Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2009 m. kovo 9 d. - Strasbūras

19. Bendros Europos prieglobsčio suteikimo sistemos ateitis (diskusijos)

  Pirmininkė. - Kitas klausimas darbotvarkėje yra diskusijos dėl Giusto Catanios pranešimo (A6-0050/2009), parengto Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos ateities (2008/2305(INI)).

  Giusto Catania, pranešėjas. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, praėjusiais metais visame pasaulyje išaugo pabėgėlių skaičius. Šiuo metu pabėgėlių yra maždaug 12 milijonų. Jeigu įtrauktume viduje perkeltus asmenis, skaičius išaugtų iki 26 milijonų žmonių visame pasaulyje, kuriems yra reikalinga apsauga. To priežastis yra pasaulyje vykstantys karai. Šiuo metu yra daugiau nei 4 milijonai Irako pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų. Akivaizdu, kad šie pabėgėliai yra pasekmė karų, kuriuos pradedant dalyvavo ir mūsų šalys.

Bendra Europos prieglobsčio suteikimo politika yra būtina todėl, kad, remiantis teisine valstybe, privalome užtikrinti, kad šie žmonės būtų vienodai priimami visoje Europos Sąjungoje. Tai tampa dar svarbiau įvertinus, kad kai kurios valstybės narės neturi teisės aktų, reglamentuojančių prieglobsčio galimybę. Apgailestaudamas pripažįstu, kad prieglobsčio suteikimo tvarkos suderinimas buvo atidėtas dvejiems metams. Tai reiškia, kad jis bus įgyvendintas 2012 metais. Turime panaikinti tarp valstybių narių ir prieglobsčių sistemų esančius didelius skirtumus. Dabar mes esame paradoksalioje padėtyje, kai trečiųjų šalių piliečių prašymų suteikti pabėgėlio statusą pripažinimo lygis valstybėse narėse skiriasi apytikriai nuo 0 iki 90 proc., priklausomai nuo valstybės, kurioje prašoma prieglobsčio.

Standartų suderinimas turėtų užtikrinti aukštesnį apsaugos lygį visoje ES. Tokia apsauga neturėtų būti pagrįsta žemiausiu bendru vardikliu. Prieglobsčio suteikimas yra svarbi mūsų demokratijos ir žmogaus teisių apsaugos dalis. Nėra priimtina, kad pastaraisiais metais ji žymiai susilpnėjo. Ne visada atsižvelgiama į prieglobsčio prašytojų poreikius ir paisoma tarptautinėse konvencijose nustatyto negrąžinimo principo. Europos Sąjunga prie išorės sienų turėtų parengti priemones, kurios leistų nustatyti prieglobsčio prašytojus ir užtikrinti, kad asmenys, turintys teisę į tarptautinę apsaugą, patektų į teritoriją, tarp jų ir išorės sienų kontrolės apsaugos operacijas. Manytume, kad reikėtų persvarstyti „Frontexo“ vaidmenį. Ši agentūra dažnai elgiasi su prieglobsčio prašytojais lyg jie būtų neteisėti imigrantai.

Šiuo pranešimu Europos Parlamentas prašo „Frontexo“ pateikti išsamius duomenis apie prieglobsčio prašytojus bei sulaikytų asmenų, išsiųstų atgal į tranzito arba kilmės šalį, padėtį. Privalome užtikrinti tinkamą tarptautinių konvencijų bei bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis susitarimų taikymą. Susitarimai neturėtų būti sudaromi su Ženevos konvencijos nepasirašiusiomis šalimis. Daugelyje valstybių narių į tai nekreipiamas dėmesys, tarp jų ir Italijoje, kuri pasirašė su Libija susitarimą dėl migracijos srautų valdymo. Ši valstybė neketina pasirašyti Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių.

Labai džiaugiamės ir, jau minėjome, tikimės, kad tai bus paminėta ir pranešime, kad Teisingumo Teismas panaikino Prieglobsčio procedūros straipsnį dėl sąvokos „saugios trečiosios šalys“ sukūrimo bei bendro tokių šalių sąrašo sudarymo. Manome, kad tokio dalyko kaip „saugi trečioji šalis“ nėra. Ši sąvoka yra klaidinga, nes net ir šalyse, kuriose demokratiniai standartai yra aukšti, bet kuris pilietis gali būti persekiojamas.

Prieglobsčio prašytojai yra pažeidžiami asmenys. Jiems turėtų būti taikomos atitinkamos priėmimo sąlygos. Valstybės narės negali sulaikyti asmenų vien dėl to, kad jie kreipiasi dėl tarptautinės apsaugos. Todėl norėčiau pareikšti, kad prieglobsčio prašytojai neturėtų būti sulaikomi. Deja, daugelyje valstybių narių prieglobsčio prašantys asmenys vis dar yra sulaikomi dėl to, kad pateko į šalį neteisėtai. Baigdamas norėčiau pasakyti, kad nėra jokio kito būdo patekti į Europos Sąjunga. Tai paradoksas. Netgi prieglobsčio prašytojai privalo būti mišrių srautų subjektais, kad galėtų patekti į ES. Prieglobstis nėra nuolaida – tai valstybių pareiga ir bėgančiųjų iš karo apimtos šalies asmenų teisė.

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (FR) Gerb. pirmininke, gerbiamieji nariai, liepos mėnesį Komisija priėmė veiksmų planą dėl prieglobsčio. Iki šiol 2008–2009 metais Komisija pateikė konkrečius pasiūlymus dėl apsaugos standartų gerinimo, užtikrino didesnį solidarumą tarp valstybių narių bei sustiprino praktinį bendradarbiavimą.

Pateikėme principus, kurių turėtų laikytis Europos Sąjunga, išlaikydama savo humanitarines ir apsaugą teikiančias tradicijas, užtikrindama vienodą elgesį visoje Sąjungoje, gerindama prieglobsčio sistemos veiksmingumą ir skatindama solidarumą Sąjungoje bei tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių.

Džiaugiuosi, kad Parlamentas visiškai pritaria Komisijos nuostatoms. Mūsų bendras siekis yra sukurti labiau ginančią, veiksmingesnę ir teisingesnę Europos prieglobsčio sistemą.

Tai, kad Parlamentas yra teisės aktų leidėjas kartu su Taryba, teikia vilčių, kad dėl vyksiančių ilgų derybų bus sukurtos geresnės kokybės priemonės, labiau suderintos su pagrindinėmis teisėmis.

Tada dėl bendro sprendimo procedūros ir kvalifikuotos daugumos balsavimo Taryboje Sąjunga galės užtikrinti aukštesnio lygio tarptautinių apsaugos standartų suderinimą.

Dėkoju Parlamentui už tvirtą paramą visoms iniciatyvoms, Komisijos paskelbtoms savo veiksmų plane.

Tai pat dėkoju už suteiktą pirmenybę mano pateiktam siūlymui dėl Europos prieglobsčio pagalbos tarnybos sukūrimo. Mums yra būtina Parlamento parama norint, kad šis mechanizmas būtų sėkmingas. Taip galėsime sustiprinti praktinį bendradarbiavimą ir prieglobsčių sistemų kokybę. Tikiuosi, kad visos trys institucijos greitai pasieks bendrą susitarimą, kad šis biuras pradės veikti kaip galima greičiau.

G. Catania, norėčiau padėkoti už šį pranešimą. Jums susirūpinimą kelia kai kurie klausimai, ypač prieglobsčio prašytojų sulaikymo sąlygos, jų teisės pagal Dublino procedūrą, vykdomos sienų kontrolės poveikis siekiant apsaugos bei tam tikroms valstybėms narėms tenkanti našta priimant prieglobsčio prašytojų srautus. Norėčiau į tai atsakyti.

Dėl prieglobsčio prašytojų sulaikymo sąlygų Komisija yra pasiūliusi pakeitimus iš dalies dėl direktyvos dėl priėmimo sąlygų, aiškesnės tvarkos nei galioja šiuo metu, ypač dėl draudimo sulaikyti nelydimus nepilnamečius. Taip pat aiškiai apibrėžėme atvejus, kada galima sulaikyti pilnamečius, užtikrinant jiems teisę gauti teisinę pagalbą bei reguliariai tikrinant taikomas sulaikymo priemones.

Be to, M. Roure pranešime dėl atvirų ir saugių priėmimo centrų, kuris buvo priimtas vasario 5 d., Parlamentas nurodė  tam tikras problemas. Pasiūlyti direktyvos dėl priėmimo sąlygų pakeitimai turėtų padėti išspręsti šias problemas.

Vadovaudamasis tai pačiais principais, pateikiau pasiūlymą dėl geresnio teisių užtikrinimo prieglobsčio prašytojams pagal Dublino procedūrą. Pvz., privalome palengvinti šeimų, vaikų su savo šeimos nariais susijungimą, sustiprinti procedūrines garantijas prieglobsčio prašytojams pagal Dublino procedūrą.

Geriausia prieglobsčio procedūra būtų niekam tikusi, jeigu nebūtų galima ja pasinaudoti. Gerb. C. Catania, pritariu, kad būtina gerinti mūsų darbą su pasienio pareigūnais, juos mokyti ir informuoti prieglobsčio klausimais. Minėjote mišrius srautus. „Frontexas“ tikrai turėtų sugebėti atlikti tokius mokymus. Prieglobsčio pagalbos tarnyba padės parengti vadovus pasienio pareigūnams. Taip pat turėtume geriau apibrėžti atsakomybę dėl išgelbėtų jūroje asmenų. Kur jie turėtų būti išlaipinti? Kur, esant būtinybei, jie galėtų prašyti prieglobsčio? Kartu su valstybėmis narėmis bandome rasti teisingus atsakymus į šiuos klausimus. Žinoma, kad suprantame, kokį spaudimą patiria prieglobsčio sistemos kai kuriose valstybės narėse. Norime didesnio solidarumo ne tik finansine prasme, bet ir sudarant greitos reakcijos ekspertų grupes, kurias sudarytų prieglobsčio paramos tarnyba.

Taip pat ketiname tirti galimybes savanoriškai perkelti pabėgėlius į kitą valstybę narę, nei tą, kurioje jiems buvo suteikta apsauga.

Šios savaitės pabaigoje vykstu į Lampeduzą ir Maltą, kad galėčiau įvertinti praktinius reikalavimus ir sužinoti, kokią paramą Sąjunga galėtų teikti.

Gerb. pirmininke ir gerbiamieji nariai, naudodamasis proga norėčiau padėkoti už papildomus 10 milijonų, skirtus Europos pabėgėlių fondui, kuriems Parlamentas pritarė 2008 m. pabaigoje. Šie pinigai bus skirti perkelti daugiau pabėgėlių Sąjungoje 2009 metais. Taip pat norėčiau pabrėžti valstybių narių įsipareigojimų svarbą misijoje, kuri buvo pasiųsta į Jordaniją ir Siriją Irako pabėgėliams perkelti į Europos Sąjungos valstybes nares.

Kitaip tariant, darome viską, kad pagerėtų teisės aktų kokybė, praktinis bendradarbiavimas ir solidarumas tarp valstybių narių bei tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių.

Norėčiau padėkoti Parlamentui už jo paramą. Europos Sąjunga turi tapti bendra vieta ieškantiems saugumo. Ketinu tai įtraukti į Stokholmo programą.

Dėkoju, ponios ir ponai. Dėkoju G. Catania ir M.Roure už atliktą labai naudingą darbą.

PIRMININKAVO: M. ROTHE
Pirmininko pavaduotoja

  Danutė Budreikaitė, Vystymosi komiteto nuomonės referentė. − (LT) Pastaraisiais metais pabėgėlių skaičius visame pasaulyje pasiekė 16 milijonų. 2007-aisiais metais ES buvo pateikta per 200 000 prieglobsčio prašymų. Tiek prieglobsčio prašantys pabėgėliai, tiek kai kurios valstybės narės susiduria su problemomis, didele našta, kurią palengvintų bendra Europos prieglobsčio sistema. Valdžios institucijos turėtų taikyti konkrečius, aiškius ir vienodus terminus sprendimams dėl prieglobsčio prašymų priimti. Svarbu, kad pabėgėlio statusas būtų suteikiamas remiantis konkrečiu atveju, o ne bendro pobūdžio įvertinimu, pavyzdžiui, grindžiamu tautybe. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Komisijos prieglobsčio politikos plane neminima agentūra „Frontex“, kurios vaidmuo pabėgėlių prieglobsčio srityje yra labai svarbus. Be to, svarbu paminėti, kad prieglobsčio prašytojų skaičius tiesiogiai priklauso nuo politinės, ekonominės ir socialinės prieglobsčio prašytojų kilmės šalių situacijos. Todėl bendra Europos prieglobsčio politikos sistema turėtų būti glaudžiai susieta su Europos vystoma bendradarbiavimo politika bei humanitarine veikla, o tai sumažintų prieglobsčio prašytojų, ieškotojų, kurie dažnai yra ekonominiai, skaičių.

  Carlos Coelho, PPE-DE frakcijos vardu. – (PT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, remiantis Tampere išvadomis, buvo daug kas padaryta derinant valstybių narių teisės aktus dėl prieglobsčio. Tačiau tai yra daroma pagal blogiausią bendrą pavyzdį. Toliau išlieka skirtinga praktika ir tvarka. Vis dar nėra nustatytos vienodos sąlygos apsaugai visoje ES. Dėl to vis dar kyla tokių problemų kaip antrinė migracija ir to paties asmens teikiami prašymai dėl prieglobsčio keliose valstybėse.

Kaip jau atkreipė dėmesį pranešėjas, 2008 m. pabėgėlių skaičius sudarė daugiau nei 12 milijonų. Todėl turime skubiai pradėti antrąją bendros Europos prieglobsčio sistemos stadiją. Vienodas apsaugos lygis visoje ES gali būti užtikrintas tik jei bus nustatyta vienoda prieglobsčio prašymo procedūra. Taip prašymai būtų nagrinėjami veiksmingiau, greičiau, kokybiškiau ir teisingiau. Taip pat reikėtų sukurti bendrus standartus dėl pabėgėlių arba asmenų, kuriem reikalinga tarptautinė apsauga, vertinimo. Tik taip su prieglobsčio prašytojais bus elgiamasi vienodai, nepriklausomai nuo valstybės narės, kuriai buvo pateiktas prieglobsčio prašymas.

Todėl pritariu šiam pateiktam prieglobsčio veiksmų planui, prie kurio rengimo prisidėjo įvairūs viešieji suinteresuotieji asmenys. Šis planas per ateinančius metus numato sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Pritariu pasiūlytiems Priėmimo sąlygų direktyvos, Prieglobsčio procedūrų direktyvos ir Priskyrimo direktyvos pakeitimams iš dalies, siekiant nustatyti aiškesnius kriterijus, kuriais remiantis prieglobsčio prašytojai galėtų gauti tarptautinę apsaugą. Džiaugiuosi, kad Komisijos narys J. Barrot pabrėžė poreikį užtikrinti ryšį su kitomis politikos sritimis, veikiančiomis tarptautinę apsaugą. Tikiuosi, kad tokiu pačiu požiūriu bus vadovaujamasi ir kitose bendrose srityse.

Galiausiai norėčiau pasveikinti pranešėją Giusto Catanią, nes jo darbas atliktas puikiai. Jam pritars Europos liaudies partija (krikščionių demokratų) ir Europos demokratai.

  Martine Roure, PSE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti mūsų pranešėją, parengusį šį puikų pranešimą. Jame teisingai atsispindi visi neatitikimai dabartiniuose prieglobsčio teisės aktuose. Ji pateikia siūlymus, kuriais galėsime judėti teisinga linkme.

Pirmiausia privalome padaryti galą visiems nepriimtiniems skirtumams tarp valstybių narių. Iš tikrųjų atsakymas, kurį gauna prieglobsčio prašytojas, priklauso nuo šalies, kuriai yra pateikiamas parašymas.

Reikalaujame iš esmės pagerinti sąlygas, kuriose gyvena prieglobsčio prašytojai. Tam būtina vadovautis principu, kad prieglobsčio prašytojai negali būti sulaikomi – ypač pažeidžiami asmenys, moterys, vaikai bei kankinimų aukos. Taip pat reikia suteikti minimalias teises į apgyvendinimą, užimtumą, sveikatos paslaugas, švietimą. Kitaip tariant, garantuoti pagrindines teises, būtinas asmens orumui užtikrinti.

Galiausiai yra gyvybiškai svarbu pertvarkyti Dublio II sistemą. Apsilankę sulaikymo centruose, kaip jau minėjo M. Rothe, pamatėme, kokią žalą padarė netinkamai vykdoma operacija bei kokia našta tenka šalims, labiausiai paveiktoms migrantų srautų.

Mūsų vis dar laukia ilgas kelias iki bus sukurta bendra prieglobsčio politika. Neturėtume puoselėti jokių iliuzijų, tačiau naujieji Komisijos pasiūlymai, prie kurių, manau, galime veiksmingai prisidėti, tikiuosi leis padėti struktūros pamatus. Šiandien ji galbūt dar trapi, tačiau tikėkimės ateityje taps tvirtesnė.

Nuoširdžiai dėkoju Komisijos nariui Jacquesui Barrotui už jo pareikštus tvirtus ketinimus šiuo klausimu. Būtent to mums reikia. Komisijos nary, tikiuosi, kad turėsite laiko tai įgyvendinti. Mūsų pareiga ir moralinė būtinybė vardan vertybių, kurias gina Europos Sąjunga.

  Sarah Ludford, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, pritariu pranešėjo pateiktam pranešimui ir Komisijos atliktam darbui. Nėra jokio pasiteisinimo dėl prastos pabėgėlių reikalų tvarkymo padėties ES. Prieglobsčių prašytojų paraiškų skaičius yra žemas lyginant su istoriniais standartais. Bendros praktikos trūkumas, skirtinga informacija iš kilmės šalies, nesugebėjimas tinkamai įgyvendinti ES teisės aktus rodo, kad padėtis yra nevienoda. Dėl to prašytojai keliauja iš vienos šalies į kitą, o šalys stengiasi jų atsikratyti.

Kitas veiksnys, dėl kurio yra nevienodos galimybės gauti apsaugą yra tas, kad kai kurios valstybės narės tiesiog išsiunčia žmonės, prieš tai tinkamai juos įvertinusios. Tiesą sakant, jos netgi papirkinėja trečiąsias šalis, siekdamos sustabdyti atvykėlių iš jų srautus.

Dauguma mišriais srautais atvykstančių asmenų gali būti ekonominiai imigrantai – tai nėra nusikaltimas. Tačiau, nors iš jų tik keli yra tikri pabėgėliai, jie privalo būti nustatyti. Kaip mini G. Catania, žmogaus teisių apsauga turi tapti sudedamąja sienų valdymo dalimi, ypač „Frontexo“ kompetencijos ribose. Asmenys neturėtų būti sulaikomi tik dėl to, kad kreipėsi dėl prieglobsčio.

Be vieningos bendros politikos ir apsaugos, būtinas praktinis bendradarbiavimas, parama ir solidarumas, įskaitant ir Europos prieglobsčio pagalbos tarnybą, teikiančią bendrą informacija apie šalis. Geresnė kokybė ir tikslesni pradiniai sprendimai padėtų sutaupyti lėšų sumažėjus daug pastangų reikalaujančių prašymų skaičiui.

Labai svarbu įpareigoti ES valstybes leisti prieglobsčio prašytojams dirbti praėjus šešiems mėnesiams, jei per tą laiką jų prašymas nebuvo išnagrinėtas. Jie privalo išsaugoti savo orumą bei taip pat mokėti mokesčius. Esu labai nusivylusi, kad Jungtinė Karalystė nusprendė neįgyvendinti patobulintos Priėmimo sąlygų direktyvos. Ši direktyva draustų sulaikymą, remiantis vien tik pateikto prieglobsčio prašymo pagrindais, užkirstų kelią JK vykdomai greito sulaikymo politikai ir suteiktų teisę dirbti praėjus šešiems mėnesiams. Gėda, kad mano šalis šias sąlygas laiko sunkinančiomis.

  Jan Tadeusz Masiel, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. primininke, norėtume dar kartą iš visos širdies padėkoti Taryboje pirmininkavusiai Prancūzijai. Ji padarė didelę pažangą sprendžiant prieglobsčio klausimą, paskatino Europos imigracijos ir prieglobsčio pakto priėmimą Europos Vadovų Taryboje praėjusių metų spalį. Tiesa, kad Europos Sąjungai yra reikalinga bendra prieglobsčio politika bei solidarumas priimant pabėgėlius. ES valstybėms narėms, kurios yra ypač paveiktos prieglobsčio prašytojų, turi būti teikiama parama. Prieglobsčio klausimas yra labai jautrus. Labai sudėtinga nuspręsti, kada iš tikrųjų reikalinga apsauga, o kada asmuo bando ištrūkti iš skurdo savo šalyje. Ir nors tokiems asmenims irgi reikalinga pagalba, mes negalime priimti visų. Procedūros ES turi būti vieningos, skaidrios ir greitos.

  Hélène Goudin, IND/DEM frakcijos vardu. – (SV) Gerb. pirmininke, „Europos tvirtovės “ kūrimas kiekvienais metais vyksta vis sparčiau ir sparčiau. Labai gaila vien dėl to, kad bendroji prieglobsčio politika greičiausiai bus griežtesnė ir labiau ribos – daugiausia nukentės asmenys, kuriems reikia pagalbos. Švelniai tariant, tokia situacija neduoda ramybės.

Pranešime norima priimti bendrus standartus, nustatančius, koks asmuo yra laikomas pabėgėliu. Klausimas, kam to reikia. Tą jau apibrėžia tarptautinės konvencijos. Neturėtume kurti naujų ES normų, kurios greičiausiai būtų labiau ribojančios nei pvz., Ženevos konvencija.

Beveik kiekvieną dieną mus pasiekia siaubingi pranešimai iš pabėgėlių stovyklų, esančių pietų Europoje. Ten patekę asmenys gyvena siaubingose sąlygos, į kurias valdžia žiūri pro pirštus. Akivaizdu, kad problema yra ne dėl sulaikytų asmenų, gyvenančių stovyklose, bet dėl to, kad nėra paisoma žmogaus teisių, nors visos valstybės narės, bent teoriškai, atitinka Kopenhagos kriterijus. Apie tai turėtume diskutuoti Parlamente. Kiekviena valstybė pati priima sprendimus, kas gali patekti į jos teritoriją, tačiau ji turi laikytis tarptautinių konvencijų ir susitarimų.

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE) . – (RO) Bendra Europos prieglobsčio sistema šiuo metu neatitinka teisinių dokumentų dėl tarptautinės apsaugos.

Dėl didelių neatitikimų sprendimų priėmimų tvarkoje, kurią 27 valstybės narės naudoja prieglobsčio prašymams, skirtumas tarp pabėgėlio statuso suteikimo prašytojams yra nuo 0 proc. iki maždaug 90 proc. Be to, Dublino sistemos kriterijai uždeda neproporcingą naštą valstybėms narėms, esančioms šalia Europos Sąjungos išorės sienų, nes jos priima prieglobsčio prašymus, kaip pirmoji ES teritorijoje šalis.

Neįtikėtina, kad vis dar vyksta antrinė migracija iš vienos valstybės narės į kitą bei tas pats asmuo teikia prašymus dėl prieglobsčio keliose valstybėse. Vienas iš svarbiausių reikalavimų ES prieglobsčio politikoje yra apsikeitimas tyrimais, patirtimi ir informacija tarp valstybių narių. Taip pat būtina rasti praktinius sprendimus plečiant bendradarbiavimą tarp administracinių institucijų, atsakingų už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą.

Tačiau sudėtingiausia problema išlieka valstybių narių bendradarbiavimas dėl jų skirtingo elgesio su tarptautinės apsaugos prašytojais, priklausomai nuo jų kilmės šalies. Tikiuosi, kad prieš tris savaites Komisijos pasiūlytas reglamentas dėl Europos prieglobsčio paramos tarnybos sukūrimo iš dalies pradės išspręsti šias problemas.

Jau dabar primygtinai siūlau būsimiems šios Europos tarnybos administratoriams neatsisakyti bendradarbiavimo su Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų esančia valdymo agentūra, Europos migracijos tinklu, kompetentingomis institucijomis valstybėse narėse ir migracijos bei prieglobsčio veikloje dalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis. Šis bendradarbiavimas padės išvengti veiksmų pasikartojimo, palengvins valstybių narių veiksmų koordinavimą bei jų praktikos prieglobsčio klausimais panaudojimą.

  Inger Segelström (PSE). - (SV) Gerb. pirmininke, Komisijos nary J. Barrotai, iš pradžių norėčiau padėkoti G. Cataniai už parengtą pranešimą. Visiškai pritariu, jog gaila, kad jo įsigaliojimas buvo atidėtas iki 2012 metų. Norėčiau pasisakyti trim klausimais: dėl vaikų teisių, paramos ir moterų, tapusių prekybos žmonėmis aukomis, galimybių ir kaip galėtume geriau pasirengti per šią netikėtą pasaulinę krizę.

Manau, kad yra puiku, jog Parlamentas kreipia dėmesį į tai, kad vaikams ir paaugliams turėtų būti teikiama speciali parama. Vis dėlto mane jaudina tai, kad vaikai vis dar gali būti suimami. Manau, kad tai yra nepriimtina.

Vakar buvo Tarptautinė moters diena. Šios kadencijos metu dalyvavau sprendžiant klausimą, kaip atskiros šalys elgiasi su moterimis ir vaikais, tapusiais prekybos žmonėmis, aukomis. Ar tokie asmenys turi teisę likti ES, ar jiems turėtų būti suteikta pagalba dėl grįžimo namo. Valdant socialdemokratams Švedijoje, vyravo išankstinis sprendimas, kad moterys, kurios buvo niekinamos Švedijoje, nepriklausomai, ar jos tapo prekybos žmonėmis aukomis, ar tai vyko santuokoje, ar tapo smurto aukomis, turėjo teisę likti šalyje. Šiuo metu moteriai gali būti leista likti šalyje, bet tik tada, jei ji bendradarbiauja su policija ir prokurorais. Dėl kokių kitų nusikaltimų, be prekybos žmonėmis, norint gauti prieglobstį reikalaujama bendradarbiauti? Manau, kad tai yra moterų ir vaikų diskriminacija. Norėčiau šiandien atkreipti dėmesį į šį klausimą praėjusios Moters dienos proga.

Mano trečiasis klausimas būtų, kaip atskiros valstybės priima prieglobsčio prašytojus bei kokios šalys yra pasirenkamos. Mano šalis Švedija yra viena iš šalių, priimančių daugiausia pabėgėlių iš Irako. Lyginant su Jungtinėmis Valstijomis ir Kanada bei dauguma ES šalių, jų skaičius yra didžiulis. Tikiuosi, kad naujoji prieglobsčio sistema ES leis būti geriau pasirengusiems priimti bendrą atsakomybę už pasaulyje vykstančius įvykius arba, kaip yra Irako atveju, valstybių įsiveržimo atveju. Solidarumu pagrįsta ES sistema neturėtų veikti tik taikos metu, ji taip pat turėtų veikti per krizę ir vykstant konfliktams.

  Gerard Batten (IND/DEM). - Gerb. pirmininke, didėjantis asmenų, prašančių prieglobsčio ir pabėgėlio statuso, skaičius kelia nerimą. Kaip nurodoma pranešime, šiuo metu pasaulyje yra apie 12 milijonų pabėgėlių ir maždaug 26 milijonai viduje perkeltų asmenų. Tai mažai stebina, kai kurioms šalims Afrikos ir Azijos žemynuose toliau grimztant į politinį chaosą ir pasaulyje sparčiai didėjant finansinei ir ekonominei krizei.

Akivaizdu, kad ateinančiais mėnesiais ir metais pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų skaičius didės. Nieko nestebina tai, kad Europos Parlamentas nusprendė suderinti šalių prieglobsčio sistemas. Pranešime siūloma sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, įkurti bendrą prieglobsčio paramos tarnybą, nustatant bendrus standartus dėl prieglobsčio ir pabėgėlio statuso suteikimo. Jame siūloma, kad šalys negalėtų sulaikyti prieglobsčio prašytojų tik tuo pagrindu, kad jie prašo prieglobsčio. Pabėgėliams turėtų būti leidžiama prašyti judėti iš vienos Europos šalies į kitą. Pranešime siūloma, kad jeigu prašytojas yra sulaikomas, tokiam asmeniui turėtų būti suteikta teisė pateikti skundą šalies teismui.

Tai padėtų sutvarkyti šalių prieglobsčio sistemose esamą netvarką. Akivaizdu, kad daugelis, galbūt dauguma, asmenų, prašančių prieglobsčio ir pabėgėlio statuso Europos šalyse, yra ekonominiai imigrantai, ieškantys geresnio gyvenimo. Ir kas juos galėtų dėl to kaltinti? Bet kuo lengvesnis taps jų atvykimas į Europą, tuo daugiau jų atvyks.

Dėl siūlomų bendrų sistemų, šalims bus dar sunkiau apsaugoti savo sienas, o nesuskaičiuojamas ekonominių imigrantų skaičius galės lengviau jas kirsti. Jungtinei Karalystei būtina dar griežtesnė kontrolė negu ta, kurią numato Europos Sąjunga.

  Simon Busuttil (PPE-DE). - (MT) Pranešėjas buvo teisus teigdamas, kad bendra prieglobsčio politika privalo remtis solidarumo principu. Būtent solidarumo ir trūksta mūsų prieglobsčio politikoje. Tai asmeniškai šią savaitę pareiškė Komisijos narys J. Barrot, lankydamasis mano šalyje Maltoje bei Lampeduzos saloje. Komisijos nary, pamatysite, kad šis solidarumas nėra pasiekiamas. Pirmą kartą solidarumo sąvoka buvo paminėta praėjusį spalį Europos imigracijos ir prieglobsčio pakte. Buvo įtrauktas punktas dėl naštos tarp valstybių narių pasidalijimo, siekiant paskirstyti naštą tarp valstybių. Tai pirmas kartas, kai tokia sąvoka buvo pateikta ir tai yra teigiamas žingsnis. Šis punktas yra taikomas savanoriškai ir suteikia imigrantams, atvykusiems į vieną šalį prašyti prieglobsčio, galimybę persikelti į kitą Europos Sąjungos šalį. Šis Parlamentas šių metų Europos Sąjungos biudžete netgi skyrė 5 milijonus palengvinti šio straipsnio įgyvendinimą. Iki šiol mums neteko praktikoje susidurti su šio straipsnio taikymu, išskyrus Prancūzijos atvejį, kai ji pasiūlė priimti 80 prieglobsčio prašytojų iš Maltos. Tai labai svarbus gestas. Gaila, kad kitos Europos Sąjungos valstybės nepasekė Prancūzijos pavyzdžiu. Todėl norėčiau paklausti Komisijos nario, kokių veiksmų Komisija imsis užtikrinant šios naštos paskirstymo tarp valstybių mechanizmo vykdymą? Kokie yra jos veiksmai užtikrinant, kad daugiau šalių parodytų solidarumą ir priimtų imigrantus iš šalies, kuriai tenka neproporcinga našta? Ar Komisija ketina parengti Europos perskirstymo tarp šalių programą ir kaip ji ketina taikyti šį straipsnį?

  Daciana Octavia Sârbu (PSE). – (RO) Dabartinėje padėtyje, pasaulyje padidėjus pabėgėlių skaičiui, o Europos Sąjungai tenka daugiau nei pusė visų prieglobsčio prašytojų, bendros Europos prieglobsčio sistemos sukūrimui turi būti skubiai teikiama pirmenybė.

Todėl pritariu siūlymui sukurti Europos prieglobsčio paramos tarnybą, skirtą suderinti skirtingas šalių politikas, siekiant išvengti kai kurioms valstybėms tenkančios neproporcingos naštos. Manau, kad šios tarnybos veikla turėtų atlikti svarbų vaidmenį vykstant krizei ir tinkamai įvertinant prieglobsčio prašymus.

Manau, kad Europos Sąjunga, taikydama veiksmingus solidarumo mechanizmus, turėtų suteikti paramą naujosioms Europos Sąjungos valstybėms narėms, nustatant vienodas prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas. Tačiau neužmirškime, kad privalome būti iniciatyvūs, o ne veikti prieš, siekiant išvengti krizių, didesnį dėmesį Europos lygmeniu skirti bendradarbiavimui su trečiosioms šalimis.

  Alin Lucian Antochi (PSE) . – (RO) Kiekvienais metais Europos Sąjungos valstybės narės priima milijonus asmenų, bėgančių nuo persekiojimo ir konfliktų, vykstančių jų kilmės šalyse. Tačiau pabėgėlio statuso suteikimo šios šalyse rodikliai skiriasi nuo 0 iki 90 proc. Be to, Dublino sistema, susijusi su pabėgėlių priėmimu pirmoje tranzito šalyje, sukuria tarp tokių šalių ir pagrindinių šalių, koordinuojančių vykdomą prieglobsčio politiką ir pabėgėliams taikomas priemones.

Kaip jau minėjo prieš mane kalbėję asmenys, bendra Europos prieglobsčio sistema turėtų leisti valstybėms narėms teikti didesnio lygio apsaugą pabėgėliams nuo tada, kai jie yra priimami, iki jie visiškai integruosis į vietos bendruomenes. Ji turėtų sukurti bendrą prieglobsčio tvarką su aiškiomis, priimtinomis ir vienodomis sąlygomis, kurias valdžios institucijos galėtų naudoti tvarkant prieglobsčio prašymus.

Ypatingas dėmesys privalo būti skiriamas solidarumui tarp valstybių narių, derinant didelius prieglobsčio prašytojų srautus, kai kuriose šalyse teikiant finansinę paramą, kuriant vidaus perkėlimo ir perskirstymo mechanizmus, paskirstančius pabėgėlius vienodai visoje Europos Sąjungoje.

  Katrin Saks (PSE). - (ET) Norėčiau padėkoti pranešėjui ir pabrėžti šio klausimo svarbą, nors ir atstovauju Estijai, į kurią atvyksta labai mažai pabėgėlių.

Iki šiol pabėgėlio statusas buvo teikiamas tik keliems asmenims per metus, tačiau mes esame nedidelė šalis. Ir nors esame patrauklūs turistams, gyvenimas čia yra sunkus. Mes pritariame solidarumo būtinybei, bet manau, kad asmenys, jau patyrę daug kančių savo gyvenime, neturėtų būti baudžiami dar kartą, perkeliant juos į atšiaurų klimatą, nebent tai yra jų pačių pasirinkimas.

Todėl protingiau būtų kalbėti apie atsakomybės, o ne asmenų, pasidalijimą, gerinant šalių, sulaukiančių prieglobsčio prašytojų, padėti. Standartų harmonizavimui tikrai yra verta pritarti. Jeigu mus jungia bendros sienos, logiška, kad su prieglobsčio prašytojais turėtų būti vienodai elgiamasi visoje Europos Sąjungoje.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, visiškai nepritariu euroskeptikų vykdomai kampanijai prieš bendrą imigracijos ir prieglobsčio politiką, puoselėjamą Lisabonos sutartyje. Turime veikti kartu ir griežčiau kovoti su neteisėta ekonomine imigracija, sudarydami geresnes sąlygas prieglobsčio prašytojams. Man kelia nerimą, kad Europos stovyklose esantys pabėgėlių vaikai neturi galimybių gauti išsilavinimą ar būtiną sveikatos priežiūrą mėnesių mėnesiais. Taip pat yra nepriimtina, kad Šengeno erdvėje kai kurios valstybės pripažįsta pabėgėlių statusą, o kitos ne. Gaila, kad agentūra „Frontex“ negali kontroliuoti pabėgėlių ir tarptautinės apsaugos prašytojų kilmės šalių skaičiaus. Taip, mums yra reikalinga vieninga prieglobsčio suteikimo tvarka. Taip pat turime padėti valstybėms įveikti sunkumus solidariai. Tačiau manau, kad taip pat privalome sieti prieglobsčio politika su vystymosi politika, siekiant užkirsti kelią imigracijai.

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas.−? (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau pasisakyti gana trumpai, nors atidžiai klausiausi visų kalbų ir dėkoju Europos Parlamentui už parodytą tikrą paramą pastangoms vykdyti prieglobsčio politiką tokią, kokia yra reikalinga visiems pasaulyje persekiojamiems žmonėms. Tai yra mūsų pareiga ir, kaip pasakė, to reikalauja mūsų moralė.

Norėčiau pateikti kelis paaiškinimus. Pirmiausia kai kas iš jūsų minėjo „Frontex“, ypač G. Catania. Norėčiau pasakyti, kad „Frontex“ turi palaikymo pareigūną Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biure. „Frontex“ tikrai stengiasi suprasti problemas, su kuriomis susiduria prieglobsčio prašytojai. Komisija pasiūlė tvarką, gerinančią „Frontex“ pareigas vykdant jūrų operacijas. Šiuo metu dėl šio klausimo vyksta diskusijos su valstybėmis narėmis.

Norėčiau grįžti prie daugelio jūsų pateikto prašymo dėl solidarumo. Ypač tai susiję su  S. Busuttilu, kuris paminėjo sudėtingą Maltos padėtį šiuo klausimu. Teisybė, kad dėl prieglobsčio veiksmų plano Komisija pasiūlė ištirti galimybes savanoriškai paskirstyti prieglobsčio prašytojus po valstybes nares.

Diskusija su valstybėmis narėmis prasidėjo rudenį pateikus neoficialų dokumentą, kuriame numatomos kelios galimybės įgyvendinti solidarumo principą prieglobsčio srityje. Turiu pasakyti, kad nėra lengva gauti pritarimą iš daugumos valstybių narių, kokiu būdu paskirstyti pabėgėlius. Tačiau mes pradėjome tyrimą dėl poveikio ir galimybių tai padaryti Sąjungos lygmeniu.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad esame pasirengę finansuoti projektus, susijusius su tokio pobūdžio pasidalinimu ir perkėlimu Europos pabėgėlių fondo ribose. Turėsiu galimybę tai dar kartą paminėti valstybėse narėse, kuriose ketinu apsilankyti. Tai bus šalys, kuriose dažniausiai prašoma prieglobsčio.

Manau, kad esame ilgo proceso pradžioje, kuris būtinas siekiant, kad Europa tarp savo vertybių išsaugotų stiprų identitetą kaip regiono, priimančio kenčiančius ir laukiančius mūsų pagalbos žmones iš viso pasaulio.

Labai dėkoju Europos Parlamentui, gerb. pirmininkei ir gerbiamiesiems nariams, už visus jūsų pasisakymus, kurie yra ypač naudingi man kaip komisijos nariui.

  Giusto Catania, pranešėjas. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti savo kolegoms nariams, kurie savo pasisakymuose pritarė šiam pranešimui bei J. Barrotui už jo paramą ir Komisijos atliekamą darbą keičiant iš dalies tam tikras direktyvas, ypač Prieglobsčio procedūros direktyvą, rodant pasiryžimą pagerinti bendrą prieglobsčio sistemą. Parlamentas šioje srityje turi bendrą sprendimų priėmimo teisę. Manau, kad privalome atlikti savo vaidmenį harmonizuojant prieglobsčio procedūras aukštesniu lygmeniu, siekiant sukurti darnią sistemą, padėsiančią priimti didesnį skaičių pabėgėlių ir pagerinti jų priėmimo valstybėse narėse standartus.

Manau, kad šis Parlamentas atliko svarbų vaidmenį apsilankydamas administraciniuose sulaikymo centruose Europoje. Mums teko apsilankyti daugelyje jų – M. Roure buvo galutinio varianto pranešėja. Lankantis šiuose centruose pastebėjome, kad valstybėse narėse yra dažnai pažeidžiama teisė į prieglobstį, dažnai nėra užtikrinama teisė į sveikatos apsaugą ir teisinė pagalba, galimiems prieglobsčio prašytojams nėra suteikiama informacija. Taip yra todėl, kad dėl mišrių srautų valdymo kova su neteisėta imigracija ir išorės sienų apsauga tapo svarbesnės nei priėmimo būtinybė, ypač galimybė priimti prieglobsčio prašytojus.

Pritariu kai kurių kolegų išsakytoms mintims, ypač dėl poreikio persvarstyti Dublino reglamentą ir užtikrinti solidarumo mechanizmą tarp valstybių narių, siekiant užtikrinti naštos pasidalinimą. Tačiau mums taip pat reikalingas solidarumo mechanizmas, susijęs su prieglobsčio prašytojais, nes jų teisė būti perkeltiems į kitą vietą, kad būtų išnagrinėtas jų prašymas, taip pat privalo būti pripažinta.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad kai kurie Parlamento nariai pateikė klausimą dėl sienų kontrolės. Manau, kad toks samprotavimas iš esmės yra klaidingas. Sienų apsaugos ir prieglobsčio klausimai yra du visiškai skirtingi dalykai. Privalome užtikrinti, kad Europos Sąjungoje būtų laikomasi vienos iš pagrindinių teisių – teisės į prieglobstį.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj.

Raštiški pareiškimai

(Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Bogusław Rogalski (UEN), raštu. – (PL) Gerb. pirmininke, praėjusiais metais pabėgėlių skaičiaus pasaulyje išaugo iki daugiau kaip 12 milijonų. Šalies viduje perkeltų asmenų daugiau kaip 26 milijonų. Tai rodo problemos rimtumą. Deja, standartai nėra suderinti, nes trečiųjų šalių piliečių prašymų suteikti pabėgėlio statusą pripažinimo lygis valstybėse narėse skiriasi apytikriai nuo 0 iki 90 proc.

Būtina sukurti bendrą prieglobsčio suteikimo procedūrą bei bendrus standartus, kuriais remiantis būtų sprendžiama, kokį asmenį pripažinti pabėgėliu, ar asmeniui yra reikalinga tarptautinė apsauga. Visi šioje srityje sprendimus priimantys asmenys privalo turėti vienodas galimybes gauti profesinę informaciją apie prašytojo kilmės šalį ir institucijas, kurios yra įgaliotos nagrinėti prašymus. Vienodos galimybės turėtų būti suteikiamos ir asmenims, prašantiems prieglobsčio.

Laukimo laikotarpiu labai svarbu, kad institucijos įvertintų skirtingus prieglobsčio prašytojų, esančių sudėtingesnėje padėtyje, poreikius – vaikų, neįgalių asmenų ir moterų. Svarbu sukurti bendrą duomenų bazę, kurioje būtų skelbiama ir dedama informacija apie kilmės šalis.

Vertėtų pabrėžti, kad pareigą suteikti pagalbą numato Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija (UNCLOS) ir yra teisiškai privaloma visoms ES valstybėms narėms ir ES agentūrai „Frontex“.