Posėdžio stenograma

Antradienis, 2009 m. kovo 10 d. - Strasbūras

6. Pramoniniai teršalai (integruota taršos prevencija ir kontrolė) (nauja redakcija) (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (nauja redakcija) [COM(2007)0844 - C6-0002/2008 - 2007/0286(COD)] - Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas. Pranešėjas: Holger Krahmer (A6-0046/2009).

  Holger Krahmer, pranešėjas. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nariai, ponios ir ponai, greitai balsuosime dėl direktyvos dėl pramoninių išmetamųjų teršalų. Daugumai pritariant Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas patvirtino nemažai kompromisų. Tikiu, kad galime išlaikyti šį kursą, nes minėtos taisyklės suderins aplinkosaugos reikalavimus pramoniniams įrenginiams visoje ES. Taip galėsime pagerinti aplinkos apsaugą ir kartu užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

Kompromisų centre – Europos apsaugos tinklas. Ši koncepcija siūlo visą Bendriją apimančias ribines vertes pramoninių teršalų išmetimui. Jos nustato aiškius reikalavimus, kaip licencijuoti pramoninius įrenginius. Siekiant gauti leidimą, šie įrenginiai privalės būti kokybiškesni nei numato apsaugos tinklo aprašymas. Šis metodas suteikia pakankamai erdvės individualiems reikalavimams nustatyti. Tai reiškia piktnaudžiavimo eksploatuojant įrenginius su žemu išmetamųjų teršalų kiekiu taikant išimtis pabaigą. Turėdami apsaugos tinklą pasieksime aiškumą, kartu užtikrinsime būtiną lankstumą. Ir čia visiškai nereikės perdėtų išimčių, atveriančių kelią galimoms interpretacijoms.

Kai pateikiau šį pasiūlymą, mane pavadino „žaliuoju aktyvistu“. Tai – dar kartą kartoju – perdėta. Tai metų metais galiojusių ES taisyklių įgyvendinimo tobulinimas. Geriausios galimos priemonės (GGP) – į jas nukreiptas Europos apsaugos tinklas – nuo praėjusio rudens turėjo tapti standartu visiems ES pramoniniams įrenginiams, bet tai vis dar toli nuo realybės. Minėtosios GGP šiuo metu yra apgalvotai naudojamos tik trijose valstybėse narėse.

Azoto oksidų ir sieros klausimai - tai vieni iš svarbiausių pramoninėje aplinkos taršoje. Europos aplinkos agentūros duomenimis, nuosekliai taikant geriausias galimas priemones, šią taršą potencialiai galima sumažinti nuo 60 iki 80 proc. Šios priemonės nėra mokslinė fikcija. Tai nėra kažkas iš laboratorijos, laboratorinėje stadijoje, tai - prieinama, įperkama, ir veikia. Nepaisant to, daugybė valstybių narių bando jų išvengti, nes čia svarbiu rodikliu tampa dideli pinigai, net turint teršalus išmetančių įrenginių. Kai kurios valstybės narės jau ne pirmus metus paprasčiausiai ignoruoja poreikį investuoti bei modernizuoti įrenginius. Tai iškreipia konkurenciją bei kenkia aplinkai, todėl reikia naujo metodo geriausių galimų priemonių įgyvendinimui gerinti.

Šie kompromisiniai paketai taip pat sumažintų išlaidas biurokratijai, kuri tik brangiai kainuoja ir niekuo nepadeda aplinkai. Todėl bandome susieti daugelį ataskaitų, kurias gamyklų operatoriai turi pateikti valstybės institucijoms, su jų įrenginių keliama rizika ir tuo, ar šie įrenginiai atitinka jiems keliamus reikalavimus. Tas pats galioja ir valstybinėms inspekcijoms. Pavojų keliančios situacijos turi būti vertinamos atidžiau. Tačiau tose srityse, kuriose pavojus nekyla, nuolatinės stebėsenos nereikia.

Dirvožemio apsauga – opus klausimas daugeliui narių šioje salėje. Deja, konstruktyvios diskusijos šiuo klausimu jau nebeįmanomos, nors ir buvo galimybių pasiekti kompromisus. Jose apsiribota dirvožemio būklės ataskaitos esminiais aspektais – dirvožemio būklės ataskaita neturi būti visapusiška ir ne visada turi būti rengiama. Vietoj to dėmesį sutelkiame į tam tikro įrenginio keliamą faktinę riziką. Analizės reikia tada, kai realiai susiduriama su tam tikrais išmetamų pavojingų medžiagų kiekiais.

Be to, vietų išvalymas iki jų originalios pradinės būklės yra neįgyvendinamas, todėl kompromise siūloma išvalyti jas iki patenkinamos būklės. Tai nekeičia mano asmeninės nuomonės, kad dirvožemio apsauga nėra ta sritis, kuri turėtų būti reguliuojama ES lygmeniu. Šį klausimą vertėtų palikti spręsti valstybėms narėms.

Taršos integruota prevencija ir kontrolė (IPPC) daro įtaką beveik visiems pramonės sektoriams. Apie tai byloja intensyvi lobizmo veikla pastarosiomis dienomis. Kai kuriose srityse iš tikrųjų reikėjo patobulinti pirminius kompromisus, pvz., žemės ūkio srityje. Ribinių verčių paukštynams nustatymas ir skaičiavimas yra pernelyg biurokratinis. Užuot diferencijavę pagal rūšis – į kalakutus, antis ir mėsinius viščiukus - turėtume nustatyti paukštynams 40 000 vietų ribą.

Natūralių trąšų gamyba, skystas mėšlas ir srutos nėra šios direktyvos taikymo sritis. Tema yra susijusi, reglamentavimas būtinas, bet, malonėkite, tik ne šiame teisės akte. Ūkininko laukas nėra pramoninis objektas. Ūkininkai turi kur kas daugiau pageidavimų, ir sprendimas dėl šių dviejų klausimų turi būti atitinkamas. Todėl reikėjo laiko, kad „šešėliniai“ pranešėjai pasiektų susitarimą šiuo klausimu.

Tas pats ir su plieno gamyboje išsiskiriančių dujų panaudojimu energijos gamybai. Šis procesas labai veiksmingas ir gamina energiją iš kitais atvejais beverčio šalutinio produkto. Norimą mažesnį ribinį išmetamųjų teršalų kiekį buvo galima pasiekti tik po didelių finansinių išlaidų. Tai reiškė išlaikyti proporcingumą.

Pastebėjau, kad Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija siekia prailginti kompromiso pasiekimo laiką, vis svarsto pranešimą iš naujo, siūlo gausybę pakeitimų, vargina visus ir kelia nepasitenkinimą. Tai nėra konstruktyvus metodas. Siekiant politinių sprendimų, reikia bent jau minimalaus abipusio pasitikėjimo bei bendradarbiavimo. Suprantu, kad PPE-DE frakcijos nariai galbūt nėra visiškai patenkinti įvairiais kompromisais. Šiuo atžvilgiu galiu pasakyti, kad su džiaugsmu būčiau aptaręs jų pasiūlymus, bet ne tada, kai tokie pasiūlymai pateikiami derybose dėl kompromisų su šešėliniais pranešėjais. Jų nekoordinuoti veiksmai, kurių jie imasi paskutinę minutę, kelia riziką, kad rezultatai bus priešingi – pagrįsti ir teisingi siūlymai pastatyti į pavojų.

Dabar norėčiau nuoširdžiai padėkoti kitiems šešėliniams pranešėjams, ypač C. Turmesui, G. Hegyi ir J. Bloklandui, kurie buvo patikimi partneriai derybose, nepaisant atsiskleidusių skirtingų pažiūrų.

Šiandien turime galimybę pasiųsti žinią tiek dėl geresnės aplinkos apsaugos, tiek dėl sąžiningos konkurencijos. Tikiu, kad išnaudosime šią galimybę planui, kuriam pritaria didžiausios ekonominės ir aplinkosaugos grupės. Prašau palaikyti kompromisus! Ačiū.

  Stavros Dimas, Komisijos narys. (EL) Gerb. pirmininke, džiaugiuosi, kad šiandien diskutuojame dėl pasiūlymo pakeisti direktyvą dėl pramoninių išmetamųjų teršalų, ir ypač norėčiau padėkoti pranešėjui H. Krahmeriui ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui už puikiai atliktą darbą šiuo klausimu. Taip pat norėčiau padėkoti Teisės reikalų komitetui už pozityvų indėlį.

Pastarosiomis savaitėmis Komisijos apibendrinti patikimi duomenys rodo, kad dabartinė taršos integruotos prevencijos ir kontrolės direktyva nėra tinkamai taikoma ir pramoninių išmetamųjų teršalų kiekiai tebėra aukšti. Ši padėtis daro rimtą poveikį aplinkai bei Europos piliečių sveikatai. Be to, iškreipiama konkurencija tarp Europos pramonės šakų.

Tokia nepriimtina padėtis turi būti išspręsta. Pagrindinė sudėtinė integruoto metodo dalis, kuria iš esmės pagrįsta ši direktyva - tai geriausios galimos priemonės. Šios priemonės nulemia žymius aplinkosaugos ir ekonominius pranašumus.

Pirmiausia, jos mažina išmetamųjų teršalų kiekį ir riboja išteklių naudojimą, taip prisidėdamos prie ilgalaikių tikslų siekiant energijos tiekimo saugumo Europos Sąjungoje. Taip pat skatinamos ekologinės naujovės, kurios padės Europos pramonei reaguoti į globalinę aplinkosaugos technologijų paklausą ateityje.

Siekiant adekvačiai išnaudoti geriausių galimų priemonių pranašumus, reikia stiprinti ir gerinti jų taikomumo sistemą. Toks – Komisijos pasiūlymo tikslas. Jame aiškinamas ir tobulinamas GGP informacinių dokumentų (BREF) atliekamas vaidmuo įstatymų taikyme. Tai padeda suvienodinti verslo licencijavimo sąlygas visoje Europos Sąjungoje ir pasiekti didesnę konvergenciją konkurencijos sąlygomis.

BREF dokumentai rengiami skaidrios procedūros metu, plačiai dalyvaujant valstybėms narėms, pramonės atstovams ir kitoms atitinkamoms agentūroms. Siekiant parengti ir patvirtinti projektą reikėjo labai pasistengti. Mes privalome palaikyti patvirtinimo procedūrą ir apskritai BREF įvedimą. Tai leis BREF atlikti svarbesnį vaidmenį apibrėžiant sąlygas, pagal kurias pramonės bendrovėms turi būti išduodamos licencijos, o tai, savo ruožtu, užtikrins, kad pramoniniai įrenginiai atitiktų aukščiausius įmanomus aplinkosaugos reikalavimus, numatytus Europos Sąjungos teisės aktuose.

Komisijos pasiūlymas užtikrina reikalingą lankstumą nukrypimams nuo BREF, be abejonės, jeigu tai leidžia vietos sąlygos. Tačiau kiekvienos išimties atveju reikalinga detali pagrindžianti ataskaita, numatanti priežastis ir pateisinančias aplinkybes, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui. Tuo pačiu metu Europos Sąjungos lygmeniu turi būti nustatyti minimalūs privalomieji reikalavimai tam tikriems pramonės sektoriams, darantiems ypatingai didelę įtaką aplinkai. Galima priminti, kad atitinkami minimalūs reikalavimai jau nustatyti tokiems sektoriams, kuriuose naudojami dideli kurą deginantys ar atliekų deginimo įrenginiai.

Kaip žinote, šis klausimas kėlė ypatingą Europos Parlamento pranešėjo susirūpinimą. Nors minimalūs privalomieji reikalavimai gali būti laikomi naudingais tam tikruose pramonės sektoriuose, negalime būti tikri, jog būtina ar naudinga nustatyti minimalius standartus visiems sektoriams. Minimalūs standartai turėtų būti numatyti tiktai atsižvelgus į jų reikalingumą ir svarbą vertinant situaciją iš aplinkosaugos pozicijos.

Tipišku pavyzdžiu galėtų būti dideli kurą deginantys įrenginiai, kurie daro labai didelę įtaką atmosferos taršai. Šiame specifiniame sektoriuje reikia teisingai taikyti geriausias galimas priemones. Būtent todėl Komisija nustatyti naujus minimalius reikalavimus dideliems kurą deginantiems įrenginiams, remdamasi atitinkamų BREF išvadomis. Juos numatoma pradėti taikyti 2016 m.

Tai – priemonės, padėsiančios pasiekti svarbius teminės strategijos tikslus dėl aplinkos taršos ekonomiškai įgyvendinamu būdu. Be to, galutinė nauda iš aptariamų reikalavimų tiek Europos Sąjungos lygmeniu, tiek šalių lygmeniu atsvers atitinkamas sąnaudas.

Ir, galiausiai, be geresnio direktyvos taikomumo pagrindinis reformos tikslas - supaprastinti įstatymų bazę ir sumažinti administracines sąnaudas tiek pramonės sektoriui, tiek kompetentingoms institucijoms pagal Europos Sąjungos geresnės teisėkūros programos principus.

Dėl to šiuo pasiūlymu siekiama sujungti septynis galiojančius teisės aktus į vieną direktyvą. Tai pagerintų įstatymų aiškumą ir sąsają tiek valstybėms narėms, tiek bendrovėms. Šis paprastinimas suteikia labai daug pranašumų.

Pramoninių įrenginių keliamos taršos mažinimas - pagrindinis prioritetas, atsižvelgiant į aplinkosaugos ir ekonomines priežastis. Pateiktas pasiūlymas supaprastins dabartinę teisinę bazę ir kartu sustiprins geriausių galimų priemonių pritaikomumą. Tai bus indėlis į geresnę aplinkos apsaugą ir didesnį Europos pramonės gyvybingumą. Taigi, laukiu jūsų nuomonės dėl šio svarbaus pasiūlymo bei konstruktyvių tolesnių diskusijų, kurių klausysiuosi susidomėjęs.

  Marcello Vernola, PPE-DE frakcijos vardu. – (IT). Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pritariu nuomonei, kad ši direktyva numato patį svarbiausią įrankį taršos kontrolei, apie kurį Parlamentas diskutavo nuo Europos Sąjungos klimato ir energijos paketo laikų.

Atsižvelgiant į pramonės sektorių veikiančią finansinę krizę, ši direktyva svarstoma galbūt ir ne pačiu geriausiu laiku, todėl ir kilo toks neproporcingas lobistų spaudimas Parlamento frakcijoms iš bendrovių pusės, kurios sunerimusios dėl finansinių šios direktyvos padarinių, kaip ir ES klimato ir energijos paketo atveju. Mus padrąsina tai, kad vis dar esame pirmojo svarstymo stadijoje, todėl tikėtina, kad per antrąjį svarstymą galėsime pasiekti persvarą, pateikdami pataisymų ir patobulinimų.

Turiu pasakyti pranešėjui H. Krahmeriui, kad kelias nebuvo lengvas. H. Krahmer kritikavo Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos, kuri suabejojo kai kuriais kompromisais, poziciją. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad buvo pateikta ne mažiau kaip 60 pakeitimų, ir mažiausiai trečdalis jų buvo gauti iš PPE-DE frakcijos narių. Todėl Parlamentas išreiškė visuotinį siekį persvarstyti esminius direktyvos punktus, tačiau, deja, pasitarimas tarp pranešėjų ir šešėlinių pranešėjų, kuriame būtų aptarti 60 pataisymų, taip ir nebuvo surengtas. Nepamirškime, kad direktyvos būtinumas kilo dėl to, jog ankstesnė direktyva iki šiol nėra lengvai įgyvendinama valstybėse narėse. Kontrolės ir tikrinimo sistema tapo per daug įvairiapusiška. Kaip minėjo H. Krahmer, šią padėtį reikia taisyti. Be to, daugiau pastangų reikėtų iš Europos Komisijos pusės.

Geriausių galimų priemonių informacinių dokumentų (BREF) rengimas trunka per ilgai, todėl negalime garantuoti, kad direktyva bus taikoma skaidriai. Tiesa, vyksta labai glaudus ir intensyvus bendradarbiavimas, į kurį įsitraukę ir pramonininkai, tačiau jeigu BREF būtų ruošiamasi priimti daug greičiau ir reguliariai, tada pastebėtume pažangą ir visuomenės sveikatos priežiūros srityje. Taip pat norėčiau pastebėti, kad praeityje pramonininkai neabejotinai atliko keletą investicijų, tačiau reikia didesnio įsipareigojimo. Kadangi dėl pramoninių išmetamųjų teršalų sukeltos atmosferos taršos Europoje suserga ir miršta labai daug žmonių, privalome įdiegti tinkamas valymo priemones ir griežtą stebėsenos ir tikrinimo sistemą.

PIRMININKAVO: Luigi COCILOVO
Pirmininko pavaduotojas

  Guido Sacconi, PSE frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia noriu paaiškinti, kad kalbu vietoje mūsų šešėlinio pranešėjo, kuris, deja, negalėjo šiandien dalyvauti, tačiau galiu pristatyti vieningą mūsų frakcijos poziciją. Mes visiškai palaikome kompromisą, kuriam pasiekti prireikė daugiau nei metų darbo. Už tai dėkojame H. Krahmeriui, kuris suvaidino svarbų vaidmenį, atidžiai išklausydamas ir netgi persvarstydamas savo pirminę poziciją. Dėl šio kompromiso, iš dalies suteikiant daugiau lankstumo, Europos pramonė taps labiau apsaugota ir gaus reikiamą paramą.

Kaip jau minėta, šio susitarimo dėmesio centre – geriausių galimų priemonių (GGP) taikymo įtvirtinimas ir praplėtimas, sustiprinant taisykles ir padarant jas aiškesnes. Tam, kad būtų galima taikyti GGP ir oro kokybės kriterijus šiame sektoriuje, būtina laikytis pasiūlytų minimalių reikalavimų dideliems atliekų deginimo įrenginiams. Todėl mes teigiame, kad plenariniame posėdyje pasiūlyti pakeitimai neturėtų būti priimti. Jie silpnina kompromisą, ypač tie, kuriais siekiama susiaurinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (IPPC) veikimo sritį, GGP taikymą ir reikalavimus dideliems atliekų deginimo įrenginiams.

Norėčiau pabrėžti, kad mūsų frakcija, nors ir po gyvų tarpusavio diskusijų, nusprendė nesiūlyti jokių pakeitimų. Todėl kviečiame ir kitus pasekti mūsų pavyzdžiu ir nepritarti pasiūlytiems pakeitimams, kad pasiųstume ryžtingą ir aiškią žinią per pirmąjį svarstymą.

  Chris Davies, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, Direktyvos dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (IPPC) tikslas buvo sudaryti sąlygas gauti didžiausią naudą iš aplinkos už mažiausią kainą, suteikiant daugiau lankstumo pramonei bei valstybėms narėms. Tačiau, kaip pastebėjo Komisijos narys, šiuo principu piktnaudžiaujama: dauguma valstybių narių interpretuoja geriausias galimas priemones taip, kaip Komisija nebuvo numačiusi.

Todėl labai palaikau pranešėjo išsakytą mintį, kad reikia nustatyti minimalius standartus. Tam galbūt turi įtakos tai, kad mūsų pranešėjas yra vokietis; šiuo atveju Vokietija vertinama labai palankiai. Nematau priežasčių, kodėl valstybei narei, investavusiai į tai, kad jos pramonėje būtų nustatyti aukšti standartai, konkurencijos ir aplinkos atžvilgiu kenktų valstybės narės, nepasiruošusios panašioms investicijoms.

Taip pat noriu priminti apie galimybę, kurią suteikia ši naujos redakcijos direktyva, siekiant pakeisti Direktyvą dėl didelių kurą deginančių įrenginių. Labai norėčiau, kad didelėms įmonėms, deginančioms anglį ir dujas, būtų nustatyti išmetamųjų teršalų standartai, kadangi jos išmeta didelius CO2 kiekius. Tačiau vyksta daug diskusijų, kurias sukėlė susirūpinimas globaliniu atšilimu, kuris galbūt nebuvo taip stipriai juntamas tada, kai priėmėme šią direktyvą. Vyrauja tam tikra pusiausvyra tarp senų tradicinių problemų dėl teršalų ir naujo susirūpinimo globalinį atšilimą sukeliančiomis dujomis.

Visai tikėtina, kad mano šalyje 2015 m. pabaigoje gyventojai susidurs su rimta elektros trūkumo problema, nes užsidarys daugelis senų anglimi kūrenamų elektrinių, kurios nebuvo modernizuotos pagal reikalavimus, nustatytus didelėms kurą deginantiems įrenginiams.

Asmeniškai, aš esu pasiruošęs kompromisui. Esu pasiruošęs per antrąjį svarstymą derėtis dėl išlygos – išplėsti reikalavimus didelėms kurą deginantiems įrenginiams – kuri leistų veikti seniems įrenginiams, kad nenutiktų taip, jog būsime priversti statyti naujas anglimi kūrenamas elektrines ir taip dar kelis ateinančius dešimtmečius teršti aplinką dideliais išmetamųjų CO2 dujų kiekiais. Tačiau tai turėtų būti tikras kompromisas: valstybės narės privalo nuoširdžiai įsipareigoti atlikti visus reikiamus pakeitimus, kad būtų sumažinti išmetamų CO2 kiekiai, jeigu siekia, kad joms būtų leista išmesti teršalus iš esamų gamyklų dar kelerius metus.

  Claude Turmes, Verts/ALE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, visų pirma noriu padėkoti H. Krahmeriui, kuris buvo labai organizuotas ir naudingas pranešėjas šios direktyvos klausimu.

Ką mes čia veikiame? Skatiname geriausias galimas technologijas Europoje sveikatos, aplinkosaugos labui, bet ir Europos pramonės konkurencingumo labui. Turėtume suprasti, kad šiandien didžiojoje Europos pramoninės gamybos dalyje darbo išlaidos yra mažesnės už medžiagų išlaidas ir elektros energijos, vandens ar kitų išteklių išlaidas. Todėl ši direktyva bus labai naudinga, nes liausimės žvalgęsi vien tik į baigiamojo etapo technologijas, o pradėsime rengti geriausių galimų priemonių dokumentus ir įdiegti geriausias technologijas, jau naudojamos pramonėje. Būtent šiuo keliu turime eiti. Tai sustiprins ir ekologiškų technologijų tiekėjus Europoje. Atsivėrė didžiulė pasaulinė rinka ekologiškam eksploatavimui, kurioje turime išgarsinti Europą.

Kaip Žaliųjų frakcijos nariai, esame patenkinti Europos apsaugos tinklu, kuris sumažins dempingo galimybes tam tikroms vyriausybėms, ir patobulinome dokumentų kontrolę bei galimybę susipažinti su jais gyventojams.

Visas procesas vyko labai sklandžiai, tik, deja, nesuprantu, M. Vernolos. Jūs palankiai aptarėte su mumis visus šiuos kompromisus. Gyvenime, kaip ir politikoje, svarbus pasitikėjimas, todėl nesuprantu, kodėl galiausiai jūs, gerai išmanantis šį dokumentų rinkinį, nusileidžiate tokiems politikams kaip C. Jackson ir kiti, kuriems nerūpi nei sveikatos apsauga, nei konkurencingumas. Tai apmaudu. Apmaudu, kad didžiausia politinė frakcija šioje salėje jau nebėra patikima derybų partnerė. Negalime siekti kompromisų ištisas savaites ir sužlugdyti juos paskutinę akimirką. Tai nėra rimtas būdas vykdyti politiką tokiu svarbiu klausimu.

  Roberto Musacchio, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, nors tai - kelių direktyvų konsolidavimas ir turime ribotas galimybes keisti teisės akto tekstą, ši nauja IPPC direktyva tai būtina ir labai naudinga priemonė ne tik siekiant dramatiškai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekius naudojant geriausias galimas priemones, bet ir paskatinti naujas kryptis pramoninėse investicijose.

Dėl visų šešėlinių pranešėjų ir, visų pirma, personalo ir pranešėjo H. Krahmerio, kuriam noriu padėkoti už sąžiningumą ir kantrybę, dėmesio smulkmenoms ir įdėtų pastangų išlaikėme visišką skaidrumą priimdami sprendimą dėl GGP taikymo, keisdamiesi informacija ir publikuodami galiojančias šių dokumentų išvadas internete. Užtikrinome, kad tęstųsi kolektyvinės konsultacijos procesas, pradėtas Sevilijos forume. Labai svarbu, kad nenukryptume nuo šio kurso; norėčiau paprašyti visų pranešėjų toliau išlaikyti tokį pat nuoseklumą, kurį parodėme per tuos atvirų diskusijų mėnesius.

Aš pats dirbau rengiant direktyvą dėl dirvožemio apsaugos. Deja, tebelaukiame Tarybos nuomonės dėl šios direktyvos, kuri, kaip neseniai minėjo Komisijos narys S. Dimas, yra esminė siekiant išlaikyti natūralią anglies išmetimo į atmosferą pusiausvyrą. Tam tikri pakeitimai, įskaitant IPPC direktyvos projekto pakeitimus, pažeidžia privalomus regeneracijos reikalavimus nenaudojamai pramoninės paskirties žemei: jais neketinama susieti nuostatas su kitais reikalavimais, kuriuos nustatys dirvožemio direktyva. Mano nuomone, tai nepriimtina, bet ne dėl su aplinka susijusių priežasčių, o dėl to, kad siekiame užtikrinti visuomenės sveikatą bei užkirsti kelią bet kokiam netinkamam valstybės išteklių panaudojimui vystant verslą ir gerinant ES piliečių gyvenimo sąlygas. Praeityje buvo pernelyg pažeidinėjami anksčiau galiojusios IPPC direktyvos nustatyti leidimai valstybėse narėse, įskaitant Italiją, ir šie pažeidimai sukėlė prieštaravimų tiek aplinkosaugos, tiek rinkos ir pramonės požiūriu. Mano šalis jau sumokėjo didelę kainą už nevaldomą pramonės plėtrą, įskaitant Seveso, Eternito ir kitus atvejus, kurie turėjo padarinių kraštovaizdžiui bei vietiniams gyventojams.

Baigdamas savo kalbą, norėčiau pasakyti, kad pritariu galutinio termino ir sąlygų deginimo įrenginiams nustatymui. Negalime sumažinti reikalavimų šioje srityje, nes turime pasiruošti ir žengti link visuomenės su nuliniu atliekų lygiu. Pagrįsti ir visų frakcijų aptarti pakeitimai, kurie leistų sugriežtinti išmetamų furano ir dioksino kiekių kontrolę. Manau, kad į tai atsižvelgdami turėtume konsoliduoti šias diskusijas balsavimu šioje salėje. Tai svarbi direktyva, ir tikiuosi, kad ji bus priimta.

  Johannes Blokland, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, Europos Sąjungos pramonė labai svarbi jos ekonomikai, tačiau ji dažnai teršia orą, vandenį ir dirvožemį. Europos Sąjunga ištisus dešimtmečius stengėsi sustabdyti tokį aplinkos teršimą, ir pastaruoju metu visas dėmesys aplinkos srityje sutelktas į išmetamus CO2 dujų kiekius ir klimato kaitą. Kartais atrodo, kad tai vienintelė aplinkos problema. Al Gore neabejotinai paliko įspūdį.

Tačiau čia slypi pavojus susiaurinti visas aplinkos problemas iki klimato kaitos; tuo tarpu susiduriame dar su daugeliu kitų aplinkos politikos iššūkių. Pasauliui grėsmę kelia ir į atmosferą išmetami teršalai, kurių 40–80 proc. sukelia dideli pramoniniai įrenginiai. Vadinasi, mes pagrįstai siekiame patikimos aplinkos apsaugos Direktyvoje dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (IPPC) numatytomis priemonėmis.

Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete išsamiai apsvarstėme pasiūlymus ir daugeliu klausimu pasiekėme priimtiną kompromisą. Manau, kad pranešime trūksta tik nuostatų dėl pramoninių išmetamųjų teršalų standartų dideliems kurą deginantiems įrenginiams. Būtent čia reikalinga didžiausia pažanga aplinkos apsaugos srityje.

Todėl pateikiau porą papildomų pakeitimų. Pvz., išmetamųjų teršalų standartai elektrinėms turi būti panašūs į standartus, taikomus atliekų deginimo įrenginiams griežtumo požiūriu, ypač jei laikysime, kad elektrinės yra bendri atliekų deginimo įrenginiai. Be to, siūlau užpildyti šią teisės aktų spragą: dujofikacija, kuri prilygsta įprastiniam deginimui, turi atitikti tuos pačius išmetamųjų teršalų standartus. Paskutinis precedentas parodė, kad taip nėra. Todėl reikia keisti šiuos teisės aktus.

  Christa Klaß (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary S. Dimasai, ponios ir ponai, aiškus šios direktyvos tikslas - supaprastinti galiojančių įstatymų nuostatas pramoninių išmetamųjų teršalų srityje bei sujungti jas į vieną direktyvą taip mažinant biurokratiją. Tačiau turiu pasakyti, kad šiame konkrečiame Komisijos pasiūlyme apie tai mažai kalbama.

Man biurokratizmo mažinimas reiškia ne naujų ataskaitų teikimo įsipareigojimų ir sudėtingų procedūrų kūrimą, o, pirmiausia, dvigubo reglamentavimo ir nereikalingų prievolių išvengimą. Komisijos pasiūlymas sukels naują biurokratizmo bangą, ypač žemės ūkyje. Taikymo išplėtimas reiškia, kad bus įtrauktas ir gyvulininkystės bei veisimo verslas, kuris jokiu būdu nėra prilyginamas pramoniniams įrenginiams, į kuriuos nukreipta ši direktyva.

Be to, Komisija siūlo taisykles, kurios jau nustatytos Nitratų direktyvoje, Bendrojoje vandens politikos direktyvoje arba Direktyvoje dėl požeminio vandens apsaugos. Prašau jūsų pritarti mūsų pasiūlytiems pakeitimams siekiant išvengti tokio dvigubo reglamentavimo. Viršutinių ribų apskaičiavimas gyvulininkystėje taip pat turi būti pagrįstas bei išsamus paukščių skirstymo klausimu. Prašau balsuoti kartu su manimi prieš suskirstymą į mėsinius viščiukus, dedekles vištas ir mėsinius kalakutus. Vokietijoje tokį kibimą prie smulkmenų vadiname „pupų skaičiavimu“. Taip pat neturi būti stengiamasi naudotis šia direktyva siekiant netiesiogiai pakartotinai iškelti dirvožemio apsaugos klausimus. Dirvožemio apsauga svarbi. Ši problema turi būti sprendžiama veiksmingais šalių įstatymais.

Norėčiau pasakyti pranešėjui, kad aš, asmeniškai, ir kiti frakcijos nariai labai pritariame Europos apsaugos tinklui. Jis byloja apie gerą kompromisą. Nustatydami išmetamųjų teršalų ribą kaip absoliučią aukščiausią ribinę vertę valstybėse narėse išduodant leidimus didelėms pramonės įmonėms, sustabdysime perdėtą išlygų taikymą, kuris iki šiol paplitęs kai kuriose valstybėse narėse. Taip užtikrinsime vienodą aukštą apsaugos lygį. Taigi valstybės narės jau nebegalės įgyti konkurencinio pranašumo aplinkos sąskaita.

  Åsa Westlund (PSE). – (SV) Gerb. pirmininke, tai labai svarbus teisės aktas. Tarp kitko, jis padėjo spręsti didžiulę rūgštėjančių ežerų problemą, su kuria susidūrėme Švedijoje. Kita vertus, svarbu šioje direktyvoje nenustatyti papildomų išlygų ar ilgesnių terminų, kad galėtume toliau siekti tokios teigiamos pažangos mažinant pavojingus išmetamuosius teršalus Europoje. Dėl to siekiame panaikinti galimybes tolesniai išlygų plėtrai.

Taip pat norėtume nustatyti aiškią išmetamo anglies dioksido dujų ribą. Prekyba išmetamaisiais teršalais nėra tinkamas įrankis spręsti klimato krizę, su kuria susidūrėme. Tą netrukus pastebėsime, įžengdami į recesiją, kai automatiškai bus suteikiama daugiau nuolaidų išmetamiesiems teršalams. Jie bus parduodami labai mažomis kainomis, o tai reiškia, kad prarasime kelerius pereinamuosius metus, kurių reikia siekiant kovoti su šia problema ilguoju laikotarpiu; be to, po šios recesijos būsime mažiau pasirengę ir ne tokie pajėgūs tvarkytis su šia plėtra, jei neįtvirtinsime tokių papildomų priemonių kaip išmetamųjų teršalų reikalavimai dideliems, kurą deginantiems įrenginiams. Todėl, mano nuomone, nepaprastai apmaudu, kad šie pakeitimai nebuvo pripažinti priimtini balsavimui.

  Fiona Hall (ALDE). – Gerb. pirmininke, palaikau šią priemonę ir jos tikslą skatinti geriausių galimų priemonių taikymą aplinkos apsaugai, bet man kelia rūpestį, kokiais metodais Parlamentas sieks šių tikslų. Iš esmės ši direktyva skirta reguliuoti sunkiąją pramonę, tačiau tekste ir priede yra daug pastraipų, darančių tiesioginę įtaką ūkininkams.

Žemės ūkio komitetui nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę, ir, deja, kai kurie ūkininkus liečiantys pasiūlymai yra nepriimtini. Ypač reikalavimai dėl mėšlo ir srutų atkartoja Nitratų direktyvoje ir Vandens pagrindų direktyvoje išdėstytus reikalavimus. Dėl paukščiams nustatytų apatinių ribinių verčių maži šeimos ūkiai patenka į sudėtingą reguliavimo sistemą, skirtą globalinių pramonės gigantų kontrolei. Ši direktyva netinka mažų ūkių veiklai reguliuoti.

  Urszula Krupa (IND/DEM). – (PL) Gerb. pirmininke, rezoliucijos dėl pramoninių išmetamųjų teršalų projekte aiškėja stipri tendencija apriboti svarbius galiojančios direktyvos aspektus dėl aplinkos, nors tuo pačiu stengiamasi įtraukti vis platesnes nuorodas į šiltnamio efektą.

Daugybė pasiūlymų dėl pakeitimų drastiškai sugriežtina standartus šiluminės energijos gamybos įrenginių išmetamiesiems teršalams, kurie neturi tiesioginio toksinio poveikio, o kiti liberalesni projekto pakeitimai tik šiek tiek patobulina nuostatas dėl atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo.

Išmetamos anglies dioksido dujos nėra toksiškos, o dioksinas, furanas, vandenilio chloridas, vandenilio fluoridas, sunkieji metalai ir kiti labai pavojingi junginiai kelia didelę ir tiesioginę grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai.

Kruopšti tiek deginamų atliekų rūšių, tiek pavojingų medžiagų, atsirandančių per gamybos procesą, stebėsena - svarbi sąlyga saugiai utilizuoti atliekas jas deginant. Švelnios nuostatos dėl ribinių verčių įvedimo, nustatant reikalavimus imtis prevencinių priemonių, kai viršijami tam tikri išmetamųjų teršalų kiekiai, gali pakenkti aplinkai ir žmonių sveikatai.

Siūlomas metodas nustato nevienodą tvarką atskiroms įrenginių klasėms, ypač apribodamas šiluminės energijos įrenginių, naudojančių įprastinį kurą, naudojimą.

  Caroline Jackson (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, šios direktyvos šerdyje glūdi kontrolės ir sąnaudų problema. Kaip galime užtikrinti, kad Europos Sąjungos priimti teisės aktai būtų taikomi visos ES mastu, ir kaip galime priimti teisės aktus, nežinodami, kiek kainuoja tai, ko mes norime? Pranešėjas nori sukurti universalią vienodų išmetamųjų teršalų ribinių verčių sistemą, kuri būtų vykdoma pasitelkiant plačią biurokratinę priemonę ir užtruktų mažiausiai aštuonerius metus. Niekas nežino, kiek tai kainuotų – tai vadinama Europos apsaugos tinklu.

Pasiūliau 134 pakeitimą dėl geriausiomis galimomis priemonėmis paremtų standartų taikymo, aplenkiant didelius teršalų kiekius išmetamas pramonės sritis, palikdamas šių priemonių įgyvendinimą valstybių narių nuožiūrai. Tai realus ir prieinamas variantas, kuriame laikomasi subsidiarumo principo.

Jei sprendimas dėl Europos apsaugos tinklo bus priimtas, tikiuosi, kad Taryba ir Komisija darys spaudimą Parlamentui, kad būtų atliktas šio sumanymo poveikio vertinimas. Kyla klausimas, ar norime, kad visą Europos Sąjungą apimanti sistema – Europos apsaugos tinklas – veiktų. Visi įrodymai byloja apie tai, kad valstybėms narėms kol kas trūksta šio noro. Jos nepritaria Europos aplinkos inspekcijai: valstybės narės nori likti prie nacionalinių vykdomųjų agentūrų. Teisingiausias sprendimas šioje keblioje padėtyje - nekurti naujo biurokratinio aparato, kuris niekada nepradės veikti, o verčiau panaudoti mūsų pinigus tam, kad pakeltume nacionalinių vykdomųjų agentūrų moralės standartus ir jos atliktų savo darbą, padėdamos įgyvendinti ES teisę.

Aš jums siūlau 129 pakeitimą, kuris nustato, kad rezerviniams generatoriams, naudojamiems sveikatos priežiūros įstaigose, nebūtų taikomos taršos kontrolės priemonės tarsi jie veiktų nepertraukiamai. Kritišku metu šis pakeitimas sutaupytų pinigų sveikatos priežiūros įstaigų biudžetams. Rekomenduoju pakeitimus dėl didelių kurą deginančių įrenginių: jei neįtrauksime jų į šią direktyvą, mano šalyje iškils energijos nutrūkimo problemos. Žmonės ir taip turi kuo kaltinti Europos Sąjungą!

Baigdamas savo kalbą, norėčiau išreikšti susirūpinimą dėl kompromisų ir C. Turmeso kritikos mano atžvilgiu: pirmasis svarstymas skirtas ne kompromisams, o visų mūsų mintims ir pakeitimams pateikti bei aptarti. Negalime priimti kompromisų, ribojančių galimybę diskutuoti.

Ir, galiausiai, būsimam Parlamentui siūlau taikyti dabar galiojantį 55 straipsnį, kuris leistų atnaujinti pirmąjį šios svarbios direktyvos svarstymą. Neteisinga, kad pirmasis svarstymas vyksta šios kadencijos Parlamente, o antrasis svarstymas be pirmojo vyks jau naujos kadencijos Parlamente.

  Dorette Corbey (PSE). – (NL) Gerb. pirmininke, naujoji Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės direktyva (IPPC) užtikrins, kad įmonės įdiegtų geriausias galimas priemones dideliuose įrenginiuose. Kai kuriose valstybėse jos jau privalomos, ir atėjo metas pasirinkti vieną kryptį ir sukurti visiems vienodas sąlygas. Iki šiol viskas klostėsi gerai.

Vis dėlto, ponios ir ponai, ypač prašyčiau pritarti pakeitimams, kuriais siekiama ateityje nustatyti reikalavimus anglimi kūrenamoms jėgainėms. Šioms jėgainėms turi būti numatyta išmetamųjų teršalų riba, ir tai gali būti padaryta naudojant anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) technologiją arba 40–50 proc. ekologiškos biomasės kogeneracijos procesą. CO2 dujų išmetimo riba - vienintelis būdas toliau naudoti anglį, tuo pat metu siekiant tikslų klimato politikos srityje.

Kai kurie Europos Parlamento nariai tvirtina, kad nauja prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistema (ETS) apima ir elektros gamybos sektorių, todėl nėra reikalo nustatyti naujus reikalavimus. Tačiau toks samprotavimas turi trūkumų, nes prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistema (ETS) ne tik leidžia taikyti išimtis anglimi kūrenamoms jėgainėms, bet ir kompensuoti elektros energiją naudojančioms pramonėms šakoms padidėjusias išlaidas elektros energijai. Dėl to prarandama paskata, kuriai įtaką daro išlaidos, mažinti išmetamų CO2 dujų kiekį.

Tie, kurie tiki, kad prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistema (ETS) - atsakymas į visas problemas, neturėtų nustatyti reikalavimų automobiliams arba uždrausti elektros lempučių; jiems nereikia ir Tvarios energijos direktyvos. Mums reikia būti nuosekliems. Jei nustatėme reikalavimus automobiliams ir apšvietimui, neabejotinai turime nustatyti reikalavimus ir anglimi kūrenamoms jėgainėms, nes jos – tikrieji taršos šaltiniai. Tiesa ir tai, kad jei norime surasti lengvą būdą sumažinti CO2, turime atsigręžti ne į plieno ar cemento pramonę, o būtent į energijos sektorių.

  Avril Doyle (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, jei Nitratų direktyvoje ir Vandens pagrindų direktyvoje yra kokių nors trūkumų, tai klausimai, susiję su kiaulininkystės, paukštynų ir pieno ūkių veikla, turi būti sprendžiami šiose direktyvose. Iš tiesų tikiu, kad reikalavimų laikymosi išlaidos nusvertų naudą, juos įtraukus į šiuos teisės aktus. Tačiau yra kitų teisinių priemonių šių konkrečių sektorių problemoms spręsti, ir dėl to turime jas apsvarstyti.

Didelių kurą deginančių įrenginių klausimu norėčiau pasakyti, kad ES prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemos (ETS) veikimas šiuo metu neapsaugo nuo per didelės taršos daugelyje naujų brangių ir didelį teršalų kiekį išmetančių įrenginių, ypač kalbant apie naujas anglimi kūrenamas jėgaines, kurios, kaip buvo tikimasi jas statant, turėjo veikti daugiau nei 40 metų, todėl pasiekti klimato politikos tikslus tampa sudėtinga ir kur kas brangiau.

Išmetamųjų CO2 dujų standartai padėtų užtikrinti, kad elektros sektorius būtų dekarbonizuotas pagal numatytą grafiką, kuris suderinamas tiek su vidutinės globalinės temperatūros kilimo ribojimu mažiau nei 2°C, tiek su naujų švaresnių technologijų įdiegimu. Pramonei juk reikia teisinio tikrumo, kad ji galėtų priimti sprendimus dėl investicijų į šiuos didelius brangius ir pagrindinius projektus. 350 g riba užtikrintų, kad, pvz., būtų statomi tik moderniausi dujomis kūrenami įrenginiai. CO2 dujų standartai, kurie būtų taikomi, tarkime, nuo 2020 m. reikštų, kad būtų galima statyti naujus anglimi kūrenamus įrenginius tik įsigaliojus šiam pasiūlymui, jeigu nuo 2020 m. jie naudotų CO2 dujų surinkimo įrangą, o iki to laiko, kaip tikimės, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo įranga jau būtų prekiaujama. Šiuo metu veikiantiems įrenginiams būtų suteiktas ilgesnis laikotarpis, per kurį jie turėtų būti priderinti prie standartų įdiegiant CO2 dujų surinkimo įrangą arba uždaryti. Įrenginiai galėtų atitikti standartus ir kitaip, pvz., naudojant biomasės kogeneracijos procesą arba šilumą, išgaunamą kogeneracijos būdais.

Kaip pranešėja naujai atliktos ES prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemos apžvalgos klausimais esu susirūpinusi dėl bendro mūsų vykdomų politikos krypčių tikslų lygio. Paskutiniai moksliniai tyrimai rodo, kad turime nustatyti griežtesnes išmetamųjų teršalų ribas per trumpesnį laikotarpį, jei norime pasiekti 2°C tikslą, kurį balsuodami Parlamente dėl klimato ir energijos paketo gruodžio mėn. pripažinome kaip būtiną elementą visuomenės aplinkosaugos, socialinės ir ekonominės ateities kūrime. Vien tik prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemos nepakaks, kad išmetamųjų teršalų kiekis elektros sektoriuje būtų sumažintas iki reikiamo lygio.

Baigdama kalbą norėčiau pasakyti, kad Europos apsaugos tinklas teikia paguodos, bet nerimauju, jog tai gali skatinti mažiausias galimas bendrojo vardiklio vertes ir minimalų išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo lygį – kitaip tariant, „ritimąsi į dugną“. Įtikinkite mane, kad yra kitaip.

  Glenis Willmott (PSE). – Gerb. pirmininke, nors pritariu pasiūlymuose numatytiems tikslams supaprastinti ir padaryti aiškesnes teisės aktų nuostatas bei užtikrinti geresnį ir vienodesnį jų įgyvendinimą, esu susirūpinusi dėl trijų svarbiausių dalykų. Pirmiausia, Komisija siekė ne tik supaprastinti ir užtikrinti geresnį nuostatų įgyvendinimą, bet padidino ir užmojus tam tikrose srityse. Manau, kad turime surasti pusiausvyrą tarp aplinkos apsaugos ir biurokratijos bei išlaidų, kurias patirs pramonė ir smulkesni pramonės dalyviai, pvz., ūkininkai, sveikatos priežiūros institucijos ir kt.

Antra, minimalūs reikalavimai dideliems kurą deginantiems įrenginiams kelia didelių problemų tam tikrose Jungtinės Karalystės energetikos sektoriaus srityse. Girdėjau, jog jie kelia nerimą ir Lenkijai, Prancūzijai, Italijai, Ispanijai ir kai kurioms Rytų ir Šiaurės valstybėms narėms. Šie reikalavimai reiškia, kad nesant laikinos išlygos kiltų grėsmė trumpalaikiams nacionaliniams išmetamųjų teršalų mažinimo planams įgyvendinti arba energijos apsaugai.

Ir, galiausiai, man didelį nerimą kelia Europos apsaugos tinklas, kuriam negaliu pritarti. Nemanau, kad tai gera mintis. Manau, kad minimalios išmetamųjų teršalų ribinės vertės turėtų tapti numatytosiomis vertėmis, o ne būti nukreiptos į sudėtingesnį visišką geriausių galimų priemonių pritaikymą, - tai gerokai sumažintų aplinkos apsaugos lygį ir žymiai padidintų įgyvendinimo išlaidas. Norėčiau paprašyti visų narių atidžiai apsvarstyti šiuos klausimus prieš balsavimą.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, kaip Žemės ūkio komiteto narė apsiribosiu pastabomis apie šio pasiūlymo poveikį žemės ūkio sektoriui visoje Europos Sąjungoje. Pritariu kitiems kolegoms, kurie išreiškia rūpestį dėl „tinklo išplėtimo“ ir ūkininkų, kaip pramoninių taršos šaltinių, įtraukimo į jo veikimo sritį.

Žemės ūkio išmetamųjų teršalų kiekis turi būti stebimas, tačiau nesutinku, kad šią stebėseną turime atlikti taip, kaip numatėme. Norėčiau pasakyti, kad Nitratų direktyva savo dabartine forma atlieka daugelį tų funkcijų, apie kurias dabar kalbame. Galbūt mums reikia apsvarstyti tą direktyvą, kuri kelia problemų daugeliui valstybių narių, analizuoti, kaip ji įgyvendinama ir ar įgyvendinama veiksmingai.

Be to, ypač didelį rūpestį kelia paukštynų įtraukimas, kadangi šiam Europos sektoriui didžiulę grėsmę kelia importas iš trečiųjų šalių, kuriose tokie apribojimai nėra taikomi. Pritariu pakeitimams, kurie numato įtraukti siekį, kad taip neatsitiktų, į dabartinį pasiūlymą Be to, susirūpinimą kelią pieno ūkių įtraukimas, todėl pritariu savo ir kitų frakcijų kolegoms, kurie pateikė pakeitimus, numatančius, kad šie sektoriai nebūtų įtraukti į dabartinį pasiūlymą.

Žemės ūkio klausimu norėčiau pakartoti, jog yra daugybė direktyvų, reglamentuojančių išmetamųjų teršalų kiekio ir taršos kontrolę šiame sektoriuje, ir galbūt atėjo metas apsvarstyti visų šių direktyvų keitimą, kad ūkininkai, iš kurių reikalaujama jų laikytis, jas gerai suprastų bei įvertintų jų reikšmę. Vienas dalykas yra parengti teisės aktus, ką ir veikiame šioje salėje, bet kartais neturime supratimo apie tai, kaip jie vykdomi, kas juos vykdo ir ar šis vykdymas veiksmingas.

  Jutta Haug (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Direktyvos dėl pramoninių išmetamųjų teršalų persvarstymas gerokai pavėluotas. Teisės aktas, kuriame visos svarbios priemonės taršai mažinti priklauso nuo geriausių galimų priemonių, turėtų būti koreguojamas bent kas penkerius metus, o ne po 13 metų. Po tokio ilgo laikotarpio geriausios galimos priemonės mus gerokai pralenkė.

Taip pat turime atkreipti dėmesį į tai, kad, nepaisant technologijos pažangos, tikslai, siejami su to meto direktyva, nebuvo pasiekti. Todėl esu labai geros nuomonės apie Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiektą kompromisą. Įgyvendinę jį, pasieksime tai, ko norime. Man isterija, kilusi sprendžiant dirvožemio apsaugos problemas, ir ūkininkų sąjungų norai yra nesuprantami.

Socialistų frakcija Europos Parlamente viliasi pasiekti aplinkos tikslus, neribodami ekonominės veiklos. Šitaip veikdami žvelgsime labiau į ateitį nei atgal, ir tai atsispindi Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos pateiktuose pasiūlymuose.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). – (FI) Gerb. pirmininke, pernai įdėta daug pastangų ruošiant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (IPPC) direktyvą ir, nors galutinė jos redakcija labai svarbi ES pramonei ir jos gyventojams, ją užgožė klimato ir energijos paketas. Gaila, nes ši direktyva kartu su klimato paketu galėtų turėti didelį ekonominį poveikį jau nutartoms įgyvendinti priemonėms. Dėl to jos turėtų būti atitinkamai proporcingos klimato ir aplinkosaugos naudai, gautai pritaikius direktyvos numatytas priemones.

Patobulinimo priemonės, pasiūlytos atsižvelgiant į direktyvos tikslus, visų pirma turi būti ekonomiškos, kitaip neverta stengtis sujungti septynias skirtingas direktyvas į vieną. Turime sumažinti dabartines biurokratines ir veiklos išlaidas, nors, deja, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešime to nenumatyta. Licencijas išduodančios institucijos privalo apsvarstyti išmetamųjų teršalų kiekio nuostatus įrenginiams, atsižvelgdamos į įrenginio amžių ir techninį standartą, jo poveikį aplinkai ir būklę bei patobulinimo priemonių išlaidas. Taip būtų užtikrintas pakankamas lankstumas šiuo metu veikiančioms energiją gaminančioms jėgainėms, ypač piko metu veikiančioms elektrinėms ir avarinėms jėgainėms, kad jos galėtų veikti iki jų galiojimo laiko pabaigos.

Taip pat būtų labai neparanku nuspręsti įdiegti Europos apsaugos tinklo sistemą taip, kaip pasiūlė pranešėjas, dėl kelių priežasčių. Mes nežinome, kur ir kaip Europos apsaugos tinklas, kuris pats savaime yra neracionalus procesas, bus nustatytas. Antra, vietinės leidimus išduodančios institucijos turi daugiau galimybių atsižvelgti į vyraujančias sąlygas, pvz., įrenginio amžių, vietą ir, tarkime, vandens sunaudojimą, o tai, skirtingai nuo nelanksčios Europos apsaugos tinklo sistemos, užtikrintų lankstumą. Leidimo sąlygos ir taip jau labai griežtos. Dar griežtesnė kontrolė, susijusi su naujais leidimais, lemtų milžiniškas išlaidas, nors aplinkai tai iš esmės neduotų naudos. Praktikoje tokia sistema netgi susilpnintų aplinkos apsaugos standartus. Džiaugiuosi, kad mūsų frakcijos pateiktuose pakeitimuose šios problemos aptartos.

Čia norėčiau ypač padėkoti savo kolegei C. Jackson už jos 134 pakeitimą, kuriam mano frakcija nusprendė pritarti. Dar kartą norėčiau pakartoti, kad esame praktiškos išminties, kylančios iš patirties, liudininkai. Šiuo pakeitimu pasiekiamas kompromisas daugeliu sudėtingiausių klausimų.

  Anders Wijkman (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, kadangi mano kalbos laikas ribotas, padėkojęs H. Krahmeriui už jo sunkų darbą, norėčiau atkreipti dėmesį į 136–139 pakeitimus, kuriuose apie keturiasdešimt kolegų, įskaitant ir mane, siūlo, kad į šią direktyvą būtų įtrauktas aplinkos apsaugos veiklos veiksmingumo standartai dideliems kurą deginantiems įrenginiams, apribosiantis išmetamųjų CO2 dujų kiekį ateityje. Vis dar neaišku, ar šiandien balsuosime dėl šių keturių pakeitimų.

Naujos redakcijos direktyva apima ir nuostatą, numatančią, kad jei nauji patobulinimai yra verti pakeitimų ir pasiūlymų, kurie pranoksta pradinį pasiūlymą, jų įgyvendinimas - įmanomas. Manau, jog paskutiniai moksliniai tyrimai iš esmės įrodo, kad klimato kaitos sušvelninimo klausimu turime būti dar reiklesni nei prieš metus ar dvejus.

Mano nuomone, prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemos (ETS) nepakaks, kad būtų pasiektas 2°C tikslas, dėl kurio susitarė ES. Naudodami dabartinę prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą, anglies neišskiriantį energijos sektorių turėsime tik maždaug po 60–65 metų. Todėl ir pateikėme šiuos pakeitimus, kuriuose reikalaujame, kad visos jėgainės, kurios bus statomos ateityje, nuo 2020 m. apribotų išmetamųjų teršalų kiekį iki 350 g CO2, o tos, kurios jau pastatytos, iki 2025 m. būtų modernizuotos arba uždarytos. Pasiūlymas yra neutralus technologijos atžvilgiu, ir jo galima siekti skirtingomis priemonėmis. Labai norėčiau paraginti pirmininką suteikti mums galimybę balsuoti dėl šių pakeitimų bei paskatinti narius jiems pritarti.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, galima pastebėti, kaip per didelės Europos gamintojų išlaidos, kurias jie patiria dėl vis aukštesnių aplinkos apsaugos standartų, mažina konkurencingumą ir daro įtaką įsidarbinimui, kai panašūs standartai negalioja Kinijos, Brazilijos, JAV bei kitose šalyse. Labiausiai kelia nerimą tai, kad Komisija neatliko ekonominio poveikio įsidarbinimui tyrimo, kad galėtume priimti pagrįstą ir atsakingą sprendimą dėl naujų reikalavimų sumažinti išmetamo azoto oksido kiekį, nes tai - labai siektinas dalykas. Aš palaikau spaudimą modernizuoti gamyklas. Šiandien, kai valstybės narės įgyvendina krizės įveikimo priemones, siekdamos sumažinti išlaidas įmonėms ir gamykloms, turiu atkreipti dėmesį į tai, kad Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pateiktus siūlymus gali įvykdyti tik labai konkurencingos įmonės, tuo tarpu mažos įmonės turėtų apriboti savo veiklą arba uždaryti gamyklas ir atleisti darbuotojus. Balsuosiu prieš šios direktyvos dėl išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo taikymo srities išplėtimą, per ekonominę krizę įtraukiant namų ūkius, mažas gamyklas, smulkius ūkius ir netgi mokyklas, bažnyčias ir pan. Tai neproporcinga ir neprotinga. Norėčiau padėkoti C. Jackson už pasiūlymą dėl pakeitimo.

  Robert Sturdy (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, kalbėsiu tik apie problemas, susijusias su žemės ūkiu; pirmiausia norėčiau prisipažinti, kad esu ūkininkas, nors neauginu kiaulių, neturiu paukštyno, tik sode turiu šiltnamį. Man regis, labai svarbu, kad Komisijos narys suvoktų, jog, kaip jau buvo minėta, ši direktyva skirta pramonei reguliuoti.

Komisijos nary, prašau dar kartą apsvarstyti padėtį, kuriai daro įtaką žemės ūkio direktyvos. Mes jau žinome, kad žemės ūkiui ir taip tenka didelis spaudimas. Daug kartų šioje salėje buvo iškelti klausimai apie maisto saugą. Prašyčiau persvarstyti pakeitimus, kurie jai daro didelę žalą. Manau, jog daugelis pakeitimų, nesusijusių su žemės ūkiu, yra labai geri, ir aš sveikinu M. Vernolą su jo pranešimu.

Komisijos nary, per pristatymą kalbėjote apie konkurencijos iškraipymą. Užduosiu jums vieną klausimą ir prašyčiau pasistengti atsakyti į jį šiandien. Ar parengsite teisės aktus, kad sustabdytumėte maisto produktų, kurie išauginti pagal kitokius nei Europos Sąjungos standartus, importą į Europos Sąjungą?

  Stavros Dimas, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti visiems šiandien diskusijose dalyvavusiems nariams. Jie visi prisidėjo savo konstruktyviais indėliais. Ir ypač norėčiau padėkoti pranešėjui H. Krahmeriui už puikiai atliktą nelengvą darbą. Prieš baigdamas kalbą dar norėčiau pasakyti keletą pastabų apie šiandien pristatytus pakeitimus.

Visų pirma norėčiau pasidžiaugti gausiu pritarimu Komisijos pateiktiems pasiūlymams, o ypač geriausių galimų priemonių (GGP) pritaikomumui ir BREF dokumentų statusui. Tai - Komisijos pasiūlymo kertinis akmuo.

Komisija iš dalies arba iš esmės pritaria daugumai pakeitimų. Kalbant konkrečiau, dauguma pakeitimų aiškina Komisijos pasiūlymo tekstą arba padeda tobulinti BREF vystymo skaidrumą, kartu sustiprindami ir sudarydami galimybes vykdyti valstybių narių praktiką. Geresnis visuomenės informavimas ir dalyvavimas priimant šiuos sprendimus labai pageidautinas.

Taip pat norėčiau pasidalyti savo nerimu dėl galimo piktnaudžiavimo lankstumu nustatant leidimų išdavimo sąlygas, kurio turime išvengti. Kaip jau minėjau, minimalūs reikalavimai gali tapti labai naudinga ir reikalinga priemone sprendžiant konkrečias problemas, jeigu tam tikruose sektoriuose dar nesiimta jokių būtinų veiksmų įgyvendinti GGP. Tačiau sistemingas minimalių reikalavimų nustatymas nelabai reikalingas ir gali tapti papildoma riziką keliančia administracine našta, kuri duotų nedaug naudos aplinkai. Todėl esu įsitikinęs, kad minimalūs standartai turėtų būti nustatyti tik tais atvejais, kai to reikia geresniam GGP įgyvendinimui.

Dėl dideliems kurą deginantiems įrenginiams skirtų minimalių reikalavimų svarbu atkreipti dėmesį į poveikį, kurį tokie operatoriai turi aplinkai ir Europos Sąjungos piliečių sveikatai. GGP dideliems kurą deginantiems įrenginiams buvo numatytos 2006 m., ir Komisija mano, kad minimalūs kriterijai turėtų būti taikomi nuo 2016 m. Turime užtikrinti, kad šiame sektoriuje naudojamos priemonės pirmai progai pasitaikius būtų suderintos su GGP ir palengvintų tikslų, numatytų Teminėje oro taršos strategijoje, pasiekimą.

Kitas svarbus elementas, kuris galėtų užtikrinti, kad teisės aktu bus pasiekti jame numatyti tikslai - tai atitikties nuostatos ir įgyvendinimo priemonės. Anksčiau nustatėme keletą šios srities trūkumų, todėl labai svarbu, kad naujieji teisės aktai numatytų aiškias nuostatas, užtikrinančias tinkamą teisės įgyvendinimą. Būtent dėl to Komisijos pasiūlyme numatytos minimalios tikrinimo sąlygos, leidimo persvarstymas ir pranešimas apie tai, kaip laikomasi leidimo sąlygų. Šie pakeitimai užtikrins tinkamą GGP įgyvendinimą ir sumažins konkurencijos iškraipymą. Komisija bus ypač budri šiais klausimais.

Taip pat norėčiau pasakyti keletą žodžių apie intensyviems žemės ūkiams, daugiausia paukštynams, nustatomas ribas. Šiuo metu vienodos ribos taikomos visiems paukštynams, neatsižvelgiant į skirtingas paukščių rūšis. Skirtingų rūšių auginimas turi skirtingą poveikį aplinkai; daug lemia ir skirtingas auginamų gyvūnų svoris. Naujos siūlomos ribos nustatytos remiantis konkrečios rūšies aplinkai daromu poveikiu. Naujosios ribos numatytų ribotą papildomų ūkių skaičių lyginant su dabartiniais mastais ir kai kuriose srityse rentabiliai sumažintų išmetamo amoniako kiekį siekiant Teminėje oro taršos strategijoje numatytų tikslų.

Pateikiu Parlamento sekretoriatui sąrašą, kuris detalizuoja Komisijos poziciją dėl pakeitimų.

H. Krahmerio pranešimas (A6-0046/2009)

Komisija visiškai, iš dalies arba iš esmės pritaria šiems pakeitimams: 1, 5-8, 12-14, 16, 18-21, 27, 34-37, 40, 42-44, 46, 48-56, 58-62, 64-66, 68, 69, 71-73, 75 ir 79.

Komisija nepritaria šiems pakeitimams: 2-4, 9-11, 15, 17, 22-26, 28-33, 38, 39, 41, 45, 47, 57, 63, 67, 70, 76-78, 80, 93, 97, 114, 115, 117, 129 ir 133.

  Holger Krahmer, pranešėjas. – (DE) Gerb. pirmininke, pasisakysiu trumpai. Norėčiau padėkoti už naudingą narių indėlį į šiandienes diskusijas.

Šių diskusijų pabaigoje paminėsiu dar keletą dalykų. Pirmiausia norėčiau nuoširdžiai padėkoti Komisijos nariui už tai, kad jis kategoriškai neprieštaravo apsaugos tinklo minimalių reikalavimų koncepcijai. Šis pasiūlymas nėra nei blogis, nei biurokratinis monstras. Tai problemų sprendimui skirta priemonė, kurią turėtumėme leisti įgyvendinti. Todėl norėčiau pasinaudoti proga ir dar kartą paprašyti jūsų palaikymo.

Antra, norėčiau kreiptis į savo kolegas britus visose partijose. Gerbiamieji kolegos britai, aš jus suprantu; Caroline Jackson, įžvelgiu šią problemą. Puikiai suprantu, kad energetinis saugumas valstybėje tam tikrą laiką bus svarbesnis už atitikimą oro taršos ribinėms vertėms. Aš tam pritariu. Be to, būčiau paskutinis asmuo, kuris nesuteiktų Jos Didenybei daugiau laiko spręsti naujų anglimi kūrenamų jėgainių statybos klausimą. Tai - tema, dėl kurios galime diskutuoti. Problema ta, kad kaip tik to mes ir nedarome. Per pastaruosius keturis mėnesius šis klausimas nebuvo paliestas nė karto.

Artėjant antrajam svarstymui norėčiau jus paskatinti būti nešališkus ir pasakyti: „dabar pakalbėkime apie kompromisą“, taip pat atsispirti pasipriešinimui - jis, mano nuomone, visiškai neracionalus - minimaliems standartams, nes tai nepateisinama tiek konkurencijos politikos, tiek aplinkosaugos politikos požiūriu. Tikiu, kad galime pasiekti kompromisą, ir net manau, kad mums pavyks jį pasiekti antrojo svarstymo pabaigoje. Tačiau tai nereiškia, kad neturime siekti kompromiso per pirmąjį svarstymą. Šie įstatymai – per daug sudėtingi. Nenorėčiau baigti šios Parlamento sesijos kaip pranešėjas ir palikti kitos kadencijos Parlamentui nagrinėti teisės aktą, t. y. aptariamą direktyvą, kurios tekstas nenuoseklus, nelogiškas ir prieštaringas. Todėl prašau jūsų pritarti kompromisams, kai balsuosime per artimiausią balsavimą.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2009 m. kovo 10 d., antradienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Rovana Plumb (PSE), raštu. – (RO) Pritariu tiek integruotam požiūriui (septynių atskirų direktyvų dėl pramoninių išmetamųjų teršalų sujungimui į vientisą testą), tiek griežtesnėms nuostatoms, reguliuojančioms geriausių galimų priemonių panaudojimą ieškant naujų sprendimų, kaip sumažinti gamybos sukeliamą taršą. Mažiau teršiantiems produktams vystyti reikia skirtingų šalių, pvz., bendrovių, kompetentingų institucijų ir nevyriausybinių organizacijų (NVO), dalyvavimo. Ši direktyva siūlo bendradarbiavimo tarp skirtingų šalių (vietos valdžios ir bendrovių) galimybes, įgalindama jas siekti naujovių. Olandijoje ir Danijoje galime rasti puikių tokio bendradarbiavimo pavyzdžių, kaip ir Rytų Europoje, pvz., Rumunijoje.

Siūloma viena direktyva dėl pramoninių išmetamųjų teršalų kartu su rekomenduojamomis politikos priemonių paketo galimybėmis padės pagerinti įstatymo veiksmingumą siekiant aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos tikslų ekonomiškiausiu būdu. Tai sumažins ir nereikalingas administracines išlaidas (kasmet planuojama iš viso jas sumažinti nuo 105 iki 225 mln. EUR dydžio suma) bei konkurencijos iškraipymą Europos Sąjungoje, nepažeidžiant Europos pramonės konkurencinės pozicijos.

  Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu. – (RO) Nors pramonės veikla atlieka esminį vaidmenį palaikant bei didinant ekonominę gerovę, neturėtume pamiršti ir jos poveikio aplinkai.

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (IPCC) direktyvos persvarstyme didžiausias dėmesys skiriamas tam tikrų kurą deginančių įrenginių ribinių verčių nustatymui bei geriausių galimų priemonių (BAT) panaudojimui taip užtikrinant atitinkamą aplinkos apsaugos lygį. Pritariu šios direktyvos įgyvendinimui nuo 2020 m. sausio 1 d. įvedant 350 g anglies dioksido ribinę vertę didesniems nei 500 MW kurą deginantiems įrenginiams, gaminantiems elektrą, nes būtent šie įrenginiai nulemia anglies dioksido koncentracijos atmosferoje padidėjimą, taigi ir globalinį atšilimą.

Ribinių verčių nustatymas taptų paskata investuoti į tokias priemones, kurios padėtų sumažinti išmetamuosius teršalus, nes visi įrenginiai 2025 m. jau turėtų atitikti šias ribines vertes.

Manau, kad pramonės šaltinių keliamos taršos sumažinimas padės Europos Sąjungai pasiekti nustatytą tikslą - globalinės temperatūros padidėjimo neviršijimą 2°C. Šios direktyvos veiksmingumą parodys vėlesni patikrinimai, atliekami visuose kurą deginančiuose įrenginiuose; jis taip pat atsispindės atitiktyje leidimo sąlygoms.

  Richard Seeber (PPE-DE), raštu. – (DE) Sprendimas dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (IPCC) suteikia Europai galimybę pasiekti labai aukštus apsaugos standartus. Jautrioje pramoninių išmetamųjų teršalų srityje svarbu, kad Europos verslas būtų skatinamas įdiegti pačias švariausias ir efektyviausias technologijas. „Geriausių galimų priemonių“ principas ateityje turėtų būti stiprinamas. Įgyvendinant direktyvą būtina užtikrinti, kad šis naujoviškas IPPC direktyvos projektas ir vėl netaptų biurokratinis, o valstybės narės bei verslo sektoriai nesusidurtų su neįveikiamomis užduotimis.

Todėl turime rūpestingai nuspręsti, ar labai reikia įsipareigoti teikti ataskaitas, ir kokiu lygiu šios idėjos įgyvendinimas būtų žalingas, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms.

Be to, nereikalingų pareigų užkrovimas mažosioms ir vidutinėms įmonėms taip pat neatitinka tikslo, kaip ir perdėtas tokių sričių kaip dirvos apsauga reguliavimas, nes ši sritis - valstybių narių atsakomybė. Taigi verčiau dėmesį sutelkime į esminius dalykus: aplinkos apsaugos standartų suderinimą ir aukšto lygio aplinkos apsaugos įtvirtinimą pramonės veikloje.