Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2009 m. kovo 12 d. - Strasbūras

13.1. Bisau Gvinėja

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijos dėl padėties Bisau Gvinėjoje.⁽¹⁾

  José Ribeiro e Castro, autorius. – (PT) Ponia pirmininke, Komisijos nare, ponai ir ponios, deja, ir vėl šiame Parlamente kalbame apie padėtį Bisau Gvinėjoje – išties sunkią padėtį. Tai šalis, kuri daugelį metų buvo nuolat nestabili ir kuri praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje mėgino eiti demokratijos keliu. Nepasisekė, įvyko valstybės perversmas, prasidėjo nedidelis pilietinis karas, ir nuo tada Bisau Gvinėja politiškai ir karine prasme nestabili, pilna įtampos ir tarpusavio kovų. Neseniai taip pat sužinota apie nerimą keliančius prekybos narkotikais atvejus, kurie kuo toliau, tuo akivaizdžiau matomi visiems stebėtojams.

Smerkiame neseniai įvykdytus išpuolius: bombos sprogimą, per kurį žuvo armijos štabo viršininkas generolas Tagme Na Waie, ir ypač barbarišką, beveik laukinį prezidento Nino Vieiros nužudymą. Kad ir kokia būtų nužudytųjų praeitis, jaučiame solidarumą su jų šeimomis ir Bisau Gvinėjos žmonėmis, gailimės, kad tokie išpuoliai įvyko, ir griežtai juos smerkiame.

Norėtume, kad padėtis normalizuotųsi. Išmokau pamoką, kurią ir pabrėžiu šioje rezoliucijoje: nebaudžiamumas nėra atsakymas. Praeityje, kai buvo nužudyti Ansumane Mané ir generolas Veríssimo Seabra, kaip galėjome užsimerkti prieš tai, kad kaltininkai nebuvo surasti ir nuteisti? Aišku, kad tai nėra atsakymas. Privalome duoti Bisau Gvinėjai suprasti, kad kaltieji turi būti surasti. Kaltininkai turi būti teisiami, o mes turime suteikti kokią tik galime pagalbą.

Baigdamas norėčiau atkreipti dėmesį į mūsų susirūpinimą regione paplitusia prekyba narkotikais, jos keliama grėsme Europos Sąjungai ir tokios prekybos šokiruojančiai akivaizdžiu paplitimu Bisau Gvinėjoje. Šiuo atveju taip pat siūlyčiau artimiau bendradarbiauti su Žaliuoju Kyšuliu. Su Žaliuoju Kyšuliu užmezgėme ypatingą partnerystę. Ši valstybė su Bisau Gvinėja turi labai artimus ryšius ir gerai ją pažįsta, tačiau taip pat yra labai pažeidžiama. Taigi klausimas ypač aktualus dėl Europos saugumo. Todėl minėtoji ypatinga partnerystė su Žaliuoju Kyšuliu šiais klausimais taip pat itin svarbi.

  Justas Vincas Paleckis, autorius. – (LT) Žudynės Bisau Gvinėjoje yra skaudus smūgis ne tik šio narkotikų biznio nualintos valstybės demokratijai, bet ir visam Vakarų Afrikos regionui. Prezidento ir kariuomenės vado nužudymas karūnavo šalies slydimą į silpnėjančių institucijų, vis trapesnės demokratijos, augančios korupcijos ir suasmeninto valdymo liūną. Valstybės gyventojai išgyvena chaosą, trūksta vandens, vaistų, mokyklų. Narkotikų verslas peržengia ribas ir sienas ir darosi grėsmingas visam regionui, siekia Europos Sąjungos valstybes. Nors iki šiol ginkluotųjų pajėgų vadovai laikosi duoto žodžio nesikišti į šalies vidaus gyvenimą, pastarieji įvykiai gali visiškai pažeisti demokratijos likučius Bisau Gvinėjoje. Naujoji valdžia privalo gerbti konstitucinę tvarką, taikiai reguliuoti konfliktus ir nuodugniai ištirti žmogžudystes. Padedant Europos Sąjungos saugumo ir gynybos misijai, reikia pasiekti lūžį šalies raidoje, į stabilumą ir oresnį gyvenimą. Reikia tikėtis, kad prezidento rinkimai vyks už kelių mėnesių ir jie atitiks tarptautinius rinkimų rengimo standartus. Raginame Europos Sąjungos valstybes ir visą tarptautinę bendriją suteikti Bisau Gvinėjai reikiamą finansinę ir ekspertų pagalbą, reikalingą surengti demokratiškiems rinkimams. Susipriešinusios Bisau Gvinėjos politinės jėgos turėtų ieškoti bendro dialogo ir kompromisų sunkiu valstybei metu ir skubiai priimti sprendimus dėl šalies saugumo, rinkimų tvarkos, viešojo administravimo. Kviečiame efektyviau kovoti su korupcija, tartis su pilietine visuomene ir kitomis organizacijomis dėl vidinio susitaikymo valstybėje.

  Ewa Tomaszewska, autorė. – (PL) Ponia pirmininke, šių metų kovo 2 d. Bisau Gvinėjos prezidentas João Bernardo Vieira buvo nušautas karių, ištikimų armijos štabo viršininkui. Diena anksčiau armijos štabo viršininkas generolas Batista Tagme Na Waie mirė nuo sužeidimų, patirtų per sprogimą. Abi netektys susijusios su politiniu konfliktu Bisau Gvinėjoje, kuris tęsiasi jau daugelį metų ir atvedė šalį į tragediją ir nestabilumą. Nors 2008 m. rinkimai buvo taikūs, netrukus po jų pabaigos mėginta įvykdyti pirmąjį pasikėsinimą. Prezidentas išpuolį išgyveno. Buvusi Portugalijos kolonija Bisau Gvinėja yra viena skurdžiausių pasaulio šalių. Per šalį taip pat eina kokaino kontrabandos maršrutas.

Mes smerkiame bandymus išspręsti konfliktus valstybiniu perversmu; raginame per du mėnesius Bisau Gvinėjoje surengti prezidento rinkimus; taip pat raginame, kad rinkimai atitiktų demokratijos standartus ir kad būtų atkurta konstitucinė tvarka.

  Ilda Figueiredo, autorė. – (PT) Analizuodami politinę padėtį Bisau Gvinėjoje, nepamirškime, kad šios jaunos Afrikos valstybės žmonės buvo portugalų kolonializmo aukos ir su juo, reikia pasakyti, labai narsiai kovojo. Kalbant apie pastaruosius įvykius, dėl kurių labai apgailestaujame, ypač pasikėsinimus į prezidentą ir armijos štabo viršininką, turėtumėme nepamiršti, kad tai – metų metus išsilaikiusių ir dabar tebeegzistuojančių iš šalies kolonijinės praeities ateinančių sunkumų bei nesutarimų padarinys. Taip pat turėtume turėti omenyje, kad Bisau Gvinėja – viena skurdžiausių Afrikos šalių. Tai reiškia, jog Europos Sąjunga turėtų skirti daugiau dėmesio bendradarbiavimui visuomenės sveikatos ir švietimo srityse, siekiant pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas ir nugalėti sunkumus, su kuriais susiduria vis dar nemaža Bisau Gvinėjos visuomenės dalis, ypač moterys, motinos ir vaikai.

Europos Sąjunga turi sustiprinti užuojautą ir paramą šiems žmonėms. Taip pat turėtume remti švietimą, saugų aprūpinimą geriamuoju vandeniu, netgi žemės ūkio gamybą, kad visa populiacija turėtų maisto. Kita vertus, šią paramą reikėtų teikti nesikišant į valstybės reikalus, su derama pagarba tautos suverenitetui ir pasirinkimams.

  Marios Matsakis, autorius. − Ponia pirmininke, ši skurdi buvusi kolonija dešimtmečius kentė politinį nestabilumą ir krizes, tad jos piliečiai ilgai ir skaudžiai kentėjo.

Kai 2008 m. parlamento rinkimai buvo surengti, kaip atrodė, sąžiningai ir taikiai, valstybės perėjimas į demokratinį valdymą ir geresnė ateitis jos žmonėms atrodė įmanomi. Tačiau šalį vėl aptemdė tamsūs nesutarimų, neapykantos, smurto debesys, kai kovo 2 d. perbėgę kariai nušovė prezidentą João Bernardo Vieirą – diena vėliau, nei buvo nužudytas armijos štabo viršininkas. Smerkiame abi žmogžudystes ir tegalime tikėtis, kad konkuruojančios partijos Bisau Gvinėjoje ras valios ir jėgų išspręsti nesutarimus dialogo keliu, prie derybų stalo, savo piliečių gerovės dėlei. Be to, kadangi pastaraisiais metais Bisau Gvinėja tapo svarbia narkotikų prekybos šalimi, raginame ne tik šalies valdžią, bet ir tarptautinę bendruomenę iš visų jėgų stengtis veiksmingai kovoti su šiuo mirtinu prakeiksmu.

  Marie Anne Isler Béguin, autorė. – (FR) Ponia pirmininke, Komisijos nare, ponai ir ponios, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas griežtai smerkia pasikėsinimus į Bisau Gvinėjos prezidentą João Bernardo Vieirą ir armijos štabo viršininką generolą Tagme Na Waie, įvykdytus 2009 m. kovo 1–2 d.

Reikalaujame įvykdyti išsamų tyrimą ir nuteisti kaltininkus, taip pat ir generolų Mané bei Correios, nužudytų 2000 ir 2004 m., žudikus, kurie iki šiol nežinomi.

Viena skurdžiausių tarp pačių skurdžiausiųjų valstybių, išsiskirianti trumpa gyvenimo trukme, Bisau Gvinėja dabar susiduria su prekyba narkotikais. Bisau Gvinėja, būdama tiltu Pietų Amerikos narkotikų kontrabandininkams, tapo tranzitine šalimi, per kurią narkotikai pakliūna į Europą – didžiausią vartotoją. Taip pat puikiai žinome, kad poveikį jaučia visas subregionas, pvz., Mauritanija, kur tiesiog oro uoste atrasti didžiuliai kiekiai narkotikų.

Europos Sąjunga turi pagelbėti šiai šaliai nusigręžti nuo tokios prekybos, kovodama su ja ir čia, ir ten bei sugrąžindama šalį į vystymosi iš pačios šalies turimų išteklių kelią.

Pastaruosius rinkimus tarptautinė bendruomenė priėmė teigiamai, o Europos Sąjunga parodė paramą demokratijos skleidimui ir įgyvendinimui Bisau Gvinėjoje, tad neseni įvykiai šioje šalyje gali tik sustiprinti norą teikti pagalbą.

Taip pat ir kariuomenė, nesikišusi į rinkimų procesą, privalo ir toliau griežtai laikytis konstitucinės tvarkos, kaip pažadėjusi.

Gretimos Vakarų Afrikos valstybės po ilgų problematiškų, chaotiškų metų iš naujo atrado kelią į demokratiją, pagarbą institucijoms ir žmogaus teisėms, o Bisau Gvinėja turi neįsipainioti į smerktinų veiksmų tinklą. Europos Sąjunga turi būti šalia ir panaudoti savo įtaką bei pavyzdį, kad padėtų šiai šaliai išlikti kelyje į demokratiją.

  Laima Liucija Andrikienė, PPE-DE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, norėčiau papildomai pakomentuoti du klausimus, susijusius su tuo, kas šiandien kalbėta apie padėtį Bisau Gvinėjoje.

Pirma, pasikėsinimai į Bisau Gvinėjos prezidentą João Bernardo Vieirą ir armijos štabo viršininką generolą Tagme Na Waie turi būti išsamiai ištirti, o kaltininkai nuteisti.

Antra, šiandien pateiktoje rezoliucijoje reiškiame viltį, kad šalyje per šešiasdešimt dienų bus surengti prezidento rinkimai. Turėtume nedelsdami kreiptis į ES valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę, kad Bisau Gvinėja gautų finansinę ir techninę paramą, reikalingą rinkimams tinkamai surengti.

  Leopold Józef Rutowicz, UEN frakcijos vardu. – (PL) Ponia pirmininke, skurdžias Afrikos šalis, tokias kaip Bisau Gvinėja, labai paprasta destabilizuoti. Šių metų kovo mėn. įvykdyti pasikėsinimai į prezidento João Bernardo Vieiros ir armijos štabo viršininko generolo Tagme Na Waie gyvybes, be abejonių, buvo vienas bandymų destabilizuoti šalį, ko gero, iš narkotikų mafijos pusės. Dėl efektyvių saugumo pajėgų šioje šalyje trūkumo žmogžudžiai gali veikti praktiškai nesusilaukdami bausmės. Turime šalies vyriausybei suteikti visą gyvybiškai būtiną pagalbą, ir apie tai kalbama rezoliucijoje.

Be to, kad galėtume užkirsti kelią tokiems incidentams, turime paskelbti negailestingą karą prekybai narkotikais, nes ji destabilizuoja daug skurdžių Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos šalių, remia terorizmą ir, per priklausomybę nuo narkotikų, griauna šimtų milijonų žmonių visame pasaulyje gyvenimus. Jei neišspręsime šios problemos, už bejėgiškumą mokėsime vis didesnę ir didesnę kainą.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau Europos Komisijos vardu pasakyti, kad labai apgailestaujame dėl pasikėsinimo į Jo Ekscelenciją Bisau Gvinėjos Respublikos Prezidentą João Bernardo Vieirą. Griežčiausiai smerkiame šias žudynes ir išpuolius, per kuriuos žuvo ginkluotųjų pajėgų vadas, generolas Batista Tagme Na Waie ir kiti kariai. Taip pat norėčiau perduoti užuojautą jų šeimoms.

Prekiautojai narkotikais ir nusikalstamumo lygis šiandien išties kelia nerimą. Europos Komisija pradėjo vykdyti labai ambicingą kovos su narkotikais planą, naudodamasi aštuntuoju Europos plėtros fondu (angl. EDF) ir kt., bet taip pat papildomai skirdama JT Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biurui (angl. UN ODC) 2 mln. EUR. Manome, kad tai tikrai labai svarbu, ir pastarieji įvykiai tai tik patvirtina.

Primygtinai reikalaujame ramybės ir santūrumo, raginame Bisau Gvinėjos nacionalines valdžios institucijas iki galo ištirti šiuos įvykius ir atiduoti į teismą kaltininkus. Nebaudžiamumo neturėtų būti. Gaila, kad šių smurto protrūkių sulaukėme po sėkmingų parlamento rinkimų, praskynusių kelią didesnei ES ir tarptautinei paramai, skirtai taikai šalyje užtikrinti. Be to, išpuoliai įvykdyti tuo pačiu metu, kai tarptautiniu mastu dedamos didesnės pastangos kurti demokratišką, stabilią Bisau Gvinėją.

Susiklosčius tokioms ypač sudėtingoms aplinkybėms, Komisija ir toliau žada remti nacionalines valdžios institucijas, kurios siekia stabilizuoti šalį ir palaikyti vystymąsi. Kalbu apie švietimą, skurdžiausią visuomenės sluoksnį, esminių poreikių patenkinimo ir pagrindinių paslaugų teikimo būtinumą, taip pat apie šalies ekonomikos augimą. Dabar pradedame naudoti visas mums prieinamas priemones, siekdami padėti Bisau Gvinėjai užtikrinti tvarią taiką ir, tikėkimės, sustiprinti demokratinius procesus.

Pernai buvo patvirtintas ambicingas valstybės strateginis dokumentas, aprėpiantis 2008–2013 m. ir nurodantis 100 mln. EUR sumą. Dėmesio centre – saugumo sektoriaus reforma, į kurią įeina anksčiau minėta kova su narkotikais, ir suverenių nacionalinių institucijų tobulinimas.

Pernai Taryba, remdamasi Europos saugumo ir gynybos politika, taip pat nusprendė įkurti ES misiją, padedančią su saugumo sektoriaus reforma. Rengiami prezidento rinkimai, tikimasi, kad jie vyks po nominantų paskelbimo praėjus šešiasdešimčiai dienų – turbūt dar iki vasaros atostogų. Kadangi laiko liko labai nedaug, Komisija rimtai svarsto galimybę naudoti rinkimų stebėtojus. Vis dėlto porinkiminė pagalba rinkimų pagrindų reformoms pagal ES ir JT 2008 m. rekomendacijas bei regioninių organizacijų pagalba artėjančių rinkimų stebėjimui lieka, be kitų dalykų, mūsų svarbiausi prioritetai.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks pasibaigus diskusijoms.

(1) Žr. protokolą.