Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2240(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0055/2009

Debatai :

PV 10/03/2009 - 13
PV 10/03/2009 - 15
CRE 10/03/2009 - 13
CRE 10/03/2009 - 15

Balsavimas :

PV 11/03/2009 - 5.19
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0119

Diskusijos
Antradienis, 2009 m. kovo 10 d. - Strasbūras Tekstas OL

15. Sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimas už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra – Ekologiškas transporto naudojimas ir išorės sąnaudų priskyrimas vidaus sąnaudoms (diskusijų tęsinys)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Tęsiame diskusijas dėl S. El Khadraoui ir G. Jarzembowskio pranešimų dėl transporto sektoriaus.

 
  
MPphoto
 

  Silvia-Adriana Ţicău, PSE frakcijos vardu.(RO) Visų pirma norėčiau pasveikinti savo kolegas S. El Khadraoui ir G. Jarzembowskį.

Transporto sektorius – vienas iš svarbiausių sektorių, prisidedančių prie socialinės ir ekonominės Europos Sąjungos plėtros. Europos Parlamento prašymu Taryba pasiūlė įtraukti išorės sąnaudas į vidaus sąnaudas ir pakeisti „Eurovinjetės“ direktyvą. Tačiau šis pasiūlymas pateiktas labai sudėtingu metu. Dėl ekonomikos krizės mažėja užsakymų apimtis, didėja vežėjų išlaidos, bankrutuoja įmonės ir prarandamos darbo vietos.

Nors Komisijos siūlomi tekstai – žingsnis pirmyn plėtojant ekologišką transportą, juos galima ir reikia tobulinti. Nemanau, kad G. Jarzembowskio požiūris, kurį mes tik kritikuojame, bet nesiūlome jokių patobulinimų, yra teisingas. Mano galva, direktyva, kuri negali būti taikoma privalomai visoms valstybėms narėms, nepadės mums pasiekti šio tikslo, tik galės labai iškraipyti vidaus rinką, nes kai kurios valstybės narės turės galimybę, jei to norės, nustatyti tam tikras kliūtis laisvam žmonių ir prekių judėjimui.

Todėl manau, kad išorės sąnaudų internalizavimas turi būti taikomas visų rūšių transportui vengiant dvigubo apmokestinimo. Taigi jei kai kurios valstybės narės nutars rinkti mokesčius už kelių naudojimą, tai vėliau jos negalės nustatyti papildomo mokesčio už taršą. Iš esmės, tokios pačios pozicijos, kuriai aš pritariu, laikosi ir S. El Khadraoui.

Dėl eismo spūsčių patiriamos išlaidos auga ir greitai sudarys 1 proc. BVP. Todėl būtina imtis priemonių, bet jos negali būti įgyvendinamos tik prekių ir keleivių vežėjų sąskaita. Eismo spūstis kelia visų rūšių transporto priemonės, ypač dėl netinkamos infrastruktūros. Valstybės narės turi investuoti į naujų greitkelių, greitųjų traukinių linijų tiesimą ir kitas alternatyvas, galinčias padėti mums išspręsti eismo spūsčių problemą. Kombinuotasis transportas paskatins vežėjus daugiau krovinių gabenti traukiniais, laivais ir lėktuvais ir tai padidins krovinių ir keleivių gabenimo efektyvumą.

Taigi mums reikia integruotos ekologiško Europos transporto plėtojimo strategijos, bet šioje strategijoje numatomas išorės sąnaudų internalizavimas neturi kenkti kelių transporto konkurencingumui.

 
  
MPphoto
 

  Dirk Sterckx, ALDE frakcijos vardu.(NL) Gerb. pirmininke, pritariu G. Jarzembowskiui, kad mobilumas labai svarbus visuomenei. Taip pat sutinku su C. Wortmann-Kool, kad turime skirti ypatingą dėmesį vidaus rinkai. Tačiau šiame kompromisiniame tekste, mano galva, yra žengtas žingsnis šia linkme. Vidaus rinka yra svarbi, taigi taip pat svarbu, kad tarp valstybių narių būtų sudaryti atitinkami susitarimai. Be to, tai tik pirmas žingsnis einant sistemos link, kuri bet kuriuo atveju turės būti kažkada sukurta, todėl tam tikri aspektai galės būti koreguojami.

Didžioji mūsų frakcijos narių dauguma pritaria su pranešėju pasiektam kompromisui. Už tai esu pranešėjui dėkingas. Išorės sąnaudų internalizavimas – aš labai įdėmiai klausiausi pranešėjo kalbos – nėra mokestis įprasta prasme. Šiuo būdu gautos pajamos turi būti panaudotos išorės sąnaudoms mažinti. Tai esminis Parlamento pozicijos aspektas. Jei to nebus, kompromiso neturėsime.

Todėl mes pritariame dėl sąnaudų, susijusių su oro tarša, triukšmu ir spūstimis, įtraukimo į išorės sąnaudų internalizavimo sistemą. Tačiau jei siekiama kovoti su spūstimis, su visais kelių naudotojais, dėl kurių spūstys atsiranda, turi būti elgiamasi vienodai, nieko nediskriminuojant.

Taip pat manau, kad būtų neblogai, jei valstybės narės būtų įpareigotos pateikti savo veiksmų planus, kuriuose būtų nurodyta, kaip jos ketina mažinti eismo spūstis. Apskritai, tikslinis iš mokesčių surinktų pajamų panaudojimas – labai svarbus elementas ir tą pranešėjas taip pat pabrėžė. Dėl šio aspekto svarbos Parlamente nėra ginčijamasi.

Norėčiau pasakyti C. Wortmann-Kool, kad jei šios abi sąlygos – vienodas elgesys su visais už eismo spūsčių atsiradimą atsakingais kelių naudotojais ir aiškus tikslinis iš mokesčių surinktų pajamų panaudojimas – nebus įtrauktos ar jei Taryba joms nepritars, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija atsiims savo paramą šiam kompromisui.

 
  
  

PIRMININKAVO: M. MAURO
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Roberts Zīle, UEN frakcijos vardu.(LV) Ačiū, gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti abiem pranešėjams, ypač S. El Khadraoui, už sunkų darbą, kurį jiems teko atlikti stengiantis pasiekti kompromisą. Manau, kad dėl vienos šio kompromiso dalies, susijusios su tiksliniu pajamų panaudojimu, bus balsuojama Transporto ir turizmo komitete, o plenariniame posėdyje, žinoma, bus balsuojama dėl kitos dalies, susijusios su eismo spūstimis. Taip pat norėčiau padėkoti savo kolegoms iš Parlamento už tai, kad nepritarė pagal laiką apskaičiuojamų mokesčių panaikinimui valstybėse narėse, esančiose prie Europos Sąjungos išorės sienų, nes sunkiasvorių krovinių transporto priemonės, dieną ir naktį stovėdamos ilgose eilėse prie sienos, labai teršia orą. Baigdamas norėčiau pasakyti, kad kai ši direktyva bus priimta vienokiu ar kitokiu tekstu, aš labai tikiuosi, kad valstybės narės, nepaisydamos krizės, nepames kelio dėl takelio, t. y. nepaaukos ilgalaikių tikslų laikiniems, ekonomikos krizės padiktuotiems tikslams. Mano nuomone, tai labai svarbu sprendžiant šią problemą. Ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Eva Lichtenberger, Verts/ALE frakcijos vardu. (DE) Ačiū, gerb. pirmininke. Ponios ir ponai, rytoj priimdami sprendimą dėl išorės sąnaudų internalizavimo kelių transporto sektoriuje, mes, iš esmės, apsispręsime, ar norime turėti tvarią kelių transporto sistemą, ar norime, kad kelių ir geležinkelių transporto sektoriai ateityje galėtų sąžiningai konkuruoti, taip pat ar norime, kad kelių transporte galiausiai būtų įgyvendintas, bent tam tikru mastu, principas „teršėjas moka“.

Už taršą jau mokama, tik šiuo metu šios išlaidos dengiamos valstybių narių biudžetų lėšomis. Mums, žinoma, turi labiausiai rūpėti aplinkos būklė ir šalia kelių gyvenančių žmonių sveikata, o ne tai, kad keliuose nebūtų spūsčių. Visiems puikiai žinoma, kokią naštą užtraukia neigiamas transporto poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai. Neigiamas transporto sukeliamos taršos poveikis arti tranzito kelių gyvenančių žmonių sveikatai buvo moksliškai ištirtas ir dokumentais patvirtintas, todėl privalome imtis veiksmų.

Krovinių transporto priemonėms nustatyti griežtesni standartai dėl taršos išmetamosiomis dujomis, dėl kurių mes puoselėjome daug vilčių, nedavė laukiamo rezultato. Nepaisant to, kad kai kurie krovinių vežėjai patobulino savo transporto priemones, tarša nesumažėjo, nes padidėjo transporto srautai. Tai reiškia, kad būtina imtis naujų, tikslinių priemonių, kad būtų sukurtas geresnis pagrindas rinkai, kuri „nuvažiavo“ nuo bėgių. Tačiau tai taip pat reiškia, kad būtina atsisakyti noro atleisti sunkiasvorį transportą nuo mokesčių už tarša, nes taip teršėjas bus ne baudžiamas, bet skatinamas teršti.

Mes reikalaujame, kad kuo didesniu mastu būtų įtrauktos visos atsirandančios išorės sąnaudos, kurios dabar dengiamos valstybių narių biudžeto lėšomis. Kaip visada, baigsiu savo kalbą tokiu ceterum censeo: aplinkos požiūriu jautriam Alpių regionui būtina ypatinga apsauga.

 
  
MPphoto
 

  Erik Meijer, GUE/NGL frakcijos vardu.(NL) Gerb. pirmininke, dėl išorės sienų ir keitimo kursų panaikinimo Europoje ekonomikos mastas išaugo. Vyriausybė sukūrė tankų dar platesnių greitkelių tinklą. Daug prekių dabar gabenama tolimais nuotoliais, kai kartais net įvairiais jų gamybos proceso etapais.

Visi šie pokyčiai daro neigiamą poveikį aplinkai, bet vežėjai už tai nemoka. Iš dalies dėl šios priežasties krovinių gabenimo paslaugos pinga, dėl to transporto srautai, taigi ir aplinkos tarša, didėja.

Esu Parlamento narys jau beveik 10 metų ir visą šį laiką girdėjau daug kalbant apie tai, kad būtina krovinių transportą apmokestinti už taršą, bet jokių teigiamų rezultatų, deja, nėra. Kartais susidaro įspūdis, kad politikams labiau rūpi patys skaičiavimo modeliai, o ne rezultatai, kurių galima pasiekti taikant šiuos modelius. Sprendimais, kuriuos priėmėme 2006 m., nepasiekėme pageidaujamų rezultatų.

Mano frakcija pagrindiniu tikslu laiko tai, kad mažiausiai gamtą teršiančioms transporto rūšims – geležinkelio ir vandens transportui – turi būti suteikta daugiau galimybių, o didžiausi teršėjai – kelių ir oro transportas – turi būti pažaboti. Jei neturėsime aiškaus tikslo, visi šie skaičiavimo modeliai ar papildomos taisyklės tik padidins biurokratijos mastą, bet neduos jokios naudos žmonėms ir aplinkai.

Mano šalis, Nyderlandai, yra geras pavyzdys, kaip nereikia daryti. Diskusija dėl mokesčių už naudojimąsi keliais, kitaip tariant, dėl kelių eismo apmokestinimo skaičiuojant mokestį pagal nukeliautą atstumą, vyksta jau beveik 20 metų, bet šiuo metu šis klausimas atsidūrė visiškoje aklavietėje. Todėl rinkėjams pagrįstai susidarė įspūdis, kad transporto spūstys apmokestinamos be jokių perspektyvų, kad problemos bus išspręstos ir jie galėsis naudotis geresnėmis geležinkelių ir viešojo keleivių transporto paslaugomis.

Europa neturi kartoti valstybių narių klaidų. Tačiau ji turi pašalinti visas kliūtis, trukdančias įgyvendinti regionines ir valstybių narių priemones, sudaryti sąlygas veiksmingai koordinuoti šių priemonių įgyvendinimą, patobulinti tarpvalstybinę mokesčių mokėjimo sistemą ir geriau informuoti profesionalius vairuotojus apie kitose šalyse galiojančius reikalavimus.

S. El Khadraoui pranešime į visa tai atsižvelgta, todėl mano frakcija jį palaiko. Be to, G. Jarzembowskio pranešime raginama atkreipti dėmesį į triukšmą, kurį kelia krovininis geležinkelių transportas, ir aš su pranešėju sutinku. Tačiau aš taip pat norėčiau pabrėžti, kad statydami daugiau aukštų garsą izoliuojančių geležinkelio linijų atitvarų problemos neišspręsime.

 
  
MPphoto
 

  Johannes Blokland, IND/DEM frakcijos vardu.(NL) Gerb. pirmininke, po ilgų ir varginančių diskusijų priartėjome prie akimirkos, kai Parlamento pozicija galės būti patvirtinta per pirmąjį svarstymą. Esu pakankamai patenkintas rezultatu ir labai patenkintas bendradarbiavimu su pranešėju. Gerai, kad dabar valstybėms narėms bus suteikta galimybė pareikalauti, kad išorės sąnaudas dengtų teršėjai. Nebijokime perduoti dengti sąnaudas, susijusias su eismo spūstimis, oro tarša ir triukšmu tiems, kuriems galiausiai tos lėšos sugrįš.

Tačiau manau, kad valstybėms narėms turi būti palikta galimybė pačioms diferencijuoti sąnaudas. Be to, turi būti užtikrinta galimybė nustatyti, ar mokesčiai buvo nustatyti aiškiai ir skaidriai ir ar jų dydis atitinka faktiškai patirtų sąnaudų dydį. Mes negalime leisti valstybėms narėms taikyti nepagrįstai didelį mokestį. Todėl 40 pakeitimas turės būti išbrauktas.

Taip pat norėčiau žinoti, ar Taryba pritaria Parlamento nuomonei, kad pajamos iš „Eurovinjetės“ direktyvoje numatytų mokesčių turi būti panaudotos išorės sąnaudoms mažinti. Tai labai svarbus klausimas, nulemsiantis mano apsisprendimą balsuojant dėl „Eurovionjetės“ direktyvos.

Be to, šiuo pasiūlymu neturėtų būti apsiribota. Sunkvežimiai – ne vieninteliai kelių naudotojai, atsakingi už eismo spūstis, kitų rūšių transportas taip pat sukelia eismo spūstis. Išskyrus jūrų transporto ir aviacijos sektorius, kurie bus įtraukti į prekybos išmetimų leidimais sistemos taikymo sritį, šie vežėjai taip pat privalo dengti išorės sąnaudas. Tai teisingas būdas skatinti vežėjus neteršti savo veikla aplinkos.

Naudodamasis proga, taip pat norėčiau paprašyti jūsų paremti mano pateiktą 76 pakeitimą. Nesuprantu, kodėl Komisija nutarė pakeisti ankstesnį tekstą dėl reguliavimo mokesčių sistemos įrašydama žodžius „visuose keliuose“. Sprendimas dėl tokių mokesčių taikymo yra valstybių narių kompetencija. Pačios valstybės narės nusprendžia, kaip taikyti reguliavimo mokestį, žinoma, jei jis nėra diskriminacinis. Todėl aš siūlau palikti tekstą, priimtą 2006 m., ir prašau mane šiuo klausimu paremti.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad Komisijai privalės užtikrinti, o tai itin svarbu, kad remdamosi šia direktyva valstybės narės nenustatys nepagrįstai didelių mokesčių krovininiam transportui. Komisija turės labai atsakingai vykdyti savo pareigas, numatytas 11 straipsnio 1 dalyje. Jei kuri nors valstybė narė nepaisys reikalavimų dėl išorės sąnaudų mokesčio skaičiavimo ar didžiausios šio mokesčio vertės neviršijimo, Komisija privalės imtis griežtų priemonių šios valstybės narės atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 

  Reinhard Rack (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, ekonomika, aplinka ir žmonės –trys kertiniai akmenys, prie kurių turi būti priderintas Europos įstatymas, susijęs su kelių mokesčiu ir „Eurovinjete“. Kalbant apie krovininį transportą Europoje, turbūt būtų teisinga pasakyti, kad šie prioritetai turėtų būti surikiuoti atvirkštine tvarka: pirma žmonės, po to aplinka ir tik tada ekonomika.

Mes, Komisija ir Parlamentas, pasiryžę tam. Komisija pateikė labai svarų pasiūlymą dėl išorės sąnaudų internalizavimo, kuriame siūlomas objektyvesnis transporto – krovininio transporto ir ne tik – išorės sąnaudų vertinimo modelis, ir už tai turime būti dėkingi buvusiam Komisijos Pirmininko pavaduotojui J. Barrotui ir dabar šias pareigas einančiam A. Tajani.

Mes Transporto ir turizmo komitete patobulinome šį pasiūlymą dar labiau atsižvelgdami į būtinybę užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą, aplinkos apsaugą ir spręsti problemas ekonomikos srityje. Todėl aš norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjui S. El Khadraoui ir visiems. labai konstruktyviai ir aktyviai prisidėjusiems prie šio darbo.

Mes taip pat stengėmės išlaikyti saiko jausmą. Europa negali ir neturėtų visko reguliuoti. Valstybės narės, kaip savo konkrečių sąlygų formuotojos, taip pat privalo turėti savo vietą. Tai ypač galioja šiandien mūsų išsamiai aptartam klausimui dėl eismo spūsčių. Šiuo atveju pirmenybė turėtų būti teikiama priemonėms, kurios neleistų susidaryti kelio eismo spūstims, o ne priemonėms, kuriomis siekiama nubausti tuos, kurie spūstis sukelia ir patys nuo jų kenčia.

Kaip dažnai atsitinka, šio teksto atveju esminiai skirtumai slypi smulkmenose. Savo pirminiame tekste Komisija siūlė atlikus nuodugnius sąnaudų skaičiavimus viską pamiršti ir galiausiai nustatyti viršutinę ribą. Mes Komitete šį punktą, kuris buvo įtrauktas į 20 pakeitimą, atmetėme. Rytoj šiuo klausimu, kuris šį kartą pateiktas kaip 40 pakeitimas, vėl balsuosime. Pranešėjas šiam pakeitimui pritaria. Todėl prašau visų jūsų paremti šį pakeitimą ir balsuoti už jį.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad esu nusivylęs dėl to, kad Tarybai pirmininkaujanti Čekija nesiteikė atsiųsti savo atstovo Parlamento diskusijose dėl šio labai svarbaus teisėkūros pasiūlymo.

 
  
MPphoto
 

  Brian Simpson (PSE). – Gerb. pirmininke, kalbėsiu S. El Khadraoui pranešimo klausimu. Norėčiau padėkoti pranešėjui ir jo personalui už visą sunkų darbą, kurį jie atliko, ir už tai, kad buvo rastas kompromisas, nors kai kartais atrodė, kad jo neįmanoma pasiekti.

Yra daug aspektų, kuriuos reikėtų pabrėžti šiose diskusijose. Pirma, tai tik proceso pradžia, ne pabaiga, ir šiame kompromisiniame tekste valstybėms narėms suteikiama teisė pačioms apsispręsti, ar taikyti spūsties mokestį. Taip pat norėčiau priminti gerbiamiesiems Parlamento nariams, ypač iš PPE-DE frakcijos, kad šie Rūmai laikėsi nuoseklios pozicijos ir reikalavo, kad Komisija pasiūlytų išorės sąnaudų internalizavimo strategiją, apimančią visų rūšių transportą – bet ypač kelių transportą – ir tai iš tikrųjų buvo pabrėžta, nes spūsčių mūsų keliuose daugėja, o visuotinis klimato atšilimas didėja.

Taip pat būtina užtikrinti didesnę kelių transporto sektoriaus pusiausvyrą, kad jis būtų ne tik ekonominiu, bet ir aplinkos požiūriu tvaresnis ir kad jis pripažintų savo atsakomybę teisingai kompensuoti išlaidas, kurias jis užtraukia teršdamas aplinką ar naudodamasis infrastruktūra. Mes negalime „nieko nedaryti“, nors pastaraisiais mėnesiais šie žodžiai tapo konservatorių sinonimu. Žinau, kad šio pranešimo teksto formulavimo užduotis buvo sunki – vieni mano, kad jame nueita per toli, kiti kritikuoja jį už nepakankamumą. Tačiau tai tik pradžia, todėl manau, kad šį kompromisą vertėtų palaikyti. Tikiuosi, kad ateityje šios direktyvos taikymo sritis bus išplėsta įtraukiant kitas išorės sąnaudas. Tai pat norėčiau pasakyti, kad mano frakcija ypač pasisako už tikslinį pajamų iš „Eurovinjetės“ mokesčių panaudojimą transporto sektoriuje, kad visuomenei nekiltų abejonių dėl šių mokesčių politikos skaidrumo.

Šis pranešimas – rimtas bandymas pateikti rezultatą, kurio Parlamentas reikalavo daugelį metų. Ši direktyva bus svarbi priemonė, padėsianti mums mažinti eismo spūstis, gerinti aplinką ir skatinti perėjimą prie kitų rūšių transporto, todėl ji verta mūsų palaikymo. Gerb. Komisijos nary, aš labai nesijaudinčiau dėl nesutarimų su Georgu Jarzembowskiu – mes Socialistų frakcijoje jau prie to pripratome ir sėkmingai tvarkomės.

 
  
MPphoto
 

  Paolo Costa (ALDE). (IT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, tai trečias kartas, kai man tenka dalyvauti sprendžiant šį klausimą. Praeitą kadenciją aš pats savo iniciatyva pateikiau pranešimą šiuo klausimu ir po to buvo patvirtinta ankstesnė „Eurovinjetės“ direktyvos versija.

Mes neturėtumėme pamiršti, kodėl šis procesas taip ilgai užtruko. Galėčiau išskirti bent tris veiksnius, kurie vienu metu turėjo tam įtakos. Iki pastarojo laikotarpio keliai ir infrastruktūra buvo išlaikomi mokesčių mokėtojų. „Eurovinjetės“ direktyva grindžia kelią, kuriuo eidami mes galėsime perkelti bent tam tikrą atsakomybės už finansinę naštą išlaikant transporto infrastruktūrą dalį ant pačių jos naudotojų pečių, kad šia atsakomybe būtų sąžiningiau dalijamasi. Kitaip tariant, „Eurovinjetė“ – priemonė, skirta tam, kad būtų užtikrintas teisingesnis apmokestinimas nepaisant visų požymių, bylojančių priešingai. Ar tą pavyks užtikrinti, priklausys nuo finansinio projektavimo įvairiose valstybėse narėse, kurios nenori, kad šis klausimas būtų sprendžiamas Europos lygmeniu, nes kitaip šie mūsų siekiai liks tik gražiais norais. Pagal šiuo metu galiojančią „Eurovinjetės“ direktyvą taikomas principas „naudotojas moka“. Dabar būtina spręsti problemą, kaip pereiti prie sistemos, grindžiamos principu „teršėjas moka“.

Mano nuomone, kompromisas, kurį mums pavyko pasiekti, yra tinkamas, todėl turėtumėme stengtis jo laikytis. Tai įrodymas, kad, jei Taryba sutiks, mes galėsime ...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Seán Ó Neachtain (UEN). (GA) Gerb. pirmininke, norėčiau pasakyti, kad suprantu priežastis, paskatinusias šio pranešimo atsiradimą, tačiau manau, kad šia direktyva neteisingai užtraukiamos papildomos išlaidos šalims, esančioms toli nuo rinkos centro.

Komisijos narys minėjo, kad kalnų regionai priešinasi vienai bendrai rinkai. O kaip dėl tokių regionų kaip, pvz., mano apygarda vakarinėje Airijos dalyje, iš kurios kiekvieną savaitę išvyksta 1 000 sunkvežimių? Pakeliui į rinką jie „partrenkiami“. Ar tai ir yra viena bendra rinka? Ne! Rinkos pakraštyje esančioms šalims užtraukiama papildoma finansinė našta, nes jūs norite padaryti rinką ekologiškesnę, tačiau taip vienos bendros rinkos nesukursite. Turite pagalvoti apie rinkos pakraštyje esančiais šalis ir pasiūlyti joms sąžiningą sandorį, nes to, gerb. pirmininke, pranešime pasigendu.

 
  
MPphoto
 

  Sepp Kusstatscher, (Verts/ALE). (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, nei vienas rimtas mokslininkas neabejoja, kad būtina griežtai apriboti iškastinio kuro vartojimą, nes žaliavų ištekliai nėra neišsenkami, be to, iškastinio kuro deginimas – pagrindinė klimato kaitos priežastis.

Visiems žinoma, kad apytikriai trečdalis viso suvartojamo iškastinio kuro sunaudojama transporto srityje ir kad sunkiasvoris krovininis transportas daro didžiulę žalą žmonių sveikatai ir aplinką, o už tai tenka mokėti mokesčių mokėtojams. Visi iš esmės pritaria principui, kad ši žala turi būti sąžiningai kompensuojama, bet kai pradedama kalbėti apie konkrečias priemones, kurios tą užtikrintų, išgirstame daugybę pasiteisinimų.

Visiškai nesuvokiama, kodėl nesiimama nuoseklesnių veiksmų sprendžiant kritines problemas. Neteisinga toliau skatinti nesveiką ir išpūstą transporto ūkį. Taip 20-20-20 tikslo įgyvendinimas dar nutols. Turime aiškiai duoti suprasti, kad toks nesąžiningumas kelia pavojų mūsų vaikaičių ateičiai.

 
  
MPphoto
 

  Ulrich Stockmann (PSE).(DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, visų pirma norėčiau padėkoti pranešėjui S. El Khadraoui. Jam pavyko pasiekti įgyvendinamą kompromisą, nors ši užduotis buvo iš tikrųjų sunki.

Tai, kad dabar su oro tarša, triukšmu ir eismo spūstimis susijusios sąnaudos bus įtrauktos į kelių mokesčius, mes, transporto politikos formuotojai, vertiname kaip didžiulį žingsnį pirmyn. Taip bus įtvirtintas principas „teršėjas moka“. Šis principas užkirs kelią didinti privataus verslo pelną visuomenės sąskaita. Tai – socialinės demokratijos principas. Parlamentas pasiryžo įgyvendinti šį principą palaipsniui įtraukdamas visų rūšių transporto priemones. Taip pagaliau bus užtikrinta sąžininga konkurencija tarp geležinkelių, sunkiasvorio krovininio ir vidaus vandenų transporto sektorių.

Taip pat būtina išaiškinti, kad valstybės narės turi visišką teisę pačios nuspręsti, ar taikyti šias papildomas kelių rinkliavas. Jokios prievartos nebus. Mes tik siekiame sukurti pagrindą tam, kad būtų išvengta skirtingų mokesčių modelių Europoje, taigi ir diskriminacijos krovinių gabenimo keliais vidaus rinkoje. Mes tai darome ne siekdami gauti papildomų pajamų, bet tam, kad transporto sritis būtų labiau reguliuojama, remiantis tinkamomis kainomis. Transporto ir turizmo komitetas teisingai nori matyti privalomą garantiją, kad šios papildomos pajamos bus skirtos išorės žalai mažinti.

Tačiau manau, kad medaus statinėje dar liko deguto. Deja, Komiteto sprendime, tokiu tekstu, koks jis dabar yra, su eismo spūstimis susijusių sąnaudų kompensavimo mokesčio taikymas krovininiam transportui yra susietas su kitų rūšių transporto priemonių, pvz., keleivinių automobilių, įtraukimu. Tai sudarys kliūčių nustatant su eismo spūstimis susijusių sąnaudų kompensavimo mokestį tose šalyse, pvz., Vokietijoje, kurios nenori taikyti kelių mokesčio keleiviniams automobiliams. Todėl mes negalėsime pasinaudoti šia svarbia apmokestinimo priemone transporto politikos srityje.

Mano išvada tokia: rytoj numatytas balsavimas suteikia mums galimybę po dešimtmetį užtrukusių diskusijų dėl išorės sąnaudų internalizavimo pagaliau padaryti proveržį transporto politikoje. Tikiuosi, kad rytoj gausime būtinąją daugumą balsų.

 
  
MPphoto
 

  Jeanine Hennis-Plasschaert (ALDE).(NL) Gerb. pirmininke, vienintelė priežastis – bent aš taip manau – dėl kurios vertėtų rimtai vertinti šį pasiūlymą, yra ta, kad direktyva bus sukurta europinė sistema, kurioje valstybės narės galės dirbti, ir tai bus naudinga vidaus rinkai. Iš tikrųjų, ekologiškumo sąvoka vis dažniau manipuliuojama protekcionistiniais tikslais. Tam tikrų transporto priemonių vairuotojų pažymėjimo atėmimo atvejai – puikus to pavyzdys.

Mūsų darbas užtruko ilgai. Tačiau liko neišspręsti keli keblūs klausimai. Noriu pasakyti tiesiai, kad spūsties mokesčio taikymas krovininiam transportui, mano nuomone, yra neleistinas. Taip pat laikau nepriimtinu ženklinimo panaikinimą.

Kaip pirmiau paminėjo mano kolega D. Sterckx, jei antrajame svarstyme paaiškės, kad šiuos klausimus palaikančios daugumos Parlamente ir Taryboje nėra, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija atsiims savo pritarimą šiam pasiūlymui. Krovininio kelių transporto sektorius – varomoji mūsų ekonomikos jėga. Labai svarbu to nepamiršti – ypač dabar.

Leiskite man – ypač turiu galvoje Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakciją – baigti senu olandų posakiu: „jautis porceliano parduotuvėje“ metodas retai pasiteisina.

 
  
MPphoto
 

  Wiesław Stefan Kuc (UEN). (PL) Gerb. pirmininke, krizė, kuri vis labiau atsiliepia krovininio kelių transporto sektoriui, turėtų įspėti mus netaikyti naujų apmokestinimą reglamentuojančių taisyklių, nebent norime dar pabloginti kritinę padėtį. Transportas – visos ekonomikos šerdis. Mes jau turime neigiamos patirties, susijusios su bendros žemės ūkio politikos reforma, ir tikėtina, kad tai pasikartos ir šiuo atveju.

Turime atminti, kad krovinių gabenimo paslaugų srityje daugiausia dirba mažosios įmonės, turinčios labai nedaug transporto priemonių. Neleiskime, kad jos būtų priverstos mokėti už viso šalies ūkio išlaikymą. Jos jau tą daro mokėdamos mokesčius už kurą, draudimą, kelių kontrolę ir daugelį kitų rinkliavų. Mokesčiai už išorės sąnaudas labai padidins transporto paslaugų kainą, nes už tą patį dalyką bus mokama du kartus. Visi pripažįstame, kad prekės turi būti gabenamos, nes prekių gamintojai ir vartotojai, taigi ir poreikis prekių gabenimui neišnyks, bet ar reikia jiems užkrauti finansinę atsakomybę už infrastruktūros išlaikymą? Aš siūlau laikinai sustabdyti visus veiksmus ir palaukti geresnių laikų arba visiškai atmesti Komisijos pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 

  Michael Cramer (Verts/ALE). (DE) Gerb. pirmininke, transportas, ypač kelių transportas, atsakingas už 30 proc. visos taršos CO2 išlakomis ir net ši direktyva nepriartins mūsų prie sąžiningos konkurencijos tarp skirtingų transporto sektorių.

ES taikomas privalomas geležinkelių mokestis, galiojantis nuo 1990 m. vidurio. Jis skaičiuojamas kiekvienam lokomotyvui ir kiekvienam geležinkelio kilometrui ir jo dydis beveik neribojamas. Kelių transporto atžvilgiu valstybėms narėms palikta teisė pačioms nuspręsti, ar taikyti kelių rinkliavas. Jis taikomas tik krovininiam transportui, tik greitkeliuose ir tik transporto priemonėms, kurios sveria 12 ir daugiau tonų. Tai nesąžininga konkurencija, skatinanti perėjimą nuo geležinkelių prie kelių, o ne – kaip dažnai girdime jus pretenzingai teigiant – perėjimą nuo kelių prie geležinkelių.

Geležinkelių mokestis Slovakijoje yra du kartus didesnis nei Vokietijoje ir slovakai visai nemoka jokių rinkliavų už kelių naudojimą. Tai visiška beprotybė. Todėl mums reikia šios direktyvos. Mums reikia apmokestinimo sistemos, atspindinčios realias sąnaudas. Jei Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos nariai mano, kad su eismo spūstimis susijusios sąnaudos neturėtų būti įtrauktos, jie turėtų balsuoti bent už sąnaudų, susijusių su klimatu, avarijomis ir triukšmu, įtraukimą. Tada galėsime jais patikėti.

Tie, kurie balsuoja „prieš“, pasiduoda kovoje su klimato kaita ir pasmerkia mūsų vaikus ir vaikaičius pražūčiai, nes ateities šioje planetoje jie neturės. Mums reikia daug griežtesnio reguliavimo nei tas, kurį pasiūlė Komisija ir dauguma šių Rūmų narių.

 
  
MPphoto
 

  Luís Queiró (PPE-DE).(PT) Gerb. pirmininke, „Eurovinjetės“ direktyvos pakeitimu buvo siekiama paskatinti plėtoti tvaresnį ir aplinkai nežalingą kelių transporto, tačiau mano išvada tokia, kad rezultatas, kurį pasiekėme Komitete, mus veda netinkama kryptimi.

Užuot pasirinkę priemones, skatinančias tvaresnę krovinių gabenimo veiklą, mes pateikėme netinkamą žinią šiais sunkiais pasaulinės krizė laikais, kuri tik pasunkins ir taip sudėtingą transporto įmonių padėtį, Didžiąją ūkio subjektų dalį šiame Europos sektoriuje sudaro mažosios ir vidutinės įmonės.

Mes žinome, kad kovai su oro tarša skirtos priemonės, ar priemonės, skatinančios technologinių naujovių, pvz., švaresnių variklių ar intelektualiųjų transporto priemonių, diegimą yra būtinos. Problema, pradedanti kelti rimtų sunkumų, susijusi su spūsties mokesčio taikymu. Pagrindinė vadinamųjų piko valandų priežastis –vietinio eismo srautai gyventojams vykstant į darbą, iš darbo namo ir pan. Apmokestinę krovininį transportą, paprasčiausiai nubausime tuos, kurie tiekia mūsų kasdieniame gyvenime ir darbe būtinus reikmenis pristatydami prekes pačiu sparčiausiu ir lanksčiausiu būdu tiesiai iki mūsų durų.

Be to, mūsų elgesys bus vienašališkas, jei nesiimsime jokių veiksmų, pvz., darbo valandų pakeitimo, nelaimingų atsitikimų kelyje prevencijos ar kelių priežiūros darbų planavimo požiūriu taip užginčydami patį mobilumą, apibrėžiantį mūsų visuomenę ir rinkos ekonomiką. Tuo mes taip pat užginčijame kitas priemones, įgyvendinamas siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės Europos Sąjungos sanglaudos. Mano šaliai, Portugalijai, taip pat visoms periferijoje esančioms šalims ši priemonė yra ne kas kita kaip ekonominės veiklos užsmaugimas, nes mes paprasčiausiai tapsime pagrindiniais tranzito mokesčių mokėtojais.

Gerb. pirmininke, apibendrinus galima teigti, kad nustatydami šį mokestį mes iškraipysime aplinkos apsaugos tikslų aiškinimą, o šie svarbūs tikslai sukelia sunkumų mažosioms ir vidutinėms įmonėms, net priveda jas prie bankroto, taigi tiesiogiai prisideda prie nedarbo didėjimo ir socialinės padėties nestabilumo Europos valstybėse. Sprendimas bus mūsų, bet nėra abejonių, kad už padarinius turėsime atsakyti.

 
  
MPphoto
 

  Inés Ayala Sender (PSE).(ES) Gerb. pirmininke, norėčiau išreikšti mūsų didžiulį nusivylimą, ypač Socialistų frakcijos vardu – nors mūsų vieta Parlamente yra geografinė periferija – dėl netinkamai pasirinkto laiko šiam pranešimui rengti ir pateikti. Pirma, jis buvo parengtas skubotai. Mes dar neįvertinome „Eurovinjetės II“, kuri įgyvendinti buvo pradėta tik prieš pusmetį, ir jau pereiname prie dar vieno naujo dokumentų rinkinio.

Bet to, šiuo metu atsidūrėme sunkiausios finansinės, ekonominės ir socialinės krizės gniaužtuose ir ji daro niokojamą įtaką krovininio transporto sektoriui. Todėl tai, kad būtent dabar siūlome priemonę, pagal kurią neišvengiamai didės prekių kainos, ypač prekių, gabenamų per Europos pakrašty esančias šalis, kuriose didžiausiais nedarbas ir kurios negali pasinaudoti alternatyvomis, skamba kaip nevykęs pokštas. Alternatyvių transporto kelių, pvz. geležinkelių ar jūros greitkelių, jungiančių šias šalis su kitomis valstybėmis, paprasčiausiai nėra. Dar daugiau, niekas nerodo noro, kad šie keliai atsirastų.

Be to, Europos Parlamentas paragino išorės sąnaudų internalizavimą taikyti visų rūšių transportui, net tik tai vienai, kuriai jau taikomos pasienio rinkliavos. Mes prašėme Komisijos iš tikrųjų pasistengti ir pateikti modelį, apimantį visų rūšių transportą ir grindžiamą solidarumo principu, kuris atitiktų Europos įsipareigojimą sukurti visų rūšių transportą apimantį logistikos tinklą. Šis tekstas tam prieštarauja, nes yra šališkas.

Galiausiai esu nusivylusi tuo, kad žmonės nesąžiningai žadama, kad ši priemonė padės išspręsti eismo spūsčių problemą visiems laikams.

Jei taip būtų, krovininio transporto sektorius pirmasis paragintų šios priemonės imtis, nes šis sektorius jau moka už vėlavimus dėl miesto keliuose susidarančių spūsčių.

Pranešėjas siūlo kompromisą, kuris yra vertas pagyrimo už įžvalgumą, bet teisiniu požiūriu jame yra viena akivaizdi silpnoji vieta, kurią Komisija mato, bet neigia, nekalbant jau apie tai, kad nustatydami europines taisykles ir kartu leisdami valstybėms narėms pačioms pasirinkti, ar jas taikyti, mes siunčiame neteisingą žinią savo piliečiams.

Kaip minėjau, ši priemonė pasiūlyta netinkamu laiku ir jai stinga išsamumo ir solidarumo, bent jau Europos pakrašty esančių valstybių narių atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 

  Fiona Hall (ALDE). – Gerb. pirmininke, noriu pasakyti kelis žodžius dėl būtinybės į „Eurovinjetės“ direktyvą įtraukti taršą CO2 išlakomis. Beveik ketvirtadalis taršos CO2 išlakomis, kurią sukelia visas kelių transportas, tenka sunkiasvoriam kroviniam transportui, ir jei automobiliai palaipsniui tobulėja, tai HGV degalų kokybė taršos požiūriu per pastaruosius 15 metų nepagerėjo.

Jei neįtrauksime taršos CO2 išlakomis į „Eurovinjetės“ direktyvą, tai kokias kitas pasirinkimo galimybes turėsime? Labai nedaug, nes, kaip sakoma, matysime ją kaip savo ausis kol ekonomikos ir finansų ministrai susitars dėl kuro apmokestinimo ES lygmeniu. Bet dar blogiau tai, kad jei valstybė narė norės nustatyti tokią apmokestinimo už naudojimąsi keliais sistema, kuri teisingai atspindėtų su tarša CO2 išlakomis susijusias sąnaudas, jei nebus leista tą padaryti, jei mes dabar neįtrauksime taršos CO2 išlakomis į „Eurovinjetę“. Neįtraukti taršos CO2 išlakomis į „Eurovinjetės“ direktyvą būtų neteisinga, ypač atsižvelgiant į tai, kad visos valstybės narės dabar įsipareigojusios siekti taršos CO2 išlakomis mažinimo tikslų, nustatytų bendrai priimtame sprendime. Joms reikia priemonių, kad galėtų įgyvendinti šiuos tikslus.

 
  
MPphoto
 

  Philip Bradbourn (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, noriu pasisakyti konkrečiai S. El Khadraoui pranešimo dėl „Eurovinjetės“ direktyvos klausimu, kurį ne kartą įvairiomis progomis šiuose Rūmuose svarstėme. Aš laikausi tos pačios nuomonės ir nematau būtinybės papildomai apmokestinti pramonės sektorių, kuris ir taip labai nukentėjo nuo ekonomikos nuosmukio.

Jungtinėje Karalystėje iš kelių transporto sektoriaus mokesčiais surenkama per GBP 50 mlrd. ir tik GBP 10 mlrd. iš šios sumos sugrįžta į transporto sektorių investicijų pavidalu. Bet pakaks apie tokią hipoteką. Kodėl tokiu metu, kai mus ištiko didžiausia per visą istoriją ekonomikos krizė ir kai įmonės, didelės ir mažos, viena po kitos bankrutuoja, mes Europos lygmeniu diskutuojame dėl priemonių, kurios tik pagilintų problemą?

Atsižvelgdamas į tai, taip pat norėčiau pasakyti Brianui Simpsonui, kad geriau nieko nedaryti, nei daryti kažką blogai, nes esu tikras, kad jo partija suvoks to kainą jau po kelių savaičių.

Kalbant apskritai, turėčiau pasakyti, kad JK sprendimą klausimais, susijusiais su kelių mokesčių taikymu, priima vietinės valdžios institucijos. Mano regione, Vakarų Midlandse, visos septynios skirtingos politinis pakraipos miestų savivaldybės atmetė mintį dėl tokios sistemos įgyvendinimo.

Paties Briano Simpsono regione dauguma piliečių Didžiojo Mančesterio apskrityje surengtame vietiniame referendume pasisakė prieš kelių mokesčių rinkimą.

Taigi norėčiau paklausti Parlamento ir Komisijos, kokios žodžio „ne“ dalies jūs nesuprantate? ES šioje srityje neturėtų diktuoti ir primesti požiūrį „vienas dydis visiems“. Sprendimas šiuo klausimu turėtų būti priimamas išskirtinai vietos ar regiono lygmeniu.

 
  
MPphoto
 

  Jörg Leichtfried (PSE).(DE) Gerb. pirmininke, norėčiau pasinaudoti šia proga – kai aistros šiuose Rūmuose nurims – ir nuoširdžiai pasveikinti pranešėją. Nors užduotis buvo sunki, mums pavyko padaryti pažangą, žengti nedidelį žingsnį pirmyn visiškai ekologiško sunkiasvorio krovininio transporto link, ypač todėl, kad nenumatomas joks papildomų mokesčių kompensavimas ir kad įtraukiamos su triukšmu, oro tarša ir tam tikru mastu su eismo spūstimis susijusios išorės sąnaudos, kartu paliekant erdvės diskusijoms – ypač dėl su spūstimis susijusių sąnaudų – dėl to, ar to iš tikrųjų pakanka.

Tačiau yra tam tikrų dalykų, kurie manęs netenkina, ir apie tai norėčiau pakalbėti. Klimato kaita –problema, kurios rimtumą šiandien jau kiekvienas turėtų pripažinti ar bent suvokti. Taigi mes taip pat numatėme konkrečius reikalavimus, ypač sunkiajai pramonei, kurių laikytis nebus labai lengva, todėl tuo klausimu dar bus diskutuojama. Tačiau niekas Austrijoje ir visoje Europoje šiomis aplinkybėmis negali suprasti to, kad Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija neleido priversti vieną iš didžiausių teršėjų CO2 išlakomis, būtent sunkiasvorio krovininio transporto sektorių, bent mažiausiu mastu kompensuoti dėl taršos patiriamas išorės sąnaudas. Ponios ir ponai, nemanau, kad tą iš tikrųjų galėsite paaiškinti savo rinkėjams, kurių sąskaita šios sąnaudos kompensuojamos.

Jei PPE-DE frakcijos pranešėja mano, kad jie pralaimėjo šį mūšį, tai norėčiau pasakyti jai, kad jie pralaimės daugybę tokių mūšių ir to aš tikiuosi, nes tai būtų naudinga Europos žmonėms.

 
  
MPphoto
 

  Bilyana Ilieva Raeva (ALDE).(BG) Pranešime kelių mokesčių klausimu yra pasiūlymų, kurie Europos Sąjungoje labai padidins transporto, ypač prekių gabenimo iš ES periferinių šalių, pvz., Bulgarijos, dideliais nuotoliais paslaugų kainą. Nuo to nukentės ne tik patys vežėjai, bet ir jų tiesioginiai užsakovai, mažmenininkai ir galutiniai vartotojai. Kelių transporto įmonės labai nukentėjo nuo finansų ir ekonomikos krizės. Lyginant su 2007 m., poreikis transporto paslaugoms sumažėjo 50 proc., o bankroto atvejų šiame sektoriuje skaičius išaugo 110 proc.

Dėl to, kad nėra nustatyta panašių reguliavimo reikalavimų, Europos vežėjai pralaimi konkurencijoje su trečiųjų šalių vežėjais, gabenančiais didžiulius krovinių kiekius Europos Sąjungoje. Ypač sunkioje padėtyje atsidūrė įmonės, pastaraisiais metais investavusias daug lėšų ekologiškoms transporto priemonėms įsigyti. Daug jų dabar atsidūrė ties bankroto riba, nes negeba mokėti išperkamosios nuomos įmokų. Atsižvelgdama į tokią padėtį, aš tvirtai pasisakau už 71 ir 72 pasiūlymus, kuriuose rekomenduojama neįtraukti į direktyvą „eismo spūsčių“ veiksnio. Taip pat manau, kad kelių mokesčių pavidalu surinktos lėšos neturi būti investuojamos į kitus transporto sektorius, nes tai turės labai neigiamą poveikį, ypač šalyse kaip Bulgarija, kur kelių transporto infrastruktūra nėra išplėtota.

 
  
MPphoto
 

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE) . – (RO) Mums reikia darnios ir tvarios Europos transporto sektoriaus politikos, grindžiamos subsidiarumo ir proporcingumo principu. Su triukšmu ir oro tarša susijusių išorės sąnaudų įtraukimas į vidaus sąnaudas yra priemonė, turėsianti teigiamą poveikį.

Už naudojimąsi kelių infrastruktūra sunkiasvorių krovinių transportui taikomi mokesčiai ilguoju laikotarpiu parems Europos ir valstybių narių ekonomikos atkūrimo planuose numatytas didžiules investicijas ir į transeuropinio transporto tinklo, ir kitų kategorijų infrastruktūras, įskaitant infrastruktūras kalnų regionuose, kur labai sudėtinga tiesti kelius.

Tačiau trumpuoju laikotarpiu valstybės narės pačios privalo surasti greitų šių investicijų finansavimo būdų protingai panaudojant lėšas, skiriamas iš TEN-T finansavimo fondo, struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo, taip pat lėšas, numatomas pagal franšizės susitarimus ir viešojo ir privataus sektorių partnerystės programas.

ES Komisija turi panaudoti visas turimas priemones ir paremti kompleksines iniciatyvas dėl infrastruktūros tinklų išplėtimo valstybėse narėse, ypač naujosiose.

Taip pat manau, kad pasiūlymas dėl infrastruktūros naudotojų apmokestinimo sprendžiant eismo spūsčių problemą turėtų būti išnagrinėtas išsamiau, ypač atsižvelgiant į tai, kad spūstys susidaro ne tik dėl intensyvaus automobilių eismo, bet, o tai dar svarbiau, ir dėl valstybių narių negebėjimo tinkamai suplanuoti ir efektyviai įgyvendinti infrastruktūros išplėtimą regiono ar vietos lygmeniu.

Todėl manau, kad būtina geriau suderinti erdvės planavimo veiklą, miestų planus ir eismo valdymą, ypač miestų ir priemiesčių teritorijose, kur spūstys sukelia daugiausia problemų.

 
  
MPphoto
 

  Robert Evans (PSE). – Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti savo draugą ir kolegą S. El Khadraoui, kuris, reikia pasakyti, nors iš išorės to nepasakytum, įrodė iš tikrųjų gebąs parengti labai išsamų pranešimą, siūlantį realiai įgyvendinamas priemones. Džiaugiuosi galėdamas paremti šį pranešimą, ypač todėl, kad jame iš tikrųjų įtvirtinamas principas „teršėjas moka“.

Mes, esantys šioje Rūmų pusėje, teikiame daug svarbos oro kokybei, dėl kurios mes visi labai susirūpinę, ir mes visi puikiai žinome, kad krovininis transportas labai teršia orą. Kaip pasakė E. Lichtenberger, yra dokumentais patvirtintų įrodymų. Dabar C. Wortmann-Kool, kuri jau išėjo, kalbėjo apie kliūtis, trukdančiais sukurti vidaus rinką, o G. Jarzembowski, nepaisant jo pranešimo dėl ekologiško transporto, taip pat išreiškė tam tikrų abejonių „Eurovinjetės“ direktyva. Norėčiau pasakyti abiem kolegoms, kad didžiausia grėsmė visoms rinkoms iškils tuomet, jei nesugebėsime sustabdyti oro taršos. Nemanau, kad papildomi 2–3 proc. bus didžiulė mokesčių našta, bet įtraukdami su oro tarša susijusias sąnaudas į kelių mokesčius mes parodysime, kad iš tikrųjų imamės rimtų priemonių kovoti su tarša.

S. O’Neachtain kalbėjo turįs abejonių ir yra susirūpinęs dėl Airijos ir kitų periferinių šalių. Regis jis nesuprato, kad ši priemonė nebus privaloma valstybėms narėms. Ji bus taikoma Airijoje tik jei taip nuspręs šalies vyriausybė. Manau, kad jis, taip pat P. Bradbourn, šią popietę jau gavo vieną pamoką, kad pavojinga – ir atrodo gana kvailai – kalbėti apie pranešimą, kurio gal net neskaitėte ar, jei ir skaitėte, akivaizdžiai nesupratote, apie ką jame kalbama.

Kitu, šalutiniu klausimu norėčiau pasakyti, kad turėtumėme ir galėtumėme padaryti daugiau skatindami daugiau gabenti krovinius ne kelių transporto priemonėmis, o vandens keliais, nes viena barža gali plukdyti krovinį, kurio gabenimui keliu prisireiktų 15 sunkvežimių. Todėl manau, kad vertėtų palaikyti buvusį mūsų kolegą iš Belgijos.

 
  
MPphoto
 

  Christine De Veyrac (PPE-DE).(FR) Gerb. pirmininke, Komisijos Pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti savo kolegoms S. El Khadraoui ir G. Jarzembowskiui už kokybiškai atliktą darbą ir puikų pranešimą.

Dabar esame posūkio taške stengdamiesi apsaugoti savo pramonę kartu padarant ją tvaresnę ir įgyvendinti „trys kart 20“ tikslą, kurį šiuose Rūmuose praeitų metų gruodžio mėn. patvirtino ankstesnysis Tarybos Pirmininkas Nicolas Sarkozy.

Įgyvendindama šį tikslą, Europos Sąjunga išreiškė norą transporto sektoriuje teisiškai įtvirtinti principą „teršėjas moka“, nes iki šiol už taršą mokėjo Europos visuomenė. Parlamentas visada rėmė šį principą.

Už šio principo įtvirtinimą oro transporto srityje balsavome praeitą birželio mėn., kai aviacija buvo integruojama į LP sistemą. Jūrų transporto sektoriaus atžvilgiu Komisija šiuo metu ieško geriausio būdo įtraukti sąnaudas, susijusias su tarša, kurią sukelia iš laivų į vandenį išleidžiamomis nuotekoms. Tą patį mes šiandien siūlome krovininiam kelių transportui.

Pritariu tiems, kurie kalbėjo apie tai, kad mes be abejo neturime riboti mobilumo. Mes daugelį metų skatinome mobilumą Europos Sąjungoje ir neturime liautis tai daryti. Taip pat būtina užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp skirtingų transporto sektorių.

Mes neturime bet kuria kaina versti įmonių gabenti savo prekes geležinkeliais ar laivais, o ne krovininio kelių transporto priemonėmis, nes tai būtų absurdiška ir neekonomiška. Mes turime užtikrinti galimybę įmonėms pasirinkti greičiausią, ekonomiškiausią ir naudingiausią prekių gabenimo būdą, labiausiai atitinkantį jų paskirtį, bet kad tai būtų įmanoma, kainoje turi atsispindėti realios sąnaudos, susijusios su pasirinktos rūšies transportu.

Suteikdama valstybėms narėms galimybę savo nuožiūra internalizuoti tam tikras išorės sąnaudas, ši direktyva leidžia mums žengti pirmą žingsnį šia kryptimi – pirmą žingsnį tikrosios išorės sąnaudų integracijos visuose transporto sektoriuose link, o tai – svarbi politinė žinia. Todėl rytoj turime balsuoti už šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 

  Bogusław Liberadzki (PSE). (PL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti mūsų pranešėjui S. El Khadraoui. Jis puikiai pasidarbavo. Jam teko atsižvelgti į daugybę pastabų.

Nagrinėjama tema norėčiau pabrėžti, kad būtent kelių transportas šiuo metu palaiko Europos ūkį. Taip, mes svarstome sprendimą dėl papildomų mokesčių taikymo, nes teisinga mokėti už tai, kuo naudojamės. Tačiau planuodami rengti šią direktyvą, negalėjome numatyti krizės.

Todėl jaučiu privaląs tarti žodį vežėjų keliais vardu ir pasakyti, kad jų tikroji padėtis daug blogesnė, ypač atsižvelgiant į labai sumažėjusią tarptautinio kelių transporto paslaugų paklausą. Vežėjai skundžiasi didžiule finansine našta, ypač labai dideliais degalų mokesčiais. Degalų kainos laikinai nukrito, bet mes, Europos Sąjunga, negalime garantuoti, kad tokios kainos išliks ilgą laiką.

Manau, kad ir Komisija, ir valstybių narių vyriausybės turėtų pradėti dialogą su profesionaliais vežėjais keliais. Turime paaiškinti jiems, kodėl šios iniciatyvos buvo imtasi. Taip pat turime įtikinti juos, kad mes siekiame lygybės tarp visų transporto sektorių ir kad pagaliau esame atsakingi už protingą, suderintą Europos transporto politiką.

 
  
MPphoto
 

  Luis de Grandes Pascual (PPE-DE).(ES) Gerb. pirmininke, „Eurovinjetės“ direktyvos pakeitimas – labai svarbus klausimas, rūpintis mums visiems, jam mes visi skiriame daug dėmesio ir jis mums kelia susirūpinimą, ypač tiems, kurie atstovauja periferinėms šalims, nes būtent jos labiausiai nukentės.

Komisija nutarė išspręsti transporto sektoriaus išorės sąnaudų internalizavimo klausimą apmokestindama transporto priemones už oro taršą, triukšmą ir eismo spūstis.

Nors šio pasiūlymo esmę sudarantys principai – „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“ – yra tinkami, pasiūlytas sprendimas akivaizdžiai toks nėra, nes kelių transporto sektoriaus, kurį ekonomikos krizė ypač skausmingai paveikė, atžvilgiu jis yra diskriminacinis. Nors pradžioje nebuvo ketinama laikyti krovininio kelių transporto blogio įsikūnijimu, viskas baigėsi tuo, kad jis toks tapo.

Šis pasiūlymas, ponios ir ponai, yra netinkamas, nes jis ne tik nepadės pasiekti mūsų tikslą turėti tvarų transporto ūkį, bet taps mirties nuosprendžiu daugybei mažųjų ir vidutinių Europos įmonių, kurios aprūpina darbu tūkstančius Europos Sąjungos žmonių ir kiekvieną dieną prisideda prie prekių paskirstymo užtikrindamos prekių pristatymą galutiniam vartotojui. Pradėjus rinkti šiuos mokesčius, vartotojai pamatys, kaip prekių kainos kyla.

Ponios ir ponai, mums reikia konkurencingos, tvarios ir aplinkai žalos nedarančios transporto sistemos, kuri neišstumtų kelių transporto, nes šiuo metu tai – vienintelis būdas patekti visur. Mišrus transportas tebelieka nerealistiška svajone. Transeuropiniai tinklai, jūros greitkeliai ir tarpvalstybinės jungtys tebėra mūsų planai, o ne realybė.

Ponios ir ponai, pasaulio ekonomikos „Titanikui“ skęstant, negalima prašyti, kad orkestras nesiliautų grojęs, ir, žinome, negalime prašyti, kad jis grotų iškilmingai.

 
  
MPphoto
 

  Emanuel Jardim Fernandes (PSE).(PT) Dėkoju visiems, kas dalyvavo šiame darbe, ypač savo kolegai S. El Khadraoui, kuris visas save atidavė ir buvo atviras kompromisams.

Pasiūlymas, kuriuo diskutuojame, leis valstybėms narėms nustatyti mokesčius, kad būtų kompensuotos tam tikros išorės sąnaudos ir gautos nemažos pajamos, reikalingos Europos kelių tinklui toliau tobulinti ir kai kurių rūšių transporto priemonių aplinkai daromos žalai mažinti. Antra vertus, tai taip pat galėtų reikšti nemažas papildomas išlaidas, ypač tokiose periferinėse šalyse kaip mano šalis, Portugalija. Būtent todėl atkakliai laikiausi savo pozicijos dėl „Copel“ ir labai priešinausi geografinės teritorijos išplėtimui įtraukiant visus pagrindinius kelius.

Aš taip pat priešinausi spūsties mokesčio nustatymui, nes ši priemonė skatins nesąžiningą konkurenciją, o tie, kurie teršia labiausiai, liks nenubausti. Tačiau aš pripažįstu, kad šias sąnaudas būtina apskaityti. Šis mokestis bus taikomas tik transeuropinio kelių tinklo ar pagrindinių tarptautinio krovininio transporto kelių naudotojams − taip valstybėms narėms bus leista pačioms pasirinkti konkrečius maršrutus, kurių atžvilgiu šis mokestis galios – yra mažesnis blogis, kurį galima būtų dar sumažinti, jei šio pasiūlymo galiojimas būtų atidėtas tam tikram laikotarpiui, kol baigsis ši sunki visuotinė ekonomikos krizė.

 
  
MPphoto
 

  Richard Seeber (PPE-DE). – (DE) Ačiū, gerb. pirmininke, aš labai palankiai vertinu šį pasiūlymą. Mes esame teisingame kelyje, ypač tuo požiūriu, kad į visas kelių išlaikymo sąnaudas įtraukėme su spūstimis susijusias sąnaudas. Mokesčiai turi atspindėti realias sąnaudas, kad panaudodami rinkos ekonomikos priemones galėtumėme reguliuoti eismą. Kitaip šiuo atžvilgiu niekada nepasieksime pusiausvyros.

Šios diskusijos taip pat išryškino įtampą tarp periferinių regionų ir regionų, esančių mūsų žemyno vidury. Tiesiog yra taip, kad vežėjai iš periferinių regionų, gabenantys krovinius kirsdami žemyno vidurio teritorijas, taip pat turi atsižvelgti į šiose teritorijose gyvenančių žmonių interesus. Tai labai svarbu ir aš iš tikrųjų prašau supratimo šiuo klausimu, nes kai kurių šalių gyventojai eismo spūsčių požiūriu iš tiesų atsidūrė ties riba. Pasiūlyme numatytas subsidiarumo principas leidžia valstybėms narėms pačioms nuspręsti, ar internalizuoti šias išorės sąnaudas.

Vidurio teritorijoms – ypač Alpių kalnų regionui – yra visiškai aišku, kad jos pasirinks internalizuoti šias sąnaudas. Jei periferiniai regionai pasirinks tuo keliu neiti, aš to nesuprasiu. Tačiau apskritai mes turime siekti, kad atskiri transporto ūkio sektoriai prisiimtų finansinę atsakomybę už dėl jų vykdomos veiklos atsirandančias realias išorės sąnaudas. Tai vienintelis būdas, kuris ilgainiui leis mums sukurti iš tikrųjų tvarią sistemą, atitinkančią gyventojų interesus. Ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Gilles Savary (PSE).(FR) Gerb. pirmininke, norėčiau pirmiausia pasveikinti pranešėją S. El Khadraoui su tuo, kad jai pavyko pasiekti kompromisą, bet mes neturėtumėme įsivaizduoti, kad padėtis nėra labai trapi. Išorės sąnaudų internalizavimas per krizę – skausmingas sprendimas, keliantis vežėjų keliais susirūpinimą, todėl iš jų pusės patiriamas didelis spaudimas.

Be to, kai šis tekstas pateko į Komisijos rankas, padėtis buvo visiškai kitokia, nes naftos kaina tuo metu buvo JAVD 57 už barelį. Todėl šis tekstas gimė labai sudėtingomis aplinkybėmis, bet aš norėčiau pasakyti, nes mane labai nustebino kai kurie dalykai, kuriuos teko išgirsti, kad tai nėra tekstas, kuriuo nustatomas kažkoks mokestis ar kelių rinkliava: valstybės narės pačios nuspręs, ar šį mokestį ar rinkliavą taikyti.

Tai tekstas, kuriuo, kaip ir pirmesnių dviejų tekstų atveju, apibrėžiamos sąlygos taikyti kelių mokestį įvairiose šalyse, kad būtų išvengta didelių konkurencijos iškraipymų ir diskriminacijos.

Mano nuomone, mums iš tikrųjų reikia turėti aiškią poziciją šiuo klausimu. Tekstas visiškai atitinka subsidiarumo principą, o tai taip pat teisinga. Savo šalies vardu esu labai patenkintas tuo, nes sunkiasvorių krovinių vežėjai dabar turės finansiškai prisidėti prie infrastruktūros plėtojimo tokiose šalyse kaip Prancūzija, per kurias jie važiuoja nepirkdami nė lašo benzino ir neišleisdami nė cento. Todėl manau, kad šis tekstas bus naudingas.

 
  
MPphoto
 

  Alexandru Nazare (PPE-DE) . – (RO) Komisijos noras apmokestinti transporto įmones ne tik už naudojimąsi infrastruktūra, bet ir už poveikį aplinkai internalizuojant išorės sąnaudas užtrauks jiems didžiulę mokesčių naštą, labai apsunkinsiančią šių įmonių padėtį, ypač šiais ekonomikos krizės laikais.

Prieš patvirtinant šią direktyvą, būtina atlikti statistiniais duomenimis grindžiamą poveikio įvertinimo tyrimą. Būtina įvertinti šios direktyvos ir konkrečių išorės sąnaudų skaičiavimo ir internalizavimo metodų taikymo padarinius.

Transporto išorės sąnaudų internalizavimas, vertinant ilgalaikės perspektyvos požiūriu − tai priemonė, padėsianti padaryti transportą ekologiškesnį. Derėtų paminėti, kad konkrečios teisėkūros priemonės kaip šios iš tikrųjų būtinos tokiose valstybėse narėse kaip Rumunija. Tačiau neįsivaizduoju, kad priemonė dėl šių išorės sąnaudų internalizavimo ateityje bus taikoma bent jau mano šalyje Rumunijoje. Kalbu apie išorės sąnaudas, susijusias su eismo spūstimis, oro, akustine, vandens ir dirvos tarša, taip pat su neigiamu poveikiu kraštovaizdžiui. Man sunku patikėti, kad Rumunijos valdžia apsispręs įgyvendinti šią direktyvą, kuri veikiau užtrauks naštą nei pagelbės.

Tačiau, kaip G. Jarzembowski taip pat nurodė, tokio pobūdžio priemonės turi būti įgyvendinamos tik atlikus statistiniais duomenimis grindžiamus objektyvius jų poveikio vertinimo tyrimus. Mes negalime prašyti transporto įmonių, kad jos mokėtų sumas, kurios santykinai buvo priskirtos išorės sąnaudoms, ypač atsižvelgiant į tai, kad šios sumos tikrai nemažos.

 
  
MPphoto
 

  Jörg Leichtfried (PSE).(DE) Gerb. pirmininke, vėl paprašiau žodžio, nes nemažai mano kolegų darbo vietų išsaugojimo klausimu kalbėjo šiek tiek fariziejiškai. Manau, mes visi pripažįstame šio tikslo svarbą, ypač šiais sunkiais laikais.

Krovininio transporto pramonė, žinoma, ekonomikos krizės sąlygomis atsidūrė labai sunkioje padėtyje, bet ši krizė paveikė ir kitus sektorius – geležinkelių, vidaus vandenų ir jūrų transportas kenčia ne mažiau. Visa, ko šia direktyva siekiama – tai sumažinti krovininio kelių transporto privalumą, leidžiantį jam nesąžiningai konkuruoti su kitais transporto sektoriais.

Darbo vietų išsaugojimas – visiškai kitas klausimas. Šiuo atžvilgiu mums būtina vykdyti protingą transporto sektoriaus ekonomikos ir jo pertvarkos politiką ir nuosekliai įgyvendinti šiuose Rūmuose priimtus sprendimus. Tačiau ši direktyva su tuo neturi nieko bendra.

 
  
MPphoto
 

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas.(IT) Gerb. pirmininke, per šias diskusijas iškilo nuomonių skirtumai, kai kuriais atvejais net prieštaravimai, susiję su skirtingomis politinėmis pažiūromis ir skirtingais valstybių narių interesais. Todėl visa ši diskusija išryškino visą šio klausimo sudėtingumą, taip pat jo svarbą. Manau, jis turi būti sprendžiamas ieškant kompromiso. S. El Khadraoui pranešimas, ties kuriuo mes Parlamente ketiname apsistoti, iš esmės, yra tinkamas kompromisas.

Nemanau, kad Komisija savo pasiūlymu siekė užtraukti papildomą mokesčių naštą ar nubausti šalis, esančias vakariniame ir rytiniame Europos pakraštyje. Bet kokiu atveju „Eurovinjetės“ direktyvos taikymas nėra privalomas. Mes taip pat norėjome suderinti sistemą, kad būtų sukurtas pagrindas, leisiantis užkirsti kelią mokestiniam sukčiavimui, todėl direktyvoje taip pat nustatytos didžiausios mokesčių vertės. Tačiau visiškai suprantama, kad per diskusijas išryškėjo nuomonių ir požiūrių skirtumai. Manau, kad tekstas, kuris bus pateiktas Tarybai, tam tikru mastu, be abejo, bus pakeistas, nes Taryboje taip pat skiriasi nuomonės. Mes visi sutinkame su principu „teršėjas moka“, o visi nuomonių skirtumai tarp valstybių narių, politinių jėgų, Parlamento narių, taip pat tarp Komisijos, Parlamento ir Tarybos susiję su skirtingu požiūriu į praktinį šio principo įgyvendinimą. Todėl ši diskusija yra kebli ir sudėtinga.

Tačiau nemanau, kad turėtumėme patikėti tais, kurie laikosi kritinio požiūrio, dėl dabartinės krizės vertindami viską pesimistiškai. Taip, mus ištiko ekonomikos krizė, bet pasiūlytas priemones numatoma taikyti nuo 2012 m. Aš iš tikrųjų tikiuosi – manau, esu visiškai teisus taip teigdamas – kad iki to laiko mums pavyks išbristi iš šios krizės. Šiek tiek optimizmo yra gerai, bet net ir didžiausi pesimistai nemano, kad krizė užsitęs iki 2012 m.

Kaip sakiau, manau, kad Taryba pasiūlys tam tikrus pakeitimus. Vadinasi pirmojo svarstymo nepakaks ir artimiausiais mėnesiais mes turėsime laiko įvertinti pakeitimus, kurie bus būtini, kad taikinimo procedūros keliu būtų pasiektas susitarimas. Taip galėsime pateikti konkrečius atsakymus visuomenei ir surasti geriausią būdą, kaip nuo 2012 m. pradėti taikyti valstybių narių pasirinkimo teisės principą „teršėjas moka“.

 
  
MPphoto
 

  Saïd El Khadraoui, pranešėjas.(NL) Gerb. pirmininke, noriu pasidalyti keliomis pastabomis. Pirmiausia norėčiau paprašyti savo kolegų, kad neapsigautų patikėję baisia statistika, kurią kai kurie bandė pateikti. Vienas toks pavyzdys yra C. Wortmann-Kool, kuri kalba apie papildomas išlaidas, siekiančias kelių eurų sumą. Su visa derama pagarba, tai visiška netiesa. Galiu pasakyti jums cento tikslumu, kokią sumą šios papildomos išlaidos sudarys pačiu blogiausiu atveju: su eismo spūstimis susijusios išlaidos sieks 65 euro centus vienam kilometrui ir šis absoliutus maksimumas bus taikomas tik sunkiasvoriam krovinių transportui, tik tiems keliams, kur eismo spūstys didžiausios ir tik tiems maršruto ruožams, kur padėtis blogiausia, bet ne visai kelionei.

Mokestis už triukšmą sudarys 11 euro centų. Už oro taršą labiausiai teršiančioms krovininio transporto priemonėms teks mokėti 16 euro centų. Taigi susumavus gaunamas absoliutus maksimumas, sudarantis 82 euro centų, kuris bus taikomas tik kelių kilometrų ilgio ruožams, kur spūstys didžiausios. Likusioje maršruto dalyje reikės mokėti 65 euro centus. Tai pirmas dalykas, kurį norėjau pasakyti. Tai taip pat taikoma valstybėms narėms, esančioms periferiniuose Europos regionuose.

Antra, taip, mus ištiko krizė, bet ji nesitęs amžinai. Tai, ką mes darome, yra bandymas sukurti pagrindą, leisianti valstybėms narėms, kurios to nori, taikyti išorės sąnaudų internalizavimo sistemą – pirma apsvarsčius šį klausimą šalies lygmeniu, pačioms nustačius tinkamiausią laiką ir atlikus parengiamuosius darbus, galinčius užtrukti ne vienus metus.

Trečia, pastebėjau, kad nemažai mano kolegų nuogąstauja dėl Tarybos sprendimų, nes Taryba dar neapsisprendė dėl savo pozicijos. Tai neturėtų sulaikyti mūsų, todėl raginu tvirtai laikytis pozicijos, kurią remiame 100 proc. Su Taryba šis klausimas dar bus aršiai diskutuojamas. Galiu patikinti jus, kad aš, kaip pranešėjas, darysiu viską, kad Parlamento pozicija, pagal galimybę visa apimtimi, būtų išsaugota. Šiuo klausimu dar diskutuosime, bet vėliau.

 
  
MPphoto
 

  Georg Jarzembowski, pranešėjas.(DE) Gerb. pirmininke, Komisijos Pirmininke, ponios ir ponai, kadangi mūsų diskusijos jau baigiasi, norėčiau pasidalyti dviem pastabomis. Pirmąją skiriu R. Evansui. Mano frakcija pasisako už išorės sąnaudų, ypač susijusių su oro tarša ir triukšmu, internalizavimą. Mes manome, kad ši priemonė pagrįsta. Tačiau jei jūs visada pirmiausia pabrėžiate principą „teršėjas moka“ – esu pasirengęs šiuo klausimu su jumis diskutuoti – tai dėl spūsčių pirmiausia kaltos pačios valstybės narės, nes neužtikrina pakankamos infrastruktūros. 80 proc. spūsčių, į kurias patenka krovininis transportas, sukelia lengvieji automobiliai. Versti transporto įmones mokėti už spūstis, susidarančias dėl valstybių narių kaltės, yra absurdiška. Jei principas „teršėjas moka“ būtų taikomas, valstybės narės turėtų skirti papildomų lėšų krovininio transporto priemonių savininkams, nes būtent dėl valstybių narių negebėjimo reikiamu laiku pateikti tinkamą infrastruktūrą šios eismo spūstys ir susidaro.

Mes visis sutariame dėl to, kad ne visada tai turi būti papildoma infrastruktūra. Kitas būdas išvengti spūsčių – tai vadinamųjų intelektinių eismo valdymo sistemų diegimas. Yra daug šiuolaikinių technologijų, kurias naudojant galima užkirsti kelią spūsčių susidarymui. Sakydami, kad spūstys susidaro ir už tai turi mokėti krovininio transporto sektorius, neskatiname valstybių narių spręsti spūsčių problemos, nes tam reikės skirti lėšų iš biudžeto. Tačiau tai, aišku, nebūtų teisinga!

Gerb. Komisijos Pirmininke, jūs buvote teisus sakydamas, kad nesiekėte šiuo pasiūlymu užkrauti papildomos mokesčių naštos ir primygtinai reikalavote užtikrinimo, kad iš šių naujų mokesčių surinktos lėšos būtų investuojamos į transporto sektorių. Tai ar galima susitarti, gerb. Komisijos Pirmininke, kad jei Taryba nepritars pasiūlymui dėl tvirtos garantijos pajamų iš „Eurovinjetės“ panaudojimo atžvilgiu, jūs atsiimsite savo pasiūlymą? Matot, jūs teigėte, kad nenorite taikyti jokių naujų mokesčių. Aš visiškai su jumis sutinku, kad jei „Eurovinjetė“ labai pabrangs dėl su oro tarša ir triukšmu susijusių sąnaudų įtraukimo, šios papildomos lėšos turės būti panaudotos kelių transporto aplinkai daromam poveikiui mažinti, o ne finansų ministrų biudžetų skylėms lopyti. Atsižvelgdamas į tai, tikiuosi, kad jūs tvirtai laikysitės savo pozicijos, kitaip sakant, jokio apmokestinimo, jei nebus garantijos dėl mokesčių pajamų panaudojimo, arba pasiūlymo anuliavimas, jei su šia sąlyga nesutinkama. Labai dėkoju.

 
  
 

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2009 m. kovo 11 d., trečiadienį.

(Posėdis sustabdytas18.10 val. Ir po pertrauktos atnaujintas 18.30 val.)

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis )

 
  
MPphoto
 
 

  Krzysztof Hołowczyc (PPE-DE), raštu. (PL) Reikėtų pabrėžti tris diskutuojamo klausimo aspektus: transporto priemonių apmokestinimas, nežalingos aplinkai transporto priemonės ir išorės sąnaudų internalizavimas.

Pagrindiniu ES iniciatyvų prioritetu turėtų būti ES piliečių teisės į nevaržomą mobilumą užtikrinimas ir mobilumo skatinimas nuosekliai įgyvendinant ES infrastruktūros plėtros planus. Tai įtvirtinta EB sutarties nuostatų dėl laisvės kurti vidaus rinką 4 principe.

Investicijos į infrastruktūros plėtojimą turėtų būti grindžiamos tiksliniais prioritetais aplinkos apsaugos srityje, nustatomais atsižvelgiant į ES tikslus dėl klimato kaitos. Todėl turėtų būti sukurta šiuolaikinė kompleksinė infrastruktūra kartu išlaikant transporto įvairiarūšiškumo ir suderinamumo principus.

Su aplinkos apsauga, triukšmu, eismo spūstimis ir žmonių sveikatos apsauga neatskiriamai susietos su sparčiai plėtojamo Europos infrastruktūros tinklo pakeitimu. Būtų tikslinga padaryti šiame dokumente siūlomą principą „teršėjas moka“ privalomą. Neužmirškime, kad šis principas jau kelerius metus veikia EB verslo srityje.

 
  
  

PIRMININKAVO: M. A. DOS SANTOS
Pirmininko pavaduotojas

 
Teisinė informacija - Privatumo politika