Posėdžio stenograma

Antradienis, 2009 m. kovo 10 d. - Strasbūras

12. Laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrosios taisyklės ir standartai (nauja redakcija) - Laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrosios taisyklės ir standartai (nauja redakcija) - Uosto valstybės kontrolė (nauja redakcija) - Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistema - Avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimai - Keleivių vežėjų jūra atsakomybė avarijų atveju - Laivų savininkų atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus draudimas - Vėliavos valstybės reikalavimų laikymasis (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas − bendros diskusijos dėl:

- Luis de Grandes Pascualio pranešimo (A6-0097/2009) Europos Parlamento delegacijos Taikinimo komitete vardu dėl Taikinimo komiteto patvirtinto Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (nauja redakcija) bendro teksto (PE-CONS 3719/2008 - C6-0042/2009 - 2005/0237A(COD)),

- Luis de Grandes Pascualio pranešimo (A6-0098/2009) Europos Parlamento delegacijos Taikinimo komitete vardu dėl Taikinimo komiteto patvirtinto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (nauja redakcija) bendro teksto (PE-CONS 3720/2008 - C6-0043/2009 - 2005/0237B(COD)),

- Dominique Vlasto pranešimo (A6-0099/2009) Europos Parlamento delegacijos Taikinimo komitete vardu dėl Taikinimo komiteto patvirtinto Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl uosto valstybės kontrolės (nauja redakcija) bendro teksto (PE-CONS 3721/2008 - C6-0044/2009 - 2005/0238(COD)),

- Dirko Sterckxo pranešimo (A6-0100/2009) Europos Parlamento delegacijos Taikinimo komitete vardu dėl Taikinimo komiteto patvirtinto Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2002/59/EB, įdiegiančią Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą, bendro teksto (PE-CONS 3722/2008 - C6-0045/2009 - 2005/0239(COD)),

- Jaromíro Kohlíčeko pranešimo (A6-0101/2009) Europos Parlamento delegacijos Taikinimo komitete vardu dėl Taikinimo komiteto patvirtinto Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičiančios Direktyvas 1999/35/EB ir 2002/59/EB, bendro teksto (PE-CONS 3723/2008 - C6-0046/2009 - 2005/0240(COD)),

- Paolo Costos pranešimo (A6-0102/2009) Europos Parlamento delegacijos Taikinimo komitete vardu dėl Taikinimo komiteto patvirtinto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl keleivių vežėjų jūra atsakomybės avarijų atveju bendro teksto (PE-CONS 3724/2008 - C6-0047/2009 - 2005/0241(COD)),

- rekomendacijos dėl antrojo svarstymo dėl Tarybos bendrosios pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl laivų savininkų atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus draudimo (14287/2/2008 - C6-0483/2008 - 2005/0242(COD)) (Pranešėjas: Gilles Savary) (A6-0072/2009) ir

- rekomendacijos dėl antrojo svarstymo dėl Tarybos bendrosios pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi (14288/2/2008 - C6-0484/2008 - 2005/0236(COD)) (Pranešėjas: Emanuel Jardim Fernandes) (A6-0069/2009).

  Luis de Grandes Pascual, pranešėjas. – (ES) Gerb. pirmininke, A. Tajani, ponios ir ponai, šiandien ratifikuodami paketą Erika III mes baigiame daugiau kaip prieš trejus metus pradėtą procesą. Šią akimirką esu labai patenkintas. Esu tikras, kad visi, kas ėjo šiuo keliu, jaučia tą patį. Stiprindami mūsų jūrų saugumą, rašome naują Europos istorijos skyrių.

Paketo Erika III, kuriuo siekiama apsaugoti mūsų jūras, atsiradimą, kaip jums gerai žinoma, paskatino laivų „Erika“ ir „Prestige“ avarijos, per kurias išsipylęs didžiulis naftos kiekis padarė didžiulės žalos pietinėms Europos pakrantėms.

Mes pasimokėme iš praeities pamokų ir suprantame, kad turime nedelsiant imtis veiksmų, kad tokių avarijų ateityje nebūtų. Europa privalo deramai įvertinti strategiškai svarbų jūrų transporto sektoriaus indėlį į jos ekonomiką: 90 proc. Europos Sąjungos užsienio prekybos ir 40 proc. prekybos Bendrijos viduje vykdoma naudojant jūrų transportą.

Šis paketas – tai viso kelis dešimtmečius užtrukusio ES darbo kuriant teisinę jūrų transporto sektoriaus sistemą rezultatas.

Tačiau šis kelias anaiptol nebuvo klotas rožėmis, nes nepaisant to, kad visus mus siejo bendras tikslas, dėl Tarybos pozicijos, kurią ji priėmė pradžioje, atsirado kliūčių einant šiuo keliu. Kartu teisybės dėlei turėčiau pridurti, kad tvirta politinė valia, kurią parodė Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija, kad šis labai svarbus taikinimo procesas būtų užbaigtas, verta pagyrimo.

Taip pat nereikia net pabrėžti, kokį lemiamą vaidmenį atliko Komisijos Pirmininko pavaduotojas A. Tajani, duodamas galutinį postūmį, kad susitarimas būtų pasiektas. Galiausiai norėčiau padėkoti šiems Rūmams už ne mažiau svarbų indėlį taip tvirtai ginant Europos ir piliečių, kuriems mes atstovaujame, interesus.

Dabar norėčiau pereiti prie paties svarstomo klausimo temos. Norėčiau pasidalyti savo pastabomis dėl kiekvieno į paketą įtraukto pasiūlymo. Iš karto galiu pasakyti, kad abejonės dėl daugumos klausimų, kėlusių man susirūpinimą, jau išsklaidytos.

Ponios ir ponai, yra vienas klausimas, kuris man kėlė didžiausią susirūpinimą per visas derybas, nes jis susijęs su pagrindiniu paketo aspektu. Turiu galvoje nepriklausomą organizacijų ir valdžios institucijų, steigiamų siekiant užtikrinti geriausių galimų sprendimų priėmimą per kaip galima trumpesnį laiką, veiklos pobūdį. Konkrečiai kalbu apie naują nepriklausomą valdžios instituciją, kuriai bus pavesta priimti visais atvejais sudėtingą sprendimą dėl to, ar suteikti į bėdą pakliuvusiam laivui prieglobstį. Ką gi, ponios ir ponai, aš palankiai vertinu šiuo klausimu priimtą galutinį sprendimą. Dabar kiekviena valstybė narė turės įsteigti nepriklausomą valdžios instituciją, aprūpintą visais ištekliais ir turinčią visus įgaliojimus, kurių reikia tam, kad geriausi galimi sprendimai galėtų būti priimti per kiek galima trumpesnį laiką. Tačiau sprendimas dėl laivo priėmimo ar jo išsiuntimo bus priimamas tik nuodugniai įvertinus visus rizikos veiksnius.

Reikėtų padėkoti D. Sterckxui už atkaklumą sprendžiant šį sudėtingą klausimą. Taip pat džiaugiuosi pažanga, padaryta laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo priemonių atžvilgiu, nes jų naudojimas būtinas mažinant rizikos situacijos atvejų skaičių. Kalbėdamas apie pranešimą, pateiktą D. Vlasto, kuriai dėkoju už puikiai atliktą darbą, norėčiau išskirti esminį dabar galiojančio laivų tikrinimo ir apžiūros Bendrijos uostuose režimo patobulinimą, kurį įgyvendinus laivų tikrinimo ir apžiūros procesas, remiantis sudarytais laivų rizikos profiliais taps veiksmingesnis. Taip pat norėčiau padėkoti J. Kohlíčekui už norą pradėti dialogą ir už gerai atliktą darbą.

Kitas aspektas, kurį norėčiau išskirti, susijęs su pasiūlymu keleivių teisių srityje, kuri iki šiol nebuvo reglamentuojama Bendrijos teisėje. Šią pažangą pavyko pasiekti dėl atkaklių P. Costos pastangų, kuris nesiliovė to siekęs iki paskutinės akimirkos.

Dėl G. Savary ir E. J. Fernandeso pranešimų. Džiaugiuosi, kad Taryba pagaliau atsisakė savo ankstesnės pozicijos, kuri niekur nevedė. Dėl šio pokyčio atsirado galimybė pasiekti susitarimą, kad ir nedideliu mastu. Šiaip ar taip esu patenkintas, nes dabar jau pasiektas susitarimas dėl visų paketo pasiūlymų.

Galiausiai norėčiau pereiti prie savo pranešimo. Po nagrinėjimo Taryboje jis buvo padalytas į dvi teisines priemones.

Galėčiau apibendrinti pagrindinius savo pranešimo aspektus taip: dėl šio ketvirtojo Bendrijos teisės aktų, reglamentuojančių laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų veiklą, pakeitimo mums pavyko sustiprinti priežiūros mechanizmus įsteigiant nepriklausomą vertinimo komitetą, turintį nuolatinius įgaliojimus ir teisę veikti savo iniciatyva.

Mums taip pat pavyko nustatyti teisingesnę ir lankstesnę nuobaudų sistemą, kuri taip pat yra veiksmingesnė už ankstesniąją, nes pažeidėjams taikomos nuobaudos dabar nustatomos atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir pažeidėjo finansinę padėtį.

Galiausiai mums pavyko padaryti pažangą labai kebliu klausimu, susijusiu su klasifikacinių bendrovių sertifikatų pripažinimu, nustatant sąlygas, pagal kurias pripažintos organizacijos privalės viena kitą pripažinti, bet nekeliant pavojaus saugiai laivybai ir pasirenkant etalonu pačias griežčiausias taisykles, kad būtų užtikrintas aukštų kokybės standartų, būdingų Europos karinės laivybos pramonei, laikymasis.

  Dominique Vlasto, pranešėja. – (FR) Gerb. pirmininke, Komisija paskelbė savo pasiūlymą dėl paketo Erika III 2005 m. lapkričio 23 d., ir tikiuosi, kad leisite man pasinaudojus šia proga padėkoti Komisijos nariui Jacques Barrotui, kuris tuo metu buvo atsakingas už transporto sritį, už jo ambicingas pastangas padidinti laivybos saugą Europoje.

Paketu III galutinai užbaigiama visa teisėkūros veikla, pradėta nuo laivo „Erika“ avarijos prie Bretanės krantų ir užtrukusi 10 metų. Jis leido Europos Sąjungai panaikinti pirmiau buvusias tam tikras rimtas spragas, kad ES galėtų tapti tarptautiniu etalonu jūrų laivybos srityje.

Po šių avarijų Europos piliečiai, pasipiktinę tuo, kas įvyko, turėjo teisę tikėtis, kad politikai duos tvirtą ir ryžtingą atsaką užkirsdami kelią neatsakingai laivybai.

Mūsų siekis buvo sukurti atsakomybės sritį, kurioje kiekviena laivybos veikloje dalyvaujanti šalis privalėtų sąžiningai prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimą, veiksmus ir klaidas, jei tokių buvo.

Taigi paketas Erika III, kuriame skirtingi pasiūlymai vienas kitą iš tiesų papildo, apima kelis jūrų transporto veiklos etapus. Dėl tokio bendro požiūrio dabar kiekvienas iš šių mūsų pranešimų yra svarstomas kaip neatsiejama visumos dalis.

Šiandien, kai šių Rūmų prašoma pateikti nuomonę dėl ilgą, daugiau nei trejus metus užtrukusį procesą užbaigsiančios taikinimo procedūros rezultato, mes, pranešėjai, džiaugiamės dėl šio bendro požiūrio, kuris leido mums pasiekti tai, ką laikau labai geru rezultatu.

Norėčiau padėkoti savo kolegoms pranešėjams, kurių visi pirmiausia atsižvelgė į šį bendrą interesą, o tik po to į savo atskirus interesus, todėl kartu mes pasiekėme gerą rezultatą, kurio nei vienam iš mūsų atskirai nebūtų pavykę pasiekti.

Dabar norėčiau pakalbėti apie savo pranešimą. Jame yra visa tai, ko Parlamentas norėjo beveik visais svarbiausiais klausimais, pirmiausia todėl, kad laivai bus tikrinami ne tik uostuose, bet ir inkaravimo vietose, kaip reikalavome. Tai labai svarbu, nes dabar laivai nebegalės būti inkaruojami vietose žinant, kad ten bus išvengta jų tikrinimo.

Antra, mums pavyko susitarti dėl labai griežto laivų tikrinimo režimo: valstybės narės galės bendradarbiauti planuodamos tikrinti laivus kitame sustojimo uoste, kad nesitrukdytų didelės rizikos laivų tikrinimas ir apžiūra, nes tokie laivai turės būti tikrinimi ne rečiau kaip kas pusmetį.

Tačiau labiausiai džiuginantis derybų su Taryba aspektas yra tas, kad už pakartotinus pažeidimus bus baudžiama laikinai atsisakant priimti laivą arba laikinai uždraudžiant jam plaukioti mūsų vandenyse, taip pat gal net taikant nuolatinio draudimo įplaukti į Europos uostus ir inkaravimo vietas priemonę. Ši priemonė skirta plaukioti nebetinkamiems laivams.

Tam bus nustatyta toleravimo riba – patikimumo slenkstis, kurio negalima peržengti, nes laivai, kuriems bus nustatytas nuolatinis draudimas įplaukti į mūsų uostus ir inkaravimo vietas, bus pažymėti kaip netinkami plaukioti. Ši priemonė turės atgrasomąjį poveikį.

Susitarimas šiuo klausimu su Taryba buvo pasiektas taikinimo procedūros būdu, taigi taikinimo susitikimas, įvykęs gruodžio 8 d., davė teigiamų rezultatų. Norėčiau padėkoti Tarybai pirmininkavusiai Prancūzijai ir Dominique Bussereau, nes esu tikra, kad dėl jo asmeninio įsipareigojimo ir viso pirmininkaujančios valstybės komandos atlikto darbo šiandien mes galime pateikti labai gerą rezultatą. Raginu Parlamentą besąlygiškai patvirtinti šį rezultatą.

  Dirk Sterckx, pranešėjas. − (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, baigiame darbą, pradėtą prieš 10 metų. Dar labai gerai prisimenu, kokią pasipiktinimo bangą sukėlė 1999 m. gruodžio mėn. įvykusi laivo „Erika“ avarija: tuo metu vienas po kito tuo metu pasipylę Komisijos narės L. de Palacio pasiūlymai, Tarybos bendradarbiavimas – spaudžiant visuomenei ši institucija bent jau iš dalies prisiėmė pareigą užtikrinti, kad pirmieji du paketai būtų parengti iki 2002 m. birželio mėn. kartu su mano pranešimu dėl stebėsenos ir Europos laivų ir prieglobsčio uostų stebėsenos politikos ir kitais dokumentais.

Taip pat labai gerai prisimenu mūsų pasipiktinimo reakciją į 2002 m. lapkričio mėn. įvykusią laivo „Prestige“ avariją. Beje, tuo metu Strasbūre vyko mūsų dalinė sesija. Įvykus šiai avarijai, mums iškilo klausimas, kam visų tų priemonių reikėjo, jei jas taikant galėjo įvykto tokia baisi avarija. Beje, tuo metu Parlamentas atliko savo vaidmenį.

Norėčiau priminti šiems Rūmams apie pranešimą, parengtą Laikinojo komiteto dėl saugos jūroje gerinimo, kuriam pirmininkavo G. Jarzembowski. Šiame pranešime mes išaiškinome, kad nors reguliavimo sistema jau yra skurta Europos ir tarptautiniu lygmeniu, dar turime užtikrinti praktinį šių taisyklių taikymą laivuose, uostuose ir kitose vietose, kad būtų užtikrinta kuo didesnė laivybos sauga.

Tačiau praktiškai šios taisyklės buvo taikomos blogai, ir atsakydama į tuo metu Europos Parlamento užduotus klausimus, Komisija pateikdama septynis Komisijos nario J. Barrot pasiūlymus. Manau, šie pasiūlymai sudarė darnią visumą, ir taip pat norėčiau padėkoti Komisijos nariui A. Tajani, kad šį darbą tęsia. Mano nuomone, visa tai sudaro labai darnią visumą. Esamas taisykles patobulinti ir papildyti numatoma dviejuose pranešimuose, kurių vieną parengė G. Savary, o kitą – E. J. Fernandes. Taigi pateikėme suderintą paketą.

Norėčiau pasakyti kelis žodžius apie savo pranešimą dėl laivų eismo stebėsenos. Esamas saugos jūroje tinklas, vadinamas SafeSeaNet tinklu, leidžia valstybėms narėms tarpusavyje bendrauti ir keistis informacija. Visuose laivuose turi būti įdiegta automatinė informacijos sistema (AIS), teikianti informaciją apie į Europos vandenis įplaukiančius laivus ir leidžianti mums nustatyti rizikos veiksnius ir neleisti atsirasti pavojingoms situacijoms. AIS taip pat naudinga žvejybos laivams, nes ji padeda užtikrinti saugą jūroje. Mes dar kartą primygtinai reikalaujame – manau, tai labai svarbu – kad įvykus avarijai su laivo įgulos nariais nebūtų elgiamasi kaip su nusikaltėliais.

Mes taip pat sugriežtinome prieglobsčio suteikimo į bėdą pakliuvusiems laivams tvarką. Jau tada žinojome, kad reikia planų, bet dabar dar reikia sukurti instituciją, kuri būtų atsakinga ne tik už šių planų rengimą, bet taip pat už jų įgyvendinimą. Tai turi būti nuolatinė organizacija, turinti kompetencijos šioje srityje ir gebanti savarankiškai priimti sprendimus. Jau dabar būtina tokią instituciją įsteigti, o nelaukti, kada bus dar viena avarija, ir daryti tą paskubomis. Gerb. Komisijos nary, mes dar laukiame, kada bus parengta prieglobsčio uostų nuostolių kompensavimo sistema, bet tikiuosi, kad šiuo klausimu pateiksite pasiūlymą tinkamu laiku.

Darbas šioje srityje vyksta jau 10 metų. Šiandien sprendžiame šiuos klausimus nespaudžiami kraštutinių aplinkybių, kaip kad buvo anksčiau, įvykus avarijoms. Norėčiau prisijungti prie D. Vlasto padėkos Tarybai pirmininkavusioms Slovėnijai ir Prancūzijai. Manau, kad be šių valstybių pastangų nebūtume sugebėję priimti sprendimą, bet taip pat norėčiau pabrėžti, kad Parlamentas buvo labai atkaklus ir vieningas, todėl jo poziciją daugeliu klausimų pavyko „prastumti“.

Už tai norėčiau padėkoti savo kolegoms, Parlamento nariams, kurie dalyvavo šiame darbe, taip pat šešėliniams pranešėjams, pranešėjams ir visiems kitiems. Šiandien prisiminėme asmenį, kurio su mumis jau nebėra, atlikusį didžiulį vaidmenį, kad šis paketas išvystų šviesą, ir tas asmuo yra W. Piecyk. Norėčiau jam po mirties nuoširdžiai padėkoti.

Ponios ir ponai, mes negalime priimti direktyvos, kuria būtų uždraustos avarijos ar kurioje būtų skelbiama, kad jūroje daugiau nebus audrų, bet manau, kad tai, ką galima padaryti siekiant padidinti jūrų laivybos saugą, politikai dabar daro.

  Jaromír Kohlíček, pranešėjas. – (CS) Ponios ir ponai, avarija jūroje gali būti laikoma didžiausią žalą atnešančiu įvykiu transporto sektoriuje. Jūrų transportas jau nuo mitologijos laikų siejamas su įvairiais įsitikinimais ir tradicijomis. Dar visai neseniai jūrų transporto veikla buvo valdoma vadovaujantis skirtingais taisyklių rinkiniais. Palaipsniui Tarptautinė jūrų organizacija (TJO) nustatė aiškesnes taisykles, grindžiamas, be kitų nuostatų, paprotine teise. Tačiau nepakanka vien tik nustatyti taisykles. Taip pat būtina užtikrinti prekinio ir keleivinio transporto saugą, nustatyti techninius reikalavimus laivams ir infrastruktūrai ir sukurti navigacijos taisykles. Kiti reglamentai, dėl kurių pastaruoju metu diskutuojama Europos Parlamente, priimti siekiant suvienodinti būtinuosius reikalavimus, taikomus laivo įgulos parengimui. Taip pat yra taisyklių, kuriomis siekiama užkirsti kelią laivų avarijoms, tačiau nepaisant visų techninių priemonių, didelio masto avarijų galimybė išlieka. Iki tanklaivio „Prestige“ avarijos Europos Sąjungos šalys nesuvokė būtinybės suvienodinti reikalavimus techniniam avarijų tyrimui jūrų transporto sektoriuje. Nesugebėjimas ištirti laivo „Prestige“ avariją ir aiškiai nustatyti jos priežastis parodė, kad būtina suvienodinti avarijų tyrimo metodus. Šie reikalavimai avarijų tyrimui apima tyrimo pradžios ir baigimo terminus ir galutinių ataskaitų struktūrą, taip pat objektyvių tyrimo komisijų suformavimą. Buvo būtina susieti atskiras direktyvos dalis su TJO reikalavimais ir kitais dokumentais iš trečiojo jūrų paketo kartu įtraukiant nuostatas iš kitų Europos Sąjungoje galiojančių privalomąją teisinę galią turinčių dokumentų, pvz., reglamentuojančių asmens duomenų konfidencialumą.

Manau, kad taikinimo procedūros būdu sugebėsime sėkmingai susitarti dėl visų likusių neišspręstų klausimų, įskaitant klausimą dėl aiškaus reikalavimo tinkamai elgtis su avariją patyrusių laivų įgula. Pranešime pateikta formuluotė atitinka formuluotę iš D. Sterckxo pranešime pateiktos direktyvos dėl ES laivų eismo informacijos sistemos ir stebėsenos, kaip mano kolega kalbėdamas kitais klausimais apie tai užsiminė. Baigdamas norėčiau padėkoti už kolegialų požiūrį į darbą sprendžiant šią užduotį, kurį parodė pasiūlytų pakeitimų autoriai, taip pat Komisijos personalui ir Tarybai pirmininkavusių šalių – Vokietijos, Slovėnijos ir Prancūzijos – atstovams, dalyvavusiems šiame darbe. Tai pat labai daug prisidėjo užtikrinant teksto kokybę specialistų padėjėjai. Pradžioje rengiant pranešimą man labai padėjo kartu su kitais, pvz., Hannes Kugi, o taikinimo procedūros etape daug pagalbos sulaukiau iš niekad nenuilstančios Katrinos Huber. Dėka ir šių žmonių pavyko parengti praktinį ir tinkamą naudoti direktyvos dokumentą, skirtą tik specialistams.

  Paolo Costa, pranešėjas. – (IT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, šį vakarą baigiame ilgai trukusį darbą, kurio rezultatu, mano nuomone, galime būti patenkinti. Turime pagrindo jausti pasitenkinimą dėl daugybės priežasčių, pirmiausia tų, kurios susijusios su Europos Sąjunga kaip visuma, nes aišku, kad regioninių reguliavimo sričių, kurias jau reglamentuoja tarptautiniai standartai, sukūrimas, reikalaujantis taisyklių derinimo tarp valstybių narių ir tarptautinių organizacijų, yra kažkas, ką reikėtų daryti tik esant būtinybei. Tačiau aišku, kad tokia būtinybė vis tik yra. Deja, tą parodė avarijos, paskatinusios šį procesą.

Manau, kad rezultatas, kurį mums pavyko pasiekti, negali tenkinti visų ta prasme, kad prie jo buvo prieita suradus kompromisą tarp visų šiame ilgame darbe dalyvavusių institucijų, t. y. Komisijos, Pralamento ir Tarybos, kurių kiekviena, atstovaudama, atitinkamai jai pavestai interesų sričiai, atliko savo vaidmenį. Tai užtikrino, kad visas jūrų transporto sektorius ir visa saugos jūroje sistema šiandien žengia žingsnį pirmyn. Pagaliau man ir mano kolegoms buvo suteikta garbė ir galimybė išspręsti konkrečias problemas. Džiaugiuosi, kad man buvo pavesta spręsti klausimą dėl keleivių vežėjų jūra atsakomybės įvykus avarijai.

Tačiau, žinoma, reikėtų pripažinti, kad rezultatas, kaip visada, neatitinka mūsų pareikštų siekių, siekių, kurie kai kartais atrodydavo mums net įgyvendinami. Mes siekėme, kad reglamentas dėl kompensacijų ir apsaugos iš karto būtų taikomas visų laivų keleiviams, neatsižvelgiant į tai, kur jie plaukioja − tarptautiniuose vandenyse, valstybių narių vandenyse ar upėmis. Tačiau reali situacija buvo tokia, kad reglamento taikymo sritį reikėjo iš dalies susiaurinti. Tarkim, aš tą suprantu, bet negaliu nepažymėti, kad šiame taisyklių rinkinyje vis tik kai ko trūksta, dėl to, kad daug laivų, plaukiojančių ir jūra, ir upėmis, nėra įtraukti į šio reglamento taikymo sritį. Šis klausimas, be abejo, turi būti kaip nors išspręstas. Esu tikras, kad Komisija kuo skubiau pateiks atitinkamą teisėkūros pasiūlymą, kad šių kategorijų laivai būtų įtraukti į reglamento taikymo sritį.

Tačiau mes nustatėme ilgą laikotarpį, per kurį reglamentas turės įsigalioti, kad vidaus vandenyse plaukiojantys laivai taip pat būtų įtraukti į jo taikymo sritį. Ši problema dėl ilgo laikotarpio susijusi su pereinamaisiais laikotarpiais ir galbūt šį klausimą nepakankamai įvertinome. Bijau, kad šie pereinamieji laikotarpiai pernelyg ilgi, todėl mums teks per ilgai laukti, kol šis reglamentas įsigalios. Bet vis tik tai, kad nustatėme šiuos laikotarpius, yra geriau nei iš viso nieko nekeisti.

Kitas svarbiausiais diskusijų klausimas, kuriuo galiausiai mums pavyko pasiekti susitarimą, yra tas, kad šios keleivių apsaugos nuostatos vis tik pradės galioti tam tikru laiku. Žinoma, dabar mes jau galime pasakyti savo piliečiams, kad nuo 2012 m. pabaigos jie turės teisę reikalauti kompensacijos iš vežėjų neatsižvelgiant į laivų, kuriais jie keliauja, kategoriją. Apibendrinant galima būtų pasakyti, kad šiuo požiūriu mes taip pat sudarėme sąlygas visiems mūsų piliečiams labiau pasijusti europiečiais, nes reglamento nuostatos galios plaukiojant visomis jūromis, visoje teritorijoje ir visais laivais.

  Gilles Savary, pranešėjas. – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, šiandien užbaigiame teisėkūros maratoną, kuris, kaip buvo minėta, užtruko dešimtmetį, ir kuriam, kaip mums buvo primintą šį rytą įvykusiose diskusijose, buvo duotas netinkamas „Erika III“ pavadinimas.

Jis netinkamas todėl, kad po laivo „Erika“ avarijos įvyko laivo „Prestige“ avarija, po to sužinojome apie „Tricolor“ nelaimę ir, deja, apie daugybę kitų laivų avarijų, įvykusių ir Europos vandenyse, ir už jų ribų.

Nors pavadinimas netinkamas, svarbiausia, kaip pažymėjo D. Sterckx, kad pirmą kartą mums pavyko parengti tinkamą teisėkūros priemonių paketą. Kitaip tariant, rengiant jį išvengta aistrų, nesaikingumo ir polemikos, kurios ėmė viršų įvykus laivų „Erika“ ir „Prestige“ avarijoms. To dideliu mastu pavyko išvengti dėl J. Barroto ir Komisijos suteikto pasitikėjimo, nors jį gauti taip pat buvo labai sunku.

Valstybės narės įprastomis aplinkybėmis, kai neįvyko jokia rimta avarija, nėra labai linkusios imtis teisėkūros priemonių tokiose srityse kaip ši, bet įvykus avarijai jos kai kartais perlenkia lazdą. Šiaip ar taip, mes iš tikrųjų parengėme labai svarbų teisėkūros priemonių paketą, nes jis sudarytas iš septynių tekstų.

Šiuo paketu siekiama, kad Europos – gal teisingiau būtų pasakyti valstybių narių – jūrų erdvė taptų saugiausia pasaulyje. Šis siekis yra visiškai pagrįstas, nes laivų eismas mūsų jūrose yra didžiausiais pasaulyje, taip pat geografiniu požiūriu vienas iš sudėtingiausių. Turime atvirų kanalų, įskaitant Bosforo, Gibraltaro ir Lamanšo sąsiaurius, kuriais kiekvieną dieną perplaukia 800 komercinių laivų ir kuriuose laivus priima vieni iš didžiausių uostų planetoje.

Todėl mūsų laukė didžiulis darbas, kurio ėmėmės ne siekdami užtikrinti, kad tokios avarijos daugiau nepasikartotų, nes gyvenimas yra nenuspėjamas ir tokių avarijų tikimybė visada yra, bet siekdami būti tikri, jog padarėme viską, kas įmanoma, kad padarytume viską, kas įmanoma, tokių avarijų prevencijai ir taip pat kad kaltininkai būtų baudžiami už avarijų padarinius.

Šio paketo struktūra paprasta: ji sudaro virtualų apskritimą, kuriame kiekviena transporto grandinės grandis – nuo uosto valstybės iki draudėjo, apimanti frachtuotoją, klasifikacinę bendrovę ir vėliavos valstybę – yra atsakinga už savo veiksmus ir tam tikru būdu taiko spaudimą (bent jau to mes tikimės), kad būtų sutvarkytos transporto sąlygos ir būtų leista plaukioti tik tiems vežėjams, kurie atitinka taikytinus standartus.

Geriau pagalvojus, galbūt mums vertėjo grįsti savo modelį bendrų principų ir struktūros požiūriu tuo, ką bandome įgyvendinti finansų srityje. Reitingo agentūros finansų srityje nepasiteisino lygiai taip pat, kaip klasifikacinės bendrovės jūrų laivyboje.

Kai kurių valstybių narių laivai plaukioja su patogios šalies vėliava, finansų srityje atitinkančia tai, ką vadiname mokesčiu rojumi. Jūrų laivybos srityje tokie vežėjai yra nepageidaujami ir įtraukiami į juoduosius sąrašus arba jiems taikomi draudimai. Todėl galime laikyti šį teisėkūros paketą gana pavyzdiniu ir, kas dar svarbiau, atitinkančiu tarptautiniu lygmeniu nustatytas Tarptautinės jūrų organizacijos (JRO) taisykles.

Taip pat pasakyčiau, kad politiniu požiūriu šis paketas yra iš tiesų didelis Bendrijos laimėjimas, nes dėl ryšio tarp Komisijos ir Parlamento pavyko parengti labai sudėtingą tekstą ir teisėkūros paketą, kurio atžvilgiu valstybės narės laikėsi labai pasyviai.

Už tai norėčiau padėkoti A. Tajani ir Komisijai. Tai pat norėčiau padėkoti Tarybai pirmininkavusiai Prancūzijai, nes D. Bussereau suvokė šio klausimo svarbą, ir savo kolegoms Parlamente, nes visiems čia žinoma, kokių gudrybių turėjome imtis ir kokiais sudėtingais keliais turėjome eiti, kad pasiektumėme tai, ką šiandien turime. Mums pavyko parengti šį jūrų paketą tik dėl to, kad buvome vieningi ir parodėme tokį solidarumą, kad kai kurie Parlamento nariai, taip sakant, užsitarnavo teisę keliauti vietoj bilieto rodydami mano ir J. Fernandeso tekstus, kurių Taryba nenorėjo įtraukti.

Taigi, ponios ir ponai, būtent dėl šių priežasčių mums sėkmingai pavyko parengti šį paketą. Norėčiau dabar nuodugniau pakalbėti klausimais, dėstomais mano pranešime, bet manau, dar tokią progą turėsiu pabaigoje.

(Plojimai)

  Emanuel Jardim Fernandes, pranešėjas. – (PT) Gerb. pirmininke, Tarybos nary, ponios ir ponai, diskusijos dėl trečiojo laivybos saugos paketo Erika III artėja į pabaigą. Šios diskusijos užtruko ilgiau nei trejus metus ir per tą laiką mes daug ginčijomės siekdami užtikrinti didesnę keleivių, laivybos vandenynuose ir jūrose bei laivybos maršrutų saugą. Esu kilęs iš Portugalijos, Madeiros salos, todėl buvau ypač įsipareigojęs įgyvendinti šį projektą ir pagrindinius jo tikslus: užtikrinti, kad valstybės narės nuosekliai laikytųsi savo, kaip Tarptautinės jūrų organizacijos narių, įsipareigojimų, priimtų šios organizacijos konvencijas ir visa apimtimi taikytų savo šalyse privalomas šių konvencijų nuostatas. Derybų procesas buvo sunkus. Parlamentas Erika III visada vertino kaip paketą, o ne kaip paskubomis kartu sudėtų priemonių rinkinį.

Per pirmąjį svarstymą Parlamentas patvirtino keletą pakeitimų. Tai buvo pakeitimai dėl valstybės narės pareigos užtikrinti vėliavos valstybės inspektorių ir tyrėjų mokymą ir didinti gebėjimus persvarstyti ir tvirtinti laivų konstrukcijos ir įrangos projektus ir teikti jiems leidimus, dėl valstybių narių pareigos įsitikinti, kad joje pirmą kartą registruoti laivai atitinka galiojančias tarptautines taisykles ir nuostatas, ir užtikrinti, kad tai būtų patvirtinta dokumentiniais įrodymais, o jei laivas nėra naujai pastatytas, valstybė narė turi susisiekti su ankstesne vėliavos valstybe ir paprašyti jos perduoti būtinus dokumentus ir duomenis. Europos Parlamentas taip pat laikėsi pozicijos, kad valstybės narės kurtų ir tobulintų savo laivyno duomenų bazę, į kurią būtų įtraukta kiekvieno laivo techninė informacija, taip pat informacija apie TJO sąlygų pažeidimus.

Tuo metu pavyko pasiekti susitarimą dėl šešių pasiūlymų iš aštuonių. Dėl mano ir G. Savary pasiūlymų dar reikėjo susitarti. Dabar susitarimas dėl to, kaip galima būtų įtraukti šiuos pasiūlymus į galutinį Erika III paketo tekstą, pasiektas. Padedant Parlamentui, kuris labai atkakliai laikėsi savo pozicijos, taip pat Tarybai pirmininkaujančioms Slovėnijai ir ypač Prancūzijai – šioms valstybėms esu dėkingas – ir galiausiai mums visiems labai norint dabar galime patvirtinti trečiąjį jūrų saugos paketą. Vertėtų pabrėžti tai, kad šiame procese labai svarbus tarptautinių konvencijų ratifikavimas taikant šalies metodą. Būtent tokią požiūrį parėmiau iš pagarbos įvairioms ratifikavimo sistemoms, galiojančioms skirtingose valstybėse narėse. Kol TJO audito sistema taps privaloma, valstybės narės turi pareikalauti iš savo jūrų administracijų, kad būtų atliktas toks auditas ir jo rezultatai viešai paskelbti. Valstybės narės turi įdiegti pagal tarptautinius standartus patvirtintą savo jūrų administracijos kokybės valdymo sistemą, taip pat prieš suteikdamos laivui teisę plaukioti su savo vėliava, patikrinti, ar jis laikosi tarptautinių taisyklių.

Valstybės narės turi užtikrinti, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai, sulaikomi uosto valstybės kontrolei, atitiktų atitinkamų TJO konvencijų reikalavimus. Valstybės narės, kurių vėliava įtraukta į juodąjį sąrašą arba dvejus metus iš eilės įtraukta į Paryžiaus susitarimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės pilkąjį sąrašą, Komisijai turi pateikti ataskaitą, kurioje būtų nurodytos prastos veiklos priežastys.

Kartu su bendrąja pozicija valstybių narių vyriausybių atstovų deklaracijoje patvirtinami jų įsipareigojimai iki 2012 m. sausio 1 d. ratifikuoti pagrindines tarptautines konvencijas dėl laivybos saugos, jūrų administracijoms taikyti TJO vėliavos valstybės kodeksą ir su tuo susijusią audito sistemą ir paraginti TJO siekti, kad šios dvi priemonės taptų privalomos visame pasaulyje.

Baigdamas, gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pasakyti, kad šio trečiojo laivybos saugos paketo patvirtinimas – didelė pergalė Europos teisėkūros procese. Komisija, Taryba ir Parlamentas pasiūlė, aptarė ir susitarimo pagrindu priėmė tekstą, naudingą piliečiams ir verslui, skatinantį saugumą jūrose ir vandenynuose ir parengiantį mus ateičiai. Man buvo didelė garbė dalyvauti šiame procese. Netrukus balsuodami dėl šio paketo pagerbsime visų jūroje įvykusių tragedijų, atsitikusių laivams „Prestige“, „Erika“, keltui „Estonija“ ir t. t., aukas. Tuo taip pat prisidėsime prie to, kad panašių tragedijų pasikartojimo būtų išvengta arba kad tokių avarijų padariniai būtų sumažinti.

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (IT) Gerb. pirmininke, šiandien baigėme sudėtingą darbą, sunkų kelią, kuriuo Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija žengė kartu, lydimi sunkumų, kuriuos turėjo įveikti, techninių problemų ir kai kurių neesminių prieštaravimų.

Dabar norėčiau kreiptis ne tik į visus savo kolegas šiuose Rūmuose, kurie netrukus padės galutinį spaudą, kad mūsų parengtas naujasis jūrų paketas būtų priimtas,. bet taip pat į visus Europos Sąjungos piliečius, kuriems jūs atstovaujate. Tuo, kad ši sudėtinga darbo užduotis baigiama Europos Parlamento rinkimų išvakarėse, siunčiama tvirta Europos institucijų žinia visiems Europos piliečiams. Europos institucijų užduotis – reaguoti į visuomenės iškeliamas problemas nustatant atitinkamas taisykles. Kai reikia, jos gali įveikti sunkumus ir pasiekti susitarimą pusės milijardo europiečių labui. Jos geba duoti žinią, kad būtų užtikrintas saugumas. Jos geba duoti žinią, kad būtų užtikrinta aplinkos apsauga. Jos geba duoti žinią, kad būtų užtikrinta keleivių teisių apsauga. Jos taip pat geba duoti žinią, kad būtų apsaugotos įmonės ir paisoma taisyklių.

Nes Europoje mes tradiciškai grindžiame savo teisinę sistemą tvirtu teisiniu tikrumu, naujų taisyklių nustatymas jūrų laivybos sektoriuje reiškia tai, kad mes vėl pateikiame Europos piliečiams taisykles, taisykles, kurias jie galės gerbti, taisykles, kurios galės pagerinti sąlygas šiame svarbiame transporto sektoriuje, kuris turi įtakos mūsų jūrų būklei. Būtent todėl norėjau pabrėžti jūsų balsavimo dėl šio paketo svarbą, nes neskaitant jo turinio, tai taip pat yra Europos institucijų siunčiama politinė žinia. Šio sprendimo taikymo sritis peržengia mūsų neatidėliojamų poreikių ribas, peržengia mūsų sprendžiamų klausimų, kuriuos jūs nutarėte Komisijos ir Tarybos sutikimu paversti taisyklėmis, ribas. Norėčiau pakartoti, kad tai – politinis pasirinkimas, žinia, kurią mes siunčiame Europos piliečiams, kad jie pasitikėtų savo institucijomis, nes jos geba spręsti ir išspręsti jas.

Todėl aš be abejo noriu padėkoti Komisijos personalui, kuris sudarė sąlygas pirma J. Barrotui, o po to ir man kuo efektyviau dirbti. Noriu padėkoti Tarybai pirmininkavusioms Prancūzijai ir Slovėnijai. Noriu padėkoti D. Bussereau už visą darbą, kurį jis atliko pačiais sunkiausiais derybų etapais, taip pat pabrėžti svarbų darbą, kurį bendromis pastangomis atliko visi pranešėjai, Transporto ir turizmo komitetas ir Parlamentas. Dėkoju L. de Grandes Pascualiui, D. Vlasto, D. Sterckxui, J. Kohlíčekui, pirmininkui, P. Costai, G. Savary – kuriam dar kartą norėčiau padėkoti už šį darbą– E. J. Fernandesui už jo indėlį ir gebėjimą užbaigti derybas įveikiant net labai šališkas ir giliai įsišaknijusias nuostatas, kad visuomenei būtų duoti apčiuopiami atsakymai.

Mūsų iššūkis buvo sujungti Europos teisėkūros priemones į vieną paketą, kuris padėtų kovoti su neteisėta laivyba, taip pat užkirsti kelią laivų avarijoms ir mūsų jūrų taršai. Dabar privalome panaudoti visas turimas jūrų transporto reguliavimo priemones, kad tokios avarijos, kurios paskatino mus viso šio darbo imtis, nepasikartotų. Šios priemonės pirmiausia susijusios su vėliavos valstybe, kuriai tenka pagrindinė atsakomybė už laivybos saugą, ir šioje srityje politinė linija jau nubrėžta. Visos Europos vėliavos valstybės be išimties turi būti įtrauktos į baltąjį sąrašą ir turėti konkrečiai šiam tikslui sukurtas priemones. Bendra Europos klasifikacinių bendrovių akreditacijos sistema taip pat leis mums efektyviau kontroliuoti savo laivus.

Kitos priemonės bus taikomos uosto valstybei. Laivams ir laivybos bendrovėms, nesilaikančioms būtinųjų saugos reikalavimų, turės būti draudžiama plaukioti mūsų vandenyse. Pakrančių valstybėms bus taikomas dar vienas naudingas prevencinių priemonių rinkinys: veiksminga trumpais ir ilgais atstumais plaukiančių laivų stebėsena. Sugriežtintos į bėdą pakliuvusių laivų priėmimo prieglobsčio vietose taisyklės neleis laivų avarijoms virsti ekologinėmis nelaimėmis. Mes taip pat privalome imtis veiksmų, kad neatsirastų avarijų padarinių, kartu prisiimdami atsakomybę už jų pašalinimą, taip pat mokytis iš savo klaidų. Laivybos bendrovės privalo tinkamai apdrausti savo atsakomybę trečiųjų šalių ir keleivių atžvilgiu. Bendra avarijų tyrimo sistema taip pat leis mums gauti optimalų grįžtamąjį ryšį, kad galėtumėme mokytis iš klaidų. Savaime aišku, kad mes negalime jūrų transporto sektoriuje, kaip ir kituose sektoriuose, iš karto panaikinti visą riziką, bet įstatymų leidėjo, to, kas atstovauja visuomenei, pareiga padaryti viską, kas įmanoma, kad tokia rizika būtų kiek įmanoma mažesnė.

Taigi manau, kad tai – mūsų bendras tikslas. Tikiu, kad mums pavyko žengti visais atžvilgiais svarbų žingsnį pirmyn. Paketas, kurį netrukus ketinate patvirtinti, yra svarbus žingsnis teisinga kryptimi ir – norėčiau pakartoti – reikšminga politinė žinia, ženklas, bylojantis apie Europos institucijų norą pateikti atsakymus į 500 mln. Europos piliečių rūpimus klausimus.

  Georg Jarzembowski, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Ačiū, gerb. pirmininke, ačiū, gerb. Komisijos Pirmininke. Ponios ir ponai, leiskite man visų pirma mano frakcijos vardu padėkoti visiems pranešėjams, ne tik už patį darbą, kurį jie atliko, bet taip pat už tai, kad mums pavyko pasiekti tai, ką buvome sumanę, t. y. kad visi pasiūlymai būtų vertinami kaip vienas paketas. Vertindami juos kaip vieną paketą, mes privertėme Tarybą pagaliau padaryti žingsnį mūsų link, nes mes visi žinome, kad pradžioje Taryba labai kategoriškai nenorėjo priimti dviejų pasiūlymų. Tik dėl mūsų solidarumo mums pavyko pasiekti, kad Taryba sutiktų įtraukti šiuos du dokumentus.

Aš pritariu Komisijos Pirmininko pavaduotojo nuomonei, kad šis paketas – didelė sėkmė piliečiams. Apie tai taip pat vertėtų kalbėti per rinkimų kampaniją.

Matau, kad šiandien šiose diskusijose dalyvauja ne taip daug Parlamento narių, nepaisant to, kad visų pasiūlymų sujungimas į vieną paketą buvo vienas iš didžiausių Transporto ir turizmo komiteto laimėjimų.

Piliečiams galbūt kai kartais nesuprantama, kodėl mes taip ilgai posėdžiaujame ir kodėl viskas taip ilgai užtrunka. Tačiau šiuo atveju jie gali matyti, kad šį paketą sudaro daugybė taisyklių, taikomų stebėsenai, klasifikacinėms bendrovėms, avarijų tyrimui, draudimo prievolėms, atsakomybei, taip pat uosto valstybės ir vėliavos valstybės kontrolei. Mes turime sugriežtinti reikalavimus visose šiose srityse, kad būtų užkirstas kelias avarijoms, kai tai įmanoma, ir kad galėtumėme kuo operatyviau reaguoti, jei avarija vis tik įvyksta.

Gerb. D. Sterckxai, norėčiau labai padėkoti jums dar kartą, nes jūs buvote specialaus komiteto, kuriam man teko garbė pirmininkauti, pranešėjas, po to mes dar kartą susitikimo po laivo „Prestige“ skendimo, kad patartumėme, ką reikėtų patobulinti. Tarpininkaujant J. Barrotui, Komisija iš esmės priėmė mūsų pasiūlymus, kurie teisėkūros proceso būdu buvo galutinai įtraukti į paketą.

Šiuo atžvilgiu iš tikrųjų galime būti patenkinti, kad pagaliau po daugybės metų mums pavyko susitarti dėl trečiojo jūrų paketo. Tačiau norėčiau paminėti dar du dalykus. Pirma, turėtumėme padėkoti Dominique Bussereau, kuris, kaip Prancūzijos ministras, pabaigoje sėkmingai „prastūmė“ paketą įveikdamas visas paskutines kliūtis. Už tai esame jam ypač dėkingi.

Gerb. Komisijos Pirmininke, dabar visų akys nukreiptos į jus! Jūs, Komisija, kartu su jūsų puikiąja Europos laivybos saugumo agentūra dabar turite užtikrinti, kad visos valstybės narės šio paketo nuostatas taip pat įgyvendintų ir taikytų. Tik tuomet, kai mes įsitikinsime, kad šios taisyklės yra praktiškai taikomos, galėsime užkirsti kelią tokių avarijų, kurios atsitiko laivams „Erika“ ir „Prestige“, pasikartojimui. Siekdami šio tikslo turėtumėme kovoti išvien.

  Rosa Miguélez Ramos, PSE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, aš tiesiog tekina bėgau, kad suspėčiau čia. Savo biure klausiausi Komisijos Pirmininko pavaduotojo A. Tajani ir kitų kalbėtojų kalbų ir supratau, kad turiu padėkoti visiems pranešėjams ir Komisijai. Aš, kaip A. Tajani, norėčiau nuoširdžiai padėkoti Komisijos nariui J. Barrotui už jo atliktą labai svarbų darbą, taip pat Tarybai pirmininkavusiai Prancūzijai už parodytą gerą valią.

Noriu čia pasakyti, kad šiuo jūrų paketu bus pradėtas didelis pokytis Europoje, pokytis, skatinantis kokybę ir skaidrumą laivybos sektoriuje. Tikiu, kad įgyvendinus šį paketą mums daugiau nebeteks būti neskaidrios veiklos liudininkais, kaip kad buvo atsitikę praeityje, po šių baisių „Erika“ ir ypač „Prestige“ avarijų. Šiuo atžvilgiu J. Kohlíčeko pranešimas, prie kurio rengimo prisidėjau kaip šešėlinė pranešėja, yra garantija – iš esmės, garantija – tam, kad avarijos laivybos sektoriuje ateityje galės būti būtų tiriamos visiškai skaidriai. Tai užtikrins, kad visi mes – visuomenė ir valdžios institucijos – žinosime, dėl kokių priežasčių įvyko avarija ir kokių veiksmų buvo imtasi jai įvykus, kad nebūtų kartojamos tos pačios klaidos ir kad tai, kas daroma negerai, galėtų būti ištaisyta.

Europa šioje srityje turi eiti toliau. Esu tikra, kad tuo neapsiribosime ir mūsų darbas bus tęsiamas, nes visada buvome priešaky, ypač atsižvelgiant į tai, kad laivų eismas jūrose nesiliauja didėjęs.

  Anne E. Jensen, ALDE frakcijos vardu. – (DA) Ačiū, gerb. pirmininke, aš taip pat norėčiau pasveikinti pranešėją pasiekus puikų rezultatą ir padėkoti Tarybai pirmininkavusiai Prancūzijai už pastangas. Rezultatas, kurį mums pavyko pasiekti, yra didelis laimėjimas aplinkos apsaugos ir Europos laivybos srityse. Pastaraisiais metais daugiausia ES pastangomis teisėkūros srityje ir Tarptautinės jūrų organizacijos veikloje buvo nustatytas laivybos poveikio aplinkai standartas. Laivyba – globali veikla, todėl siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir aplinkos apsaugą, būtina nustatyti bendras taisykles, galiojančias globaliu mastu. ES galėtų imtis vadovaujamo vaidmens ir nustatyti standartą, reikalaudama griežtesnių taisyklių. Mes turime užtikrinti, kad ES valstybės narės iš tikrųjų laikosi TJO susitarimų, ir šiandien tvirtindami šį teisėkūros priemonių paketą būtent tai mes ir darome. Septynios direktyvos, sudarančios trečiąjį jūrų paketą, leis mums užkirsti kelią aplinkos taršai, labiau suderintai reaguoti į avarijas ir neleisti prastos būklės laivams patekti į ES vandenis. Dirbdama kaip savo frakcijos šešėlinė pranešėja, ypač daug dėmesio skyriau direktyvoms dėl uosto valstybės kontrolės ir avarijų tyrimo, todėl norėčiau padėkoti dviem pranešėjams, D. Vlasto ir J. Kohlíčekui už profesionalų ir sėkmingą darbą. Mums pavyko patobulinti laivų tikrinimo tvarką, kad prasčiausios būklės laivai būtų tikrinami dažniau, ir avarijų tikrinimo tvarką, kad būtų užtikrinta teisinė apklausiamų avarijų liudininkų apsauga ir kad turėdami galimybę susipažinti su ankstesnių avarijų tyrimo ataskaitomis ir keisdamiesi informacija tarp valstybių narių galėtumėme mokytis iš klaidų.

  Mogens Camre, UEN frakcijos vardu. – (DA) Ačiū, gerb. pirmininke, mūsų pasitenkinimas jūrų paketu yra visiškai pagrįstas. Savo frakcijos vardu norėčiau padėkoti už labai kokybišką darbą, kurį šioje srityje atliko pranešėjai, Komisija ir Taryba. Tikrinant ir apžiūrint laivus, dabar didžiausiais dėmesys bus skiriamas dideliems laivams, todėl norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į problemą, susijusią su mažaisiais laivais. Mes turime kompetentingas organizacijas, kurioms pavesta tikrinti laivus, bet mes neturime nustatę pakankamai aiškių taisyklių, pagal kurias būtų nustatomas šių laivų tinkamumams plaukioti, ar taisyklių, pagal kurias būtų nustatoma, kada šie laivai turėtų būti tikrinami. Tai ypač aktualu kalbant apie žvejybos laivus, ypač mažus žvejybos laivus, kurie buvo rekonstruoti siekiant tęsti žvejybą ar panaudoti juos turizmui. Dažnais atvejais tokie laivai rekonstruojami padidinant jų svorį ar variklio galingumą, o dėl to jų svorio centras pakinta ir sumažėja tinkamumas plaukioti. Mano šalyje, Danijoje, dėl to buvo įvykę daug tragiškų avarijų. Mes turime nustatyti griežtą reikalavimą, kad dėl tinkamumo plaukioti būtų tikrinami visi laivai – ir nauji, ir rekonstruoti. Todėl pritardamas P. Costai, aš taip pat norėčiau paprašyti, kad Komisija kuo skubiau pateiktų teisėkūros pasiūlymą šios kategorijos laivus įtraukti į nuostatas, reglamentuojančias laivų apžiūrą ir jų tinkamumo plaukioti tvirtinimą.

  Michael Cramer, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. Komisijos Pirmininke, ponios ir ponai, mes, Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas, pritariame šiam galutiniam kompromisiniam tekstui. Džiaugiamės, kad Parlamentui pavyko apginti savo poziciją ir dėl to dabar balsuosime kartu dėl visų viename pakete pateiktų aštuonių teisėkūros pasiūlymų. Norėčiau nuoširdžiausiai padėkoti visiems pranešėjams už bendradarbiavimą.

Tam, kad nebūtų avarijų, kuriose žūsta žmonės ir kurių padariniai virsta ekologinėmis katastrofomis, laivybos saugos srityje būtina priimti griežtesnius ES teisės aktus. Negalime leisti, kad tokios avarijos, kurias patyrė laivai „Erika“ ir „Prestige“, ateityje pasikartotų.

Uosto šalies kontrolė reiškia, kad dabar pagerės į ES uostus įplaukiančių laivų stebėsena ir – manome, tai labai svarbu – laivams, neatitinkantiems saugos reikalavimų, bus taikomos atitinkamos sankcijos. Laivų stebėsena teritoriniuose vandenyse labai svarbi, ypač teritorijose, kuriose aplinkos apsaugos klausimas ypač aktualus, nes jūrų ir vandenynų tarša plinta nepaisydama sienų. Būtent todėl būtina imtis veiksmų tarptautiniu lygmeniu. Reglamentas dėl keleivių vežėjų atsakomybės, deja, taikomas tik keleivių vežėjams jūra. Mes, Žaliųjų frakcija, norėtumėme, kad į šio reglamento taikymo sritį taip pat būtų įtraukti vidaus vandenyse plaukiojantys laivai.

Džiaugiamės, kad Taryba taip pat pagaliau apsisprendė dėl uosto valstybių įsipareigojimų ir laivų savininkų draudimo ir atsakomybės. Šis paketas – didelis žingsnis pirmyn, nors žinome, kad jame nustatytos taisyklės gali ir turi būti ateityje tobulinamos.

  Jacky Hénin, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, dėl pasikartojančių avarijų ir išaugusių pavojingas prekes jūra gabenančių laivų srautų nuolat iškyla aktualūs klausimai dėl laivybos saugą visuose ES teritoriniuose vandenyse esančiuose sąsiauriuose reglamentuojančių taisyklių sugriežtinimo ir priemonių, būtinų tam, kad šios taisyklės būtų įgyvendintos ir jų laikomasi, stiprinimo.

Ypač būtų naudinga suklasifikuoti šiuos kanalus ir suskirstyti prie jų vedančius maršrutus zonomis pagal principą, pritaikytą Seveso direktyvoje, nes taupydami kurą vežėjai visais įmanomais būdais ir neatsižvelgdami į galimus padarinius stengiasi kuo greičiau patekti į šiuos kanalus, taip sukurdami pavojingas laivų eismo šiais maršrutais sąlygas.

Komisija ir Taryba, spaudžiama ekonominių sunkumų, atsiradusių dėl finansų krizės, pradėjo galvoti, kaip išspręsti klausimą dėl „mokesčių rojumi“ vadinamų teritorijų. Jei bus imtasi realių veiksmų, bus žengtas labai svarbus žingsnis.

Šiuo atžvilgiu norėtųsi sužinoti, kiek dar laivų avarijų ir ekologinių nelaimių turi įvykti, kad Komisija, Taryba ir šis Parlamentas pagaliau atkreiptų dėmesį į ilgai trunkantį skandalą dėl plaukiojimo su patogios šalies vėliava? Nors galbūt Europos Parlamento rinkėjams vertėtų balsuoti už tuos Parlamento narius, kuriems labiau rūpi piliečių saugumas, ne laisvoji žmonėms ir aplinkai daug žalos atnešanti laisvoji prekyba.

  Derek Roland Clark, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, praeitą rugsėjo mėn atkreipiau dėmesį į tai, kad elektroniniai laivų duomenys, kuriuos reikalaujama pateikti šiuose pranešimuose, gali labai lengvai patekti į Somalio pakrantėse laivus užpuolančių piratų rankas. Šie mano žodžiai nebuvo išgirsti. Pranešimuose buvo padaryti pakeitimai, bet ne į gerąją pusę. Tiesą sakant, dabar tarp šių pranešimų atsirado prieštaravimų. Todėl dar kartą pabandysiu būti išgirstas.

D. Sterckxo pranešime teigiama, kad uostai privalo priimti laivus, o G. Savary dokumente rašoma, kad uostai gali atsisakyti priimti laivus, jei nėra pateikiami draudimo pažymėjimai. Dar vieną prieštaravimą randame D. Vlasto pranešime, kuriame rašoma apie uosto kontrolę, taikomą toli nuo kranto inkaruojamiems laivams. Taigi jei laivas, neturėdamas jokio pažymėjimo, stovi toli nuo kranto ir dėl oro sąlygų atsiduria pavojingoje padėtyje, jam turi būti leista įplaukti į uostą, nes D. Sterckxo pranešime numatyta į bėdą pakliuvusių laivų teisė gauti prieglobstį. Todėl vežėjas, gabenantis pavojingą krovinį, manipuliuodamas šiais prieštaravimais galės patekti į uostą. Kas bus, jei įvykus rimtai avarijai didelis uostas turės būti uždarytas? Ar esant tokiai situacijai galios prievolė dėl kompensacijos, apie kurią rašoma D. Sterckxo pranešime, ir kas turės šią kompensaciją išmokėti? Matome, kad šie pranešimai turi būti iš esmės pakeisti.

Galiausiai E. J. Fernandeso pranešime rašoma apie įvairių TJO rekomendacijų įgyvendinimą. Gerai – JK jas jau patvirtino – bet ES nori įtraukti savo laivyno duomenų bazę, o tam aš ir kiti nariai prieštarautumėme. Pavartojau tariamąją nuosaką todėl, kad E. J. Fernandeso pranešimas bus tvirtinamas nebalsuojant. Ar tai demokratiška? O kaip su kalbomis, kad šie Rūmai daro pataisas, kurias girdėjome net šiandien ryte?

  Fernand Le Rachinel (NI). – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pasveikinti visus pranešėjus atsakius į svarbius klausimus, susijusius su mūsų iššūkiais laivybos saugos srityje, ir prisiėmus pareigą juos išspręsti.

Visi gerai prisimename 1999 ir 2002 m. laivams „Erika“ ir „Prestige“ atsitikusias avarijas, atnešusias tragiškų padarinių aplinkai, žmonėms ir ekonomikai.

Naujasis įstatymų paketas, skirtas apsaugoti europiečius nuo nelaimių jūroje, dabar pagaliau išvys šviesą. Konkrečiai šiame pakete numatomas reguliarus senų, prastos techninės būklės laivų tikrinimas, privalomas atsakomybės mokėti kompensaciją už padarytą ekologinę žalą draudimas, taip pat Europos valstybių laivų auditai, nes mes žinome, kad nereti atvejai, kai plaukiojama su patogios šalies vėliava.

Šių priemonių, kurios iš tikrųjų sumažins laivų savininkams galimybę manevruoti, o tai buvo leidžiama šimtmečiais, buvo imtasi pačiu laiku. Jos padės padaryti galą nebetinkančių plaukioti laivų savininkų nebaudžiamumui, nes didelių laivų tikrinimo dėl tinkamumo plaukioti tvarka bus ypač sugriežtinta.

Sauga jūrose ir vandenynuose – neginčijamas prioritetas: būtent sauga, o ne pinigai, pelnas ir neribojama prekyba turėtų būti mūsų pagrindine vertybe.

Tačiau yra vienas dalykas, kuris mane liūdina: praeis daug laiko, kol šios naujos represinės ir prevencinės priemonės bus įgyvendintos. Kaip Parlamento narys, atstovaujantis Europos šiaurės vakaruose esančiam ir daugybę jūros pakrančių turinčiam regionui, aš su palengvėjimu ir pasididžiavimu balsuosiu už šį jūrų paketą.

  Ioannis Kasoulides (PPE-DE). – (EL) Gerb. pirmininke, jūrų laivybos paketas, sudarytas iš septynių pasiūlymų, yra svarbus žingsnis užkertant kelią laivų avarijoms, taip pat užtikrinant operatyvią reakciją įvykus avarijoms, ir dėl to aš, kaip šešėlinis pranešėjas, norėčiau pakalbėti apie tai, kas buvo susitarta dėl prieglobsčio suteikimo pavojingoje padėtyje atsidūrusiems laivams. Norėčiau pasveikinti pranešėją D. Sterckxą ir visą derybų grupę, nes jiems pavyko surasti šiuo labai svarbiu klausimų naudingą kompromisą.

Nesuteikus laivui prieglobstį, kad būtų tinkamai pašalintas smulkus gedimas, pvz., užtaisytas plyšys tanklaivio naftos cisternoje, dėl vibracijos banguojant jūrai ar trikdžių perpilant krovinį į kitą laivą jis gali padidėti ir sukelti ekologinę katastrofą. Tačiau dėl įgulos baimės, kad bus patraukti baudžiamojon ar civilinėn atsakomybėn, ar dėl to, kad laivas nėra tinkamai apdraustas, vežėjai gali vengti prašyti prieglobsčio.

Šis kompromisas leidžia užtikrinti nepriklausomą ekspertizę nustatant, ar į bėdą pakliuvusiam laivui būtina suteikti prieglobstį, tinkamą elgesį su avariją patyrusio laivo įgula, kaip reikalaujama pagal TJO kodeksą, taip pat neapdraustų laivų, kuriems buvo suteiktas prieglobstis, atsakomybę išmokėti kompensacijas už uostams ar prieglobsčio vietoms padarytą žalą (šiuo klausimu Komisija pasiūlys įvairias pasirinkimo galimybes) ir naftos tanklaivių savininkų pareigą pranešti uostas apie gabenamą krovinį, jei jo svoris viršija 1 000 tonų. Kartu nustatomas reikalavimas, kad visi laivai, įskaitant žvejybinius, turėtų įdiegę automatinę informacijos sistemą.

Džiaugiuosi, kad atkakliomis Parlamento pastangomis Taryba pagaliau sutiko patvirtinti galutinę bendrą poziciją dėl visų septynių paketo pasiūlymų.

  Michel Teychenné (PSE). – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, paketas, dėl kurio rytoj balsuosime, neišvystų šviesios, jei Europos Parlamentas nebūtų toks atkaklus, todėl naudodamasis proga norėčiau padėkoti už visą atliktą darbą.

Europos Sąjungai pavyko sukurti teisinę priemonę, kuri, kaip tikiuosi, padės užkirsti kelią tokioms katastrofoms kaip laivų „Erika“ ir „Prestige“ avarijos ir pagaliau priversti teršėjus prisiimti atsakomybę už žalą aplinkai tik dėl Europos Parlamento ryžto ir atkaklumo Tarybos nedrąsumo akivaizdoje. Turbūt nebūtina net priminti, kiek pastangų reikėjo, kad G. Savary ir E. J. Fernandeso pranešimai būtų įtraukti į paketo svarstymo darbotvarkę. Tai politinė Europos Parlamento pergalė, taip pat tvirtos pozicijos ir darbo kartu pergalė.

Dėl šio jūrų laivybos saugos priemonių paketo valstybės narės dabar pagaliau galės įgyvendinti savo, kaip TJO narių, įsipareigojimus, ypač įsipareigojimą atlikti techninį laivo auditą prieš suteikiant jam teisę plaukioti su jų valstybės vėliava. Kitas nuoseklus žingsnis – reikalavimas, kad laivai turėtų tinkamo draudimo pažymėjimus, užtikrinančius realią vežėjų atsakomybę.

Jei Parlamentas rytoj patvirtins šiuos tekstus, Europos Sąjunga galės parodyti, kad turi veiksmingą priemonę, padėsiančią jai kovoti su nebetinkančiais plaukioti laivais ir įstatymus pažeidžiančiais vežėjais ir laivų savininkais. Taip pat reikia tikėtis, kad šios priemonės bus naudingos užtikrinant aplinkos ir mūsų piliečių sveikatos apsaugą.

Baigdamas norėčiau padėkoti už darbą, kurį šioje srityje atliko šiandien čia esantis A. Tajani ir pranešėjai transporto teisės klausimais, nes dabar mes perėjome prie galutinių teisėkūros proceso jūrų transporto srityje etapų, kuriuos baigus į šių teisėkūros priemonių taikymo sritį bus įtraukti visų kategorijų laivai. Todėl tikiuosi, kad Parlamentas sugebės užbaigti šią taip ilgai vilkintą svarbią viso teisėkūros proceso jūrų transporto srityje dalį jau per šią sesiją ar kiek galima skubiau.

PIRMININKAVO: M. A. MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

  Josu Ortuondo Larrea (ALDE). – (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, džiaugiuosi, kad baigiame Parlamento kadenciją galutinai priimdami paskutinįjį jūrų paketą. Tačiau prisimenu, kad 1999 m., per mano pirmąją kadenciją Europos Parlamente, prie Prancūzijos krantų įvyko baisi avarija, kurią patyrė laivas „Erika“, ir šio laivo vardu buvo pavadintas teisėkūros pasiūlymų rinkinys, parengtas siekiant, kad tokios avarijos nepasikartotų.

Tuo metu manėme, kad mums pavyko apsisaugoti nuo pavojaus, bet netrukus įvyko dar baisesnė laivo „Prestige“ avarija, per kurią išsiliejęs degutas suniokojo visą Galicijos pakrantę. Nuo tada mes Transporto ir turizmo komitete pradėjome vieną po kito rengti ir siūlyti teisėkūros priemonių paketus, kad įveiktumėme didžiulį laivų savininkų, naftos bendrovių, klasifikacinių bendrovių ir net kai kurių valstybių narių, kurios atmetė tris pasiūlymus teigdamos, kad juose numatomi reikalavimai per griežti, pasipriešinimą.

Per pastarąjį dešimtmetį buvo priimta daug direktyvų ir reglamentų. Kai kurios iš šių priimtų teisėkūros priemonių turėjo būti persvarstytos ir pakeistos, nes dėl Tarybos „apkarpymų“ pradinės jų versijos pasitvirtino esančios neveiksmingos.

Mes priėmėme teisėkūros priemones, į kurias buvo įtraukti dvigubo korpuso laivai, laikomi rimtų ekologinių nelaimių, atsitinkančių į aplinką išsiliejus naftai, Europos fondu, ir prieglobsčio uostai, o dabar mes persvarstome ir priimame teisėkūros priemones dėl keleivių vežėjų jūra atsakomybės, laivų avarijų tyrimo, laivų eismo Bendrijoje stebėsenos ir informacijos sistemos, uosto valstybės kontrolės ir galiausiai reglamentą ir direktyvas dėl laivų tikrinimo ir apžiūros organizacijų. Visa tai labai gerai, bet pageidaujama, kad šios priemonės įsigaliotų ir būtų įgyvendintos visose valstybėse narėse kuo skubiau.

Esu patenkintas šiuo rezultatu. Tačiau šio Parlamento kadencija artėja į pabaigą. Man tai paskutinė kadencija Parlamente, todėl pasitraukiu apgailestaudamas, kad mums nepavyko nustatyti privalomą reikalavimą įdiegti kontrolės sistemas – kurios jau yra sukurtos ir užpatentuotos – kad galima būtų parodyti, koks kiekis laivo žiaunose susikaupusio vandens ar cisternoje likusios naftos likučių buvo neteisėtai išpiltas į jūrą ir iš kurio konkretaus laivo. Šią kontrolės sistemą sudaro tam tikra juodoji dėžė, t. y. tachometras, kurio rodmenis jūrų administracija galėtų tikrinti laivui kiekvieną kartą įplaukiant į uostą.

Manau, kad jūrų aplinkos klausimams turime skirti daugiau dėmesio ir nustatyti griežtesnes taisykles, kad būtų padarytas galas jūrų taršai. Taip pat manau, kad jei to nepadarysime, tai neigiamai atsilieps mūsų maisto tiekimo grandinei ir mūsų gyvenimui, todėl galutinai už jūrų taršą sumokėsime labai aukštą kainą. Tikiuosi, kad šios veiksmingesnės ir efektyvesnės neteisėto nuotekų išleidimo į jūrą kontrolės sistemai įgyvendinti neprisireiks dar 10 metų.

  Pirmininkas. – Ačiū, gerb. Ortuondo Larrea. Esu tikras, kad jūsų pastangos nebus užmirštos šiuose Rūmuose. Taip pat esu tikras, kad jūs, kad ir kur būtumėte, nesiliausite siekęs šių tikslų. Gal jie dar nėra visiškai įgyvendinti, bet šis darbas bus greitai užbaigtas. Dėkui už pastangas.

  Georgios Toussas (GUE/NGL). – (EL) Gerb. pirmininke, po penkerius metus užtrukusių diskusijų ir konsultacijų su Taryba šis išliaupsintasis jūrų paketas, sudarytas iš šešių direktyvų ir vieno reglamento, nebeteko savo teigiamo turinio, kuris galėtų padėti užtikrinti žmonių saugumą jūroje ir aplinkos apsaugą. Kitaip tariant, iš didelio debesies mažas lietus.

Taryba, lojaliai vykdydama prieš žmones nukreiptą Europos Sąjungos politiką ir gindama kapitalo interesus, vykdo visus vežėjų, laivų savininkų ir monopoliją turinčių verslo grupių, kurie priešinasi bet kokiai priemonei, galinčiai bent mažiausiu mastu sumažinti jų pelną, reikalavimus. Taigi šiame ilgame procese jiems pasisekė „ištraukti dantis“ bet kokiai teigiamai nuostatai, skirtai saugos taisyklių kontrolei, arba atidėti tokių taisyklių įtvirtinimą neribotam laikui.

Į paketą neįtraukta nei viena priemonė, skirta žmogiškojo veiksnio apsaugai ir gerinimui. Kalbu apie jūrininkus, nes jie – pagrindinis veiksnys, užtikrinantis jūroje esančių žmonių ir aplinkos apsaugą. Jau nuo 1986 m. Europos Sąjungai įgyvendinant bendrą laivybos politiką girdime melagingus pareiškimus, kad klausimai, susiję su žmogiškuoju veiksniu, darbo sąlygų gerinimu ir jūrininkų mokymu, bus sprendžiami, bet visus šiuos ilgus metus padėtis šiose srityse tik blogėja. Todėl Graikijos komunistų partija balsuos prieš visą vadinamąjį laivybos paketą.

  Luca Romagnoli (NI). – (IT) Gerb. pirmininke, A. Tajani, ponios ir ponai, EP Transporto ir turizmo komitetas negalėjo ir negali išvengti savo pareigos duoti holistinį atsaką į poreikį pagerinti laivybos saugą ir nustatyti priemones, kurių turės būti imamasi įvykus avarijai. Trečiajame jūrų pakete taip pat duodamas veiksmingas atsakas į klausimus, susijusius su vežėjų atsakomybe keleivių ir gabenamų krovinių atžvilgiu. Tą reikėjo jau seniai padaryti, bet visą tą laiką šis klausimas nebuvo paliktas be dėmesio, kaip kad yra, toks įspūdis man susidarė, oro linijų keleivių teisių atžvilgiu.

Tiesą sakant, aš manau, kad tikslai dėl A kategorijos laivų įtraukimo į paketo taikymo sritį iki 2016 m., o B, C, ir D kategorijos laivams nustatytos dar vėlesnės datos, yra pernelyg negriežti ir suteikia vežėjams per daug laisvės. Tikiuosi, kad tokį Europos Sąjungos dosnumą vežėjai kompensuos tuo, kad įsigaliojus naujoms taisyklėms iš karto jų laikysis. Mums reikėjo ir dar dabar reikia bendrų standartų, taikomų klasifikacinėms bendrovėms, atsakingoms už laivų stebėseną ir laivybos leidimų išdavimą, taip pat aiškesnių taisyklių, reglamentuojančių laivų tikrinimo ir jų įtraukimo į juodąjį sąrašą tvarką.

Todėl palankiai vertinu pasiūlymus ir priemones, skirtus avarijų, laivybos ir ekologinių katastrofų rizikai ir atitinkamai atsakomybei valdyti, ir raginu Komisiją dar labiau įsipareigoti šias priemones remti. Šiame toli siekiančiame pakete taip pat atsižvelgta į priemones, susijusias su avarijų tyrimu, tyrėjų kompetencijomis ir nepriklausomumu, kuriomis, tikiuosi, galima bus vadovautis kaip vadovu aiškinantis klausimus dėl atsakomybės ir kompensacijos. Todėl balsavau už šį pranešimų rinkinį.

  Corien Wortmann-Kool (PPE-DE). – (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary A. Tajani, procesas rengiant šį laivybos saugos priemonių paketą nebuvo lengvas, bet jo rezultatas gana geras. Šį rezultatą didžia dalimi pavyko pasiekti todėl, kad Komisijos narys A. Tajani ir jo tarnautojai laikėsi išvien su Europos Parlamentu ragindami Tarybą imtis rimto darbo Parlamentui labai svarbiais klausimais.

Pagaliau norint geriau apsaugoti laivybą, būtina bendradarbiauti Europos lygmeniu. Laimei jau išsiaiškinome dėl trūkstamų grandžių, nors Parlamentas buvo linkęs eiti toliau kai kuriais klausimais. Tai, kad dabar nepriklausomas tyrimas įvykus didelėms avarijoms jūroje bus privalomas, yra pažanga, nes tai leis atlikti iš tikrųjų nuodugnų tyrimą ir išsiaiškinti visas avarijos aplinkybes ir priežastis.

Tiriant avarijas nemažai patirties sukaupta aviacijos sektoriuje. Pvz., praeitą savaitę Turkijos oro linijų lėktuvas sudužo netoli Amsterdamo Nyderlanduose ir šiuo atveju dėl to, kad tyrimą atliko nepriklausomi ekspertai, nustatę laivo sudužimo priežastis per savaitę, buvo užkirstas kelias bet kokioms spekuliacijoms. Tai, kad dabar ir įvykus laivų avarijoms bus atliekamas nepriklausomas tyrimas neatsižvelgiant į kaltumą, yra tikra pažanga. Šiuo atžvilgiu pranešėjas atliko puikų darbą.

Gerb. pirmininke, norėčiau pabrėžti dar vieną šio paketo aspektą, būtent patobulintą reglamentą dėl keleivių vežėjų jūra atsakomybės įvykus avarijai. Gerai, kad reglamentas buvo patobulintas, bet taip pat gerai, kad į jo taikymo sritį neįtraukti maži vidaus vandenimis plaukiojantys laivai, nes jie negali būti traktuojami vienodai kaip atviroje jūroje plaukiojantys laivai. Šios laivų kategorijos labai skirtingos, todėl gerai, kad tas skirtumas buvo patvirtintas pasiūlyme.

  Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE). – (BG) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, jūrų laivybos bendrija, susirūpinusi avarijų, aplinkos taršos, pavojaus žmonių gyvybei ir neteisėtos prekybos žmonėmis, kurios mastas toli gražu nėra nedidelis, rizika, jau ilgai svarstė būtinybę pagerinti reglamentą dėl laivų eismo kontrolės ir stebėsenos. Naujų technologijų naudojimas jūrų laivyboje ir suintensyvėjusi piratavimo veikla kartu su griežtos bendros kontrolės nebuvimu – prielaidos, dėl kurių atsirado ši problema. Pakeista direktyva sukuriamos ir plėtojamos sąlygos jūrų laivybos saugos tinklui, taip pat sąlygos veiksmingos automatizuotos IT sistemos įdiegimą. Tai laimėjimai, už kuriuos turime būti dėkingi Europos Parlamentui, Komisijai ir Tarybai.

Labai svarbu, kad buvo sukurtas pagrindas spręsti problemas, susijusias su jūrų tarša pavojingomis atliekomis. Patvirtinus ir įgyvendinus direktyvą, pavojingus krovinius gabenantys laivai dabar negalės nebaudžiamai teršti Europos vandenų pavojingomis atliekomis. Laivų eismo jūroje kontrolė – neabejotina būtinybė. Dėl to būtina sukurti jūrų laivybos saugos kultūrą ir atitinkamą logistikos sistemą, taip pat šios sistemos techninį ir technologinį pagrindą. Be to, būtina sukurti sistemą efektyviam informacijos platinimui kartu apsaugant informacijos dalį, užtikrinančią eismo saugą. Palankiai vertinu Europos laivybos saugumo agentūros veiklą, taip pat jos pastangas sukurti laivų eismo valdymo ir informacijos sistemą kartu pateikiant integruotą duomenų bazę, rodančią laivų buvimo vietą realiuoju laiku ir kitus duomenis apie laivų gabenamus krovinius ir jų savybes. Net jei laivo „Erika“ avarijos atvejis tapo puikiu pavyzdžiu, iš kurio galima mokytis valdyti ir analizuoti riziką, aš nenoriu, kad tokia ar panašios avarijos ateityje pasikartotų.

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE) . – (RO) Kompromisinis trečiojo jūrų paketo tekstas leidžia geriau apsaugoti keleivius, taip pat užtikrinti aplinkos apsaugą ir sustiprinti kontrolės sistemas.

Juodasis sąrašas, į kurį bus įtraukiami ne kartą taisykles pažeidę laivai, yra, kaip ir aviacijos sektoriuje, svarbus žingsnis gerinant saugą. Erika III paketas ypač svarbus Rumunijai, nes kartu su pastaruoju metu patvirtintais dokumentais dėl integruotos Europos Sąjungos jūrų politikos ir Juodosios jūros sinergijos jis galės prisidėti prie to, kad europiniai principai ir geroji patirtis būtų sėkmingai perimti kitų ES nepriklausančių pajūrio valstybių naudojant Komisijos siūlymą į Rytų partnerystės programą įtrauktą naująją priemonę.

Įgyvendinant su jūrų transportu susijusias priemones, taip pat būtina užtikrinti glaudesnį pajūrio valstybių bendradarbiavimą, kad ištekliai būtų naudojami kuo efektyviau ir sumažinta aplinkos tarša, kurią sukelia veikla, vykdoma uostuose ir pakrantėse, taip pat visoje Danubės upėje. Tik suderinus visų šalių veiklą galės būti užtikrinta veiksminga Juodosios jūros apsauga.

  Jim Higgins (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, Parlamento ir Tarybos susitarimas dėl šio paketo buvo pasiektas labai sunkiai. Teko daug derėtis ir diskutuoti, bet džiaugiuosi, kad visi klausimai galiausiai buvo išspręsti.

Šis paketas – tai Europos Parlamento ir, žinoma, pranešėjų, kurie labai stengėsi, net turėjo įveikti stiprų valstybių narių vyriausybių pasipriešinimą, kad būtų pateiktas rezultatas, pirmiausia ginantis mūsų piliečių teises ir interesus.

Šių teisinių priemonių paketas paveiks įvairias sritis, įskaitant standartus dėl Europos valstybių vėliavos, užtikrinančius geresnę laivų tikrinimo tvarką. Dabar laivai bus tikrinami skaidriau ir griežčiau. Iš esmės, šis paketas padės užtikrinti, kad laivai būtų saugesni, o tai savo ruožtu reiškia mažesnę aplinkos nelaimių ir jūrų faunos ir floros nykimo riziką.

Airijai laiko veiksnys labai svarbus, nes dabar viename Airijos uostų stovi sulaikytas Latvijos laivas, kurio įgula negauna pinigų, pakankamai maisto ir negali sugrįžti į Latviją, kuri irgi yra ES valstybė narė. Tokius klausimus būtina spręsti, ir aš nekantriai laukiu šio paketo priemonių įgyvendinimo.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Trečiasis jūrų paketas yra labai svarbus. ES norėtų plėtoti laivybos koridorius įgyvendindama transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) programą. Šis jūrų paketas padės padidinti jūrų transporto saugą ir pritaikyti praktiškai pamokas, kurias mums pateikė pastaraisiais metais įvykusios laivų „Erika“ ir „Prestige“ avarijos, taip pat nelaimingi įvykiai Juodojoje jūroje.

Šis paketas ypač svarbus Juodajai jūrai, nes daug valstybių, besiribojančių su Juodąja jūra, yra įtrauktos į Paryžiaus memorandumo juodąjį ir pilkąjį sąrašus. Turi būti nustatyta laivų savininkų atsakomybė įvykus avarijoms, įskaitant avarijas vidaus vandenyse. Manau, kad į bėdą pakliuvę laivai turi būti priimami specialiai įrengtose vietose, kuriose jiems galėtų būti suteikta būtina pagalba. Tačiau sistema, pagal kurią už šias paslaugas atsiskaitoma, turi būti aiškiai reglamentuota.

  Marie Anne Isler Béguin (Verts/ALE). – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, įvykus laivo „Erika“ avarijai, aš buvau viena iš tų Prancūzijos parlamento narių, kurie reikalavo, kad Prancūzijos jūrų administracija uždarytų šliuzus, kad druskingos seklumos būtų apsaugotos nuo taršos.

Įvykus laivo „Prestige“ avarijai, kartu su D. Sterckxu parengėme pranešimą − mes abu buvome atsakingi už transporto sritį, o man konkrečiai buvo pavesti aplinkos apsaugos aspektai – kuriame mes visiškai pagrįstai raginome užtikrinti didesnę jūrų transporto saugą. Puikiai prisimenu, kaip sunkiai mes šiame Parlamente kovojome už tai, kad būtų sukurta laivo „Prestige“ avarijos tyrimo komisija, ir šios mūsų pastangos, žinoma, padarė įspūdį.

Todėl manau, kad šiandien galime džiaugtis tuo, kad šiuo jūrų paketu įtvirtinama daug tarptautinių ir Europos taisyklių, ir tikiuosi, kad minėtos avarijos ir kiti nelaimingi įvykiai netrukus liks viso labo blogais prisiminimais.

Tačiau jei leisite, aš vis tik norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į …

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Avril Doyle (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, norėčiau pakartoti, kad būtų aiškiau šio labai svarbaus jūrų paketo atžvilgiu, kas dėstoma persvarstytos ES LPS direktyvos 3 konstatuojamoje dalyje. Šioje direktyvoje, priimtoje didžiosios daugumos balsų sprendimu, nustatomi mūsų tikslai mažinant taršą anglies dvideginio išlakomis ir pateikiami šių tikslų įgyvendinimo terminai.

Taigi 3 konstatuojamoje dalyje teigiama, kad „išmetamų teršalų kiekis turėtų būti mažinamas visuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant tarptautinę jūrų laivybą ir aviaciją. Jeigu valstybės narės nepatvirtintų tarptautinio susitarimo, kuriame aptariamas tarptautinės laivybos sektoriuje išmetamų teršalų kiekis ir planiniai jų mažinimo rodikliai, parengti pasitelkiant Tarptautinę jūrų organizaciją (TJO), ir (arba) iki 2011 m. gruodžio 31 d. Bendrija nepatvirtintų nė vieno susitarimo, parengto remiantis Jungtinių Tautų bendrąja klimato kaitos konvencija (JTBKKK), Komisija turėtų teikti pasiūlymą, pagal kurį būtų numatyta įtraukti siekį mažinti tarptautinės laivybos sektoriuje išmetamų teršalų kiekį į Bendrijos įsipareigojimą, kuris turėtų įsigalioti iki 2013 m. Toks pasiūlymas, kuriame būtų atsižvelgiama į galimą naudą aplinkai, turėtų sumažinti bet kokį neigiamą poveikį ES konkurencingumui.“ Gerb. Komisijos nary, norėčiau kad pakomentuotumėte.

  Brian Simpson (PSE). – Gerb. pirmininke, mes, kaip Parlamentas, nuėjome ilgą kelią nuo laivo „Prestige“ avarijos, atnešusios pražūtingų padarinių Galicijos pakrantei ir jos ekosistemai. Nuėjome ilgą kelią nuo laivo „Erika“ avarijos, dėl kurios puikioji Bretanės pakrantė buvo užteršta ir suniokota. Nuėjome ilgą kelią nuo laivų „Sea Empress“, „Exxon Valdez“ ir kitų avarijų jūroje.

Šis paketas – tai darbo, kurį atliko Parlamentas, Komisija ir Taryba, nors ji prisidėjo pavėluotai, testamentas. Manau, kad šio paketo svarbą jausime dar daugelį metų. Tai taip pat visų mūsų pranešėjų ir Parlamento narių, kurie ilgus metus atkakliai siekė, kad būtų priimtos tokios teisėkūros priemonės, darbo testamentas.

Šis paketas – Parlamento, visų EP frakcijų narių, ypač tų, kurie dalyvauja Transporto ir turizmo komiteto darbe, pergalė, bet tikiuosi leisite man šį kartą išskirti du asmenis – gerb. R. Miguélez Ramos ir velionį Willi Piecyką.

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (IT) Gerb. pirmininke, nepaisant to, kad šiuose Rūmuose įvykusių diskusijų dalyviai sakė, kad yra pasitenkinti tuo, kad Taryba, Parlamentas ir Komisija priėmė taisykles, pateikiančias visuomenei konkretų atsaką, mano manymu, iškilo vienas pagrindinis klausimas: ar visos šios geros taisyklės, dėl kurių buvo tiek daug dirbta ir deramasi, bus tinkamai taikomos? Ar Komisija sugebės užtikrinti, kad jų būtų laikomasi? Ar Agentūra sugebės efektyviai bendradarbiauti su Komisija, kad būtų užtikrintas šių taisyklių įgyvendinimas? Kalbu remdamasis diskusijose išgirstais komentarais, ypač pastabomis, kurias pateikė G. Jarzembowski ir L. Romagnoli, taip pat pastaraisiais mėnesiais D. Sterckxo ir B. Simpsono Komisijai pateiktais laiškais, kuriuose iškeliama ta pati problema.

Manau galiu patvirtinti Komisijos, kuri primygtinai ragino šį paketą patvirtinti, įsipareigojimą užtikrinti, kad pakete nustatytų taisyklių laikysis visos valstybės narės. Ketinu paraginti Agentūrą – instituciją, kuri, mano manymu, visada efektyviai dirba ir visada puikiai atlieka savo vaidmenį talkindama Komisijai ir valstybėms narėms – bendradarbiauti įgyvendinant šį reglamentą, kaip tai buvo daroma įgyendinant kitus reglamentus. Lankydamasis Lisabonoje, kur įsikūręs Agentūros biuras, turėjau progos įsitikinti šios institucijos nusiteikimu bendradarbiauti, taip dideliu noru, įsipareigojimu ir entuziazmu imtis darbo įgyvendinant šiame pakete nustatytas taisykles. Saugumo sistemos, t. y. „SafeSeaNet“ tinklo, ir visų kitų šiuolaikinių technologinių priemonių panaudojimas leis įsitikinti visuomenei, kad Europos Sąjungos taisyklės yra iš tikrųjų taikomos. Kaip jums puikiai žinoma, kad vykdydama įstatymu pavestą pareigą, Komisija visada gali kreiptis į Agentūrą, kad ši padėtų jai atlikti techninį darbą.

Ketinu toliau eiti ta pačia kryptimi, kurią pasirinko mano pirmtakas Jacques Barrot, ir pasitelkti į pagalbą instituciją, kuri, mano nuomone, dirba efektyviai, yra tinkamai valdoma ir kurioje dirbantys žmonės tiki tuo, ką daro. Tai galioja, pvz., tikrinimams, atliekamiems siekiant įsitikinti, kad taisyklės taikomos tinkamai ar kad yra diegiamos eismo stebėsenos informacijos sistemos. Norėčiau pabrėžti, kad minėtų informacijos sistemų srityje Agentūrai tenka pagrindinis vaidmuo – šiuos žodžius skiriu konkrečiai D. Sterckxui – diegiant „SafeSeaNet“ tinklą ir Europos platformą, skirtą keistis duomenimis apie laivų eismą, taip pat kuriant Europos ilgais nuotoliais plaukiojančių laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo duomenimis sistemą.

Šios užduotys neprieštarauja Agentūros darbo reglamentui, nors jos nėra konkrečiai jame nurodytos, nes paskutinį kartą reglamentas buvo pakeistas 2004 m., tačiau šiuo metu rengiamoje naujoje reglamento versijoje šios funkcijos, žinoma, bus įtrauktos. Tai, kad šios funkcijos nėra nurodytos direktyvose ir konkrečiuose reglamentuose, neturi įtakos Komisijos ir Agentūros vaidmenų pasidalijimui.

Tikiuosi, man pavyko įtikinti Parlamentą dėl to, kad Komisija nori ir yra pasiryžusi taikyti taisykles, tvirtinamas remiant Agentūrai. Būtų beprasmiška sakyti mūsų piliečiams, kad priėmėme geras taisykles, jiems naudingas, jei nesugebėtumėme šių taisyklių taikyti praktiškai ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi. Turėtumėme atminti, kad valstybės narės, atstovaujamos Tarybos, yra neatskiriama šio susitarimo dalis. Valstybės narės kartu su mumis yra įstatymų leidėjos, todėl tikiu, kad jos taikys mūsų tvirtinamas taisykles. Komisija, be abejo, užtikrins, kad šis įsipareigojimas būtų gerbiamas ir vykdomas. Tas pats galioja Agentūros įsipareigojimui teikti techninę paramą.

  Luis de Grandes Pascual, pranešėjas. – (ES) Gerb. pirmininke, manau, dabar galime džiaugtis baigę tokią ilgą kelionę. Jei bendro sprendimo procedūra iš viso pasiteisino, tai, mano galva, įvyko būtent rengiant šį paketą.

Kad šis paketas galėtų išvysti šviesą, buvo būtina pasiekti Komisijos, Tarybos ir Parlamento susitarimą. Parlamentas puikiai pasirodė imdamasis iniciatyvos – dabar galime teigti, kad šį kartą tai ypač pasiteisino – ir darydamas spaudimą, kad būtų pripažinta šio paketo priėmimo būtinybė. Nuo pat pradžių mes nesitaikėme su bandymais kaip nors suskirstyti šį paketą į atskiras dalis ir siekėme, kad jis būtų svarstomas kaip visuma, galinti užtikrinti saugą jūroje.

Manau galime būti tikri dabar turį garantijas, kad ateityje neteks imtis specialiųjų politinių priemonių. Taigi išvengsime tokių gėdingų situacijų, kai aukšti valdžios pareigūnai priima sprendimus nešališkai, vienų vyriausybių pozicijas kritikuodami, o kitų girdami. Todėl ateityje pagrindinius sprendimus priims nepriklausomos komisijos, gebančios kruopščiai, patikimai ir operatyviai naudotis sprendimų priėmimo priemonėmis. Tai padės užtikrinti priimtų sprendimų tikslumą, teisingumą ir nešališkumą.

Labai stengiamės, kad būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp daugybės skirtingų paketo dalių: turėjome sujungti klausimus dėl klasifikacinių bendrovių, taip pat aiškiai suformuluoti ir suderinti visus interesus. Iniciatyvą parodė Parlamentas.

Džiaugiamės, kad Parlamentas tai pasiūlė. Dabar jis gali didžiuodamasis garsiai ir aiškiai pareikšti, kad Europos Sąjunga nelaukė, kol iniciatyvos imsis Tarptautinė jūrų organizacija, o pati ėmėsi iniciatoriaus vaidmens.

Mes jautėmės įsipareigoję, todėl nelaukėme, kol kiti tai padarys. Manau, šio darbo rezultatu galime būti patenkinti ir turėti vilties dėl ateities tikėdami, kad buvo pasimokyta iš praeities pamokų ir kad klaidos, kurių anksčiau būta, nepasikartos.

  Dominique Vlasto, pranešėja. – (FR) Gerb. pirmininke, baigdama norėčiau pasakyti, kad rezultatas, kurį mums visiems pavyko pasiekti – žinoma, jei Parlamentas patvirtins paketą – leis mums daug mažiau nerimauti dėl mūsų jūrų, pakrančių ir piliečių apsaugos.

Dabar bus svarbu užtikrinti, kad šios rekomenduojamos prevencinės ir teisėsaugos nuostatos būtų tinkamai ir veiksmingai įgyvendintos visose mūsų šalyse. Jei mums pavyks tai padaryti, išsaugosime savo jūrų paveldą.

Esu dėkinga Komisijos nariui, kuris ryžosi užtikrinti, kad ši Europos direktyva būtų ne tik svarstoma ir aptariama, bet ir įgyvendinta.

  Dirk Sterckx, pranešėjas. − (NL) Gerb. pirmininke, dar kartą norėčiau pabrėžti, kad paketo klausimu Parlamentas laikosi sutartinai. Didžioji dauguma remia paketo turinį, t. y. kompromisą, kurį mums pavyko pasiekti. Manau, kad kiekvienam, susijusiam su šiuo paketu, tai – ženklas, kad tai nėra ideologinis ginčas, bet klausimas dėl praktinių planų, kaip geriau apsaugoti jūrų laivybą.

Taip pat norėčiau padėkoti Komisijos nariui už atsakymą į mano klausimą dėl abejonių, susijusių su Agentūra ir jos vaidmeniu. Reikėtų priminti, kad Agentūra buvo viena iš pirmojo Erika paketo sudedamųjų dalių.

Vienas iš pirmųjų pasiūlymų buvo susijęs su Agentūra − institucija, kuri prisidėtų techninėmis žiniomis ir specialistų patirtimi ir taip suteiktų mums – konkrečiai Komisijai, taip pat Parlamentui – visą būtiną paramą mūsų atliekamame teisėkūros darbe.

Dabar džiaugiuosi susitarimu, taip pat didžiuojuosi tuo, ką mums pavyko pasiekti, bet manau, gerb. Komisijos nary – kaip jūs ir D. Vlasto jau minėjote – kad dabar viskas priklausys nuo to, kaip šio paketo priemonės bus įgyvendinamos. Taigi visose valstybėse narėse turės veikti aukštos kokybės institucijos, pvz., atsakingos už prieglobsčio suteikimą į bėdą pakliuvusiems laivams. Jeigu jų veikla neatitiks nustatytos kokybės, jūs turėsite imtis veiksmų.

Todėl dabar jums – Komisijai, Komisijos tarnyboms ir Agentūrai – tenka atsakomybė užtikrinti, kad valstybės narės iš tikrųjų įgyvendintų į jų teisės aktus perkeltas nuostatas, reglamentuojančias uosto valstybės kontrolės sritį, klasifikacinių bendrovių, taip pat „SafeSeaNet“ tinklo veiklą ir visus reikalus, kuriuos dabar baigiame išspręsti ar tobuliname.

Gerb. Komisijos nary, mes jus kontroliuosime, tai pat ir tada, jei naujos sudėties Komisijoje liksite atsakingas už transporto sritį, kad šis darbas iš tikrųjų būtų atliekamas taip, kaip pradžioje numatėme. Taigi linkiu jums visokeriopos sėkmės šiame darbe. Mes stebėsime, kaip vyksta darbas, ir suteiksime jums paramą, jei reikės pateikti papildomus pasiūlymus.

  Jaromír Kohlíček, pranešėjas. – (CS) Šį kartą nebūdingai šiai vietai leisiu sau pataisyti savo kolegą, nes neaišku ne tik tai, ar Komisijos narys liks dirbti Komisijoje kitą kadenciją, kad galėtumėme kontroliuoti jo darbą, bet ir tai, ar mes liksime Parlamente. Komentuodamas G. Toussas su kartėliu išsakytas pastabas dėl to, kad pakete, iš esmės, neatsižvelgta į darbo jūroje sąlygas, turėčiau pripažinti, kad šiame pakete tiesiogiai nekalbama apie laivų įgulų darbo sąlygas, išskyrus tik reikalavimą dėl padoraus elgesio su į bėdą pakliuvusių ar avariją patyrusių laivų įgulos nariais, tačiau tikiu, kad Europos Parlamentas kartu su Komisija artimiausioje ateityje prie šio klausimo sugrįš. Būtų logiška to tikėtis, nes mes dalyvaujame sprendžiant klausimą dėl darbo sąlygų kitose transporto srityse. Iki šiol saugos klausimams jūrų transporto srityje, priešingai nei vidaus laivyboje, buvo skiriamas nepakankamas dėmesys. Grįždamas prie to, nuo ko pradėjau, norėčiau pakartoti, kad jei galėsime suvienyti jėgas su A. Tajani bendrame darbe, galėsime bendradarbiauti.

  Paolo Costa, pranešėjas. – (IT) Gerb. pirmininke, aš taip pat prisijungiu prie padėkos visiems, kas dalyvavo šiame ilgame ir svarbiame darbe. Norėčiau labai nuoširdžiai jiems padėkoti, nes dabar Europos Sąjungos jūrų laivybos saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos taisyklės, be abejo, yra daug tobulesnės nei anksčiau. Dabar, žinoma, Komisijai tenka pareiga užtikrinti, kad šios taisyklės būtų taikomos, ir esu tikras, kad Komisijos narys stengsis užtikrinti, kad šios taisyklės neliktų tik tuščiais žodžiais. Laimei, kai kurios iš šių taisyklių pradės galioti iš karto. Kitų taisyklių atžvilgiu Komisija turės užtikrinti direktyvų perkėlimą į valstybių narių teisę.

Žinoma, užvėrus vieną skyrių, iš karto atsidaro kitas. Buvo atidėta nemažai klausimų, prie kurių dabar galbūt reikėtų sugrįžti. Iš jų paminėsiu tik du: mes dar galutinai neišsprendėme tam tikrų konkrečių klausimų dėl prieglaudos uostų, bet tikiuosi, kad dėl to į sunkią padėtį pakliuvusiems laivams pavojus neiškils, o kita problema susijusi su keleivių vežėjų atsakomybe vidaus laivybos srityje.

Galėčiau tęsti, bet nebūtų prasmės. Dabar vertėtų dar kartą padėkoti Komisijai už iniciatyvą ir Komisijos nariui už sąžiningą bendradarbiavimą su Parlamentu, taip pat nesididžiuojant savo teisumu atiduoti duoklę vaidmeniui, kurį atlikome mes, Parlamentas. Jei prisiminsime, kokį kelią nuo šio teisėkūros proceso pradžios mums teko nueiti, kad Tarybą atsisakytų savo pradinės pozicijos ir būtų pasiektas galutinis rezultatas, manau, galime didžiuodamiesi teigti, kad Parlamentas atliko savo darbą, o tai yra daug daugiau nei būti – negaliu pasakyti „prižiūrėtoju“, nes šis vaidmuo tenka Komisija – bet ryžtingu Europos teisės ir vaidmens, kurį ji turi atlikti bendram labui, propaguotoju.

  Gilles Savary, pranešėjas. – (FR) Gerb. pirmininke, kiekvienas Parlamente su keliomis išimtimis žino, ką reiškia išleisti įstatymą ir sukurti pridėtinę vertę Komisijos tekstui. Norėčiau pakartoti P. Costos mintis: Parlamentui tai nėra tik vadovėlinė užduotis, kurią atlikus galima didžiuotis, bet jaudinanti tikrovė tuo metu, kai Europai reikia pakilimo.

Norėčiau pasakyti, nes nesu tikras, ar tai buvo pakankamai pabrėžta, kad šis teisėkūros priemonių paketas, sudarytas iš septynių ir vieno tekstų, iš esmės, bus tvirtinamas „važiuojant dviem greičių juostomis“: penkių ir vieno tekstų atžvilgiu mūsų bus prašoma rytoj ratifikuoti taikinimo procedūros ir susitarimo rezultatą, o kiti du tekstai – mano ir E. J. Fernandeso pranešimai – bus pateikti antrajam svarstymui, nes pradžioje Taryba juos atmetė.

Kadangi mums pavyko, beveik stebuklingai, pasiekti susitarimą su Taryba, nes mūsų kolegos pranešėjai mums labai pagelbėjo savo pranešimuose numatydami dalykus, kurie privertė Tarybą sutikti ir pareikšti savo poziciją, mano ir E. J. Fernandeso pranešimai dabar yra tik antrojo svarstymo etape. Žinoma, mes nenorime, kad jie būtų pakeisti, ir nemanau, kad taip atsitiks, nes nėra užregistruota jokių pasiūlymų dėl pakeitimų. Tikimės, kad rytoj jie bus patvirtinti tokie, kokie yra. Taip mes galėsime iš naujo sujungti visus pasiūlymus į vieną paketą ir tai bus labai džiuginantis mūsų laimėjimas Tarybos atžvilgiu.

Dabar, gerb. Komisijos nary, kamuolys yra jūsų aikštelėje: mes visi puikiai suprantame, kad norint užtikrinti tinkamą šių teisės aktų įgyvendinimo įvairiose srityse kontrolę, būtina, kad šie tekstai būtų perkelti į valstybių narių teisę.

Įgyvendinant reikalavimą dėl atsakomybės įvykus avarijai atlyginti trečiosioms šalims padarytą žalą, bus būtina užtikrinti, kad valstybės narės įvykdytų savo įsipareigojimą ir ratifikuotų pagrindines tarptautines konvencijas. Taip pat manau, kad būtų neblogai, jei Komisija 2012 m. šiuo klausimu galėtų pateikti ataskaitą.

  Emanuel Jardim Fernandes, pranešėjas. – (PT) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti Tarybai pirmininkavusiai Prancūzijai už suteiktą galimybę užbaigti su šiuo paketu susijusį darbą. Dėkoju Komisijai ir ypač Pirmininko pavaduotojui A. Tajani už reikšmingą indėlį galutiniame derybų etape. Dėkoju visiems jums už pastabas ir indėlį. Norėčiau padėkoti visiems pranešėjams, ypač J. Kohlíčekui, ir jei leisite, taip pat šešėlinei pranešėjai R. Miguélez Ramos. Jų pastangomis dabar galime užtikrinti, kad tokie ginčai, kokie buvo įsiplieskę tarp valstybių narių po laivo „Prestige“ avarijos, daugiau nepasikartos ir kad tokiais atvejais kiekvienas prisiims savo atsakomybės dalį. Dėkoju P. Costai, su kuriuo aš per visą procesą dirbau kartu, ypač rengdamas pranešimą dėl keleivių vežėjų atsakomybės įvykus avarijai, nes man, kaip EP Socialistų frakcijos pranešėjui, buvo pavesta užtikrinti, kad apsauga būtų garantuota visų jūrų transporto rūšių keleiviams, t. y. kad įvykus nelaimingiems atsitikimams jie gautų kompensaciją ir kad tiems, kurie įvykus tokioms avarijoms nukenčia labiausiai, tokia kompensacija būtų išmokama kuo greičiau, gal net iš anksto, neatsižvelgiant į tai, kuri šalis kalta dėl avarijos.

Priemonės kreiptis į teismą yra numatytos ir jos yra pakankamai skaidrios, prieinamos ir grindžiamos aiškia informacija, kurią galimą gauti iš anksto. Kaip minėjau, šis laivybos saugai skirtų priemonių paketas yra reikšminga Europos teisėkūros proceso pergalė. Komisija, Taryba ir Parlamentas priėmė tekstą, padėsiantį pagerinti visų gyvenimą, užtikrinti didesnį saugumą jūrose, vandenynuose ir vidaus vandenyse ir pasiruošti ateičiai. Rytoj balsuodami dėl šio paketo pagerbsime visų praeityje ar pastaruoju metu jūroje įvykusių tragedijų aukas ir išreikšime pagarbą savo piliečiams ir verslui.

Tikiuosi, gerb. Komisijos Pirmininke, kad nuostatų, kurias rytoj tvirtinsime priimdami šį paketą, bus laikomasi, kad piliečių lūkesčiai dėl jų saugumo ir teisių stiprinimo, kuriems atsirasti šis paketas davė pagrindo, bus įgyvendinti.

  Georg Jarzembowski (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, kadangi baigiame šią diskusiją padėkos žodžiais, skirtais Komisijos Pirmininko pavaduotojams J. Barrotui ir A. Tajani, taip pat Tarybai pirmininkavusiai Prancūzijai, turėtumėme nepamiršti padėkoti ir tiems, kurie daugelį metų kartu su mumis dirbo Taikinimo ir Transporto ir turizmo komitetuose. Jie atliko labai svarbų vaidmenį, padėjusį mums pasiekti rezultatą, kuriuo šiandien džiaugiamės, ir už tai jiems turime padėkoti.

  Inés Ayala Sender (PSE). – (ES) Gerb. pirmininke, norėčiau tik trumpai papildyti prieš akimirką kalbėjusį G. Jarzembowskį. Jam, kaip asmeniui, pirmininkavusiam Laikinajam komitetui dėl saugos jūroje gerinimo, sukurtam ištirti laivo „Prestige“ avarijos atvejį, kuris tam tikra prasme davė postūmį atsirasti šiam paketui, taip pat norime padėkoti.

Norėčiau patikinti iš anksto, jei atsitiks taip, kad mūsų ryšys su G. Jarzembowskiu nutrūks, kad mes visada prisiminsime jo kompetenciją, kurią jis parodė dirbdamas šiame komitete.

  Pirmininkas. – Gerb. I. Ayala Sender,, pasinaudojęs savo, kaip pirmininko teise, aš, žinoma, taip pat norėčiau prisijungti prie padėkos žodžių asmeniui, kuris iš tikrųjų labai sėkmingai pirmininkavo minėtam komitetui, ir palinkėti jam visokeriopos sėkmės ir laimės.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Dushana Zdravkova (PPE-DE), raštu. – (BG) Ponios ir ponai, kompromisas, kurį pavyko pasiekti, leis mums konsoliduoti saugą reglamentuojančius ES teisės aktus ir perkelti svarbias tarptautines priemones į Bendrijos teisę. Patvirtindamas šį paketą, Europos Parlamentas nustatys naują etaloną laivų avarijų tyrimo standartams.

Šias priemones priimti mus paskatino tanklaivio „Erika“ avarija, bet norėčiau priminti jums dar vieną avariją, kuri įvyko ne taip seniai. 2004 m. vasario 13 d., 7.5 jūrmylių atstumu nuo Bosforo sąsiaurio nuskendo laivas „Hera“ kartu su visa 19 asmenų įgula. Šios avarijos aplinkybės iki šiol neišaiškintos. Praėjus penkeriems metams po šios tragedijos, įvykusios vienoje iš vietų, kurioje dėl aktyvios laivybos eismas yra kontroliuojamas, niekas negali pasakyti, kaip ir kodėl laivas nuskendo. Dar daugiau, niekas negali pasakyti, kokių gelbėjimo veiksmų buvo imtasi išgirdus laivo pagalbos šauksmo signalą.

Šios avarijos priežasčių ir padarinių tyrimas šiuo metu atsidūrė aklavietėje. Vienintelis faktas, kurį galima patvirtinti, yra tas, kad avarijoje žuvo 17 Europos Sąjungos piliečių ir du piliečiai iš Ukrainos. Niekas už šią tragediją dar neatsakė.

Akivaizdu, kad naujos taisyklės, kurias ketiname patvirtinti, neužkirs kelio tokioms tragedijoms, bet tikiuosi, kad jos padės užtikrinti avarijų tyrimo skaidrumą, išsamumą ir objektyvumą, kad avarijų kaltininkai galėtų būti patraukti atsakomybėn.