Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2289(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0028/2009

Debatai :

PV 12/03/2009 - 5
CRE 12/03/2009 - 5

Balsavimas :

PV 12/03/2009 - 7.17
CRE 12/03/2009 - 7.17
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0141

Posėdžio stenograma
Ketvirtadienis, 2009 m. kovo 12 d. - Strasbūras Tekstas OL

8. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
Protokolas
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

- Pranešimas: Vincenzo Aita (A6-0086/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Pone pirmininke, pasisakydamas dėl šio pranešimo norėčiau pasidžiaugti, kad buvo priimtas mūsų frakcijos pakeitimas 1. Svarbu apsaugoti Europos Sąjungos dirvožemį, bet tai yra valstybių narių kompetencija, todėl nereikalingas ES požiūris arba ES direktyvos ar reglamentai. Taigi, aš džiaugiuosi šio balsavimo rezultatais.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0104/2009)

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt (PPE-DE).(DE) Pone pirmininke, labai džiaugiuosi šiuo pranešimu ir norėčiau padėkoti H. Swobodai, nes šis svarbus pranešimas buvo priimtas labai plačiu sutarimu.

Norėčiau pasinaudoti galimybe ir paraginti EP narius iš Slovėnijos, kuriems ir kurių šaliai jaučiu didelę simpatiją, pratęsti Slovėnijos pasiekimų Europos integracijos srityje sąrašą. Ši šalis buvo pirmoji naujoji valstybė narė, įvedusi eurą ir įgyvendinusi Šengeną. Slovėnija yra Europos vienijimosi iniciatorė. Norėčiau, kad Slovėnija savo labui taip pat būtų Kroatijos priėmimo į ES iniciatorė.

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI).(NL) Pone pirmininke, iš principo aš pritariu Kroatijos priėmimui į Europos Sąjungą, bet nebalsavau už šį pranešimą. Aš susilaukiau, nes Kroatijoje esama įvairių problemų, pvz., problemų, susijusių su korupcija. Patirtis parodė, kad keliose šalyse, kurios prisijungė prie ES nebūdamos tam visiškai pasiruošusios, korupcija išaugo.

Pranešimo problema ta, kad jame teigiama, jog derybos galėtų būti baigtos 2009 m., t. y. šiemet, bet manau, kad neišmintinga apriboti save šia data. Kroatijai turėtų būti leista prisijungti, kai ji bus visiškai pasiruošusi. Šiuo metu taip nėra.

 
  
MPphoto
 
 

  Romana Jordan Cizelj (PPE-DE). - (SL) Nuoširdžiai trokštu, kad Kroatija kuo greičiau taptų Europos Sąjungos nare, to trokšta ir Slovėnija. Norėdami šį troškimą įgyvendinti turime padėti ir bendradarbiauti su Kroatija. Ginčus galime išspręsti atidžiai išklausydami visas suinteresuotas šalis. Vis dėlto pranešime, kurį Europos Parlamentas priėmė šiandien, nėra užsiminta, kad radome teisingą sprendimą balsuodami dėl taip vadinamo Kroatijos ir Slovėnijos ginčo dėl sienų. Siekdami išvengti šališkumo, taip pat turime įtraukti lygybės principą kaip minimalų reikalavimą.

Baigdama norėčiau pabrėžti, kad išties norėdami išspręsti šią problemą, turime užtikrinti, kad Slovėnija ir Kroatija laikysis atsakingos tarptautinės institucijos išvadų. Todėl abiejų šalių parlamentai turėtų ratifikuoti šias išvadas iš anksto.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0105/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE). - (HU) Dėkoju, pone pirmininke. Aš pritariau Turkijos pažangos ataskaitai. Derybos su Turkija dėl narystės Europos Sąjungoje visoms valstybėms narėms yra sunkios politiškai ir ekonomiškai, taip pat saugumo požiūriu. Ypač svarbu, kad šalis atitiktų narystės kriterijus ir parodytų nuoseklumą, pakankamą kruopštumą ir skaidrumą Europos Sąjungos piliečiams. Manau, kad siekiant pažangos ypač svarbus geras bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis. Manau, kad privalome pažymėti tam tikrą Bulgarijos ir Turkijos santykių pažangą, nes pasiektas susitarimas pradėti derybas dėl iki šiol neišspręstų klausimų, visų pirma Trakijos pabėgėlių nuosavybės klausimo, kuris sprendžiamas Europos Parlamento pastangomis. Mes labai atidžiai stebėsime šį procesą, nes kalbama apie tūkstančių žmonių teises, kurias privaloma gerbti visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Trakijos klausimas yra toks pat svarbus kaip ir Turkijos bei kitų kaimyninių šalių santykiai. Ačiū.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0104/2009)

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Mes žinome, kokių išbandymų patyrė mūsų Balkanų draugai. Tai pasakytina ir apie Slovėniją, ir apie Kroatiją, kurios buvo užpultos Serbijos. Mūsų simpatijos skirtos abiem pusėms. Turiu pasakyti, kad ES pasielgė kilniai, priimdama Slovėniją jai neišsprendus visų ginčų su Kroatija, todėl manau, kad to paties požiūrio turėtume laikytis ir Kroatijos atveju.

Man gaila, kad kai kurie Slovėnijos politikai dabar norėtų sutrukdyti Kroatijos narystei, bet tai man pasakė Jordan Cizelj, kuri laikosi protingos ir, sakyčiau, subalansuotos šiuo politiniu klausimu. Tikiu, kad neoficialus susitarimas, kurį, globojamos Komisijos, toliau svarstys Kroatija ir Slovėnija, bus sėkmingas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Ponios ir ponai, norėčiau paaiškinti mūsų Darbo tvarkos taisykles. Norėdami pasisakyti per paaiškinimus dėl balsavimo, privalote kreiptis į tarnybas prieš prasidedant šiems paaiškinimams. Žinoma, aš esu labai lankstus ir leidžiu dalyvaujantiems EP nariams pasisakyti. Bet mes nesinaudojame procedūra „prašau žodžio“. Jūs turite užsirašyti iš anksto, prieš paaiškinimus dėl balsavimo.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0105/2009)

 
  
MPphoto
 

  Kristian Vigenin (PSE).(BG) Pone pirmininke, aš pritariau pranešimui dėl Turkijos pažangos, nes manau, kad tai yra objektyvus pranešimas, suteikiantis Turkijai ir Europos Sąjungai galimybę bendromis pastangomis žengti pirmyn rengiantis Turkijos narystei. Kartu norėčiau išreikšti nepasitenkinimą, kad Rūmai atmetė Socialistų frakcijos pasiūlymą pažymėti, kad Turkijos narystė Europos Sąjungoje yra bendras Turkijos ir Europos Sąjungos tikslas.

Manau, kad norėdami, kad Turkija sparčiau spręstų problemas, kurias įžvelgiame jos vystymesi, taip pat turime būti pakankamai atviri ir neleisti savo partneriams abejoti, kad šio proceso tikslas yra Turkijos narystė Europos Sąjungoje. Turkijos vaidmuo augs, todėl Europos Sąjunga turi būti suinteresuota, kad tarp valstybių narių būtų nekrikščioniška šalis. Tai suteiktų mums galimybę vykdyti politiką, kuri šiuo metu yra neįmanoma. Ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Dimitar Stoyanov (NI).(BG) Ponios ir ponai, „Atakos“ frakcija balsuoja prieš Turkijos pažangos ataskaitą, nes mes nematome jokios pažangos. Tiesą sakant, jokios pažangos neįmanoma pasiekti. Turkijai svarbūs tik jos interesai, į kuriuos pagarba žmogaus teisėms ir kitoms europietiškoms bei krikščioniškoms vertybėms nepatenka. Daugiau nei aštuoniasdešimt metų Turkija nevykdė Ankaros sutarties, pagal kurią ji skolinga Bulgarijai 10 mlrd. USD. Įsivaizduokite, kaip ji laikysis Europos reglamentų.

Vakar J. M. Wiersma paminėjo, kad atsisakymas pripažinti 1915–1916 m. armėnų genocidą yra problema. Ką tuomet turėtume sakyti apie bulgarų genocidą, kuris tęsėsi 500 metų, pvz., Stara Zagoros, Batako ir Peruštitsos žudynes, aprašytas Tarptautinės Europos komisijos 1876 m. J. M. Wiersma taip pat pasakė, kad ES – ne vieta islamistų Turkijai, deja, prieš dvidešimt metų turkų islamistai sprogdino autobusus Bulgarijoje su vaikais ir moterimis. Be to, Turkija sumokėjo už paminklus, pastatytus šiems teroristams. Tokia yra šiuolaikinė Turkija, kuriai vadovauja islamistų fundamentalistų partija. Tokios yra jos vertybės, ir mes manome, kad jos Europai netinkamos.

 
  
MPphoto
 

  Bruno Gollnisch (NI).(FR) Pone pirmininke, klysti žmogiška, bet klaidos laikytis kvaila. Šis posakis labai tinka šiai apgailėtinai derybų dėl narystės su Turkija sagai.

Nuo 2005 m. buvo pateikiamos tos pačios neigiamos ataskaitos apie žmogaus teises, pagarbą mažumoms ir ES įsipareigojimams, nors narystės tikslas išliko.

Dabar tai nebėra problema. Svarbiausias – europiečių nenoras taikytis su įsisteigimo laisvės pasekmėmis, kurios po priėmimo neišvengiamos.

Problema taip pat ir ta, kad Turkija geografiškai, kultūriškai, lingvistiškai ir dvasiškai nepriklauso Europai. Taigi, mes privalome atsisakyti šios fikcijos, privalome atsisakyti šio narystės maskarado ir nedelsdami pradėti praktines diskusijas, t. y. siekti partnerystės, kuri remtųsi abipusiais interesais. Ši stojimo procedūra turi būti nutraukta.

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt (PPE-DE).(DE) Pone pirmininke, svarbiausiose – žmogaus teisių, mažumų teisių, religijos laisvės, žodžio laisvės – srityse Turkija nepasiekė beveik jokios pažangos, o per kelias pastarąsias dienas ji net žengtelėjo atgal.

Nepaisydama to, Komisija teigia, kad mes esame įpareigoti laikytis teigiamos pozicijos, nes Turkija yra svarbus strateginis partneris. Tai tiesa, bet tai – užsienio politikos klausimas. Faktas, kad mums reikalinga strateginė partnerystė nėra narystės kriterijus.

Vis dėlto aš balsavau už pranešimą, nes buvo atmestas socialistų raginimas pagrindinį dėmesį pranešime skirti narystei. Šis pranešimas yra mūsų laimėjimas, nes jame narystė nėra įvardyta kaip tikslas ir kalbama apie ilgalaikį neterminuotą procesą, kurio pabaiga dar nėra aiški. Mus būtų labiau tenkinęs „ne“ visiškai narystei, bet ši formuluotė jam artima, todėl yra didelis laimėjimas tiems iš mūsų, kurie su džiaugsmu sako „taip“ partnerystei su Turkija, kuri būtų mūsų užsienio politikos dalis, bet taria „ne“ narystei.

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI).(NL) Per balsavimą dėl pranešimo dėl Turkijos aš susilaikiau. Nors pranešime daug kritikos didžiausiems Turkijos daromiems pažeidimams, aš manau, kad vienintelė įmanoma šio pranešimo išvada turėjo būti ilgalaikis derybų sustabdymas, nes per trejus metus padėtis Turkijoje pastebimai nepagerėjo.

Vis dėlto aš taip pat laikausi nuomonės, kad Europos Sąjunga turi likti Europos projektu, todėl joje neturėtų būti vietos tokioms šalims kaip Turkija, kuri nėra Europos šalis.

Vakar Socialistų frakcijos narys pasakė, kad jis niekada nesutiktų su tolesne Turkijos islamizacija. Aš tikiuosi, kad jis ir jo frakcija taip pat pasisakys prieš Europos islamizaciją, nors didelių vilčių nepuoselėju.

 
  
MPphoto
 

  Martin Callanan (PPE-DE). – Pone pirmininke, šiame pranešime aprašoma Turkijos pažanga siekiant galimos narystės ES. Aš palaikau būtent šį galimą tikslą. Vis dėlto man nerimą kelią keli dalykai, susiję su Turkijos pažanga siekiant narystės.

Vienas iš jų – laipsniškas pasaulietinės respublikos idealo nykimas ir religijos įtakos politikoje augimas. Esu susirūpinęs dėl žmogaus teisių pažeidimų Turkijoje, kurie patvirtinti dokumentais, ir dėl kai kurių veiksmų, kurių imtasi prieš mažumų bendruomenes. Prieš pradėdami svarstyti Turkijos narystę, turime pamatyti veiksmus kai kuriose iš tų sričių.

Vis dėlto taip pat svarbu, kad būtume sąžiningi su Turkija ir aiškiai pasakytume, kad įvykdžiusi visas sąlygas, kurias įvykdė kitos valstybės narės, ji turės teisę prisijungti prie jų. Pavienių valstybių narių vadovai neturėtų sudaryti neteisingų ir nesubalansuotų kliūčių Turkijos kelyje į narystę ES. Įvykdžiusi sąlygas Turkija turi teisę prisijungti, ir jai turi būti leista tai padaryti. Mums reikalinga platesnė, o ne uždaresnė ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL). - (EL) Pone pirmininke, aš balsavau už pranešimą dėl Turkijos dėl su Kipru susijusių teigiamų 32 ir 40 dalies aspektų, nors aš nepritariu pakeitimams 9 ir 10.

Pakeitime 9 laikomasi nepriimtinos pozicijos dėl – nors ir laikinų – išlygų, taikomų Europos Sąjungos pamatiniams principams, įskaitant keturias pagrindines laisves. Ir tai daroma vykstant deryboms tarp dviejų Kipro bendruomenių lyderių, kurie vieninteliai gali išspręsti problemą.

Pakeitimas 10 prieštarauja faktui, kad BUSP yra Bendrijos acquis, taikomo ES ir valstybėms narėms, dalis ir trečiosioms šalims negali būti suteikta veiksmų laisvė dalyvauti planavimo ir sprendimo priėmimo procedūrose.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0106/2009)

 
  
MPphoto
 

  Árpád Duka-Zólyomi (PPE-DE). - (HU) Pastaruosius trejus metus Makedonija buvo ES narystės siekianti šalis kandidatė. Bet derybos dėl narystės dar nėra pradėtos. Jeigu Europos Sąjunga nedelsdama nesiims ryžtingų žingsnių, prarastas patikimumas gali turėti destabilizuojančių pasekmių regione. Per pastaruosius kelerius metus Makedonija padarė didelę pažangą, pasiekė gerų ekonominių rezultatų, priartėjo prie veikiančios rinkos ekonomikos ir pasiekė laimėjimų teisėkūros srityje. Pasiektas sutarimas tarp vyriausybės ir opozicijos, pilietinės visuomenės ir viešosios nuomonės, kad Kopenhagos kriterijai būtų įvykdyti kuo greičiau. Nacionalinių ir etninių bendruomenių sambūvis taip pat tvirtai užtikrintas. Atkaklus Graikijos trukdymas pradėti derybas dėl narystės yra nesuvokiamas. Šalies pavadinimas negali būti kliūtis! Dvišalės derybos dėl pavadinimo gali būti surengtos tuo pačiu metu. Aš pritariu pranešimui, nes jis yra svarbus ženklas Makedonijos žmonėms ir turės lemiamos įtakos pradėti tikras derybas iki šių metų pabaigos. Labai jums ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt (PPE-DE).(DE) Pone pirmininke, šis pranešimas yra svarbus ženklas šaliai, atliekančiai stabilizuojantį vaidmenį, turinčiai pavyzdinius mažumoms skirtus teisės aktus, turinčiai plačią daugumą vyriausybėje, kurioje atstovaujama visoms tautoms, ir besilaikančiai aiškios europinės krypties, vadovaujant ministrui pirmininkui N. Gruevskiui. Todėl aš su džiaugsmu balsavau už šį pranešimą ir manau, kad turėtume pabrėžti du aspektus: pirma, mes norime, kad Taryba ir Komisija šiemet mums pasakytų, kada prasidės derybos dėl narystės, ir, antra, mes neleisime kilti jokiai dvišalei nesantaikai, ypač dėl šios miglotos pavadinimo problemos. Šalis vadinama Makedonija ir nesvarbu, ar tai kai kuriems priimtina, ar ne – mes privalome pagaliau palengvinti šios šalies kelią į Europą.

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI).(NL) Pone pirmininke, aš balsavau prieš E. Meijerio pranešimą, nes aš ir mano partija manome, kad po Kroatijos įstojimo plėtra turėtų būti sustabdyta neapibrėžtam laikui. Europos piliečiai nenori jokios tolesnės plėtros per trumpąjį arba vidutinės trukmės laikotarpį, ir tikrai nenori Turkijos narystės. Laikas Parlamentui bent kartą išgirsti tuos, kuriems jis turėtų atstovauti.

Atsižvelgdamas į tai, aš nepritariu tam, kad būtų pradėtos stojimo derybos su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, nors Parlamentas ragina tai padaryti, taip pat nepritariu tam, kad visiems Vakarų Balkanams būtų užtikrinta europinė perspektyva. Kai kurios šio regiono šalys yra islamiškos, todėl manau, kad joms neturėtų būti leista prisijungti prie Europos Sąjungos.

 
  
MPphoto
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Pone pirmininke, aš labai džiaugiuos šios dienos balsavimu.

Neseniai Vestminsterio demokratijos fondo, įkurto Margaret Thatcher būnant mano šalies ministre pirmininke, vardu lankiausi Makedonijoje ir pamačiau šalį, kurioje esama energingų politinių partijų, puikios mokesčių politikos, šalį, kurioje taikomas vienodas tarifas įmonių pelno ir pajamų mokesčiui ir kurios ekonomika auga. Šioje šalyje kitą mėnesį bus surengti laisvi, teisingi ir sąžiningi rinkimai – tikėtinai geresni už neseniai surengtus JK – pasitelkiant balsavimą paštu. Tokiai šaliai turi būti suteikta galimybė prisijungti prie Europos Sąjungos, jeigu ji laisvai apsispręstų pasirinkti šį kelią – dėl šios priežasties anksčiau kalbėję mano kolegos turėtų apmąstyti šį klausimą.

Šiandien įvyko didelių pokyčių, nes iki šiol EP nariai iš Graikijos atrodė labai kvailai ir buvo tapę pajuokos objektu dėl savo teiginių apie šalies pavadinimą, kuris yra Makedonijos Respublika.

 
  
MPphoto
 
 

  Martin Callanan (PPE-DE). – Pone pirmininke, po C. Heaton–Harriso kalbėti sunku, nes jis paminėjo daugelį dalykų, kuriuos norėjau pasakyti šiuo klausimu, Graikijos noras toliau ieškoti senų ir, tiesą sakant, juokingų priekabių dėl Makedonijos pavadinimo man atrodo kvailas. Mano rinkimų apygardoje yra gražių grafysčių – Durhamas, Northumberlandas – ir man nelabai rūpėtų, jei kuri nors kita valstybė narė norėtų pasivadinti vienos iš šių nuostabių grafysčių vardu.

Juokinga sustabdyti stojimo derybas ne dėl etninių, demokratinių ginčų ar ginčų dėl žmogaus teisių, bet todėl, kad šalis pasivadina Makedonija. Tikiuosi, kad EP nariai iš Graikijos tai supras. Tikiuosi, kad Makedonija bus vertinama remiantis laisvais kriterijais, kurie taikomi visiems, ir jeigu ji atitiks šiuo kriterijus, jeigu ji bus demokratinė pasaulietinė valstybė, jei vykdys žmogaus teisių politiką, jai, kaip ir kitoms valstybėms narėms, turėtų būti suteikta teisė prisijungti prie ES Graikijai netaikant juokingo veto tik dėl pavadinimo.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0140/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Martin Callanan (PPE-DE). – Pone pirmininke, tamilų „tigrus“ ES ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra priskyrusios prie teroristų grupuočių, bet, laimei, atrodo, kad jų kraugeriška kampanija už nepriklausomą tamilų tėvynę artėja prie pabaigos. Šri Lanka nusipelnė gyventi taikiai kaip ir Europa.

Kaip ir kiti EP aš pritariu unitarinei Šri Lankos valstybei. Manau, į protokolą reikėtų įtraukti ir tai, kad aš manau, jog būtų neblogai toje unitarinėje valstybėje tamilams suteikti tam tikrą autonomiją. Aš nepritariu „tigrų“ smurto kampanijai ir manau, kad būtina leisti Šri Lankos kariuomenei tęsti karinę kampaniją prieš tamilų „tigrus“.

Vis dėlto taip pat svarbu pripažinti, kad šiuo metu Šri Lanką ištikusi humanitarinė krizė, todėl pagalbos agentūroms turėtų būti leista suteikti pagalbą. Galbūt reikėtų paprašyti nutraukti ugnį, kad pagalbos agentūros galėtų suteikti pagalbą ir civiliai galėtų palikti ginčytinas teritorijas. Po to vėl turime leisti kariuomenei tęsti savo kampaniją.

 
  
  

- Pranešimas: Annemie Neyts-Uyttebroeck (A6-0112/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Hannan (NI). – Pone pirmininke, viena didžiausių mūsų amžiaus bėdų – didėjantis tarptautinės jurisprudencijos, kurios nepaiso išrinktoji nacionalinė įstatymų leidžiamoji valdžia, mastas. Mes panaikiname 300 metų senumo teisinę teritorinės atsakomybės sąvoką, kad nusikaltimas yra teritorijos, kurioje jis įvykdytas, atsakomybė; be to, mes grįžtame prie senųjų laikų minties, kad priimantieji įstatymus yra atsakingi ne žmonėms, kurie gyvena pagal šiuos įstatymus, bet tik savo sąžinei.

Mūsų noras imtis veiksmų, kai tokie žmonės kaip S. Miloševičius arba R. Karadžičius nesulaukia teisingumo savo šalyje, atrodo visiškai pagrįstas. Bet nepritarimo S. Miloševičiui ir kitiems autoritarinio valdymo šalinininkams esmė yra ta, kad jie niekais pavertė savo šalies demokratiją ir pasiskelbė esantys aukščiau įstatymo. Jei tokią problemą iškelsime tarptautiniu mastu, parodysime, kad nusileidome iki jo lygio – tai jau parodėme per teismo proceso komediją Hagoje, kai per šešerius metus teisinė procedūra buvo keičiama 27 kartus, paskirtas advokatas ir nepaskelbtas apkaltinamasis nuosprendis.

Aš nepalaikau S. Miloševičiaus – jis buvo grėsmingas ir nedoras komunistas. Tačiau blogi vyrukai nusipelno teisingumo – blogi vyrukai ypač nusipelno teisingumo – ir kai jie teisingumo nesulaukia, pažeminti esame mes.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0113/2009)

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Pone pirmininke, visi žinome, koks svarbus yra vanduo ir kad besivystančiose šalyse, kuriose gauti vandens ypač sunku, dėl to labiausiai kenčia jaunos mergaitės ir moterys. Jų galimybės šviestis labai sumažėja, nes jos, jeigu taip galima pasakyti, yra vandens nešėjos. Per delegacijos vizitą mačiau tai Indijoje, todėl labai svarbu, kad daugiau investuotume į vandens valdymą ir įsitikintume, kad jis netrukdytų jaunų mergaičių ir moterų švietimo pažangai.

Aš ypač džiaugiuos balsavimu dėl 2 dalies, kurioje skelbiama, kad vanduo laikomas viešąja gėrybe ir turi būti kontroliuojama valstybės, nepaisant to, kas valdo jo išteklius. Vanduo yra brangus išteklius ir yra skirtas visuomenės gerovei, o ne individualiai kontrolei arba naudai.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Harkin (ALDE). – Aš taip pat labai pritariu mūsų pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl vandens ir džiaugiuosi balsavimu dėl 2 dalies, kurioje mes griežtai pabrėžėme, kad vanduo yra viešoji gėrybė ir jo ištekliai turi būti kontroliuojami valstybės. Aš pats griežtai nepritariu vandens išteklių privatizavimui.

Neseniai matėme, kaip nepaliaujamas pelno siekis parklupdė pasaulio ekonomiką. Mes tikrai nenorime, kad tas pats atsitiktų su vandens ištekliais. Siekiant užtikrinti vandens kokybę ir nuolatinį paskirstymo sistemos tobulinimą, svarbu nuolat investuoti į perdavimo sistemą. Privatus sektorius nėra tuo suinteresuotas, nes jo siekis yra padidinti kainą vartotojui, o ne investuoti į perdavimo sistemos tobulinimą. Taip pat atsitiko mano Slaigo grafystėje, kurioje tam tikra bendruomenės dalis už suvartotą vandenį pradės mokėti daugiau, nei priklauso, nes privatus sektorius neinvestuoja į perdavimo sistemą.

 
  
  

- Pranešimas: Maria Eleni Koppa (A6-0062/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Pone pirmininke, aš balsavau už rezoliuciją ir pranešimą, bet man nerimą kelia keli dalykai. Šįryt Komisija pripažino, kad mes nežinome, ko šiuo metu siekia PPO ir kaip ji pasielgs su strategine partneryste.

Mes negalime leisti, kad strateginės partnerystės susitarimas arba pasaulio prekybos susitarimas turėtų neigiamos įtakos Europos maisto saugumo interesams. Aš vėl kalbu apie problemas, susijusias su maisto gamybos standartais, kurie Europos Sąjungoje yra aukštesni. Mes baudžiame savo gamintojus, kurie šių standartų nesilaiko. Negalime leisti, kad atsitiktų taip, jog mes įsivešime maisto produktus iš trečiųjų šalių, – Brazilijos arba kitų šalių, – kurie neatitiks mūsų standartų ir sudarys labai nelygias konkurencijos sąlygas maisto ir žemės ūkio produktų gamintojams Europos Sąjungoje.

 
  
  

- Pranešimas: José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra (A6-0028/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys (NI).(NL) Pone pirmininke, akivaizdu, kad strateginė partnerystė tarp Europos Sąjungos ir Meksikos ir tokių šalių kaip Brazilija yra sveikintinas dalykas ir atitinka ES interesus. Parengtas pranešimas iš esmės yra subalansuotas, bet, mano nuomone, Europos interesų neatitinka pranešimo nuostata, – kuri taip pat sukels daug klausimų visuomenėje, – raginanti sudaryti dvišalį susitarimą dėl imigracijos politikos. Ji nieko gero neduos, ir dėl šios priežasties aš susilaikiau per balsavimą dėl šio pranešimo.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0135/2009)

 
  
MPphoto
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Aš taip pat balsavau už rezoliuciją dėl padėties Tibete per 50-ąsias Tibeto sukilimo metines, nes Kinijos valdžia neseniai sugriežtino saugumą Tibete ir uždraudė žurnalistams ir užsieniečiams atvykti į regioną.

Šios dienos diskusijos Europos Parlamente byloja, kad esame labai susirūpinę padėtimi Tibete, ypač nekaltų jo gyventojų kančiomis ir prieš juos nukreiptomis represijomis.

Raginu Tarybą, remiantis rezoliucija, įsteigti Tiesos komitetą, kuris išsiaiškintų, kas iš tiesų įvyko Kinijos Liaudies Respublikos ir Jo Šventenybės Dalai Lamos pasiuntinių derybose.

Raginu Kinijos vyriausybę nedelsiant išlaisvinti visus asmenis, kurie buvo suimti tik už dalyvavimą taikiame proteste.

 
  
MPphoto
 

  Marco Cappato (ALDE).(IT) Pone pirmininke, noriu pasidžiaugti, kad mano, M. Pannellos ir J. Onyskiewicziaus pateiktas pasiūlymas sulaukė plačios Parlamento paramos. Pasiūlymas šiek tiek skiriasi nuo B. Ferrero-Waldner pasisakymo šiandien, t. y., jame laikomasi vieno požiūrio: požiūrio, kad reikia ieškoti tiesos ir tikrųjų Kinijos ir Tibeto derybų žlugimo priežasčių, o ne laikytis neutralios pozicijos šiuo klausimu, kaip daro Komisija ir Taryba, tarsi užtektų paprasčiausiai tikėtis dviejų šalių dialogo.

Norėčiau pabrėžti, kad Europos Parlamento Socialistų frakcijos elgesį man ypač sunku suprasti; visų pirma jie nepritarė diskusijoms, tada jie nepritarė mano pateiktai rezoliucijai ir galiausiai balsavo prieš ją, G. Fordui pateikus politinį paaiškinimą, kad mes priimame per daug rezoliucijų Tibeto klausimu. Turbūt partija ir G. Ford nesupranta – arba priešingai – per daug gerai supranta, kad šiuo atveju kalbama apie daug svarbesnius dalykus, apie daugiau kaip milijardo Kinijos piliečių ir Tibeto žmonių laisvę ir demokratiją.

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI).(NL) Pone pirmininke, be abejonės, aš balsavau už šį pranešimą, nors neturėtume galvoti, kad ši visiškai nepavojinga rezoliucija padarys didelį įspūdį totalitariniam komunistų režimui Kinijoje, su kuriuo vis dėlto sėkmingai prekiaujame.

Didesnį poveikį režimui padarytume, jei šis Parlamentas ir Taryba išdrįstų pasakyti, kad Tibeto okupacija ir vėlesnė aneksija pažeidžia tarptautinę teisę, todėl Europos Sąjunga jos nepripažins. Mes toliau turime įtikinėti, kad Tibetas turi būti nepriklausoma valstybė, o ne autonomiška Kinijos provincija, ir kad Tibete buvo ir tebėra vykdomas genocidas ir etnocidas.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika