Posėdžio stenograma

Pirmadienis, 2009 m. kovo 23 d. - Strasbūras

20. ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimas (trumpa prezentacija)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – gerb. Karimo pranešimas (A6-0131/2009) Tarptautinės prekybos komiteto vardu dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo (2008/2135(INI)).

  Syed Kamall (PPE-DE), pavaduojantis pranešėją. –Gerb. pirmininke, praleidau daug laiko šiame Parlamente aiškindamas žmonėms, kad aš ne gerb. Karimas, kad aš, iš tiesų esu S. Kamall. Žmonės turbūt painiojasi girdėdami S. Kamall, kalbantį apie gerb. Karimo pranešimą. Kalbu jo vardu, kadangi dėl nenumatytų aplinkybių jis negali čia šiandien dalyvauti ir už tai atsiprašo.

Jo pranešime tiesiogiai kalbama apie prekybą prekėmis, paslaugomis, investicijas ir intelektinę nuosavybę bei vystymosi klausimus. Dabar PPE-DE, ALDE ir UEN frakcijos pateikė svarstyti bendrą alternatyvią rezoliuciją todėl, kad atrodė, jog pradinis komiteto sprendimas buvo gana netipiško balsavimo rezultatas, kuris paliko pranešime nepaliestus keletą protekcionistinių punktų. Alternatyvi rezoliucija geriau pabrėžia, kokia svarbi ES prekybos partnerė yra Indija ir naudą, kurią prekybos liberalizavimas gali atnešti abiem šalims.

ES ir Indija derybas pradėjo 2007 m. birželio mėn. dėl vadinamojo laisvosios prekybos susitarimo, ką daugelis greičiausiai teisingiau pavadintų lengvatiniu prekybos susitarimu. Pranešime raginama užbaigti visapusišką, ambicingą ir subalansuotą laisvosios prekybos susitarimą tarp ES ir Indijos, kuris turi pagerinti rinkos prieigą prie prekių ir paslaugų, iš esmės apimdamas daug prekybos sričių ir įtraukdamas nuostatas dėl reglamentavimo skaidrumo tose srityse, kurios tiesiogiai susijusios abipusiu investavimu į prekybą, taip pat į tokius dalykus kaip higieniniai ir fitohigienos standartai, intelektinės nuosavybės apsauga, prekybos palengvinimas ir muitai.

Pagrindiniai pranešimo momentai rodo, kad jei pažvelgtumėte į prekybą prekėmis, Indijos vidutiniai taikomi tarifai sumažėjo iki lygių, kurie dabar panašūs į kitų Azijos šalių lygius – ypač Indijos vidutinis taikomas tarifas dabar yra 14,5 proc. lyginant su ES 4,1 proc. vidurkiu. Jame taip pat nurodoma, kad Indijos rūpesčiai dėl REACH reikšmės, brangių pažymėjimų vaisių eksportui į ES ir brangios derinimo procedūros dėl EB žymos, pabrėžia, kad šie klausimai turi būti išspręsti lengvatiniame prekybos susitarime.

Pranešime taip pat pažymima, kad paslaugų liberalizavimas jokiu būdu negali kliudyti teisei reglamentuoti paslaugas, įskaitant viešąsias. Tačiau taip pat turi būti pripažinta, kad gana dažnai valstybė negali teikti vadinamųjų „viešųjų“ paslaugų ir reikia irgi pripažinti, kad atsiranda galimybė nevalstybiniams subjektams – privačiam sektoriui – teikti pagrindines paslaugas neturtingiesiems, ypač kai valstybė pati gana dažnai to negali padaryti dėl pajamų deficito.

Prekyba paslaugomis tarp ES ir Indijos yra santykinai nesubalansuota – ES eksportuoja 1,5 proc. savo paslaugų į Indiją, o Indija eksportuoja 9,2 proc. savo paslaugų į ES. Pranešime taip pat Indija raginama tobulinti tam tikrus duomenų apsaugos teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad prekyboje paslaugomis galėtume būti tikri dėl Indijos įmonių gebėjimo susitvarkyti su dideliais duomenų kiekiais, kadangi nerimaujama dėl duomenų apsaugos.

Pranešime taip pat pripažįstama, kad investavimo skyriams dažnai tenka įsipareigojimas liberalizuoti kapitalo judėjimą ir atsisakyti kapitalo kontrolės. Taigi prašome Komisijos susilaikyti nuo tokių sąlygų įtraukimo, atsižvelgiant į kapitalo kontrolės reikšmę, ypač neturtingesnėms šalims, siekiant sušvelninti finansinės krizės poveikį.

Pranešime sveikinamas Indijos įsipareigojimas dėl tvirtos intelektinės nuosavybės apsaugos ir TRIPS lankstumo taikymo, siekiant įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus dėl visuomenės sveikatos. Dar kartą turime suprasti, kad per didelis įsipareigojimų dėl visuomenės sveikatos mastas dažnai gali palikti neturtingesnių šalių piliečius neturinčius prieigos prie vaistų todėl, kad farmacinėms įmonėms nėra stimulo tiekti vaistų toms šalims.

Galiausiai pranešime pripažįstama, kad tvirto vystymosi skyrius yra esminė bet kokio prekybos susitarimo dalis ir kad mes turime užtikrinti prekybą ir tiesiogines užsienio investicijas. Jame taip pat sakoma, kad egzistuoja susirūpinimas, ypač šiuose Rūmuose, dėl tokių klausimų, kaip aplinkos apsaugos standartai ir pagrindinio darbo, profesinės sveikatos ir saugumo teisės aktai. Taip pat turime pripažinti, kad siekdami tam tikros pusiausvyros tarp prekybos klausimų ir aplinkos apsaugos, TDO standartų ir pan., švytuoklė dažnai gali per smarkiai pasvirti viena kryptimi ir rezultatas gali būti jų viršenybė prieš prekybą ir pasmerkti neturtingas šalis dar didesniam skurdui todėl, kad apsunkiname verslininkų galimybes tose šalyse.

  Louis Michel, Komisijos narys. – (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti Europos Parlamentui už didelį entuziazmą, kurį jis pademonstravo mūsų derybose dėl laisvosios prekybos susitarimo tarp Europos Sąjungos ir Indijos.

Ypač esu dėkingas S. Kamall ir Tarptautinės prekybos komitetui už puikų darbą, kurį jie kartu su tuo susijusiais Užsienio reikalų komitetu ir Vystymosi komitetu atliko rengdami pranešimą dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo. Mainai su Parlamentu buvo labai visapusiški, ir pasiūlymo projekte kalbama apie beveik visus galimus derybų dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo aspektus. Pareikštos nuomonės yra naudingas įrankis mūsų deryboms dėl laisvosios prekybos susitarimų.

Kai kalbame apie Europos Sąjungos ir Indijos laisvosios prekybos susitarimą, svarbu atsižvelgti į mūsų strateginių santykių su Indija bendrą kontekstą ir kompleksiškumą, įskaitant 1994 m. Bendradarbiavimo susitarimą ir Bendrą veiksmų planą, paminint tik dvi didesnes iniciatyvas ir dialogus, kuriuos turėjome su Indija.

Esame įsitikinę, kad labai svarbu tęsti darbą su Indija, siekiant sėkmingos derybų pabaigos dėl ambicingo laisvosios prekybos susitarimo, kuris sudarytų sąlygas abiem šalims – Europos Sąjungai ir Indijai – iškilti kaip laimėtojoms.

Kuo ambicingesnis laisvosios prekybos susitarimas, tuo didesnė bus ekonominė nauda kiekvienai šaliai – Europos Sąjungai ir Indijai. Tai viena iš pagrindinių poveikio ir tvaraus vystymosi studijos išvadų, kurią atliko nepriklausomas konsultantas kartu vykstant deryboms.

Poveikio ir tvaraus vystymosi vertinimo tikslas buvo išanalizuoti būsimo laisvojo prekybos susitarimo ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos poveikį ir nustatyti visas būtinas priemones.

Poveikio ir tvaraus vystymosi vertinimas šiuo metu yra galutiniame etape ir turi būti prieinamas balandžio mėn., kitaip tariant, kaip tik laiku, kad galėtų remti vykstančias derybas.

Leiskite pateikti jums trumpą ataskaitą apie pažangą dėl šių derybų. Nuo derybų pradžios 2007 m. birželio mėn. buvo surengtos šešios derybų sesijos. Šeštoji sesija įvyko Delyje kovo 17–19 d. Tikimės sušaukti dvi papildomas sesijas šiais metais, būtų idealu – po Indijos rinkimų balandžio mėn. ir prieš Europos Sąjungos ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimą lapkričio mėn.

Dėl šių derybų turinio buvo pasiekta pažanga visais klausimais, susijusiais su laisvosios prekybos susitarimu, bet dar reikia atlikti daug darbo.

Tiksliau sakant, apsikeitėme pasiūlymais dėl tarifų, naudingai padiskutavome dėl kelių pagrindinių paslaugų sektorių ir padarėme pažangą diskusijose dėl tekstų beveik visose susitarimo srityse. Tačiau mes vis dar toli iki susitarimo.

Prieš baigdamas norėčiau dar kartą pareikšti Komisijos padėką Parlamentui ir pranešėjui. Komisija labai laukia kitų galimybių veiksmingai bendradarbiauti su Parlamentu.

  Pirmininkas. – Pristatymas baigtas.

Balsavimas įvyks ketvirtadienį, 2009 m. kovo 26 d.

Raštiški pranešimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Kader Arif (PSE), raštu. – (FR) Trečiadienį mūsų Parlamentas pareiškė nuomonę dėl būsimo laisvosios prekybos susitarimo tarp Europos Sąjungos ir Indijos. Socialistų darbo dėka, komitete priimtas tekstas pabrėžia ekonominį ir socialinį Indijos – šalies, kurioje 80 proc. gyventojų gyvena už mažiau nei 2 dolerius per dieną – trapumą. Kad atsilaikytų prieš šią realybę, Socialistų partija Europos Parlamente pateikė svarstyti tam tikrą skaičių pakeitimų, nurodydama, kad bet kokį ES prekybos santykių su Indija stiprinimą turi lydėti griežta sistema, siekiant užkirsti kelią viešųjų paslaugų liberalizavimui, užtikrinti, kad būtų prieinama viešoji sveikatos apsauga ir pagrindiniai vaistai ir apsaugoti labiausiai pažeidžiami žmonių ir sektorių interesai. Nestebina tai, kad dešinieji Parlamente suformavo aljansą, siekdami plenariniame posėdyje pasiūlyti daug liberalesnį tekstą, ypač ragindami bankininkystės, draudimo, pašto paslaugų ir viešųjų pirkimų liberalizavimą. Trečiadienį per balsavimą ginsiu socialistų sąžiningos ir nešališkos prekybos viziją ir priešinsiuosi bet kokioms dešiniųjų pastangoms grįžti prie šių principų.

  Rovana Plumb (PSE), raštu. – (RO) ES prekybos prekėmis su Indija vertė 2000–2007 m. daugiau nei padvigubėjo. Eksportas nuo 13,7 mlrd. EUR pakilo iki 29,5 mlrd. EUR, tuo tarpu importas nuo 12,8 mlrd. EUR padidėjo iki 26,3 mlrd. EUR. 2007 m. Indija sudarė 2,4 proc. ES eksporto ir 1,8 proc. ES importo ir buvo devintoji svarbiausia ES prekybos partnerė.

Pritariu šiam pranešimui todėl, kad jame raginama sudaryti visapusišką, ambicingą ir subalansuotą Laisvosios prekybos susitarimą (LPS) tarp ES ir Indijos, kuris pagerins rinkos prieigą prie prekių ir paslaugų, iš esmės apimdamas visą prekybą, įskaitant nuostatas dėl reguliavimo skaidrumo srityse, susijusiose su abipuse prekyba ir investavimu, taip pat atitikimo standartus ir vertinimą, SPS, IPR, įskaitant priverstinį vykdymą, prekybos palengvinimą ir muitus, viešuosius pirkimus ir prekybą bei konkurenciją, taip pat prekybą ir vystymąsi ir žmogaus teisių sąlygą, kaip pagrindinį LPS elementą.

Noriu pabrėžti, kad LPS turi padėti:

- turėti didėjančios dvišalės naudos vis didesniam gyventojų skaičiui

- įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, įskaitant tuos, kurie skirti užkirsti kelią aplinkos blogėjimui ir socialinių standartų laikymuisi.

  Bogusław Rogalski (UEN), raštu. – (PL) Indija yra kontrastų šalis. Jos globaliniam įvaizdžiui turėjo įtakos gyventojų perteklius, skurdas (80 proc. Indijos gyventojų gyvena už mažiau nei 2 dolerius per dieną) ir ligos. Neseniai pažanga ekonomikos srityje padėjo paversti Indiją pirmaujančia globaline ekonomika. Tačiau Indijos indėlis į pažangą medicinos, technologijų ir visatos tyrimų srityse yra priešpastatytas maisto ir švaraus vandens trūkumui, kuris veikia šalį.

ES yra Indijos didžiausia užsienio investuotoja ir prekybos partnerė. 2007 m. ES investicijos sudarė 65 proc. visų investicijų Indijoje. Indijos investavimas į ES taip pat daug kartų padidėjo per paskutinius kelerius metus. ES turi susitelkti ties daugiašalės prekybos sistemos, pagrįstos tam tikrais principais, užtikrinimu, kaip nustato PPO, kuri suteikia geriausias galimybes teisingai ir sąžiningai tarptautinei prekybai.

Tačiau turime pabrėžti tą faktą, kad Indijai reikia kovoti su didelio masto problema – badu – pasaulinio bado rodiklių atžvilgiu Indija yra 66 iš 88 šalių. Indija, kurioje sutelkta pasaulinė branduolinė galia, nėra pasirašiusi Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties. Kitas nerimą keliantis klausimas yra vaikų įdarbinimo problema, kai vaikai paprastai dirba pavojingomis ir kenkiančiomis sveikatai sąlygomis.

Sąlygos, susijusios su žmonių teisėmis ir demokratija, turi sudaryti esminę bet kokio laisvosios prekybos susitarimo pasirašomo su Indija dalį. Taip pat turime užtikrinti, kad būtų laikomasi socialinių ir aplinkos apsaugos susitarimų ir standartų.