Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2009 m. kovo 9 d. - Strasbūras

23. Maisto produktų kokybės užtikrinimas. Standartų derinimas arba tarpusavio pripažinimas (trumpas pristatymas)

  Pirmininkė. − Kitas darbotvarkės klausimas yra M. Petre trumpas pristatymas pranešimo (A6-0088/2009), Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu, dėl maisto produktų kokybės užtikrinimo. Standartų derinimas arba tarpusavio pripažinimas (2008/2220(INI)).

  Maria Petre, pranešėja. – (RO) Pirmiausia norėčiau padėkoti Europos Komisijai už šią sveikintiną iniciatyvą pateikiant žaliąją knygą dėl žemės ūkio produktų kokybės ir vykstančią konsultaciją šiuo klausimu.

Žaliojoje knygoje pateikiamas atsakymas į valstybių narių poreikį propaguoti jų žemės ūkių produktų įvaizdį, ypač kokybės naudą, tiek vartotojams Europoje, tiek kitose šalyse. Aukštų standartų reikalauja patys vartotojai. Tai priemonės įgyti kaip galima didesnę pridėtinę vertę. Nors šiuo atveju nėra taikoma bendro sprendimo priėmimo procedūra, tikiuosi, kad Europos Parlamento nuomonė bus įvertinta kitose stadijose.

Norėčiau padėkoti savo kolegai iš Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, ypač ekspertams, kurie pritarė šio pranešimo propagavimui.

Prekybos standartų supaprastinimas, geriau informuoti vartotojai, ypač dėl maisto produktų kilmės, geresnė apsauga europietiškų kokybiškų produktų pasauliniu lygmeniu – tai keli iš svarbiausių pasiūlymų, pateiktų pranešime.

Kokybės politika neturi būti svarstoma atskirai nuo BŽŪP ateities ar tokių problemų kaip klimato kaita, būtinybės išsaugoti bioįvairovę, energijos pasiūlos ir vandens išteklių valdymo. Tačiau, kaip žinome, tuo pačiu metu didėja vartotojų susidomėjimas ne tik produktų sauga, bet ir jų kilme bei maisto produktų gamybos būdais.

Vartotojams sertifikavimo sistemos reiškia didesnę kokybę. Standartų tikslas yra padėti ūkininkams tiekti kokybiškus produktus, atitinkančius vartotojų lūkesčius, išvengti vartotojų nusivylimo ir palengvinti kainos palyginimą dėl produktų kokybės.

Kaip pranešėja norėčiau, kad Europos pagrindinių standartų sistema ir gausios sąlygos, kurias turi atitikti ūkininkai Europoje, nebūtų tokios sudėtingos. Esu už tai, kad būtų priimtos paprastesnės taisyklės, kurios užtikrintų maisto saugą ES.

Taip pat siūlau supaprastinti standartų sukūrimo procesą trumpinant procedūras Komisijoje ir šią naštą perkeliant kitoms institucijoms arba remtis tarptautiniais standartais. Taip pat manau, kad vykdant supaprastinimą privaloma atsižvelgti į administracines užduotis, kurios tenka viešosioms institucijoms ar suinteresuotoms šalims. Keičiantis rinkos tendencijoms ir tobulėjant technologijoms, rinkodaros standartai gali tapti iš dalies pasenę ir turi būti pritaikyti ir atnaujinti.

Europos Sąjunga privalo primygtinai reikalauti, kad visi maisto produktai atitiktų gamybos standartus, ypač sveikatos ir saugumo srityje. Be to, Europos Sąjunga privalo užtikrinti vienodas galimybes vietos ir trečiųjų šalių produktams. Esu už tai, kad būtų privaloma žymėti pirminių produktų gamybos vietą kaip „Pagaminta Europos Sąjungoje“ arba už jos ribų.

Taip pat norėčiau, kad ši sistema būtų taikoma perdirbtiems maisto produktams, atsižvelgiant į pagrindinių sudedamųjų dalių ir žaliavos kilmę, nustatytas ryšys tarp jų ir vietos, kur produktas buvo paskutinį kartą perdirbtas. Manau, kad būtina nustatyti taisykles dėl sąvokų „kalnuotos vietovės“ ir „sala“ vartojimo, atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio ir maisto produktai, kilę iš šių mažiau palankių ūkininkauti vietovių, turi didesnę pridėtinę vertę.

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjai M. Petre už šį pranešimą. Europoje vykdoma politika dėl žemės ūkio produktų kokybės yra pagrindinė ūkininkų, dalyvaujančių maisto gamyboje, problema, žinoma, ir vartotojų problema. Dėl to Komisija priėmė žaliąją knygą dėl žemės ūkio produktų kokybės ir prieš pateikdama pasiūlymą dėl teisės aktų tarėsi su suinteresuotomis šalimis.

M. Petre, Komisija pritaria jūsų pranešimui bei įvairiuose Europos Parlamento komitetuose vykusioms diskusijoms. Šios diskusijos yra priedas prie konsultacijų, skirtų padėti Komisijai apibrėžti strategines kryptis. Konsultacijų laikotarpiu gauta 560 dokumentų. Jos bus paskelbtos komunikate, kuris turi pasirodyti šiais metais gegužės pabaigoje.

Komisija nori padėti Europos ūkininkams gauti informaciją apie gamybos sąlygas, kurių jie turi laikytis. Manau, kad pasiūlymas dėl gamybos vietos nurodymo sulaukė labai mažo palaikymo. Dar mažiau pritariama idėjai dėl Europos Sąjungos ženklo, žyminčio europinių standartų atitikimą, sukūrimo. Kita vertus, yra paklausa žymėti „kilmės šalį“.

Komisija džiaugiasi už parodytą paramą dėl jos vykdomos politikos siekiant paprastinti prekybos standartus. Komisija visada pasisakė už teisės aktų supaprastinimą, kai tam yra būtinybė. Todėl, gerb. M. Petre, jūs mus skatinate ir raginate toliau tęsti savo darbą.

Komisija atsižvelgė į prašymą apibrėžti neprivalomas atsargines sąvokas, tokias kaip „ūkis“ arba „kalnuotosios vietovės“. Galiu pasakyti, kad taip mano ir dauguma pasisakiusių dėl žaliosios knygos.

Komisija pritaria jūsų nuomonei dėl geografinės informacijos. Tvarka turi būti supaprastinta arba bent jau pagreitinta. Šiuo metu mes nagrinėjame gautus atsakymus dėl žaliosios knygos, kad nuspręstume, ką daryti.

Klausimas dėl agentūros išlieka atviras. Šiuo metu reikėtų atidžiai išnagrinėti tokios institucijos pranašumus ir trūkumus.

Dėl derybų su PPO norėčiau užtikrinti, kad Komisijos darbotvarkėje klausimas dėl Europos kokybės sistemų pripažinimo išlieka labai svarbus. Yra pasiektas susitarimas dėl būtinybės jas harmonizuoti, sukurti sertifikavimo sistemų schemą ir bendrai pripažinti šias sistemas. Tam užtektų sukurti gaires, išvengtume per didelių administracinių apribojimų.

Tai pirmas žingsnis žemės ūkio produktų tikros kokybės politikos link. Komisija šiuo metu nekantriai laukia, kol bus atlikti kiti veiksmai ir vyks produktyvios diskusijos. Kalbėdamas savo kolegės M. Fischer Boel vardu galiu užtikrinti, kad Komisija įtrauks Parlamentą į ateityje vykdomus veiksmus. Kaip teisingai pabrėžėte, M. Petre, tai sritis, svarbi ne tik gamintojams, bet ir mums visiems kaip vartotojams.

  Pirmininkė. – Šio klausimo svarstymas baigtas. Balsavimas vyks rytoj.

Raštiški pareiškimai

(Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Magor Imre Csibi (ALDE), raštu. – Šiame labai globalizuotame pasaulyje ūkininkai patiria vis didesnį spaudimą. Norėdami išlikti konkurencingi, jie gali arba mažinti išlaidas, arba specializuotis gamindami aukštos kokybės produktus. Todėl dėl maisto kokybės ne tik vartotojai gauna autentiškus produktus, bet taip pat remiama kaimo plėtrą. Norėdami suteikti ūkininkams alternatyvą kaimo plėtroje, turime supaprastinti rinkodaros standartus ir sustiprinti iniciatyvas dėl nedidelių gamintojų dalyvavimo. Tačiau paprastesni standartai nereiškia mažesnės kokybės ar autentiškumo. ES standartai pateikiamiems produktams į rinką šiuo metu jau yra vieni iš griežčiausių pasaulyje. Norėdami išsaugoti pasitikėjimą kokybės schemomis, turime įgyvendinti jas taikydami sustiprintas kontrolės sistemas. Be to, „saugomų geografinių nuorodų“ arba „saugumų kilmės vietos nuorodos“ atveju pageidautina, kad pagrindinės sudedamosios dalys būtų žymimos nurodant kilmės vietą, jei jos nėra kilusios iš tos vietovės. Vartotojai šiuos produktus tapatina su konkrečiomis savybėmis, kurios yra susijusios su kilmės vietove arba ūkininkavimo būdu. Tačiau yra atvejų, kai sudėtinė dalis nurodyta ant etiketės nėra ta pati, kuri iš tikrųjų naudojama produkte, kaip pvz., „Parmos kumpis“ iš tikrųjų nėra iš Parmos.

  Véronique Mathieu (PPE-DE), raštu. – (FR) Vartotojai tampa reiklesni dėl žemės ūkio produktų kokybės, kilmės ir saugos. ES sėkmingai pradėjo naudoti kokybę ženklinančią sistemą, kuri garantuoja regioninių produktų autentiškumą ir naudojamus tradicinius gamybos būdus. Valstybės narės ir ES šiuo metu privalo propaguoti šiuos kokybiškus produktus ir labiau apsaugoti juos tarptautiniu lygmeniu. Tai užtikrina sąžiningą konkurenciją tarp produktų, pagamintų Europoje ir trečiųjų šalių, ypač ginant ūkininkus nuo produktų, kuriuos gali pasiglemžti nomenklatūra. Produktams, kurie gali būti uzurpuoti, turi būti užtikrinta PPO tarptautinė apsauga. Bet koks prašymas registruoti kilmės nuorodą iš trečiosios šalies turi būti griežčiau kontroliuojamas. Norint geriau informuoti vartotojus svarbu, kad etiketėje būtų nurodyta pirminio produkto kilmės šalis, o perdirbtų produktų atveju – pagrindinių sudedamųjų dalių kilmės vieta bei kur vyko paskutinis gamybos etapas.

Taip pat ES privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi „sąlyginio patekimo į rinką“ principo, kuris numato, kad PPO taiko griežtesnius apsaugos standartus kokybiškiems produktams. Taip importuojamiems produktams galėtų būti taikomi tokie patys saugumo ir kokybės reikalavimai kaip ir Europoje pagamintiems produktams.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE), raštu. – (PL) Gerb. pirmininke, kokybė yra svarbiausia visos maisto gamybos dalis, būtent vadovaujantis „iš lauko tiesiai ant stalo“ principu. Labai svarbu, kad ES vartotojai žinotų apie aukštus reikalavimus ir maisto produktų srityje taikomus standartus, kuriuos turi atitikti žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai bei ūkininkai, taip pat susijusias išlaidas. ES maisto produktai išsiskiria savo aukšta kokybe ir atitinkamai aukštais standartais. Tai ne visada galima pasakyti apie importuotas prekes.

Nemanau, kad Bendrijos lygmeniu turėtume kurti daugiau sertifikavimo sistemų ar kitus ženklus, kurie atskirtų maisto produktus ES. Tai klaidintų vartotoją. Turime skirti dėmesį reklaminėms priemonėms, informuojančiomis vartotojus apie jau naudojamus ES ženklus, kurie yra kokybės garantas.

Kitas iššūkis yra gerinti prašymų dėl regioninių produktų įvertinimo procesą bei pagreitinti regioninį procesą. Deja, tokių prašymų nagrinėjimas Europos Komisijoje vyksta metų metais. Lenkijos Lesser ir Kielce regionai vis dar laukia kol bus užregistruoti tokie produktai kaip fasola korczyńska (Korczyn pupelės), kiełbasa lisiecka (Lisiecka dešra), wiśnia nadwiślanka (Vistula regiono vyšnios), śliwka szydłowska (Szydlow slyvos), jabłka łąckie (Łącko obuoliai), obwarzanek krakowski (Krokuvos bandelė) ir fasola z Doliny Dunajca (Dunojaus slėnio pupelės).