Pirmininkė. − Kitas klausimas darbotvarkėje Kósáné Kovács trumpas pristatymas (A6-0038/2009) pranešimo, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu, dėl romų socialinės padėties ir galimybių jiems patekti į ES darbo rinką gerinimo (2008/2137(INI)).
Magda Kósáné Kovács, pranešėja – (HU) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai. Po kelių mėnesių darbo pateikiu Parlamentui pranešimą dėl romų socialinės padėties ir galimybių jiems patekti į darbo rinką pranešimą. Šiame pranešime išreiškiama mūsų jaučiama atsakomybė dėl romų ateities Europoje – šios etninės mažumos, kurios gyventojų skaičius prilygsta valstybei narei.
Pastaraisiais mėnesiais poreikis imtis veiksmų nesumažėjo, bet tapo dar svarbesnis. Europą apėmė pasaulinė finansinė krizė. Ekonominis sukrėtimas dar kartą skaudžiau palietė pažeidžiamiausias socialines grupes, ypač romus. Visuomenės daugumos augantis ir pateisinamas egzistencinis nerimas yra puiki dirva sėti neapykantą mažumoms, diskriminaciją kitokiai nuomonei reikšti bei atpirkimo ožių ieškojimui. Tai svarbus ir simbolinis ženklas, pranešimo dėl romų priėmimas vyksta savaitę, per kurią Parlamentas rengsis kitam Tarybos susitikimui, ieškant ne tik priemonių, kurios padėtų mums išbristi iš krizės, bet ir galimybių sumažinti žmonių kančias ir riziką dėl pragyvenimo šaltinių, remiantis solidarumo principu, vienijančiu Europą.
Paskutiniais dešimtmečiais supratome, kad nėra tokio dinaminio ekonominio vystymosi, kuris galėtų automatiškai užtikrinti judumą, naudojant esamas perskirstymo sistemas asmenims, esantiems ant žemiausio socialinio laiptelio. Priešingai, pamatėme, kad nevykdant politikos, palaikančios vienodų galimybių principą, vystymosi laikotarpiu skirtumai visuomenėje gali dar labiau didėti. Šiuo metu mūsų užduotis yra mobilizuoti išteklius kovojant su krizėmis bei augant ekonomikai taip, kad 10 milijonų romų netaptų krizės aukomis, bet taptų dalyviais atsigaunančioje ekonomikoje. Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas mano, tam pritarė dauguma, kad nepriimtina, kad didžioji romų dalis gyvena sąlygomis, kurios būdingos besivystančioms šalims. Dešimtys tūkstančių romų vaikų vis dar mokosi izoliuotose mokyklose, kur negali gauti žinių ir visą savo gyvenimą jaučiasi atskirti ir diskriminuojami. Milijonai romų gyvena getuose be gėlo vandens, kanalizacijos, o dažnai ir be elektros. Jų gyvenimo trukmė yra 10–20 metų trumpesnė nei daugumos. Jie negauna profesinio mokymo, o kasdieniniame gyvenime patiria akivaizdžią diskriminaciją. O labiausiai jaudina tai, kad tokia padėtis sustiprina romų žodinę atskirtį, reiškiamą jiems neapykantą, o ginčai sprendžiami etniniu pagrindu. Kas nėra girdėję tokių žodžių kaip „jei jis romas, tai jis nenori pakeisti savo padėties ir mieliau yra linkęs vogti nei dirbti“?
Pagrindinė to priežastis yra ta, kad romų gyvenimo kokybė išlieka tokia pati kaip besivystančioje šalyje. Tai savo ruožtu sustiprina polinkį į atsiskyrimą, o neapykanta skatina kruvinus veiksmus. Viskas baigsis tik panaikinus pagrindines priežastis. Tai yra aktualu ne tik Vidurio ir Rytų Europos valstybėms, trokštančioms ramybės, bet ir kiekvienam Europos Sąjungos piliečiui. Taip pat neturėtume užmiršti, kad senėjančiai Europai labai svarbu užtikrinti, kad joje gyventų ne tik nelaimingi asmenys, priklausantys nuo socialinės paramos, bet įgiję gerą išsilavinimą, dirbantys piliečiai, galintys mokėti mokesčius, socialines ir draudimo įmokas. Tokia yra šiandieninio pranešimo tema.
Kad padarytume tai, kas yra būtina, įvairios Europos Sąjungos institucijos turi detaliai ir planuotai vykdyti visapusišką romų politiką . Būtinas bendras sprendimas Europoje, norint įgyvendinti valstybių narių gerus ketinimus ir dažnai brangiai kainuojančias pastangas, kurios paprastai yra neveiksmingos dėl bendro noro pakeisti padėtį trūkumo. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems savo kolegoms nariams, kurių iniciatyva galėjau parengti išsamesnį pranešimą. Noras bendradarbiauti padėtų geriau suprasti, kad tai yra ne pasirinkimo, o būtinybės klausimas Europos Sąjungai skubiai integruoti šią žymią potencialią darbo jėgos dalį, turinčią ilgametę patirtį prisitaikant prie aplinkos. Dėkoju už jūsų kantrybę.
Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – (FR) Gerb. pirmininke, M.Kósáné Kovács, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti M. Kósáné Kovács už pranešimą, kuris prisideda prie bendrų pastangų skatinti romų socialinę įtrauktį.
M. Kósáné Kovács, Komisija pritaria jūsų analizei bei pagrindinėms šios atskirties priežastims – socialiniam izoliavimui, kliūtims, su kurioms susiduria romai, norintys įgyti išsilavinimą, diskriminacijai, trukdančiai visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje, įgyti prekes ir paslaugas bei, kaip labai teisingai pastebėjote, išankstiniams nusistatymams ir stereotipams romų atžvilgiu.
Komisija taip pat pritaria Europos Parlamento pasiūlymams dėl sprendimų, ypač dėl vaikų ankstyvosios raidos, mikrokreditų, stiprinančių verslumą, savarankišką darbą ir tikslinį struktūrinių fondų įgyvendinimą. Komisija mano, kad norint įgyvendinti veiksmingus, tvarius sprendimus turi veikti visi pagrindinai veikėjai, ypač patys romai, siekiantys įgyvendinti ir kontroliuoti juos veikiančią politiką.
Be to, Komisija mano, kad būtų geriau naudoti Bendrijos priemones ir politiką. Siekiant užtikrinti romų įtrauktį, būtina keistis geriausia praktika, tokia kaip ACCEDER programa Ispanijoje ar pastangos panaikinti segregaciją Vengrijoje. Norint, kad politika būtų veiksminga, ji turi atsižvelgti į konkrečią padėtį romų bendrijose.
Vadovaudamasi jūsų pranešimu, M. Kósáné Kovács, Komisija toliau rems romų socialinę įtrauktį užtikrindama visų romų atskirų teisių apsaugą, ypač moterų ir vaikų, atsižvelgiant į romų problemas bus koordinuojamos programos Europos lygmeniu, ypač užimtumo ir socialinės atskirties srityje, veiksmingiau naudojami struktūriniai fondai ir Europos socialinis fondas, stiprinami romų pilietinės visuomenės instituciniai gebėjimai.
Gerb. M. Kósáné Kovács, norėčiau padėkoti už šį pranešimą. Galiu pasakyti, kad mano kolegai, Komisijos nariui V. Špidlai, ir man yra gerai žinomos šios problemos. Norėčiau pridurti, kad Pagrindinių teisių agentūra pateiks mums du pranešimus dėl romų padėties, kurių pagrindu galėsime pasiūlyti ir propaguoti tai, ką taip gerai mus ką tik išaiškinote.
Gerb. M. Kósáné Kovács, dėkoju jums ir Parlamentui už paramą.
Pirmininkė. − Klausimo nagrinėjimas baigtas. Balsavimas vyks trečiadienį.
Raštiški pareiškimai
(Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)
Corina Creţu (PSE), raštu. – (RO) Norint rasti problemų, su kuriomis susiduria romai, priimant sprendimus Europos Sąjungos lygmeniu, reikia atsižvelgti į tai, kad jie yra tokie patys piliečiai kaip ir mes, nors ir patiria atskirtį. Atstovaujančios organizacijos ir romų bendruomenės privalo aktyviai dalyvauti rengiant įtraukties politiką.
Reikalingos didesnės pastangos gerinant jų gyvenimo sąlygas ir galimybę gauti išsilavinimą bei sveikatos paslaugas. Šios minimalios sąlygos būtinos tam, kad romai galėtų gauti ir išsaugoti darbo vietas savo gyvenamose šalyse. Judumo galimybės turėjo jiems visiškai priešingą poveikį, dar labiau padidino diskriminaciją. Šiuo metu moterys yra dar mažiau apsaugotos, nes jos patiria diskriminaciją dėl lyties, etninių ir socialinių priežasčių.
Šalių vykdomų įtraukties ir kovos su skurdu programų rezultatai yra labai menki. Ekonominė krizė jokiu būdu neturėtų būti pretekstas neįgyvendinti socialinės įtraukties programų. Jei jau taip, tai yra priežastis vykdyti suderintus veiksmus.
Kaip ir bet kuri kita socialiai nuskriausta grupė, romai gali stipriai nukentėti nuo krizės. Neįprasta reakcija, kurią stebėjome Italijoje, yra įspėjimas mums. Turime rasti problemų sprendimą arba nustatyti pagrindinę jų priežastį. Dešinieji visada labiau mėgsta kaltinti kitus, daugiausia menkiausiai apsaugotus. Kaip kairiųjų atstovas manau, kad būtų geriau rasti sprendimą.
Lívia Járóka (PPE-DE), raštu. – (HU) Norėčiau pasveikinti M. Kósáné Kovács, pranešimas puikus, jame pateikiama išsami romų bendruomenių socialinės ir ekonominės padėties analizė. Jos pranešime yra gausiai pateikiama pažangių rekomendacijų, reikalaujama, kad Komisija, vykdydama savo politiką, įvertintų romų atžvilgiu vykdomos politikos poveikį bei siūlo į vystymo programas įtraukti bendrą reikalavimų sistemą. Valstybių narių kuriami neįgyvendinami bei lengvabūdiški projektai, kurių dauguma yra finansuojami Europos Sąjungos lėšomis, neduoda tikrų rezultatų. Mums reikalingas bendras veiksmų planas, pagrįstas tvirta teisine baze, kuris taikant sankcijas galėtų užtikrinti valstybių narių įsipareigojimų įgyvendinimą. Romų bendruomenės privalo dalyvauti planavimo, įgyvendinimo ir kontrolės procese – nuo žemiausio lygio iki tarptautinių konsultacinių institucijų. Turi būti nustatytos bendros gairės ir terminai, patvirtinantys veiksmingą finansų naudojimą.
Skurdas yra socialinės įtraukties, kuri geografiškai susitelkusi tam tikrose vietose, dalis. Atlikti tyrimai aiškiai apibrėžia skurdo Europoje žemėlapį. Didžioji romų dauguma gyvena mirčiai pasmerktuose mažuose regionuose ir net dabartinės gyvenimo kokybės užtikrinimas daug kainuoja. Ilgainiui tai gali paralyžiuoti biudžetą. Kyla grėsmė, kad sumažės socialinis tvarumas. Todėl Bendrijos strategija turi būti nukreipta į kaip galima greitesnes investicijas šiose srityse, skirtingų programų kūrimą, finansuojamų iš vystymosi fondų Europos lygmeniu, skirtų spręsti sudėtingas problemas bei užtikrinant lėšų skvarbą bei, esant reikalui, taikant konkrečias regionines paramos formas.
Rumiana Jeleva (PPE-DE), raštu. – (BG) Kaip dešiniųjų atstovė tikiu, kad kiekvienas pilietis prisideda prie bendros visuomenės gerovės ir klestėjimo. Manau, kad visų socialinių grupių visuomeninė integracija ir socialinis tvarumas turi būti tikslas, įgyvendinamas be jokio populizmo ir skardžių šūkių. Tvari, veiksminga romų integracija privalo būti pagrįsta jų ekonominiu indėliu ir dalyvavimu darbo rinkoje.
Mano šalyje, kuri nėra išimtis, romai yra socialiai menkesni ir gyvena skurde. Jų švietimas sustoja labai ankstyvoje stadijoje. Tiesą sakant, Bulgarijos mokslų akademijos 2007 m. atliktas tyrimas rodo, kad romų, įgijusių išsilavinimą, skaičius yra lygus beveik nuliui – jis sudaro tik 0,2 proc. Dėl išsilavinimo stokos romai darbo rinkoje stovi ant žemiausio laiptelio ir tai yra priežastis, kodėl nedarbingumo lygis yra toks aukštas. Norint, kad jie veiksmingai integruotųsi, reikėtų pagerinti ne tik švietimą, bet ir jų gyvenimo sąlygas. Jie turi veiksmingai dalyvauti darbo rinkoje. Tačiau to nebus be pačių romų dalyvavimo. Jie turi būti aktyvūs, sąmoningai trokšti, kad reikalai pasikeistų. Tai pagrindinė problema, su kuria visi susiduriame.
Katalin Lévai (PSE), raštu. – (HU) Pastarųjų metų įvykiai parodė, kad atėjo laikas rimtai atkreipti dėmesį į Europoje Sąjungoje gyvenančių romų ekonominę, kultūrinę ir sveikatos padėtį. Tam tikruose regionuose socialinė padėtis yra beveik katastrofiška, o dėl šios dabartinės ekonominės krizės gresia socialinis sprogimas. Todėl aš ypač pritariu Magdos Kósáné Kovács pranešimui, kuriame bandoma rasti šios socialinės problemos sprendimą. Taip pat esu labai patenkinta dėl šiame pranešime nustatytų tikslų, tačiau nepakanka padėties įvertinimo, informacinių kampanijų ir pilietinės bendruomenės sustiprinimo. Turime imtis konkrečių, ryžtingų žingsnių švietimo ir darbo vietų kūrimo srityse.
Jei šiems tikslams nebus skirta pakankamai lėšų, iniciatyva bus nieko verta. Taip pat mums būtina ES strategija dėl romų, įgyvendinant tikslus, kurie veiktų valstybių narių ekonominę, švietimo ir sveikatos vykdomą politiką. Tik taip galėtume užtikrinti orias gyvenimo sąlygas 10 milijonų romų bendruomenei ir pagreitinti jų integraciją.
Romų Europoje padėties gerinimo strategijai įgyvendinti yra būtinas veiksmų planas. Todėl tikiuosi, kad atsiras asmenų, norinčių tęsti darbą, pradėtą šiuo pranešimu, kuris, tikriausiai, tęsis per kelias šio Parlamento kadencijas.
Pier Antonio Panzeri (PSE), raštu. – (IT) Nors Italijos vyriausybės požiūris į romus ne visada yra nuoseklus, o kartais labai ginčytinas, Europoje visada buvo stengiamas išlaikyti sudėtingą pusiausvyrą tarp integracijos ir saugumo. To pavyzdys yra Europos Parlamento rezoliucija dėl romų socialinės padėties.
Pakartotinis pasinaudojimas nepaprastiems atvejams numatytomis teisinėmis priemonėmis sprendžiant problemas, susijusias su romais, akivaizdžiai rodo nesugebėjimą kovoti su reiškiniu, kuris nėra naujas. Reikalingas sisteminis požiūris ir suderinti, ilgalaikiai sprendimai švietimo, sveikatos apsaugos ir, svarbiausia, darbo rinkos politikos srityse. Užimtumas ir švietimas palengvina socialinį pripažinimą ir integraciją.
Reikalaujame Europoje užkirsti kelią diskriminacinei praktikai iškraustyti gyventojus iš romų lūšnynų. Reikia kurti konkrečius apgyvendinimo projektus, spręsti apgyvendinimo problemas, su kuriomis susiduria tokios bendruomenės.
Trumpai tariant, reikalaujame nuoseklių politikos pasirinkimų, kuriuose būtų suderintas solidarumas ir atsakomybė, kad galėtume tinkamai spręsti neatidėliotinus klausimus, nes kitaip kyla pavojus, kad nebegalėsime suvaldyti padėties. Visi gerai žinome, kad toks kelias yra sudėtingas, tačiau kitos išeities nėra.
Rovana Plumb (PSE), raštu. – (RO) Norėčiau kreiptis į Komisiją, kad ji priimtų priemones, remiančias romų integraciją į darbo rinką, skiriant lėšas mokymui ir persikvalifikavimui bei priemones, numatančias griežtą teisės aktų kovos su diskriminacija užimtumo srityje taikymą.
Norėčiau dar kartą paminėti poreikį EB sukurti specialų skyrių, gerinantį bendravimą tarp Komisijos ir šalių vyriausybių, turint tikslą įgyvendinti projektus dėl romų socialinės, ekonominės ir kultūrinės integracijos.
Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu. – (RO) Suprantame, kad problema dėl romų padėties nėra kiekvienos atskiros valstybės narės problema, bet visos Europos problema, todėl turi būti sprendžiama šiame lygmenyje.
Norėčiau pabrėžti, kad ypač naujos valstybės narės turi gauti reikalingą tinkamą paramą iš ES integruojant romus tiek socialiniu, tiek darbo rinkos požiūriu.
Gerai žinoma, kad romų, negalinčių patekti į Europos Sąjungos darbo rinką, skaičius kelia nerimą. Todėl turime nustoti atidėlioti veiksmingų Europos programų, pirmiausia skirtų pagerinti romų galimybėms įgyti išsilavinimą, kūrimą. Taip nedarbingumas nustos buvęs gyvenimo dalimi, perduodama iš kartos į kartą.
Laisvas judėjimas iš naujų valstybių narių, kurį turi romai šiuo metu, nereiškia, kad patekimas į ES darbo rinką tapo lengvesnis. Galime tik pasakyti, kad vienintelis dalykas, kurį romų imigrantai pasiekė kitose valstybėse, tai eksportavo savo pačių skurdą.
Šios ekonominės krizės akivaizdoje romų tautybės piliečiams yra dar sunkiau patekti į darbo rinką. Tai reiškia, kad jų dauguma gyvena žemiau skurdo ribos.
Todėl per ekonominę krizę susiduriame su pagrindine problema – kaip skatinti darbdavius suteikti darbą didžiausiai mažumai Europoje.
Dushana Zdravkova (PPE-DE), raštu. – (BG) Ponios ir ponai, M. Kósáné Kovács pranešimas dėl romų socialinės padėties ir galimybių jiems patekti į ES darbo rinką gerinimo rodo didelę Europos Parlamento politinę atsakomybę už Europos piliečius pasaulinės ekonominės krizės akivaizdoje. Pranešime išsamiai pateikiamos pagrindinės problemos, kaip gerinti didžiausios etninės mažumos Europoje ekonominę padėtį ir socialinę įtrauktį. Per krizę svarbu išsaugoti vertybes, kuriomis paremta mūsų sąjunga ir ginti silpnus mūsų visuomenės narius.
Išsilavinimas, konkrečių užimtumo politikų įgyvendinimas, sveikatos apsaugos užtikrinimas, romų moterų lygybės skatinimas turi būti naudojami kaip ilgalaikis sprendimas problemų, su kuriomis susiduria ši Europos visuomenės dalis.
Pranešime aiškiai siūloma nevyriausybinėms organizacijoms ir romams dalyvauti rengiant ir įgyvendinant socialinės įtraukties politiką. Prasidedant ketvirtiesiems romų įtraukties dešimtmečio metams, manau, kad valstybės narės privalo rimčiau kontroliuoti Komisijos pateiktas rekomendacijas dėl šio plačios apimties Europos projekto.