Posėdžio stenograma

Antradienis, 2009 m. kovo 24 d. - Strasbūras

5. Paaiškinimai dėl balsavimo

Balsavimo paaiškinimai žodžiu

- Pranešimas: Maria Martens (A6-0079/2009)

  David Sumberg (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš pritariu Marijos Martens pranešimui, nes jo pavadinimas „Vieneri metai po Lisabonos sutarties“ leidžia mums svarstyti, kur mes esame praėjus vieniems metams po Lisabonos Europos Sąjungoje. Ten, kur esame, yra absoliutus chaosas: mes negalime tinkamai reaguoti į ekonomikos krizę; vyriausybės grįžta prie protekcionizmo, ypač Prancūzijoje ir dabar jau linkstama pripažinti, kad Lisabonos sutartis yra ne tik bloga, bet ir neveiksminga.

Mes išgirdome – arba turėjome išgirsti tai, ką sakė Airijos žmonės, kurie savo referendumu aiškiai parodė, kad jie nepritaria šiai sutarčiai. Jeigu mes neišgirdome to anksčiau, privalome išgirsti dabar. Tai yra nemėgstama, nelaukiama ir, svarbiausia, neveiksminga sutartis ir Europos Parlamentas privalo tai pripažinti.

  Nirj Deva (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš esu įsitikinęs, kad Lisabonos sutartis, kaip ką tik sakė mano kolega David Sumberg, Europos Sąjungai būtų tas pats, kas geležinkelio katastrofa.

Vis dėlto aš norėčiau susitelkti ties tuo puikiu pranešimu, kurį parengė Maria Martens. Jame aptariami svarbiausi mūsų pagalbos paskirstymo klausimai. Maria Martens nurodė, kad jei nacionaliniai parlamentai AKR šalyse nespręs klausimų dėl šalies strateginių dokumentų ir jų skaidriai nesvarstys, tuomet lėšos, kurias ES teikia AKR šalims bus netinkamai panaudotos. Nacionaliniai parlamentai AKR šalyse įgalinami tikrinti vystomąją paramą panašiai, kaip Lisabonos sutartimi suteikiami didesni įgaliojimai nacionaliniams parlamentams tikrinti tai, ką mes veikiame čia, Europos Parlamente. Marijos Martens pranešimu svarstomi atskaitomybės ir skaidrumo klausimai, todėl aš jam pritariu.

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš sutinku su savo anksčiau kalbėjusiu kolega Davidu Sumbergu dėl apmąstymų dėl Lisabonos sutarties ir to, kur mes esame praėjus metams po Lisabonos sutarties. Vis dėlto aš norėčiau daugiau dėmesio skirti ES ir Afrikos partnerystės aspektams.

Puoselėjant bet kurią partnerystę, manau, svarbu suprasti, su kuo vyksta dialogas; dažniausiai – vyriausybės su vyriausybe. Tačiau daugelyje Afrikos šalių būtent verslininkai mūsų prašo: „Padėkite mūsų vyriausybėms atverti rinkas ir pasinaudoti prekėmis ir paslaugomis, į kuriuos vakaruose jūs žiūrite, kaip į savaime suprantamą dalyką“. Tik padėdami verslui mes kursime gerovę ir mažinsime skurdą žemyne. Nepamirškime: vystymuisi padeda tie, kurie kuria pridėtinę vertę, nebūtinai tik organizacijos, teikiančios pagalbą.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš Marijos Martens pranešimą, bet ne todėl, kad manau, jog šis pranešimas yra nesuderintas; priešingai, pranešime keliami klausimai yra absoliučiai ir neabejotinai teisingi. Sunkumai yra susiję su tuo, kad tokio pobūdžio pranešime net neužsimenama apie neteisėtą imigraciją, nepaisant to, kad tai labai svarbus klausimas plėtojant vystomąjį bendradarbiavimą su Afrika.

Taip pat aš manau, kad keista, jog pranešimu raginama pritarti Europos „mėlynosios kortelės“ sistemai, padedančiai išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus sektoriuose, kuriuose jie yra reikalingi Afrikoje. Tačiau juk būtent tai ir yra „mėlynosios kortelės“ sistemos esmė: „mėlynoji kortelė“ įgalina protų, kurie yra absoliučiai būtini besivystančių šalių vystymuisi, nutekėjimą. Taip skatinama emigracija į Europą, o sunkumai Afrikoje dar labiau didėja. Tai itin svarbu, todėl šiam klausimui reikėtų skirti atskirą diskusiją, o ne vieną pastraipą pranešime.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). (PL) – (mikrofonas iš pradžių išjungtas) … yra tinkamas priemonių rinkinys padėti Afrikos šalims spręsti problemas vystymosi srityje. Tik parengtas išsamus paketas gali padėti spręsti Afrikoje susikaupusias problemas.

Ką mes šiuo metu turime? Per pastaruosius keletą metų stebimas didelis Kinijos susidomėjimas Afrika ir jos vykdoma investicijų politika. Šios iniciatyvos leistų prisidėti prie žemyno vystymosi, bet tik tuo atveju, jei prie gerovės didinimo prisidėtų Afrikos, ypač vietos gyventojai, o ne tik ten investuojantys užsienio verslininkai.

Europos Sąjungos sėkmė susijusi su laipsnišku kliūčių ekonomikos vystymuisi pašalinimu. Ja siekiama remti ekonominį atskirų šalių vystymąsi, stiprinti tarpusavio ryšių tinklą ir atverti pasaulio rinkas Afrikos produktams.

- Pranešimas: Alexander Graf Lambsdorff (A6-0132/2009)

  Charles Tannock (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš susilaikiau – kartu su britų konservatorių delegacija – balsuojant dėl Alexander Graf Lambsdorff pranešimo dėl prioritetų 64-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje. Mano partija tvirtai remia JT organizacijos darbą, nors ir pripažįsta, kad jis nėra tobulas ir reikalauja reformos. Vis dėlto šiame pranešime minimi klausimai, kuriems britų konservatoriai nepritaria, pvz., TBT vaidmuo ir nuolatinių stebėtojų iš JK ir Prancūzijos atšaukimas iš Saugumo Tarybos, pakeičiant juos vienu stebėtoju, atstovaujančiu Europos Sąjungai. Mes taip pat manome, kad mirties bausmė yra kiekvienos valstybės narės sąžinės reikalas ir mes neturime partijoje nustatę politinės linijos šiuo klausimu. Todėl balsuojant mes susilaikėme.

- Pranešimas: Maria Martens (A6-0079/2009)

  Gay Mitchell (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš norėčiau pareikšti pastabą dėl Marijos Martens pranešimo.

Pirmiausia, leiskite man pasakyti, kad Lisabonos sutartis nėra jokia traukinio katastrofa ir būtų nesąmonė tai teigti. Ją ratifikavo arba rengiasi ratifikuoti dvidešimt šešių Europos Sąjungos valstybių narių, tarp jų ir JK, parlamentai. Gaila, kad Europos Parlamento nariai britai negerbia savo Parlamento, kaip tai matyti iš čia išsakytų kai kurių pastabų.

Airijos žmonės reiškia susirūpinimą tam tikrais klausimais, ir Airijos vyriausybė ir Parlamentas ieško jiems atsakymų. Jei rinkėjai gautų šiuos atsakymus, galbūt antrajame referendume šių metų pabaigoje jie balsuos „už“. Palikite airiams teisę spręsti savo šalies reikalus. Mums nereikia „pagalbos“ iš tų, kuriems išeiti iš šalies prireikė 700 metų!

Kalbant apie Lisabonos sutartį, leiskite man pasakyti, kad kitos Europos Sąjungos kartos gyventojai sudarys tik 6 proc. visų pasaulio gyventojų. Kinija ir visos šios šalys bus labai galingos.

- Pranešimas: Alain Hutchinson (A6-0085/2009)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, aš norėčiau paaiškinti, kodėl susilaikiau, balsuojant dėl Alaino Hutchinsono pranešimo. Kaip AKR ir ES asamblėjos narė, aš sutinku, kad vystymosi pagalba nėra visuomet veiksminga. Ji nėra gerai koordinuota ir pasižymi didelėmis administravimo išlaidomis. Pranešėja teigia, kad šalys partnerės ne visuomet susitapatina su vystymosi strategija, o valstybės parama yra vienintelė veiksminga priemonė – ir čia aš sutinku – nors ji turėtų, žinoma, turėtų būti geriau iš anksto planuojama. Aš tvirtai tikiu, kad mes privalome pirmiausia derinti prioritetus su kitais finansinės paramos teikėjais, pvz., JAV ir šalimis, remiančiomis savo buvusias kolonijas. Pranešėjas taip pat nepakankamai įvertino Kinijos investicijų politikos įtaką besivystančioms šalims. Šia politika Kinija neatsižvelgia į Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir apskritai jokius tikslus, o tik išskirtinai savo strateginius ir prekybos interesus.

  Nirj Deva (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš norėčiau pasveikinti savo kolegą Alainą Hutchinsoną parengus puikų pranešimą šiuo svarbiu klausimu. Komisija ir Europos Sąjunga skiria dideles pinigų sumas besivystančioms šalims, kurių dauguma yra Afrikoje. Maždaug 50 proc. Afrikos gyventojų vis dar gyvena už mažiau negu 1 JAV dolerį per dieną ir 75 proc. viso pasaulio pagalbos gavėjų yra iš Afrikos.

Atsižvelgiant į statistinius duomenis, būtina teikti paramą Afrikai siekiant aprūpinti gyventojus švariu geriamuoju vandeniu ir užtikrinti tvarų Afrikos vystymąsi. Vis dėlto skirdami pinigus Afrikos vyriausybėms, kaip dabar tai daro Komisija, skirdami vadinamąją „biudžetinę paramą“, mes taip pat turėtume primygtinai reikalauti, kad biudžetinė parama Afrikos šalims būtų griežtai kontroliuojama jų pačių parlamentų, ir finansiniai susitarimai, pasirašyti tarp Komisijos ir Afrikos žmonių būtų skaidrūs ir kontroliuojami Afrikos šalių ir AKR šalių parlamentų. Tai yra labai svarbus klausimas, kurį būtina pabrėžti tam, kad būtų apsaugoti Europos mokesčių mokėtojų pinigai.

- Pranešimas: Maria Badia i Cutchet (A6-0093/2009)

  David Sumberg (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, kiekvienas šiame Parlamente pritaria menų ir meninio švietimo skatinimui mūsų valstybėse. Manau, kad su tuo niekas nesiginčys.

Vis dėlto šiame pranešime ir vėl reikalaujama suteikti šiam klausimui ES perspektyvą, ir tai nėra gerai. Europos Sąjungos įvairovę užtikrina skirtinga įvairių tautų kultūra, istorija ir sąlygos, todėl man atrodo svarbu, kad dėl menų ir švietimo padėties būtų sprendžiama nacionaliniu lygmeniu. Tai nėra sritis, į kurią turėtų kištis Europos Sąjunga arba Europos Parlamentas.

Leiskite 27 valstybėms narėms Europos Sąjungoje sužydėti tūkstančiu gėlių, tačiau – kiekvienai atskirai. Aš tikiu, kad šitaip kultūra galės geriau ir ilgiau klestės.

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Gerb. pirmininke, Aš norėčiau padėkoti Marijai Badia i Cutchet už jos pranešimą.

Poetinė Davido Sumbergo kalba įkvėpė ir mane pasakyti, kad labai svarbu, kad sužydėtų kultūros gėlė, taip pat ir Europos Sąjungoje. Itin svarbu, kad švietimu nebūtų susitelkiama tik į žinias ir egzaminus, bet ir suvokiama, koks svarbus yra žmogaus asmenybės augimas. Kultūra, menas ir sportas yra labai svarbūs, jei mes norime sukurti vientisą asmenybę.

Šiuo požiūriu teisinga per atviro koordinavimo metodą priminti apie poreikį valstybinių mokyklų sistemos darbotvarkėje, taip pat ir Europos Sąjungoje, skirti aukštesnę vietą meno švietimui, nes Europa yra turtinga savo įvairove, pliuralizmu, giliomis meno tradicijomis ir kultūra. Mums taip pat svarbu tinkamai susipažinti su kitų šalių kultūra ir iškiliomis Europos kultūros figūromis įvairiose kultūros srityse.

  Ewa Tomaszewska (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, universalus Europos meno pobūdis rodo poreikį grąžinti mokykloms jų, kaip pagrindinių kultūros centrų, vaidmenį. Tai yra viena galimybių demokratizuoti kultūrą. Meno švietimas didina žmogaus jautrumą ir kūrybinį potencialą. Meninis mokymas turėtų būti privaloma kiekvieno lygmens mokyklų ugdymo programų dalis.

Europos kūrybiškumo ir naujovių metai yra puiki galimybė grąžinti meną į jam priklausančią vietą – taip pat ir švietimo sistemoje – įvertinant jo integracinį vaidmenį. Atskirų regionų tradicinių kultūrų tapatybės apsauga ir galimybė apie jas daugiau sužinoti dėl judumo, tarp jų kultūros švietimo srityje, teikia tolesnių kūrybinio vystymosi galimybių.

Dėl to svarbu sukurti bendrijos judumo sistemą Europos gyventojams, užsiimantiems menine ir kūrybine veikla. Dėl šios priežasties aš balsuoju už šį pranešimą, nors taip pat norėčiau pareikšti protestą dėl šitaip skubiai svarstomo dokumento ir jo priėmimo praktiškai be jokių diskusijų.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš visuomet laikiau aukštąjį sportą menu. Kaip vieną pavyzdžių Europos Sąjungoje aš norėčiau nurodyti visos Airijos regbio rinktinės pergalę Kardifo Tūkstantmečio stadione praėjusį šeštadienį, kur mes įveikėme Velso komandą. Šias varžybas aš pavadinčiau sporto ir meno švente. Mes sutriuškinome Anglijos, Prancūzijos, Italijos ir Škotijos komandas šešių tautų – Grand Slam – turnyre. Sportas yra menas, menas yra sportas. Mes turime pripažinti, kad tai yra puiku ir tai yra faktas.

  Pirmininkas. − Avril Doyle, jeigu būčiau žinojęs, kad jūs šiomis aplinkybėmis paminėsite Italijos rinktinę, tikriausia nebūčiau suteikęs jums žodžio.

- Pranešimas: Gyula Hegyi (A6-0107/2009)

  Dimitar Stoyanov (NI). – (BG) Aš prašiau žodžio, norėdamas paaiškinti, kodėl mūsų partijos delegacija balsuoja prieš šį pranešimą.

Tai tikrai ne dėl jame nagrinėjamų klausimų dėl institucijų darbo skaidrumo. Mes pritariame skaidresniam Europos Sąjungos institucijų darbui, tačiau esame prieš tai, kad šio skaidrumo pasieksime tik priimdami Lisabonos sutartį ir dar kartą įtraukę į darbotvarkę šią Sutartį, kuri jau dabar yra „mirusi“ su daugeliu naujų pranešimų, kuriais svarstoma kitokia pozicija arba kitoks klausimas.

Šalia to iš Lisabonos sutarties perspektyvos, mes prieštaraujame šiai sutarčiai, nes ji atvertų duris Turkijos narystei ES. Turkijos narystė Europos Sąjungoje reiškia ekonominę ir demografinę mirtį Bulgarijai. Dėl šios priežasties mes balsavome prieš šį pranešimą.

  David Sumberg (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, kai aš išvydau šio pranešimo pavadinimą –„Aktyvus dialogas su piliečiais Europos klausimu“ – aš pagalvojau, kad tai yra tiesiog juokinga, nes iš tikrųjų klausimas yra, ar iš viso esama dialogo su Europos piliečiais. Kalbant apie dialogą svarbu suprasti, kad tai nėra monologas: būtina išklausyti tai, ką sako kita pusė – Europos piliečiai. O jie Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Airijoje aiškiai pasakė, kad nenori Lisabonos sutarties.

Todėl, jei šis Parlamentas ir kitos Europos institucijos norėtų tęsti dialogą su piliečiais – o tai yra gera mintis – būtina tiesiai ir be išsisukinėjimų pasakyti, kad tai yra dialogas, ir įsiklausyti į tai, ką sako piliečiai. Svarstyti pranešimą apie dialogą arba balsuoti šiame Parlamente dėl jo yra bereikalingas laiko švaistymas, jei šis Parlamentas kolektyviai atsisako pripažinti priešingos pusės nuomonę ir į ją atsižvelgti.

  Marian Harkin (ALDE). - Gerb. pirmininke, šis pranešimas yra labai svarbus – ir aš pritariu pranešėjui, kad galbūt mes galėjome būti šiek tiek drąsesni ir siekti juo šiek tiek toliau.

Kaip narė, atstovaujanti valstybei, kurioje balsuojama dėl kiekvienos sutarties, aš esu visiškai įsitikinusi tuo, kad būtina toliau tęsti aktyvų dialogą su piliečiais. Mano patirtis parodė, kad vis daugiau žmonių jaučia nusivylimą ES institucijomis. ES pati yra didžiulė institucija, ir mums tenka milžiniška atsakomybė vykdant veiklą aktyvaus dialogo pagrindu.

Aš ypač pritariu 32 daliai ir dėkoju pranešėjui už tai, kad jis pritaria mano pakeitimui dėl to, kad 2011 m. būtų paskelbti Europos savanorių metais. Tai būtų ideali galimybė ES institucijoms stiprinti ryšį su savo piliečiais.

Mes prašėme Komisiją parengti atitinkamą teisės aktą dėl pasirengimo 2011 m., ir jis jau pradėtas rengti. Dabar mes turime pradėti dialogą su šimtu milijonų savanorių ES ir užtikrinti, kad jų požiūris ir nuomonės būtų įtrauktos į naujus planus, politikos priemones ir programas ir kad aktyvus dialogas su piliečiais leistų sukurti stiprią, vientisą ES.

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Gerb. pirmininke, Gyula Hegyi pranešimas yra puikus ir būtinas. Mums būtinas aktyvus Europos tautų ir piliečių dialogas. Mums reikalingas abiejų pusių tarpusavio supratimas. Mes turime būti tolerantiški ir pasirengę išklausyti, ką nori pasakyti įvairūs žmonės. Europos Parlamente tai yra būtina.

Aš manau, kad labai liūdna, kad kai kurie nariai paliko Parlamento salę prezidento Vaclavo Klausuo kalbos metu, ir tai atsitiko ES Tarybai pirmininkaujant Čekijai. Ar jie nėra pasirengę išklausyti įvairių nuomonių, kurias išsako piliečiai, prezidentai, institucijos ir asmenys Europos klausimais?

Mes turime būti pasirengę išklausyti įvairias nuomones. Mums reikalinga sąveika ir dialogas, ypač su piliečiais tam, kad visuomenė galėtų manyti, kad jos nuomonė yra svarbi sprendžiant įvairius klausimus ir nesusidarytų įspūdis, kad Europos Sąjunga yra diskusijų klubas siauram elito ratui. Aš pritariu pasiūlymui stiprinti aktyvų ir tolerantišką dialogą su Europos piliečiais įvairiais lygmenimis.

  Nirj Deva (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, šios ekonomikos krizės metu, kaip sakoma, „pakeliui į Forumą“ atsitiko nenumatytas dalykas. Ekonomikos krizės sąlygomis Europos gyventojai atsigręžė į nacionalines vyriausybes. Jie nieko nesitiki iš Europos Sąjungos. Nors asmuo, kuris turėtų atvykti čia per pora valandų manosi išgelbėjęs pasaulį, tačiau kaip tik nacionalinės vyriausybės – Paryžiuje arba Londone arba Vašingtone ar Romoje – įsisiūbavus ekonomikos krizei gelbsti savo šalių piliečius (nors jie yra drauge ir Europos Sąjungos piliečiai).

Ar galėčiau paklausti, kodėl taip atsitiko tų, kurie nesiliauja tvirtinti, kokia puiki organizacija yra ES? Galiu atsakyti į šį klausimą. Atsakysiu: todėl, kad nėra demos ir ryšio tarp ES institucijų ir piliečių. Žmonės šiomis sąlygomis pasitiki tik nacionalinėmis vyriausybėmis.

  Ewa Tomaszewska (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, aš protestuoju dėl to, kaip pranešime svarstomas šis klausimas. ES valstybių narių pasitikėjimo Europos institucijomis stiprinimas nebūtinai reiškia tik strategijų ir veiksmų žinojimą, kurio, kaip žinoma, dažnai trūksta. Svarbu, kad būtų bendro sprendimo pojūtis, galimybė pareikšti savo nuomonę ES, ir nebūtų pažeidžiamos teisės, numatytos Konstitucija.

Europos piliečių diskusija, organizuojama ES valstybėse narėse – geriausias būdas dar kartą užtikrinti žmones, koks svarbus yra jų balsas svarstant Europos Sąjungos klausimus. Tai pats geriausias būdas neleisti jaustis apgautiems maždaug šimtas asmenų, dalyvaujančių rengiant pagrindines užduotis, kurias ES institucijos įgyvendina visų lenkų vardu. Reikalavimus būtina rimtai svarstyti. Tai taip pat tinka ir tuo atveju, kai diskusijoje dalyvauja kitų valstybių atstovai. Šiomis sąlygomis Europos Parlamente neįmanoma blokuoti realių diskusijų svarstant dialogo su piliečiais klausimą.

  Martin Callanan (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, šiame pranešime svarstomas aktyvus dialogas su piliečiais. Geriausias dialogas su piliečiais įmanomas per demokratinius rinkimus. Ironiška, kad šis pranešimas svarstomas Europos Parlamente, o visiškai ignoruojami demokratiniai sprendimai valstybėse narėse. Todėl visiškai nestebina tai, kad Europos Sąjunga yra tokia nepopuliari Šiaurės rytų Anglijoje ir kitur Europoje. Demokratinio dialogo idėja vyksta viena kryptimi: ES negirdi žmonių nuomonės ir tik nurodo, ką jie turi galvoti ir kaip balsuoti.

Per pastaruosius dešimt metų Prancūzija, Nyderlandai ir dabar Airija – dukart – balsavo už tai, kad reikėtų sustabdyti Europos integraciją, tačiau ES visiškai neatsižvelgė į jų nuomonę.

Ar nėra taip, kad įsiklausant tik į ES finansuojamų NVO nuomonę, visiškai pamirštama rinkėjų nuomonė? Dialogas su piliečiais vyksta tuomet, kai įsiklausoma į jų nuomonę, išreikštą laisvuose demokratiniuose rinkimuose ir referendumuose.

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš manau, kad būtų klaidinga kalbėti apie aktyvų dialogą su piliečiais Europos klausimais, sutapatinant dialogą su piliečiais ir dialogą su pilietine visuomene. Mes dažnai painiojame dialogą su piliečiais ir dialogą su organizacijomis, kurias visiškai arba iš dalies finansuoja Komisija. Tiesą sakant, ES institucijos palaiko ryšį su organizacijomis, kurias finansuoja Komisija, todėl ir mokesčių mokėtojai.

Todėl kai mes faktiškai suteikiame piliečiams teisę pasakyti savo nuomonę – pvz., dėl Konstitucijos Prancūzijoje ir Nyderlanduose ir dėl Lisabonos sutarties Airijoje – ir rinkėjai pasako „ne“, ką mes tuomet darome? Mes visiškai ignoruojame balsavimo rezultatą! Balsuoti tol, kol bus pasiektas norimas rezultatas, nėra dialogas. Tai reiškia demokratijos suvaržymą. Mums reikalingas tikras aktyvus dialogas su piliečiais.

  Jim Allister (NI). - Gerb. pirmininke, po penkerių metų šiame Parlamente panašūs pranešimai manęs jau niekuo nestebina. Tačiau turiu pareikšti, kad mane tiesiog apstulbino kai kurių šio pranešimo teiginių arogancija ir nepagarba nuomonei tų, kurie pataikūniškai nepritaria Europos projektui. Šiame pranešime teigiama, kad mažiau išsilavinę piliečiai linkę nepritarti tolesnei Europos integracijai. Tai yra įžūlus melas ir neįtikėtina arogancija.

Būtent tie, kurie iš tikrųjų gilinasi į ES Konstituciją arba Lisabonos sutartį yra labiau linkę balsuoti prieš. Tie, kurie balsuoja už – kaip Komisijos nariai – paprastai niekada neskaito dokumentų ir tiesiog tiki propaganda. Todėl aš atmetu šį teiginį.

Atsiliepdamas į tai, ką pasakė Gay Mitchell dėl to, kad britams prireikė 700 metų išeiti iš salos – norėčiau pasakyti, kad jis turėtų džiaugtis, kad iki galo to neįvyko: juk kai kurie Britanijos piliečiai svariai prisidėjo prie pergalės Šešių tautų taurės varžybose.

  Neena Gill (PSE). - Gerb. pirmininke, aš balsavau už pranešimą, tačiau man kelia susirūpinimą tie patys klausimai, kaip ir pranešėjui Gyulai Hegyi.

Šiam pranešimui savo pakeitimais pakenkė kai kurie Parlamento nariai, kurie nėra suinteresuoti tuo, kad vyktų aktyvus dialogas su Europos piliečiais. Aš nemanau, kad spalvingos brošiūros yra aktyvus dialogas, ir, mano nuomone, Komisija šioje srityje patyrė nesėkmę. Jai nepavyko užmegzti aktyvaus ryšio su savo piliečiais. Jai nepavyko pasiekti didesnio palaikymo dėl darbo, kuris turėtų būti atliktas ES lygmeniu sprendžiant daugelį klausimų, turinčių įtakos kasdieniam gyvenimui. Aš manau, kad šis pranešimas padėtų jai peržiūrėti savo poziciją ir kūrybingiau spręsti minėtą klausimą.

- Pranešimas: Wojciech Roszkowski (A6-0042/2009)

  Jim Allister (NI). - Gerb. pirmininke, aš pritariu pranešimui, nes jame keliami klausimai, kuriuos būtina spręsti.

Aš ypač pritariu pranešėjo sentimentams dėl to, kad kaimo plėtros priemonėms neturėtų būti išnaudotos visos lėšos, skirtos tiesioginėms išmokoms ūkininkams. Todėl aš prisidedu prie visų tų, kurie klausia, ar kaimo plėtros lėšos turėtų būti apskritai susietos su bendrąja žemės ūkio politika, nes dėl to ūkininkai neišvengiamai prarastų ankstesnius finansavimo šaltinius. Jei šis finansavimas būtų sanglaudos fondų dalis, nebūtų galimybės piktnaudžiauti finansavimu ūkininkams.

Todėl aš pritariu pranešimo teiginiui, kad kaimo plėtros politikos priemonėmis turėtų būti pirmiausia finansuojami žemės ūkyje dirbantys asmenys. Ši pusiausvyra iškreipta daugelyje kaimo plėtros programų, tarp jų turinčių įtakos mano regionui Šiaurės Airijoje.

- Pranešimas: Dagmar Roth-Behrendt (A6-0484/2008)

  Kathy Sinnott (IND/DEM). - Gerb. pirmininke, aš balsavau už šį pranešimą ir vertinu jį teigiamai. Ilgą laiką buvo manyta, kad mus veikia tik tai, kas patenka į mūsų sistemą per burną. Aš manau, kad šiuo pranešimu teisingai pabrėžiama tai, kad visa, kas pakliūva ant mūsų odos, patenka į mūsų sistemą taip pat, tarsi mes būtume tai suvalgę.

Daugėja ligų, kuriomis serga tik moterys, pvz., krūties vėžys, fibromialgija, ME, kt. Aš manau, kad mes turime žvelgti toliau, ir ne tik pasirūpinti, kad kosmetikos gaminiai būtų saugesni, bet taip pat pradėti realius mokslinius tyrimus, nustatančius ryšį tarp tam tikrų kosmetikos sudėtinių dalių ir ligų, kuriomis serga moterys, ir taip pat kuriant saugesnius kosmetikos gaminius, nes mes visos, žinoma, norime ir toliau jais naudotis.

  Neena Gill (PSE). - Gerb. pirmininke, aš palankiai vertinu šį pranešimą, nes kosmetikos gaminių bandymai yra klausimas, kuris rūpi daugeliui regiono, kuriam aš atstovauju, – Vakarų Midlandso – rinkėjų, ir aš sulaukiau daugybės atsiliepimų šiuo klausimu. Aš džiaugiuosi pranešimu ir jam pritariau, nes jame nustatomi potencialiai kenksmingų medžiagų naudojimo standartai ir standartai kosmetikos produktų gamintojų bandymams, tačiau mums būtina nustatyti panašius standartus ir bandymams su gyvūnais. Mes jau kartą sprendėme klausimą dėl bandymų su gyvūnais mokslo tikslais. Dabar mes turime svarbią priemonę, leidžiančią didinti vartotojų informuotumą apie kosmetikos gaminių sudėtį, kurią dėmesys bandymams su gyvūnais tik sustiprintų.

- Pranešimas: Daciana Octavia Sârbu (A6-0076/2009)

  Kathy Sinnott (IND/DEM). - Gerb. pirmininke, aš balsavau už šį pranešimą ir didesnę biocidinių produktų kontrolę, tačiau norėjau pasinaudoti galimybe ir nurodyti, kad Airijoje legaliai naudojama toksinė medžiaga, kuri dedama į geriamąjį vandenį – biocidinis produktas, vadinamas fluoridu. Aš norėčiau pasveikinti Komisiją pradėjus konsultavimosi procesą, kuriuo ji pritaria moksliniams darbams, visuomenės nuomonei, kt. dėl geriamojo vandens taršos toksine medžiaga – fluoridu.

- Pranešimas: Zsolt László Becsey (A6-0121/2009)

  Avril Doyle (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš šį pranešimą, nes manau, kad jis yra blogesnis už Komisijos pasiūlymą taikyti didesnius akcizo mokesčius apdoroto tabako produktams. Atlikti tyrimai rodo, kad veiksmingiausias ir įprastas būdas keisti žmonių elgesį be tabako vartojimo įpročių yra per mokesčius.

Airijoje Korko universitete atlikti tyrimai parodė, kad 2004 m. visiškai uždraudus rūkyti darbo vietose, kitais metais širdies ligonių skaičius regione sumažėjo 11 proc. Airija taip pat taiko aukščiausius Europos Sąjungoje akcizo mokesčius – 4,99 EUR kiekvienai dvidešimties cigarečių pakuotei, todėl pakuotės kaina išauga iki 8 EUR.

Kombinuotas požiūris taikant atbaidančias kainodaros ir mokesčių priemones, draudimai rūkyti, visuomenės švietimo kampanijos ir didesnės galimybės taikyti nikotino pakaitinę terapiją, norintiems mesti rūkyti padeda gerinti sveikatos priežiūrą ir stiprinti visuomenės sveikatą.

Čekija yra vienintelė ES valstybė narė, dar neratifikavusi JT Tabako kontrolės konvencijos. Dėl tabako vartojimo ES kasmet miršta daugiau kaip vienas milijonas žmonių. Ar Europos Parlamento Pirmininkas gali pareikalauti, kad ES Tarybai pirmininkaujanti Čekija iki savo pirmininkavimo pabaigos visų mūsų vardu pašalintų šį rimtą trūkumą?

- Pranešimas: Maria Martens (A6-0079/2009)

  Richard Corbett (PSE). - Gerb. pirmininke, man atrodo, kad oponentai naudojasi paaiškinimų dėl balsavimo procedūra, dar kartą grįždami prie Lisabonos sutarties. Jie reiškia nepagrįstus kaltinimus dėl to, kad neįsiklausoma į žmonių, kurie pasisako prieš Lisabonos sutartį, nuomonę.

Nepaisant to, kad Lisabonos sutartį ratifikuojame ne mes, o valstybės narės, tai, žinoma, dar ir visiškai neteisingas kaltinimas. Viena valstybė narė pasakė „ne“. Kitos valstybės narės nurodė, kad jos pasirengusios atsižvelgti į priežastis, kodėl buvo pasakyta „ne“, ir tuo remiantis žengti toliau. Tačiau kai Den Dover net neįžvelgia skirtumo tarp konstitucinės sutarties ir Lisabonos sutarties ir teigia, kad šią Sutartį atmetė Prancūzija ir Nyderlandai, jis apdairiai pamiršta nurodyti šalis, kuriose vykusiuose referendumuose sutarčiai buvo pritarta.

Būtų neteisinga išklausyti tik vienos pusės argumentus. Mes privalome išklausyti abi puses ir ieškoti sprendimo, kuris būtų priimtinas visoms valstybėms narėms. Todėl būtina atsižvelgti į demokratinius rezultatus, o ne į bendrą padėtį valstybėse narėse.

- Pranešimas: Cristiana Muscardini (A6-0054/2009)

  Marian Harkin (ALDE). - Gerb. pirmininke, aš visiškai pritariu šio pranešimo 5 konstatuojamajai daliai. Aš susidūriau su panašia byla Airijoje, kur moteris buvo priversta palikti Nigeriją su savo dviem dukterimis po to, kai vyriausioji duktė mirė po moterų lyties organų sužalojimo (MLOŽ). Šiuo metu jos byla perduota Europos žmogaus teisių teismui, ir teismas nurodė Airijos vyriausybei spręsti šią bylą arba, kaip sakoma, draugiškai susitarti.

5 konstatuojamoje dalyje nurodoma, kad moterų lyties organų žalojimas yra žmogaus teisių pažeidimas, ir vis daugiau prieglobsčio prašančių tėvų susiduria su šiuo pavojumi atsisakius jiems duoti sutikimą dėl MLOŽ. Aš manau, kad Žmogaus teisių teismas atsižvelgs į mūsų pareiškimą, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

Pagaliau aš sutinku su Richardu Corbettu dėl to, kad šiandien čia buvo daug kalbama apie demokratiją, bet – tiems, kurie pasiryžę sugaišti šiek tiek laiko skaičiavimams, aišku, kad įvairiuose referendumuose dėl Konstitucijos ir Lisabonos sutarties daugiau kaip 27 milijonai rinkėjų balsavo „už“ ir 24 milijonai – „prieš“. Štai tikroji demokratija ir jos rezultatas.

  Eleonora Lo Curto (PPE-DE). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, dėkoju už man suteiktą žodį. Aš norėčiau pritarti dėmesiui, kurį šiandien Parlamentas skyrė tokiems svarbiems klausimams, kaip teisė į sveikatą, seksualinės tapatybės teisę, teisę į psichikos sveikatą ir fizinio ir protinio moters neliečiamumo apsaugą, kurią pažeidžia ši ginekologinė praktika.

Europa iš kitų išsiskiria rimtais įsipareigojimais žmogaus teisėms, kaip ką tik minėjo prieš mane kalbėjusi narė. Šie veiksmai, nusinešę daug vaikų ir moterų gyvybių, yra visiškai nepriimtini. Europa vykdo įsipareigojimus ir parodė reikalingą atsakomybę, užtikrinant įstatymų suderinamumą pagal šias nuostatas.

  Kathy Sinnott (IND/DEM). - Gerb. pirmininke, aš būčiau mielai balsavusi už Cristianos Muscardini pranešimą dėl moterų lyties organų žalojimo, nes aš visuomet pritariau tam, kad būtų uždraustas šis barbariškas paprotys, ir suprantu pavojų šeimai, turinčiai grįžti į savo šalį, kur ši praktika paplitusi.

Vis dėlto kaip paprastai, šią mergaičių ir moterų žalojimo praktiką kolegos linkę susieti su darbotvarke dėl abortų, įtraukdami į pranešimą teiginius dėl „seksualinių ir reprodukcijos teisių“.

(Priėmus Gay Mitchell balsavimo pataisą, kuri atspindi galutinę teksto formuluotę, jo balsavimo paaiškinimas žodžiu nebegalioja.)

- Pranešimas: Vasco Graça Moura (A6-0092/2009)

  Milan Gaľa (PPE-DE). – (SK) Gerb. pirmininke. Aš norėčiau padėkoti savo kolegai iš Kultūros ir švietimo komiteto Vasco Graça Moura už jo darbą rengiant šį pranešimą, kuriam aš balsuojant pritariau. Pranešimas yra susijęs su dokumentais, kuriuos Europos Parlamente mes jau svarstėme. ES plėtra dar labiau padidino ES kalbų įvairovę. Šiandien mes kalbame 23 kalbomis ir dar šešiasdešimčia įvairių regionų ir grupių dialektų.

Globalizacija ir emigracija prisidėjo prie daugelio kalbų, kuriomis šiandien kalbama Europoje. Todėl kalbų įvairovė neabejotinai yra viena Europos Sąjungos ypatybių, turinti didžiulės įtakos socialiniam, kultūriniam ir profesiniam jos piliečių gyvenimui ir ekonominei ir politinei valstybių narių veiklai. Aš laikau Komisijos pranešimą šioje srityje itin svarbiu. Aš sutinku su pranešėju, kad kalbų ir kultūrų įvairovė ES yra didžiulis konkurencinis pranašumas ir mes turime remti kalbų mokymo ir kultūros mainų programas.

  Michl Ebner (PPE-DE). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, kalbant apie Vasco Graços Mouros pranešimą, aš turiu pasakyti, kad mūsų kolega atliko puikų darbą. Aš tik norėjau iškelti klausimą dėl darbo tvarkos – Cristiana Muscardini šiandien jau tai minėjo – aš tikiuosi, kad jūs perduosite mūsų prašymą tam, kad nebūtų teikiama balsuoti faktiškai tokie patys pranešimai. Taip nuskriaudžiamas pranešėjas, ir man taip yra atsitikę

Būtent dėl šios priežasties aš norėčiau dar kartą pabrėžti teigiamą darbą, kurį atliko mūsų kolega, Vasco Graços Mouros, net jeigu buvo priimta kita rezoliucija, už kurią aš taip pat balsavau. Mano balsas nereiškia, kad aš nepritariu Vasco Graços Mouros pranešimui; kaip tik atvirkščiai.

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Gerb. pirmininke. Pirmiausia aš norėčiau padėkoti Vasco Graçai Mourai už jo puikų darbą. Jis iš tiesų nuoširdžiai siekė spręsti kalbos klausimus ir teisingai pastebėjo, kad kalba yra viena pagrindinių žmogaus teisių. Kalba yra iš esmės susijusi su tapatybe, būtent dėl šios priežasties Europos Sąjungoje turėtų būti puoselėjama daugiakalbystė.

Vis dėlto mes balsavome už alternatyvią rezoliuciją, suteikdami jai pirmenybę prieš originalų pranešimą. Aš pats dalyvavau rengiant alternatyvią rezoliuciją, ir galbūt reikėtų paminėti, kodėl mes norime parengti alternatyvą gerai įvertintam Vasco Graços Mouros darbui. To priežastis – mažumų kalbų teisės.

Kaip sakoma, silpniausioji mūsų grandis rodo, kiek esame stiprūs. Todėl mes norime užtikrinti, kad kalbinės mažumos, pvz., samiai Suomijoje, išsaugotų teisę vartoti gimtąją kalbą ir gauti pagrindines paslaugas šia kalba. Mes turime imtis atsakomybės už juos, kaip ir už visas vietines tautas. Dėl šios priežasties svarbu, kad Europos Sąjunga įvykdytų savo kultūrinę pareigą ir išlaikytų visas, tarp jų ir mažumų, kalbas.

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Gerb. pirmininke, nors priimta alternatyvi rezoliucija dėl daugiakalbystės Europoje yra geresnė, negu originalus tekstas, aš vis dar po svarstymų balsavau prieš; pagaliau abi rezoliucijos, viena, kuri priimta, ir originali ragina skatinti Europos kalbų įvairovės agentūros darbą. Nors tai skamba gražiai ir aš pritariu pačiam principui, skaitydamas aš matau, kad savo kalbą skatinami toliau vartoti imigrantai iš ne Europos šalių, o Europos Parlamentas net ragina įtraukti į mokyklų programas mokymą užsienio mažumų arba mažumų, kilusių iš užsienio, gimtąja kalba ir vartoti imigrantų kalbas. Tai būtų beprotybė. Šitaip būtų labai apsunkintas adaptavimasis ir asimiliavimas. Tai prieštarauja Europos valstybių interesams.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Gerb. pirmininke, aš taip pat balsavau prieš pranešimą dėl daugiakalbystės. Nors aš esu nuoseklus daugiakalbystės šalininkas ir rėmėjas, originaliame pranešime ir priimtame pakeitime esančios idėjos sukeltų sunkumų, jei būtų įgyvendintos. Pranešimu, pvz., siekiama skatinti imigrantus toliau vartoti savo kilmės kalbą, t. y. tai, kas iš principo kelia didelį susirūpinimą valstybėms narėms, nes imigrantai tinkamai taip ir neišmoksta juos priimančios šalies kalbos su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Kita potenciali problema yra tai, kaip šiame pranešime apibūdinamos valstybės narės, kur jau vartojama daugiau negu viena oficiali kalba. Žinoma, reikėtų atsižvelgti į konkrečią padėtį, pvz., Belgijoje, kur kiekvienas regionas, išskyrus Briuselį yra oficialiai vienakalbis. Flandrijoje yra daugybė prancūziškai kalbančių imigrantų, kurie atsisako prisitaikyti prie olandiškai kalbančios Flandrijos ypatumų, ir Europa tikrai neturėtų šiuo atveju siūlyti įvairių neegzistuojančių teisių.

  Mario Borghezio (UEN). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš pritariu daugeliui susirūpinimą keliančių klausimų, pateiktų šiame pranešime, kuriais siekiama skatinti Europos Sąjungą toliau vartoti vietos kalbas, – nors kai kas iš šios filosofijos nusipelno dėmesio ir paramos, – ir taip yra todėl, kad šiandien, šių teisėtai keliamų problemų akivaizdoje, mes susiduriame su dar didesne rizika, kad Europos kalbos nunyks dėl to, kad Europos Parlamente ir kitur naudojama standartizuota šnekamoji ir rašytinė anglų kalba. Ši rizika iš tiesų yra labai didelė.

Būtina nepamiršti vietos kalbos teisių. Nacionalinės kalbos nyksta: jų saviraiška yra ribota, tačiau tikrai gėdinga, kad nyksta vietos tarmės, nors jos turėtų būti apsaugotos, kaip, pvz., Italijoje, vykdant federacinę reformą, kurią mes stengiamės pasiūlyti ir įgyvendinti.

Ar Europos Sąjunga daro visa, kas įmanoma, tam, kad apsaugotų vietos kalbas? Mes ką tik klausėmės Eleonoros Lo Curto. Kaip būtų gražu, jei ji retkarčiais prabiltų gražia Sardinijos tarme, nes aš įsivaizduoju, kad ji ją gerai moka. Aš kartais galėčiau kalbėti Pjemonto tarme, tačiau mūsų Parlamento bibliotekoje nėra kultūros dokumentų, žurnalų ir kt., susijusių su kultūros tapatybės arba vietinėmis kalbomis

Todėl, prieš susirūpinant dėl to, kaip apsisaugoti nuo standartizacijos naudojant trečiųjų šalių kalbas, reikėtų daugiau dėmesio skirti mažumų ir vietos kalboms.

  Eleonora Lo Curto (PPE-DE). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Mario Borghezio, aš esu sicilietė, o Sicilija yra turtingos civilizacijos ir istorijos lopšys. Mes manome, kad ji galės kurti nepriklausomą ateitį, ir todėl aš, žinoma, tegaliu tik pritarti tam, kad daugiau dėmesio būtų skirta gimtajai kalbai, skatinant jos vartojimą ir tai perduoti savo vaikams.

Taip sakydama aš visų pirma turiu omenyje emigracijos, ir ne tik Italijoje, bet ir kitur, istoriją. Aš manau, kad dėl šio reiškinio naujoji karta – venecijiečiai, Sardinijos gyventojai ir daugelis kitų – nebeprisimins ir nebekalbės Sicilijos, Venecijos ir Sardinijos tarme.

Siekiant, kad šiame didžiajame instituciniame Europos teatre būtų skatinama įvairovė, kurią mes puoselėjame ir regionų Europa, pirmininke, aš raginu, šalia viso kito, išsiskirti ir savo vartojamomis kalbomis.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, balsuojant dėl šio pranešimo aš susilaikiau dėl dviejų priežasčių, nors visiškai sutinku su pavadinimu „Daugiakalbystė – Europos turtas ir bendras rūpestis“.

Šiandien buvo minėta, kad į pranešimą perkelti „tam tikri nacionaliniai ginčai Ispanijoje“. Aš labai skeptiškai žiūriu į diskusiją dėl daugiakalbystės ir kalbos, kaip priemonės arba politinių derybų įrankio, sprendžiant nacionalinius klausimus valstybėse narėse. Kaip tik šitai ir atsitiko diskusijoje šiuo klausimu komitete ir čia, Europos Parlamente.

Aš visiškai nenoriu sumenkinti mažumų kalbų teisių. Iš tikrųjų aš turėčiau jas apginti ir tikrai manau, kad mes turėtume apsaugoti ES piliečių, kurių gimtoji kalba yra viena nacionalinių mažumų kalbų, teises. Europos Parlamente turėtų būti vietos visoms šioms kalboms, tačiau jos nebūtinai turėtų būti oficialios Parlamento darbo kalbos, ypač jei šie piliečiai visiškai laisvai kalba angliškai – kaip mūsų atveju. Pvz., dalyvaujant svarbiose diskusijose plenariniuose posėdžiuose ir komitetuose kuria nors nacionaline kalba, kuri turi būti išversta į daugiau kaip dvidešimt kitų kalbų, sumenkinamas demokratinės diskusijos tikslas, nes vertimas ne visuomet tinkamai perteikia įvairius niuansus arba net iškreipia diskusijos prasmę. Mūsų demokratinis mandatas leidžia savo nuomone įtikinti kiek galima daugiau žmonių, o sunkumai užtikrinant pakankamą skaičių tinkamai kvalifikuotų vertėjų žodžiu su tuo yra visiškai nesusiję. Todėl dėl šių dviejų priežasčių balsuojant aš susilaikiau.

- Pranešimas: Lambert van Nistelrooij (A6-0083/2009)

  Michl Ebner (PPE-DE). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš norėčiau pasakyti, kad balsavau už Lamberto van Nistelrooijaus pranešimą, tačiau norėčiau pasinaudoti galimybe ir, stebint dar likusiems keletui dalyvių, pasakyti, kad jei vietoje diskusijos apie Europos Sąjungą ir rinkėjus, kurie neigiamai vertina Sąjungą, Parlamento nariai, kurie šiandien taip sklandžiai kritikavo Europos Sąjungą ir jos procedūrinį metodą, būtų suteikę objektyvesnę informaciją, tai neabejotinai būtų leidę sukurti visiškai kitokią atmosferą.

Lamberto van Nistelrooijaus pranešime teigiama, kad sanglaudos politika remiasi nuostatomis, kuriomis siekiama stiprinti solidarumą ir bendradarbiavimą. Ekonomikos krizės sąlygomis aš manau, kad Europos regionai – ne tik tautos, bet taip pat ir regionai – turėtų bendradarbiauti, stiprinant savo pozicijas ir gerinant gyvenimo kokybę. Būtent dėl šios priežasties aš manau, kad Lamberto van Nistelrooijaus pranešimas nusipelno, kad aš už jį balsuočiau.

  Rumiana Jeleva (PPE-DE). – (BG) Aš balsavau už pranešimą dėl teritorinės sanglaudos, nes tvirtai tikiu, kad ši sąvoka turi būti plėtojama ir įgyvendinama kaip horizontalus principas, kuriuo būtų pagrįstos visos Bendrijos politikos priemonės ir veiksmai.

Šios dienos diskusijoje dėl sanglaudos politikos kitu programavimo laikotarpiu mes raginame stiprinti tiesioginį regioninių ir vietos institucijų dalyvavimą, planuojant ir įgyvendinant atitinkamas programas. Europos Sąjungos politika ir ypač sanglaudos politikos priemonės turėtų pakeisti centralizuotą valdymo sistemą labiau integruota įvairių lygių sistema.

Todėl aš manau, kad valstybės narės turėtų būti skatinamos kurti teritorinio valdymo sistemą pagal integruotą principą „iš apačios į viršų“, kuris taip pat užtikrintų aktyvesnį piliečių dalyvavimą. Aš raginu valstybes nares pradėti galvoti apie tai, kaip jos turėtų geriau konsoliduoti ir remti teritorinės sanglaudos sąvoką įgyvendinant savo nacionalines programas ir politikos priemones.

Aš manau, kad šiomis sąlygomis itin svarbu nustatyti ir griežtai laikytis pagrindinių vystymosi koordinavimo principų, ir stiprinti miesto ir kaimo partnerystę.

  Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE). – (BG) Aš pritariau pranešimui dėl teritorinės sanglaudos, nes ši politika yra labai svarbi Europos Sąjungos regionams.

Sanglaudos fondų lėšos kartu su valstybių narių lėšomis gali pakeisti net labiausiai atsilikusius regionus, paverčiant juos gerai išvystytais regionais. Tai yra itin svarbu mano gimtajai Bulgarijai. Tai taip pat svarbu sąžiningai planuojant lėšų paskirstymą ir taikant sanglaudos principą visoms prioritetinėms Europos Sąjungos politikos priemonėms.

Atsižvelgiant į visus veiksnius, turinčius įtakos suderintam regionų ir socialiniam vystymuisi, būtina ieškoti tinkamų mechanizmų, suteikiančių galimybę valstybėms narėms, kurių vystymasis atsilieka, susilyginti šioje srityje su kitais regionais.

Būtina taikyti aiškius kriterijus planavimo etape, nes kaip tik planavimo etape lėšos gali būti netinkamai ir neveiksmingai paskirstytos, ir tai turėtų įtakos žmonių gyvenimo kokybei.

  Marian Harkin (ALDE). - Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikinti Lambertą van Nistelrooijų su šiuo pranešimu. Aš ypač pritariu 42 daliai, kuria raginama sukurti patikimą partnerystę tarp visų šalių, dalyvaujančių regionų ir vietos vystymesi ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis.

Tai yra būtina regioninės sanglaudos įgyvendinimo sąlyga. Vietos plėtros grupių ir NVO dalyvavimas plėtojant regioninę plėtrą ir teritorinę sanglaudą turi realią ekonominę ir socialinę pridėtinę vertę. Atsižvelgiant į tai, kad teritorinė sanglauda tarp mūsų regionų yra gana silpna, itin svarbu steigti ir stiprinti panašias partnerystes.

- Pranešimas: Miroslav Mikolášik (A6-0108/2009)

  Marian Harkin (ALDE). - Gerb. pirmininke, aš norėčiau pritarti 22 daliai, kuria – kaip ir Lamberto van Nistelrooijaus pranešime – valstybės narės raginamos stiprinti partnerystės principą savo programose ir vadovaujantis ERPF, ESF ir Sanglaudos fondų bendrojo reglamento 11 straipsniu.

Mes kuriame šiuos reglamentus Parlamente, tačiau būtent valstybės narės turi įgyvendinti šiuos reglamentus, o Komisija stebi jų įgyvendinimą. Naujausias pranešimas apie NVO ir kitų dalyvavimą įgyvendinant struktūrinius fondus naujosiose valstybėse narėse ir jų kontrolę pavadintas „Įtraukties iliuzija“, ir aš manau, kad šis pavadinimas yra labai iškalbingas. Valstybės narės ir Komisija prisiima atsakomybę. Mes šiame Parlamente privalome to reikalauti.

- Pranešimas: Zsolt László Becsey (A6-0041/2009)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Aš balsavau už mūsų kolegų narių pranešimus, kritikuojančius kliūtis įgyvendinant sanglaudos politiką. Ypač norėčiau paminėti Constanze Angelos Krehl pranešimą. Norėčiau papildyti šios dienos diskusiją ir pasakyti, kad kolegos nariai pamiršo paminėti, kad prieš dvi savaites mes patvirtinome ekonomikos gaivinimo paketą. Tai buvo paketas, dėl kurio susitarė ES tarybai pirmininkaujanti Čekija ir Komisija. Europos Parlamentui reikalaujant, Komisija taip pat pateikė pasiūlymus dėl administravimo supaprastinimo ir nustatė lankstumo laipsnį, kuris leistų visiems, gaunantiems pinigus iš Struktūrinių fondų, perkelti lėšas tarp programų ir net naudoti šias lėšas paskoloms, o tai naujosioms valstybėms narėms yra labai svarbu. Kitas pranešimas iš šio paketo – pranešimas dėl mikrokreditų taip pat tam neprieštarauja. Aš tik apgailestauju dėl to, kad mes neturime aiškių rekomendacijų, kaip suderinti reglamentus dėl mikrokreditų vartojimo, kuris būtų ypač naudingas smulkiesiems verslininkams ir vietos valdžios institucijoms.

  Marian Harkin (ALDE). - Gerb. pirmininke, aš ypač pritariu tam, kad į šį pranešimą būtų įtrauktos kredito unijos ir pripažįstamas jų įnašas teikiant mikrokredito paslaugas. Kredito unijoms, kurios yra ne pelno organizacijos, tenka unikalus vaidmuo teikiant mikrokreditus, dažnai tiems, kurie negautų kredito iš kitų finansų institucijų. Kredito unijos nėra vienodai stiprios įvairiose Europos valstybėse narėse, tačiau jų rezervai ES siekia daugiau kaip 40 mlrd. EUR. Visame pasaulyje kredito unijos apima beveik 180 mln. narių, o jų rezervai sudaro daugiau kaip 1,1 trilijono JAV dolerių.

Tuo metu, kai daug žmonių praranda pasitikėjimą bankinėmis institucijomis, ne pelno finansų institucijos yra gyvybinga alternatyva ir mes privalome jas paremti. Konkrečiai, jos turi būti įtrauktos į programą JASMINE, pasinaudojant, kaip mikrokreditų teikėjams įvairiomis paramos verslui – mokymo, patarimų, finansavimo ir švietimo, kt. – paslaugomis.

Pagaliau patikslinimas dėl Cristianos Muscardini pranešimo: aš manau, kad mes balsavome ir priėmėme 1 pakeitimą, kur „seksualinės ir reprodukcinės teisės“ buvo pakeistos „lytine ir reprodukcine sveikata“. Taigi aš nemanau, kad sutinku su savo kolegomis iš Airijos, kalbėjusiais prieš mane.

  Pirmininkas. − Syed Kamall, kaip matote, jūs esate vienintelis, likęs Parlamento salėje!

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, leiskite man pirmiausia padėkoti jums ir visiems vertėjams už jūsų kantrybę visą šį labai ilgą balsavimo paaiškinimą.

Aš manau, kad Parlamente esama bendro sutarimo dėl mikrokreditų naudos: tai vienas klausimų, dėl kurių sutaria Parlamento kairė ir dešinė pusės.

Šiame etape leiskite man atiduoti duoklę dviem konkrečioms organizacijoms. Viena jų – Opportunity International, kuriai vadovauja buvęs vienos Afrikos šalies centrinio banko vadovų, pasižyminti profesionaliu požiūriu į mikrokreditą, kurio, deja, dažnai labai trūksta. Kita organizacija, turinti puikią interneto svetainę – www.kiva.org – leidžia pavieniams žmonėms skolintis iki 25 JAV dolerių ir teikia didesnes mikropaskolas verslininkams visame pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse.

Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad būtina pasirūpinti tuo, kad vietos, nacionalinės arba ES vyriausybės neišstumtų smulkių, bendruomenių mikrokreditų teikėjų. Tokių atvejų pasitaikė mano rinkimų apygardoje Londone, kur bendruomenės organizacijas išstūmė vietos vyriausybė.

Vis dėlto aš manau, kad apskritai mes galime sutikti, kad mikrokreditas yra puikus dalykas, padedantis neturtingesnių šalių verslininkams.

Balsavimo paaiškinimai raštu

- Pranešimas: Paolo Costa (A6-0071/2009)

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. – (PL) Aš balsavau už tai, kad būtų priimtas pranešimas dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Nepalo vyriausybės susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo aspektų sudarymo.

Aš pritariu pranešėjo pasiūlymui sudaryti šį susitarimą.

Aš manau, kad pakeitimai dėl paskyrimo straipsnio, aviacinio kuro mokesčių ir kainodaros yra pagrįsti, lyginant su esamais dvišaliais susitarimais.

Aš manau, kad abipusis pasitikėjimas kitos šalies sistemomis leis puoselėti susitarimo įgyvendinimą.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau už Paolo Costa pranešimą dėl Europos bendrijos ir Nepalo vyriausybės susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo aspektų sudarymo.

Aš pritariu pranešėjui, kad Nepalo skirtiems oro vežėjams keleivių ir prekių gabenimo tarifai Europos Sąjungoje turėtų būti reguliuojami Europos bendrijos teisės aktais. Aš taip pat pritariu aviacinio kuro apmokestinimui skrydžiams bendrijos teritorijoje.

- Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A6-0130/2009)

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau už Lidijos Joannos Geringer de Oedenberg pranešimą dėl ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių.

Faktiškai aš pritariu Komisijos pasiūlymui dėl galiojančių teisės aktų, tarp jų techninių pataisų, kodifikavimo.

- Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A6-0129/2009)

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau už Lidijos Joannos Geringer de Oedenberg pranešimą dėl Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemos.

Aš sutinku su pasiūlymu dėl galiojančių teisės aktų kodifikavimo siekiant užtikrinti, kad Bendrijos teisės aktai būtų tinkamai supaprastinti ir aiškiai parengti.

- Pranešimas: Sirpa Pietikäinen (A6-0119/2009)

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Atsižvelgiant į vis sudėtingesnes finansų rinkas, ypač finansų krizės sąlygomis, būtina optimaliau rinkti statistinius duomenis. Duomenų patikimumas ir laiku atliekamas jų surinkimas turėtų būti kertinis keičiamo reglamento klausimas. Pranešėja mano, kad laiku atliekamas statistinės informacijos rinkimas turi didžiausią reikšmę. Todėl Europos centrinių bankų sistema ir Europos statistikos sistema, jei reikia, turėtų kas mėnesį atnaujinti duomenis. Tai sustiprintų statistinių duomenų kokybę ir padėtų optimizuoti jų naudingumą, ypač jei tai susiję su finansinių paslaugų sektoriaus stebėjimu. Pritariu Europos centrinio banko pasiūlymui iš dalies keisti Tarybos reglamentą dėl Europos centrinių bankų sistemos vykdomos statistinės informacijos rinkimo, kuo siekiama sustiprinti šių duomenų rinkimo veiksmingumą. Taip pat tokiu būdu galiojantis reglamentas būtų suderintas su finansų rinkų tendencijomis.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Balsuodamas dėl Sirpa Pietikäinen pranešimo dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos aš susilaikiau. Iš tikrųjų aš tik iš dalies sutinku su minėtu pranešimu, nes yra svarbių klausimų, kuriems aš negaliu visiškai pritarti.

- Pranešimas: Alexander Graf Lambsdorff (A6-0132/2009)

  Philip Claeys (NI) , raštu. – (NL) Aš balsavau prieš Alexanderio Grafo Lambsdorffo pranešimą, nes iš jo neaišku, ar ES valstybėms narėms iš tikrųjų būtų geriausia, jei ES nebūtų atstovaujama JT Žmogaus teisių taryboje, išsaugant galutiniame dokumente tam tikras nepriimtinas ištraukas iš Durbano persvarstymo konferencijos. Būtina kartą ir visiems laikams pasakyti, kad Europai nereikalingos žmogaus teisių pamokos iš islamo teokratijos ir kitų (pusiau) diktatoriškų režimų.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Nors aš iš esmės pritariu Alexanderio Grafio Lambsdorffo pranešimui dėl ES prioritetų 64-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje, aš negaliu pritarti jo raginimui šiame etape Europos Sąjungai skirti vieną vietą JT Saugumo Taryboje. Aš pritariu saugumo Tarybos reformai pripažįstant naują politinę realybę – Japonija, Vokietija, Indija ir Brazilija yra tinkami narystės pavyzdžiai, taip pat būtinas tam tikras atstovavimas iš Afrikos. Tačiau pritarimas arba nepritarimas dėl ES atstovavimo JT Saugumo Taryboje turi būti gautas derybų proceso pabaigoje, o ne pradžioje (nors tame yra logikos). Remiantis tuo, aš manau, kad būtų teisinga susilaikyti balsuojant dėl šio pranešimo.

  Neena Gill (PSE), raštu. − Pirmininke, aš susilaikiau balsuojant dėl šio pranešimo, nes manau, kad būtina skubiai persvarstyti JT veiklą ir ją reformuoti. Nėra prasmės svarstyti ES vietos Saugumo Taryboje klausimą, jei visa atstovavimo sistema turi būti pakeista.

Kaip Saugumo Taryboje, pvz., atstovaujama Azijai? Šiuo metu žemynui atstovauja tik Kinija, nedemokratinė šalis, kurioje negerbiamos žmogaus teisės. Kodėl neraginama suteikti vietą Indijai, kuri gyventojų skaičiumi greitai prisivys Kiniją ir kurios politinė, ekonominė ir strateginė galia regioniniu ir visuotiniu požiūriu yra itin svarbi?

Prieš mąstydami apie ES atstovavimą JT, mes turime spręsti, kaip būtų galima pakeisti į gerąją pusę dabartinę JT. Tinkamas didžiausios pasaulio demokratijos atstovavimas Saugumo Taryboje reikštų svarbų žingsnį teisinga kryptimi.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Principas „viena šalis – vienas balsas“ yra vienas pagrindinių bendradarbiavimo Jungtinėse Tautose principų ir turėtų juo likti. Todėl mes manome, kad labai gerai, kad Europos Parlamentas pritaria tam, kad ateityje ES turėtų vieną vietą JT Saugumo Taryboje. Nebūtina priminti, kad Švedijos užsienio politika skiriasi nuo Lenkijos užsienio politikos, o ši, savo ruožtu – nuo Graikijos užsienio politikos. Kita vertus, panašiai mąstančios valstybės gali susivienyti, jei jos to nori.

Vis dėlto pranešime yra keletas teigiamų aspektų, ypač raginant gerbti žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę. Mes manome, kad šios formuluotės yra tokios svarbios, kad mes nusprendėme pritarti pranešimui nepaisant kitų jo trūkumų.

  Richard Howitt (PSE), raštu. − Europos Parlamento nariai, leiboristai remia JT generalinės asamblėjos darbą ir jos vaidmenį, vystant tarptautinį bendradarbiavimą. Šioje rezoliucijoje pritariama tam, kad daugiau dėmesio būtų skirta bendradarbiavimui žmogaus teisių srityje, JT reformai, branduolinio ginklo neplatinimui ir Tūkstantmečio vystymosi tikslams.

Balsuodami dėl šios rezoliucijos, mes nusprendėme susilaikyti, ir nors mes pritariame daug jame išdėstytų klausimų, mes nepritariame tam, kad Europos Sąjungai būtų skirta viena vieta JT Saugumo Taryboje. JT Chartijoje nėra nuostatos dėl regionų atstovavimo Saugumo Taryboje. Europa nėra JT narė, o, remiantis JT chartija, jos narėmis gali būti tik šalys.

  Alexandru Nazare (PPE-DE), raštu. – (RO) Alexander Graf Lambsdorff pranešimu svariai prisidedama prie Sąjungos dalyvavimo JT veikloje ir reformose. Aš džiaugiuosi, galėdamas balsuoti už.

Šiame pranešime esančiomis rekomendacijomis dar kartą patvirtinamas nuolatinis ES valstybių narių susirūpinimas pagrindiniais visuotinės politikos klausimais, ir įtikinamai pakartojami Rumunijai ir PPE-DE frakcijai aktualūs klausimai.

Pvz., ES vertybės verčia mus daugiau dėmesio skirti įsipareigojimo ginti principui. Be to, mano partija ir kiti PPE-DE frakcijos nariai žmogaus teises laiko vienu pagrindiniu mūsų užsienio politikos prioritetų ir galimybe išreikšti požiūrį visuotiniu lygmeniu. Aš džiaugiuosi, kad šiose rekomendacijose į visus šiuos klausimus tinkamai atsižvelgiama. Konsoliduojant pažangą šioje srityje mes turime skatinti asmens apsaugą ne tik žvelgdami iš ekonominės ir socialinės perspektyvos, bet ir „kieto“ saugumo požiūriu.

Pagaliau visiems tiems, kurie norėtų kad ši organizacija deramai veiktų – svarbu nustatyti kategorišką, veiksmingą, daugiašalį šios organizacijos mechanizmą, įgyvendinant šias vertybes.

Sprendžiant šiuos ir kitus klausimus, kurie rūpi Europos piliečiams, pranešimas ir rekomendacijos, kurias pateikė Alexander Graf Lambsdorff, yra žingsnis į priekį, ir todėl aš už balsuoju už šį pranešimą.

  Toomas Savi (ALDE), raštu. − Aš balsavau už Alexanderio Grafo Lambsdorffo pranešimą su pasiūlymu dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl Europos Sąjungos prioritetų 64-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje. Europos Sąjunga turėtų vieningai veikti, siekdama įtakos sprendimams ir įsipareigojimams, kurie turėtų būti priimti JT generalinės asamblėjos posėdyje 2009 m. rugsėjo mėn.

Kaip vystymosi komiteto narys, aš norėčiau pabrėžti, kaip svarbu siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Europos Sąjunga turėtų imtis vadovaujančio vaidmens JT užtikrinant, kad būtų išpildyti mūsų pažadai besivystančioms šalims, kurioms ši ekonomikos krizė smogė skaudžiausiai, nes, deja, šiuo metu mūsų veiksmai atsilieka nuo mūsų pažadų.

Krizė neabejotinai palietė beveik visas šalis, vis dėlto ypač šiuo sudėtingu metu, išsivysčiusios šalys turi veikti išvien, nes nuo mūsų veiksmų ir mūsų elgesio ateityje tiesiogine prasme priklauso milijonų žmonių gyvybė.

Šiandien būtų pražūtinga neatsižvelgti į kylančias problemas; gali atsitikti taip, kad ateityje bus per vėlu jas spręsti.

  Kathy Sinnott (IND/DEM), raštu. − Aš norėjau balsuoti už šį pranešimą dėl ES prioritetų 64-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos sesijoje, nes daugelis prioritetų yra svarbūs ir jiems reikėtų arba net yra būtina pritarti. Deja, kolegos į prioritetų sąrašą įtraukė „lytines ir reprodukcines“ teises, ir, deja, aš negaliu ir niekada netoleruosiu šiuo atveju dar negimusių kūdikių žudymo.

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. − Nors aš pritariu pastangoms siekti koordinuotos Vakarų demokratijų pozicijos JT ir seniai reikalauju JT struktūrų institucinės reformos, nemanau, kad ES turi veikti visų mūsų vardu. Jokiomis aplinkybėmis atskiri JT nariai, o juo labiau Saugumo Tarybos nariai negali sau leisti uzurpuoti teisę atstovauti mūsų interesams. Aš atmetu tikslą – „ES vieta Saugumo Taryboje“. Todėl balsuojant dėl pranešimo – ir visiškai neatmetant tokių JT iniciatyvų, kaip Tūkstantmečio vystymosi tikslai, arba įsipareigojimo ginti sąvokos – aš susilaikiau.

- Pranešimas: Maria Martens (A6-0079/2009)

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Vienas didžiausių iššūkių Europos Sąjungai – neteisėta arba neįprasta imigracija. Aš visuomet maniau, kad sprendimai galimi tik jei abi šalys bendradarbiauja kaip partnerės. Sprendžiant migrantų, atvykstančių per Viduržemio jūrą, problemą, Europa ir Šiaurės Afrika turi veikti išvien. Malta nuo pat 8-ojo dešimtmečio skatino šį požiūrį, bet tuometiniams Europos vadovams šiuo klausimu pritrūko įžvalgos. Tik dabar, iškilus biblinės apimties imigracijos pavojui, staiga tapo aišku, kad šioje srityje būtina imtis veiksmų.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Aš balsavau už Marijos Martens pranešimą.

Atsižvelgiant į bendrąją strategiją, kuri buvo priimta 2007 m., ir kuria siūlomas dvišalis požiūris, užtikrinantis lygiavertes ES ir Afrikos pozicijas, aš laikau šią strategiją itin svarbia. Ja siekiama vystyti dialogą ir bendradarbiauti „platesnėje nei vystymasis plotmėje“, „platesnėje nei Afrikos plotmėje“ ir „platesnėje nei institucijų plotmėje“ didesnio ES ir Afrikos bendradarbiavimo tarptautinėse institucijose ir daugiašalėse derybose priemonėmis tokiais klausimais, kaip žmogaus teisės ir klimato kaita.

Aš sutinku, kad Europos Sąjunga ir Afrika turėtų dirbti drauge tam, kad tokios tarptautinės institucijos, kaip, pvz., Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio prekybos organizacija būtų demokratiškesnės ir joms būtų geriau atstovaujama, ir užtikrinti Afrikos įtaką, kuri atitinka jos dydį.

Pranešime taip pat nurodomos keturios sritys, kuriose veiksmingi rezultatai yra itin svarbūs, nes tik tokiu atveju bendroji strategija gali būti sėkminga: taika ir saugumas, valdymas plačiąja prasme, prekybos klausimai, apimantys pagalbą prekybai, regioninės ekonominės bendrijos ir kapitalo nutekėjimas, pagrindiniai vystymosi klausimai, pvz., sveikatos apsauga ir švietimas.

Aš taip pat pritariu raginimui įgyvendinant bendrąją strategiją, sukurti specialią finansinę priemonę, kurioje būtų aiškiai, prognozuojamu ir programuojamu pagrindu sutelkti visi esami finansavimo šaltiniai.

  Koenraad Dillen (NI) , raštu. – (NL) Aš balsavau prieš Marijos Martens pranešimą, nors jame yra daug pagrįstų ir priimtinų elementų ir jis yra pakankamai suderintas. Vis dėlto tenka apgailestauti, kad pranešime dėl Afrikos ir ES partnerystės net neužsimenama apie neteisėtą imigraciją, dėl kurios stebimas protų nutekėjimas iš Afrikos, o Europa patiria tiek daug socialinių sunkumų. Be to, šiame pranešime esama tam tikro naivumo, raginant įgyvendinti „mėlynosios kortelės“ sistemą, kuri, neva, padėtų išlaikyti besivystančiose šalyse kvalifikuotus darbuotojus sektoriuose, kur šios šalys patiria darbo jėgos trūkumą. Pranešime nėra jokių pasiūlymų, kokiomis priemonėmis būtų galima realiai pakeisti padėtį.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už Marijos Martens pranešimą „Vieneri metai po Lisabonos sutarties: Afrikos ir ES partnerystės įgyvendinimas“, nes jame dar kartą pabrėžiamas poreikis stiprinti ryšius tarp Europos Sąjungos ir Afrikos, ypač visuotinio ekonomikos nestabilumo sąlygomis.

Aš norėčiau pabrėžti, kad ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimas Lisabonoje 2007 m. įvyko dėl Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos atlikto darbo. Vis dėlto mes turime dar daug darbo įgyvendinant bendrą strategiją, priimtą šio renginio metu, ypač taikos, saugumo, valdymo, žmogaus teisių, regioninės integracijos, sveikatos ir švietimo srityse.

Europos Sąjunga turi sukurti specialią finansinę priemonę, įgyvendinančią bendrą strategiją ir naudingai įtraukiančią pilietinę visuomenę.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Pranešėja iš esmės teisingai nurodė visus pagrindinius iššūkius Afrikai. Ji taip pat neabejotinai visiškai teisi, apibūdindama tarptautinių veiksmų ir tarptautinio bendradarbiavimo reikšmę, sprendžiant klausimus dėl skurdo, sveikatos priežiūros ir visuotinio ekonomikos nuosmukio.

Tačiau pranešėja neišvengia propagandinių teiginių, pabrėždama Europos Parlamento vaidmenį palaikant santykius tarp Afrikos ir ES. Nepateikdama jokių objektyvių argumentų, ji, pvz., siūlo, kad Europos Parlamento pirmininkas dalyvautų Afrikos vyriausybių ir Europos Komisijos ir (arba) Tarybos susitikimuose. Pranešėja taip pat norėtų, kad Europos Parlamentui tektų didesnė atsakomybė dėl Europos plėtros fondo struktūros ir funkcijų. Mes manome, kad tai būtų labai blogas sprendimas. Todėl mes balsavome prieš šį pranešimą.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš pritariu pranešimui, kuriame svarstomi ES ir Afrikos partnerystės veiksmingumo klausimai. Pranešime nurodoma, kad bendrai strategijai skirta visiškai nedaug naujų lėšų ir raginama kurti specialią finansinę priemonę, kurioje aiškiai, prognozuojamu ir programuojamu pagrindu būtų sutelkti esami finansavimo šaltiniai.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau prieš Marijos Martens pranešimą dėl Afrikos ir ES partnerystės.

Iš tikrųjų aš nesutinku su požiūriu, nes jis neleidžia tinkamai atstovauti Afrikos pusei, tarp jų institucijų ir privataus sektoriaus, interesų. Be to, šiuo požiūriu reikalingos didesnės Afrikos partijų pastangos, užtikrinančios, kad įgyvendinant partnerystės susitarimus dalyvautų visi plataus pilietinės visuomenės spektro atstovai.

Pradėta praktiškai įgyvendinti partnerystės strategija iki šiol davė tik kuklių rezultatų ir nepateisino lūkesčių siekiant numatytų tikslų. Kadangi pirmasis veiksmų planas baigiasi 2010 m., aš nemanau, kad šių tikslų bus galima pasiekti. Todėl aš nepritariu pranešimui.

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. − Geras valdymas yra ekonomikos pažangos ir Afrikos gerovės pagrindas ir svarbiausias prioritetas. Gaila, kad šiame pranešime tam skirtas gana menkas dėmesys, ir labai jautriai reaguojama į Afrikos režimus. Neminima tai, kad dauguma Afrikos vyriausybių paslapčiomis arba atvirai pritaria R. Mugabės režimui Zimbabvėje, nors jo valdymas šaliai buvo pražūtingas. Be to, mes neturėtume taikyti ES institucinės struktūros šablonų kitam žemynui, nežinodami apie šios struktūros tinkamumą Europai, jau nekalbant apie Afriką.

  Frank Vanhecke (NI), raštu. – (NL) Nesiliauja stebinti tai, kad šioje institucijoje vis dar atkakliai laikomasi Lisabonos iliuzijos. Vis dėlto tai labai nestebina, nes iš esmės parodo, kaip oficialiose Europos institucijose sprendžiami teisėtumo, opozicijos teisių ir laisvo rinkėjų apsisprendimo klausimai.

Lisabonos sutartis teisiniu požiūriu yra mirusi nuo referendumo Airijoje. Kodėl negalime to pripažinti?

Apskritai, man kyla abejonių, ar tikrai mes privalome investuoti dar 55 mln. EUR ir paremti Afrikos Sąjungos institucijas. Šios institucijos nekritikuoja diktatorių, kurie savo ruožtu dalyvauja šių organizacijų veikloje. Aš taip pat klausiu savęs, kiek pastaba apie tai, kad „mėlynoji kortelė“ sumažintų protų nutekėjimą atitinka anksčiau išsakytas pozicijas. Be to, šiame pranešime net neminimas neteisėtos imigracijos klausimas. Galbūt mes galėtume geriau investuoti 55 mln. EUR kitose srityse?

- Pranešimas: Alain Hutchinson (A6-0085/2009)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Aš balsavau už Alaino Hutchinsono pranešimą ir visiškai pritariu reikalavimui, kad Komisija susietų biudžetinę paramą sveikatos ir švietimo, ypač pagrindinės sveikatos priežiūros ir pradinio mokymo srityse su jų rezultatais ir gerinti biudžetinės paramos numatomumą, įgyvendinant TVT sutartis.

Aš taip pat pritariu tam, kad principai, kuriais remiasi šios sutartys, turėtų būti taikomi didesniam šalių skaičiui, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis TVT tikslas yra tobulinti pagalbos veiksmingumą ir spartinti pažangą įgyvendinant TVT šalyse, kurioms šie tikslai yra svarbiausi.

Aš manau, kad itin svarbu, kad Komisija susietų biudžetinę paramą su rezultatais ne tik siekiant tinkamo valdymo ir skaidrumo, bet ir ginant ir atstovaujant žmonių, ypač su negalia, mažumų, moterų ir vaikų teises ir interesams ir užtikrinti, kad biudžeto parama nebūtų teikiama tiems sektoriams, kurie nenumatyti TVT sutartimis.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už pranešimą, kuriuo siekiama sudaryti tarp ES ir atitinkamų šalių Tūkstantmečio vystymosi tikslų sutartis. Aš pritariu pranešime nurodytam finansiniam skaidrumui, ir stabilumui, kurį sutartinė pagalba užtikrintų šalims partnerėms iš anksto geriau planuojant biudžetą.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš norėčiau susilaikyti nuo Alaino Hutchinsono pranešimo dėl TVT sutarčių. Faktiškai aš pritariu tik kai kuriems klausimams ir todėl negaliu visiškai pritarti minėtam tekstui.

  Kathy Sinnott (IND/DEM), raštu. − ES turėtų nuoširdžiai pritarti TVT, tačiau aš balsavau prieš šį pranešimą dėl TVT, nes kolegos dar kartą pasiūlė įtraukti į pranešimą „lytines ir reprodukcines“ teises. Vaikų teisė gyventi yra vienas iš TVT.

- Pranešimas: Maria Badia i Cutchet (A6-0093/2009)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Mes, socialdemokratai, manome, kad skatinti meną ir kultūrą ES yra labai svarbu. Todėl mes norėtume šioje srityje skatinti tarp valstybių narių intensyvesnius patirties ir bendradarbiavimo mainus. Tai itin svarbu tam, kad meno specialybių studentai galėtų lengviau studijuoti kitose valstybėse narėse.

Vis dėlto mes manome, kad valstybių narių meninio mokymo programos neturėtų būti nustatomos ES lygmeniu. Šitokius sprendimus turėtų priimti pačios valstybės narės. Todėl mes nusprendėme balsuoti prieš šį pranešimą.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už.

„Visi vaikai yra menininkai. Tik vieni jais išlieka visą gyvenimą“ – šiais Pablo Picasso žodžiais galima apibūdinti klausimus, kurie yra svarbūs rengiant menininkus. Nors meno švietimas nėra privalomas daugelyje švietimo sistemų, mokymo modeliai atskirose valstybėse narėse yra labai skirtingi.

Naujų informacijos ir ryšių technologijų plėtra leido skatinti žinių ekonomiką, kurioje intelektinėms galimybėms ir kūrybiškumui tenka pagrindinis vaidmuo. Šiomis sąlygomis meno švietimas yra svarbi tapatybės apsaugos ir kultūrų ir religijų tarpusavio supratimo sudėtinė dalis.

Meno švietimas taip pat yra tinkama priemonė ugdyti reikalingus žmogiškuosius išteklius, kurie leistų tinkamai panaudoti tautos kultūrinį paveldą. Dar galima pridurti didėjantį poreikį skatinti konkurencingumą įvairiose srityse, dėl ko šiandien daugelis švietimo sistemų prioritetą skiria kūrybingumo skatinimui, skirdami jam vietą švietimo programose, taikant atitinkamus pedagogikos metodus, kurie turi didelę įtaką vėliau integruojant mokinius į jų darbo vietą.

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Bendro sutarimo dėl meninio mokymo koordinavimo Europos lygmeniu nustatymas yra svarbus.

Meninė veikla apima keleto kompetencijos sričių, žinių ir medžiagų, nuo seno glaudžiai susijusių su mokslo ir technologijų pažanga, įvaldymą. Taip per visą istoriją menai naudojosi pažangiausiomis to meto technologijomis, o daugeliui estetinių teorijų įtaką darė moksliniai svarstymai. Savo ruožtu praktinė patirtis ir tam tikros meninės disciplinos taip pat veikė technikos pažangą ir taip prisidėjo prie žmonijos pažinimo ir pasaulio kaitos. Nepaisant to, kad meninė kūryba negali apsiriboti griežtu mokslo ir technologijų žinių taikymu, technologijos, nors ir nebuvo sukurtos šiam tikslui, gali būti naudingos menui, kaip kad menas gali skatinti technologijų, pritaikomų ne tik meninėje veikloje, tyrimus ir tobulėjimą. Vadinasi, meninis švietimas prisideda prie glaudesnių ir vaisingesnių švietimo, kultūros, IRT ir menų santykių XXI amžiuje.

  Nicodim Bulzesc (PPE-DE), raštu. – (RO) Aš balsavau už šį pranešimą, ir pritariu tam, kad būtina pusiausvyra tarp teorinių studijų ir praktinių iniciacijų kiekvienoje srityje, tarp jų meninėms studijoms.

Marijos Badijos i Cutchet pranešimu primygtinai reikalaujama, kad meninis mokymas taip pat apimtų susitikimus su menininkais ir lankymąsi kultūros vietose, skatinant studentų smalsumą ir apmąstymus. Aš manau, kad Europos vyriausybės ir Europos Komisija įgyvendins rekomendacijas, pateiktas šiame pranešime, ir labai greitai padėtis pagerės.

  Marie-Hélène Descamps (PPE-DE), raštu. – (FR) Šiandien pristatyta nuomonė savo iniciatyva, kuriai aš visiškai pritariu, įtvirtina idėją, kad meninis ir kultūrinis švietimas, tarp jų vaizduojamojo meno srityje, yra pagrindinė ugdymo sistemos dalis. Šios pamokos iš tikrųjų ugdo asmenybę ir didina kultūros demokratiškumą. Todėl, vadovaujantis subsidiarumo nuostatomis, rezoliucijoje raginama skatinti mokytojų ir studentų judumą, jų kvalifikacijų pripažinimą Europoje ir valstybių narių bendradarbiavimą meno ir kultūros švietimo srityje.

Juo taip pat pabrėžiamas mokytojų ir kitų dalyvių (menininkų ir kitų profesionalų) ugdymo poreikis tam, kad mokymui būtų galima panaudoti meno ir kultūros elementus ir užtikrinant aukštą mokymo kokybę. Be to, pranešimu visiškai teisėtai pabrėžiamas poreikis panaudoti informacijos ir ryšių technologijas užtikrinant šiuolaikinį, kokybišką rengimą, atsižvelgiant į jaunimo interesus ir siekius. Šiuo požiūriu jame nurodoma Europeana – Europos skaitmeninė biblioteka, šiomis sąlygomis teikianti tikrą pridėtinę vertę.

  Koenraad Dillen (NI) , raštu. – (NL) Kur dar norėtų įsikišti Europos Parlamentas? Šio pranešimo 1 dalyje, pvz., nurodoma, kad meninis švietimas turėtų būti privaloma visų mokymo lygių švietimo programų dalis, skatinant kultūros pažinimo demokratizavimą. Kokia nesąmonė! Leiskite pačioms valstybėms narėms pačioms spręsti, kaip jos turėtų formuoti ugdymo programas. Jos tai puikiai darė pastaruosius šimtą metų ir galės tai daryti kitame amžiuje nevadovaujant Europos Sąjungai arba Europos Parlamentui.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Junilistanas mano, kad kultūros klausimai turėtų būti palikti valstybių narių kompetencijai. Šis pranešimas nėra teisėkūros procedūros dalis ir tėra tik Europos Parlamento federalistinės daugumos nuomonė, kuria ES dar labiau siekia didinti savo kišimąsi į kultūros sritį.

Todėl mes balsavome apskritai prieš šį pranešimą.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN), raštu. – (PL) Tiesa, kad meno disciplinos yra dėstomos mokyklose visoje Europoje. Taip pat tiesa, kad Europa ir kartu visuomenė kinta taip pat sparčiai, kaip ir informacijų ir ryšių technologijos. Europa taip pat labiau integruojasi, ir kultūros švietimas gali pasitarnauti šiam procesui nė kiek ne mažiau, kaip, pvz., bendroji rinka.

To meninis švietimas leistų pasiekti visose švietimo srityse, gilinant teorines ir praktines žinias apie Europos įvairovę ir jos kultūras. Ši žinių sritis yra labai didelė ir vis didėja. Vis dėlto tai, kad meniniai klausimai įvairiose šalyse dėstomi labai skirtingai neleidžia, pvz., pripažinti menininko, kurio žinios ir potencialas galėtų būti pritaikytas kitoje valstybėje narėje, išsilavinimo.

Čia kyla politikos priemonių koordinavimo klausimas, ir Marijos Badijoa i Cutchet pranešimu siūlomas įdomus sprendimas – atviro koordinavimo metodas arba kalbant praktinėmis sąvokomis – abipusis šalių mokymasis viena iš kitos, remiantis geriausiais pavyzdžiais, sprendžiant tam tikrus klausimus. Todėl šis metodas yra beveik visiškai valstybių narių rankose.

Tai lankstus požiūris, leidžiantis koordinuoti sudėtingus klausimus ir skubiai reaguoti į kylančius iššūkius. Meninio mokymo klausimas yra sudėtingas: kūrybingumas turėtų būti skatinamas specialiu ir individualizuotu mokytojo – mokinio metodu, nuolat besivystančios Europos kultūros ir kūrybos priemonių pagrindu ir sudarant sąlygas neribotai karjeros plėtrai. Racionalaus ir konstruktyvaus pobūdžio švietimo mokymas yra investicija į ateitį ir Europos, suvienijusios įvairovę, įvaizdį.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš pritariu Marijos Badijos i Cutchet pranešimui dėl meno studijų Europos Sąjungoje.

Šiuo metu, kai mūsų visuomenė tampa vis labiau įvairialypė, aš manau, kad kultūra yra iš esmės yra svarbi, kaip priemonė, apsauganti tapatybę ir kartu tobulinanti įvairių tautų ir kultūrų sugyvenimą.

Aš sutinku, kad menas yra kultūros išraiška ir padeda kurti šalies ir drauge visuomenės gerovę. Be to, kūrybinis aktyvumas gali būti naudingas mokslo tyrimams ir technologijų plėtrai ir savo ruožtu jų veikiamas.

Todėl, atsižvelgiant į meno klausimų reikšmę, aš pritariu jų mokymo švietimo institucijose koordinavimui Europos mastu.

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. − (SV) Šalia kitų dalykų, svarbu, kad menininkai turėtų galimybę laisvai judėti, kurti nekomercinį meną ir toliau plėtoti Europos skaitmenines bibliotekas siekiant apsaugoti meninį paveldą. 9 dalį dėl meno studijų pobūdžio ir trukmės aš traktuoju kaip norą įtraukti meno studijas į Bolonijos procesą ir su šia išlyga aš galėsiu balsuoti už šį pranešimą.

- Pranešimas: Gyula Hegyi (A6-0107/2009)

  Philip Claeys (NI) , raštu. – (NL) Aš balsavau prieš šį pranešimą dėl tekste esančios didelės neteisybės. ES atsisako kreipti bet kokį dėmesį į referendumus Prancūzijoje ir Nyderlanduose dėl Europos konstitucijos ir Airijoje dėl Lisabonos sutarties, tačiau šiame pranešime apie tai neužsimenama. Priešingai, pranešimo 5 dalyje ypač iš aukšto ir įžeidžiamai nurodoma, kad moterų rinkėjų ištartas „ne“ priskirtinas Europos įtraukties trūkumui.

Nuorodos į Komisijos planą D taip pat yra visiškai ne vietoje, nes daugumoje valstybių narių vykdomas „planas B“ – vienodai mąstančių žmonių dialogas, visiškai neatsižvelgiant į kritines pastabas. Šiuo pranešimu turėjo būti atkreiptas dėmesys į panašaus pobūdžio pažeidimus, o ne jiems pritarta.

  Koenraad Dillen (NI) , raštu. – (NL) Aš nuoširdžiai balsavau prieš šį federalistinį ir arogantišką pranešimą. Būtų arogantiška teigti, kad žmonės, netinkamai supratę Europos Sąjungos politines priemones arba Sutartis, labiau linkę joms nepritarti, kaip B konstatuojamoje dalyje. Tai akivaizdžiai neteisinga. Prieš Europos Konstituciją balsavo būtent tie piliečiai, kurie pernelyg gerai supranta, kad ES skuba atsisakyti paskutiniųjų valstybių narių suverenumo likučių. Būtų arogantiška teigti, kad integracija apima tik gerai išsilavinusią visuomenės dalį. Vis dėlto pranešėjo pozicija aiški: „netinkama“ pozicija paskelbti nusikalstama arba nevisaverte, o jau tuomet kalbėti apie aktyvų dialogą su piliečiais.

  Brigitte Douay (PSE), raštu. – (FR) Aš pritariau Gyula Hegyi pranešimui dėl aktyvaus dialogo su piliečiais Europos klausimu. Šio pobūdžio dialogas itin svarbus, ir šiuo pranešimu pabrėžiama veiksmų vietos lygmeniu būtinybė. Būtent realūs veiksmai arčiau piliečių, tiesiog kalbant su jais apie Europą leistų jiems susidaryti aiškesnį vaizdą, ką reiškia Europa jų kasdieniame gyvenime.

Tai itin svarbu rengiantis rinkimams, kurie vyks birželio mėn., ypač skatinant dialogą kaimo vietovėse ir su euroskeptikais, pvz., jaunimo ir moterų, grupėmis. Remiantis šiomis nuostatomis parengta naujausia tarpinstitucinė politinė deklaracija, kurią pasirašė Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija: „Europos komunikacinė partnerystė“. Mes galime džiaugtis dėmesiu, kurį institucijos skiria šiam dialogui ir jų pastangoms tam, kad piliečiai jaustų dalyvaujantys Europos Sąjungoje.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mes balsavome prieš šį pranešimą, nes laikome nepriimtinu spaudimą užbaigti Lisabonos sutarties ratifikavimo procesą, neatsižvelgiant į Airijos referendumo rezultatus. Pirmiausia, jei būtų laikomasi galiojančios sutarties taisyklių ir atsižvelgta į Airijos gyventojų nepriklausomą sprendimą, Lisabonos sutarties projekto būtų atsisakyta. Šiuo pranešimu dar kartą skatinamas nedemokratinis požiūris. Europos Parlamentas neturėtų kalbėti apie tai, kad dėl to „padaugėtų skaidrumo ES ir piliečiai būtų labiau įtraukiami į sprendimų priėmimo procesus“, kai dauguma šalių atmetė referendumų dėl Lisabonos sutarties galimybes būtent todėl, kad nenorima įsiklausyti į daugumos žmonių nuomonę.

Taip pat tenka apgailestauti, kad nepaisoma priešingų nuomonių tų, kurie jaučiasi apgauti kapitalistinės integracijos, kuri, priešingai, negu žadėta, dar labiau didina atotrūkį ir skurdą ir nedarbą.

Keletą teigiamų pranešimo punktų užgožia bendras pranešimo tekstas, kuriuo norima paveikti visuomenės ir piliečių nuomonę per propagandos kampanijas, o ne užtikrinant veiksmingą dalyvavimą ir keičiant politiką taip, kad būtų pateisinami pagrįsti žmonių ir darbuotojų lūkesčiai.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Jūs esate visiškai neteisūs, jei manote, kad Europos piliečiai skeptiškai vertina Europos Sąjungą dėl nepakankamo išsilavinimo, nežinojimo ar net kvailumo.

Manau, kad yra visiškai atvirkščiai. Yra tie, kurie atvėrus sienas prekių, kapitalo judėjimui, turėjo iš to naudos, tačiau didžioji dalis susiduria su tokiomis problemomis, kaip nedarbas, neapsaugotos darbo vietos, perkamosios galios mažėjimas, nesaugumas, tapatybės praradimas, ir nežinia, ką dėl viso šito dabar reikėtų kaltinti.

Europa yra technokratinė, ir ją valdo saujelė nekontroliuojamų ir nevaldomų oligarchinių grupuočių: 27 Komisijos nariai ir keletas Europos centrinio banko vykdomosios Tarybos narių. Tai technokratija, įsiklausanti į tūkstančių lobistų, kurie daro jai įtaką, nuomonę, tačiau visiškai kurčia piliečiams kai su jais konsultuojamasi per referendumą. Tai yra sistema, kurios politikos priemonės sukėlė ir dar labiau pagilino dabartinę finansų, ekonomikos ir socialinę krizę, ir kuri kenkia nacionalinėms apsaugos arba gelbėjimo priemonėms.

Todėl aš kaip ir jūs tikiuosi, kad birželio mėn. Europos piliečiai masiškai ateis balsuoti ir balsuos kaip referendume prieš.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Šis pranešimas nėra teisinės procedūros dalis ir yra ne kas kita, kaip Europos Parlamento federalistinės daugumos nuomonė. Pasiūlymu raginama kuo skubiau baigti Lisabonos sutarties ratifikavimo procesą.

Vis dėlto mes manome, kad Lisabonos sutartis faktiškai buvo atmesta dukart, visai neseniai, kai Airijos gyventojai balsavo prieš ją 2008 m. ir 2005 m., kai Prancūzijos ir Nyderlandų rinkėjai balsavo prieš iš esmės tą patį pasiūlymą. Kada federalistinė dauguma Europos Parlamente supras, kad Europos rinkėjai nepritaria norui kurti Jungtines Europos Valstijas?

Pranešimo projekto B konstatuojamojoje dalyje teigiama: „žmonės, netinkamai supratę Europos Sąjungos politines priemones arba Sutartis, labiau linkę joms nepritarti“. Tai rodo federalistų abejingumą, aroganciją ir atotrūkį nuo rinkėjų, kurių politinės vertybės skiriasi nuo vyraujančių Europos Parlamente.

Todėl mes balsavome prieš šį pranešimą.

  Adrian Manole (PPE-DE), raštu. – (RO) Komunikacija su piliečiais ir jų tinkamas informavimas neturėtų būti laikomas primestu, neveiksmingu pasiūlymu. Pilietinė visuomenė turi aktyviai dalyvauti tokiose srityse, kaip tinkamas valdymas ir demokratizavimas, žmogaus teisės, kova su socialine atskirtimi, aplinkos apsauga ir tvarus vystymasis.

Atsižvelgiant į visuotinę finansų krizę ir didėjančius vartotojų įsiskolinimus, aktyvus dialogas su Europos piliečiais reiškia, kad Europos institucijos ir pilietinė visuomenė turėtų didinti pastangas gerinant vartotojų finansinio išsilavinimo lygį, ypač dėl jų teisių ir įsipareigojimų ir pažangiosios patirties indėlių ir paskolų srityje.

Be to, valstybės narės turėtų didinti žmogiškuosius ir finansų išteklius Europos vartotojų centrų tinklui didinant informuotumą ir užtikrinant tinkamą vartotojų teisių įgyvendinimą Europos Sąjungoje.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Paskutinioji kampanija dėl privalomo energiją taupančių elektros lempučių, kuri būtų naudinga tik gamintojams, rodo atotrūkį tarp Europos Sąjungos ir jos piliečių. Ar Europos gyventojai gali jausti ryšį su Europos Sąjunga, jei referendumai – jei jie iš viso surengiami – rengiami tol, kol jais pasiekiama reikiamų rezultatų? Austrijos piliečiams, pvz., sunku tapatintis su ES dėl ją nusiaubusių tranzito srautų, sankcijų surengus demokratinius rinkimus, reikalavimų atsisakant neutralumo politikos ir bankininkystės paslapties.

ES buvo sukurta dėl ekonominių priežasčių ir tai yra akivaizdu iki šiol. Pilietinė sąmonė nėra stiprinama taip, kaip ES valstybės aparatas, kuris, būdamas visiškai atitrūkęs nuo tikrovės, išpažįsta liberalizavimą ir laisvą kapitalo judėjimą. Jei mes nepakeisime mąstymo ir toliau trūks skaidrumo ir demokratijos, bus galima priimti vieną ketinimų deklaraciją po kitos, tačiau piliečiai ir toliau jausis svetimi ir jų nusivylimas didės. Dėl šios priežasties balsuojant dėl šio pranešimo aš susilaikiau.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN) , raštu. – (PL) Dialogas su piliečiais yra svarbus ir sudėtingas klausimas, tačiau visos vyriausybės turėtų gerai suprasti viena: jų darbo esmė yra dialogas, siekiant kompromiso. Šiomis sąlygomis atrodo, kad šio pranešimo pagrindas tam tikra prasme yra prieštaringas. Juo raginama kiek galint greičiau užbaigti Lisabonos sutarties ratifikavimo procesą, nes tai yra svarbi dialogo Europoje sąlyga. Pranešimu teigiama, kad Sutartis leistų padidinti skaidrumą ir dalyvauti piliečiams sprendimų priėmimo procese. Jis gali sudaryti įspūdį, kad tie, kurie nepritaria sutarčiai, yra ignoruojami ir todėl į jų balsą neįsiklausoma. Todėl sunku kalbėti apie dialogą ir kompromisą.

„Bendrų žinių apie Europą“ idėja studijuojant Europos istoriją ir Europos integraciją taip pat yra ginčytina. Ji yra įmanoma parengus programą Bendrijos lygmeniu, savanoriškai dalyvaujant valstybėms narėms ir finansuojant ją iš Bendrijos biudžeto. Trumpai tariant, tai turėtų būti istorinis kompromisas, įtvirtinant bendras Europos vertybes. Mano nuomone, mūsų tikslai neturėtų siekti taip toli – istorinis kompromisas yra labai neapibrėžta sąvoka, jei jis iš viso galimas. Be to, istorija, kaip priemonė siekti galutinio tikslo gimdo opoziciją, nors galbūt ir pagrįstą gerais norais. Pagrindo veiksmingam dialogui būtina ieškoti dabar, nors šiandien problemų netrūksta. Mes turime kalbėtis! Kitaip tariant, dialogui – taip, pranešimui – ne.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš norėčiau susilaikyti balsuojant dėl Gyulos Hegyi pranešimo dėl aktyvaus dialogo su piliečiais Europos klausimu.

Faktiškai, nors aš iš dalies pritariu pateiktam tekstui kai kuriais klausimais, kuriuos aš laikau svarbiais, mano nuomonė skiriasi. Todėl aš negaliu visiškai pritarti pranešimui.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE), raštu. – (PL) Diskusija dialogo tarp Europos Sąjungos ir jos piliečių klausimu yra būtina. Pagrindinis klausimas yra tai, kaip Europos piliečiai vertina Europą, ir tai, kaip turėtų veikti Bendrija. Žmonės teigiamai vertina tai, ką supranta, o tai, ko nesupranta, jiems kelia nepasitikėjimą. Airijos referendumo ir anksčiau įvykusių referendumų Prancūzijoje ir Olandijoje pavyzdžiai rodo, kad mes negalime nekreipti dėmesio į mūsų piliečių nuomonę. Sprendimai neturėtų būti priimami už uždarų durų, ignoruojant visuomenės nuomonę. Nihil novi: nieko naujo be bendro sutarimo.

Būtina geresnė komunikacija su mažiau pasiturinčiomis ir išsilavinusiomis piliečių grupėmis. Būtina aiškiai ir nuosekliai informuoti visuomenę, kuo pagrįsti mūsų veiksmai, ko mes siekiame ir kokią naudą tai galėtų turėti piliečiams. Tikroji integracija negalima, jei mūsų piliečiai nepritaria Europos Sąjungos veiksmams.

Studijos parodė, kad tik šiek tiek daugiau negu 50 proc. ES piliečių yra patenkinti tuo, kad jų valstybė priklauso Bendrijai. Šis rezultatas įvairiose šalyse skiriasi. Būtų labai gerai, jei šis skaičius būtų 80 proc.

ES institucijos ir mes, Europos Parlamento nariai esame atsakingi už tai, kaip suartinti ES su jos piliečiais. Kasmet aš dalyvauju šimtuose susitikimų su jaunimu, ūkininkais ir verslininkais. Mes turime mokyti piliečius pasinaudoti ES teikiamais pranašumais. Birželio mėn. rinkimai bus pirmasis bandymas, kuris parodys, kiek veiksminga buvo mūsų veikla.

  Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL), raštu. − Gyula Hegyi pranešimas dėl aktyvaus dialogo su piliečiais Europos klausimu pagrįstas prielaida, kad skeptiškas požiūris į ES susijęs su tuo, kad žmonėms trūksta atitinkamų žinių. Pranešime siūlomos įvairios priemonės – švietimas, „Euronews“ ir ES istorijos muziejus. Kadangi veiksmai kur kas labiau primena propagandą, o ne dialogą, aš jiems prieštarauju. Vykstant realiam dialogui atsižvelgiama į piliečių nuomonę.

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Gyula Hegyi pranešimas dėl aktyvaus dialogo su piliečiais Europos klausimu yra pagrįstas prielaida, kad skeptiškas požiūris į ES susijęs su tuo, kad žmonėms trūksta atitinkamų žinių apie ES. Pranešime siūlomos įvairios priemonės, pvz., švietimas, „Euronews“ arba ES istorijos muziejus. Kadangi veiksmai kur kas labiau primena propagandą negu dialogą, aš juos vertinu neigiamai. Vykstant realiam dialogui atsižvelgiama į piliečių nuomonę.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Pranešėjas konstatuoja, kad aktyvus dialogas su piliečiais Europos klausimu nėra tinkamai plėtojamas. Deja, jis yra teisus. Informacija apie Europos Sąjungą dažnai pasiekia tik jos geriausiai išsilavinusius ir pasiturinčius gyventojus, ir yra skeptiškai vertinama kitų Europos piliečių. Dėl šios priežasties svarbiausia tolesnė Europos bendrijos plėtros sudėtinė dalis yra jos gyventojų informavimas.

Pranešėjas siūlo būdus pasiekti platesnę auditoriją, gilinant gyventojų žinias apie ES. Norėdamas pasiekti kuo platesnę auditoriją, jis pasirinko pragmatinius ir taip pat labai populiarius metodus: įvesti į mokyklų programą vienų metų kursą apie ES nuo 1945 m., įkurti TV informacinį kanalą, panašų į amerikietiškąjį CNN, ir interneto svetaines, skirtas jaunimui.

Aš sutinku ir pritariu informacinės kampanijos reikšmei didinant visuomenės informuotumą apie ES, ir manau, kad pranešėjo mintys apie jos įgyvendinimą taip pat yra labai geros.

- Pranešimas: Thierry Cornillet (A6-0081/2009)

  Marie-Arlette Carlotti (PSE), raštu. – (FR) Jungtinė parlamentinė asamblėja arba JPA yra pagrindinė politinio dialogo ir konfliktų prevencijos ir sprendimo priemonė.

Politinių krizių metu mūsų diskusijos leido vykdyti išsamų, konstruktyvų dialogą dėl padėties Kenijoje, Zimbabvėje ir Mauritanijoje.

Sprendžiant svarbiausius Šiaurės ir Pietų „horizontalius“ iššūkius dėl maisto aprūpinimo, valstybės pagalbos efektyvumo ir vaikų darbo, 2008 m. JPA užėmė konstruktyvią, kartais labai drąsią poziciją.

Įgyvendinant Europos plėtros fondą, JPA gavo strateginius dokumentus, kuriuos pradėjo svarstyti jos ekonomikos komitetas.

Vis dėlto visų svarbiausias politikos prioritetas JPA darbotvarkėje buvo Ekonomikos partnerystės susitarimai arba EPS. Jos „regioniniai posėdžiai“ itin vertingi užtikrinant pridėtinę vertę EPS stebėsenai.

Ši pridėtinė vertė turėtų būti pripažįstama ir įvertinta. JPA turėtų būti susitarimų derybų ir įgyvendinimo parlamentinės kontrolės centre.

Pagaliau aš norėčiau atiduoti duoklę pirmininko pavaduotojai Glenys Kinnock. Jai pavyko paversti JPA priemone vystant Šiaurės ir Pietų dialogą ir galimybe užtikrinti sąžiningą, tvarų ir abipusiai naudingą vystymąsi.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš nepritariu Thierry Cornillet pranešimui dėl AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos darbo 2008 m.

Faktiškai aš manau, kad iki šiol darbas per sesijas ne visuomet buvo patenkinamas, nes kai kuriais svarbiais klausimais nebuvo priimta jokių rezoliucijų.

Be to, derybos, vykstančios asamblėjoje, tam tikrais atvejais leido sudaryti partnerystės susitarimus, kurie nebuvo naudingi nei Europos Sąjungai, nei kitoms šalims. Todėl aš prieštarauju pateiktam pranešimui.

  Frank Vanhecke (NI), raštu. – (NL) Aš ką tik susilaikiau balsuojant dėl AKR ir ES Jungtinės parlamentinės asamblėjos, tarsi norėdamas balsuoti „prieš“. Per daugelį metų, per kuriuos aš dalyvauju šio Parlamento darbe, man susidarė įspūdis, kad AKR pozicijos yra pirmiausia galimybė patogiai keliauti aplink pasaulį įvairiomis kryptimis, ir jis tik stiprėja. Būkime sąžiningi – ar šios kelionės kada nors davė kokių nors rezultatų?

Galbūt mums pirmiausia reikėtų įvertinti įvairius Parlamento postus. Jie atrodo tikrai patraukliai. Esu tikras, kad malonu keliauti po pasaulį už mokesčių mokėtojų pinigus, tačiau aš neabejoju, kad juos būtų galima panaudoti geriau negu viešbučių arba oro linijų sektoriams.

- Pranešimas: Constanze Angela Krehl (A6-0095/2009)

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Vienos svarbiausių Europos Sąjungos priemonių yra struktūriniai fondai. Viena sunkiausiai suprantamų sričių susijusi su šių fondų panaudojimo galimybėmis regioninės politikos srityje. Pavadinime vartojamas žodis „kliūtys“, kurias galima trumpai apibendrinti septyniais punktais:

– pernelyg didelė biurokratija;

– pernelyg daug sudėtingų reglamentų;

– dažnai kai kurių valstybių narių keičiami tinkamumo kriterijai ir reikalinga dokumentacija;

– sprendimų priėmimo procesų ir bendrų finansavimo sistemų skaidrumo trūkumas;

– vėluojantys mokėjimai, griozdiškas centralizuotas administravimas valstybėse narėse;

– nepakankami decentralizuoto administravimo pajėgumai;

– skirtingi regioninio administravimo valstybėse narėse modeliai, kurie neleidžia kaupti palyginamus duomenis ir keistis pažangiąja patirtimi.

  Brigitte Douay (PSE), raštu. – (FR) Aš balsavau už Constanze Angelos Krehl pranešimą dėl pažangiosios patirties regioninės politikos srityje ir struktūrinių fondų lėšų naudojimo kliūčių, nes jame pateikiamas naujoviškas šios pažangiosios patirties priemonių apibrėžimas ir sėkmingo taikymo pavyzdžiai ir konkrečios rekomendacijos šios rūšies priemonėms.

Konkrečiai, aš atkreipiau pranešėjos dėmesį į geresnį miesto infrastruktūros ir transporto prieinamumą asmenims su judumo apribojimais ir galimybes geriau derinti asmens, ypač moterų, šeimos ir profesinį gyvenimą.

Mes tikimės, kad šios išsamios rekomendacijos padės ir įkvėps suinteresuotus regioninės politikos dalyvius.

  Emanuel Jardim Fernandes (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už Constanze Angelos Krehl pranešimą, nes jame nurodomi pažangiosios patirties pavyzdžiai kai kuriose srityse, tarp jų aplinkos ir tvarios energijos srityse, kaip, pvz., Socorridos hidroelektrinė autonominiame Madeiros regione, pagal RegioStars iniciatyvą.

Constanze Angelos Krehl pranešimu taip pat pripažįstamos kliūtys rengiant panašius projektus, tarp jų:

– sudėtingi įstatymai;

– bendro finansavimo taisyklių aiškumo trūkumas;

– mažai galimybių pažangiosios patirties mainams, ir

– nepakankamos galimybės regioniniam bendradarbiavimui ir regioninės struktūros, kurios nėra tinkamos šiam bendradarbiavimui.

Dėl to itin svarbu konsoliduoti ir tobulinti rodiklius, gilinant Bendrijos žinias šioje srityje, ypač dėl:

– vienodų galimybių principo įgyvendinimo ir partnerystės ir inovacinės veiklos principų užtikrinimo;

– griežto projektų organizavimo, veiksmingo išteklių panaudojimo ir aiškumo dėl jų trukmės;

– geresnio žinių perdavimo siekiant jas panaudoti kituose Europos Sąjungos regionuose.

Visi šie aspektai svarstomi Constanze Angelos Krehl pranešime.

  Iosif Matula (PPE-DE), raštu. – (RO) Aš balsavau už pranešimą dėl Pažangiosios patirties regioninės politikos srityje, nes manau, kad tik užtikrinant pakankamą, skaidrią ir laiku pateikiamą informaciją galima supaprastinti svarbios informacijos apie struktūrinius ir sanglaudos fondus sklaidą.

Sanglaudos politikos tikslo negalima pasiekti, jei tam trukdo tokios kliūtys, kaip biurokratija ir administravimas, neleidžiantis potencialiems naudos gavėjams pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Šios kliūtys apima painią dokumentaciją, kintančius tinkamumo kriterijus arba pernelyg trumpus terminus pasiūlymams teikti.

Geriausių rezultatų galima pasiekti aktyviai keičiantis informacija ir įsteigiant Bendrijos lygmeniu duomenų bazę, kurioje būtų nurodyti sėkmingai įgyvendinti projektai. Bendradarbiavimas regionuose ir tarp jų, apimantis ir pažangiąją patirtį bei jos mainus regioninės politikos srityje, didina galimybes geriau pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis.

Europos Sąjungos portalas, išverstas į visas Europos Sąjungos oficialiąsias kalbas, prisidėtų prie tinkamos ir skaidrios informacijos apie Europos Sąjungos fondus sklaidos ir pažangiosios patirties mainų sanglaudos politikos srityje įvairiuose valstybių narių, kurios neseniai įstojo į ES, regionuose.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau prieš Constanze Angelos Krehl pranešimą dėl pažangiosios patirties regioninės politikos srityje ir struktūrinių fondų lėšų naudojimo kliūčių.

Iš tikrųjų aš esu įsitikinęs, kad šiame pranešime pateikti pasiūlymai niekaip nepagerintų regioninės politikos, kuri yra itin svarbi užtikrinant tolygų vystymąsi Europos Sąjungoje ir kuriai buvo visuomet teikiama didelė finansinė parama.

Aš nemanau, kad pažangiosios patirties mainais būtų galima veiksmingai spręsti struktūrinių fondų panaudojimo klausimus arba realiai prisidėti kuriant inovacinius projektus.

- Pranešimas: Wojciech Roszkowski (A6-0042/2009)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Mes balsavome už Wojciecho Roszkowskio pranešimą, nes pritariame pamatiniams tikslams dėl kaimo plėtros ir veiklos diversifikavimo maksimizuojant vietos plėtros potencialą. Vis dėlto kai kuriems pranešimo teiginiams mes nepritariame dėl faktinės padėties ir dėl jų formuluotės. Pvz., mes nesutinkame, kad būtų gerokai sumažintas finansavimas pagal BŽŪP antrąjį ramstį. Net jei esama svarbių priežasčių, susijusių su aplinkos ir regionine politika, mes nemanome, kad kai kurių žemės ūkio produktų gamyba turi būti subsidijuojama „bet kokia kaina“. Mes taip pat manome, kad kai kurios formuluotės riboja kaimo gyventojų laisvo pasirinkimo galimybę. Vis dėlto mes nusprendėme, kad šie klausimai yra netinkamai formuluojami, nors ir pagrįsti gerais ketinimais, pvz., dėl dykumėjimo.

  Iosif Matula (PPE-DE), raštu. – (RO) Aš balsavau už pranešimą dėl Sanglaudos politikos papildymo kaimo plėtros priemonėmis ir suderinimo su jomis, nes manau, kad šios politikos priemonės yra svarbūs nacionalinės plėtros ramsčiai, atsižvelgiant į žemės ūkio potencialą, kurį turi, pvz., Rumunija.

Aš manau, kad kaimo plėtros politikos priemonėmis turėtų būti mažinami ekonomikos skirtumai tarp miesto ir kaimo nustatant kiekvieno regiono potencialą ir plėtojant jam būdingą veiklą.

Kaimo plėtros politikos priemonėmis turėtų būti siekiama kurti strategijas, kurios netrukdytų kaimo žmonėms ūkininkauti. Jei reikia, jomis būtų galima siekti diversifikuoti šiuos veiksmus apsirūpinant vietoje išauginta organine produkcija arba puoselėjant nacionalinių maisto produktų arba gėrimų gamybą.

Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai buvo sukurtas kaip atskiras fondas atskirai nuo struktūrinių fondų siekiant veiksmingiau panaudoti Europos lėšas kaimo plėtrai. Tai mums atveria didesnes kaimo plėtros finansavimo galimybes. Dėl to mes galėsime siekti savo tikslų modernizuojant socialines struktūras, tuo pat metu puoselėjant teritorinę sanglaudą tarp kaimo ir miesto vietovių.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Pastaraisiais metais kaimo vietovės nunyko, nes daug gyventojų išvyko į miestus, ir buvo suardyta jų infrastruktūra: atsisakyta policijos paslaugų, maisto prekių parduotuvių, visuomeninio transporto ir pan. Dėl nacionalinių pašto paslaugų liberalizavimo uždaryti pašto skyriai, todėl ištisi regionai liko be jokios infrastruktūros.

Todėl mūsų neturėtų stebinti tendencija, kad žmonės atsisako ūkininkauti, o aukštas mirtingumo lygis tarp ūkininkų per būsimus penketą metų turėtų dar labiau išaugti. Netinkama ES subsidijavimo politika, kuri iš esmės palanki tik stambiesiems ir dešimtmečiais apleistoms kaimo vietovėms, tampa vis akivaizdžiau matomos. Mes neturime bendros koncepcijos. Be jos, pavienės priemonės negali būti sėkmingai įgyvendintos. Todėl aš balsavau prieš Wojciecho Roszkowskio pranešimą.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau prieš Wojciecho Roszkowskio pranešimą dėl sanglaudos politikos papildymo kaimo plėtros priemonėmis ir suderinimo su jomis.

Konkrečiai, aš abejoju, ar parama ne žemės ūkio veiklai būtų veiksmingiausias būdas stiprinti teritorinę sanglaudą. Aš manau, kad šis manevras kelia pavojų tiesioginės pagalbos žemės ūkiui programoms ir dėl to gali atsirasti didelių socialinių ir ekonominių skirtumų kaimo vietovėse.

- Pranešimas: Dagmar Roth-Behrendt (A6-0484/2008)

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Griežtų nuostatų taikymas kai kurioms medžiagoms, naudojamoms kosmetikos gaminiams, prieštarauja daugelio Lenkijos įmonių interesams. Lenkijos kosmetikos pramonę sudaro daugiausia mažosios ir vidutinės įmonės, kurios negali sau leisti sudėtingų bandymų, būtinų naudojant pakaitalus kosmetikos gaminių gamybai. Sudėtinės dalys, kurios yra uždraustos pagal šį reglamentą, naudojamos tik 5 proc. kosmetikos gaminių, be to, jos gali būti naudojamos nustačius saugią jų koncentraciją. Deja, pakeitimai, kuriuos siūlė Lenkijos pusė, nebuvo priimti. Todėl aš nepritariau Dagmar Roth-Behrendt pranešimui.

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Sveikintina, kad naujai redakcijai vietoj galiojusios direktyvos pasirinkta teisinė reglamento forma: tai pašalina teisinius neaiškumus ir neatitikimus, bus nustatyta apibrėžtis ir įgyvendinimo priemonės. Kitas svarbus tikslas – padidinti kosmetikos gaminių saugumą. Kadangi galiojančioje Kosmetikos direktyvoje nebuvo aiškių saugos vertinimo reikalavimų, reglamente yra nustatyti būtini su tuo susiję standartai.

  Hanne Dahl (IND/DEM), raštu. − (DA) Mes dvejodami balsavome už naująjį reglamentą dėl kosmetikos produktų, nepaisant to, kad juo numatoma galimybė taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas, atsisakant draudimo naudoti kancerogenines CMR kategorijos medžiagas. Laimei, Parlamentas šią tikimybę apribojo, nustatydamas reikalavimą atliekant vertinimą, nurodyti CMR medžiagas, gautas iš įvairių šaltinių. Priėmus reglamentą, mes Danijoje negalime uždrausti naudoti medžiagas, kurios, kaip žinoma, yra kancerogeninės, hormoninės arba alergeninės, nes tai būtų laikoma kliūtimi laisvam prekių judėjimui, o tai siekia užtikrinti teisės aktas.

Vis dėlto tai kompensuoja Parlamento siūlomas reglamentas dėl nanodalelių, įtvirtinantis atsargumo principą. Nuo šiol būtina įrodyti, kad nanodalelės nėra žalingos prieš leidžiant jų naudojimą, o ne prieš atsisakant jų naudojimo, t. y. taikomas visuotinis ES teisės aktų principas.

Reglamentu taip pat įtvirtinami griežtesni išsamių produktų aprašų reikalavimai.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už Dagmar Roth-Behrendt pranešimą dėl kosmetikos gaminių (nauja redakcija), nes manau, kad itin svarbu didinti kosmetikos gaminių saugumą siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą vadovaujantis minimaliais standartais prieš teikiant produktą į rinką.

Vis dėlto aš apgailestauju, kad nėra privalomo reikalavimo nurodyti galiojimo laiką visiems produktams, taip pat ir tuo atveju, jei jis ilgesnis negu trisdešimt mėnesių. (15 straipsnis). Būtina atsižvelgti į tai, kad nors pasenusių kosmetikos gaminių naudojimas nėra žalingas vartotojų sveikatai, juos vartojant taip pat nepasiekiama pageidaujamų rezultatų.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiuo pranešimu Europos Parlamentas apskritai pritaria Europos Komisijos pozicijai, kuria nuspręsta atnaujinti 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvą 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų dėl kosmetikos produktų gaminių suderinimo. Kosmetikos gaminių direktyva ir 55 jos pakeitimai nuo 1976 m. yra gremėzdiška ir pasenusi ir nebeužtikrina teisinio apibrėžtumo šioje sparčiai besivystančioje srityje. Šia naująja redakcija Komisija siekia pašalinti teisinį neapibrėžtumą ir neatitikimus, nustatant atitinkamus apibrėžimus ir įgyvendinimo priemones. Siekdama išvengti skirtumų perkeliant įstatymus į nacionalinę teisę, Komisija pakeitė teisinę akto formą iš direktyvos į reglamentą.

Kitas tikslas – didinti kosmetikos gaminių saugumą. Kadangi galiojančia Kosmetikos gaminių direktyva nėra keliama aiškių reikalavimų saugumo vertinimams, šiuo metu Komisija nustato „minimalius standartus“. Pranešėja sustiprino saugumo aspektą, užtikrinantį vartotojų apsaugą ir sveikatą, ir aš manau, kad šis požiūris yra sveikintinas.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. – (PT) Aš iš esmės pritariu Dagmar Roth-Behrendt pranešimui ir kompromisui, kurio pasiekta su Taryba. Vis dėlto aš apgailestauju dėl vieno trūkumo, kuris prieštarauja vartotojų apsaugai.

Galiojanti Kosmetikos gaminių direktyva ir pasiūlymas dėl reglamento nustato, kad minimalus galiojimo laikas nurodomas tik tiems kosmetikos produktams, kurių minimalus galiojimo laikas yra trumpesni, negu trisdešimt mėnesių. Dėl finansinių priežasčių šis laikotarpis dažnai nurodomas daugiau, negu trisdešimt mėnesių. Šitaip gamintojai norėtų išvengti minimalaus galiojimo laiko nurodymo reikalavimų. Nors pasenusio kosmetikos gaminio naudojimas nekelia pavojaus vartotojo sveikatai, jis taip pat neduoda ir pageidaujamų rezultatų.

Deja, teisinės Europos Parlamento ir Komisijos tarnybos nustatė, mano nuomone, neteisingai, kad ši nuostata negali būti iš dalies pakeista naująja redakcija.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) Aš norėčiau pasakyti, kad labai džiaugiuosi dėl to, ko mes šiandien pasiekėme dėl reglamento dėl kosmetikos gaminių. Kosmetikos rinka yra perpildyta gaminių, kurie, kaip teigiama, turi fantastiškų savybių, tačiau moksliniu požiūriu nėra niekaip pagrįsti, ir autorių vaizduotė yra vos ne vienintelis produkto vertinimo matas. Dabar taisyklės sugriežtinamos. Vadovaujantis naujuoju reglamentu, reklamoje nurodomi teiginiai gali būti pagrįsti tik tikromis produkto savybėmis. Todėl jų veiksmingumas turi būti įrodomas. Pranešėja prašė Komisiją parengti veiksmų planą minėtiems teiginiams ir nustatyti jų vertinimo kriterijus.

Pasiūlymu siekiama supaprastinti esamus teisės aktus. Šiuo metu yra daugiau kaip 3 500 nacionalinių teisės aktų puslapių šiuo klausimu, ir tai turėtų būti sudėta į vieną tekstą. Šitaip ES būtų užtikrinami aukšti žmonių apsaugos standartai ir tinkamas vidaus rinkos veikimas. Pasenę teisės aktai, ypač kosmetikos pramonės, kelia pavojų sveikatai ir didina nepasitikėjimą įstatymais. Šie principai logiškai išplaukia iš darbo, kuris pradėtas svarstant REACH reglamentą dėl cheminių medžiagų.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) Kaip Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos pranešėja, aš dalyvavau rengiant teisės aktų paketą dėl gaminių pateikimo į rinką, kurį Parlamentas patvirtino 2008 m. vasario mėn. Aš prisidėjau rengiant pranešimą dėl sprendimo projekto nustatant bendrą sistemą teikiant prekes į rinką ir daug dėmesio skyriau pakeitimais importuotojų atsakomybės didinimui, MVĮ administravimo išlaidų mažinimui, naujam požiūriui į sistemą teikti produktus į rinką ir lankstesnių Europos standartų naudojimui.

Šis produktų paketas yra būtina sąlyga persvarstant kitas sektorių direktyvas, ypač direktyvą dėl žaislų, kuri dabar patvirtinta, reglamentą dėl kosmetikos produktų ir reglamentą dėl statybos gaminių.

Reglamentas dėl kosmetikos gaminių pagrįstas pagrindiniu teisės aktų paketo principu dėl prekių pateikimo į rinką. Viena vertus, gamintojai yra atsakingi už tai, kad jų produktai atitiktų Europoje galiojančius įstatymus, o kita vertus, valstybės narės atsakingos už tai, kad būtų užtikrinta tinkama ES rinkos priežiūra.

Aš balsavau už Dagmar Roth-Behrendt pranešimą dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl kosmetikos gaminių, pakeičiančio galiojančią direktyvą, kuri yra gremėzdiška ir pasenusi. Kosmetikos pramonė išgyvena beprecedentę plėtrą, ir dabartiniai teisės aktai nebeužtikrina reikalingo teisinio apibrėžtumo.

Aš pritariu naujajam teisės aktui, kuris leistų prisidėti prie vartotojų apsaugos ir apsaugant nuo kosmetikos produktų, kurie yra kenksmingi sveikatai.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau už Dagmar Roth-Behrendt pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kosmetikos gaminių.

Aš visiškai pritariu tam, kad didinant kosmetikos produktų saugumą ir užtikrinant visų vartotojų apsaugą ir sveikatą reikėtų aiškiai apibrėžti konkrečias kontrolės priemones. Aš taip pat sutinku su pranešėja dėl to, kad stiprinant kontrolės mechanizmą atsakomybė už kosmetikos produktą turėtų būti patikėta nepriklausomai organizacijai, kuri atlieka nepriklausomą vertinimą.

  Flaviu Călin Rus (PPE-DE), raštu. − (RO) Aš balsavau už Europos Parlamento teisėkūros pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kosmetikos gaminių (nauja redakcija), nes manau, kad bet kokie produktai, pateikiami į rinką turėtų atitikti kokybės standartus ir minimalius saugos reikalavimus. Šis reglamentas, kuriuo siekiama didinti kosmetikos gaminių saugumą leistų užtikrinti tinkamą vartotojų apsaugą ir sveikatą.

  Lydia Schenardi (NI), raštu. – (FR) Pradėjus naudoti kosmetikos gaminiams nanodalelių medžiagas ir atsižvelgiant į tai, kad kosmetikos sektoriuje labiausiai paplitęs pramonės gaminių klastojimas, svarbu nustatyti aiškias kontrolės priemones, ypač suklastotiems kosmetikos gaminiams, kurie neatitinka jiems keliamų reikalavimų.

Kai kurie gaminiai faktiškai nusipelno ypatingo dėmesio, ypač jei jie yra skirti naudoti aplink akis, ant gleivinės arba pažeistos odos, vaikams arba žmonėms, turintiems susilpnėjusį imunitetą. Daugiau dėmesio būtina skirti vietos toksiškumo, odos ir akių dirglumo, odos jautrumo ir fotosintezės toksiškumo absorbuojant UV, vertinimams. Be to, kova su klastojimu taikant šias kontrolės priemones itin svarbi ne tik visuomenės sveikatos ir aplinkos poveikio, bet ir konkurencingumo požiūriu. Todėl mes pritariame šiam pranešimui, tačiau pagamintiems produktams neturi būti atliekami nauji bandymai, jei juose esantys ingredientai atitinka teisės aktų reikalavimus.

- Pranešimas: Daciana Octavia Sârbu (A6-0076/2009)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiuo pranešimu Europos Parlamentas su keletu pakeitimų pritaria Komisijos prašymui iš dalies pakeisti Direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių gaminių pateikimo į rinką. Komisija mano, kad šis pakeitimas tapo būtinas po to, kai atliktas direktyvos įgyvendinimo vertinimas parodė, kad numatyto dešimties metų laikotarpio iki 2010 m. gegužės 14 d. neužteks biodiciniuose produktuose naudojamoms veikliosioms medžiagoms įvertinti, kad jas būtų galima įtraukti į Bendrijoje leistinų medžiagų sąrašą. Todėl pereinamasis laikotarpis, per kurį biocidinių produktų rinką ir toliau reglamentuos nacionalinės normos, pasibaigtų dar nesudarius Bendrijoje leistinų medžiagų sąrašo. Praktiškai reikštų, kad nuo 2010 m. gegužės 15 d. iš rinkos turėtų būti pašalinti svarbūs produktai, tokie kaip ligoninėms skirtos dezinfekavimo priemonės.

Siekdama išvengti šių nepageidaujamų padarinių, Komisija siūlo pereinamąjį laikotarpį pratęsti trejiems metams – iki 2013 m. gegužės 14 d. Jei nepakaks ir šių trejų metų, Komisija numato galimybę komitologijos sprendimu dar pratęsti pereinamąjį laikotarpį. Vis dėlto pranešėja nenori pasinaudoti šia galimybe be galo atidėti šį procesą ir todėl taip pat siūlo riboti šį laikotarpį.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. – (PT) Aš pritariu Dacianos Octavijos Sârbu pranešimui ir Komisijos pasiūlymui, kuriuo numatomas techninis galiojančio teisės akto pakeitimas.

Galiojanti direktyva numato pereinamąjį laikotarpį (2000–2010 m.), per kurį biocidinių produktų rinka yra reguliuojama nacionalinėmis taisyklėmis. Vis dėlto joje taip pat numatytas dešimties metų laikotarpis biodiciniuose produktuose naudojamoms veikliosioms medžiagoms įvertinti, kad jas būtų galima įtraukti į Bendrijoje leistinų medžiagų sąrašą, kurį nustato Komisija.

Kadangi dabartinė šios direktyvos persvarstymo eiga neleidžia jos užbaigti iki pat 2010 m. kaip planuota, būtini atitinkami pakeitimai tam, kad būtų pratęsti pereinamieji laikotarpiai vėlavimo atveju. Štai kodėl šis pasiūlymas dėl pakeitimo yra priimtinas.

  Rovana Plumb (PSE), raštu. – (RO) Šis Komisijos pasiūlymas, iš dalies keičiantis Direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką, tapo būtinas, kai atlikus direktyvos įgyvendinimo vertinimą, po kurio paaiškėjo, kad neužteks iki 2010 m gegužės 14 d. truksiančio dešimties metų laikotarpio, numatyto biodiciniuose produktuose naudojamoms veikliosioms medžiagoms įvertinti, kad jas būtų galima įtraukti į Bendrijoje leistinų medžiagų sąrašą. Taigi pereinamasis laikotarpis, per kurį biocidinių produktų rinką ir toliau reglamentuos nacionalinės normos, pasibaigtų dar nesudarius Bendrijoje leistinų medžiagų sąrašo. Tai praktiškai reikštų, kad nuo 2010 m. gegužės 15 d. iš rinkos turėtų būti pašalinti svarbūs produktai, tokie kaip ligoninėms skirtos dezinfekavimo priemonės.

Aš balsavau už šį pranešimą, nes pratęsus galiojantį pereinamąjį laikotarpį būtų galima sudaryti sąlygas baigti veikliųjų medžiagų, naudojamų biocidiniuose produktuose, vertinimą ir suteikti valstybėms narėms pakankamai laiko perkelti nuostatas į nacionalinę teisę ir išduoti su šiais produktais susijusius leidimus bei šiuos produktus užregistruoti, o verslo atstovams suteikti pakankamai laiko parengti ir pateikti visus dokumentus. Be to, pratęsus šiuos terminus būtų galima pritaikyti principą, kuris neleistų didinti atliekų (medžiagos, kurių vertinimas nebuvo atliktas, tampa atliekomis) ir išvengti neteisėto biocidinių produktų pateikimo į rinką.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau už Dacianos Octavijos Sârbu pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką nuostatos, susijusios su kai kurių laikotarpių pratęsimu.

Atsižvelgiant į jautrų ir daug darbo reikalaujantį aktyvių medžiagų, naudojamų biocidiniams gaminiams vertinimo procesą, aš sutinku su pranešėja dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo iki ketverių metų vietoje trejų tam, kad pramonė galėtų įvykdyti visus savo įsipareigojimus.

- Pranešimas: Zsolt László Becsey (A6-0121/2009)

  Koenraad Dillen (NI) , raštu. – (NL) Įsitikinęs būtinybe įtikinti visuomenę, ir visų pirma jaunimą, rūkymo žala, aš susilaikiau balsuojant dėl šio pranešimo. ES norėtų padidinti cigarečių ir susmulkinto tabako, kuris skirtas cigaretėms ir cigarilėms sukti, kainą, tačiau iš tikrųjų reikėtų paklausti, ar mokesčių didinimas yra tam tinkamas būdas. Tabako pramonėje dirba daug valstybių narių gyventojų ir krizės metu bet kokių panašių priemonių poveikis užimtumui turėtų būti kruopščiai įvertintas prieš jas įgyvendinant.

Ar ne geriau būtų riboti rūkymą šviečiant žmones, o ne juos apmokestinant?

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Zsolto László Becsey pranešimu siūlomas didesnis mokesčių tabako gaminiams suderinimas aukštesniu lygmeniu ir siekiant jį pateisinti prisidengiama visuomenės sveikatos tikslais. Faktiškai iš tikrųjų tuo siekiama sukurti tobulą cigarečių rinką europiniu lygmeniu, „neišskaidytą“ rinką‚ taikant vienodus mokesčius, kur bet kokia konkurencija sukeltų chaosą.

Daugiau nuoseklumo. Pirmenybė turėtų būti teikiama arba sveikatai, arba rinkai. Kai kuriems produktams tai jokiu būdu negali būti rinka. Komisija padavė į teismą, pvz., Prancūziją ir Belgiją, už tai, kad jos nustatė mažiausias pardavimų kainas. Ne be priežasties tabako prekyba yra reguliuojama nacionaliniu lygmeniu (išduodant leidimus prekybai) arba tarptautiniu lygmeniu (riboti pirkimai kitose valstybėse narėse) ir tai, kad pagaliau iš tikrųjų taikomos pasienio kontrolės priemonės, nors jas ir varžo europinis reguliavimas.

Pagaliau šis pranešimas kelia nerimą Prancūzijos tabako pardavėjams, kurie tokie svarbūs palaikant vietos krautuvių tinklą ir teikiant tam tikras visuomenines paslaugas kaimo vietovėse ir kuriuos labai išgąsdino ankstesnis mokesčių padidinimas.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Aš balsuoju už Zsolto László Becsey pranešimą, kuriuo rekomenduojami didesni akcizų tarifai tabako produktams.

Aš visiškai pritariu laipsniškam mokesčių cigaretėms ir kitiems tabako produktams padidinimui pradedant nuo 2014 m. Aš taip pat manau, kad siekiant užtikrinti aukštesnį sveikatos apsaugos lygį buvo būtina atnaujinti kai kurių tabako gaminių apibrėžimus.

Aš taip pat daug metų pritariu nerūkančių žmonių apsaugai ir manau, kad šis pranešimas yra dar vienas žingsnis tinkama kryptimi. Tai atitinka ir Komisijos lūkesčius, kad tabako vartojimas per pastaruosius penketą metų turėtų sumažėti 10 proc.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už Zsolto László Becsey pranešimą nes didelis akcizo apdorotam tabakui padidinimas, kurį siūlo Komisija, ypač šiuo sunkiu krizės metu, pakenktų šio sektoriaus užimtumui Europoje. Patirtis parodė, kad aukštų kainų politika nėra veiksmingas būdas kovoti su priklausomybe nuo nikotino.

Štai todėl aš esu taip pat patenkinta, kad išvengta minimalaus apmokestinimo taikomo susmulkintam tabakui ir cigaretėms suvienodinimo. Susmulkinto tabako apsauginė funkcija yra itin svarbi siekiant išvengti išaugusios kontrabandos į Europą. Vokietijoje, kaip parodė tyrimas, kai kuriose žemėse (Länder), daugiau negu viena iš dviejų parduodamų cigarečių yra kontrabandinė. Siekiant riboti šį reiškinį, susmulkintas tabakas turi būti naudojamas, kaip cigarečių pakaitalas.

Aš apgailestauju, kad nedidele dauguma buvo atmesti kai kurie tikrai labai reikalingi pakeitimai.

Aš tikiuosi, kad mūsų sprendimas bus išgirstas Ministrų Taryboje, kur sprendimai turi būti priimti vienbalsiai.

  David Martin (PSE), raštu. − Nors aš ir pritariu mokesčiams tabako gaminiams ir minimaliam mokesčiui visoje Europoje aš susilaikiau dėl to, kad gali būti pakenkta Britanijos tabako gaminių apmokestinimui. Vyriausybei suteikta laisvė didinti mokesčius tabakui, kuri gali būti paskata žmonėms mesti rūkyti, stiprinti sveikatą ir mažinti krūvį nacionalinei sveikatos sistemai (angl. NHS). Šiuo pranešimu būtų sumažintos ir apribotos vyriausybių galimybės apmokestinant tabako gaminių vartojimą, todėl balsuojant aš susilaikiau.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau prieš Zsolto László Becsey pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 92/79/EEB, 92/80/EEB ir 95/59/EB dėl apdorotam tabakui taikomų akcizų struktūros ir tarifų.

Aš nepritariu minėtam pasiūlymui, nes, mano nuomone, tai susilpnintų Komisijos pasiūlymą. Dėl to tai trukdytų siekti numatyto tikslo, t. y. iki 2014 m. sumažinti tabako vartojimą 10 proc.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Komisijos pasiūlymu siekiama suderinti mokesčių tabakui taikymą ES siekiant iš esmės padidinti prekybą tabako gaminiais tarp valstybių narių. Pasiūlymas, kurį pateikė Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešėjas, yra gerokai silpnesnis negu originalus Komisijos tekstas. Kaip liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos atstovas, aš padariau tai, ką galėjau tobulinant šį pranešimą. Muito tabako produktams klausimas yra labai sudėtingas dėl didelių mokesčių skirtumų ir skirtingo požiūrio į tabako gaminių poveikį ES. Nuomonės frakcijose, tarp jų ir mano frakcijoje, labai išsiskyrė. Nepaisant mano pastangų, aš galiausiai padariau išvadą, kad Parlamento pasiūlymas nėra pakankamai geras. Toliau aš nusprendžiau susilaikyti galutiniame balsavime dėl naujų tabako muitų.

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Europos parlamentinė darbo partija sutinka su tuo, kad pernelyg žemas akcizo mokestis skatina arbitražą tarp valstybių narių ir nekontroliuojamą (nelicencijuojamą) pagaminto tabako pardavimą. Todėl minimalių muitų nustatymas yra labai veiksminga priemonė keičiant padėtį gera padėtimi. Kai kurios Europos valstybės gali nustatyti ne tik minimalų lygį, bet ir imtis kitų priemonių remiantis pagrįstomis mokslinėmis ir socialinėmis aplinkybėmis, ir tai taip pat yra priimtina.

  Marianne Thyssen (PPE-DE), raštu. – (NL) Aš pritariu pranešėjo pastangoms rengiant pranešimą, tačiau negaliu pritarti jo darbo rezultatui. Aš esu visiškai įsitikinusi didesnių akcizų tabakui nauda kovoje su tabako vartojimu. Aš norėčiau pabrėžti, kad sveikatos sumetimai man yra svarbesni negu ekonomikos susitarimai per se. Aš taip pat manau, kad pranešimas yra blogesnis už Komisijos pateiktą pasiūlymą. Dėl šių priežasčių aš balsavau prieš Zsolto László Becsey pranešimą.

- Pranešimas: Cristiana Muscardini (A6-0054/2009)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Aš balsavau už.

Per imigraciją į senąjį žemyną per pastaruosius trisdešimt metų Europą tylomis pasiekė barbariškas ir neteisėtas paprotys, kuris yra paplitęs didžiojoje Afrikos dalyje.

PSO pateikti duomenys yra visiškai vienareikšmiški: moterų lyties organų žalojimas arba MLOŽ yra plačiai paplitęs 28 Afrikos šalyse, Artimuosiuose Rytuose ir kai kuriose Azijos šalyse. Maždaug 100−140 mln. moterų ir mergaičių pasaulyje yra patyrusios lyties organų žalojimą, o keturiems milijonams kyla potenciali rizika. MLOŽ reiškia Europos integracijos proceso ir lyčių lygybės nuvertinimą.

Europos Parlamentas, kuris laiko savo priederme ginti pagrindines piliečių teises ir joms atstovauti, 2001 m. jau priėmė rezoliuciją šiuo klausimu Vis dėlto dabar laikas žengti dar vieną žingsnį remiant programą DAPHNE III, kuria iki šiol buvo finansuojama keturiolika su MLOŽ susijusių projektų, ir nustatyti prioritetus dėl MLOŽ prevencijos ir uždraudimo Europos Sąjungoje. Viena sričių, kur būtina stiprinti pastangas kovoje su MLOŽ, yra prevencinis darbas su mergaitėmis. Svarbus žingsnis minėta kryptimi yra nustatyti rizikos vaikus ir įgyvendinti prevencines priemones bendradarbiaujant su jų šeimomis per psichologinės paramos sistemas.

  Martin Callanan (PPE-DE), raštu. − Sunku sugalvoti ką nors baisesnio ir primityvesnio negu moterų lyties organų žalojimas. Deja, šis barbariškas paprotys ES paplito dėl nuolatinės imigracijos iš šalių, kuriose ši praktika yra plačiai paplitusi.

Cristianos Muscardini pranešime teisingai smerkiamas šis žiaurus elgesys ir siūlomi būdai užtikrinti, kad lygiateisiškumo ir laisvės vertybės būtų įtvirtintos konkrečiais veiksmais, nukreiptais prieš lyties organų žalojimą. Neprieštaraujant ES įsipareigojimui dėl kultūrų įvairovės mes turime pasirūpinti, kad neslūgstanti politinio korektiškumo banga dėl ES teisės aktų nepakenktų mūsų pasiryžimui išgyvendinti šią neigiamą patirtį.

Žinoma, mūsų galimybės ribojant moterų lyties organų žalojimą trečiosiose šalyse yra ribotos. Vis dėlto mes turime būti pasirengę susieti prekybos ir pagalbos santykius su žmogaus teisėmis ir paskelbti už įstatymo ribų šį baisų nusikaltimą prieš moteris.

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. − (SV) Šiandien mes balsavome už Cristianos Muscardini pranešimą savo iniciatyva A6-0054/2009 dėl kovos su moterų lyties organų žalojimu ES. Pranešimu atkreipiamas dėmesys į labai rimtą klausimą ir aiškiai nurodomas veiksmų kovoje su juo poreikis. Pranešime taip pat pateikiami pasiūlymai, kaip to siekti. Todėl mes pritariame tam, kad valstybės narės bendradarbiautų sprendžiant šį klausimą.

Vis dėlto mes norėtume pabrėžti, kad reguliarūs prevenciniai mergaičių ir moterų, kurioms dėl lyties organų žalojimo pavojaus suteiktas prieglobstis ES, sveikatos patikrinimų klausimas turėtų būti sprendžiamas pačių valstybių narių atsižvelgiant į atitinkamų asmenų teises.

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. − Aš pritariu pranešimui, kuriame nagrinėjamas moterų lyties organų žalojimo klausimas. MLOŽ Europoje tapo žinomas per pastaruosius trisdešimt metų dėl imigracijos. MLOŽ ne tik sukelia labai rimtus ir nepataisomus moterų ir mergaičių fizinės ir psichinės – kai kuriais atvejais mirtinus – sveikatos sutrikimus, bet ir pažeidžia pagrindines žmogaus teises, įtvirtintas tarptautinėse konvencijose, yra draudžiamas valstybių narių baudžiamosios teisės įstatymais ir prieštarauja ES pagrindinių teisių chartijos principams.

Manoma, kad šiuo metu Europoje yra maždaug 500 000 moterų, patyrusių MLOŽ, ir kasmet maždaug 180 000 į Europą imigravusių moterų sužalojami arba kyla pavojus, kad bus sužaloti lyties organai.

Pranešimu Komisija ir valstybės narės raginamos dirbti drauge siekiant suderinti esamus teisės aktus. Prevencijos priemonės apima imigrantų šeimų integravimą ir informavimo didinimą skatinant švietimo kampanijas ir organizuoti dialogų forumus tradicinės praktikos klausimais. Jame pritariama baudžiamajai atsakomybei tiems, kurie vykdo MLOŽ, ir medicininei ir teisinei pagalbai aukoms ir apsaugoti visus, kuriems kyla pavojus, tarp jų kai kuriais atvejais suteikiant prieglobstį aukoms.

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Moterų lyties organų žalojimo (MLOŽ) praktika, „Amnesty International“ duomenimis, palietė 130 mln. moterų, kurioms dėl kultūrinių, religinių arba kitų priežasčių, nesusijusių su sveikata, apipjaustymas yra „vertinga“ socialinė praktika, atliekama jų atžvilgiu. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad paprotys gyvuoja todėl, kad manoma, kad apipjaustymas mažina moterų seksualumą ir užtikrina tolesnį tinkamumą vedyboms, ir jo turi būti būtinai laikomasi. MLOŽ sukelia pačias įvairiausias ilgalaikes komplikacijas ir net gali būti moterų mirties priežastis. Dėl globalizacijos ir žmonių judumo šis paprotys pasiekė ir mus, ir šis klausimas yra neatsiejamai susijęs su imigracijos ir prieglobsčio politikos priemonėmis ir politika.

Bijodami persekiojimo, žmonės gali pereiti sieną, ieškodami prieglobsčio ir apsaugos. MLOŽ šiuo metu yra pagrindinė diskusijų dėl prieglobsčio bylų tema. Nigerijos teisingumo ministras Michael Aondoakaa neseniai pasiūlė liudyti prieš šeimas, kurios prašo prieglobsčio, teigdamos, kad jų šeimoms Nigerijoje, kur ši praktika oficialiai uždrausta, gresia MLOŽ. Vis dėlto aš manau, neoficialiai ji yra plačiai naudojama, taip pat ir Nigerijoje.

Airijoje MLOŽ laikomas lytiniu smurtiniu nusikaltimu. Aš balsavau už Cristianos Muscardini pranešimą.

  Lena Ek ir Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Šiandien mes priėmėme poziciją dėl nuomonės savo iniciatyva dėl kovos su moterų lyties organų žalojimu. Mes nusprendėme nepritarti alternatyviai rezoliucijai, kurią pateikė mūsų frakcija drauge su kitais, kuriai buvo pritarta balsų dauguma. Mūsų sprendimą galima paaiškinti tuo, kad originalus pasiūlymas yra geresnis. Alternatyvioje rezoliucijoje buvo tekstas, kuriame reikalaujama atlikti reguliarius gydytojų patikrinimus moterims, kurioms dėl moterų lyties organų žalojimo pavojaus buvo suteiktas prieglobstis. Šia formuluote siekiama išvengti moterų lyties organų žalojimo ES. Vis dėlto mes manome, kad ši priemonė yra privatumo pažeidimas ir yra pernelyg radikali, ir dėl to nukentėtų jaunos moterys, todėl šis būdas yra nepriimtinas. Apsilankymas pas gydytoją turi būti savanoriškas. Todėl mes nusprendėme pritarti alternatyviai rezoliucijai.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl kovos su moterų lyties organų žalojimu ES. Moterų lyties organų žalojimas (MLOŽ) ne tik labai rimtai ir negrįžtamai pažeidžia fizinę ir psichinę moterų sveikatą, bet ir yra pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas. Dėl nepataisomos žalos, kurią sukelia MLOŽ, visuomenė turėtų laikyti jį labai rimtu nusikaltimu ir su juo energingai kovoti.

Manoma, kad Europos Sąjungoje yra maždaug 500 000 moterų, kurios tapo šio nusikaltimo aukomis, todėl labai svarbu, kad Europos Komisija ir valstybės narės dirbtų drauge siekiant suderinti esamus teisės aktus, siekiantį išvengti ir uždrausti MLOŽ.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Moterų lyties organų žalojimas yra baisus ir negailestingas paprotys ir jam neturėtų būti vietos šiuolaikinėje visuomenėje. Kadangi Junilistanas mano, kad ES nėra paprasčiausia bendradarbiavimo forma, užtikrinanti didesnį augimą ir prekybą, bet forumas, kuriame atstovaujama bendrosioms pagrindinėms žmogiškosioms vertybėms, mes nusprendėme balsuoti už šį pranešimą.

Vis dėlto mes nepritariame keletui formuluočių dėl valstybių narių baudžiamosios teisės įstatymų. Teisės aktai, kuriais siekiama palaikyti visuomenės veiklą, turėtų būti inicijuojami ir priimami nacionaliniuose parlamentuose, o ne Europos Parlamente.

  Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. − (SV) Šiandien aš balsavau prieš Cristianos Muscardini pranešimą savo iniciatyva A6-0054/2009 dėl kovos su moterų lyties organų žalojimu ES. Šiuo pranešimu sprendžiamas labai rimtas klausimas ir nurodomas priemonių šiam klausimui spręsti poreikis. Aš pritariu bendradarbiavimui tarp valstybių narių šioje srityje.

Vis dėlto aš nusprendžiau balsuoti prieš, nes manau, kad bet kokie sveikatos priežiūros patikrinimai turėtų būti atliekami savanoriškai. Aš prieštarauju reguliariems prevenciniams mergaičių ir moterų, kurioms šiuo pagrindu suteiktas prieglobstis, lyties organų patikrinimams, nes laikau tai diskriminacine praktika ir privatumo pažeidimu.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Aš balsuoju už Cristianos Muscardini pranešimą, kuriuo siekiama uždrausti moterų lyties organų žalojimą. Daugiau kaip pusė milijono moterų pergyveno šį žeminantį ritualą, kuris turėtų būti kartą ir visiems laikams uždraustas, o jo vykdytojai baudžiami. Anksčiau taikytos priemonės ir sprendimai turėtų būti suderinti ir išplėsti. Mums reikalingos išsamios strategijos ir veiksmų planai, kuriais būtų siekiama apsaugoti moteris nuo archajiškos apipjaustymo tradicijos.

Derybų su trečiosiomis šalimis metu Komisija turėtų toliau tęsti bandymus ir atskiru straipsniu uždrausti moterų lyties organų žalojimą, baudžiant ES valstybėse narėse asmenis, įvykdžiusius moterų apipjaustymo nusikaltimą.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau už Cristianos Muscardini pranešimą dėl Kovos su moterų lyties organų žalojimu ES.

Aš manau, kad ši praktika sunkiai pažeidžia žmogaus neliečiamybės teisę. Todėl sutinku su pranešėja, kad reikalinga strategija apsaugoti moteris ir uždrausti moterų lyties organų žalojimą.

  Lydia Schenardi (NI), raštu. – (FR) Žinoma, mes pritariame šiam drąsiam pranešimui, kuriuo smerkiamas atsilikęs paprotys – paprotys, kuris paplito Europoje dėl imigracijos.

Priėmus Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir Visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo konvenciją, nepriimtina, kad ši praktika būtų toliau taikoma Europoje ir visame pasaulyje.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 100–140 mln. moterų ir mergaičių pasaulyje yra patyrusios lyties organų žalojimą ir kasmet maždaug 2–3 mln. moterų gresia pavojus tapti šios praktikos aukomis.

Mes turime nepamiršti, kad šie papročiai kyla iš socialinių struktūrų, pagrįstų lyčių nelygybe ir nevienodais dominavimo ir kontrolės santykiais socialiniame ir šeimos gyvenime, ir yra prilyginami pagrindinių žmogaus teisių pažeidimams ir sukeliantys sunkius ir negrįžtamus sužalojimus.

Mes turime iki galo pasmerkti ir bausti už panašius nusikaltimus. Imigrantų bendruomenės turi laikytis mūsų įstatymų ir atsisakyti šių nepriimtinų ir barbariškų papročių.

  Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL), raštu. − Valstybės narės turėtų pasmerkti moterų lyties organų žalojimą. Šis paprotys pažeidžia pagrindines žmogaus teises, ypač asmens neliečiamumo teisę ir seksualines ir reprodukcines teises. Vis dėlto Cristianos Muscardini pranešime esama aspektų, kuriems mes nepritariame, pvz., formuluotei dėl tėvų, kurie prašo prieglobsčio dėl to, kad atsisako leisti savo vaikams žaloti moterų lyties organus, patikimumo patikrinimo. Aš neįžvelgiu ypatingos priežasties įtarti žmones, kurie prašo prieglobsčio šiuo pagrindu. Kita pranešimo formuluotė, kuriai aš nepritariu, yra moterų ir mergaičių, kurioms suteiktas prieglobstis dėl moterų lyties organų žalojimo pavojaus jų gimtojoje šalyje, nuolatinių medicininių patikrinimų. Aš manau, kad tai būtų šių moterų ir mergaičių diskriminacija. Jei asmeniui suteiktas prieglobstis valstybėje narėje, ji turi turėti tokias pačias teises ir pareigas kaip ir kiti šios valstybės piliečiai.

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Moterų lyties organų žalojimas yra praktika, kurią būtina pasmerkti. Juo pažeidžiamos pagrindinės moterų žmogaus, ypač asmens neliečiamybės teisė ir seksualinės ir reprodukcinės, teisės.

Vis dėlto yra keletas Cristianos Muscardini pranešimo aspektų, kuriems aš nenorėčiau pritarti, pvz., formuluotė dėl tėvų, kurie prašo prieglobsčio remiantis tuo, kad jie atsisakė pritarti tam, kad jų vaikams būtų žalojami moterų lyties organai, patikimumo patikrinimo. Aš nematau priežasties įtarti žmones, kurie reikalauja prieglobsčio šiuo pagrindu.

Kita formuluotė pranešime, kuriai aš nepritariu, yra siūlymas vykdyti nuolatinius medicininius moterų ir mergaičių, kuriems suteiktas prieglobstis, dėl moterų lyties organų žalojimo pavojaus, patikrinimus. Aš manau, kad ši praktika taikoma moterims ir mergaitėms, yra diskriminuojanti. Jei asmeniui yra suteiktas prieglobstis valstybėje narėje, jis turi turėti tokias pačias teises ir įpareigojimus, kaip ir kiti šalies piliečiai.

  Frank Vanhecke (NI), raštu. – (NL) Aš pritariau C. Muscardini pranešimui, tiksliau, bendram pakeistam tekstui, nes akivaizdu, kad joks sveiko proto žmogus negali nesišlykštėti girdėdamas apie siaubingą moterų ir mergaičių lyties organų žalojimą – sakau tai be jokios pagarbos – atsilikusiose kultūrose ir religijose.

Vis dėlto apgailestauju, kad vėl naudojamos įprastos formuluotės dėl „reprodukcijos teisių“, nors šiuo atveju jos nėra tinkamos ir tikėtinai vartojamos tik siekiant įtikti politiškai korektiškiems kairiesiems. Vis dar nesuprantu, kaip teisė į abortą gali būti siejama su kova su barbarišku lytinių organų žalojimu.

Būtų geriau, jei pasinaudotume šia galimybe ir paklaustume savęs, ar, pvz., islame užtikrinama tinkama pagarba pagrindinei vyrų ir moterų lygybės vertybei, ir, jeigu atsakymas yra „ne“, ar mūsų Europoje islamui yra vieta.

  Anders Wijkman (PPE-DE), raštu. − (SV) Pirminis pranešimas savo iniciatyva dėl kovos su moterų lyties organų žalojimu buvo labai geras, bet pataisytame pranešime, kuriam buvo pritarta per balsavimą, yra formuluotė, rodanti autorių norą įvesti reguliarius medicininius patikrinimus moterims, kurioms buvo suteiktas prieglobstis, baiminantis moterų lyties organų žalojimo. Taip siekiama išvengti moterų lyties organų žalojimo priimančioje ES valstybėje narėje. Manau, kad priverstiniai medicininiai patikrinimai yra didelis kišimasis į asmeninį gyvenimą. Apsilankymai pas gydytoją turi būti savanoriški. Prievarta šiuo atveju visiškai nepateisinama. Todėl aš balsavau prieš pataisytą pranešimą.

  Anna Záborská (PPE-DE), raštu. – (SK) Ėmiausi ypatingų pastangų, kad komitetas, kuriam aš pirmininkauju, galėtų pabaigti darbą, leidusį priimti rezoliuciją. Be abejo, ši tema yra svarbi.

Moterų lyties organų žalojimas padaro didelę negrįžtamą žalą moterų bei mergaičių fizinei ir psichinei sveikatai, jos yra išnaudojamos ir pažeidžiama jų neliečiamybė. Kai kuriais atvejais pasekmės būna mirtinos.

Pranešime Europos Parlamentas ragina valstybes nares parengti prevencinę priemonių, skirtų mažamečių mergaičių apsaugai, strategiją, pagal kurią nebūtų stigmatizuojamos imigrantų bendruomenės ir kuri būtų įgyvendinama vykdant valstybines programas ir teikiant socialines paslaugas, kuriomis būtų siekiama panaikinti šią praktiką, o ją patyrusioms aukoms būtų teikiama parama. Valstybių narių prašoma pagalvoti, kad grasinimas arba pavojus, jog bus sužaloti mažamečių lyties organai, gali būti priežastis, pateisinanti valstybės institucijų įsikišimą, kaip numatoma vaikų apsaugos taisyklėse.

Valstybės narės turėtų parengti gaires su medicina susijusių profesijų atstovams, auklėtojams ir socialiniams darbuotojams, kad tėvai ir motinos pagarbiai ir, jei reikia, padedami vertėjų žodžiu būtų informuojami apie didelius moterų lyties organų žalojimo pavojus.

Vis dėlto rezoliucijoje taip pat raginama pritarti seksualinei ir reprodukcinei sveikatai. Ši sąvoka nėra apibrėžta PSO ar acquis communautaire dokumentuose. Dėl šios priežasties kai kurie ja piktnaudžiauja siekdami paremti abortus.

Apgailestauju, bet dėl šios priežasties per balsavimą aš susilaikiau.

- Pranešimas: Vasco Graēa Moura (A6-0092/2009)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Kelis kartus esu išreiškęs savo palankumą svarstant klausimus, susijusius su daugiakalbyste, todėl manau, kad mano pozicija yra aiški.

Kalbinė ir kultūrinė Europos Sąjungos įvairovė sukuria didelį konkurencinį pranašumą. Mano nuomone, būtina skatinti praktinį kalbų mokymo ir kultūrinių bei studentų mainų programų įgyvendinimą Europos Sąjungoje ir už jos ribų, kaip dariau aš pritardamas Erasmus Mundus programai. Daugiakalbystė yra būtina, kad bendravimas būtų veiksmingas, ji taip pat yra priemonė, leidžianti asmenims geriau suprasti vienas kitą ir lengviau susitaikyti su įvairove bei mažumomis.

Dėl žiniasklaidos skverbimosi kalbų įvairovė taip pat turi didelį poveikį ES piliečių kasdieniame gyvenime, nes padidina judumą, migraciją ir skatina kultūrinę globalizaciją. Labai svarbu, kad ES piliečiai įgytų įvairų kalbų įgūdžių, kurie suteiktų jiems galimybę visapusiškai pasinaudoti judėjimo laisvės Sąjungoje ir Sąjungos ryšių su trečiosiomis šalims teikiama ekonomine, socialine ir kultūrine nauda. Kalba yra pagrindinis socialinės įtraukties veiksnys.

Todėl Europos kalbų įvairovė yra didelė kultūrinė vertybė ir Europos Sąjunga padarytų klaidą, apsiribodama viena pagrindine kalba.

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Daugiakalbystė Europos Sąjungoje yra išskirtinis bruožas santykiuose su trečiosiomis šalimis. Ji gali suteikti mums didelį konkurencinį pranašumą, todėl svarbu paremti švietimo ir kalbų mainų programas ne tik dideliuose miestuose, kuriuose galimybės pasinaudoti jomis jau dabar yra didesnės.

Įgyvendindami tokią politiką turime atsižvelgti į tai, kad europiečiai, nors ir suvienyti, visų pirma yra savo šalių piliečiai. Reikia užtikrinti, kad jie turėtų galimybę tapatintis su savo kalba. Šis aspektas taip pat paminėtas V. Gracos Mouros pranešime.

  Martin Callanan (PPE-DE), raštu. − Europos Sąjunga kasmet daug mokesčių mokėtojų pinigų skiria daugiakalbystei. Nors ES yra organizacija, siekianti panaikinti žmonių ir tautų skirtumus, bet ji skiria labai didelį dėmesį kalbiniam nacionalizmui. Pvz., nusileista Airijos nacionalistams, reikalavusiems, kad gėlų kalba taptų oficialia ES kalba.

Su netinkama daugiakalbystės politika susijusios išlaidos ir biurokratija ES plečiantis tik didės. Mano rinkėjai pagrįstai susirūpinę dėl neapgalvoto lėšų skyrimo politikai, kuri neturi praktinės naudos, išskyrus politinį blizgesį.

Nors Europos Parlamente tapo įprasta naudoti anglų kalbą, aš nesiryžčiau padaryti jos vienintele darbine kalba. Atsižvelgdamas į ES suderinimo siekius aš manau, kad bendra kalba yra natūralus žingsnis kuriant federalinę supervalstybę. Todėl manau, kad turėtume turėti kelias darbines kalbas. JTO užtenka šešių kalbų turint apie 200 valstybių narių, todėl manau, kad ES taip pat gali sumažinti kalbų skaičių.

  Koenraad Dillen (NI) , raštu. – (NL) Aš balsavau prieš pranešimą, nes tam tikros Flandrijos mažumos gali netinkamai pasinaudoti jo nuostatomis. Svarbu skatinti jaunimo, ypač ES, kalbų įvairovę visais įmanomais būdais, bet tokia politika neturi būti įgyvendinama teisinės pagarbos vietos kalbai sąskaita. Pavyzdys galėtų būti olandų kalba Flamandų Brabanto provincijoje Flandrijoje. Kalbų įvairovės ir kalbų mokymosi agentūra greitai taptų prancūzakalbių mažumos priemone išvengti privalomo olandų kalbos naudojimo Flandrijoje. Praeityje daug kartų įsitikinome, kad „Europa“ mažai žino apie specifinę padėtį valstybėse narėse. Imigrantai ir mažumos turėtų mokytis ir naudoti regiono, kuriame jie gyvena, kalbą. Būtent šis, o ne atvirkštinis variantas, patvirtina kalbų įvairovę.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau prieš alternatyvų pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl V. Gracos Mouros pranešimo „Daugiakalbystė – Europos turtas ir bendras rūpestis“, nes panaikindamas tėvams galimybę pasirinkti oficialiąją kalbą, kuria turėtų būti mokomi jų vaikai, šalyse arba regionuose, turinčiuose daugiau nei vieną oficialiąją kalbą, jis prieštarauja tam tikriems principams, kurių laikosi Europos Parlamentas.

Alternatyviame pasiūlyme dėl rezoliucijos tik paminėta, kad reikia skirti ypatingą dėmesį mokiniams, kurie negali mokytis savo gimtąja kalba. Taip nusižengiama pagrindiniam principui, kad būtina mokytis gimtąja kalba ne tik dėl gerų bendrų mokymosi rezultatų, bet ir dėl kitų užsienio kalbų mokymosi.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tai yra pozityvus dokumentas, kuriame pateiktos ir rekomendacijos, kurioms mes pritariame. Pagrindinis klausimas – ar jį įmanoma įgyvendinti, nes reikia daug nuveikti, kad būtų įgyvendinti dokumente būtinais įvardyti dalykai, atsižvelgiant į politinę kryptį, kurios laikosi Europos Sąjungą.

Dėl kai kurių iškeltų klausimų, pvz., dėl tam tikrų Europos kalbų dominavimo kitų atžvilgiu, mes laikomės aiškios nepritariančios pozicijos. Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad dėl vykdomos tam tikros nacionalinės politikos kai kurios etninės grupės Europoje atsidūrė kalbinėje ir kultūrinėje izoliacijoje ir yra diskriminuojamos. Kyla pavojus Europos tautų kultūriniam palikimui ir jo sėkmingam perdavimui ateities kartoms.

Mes taip pat norėtume pabrėžti profesionalių mokytojų, vertėjų žodžiu ir raštu vaidmens svarbą. Jų darbas yra labai svarbus Europos Sąjungoje vartojamų kalbų mokymui, skleidimui ir tarpusavio supratimui.

Todėl mes apgailestaujame, kad buvo pritarta alternatyviam pasiūlymui dėl rezoliucijos, nes jame sušvelninti tam tikri V. Gracos Mouros pranešimo aspektai, ypač aspektai, susiję su gimtosios kalbos gynimu ir tėvų teise pasirinkti oficialiąją kalbą, kuria bus mokomi jų vaikai tose šalyse ir regionuose, kuriuose vartojama daugiau negu viena oficialioji kalba arba regioninės kalbos.

  Hélčne Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) June List mano, kad kultūros klausimai turėtų priklausyti valstybių narių politinei kompetencijai.

Šis pranešimas nėra teisėkūros procedūros dalis ir atspindi tik Europos Parlamento federalistų daugumos nuomonę, kad ES turėtų dar daugiau kištis į kultūros sritį.

Kaip paprastai, Europos Parlamento kultūros ir švietimo komitetas siūlo naujas brangias programas ir agentūras ES lygmeniu. June List nemano, kad daugiametė programa ar Europos kalbų įvairovės ir kalbų mokymosi agentūra ES lygmeniu turės kokį nors poveikį 500 mln. Europos gyventojų, išskyrus dar didesnę naštą mokesčių mokėtojams.

Mes taip pat nemanome, kad Komisijos planai rengti informavimo kampanijas, susijusias su kalbų mokymosi nauda, turės kokį nors realų poveikį. Tik valstybės narės, įgyvendindamos švietimo politiką, turėtų motyvuoti savo piliečius mokytis kalbų. Tai nėra ES rūpestis.

Todėl mes balsavome prieš šį pranešimą.

  Adrian Manole (PPE-DE), raštu. – (RO) Europa gyvena naujame globalizacijos, augančio judumo ir migracijos, regionų atgimimo ir stiprėjančio pasienio regionų vaidmens amžiuje. Todėl daugiakalbystė turėtų pasiūlyti naujus sprendimus Europos piliečiams ir mūsų visuomenei.

Norėčiau pasveikinti pranešėją už šį pranešimą. Aš taip pat tikiuosi, kad mūsų pateikti pakeitimai užtikrins tarpusavio pagarbą kalboms, įskaitant nacionalinių mažumų ir migrantų vartojamas kalbas, nes gyvas mūsų kalbų paveldas yra vertybė, ištekliai, kurie turėtų būti branginami.

Kiekvienam iš mūsų kalba yra tiesioginė mūsų kultūros išraiška. Todėl mokydamiesi kitų kalbų mes atrandame naujas kultūras, vertybes, principus ir požiūrius. Europoje galime atrasti visiems mums bendras vertybes. Šis atvirumas dialogui yra pagrindinė Europos pilietybės dalis ir parodo, kodėl kalbos yra svarbi jos dalis.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Daugiamilijoninės ES kalbų mokymo ir mainų programos skatina daugiakalbystę, o jų interneto tinklalapiuose pabrėžiama daugiakalbystės kaip pagrindinio veiksnio didinti ES skaidrumą, teisėtumą ir veiksmingumą, vaidmuo, bet ES pati nesilaiko šių principų. Net Pirmininkaujančiosios valstybės narės interneto tinklalapyje neatsižvelgiama į tai, kad ES yra 18 proc. – tai didžiausias skaičius – žmonių, kuriems gimtoji kalba yra vokiečių, o dar 14 proc. moka ją kaip užsienio kalbą.

Tai yra galimybė ES priartėti prie savo piliečių, kuria nepasinaudota. Nuosekliai naudojant tris darbines kalbas – vokiečių, anglų ir prancūzų, bus galima pasiekti daugumą gyventojų. Pranešėjo išvada yra ta pati, todėl aš balsavau už pranešimą.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) Šis pranešimas dar kartą parodė, kad Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnio 2 dalis turi didelių trūkumų. Naujasis pranešimas, kuris remiasi pakeitimais ir papildomu pasiūlymu, leis pakeisti pradinį pranešėjo pranešimą, dėl kurio buvo balsuojama atitinkamame komitete. Pasiūlymo autoriai pakeičia pranešimą ir įtraukia į jį naujas dalis, dėl kurių pranešėjas negali nuspręsti. Taigi, komitete priimtas pranešimas bus pakeistas nauju tekstu. Manau, kad ši procedūra labai neteisinga pranešėjo atžvilgiu. Tikiuosi, kad Europos Parlamentas artimiausiu metu iš naujo apsvarstys šią procedūrą ir priims teisingesnį sprendimą.

Mano nuomone, V. Gracos Mouros pranešimas buvo gerai suderintas, todėl aš nebalsavau už alternatyvų PSE, ALDE ir Verts/ALE frakcijų pasiūlymą. Šiam pasiūlymui pritarta, todėl nebuvo balsuojama dėl pradinio pranešimo. Sutinku su pranešėju, kad kalbų ir kultūros įvairovė turi didelės įtakos kasdieniam piliečių gyvenimui. Ji yra didelis ES pranašumas, todėl mes turime paremti kalbų mokymo ir mokyklų bei kultūros mainų programas, kurios būtų įgyvendinamos ir už ES ribų.

Įvairų mokymo lygių mokytojų mainų programos, skirtos skatinti mokyti įvairius dalykus užsienio kalba, padeda parengti mokytojus, kurie vėliau gali pasidalyti savo kalbų žiniomis su mokiniais ir studentais gimtojoje šalyje. Norėčiau paraginti valstybes nares skirti nuolatinį dėmesį užsienio kalbų mokytojų mokymui ir kartu užtikrinti, kad jiems būtų tinkamai finansiškai atlyginta.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN) , raštu. – (PL) Daugiakalbystės ir jos išsaugojimo problema yra vienas didžiausių Bendrijos rūpesčių. Daugiakalbystės politikos poveikis yra akivaizdus ir didelis, bet netinkamai ją taikant rezultatai gali būti menki.

Viena iš Europos vertybių yra jos daugiakultūrė prigimtis, kurios vienas bruožų yra daugiakalbystė. Kartu ji yra bendra pareiga, kuri remiasi poreikiu ir sunkumu paversti kultūrų įvairovę jėga, vienijančia Bendriją, kuri turėtų poveikį ir už jos ribų ir leistų Europai užimti teisėtą vietą pasaulyje. Taigi, ant kortos pastatyta daug. Netinkamai daugiakalbystės politikai būdingas palankumas vienai ar daugiau kalbų, likusias kalbas nustumiant į šalį visose visuomeninio gyvenimo srityse. Europos Sąjunga, pasinaudodama teisės aktais ir institucijomis, turi dideles galimybes įgyvendinti tinkamą kalbų politiką. Todėl jos atsakomybė yra dar didesnė.

V. Gracos Mouros pranešime nėra išspręstos visos problemos, susijusios su kiekvienos Europos kalbos teise gyvuoti ir atsirandančiomis privilegijomis. Europoje kalbama ne tik oficialiosiomis, bet ir daugybe kitų kalbų, kurioms iškilęs didesnis ar mažesnis išnykimo pavojus. Tinkama daugiakalbystės politika turėtų užtikrinti šių kalbų apsaugą. Vis dėlto pranešime didesnis dėmesys skiriamas oficialiųjų kalbų mokymuisi, o ne daugiakalbystės idėjos įgyvendinimui. Šiam klausimui išspręsti reikalinga išmintinga pažangi politika ir aš manau, kad turėtų būti priimtas pranešimas, kuriame tai atsispindėtų.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Daugiakalbystės klausimas yra labai svarbus Europai. Dėl šios priežasties aš dalyvauju įvairiose iniciatyvose, kuriomis siekiama skatinti ir užtikrinti visapusišką pagarbą daugiakalbystei. Europa, kuria aš tikiu, yra kalbų įvairovės Europa. Dėl šių priežasčių aš pritariu pirminiam V. Gracos Mouros pranešimui. Vis dėlto, kaip ir pranešėjas, aš negaliu sutikti, kad teisinga pagarbos kalbų įvairovei ir asmens bei šeimos laisvei idėja gali ar privalo būti naudojama kaip ginklas diskusijose dėl kraštutinio nacionalizmo. Tai nėra ir neturi būti mūsų diskusijos esmė.

Šiuo atveju daugiakalbystė yra ir turi būti skatinama vardan pagarbos Europos kalbų ir kultūros įvairovei. Vis dėlto dabar ne laikas ir ne vieta kitiems ginčams, ypač tiems, kurie nepripažįsta subsidiarumo arba laisvės.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau už V. Gracos Mouros pranešimą dėl daugiakalbystės kaip Europos turto ir bendro rūpesčio.

Esu universiteto dėstytojas, todėl ypač pritariu pasiūlymui skatinti kalbų mokymo ir mainų programas švietimo ir kultūros srityse, pvz., gerai žinomas jaunimo judumo programas. Šios programos, kurias įgyvendina Komisijos švietimo ir kultūros GD, labai praturtina studentų mokymosi patirtį ir taip prisideda prie ES pažangos siekiant žinių visuomenės.

  Flaviu Călin Rus (PPE-DE), raštu. – (RO) Aš balsavau už Europos Parlamento rezoliucijos projektą „Daugiakalbystė – Europos turtas ir bendras rūpestis“ (2008/2225(INI)), nes manau, kad kultūros ir kalbų įvairovė Europos Sąjungoje yra vertybė, kuri labai prisideda prie „vienybės įvairovėje“. Aš taip pat manau, kad mokyklų ir kultūriniai mainai, taip pat užsienio kalbų mokymosi programos Europos Sąjungoje ir už ribų yra naudingos ir jas būtina paremti.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE), raštu. – (PL) Daugiakalbystė yra viena didžiųjų suvienytos Europos vertybių. Įgytos kalbų žinios turėtų padėti pagerinti kvalifikaciją, susirasti geresnį darbą arba užmegzti naujus tarpasmeninius ryšius. Remiantis kalbininkų atliekamais kasmetiniais tyrimais, daugiakalbiai žmonės yra gabesni, turi geresnę vaizduotę ir įvairesnį mąstymą už vieną kalbą mokančius žmones. Jie taip pat yra kūrybingesni ir platesnių pažiūrų. Aš neminėsiu akivaizdžios naudos, kurią suteikia galimybė bendrauti su didesniu skaičiumi žmonių, kurių mąstysena, susiformavusi kitose kultūrose arba tautose, dažnai visiškai skiriasi.

Ši daugiakalbystės nauda parodo, kad turime teikti prioritetą kalbų mokymuisi. Todėl labai svarbu, kad visi Bendrijos piliečiai turėtų vienodas galimybes mokytis kalbų. Todėl aš pritariu visiems Komisijos veiksmams, skirtiems ištirti ir įvertinti užsienio kalbų mokymą ir kalbų mokymo metodus bei programas. Manau, kad šių veiksmų tikslas yra ateityje suderinti užsienio kalbų mokymą visoje Europos Sąjungoje. Jis leis pagilinti kalbų žinias ir atsispindės aukštą kvalifikaciją turinčių Europos piliečių skaičiuje.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Daugiakalbystė yra didelis Europos Parlamento turtas. Esame vienintelis Parlamentas pasaulyje, turintis sinchroninį vertimą į 23 kalbas, todėl turėtume imtis visų priemonių, kad išsaugotume šią unikalią mūsų darbo savybę. Visi ES piliečiai turėtų turėti galimybę skaityti apie ES institucijų darbą savo gimtąja kalba, o valstybės narės turėtų imtis visų priemonių ir sudaryti galimybę visiems ES piliečiams kalbėti kitomis ES kalbomis.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Neabejodamas pritariu Europos Sąjungos daugiakalbystei. Europos daugiakalbystė atspindi jos kultūrinį pliuralizmą, kuris yra jos unikalumo įrodymas. Suvienytos Europos piliečių kalbų žinios turėtų būti nuolat plečiamos. Daugiakalbystė yra svarbi Europos integracijos dalis, leidžianti ES piliečiams laisvai pasirinkti gyvenamąją ir darbo vietą. Taip pat reikėtų pabrėžti gimtosios kalbos svarbą įgyjant tinkamą išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją.

Ypatingą dėmesį turėtume skirti nuolatiniam poreikiui kelti užsienio kalbų mokytojų kvalifikaciją ir taikyti naujus mokymo metodus. Pranešėjas pabrėžia būtinybę padėti mokytis užsienio kalbos tiems piliečiams, kurie nori jos mokytis savarankiškai, jis taip pat pažymi, kad svarbu, jog užsienio kalbų mokytųsi pagyvenę žmonės. Sutinku su pranešėju, kad svarbu teikti piliečiams nuolatinę paramą užsienio kalboms mokytis, ypatingą dėmesį skiriant piliečiams, kurių padėtis nepalanki. Manau, kad kalbų mokymasis padės kovoti su diskriminacija ir prisidės prie suvienytos Europos šalių integracijos.

Visiškai pritariu Europos Parlamento reikalavimams dėl Europos daugiakalbystės.

  Anna Záborská (PPE-DE), raštu. – (SK) Rezoliucija dėl daugiakalbystės yra vertingas dalykas Europai ir svarbus žingsnis link išsilavinusios Europos, nes joje reikalaujama, kad oficialiosios ES kalbos būtų vertinamos vienodai visose visuomeninio gyvenimo srityse. Aš tvirtai tikiu, kad Europos kalbų įvairovė yra didelė kultūrinė vertybė. ES padarytų klaidą, apsiribodama tik viena kalba.

Rezoliucijoje paminėta daugiakalbystės svarba ne tik ekonomikos ir socialinėje srityse, ji svarbi ir kultūros bei mokslo kūrybai bei jos skatinimui, o literatūriniai bei techniniai vertimai yra svarbūs ilgalaikiam ES vystymuisi.

Be to, kalbos atlieka svarbų vaidmenį formuojant ir stiprinant tapatybę.

Daugiakalbystė yra daug atšakų turinti sritis. Ji turi didelį poveikį Europos piliečių gyvenimui. Valstybės narės siekia įtraukti daugiakalbystę ne tik į švietimą, bet ir į visas būsimas politikos kryptis.

Džiaugiuos, kad rezoliucijoje pritariama, kad darbo metu su kitų valstybių narių piliečiais bendraujantys pareigūnai mokytųsi antros ES kalbos.

ES institucijų vaidmuo yra ypač svarbus siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi kalbų lygybės principų santykiuose tarp valstybių narių ir atskirose ES institucijose, taip pat ES piliečių ir vietos institucijų, Bendrijos įstaigų ir tarptautinių institucijų santykiuose.

Aš pritariau rezoliucijai, sveikinu pranešėją ir didžiuojuosi, kad buvau pirmoji Slovakijai atstovaujanti EP narė, pateikusi rašytinę deklaraciją ir pradėjusi diskusijas dėl daugiakalbystės institucijose.

- Pranešimas: Lambert van Nistelrooij (A6-0083/2009)

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už L. van Nistelrooijaus pranešimą, nes teritorinė sanglauda yra svarbi siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjunga toliau žengtų tvaraus ir darnaus vystymosi keliu, pamažu paversdama teritorinę sanglaudą ir įvairovę vertingu dalyku.

Žalioji knyga yra svarbus žingsnis toliau vystant teritorinę sanglaudą ir įgyvendinant bendrąją Sąjungos atsakomybę. Joje taip pat raginama surengti išsamias diskusijas šia tema tarp Europos institucijų, nacionalinių ir regioninės valdžios institucijų, ekonominių ir socialinių partnerių bei kitų su Europos integracija ir teritoriniu vystymusi susijusių subjektų.

Patys geriausi dalykai yra Europos teritorijos potencialo ir jos įvairovės įvertinimas, taip pat trys pagrindiniai geriau subalansuoto ir darnesnio regionų vystymosi sprendimai: tankumo skirtumų neigiamo poveikio sumažinimas; teritorijų suartinimas siekiant įveikti atstumą; ir bendradarbiavimas siekiant panaikinti skirtumus.

  Emanuel Jardim Fernandes (PSE), raštu. – (PT) Sveikinu L. van Nistelrooijų, pateikusį šį pranešimą ir pasiryžusį priimti įvairius jo pranešimo projekto pakeitimus.

Aš visiškai pritariu šiam pranešimui.

Visiškai sutinku, kad reikia susieti diskusijas dėl teritorinės sanglaudos su diskusijomis dėl ES sanglaudos politikos ateities, atsižvelgiant į tai, kad į sanglaudos politikos reformą turi būti įtrauktos diskusijų dėl teritorinės sanglaudos išvados.

Sutinku su žaliosios knygos įvertinimu pranešime ir teritorinės sanglaudos sąvokos analize, taip pat pritariu rekomendacijoms dėl teritorinės sanglaudos ateities, ypač rekomendacijoms dėl:

– teritorinės sanglaudos apibrėžimo;

– Baltosios knygos dėl teritorinės sanglaudos paskelbimo;

– Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo stiprinimo;

– teritorinės sanglaudos įtraukimo į tolesnį visų Bendrijos politikos krypčių vystymą;

– papildomų kokybinių rodiklių įvedimo;

– sektorinės Bendrijos politikos krypčių teritorinio poveikio įvertinimo ir pasiūlymų, kaip suderinti teritorinę ir sektorinę politiką.

– išsamios Europos strategijos, skirtos specifinių geografinių ypatumų turintiems regionams, vystymo;

– išsamios laipsniškos pereinamojo laikotarpio paramos regionams sistemos įgyvendinimo; ir

– daugiapakopio teritorinio valdymo vystymo.

Todėl aš balsavau už.

  Hélčne Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Šiame pranešime pranešėjas teigia, kad sanglaudos politika yra viena sėkmingiausių ES investicijų. Tai stulbinanti išvada, ypač atsižvelgiant į tai, kad praėjusių metų lapkričio mėn. Europos Audito Rūmai patvirtino, kad iš 2007 m. sanglaudos politikai numatytų 42 mlrd. EUR 11 proc. niekada neturėjo būti išmokėti.

Atrodo, pranešėjui tai puikiai žinoma, todėl 17 dalyje jis ragina dalyvaujančius diskusijose dėl teritorinės sanglaudos vengti bet kokių užuominų apie siūlomos politikos finansinį poveikį, kitaip tariant, laikyti jį paslaptyje.

ES sanglaudos politika blogai apgalvota. Socialiniu ir ekonominiu požiūriu, atsižvelgiant į mokesčių mokėtojų pinigus, ji yra tragiška. Todėl June List balsavo prieš bendrą pranešimą.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Kodėl Europos Parlamentas atmetė mūsų pasiūlymus rezoliucijai dėl ES sanglaudos politikos ateities? Šiuose pasiūlymuos buvo pažymėta, kad:

– pagrindinis struktūrinės politikos tikslas turi būti tikros konvergencijos skatinimas, ji turėtų tapti perskirstymo į mažiausiai išsivysčiusias Europos Sąjungos šalis bei regionus priemone;

– tikslui sumažinti labiausiai atsilikusių regionų atsilikimą teritorinėje sanglaudoje neturėtų būti skirtas antraeilis vaidmuo;

– naujiems prioritetams turėtų būti skirti nauji Bendrijos finansiniai ištekliai, ypač atsižvelgiant į tai, kad dabartinių finansinių išteklių nepakanka tikros konvergencijos poreikiams patenkinti;

– būtina padidinti Bendrijos biudžetą, kad būtų skatinama ekonominė ir socialinė sanglauda ES lygmeniu;

– žemės valdymas ir planavimas ir kiekvienos valstybės narės atsakomybė;

– turi būti parengtos priemonės, skirtos vadinamajam statistiniam poveikiui panaikinti;

– valstybėse narėse ir regionuose, kurių socialinis ir ekonominis vystymasis atsilieka, konvergencija neturėtų būti pakeista konkurencingumu, o sanglaudos politika ir jai numatyti finansiniai ištekliai neturėtų būti pajungti Lisabonos strategijos remiamai konkurencijai ir liberalizavimui.

Vienas tikėtinas atsakymas galėtų būti, kad skelbiamai sanglaudos politikai yra iškilusi grėsmė...

  James Nicholson (PPE-DE), raštu. − Teritorinės sanglaudos sąvoka dabar pripažinta svarbiausiu Sąjungos tikslu kartu su socialine ir ekonomine sanglauda.

Teritorinė sanglauda visų pirma susijusi su siekiu užtikrinti subalansuotą vystymąsi visoje ES, todėl ji turėtų tapti visų Bendrijos politikos krypčių pagrindiniu tikslu. Šiame pranešime pabrėžiamas faktas, kad teritorinė sanglauda bus ypač svarbi nepalankios geografinės padėties regionams, pvz., kalnų vietovėms arba saloms.

Kad teritorinė sanglauda būtų įgyvendinta, Komisija dabar turėtų parengti teisės aktų paketą, kuriame būtų numatytos konkrečios nuostatos ir politikos veiksmai.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Diskusijos dėl teritorinės sanglaudos nėra tik diskusijos dėl biudžeto arba Bendrijos politikos, tai – diskusijos dėl pagrindinių principų, kuriais remiasi viena iš pamatinių ir pagrindinių mūsų įsivaizduojamos Europos idėjos sąvokų. Todėl sanglaudos politikos įvertinimas ir tinkamiausių sprendimų 27 valstybes nares turinčiai ES, kuri pergyvena ekonomikos krizę, paieška nusipelno mūsų sutarimo ir pritarimo. Vis dėlto tai nereiškia, kad mes sutariame arba pritariame visam žaliosios knygos turiniui.

Remiantis mūsų kriterijais, trys pagrindinės šio įvertinimo koncepcijos yra teisingos: reikia sumažinti gyventojų tankumo skirtumų neigiamą poveikį; suartinti teritorijas siekiant įveikti atstumą; ir bendradarbiauti siekiant panaikinti skirtumus. Vis dėlto atsižvelgiant į problemos esmę, struktūrinė parama neturi tapti priklausoma nuo gyventojų skaičiaus, greičiau priešingai. Teritorinės sanglaudos idėja turi remtis mintimi atgaivinti ir padaryti patraukliomis tas vietas, kurias žmonės palieka. Tai yra vienas mūsų tikslų, kurio turėtų būti siekiama.

Sanglaudos idėja iš esmės yra solidarumo idėja, kuri sieja mus visus ir kuri gali būti mums visiems naudinga.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau prieš L. van Nistelrooijaus pranešimą dėl žaliosios knygos dėl teritorinės sanglaudos ir diskusijų dėl būsimos sanglaudos politikos reformos.

Mano nepritarimo priežastys susijusios su skirtingu požiūriu į teritorinę sanglaudą, todėl aš nemanau, kad galėčiau pritarti pranešėjo mintims.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Sutinku su pranešėju, kad mes turime aiškiau apibrėžti teritorinės sanglaudos sąvoką.

- Pranešimas: Oldřich Vlasák (A6-0031/2009)

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. – (PL) Aš balsavau už O. Vlasáko pranešimą dėl miestų aspekto vykdant sanglaudos politiką naujuoju programavimo laikotarpiu. Aš gyvenu Poznanėje, regioninėje Didžiosios Lenkijos sostinėje. Beveik kasdien pastebiu teigiamą miesto plėtros poveikį visam regionui. Aš galėčiau net surizikuoti ir pasakyti, kad išryškėjo ilgai laukta miestų ir regionų plėtros sinergija.

Miestų plėtra nėra susijęs su vietiniu centralizmu. Prieštaraujantieji didelių miestų plėtrai dažnai nežino, kokie svarbūs šie miestai regionams, kuriuose jie yra įsikūrę. Dėl savo specifikos kai kurios didelių miestų funkcijos negali būti perkeltos į kaimo vietoves. Miestų valdytojai turi ypatingą atsakomybę. Jų uždaviniai, susiję su planavimu, erdviniu valdymu, socialiniu dialogu, kultūra ir švietimu bei tvarių žiniomis paremtų darbo vietų kūrimu yra labai sudėtingi. Įgyvendinant kai kuriuos uždavinius reikalingas glaudus bendradarbiavimas su visų lygių vietos valdžios institucijomis.

Taip pat svarbu, kad sanglaudos politikos miestų aspektas ne konkuruotų, bet papildytų kaimo plėtrą. Kaimo vietovės ir miestai gali ir turi vystytis, be to, visus šiuos procesus remia Europos Sąjunga.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau prieš O. Vlasáko pranešimą dėl miestų aspekto vykdant sanglaudos politiką naujuoju programavimo laikotarpiu.

Aš suprantu tvarios mistų plėtros svarbą, bet manau, kad ją bus sunku pasiekti neturint bendro „miesto zonų“ apibrėžimo.

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Aš pritariu šiam pranešimui ir norėčiau pasinaudoti galimybe sustiprinti poziciją, kad turi būti laikomasi integruoto požiūrio į sanglaudos politiką.

Vis dėlto ši integracija turėtų būti naudą teikianti, o ne ribojanti priemonė, ir tai būtina atidžiai stebėti.

Miestų sanglauda yra būtina siekiant tvarios ekonominės ir socialinės pažangos. Norėčiau pabrėžti, kad siekiant įgyvendinti sanglaudos politiką miesto zonose svarbus transportas ir šiuolaikinė transporto infrastruktūra.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Sanglaudos politikos miestų aspektui turėtų būti suteiktas didesnis prioritetas.

- Pranešimas: Miroslav Mikolášik (A6-0108/2009)

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau prieš M. Mikolášiko pranešimą „Struktūrinių fondų reglamento įgyvendinimas 2007–2013 m. Derybų dėl nacionalinių sanglaudos strategijų ir veiklos programų rezultatai“.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Būtina atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamas Struktūrinių fondų reglamentas 2007–2013 m. siekiant užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų panaudojami tinkamai, ir leisti mums tinkamai įvertinti programas po 2013 m.

- Pranešimas: Zsolt László Becsey (A6-0041/2009)

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Mažosios įmonės yra labai svarbios kuriant darbo vietas Europoje, todėl turėtume sudaryti geresnes sąlygas joms veikti. Norėčiau pabrėžti, kad aš palaikau visas iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti mažąsias įmones ES ir padėti tiems, kurie nori imtis savo verslo.

Aš pritariu Z. L. Becsey pranešimui, nes jame palankiai įvertinta Europos mikrokreditų iniciatyva.

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Sėkminga Europos iniciatyva dėl mikrokreditų galėtų iš esmės padėti siekti atnaujintoje Lisabonos strategijoje numatytų augimo ir užimtumo tikslų ir sukurti naujovišką, kūrybišką ir dinamišką Europos ekonomiką. Mažosios įmonės yra esminis augimo, užimtumo, verslinių gabumų, naujovių ir sanglaudos ES šaltinis. Mikrokreditais visų pirma gali būti remiamas vienas iš keturių Lisabonos strategijos prioritetų – konkrečiai verslo galimybių atvėrimas, padedant socialiai ir ekonomiškai (re)integruoti žmones, jiems patiems įsidarbinant. Lisabonos strategija galės būti laikoma sėkminga tik jei bus gerokai padidintas užimtumo lygis. Europos iniciatyvos mikrokreditų srityje rezultatas turėtų būti naujoviškas, didžiausią dėmesį kreipiant į tas tikslines grupes, kurios iki šiol nebuvo sulaukusios pakankamai dėmesio.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. – (PL) Sėkmingas mikrokreditų panaudojimas siekiant sumažinti skurdą besivystančiose šalyse, ypač Pietų Azijoje ir Lotynų Amerikoje, dar nesulaukė atgarsio ES. Vis dėlto mikrokreditai yra svarbūs, ypač tiems žmonėms, kurie negali gauti paskolų tradiciniame bankų sektoriuje. Mikrokreditų verslas skiriasi nuo tradicinės bankininkystės. Jie suteikiami ne tik finansiniais sumetimais ar siekiant pelno, bet taip pat padeda skatinti sanglaudą integruodami žmones, susidūrusius su nepalankiomis aplinkybėmis ir norinčius įsteigti mikroįmonę.

Sėkminga Europos iniciatyva mikrokreditams plėtoti galėtų padėti įgyvendinti atnaujintos Lisabonos strategijos augimui ir užimtumui siekius ir padėtų Europos ekonomikai tapti naujoviškesne, kūrybiškesne ir dinamiškesne. Jie ypač gali padėti įgyvendinti ekonomikos potencialo išlaisvinimo prioritetą skatindami integraciją arba pakartotinę socialinę ir ekonominę žmonių integraciją jiems patiems įsidarbinant.

Todėl aš pritariu pranešėjo pasiūlymui, nes jame valstybės narės raginamos atitinkamai pritaikyti nacionalines institucines, teisines ir prekybos sistemas, būtinas siekiant palankesnių sąlygų mikrokreditams plėtoti ir kuriant suderintą Europos nebankinių mikrofinansų institucijų sistemą.

  Bogusław Liberadzki (PSE) , raštu. – (PL) Aš balsavau už pranešimą su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyvos siekiant remti augimą ir užimtumą. Sutinku su pranešėju, kad mažosios įmonės yra esminis augimo, užimtumo, verslinių gabumų, naujovių ir sanglaudos ES šaltinis.

Turime pabrėžti faktą, kad mikrokreditai dažnai suteikiami ne dėl finansinių priežasčių ir pelno, jie taip pat prisideda prie sanglaudos siekdami integruoti arba iš naujo integruoti nepalankioje padėtyje esančius žmones į visuomenę.

Aš pritariu pranešimo priėmimui, atsižvelgdamas į tai, kad mikrokreditai gali padėti atverti verslo galimybes padėdami žmonėms patiems įsidarbinti, manau, kad šis metodas turėtų būti pradėtas taikyti Europoje.

  Jamila Madeira (PSE), raštu. – (PT) Šis pranešimas yra labai svarbus, atsižvelgiant į tai, kokį dėmesį ES skiria sanglaudos politikai ir bendradarbiavimo bei vystymosi politikai.

Šiam požiūriui taip pat plačiai pritarta 2008 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento rašytinėje deklaracijoje P6_TA(2008)0199, kurią turėjau garbę pasirašyti viena pirmųjų.

Todėl balsavau už šį pranešimą, nes bet kokios šios srities investicijos ir plėtra yra būtina ir neatidėliotina, ypač atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos ir finansų krizę. Todėl konkretūs ir skubūs veiksmai, skirti sistemos patikimumui ir darnumui padidinti, yra dabartinis Europos Komisijos ir Tarybos tikslas.

  David Martin (PSE), raštu. − Iki šiol sėkminga mikrokreditų sistema, padėjusi sumažinti skurdą besivystančiose šalyse, nebuvo įgyvendinta ES. Pritariu šiam pranešimui, nes sėkminga Europos mikrokreditų iniciatyva galėtų padėti įgyvendinti atnaujintos Lisabonos strategijos tikslus, nes mažosios įmonės yra esminis augimo, užimtumo, verslinių gabumų, naujovių ir sanglaudos ES šaltinis.

  Alexandru Nazare (PPE-DE), raštu. – (RO) Šiuo metu vyksta diskusijos dėl priemonių skolinimo veiklai paskatinti. Per šią ekonomikos krizę ir ypač tokiose šalyse kaip Rumunija, kuri dabar veda derybas dėl tarptautinių finansų institucijų paskolų, būtina, kad bankai vėl pradėtų vykdyti savo pagrindinę funkciją, t. y. teikti gyventojams paskolas.

Manau, kad Z. L. Becsey pranešimas yra naujoviškas, nes jame šis klausimas grąžinamas svarstyti laikantis naujo požiūrio ir neieškant dabartinės finansų krizės sprendimų bankų sistemoje.

Šis pranešimas dėl mikrokreditų skirtas nepalankioje padėtyje esančioms visuomenės grupėms, pvz., mažumoms, romų bendruomenei arba kaimo vietovių gyventojams, kurie turi neišnaudoto potencialo ir nori pradėti smulkųjį verslą, bet negali to padaryti, nes yra netinkami gauti banko paskolą. Šiems žmonėms nėra iš ko rinktis.

Todėl aš manau, kad laiku pateiktas Z. L. Becsey pasiūlymas įsteigti Bendrijos fondą, kuris skatintų teikti mikrokreditus žmonėms ir įmonėms, negalinčiomis tiesiogiai gauti banko paskolų, ir plačiau informuotų apie šias finansavimo priemones.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (PL) Aš noriu susilaikyti dėl Z. L. Becsey pranešimo su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyvos siekiant remti augimą ir užimtumą.

Sutinku su keliais pranešimo punktais, bet griežtai nepritariu keliems kitiems, todėl negalėdamas visiškai pritarti pateiktam tekstui susilaikau.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Mikrokreditų sistema gali padėti daugeliui pasaulio neturtingiausiųjų, ypač moterų, išbristi iš visiško skurdo. ES institucijos ir valstybės narės turėtų labiau paremti tokias schemas.