Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2196(INL)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0040/2009

Debatai :

PV 09/03/2009 - 18
CRE 09/03/2009 - 18

Balsavimas :

PV 10/03/2009 - 8.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0086

Posėdžio stenograma
Pirmadienis, 2009 m. kovo 9 d. - Strasbūras Tekstas OL

18. Europos privačiosios bendrovės statutas – Įmonių registruotųjų buveinių perkėlimas į kitą šalį – Smulkiojo verslo aktas – Darbuotojų dalyvavimas bendrovėse, turinčiose europinį statusą (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
Protokolas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės klausimas – jungtinės diskusijos dėl:

– K. Lehne pranešimas dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos privačiosios bendrovės statuto (A6–0044/2009), parengtas Teisės reikalų komiteto vardu (COM(2008)0396 – C6–0283/2008 – 2008/0130(CNS)).

– K. Lehne pranešimas su rekomendacijomis Komisijai dėl įmonių registruotųjų buveinių perkėlimo į kitą šalį (A6–0040/2009), parengtas Teisės reikalų komiteto vardu ((2008/2196(INI)).

– E. Herczog pranešimas dėl Smulkiojo verslo akto (A6–0074/2009), parengtas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto (2008/2237(INI)).

– Komisijos pareiškimas: Darbuotojų dalyvavimas bendrovėse, turinčiose europinį statusą.

 
  
MPphoto
 

  Klaus-Heiner Lehne, pranešėjas.(DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, turiu pateikti ataskaitą apie du pranešimus, kuriuos abu parengė Teisės reikalų komitetas.

Norėčiau pradėti nuo šiuo metu svarbesnio pranešimo, susijusio su Komisijos pradėta specifine įstatymine procedūra dėl Europos privačiosios bendrovės statuto (EPC). Be abejo, jei taip galima pasakyti, šis teisės aktas – pagrindinis Smulkiojo verslo akto elementas.

Norėčiau tarti keletą žodžių apie šio teisėkūros projekto prielaidas. Europos privačiosios bendrovės idėja jau buvo įtraukta į Komisijos nario F. Bolkesteino Įmonių teisės veiksmų planą. Vis dėlto dėl man nesuprantamų priežasčių Europos privačiosios bendrovės idėja buvo, taip sakant, ištrinta iš veiksmų plano per keletą šios Komisijos kadencijos metų. Jos taip pat nebenagrinėjo ir naujoji Komisija.

Vis dėlto Europos Parlamentas nepritarė tokiems veiksmams ir dėl šios priežasties pagal Darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnį ir EB sutarties 192 straipsnį buvo parengtas teisėkūros projektas savo iniciatyva, t.y. pranešimas, kurį šie rūmai šiek tiek anksčiau priėmė didžiąja dauguma balsų. Šiomis aplinkybėmis Komisijai teko peržiūrėti idėją dėl Europos privačiosios bendrovės ir įtraukti ją į Smulkiojo verslo aktą, kuris yra labai gerai įvertintas.

Šis pasiūlymas dėl atskiros formos bendrovės ypač tinkamas Europos mažoms ir vidutinėms įmonėms. Iki šiol atskiras bendrovės tipas (Europos bendrovė) buvo apibrėžtas tik didelėms įmonėms. Manau, kad anksčiau minėtas pasiūlymas turėjo būti pateiktas jau labai seniai. Atsižvelgiant į tai, kad jis skirtas MVĮ ir tuo pačiu naujoms, pradedančioms verslą įmonėms, t.y. bendrovėms, kurių veiklos prielaida – verslo idėja, o ne įvairių jau veikiančių bendrovių pertvarka, išskaidymas arba susijungimas, mes taip pat pritariame tam, kad Europos Komisija įtraukė nuostatas, apibrėžiančias tarpvalstybinį aspektą. Tai turi, aš manu, kad turėtų atsispindėti ir šiame Parlamento pranešime.

Mes taip pat manome, jog teisinga, kad visi susiję klausimai, ypač dėl kapitalo ir atsakomybės, būtų išaiškinti Europos lygmens teisės aktuose, nes jie susiję su tam tikromis problemomis MVĮ, t.y. dėl šiuo metu galiojančių labai skirtingų nacionalinių teisės aktų įmonėms reikia plačios konsultacinės pagalbos, kuri taps nebereikalinga įsigaliojus naujam teisiniam jų statusui.

Mes taip pat manome, kad ankstesnės mūsų nuostatos neprieštarauja Europos Teisingumo Teismo sprendimui dėl to, ar bendrovės buvimo vieta turi sutapti su įmonių registre arba administracinio vieneto registre nurodyta vieta, t.y. tam, kad gali būti apibrėžta tik viena bendrovės buvimo vieta. Aš žinau, kad šiuose rūmuose šia tema esama įvairių nuomonių, tačiau dauguma Parlamento teisės reikalų komiteto narių pritaria nuomonei, kuriai, manau, bus pritarta ir rytdienos plenariniame posėdyje, kad vis dėlto turėtų būti numatyta tipų atskyrimo galimybė ir kad Europos bendrovė, kaip bendrovės tipas, negali atsidurti nepalankioje padėtyje nacionaliniu lygmeniu apibrėžtų bendrovių tipų atžvilgiu, kurioms atskyrimo principas taikomas remiantis Europos Teisingumo Teismo sprendimu.

Didžiausia problema, kuriai išspręsti prireikė ilgų derybų, buvo klausimas dėl darbuotojų dalyvavimo valdyme galimybių. Dėl to jau praeityje mums buvo kilę didelių sunkumų, susijusių su kitais bendrovių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Šiuo atžvilgiu norėčiau tik paminėti teisės aktą dėl Europos akcinės bendrovės ir Direktyvą dėl bendrovių jungimosi, peržengiančių vienos valstybės ribas. Manau, kad kompromisiniai daliniai pakeitimai, kuriuos pateikė trys didžiausios šių rūmų politinės grupės, padėjo mums rasti tikrą šios problemos sprendimą. Tai sprendimas, kuris apima tinkamus ankstesnių Europos Sąjungos teisės aktų elementus, kuriame pavyko rasti kompromisą tarp skirtingų valstybių narių teisės sistemų ir kuris prisideda prie darbuotojų teisių apsaugos.

Mano paskutinis komentaras skirtas 14 direktyvai, apie kurią taip pat esu parengęs pranešimą. Šis atvejis labai panašus į Europos bendrovės atvejį. Mes siekiame panaudoti šį teisėkūros projektą tam, kad priverstume Komisiją parengti tinkamą pasiūlymą, kaip jau padarėme EPB atveju. Tikimės, kad Komisija pasistengs tai padaryti, kad būtų panaikinta viena paskutinių bendrovių veiklą reglamentuojančių teisės aktų spragų ir garantuota įmonių steigimo laisvė. Nuoširdžiai dėkoju už dėmesį.

 
  
MPphoto
 

  Edit Herczog, pranešėja. (HU) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, mes pasiekėme pabaigą ilgo ir sėkmingo proceso, kurio metu sugebėjome perkelti mažas ir vidutines įmones iš periferijos į centrą. Šis procesas užtruko ilgai, nes vidaus rinka (nors ir suvienyta) vis dar nėra vienalytė. Tai buvo ilgas kelias, tačiau jo pabaigoje tebematome 23 milijonus mažų ir vidutinių įmonių, kurias slegia tokio pat dydžio administracinė našta ir taikomi tie patys reikalavimai kaip 41 tūkstančiui didelių Europos bendrovių, jau nekalbant apie tai, kad MVĮ neturi jokių galimybių patekti į rinką remdamasi principais, kurie bent iš tolo primintų vienodas sąlygas.

Mums atrodo, kad Komisija, vadovaujama Komisijos nario Günterio Verheugeno, per praėjusius penkerius metus nuveikė didelį darbą, kad būtų pakeista su MVĮ susijusi strategija Europos Sąjungos viduje ir pašalintos MVĮ kylančios kliūtis tiek ES lygmeniu, tiek ir valstybėse narėse. Mes pritariame šiems pokyčiams. Tam, kad būtų padidinta MVĮ apyvarta, reikia (viena iš galimybių) sudaryti sąlygas vis didesniam jų skaičiui patekti į Europos vidaus rinką, nes dabar taip daro tik 8 proc. įmonių. Be to, tik 15 proc. jų apyvartos tenka šiai rinkai. Jų apyvarta galėtų padidėti, jei jos sugebėtų platesniu mastu dalyvauti novatoriškose mokslo tyrimų ir plėtros programose ir projektuose. Be to, mažų įmonių veikla rinkoje taptų paprastesnė, jei finansavimas ir finansavimo šaltiniai joms būtų lengviau pasiekiami negu dabar. Jų apyvarta galėtų padidėti, jei mes pagaliau sukurtume Bendruomenės patentų sistemą. Tokiu būdu būtų užkirstas kelias pigiems suklastotiems produktams ir apsaugota mažų įmonių sukurta intelektinė nuosavybė.

Manau, kad rimčiausias iššūkis, susijęs su visos Lisabonos strategijos sėkme, – pagalba MVĮ, kuri palengvintų jų judėjimą iš savos valstybės narės į Europos Sąjungos vidaus rinką. Vis dėlto dabartinė ekonominė padėtis verčia mus atkreipti dėmesį (be to, apie tai jau kalbėta) į tai, kad yra problemų, susijusių su mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtu pagrindiniu finansavimo šaltiniu. Šis šaltinis vis dar tebėra kreditas. Vis dėlto finansų įstaigoms sugriežtinus rizikos vertinimą tapo akivaizdu, kad kreditas tapo vis mažiau prieinamas vis didesniam skaičiui bendrovių. Bankai, sukėlę ekonominės padėties neapibrėžtumą, susilaiko nuo paskolų teikimo šiai įmonių rūšiai. MVĮ vadovai skundžiasi, kad pavojus iškilo tūkstančiams bendrovių ir dešimtims tūkstančių darbo vietų. Mums gyvybiškai svarbu garantuoti, kad lėšų injekcijos sistemos likvidumui išlaikyti pasiektų ekonomiką, o neliktų bankų seifuose. Bankai turėtų kiek galima greičiau pradėti skatinti ekonomiką ir MVĮ. Tai vienas svarbiausių būsimų žingsnių.

Kitas iššūkis – solidarios Europos sukūrimas. Tai vienintelis būdas užtikrinti efektyvesnę MVĮ apsaugą negu tai įmanoma valstybių narių, kurios pačios patiria sunkumų dėl krizės, lygmeniu. Tai sakydama norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad MVĮ padėtis ir jų traktavimo būdas – irgi Europos solidarumo testas. Jis parodys, ar Europa geba prisiimti ir dalį valstybių narių, nepriklausančių euro zonai, rizikos. Daugiausia euro zonai stabilizuoti skirtos priemonės gali lengvai sukelti (ir jau sukėlė) finansinį vakuumą euro zonai nepriklausančiose narėse. Todėl, atsižvelgdama į dabartines sąlygas, norėčiau paprašyti, kad Europos sprendimus priimančių institucijų ir bankininkystės sektoriaus atstovai užkirstų kelią dviejų greičių Europos kūrimui, nes ekonomikos sričių, kuriose MVĮ vaidina lemiamą vaidmenį (t.y. jų dalis siekia daugiau nei 90 proc.), žlugimas turėtų katastrofiškų pasekmių ekonomikai. Prašau, kad šį mano reikalavimą paremtų Komisija ir mano kolegos nariai. Dėkoju savo kolegai pranešėjui Nicole Fontaine ir kitiems pagalbiniams pranešėjams už atliktą darbą. Be to, dar kartą dėkoju Komisijos nariui G. Verheugenui už ligšiolinius pasiekimus.

 
  
MPphoto
 

  Ján Figeľ, Komisijos narys. Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti dviem pranešėjams. Pirmenybė moterims (ir ne tik šiomis dienomis), todėl aš pradėsiu dėkodamas E. Herczog už jos kokybišką pranešimą dėl Smulkiojo verslo akto (SVA) ir jame išreikštą stiprią paramą Komisijos iniciatyvai dėl visapusiškos politikos mažų ir vidutinių įmonių atžvilgiu įvedimo. Aš taip pat norėčiau padėkoti K. Lehne ne tik už jo veiklos efektyvumą ir už tinkamą vadovavimą konsultacijoms dėl Europos privačiosios bendrovės statuto, bet ir už įdomius ir kūrybiškus sprendimus, kuriuos jis pateikė pranešime.

Dabar esame pasiekę iš tikrųjų kritišką fazę. Kiekvieną dieną girdime įvairių raginimų, pvz., kad reikėtų skatinti ir atnaujinti pasitikėjimą pasaulinės ekonomikos darbu. Finansinė ir ekonominė krizė iš tikrųjų skaudžiai smogė Europos bendrovėms, todėl manau, kad kaip tik dabar ypač svarbu kuo visapusiškiau išnaudoti mažų ir vidutinių įmonių potencialą. Tai gyvybiškai svarbus kelias Europos ekonomikai.

Smulkiojo verslo akte, kurį Komisija priėmė 2000 m. birželį, apibrėžta visapusė programa, skirta įgyvendinti trumpojo, vidutiniojo ir ilgojo laikotarpio priemonėms, susijusioms su MVĮ vystymu ir jų konkurencingumo kėlimu, kaip numatyta ir Lisabonos strategijoje. Jame pateiktas pasiūlymas dėl 10 politikos principų ir didelio skaičiaus konkrečių iniciatyvų, kad būtų užtikrinta, jog MVĮ problemos atsidurs sprendimų priėmimo proceso centre. Kaip pasakė E. Herczog, perkelti su MVĮ susijusias problemas į dėmesio ir strategijų centrą.

SVA – tai teisėkūros iniciatyvų rinkinys, į kurį įtrauktas pasiūlymas dėl Europos privačiosios bendrovės statuto. SVA skirtas tam, kad garantuotų, jog „visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir prioritetinės mažų įmonių padėties principai būtų ilgalaikiai ir negrįžtamai susieti su sprendimų priėmimo procesu visoje Sąjungoje. SVA taip pat reikalaujama didesnio verslumo ir verslininkų pripažinimo. Mums reikia žmonių, kurie būtų pasirengę imtis iniciatyvos, kurti projektus ir nebijoti labiau negu kada nors rizikuoti šiais neramiais laikais. Dėl to mes taip pat manome, kad dori verslininkai, kurių verslas šiuo metu žlunga, verti antros galimybės.

Dabartinės ekonominės krizės metu turime nustatyti prioritetus ir daugiausia dėmesio skirti toms skubioms priemonėms, kurios turi didžiausią potencialą, t.y. gali padėti atgaivinti ekonomiką. SVA veiksmų plane ir Europos ekonomikos atkūrimo plane pateikti pasiūlymai dėl ambicingų priemonių trijose svarbiausiose srityse: pirma, palengvinti ypač būtino kredito teikimo sąlygas; antra, sumažinti administracinę naštą; ir, trečia, padėti MVĮ plėsti verslą užsienyje.

Smulkiojo verslo akto sėkmė priklauso nuo visapusiško visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo. Mes esame dėkingi jums už pritarimą. Rezoliucija, kurią Parlamentas priėmė gruodžio pradžioje, buvo priimta laiku ir ypač sveikintina. Kaip žinote, aukščiausio lygio susitikime (Prancūzijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu) to paties gruodžio pabaigoje valstybių ir vyriausybių vadovai vieningai patvirtino Smulkiojo verslo aktą.

Dėl to svarbu, jog šie rūmai šiandien visapusiškai pritartų E. Herczog pranešimui, kad būtų paklotas tvirtas įstatymais grįstas pagrindas tolimesniems veiksmams. Norėčiau paraginti jus skatinti Smulkiojo verslo aktą savo pačių šalyse ir jūsų rinkimų apygardose, kad būtų užtikrinta, jog ši ambicinga politinės programa taps tikrove ir kad ji iš tikrųjų galės pagelbėti MVĮ plėsti jų kasdieninį verslą.

Dabar norėčiau aptarti du K. Lehne pranešimus. Parlamentas visada buvo tvirtas Europos privačiosios bendrovės statuto šalininkas. Jūsų 2006 m. pranešimas savo iniciatyva ir greitas Komisijos pasiūlymo nagrinėjimas – svarbios naujo Europos privačiosios bendrovės statuto sėkmės prielaidos.

Privačiosios bendrovės statutas – pagrindinis Smulkiojo verslo akto elementas. Jis skirtas MVĮ. Dėl to Komisija pasiūlė, kad Europos privačiosios bendrovės galėtų būti įkurtos taip pat kaip bet kokios kitos atskirų šalių vidaus bendrovės, t.y. be reikalavimo vystyti verslą skirtingose valstybėse narėse arba turėti akcininkų iš daugiau nei vienos šalies. Yra asmenų, kurie mano, kad toks tarpvalstybinis principas – būtinas reikalavimas Europos bendrovių forumui. Parlamento rezoliucija, kurios nuostatos leidžia bendrovėms pasirinkti įvairius tarpvalstybinės veiklos elementus, parengta lanksčiai. Europos privačiosios bendrovės galėtų patenkinti šį reikalavimą, pvz., įkurdamos užsienio filialą arba tiesiog įregistruodamos savo ketinimą užsiimti vienos valstybės sienas peržengiančiu verslu.

Jūs taip pat pasiūlėte lankstų sprendimą, susijusį su minimalaus kapitalo reikalavimu. Kaip žinote, Komisija pasiūlė, kad pakaktų 1 euro minimalaus kapitalo, be to, leido patiems akcininkams nuspręsti, kiek kapitalo reikia jų Europos privačiajai bendrovei. Šią sąlygą užginčijo tie, kurie mano, kad kapitalo reikalavimai glaudžiai siejasi su mažų įmonių kreditorių apsauga.

Europos Parlamento pranešime buvo pateikti alternatyvūs sprendimai pagerinti kreditorių apsaugą. Tai reiškia, kad bendrovės galėtų pasirinkti mokumo arba kapitalo išlaikymo sistemomis pagrįstą kreditorių apsaugos režimą.

Komisija pritaria tiems pranešimo elementams, kuriais siekiama kuo labiau suvienodinti statutą ir tokiu būdu skatinti jo taikymo teisinį apibrėžtumą. Šie elementai apima: reikalavimą registracijos metu nurodyti bendrovės verslo objektą, išaiškinimą, kad draudimas siūlyti visuomenei įsigyti bendrovės akcijų neužkerta kelio pateikti šį pasiūlymą bendrovės darbuotojams, arba nuostatų, reglamentuojančių vadovų pareigas ir įsipareigojimus, gerinimą. Visi šie pasiūlymai palengvins statuto taikymą.

Aš taip pat pritariu jūsų naudingam pasiūlymui dėl arbitražo išlygos, kuri paskatintų akcininkus pasinaudoti alternatyvia ginčų sprendimo priemone.

Galiausiai norėčiau paminėti temą, kuri buvo plačiausiai svarstyta Parlamente ir kitose institucijose, t.y. nuostatą dėl darbuotojų dalyvavimo Europos privačiųjų bendrovių valdybų veikloje. Kaip jau minėjau, Komisija pritaikė statutą mažesnėms bendrovėms. Nuostata dėl darbuotojų dalyvavimo MVĮ valdyme apibrėžta tik keliose valstybėse narėse, todėl tinkamiausiu ir pagrįsčiausiu laikytinas sprendimas, pagrįstas nacionaliniais teisės aktais, kurie užtikrintų kelių skirtingų modelių sambūvį.

Parlamento pateikti daliniai pakeitimai įveda papildomų sudėtingų sąlygų, kurios daugelyje valstybių narių nėra taikomos MVĮ, įsteigtoms pagal nacionalinius teisės aktus. Tikėtina, kad dėl to Europos privačiosios bendrovės statutas toms valstybėms narėms taps nepatrauklus, be to, jis bus daug mažiau svarbus pačioms MVĮ.

Dar norėčiau pasakyti, kad jūsų pranešime pateikta daug naudingų sprendimų. Kai kurie iš jų galėtų paruošti dirvą greitesniam kompromisui tarp valstybių narių. Komisija sveikina šio pranešimo priėmimą.

Galiausiai dėl bendrovių buveinės perkėlimo tarpvalstybiniu lygmeniu: ankstesnėmis progomis Komisija jau informavo Parlamentą, dėl kokių priežasčių ji nepateikė pasiūlymo dėl 14-os bendrovių teisės direktyvos. Šios priežastys tebegalioja. Mes pritariame pranešėjui, kad bendrovės turi būti suteikta steigimosi vieningos rinkos viduje laisvė, taip pat galimybė perkelti buveinės vietą iš vienos šalies į kitą. Vis dėlto mes nesame įsitikinę, kad naujų tesės aktų siūlymas – dabar geriausias būdas pasiekti šį tikslą. Teisingumo Teismo precedentinės teisės sprendimai aiškiai suteikia galimybę tarpvalstybiniam bendrovių judėjimui. Be to, galiojančiuose teisės aktuose (Bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas, direktyvoje) apibrėžta įmonių perkėlimo sistema, apimanti reikiamas trečiųjų šalių apsaugos priemones. Bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas, direktyvos nuostatos leidžia bendrovei įkurti naują filialą kitoje šalyje, o paskui sujungti veikiančią bendrovę su šiuo filialu. Perkėlimo procedūra ir apsaugos priemonės, kurias pasiūlė Teisės reikalų komitetas, labai panašios į atitinkamas šios direktyvos nuostatas.

Mūsų ekonominė analizė rodo, kad tarpvalstybinio bendrovių perkėlimo procedūros sunkumo lygį galima būtų palyginti su vienos valstybės ribas peržengiančiu bendrovių jungimosi. Valstybės narės Bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas, direktyvą turėjo perkelti į nacionalinę teisę iki 2007 m. gruodžio. Dar per anksti vertinti, ar ji buvo visiškai įdiegta. Prieš pateikdama bet kokių naujų tesės aktų projektus, Komisija iš pradžių turi įvertinti, kaip praktiškai veiks ši naujai įsigaliojusi reguliavimo sistema. Mes taip pat nesame įsitikinę, kad Direktyva, atsižvelgiant į nacionalinių teisės aktų taikymą ir Europos Teisingumo Teismo teismų praktiką, duotų šiai sričiai apčiuopiamos naudos.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas mintis ir į tai, kad netrukus baigsis įstatymų leidžiamosios institucijos kadencija, būtų geriau, jei klausimą dėl bendrovės registruotosios buveinės perkėlimo jau svarstytų kita Komisija. Iki to laiko taip pat taps aiškiau, kaip buveinės perkėlimo klausimas bus išspręstas SVA statute.

 
  
MPphoto
 

  Gunnar Hökmark, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentas. (SV) Gerb. pirmininke, šiandieninės sąlygos mažoms įmonėms – svarbi rytdienos darbo vietų kūrimo prielaida. Jos gyvybiškai svarbios užtikrinti mūsų galimybes išbristi iš šios krizės sukūrus geresnę, labai kvalifikuotą ir konkurencingą ekonomiką. Kaip tik mažos įmonės skatina naujovių diegimą, tačiau tos pačios mažos įmonės šiuo metu turi didžiausių problemų dėl kredito įvairiose valstybėse narėse ir visoje Sąjungoje.

Mūsų šiandieniniai ketinimai, susiję su Europos privačiosios bendrovės statutu (norėčiau padėkoti Komisijai už pasiūlymą, o pranešėjai už jos darbą), turėtų atverti vidaus rinką mažoms įmonėms tuo pačiu mastu kaip ir didelėms įmonėms. Kaip tik šiuo atžvilgiu turime žengti nauju keliu. Diskusijų Ekonomikos ir pinigų politikos komitete metu mes priėjome prie išvados, kad svarbiausia visapusiškai supaprastinti galiojančias taisykles ir tuo būdu atverti visas duris mažoms įmonėms.

Svarbu užtikrinti, jog viešųjų pirkimų konkursai būtų organizuojami taip, kad mažos įmonės galėtų juose dalyvauti tokiu pačiu mastu kaip ir didelės įmonės. Taip pat svarbu palengvinti mažų įmonių tarpvalstybinės veiklos sąlygas, pvz., išspręsti PVM mokėjimo ir kovos su biurokratija, kuri šiuo metu tebėra stabdys, klausimus. Be to, svarbu, kad Europos finansų rinkoms būtų sudarytos palankesnės plėtros ir vystymosi sąlygos, kitaip tariant, kad Europos investicinio banko ir kitų finansų institucijų pastangomis būtų užtikrintas geresnis mažoms įmonėms skirtos kreditų rinkos darbas. Galiausiai aš norėčiau pasakyti, kad:

Maži dalykai yra gražūs. Maži dalykai rytoj taps didesni ir sukurs naujų darbo vietų ir daugiau gerovės.

 
  
MPphoto
 

  Harald Ettl, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentas. (DE) Labai ačiū, gerb. pirmininke. Šiuo metu, bendrovės vietos perkėlimo proceso metu iškyla administracinių kliūčių, patiriama išlaidų ir atsiranda socialinių pasekmių bei neužtikrinamas teisinis aiškumas akcininkams, kreditoriams arba darbuotojams. Viešų konsultacijų su visuomene, surengtų dar 2004 m., metu paaiškėjo, kaip būtų svarbu priimti 14–ąją direktyvą.

Dėl šios priežasties raginu Komisiją kiek galima greičiau pateikti atitinkamą teisėkūros projektą, kuriame būtų apibrėžti dvejopi tikslai: supaprastinti bendrovių perkėlimo reikalavimus ir užtikrinti, jog būtų išsaugota egzistuojanti įmonių valdymo pusiausvyra, t.y. šis klausimas nebūtų paliktas spręsti Europos Teisingumo Teismui.

Būsimoje 14–oje direktyvoje neturi atsirasti prielaidų apeiti stiprias dalyvavimo įmonių valdyme sistemas. Jokiu būdu neturi būti apribotos galiojančios teisės. Tam, kad būtų išlaikoma darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus procedūrų darna ir pagrindiniai aspektai, turėtų būti įrašyta nuoroda į Europos direktyvą dėl darbo tarybų, 10–ąją direktyvą ir Direktyvą dėl darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo. Gyvybiškai svarbu, kad tinkamu metu būtų paskelbtas pranešimas, perkėlimo planas būtų pateiktas dar prieš bet kokius bendrovės vietos perkėlimo veiksmus.

 
  
MPphoto
 

  Donata Gottardi, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentė.(IT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, reglamentas dėl Europos privačiosios bendrovės statuto, kurį mes esame pasirengę priimti, baigia formuoti teisinius pagrindus, skirtus bendrovių tipams, kuriuos reikia reguliuoti Europos lygmeniu. Tam tikrose galutinės teksto redakcijos dalyse matomi daliniai pakeitimai, kuriuos priėmė Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.

Apgailestauju, kad mes nepasinaudojome proga ir nepaprašėme, kad Komisija būtų drąsesnė ir imtųsi tolimesnių veiksmų, t.y. apibrėžtų specialią apmokestinimo tvarką ir apskaitos sistemą, specialias taisykles dėl įmonių likvidavimo, nemokumo, pertvarkymo, jungimo ir skaidymo, veiklos nutraukimo ir neteisėto steigimo.

Vis dar tebėra daug sričių, kurias reglamentuoja nacionalinė bendrovių teisė. Dėl šios priežasties dubliuojamos kai kurios procedūros ir nereikalingai didinamos išlaidos. Jei pritariame, jog svarbu sukurti bendrą Europos sistemą, taip pat jei norime išvengti oportunistinių gamybos perkėlimo būdų, tuomet kaip tik dabar, kai baigtas kurti teisinis pagrindas, t.y. priimtas Europos bendrovės statutas ir Europos kooperacinės bendrovės statutas dėl darbuotojų dalyvavimo, būtų gerai pateikti siūlymą vėl įtraukti į darbotvarkę šį klausimą ir spręsti jį aukštesniu lygmeniu.

 
  
MPphoto
 

  Harald Ettl, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentas.(DE) Gerb. pirmininke, į Smulkiojo verslo aktą įtrauktas Komisijos pasiūlymas dėl Europos privačiosios bendrovės turi rimtų trūkumų. Jame nepakankamai dėmesio skirta kreditorių, darbuotojų, vartotojų ir mažų tiekėjų interesų apsaugai. Galiu paminėti kelias jame apibrėžtas nuostatas, pvz., minimalus kapitalas sudaro 1 eurą, be to, neadekvačiai apibrėžta registracijos procedūra, nėra reikalavimo dėl tarpvalstybinės veiklos, taip pat atskirais straipsniais apibrėžtos su bendrovės įstatais, registravimo vieta ir tikrąja verslo vieta susijusios nuostatos.

Pastarosios nuostatos būtų padėjusios apeiti reikalavimą dėl darbuotojų dalyvavimo valdyme. Kiekviena nauja su Europos bendrovių teise susijusi direktyva turi padėti pasiekti tikslą dėl darbuotojų teisių suderinimo, taip pat padėti įgyvendinti idėją dėl Europos darbuotojų dalyvavimo valdyme standarto, pagrįsto nauja ES reformų sutartimi, įskaitant Pagrindinių teisių chartiją. Darbuotojų teisės – pagrindinės socialinės Europos teisės.

 
  
MPphoto
 

  Anja Weisgerber, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentė.(DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, mažos ir vidutinės įmonės –mūsų visuomenės stuburas. Joms tenka 67 proc. Europos privataus sektoriaus darbo vietų.

Dėl to ypač pritariu iniciatyvai „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir esu pasiryžusi užtikrinti, kad į šį principą atsižvelgtų visų politinių ir administracinių lygmenų sprendimų priėmimo institucijos. Šiuo finansinės krizės laiku ypač svarbu sukurti tikrą, apčiuopiamą pridėtinę vertę, susijusią su MVĮ, kad šios įmonės taptų svaresniu krizės stabilizavimo faktoriumi.

Kaip Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentė dalyvavau idėjų, kurios šiandien pateiktos balsavimui, formulavimo procese. Į tekstą buvo įtraukta daug mano pasiūlymų, įskaitant teiginį dėl lankstumo ir užimtumo garantijų principo svarbos. Ši koncepcija turi padėti sukurti lanksčias darbo rinkas, kuriose taip pat būtų laikomasi aukšto lygio darbo saugos reikalavimų.

Taip pat buvo įtrauktas mano raginimas užtikrinti, kad darbo teisė taptų patikimu MVĮ veiklos pagrindu. Dažnai MVĮ neturi galimybių išlaikyti nuosavų teisės arba personalo skyrių, todėl yra priklausomos nuo paprastų, aiškių teisės aktų nuostatų.

Vienas iš mano svarbiausių reikalavimų dėl naujų pasiūlymų dėl ES teisės aktų, susijusių su verslu, poveikio MVĮ vertinimo (dar vadinamo MVĮ testu) taip pat sulaukė atsakingo komiteto pritarimo. Biurokratija turi būti užgniaužta nuo pat pradžių. Naujų teisės aktų atveju poveikio įvertinimas turi būti atliktas metodiškai. Prieš jų priėmimą turi būti išnagrinėtos visos ES lygmeniu apibrėžtų sąlygų poveikis MVĮ. Mano nuomone, svarbu, kad šio MVĮ testo rezultatus patikrintų nepriklausomi ekspertai. Ši idėja taip pat buvo įtraukta į tekstą.

Globalinės finansinės krizės metu MVĮ susiduria su ypatingais iššūkiais, todėl aš ypač pritariu į pranešimą įtrauktam P. Stoiber, nepriklausomų suinteresuotųjų šalių aukšto lygio grupės administracinės naštos klausimams nagrinėti vadovo, raginimą kuo skubiau įgyvendinti šios grupės iškeltus pasiūlymus. Mes turime veikti kuo skubiau, kad pasinaudotume šiuo potencialu.

 
  
MPphoto
 

  Othmar Karas, Teisės reikalų komiteto nuomonės referentas.(DE) Gerb. pirmininke, visi žinome, kad mūsų gebėjimas remtis mažų ir vidutinių įmonių plėtros ir naujovių diegimo potencialu – lemiama Europos Sąjungos klestėjimo prielaida. MVĮ taip pat vaidina lemiamą vaidmenį įveikiant krizę. Dėl to mes turime palengvinti jų naštą ir paremti jas, t.y. laikytis idėjos: „kuo mažiau taisyklių, tuo geriau MVĮ“.

Vis dėlto aš, kaip MVĮ reikalų jungtinės grupės pirmininkas, norėčiau gana aiškiai pasakyti, kad Smulkiojo verslo aktas – tik valstybių arba vyriausybių vadovų ketinimų pareiškimas. Vien ketinimų pareiškimai naudos MVĮ neduos. Štai kodėl mes pateikiame aiškių aiškiausią raginimą, kad nacionaliniai ir Europos teisės aktai vadovautųsi principu „Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Dėl šios priežasties mes iškėlėme keturis reikalavimus.

Pirma, valstybės narės turi paskelbti, kaip ir pagal kokį tvarkaraštį jos įtrauks „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ principo pagrindinius elementus į nacionalinius teisės aktus. Antra, valstybės narės privaloma tvarka įtraukia ataskaitas apie pažangą, padarytą įgyvendinant „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ principą į kasmetines ataskaitas dėl Lisabonos proceso nacionalinių reformų programų. Trečia, mums reikia standartinių kriterijų pažangai, padarytai įgyvendinant „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ principą, įvertinti. Be to, ketvirta, turime apibrėžti „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ principą kaip privalomą būsimų Europos lygmens teisės aktų komponentą. Be to, atsižvelgiant į einamuosius įvykius, norėčiau pasakyti, kad reikia pakartotinai apsvarstyti visus galiojančius teisės aktus ir įvertinti jų poveikį MVĮ. Mes tai turime atlikti kuo skubiau.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Deja, neturime galimybės išklausyti Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės, nes Anni Podimata šiuo metu nėra.

 
  
MPphoto
 

  Nicole Fontaine, PPE-DE frakcijos vardu. (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, iš pradžių norėčiau pabrėžti šių jungtinių debatų dėl MVĮ reikšmę. Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad MVĮ išgirs stiprų signalą, kurį mūsų Parlamentas joms nori išsiųsti.

Mūsų grupė entuziastingai pritarė Smulkiojo verslo akto projektui, kurį Komisija mums pateikė praėjusį birželį. Be abejo, susijusios su MVĮ iniciatyvos buvo teikiamos jau nuo 2000 m. Šios iniciatyvos buvo vertingos, bet nevisavertės. Kodėl aš sakau nevisavertės? Kadangi, atsižvelgiant į žmonių, kuriuos jos paveikė, atsiliepimus, per daug dažnai jos liko tik gerais ketinimais. Taigi šiandien mes turime žengti toliau. Smulkiojo verslo aktas suteikia mums šią galimybę, nes jis – iš tikrųjų aktyvaus visuotinio požiūrio dalis.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Parlamentas jau pasiekė tam tikrų laimėjimų, nes Komisijos narys Figel, atsakydamas į žodinį klausimą, kurį mes uždavėme gruodį, ką tik paminėjo, kad konkurencijos Taryba vieningai priėmė atitinkamą veiksmų planą.

Tai aiškiai parodė stiprią politinę vyriausybių valią, o šiandien aš norėčiau padėkoti E. Herczog už puikų pranešimą, kuris išplečia šį impulsą tokiu tinkamu būdu. Taip pat norėčiau išreikšti padėką už bendradarbiavimo kokybę ir puikų darbą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete. Šiandien plenariniame posėdyje mes pateikėme tik du dalinius pakeitimus. Tai parodo, kaip gerai mes atlikome savo darbą.

Mūsų grupės nuomone, daliniais pakeitimais, kuriuos mes pateikėme ir kuriems mūsų pranešėja su malonumu pritarė, mes pradėjome paiešką būdų, kurie padėtų giliau įtraukti valstybes nares ir Bendrijos institucijas į veiklą, užtikrinančią, kad suplanuotos priemonės iš tikrųjų duotų MVĮ apčiuopiamos naudos.

Mes reikalavome, kad principas „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ būtų privalomas ir taptų visų būsimų teisės aktų neatsiejama dalimi. Mes reikalavome įvesti Bendrijos patentą ir, be abejo, skirti finansinių išteklių, kuriais būtų galima efektyviai ir skubiai pasinaudoti.

 
  
MPphoto
 

  Ieke van den Burg, PSE frakcijos vardu. Gerb. pirmininke, galbūt jūs leisite man iš pradžių pasakyti keletą teiginių, susijusių su Komisijos pareiškimu.

Pirma, aš apgailestauju, kad posėdyje nedalyvauja Komisijos nario kolega C. McCreevy (manau, kad galbūt vėl prasidėjo žirgų lenktynių sezonas!). Iš tikrųjų dėl to apgailestauju, nes bendrovių teisės klausimai – ypač svarbi mums tema ir jo kuruojamos srities pagrindas. Antra, Komisijos nary, aš iš tikrųjų apgailestauju dėl jūsų argumentų prieš Parlamento pasiūlymus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant įmonės sprendimus. Mes aiškiai pareiškėme, kad tai nėra numatyta mažoms įmonėms. Vis dėlto SPE statutas yra skirtas visoms bendrovėms. Nėra jokių apribojimų dėl dydžio. Mes nenorime, kad šis SPE statutas taptų būdu piktnaudžiauti ir apeiti galiojančius teisės aktus (ypač nacionaliniu lygmeniu). Tai labai svarbus darbuotojų dalyvavimo priimant įmonės sprendimus aspektas. Mums nereikia įtartinų sprendimų, dėl kurių Europos Sąjungoje būtų sukurtas naujas Delaveras, kur bendrovės galės apeiti šį teisės aktų tipą.

Trečia, dėl keturioliktos direktyvos (kuriai, mūsų žiniomis, C. McCreevy nelabai pritaria) jūs pakartojote tuos pačius argumentus, kuriuos jis iškėlė. Jis turėtų rimtai atsižvelgti į faktą, kad Parlamentas iš tikrųjų nori, kad jis pristatytų šį pasiūlymą.

Ketvirta, mes kartu pasiūlėme rezoliuciją, kad paprašytume Komisijos pasikonsultuoti su socialiniais partneriais pagal 138 straipsnio nuostatas. Tai geriausia būtų buvę padaryti anksčiau negu mes priėmėme sprendimą dėl SPE reglamento, nes darbuotojų dalyvavimo priimant įmonės sprendimus aspektas – tai klausimas, kuris svarstomas pagal EB Sutarties 138 straipsnio nuostatas ir kurio atveju iš pradžių reikalingos konsultacijos su socialiniais partneriais. To nebuvo padaryta. Mes reikalaujame, kad tai būtų atlikta nedelsiant (nors ir pavėluotai). Jei Komisija tinkamai sureaguos į šiuos mūsų pasiūlymus, aš rimtai peržiūrėsiu savo poziciją ir pasiūlysiu savo frakcijai pakartotinai apsvarstyti nuostatą, ar mes galime palaikyti SPE produktą. Galbūt jūs turite šįvakar pasikalbėti telefonu su C. McCreevy ir V. Špidla ir nuspręsti, ar rytoj, prieš balsavimą, galėtumėte pristatyti geresnį pasiūlymą šiuo klausimu.

Trumpai tariant (kadangi jau baigiu išnaudoti savo kalbėjimo laiką), PSE frakcija neprieštarauja, kad mažoms ir vidutinėms įmonėms reikalingas šis naujas statutas. Mes tam pritariame, tačiau prieštaraujame, kad būtų sudarytos sąlygos atsirasti minėtai piktnaudžiavimo formai. Kartu su pranešėja suradome labai gerą kompromisą. Jis labai modernus, jokiu būdu neatgyvenęs ir labai aktualus šiuo metu, kai svarstoma pražūtingas pasekmes sukėlusi akcininkų ir finansų rinkų veikla tam, kad būtų apibrėžti tinkamesni bendrovių valdymo būdai, kuriuos taikant jų valdyme dalyvautų ir darbuotojai. Komisijos nary, jūs Kolegijoje ir su atsakingais Komisijos nariais iš tikrųjų turėtumėte apsvarstyti klausimą, ar galite pateikti Parlamentui tinkamesnį pareiškimą.

 
  
MPphoto
 

  Jean Marie Beaupuy, ALDE frakcijos vardu. (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, aš, be abejo, taip pat norėčiau padėkoti E. Herczog už puikų 90 punktų pranešimą dėl Smulkiojo verslo akto.

Vis dėlto, Komisijos nary, Europos Parlamento darbas bus iš tikrųjų efektyvus tik tuomet, kai visa tai bus greitai ir efektyviai įgyvendinta kiekvienoje iš mūsų valstybių narių.

Jūs, Komisijos nary, savo įžanginėse pastabose pasakėte, kad šio pranešimo pagrindu ketinote sukurti globalinę strategiją, tačiau turbūt žinote, kad šiuo metu gyvename finansinės krizės, ekonominės krizės ir klimato krizės sąlygomis ir kad šie dalykai reikalauja skubių mūsų sprendimų.

Pateiksiu du pavyzdžius. Pirmas pavyzdys: raginu nustatyti 30 dienų lėšų išmokėjimo bendrovėms laikotarpį. Šis reikalavimas įtrauktas į pranešimo 87 punktą dėl ES sanglaudos fondo lėšų. Raginu Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, kad visos viešųjų pirkimų sutartys būtų sudarytos su bendrovėmis per 30 dienų.

Be to, žinoma, kad 20 proc. pareiškimų iškelti bankroto bylą pateikiami dėl to, kad valstybinės institucijos vėluoja išmokėti lėšas. Taigi galime akivaizdžiai nuspręsti, kokiu mastu šios vyriausybių ir Komisijos priemonės sumažintų kasdien augančio nedarbo lygį.

Antras pavyzdys: biurokratizmas. 72 punkte mes reikalaujame sumažinti biurokratizmą ne mažiau kaip 25 proc. Galiu jums pasakyti, kad aš, kaip bendrovės direktorius, laukiau tokio konkretaus skaičiaus daugelį metų. Bendrovių direktoriai reikalingi ne tam, kad visą dieną pildytų kokias nors anketas. Jų pareiga aprūpinti produktais ir paslaugomis mūsų bendrapiliečius.

Jei jūs, Komisijos nary, atsižvelgsite į šiuos raginimus ne tik globalinėje strategijoje, kurią norite parengti, bet ir rengdami praktines priemones vyriausybėms ir Komisijai, tuomet, įgyvendinant ekonomikos gaivinimo planus, bus sudarytos prielaidos priimti sprendimus, kurie bus ypač naudingi mūsų bendrapiliečiams.

 
  
MPphoto
 

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, kalbėdamas šiuose debatuose norėčiau atkreipti dėmesį į keturias svarstomas problemas. Pirma, norėčiau išreikšti viltį, kad K. Lehne pranešimas bus stiprus stimulas Europos Komisijai paruošti tinkamas teisines priemones, kurios, atsižvelgiant į Sutartyje garantuotą teisę į įsisteigimo laisvę vidaus rinkoje, leistų bendrovėms perkelti savo registruotos buveinės vietą Europos Sąjungos viduje, neužsikraunant besaikės biurokratinės naštos.

Antra, apibrėžiant šiuos perkėlimo būdus turi būti be išlygų užtikrinta akcininkų, kreditorių ir ypač darbuotojų galiojančių teisių apsauga. Taip pat norėčiau išreikšti viltį, kad pranešėjo pateikti pasiūlymai, įskaitant rekomendaciją dėl perkėlimo pasiūlymo parengimo, ir ypač dėl ataskaitos, kurioje išaiškinami ir pagrindžiami teisiniai ir ypač ekonominiai siūlomo perkėlimo aspektai ir išdėstomos perkėlimo pasekmės akcininkams, kreditoriams bei darbuotojams, netaps papildoma kliūtimi bendrovių perkėlimui.

Ketvirta, atrodytų, kad konkurencija, susijusi su apmokestinimu ir atlyginimais, buvo ypatinga šių pasiūlymų varomoji jėga, nes manoma, jog dėl šių sprendimų vyksiantys pokyčiai turėtų turėti teigiamos įtakos atskirų valstybių narių (taigi ir visos Europos Sąjungos) ekonominio vystymosi spartai.

 
  
MPphoto
 

  Francis Wurtz, GUE/NGL frakcijos vardu. (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, Komisija pristatė Europos privačiosios bendrovės statuto projektą kaip Europos Smulkiojo verslo akto komponentą.

Šiame teisės akte, atsižvelgiant ir į Jungtinėse Valstijose taikomą modelį, nuo pat pradžių buvo siekta apibrėžti reikalavimus dėl viešųjų pirkimų sutarčių kvotos mažoms įmonėms. Tokiems kilniems ketinimams galima tik paploti.

Deja, šis projektas, pateiktas kartu su Europos privačiosios bendrovės statutu, visiškai kitoks negu buvo anksčiau. Pirma, panagrinėkime įmonių, kurioms jis bus taikomas, dydžio klausimą. Vietoj mažos įmonės sąvokos jau įvesta miglotesnė mažų ir vidutinių įmonių sąvoka. Dėl šios priežasties pavyko parengti (aš pažodžiui cituoju iš Komisijos priimto reglamento projekto aiškinamosios dalies) Statutą, kuris „galėtų būti naudingas didesnėms įmonėms ir grupėms“. Tai visiškai keičia politikos filosofiją. Kyla klausimas, kas dabar bus šios pseudo MVĮ? Be abejo, tai bus filialai tarptautinių bendrovių, kurios, kaip mes žinome, ilgai reikalavo vieningo, mažiau saistančio statuto negu tas, kuris šiuo metu taikomas bendrovėms, kurias jos kontroliuoja įvairiose Europos šalyse.

Panagrinėkime, kokios naudos iš EPB statuto gaus bendrovės. Klausimas dėl galimybės lengviau sudaryti viešųjų pirkimų sutartis jau nebe pagrindinis klausimas. Dabar pagrindinis jo tikslas (aš vėl cituoju iš Komisijos priimto reglamento projekto aiškinamosios dalies) „bendrojoje rinkoje (...) toliau gerinti pagrindines verslo sąlygas“. Šiuo atveju visos Europos privačiosios bendrovės galėtų turėti įregistruotą buveinę vienoje šalyje, o faktine veikla užsiimti kitoje. Jos taip pat galėtų perkelti savo įregistruotą buveinę į bet kurią pasirinktą valstybę narę.

Negi nepastebime, kad šios sąlygos suteikia minėtoms bendrovėms galimybę be jokių apribojimų įsteigti pašto dėžutės tipo bendroves, pasinaudojant labiausiai nuo piktnaudžiavimo neapsaugotomis sąlygomis visame verslo pasaulyje? Argi Komisija neapibrėžė, kad „privačiosioms ribotos atsakomybės bendrovėms taikoma valstybės narės, kurioje SPE turi registruotąją buveinę, teisė“?

Kaip aiškiai pažymi Europos profesinių sąjungų konfederacija: „kyla didelė grėsmė, kad bendrovės panaudos SPE statutą, kad apeitų labiausiai darbuotojus ginančius teisės aktus“.

Dabar mums aišku, kodėl Komisija, prieš priimdama savo siūlymą, nesikonsultavo su profesinėmis sąjungomis, pasitenkindama grynai formaliomis konsultacijomis internetu.

Skaitant šį reglamento projektą peršasi išvada, kad pabrėžtinai skambanti nuostata dėl „mažų įmonių“ interesų – pirmiausia politinis akių dūmimas, skirtas sukurti priimtinam liūdnai pagarsėjusio „kilmės šalies“ principo pakaitalą. Tai mėginimas atnaujinti F. Bolkesteino direktyvą.

Štai kodėl mano frakcija ragina, kad Parlamentas nusiųstų aiškų signalą Komisijai ir Tarybai atmesdamas šį pasiūlymą dėl Europos privačiosios bendrovės statuto.

 
  
MPphoto
 

  Roberto Fiore (NI).(IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad turime išspręsti šią mažų ir vidutinių įmonių krizę grynai europietišku būdu. Mes esame liudininkai negandos, skaudžiai pliekiančios mažas ir vidutines įmones visame žemyne dėl to, kad jos neturi galimybių gauti kredito. Pagrindinė problema ta, kad bankai neskolina bendrovėms. Be to, būtų teisinga teigti, kad kai kurių vyriausybių pastangos finansuoti bankus, kad jie, savo ruožtu, finansuotų mažas įmones, neduoda rezultatų todėl, kad niekas nežino, kokios skolos šiuo metu iš tikrųjų slegia bankus.

Todėl spėju, kad valstybės narės, nacionalizuodamos savo šalių bankus, remtų pinigų arba pinigus atitinkančių vaučerių, skirtų mažoms įmonėms finansuoti, spausdinimą. Šios rūšies priemonių neseniai buvo imtasi Taivano respublikoje. Ji išleido vaučerių, kurie pagal visus naudojimo būdus ir tikslus atitinka pinigus, ir juos, kaip asmeninius vaučerius, išdalino Taivano gyventojams. Tai reikštų, kad visiems naudojimo būdams ir tikslams padengti Taivano respublika išleido 3 mlrd. JAV dolerių arba eurų.

Mes turime padaryti tą patį, mes turime suteikti kreditą mažoms įmonėms, leisdami pinigus, nes kalbame ne apie valstybių įsiskolinimą, o apie jų patikimumą.

 
  
MPphoto
 

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, savo kalboje daugiausiai dėmesio skirsiu pirmam diskusijų klausimui, Europos privačiosios bendrovės statutui. Kaip jūs žinote, tik 8 proc. Europos mažų ir vidutinių įmonių turi tarpvalstybinius sandorius, nors mažos ir vidutinės įmonės sudaro maždaug 99 proc. visų Europos Sąjungos bendrovių.

Šis faktas parodo trūkumą ligšiolinės politikos, kuri turėtų skatinti tarpvalstybinį verslą. Tai taip pat rodo, kad reikalingos priemonės, kurios padėtų sukurti vieningą palankesnę reguliavimo sistemą Europos lygmeniu.

Globalinė ekonominė krizė jau smogė tikrajai ekonomikai, milijonams mažų ir vidutinių įmonių visoje Europoje. Dabartinėmis aplinkybėmis svarbiausias mūsų tikslas – parama mažoms, efektyvioms įmonėmis.

Tarybai pateiktas Komisijos pasiūlymas dėl reglamento – žingsnis teisinga kryptimi, kuris, mano nuomone, turėtų iki minimumo sumažinti administracinę naštą, slegiančią Europos mažas ir vidutines įmones, kurios, įsteigiant bendrovę, privalo atitikti skirtingus vietinius administracinius reikalavimus.

Europos privačiųjų bendrovių lankstumas ir vienodumas, minimalus reikalavimas dėl tarpvalstybinės veiklos, supaprastinta įmonei numatyta steigimo sutartis ir įstatai, taip pat 1 euro vertės pradinio kapitalo principas – svarbiausi principai strategijos, kuri gali duoti naują postūmį tarpvalstybinės verslininkystės plėtrai.

Užbaigdamas kalbą norėčiau padėkoti pranešėjui K. Lehne už pastangas, kurias jis įdėjo siekdamas sėkmingo kompromiso, kai išsiskyrė jo kolegų Teisės reikalų komitete, taip pat įvairių politinių frakcijų nuomonės.

 
  
MPphoto
 

  Manuel Medina Ortega (PSE). - (ES) Gerb. pirmininke, aš tikiu, kad šio vakaro diskusija padės mums išsiaiškinti šiuos klausimus: pirma, tai kad diskusija dėl Europos privačiosios bendrovės surengta tuo pačiu metu kaip ir diskusija dėl smulkiojo verslo akto nereiškia, kad Europos privačiosios bendrovė turi būtinai priklausyti Europos smulkiojo verslo kategorijai.

Kaip sakė I. van den Burg (manau, kad ir F. Wurtz atkreipė dėmesį į šį punktą, kai kritikavo pasiūlymą), Europos privačiosios bendrovės statutas, kaip numatyta Komisijos pasiūlyme ir kaip pritarta Teisės reikalų komitete, – instrumentas steigti bendroves, kurios gali būti didelės ir kurios turi atitikti tam tikrus reikalavimus, pvz., susijusius su atsakomybės partnerių ribojimu ir draudimu šioms bendrovėms vykdyti veiklą atvirosiose rinkose. Vis dėlto tiek Europos privačiosios bendrovės nuostatas, tiek ir nacionalinės privačiosios bendrovės nuostatas gali patenkinti ir mažos, ir didelės įmonės.

Kaip sakė I. van den Burg, būtent Europos privačiosios bendrovės lankstumas ir vienodumas – principai dėl kurių mes turime būti nepaprastai atsargūs. Tai buvo Teisės reikalų komiteto užduotis. Teisės reikalų komiteto priimti daliniai pakeitimai, kurių gana gausu, skirti tiksliai tam, kad Europos privačiosios bendrovės statutas nesuformuotų pagrindo ir prielaidų, kaip sakė I. van den Burg, Europos Delaverui atsirasti. Tai ypač susiję su viena iš F. Wurtzo gvildenamų problemų: darbuotojų dalyvavimo bendrovių valdyme.

Manau, kad formuluotė, priimta Teisės reikalų komitete, aiškiai parodo šiuos apribojimus. Nekeliamas klausimas, kaip sakė ponas F. Wurtz, ar taikyti kilmės šalies taisyklę. Siūloma taikyti taisykles, kurias mes priėmėme Teisės reikalų komitete (aš rekomenduoju, kad F. Wurtz perskaitytų dalinius pakeitimus, kuriuos mes priėmėme), t.y. rinkinį apribojimų, neleidžiančių, jog kilmės šalies taisyklė būtų taikoma bendrovėms, kuriose darbuotojų dalyvavimas yra aukštesnio lygmens negu norma. Visi šie apribojimai įtraukti į dalinius pakeitimus, kuriuos mes priėmėme, todėl manau, kad su šiais daliniais pakeitimais visiškai priimtina, kad tekstas būtų priimtas (net ir F. Wurtzo požiūriu).

Kitaip tariant, mes nagrinėjame klausimus, susijusius su visose mūsų šalyse egzistuojančiomis Europos bendrovės formomis, kurios turi būti suderintos Europos Sąjungos lygmeniu. Vis dėlto mes neturime suteikti galimybės šioms bendrovėms tapti virtualiu objektu. Jos turi atitikti atskirų valstybių vidaus sąlygas ir tenkinti nacionalinių tesės aktų reikalavimus, ypač susijusius su tokiomis trapiomis sritimis kaip darbuotojų dalyvavimas įmonių valdyme.

Manau, kad Teisės reikalų komitete priimtame tekste apibrėžta keletas svarbių dalykų, todėl Komisija klystų, jei neatsižvelgtų į šiuos dalinius pakeitimus.

Manau, kad Teisės reikalų komiteto priimti daliniai pakeitimai tiesiogiai skirti Komisijos teksto trūkumams pašalinti, todėl tikiuosi, kad Parlamentas gali priimti jį ramia sąžine, ne tik dėl pažangių mažoms įmonėms skirtų dalykų, bet ir dėl to, kad šiame teisės akte apibrėžtas darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme principas, t.y. įmonių veikla būtų pačių darbuotojų griežtai kontroliuojama.

 
  
  

PIRMININKAVO: R. KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 

  Jorgo Chatzimarkakis (ALDE). - (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, mažos ir vidutinės įmonės šiandien yra kaip niekad svarbios. MVĮ ypač svarbios šios ekonominės ir finansinės krizės akivaizdoje, kilusios labiau dėl didžiųjų įmonių kaltės nei mažųjų. MVĮ yra svarbios ir todėl, kad jau greitai jos nuo to nukentės ir nuo jų taip pat labai priklauso mūsų ekonominė veikla.

Geriausiai man žinomoje šalyje MVĮ tenka 20 proc. visų patentų, 40 proc. pagrindinių investicijų, 49 proc. bendros apyvartos, jose dirba 70 proc. visų darbuotojų ir 80 proc. visų stažuotojų. Šiandien mums reikia viską persvarstyti. Privalome grįžti į buvusią padėtį. Privalome skatinti verslumą. Tam ir yra skirtas Smulkiojo verslo aktas.

Norėčiau pasveikinti E. Herczog už šį pranešimą. Labai svarbu, kad mes šiandien apibūdintume ir laikytume MVĮ atskira grupe, kad peržiūrėtume paramos priemones, vykdant viešuosius pirkimus pirmenybė būtų teikiama mažoms įmonėms („pirmiausia galvok apie mažuosius“) ir užkirstume kelią valdžios įstaigoms trukdyti konkurencijai. Todėl sveikinu parengusią puikų pranešimą. Šiuo metu mus reikia mažinti mokesčius sektoriuose, kuriuose yra daugiausia darbo vietų.

 
  
MPphoto
 

  Eoin Ryan (UEN). - Gerb. pirmininke, taip pat norėčiau pritarti šiam pranešimui. Maždaug 80 proc. visų naujų darbo vietų Europos Sąjungoje sukuria MVĮ. Mano rinkimų apygardoje Dubline apie 400 000 žmonių dirba 100 000 įmonių MVĮ sektoriuje.

Dabar turime daryti viską ką galime, kad paremtume šias įmones tokiu sunkiu metu. Pritariu tam, kad EIB turi skirti 31 milijardų mažoms ir vidutinėms įmonėms. Manau, kad šioje srityje turėtų būti padaryta dar daugiau.

Mes taip pat pritariame biurokratinės naštos ir Komisijos biurokratijos sumažinimui. Taip Europos Sąjunga sutaupytų 2.3 milijonus eurų. Neseniai buvau susitikusi su Komisijos nariu G. Verheugenu, kartu su Airijos verslininkais svarstėme problemas, su kuriomis jie susiduria. Viena iš minčių yra ta, kad galbūt reikėtų paskelbti moratoriumą dėl naujos biurokratinės naštos iš Europos Sąjungos, nes tai smaugia verslą. Šiais sunkiais laikais turime daryti viską ką galime, kad verslininkai išgyventų iki ekonomika, kaip tikimasi, vėl pakils.

Tačiau Europa negali padaryti to viena pati. Tai taip pat turėtų daryti valstybių vyriausybės ir vietinė valdžia, kuriai tenka didelis vaidmuo. Jei norime, kad mūsų mažieji verslininkai ir darbas stabilizuotųsi Europos Sąjungoje bei kiekvienoje valstybėje narėje, privalome daryti viską ką galime, kad juos išsaugotume.

Šiuo metu pagrindinė problema yra darbo vietos, todėl turime nertis iš kailio stengdamiesi išsaugoti esamas darbo vietas ir tikėkimės ateityje bus sukurtos naujos darbo vietos. Tai mums visiems yra labai svarbu.

 
  
MPphoto
 

  Georgios Toussas (GUE/NGL). - (EL) Gerb. pirmininke, Europos privačioji bendrovė yra bandymas dar labiau pakenkti darbuotojų socialinėms ir darbo teisėms, šalia Bolkesteino direktyvos. Kaip pretekstas teigiama, kad tokia bendrovė bus naudinga mažoms ir vidutinėms įmonėms, nors iš tikrųjų, tai stiprina monopolines verslo grupes.

Dabar kuriama bendrovė, neturinti jokio kapitalo (tam pakanka tik 1 euro), kuri galės turėti fiktyvią registruotą buveinę ir perkelti ją bet kur. Valstybės narės, kuriose atlyginimų ir socialinių teisių apsauga yra mažiausia, bus naudojamos tam, kad būtų sumažintos iki žemiausio galimo lygio darbuotojų teisės.

Reglamentas, tiesiogiai taikomas valstybėse narėse, yra Bolkesteino direktyvos ir prieš darbo jėgą nukreiptų sprendimų, priimtų Europos Teisingumo Teismo Viking, Laba ir Rufferet bylose priedas. Jis yra Mastrichto sutarties ir keturių laisvių taikymo pasekmė ir rezultatas. Europos privačioji bendrovė rodo, kokios politinės jėgos balsavo už Mastrichto sutartį, kurios bando apgauti darbuotojus, balsavusius už Bolkesteino direktyvą, meluodamos ir sakydamos, kad ji nepaveiks darbuotojų teisių.

Dėl to balsuojame prieš šį reglamentą. Visi, remiantys šią prieš eilinius žmones nukreiptą politiką, skaudžiai už tai sumokės.

 
  
MPphoto
 

  Jim Allister (NI). - Gerb. pirmininke, tai, kad 70 proc. darbų vietų privačiame sektoriuje Europoje yra sukuriama MVĮ, yra didžiulė dovana už jų atkaklumą, nes ES reglamentas jų gyvenimų daro nepakeliamą ir labai sudėtingą.

Todėl dar kartą pakartosiu savo prašymą, išsakytą prieš šį ekonominį nuosmukį, kad MVĮ neturėtų būti taikomas reglamentas. Per pastaruosius dešimt metų ES reglamento išlaidos Jungtinėje Karalystėje sudarė 107 milijardų GBP. Šie pinigai turėtų būti skirti inovacijoms, eksporto didinimui ir augimui. Tačiau didžioji dalis buvo panaudota vien tam, kad būtų laikomasi šio reglamento. Norėdami, kad MVĮ klestėtų, turime supaprastinti viešojo pirkimo tvarką, sumažinti išlaidas patentams gauti, sušvelninti valstybės pagalbos tvarką ir imtis realių veiksmų prieš nesąžiningą konkurenciją iš Tolimųjų Rytų.

Dabar mums ypač reikalingas šeimyninis mažasis verslas, MVĮ, nes tik jos turi galią ir galimybę padėti mums išgyventi šią krizę. Tačiau joms reikalinga mūsų pagalba. Ir tai galėtume padaryti netaikydami joms ES reglamento.

 
  
MPphoto
 

  Kurt Lechner (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, daugelis narių iškėlė klausimą dėl dalyvavimo. Nenorėčiau apie tai kalbėti daugiau, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad mūsų valstybių narių bendrovių teisė taip pat gina viešosios politikos interesus, tokius kaip pavyzdžiui kreditorių apsauga, teisinių sistemų saugumas ir vartotojų apsauga. Tai užtikrina valstybės narės vykdydamos prevencinį teisingumą, pavyzdžiui, formomis ir registrais. Valstybėse narėse šiuo klausimu esama didžiulių skirtumų.

Savo sprendimuose Teisės reikalų komitetas į tai atsižvelgė, palikdamas tai spręsti pačioms valstybėms narėms. Tai labai sveikintina. Tačiau galiausiai šie dalykai veikia prieš, nebent mes imsimės priemonių, kad registruota buveinė ir tikroji buveinė, kur bendrovė vykdo savo verslą, galės skirtis. Dėl to šios garantijos tampa beprasmės. Bendrovė gali įkurti savo registruotą buveinę kur nori ir taip išvengti šalies, kur ji iš tikrųjų vykdo savo verslą, reikalavimų. Manau, kad valstybės narės taip de facto, be ne de jure netenka didelės dalies suverenumo savo bendrovių teisėje ir kontrolės funkcijos, nes jos gali tapti negaliojančiomis.

Taip pat norėčiau pridurti, kad dėl to gali kilti ar kils pavojus Europos privačiosios bendrovės reputacijai, bent jau valstybės narėse, taikančiose griežtesnius reikalavimus. Kai kas galėtų pasiūlyti palaukti, pažiūrėti kas įvyks ir tada daryti pakeitimus. Pritarčiau tam, jei to negalima būti padaryti balsuojant. Tai man kelia didžiausią susirūpinimą. Neturime jokios priežasties taip elgtis. Europos Teisingumo Teismo praktika yra tik laikina priemonė, nes neturime direktyvos dėl bendrovių būstinių perkėlimo. Taip kaip yra numatyta dabar, ši Europos privačioji bendrovė tiesiog sustiprintų susiskaldymą, įtraukdama tai į Bendrijos teisę visiems laikams. Todėl norėčiau paprašyti Tarybos labai įdėmiai peržiūrėti šį klausimą.

 
  
MPphoto
 

  Juan Fraile Cantón (PSE). - (ES) Gerb. pirmininke, mažosios ir vidutinės įmonės yra Europos Sąjungos ekonomikos stuburas. Didžiulis jų dinamiškumas ir gebėjimas augti ir kurti naujoves pelnė garbingą vietą ES politikoje.

Sveikiname E. Herczog, nes jos pranešimas skatina MVĮ augimą tikrai reikšmingu principu – ES ir valstybės narės politikoje ir ekonomikoje pirmiausia turime galvoti apie mažuosius.

Smulkiojo verslo akte yra pateikiama teisinių pasiūlymų ir politinių susitarimų, kurie pagerins administracines, kontrolės ir finansines sąlygas siekiant vystyti šį sektorių Europos ekonomikoje. Dabartinė krizė ir finansinės sistemos nestabilumas riboja MVĮ galimybes gauti kreditą ir mažina jų įprastą ekonominę veiklą. Todėl šiandien, labiau nei kada nors, turime bendrai reaguoti Europos lygmeniu, o valstybių narių iniciatyvos turėtų būti struktūrizuotos ir suderintos su šiandien svarstomo dokumento nuostatomis.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad ypač svarbu 2009–2011 laikotarpiu 30 000 milijonų eurų skirti paskoloms ir MVĮ skatinimui. Ši iniciatyva yra priedas prie Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos ir JEREMIE iniciatyvos. Ji turės didelį poveikį lėšoms, kurias MVĮ galės gauti.

Esame visiškai tikri, kad Europos koordinavimas ir reakcija yra labai svarbūs siekiant kaip galima greičiau atgaivinti verslą.

 
  
MPphoto
 

  Patrizia Toia (ALDE).(IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Smulkiojo verslo aktas buvo sukurtas kitomis sąlygomis nei šis. Jis atsirado tada, kai vyko ekonomikos augimas ir vystymasis. Šiandien Parlamente mes ketiname priimti jį esant visai kitokiai padėčiai. MVĮ išgyvena sunkius laikus, jos paveiktos gamybos ir finansinės krizės.

Priimant šį aktą Parlamente, manau, pirmiausia turėtume parodyti MVĮ, kad Parlamentas ir Europos Sąjungos institucijos jas palaiko ir nori sustiprinti mažųjų ir vidutinių įmonių atsparumą, kurį jos rodo per šią krizę. Norime tai padaryti suteikdami šiai paramai pirmenybę ir atlikti praktinius dalykus – užtikrinant didesnį teisės aktų lankstumą, sukurti priemones, padėsiančias sukurti šios įmonėms ne tokią priešišką aplinką.

Taip pat manau, kad turime parodyti, kad padedame MVĮ įveikti kritiškiausią veiksnį, būtent kreditų prieinamumą ir galimybę juos gauti. Lėšų iš EIB neužtenka. Labai svarbu, kad pasakytume, kad norime suteikti galimybę mažoms ir vidutinėms įmonėms gauti kreditų.

 
  
MPphoto
 

  Ewa Tomaszewska (UEN).(PL) Gerb. pirmininke, finansinė ir kilusi ekonominė krizės skatina darbdavius siekti keisti savo bendrovių teisinę padėtį, siekti mažinti išlaidas, taip pat ir išlaidas, susijusias su darbuotojų teisėmis ir socialinėmis pareigomis. Todėl jos siekia registruoti savo įmones šalyse, kuriose tvarka ir ekonominės sąlygos leidžia mažinti išlaidas, nes jose reikalavimai dėl minimalaus atlyginimo ar pensijų įmokų yra mažesni. Pranešime atkreipiamas dėmesys į tai, kad tarpvalstybiniai registruotų bendrovių buveinių perkėlimai neturėtų skatinti bendrovių vengti teisinių, socialinių ar mokesčių taisyklių. Darbo teisė neturėtų būti pažeidžiama. Negalime leisti, kad socialiniai standartai sumažėtų. Reikėtų rasti kitokių priemonių mažoms ir vidutinėms įmonėms remti, kaip pvz., paskolų teikimas.

 
  
MPphoto
 

  Vladimír Remek (GUE/NGL). – (CS) Ponios ir ponai, E. Herczog pranešime dėl MVĮ kalbama apie 70 proc. darbų ir 70 proc. PVM gavėjų ES. Norėčiau išsakyti ne tik didžiulį savo susižavėjimą pranešėjos iniciatyva, bet ir paramą. Dabartinėje krizėje MVĮ akivaizdžiai priklauso didelės rizikos kategorijai. Todėl turime skatinti didesnį visuomenės sąmoningumą MVĮ atžvilgiu. Jos nuolat susiduria su kliūtimis. Joms yra daug sunkiau gauti paskolas nei didelėms bendrovėms. Taip pat MVĮ tenka didesnė administracinė ir biurokratinė našta. Be to, MVĮ visada yra sunkiau laimėti viešuosius pirkimus Europoje nei tokioms įmonėms JAV ir daugelyje Azijos šalių. Pareiškiame, kad šios įmonės yra labai svarbios Europos ekonomikai. Todėl suteikime joms tai vardan stiprios Europos Sąjungos ekonomikos. Patvirtinkime tai, suteikdami įmonėms, per didelių finansinių institucijų ir tarptautinių bendrovių sukeltą krizę, tai, ko joms reikia.

 
  
MPphoto
 

  Tadeusz Zwiefka (PPE-DE).(PL) Gerb. pirmininke, Europos privačiosios bendrovės statuto priėmimas leis sukurti bendroves, kurios veiks visose valstybės narėse vienodomis sąlygomis. Svarbiausia yra panaikinti esamą tvarką mažoms ir vidutinėms bendrovės, veikiančioms tarptautiniu lygmeniu. Tam MVĮ de facto privalo rasti bendrovę šalyje, kurioje vyko savo veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad ES yra 27 skirtingos teisinės sistemos, šis procesas reikalauja didelių išlaidų. Europos privačiosios bendrovės atveju, savininkai galės įregistruoti savo verslą vienodomis sąlygomis, nepriklausomai nuo to, ar jie veikia savo šalyje, ar bet kurioje kitoje valstybėje. Sutaupytas laikas ir pinigai teisinei pagalbai, valdymas ir administracinė tvarka neabejotinai supaprastins procesą. Jis taps patogesnis verslininkams, siekiantiems investuoti.

Viena iš pagrindinių baimių, keliančių susirūpinimą skeptikams, yra reikalavimo bendrovei turėti reikalingą kapitalą kreditoriams apsaugoti nebuvimas. Tai nėra tiesa. Ribotos atsakomybės bendrovės rodo, kad bendrovė gali būti sėkminga neturėdama kapitalo. Tokios bendrovės yra pačios populiariausios pasaulyje. Šiuolaikiniame pasaulyje kapitalas prarado savo svarbiausią funkciją, skirtą kreditoriams apsaugoti. Europos privačiosios bendrovės atveju, tokią apsaugą numato kiti mechanizmai, pagrįsti iš esmės padidėjusiu savo veiklos skaidrumu ir glaudesniu bendradarbiavimu su kreditoriais. Šiandien komerciniai partneriai nekreipia tiek daug dėmesio į kapitalą, kiek jie kreipia dėmesį į kapitalo srautą, tai yra grynąsias lėšas. Tai pasako daugiau apie bendrovės mokumą nei kapitalas.

Vis dar lieka klausimas dėl darbuotojų teisių. Profesinės sąjungos sunerimusios, kad bus atsisakyta anksčiau nustatytų standartų. Tačiau manau, kad šis pavojus nėra realus. Siūlomame statute yra nedviprasmiška nuostata, kuria remiantis darbuotojo teisės nustatomos atsižvelgiant į šalies teisinę tvarką. Europos privačiosios bendrovės patrauklumui gali kilti pavojus dėl to, kad šios teisės gali būti nustatytos per mažos. Manau, kad turėtų išlikti reikalavimas dėl minimalaus 500 darbuotojų skaičiaus, kad mažesnės įmonės nepatirtų papildomų išlaidų.

 
  
MPphoto
 

  Antolín Sánchez Presedo (PSE). - (ES) Gerb. pirmininke, reikėtų daugiau dėmesio Europos Sąjungoje skirti MVĮ, nes jos sudaro 99 proc. įmonių, 70 proc. darbo jėgos ir beveik 60 proc. Europos pridėtinės verslo vertės, be to, jos atlieka pagrindinį vaidmenį Europos įvairovėje, naujovėse ir sanglaudoje.

Labai svarbu, kad pateiktume joms sistemą, skatinančią verslumą, pripažįstančią mažąsias įmones, kai jos rengs savo politiką ir stimuliuos didžiulį savo potencialą. Administracinės institucijos turėtų prisitaikyti prie jų poreikių ir orientavimosi į šeimyninį verslą, siekti palengvinti jų veiklą, perkėlimą, ypač ligos, išėjimo į pensiją ar bankroto ir likvidavimo atvejais.

23 milijonai MVĮ Europoje negali atitikti reikalavimų, kurie yra taikomi 41 000 didelėms įmonėms. Paprastesnis teisinis reguliavimas, neproporcingos biurokratinės naštos sumažinimas, yra tiesiog būtinas. Vienas iš žingsnių šia linkme yra Europos privačiosios bendrovės statutas, iniciatyvos sukurti bendroves per 48 valandas, administracinių išlaidų sumažinimas 25 proc. iki 2012, bendros sistemos PVM sukūrimas ir sumažinti PVM mokesčiai imlioms darbui ir vietos mastu teikiamoms paslaugos bei bendra konsoliduota mokesčių bazė.

MVĮ turėtų didinti savo dalyvavimą vidaus rinkoje ir viešuosiuose pirkimuose. Šiuo metu, tik 8 proc. vykdo tarpvalstybinę veiklą, o viešuosiuose pirkimuose dalyvauja 42 proc. Būdai, kurie skatintų labiau suderintas konkurencijos sąlygas, yra naujų valstybės kategorijų išimtys, bendradarbiavimo skatinimas, direktyvos dėl vėluojančio mokėjimo pakeitimas, siekiant užtikrinti mokėjimą per 30 dienų ir panaikinti kliūtis dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Per šią krizę svarbiausia Europoje užtikrinti MVĮ galimybę gauti finansavimą priimtinomis sąlygomis. Taip pat svarbu taikyti priemones, nuolat didinančias žinių perdavimą ir paramos paslaugų veiksmingumą.

 
  
MPphoto
 

  Olle Schmidt (ALDE). - (SV) Gerb. pirmininke, visi žinome, kad smulkusis verslas yra mūsų ekonomikos pagrindas. Ypač šiuo metu ES ir valstybės narės turi palengvinti tvarkas smulkiajam verslui, tiek jau esamam, tiek verslui ateityje, mažinant normų skaičių, biurokratiją ir išlaidas. Mažų ir vidutinių įmonių gebėjimai visiškai skiriasi nuo įprastinių didelių bendrovių, prisitaikant prie naujų aplinkybių ir pritaikant naujus atradimus ir technologijas.

Be palengvinimo smulkiajam verslui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose suteikiant galimybę pateikti į vidaus rinką, lengviau įgyti kapitalą ir užtikrinant, kad valstybės pagalbos sąlygos nebūtų diskriminacinės, taip pat reikia keisti požiūrį į sprendimų priėmimą mokyklose, universitetuose ir darbe. Tyrimai rodo, kad tarp augimo ir verslo yra stiprus ryšis. Taryboje pirmininkausianti Švedija turi ypač stengtis palengvinti moterų verslą, kuris yra svarbus Europos strategijai ateityje.

 
  
MPphoto
 

  Pilar del Castillo Vera (PPE-DE). - (ES) Gerb. pirmininke, vykstant šiomis diskusijomis, turime suprasti, kad tai nėra teisinis standartas – Bendrijos teisės norma, taikoma įvairiose valstybėse narėse. Tai panašiau į gairių rinkinį, siekiantį užtikrinti, kad visose Europos Sąjungos valstybėse narėse būtų vienodas požiūris į mažas ir vidutines įmones.

Yra daugybė nuomonių šiuo klausimu, bet paminėsiu tris iš jų, kurios, manau, yra tikrai svarbios.

Pirmiausia reikia naikinti daugybę teisinių kliūčių. Dauguma jų bei per didelė biurokratija kai kuriose šalyse labai trukdo pradėti smulkųjį verslą ir jį vystyti. Sprendžiant šio pernelyg didelio kontroliavimo problemą, būtini finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Šie ištekliai neturėtų būti naudojami jokiems kitiems tikslams.

Be to, dar yra klausimų, susijusių su technologijų naujovėmis ir taikomaisiais moksliniais tyrimais. Tuo tikslu taip pat privalome stiprinti savo pastangas užtikrinant, kad MVĮ galėtų pasinaudoti Bendrijos programomis, kurios taip pat daugeliu atvejų kenčia nuo per didelės biurokratinės naštos.

Galų gale manau, kad būtina užtikrinti ryšį tarp MVĮ ir mokymo bei švietimo sričių. Jei MVĮ, smulkusis verslas netaps įprasta vieta papildomiems įgūdžiams įgyti įvairiuose lygmenyse, tuomet mes, tiksliau VMĮ, nebeturės ypatingų išteklių – kalbu apie apmokamus asmenis.

 
  
MPphoto
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE).(PL) Gerb. pirmininke, šis pasiūlymas dėl teisės akto beveik atitinka Europos Parlamento rezoliuciją, kurioje Komisija teikia rekomendaciją dėl Europos privačiosios bendrovės statuto, priimto prieš dvejus metus. Pasiūlymo tikslas yra sukurti standartizuotą bendrovę, remiantis Bendrijos teise, kuri bus patraukli smulkiajam ir vidutiniam verslui, jai bus taikomos paprastesnės sąlygos, o biurokratinė našta bus minimali.

Komisijos pasiūlyta minimali 10 000 eurų kapitalo dalis gali būti naudinga bendrovės įvaizdžiui užtikrinant tam tikrą patikimumo lygį. Kita vertus, vienoms valstybėms narėms šią sumą yra daug sunkiau surinkti, nei kitoms. Kapitalas neturėtų tapti rimta kliūtimi pradėti verslą, todėl pritariu Teisės reikalų komiteto priimtam kompromisiniam pakeitimui, kuriame Europos privačiosios bendrovės minimalus kapitalas yra nustatytas 10 000 eurų, kartu su reikalavimu, kad bendrovės valdymo organas privalėtų pasirašyti pranešimą apie mokumą.

Darbuotojo dalyvavimo versle klausimą turėtų nustatyti šalies, kurioje bendrovė yra įregistravusi savo buveinę, teisė. Tačiau reikėtų padaryti išimtį iš šios taisyklės. Tam tikras bendrovės darbuotojų skaičiaus dalyvavimas, kuris būtų taikomas toje valstybėje narėje, kur jie dirba, būtų apribotas įstatymais toje šalyje, kur Europos bendrovė yra registruota. Tokiu atveju bendrovės administracija privalėtų sukurti vieningą dalyvavimo sistemą, kuri būtų susitarimo, sudaryto su darbuotojų atstovais, dalimi.

Galų gale norėčiau pridurti, kad ši naujo tipo bendrovė nepakeičia kitų bendrovių tipų, esančių įvairiose valstybėse. Tai yra pateikiama kaip jų alternatyva. Tačiau tik tada, kai ji atitinka konkrečias sąlygas dėl tokios bendrovės įkūrimo.

 
  
MPphoto
 

  Giles Chichester (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, kadangi pats esu smulkusis verslininkas, turintis 25 metų patirtį „realiame pasaulyje“, pritariu Smulkiojo verslo akto esmei ir E. Herczog iš mano komiteto pateiktam pranešimui.

Ypač norėčiau pritarti pasiūlymui dėl direktyvos dėl PVM sumažinimo darbui imlioms ir vietos mastu teikiamoms paslaugoms būtent šiuo metu.

Taip pat pritariu pakeitimams, skatinantiems įgyvendinti aukšto lygio ekspertų grupės rezultatus. Ko smulkiajam verslui reikia? Administracinės naštos sumažinimo.

Taip pat pritariu pakeitimui, raginančiam skubiai susitarti dėl Bendrijos patento, pritaikyto MVĮ poreikiams. Nepamirškite, kad žodžiai ir sąvokos „skubiai“ ir „Bendrijos patentas“ paprastai nedera kartu.

Taip pat pritariu raginimui gerinti galimybę gauti finansavimą, nes esant dabartinei ekonominei padėčiai finansavimas yra būtinas norint išlikti, jau nekalbant apie smulkiojo verslo klestėjimą.

Tačiau turiu porą abejonių. Pirmoji susijusi su pasiūlymu dėl bendros konsoliduotos mokesčių bazės. Bijau, kad tai panaikintų MVĮ ir valstybių narių lankstumą. Antra, turiu asmeninių abejonių dėl Pavėluoto mokėjimo direktyvos keitimo privalumų ir naudos. Aš visada turėjau abejonių dėl šios priemonės vertės smulkiajam verslui. Manau, kad smulkiosios įmonės gali pačios geriau valdyti savo kreditą, ir tai daug geriau, negu tai būtų reguliuojama teisės aktais.

 
  
MPphoto
 

  Joel Hasse Ferreira (PSE).(PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, šiame pranešime stengiamės pabrėžti MVĮ svarbą, įskaitant šeimos ir integruotą į socialinę ekonominę padėtį verslą. Norėčiau pasveikinti savo kolegę Edit Herczog, nes jos pranešimas šiuo požiūriu yra gyvybiškai svarbus. Šioje srityje buvo parengti kiti dokumentai ir tekstai, todėl svarbu, kad jie būtų suderinti. Pavyzdžiui, norėčiau paminėti Europos „Eurostars“ programą ir pranešimą dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų.

Gerb. pirmininke, šiame pranešime taip pat numatoma daugybė būdų sumažinti biurokratinę naštą, palengvinant šio tipo įmonės įsteigimą, kad būtų pasinaudota jų iniciatyvos gebėjimais, pradėtas naujas verslas, gaminami nauji produktai, teikiamos naujos paslaugos, pritaikytos vartotojų ir kito verslo poreikiams bei paskatintų Europos ekonomikos vystymąsi. Taip pat norėčiau paminėti dar vieną dalyką, kuris, manau, yra labai svarbus. Tai susiję su E. Herczg pranešimo 47 pastraipa. Joje patartina gerinti tam tikrus valstybių narių teisinės ir finansinės sistemos klausimus, nes šiuo metu daugumoje valstybių narių egzistuojantis modelis gali trukdyti verslo, ypač šeimos, perkėlimui. Taip padidėtų likvidavimo ar įmonės uždarymo rizika. Todėl valstybės narės privalo atidžiai peržiūrėti savo teisinę ir fiskalinę sistemas siekdamos pagerinti verslo perkėlimo sąlygas ir skatinti bei taikyti veiksmingus verslo perkėlimo būdus darbuotojams kaip alternatyvą įmonių uždarymui. Toks požiūris leistų išsaugoti darbo vietas, o gautas pelnas būtų vėl investuotas, užtikrinant geresnį šio verslo vystymą.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiuo metu parama mažų ir vidutinių įmonių naujovių diegimo projektams, galimybė lengviau gauti lėšas iš Europos Sąjungas bei kreditą yra ypač gyvybiškais svarbūs veiksniai MVĮ.

 
  
MPphoto
 

  Dragoş Florin David (PPE-DE).(RO) Pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjai ir visiems rengusiems šį, galbūt patį svarbiausią, teisės aktą per visą Parlamento kadenciją.

Būtina pabrėžti, kad svarbiausia yra MVĮ ir moterų verslas. Ką tik kovo 8 d. šventėme Tarptautinę moters dieną, norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir perduoti joms geriausius savo linkėjimus. Tačiau privalome pabrėžti, kad tai yra gana sudėtingas aktas, į kurį mes įtraukėme viską, kas galėtų būti susiję su MVĮ – biurokratinės naštos sumažinimas, ypatingas dėmesys MVĮ vykdomiems moksliniams tyrimams ir vystymosi veiksmams bei tokių veiksmų finansavimas.

Manau, kad vykstant dabartinei ekonominei krizei, šis teisės aktas yra labai tinkamas, nes Europos ekonomikai reikalinga sanglauda, o jos pagrindinė varomoji jėga – MVĮ. Todėl taip pat manau, kad turime kaip galima labiau remti Komisiją ir Tarybą, pagreitinti šio akto priėmimą ir pabrėžti Europos ekonomikos stiprybę ir dinamiškumą šioje srityje, nes tai yra Europos ekonomikos ir gamybos pagrindas.

Galiausiai privalome paprašyti Komisijos rasti kaip galima daugiau finansavimo galimybių ir suteikti MVĮ kaip galima daugiau kreditavimo mechanizmų.

 
  
MPphoto
 

  Zsolt László Becsey (PPE-DE). - (HU) Mano kalba susijusi su pranešimu dėl mažų ir vidutinių įmonių. Pirmiausia norėčiau pasveikinti Komisiją, o ypač pranešėją E. Herczog, nes tai puikiai atliktas darbas. Tačiau apgailestauju, kad šis pranešimas nebuvo parengtas laikantis Darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnio, prašant Komisijos pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl teisės akto.

Manau, kad valstybių narių labui yra svarbu pareikalauti, kad metiniuose Lisabonos pranešimuose būtų pranešta apie padarytą pažangą. Kitaip dauguma pateiktų gerų rekomendacijų nebus panaudotos. Taip pat pritariu Editai Herczog, kad svarbi politinė pasekmė yra naujų valstybių narių lengvatinis režimas, ypač nesančių euro zonoje. Jų padėtis ypač sudėtinga, blogesnė nei mažų ir vidutinių įmonių. Jos galėtų vaidinti ypač svarbų vaidmenį įveikiant krizę.

Norėčiau paminėti tik kelis vidaus rinkos veiksnius. Kelia susirūpinimą, kad tik 8 proc. MVĮ vykdo tarpvalstybinę veiklą. Šis procentas turi padidėti. Skatint tokią veiklą ypač svarbus kuravimas. Viena vertus, tai galima pasiekti mažinant administracinę naštą, o kita vertus – PVM srityje, sukuriant vieningą sistemą arba mažinant PVM. Be to, taip pat turime skatinti MVĮ orientavimą viešuosiuose pirkimuose Bendrijos lygiu, pvz., dažniau pasirenkant MVĮ kaip pagrindinę subrangovę arba skelbiant būtent joms skirtus konkursus.

MVĮ grupė, kurios pirmininkas esu aš, neabejotinai norėtų, kad ES lygmeniu būtų sukurta išsami garantijų ir kredito sistema. Tikiuosi, kad naujos Europos investicijų banko (EIB) galimybės pateisins lūkesčius. Siekiant greitai įgyvendinti mokėjimo direktyvas ir išspręsti įsiskolinimo klausimą, valstybių narių lygmeniu būtina derinti veiksmus. Svarbiausia, kad siekiant rasti naujas rinkas ir spręsti administracines problemas valstybės turi stengtis stiprinti kuratorių sistemą ir ES paramą.

 
  
MPphoto
 

  Jacques Toubon (PPE-DE). - (FR) Gerb. primininke, norėčiau pritarti diskusijai ir šios Europos privačiosios bendrovės statuto priėmimui. Ypač norėčiau pagirti mūsų pranešėją K. H. Lehne. Manau, kad Parlamente priimtas tekstas yra jo kūrinys, o Europos privačioji bendrovė bus žinoma būsimoms kartoms kaip Klauso-Heinerio Lehne bendrovė.

Norėčiau pasisakyti tik vienu klausimu. Pritariu ką tik Z. L. Becsey išsakytai nuomonei. Manau, kad kompromise pasiūlytos nuostatos dėl darbuotojų dalyvavimo prieštarauja tikslui, kitaip tariant – šio mažų ir vidutinių įmonių statuto paprastumui ir veiksmingumui.

Manau, kad yra klaidinga siūlyti darbuotojų dalyvavimą tokiame lygmenyje, tai yra mažose bendrovėse. Puikiai suprantu prisirišimą prie socialinio ir ekonominio valdymo sistemos, kuri pasiteisino. Manau, kad šiuo atveju mūsų siūlomas statutas, kuris bus priimtas, netenka dalies savo veiksmingumo, primetant mažoms bendrovėms darbuotojų dalyvavimą. Taip pat manau, kad tokios sistemos yra tinkamos tik didelėms bendrovėms. Tačiau, be šios sąlygos, manau, tekstas yra puikus.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, antradienį, 12 val., vidurdienį.

 
  
MPphoto
 

  Martí Grau i Segú, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto referentas. (ES) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjai E. Herczog už jos pranešimą ir bendradarbiavimą su kitų komitetų nuomonių rengėjais.

Būdamas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto referentas, norėčiau trumpai atkreipti dėmesį į tris klausimus, kurie, manome, yra esminiai. Nors reikia pasakyti, kad yra pasiektas bendras susitarimas kitais klausimais, kuriuos mes norėjome pabrėžti rengdami savo nuomonę. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į poreikį veikti sprendžiant problemą, kuri dažnai kyla mažos ar vidutinės įmonės savininkui pasitraukus iš pareigų. Daugeliu atvejų tai reiškia, kad tokių įmonių veikla nutrūksta, kitai atvejais jas perima didesnės įmonės, o galiausiai tokios įmonės nustoja būti mažomis ar vidutinėmis.

Antra, norėčiau pabrėžti mokymo, kaip pagrindinio elemento, svarbą. Tiek gerinant įmonių ir jų darbuotojų gebėjimus, tiek didinant įmonių vertę visuomenėje.

Pagaliau norėčiau atkreipti dėmesį į moteris, kurios susiduria su didesniais sunkumais vykdydamos tokių įmonių veiklą.

 
  
MPphoto
 

  Richard Corbett (PSE). - Gerb. pirmininke, norėčiau pasiginčyti su J. Allisteriu dėl jo anksčiau pasakytų absurdiškų pastabų dėl galimų ES verslo reguliavimo išlaidų, ypač verslo Jungtinėje Karalystėje

Šios pastabos yra paremtos vadinamaisiais tyrimais, šiuo metu platinamais Jungtinės Karalystės euroskeptiškos spaudos, pateikiant dar absurdiškesnius šių išlaidų paskaičiavimus.

Tačiau šie tyrimai yra klaidingi. Pirmiausia juose yra pateikiamas netikslus ES lygmeniu priimtų teisių aktų skaičius, vietoj teisės aktų, priimtų valstybių lygmeniu, nurodant, kad jie sudaro 50 ar daugiau procentų. Tuo tarpu dauguma atliktų mokslinių tyrimų rodo, kad jie sudaro nuo 6 iki 15 proc. Antra, neatsižvelgiama į tai, kad ES teisės aktai sumažina verslo išlaidas ir biurokratinę naštą, pateikia vieningus standartus – bendras normas bendroje rinkoje vietoj 27 skirtingų normų. Trečia, neatsižvelgiama į tai, kad dažnai išlaidos yra skirtos pinigų srautams sumažinti. Kai reikalaujame, kad ant cigarečių būtų įspėjimai dėl sveikatos arba palaipsniui atsisakoma asbesto mūsų gaminiuose ir darbo vietose, taip siekiama sumažinti sveikatos apsaugos išlaidas ir išsaugoti žmonių gyvybes.

Šiuose tyrimuose begėdiškai vengiama įvertinti bendrą vaizdą. Gėda, kad asmuo, tvirtinantis, kad atstovauja visiems savo rinkėjams, atsižvelgia tik į vieną argumentų pusę.

 
  
MPphoto
 

  Ieke van den Burg (PSE). - Gerb. pirmininke, apgailestauju, kad J. Toubon išeina, nes norėjau atsakyti į jo pateiktus kaltinimus dėl mūsų kompromiso, būtent, kad jis numato naują naštą MVĮ. Iš tikrųjų kompromise vėl yra sudaroma faktinė padėtis susijungimams, bendrovių padalinimams ir buveinių perkėlimams. Kalbant apie naujai kuriamas bendroves, nustatyta gana aukšta riba bendrovėms, kuriose yra mažiau nei 500 darbuotojų. Bendrovėms, turinčioms nuo 500 iki 1 000 darbuotojų, nustatyti tokie patys reikalavimai kaip ir kitose direktyvose. Tai tikrai nedaro faktinės padėties sudėtingesnės, priešingai. Tardamiesi su socialiniais partneriais norėtume padaryti visoje ES harmonizuotą sistemą geresnę ir paprastesnę.

 
  
MPphoto
 

  Ján Figeľ, Komisijos narys. Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti visiems už labai įdomias diskusijas. Pirmiausia atsiprašau savo kolegos Charlie McCreevy vardu, kuris rytoj anksti turi dalyvauti „Ecofine“. Dėl to, kad turi tam pasirengti, jis šiandien nedalyvauja posėdyje.

Norėčiau atsakyti į kelis pateiktus klausimus. Dalis atsakymo yra susijusi su bendru procesu, įskaitant ir svarbius politinius signalus, kuriuos Parlamentas pasiuntė 2009 m. MVĮ. Tai geras paskatinimas, ypač per krizę, nes manome, kad MVĮ turi labai didelį potencialią ir joms reikėtų skirti ypatingą dėmesį – pavyzdžiui skatinti ryšį tarp švietimo, mokymo ir MVĮ.

Džiaugiuosi, kad nuo 2007 m. dirbame kartu su įmonių GD ir Komisijos nariu G. Verheugenu dėl verslo švietimo, labai reikalingo Europoje, nes jis atsilieka daugybėje kitų sričių. Galėčiau paminėti daugybę gerų priemonių – pvz., „Erasmus“ programa jauniesiems verslininkams. Bet apie tai dar nenorėčiau kalbėti. Tai įvairūs klausimai susiję su galimybe gauti finansavimą. EIB šiuo metu yra numatęs kreditus – 30 milijardų eurų skirti MVĮ, 1 milijardą per metus skirti vidutinėms įmonėms ir papildomą 1 milijardą tarpinio finansavimo priemonėms.

Kaip žinote, šiomis dienomis nusprendėme sušvelninti valstybės pagalbos taisykles, pakeldami de minimis ribą iki 500 000 eurų. Tai reiškia, kad bus sudarytos geresnės sąlygos teikti intensyvesnę valstybės pagalbą. Dėl to taip pat bus lengviau teikti subsidijas ekologiškų produktų gamybai.

O. Karas pasisakė dėl Smulkiojo verslo akto (SMA). Kai kurios valstybės narės jau praneša apie šio akto įgyvendinimą. Tokių atvejų buvo 2008 m. ir 2009 m. pradžioje. Visų valstybių vykdomų reformų programų dalimi bus valstybių narių vykdomas metinis įvertinimas. Taip mes žinosime daugiau bei didės parama ir skatinimas.

Viešųjų pirkimų ir MVĮ klausimu Komisija daug tarėsi su suinteresuotomis šalimis, įskaitant verslininkų organizacijas. Viena iš problemų yra susijusi su viešųjų pirkėjų taikomomis taisyklėmis. Mus reikalinga didesnė konkurencija, skaidrumas, negali būti jokios diskriminacijos. Gera žinia yra ta, kad 42 proc. viešųjų konkursų, daugiau nei ES nustatyta riba, laimimi Europos Sąjungoje. Tai yra didžiulė parama.

F. Wurtz kalbėjo apie registruotų biurų ir buveinių atskyrimą bei potencialią darbuotojų dalyvavimo išnykimo problemą. Pusėje valstybių narių MVĮ registruotų biurų ir buveinių atskyrimas yra įprasta praktika, įskaitant valstybes, kuriose socialinės apsaugos garantijos yra labai aukštos. Tai užtikrina valstybėms reikalingą verslui lankstumą daugiau nei vienoje valstybėje.

Atsižvelgiant į J. M. Beaupuy pateiktą prašymą dėl 30 dienų, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas pasiūlyme dėl pavėluotų mokėjimų, kurį Komisija priims iki šio mėnesio pabaigos.

Konsultacijų ir darbuotojų dalyvavimo klausimais vyko daug diskusijų, ir ne tik šiandien. Tam Komisija 2007 m. spalio–liepos mėnesiais viešai tarėsi dėl Europos privačiosios bendrovės galimybių. Profesinių sąjungų atstovai, tarp jų ir Europos profesinės sąjungos, išsakė savo nuomonę pasitarimuose, ypač 2008 m. Svarbiausias pasitarimas vyko 2008 m. kovo mėn. Praėjusiais metais keletą kartų svarstėme šiuos klausimus su ekspertais iš Europos profesinių sąjungų. Norėčiau paminėti vieną svarbų dalyką – teisinį pagrindą. Tai ne 138 straipsnis, nes nėra susijęs su socialine politika. Tai 308 straipsnis, kuriuo remiantis šiai iniciatyvai valstybės narės turi pritari vienbalsiai. Remiantis ankstesniu straipsniu, nebuvo jokios priežasties tartis konkrečiai šiuo klausimu.

Norėčiau priminti, kad mūsų pastangos jau yra nukreiptos į dideles valstybės įmones ir pateiktas siūlymas dėl Europos akcinių bendrovių. Pasiūlymas dėl Europos privačiųjų bendrovių buvo skirtas MVĮ. Darbuotojų informavimo ir konsultavimosi klausimas buvo sprendžiamas 2001 m. pirmojoje direktyvoje dėl Europos akcinės bendrovės.

Nuo 2002 m. yra sukurta bendra sistema, kaip informuoti ir konsultuoti darbuotojus Europos Sąjungoje. Nematau jokios priežasties, kodėl turėtume nepaisyti šių taisyklių ir šiame pasiūlyme dėl Europos privačiųjų bendrovių priimti kitokį sprendimą.

Jei ketiname gerinti darbuotojų kolektyvines teises, tai darydami turėtume atsižvelgti ne tik į bendrovės tipą, bet taikyti bendresnio pobūdžio iniciatyvą, įvertinančią skirtingas tradicijas valstybėse narėse.

Jau padaryta svarbi pažanga vertinant darbuotojų teises Europos privačiosios bendrovės statute. Papildomos priemonės bus svarstomos 2010 metais, atlikus visapusišką įvertinimą.

Buvo pareikštos kelios nuomonės, kad neskiriama daug dėmesio mokesčiams ir apskaitai. Norėčiau priminti, kad neturime įstatymo leidžiamosios galios visais klausimais. Teisės aktų iniciatyva dėl bendrovių teisės, bankroto teisės, apskaitos ir mokesčių teisės yra susijusi su labai konkrečiais, dažnai ribojančiais, teisiniais pagrindais mūsų Sutartyje. Dabartinė sutartis vargu ar yra bendros Europos verslo teisės pagrindas.

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas. Norėčiau visiems padėkoti už labai atviras ir konstruktyvias diskusijas bei bendradarbiavimą MVĮ politikos klausimais. Matau, kad MVĮ čia remia daugelis. Įgyvendinant veiksmų planą bus atsižvelgta į pirmame pranešime pateiktas rekomendacijas, ypač dėl klausimų, susijusių su smulkiuoju verslu.

Dėl K. H. Lehne pranešimo. Vis dar reikia daug ką nuveikti, nes Taryboje turi būti pasiektas susitarimas. Mums reikės trupučio laiko, ypač remiantis vienbalsiškumu, bet jūsų indėlis tikrai gali sušvelninti padėtį bei padėti pasiekti susitarimą ir gauti pritarimą. Norime palengvinti šį procesą ir priimti statutą, kuris Europoje tikrai padėtų verslui.

Dėl tarpvalstybinių pagrindinių buveinių perkėlimo. Komisija sutinka, kad bendrovės turi galėti laisvai perkelti savo buveines Europos Sąjungoje su sąlyga, kad akcininkų, kreditorių ir darbuotojų teisės būtų užtikrintos. Todėl turime nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp įsisteigimo laisvės ir trečiųjų šalių interesų.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad šie metai yra Europos kūrybiškumo ir naujovių metai. Todėl labai svarbu, kad mūsų požiūris skatintų verslo kūrybiškumo galimybes. Žmonės yra labai svarbūs, ir ne tik dėl krizės, bet todėl, kad didžiausios galimybės ir yra žmonės. Tokie klausimai kaip intelektinės nuosavybės teisės ar Bendrijos patentas galėtų būti sprendžiami artimiausioje ateityje laikantis labiau nešališko ir nuoširdesnio politinio požiūrio. Europa galėtų būti pažangesnė ir kūrybiškesnė remdama MVĮ.

 
  
MPphoto
 

  Klaus-Heiner Lehne, pranešėjas.(DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, norėčiau pateikti keturias pastabas. Pirmiausia, atsižvelgiant į direktyvą dėl registruotų buveinių perkėlimo, manau, kad Komisija turėtų atsisakyti savo argumentų, nes ji taip rizikuoja apsijuokti prieš ekspertus. Teorija, kad bendrovės buveinės gali būti perkeltos įsteigus savo buveinę kaimyninėje valstybėje ir susijungti su savo bendrove remiantis direktyva dėl susijungimo, vargu ar galėtų būti labiau biurokratinė. Mes kalbame apie biurokratijos sumažinimą ir bandymą palengvinimus MVĮ. Šis pasiūlymas rodo, koks beprasmis yra Komisijos atsisakymas pateikti savo pasiūlymą dėl 14-os direktyvos. Tai naudinga tik teisininkams, niekam daugiau.

Antroji mano pastaba yra dėl dalyvavimo. L. van den Burg yra teisi – pateiktas kompromisas MVĮ neturi jokios įtakos. Norime tik atsisakyti piktnaudžiavimo ir įregistruoti bendroves, kurios iš tikrųjų yra didžiulės ir atitinka Europos akcinės bendrovės reikalavimus. Praktiškai yra registruojami tik piktnaudžiavimai.

Trečioji mano pastaba yra susijusi su faktinės buveinės teorija, kuria vadovaujasi tik septynios valstybės narės – tik septynios! Praėjusiais metais šios teorijos atsisakė didžiausia valstybė narė – Vokietija. Europos Teisingumo Teismas tam nepritaria, tačiau išimtiniais atvejais leidžia tai daryti, kaip tai matyti iš Cartesio sprendimo. Mūsų laikas baigėsi, todėl nėra prasmės apie tai daugiau diskutuoti.

Ketvirtas dalykas, kurį norėjau pasakyti, yra pastaba dėl kairiojo sparno Parlamento narių, iš kurių nė vienas nedalyvavo anksčiau vykusiose diskusijos. Jų pareiškimas, kad pasiūlymas turi būti atmestas, neatsižvelgia į pranešimo esmę. M. Medina Ortega yra visiškai teisus dėl to. Pranešimo turinyje yra atsižvelgta į visą pateiktą kritiką. Todėl norėčiau pasiūlyti kairiojo sparno atstovams dar kartą perskaityti pranešimą bei jo pakeitimus ir tai dar kartą aptarti savo frakcijoje.

 
  
MPphoto
 

  Edit Herczog, pranešėja. Gerb. pirmininke, labai gaila, kad šiandien čia nedalyvauja mano rinkėjai, nes buvo labai malonu girdėti, kad tiek daug narių iš tiek daug valstybių ir partijų pritarė mano pranešimui dėl Smulkiojo verslo akto. Tačiau norėčiau pasakyti, kad mano pranešimo nebūtų buvę be Komisijos pagalbos, būtent G. Verheugeno ir jo nedidelės verslo grupės, F. Le Bail ir kitų. Taip pat nebūčiau galėjusi jo parengti be Smulkiojo verslo tarpfrakcinės grupės pagalbos.

Dauguma mano kolegų sutinka su viskuo, kas buvo išdėstyta pranešime. Tai galima suprasti iš to, kad buvo pateikta nedaug pakeitimų. Kai kurie kolegos klausė, kodėl šis aktas nėra teisiškai privalomas. Tam yra daugybė priežasčių. Tačiau rytoj vyks vardinis balsavimas dėl daugelio jo straipsnių, bus patvirtinti Parlamento bendri veiksmai ir Tarybos bendras reikalavimas tai daryti.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad lygiai prieš 200 metų Č. Darwinas išleido knygą apie rūšių atsiradimą. Jis teigė, kad išlieka ne stipriausias, bet tas, kuris sugeba geriausiai prisitaikyti. Manau, kad pateikdami Smulkiojo verslo aktą mes suteikėme valstybėms narėms galimybę prisitaikyti ir manevruoti, o smulkiajam verslui valstybėse narėse – galimybę greičiau prisitaikyti, išgyventi šią krizę ir drąsiai sutikti naujus iššūkius. Labai dėkoju už jūsų paramą.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. - Iš keturių politinių frakcijų sulaukiau keturių pasiūlymų dėl rezoliucijos(1)dėl darbuotojų dalyvavimo Europos privačiojoje bendrovėje.

Balsavimas įvyks ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai

(Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Gabriela Creţu (PSE), raštu.(RO) Norėčiau atkreipti dėmesį į du labai svarbius klausimus.

Galimybė gauti finansavimą yra gyvybiškai svarbi kartu su teisinėmis ir administracinėmis sąlygomis. Specialaus fondo MVĮ sukūrimas ir mikrokreditų plėtra yra būtinos sąlygos, be kurių MVĮ negali išlikti sudėtingomis rinkos sąlygomis, o galimybė įkurti naują MVĮ būtų labai ribota.

Antrasis klausimas yra susijęs su moterų, vykdančių smulkųjį verslą, padėtimi. Daugelio požiūriu ji nedaug kuo skiriasi nuo darbuotojų. To priežastimi galėtų būti paslaugų, padedančių užtikrinti pusiausvyra tarp asmeninio ir darbinio gyvenimo, trūkumas bei stipri konkurencinė aplinka, kurioje ryšiai reiškia labai daug. Tokie ryšiai, palengvinantys informacijos srautą ir galintys suteikti reikalingą paramą, yra verslo, vadovaujamo vyrų, požymis. Šiuo požiūriu moterys yra labiau pažeidžiamos. Dėl to būtina skatinti ryšius tarp vyrų turimo ir moterų turimo verslo.

Taip pat kviečiame visose valstybėse narėse suteikti bendraturtės statusą moterims, dirbančioms smulkiajame šeimos versle. Daugeliu atvejų savininkas yra vyras, o moterys yra laikomos dirbančiais neapmokamais šeimos nariais. Jos net negali pasinaudoti socialiniu draudimu kaip kiti darbuotojai. Iš tikrųjų, jei jos sulaukusios senyvo amžiaus išsiskirtų su savo partneriais, neigiamos to pasekmės yra akivaizdžios ir siaubingos…

 
  
MPphoto
 
 

  Adrian Manole (PPE-DE), raštu. (RO) MVĮ konkurencingumas dažnai sumažėja dėl tarpvalstybinei prekybai sudaromų kliūčių. Tokių kliūčių panaikinimas užtikrintų didesnį teisinį stabilumą, atsirastų galimybė veiksmingiau įvertinti atsakomybės riziką, su kuria susiduria įmonės ir verslininkai. Šiuo pranešimu Europos Parlamentas parodė, kad jam yra suprantamas gyvybiškais svarbus smulkiojo ir vidutinio verslo vaidmuo Europos ekonomikos konkurencijai.

Gerai įvertintas Europos viešųjų įmonių statutas, skirtas papildyti jau esamas įmonių teisines formas, turės naudos MVĮ Europoje konkurencingumui daugeliu požiūrių. Šis statutas sustiprins Europos vidaus rinką, supaprastins įmonių teisinę struktūrą. Dėl to sumažės išlaidos konsultacijoms, bus galima lengviau pateikti į tarpvalstybines rinkas, o tai pagerins ekonominę integraciją ir augimą.

Taip pat šis statutas užtikrins didesnį MVĮ lankstumą.

MVĮ sudaro daugiau nei 90 proc. visos ES ekonomikos ir dvi trečiąsias darbo vietų. Todėl joms turėtų būti suteiktos kaip galima geresnės sąlygos, kad galėtų prisidėti prie ekonominio augimo bendroje vidaus rinkoje, susikrauti kapitalą pasinaudojant esamomis galimybėmis ir pasirengti globalizacijos iššūkiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL), raštu. (DA) Komisijos nuomone, šio pasiūlymo tikslas yra pagerinti sąlygas verslui ES vidaus rinkoje.

Pagal šį pasiūlymą, tai bus įgyvendinta suteikiant įmonėms galimybę laisvai pasirinkti valstybę narę ES, kurioje jos galėtų įregistruoti savo buveinę, nepriklausomai nuo to, kur iš tikrųjų yra verslas. Tam jos tik privalo laikytis šalies, kurioje yra įregistravę savo buveinę, teisės aktų reikalavimų.

Tai sudarys galimybes apgaulei sunkiai įgytų darbuotojų teisių srityje ES valstybėse narėse.

Tiesa yra akivaizdi. Kalbėsiu konkrečiai.

Danijos bendrovė yra įregistravusi savo buveinę Kopenhagoje. Joje dirba 35 darbuotojai. Remiantis Danijos teisės aktais, ši bendrovė turi pripažinti darbuotojų paskirtus atstovus į bendrovės valdybą. Taip darbuotojai turi galimybę sužinoti šiek tiek apie bendrovės padėtį ir ateitį.

Jei šis pateiktas siūlymas bus priimtas be jokių pakeitimų, minėtoji bendrovė galės paprasčiausiai įregistruoti savo buveinę kaip Europos privačioji bendrovė Suomijoje. Tam, kad valdyboje galėtų dalyvautų darbuotojų atstovas, įmonėje turės dirbti 150 darbuotojų. Daugelyje kitų ES valstybių narių padėtis yra dar blogesnė.

Galbūt per ateinančias derybas Komisijos pasiūlymas bus šiek tiek pataisytas. Galbūt galutinis priimto teksto variantas nebus labai blogas.

Bet kuriuo atveju turėtume savęs paklausti „kodėl“? Kodėl Komisija ir vėl teikia siūlymus, kurių vienintelis tikslas yra sumažinti darbuotojų teises? Ar tai reiškia, kad ES kažkas iš esmės yra blogai?

 
  

(1)Žr. protokolą.

Teisinė informacija - Privatumo politika