Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2009 m. kovo 23 d. - Strasbūras

19. Subrangos įmonių socialinė atsakomybė gamybos grandinėse (trumpa prezentacija)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – L. Lehtineno pranešimas (A6-0065/2009) Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu dėl subrangos įmonių socialinės atsakomybės gamybos grandinėse (2008/2249(INI)).

  Lasse Lehtinen, pranešėjas. − (FI) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, subrangos grandinės yra įprastas dalykas versle. Jos padeda veiksmingai ir lanksčiai organizuoti darbą. Jos labai svarbios vidinei rinkai, kad ši tinkamai funkcionuotų ir sudarytų būtiną ekonominį ir logistinį tinklą.

Tačiau rinkų gyvybingumo ir vartotojų apsaugos labui labai svarbu taikyti teisės aktus, kad nustatytume pagrindines rangovų ir subrangovų atsakomybės sritis. Šiame pranešime Komisija raginama kurti aiškią teisinę priemonę, nustatančią rangovo atsakomybę Europos lygiu, taip pat gerbiant kitas teisines sistemas, veikiančias valstybėse narėse, ir subsidiarumo bei proporcingumo principus.

Aštuonios valstybės narės jau turi veikiančius teisės aktus šiuo klausimu, bet mes taip pat turime sugebėti reguliuoti santykius ir tarp subrangovų grandinių Bendrijos lygiu. Bendros Europos problemos turi būti sprendžiamos, vadovaujantis bendromis taisyklėmis. Priešingu atveju tos šalys, kurios nėra sureguliavusios šios verslo srities, gali iškraipyti konkurenciją kitų sąskaita.

Todėl tai nėra tik darbuotojų apsaugos klausimas, o įmonių, kurios laikosi taisyklių, konkurencingumo apsaugos klausimas. Žodžiu, tai pilkosios ekonomikos prevencija. Kol subrangovų grandinės atsiras slaptas būdas nekelti atlyginimų ir vengti mokėti mokesčius ir socialines įmokas, našta teks mokesčių mokėtojui ir konkuruojančioms įmonėms, kurių dauguma yra mažosios ir vidutinės. Subrangovams, kurie dažnai yra mažosios įmonės, taip pat reikia taisyklių, kai jie dirba labai dideliems rangovams.

Mes jau matėme, kad konkrečios šalių sistemos veikia taip pat kaip prevencinės jėgos. Darbdavių pareigų nepaisymo slenkstis bus aukštesnis, jei žmonės tikėsis būti nubausti už baudžiamąją veiklą.

Visų europiečių interesai susiję su tvirtu minimalių įdarbinimo sąlygų ir aiškių taisyklių laikymusi. Tuomet darbo jėga gali užtikrintai judėti iš vienos šalies į kitą, įmonės gali pasitikėti sutartimis, o vartotojai gali būti tikri, kad produkto ar paslaugos kaina yra teisinga ir buvo skaidriai nustatyta. Tai nesutapimas, kad pranešime kalbama konkrečiai apie įmonių socialinę atsakomybę.

  Louis Michel, Komisijos narys. – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Komisija labai pritaria šiam pranešimui.

Nepaisant to, kokia reikšminga gali būti subranga produktyvumui ir konkurencingumui didinti, mes visiškai pripažįstame veiksmingų priemonių poreikį, siekdami užtikrinti, kad ji neskatintų ir nebūtų priežastis nesilaikyti įdarbinimo sąlygų, ypač kai yra ilgos subrangos grandinės. Reikalingos tam tikros veiksmingos, atgrasančios bausmės, siekiant užtikrinti, kad subrangovai visapusiškai vykdytų teisinius ir sutartinius įsipareigojimus, ypač kalbant apie darbuotojų teises. Didesnis skaidrumas subrangos procese lems didesnę bendrą darbuotojų teisių apsaugą – tai klausimas, kuris Komisijai yra – ir liks – labai svarbus, kaip žinote.

Nors galiu pritarti jūsų bendram principui, pagal kurį Europos problemoms reikia Europos sprendimų, norėčiau būti atsargesnis dėl išvados, pateiktos pranešimo 14 paragrafe, kuriame teigiama, kad problema gali būti išspręsta tik nustatant aiškią teisinę priemonę, numatančią bendrą ir atskirą atsakomybę Europos lygiu.

Atrodo, kad pranešimo 15 paragrafe einama ta pačia kryptimi. Jame raginamas tokios Bendrijos priemonės pridėtinės vertės ir įvykdomumo poveikio vertinimas. Kalbant apie raginimą Komisijai užtikrinti veiksmingą direktyvos dėl darbuotojų paskyrimo laikymąsi, kuris įtvirtintas 25 paragrafe, norėčiau pažymėti, kad neseniai sukūrėme aukšto lygio darbo partiją dėl darbuotojų paskyrimo. Šią darbo partiją sudaro valstybių narių atstovai ir socialiniai partneriai ir jos paskirtis – gerinti direktyvos praktinį taikymą, ypač administracinį bendradarbiavimą tarp valstybių narių. Jos pirmasis susitikimas įvyks kovo 25 d.

Šiuo atžvilgiu norėčiau paminėti studiją, pavadintą „Atsakomybė subrangos procesuose Europos statybos sektoriuje”, kurią 2008 m. paskelbė Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas, kuri pabrėžia tiek pagrindinius skirtumus tarp nacionalinių bendros atsakomybės sistemų, tiek tarp jų efektyvumo lygio. Ši studija taip pat pabrėžė faktą, kad neatsiras universalaus sprendimo, ir rekomendavo tolesnes diskusijas ir tyrimus, ypač dėl tarpvalstybinių klausimų.

Problema, kurią bandome spręsti, yra socialinio pobūdžio, bet siūlomas sprendimas aiškiai turi poteksčių, kurios peržengia socialinę sritį. Todėl turime smulkiai išnagrinėti jo ekonominius ir teisinius atgarsius.

Visiškai sutinku, kad ši problema nusipelno visapusiško tyrimo ir, kad prieš pateikiant teisės aktų projektus, turime atidžiai išnagrinėti įvairius nereglamentavimo metodus sprendžiant kai kuriuos pranešime iškeltus klausimus, kitaip tariant, glaudesnį bendradarbiavimą ir koordinavimą tarp nacionalinių valdžios institucijų, tikrinimo ir kitų nacionalinių priverstinio vykdymo valdžios institucijų; įmonių gerosios praktikos žinojimą; dabartinius standartus ir gaires; iniciatyvas dėl socialinės atsakomybės; daugiašalius įmonių susitarimus, į kuriuos jau įtrauktos naujoviškos nuostatos, susijusios su rizikos vertinimo procedūromis ir subrangovų priežiūra.

  Pirmininkas. – Pristatymas baigtas.

Balsavimas įvyks ketvirtadienį, 2009 m. kovo 26 d.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. – Subrangos išplitimas Europoje turėjo svarbių padarinių darbo santykiams. Ne tik darbas patenka į subrangos sritį. Susiję teisiniai ir finansiniai įsipareigojimai, pavyzdžiui, standartų dėl atlyginimų ir darbo sąlygų laikymasis ir mokesčių ir socialinio saugumo įmokų mokėjimas taip pat priskiriama subrangovams ir įdarbinimo agentūroms. Neramina tai, kad subranga gali būti vis dažniau taikoma kaip būdas sumažinti tiesioginę socialinę atsakomybę.

Taigi „bendros ir atskiros atsakomybės“ idėja yra lemiama siekiant užtikrinti, kad įmonės būtų atsakingos už savo subrangovų veiklą. Neabejotinai reikalavimas vykdyti teisines pareigas tampa sudėtingesnis ilgose ir sudėtingose tarpusavyje susijusių įmonių grandinėse. Tai ypač aktualu perkirtus sienas, kai įvairūs subrangovų lygiai gali būti įsteigti skirtingose valstybėse narėse ir jiems taikomos skirtingos taisyklės. Šiuo metu tik aštuonios valstybės narės turi nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius subrangovų įmonių atsakomybę.

Labai palaikau šį ETUC remiamą pranešimą, kuris ragina Komisiją kurti aiškią Bendrijos teisinę priemonę, nustatančią bendrą ir atskirą atsakomybę Europos lygiu, taip pat prašo Komisijos pradėti priemonės įgyvendinamumo dėl grandinės atsakomybės vertinimą, kaip būdo didinti skaidrumą subrangos procese.