signalą, kad moksliniai tyrimai išlieka prioritetinė veikla Europos Sąjungai. 

Tvirtai tikiu, kad sukurdami šią institucinę struktūrą mokslinių tyrimų veiklai paremti, išvysime rezultatus, kurie parems Europos ekonomiką. To priežastis yra ta, kad moksliniai tyrimai nėra užgaida, tai būtinybė, garantuojanti Europos ekonomikos konkurencingumą pasauliniu lygmeniu.

Norėčiau pabrėžti vieną itin svarbią sritį, kurioje moksliniai tyrimai gali suvaidinti svarbų vaidmenį. Numatoma, kad per ateinančius 25 metus dėl urbanizacijos beveik 25 proc. žemės bus pašalinta iš žemės ūkio paskirties. Kad kompensuotume šį teritorijos sumažėjimą, mums reikalingas didesnis produktyvumas mažesnėse teritorijose, naudojant mažiau vandens ar pesticidų. Sprendimai gali atsirasti mokslinių tyrimų metu, ypač biotechnologinių, žinoma, nepamirštant maisto saugumo principo.

Tai dar viena priežastis remti platesnę mokslinių tyrimų veiklą ir užtikrinti bendrą Europos sistemą.

  Daniel Petru Funeriu (PPE-DE), raštu. – (RO) Pritariu pranešimui dėl teisinės sistemos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrai (ERI) sukūrimo, taip pat Komisijos pasiūlymui dėl reglamento šioje srityje.

ERI – tai atsakas į realų poreikį iš Europos tyrėjų pusės ir tai, be abejonės, padės padidinti Europos mokslo konkurencingumą.

Vienas iš svarbiųjų elementų šiame reglamente – tai galimybė Europos Sąjungai turėti savo dalį ERI tipo subjekte. Tai suteikia Bendrijai galimybę dalyvauti ir vadovauti Transeuropinei mokslinių tyrimų politikai.

Vadovaudamasis šiuo elementu, raginu Europos Komisiją nepamiršti trijų dalykų, kai ateis laikas teikti finansinę paramą ERI:

1) Bendrijos išimtinio dalyvavimo projektuose, turinčiuose ypač aukštą mokslinį potencialą.

2) ERI kūrimo regionų, kurie tradiciškai nukentėdavo nuo protų nutekėjimo, tiek Bendrijos viduje, tiek išorėje, skatinimo.

3) Privataus sektoriaus bendrovių priėjimo prie ERI palengvinimo.

Bendrijos politika šioje srityje turi sujungti mokslinę kompetenciją su tyrėjų ir veiksmingų infrastruktūrų atėjimo į tokias šalis kaip naujosios Europos Sąjungos narės, prisijungusios 2004 ir 2007 m., skatinimu.

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. – (RO) Teresos Rieros Madurell parengtas pranešimas yra itin svarbus, kadangi juo sukuriamas teisinis pagrindas, reikalingas mokslinių tyrimų infrastruktūroms plėtoti.

Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros garantuoja, kad moksliniai tyrimai pasieks aukštą lygį.

Be to, bus sukurtos naujos galimybės glaudesniam bendradarbiavimui tarp Europos tyrėjų komandų, prie kurių gali prisijungti daugybė studentų ir techninių darbuotojų, tokiu būdu padėdami privilioti jaunus žmones į aukštųjų technologijų mokslinius tyrimus.

Šis teisinis pagrindas turi užtikrinti ir geresnį bendradarbiavimą tarp pramonės ir akademinių mokslinių tyrimų, taip palengvindamas naujovių įgyvendinamą.

Palaikau pranešėjo pasiūlymą, kuriame prašoma Komisijos reguliariai pranešti Europos Parlamentui apie padėtį dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų vystymosi.

Dėl didelio masto mokslinių tyrimų infrastruktūrų išlaidų reikia, kad prisijungtų kelios šalys.

Siekiant palengvinti ir pagreitinti šių infrastruktūrų vystymąsi, būtina sukurti bendrą teisinę sistemą.