Posėdžio stenograma

Antradienis, 2009 m. kovo 24 d. - Strasbūras

9. EIB ir ERPB 2007 m. metinės ataskaitos – Bendrijos garantija Europos investicijų bankui (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl pranešimų

- G. Mitchellio pranešimo A6-0135/2009, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu dėl 2007 m. Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko metinių ataskaitų (2008/2155(INI)); ir

- E. Seppäneno pranešimo A6-0109/200 Biudžeto komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama Bendrijos garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti (COM(2008)0910 – C6-0025/2009 – 2008/0268(COD)).

  Esko Seppänen, pranešėjas. − (FI) Gerb. pirmininke, besivystančioms ir kitoms ES nepriklausančioms šalims Europos Sąjunga gali išduoti kreditą su žemomis palūkanų normomis iš Europos investicijų banko. ES suteikia paskolų garantijas, užtikrinančias, kad skolintojas nepatirs jokių nuostolių ir ji galėtų toliau finansuoti savo skolinimąsi rinkos pinigais.

Kai ES atnaujino Europos investicijų bankui skirtas garantijas ir įtraukė daugiau šalių, Europos Parlamentas laikėsi nuomonės, kad sprendimai turi būti priimami pagal bendro sprendimo priėmimo procedūrą ir priklausyti ne tik Europos Vadovų Tarybos, bet ir Europos Parlamento kompetencijai. Europos Teisingumo Teismas tokiai pozicijai pritarė, todėl vienašališkas Tarybos sprendimas buvo grąžintas svarstyti pagal bendro sprendimo priėmimo procedūrą. Naujasis sprendimas turėtų būti priimtas š. m. lapkričio 6 d.

Dabar Komisija mums pateikė pasiūlymą dėl sprendimo, kuris yra laikinas ir pagal kurį Komisijai bus leista iki kitų metų balandžio mėn. pabaigos parengti naują bendrą pasiūlymą. Parlamentas prisidėjo prie šio „laikino“ sprendimo, ir Taryba tam neprieštaravo. Džiugina tai, kad po sudėtingų derybų Tarybai ir Parlamentui pavyko susitarti ir kad sprendimas gali būti priimtas šiandien per pirmąjį svarstymą, nesiveliant į tolesnes diskusijas.

Ta proga norėčiau padėkoti pirmininkaujančiosios valstybės narės Čekijos atstovams, kurie sunkiai dirbo, kad būtų pasiektas susitarimas su Taryba. Jeigu Čekija nebūtų aktyviai įsitraukusi į derybas, sprendimas niekad nebūtų buvęs priimtas.

Taip pat norėčiau išsakyti savo pasipiktinimą Europos investicijų banko atstovais, sukėlusiais sumaištį. Europos investicijų bankas yra įpratęs sulaukti Europos Parlamento paramos svarstant įvairius klausimus, bet jo atstovai šį kartą nesugebėjo suvokti, kad buvo pradėta taikyti bendro sprendimo priėmimo procedūra ir kad Europos Parlamento kompetencija šiuo klausimu labai išsiplėtė. Parlamentas norėjo visapusiškai pasinaudoti savo galiomis, kurioms negalėjo naudotis per konsultavimosi procedūrą. Manau, visiškai nepateisinama tai, kad Europos investicijų bankas, viena iš ES institucijų, neparodė pagarbos Parlamente nustatytai tvarkai ir stengėsi daryti poveikį sprendimui politiniuose užkulisiuose.

Vis dėlto galutinis rezultatas yra geras. Europos investicijų bankas iš esmės gavo tai, ko norėjo. Jis nusipelnė Parlamento palankumo per sprendimų priėmimo procedūrą, kurioje parlamentas pateikė savo nuomonę. Sprendimas sulaukė plataus politinių frakcijų pritarimo. Tai būtų buvę neįmanoma, jei būtų priimtas Europos investicijų banko požiūris. Norėčiau padėkoti pirmininkaujančiajai valstybei narei už pasiektą kompromisą. Taip pat norėčiau padėkoti Biudžeto komitetui ir jo pagalbiniams pranešėjams už sutarimą, kad sprendimas būtų priimtas per pirmąjį svarstymą. Esu įsitikinęs, kad sprendimas bus naudingas visoms suinteresuotoms šalims.

  Gay Mitchell, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, pradėdamas norėčiau pasakyti, kad labai nepritariu tam, kaip trumpinamas Parlamento narių pasisakymų laikas. Šią savaitę nebuvo surengta klausimų valanda nei Tarybai, nei Komisija. Atėję čia žmonės gali kalbėti kiek tik nori. Parlamento nariai, pristatantys pranešimus Parlamento vardu yra nutraukiami be įspėjimo. Tai yra pasipiktinimą keliantis EP narių suvaržymas.

Kaip pranešėjas visų pirma norėčiau pasveikinti Pirmininką P. Maystadtą ir Pirmininką T. Mirow atvykus į Parlamentą, kuris pirmą kartą parengė bendrą pranešimo projektą dėl Europos investicijų banko (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) veiklos. Nėra jokių abejonių, kad dabartinė finansų krizė išryškino EIB ir ERPB darbo svarbą. Abu bankus reikia pagirti už pastangas kovoti su ekonomikos krizės pasekmėmis. Jie abu yra pasiruošę kovoti su žinomomis problemomis, ir aš norėčiau juos už tai pagirti. Svarbu nagrinėti šiuos bankus kartu, kad būtų užtikrintas geresnis jų tarpusavio bendradarbiavimas ir išvengta dubliavimosi.

Abu bankai turi užtikrinti didžiausią galimą bendradarbiavimą, kad būtų pasirengę ir galėtų padėti atgaivinti ekonomiką. Ypač sveikintinas sprendimas 50 proc. padidinti mažųjų ir vidutinių įmonių kreditavimą. Iš pradžių MVĮ kreditavimui numatyta metinė 5 mlrd. EUR suma buvo padidinta iki 7,5 mlrd. EUR per metus 2008–2011 m.

Naujo finansavimo pavyzdys yra neseniai EIB patvirtinta 310 mln. EUR suma investicijoms į MVĮ Airijoje. EIB aiškiai nurodė, kad lėšų Airijos ir kitų šalių MVĮ galima skirti daugiau, taikant labai konkurencingas palūkanų normas. Mano nuomone, Europa turėtų pagalvoti apie Maršalo tipo planą, kuris buvo labai sėkmingas po Antrojo pasaulinio karo.

Jeigu, tarkime, pavyktų įtikinti EIB pasiskolinti iš Kinijos, gautas lėšas jis galėtų panaudoti padėdamas anksčiau atgaivinti ekonomiką. Šią paskolą būtų galima grąžinti pasinaudojant papildomais muito mokesčiais, kuriuos ES surinktų atnaujinusi užsienio prekybą, ir naujų PVM pajamų dalimi. Be to, tai leistų atsikvėpti valstybėms narėms ir palengvintų joms taikomus individualius reikalavimus laikytis Augimo ir stabilumo pakto, jeigu jos skolinasi papildomai.

2007 m. ES vidaus investicijos Kinijoje sudarė 7,16 mlrd. EUR, o Kinijos vidaus investicijos ES siekė tik 0,6 mlrd. EUR. Padidėjusi prekyba būtų naudinga ir ES, ir Kinijai. Aš žinau apie Komisijos Pirmininko, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Europos centrinio banko Pirmininko vizitą Kinijoje prieš Kalėdas. Neseniai įvykęs ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimas yra vilties teikiantis ženklas.

Mes pakliuvome į bėdą, nes nesutelkėme dėmesio į problemas. Atėjo laikas skirti dėmesį ekonomikos atgaivinimui, kuris taip pat apima ir didesnį Europos konkurencingumą, apie kurį kalbama Lisabonos sutartyje. Labai džiaugiuosi pasiūlymais, kurie pateikti atsižvelgiant į energetikos krizę, klimato kontrolę ir ypač EIB vaidmenį šiose srityse. Aš taip pat džiaugiuosi, kad neseniai buvo paskelbtas Teismo sprendimas dėl bendro sprendimo procedūros ir kad dabar Parlamento vaidmuo svarstant klausimus, susijusius su šiais dviem bankais, padidės.

Savo pranešime aš pateikiau pasiūlymą – jam pritarė komitetas ir, esu įsitikinęs, pritars Parlamentas – kad Komisija ir abu bankai reguliariai lankytųsi Ekonomikos ir pinigų politikos komitete ir informuotų jį, kaip koordinuojamas abiejų bankų vaidmuo ir įgyvendinama jų politika. Manau, kad tokie apsilankymai būtų labai naudingi. Mums reikia daugiau skaidrumo ir atskaitomybės. Girdėjome G. Browną, kalbantį apie šiuo dalykus tarptautinės finansų krizės akivaizdoje. Šiuo atveju tai būtų mūsų finansų institucijų ir tų, kuriuos iš dalies finansuoja finansų institucijos, atskaitomybė šiam Parlamentui.

Džiaugiuosi ryžtingais bankų tikslais, ypač klimato kontrolės ir energetikos srityse, ir tikiuosi, kad Parlamentas pritars mano pateiktam pranešimui.

  Joaquķn Almunia, Komisijos narys. – (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos vardu norėčiau pasveikinti Europos investicijų banko Pirmininką P. Maystadtą ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko Pirmininką T. Mirow. Norėčiau padėkoti jiems ir jų institucijoms už labai naudingą bendradarbiavimą su Komisiją, ypač per šią sudėtingą kovą su ekonomikos krize.

E. Seppänenai, dėkoju jums už jūsų žodžius ir už jūsų, kaip pranešėjo, darbą sudėtingu klausimu, kuris, kaip jūs pats pasakėte, buvo sėkmingai išspręstas. Kalbu apie susitarimą per pirmąjį svarstymą, kuris išspręs teisines problemas dėl Europos investicijų banko (EIB) išorės įgaliojimo.

Šis išorės mandatas leidžia mums, pasinaudojus EIB ir suderinus su Europos politikos kryptimis, imtis griežtų ir veiksmingų priemonių tose politikos srityse, kurios yra ypač svarbios Europos Sąjungai ir visoms jos institucijoms, įskaitant šį Parlamentą.

Komisija džiaugiasi, kad nuo šiol Parlamentas tiesiogiai dalyvaus diskusijose dėl šio išorės įgaliojimo. Mes taip pat turime nuoširdžiai padėkoti Parlamentui ir Tarybai už jų lankstumą siekiant kuo greičiau susitarti, kad šių metų pabaigoje būtų išvengta neaiškumų, susijusių su galimybe toliau naudotis šio išorės įgaliojimo lėšomis ir priemonėmis.

2010 m. pradžioje naujoji Komisija pateiks atitinkamą teisės aktą Parlamentui ir Tarybai. Mes tikimės, kad per pirmąjį svarstymą mums dar kartą pavyks užtikrinti teisinį išorės įgaliojimo stabilumą, nes jis, kaip jau minėjau, leidžia plėtoti visiems mums svarbias Europos politikos kryptis.

Aš taip pat norėčiau pasveikinti G. Mitchellą ir padėkoti jam už pranešimą. Pirmą kartą pranešimas skirtas ne tik Europos investicijų bankui, bet ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB). Mes pritariame, kad klausimus, susijusius su šiomis institucijoms, reikia spręsti kartu, ypač dabar, kai veiksmingas jų darbas turi sustiprinti mūsų vykdomą politiką, skirtą krizei įveikti, ir kai šių dviejų institucijų bendradarbiavimas yra labai svarbus.

Mes prašome abiejų bankų imtis visų priemonių. Praėjusių metų pabaigoje priimtame ekonomikos atgaivinimo plane mes paprašėme abiejų institucijų labai padidinti skolinimą, nors dabar ir joms sunku pritraukti lėšų rinkose.

Į šį prašymą jos atsiliepė imdamosi aktyvios veiklos tose srityse, kurioms, kaip minėjo G. Mitchell, turėtume teikti prioritetą, pvz., mažosioms ir vidutinėms įmonėms, energijos efektyvumo didinimo sektoriui ir kitoms sritims. Mes labai džiaugiamės, kad abiem bankams pavyko susitarti su Pasaulio banku ir parengti bendrą iniciatyvą, skirtą jų finansinėms priemonėms sustiprinti ir veiksmingiau naudoti skolinimo priemones Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kurių padėtis yra ypač sunki.

Mes tikimės, kad iki kitų metų P. Maystadtui pritarus Tarybos ir Komisijos suburtos ekspertų grupės darbas ir diskusijos, skirtos apsvarstyti EIB išorės įgaliojimo ateitį, taip pat strateginė ERBP peržiūra, kuri vyks naujosios Parlamento ir Komisijos kadencijos pradžioje, leis mums toliau naudotis jų žiniomis, skolinimo priemonėmis, finansų ir žmogiškaisiais ištekliais bei patirtimi ir prisidės įgyvendinant politiką, kuri turėtų būti Europos Sąjungos pamatas kitą dešimtmetį.

  Gabriele Stauner, Biudžeto kontrolės komiteto nuomonės referentė. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau apibendrinti Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę dėl Europos investicijų banko metinės ataskaitos.

Biudžeto kontrolės komitetas ragina EIB imtis aktyvesnių veiksmų ir įgyvendinti aktyvesnę politiką, skirta kovai su sukčiavimu, įskaitant visišką sukčiavimo, korupcijos, pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo netoleravimą. Nors praeityje EIB ėmėsi veiksmų, kurie nusipelno mūsų pripažinimo, jis privalo ne laikytis pasyvios politikos, bet imtis konkrečių priemonių ir apibrėžti skaidrumo kriterijus siekiant užtikrinti atsekamumą. Taigi, korumpuotoms įmonėms neturėtų būti leista imti paskolų, taip pat turėtų būti užtikrinta veiksminga informatorių apsauga. EIB turėtų sustiprinti savo tiriamąją ir prevencinę funkciją.

Atsižvelgdami į dabartinę ekonomikos krizę mes norime, kad EIB būtų taikomi tie patys priežiūros reglamentai kaip ir komerciniams bankams, nes nevykdant realios priežiūros, EIB negalės būti patikimas žaidėjas paskolų rinkoje. Taip pat reikalinga nepriklausoma stebėsenos struktūra, užtikrinsianti EIB rezultatų kokybę ir elgesio kodekso laikymąsi.

Mes labiausiai rūpinsimės tuo, kad Parlamentas ateityje parengtų atskirą pranešimą dėl EIB veiklos. Mūsų nuomone, tokį pranešimą galima ir reikia parengti, nes valstybės narės yra vienintelės EIB akcininkės. Tai reiškia, kad jis yra tiesiogiai susijęs su Parlamentu ir turi tiesioginę biudžetinę atsakomybę. Labai jums ačiū.

  Zsolt László Becsey, PPE-DE frakcijos vardu. – (HU) Visų pirma norėčiau padėkoti abiem pranešėjams už pranešimą. Džiaugiuosi, kad klausimai, susiję su dviejų finansinių institucijų problemomis, svarstomi tuo pačiu metu, ir manau, kad ateityje turėsime išsamiau išnagrinėti abi šias institucijas.

Pirmasis klausimas yra dubliavimas. Akivaizdu, kad turime kažkaip atskirti dviejų institucijų funkcijas ir leisti joms glaudžiau bendradarbiauti. Pastebėjau, kad didžiausius projektus pranešėjas priskyrė Europos investicijų bankas, Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankui palikdamas veiklą, susijusią su mažesnėmis įmonėmis. Vis dėlto aš manau, kad specializacija yra reikalinga.

Džiaugiuosi, kad Parlamentui pagaliau pavyko pasiekti Meką ir kad jis gali dalyvauti diskusijose dėl ateities perspektyvų. Laikausi atsargaus požiūrio vidaus ir išorės pasirinkimo klausimu. Prieš dvylika metų Vengrijoje tikėjome, kad galime visiems laikams pamiršti TVF, kuris dabar stovi ant mūsų slenksčio ir mes bėgame prašyti jo paskolos.

Prieš keletą metų mes manėme, kad EPRB neskirs didelio dėmesio valstybėms narėms, pvz., nepriklausančioms euro zonai, ir orientuosis į Rytus; dabar mes džiaugiamės, kad jis ir Pasaulio bankas sudarė galimybes įsteigti didelį Vidurio Europos fondą.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad, mano, kaip politinės frakcijos atsakingos darbo grupės pirmininko, nuomone, mažųjų ir vidutinių įmonių likvidumas ir finansavimas yra būtinas; todėl raginu kuo greičiau įgyvendinti neseniai priimtus sprendimus, kad kartu su komerciniais bankais galėtume sudaryti veiksmingas likvidumo sąlygas visų pirma Vidurio Europos mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

  Udo Bullmann, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, dabartinę ekonomikos krizę analizuojame kaip disbalansą tarp laisvosios rinkos ir visuomenės suinteresuotumo. Mums visada pavykdavo sužadinti visuomenės susidomėjimą finansų rinka ir realiais ekonomikos procesais. Todėl šiandieninės diskusijos dėl viešųjų investicijų bankų yra labai svarbios, nes jie yra sąlyčio taškas, jie leidžia rinkai veikti ir yra visuomenės įgalioti atstovauti mūsų ateities interesams. Todėl spėju, kad šiandien su mumis esančių šių bankų pirmininkų ateityje mums reikės dar labiau nei dabar ar kada nors anksčiau.

G. Mitchello pranešime svarbiausi du aspektai. Jis ragina bankus pasidalyti darbo funkcijas, dėmesį sutelkiant į stipriąsias puses. Jis taip pat siūlo mums sudaryti galimybę bankams daugiausia dėmesio skirti uždaviniams, kuriuos mums reikės spręsti ateityje. Šie uždaviniai yra klimato kaita, susirūpinimas, kad nesiėmus priemonių mums gresia masinis nedarbas ir recesija, ir mažųjų bei vidutinių įmonių raginimas kurti viešąją infrastruktūrą, kad galėtume siekti pažangos, šiek tiek atsikvėpti ir įvertinti padėtį. Todėl norėčiau padėkoti G. Mitchellui už puikiai atliktą darbą. Jis parengė naudingą pranešimą. Europos Parlamentas kovojo už tai, kad išsaugotų savo vaidmenį, kurio ateityje imsis dar tvirčiau. Tai mano frakcijos pozicija.

Norėčiau pasakyti dar vieną pastabą G. Stauner, kuri ką tik kalbėjo apie priežiūros reglamentus. Sutinku, kad viešiesiems bankams turi būti taikomi priežiūros reglamentai ir tinkama kontrolė. Vis dėlto jiems negalima taikyti tų pačių reglamentų, kurie taikomi paprastiems bankams, nes tokiu atveju jie negalėtų prisiimti rizikos, kurią mes dažnai prašome prisiimti. Dėl šios priežasties aš pritariu kitokiai kontrolei.

  Wolf Klinz, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Europos investicijų bankas ir Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas ilgą laiką buvo nepastebimi. Pastaraisiais metais didelė dalis visuomenės vargu ar žinojo, kad jie yra. Tikiuosi, kad per finansų ir ekonomikos krizę viskas pasikeis, nes šios dvi Europos institucijos tapo ypač svarbios.

Atsižvelgiant į tai, kad šie bankai yra sukaupę dideles sumas pinigų, kuriuos jie paskirsto kaip paskolas, būtina užtikrinti, kad jie dirbtų remdamiesi aiškiais kriterijais ir principais. Tai, kad jie yra viešos institucijos, savaime neįrodo, kad šių principų yra laikomasi. Pvz., Vokietijoje yra valstybinių bankų, kurie pažeidė minėtus principus ir susidūrė su tais pačiais sunkumais, kaip ir daugelis privačių bankų. Tikiuosi, kad EIB ir EPRB rinksis prioritetus remdamiesi labai aiškiais sumetimais ir kad šiuos prioritetus ateityje, žvelgdami į dabartį, galėsime apibūdinti kaip teisingus ir praktiškus.

Svarbiausia – ir šiuo atveju galiu tik palaikyti bankus – yra tai, kad jie toliau dėmesį sutelkia į vidutines įmones, kurios yra Europos ekonomikos yra pagrindas, ir į projektus, kurie aiškiai atitinka tvarumo kriterijų. Bankai turi labai aukštą reitingą, aukštesnį už AAA. Jis leidžia jiems gauti ir teikti finansavimą palyginti palankiomis sąlygomis. Privalome užtikrinti, kad per daug jų neapkrautume ir ypač per krizę nebandytume panaudoti jų kaip kapitalo šaltinio tose srityse, kurios kiti kapitalo šaltiniai gali būti išsekę.

Džiaugiuosi, kad nuo kitų metų Europos Parlamentas dalyvaus priimant sprendimus dėl prioritetų. Manau, kad didesnė nei praeityje bankų atskaitomybė Parlamentui taps naudingo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo pagrindu.

Ir paskutinis dalykas: norėčiau paraginti abu bankus įdėti daugiau pastangų ir užtikrinti, kad jų veikla nesidubliuotų. Priešingai – jie turėtų dirbti papildydami vienas kitą.

Mano nuomone, taip pat svarbu, kad ERPB toliau tęstų veiklą pereinamojo laikotarpio šalyse, nes mes negalime palikti jų likimo valiai, ypač per krizę.

  Sepp Kusstatscher, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau padėkoti nariams, atsakingiems už abu pranešimus, kuriems Žaliųjų/Europos laisvojo aljanso frakcija pritaria. Mes pritariame Europos investicijų banko veiklos išplėtimui besivystančiose šalyse. Mes ilgą laiką agitavome už tai, kad EIB projektų finansavimas būtų susietas su socialiniais ir aplinkos standartais bei žmogaus teisėmis. Dabar tai bus įgyvendinta praktiškai Bendrijai suteikus garantijas EIB projektams. Norėtume padėkoti Biudžeto komitetui, kuris ėmėsi šio uždavinio ir įvykdė jį kartu su Taryba.

EIB yra labai svarbi priemonė ES, leidžianti kontroliuoti valstybių narių socialinį, aplinkosauginį ir ekonominį vystymąsi. Todėl norėčiau paraginti sugriežtinti visų EIB remiamų projektų kontrolę siekiant nustatyti, ar tikrai užtikrinamas socialinis ir aplinkos tvarumas ir pelningumas. Tai ypač svarbu, atsižvelgiant į dabartinę finansų ir ekonomikos krizę.

Pvz., EIB padarytų didelę klaidą, skirdamas paramą dideliems projektams, pvz., tilto per Mesinos sąsiaurį arba Brenerio tunelio, skirto greitaeigiams keleiviniams traukiniams, statybai. Šiems projektams reikia daug technikos ir kapitalo. Parama, skirta esamai infrastruktūrai modernizuoti ir išplėsti, yra naudingesnė vertinant ją darbo rinkos ir poveikio aplinkai požiūriu.

Kiekybinis augimas susijęs su pasenusia filosofija „greičiau, aukščiau, toliau“. Mūsų piliečiams ir aplinkai reikalinga tvari socialinė ir aplinkos politika. Ačiū.

  Konstantinos Droutsas, GUE/NGL frakcijos vardu. – (EL) Gerb. pirmininke, pranešime džiaugiamasi dviejų bankų veikla, bet nėra paminėta, jų atsakomybė ir indėlis į kapitalizmo krizę. EIB ėmėsi skolintojo bankams ir įmonėms vaidmens, siedamas prisidėti prie kapitalo pajamų.

Į Europos Sąjungos ekonomikos atgaivinimo priemones įtrauktos privalomos finansinio taupymo priemonės. Europos Sąjungai būdinga paprastiems žmonėms nepalankios Lisabonos strategijos, Stabilumo pakto ir Mastrichto sutarties politikos, kurios tikslas – krizės naštą perkelti ant darbininkų pečių, mažinant atlyginimus, įtvirtinant lanksčias darbo sutartis ir priimant naujus apsisaugojimą sumažinančius pakeitimus.

Vienas puikus pavyzdys yra mano šalis, kuriai per penkerius metus du kartus pradėta taikyti perviršinio deficito procedūra. Komisija reikalauja ilgalaikių priemonių: papildomų priemonių, skirtų socialinėms išlaidoms, ypač visuomenės sveikatos priežiūrai, sumažinti, nors privatusis sektorius šioje srityje tampa turtingesnis. Ji taip pat reikalauja padidinti mokesčius pagrindinėms vartotojų prekėms ir PVM.

Vienintelė paprastų žmonių interesus atitinkanti politika – atmesti visas kapitalo primestas priemones, kuriomis remiasi beveik visos jėgos, pritariančios Matrsichtui ir Europos Sąjungai, ir suformuoti socialinį ir politinį aljansą, kuris įgyvendintų liaudies ekonomiką ir liaudies valdžią.

  John Whittaker, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, didžiausią nerimą man kelia teiginys, kad Europos investicijų bankas (EIB) yra labai svarbus kovojant su finansų krize, kad jis gali veikti kaip ES masto organizacija ir suteikti paskatas tais atvejais, kai valstybėms narėms savarankiškai nepavyksta to padaryti.

Kyla pavojus, kad jeigu jis per daug išplės savo veiklą ir, kaip siūloma, pradės remti komercinius bankus bei vyriausybes, jo pavydėtinai aukštas kreditavimo reitingas gali smukti kaip ir kai kurių mūsų vyriausybių.

EIB finansinis svertas siekia 35 kartus, jo akcininkės yra valstybių narių vyriausybės. Kiltų daug problemų, jeigu jis bankrutuotų kaip kai kurie mūsų komerciniai bankai. Pranešime EIB net gi skatinamas padidinti skolinimą naudojantis naujoviškomis finansinėmis priemonėmis. Manau, kad pasauliui jau užtenka gudrių finansinių triukų.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiau nuoširdžiai padėkoti mūsų kolegai iš Suomijos E. Seppänenui už jo pastangas siekiant kompromiso su Komisija ir Taryba dėl EIB paskolų ir Bendrijos garantijų.

Kaip visi žinome, Europos Parlamentas laimėjo bylą Teisingumo Teisme, atitinkamas Tarybos sprendimas buvo panaikintas, bet galios dar metus iki naujo sprendimo priėmimo. Komisija pasiūlė bendro sprendimo procedūrą. Rytoj mes balsuosime dėl trialoge pasiekto kompromiso ir taip užbaigsime šią procedūrą.

Svarbu prisiminti, kad EIB buvo sukurtas finansuoti finansines operacijas Europos Sąjungoje. Todėl EIB suteiktos Bendrijos garantijos nuostoliams atlyginti ir paskolų garantijos yra jos veiklos už ES ribų pagrindas. Pasiūlymas, kurį šiandien svarstome, apima 10–15 proc. EIB veiklos, t. y. banko veiklą už ES ribų narystei besirengiančiose šalyse, Viduržemio jūros regiono valstybėse, Azijoje, Lotynų Amerikoje ir Pietų Afrikoje. Ši EIB veikla ypač svarbi vidutinio ekonominio išsivystymo šalyse ir infrastruktūros, finansų bei prekybos sektoriuose. Ši EIB veikla yra ypač svarbi atsižvelgiant į pasaulinę finansų krizę ir recesiją.

Džiaugiuosi, kad mums pavyko pasiekti kompromisą visais svarbiausiais klausimais, pvz., dėl naujo pasiūlymo dėl sprendimo pateikimo termino – 2010 m. balandžio 30 d., taip pat dėl pabaigos datos – 2011 spalio 31 d., t. y. aštuoniolika mėnesių nuo pateikimo termino.

Europos Parlamentas iš dalies pakeitė Komisijos pasiūlymą, pabrėždamas žmogaus teises, vystymosi politiką, energijos išteklių įvairinimą, strategiškais svarbių dokumentų reikalavimą, didesnį EIB politikos ir veiklos skaidrumą.

Pasiektas geras rezultatas ir aš tikiuosi, kad rytoj kompromisui bus pritarta reikalinga dauguma. Tikiuosi visų šio Parlamento frakcijų palaikymo.

  Paulo Casaca (PSE). – (PT) Gerb. pirmininke, norėčiau prisijungti prie kolegų EP narių ir pagirti Biudžeto komiteto pranešėją už atliktą darbą ir už kovą už Europos Parlamento teises ir privilegijas.

Remiantis 2008 m. lapkričio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimu Europos Parlamentui suteikto bendro sprendimo priėmimo galios šioje srityje. Be to, Europos investicijų bankui suteiktas aiškus įgaliojimas remti tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi, besivystančių šalių integraciją į pasaulio ekonomiką, kovą su skurdu, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įtvirtinimą šiose šalyse.

Todėl mes sieksime užtikrinti, kad EIB investicijos būtų skirtos šiems tikslams.

  Margarita Starkevičiūtė (ALDE). - (LT) Europos investicijų bankas yra didžiausiais pasaulio bankas ir aišku, kad jis gali atlikti svarbų vaidmenį plėtojant ekonomiką tiek Europos Sąjungos vidaus rinkoje, tiek už jos ribų. Šiuo metu teikiama daug pasiūlymų, kurie galėtų išplėsti Europos investicijų banko atliekamas funkcijas. Aš, Ekonomikos komiteto narė, daugelio tų pasiūlymų jau net negaliu prisiminti. Atrodo, dabar visi žino, ką Europos investicijų bankas turi daryti. Taip pat yra daug pasiūlymų, kad reikėtų naujai įvertinti banko atliekamas operacijas ir už Europos Sąjungos ribų. Pranešėjo parengtas dokumentas kaip tik ir skirtas pratęsti Bendrijos garantijų galiojimą Europos investicijų banko paskolų projektams už Europos Sąjungos ribų nuostoliams dengti.

Pasiūlymų įvairovė aiškiai rodo, kad reikėtų platesnio pobūdžio debatų apie Europos investicijų banko veiklą ir kuria kryptimi ta veikla turėtų būti plėtojama. Aš tikiuosi, kad Komisija ras laiko atidžiau pažiūrėti į šią problemą bendrame Europos ekonomikos skatinimo plano kontekste. Dėl Europos investicijų banko teikiamų garantijų yra numatyta daug papildomų sąlygų, kad būtų atsižvelgiama į žmogaus teises ir tolygios plėtros aspektus. Tai sveikintina iniciatyva, tačiau Europos Sąjunga savo išorės politikoje turėtų siekti, kad kiti bankai, veikiantys trečiosiose šalyse, taip pat įgyvendintų arba vykdytų savo veiklą remdamiesi šiais principais. Tik tada už Europos Sąjungos ribų bus tolygi konkurencija ir Europos investicijų bankas nerizikuos patirti daug nuostolių.

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE). – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary P. Maystadtai, mano pirmasis klausimas susijęs su Europos investicijų banko ataskaita. Norėčiau sužinoti, ar buvo sukurta reguliavimo ir priežiūros misija, kurios prašė Parlamentas? Be to, Komisijos nary, aš negaliu suprasti, kodėl jūs nesiimate iniciatyvos, kurios teisė jums numatyta 105 straipsnyje, perduoti šį klausimą Tarybai, kad tokios misijos galėtų imtis Europos centrinis bankas. Gaila, kad jūsų atsakymai man buvo labai neaiškūs.

Taip pat norėčiau paminėti garantijų klausimą. Man nesuprantama, kodėl tokiu būdu suteikta garantija nėra kompensuojama. Dėl suplanuotos maždaug 30 mlrd. EUR garantijos Sąjungos biudžetas neteks nuo 30 mln. iki 100 mln. EUR. Aš taip pat nesuprantu, pirmininke, kodėl nebuvo kreiptasi į Biudžeto kontrolės komitetą, į kurio kompetenciją patenka su Europos investicijų banku susiję klausimai, ir nebuvo jo paprašyta pateikti nuomonę dėl Bankui suteikiamos garantijos.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, Europos investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas yra dvi ypač galingos institucijos, kurios gali prisidėti prie regioninio vystymosi tiek Europos Sąjungoje, tiek ir už jos ribų. Tai ypač akivaizdu dabar, kai atsidūrėme finansų krizėje ir sumažėjo galimybės gauti investicijų paskolas.

Nors daugelis bankų labai sumažino ES kaimyninių šalių finansinėms programoms teikiamas paskolas, abu minėti bankai ėmėsi ryžtingai skatinti investicijas į transportą arba aplinką.

Europos investicijų bankas taip pat yra pagrindinis paskolų ir paskolų garantijų šaltinis mažosioms ir vidutinėms Europos įmonėms. Šiuo sunkiu laikotarpiu verslininkams jo parama yra neįkainojama. Labai svarbu ir tai, kad į šiuos prioritetus, kuriuos įgyvendina Europos investicijų bankas, yra įtrauktas tvarios ir saugios Europos Sąjungos energetikos konkurencingumo užtikrinimas.

  Thomas Mirow, EBRD. − Gerb. pirmininke, nuoširdžiai dėkoju už šį pranešimą ir galimybę tęsti lapkričio mėn. su komitetu pradėtas diskusijas. Jos pradėtos pačiu laiku ir yra sveikintinos dėl trijų priežasčių.

Pirma, finansų ir ekonomikos krizės akivaizdoje glaudesnis EPRB ir EIB bendradarbiavimas yra ypač svarbus. Krizė taip pat reiškia ir tai, kad viešųjų tarptautinių finansinių institucijų bendradarbiavimas nėra politinis siekis, bet būtinybė.

Susidūrėme su labai dideliu privačių kredito srautų sumažėjimu, todėl praėjusį mėnesį su Pasaulio banku parengėme bendrą TFI veiksmų planą, skirtą bankų sistemai ir skolinimui realiai ekonomikai Vidurio ir Rytų Europoje paremti.

Jis siekia 24,5 mlrd. EUR 2009 m. ir 2010 m., o EPRB dalis jame sudaro 6 mlrd. EUR. Veiksmų plane pripažįstama, kad siekiant sėkmingai kovoti su krize Europos integruotose finansų rinkose būtina, kad neatidėliotinų ir suderintų veiksmų imtųsi visos suinteresuotos šalys: motininiai bankai, kuriems priklauso didelė regiono finansų sektorių dalis; svarbūs vietos bankai; tarpvalstybinių bankų grupių vadovybė kilmės ir priimančiose šalyse; Europos institucijos ir TFI. Siekdami įgyvendinti planą dirbame su visomis šiomis suinteresuotomis šalimis ir plėtojame koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonės, kad tai būtų galima padaryti.

Kaip matome – ir matėme praėjusį rugpjūčio mėn. kilus bankų krizei Gruzijoje, kurią paskatino konfliktas – TFI bendradarbiavimas, atsiradęs iš reikalo, yra veiksmingiausias.

Antra, globojamos Europos Sąjungos, naujos EPRB ir EIB bendradarbiavimo struktūros atveria naujas galimybes dirbti kartu.

Visų pirma kalbu apie kuriamą Vakarų Balkanų investicijų sistemą, taip pat apie Europos Vadovų Tarybos neseniai paskelbtą Rytų partnerystę, kuri prisidės prie sėkmingo bendradarbiavimo, įgyvendinamo pagal supratimo memorandumą ir kaimynystės investicijų priemonę.

Šios iniciatyvos, sustiprintos EB lėšomis, leidžia mums dirbti kartu prie specifinių projektų ir programų suvienijus visų institucijų jėgas ir suteikia galimybę plėtoti bendrą darbą.

Manau, kad tai skatina pasidalyti darbo funkcijas, taikyti bendras žinias ir būtinas bendradarbiavimo priemones, įskaitant bendrus standartus, kurių jūs reikalaujate.

Trečia, Europos Parlamento nuomonę vertinu kaip reikalingą ankstyvą indėlį į EPRB ketvirtąją kapitalo išteklių peržiūrą, kuri bus baigta per mūsų metinį susitikimą Zagrebe 2010 m. gegužės mėn.

ERPB aktyviai reaguoja į krizę: mes remiame savo klientus šalyse, kuriose vykdome veiklą; plečiame savo priemones ir siekiame 2009 m. investuoti 7 mlrd. EUR – 20 proc. daugiau.

Kartu turime pripažinti, kad mūsų rizika taip pat auga. Dar nėra visiškai aišku, kaip dabartinė padėtis atsilieps mūsų portfeliui ir verslo plėtrai. Vis dėlto labiau nei bet kada akivaizdu, kad siekdami įvykdyti savo įsipareigojimus akcininkams ir šalims, kuriose vykdome veiklą, turime bendradarbiauti su EIB ir su Europos Sąjunga.

PIRMININKAVO: ADAM BIELAN
Pirmininko pavaduotojas

  Philippe Maystadt, EIB pirmininkas. – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma leiskite man dar kartą padėkoti jums, kad suteikėte man galimybę tęsti konstruktyvų dialogą, kuris per kelerius metus nusistovėjo tarp Europos investicijų banko ir Parlamento.

Aš ypač laimingas, kad turiu galimybę aptarti du šiandien mums pateiktus pranešimus, nes tai tokie pranešimai – t. y. G. Mitchello ir E. Seppäneno, – kurie yra įdomūs ir juose keliami vien tik aktualūs klausimai. Tikiuosi, kad turėsime galimybę sugrįžti prie šių klausimų vėliau.

Dabar, žinoma, mes susiduriame su nepaprasto masto krize – tikriausiai su didžiausia krize nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos – ir dėl to šioje padėtyje visiškai normalu, kad valstybės narės ragina dvi mūsų institucijas pabandyti padėti Europos Sąjungai reaguoti į šią krizę. Jūs žinote, kad susiklosčius šiai padėčiai valstybės narės, kurios yra mūsų steigėjos, prašo EIB 2009 m. gerokai padidinti skolinamų pinigų sumą, t. y. padidinti apytikriai 30 proc. palyginti su pirminėmis prognozėmis, ir nukreipti šią papildomą sumą į tokia tris sritis, kaip: pirma, mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtos paskolos bankams; antra, energetika ir visų pirma kova su klimato kaita; speciali pagalba toms šalims, kurios labiausiai nukentėjo nuo krizės.

Kokį tašką mes pasiekėme šiandien? Aš pateiksiu jums statistinius duomenis už praėjusius tris 2008 m. mėnesius – kitaip tariant, pradedant tuo laiku, kai EIB buvo pateikti pirmieji prašymai – ir pirmuosius du 2009 m. mėnesius. Per tuos penkis mėnesius mes paskolinome daugiau nei 31 mlrd. EUR, kurie sudaro 38 proc. padidėjimą palyginti su tuo pačiu 2007 m. pabaigos – 2008 m. pradžios laikotarpiu. Pirmojoje srityje, kalbant apie paskolas mažosioms ir vidutinėms įmonėms, per šį trumpą laikotarpį buvo išduota 5,6 mlrd. EUR. Keletas iš jūsų pabrėžė, kad šioje padėtyje svarbu padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Faktiškai mes imamės labai ypatingų veiksmų šioje srityje ir aš jau galiu pasakyti jums, kad mūsų nustatytas tikslas – per 2008 ir 2009 m. išduoti 15 mlrd. EUR šių paskolų – bus viršytas.

Kalbant apie antrą tikslą, t. y. energetiką ir kovą su klimato kaita, mes taip pat ėmėmės konkrečių veiksmų ir tai darome toje padėtyje, kurioje turi būti suteikiamas finansavimas automobilių pramonei. Mes turime pasakyti aiškiai, kad šiame sektoriuje mūsų finansavimas nukreipiamas projektams, susijusiems su ekologiškų automobilių moksliniais tyrimais, kūrimu ir gamyba, t. y. automobilių, kurie atitiks naujus Sąjungos standartus dėl išmetamo CO2 kiekio mažinimo.

Pagaliau kalbant apie trečią sritį: pagalba skirta šalims, kurios labiausiai nukentėjo nuo krizės. Per tą patį penkių mėnesių laikotarpį mes išdavėme paskolų: 910 mln. EUR – Vengrijai, 600 mln. EUR – Latvijai, 1 mlrd. EUR – Rumunijai ir 1,1 mlrd. EUR – Lietuvai.

Todėl, mano manymu, galiu pasakyti, kad mes darome viską, kas įmanoma, kad atsilieptume į valstybių narių prašymus ir nedelsdami įgyvendintume sutartas priemones. Pats Thomas Mirow jau užsiminė apie bendrą Tarptautinės finansų korporacijos ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko veiksmų planą, kuriuo būtų siekiama padėti Vidurio ir Rytų Europos bankininkystės sektoriui.

Žinoma, šis mūsų paskolų sumos padidėjimas įmanomas tik kapitalo, dėl kurio susitarė mūsų akcininkai, padidinimo – jis valstybėms narėms nieko nekainuos. Tačiau buvo nuspręsta, kad reikia gauti mūsų akcininkų leidimą paversti savo rezervus į kapitalą.

Kai kurie iš jūsų klausinėjo apie EIB kontrolę ir priežiūrą. Aš asmeniškai manau, kad klausimas visiškai teisėtas. Kai taip plečiasi finansinės institucijos yra įprasta nerimauti, kaip jos kontroliuojamos. Kaip tik tai jau įgyvendinta ir nėra nesvarbu: yra tam tikro lygio vidinė kontrolė ir visų pirma yra išorės kontrolė, kurią vykdo nepriklausomas audito komitetas, kuris tiesiogiai atsiskaito mūsų valdytojams. Be to, Lisabonos sutartyje numatoma stiprinti šį audito komitetą, jį papildant žmonėmis, kurie įrodė bankų priežiūros patirtį.

Ar mes galėtume siekti daugiau? Aš norėčiau priminti jums, kad Audito Rūmai jau kontroliuoja EIB veiklą, kai ji susijusi su lėšų iš Europos biudžeto naudojimu. Ar mes turėtume toliau siekti pereiti prie oficialios banko priežiūros sistemos?

Kaip tik to tikisi G. Stauner. U. Bulman atkreipė dėmesį, kad reikalai galbūt buvo ne tokie jau paprasti. Bet kuriuo atveju tai verta aptarti. Aš šiandien galiu tik patvirtinti, kad EIB yra visiškai pasirengęs tam, kad jo atžvilgiu būtų vykdoma oficiali banko priežiūra, jeigu manoma, kad ji apsimoka.

Šiuo metu mes, kartu su Liuksemburge esančia Finansų sektoriaus priežiūros komisija, organizavome tam tikrą neoficialią priežiūrą.

Atsakydamas J.-P. Audy norėčiau pasakyti, kad veiksmai, kurių praėjusiais metais jis prašė Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto (angl. CEBS) imtis, buvo atlikti. Todėl mes klausinėjome EBPK, bet jis informavo mus, kad jis pats neturi jokių įgaliojimų šioje srityje ir negalėtų veikti netgi patariamajame vaidmenyje. Todėl mes iki šiol esame rankose tų, kurie šia prasme norėtų imtis iniciatyvos. Aš sakau dar kartą, kad mes esame atviri tokioms iniciatyvoms.

Baigiamasis žodis dėl dviejų mūsų institucijų bendradarbiavimo: Thomas Mirow jau pažymėjo, kad jis gerokai pasitobulino, ypač Vakarų Balkanuose ir kartu su mūsų kaimynais rytuose, o pastaruoju metu – Turkijoje. Kad laikyčiausi kalbėjimui skirto laiko aš noriu pasakyti tik tai, kad mes visiškai sutinkame su rekomendacijomis, aiškiai išdėstytomis G. Mitchello pranešime. Mes manome, kad būtų naudinga abiem mūsų institucijoms, taip pat mūsų skolintojams, kad mes pereitume prie racionalesnio ir praktiškesnio darbo pasidalijimo.

Baigdamas kalbėti apie E. Seppäneno pranešimą, aš norėčiau pasakyti, kad mes labai vertiname konstruktyvų E. Seppäneno požiūrį. Jis siūlo laikiną sprendimą, kuris leistų EIB tęsti savo veiklą ir kuriuo būtų nustatyta išsamių diskusijų dėl vaidmens, kurį EIB turėtų vaidinti ne Europos Sąjungoje, terminas. Aš neabejoju, kad tai yra diskusija, kuriai mes išeikvojome šiek tiek laiko ir kuri, mano manymu, prasidėjo kaip tik tinkamu momentu.

  Joaquín Almunia, Komisijos narys. – (ES) Gerb. pirmininke, aš noriu padėkoti visiems Parlamento nariams, kurie pasisakė šioje diskusijoje. Aš manau, kad daugumoje pasisakymų ne tik išreikštas aukšto lygio sutarimas ir konsensusas dėl gairių, kurias ką tik išdėstė dviejų bankų pirmininkai šiuo krizės laikotarpiu, bet ir galimybė. Naudodami savo išteklius ir veiksmus bankai ketina paremti tokias svarbias Europos Sąjungos politikos sritis kaip: energijos vartojimo efektyvumą, kovą su klimato kaita, paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir paramą švariajai technologijai sektoriuose, kurie šiuo metu yra labai nukentėję, pvz., automobilių pramonės.

Aš manau, kad šiuo atveju taip pat yra labai aiškus sutarimas, kad reikia kiek įmanoma intensyvinti abiejų bankų veiksmus šiose labai krizės paveiktose arba nukentėjusiose šalyse tiek Europos Sąjungoje, tiek ir už jos ribų. Aš sutinku su visais tais Parlamento nariais, kurie paprašė bankų daryti daugiau. Aš nesutinku su asmenimis, kurie šiuo sunkiu laikotarpiu liepia bankams daryti mažiau arba būti apdairesniems. Aš manau, kad tokių bankų kaip Europos investicijų banko arba Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko buvimas ypač pasiteisina tokiu laikotarpiu kaip šis.

Aš turiu keletą paskutinių žodžių pasakyti dėl pastabų apie EIB priežiūrą. Man džiugu, kad P. Maystadt parodė savo atvirumą, su kuriuo aš jau susidūriau anksčiau siekiant persvarstyti šį klausimą ir rasti sprendimą jam, kaip buvo paminėta praėjusių metų diskusijoje.

Žinoma, Komisija pasirengusi nedelsdama pradėti dirbti kartu su P. Maystadtu siekiant nustatyti veiksmingiausias priemones, kurios tuo pat metu atitiktų mūsų taisykles, kad būtų galima rasti tokios svarbios problemos sprendimą, ypač laikotarpiu, kai EIB ir taip pat EBRD turi imtis rinkų, kuriose daug sunkiau nei ankstesniais metais padidinti finansavimą palankiomis sąlygomis ir kuo didesniu kredito reitingu, su kuriuo abu bankai dirba.

  Gay Mitchell, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, leiskite man padėkoti Komisijos nariui ir abiem pirmininkams už jų įnašą ir visiems prisidėjusiems Parlamento nariams.

Leiskite man atsakant išreikšti tris trumpas mintis. Pirmininko P. Maystadto pateiktos pastabos, kad papildoma EIB finansinė parama sudarys sąlygas skubioms išmokoms ir padės tikrajai ekonomikai, ypač proteguojant gerus projektus ir padedant perspektyvioms bendrovėms šiais sunkiais laikais, yra labai padrąsinančios. Mano nuomone, mums reikia kiek įmanoma remti dedančias pastangas įmones, kad suteiktume joms kreditus, kurių joms reikia norint išsaugoti savo verslą ir užtikrinti, kad nebūtų parastos darbo vietos.

Tačiau pranešime raginama būti budriems stebint, kaip komerciniai bankai panaudoja EIB paskolas, ir šia prasme komerciniams bankams ir EIB laikytis elgesio kodekso. Aš tikiuosi, kad Parlamento nariai tikriausiai pastebi tai iš kai kurių pateiktų pastabų.

Antra, dabartinė nuotaika Europoje yra vienas iš nuogąstavimų – kai kuriose šalyse gyvenamųjų būstų kainos toliau staigiai mažėja, o žmonės kaupia savo santaupas. Norint įveikti šio pinigų trūkumo poveikį, mes privalome pradėti kalbėti apie atsigavimą. Mes nusigręžėme nuo pasaulio, kai jis pateko į krizę, kurioje esame mes. Mes vėl nusigręžiame nuo pasaulio. Pagyvėjimas artėja – jis gali prasidėti šių metų pabaigoje arba galbūt kitais metais, bet jis prasidės. Mums reikia pradėti kalbėti apie atsigavimą, ruoštis pagyvėjimui ir būti pakankamai konkurencingais, kad galėtume pasinaudoti pagyvėjimo pranašumus. Aš primygtinai siūlau tai šiandien trims institucijoms, kurioms šiandien čia atstovaujama, ir Parlamentui.

Pagaliau būtina, kad EIB ir ERPB kartu dirbtų su kitomis tarptautinėmis ir regioninėmis finansų institucijomis – tokiomis kaip: Pasaulio bankas, Azijos plėtros bankas ir Afrikos plėtros bankas – siekiant paskatinti plėtrą labiau nuo Europos nutolusiuose regionuose. Šie bankai turi teigiamą poveikį teikiant pagalbą besivystančioms šalims, bet manau, kad šį poveikį reikia tinkamai įvertinti.

Į žemės nuosavybės finansavimą besivystančiose šalyse reikia žiūrėti kaip į investicines sąnaudas pagal EIB skolinimo užsienyje įgaliojimą. Aš ne kartą kėliau šį klausimą. Šalis, iš kurios atvykau, patyrė badmetį. Mes patyrėme visokiausių dalykų, kuriuos šiuo metu patiria Afrikos šalys. Mūsų salos šiaurės rytų dalį pakeitė tai, kad žmonės investavo į visai mažus žemės sklypelius.

Pažvelkime į šį besivystančioms šalims skirtą modelį. Mums reikia jų kaip būsimų prekybos partnerių. Todėl aš raginu abu bankus atsižvelgti į tai, ką aš pasakiau čia, nes manau, kad tai yra būdas padėti besivystančiam pasauliui. Kaip tik šį klausimą šiandien vos prieš kelias minutes iškėlė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas ir aš gerai vertinu šį ypatingą dėmesį abiem bankams.

Ačiū jums, gerb. pirmininke, už galimybę atsakyti šioje diskusijoje. Aš tikiuosi, kad mes toliau judėsime pirmyn savitarpio bendradarbiavimo atmosferoje siekiant naudos Europai.

  Esko Seppänen, pranešėjas. − (FI) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, aš atkreipiu dėmesį, kad šiame Parlamente yra didžiulis bendras sutarimas dėl Europos investicijų banko naujo skolinimo užsienyje įgaliojimo teisinio pagrindo.

Kadangi EIB atstovai atvyko vėlai ir negirdėjo mano pirmojo pasisakymo, norėčiau atkreipti jų dėmesį į tai, kad klausimas šiuo metu sprendžiamas pagal bendrų sprendimų priėmimo procedūrą ir kad Europos Parlamentas nebėra lengvai įveikiama kliūtis, kaip buvo iki šiol su Europos investicijų banko susijusiais klausimais.

Ateityje EIB nebegalės pasikliauti kelių patikimų Parlamento narių parama. Bendrų sprendimų priėmimo procedūroje jam reikės aiškios Europos Parlamento paramos. Kad taip būtų, EIB reikia pereiti prie konstruktyvesnės praktikos Europos Parlamento atžvilgiu, negu tos, kuri, mūsų manymu, buvo tuo metu, kai buvo svarstomas šis įgaliojimas. Aš manau, kad per šį laikotarpį tai buvo išaiškinta bankui ir tikiuosi, kad jis supranta signalą, kurį Parlamentas pasiuntė jam. Viskas gerai, kas gerai baigiasi.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2009 m. kovo 25 d., trečiadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Paolo Bartolozzi (PPE-DE), raštu. – (IT) EIB vaidmuo įgyvendinant Europos plėtros ir sanglaudos politiką tampa vis svarbesnis.

Nors praeityje EIB sulaukė šiek tiek kritikos, nes buvo manoma, kad sutelkdamas savo pastangas visų pirma į visuomenines institucijas jis šiek tiek nutolo nuo Europos Sąjungos siekiamų ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslų, jis, matyt, keičia kryptį tiek, kiek ji susijusi su 2007–2013 m. perspektyvomis.

Glaudžiau bendradarbiaudamas su Europos Komisija dabar EIB pateikia save kaip šiuolaikinį ir dinamišką banką ir taip yra dėl padidėjusio finansinių projektų, kurie skirti padėti atkurti esančių ne tokioje palankioje padėtyje Europos regionų socialinę ir ekonominę pusiausvyrą, rūšių skaičiaus. Kalbant apie priemonių įgyvendinimą mums ypač malonu matyti, kaip įdiegiami paramos MVĮ mechanizmai, kurie sudarys galimybes MVĮ padidinti savo investicijas, nes turės geresnes galimybes pasinaudoti finansų rinkomis.

Be Europos Komisijos parengto priemonių paketo dėl pagalbos MVĮ Bendrijos lygmeniu, kuris šiuo metu įgyvendinamas, EIB turi užtikrinti pridėtinę vertę ir greičiau išplėsti MVĮ veiklą, valdymą ir plėtrą, nes jos yra pagrindinis ir nepakeičiamas naujų darbo vietų Europoje šaltinis.

  Alexandru Nazare (PPE-DE), raštu. – (RO) Pagrindiniai klausimai, kurie sprendžiami šiame pranešime, susiję ne su Bendrijos garantija kaip tokia, bet greičiau su būdais, kuriais būtų galima priversti efektyviau naudoti EIB suteiktas lėšas. EIB kaip ES priemonės ekonominei plėtrai remti vaidmuo neginčijamas. ES turi daug finansinių priemonių išorės santykių srityje, o EIB veikla turi papildyti jas.

O dėl finansavimo prioritetų, man malonu, kad dabartinis pranešimo variantas atspindi mano pasiūlymą įtraukti būtiną išaiškinimą apie energetikos projektus Rytų Europoje ir Pietų Kaukaze, t. y. kad jie būtų „atitinkantys Bendrijos politikos tikslą naudoti įvairius energijos šaltinius ir vartotojams užtikrinti stabilius ir saugius energijos išteklius“.

Aš patenkintas, kad Europos lyderiai Europos Vadovų Taryboje pasiekė kompromisą dėl ES vykdomo energetikos projektų finansavimo, kaip Ekonomikos atgaivinimo plano dalies. Aš taip pat patenkintas, kad projektas „Nabucco“ projektas pergyveno šį kompromisą ir buvo paskelbtas prioritetiniu energetikos projektu. Aš tikiuosi, kad EIB įsitrauks tiek, kad šis projektas galės pasiekti reikiamą investicijų lygį ir kad pradedant nuo 2013 m. mes galėsime transportuoti dujas iš Kaspijos jūros regiono į Europą.