Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2224(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0107/2009

Pateikti tekstai :

A6-0107/2009

Debatai :

PV 23/03/2009 - 23
CRE 23/03/2009 - 23

Balsavimas :

PV 24/03/2009 - 4.9
CRE 24/03/2009 - 4.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0154

Posėdžio stenograma
Pirmadienis, 2009 m. kovo 23 d. - Strasbūras Tekstas OL

23. Aktyvus dialogas su piliečiais apie Europą (trumpas pristatymas)
Kalbų vaizdo įrašas
Protokolas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – G. Hegyi pranešimas (A6-0107/2009) Kultūros ir švietimo komiteto vardu dėl aktyvaus dialogo su piliečiais apie Europą (2008/2224(INI)).

 
  
MPphoto
 

  Gyula Hegyi, pranešėjas. (HU) Europa yra pažadėtoji žemė žmonėms iš tolimų žemynų ar Balkanų, norintiems prisijungti prie Europos. Ir tuo pat metu Europa daugeliu atžvilgių yra nusivylimo, monotoniškumo ir biurokratizmo simbolis tiems, kurie jau yra įstoję: ES piliečiams – tiek nuomonę formuojantiems intelektualams, tiek paprastiems piliečiams.

Kai gavau pranešimą, pradėjau skaityti jį su dideliu entuziazmu. Turiu pasakyti, kad pabaigoje mano entuziazmas tam tikru mastu sumažėjo, kadangi aš pats suvokiau, kiek kliūčių yra tam, kad dalyvautume aktyviame dialoge su piliečiais, ir kaip nutolęs nuo piliečių kasdienio gyvenimo ir norų yra Europos Sąjungos biurokratinis aparatas. Bet kuriuo atveju skaitydamas pranešimą suvokiau, kad – galbūt tai nestebina – kuo žemesnis mūsų piliečių išsilavinimo lygis ir statusas, tuo mažiau jie supranta integraciją ir tuo labiau yra euroskeptiškų pažiūrų.

Todėl manau, ir tai svarbiausia mano pranešimo dalis, kad be jaunų žmonių, kurie gali būti lengvai palenkti į Europos integracijos pusę švietimo priemonėmis, pirmiausia turime susitelkti ties tais, kurių iki šiol mums nepavyko pasiekti. Tai mažų kaimų gyventojai, darbininkų klasė, pensininkai ir apskritai tie, kurių kuklios pajamos ir aplinkybės. Turime bandyti kažkaip skleisti jiems Europos idėją ir Europos vienybės vertybes.

Savo pranešime rekomenduoju, kad daug daugiau studentų turėtų galimybes gauti Erazmus stipendiją, nei dabar; atskirą pasiūlymą šiuo tikslu parengė Vengrijos socialistų partijos jaunimo skyrius. Tik nedidelis Vengrijos universitetų studentų procentas gali pasinaudoti šia studentų mainų programa, nors pageidautina, kad kiekvienas, kuris įgijo universitetinį laipsnį, būtų praleidęs mažiausiai pusę metų mokydamasis užsienyje.

Mano paties mintis buvo ta, kad turi būti bendra vienerių metų Europos mokymo programa turint omeny istorijos mokymą. Studentai turi studijuoti tą pačią Europos istoriją visomis 23 oficialiomis kalbomis ir visose 27 valstybėse narėse bent vienerius metus. Komisija nesuteikė daug paramos šiam pasiūlymui ir į savo tekstą įtraukė sušvelnintą jos versiją.

Vadovaudamasis Vengrijos universiteto dėstytojų rekomendacija, siūliau sukurti atvirą Europos universitetą, kitaip tariant, turintį panašumo į „Volkshochschule“ populiarų bendrijos koledžą. Europos piliečiai turi turėti galimybę užsiregistruoti bet kur Europoje, nepaisydami mokyklos pažymėjimo ar diplomų dėl santykinai laisvai sudarytos mokymo programos, siūlančios Europos Sąjungos istorijos ir meno istorijos išsilavinimą.

Jau seniai egzistuoja Europos Parlamento narių noras ir troškimas, gal kai kas gali sakyti – reikalavimas, kad Euronaujienos, kurios finansuojamos – bent iš dalies – ES pinigais, turi transliuoti programas kiekvienos valstybės narės oficialia kalba. Absurdiškas faktas, kad Euronaujienos transliuojamos arabų ar rusų, o ne vengrų ar kitų valstybių narių kalbomis. Beje, man liūdna pranešti, gerb. Komisijos nary, manau, jūs tai girdite pirmą kartą, kad kabelinės televizijos Budapešte nutraukė Euronaujienas anglų kalba ir vietoj to siūlo programas kinų kalba, nes, deja, yra didesnis Kinijos televizijos poreikis nei Euronaujienų, turint omenyje, kad pastarosios netransliuojamos Vengrijoje, tuo tarpu nemažai kinų dabar gyvena mūsų šalyje.

Buvo daug diskutuojama, ir norėčiau informuoti Komisijos narę, jei ji dalyvauja, kad aš irgi būčiau norėjęs rekomenduoti, kad Europos Sąjungos pareigūnai galėtų bendrauti su žiniasklaida atviriau, negu iki šiol. Tačiau problema ta, kad dažnai nėra žmogaus, kuris gali kompetentingai išaiškinti Komisijos poziciją, todėl girdima tik oponentų nuomonė.

Galiausiai, kadangi mano laikas baigėsi, paskutinis sakinys bus tas, kad rekomendavau vietinėms nevyriausybinėms organizacijoms įsitraukti į ES kampanijas, nes jos daug geriau pažįsta vietos bendruomenes ir žino kalbą, kuria gali pasiekti savo gyventojus.

 
  
MPphoto
 

  Louis Michel, Komisijos narys.(FR) Gerb. pirmininke, leiskite trumpai visai asmeniškai nukrypti – tai nesusiję su mano kolegės užduotu klausimu. Aš nevisiškai suprantu jūsų troškimą matyti NVO dalyvaujant rinkimų kampanijoje. Nesuprantu, bet aš perduosiu šį prašymą savo kolegei.

Dabartinė politinė ir ekonominė padėtis akivaizdžiai didina aktyvaus dialogo su piliečiais poreikį. Jie turi būti informuoti apie Europos Sąjungos pokyčius, turinčius tiesioginį ar netiesioginį poveikį kasdieniam gyvenimui, kuriame jie turi turėti galimybę dalyvauti.

Tai suformavo Komisijos darbo pagrindą per paskutinius ketverius metus. Aš labai pritariu G. Hegyi pranešimui, pavadintam „Aktyvus dialogas su piliečiais apie Europą“. Siekiame pateikti daug pagrindinės informacijos apie Europos Sąjungą 27 Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, kad jie ne tik suprastų, kaip Europos Sąjunga galėtų padėti reaguoti į didelius iššūkius, su kuriais šiandien susiduria Europa ir pasaulis, bet ir galėtų apsikeisti ir pasidalyti savo nuomonėmis šiuo klausimu.

Mes taip pat norime sukurti daug daugiau prieinamų forumų, kuriuose tęstume šias diskusijas, naudodami visus šiandien prieinamus resursus ir visas technologijas: tiesioginiuose forumuose, per žiniasklaidą ir vietos lygiu.

Sutikdama su tam tikru šiame pranešime išdėstytu rekomendacijų skaičiumi, mano kolegė negali palaikyti idėjos, kad komunikacija iki šiol neveikė. Ji taip pat sako, kad nors mūsų komunikacija tikrai pagerėjo per paskutiniuosius metus, vis tiek turime būti realistai dėl to, kas gali būti pasiekta su tik 100 mln. EUR biudžetu 27 valstybėmis narėmis, 23 kalbomis ir beveik 500 mln. žmonių.

Be to, Komisija tikrai negali būti viena bendraudama su piliečiais dėl Europos klausimo. Reikalingos kolektyvinės visų institucijų ir visų valstybių narių pastangos. Štai kodėl derėjomės dėl susitarimo su valstybėmis narėmis ir su Parlamentu dėl bendro komunikavimo Europos klausimu. Šis politinis susitarimas, pavadintas „Bendraujanti Europa partnerystės srityje“ buvo pasirašytas 2008 m. spalio 22 d. Tai pirmas kartas, kai Europos Sąjungos valstybių narių institucijos prisiėmė bendrą įsipareigojimą komunikuoti dėl Europos su Europos Sąjungos piliečiais. Dabar mums svarbu šį susitarimą iki galo įgyvendinti. Aš visiškai pritariu dėl piliečių konsultavimo proceso reikšmingumo ir dėl būtinybės plėsti dialogą į visus visuomenės lygius.

Nuolatinis dialogas tarp Komisijos ir pilietinės visuomenės atstovų prasidėjo prieš daugiau nei trisdešimt metų. Jame atsižvelgiama į atvirumo ir įtraukties politiką, kurią Komisija daug metų taiko, ir aiškinama apie daugybę veiklos sričių ir dalyvaujančių šalių įvairovę.

Norėčiau pabrėžti, kad Komisijos delegacijų ir Parlamento informacijos biurų bendradarbiavimas valstybėse narėse apskritai vyksta labai gerai.

Artėjantys Europos rinkimai yra labai geras šių dviejų institucijų politinės valios pavyzdys – bendradarbiauti siekiant nustatyti bendros komunikacijos prioritetus.

Dėl informacijos poreikio vietos ir regioniniu lygiais, nukreipto ypač į jaunus žmones, pirmą kartą balsuojančiuosius, ir į moteris – su pasitenkinimu noriu atkreipti dėmesį į sveikinimus, kurių Komisija susilaukė už projektų pasirinkimą pagal D planą.

Naudodamasis šia proga pranešu, kad atsižvelgdama į Europos rinkimus Komisija taip pat ketina vykdyti specialią veiklą pagal Diskusijų Europos D plano iniciatyvą. Dėl naujo tinklalapio sukūrimo ir ryšių su vietinėmis televizijos stotimis nustatymo norėčiau pasakyti, kad Komisija kuria radijo ir televizijos operatorių, kurie transliuos programas Europos klausimais, tinklus. Kai bus suformuoti ir veiks, šie tinklai kartu su Euronews pasieks 60–90 mln. piliečių kiekvieną savaitę visomis Europos Sąjungos kalbomis.

Dėl Europos teisės ir Europos istorijos kursų įtraukimo į mokyklų mokymo programą Komisija pritaria nuomonei, kad jauni žmonės turi būti mokykloje mokomi esminių faktų apie Europos Sąjungą. Tikimės, kad valstybės narės vadovausis šiuo pasiūlymu svarbiu klausimu.

Yra daug kitų įdomių rekomendacijų, kurios vertos dėmesio, bet, deja, mūsų laikas ribotas.

Leiskite man, grįžtant prie esminio Bendrijos institucijų padarytų pastangų struktūros aspekto: veiksminga komunikacija įmanoma tik glaudžiai bendradarbiaujant visoms dalyvaujančioms šalims. Komisija vertina nuolatinę paramą, kurią ji gauna iš Parlamento. Savo ruožtu žaviuosi jūsų asmeniniu, kaip Europos Parlamento nario, įsipareigojimu.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Pristatymas baigtas.

Balsavimas įvyks antradienį, 2004 m. kovo 24 d.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. Tai vienas iš svarbiausių klausimų, kurį reikia spręsti. Europos gyventojai nesijaučia esantys Europos piliečiai. ES pilietybės koncepcija yra vis dar neaiški, tuo tarpu atskiros tautos pilietybė ir toliau dominuoja.

Dauguma piliečių nesijaučia esą proceso dalis ir Europos Sąjungą mato kaip atskirą instituciją. Teigiamas pakartotinis suartėjimas apima glaudesnį piliečių ir Europos institucijų dialogą, būtinybę ratifikuoti Lisabonos sutartį, konsultavimo proceso svarbą ir bendras atviras diskusijas.

Prieš metus, 2008 m. balandžio mėn., pasiūlėme idėją „Diskutuokime apie Europą“, kuri suteikia galimybę suardyti dažnai dirbtinę takoskyrą tarp nacionalinių ir Europos klausimų.

Tačiau dienos pabaigoje Europos piliečiai turi turėti aiškią krypties, kurios laikysis Europos procesas, idėją. Yra du požiūriai, kurie negali toliau vienas šalia kito egzistuoti. Turi būti padarytas pasirinkimas. Ar mes už visiškai integruotą Sąjungą, ar mes už gerą dabartinės faktinės padėties tvarkymą. Kai piliečiai mato savo vyriausybes, svyruojančias nuo vieno prie kito, kas gali juos kaltinti, jei jie yra nutolę nuo paties proceso?

 
  
MPphoto
 
 

  Magda Kósáné Kovács (PSE), raštu.(HU) Gyula Hegyi pranešimas apibūdina svarbią dabartinę problemą. Lisabonos sutarties, kuri yra veiksmingesnės, demokratiškesnės Europos Sąjungos garantija, ratifikavimą referendume atmetė airiai. Nuo tada ji tapo neaiškumo ir klaidinimo šaltiniu ir ištaka Europoje.

Turime padaryti įmanomą dalyką, kad Europos piliečiai turėtų įtakingesnį balsą dėl Europos Sąjungos politikos kūrimo. Kad tai padarytume, reikalingas tam tikro lygio švietimas, nes didesnio pasipriešinimo integracijai esama tarp tų, kurių išsilavinimo lygis žemesnis. Pavyzdžiui, labai svarbu skleisti švietimą ir žinias apie ES ir ES teises atviruose universitetuose ar įtraukti kaip vidurinės mokyklos mokymo programos dalį. Svarbu žmonėms žinoti savo teises, žinoti, kad ES nedirba virš jų galvų, o dirba su jais. Turime užtikrinti, kad būtų prieinami tinkami informacijos šaltiniai mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Tikros demokratijos garantas yra ne biurokratija, o patys piliečiai – tai demokratinės kultūros šerdis. Būtina, kad žiniasklaida padėtų ugdyti bendravimą tarp institucijų ir piliečių, taip pat komunikaciją tarp piliečių.

Negalime tikėtis atsakingų sprendimų ar sprendimų apskritai piliečių iniciatyva, nesuteikdami jiems tinkamos informacijos. Informacijos suteikimas yra mūsų atsakomybė ir pareiga, o sprendimų priėmimas – piliečių teisė. Šių metų gegužės mėn. bus penkeri metai nuo tada, kai Vengrija įstojo į Europos Sąjungą, ir mes jau matome, kad Europos Sąjunga nėra beveidė, kad ES esame mes, atskiri piliečiai. Turime žinoti, kad sprendimų priėmimas yra mūsų rankose. Tad pasinaudokime šia galimybe.

 
  
MPphoto
 
 

  Sirpa Pietikäinen (PPE-DE), raštu. (FI) Dėkoju pranešėjui už puikų darbą. Vertinga tai, kad jis iškelia daug svarbių aspektų ir problemų, susijusių su ES ir jos piliečių sąveika.

ES nėra labai mėgstama žmonių bet kurioje Sąjungos valstybėje narėje. Atrodo, kad Airijos referendumas praeitą liepos mėn. parodė, kad bent airiai nebenori Sąjungos. Esama priežasčių, dėl kurių neigiamos valstybės nuostatos ir baimės, kurias praryja beveidis Briuselis, sklinda geriau, nei bet kokios žinios apie visus gerus dalykus, kuriuos pasiekė Sąjunga. Didžioji nežinomybė visada yra grėsmė, todėl lengva prisijungti prie to konkrečiam chorui.

Tvirtesnis įsipareigojimas iš žmonių ir NVO pusės visoms Sąjungos veiklos rūšims būtų priimtinas dalykas. Ypač teisinių klausimų atžvilgiu žmonėms ir organizacijoms turi būti suteikta daugiau galimybių daryti įtaką ir reikšti savo nuomonę visuose teisėkūros proceso etapuose.

Pranešėjas taip pat mini įdomų faktą dėl naujausių ES referendumų – kad moterys balsavo prieš ES dažniau nei vyrai. Akivaizdu, kad dėl tam tikros priežasties ypač moterys jaučia, kad ES yra nutolusi nuo žmonių.

Viena priežastis akivaizdi – Sąjunga turi labai vyrišką veidą. Komisijos pirmininkas yra vyras, beveik 70 proc. Komisijos narių taip pat – vyrai. Taip pat ir Europos Parlamento pirmininko plaktuku suduoda vyras. Daugumos parlamentinių komitetų pirmininkai taip pat yra vyrai. Svarbu, kad lyčių lygybė būtų maksimaliai įgyvendinta per ateinančią kadenciją, kai bus dalijamasi „top“ postais ES. Bent viena moteris turi būti paskirta į šias pareigas.

Aktyvus dialogas su pilietine visuomene yra svarbiausias būdas palaikyti Sąjungos teisėtumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu.(RO) Kaip visada artėjantys Europos Parlamento rinkimai padaro labai aktualų teikiamos informacijos lygio ir dialogo su piliečiais nepakankamumo klausimą, ypač Europos lygiu.

Atsižvelgdamas į tai pritariu pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl aktyvaus dialogo su piliečiais, kuris pabrėžia Europos institucijų, transeuropinės švietimo sistemos ir masinių informavimo priemonių dalyvavimo svarbą. Konstitucinės sutarties atmetimas Prancūzijoje ir Olandijoje ir Airijos pasipriešinimas Lisabonos sutarčiai, išreikštas per referendumą, pabrėžė, kad kampanijos, nukreiptos į piliečius, turinčius žemesnį išsilavinimo lygį, inicijavimas yra perspektyvi ir reikalinga strategija, kurią aš visiškai palaikau.

Atsižvelgiant į padidėjusį prieigos prie interneto lygį Europos Sąjungos valstybėse narėse turime panaudoti šią priemonę, kad dialogą su piliečiais padarytume veiksmingesnį. Jis galėtų sudaryti sąlygas fiksuoti žmonių nuomones, kurios būtų vėliau įvertintos ir įjungtos kaip mūsų sprendimų priėmimo proceso dalis. Taip pat manau, kad ES istorija, tai, kaip ji veikia, ir piliečių teisės turi būti pagrindinės sudedamosios mokymo programos dalys Europos lygiu.

Todėl tvirtai tikiu, kad gali būti užtikrintos sąlygos nuosekliam dialogui su piliečiais, kuris nagrinės Europą ir Europos Sąjungą iš kitokios perspektyvos, pagrįstos tikslia informacija ir žiniomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Dushana Zdravkova (PPE-DE), raštu.(BG) Ponios ir ponai, norėčiau pasveikinti G. Hegyi dėl puikaus pranešimo, kuris, esu tikra, įneš gyvybiškai svarbų indėlį inicijuojant pilietinį dialogą Europos Sąjungoje.

Sėkmingas Europos institucijų bendros komunikacijos prioritetų partnerystės su valstybėmis narėmis laimėjimas bus reikšmingas žingsnis geresnio Europos Sąjungos piliečių informavimo link. Tik gerai informuoti europiečiai gali pasinaudoti jiems siūlomomis galimybėmis ir dalyvauti aktyviame dialoge dėl Europos. Visi buvo liudininkai problemų dėl žmonių informuotumo pasekmių – „ne“ balsai referendumuose ir Europos plėtros blokavimas.

Kaip Bulgarijos piliečių asociacijos pirmininkė, tvirtai tikiu, kad piliečių dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose suteiks jiems galimybę tiesiogiai prisidėti prie politinio proceso ES lygiu. Manau, kad tai viena iš reikšmingų sričių, kurios turi būti greitai pertvarkytos ir pagerintos.

Manau, kad šis pranešimas leis Europos Parlamentui suteikti reikalingas gaires ir rekomendacijas ne tik kitoms institucijoms, bet ir pilietinėms organizacijoms todėl, kad piliečiai yra pagrindinis Europos ateities raidos elementas. Be jų bendradarbiavimo ir dalyvavimo mums bus neįmanoma pasiekti tikslo, kurį patys nusistatėme.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika