Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2240(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0055/2009

Debatai :

PV 10/03/2009 - 13
PV 10/03/2009 - 15
CRE 10/03/2009 - 13
CRE 10/03/2009 - 15

Balsavimas :

PV 11/03/2009 - 5.19
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0119

Diskusijos
Antradienis, 2009 m. kovo 10 d. - Strasbūras Tekstas OL

13. Sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimas už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra – Ekologiškas transporto naudojimas ir išorės sąnaudų priskyrimas vidaus sąnaudoms (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl šių pranešimų:

- S. El Khadraoui pranešimas A6-0066/2009 Transporto ir turizmo komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (COM(2008)0436 – C6-0276/2008 – 2008/0147(COD)), ir

- G. Jarzembowskio pranešimas A6-0055/2009 Transporto ir turizmo komiteto vardu dėl ekologiško transporto naudojimo ir išorės sąnaudų priskyrimo vidaus sąnaudoms (2008/2240(INI)).

 
  
MPphoto
 

  Saïd El Khadraoui, pranešėjas. (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau eiti tiesiai prie reikalo ir išaiškinti kelis dalykus, kurie buvo neteisingai suprasti. Įvairiuose šaltiniuose teko skaityti teigiant, kad šia „Eurovinjetės“ direktyva šiuo ekonominiu sunkmečiu mes sužlugdysime transporto sektorių. Taip pat rašoma, kad mes norime padaryti taip, kad kelių rinkliavos būtų privalomos visiems keleiviniams automobiliams Europoje.

Mes, žinoma, nenorime nieko apmokestinti, priešingai, mes siekiame pasiūlyti valstybėms narėms, kurios nori joms patogiu laiku įgyvendinti kelių transporto sektoriuje principą „teršėjas moka“, plataus spektro galimybes, t. y. mes norime sukurti sistemą, nustatyti pagrindines taisykles, kurių valstybės narės turės laikytis, jei norės išorės sąnaudas priskirti vidaus sąnaudoms.

Tai turėtų mus vienu žingsniu priartinti prie tvaresnės transporto sistemos. Tačiau norėčiau tiesiai pasakyti, kad tai nebus stebuklingas vaistas nuo visų ligų. Jei norime stebuklingų pokyčių, turėsime imtis daugybės kitų priemonių. Tačiau jei iš viso nieko nedarysime, iki 2020 m. kelių transporto srautai išaugs 55 proc. ir Komisija tai žino. Todėl turime kažką daryti.

Tai, ką mes siūlome, savaime yra nedidelė revoliucija, jei galima taip pasakyti, bet tai būtų tik pradžia, o po kelerių metų reikėtų imtis tolesnės ambicingos veiklos. Gavus Transporto ir turizmo komiteto daugumo paramą, mums pavyko parengti suderintą, pagrįstą ir nuoseklų pasiūlymą. Taip pat norėčiau padėkoti visiems, dalyvavusiems šiame darbe. Jis nebuvo lengvas, nes nuomonės labai išsiskyrė. Tikiuosi, kad mums pavyks išlaikyti šią pusiausvyrą ir todėl galėsime duoti stiprų signalą Tarybai, kad būtų parengtas dar vienas bendros pozicijos dokumentas.

Kas sudaro šio pasiūlymo esmę? Pirmiausia, kokios išorės sąnaudos bus įtrauktos į sistemą? Mes pasirinkome sritis, susijusias su transporto keliama oro tarša, triukšmu ir eismo spūstimis. Dėl pastarųjų mes, iš esmės, padarėme nuolaidą kelių transporto sektoriui, nes mūsų pasiūlyme sakoma, kad šalys, norinčios, kad jų sistemos apimtų spūstis, turėtų susieti jas su keleiviniu kelių transportu. Tai neprivaloma.

Antra, kalbant apie išorės sąnaudų mokesčio tikslinį panaudojimą, mes nelaikome šių pajamų papildomu mokesčiu, kuriuo būtų leidžiama paprasčiausiai papildyti valstybės biudžetą. Šios pajamos turi būti vėl investuotos į transporto sistemą, kad išorės sąnaudos nedidėtų, nes būtent tai turėtų būti galutinis tikslas.

Trečia, turi būti užtikrintas elektroninių rinkliavos sistemų operacinis suderinamumas. Šiuo klausimu, manau, Komisija dar turi dirbti. Mes nenorime, kad sunkvežimių vairuotojai su savimi turėtų vežiotis 27 skirtingas skardines. Todėl manau, kad šiuo klausimu reikia aiškių iniciatyvų.

Ketvirta, turi būti galimybė ateityje imtis papildomų veiksmų. Po kelerių metų turės būti parengta išorės sąnaudų priskyrimo vidaus sąnaudoms schemos taikymo visų rūšių transporto priemonėms apžvalga siekiant apsvarstyti galimybę į traukti į ją ir kitas išorės sąnaudas, bet pirmenybę turėtumėme teikti schemoms, kur mokesčiai skaičiuojami pagal ridą kilometrais, o ne pagal laiką.

Apskritai, visų šių priemonių poveikis, tiesą sakant, yra ribotas. Mūsų prognozėmis, eksploatacijos išlaidos galėtų padidėti 3 proc., jei ši direktyva būtų taikoma visoje Europoje. Todėl norėčiau pasiūlyti savo kolegoms Parlamente pritarti paketui, kurį remia Transporto ir turizmo komitetas.

Kitaip tariant, nepritariu Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos pasiūlytam pakeitimui, kuriuo siekiama pašalinti iš sistemos su eismo spūstimis susijusias išlaidas, taip pat negaliu pritarti pakeitimams, kuriuos pateikė Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas, kad ir kaip patraukliai jie skambėtų. Turėtumėme išlaikyti darnią visumą ir taip judėti pirmyn.

 
  
MPphoto
 

  Georg Jarzembowski, pranešėjas.(DE) Gerb. pirmininke, Komisijos pirmininke, ponios ir ponai, leiskite man pradėti nuo to, kad žmonių ir prekių mobilumas – labai svarbus veiksnys, turintis įtakos piliečių gyvenimo kokybei, ekonomikos augimui ir užimtumui, taip pat Europos Sąjungos socialinei ir teritorinei sanglaudai bei prekybai su trečiosiomis šalimis.

Todėl Europos bendrijai būtina turėti infrastruktūrą, atitinkančią jos reikmes ir teisingas transporto taisykles, galiojančias visų rūšių transportui. Atsižvelgiant į tai, kad transportas taip pat daro neigiamą įtaką žmonėms ir aplinkai, jis, be abejo, turi būti naudojamas ekologiškai, kad padėtų mums kovoti su klimato kaita.

Tačiau turėčiau jums pasakyti, gerb. Komisijos Pirmininke, kad pasiūlymas, kurį mums pateikėte kaip pagrindinį dokumentą dėl ekologiško transporto naudojimo, yra pernelyg skurdus. Su apgailestavimu tenka pastebėti, kad jūsų pasiūlyme nėra bendro nuoseklaus plano ir visi klausimai paliekami atviri – viskas grindžiama subsidiarumo principu. Jei sakote, kad transportas turi būti naudojamas ekologiškai, šis reikalavimas turi privalomai galioti visoje Europos Sąjungoje, ne tik valstybėse narėse, pageidaujančiose jį taikyti. Taip pat jis turi privalomai galioti visoje transporto srityje, apimančioje visus sektorius nuo geležinkelių iki jūrų transporto.

Negalima pasirinkit tik kelių transporto – šiuo atveju, iš esmės, tik prekinio transporto eismo – ir pasakyti, kad „mes paliekame valstybėms narėms teisę savo nuožiūra apsispręsti, ar jos nori taikyti kelių rinkliavas“. Jei norite esminio pokyčio, turite pateikti planą, apimantį visų rūšių transportą, ir būtent tokią nuostatą mes aiškiai suformulavome Komitete. Tačiau tada jums reikės atlikti moksliškai pagrįstus pasiūlyme pateiktų priemonių poveikio vertinimo tyrimus, kad būtų išsiaiškinta, kokią įtaką jos turės konkurencijai tarp skirtingų transporto sektorių, mobilumo sąnaudoms ir Europos konkurencingumui.

Antrasis komunikatas, dėl išorės sąnaudų priskyrimo vidaus sąnaudoms, yra dar vienas suskaidymo pagal jūsų siūlomą sistemą pavyzdys. Šiuo atveju jūs vėl pateikiate puikų vadovą, kuriame siūlomi įvairiausi išorės sąnaudų skaičiavimo būdai, bet gale teigiate, kad „išorės sąnaudos bus skaičiuojamos taikant nekintamo dydžio vertę“. Niekas negalėjo suprasti, ką gi jūs pagaliau siūlote. Jūs taip pat neatsižvelgėte į mokesčius, jau taikomus visų rūšių transportui bendro mokesčio, mokesčio už benziną ar mokesčio už transporto priemonę pavidalu.

Žinote, kartojasi ta pati istorija kaip ir „Eurovinjetės“ direktyvos atveju. Mano frakcija sutinka su kitomis frakcijomis, kad skaičiuojant išorės sąnaudas ir apmokestinant turėtų būti atsižvelgiama į oro taršą ir triukšmą. Kaip su spūstimis? Gerb. Komisijos pirmininke, spūstys atsiranda dėl to, kad valstybės narės nepakankamai rūpinasi infrastruktūros plėtojimu. Todėl duoti pinigų valstybėms narėms tam, ką pačios privalo daryti, būtų tiesiog beprotybė.

Be to, jūs puikiai žinote, kad įmonės jau ilgai moka už eismo spūstis, nes dėl jų išaugo jų darbo užmokesčio ir kuro išlaidos. Atsižvelgiant į tai, reikia pasakyti, gerb. S. El Khadraoui, kad nėra prasmės internalizuoti su eismo spūstimis susijusių išlaidų. Priešingai, mes turime siekti, kad šių išlaidų būtų išvengta protingai tobulinant infrastruktūrą ir naudojant pažangias transporto informacijos sistemas, bet neužtraukti papildomų kelių rinkliavų naštos verslui, kuris ir taip priverstas kovoti su augančiomis išlaidomis, nes iš to naudos nebus.

Gerb. Komisijos Pirmininke, jūsų komunikatas dėl apsaugos priemonių nuo geležinkelių transporto keliamo triukšmo, iš esmės, yra teigiamas. Tai gerai, bet kas iš to? Ką konkrečiai siūlote? Sakote, yra daug pasirinkimo galimybių. Bet gi jūs esate Komisija! Jūsų teisė ir pareiga teikti pasiūlymus, kuriuos mes galėtumėme įgyvendinti. Būtent todėl Transporto ir turizmo komitetas ragina jus pateikti konkretų pasiūlymą dėl direktyvos dėl su triukšmu susijusių mokesčių už naudojimąsi geležinkeliais, kad vėl investavę iš šių mokesčių gautas pajamas į geležinkelio bendroves, įskaitant privačias bendroves, naujų stabdžių sistemoms įsigyti galėtumėme sumažinti triukšmą. Visi šiuose Rūmuose turime aiškų tikslą – padaryti, kad nebūtų geležinkelio transporto keliamos akustinės taršos. Propaguodami geležinkelių transportą, kartu turime užtikrinti, kad traukiniai, riedantys tyliais Reino slėniais besidriekiančiais geležinkeliais, nekeltų triukšmo. Taigi padėkite mums tai pasiekti pasiūlydami ką nors iš tikrųjų konkretaus!

 
  
MPphoto
 

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. (IT) Gerb. pirmininke, baigėsi dar vienos diskusijos tema, kurią aš pateikiau svarstyti šiems Rūmams iš karto, kai gavau Parlamento paramą, kitaip tariant, pritarimą neužtraukti Europos piliečiams papildomo mokesčio naštos. Tai, kad priemonė, numatyta naujoje „Eurovinjetės“ direktyvoje, yra neprivaloma, byloja apie tai, kad Komisija nenori nustatyti papildomo mokesčio. Pirmiausia, surinktos lėšos nebus naudojamos valstybių narių biudžetui papildyti, bet bus skirtos konkrečiam sektoriui ir panaudotos taršai mažinti, išorės sąnaudoms internalizuoti, saugesniems keliams tiesti ir transporto infrastruktūrai tobulinti.

Noriu padėkoti Parlamentui už įsipareigojimą persvarstyti „ekologiško transporto“ paketą ir ypač „Eurovinjetės“ direktyvą. Projekte, kurį parengė Transporto ir turizmo komitetas, remdamasis S. El Khadraoui pranešimu, siunčiama svarbi žinia valstybėms narėms, nes jame siūloma lankstesnė sistema, suteikianti teisinius įgaliojimus imtis naujų priemonių kovojant su transporto sektoriaus ir jame dirbančių subjektų daromu neigiamu poveikiu aplinkai. Ši žinia byloja apie politinį ketinimą palaipsniui skatinti, kad būtų sukurta teisingesnė ir veiksmingesnė apmokestinimo už naudojimąsi infrastruktūra sistema, pagal kurią už taršą turės mokėti patys teršėjai, o ne mokesčių mokėtojai.

Manau, Komisijos patvirtinta nuomonė, kurią šiandien svarstome, sustiprina Komisijos pasiūlymą keliais labais svarbiais atžvilgiais. Manau, kad pateikti pakeitimai paskirstant išteklius atitinka mūsų pasiūlytą požiūrį, kuriuo siekiama apginti nuostatą dėl kelių rinkliavų pajamų paskirstymo ir mažinti kelių transporto daromą neigiamą poveikį aplinkai. Kalbant apie konkrečias šio neigiamo poveikio rūšis, į kurias reikėtų atsižvelgti, sakau „ne“ CO2 ir „taip“ eismo spūstims. Moduliuojamas spūsčių mokestis padės mums veiksmingiau kovoti su klimato kaita nei vienkartinis mokestis už taršą CO2. Tai būtina siekiant kelių transporto ekonominio efektyvumo ir naudinga užtikrinant transporto pajėgumui didinti reikalingų lėšų pakankamumą. Manau, kad kompromisas, kurį mums pavyko pasiekti, suteikia mums tvirtą pagrindą pradėti diskusijas su Taryba. Tačiau turime būti atsargūs ir tikri, kad būtų pasiektas galutinis rezultatas, kuris skatins valstybes nares, o ne primes joms sunkiai įgyvendinamas sąlygas.

Tačiau turiu tam tikrų abejonių dėl konkretaus pakeitimo, susijusio su ekologiškai itin svarbiu kalnų regionu. Komisijos pasiūlyme jau leidžiama skaičiuojant mokesčius taikyti vadinamąjį kalnų regiono koeficientą. Duodami leidimą taikyti šį papildomą koeficientą kartu su jau nuo 2006 m. galiojančiu papildomu mokesčiu, skirtu pagrindiniams tuneliams Alpių regione finansuoti, mes leidžiame dvigubai apmokestinti, o tai, mano nuomone, gali tapti kliūtimi kuriant vieną bendrąją rinką. Būtent tai man kelia abejonių.

Dabar norėčiau pereiti prie G. Jarzembowskio pranešimo dėl kartu su direktyva pateikiamo komunikato. Kalbėdamas G. Jarzembowski davė aiškiai suprasti, kad labai kritiškai vertina Komisijos poziciją: per visus šiuos ilgus bendradarbiavimo metus mes pirmą kartą nesutariame. Šis pranešimas neabejotinai kritiškas. Pasistengsiu susitelkti ties dviem, mano nuomone, labai svarbiais konkrečiais klausimais. Norėčiau pabrėžti, kad Komisija vis tik atliko poveikio vertinimo tyrimą, apimantį visų rūšių transportą ir įvairių išorės sąnaudų internalizavimo poveikio analizę. Remdamasi šia analize, Komisija pasiūlė išorės sąnaudų internalizavimo strategiją. Kita vertus, Komisija pasiūlė bendrą išorės sąnaudų internalizavimo sistemą, grindžiamą principu, kuris yra susijęs su visų rūšių transportu ir kuriame atsižvelgiama į visas ankstesnes iniciatyvas. Tai pragmatinis požiūris, gerbiantis acquis communautaire ir atsižvelgiantis į pastaruoju metu priimtus pasiūlymus, ir aš mąstau apie galimybę išplėsti ES LPS taikymo sritį įtraukiant į ją aviaciją ir atitinkamus tarptautinius susitarimus, jūrų laivybą ir vidaus laivybą. Žinoma, mes galime ginčytis, ar Komisijos pasiūlymai yra pakankamai išsamūs, bet turiu pabrėžti, kad Komisija aprėpė visas temas, kurias buvo paprašyta išnagrinėti, kitaip tariant, ji pateikė integruotą planą, kaip padaryti transportą ekologiškesnį, ir pasiūlė konkrečias teisėkūros priemones, padėsiančias šį planą įgyvendinti.

Baigdamas norėčiau pabrėžti, kad vienu aspektu Komisija ir Parlamentas vis tik sutaria: būtina surasti teisinį modelį spręsti geležinkelių transporto keliamo triukšmo problemai. Komisija pateiks savo pasiūlymus svarstant pirmąjį geležinkelių paketą, kurį numatoma priimti šį rudenį. Mums, žinoma, bus malonu išgirsti jūsų nuomonę šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Ačiū, gerb. A. Tajani. Kalbant apie jūsų santykius su G. Jarzembowskiu, norėčiau pastebėti, kad Karlas Markas buvo teisus teigdamas, kad institucijos pozicija taip pat nulemia jai atstovaujančių žmonių politinę nuomonę įvairiais klausimais.

 
  
MPphoto
 

  Claude Turmes, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentas.(FR) Gerb. pirmininke, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui labiausiai rūpėjo du šios direktyvos aspektai, kurių vienas susijęs su naftos sektoriumi.

Iš visų ekonomikos požiūriu labiausiai išsivysčiusių pasaulio regionų Europa labiausiai priklausoma nuo naftą naudojančio krovinių transporto. Neapgaudinėkime savęs. Nors šiuo metu naftos kainos mažėja, taip yra tik dėl pasaulio ekonomikos susitraukimo. Ekonomikai atsigavus, mes vėl susidursime su tomis pačiomis naftos stygiaus problemomis ir priklausomybė nuo naftos degalų krovinių transportui ateityje bus pagrindinė Europos ekonomikos silpnoji pusė, jos Achilo kulnas.

Kitas aspektas susijęs su technologijomis ir eksportu. Jei Europa nustatys atitinkamą „Eurovinjetės“ sistemą, tai taip pat paskatins Europos ekonomikos subjektų iškilimą. Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Indija ir Indonezija susidurs su tokiomis pačiomis ekonominėmis problemomis. Todėl raginame įgyvendinti ambicingą politiką, apimančią ir išorės sąnaudų internalizavimą, kad geriau pasirengtumėme būtiniems pokyčiams naftos sektoriuje, ir visas su „Eurovinjete“ susijusias technologines priemones, kad būtų skatinamas Europos pramonės augimas.

 
  
MPphoto
 

  Corien Wortmann-Kool, PPE-DE frakcijos vardu.(NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, mūsų pranešėjas, mano didžiai vertinamas kolega S. El Khadraoui visų pirma patikino, kad nesiekiama nustatyti jokių papildomų europinių mokesčių. Pranešėjas teigė, kad jam labiau rūpi pagrindinės vidaus rinkos taisyklės, kurios skatintų tvarų Europos transportą. Tačiau pagal poziciją, kurios jis laikosi kaip pranešėjas, valstybėms narėms suteikiama teisė taikyti labai didelį eismo spūsties mokestį, kuris kartu su marža gali siekti net kelis eurus vienam kilometrui. Gerb. pirmininke, Komisijos nario žodžiais, tai, ką mes turime, nėra pagrindinės vidaus rinkos taisyklės, bet vidaus rinkos kliūtys.

Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija šiandien norėtų aiškiai išdėstyti savo poziciją. Mes tvirtai remiame investicijas į tvarų transportą. Todėl mes pritarsime pasiūlymui dėl išorės sąnaudų mažinant oro taršą ir triukšmą internalizavimo, bet su sąlyga, jei pajamos bus investuojamos į kelių transporto švarinimą, nes šiam tikslui pritaria dauguma. Tačiau pasiūlytas spūsties mokestis ir marža yra tai, kam PPE-DE frakcija negali pritarti. Spūsties mokesčio poveikis labai ribotas, todėl jis nepadės mums išspręsti problemų, susijusių su aplinkos tarša, o tik užtrauks šiais ekonomikos krizės laikais papildomą naštą mūsų MVI, taip pat turės neigiamos įtakos užimtumui.

Nustatydamas ryšį su keleiviniu transportu, pranešėjas pasiekė kompromisą su Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija, nes tai buvo būtina gaunant šios frakcijos paramą. Tačiau jau dabar aišku, kad Taryba tam nepritars. Tai priimtina pranešėjui, bet ne ALDE frakcijai.

Todėl norėčiau baigti savo kalbą PPE-DE frakcijos vardu senu posakiu: pralaimėti mūšį dar nereiškia pralaimėti visą kovą.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika