Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2009 m. kovo 11 d. - Strasbūras

2. Pirmininko pareiškimai

  Pirmininkas. − Ponios ir ponai, norėčiau padaryti pareiškimą penktosios europinės terorizmo aukų atminimo dienos proga. Tai diena, kuri turi likti mūsų atmintyje ir kurią mes paminime visas nekaltas terorizmo aukas. Šį savaitgalį Antrimo grafystėje Tikroji airių respublikonų armija (angl. Real IRA) nužudė du karius, o pirmadienį Armos grafystėje buvo nušautas policininkas. Nužudytasis policininkas buvo vedęs ir turėjo vaikų. Dėl žiauraus teroristinio išpuolio buvo sudraskyta dar viena šeima ir vėl sukelta neįsivaizduojama kančia. Vakar dėl savižudžio sprogdintojo Šri Lankos pietinėje dalyje žuvo mažiausiai dešimt žmonių ir daugiau nei dvidešimt buvo sužeista.

Europos Parlamento vardu norėčiau išreikšti pasipiktinimą šiais bjauriais išpuoliais prieš niekuo dėtus žmones ir pareikšti giliausią užuojautą aukų šeimoms. Žuvusieji visada liks mūsų atmintyje.

Šiandien Europos Parlamente norėtume aiškiai ir garsiai pasisakyti prieš terorizmo žiaurumą. Mes griežtai smerkiame beprasmį žmogaus gyvybės atėmimą, ištisų šeimų žudymą dėl aklo fanatizmo, skatinančio pakelti ranką prieš savo artimą ir paminti žmogaus orumą. Terorizmas – tai tiesioginis pasikėsinimas į laisvę, žmogaus teises ir demokratiją. Terorizmas – tai mėginimas smurtu sunaikinti tas vertybes, kurios vienija mus Europos Sąjungoje ir atskirose valstybėse narėse.

Terorizmo išpuoliai sukrečia mus visus. Išpuoliai sukelia aštrų ir veriantį skausmą, tačiau jie negali sunaikinti ir nesunaikins demokratinės visuomenės pamatų, paremtų bendromis vertybėmis.

Terorizmas yra nusikaltimas, nenusipelnantis jokio atlaidumo. Terorizmas priklauso vieniems didžiausių pavojų, kylančių tarptautinės bendruomenės saugumui, pastovumui it demokratinėms vertybėms. Tai tiesioginis išpuolis prieš mūsų piliečius, mus pačius. Europos Parlamentas aktyviai dalyvauja kovoje su terorizmu ir palaiko terorizmo išpuolių aukas. Niekada nepaliausime kartoję, kad terorizmui pateisinimo nėra. Dėl šios priežasties turime tęsti bendrą darbą kovoje su terorizmu taikydami teisės viršenybės principus ir pasitelkdami teisės galią. Šiandien Europos Parlamente mes mintimis esame su viso pasaulio terorizmo aukomis. Norėtume išreikšti savo solidarumą su jomis. Kviečiu tylos minute pagerbti Tikrosios airių respublikonų armijos ir savižudžio sprogdintojo Šri Lankoje aukas.

(Parlamento nariai atsistojo pagerbti tylos minute)

Ponios ir ponai, didis europietis Jean Monnet, vienas iš Europos integracijos idėjos autorių, mirė prieš trisdešimt metų, 1979 m. kovo 16 d. Trisdešimtųjų jo mirties metinių proga šio Europos Parlamento plenarinio posėdžio pradžioje norėčiau trumpai paminėti ir pagerbti šio žmogaus palikimą bei atliktą darbą Europos integracijos procese.

Šiandien mes minime žmogaus, kuris kartu su Robertu Schumanu, vienu iš Vokietijos ir Prancūzijos susitaikymo įkvėpėjų, žengė pirmą žingsnį į vieningą tikslą turinčios Europos žmonių bendrijos, paremtos taika, supratimu, demokratija ir bendradarbiavimu, sukūrimą, neįkainojamą indėlį. Dabar, 21-ojo amžiaus pradžioje, Jeano Monnet pabrėžti principai ir jų įgyvendinimo metodai neprarado nė truputėlio aktualumo. Priešingai, jų svarba akivaizdi visiems mums. Pagrindiniai globalizacijos, ekonomikos ir finansų krizės bei visuotinio atšilimo iššūkiai paskatins europiečius bendradarbiauti dar artimiau, kad būtų veiksmingai apgintos bendros vertybės ir pasauliniai interesai. Be jokios abejonės, Jean Monnet pasveikintų Lisabonos sutartyje padarytą pažangą demokratiškos Europos Sąjungos, kuri sugeba veikti ir stoti akis į akį su 21-ojo amžiaus iššūkiais, srityje.

Galiausiai svarbu paminėti, kad Jean Monnet sukūrė Jungtinių Europos valstybių vykdomąjį komitetą, kuris, be kita ko, pateikė pasiūlymą dėl tiesioginių Europos Parlamento rinkimų. Per pastaruosius trisdešimt metų po Jeano Monnet mirties, sukūrus Europos Sąjungos parlamentinį matmenį, ši svajonė tapo įspūdinga tikrove. Visi mes esame šio didžiojo europiečio Jeano Monnet įpėdiniai ir jo darbai vis dar turi ilgalaikį poveikį. Jo darbai paskatino esminius pokyčius Europos valstybių santykiuose ir tebeveikia visų mūsų piliečių gyvenimus.

Jeano Monnet trisdešimtųjų mirties metinių proga norėčiau paraginti pamąstyti apie laukiančias užduotis ir ateities įsipareigojimus tęsiant Jeano Monnet pradėtą didžiulį darbą vienijant mūsų žemyną.

  José Manuel Barroso, Komisijos Pirmininkas. − (FR) Pone pirmininke, gerbiami nariai, „Tarp skirtingų šalių kiekvienos jų pranašumą riboja įdėtos nuosavos pastangos, lyginant su kaimynėmis įgyti pasiekimai ir sunkumai, kuriuos šalis sugeba perkelti. Mūsų Bendrijoje kiekvienos valstybės narės pranašumas – tai visos bendruomenės suklestėjimas“. Tai Jeano Monnet žodžiai, pasakyti 1954 m. Jie neprarado nė truputėlio aktualumo ir šiandien, greičiau priešingai.

Kaip ką tik paminėjo H. G. Pöttering, šį mėnesį minime Jeano Monnet trisdešimtąsias mirties metines (1979 m.). Dėl tos priežasties norėčiau pagerbti visų mūsų mylimą Europos Sąjungos įkūrėją, didį europietį, kurio palikimas gali tik įkvėpti mus krizės laikais.

Neseniai, taip pat pažymėdami penktąsias Europos Komisijos metines, mes nusprendėme Komisijos narių kolegijos kambarį – pagrindinę Komisijos patalpą – paskirti Jeano Monnet atminimui labai paprastoje, tačiau itin prasmingoje ceremonijoje, kurios metu turėjau malonumo ir garbės stovėti ne tik greta Europos Parlamento Pirmininko H.-G. Pötteringo, bet taip pat šalia einančio Europos Tarybos Pirmininko pareigas N. Sarcozy.

Tai reiškia, kad Komisija labai didžiuojasi didžiuliu Jeano Monnet palikimu. Būdamas pirmu Europos anglies ir plieno bendrijos pirmininku, Jean Monnet iš tiesų tapo pirmuoju institucijos, kuri buvo mūsų Europos Komisijos pirmtakė, kuri deda visas pastangas įgyvendinant jo idealus, kurie yra visų taiką, demokratiją ir solidarumą mylinčių europiečių idealai, pirmininku.

(Plojimai) <BRK>

  José Ribeiro e Castro (PPE-DE). – (PT) Aš taip pat norėčiau pagerbti Jeaną Monnet, tačiau paprašiau suteikti žodį tam, kad pasveikinčiau pirmininką su jo pareiškimu Europinės terorizmo aukų atminimo dienos proga. Mano pasiūlymu prieš penkerius metus buvo priimta ši pozicija, kurią taryba patvirtino kovo 25 d. susitikimo metu, atsižvelgdama į tragiškus išpuolius Madride. Vis dėlto mano kalba yra tam tikra raginimas. Parlamentas visada ištikimai minėjo šią dieną, deja, jos minėjimas dar nepasiekė deramo masto tarp Europos institucijų ir valstybių narių. Manau, kad šios dienos minėjimas yra ne tik vienas iš svarbiausių būdų pagerbti aukas, kaip tai padarė pirmininkas, bet taip pat ugdyti visuomenės sąmoningumą. Žinau, kad šiandien ši sukaktis minima ir Madride, tačiau mažai kur kitur.

Todėl kreipiuosi į Komisiją ir pirmininkaujančią Čekiją ragindamas užtikrinti, kad ateityje visos valstybės narės tinkamai minėtų šią dieną.