Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2071(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0054/2009

Pateikti tekstai :

A6-0054/2009

Debatai :

PV 23/03/2009 - 24
CRE 23/03/2009 - 24

Balsavimas :

PV 24/03/2009 - 4.16
CRE 24/03/2009 - 4.16
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0161

Posėdžio stenograma
Pirmadienis, 2009 m. kovo 23 d. - Strasbūras Tekstas OL

24. Kova su moterų lytinių organų žalojimu ES (trumpas pristatymas)
Kalbų vaizdo įrašas
Protokolas
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – C. Muscardini pranešimas (A6-0054/2009) Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu dėl kovos su moterų lytinių organų žalojimu ES (2008/2071(INI)).

 
  
MPphoto
 

  Cristiana Muscardini, pranešėja. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, manau, labai gerai, kad Komisijos narys L. Michel dalyvauja mūsų diskusijose. Kaip žinome, jis visada daug dėmesio skiria žmogaus teisių klausimams ir tragedijoms Afrikoje. Iš tiesų L. Michelio dalyvavimas suteikia man vilties, kad Komisija gali rimtai apsvarstyti klausimą, kuris šiandien ne tik veikia dvidešimt aštuonias Afrikos, įvairias Artimųjų Rytų ir kaimynines šalis, bet jis dabar yra ypač kankinanti problema pačioje Europos Sąjungoje.

Masinė imigracija, kuri vyko pastaraisiais metais, atnešė šią tragediją į ES šalis. Dešimtys tūkstančių mergaičių ir jaunų moterų kiekvieną dieną rizikuoja nukentėti nuo baisios praktikos, kuri ne tik negrįžtamai jas sužaloja fiziniu požiūriu, bet padaro ir itin didelę psichologinę žalą. Štai kodėl, nors Parlamentas jau ne kartą pasmerkė šią praktiką ankstesniais metais ir per DAPHNE suteikė finansavimą keturiolikai projektų, siekiant kovoti su moterų lytinių organų žalojimu – štai kodėl šiandien vėl diskutuojame šia tema todėl, kad šis reiškinys, deja, ne mažėja, o toliau plinta.

Turime turėti drąsos priimti tinkamesnį šį svarbų prevencijos metodą naudodami kultūrines kampanijas, galinčias priversti ne tik imigrantes moteris, bet ir šių mergaičių tėvus suprasti, kad vadovavimasis genties apeigomis, kurios neturi nieko bendra su religija, nėra būdas integruoti ar kurti ateitį savo dukterims.

Pagalvokite apie mergaitę, kuri lanko prancūzų, italų ar belgų mokyklą, susidraugauja su savo vienmetėmis, ir staiga išplėšiama iš normalios padėties ir priverčiama iškentėti tragediją, kuri pažymės ją visam gyvenimui. Ši mergaitė ne tik fiziškai sužalojama, jai nebeįmanoma tęsti normalių santykių su kitais žmonėmis; ji jaučiasi pažeminta, kitokia, o savo visuomenėje mes nenorime žmonių, kurie būtų kitokie. Norime žmonių, kurie nepaisant jų religijos, odos spalvos ar geografinės kilmės, gali kartu dirbti, kurdami geresnę Europą, artimesnę savo piliečiams.

Dėl šios priežasties, gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, mes, kaip Parlamentas, kurio dalis esu aš, norėčiau padėkoti visiems savo komiteto kolegoms, kurie padėjo man parengti šį pranešimą – norime, kad visų valstybių narių įstatymai būtų suderinti taip, kad moterų lytinių organų žalojimas būtų įvardijamas kaip nusikaltimas. Nenorime švelninančių pasiūlymų, pavyzdžiui, „pradūrimas“. Norime, kad moterys būtų tikrai lygios su vyrais; nenorime įstojimo apeigų, norime realios integracijos. Norime, kad NVO galėtų atlikti savo darbą, norime prevencijos politikos, kuri apimtų imigrančių moterų asociacijas, norime nubausti visus, kurie siekia žaloti mergaites ir įtraukti jas į iškreiptą desperacijos ir marginalizacijos spiralę.

Pranešimas apima daug sričių ir, manau, nariai turėjo galimybę jį išnagrinėti ir įvertinti. Manau, visi turi prisidėti prie šio raginimo dėl ryžtingos Europos, kuri apima trijų institucijų pastangas, siekdama kovoti su šiuo siaubingu nusikaltimu, pažeidžiančiu žmonių teises.

 
  
MPphoto
 

  Louis Michel, Komisijos narys.(FR) Gerb. pirmininke, tiek savo kolegės, tiek savo vardu norėčiau padėkoti C. Muscardini už kalbą, nes manau, kad ji palietė tai, kas yra ir tragedija, ir skandalas. Tikrai norėčiau padėkoti C. Muscardini už puikų pranešimą šiuo svarbiu klausimu dėl kovos su moterų lytinių organų žalojimu Europos Sąjungoje.

Europos Komisija aiškiai pasmerkė tiek Sąjungoje, tiek trečiosiose šalyse, nepriimtiną tradicinės praktikos pobūdį, kuris labai kenkia pagrindinei moterų ir jaunų mergaičių pagarbos savo fizinei ir psichinei neliečiamybės teisei. Mes, aišku, visiškai palaikome pranešimą. Manome, kad visos Europos Sąjungos valstybės narės turi imtis atsakingų priemonių. Sakyčiau, turi būti imamasi daug tvirtesnių priemonių, kad būtų padarytas galas šiai praktikai tiek Europos Sąjungoje, tiek trečiosiose šalyse todėl, kad visiškai nepriimtina ir visai neįtikėtina, kad visa tai gali tęstis Europos Sąjungoje. Taip pat turime visuose politiniuose dialoguose užtikrinti, kad esame trečiųjų šalių pusėje ir kad jos visiškai supranta mūsų poziciją. Norėčiau akimirkai nukrypti nuo teksto ir pasakyti, kad galiu užtikrinti jus, kad šis klausimas įtrauktas į visų politinių dialogų darbotvarkę, kuriuos rengiame su besivystančiomis šalimis.

Visai neseniai Burkina Faso prezidentas B. Compaoré paskambino man ir pasakė, kad ketinamas priimti įstatymas, draudžiantis šią praktiką, nors tai nebus lengva. Reikėtų pažymėti, kad tikrai bus klanų ir genčių, kurios toliau tęs šią praktiką, ir tai gana opi šalies tema, bet jis tikrai troško padaryti pažangą ir tai, manau, labai svarbu.

Jūs taip pat žinote, kad Komisija reguliariai teikia Bendrijos finansavimą, siekdama remti projektus Europoje ir trečiosiose šalyse, kurių tikslas – užkirsti kelią ir panaikinti moterų lytinių organų žalojimą, suteikti pagalbą aukoms ir jaunoms mergaitėms, atsidūrusioms pavojuje.

Europoje pagrindinė priemonė yra DAPHNE III programa, remianti Europos nevyriausybines organizacijas, vietos ir regionines viešąsias institucijas ir valdžios organus kovoje su moterų lytinių organų žalojimu. Nuo pat pradžios 1997 m. DAPHNE bendrai finansavo keturiolika projektų, skirtų šiai konkrečiai problemai, ir suteikė bendrą apie 2,4 mln. EUR sumą. DAPHNE projektai davė mums galimybę įgyvendinti bendrijos mokymo ir paramos programas, vykdyti sąmoningumo ugdymo kampanijas, analizuoti nacionalinius teisės aktus, rinkti informaciją ir statistiką, plėtoti priemones ir kurti geriausią praktiką susijusiems subjektams naudoti ir rekomenduoti politikos kryptis Europos ir nacionalinių sprendimų priėmėjams.

Mes tikrai pasiryžę ir toliau remti tokius veiksmus ir spręsti klausimą Europos Sąjungoje, ne tik žiaurumo prevencijos ir paramos aukoms, bet ir imigracijos, prieglobsčio ir baudžiamosios teisenos srityse.

Ketinu vėl trumpam nukreipti dėmesį nuo teksto. Turiu jums pasakyti, kad mane šokiruoja tam tikras mūsų vyriausybių ir kai kurių politikų, kurie laiko tai kultūros dalimi, todėl neliečiamu dalyku, bailumas. Atsiprašau – mažiausiai, ko turime tikėtis iš žmonių, atvykstančių į Europą, yra tai, kad jie laikysis galiojančių taisyklių. Manau, kad negali būti dviejų greičių teisingumo; negali būti dviejų greičių koncepcijos. Tai neturi poveikio Europos šalies gebėjimui priimti imigrantus, greičiau atvirkščiai. Tai diskusija, kurią pats patyriau savo šalyje praeityje. Turiu pasakyti, esu šokiruotas, kad kai kurie žmonės, vadovaudamiesi dingstimi, kad gerbia migrantų kultūrą, iš esmės atsisako bausti tokį dalyką. Manau, jei norime išspręsti šį klausimą bent Europoje, turime pasiekti stadiją, kai baudžiame tokią praktiką. Turime turėti politinės drąsos ir nemanau, kad tai kliudys šalies gebėjimui priimti imigrantus, jei galėsime pasakyti: „Tai mūsų konstitucija, tai mūsų taisyklės, tai mūsų žmogiškosios vertybės ir jūs turite jų laikytis. Jei jų nesilaikysite, peržengsite įstatymo ribas ir būsite nubausti.“ Tai mano šalutinės pastabos pabaiga, bet džiaugiuosi, kad pasakiau šiuos dalykus todėl, kad visiškai pritariu jūsų susierzinimui šiuo klausimu.

Suteikdama pagalbą trečiosioms šalims Komisija taip pat taiko tris politikos kryptis kovai su moterų lytinių organų žalojimu. Pirmiausia, kaip sakiau jums, moterų emancipacijos klausimą, žmogaus teises ir sveikatą padaro bet kurio politinio ir strateginio dialogo, kurį veda su vyriausybėmis partnerėmis, sudėtine dalimi.

Antra, ji remia veiksmus, kuriais pasisakoma ir daromas spaudimas dėl geresnių nacionalinių teisės aktų, taip pat dėl nacionalinės politikos, tinkamos skatinti ir apsaugoti moterų teises ir uždrausti bet kokią žalingą praktiką, kūrimo.

Trečia, ji remia iniciatyvas, kurių tikslas – sustiprinti politinių lyderių veiklos mastą kartu su sąmoningumo ugdymo kampanijomis, nukreiptomis į visus visuomenės sektorius. Daugiametė Hagos programa, apimanti įvairią veiklą, kuri bus vykdoma, siekiant plėtoti teisingumo, laisvės ir saugumo sritį, baigiasi 2010 m. Ketiname pristatyti naują Stokholmo programą 2010–2014 m. komunikate 2009 m. pavasarį. Galiu patvirtinti jums, kad ši programa ypač pabrėš aspektą, susijusį su pagrindinių teisių ir aukų apsauga, įskaitant vaikų ir moterų teisių skatinimą ir apsaugą.

Nors Komisija dar neparengė konkrečios strategijos dėl kovos su moterų lytinių organų žalojimu, mes pasiryžę tęsti paramą veiklai, kurios tikslas yra užkirsti tam kelią ir ketiname toliau kelti šį klausimą, atsižvelgdami į Sąjungos vidaus ir išorės politiką.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Pristatymas baigtas.

Balsavimas įvyks antradienį, 2009 m. kovo 24 d.

Raštiški pranešimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique Mathieu (PPE-DE), raštu.(FR) Kasmet Europoje 180 000 migrančių moterų kenčia ar rizikuoja nukentėti nuo lytinių organų žalojimo. Svarbu nepamiršti, kad šis žalojimas – tai žmogaus teisių pažeidimas, turintis labai dideles fizines ir psichologines pasekmes. Šios praktikos negalima pateisinti dėl kultūrinių ar religinių tradicijų. Kad tam būtų padarytas galas, valstybės narės turi priversti laikytis draudimo, įtvirtinto baudžiamojoje teisėje, ir žalojimo praktika turi būti laikoma baudžiamuoju nusikaltimu. Tuo pačiu metu faktinėms ar potencialioms aukoms turi būti suteikta galimybė gauti teisinę ir medicininę pagalbą.

ES turi didinti paramą toms NVO, kurios atlieka puikų darbą prevencijos ir pagalbos srityse. Nacionaliniu ir Europos lygiais tikslingos informavimo ir švietimo kampanijos pašalins tabu, susijusius su šia praktika, informuodamos šeimas apie tokio žalojimo baudžiamąsias pasekmes. Todėl svarbu, kad ES spręstų šią problemą nubrėždama bendrus prevencinius veiksmus, siekiant uždrausti žalojimo praktiką ES ir kalbant apie šį draudimą visuose bendradarbiavimo susitarimuose, sudarytuose su trečiosiomis šalimis. Lytinių organų žalojimas yra socialinė problema, kuri mums visiems rūpi.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika