Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2199(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0114/2009

Pateikti tekstai :

A6-0114/2009

Debatai :

PV 25/03/2009 - 7
CRE 25/03/2009 - 7

Balsavimas :

PV 26/03/2009 - 4.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0193

Diskusijos
Trečiadienis, 2009 m. kovo 25 d. - Strasbūras Tekstas OL

7. Transatlantinių santykių padėtis po rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. Kitas klausimas – F. J. Millán Mono pranešimas (A6-0114/2009) Užsienio reikalų komiteto vardu dėl transatlantinių santykių padėties po rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose (2008/2199(INI)).

 
  
MPphoto
 

  Francisco José Millán Mon, pranešėjas. − (ES) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams, ypač gerb. A.Severinui, gerb. A. G. Lambsdorffui ir gerb. J. Lagendijkui, taip pat Užsienio reikalų komitetui ir nuomonės referentams gerb. J. M. Garcia-Margallo ir gerb. G. Quisthoudt-Rowohl. Dėkoju jiems visiems už bendradarbiavimą, kurį jie parodė man rengiant šį pranešimą apie Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų tarpusavio santykius.

Taip mums pavyko parengti plataus sutarimo sulaukusį pranešimą svarbia tema. Taigi pranešimas, dėl kurio balsuosime rytoj, siunčia stiprią ir įtikinančią žinią iš Europos Parlamento labai tinkamu laiku. Sakau, kad tai svarbi tema dėl to, jog aišku, kad Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos – du labai reikšmingi pasaulinio lygio veikėjai, ir jie turi dirbti išvien, kaip dera elgtis turintiems tuos pačius principus ir vertybes bei daugelį tokių pačių interesų.

Pagrindinė pranešimo žinia yra ta, kad mes manome, jog atėjo labai tinkamas metas sustiprinti transatlantinius ryšius. Tam yra trys esminės priežastys. Pirmoji priežastis – naujoji pragmatiška vyriausybė Jungtinėse Valstijose, žinanti, kad jokia šalis negali viena spręsti pasaulinių iššūkių, ir kelianti didelius visuomenės lūkesčius Europoje ir visame pasaulyje. Antroji priežastis – stipresnė Europos Sąjunga, geriau gebanti veikti išorėje negu 1995 m. Europos Sąjunga, kai buvo susitarta dėl Naujosios transatlantinės darbotvarkės; be to, netrukus tai bus Europos Sąjunga, besiremianti Lisabonos sutarties priemonėmis, skirtomis užsienio politikai ir gynybai. Trečioji priežastis – naujos aplinkybės, kurioms būdingi tokie pasauliniai iššūkiai kaip ekonomikos krizė ir klimato kaita, o ne tik kariniai iššūkiai, kaip dažnai būdavo anksčiau.

Susidūrus su naujais iššūkiais, bendradarbiavimas su Europos Sąjunga bus labai naudingas Jungtinėms Valstijoms. Šie transatlantiniai santykiai turi būti sustiprinti dviem matmenimis: instituciniu matmeniu ir fiziniu matmeniu, įskaitant praktinį bendradarbiavimą. Turėtume pasinaudoti Lisabonos sutartimi, kad sustiprintume institucines struktūras: rengti du aukščiausio lygio susitikimus per metus, o ne vieną, kuriame dalyvautų naujas nuolatinis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas; sukurti transatlantinę politinę tarybą, kas ketvirtį suburiančią vyriausiąjį įgaliotinį – ir Komisijos pirmininko pavaduotoją – ir valstybės sekretorių; pagerinti įstatymų leidėjų dialogą, įkuriant transatlantinę asamblėją; ir patobulinti Transatlantinę ekonomikos reikalų tarybą. Visi šie patobulinimai leis intensyvinti ir efektyvinti koordinaciją; juos reikia sujungti naujame transatlantinės asociacijos susitarime, o derybos turi prasidėti, kai įsigalios Lisabonos sutartis.

Antrasis pranešimo tikslas sustiprina bendradarbiavimą praktiniu požiūriu. Tai reiškia, kad bus nustatyta darbotvarkė kartu spręsti daug iššūkių ir konfliktų, taip pat ir dvišales problemas. Siekiant parengti šią bendrą darbotvarkę, Taryba ir Komisija turi per artimiausius mėnesius išplėsti savo kontaktus su naująja vyriausybe Vašingtone. Todėl esu patenkintas dėl aukščiausio lygio susitikimo su prezidentu B. Obama Prahoje balandžio 5 d., kaip nurodyta pakeitime, kurį pasiūlė mano frakcija.

Pranešime minimi keli pasaulinio masto iššūkiai, dėl kurių Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga turi siekti vieningo sprendimo; pvz., dėl ekonomikos krizės, dėl efektyvaus daugiašalių santykių taikymo, siekiant įtraukti iškylančias stiprias valstybes, dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų, klimato kaitos, žmogaus teisių įtvirtinimo ir t. t. Ten taip pat minimos įvairios regioninės problemos, dėl kurių turime veikti koordinuotai; tai, pvz., yra konfliktai Artimuosiuose Rytuose, Afganistane ir branduolinė programa Irane; taip pat paminėti santykiai su Rusija ir Lotynų Amerikos šalimis. Nusiginklavimas ir saugumas – kitos sritys, kuriose būtina gerinti koordinavimą, įskaitant kovą su rimtu terorizmo pavojumi, kurią reikia vykdyti visiškai laikantis tarptautinės teisės ir gerbiant žmogaus teises.

Ponios ir ponai, šiame pranešime taip pat minimi tam tikri dvišaliai reikalai teisingumo ir vidaus reikalų srityje, įskaitant vizų problemą. Jame taip pat pabrėžiama, kad transatlantinei partnerystei reikia platus pilietinės visuomenės, ypač jaunimo, palaikymo. Ekonominiai ir prekybos santykiai taip pat yra įtraukti į pranešimą, ir jame pabrėžiama, kad turime siekti pažangos integruodami transatlantinę rinką. Žinoma, į visas šias temas aš įtraukiau daug pasiūlymų, kuriuos pateikė Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas bei Užsienio reikalų komitetas.

Ponios ir ponai, apibendrindamas norėčiau pasakyti: manau, kad jei šis pranešimas bus priimtas rytoj, Parlamentas pasiųs aiškią žinią. Mes kviečiame stiprinti Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų ryšius, įskaitant ryšius instituciniu lygmeniu. Manau, kad šis stiprinimas duos naudos abiem šalims, taip pat visai tarptautinei bendruomenei.

 
  
MPphoto
 

  Alexandr Vondra, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. Gerb. pirmininke, atsiprašau už tai, kad truputį pavėlavau čia atvykti dėl Komitetų pirmininkų konferencijos susitikimo. Iš tikrųjų atvykau iš Vašingtono tik šį rytą. Norėčiau padėkoti jums už kvietimą dalyvauti šiose svarbiose ir laiku surengtose diskusijose apie transatlantinius santykius ir ypač norėčiau padėkoti pranešėjui F. J. Millán Monui už vertingą ir plačios apimties pranešimą, kurį labai susidomėjęs skaičiau per savo kelionę. Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir Taryba gali pritarti daugeliui pranešimo teiginių.

Kad ir kokios būtų mūsų politinės pažiūros, visi žinome, kad transatlantiniai santykiai yra gyvybiškai svarbūs mūsų ateičiai, Europos ateičiai. Šešis dešimtmečius tvirta transatlantinė partnerystė buvo pagrindinė jėga, užtikrinanti taiką, stabilumą ir klestėjimą Europoje ir Šiaurės Amerikoje bei visame pasaulyje. Esu įsitikinęs, kad tai nėra vien istorija. Tai taip pat yra geriausia 21-ojo šimtmečio darbotvarkė. Transatlantiniai santykiai leidžia mums kartu pasiekti rezultatų, kurių nė vienas partneris atskirai negalėtų pasiekti. Norėčiau čia pacituoti viceprezidentą Joe Bideną, per savo pirmąją kelionę į Miuncheną aiškiai pasakiusį, kad Amerikai reikia Europos, o Europai reikia Amerikos. Manau, kad galime visiškai suprasti šį teiginį. Susitardami galime nustatyti pasaulinės darbotvarkės terminus. Nesusitarus tampa sudėtinga vykdyti bet kokią darbotvarkę, taigi transatlantiniai santykiai leidžia mums kartu pasiekti rezultatų, kurių negalime pasiekti vieni.

Praėjusį lapkričio mėn. vykę Amerikos prezidento rinkimai čia, Europoje, sukėlė beprecedentiškai daug entuziazmo, lūkesčių ir susidomėjimo. Taip yra todėl, kad Amerikos prezidento rinkimai yra svarbūs europiečiams. Prezidentas B. Obama parodė naują būdą sutikti iššūkius, su kuriais susiduriame. Daugelį žmonių Europoje patraukė šie pokyčiai ir pokyčių dvasia. Abiejose Atlanto pusėse susiformavo dideli lūkesčiai. Šie lūkesčiai išreiškia mūsų abipusio bendradarbiavimo galimybę, kai mums to labai reikia. Tačiau juos reikia rūpestingai valdyti, nes nebūtų nieko žalingesnio mūsų santykiams nei neišpildytos viltys – ir kuo viltys didesnės, tuo sunkiau jas patenkinti.

Naujoji vyriausybė energingai pradėjo savo darbą. Kaip ir tikėtasi, didžiąją prezidento darbotvarkės dalį užėmė ekonomikos ir finansų krizė. Buvo džiugu matyti pirmuosius sprendimus dėl Gvantanamo – apie tai čia kalbėjome vos prieš kelias savaites – atnaujintą įsipareigojimą dalyvauti sprendžiant konfliktą Artimuosiuose Rytuose ir konferencijos dėl Afganistano, vyksiančios gegužės 31 d. Hagoje, surengimą. Visos šios iniciatyvos yra tai, ko ragino imtis daugelis europiečių.

Dialogas su JAV vėl pagyvėjo. Iš mano kontaktų su naująja vyriausybe, įskaitant susitikimus su viceprezidentu J. Bidenu ir valstybės sekretore H. Clinton, čia, Briuselyje, tapo aišku, kad JAV nori nustatyti naują bendravimo toną su Europos Sąjunga ir mūsų partneriais. Sveikinu pragmatinį metodą, būdingą šiems ankstyviems kontaktams.

Nors tono pakeitimas svarbus, tai, žinoma, savaime nesuteikia konkrečių rezultatų. Jei ketiname konstruktyviai dirbti kartu, turime kartu apsvarstyti iš naujo mūsų politikos prioritetus ir iš naujo įvertinti, kaip veikia transatlantinė partnerystė. Jūsų pranešimas – vertingas įnašas į šį procesą. Tai, žinoma, procesas, Europos Sąjungoje prasidėjęs pernai, kai užsienio reikalų ministrai aptarė transatlantinius santykius per du neoficialius susitikimus Avinjone ir Marselyje. Manau, kad tam tikros padėkos už tai nusipelno šį procesą inicijavusi Tarybai pirmininkavusi Prancūzija, taip pat Portugalija, kuri irgi atliko tam tikrą vaidmenį. Šį procesą reikės ir toliau plėtoti per ateinančius mėnesius. Turėsime puikią galimybę kitą savaitę per neoficialų valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą su JAV prezidentu Prahoje. Transatlantiniai santykiai yra turiningi ir įvairūs bei apima daug politikos sričių. Negaliu paminėti jų visų, bet norėčiau pabrėžti tuos, į kuriuos norėtume atkreipti ypatingą dėmesį per būsimą susitikimą Prahoje.

Pirma, energetinis saugumas ir klimato kaita. Šios tarpusavyje susijusios temos kelia susirūpinimą daugeliui europiečių. Energetinis saugumas – pagrindinis prioritetas, kurio reikia siekti taikant visapusę strategiją, apimančią energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių energijos išteklių skatinimą bei energijos tiekėjų, išteklių ir maršrutų įvairinimą. Europos Sąjunga ir JAV, kur tik galima ir būtina, turi bendradarbiauti šiose srityse ir skatinti bendrus veiksmus. Kalbant apie klimato kaitos problemą, šie metai bus kritiškai svarbūs. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija Kopenhagoje gruodžio mėn. pabaigoje suteikia istorinę galimybę apsvarstyti iš naujo ir išplėsti įpareigojančių tarptautinių tikslų dėl klimato kaitos taikymą.

Europos Sąjunga prieš konferenciją nustatė ambicingus įsipareigojimus dėl energetikos ir klimato kaitos. Atrodo, kad prezidento B. Obamos tvirtinimai ir paskyrimai dėl klimato kaitos rodo svarbų politikos poslinkį, bet čia laukia dar daug sunkaus darbo. Žinoma, JAV palaikymas šiuo klausimu yra gyvybiškai svarbus, bet to nepakanka. Mes taip pat turime užsitikrinti palaikymą iš pažangių besivystančių šalių, pvz., Kinijos.

Antra, ekonomikos ir finansų krizė. Dabartinė krizė yra ir sunki, ir pasaulinė, ir jai reikia stipraus politinio atsako visais lygmenimis ir visame pasaulyje. Europos Sąjungai ir JAV šiomis aplinkybėmis tenka ypatinga atsakomybė, tiek dėl jų taikomų priemonių, tiek dėl tarptautinio koordinavimo. Turime bendradarbiauti su JAV, kad tikrai pateiktume koordinuotą atsaką į dabartinę pasaulinę krizę ir finansų sektoriaus problemas. Turime dirbti išvien, kad išspręstume finansinės sistemos priežiūros ir tarptautinių finansų įstaigų reformos klausimą. Taip pat turime koordinuoti savo politiką, siekdami stiprinti vystymąsi ir užimtumą. Turime pasirūpinti, kad mūsų pasirinkti metodai būtų suderinti ir nesukeltų konkurencijos iškraipymų transatlantinėje rinkoje. Didžioji šių klausimų dalis bus sprendžiama grupėse: G 8 ir G 20, ir ypač per G 20 aukščiausio lygio susitikimą Londone, nuo kurio prasidės prezidento B. Obamos vizitas į Europą. Bet akivaizdu, kad transatlantiniai santykiai bus esminis veiksnys nustatant platesnę pasaulinę darbotvarkę.

Trečia, Afganistanas – esminis klausimas ir Europai, ir JAV. Tai yra bendra problema – teroristų atakos ir JAV, ir Europoje kyla iš šio regiono. Visiems Europos politiniams vadovams tenka svarbus ir nelengvas iššūkis paaiškinti savo gyventojams, kad jų pačių saugumas turi būti ginamas Kabule. Afganistanas buvo taip pat svarbiausia tema per neoficialų Europos Sąjungos trejeto susitikimą su viceprezidentu J. Bidenu Briuselyje kovo 10 d. Viceprezidentas išreiškė viltį, kad Afganistanas išliks svarbiu punktu Europos Sąjungos darbotvarkėje. Jis aiškiai teigė, kad JAV siekia ne vien mūsų palaikymo bendrai strategijai Afganistane, bet taip pat ir įsipareigojimo, papildančio tą palaikymą konkrečiais ištekliais. Žinodami, kad klausimas dėl Afganistano gyventojų saugumo kelia didelį susirūpinimą, mes įsipareigojome padidinti mūsų policijos misijos šalyje dydį. Be to, papildant EUPOL civilinę misiją, reikia karo policijos, „žandarmerijos“, apie kurią mes kalbame. Šiuo atžvilgiu žandarmerijos instruktorių siuntimas į vietą, kaip Europos Sąjungos įnašas į NATO misiją, yra galimas pasirinkimas, kurį Tarybai pirmininkaujanti valstybė aptarė su naujai paskirtu nepaprastuoju pasiuntiniu Pakistanui ir Afganistanui bei su Europos Sąjungos šalių atstovais. Pvz., aš susitikau su Pierre Lellouche iš Prancūzijos, ir mes taip pat aptariame šį klausimą su Dicku Holbrooke. Taip pat turime užtikrinti, kad būtų sėkmingai sudarytos sąlygos prezidento rinkimams Afganistane, taip pat turime nepamiršti regioninio aspekto, ypač toliau teikdami pagalbą vystant tvarią civilinę vyriausybę Pakistane. Taigi šis regioninis matmuo labai svarbus, ir atsižvelgiame į jį, lygiai kaip atsižvelgiame į šalies ir pasaulio matmenis.

Ketvirta, daugiašalis atsakas bus svarbus, siekiant mažinti masinio naikinimo ginklų platinimo pavojų. Europos Sąjunga ir JAV ypač išreiškė vis didėjantį susirūpinimą dėl Irano branduolinės veiklos ir dėl to, kad ši šalis nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų dėl branduolinių technologijų. Europos Sąjunga ir JAV turi kartu užtikrinti, kad branduolinių technologijų vystymas būtų apribotas iki teisėtų, civilinių tikslų. Geriausias būdas tai pasiekti – nustatyti tvirtas, tarptautiniu mastu privalomas taisykles, kurias palaikytų patikimi tikrinimo mechanizmai. Tuo pat metu Europos Sąjunga ir JAV yra pasiruošę konstruktyviai bendrauti su Iranu dėl šios ir kitų problemų regione.

Dar vienas iššūkis, su kuriuo susiduriame – kaip dirbti išvien, kad sustiprintume praktinį taisyklėmis pagrįstų daugiašalių principų, kylančių iš mūsų bendrų vertybių, taikymą. Yra daug darbų, kuriuos šioje srityje galime nuveikti kartu. Aš sutinku su prezidento B. Obamos požiūriu, kurį pabrėžė sekretorė H. Clinton ir viceprezidentas J. Biden, kad bet kuris pasirinkimas tarp saugumo ir idealų yra klaidingas. Šiuo atžvilgiu sveikinu prezidento B. Obamos ketinimą imtis Gvantanamo uždarymo.

Taip pat sveikiname prezidento B. Obamos anksti pareikštą įsipareigojimą dėl arabų ir izraeliečių konflikto, įskaitant George Mitchello paskyrimą nepaprastuoju pasiuntiniu šiam regionui. Ilgalaikė taika, kuri atitiktų tiek izraeliečių, tiek ir palestiniečių interesus, labai svarbi regiono žmonėms ir lieka pagrindiniu tikslu tiek Europos Sąjungai, tiek ir JAV. Taikos sutartis taip pat gali suteikti daugiau naudos ir pagerinti Vakarų ir islamo pasaulio plačiąja prasme tarpusavio supratimą.

Susidomėjęs perskaičiau daug jūsų pranešime pateiktų rekomendacijų dėl institucinės transatlantinių santykių struktūros. Visiškai sutinku, kad institucinės sąsajos tarp Europos Sąjungos ir JAV turi atspindėti santykių svarbą. Tarybai pirmininkaujančios Čekijos iniciatyvos padeda išryškinti šį dalyką. Mes nuo pradžių visais lygmenimis įsitraukėme į veiklą su JAV ir naująja vyriausybe. Po 10 dienų Tarybai pirmininkaujanti valstybė pasveikins prezidentą B. Obamą, atvykusį į Prahą į neoficialų aukščiausio lygio susitikimą su Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovais. Kaip jau sakiau, šis susitikimas suteiks galimybę įvertinti daugelį transatlantinių santykių matmenų ir patvirtinti mūsų pasiruošimą dirbti išvien. Šios diskusijos tęsis, pvz., rengiant reguliarius neoficialius Europos Sąjungos ir JAV užsienio reikalų ministrų susitikimus. Taip pat manau, kad reguliaresni ir artimesni Europos Parlamento ir JAV Kongreso kontaktai yra labai vertingi.

Esu dėkingas šiam Parlamentui už jo nuolatinį palaikymą plėtojant transatlantinius santykius, o ypač už jūsų pranešimą. Šiais metais turime naują galimybę toliau plėtoti santykius. Ši Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir Taryba transatlantinę partnerystę visada laikė turinčia strateginės reikšmės visai Europai.

Galiu patikinti jus, jog Tarybai pirmininkaujanti Čekija yra įsipareigojusi užtikrinti, kad ši partnerystė liktų mūsų platesnės išorės politikos strategijos pagrindu, ir ji atliks esminį vaidmenį sprendžiant daugelį iššūkių ir problemų, su kuriomis šiandien susiduriame pasaulio mastu.

 
  
MPphoto
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komsijos narė. Gerb. pirmininke, Europos Sąjungos ir JAV santykiuose prasidėjo teigiamas naujas etapas, pradėjus darbą naujajai prezidento B. Obamos vyriausybei. Komisijoje mes visi labai stengiamės, kad tinkamai prisidėtume prie mūsų bendros vėl pagyvėjusios darbotvarkės. Todėl labai vertinu šias laiku surengtas diskusijas. Esu patenkinta, kad Parlamentas ir Komisija, atrodo, vienodai vertina daugelį šios srities prioritetų.

Mes nekantriai laukiame, kol bus pateiktas Europos Sąjungos ir JAV darbų kalendorius. Savo įžanginėse pastabose susitelksiu ties mūsų neatidėliotinų darbų sąrašu, bet taip pat norėčiau iš pradžių pabrėžti du punktus dėl Europos Sąjungos ir JAV institucinės struktūros. Pirma, manau, kad sėkmingai transatlantinei partnerystei gyvybiškai svarbūs yra stipresni ryšiai tarp Europos Sąjungos ir JAV įstatymų leidėjų. Antra, pratęsiu pranešimo rekomendacijas dėl 1995 m. Naujos transatlantinės darbotvarkės nuodugnaus patikrinimo.

Kaip ir daugelis kitų, aš jau buvau įvairiomis progomis susitikusi su valstybės sekretore H. Clinton, ir taip pat kalbėjau su viceprezidentu J. Bidenu, kai jis visai neseniai buvo Briuselyje. Vienas dalykas aiškus: ši JAV vyriausybė ieškos patikimų partnerių, kurie padėtų spręsti visus pasaulinius ir regioninius iššūkius, ir ji mano, kad Europa dėl savo patikimumo yra geriausia partnerė. Mes turime nepraleisti šios galimybės.

Bet kartu ji taip pat pageidaus, kad Europos Sąjunga prisidėtų ir savo įnašu – taip pat ir tokiais sudėtingais klausimais kaip Afganistanas ir Gvantanamo uždarymas. Todėl turime nustatyti aiškias pareigas, kurios remtųsi mūsų bendrais interesais, ir kalbėti vienu balsu. Leiskite man pasakyti aiškiai: ši svarbi transatlantinė draugystė nėra vienakryptė gatvė. Europa ir Europos Sąjunga turi pateikti savo įnašą.

Taigi stipri Europos Sąjunga – svarbi JAV partnerė sprendžiant pasaulinius iššūkius. Manau, pradžioje turėtume susitelkti ties ribotu prioritetų skaičiumi.

Labai sudėtinga pasaulio ekonomikos padėtis, žinoma, suteikia foną visai mūsų veiklai. Svarbiausias tikslas – didesnis Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir kitų pagrindinių veikėjų bendradarbiavimas dėl makroekonominės politikos ir finansų sektoriaus reguliavimo pertvarkos. Turime geriau koordinuoti savo veiksmus, skatindami paklausos ir užimtumo atsigavimą, turime užtikrinti, kad mūsų politika būtų naudinga visoms šalims ir neiškraipytų prekybos. Reikia atsispirti protekcionistiniams elementams abiejose Atlanto pusėse. Europos Sąjunga ir JAV turi glaudžiai dirbti kartu, įgyvendindama kitos savaitės G 20 aukščiausio lygio susitikimo rezultatą, įskaitant suderinamų metodų kūrimą, siekiant atlikti finansų sektoriaus reguliavimo pertvarką. Paskutinė Europos Vadovų Taryba Briuselyje atliko didelį žingsnį ta kryptimi.

Taip pat turime pasirūpinti transatlantine ekonomika, kuri sudaro pusę pasaulinės gamybos ir prekybos. Jūsų pranešime šis klausimas išryškinamas labai teisingai. Turime raginti Transatlantinę ekonomikos reikalų tarybą (TEC) efektyviau šalinti reguliavimo kliūtis ir skatinti plėtrą, o kartu ši taryba turėtų tapti labiau strateginio pobūdžio. Vadinamoji TEC, pvz., turi sugebėti aptarti, kaip išvengti „nuskurdink savo kaimyną“ politikos šalių ekonomikos atkūrimo planuose.

Apie klimato kaitą: pirmą kartą po dešimties metų Europos Sąjungos ir JAV politika pradeda panašėti. Turime stengtis, kad pasiektume susitarimo Kopenhagoje gruodžio mėn. Turime būti lyderiai, rodantys pavyzdį, kad Kinija ir Indija sutiktų pasirašyti daugiašalį susitarimą ir sukurtume integruotą anglies rinką kaip būsimos pasaulinės rinkos dalį. Mes kartu turime skleisti žinią, kad švarios, efektyvios technologijos ir „žaliosios darbo vietos“ gali atlikti svarbų vaidmenį atkuriant ekonomiką. Prezidentas B. Obama jau yra teisingai pabrėžęs šį punktą. Tai taip pat reiškia, kad reikia užmegzti artimesnį bendradarbiavimą tarp mūsų energijos tyrinėjimo programų ir sustiprinti mūsų dialogą dėl energetinio saugumo, kaip jau sakė ir mūsų pirmininkas.

Kas dėl užsienio pagalbos ir plėtros politikos, ir prezidentas B. Obama, ir valstybės sekretorė H. Clinton pabrėžė jų, kaip visos užsienio politikos dalies, svarbą. Tai labai sustiprina Europos Sąjungos, kaip didžiausios pasaulyje aukotojos, galias. Turime siekti, kad JAV atnaujintų savo įsipareigojimą Tūkstantmečio vystymosi tikslams ir iš naujo pradėtų Europos Sąjungos ir JAV dialogą dėl bendradarbiavimo plėtros klausimais, ypatingą dėmesį skirdama tokiems klausimams kaip pagalbos efektyvumas ir politikos darna.

Ekonomika – svarbiausias prezidento B. Obamos darbotvarkės punktas, bet JAV taip pat labai greitai persvarstė svarbiausius užsienio politikos klausimus.

Dėl Afganistano ir Pakistano: naujoji vyriausybė sutinka dėl labiau visapusės politikos svarbos – ji siekia pridėti civilinės veiklos bangą lygiagrečiai karinių veiksmų bangai. Nauja JAV politikos kryptis, pagal kurią pabrėžiamas civilių gebėjimų ugdymas ir regioninio metodo taikymas Pakistanui, sutampa su jau seniai taikoma Europos Sąjungos politika. Komisijos pastangos Afganistane apima paramą policijos mokymui, teismo institucijų sistemos reformai ir alternatyvių gyvenimo šaltinių skatinimą kaimo vietovėse, pvz., siekiant kovoti su narkotinių medžiagų auginimu. Taip pat gavau aiškių signalų, kad JAV palaiko – įskaitant paties viceprezidento J. Bideno žodžius – mūsų aktyvų darbą ruošiantis galimai Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijai Afganistane, jei bus užtikrinti saugumo reikalavimai. Aš aktyviai analizuoju, ar galime suteikti papildomą finansavimą visose šiose srityse. Neseniai tai taip pat aptarėme su Richardu Holbrooke, nepaprastuoju pasiuntiniu Pakistanui ir Afganistanui. Mes ketiname dalyvauti regioninėje konferencijoje Hagoje, taip pat Tokijuje rengiamoje konferencijoje dėl Pakistano.

Artimuosiuose Rytuose mes analogiškai prašėme, kad JAV aktyviau įsitrauktų nuo pačios pradžios. Mus padrąsino sekretorės H. Clinton dalyvavimas Šarm el-Šeicho konferencijoje ir jos aktyvus įsitraukimas per pirmojo Ketverto susitikimus. Turėtume aptarti, kaip geriausiai įtraukti ir naująją Izraelio vyriausybę – ir taip pat, tikėkimės, Palestinos nacionalinės vienybės vyriausybę, – kad rastume sprendimą dėl dviejų valstybių. Mus padrąsino tai, kad B. Obamos vyriausybė nori įsitraukti į likusią regiono dalį, įskaitant Siriją. Taip pat turėtume dirbti su JAV dėl įsitraukimo į Iraną, kaip jau buvo pasakyta, vykdydami savo prevencinę veiklą dėl branduolinių ginklų neplatinimo regione ir stiprindami savo veiklą tiek skatinamosiomis priemonėmis, tiek sankcijomis.

Europos Sąjunga taip pat atlieka pagrindinį vaidmenį mūsų rytinės kaimynystės politikoje. Mes palaikysime glaudžius kontaktus su JAV skatindami demokratines ir į rinką orientuotas reformas regione, įskaitant priemonių taikymą pagal naująją Rytų partnerystės programą, kuria siekiama užmegzti politinius ryšius ir pradėti ekonominę integraciją su mūsų šešiais kaimynais į rytus.

Kalbėsime su JAV daugiau negu anksčiau apie tai, kaip įsitraukti į bendrą veiklą su tokiais strateginiais partneriais kaip Rusija ir Kinija, taip pat ir Lotynų Amerika. Visiškai nedelsdama noriu užtikrinti, kad Europos Sąjungos susitikimas su prezidentu B. Obama Prahoje balandžio 5 d. apčiuopiamai pastūmės santykius pirmyn, ir jau bus kalbama apie konkrečius rezultatus. Vėliau tai padės sėkmingai surengti Europos Sąjungos ir JAV aukščiausio lygio susitikimą Vašingtone, vyksiantį turbūt birželio mėn.

Birželio mėn. taip pat turėsime progą detalizuoti atnaujintą transatlantinę darbotvarkę ir tvarią praktinio Europos Sąjungos ir JAV bendradarbiavimo programą.

 
  
MPphoto
 

  Albert Deß, Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės referentas. − (DE) Gerb. pirmininke, gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas, ponios ir ponai, norėčiau pradžioje padėkoti pranešėjui F. J. Millán Monui už tai, kad jis pateikė šį puikų pranešimą, kuriame atkreiptas dėmesys į visus punktus, būtinus tinkamiems transatlantiniams ryšiams. Šis rezoliucijos dėl transatlantinių santykių būklės po JAV rinkimų projektas rodo, kokie svarbūs yra šie santykiai.

Pagal Komisijos apskaičiavimą, beveik 14 milijonų darbo vietų Europos Sąjungoje ir JAV priklauso nuo šių transatlantinių ekonominių ir investicinių santykių. Tikiuosi, kad naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas, kaip jis sakė savo priešrinkiminėje kalboje Berlyne 2008 m. liepos mėn., teiks didelę vertę šiems santykiams. Kaip jis tada sakė, Amerika neturi jokio geresnio partnerio nei Europa.

Pasiūlyme dėl rezoliucijos mes pažymime, kad ši partnerystė taip pat yra svarbiausia strateginė partnerystė Europai. Ši partnerystė iš tikrųjų yra išankstinė sąlyga, ypač per dabartinę pasaulinę finansų ir ekonomikos krizę, pasauliniams iššūkiams spręsti. Tačiau išankstinė sąlyga gyvybingai transatlantinei partnerystei yra ta, kad amerikiečiai taip pat pripažintų pagrįstą Europos susirūpinimą dėl transatlantinės prekybos.

Europos Sąjungoje turime ypač aukštus standartus, pvz., dėl vartotojų apsaugos, gyvūnų apsaugos ir aplinkosaugos. Mes taip pat norime, kad šių standartų būtų laikomasi, kai iš JAV į Europą tiekiami produktai. Tikiuosi, jog naujasis prezidentas ir jo naujoji vyriausybė sieks, kad šie standartai būtų priimti ir JAV. Tada mes taip pat neturėsime jokių problemų.

Esu įsitikinęs, kad šis pasiūlymas dėl rezoliucijos bus priimtas rytoj, nes laikausi nuomonės, kad joje yra viskas, ko reikia geriems santykiams.

 
  
MPphoto
 

  José Manuel García-Margallo y Marfil, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentas. − (ES) Gerb. pirmininke, pradžioje norėčiau padėkoti pranešėjui už darbą, kurį jis atliko, kad šiandien Rūmams labai laiku pristatytų baigtą, griežtą pranešimą.

Tarybai pirmininkaujančios valstybės atstovas ir Komisijos narė minėjo kitus mūsų susitarimus susitikti, pradedant nuo susitikimo Londone, po to vyks susitikimas Prahoje, kai Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos užmegs naujus santykius po prezidento B. Obamos išrinkimo.

Norėčiau susitelkti ties Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimu, kuris buvo gerai parengtas, vieningai priimtas ir kuriuo siekiama šių tikslų.

Pirmasis tikslas – atsigauti nuo krizės. Mes arba atsigausime kartu, arba neatsigausime. Šiuo metu matome didžiausius fiskalinius paketus, kokius mūsų karta žinojo nuo 1929 m. krizės. Jie turės didesnį poveikį ir mažesnę kainą mokesčių mokėtojams, jei sugebėsime koordinuoti savo pastangas.

Antrasis tikslas – reformuoti nustatytą finansų architektūrą, kuri per dabartinę krizę pasirodė esanti nesėkminga, ir atkurti produktų, subjektų ir rinkų skaidrumą. Mes arba įstengsime tai atlikti kartu, arba neįstengsime to atlikti. Kaip mums priminė Komisijos narė, mes sudarome didžiausią ekonominį bloką pasaulyje, ir turime, kaip sakė pranešėjas, vertybes, kurios leis atnaujinti šiuos draugiškus santykius.

Trečiasis tikslas – finansų rinkos integracija, siekiant atlaikyti kylančių rinkų konkurenciją. Norint tai atlikti, reikia suartinti reguliuojamas rinkas, kad būtų galima praktiškai taikyti abipusio pripažinimo principą ir geresnę priežiūrą, kurią vykdytų valdžios institucijos abiejose Atlanto pusėse.

Komisijos narė paminėjo ketvirtąjį tikslą ir išdėstė jį geriau nei aš galėčiau: turime kartu atsispirti protekcionizmo pagundai, ir būtų puiki mintis priimti bendrą poziciją Dohos raunde.

Galų gale, gerb. Komisijos nare, ne mažiau svarbu yra tai, kad mes kartu turime spręsti pasaulio pusiausvyros sutrikimus, kurie didele dalimi sukėlė šią krizę.

Turime sukurti naują tarptautinę pinigų sistemą, ir būtų gėda, jei neradus bendro supratimo su mūsų svarbiausiu sąjungininku, mūsų balsas pasaulinėse diskusijose būtų prarastas.

 
  
MPphoto
 

  José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, PPE-DE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos partnerystė iš esmės remiasi vertybėmis ir didžiuliu ekonominiu potencialu.

Bendras dviejų regionų produktas siekia 23 mlrd. EUR ir sudaro 60 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto. Šie du regionai sudaro 60 proc. pasaulinės prekybos ir sugebėjo mobilizuoti 75 proc. pasaulio grynųjų investicijų.

Griežtas ir suderintas pranešimas, kurį mums pateikė pranešėjas gerb. F. J. Millan Mon, buvo parengtas pačiu laiku – kaip jis ką tik sakė – ir sutapo su pirmu neseniai išrinkto Jungtinių Valstijų prezidento vizitu į Europą dalyvauti G 20 susitikime, 60-osiose NATO metinėse ir neeiliniame Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų aukščiausio lygio susitikime.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos turi sugebėti veikti, siekdamos konsoliduoti lyderystę, kurios trys aspektai, mano nuomone, turi būti atnaujinti.

Pirma, turėtume apsaugoti principus ir vertybes, stiprinančias šią transatlantinę sąjungą.

Antra, mums reikia daugiau ambicijų palaikant transatlantinį dialogą temomis, apie kurias priminė ir pranešėjas, ir Komisijos narė: tai – Iranas, Irakas, Artimieji Rytai, Afganistanas ir kiti regionai.

Trečia, turime pabandyti įžiebti naują dialogą apie strateginius aspektus, susijusius su tokiais pasaulinio masto klausimais kaip kova su skurdu, maisto ir energetinis saugumas, kova su klimato kaita ir t. t.

Gerb. pirmininke, visiškai akivaizdu, kad Europa, kurią norime sukurti kaip „galybę“, negalės iškilti prieš Jungtines Valstijas, bet veikiau šalia Jungtinių Valstijų – kaip du partneriai, kurie turi tam tikrą bendrą pasaulio viziją, tam tikras bendras vertybes ir jaučia abipusę pagarbą.

Tai nereiškia, gerb. pirmininke, kad Europos Sąjunga turi pateikti neužpildytą čekį: reikalui esant, ji turi ginti savo pozicijas, pvz., mirties bausmės klausimu, dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo, Kioto protokolo, Gvantanamo ir įstatymų, turinčių eksteritorinį poveikį, ir Jungtinės Valstijos turės gerbti Europos Sąjungą kaip veiksnį, užtikrinantį pasaulyje stabilumą ir pusiausvyrą.

Gerb. pirmininke, naujoji valstybės sekretorė Hillary Clinton labai gerai apibendrino – aš kaip tik baigiu – kai kalbėdama Senato užsienio santykių komitete, pasakė: „Amerika negali viena išspręsti labiausiai neatidėliotinų problemų, o pasaulis negali jų išspręsti be Amerikos“.

 
  
MPphoto
 

  Adrian Severin, PSE frakcijos vardu. Gerb. pirmininke, Jungtinėms Amerikos Valstijoms reikia stiprių Jungtinių Europos Valstijų. Europos Sąjungai reikia stiprios Amerikos Sąjungos. Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga kartu galėtų užtikrinti pasaulio saugumą ir stabilumą bei pasiūlyti pasaulio tvarkos struktūrą.

Šis pranešimas nėra vien apie transatlantinių santykių stiprinimą, bet taip pat ir apie jų suderinimą. Tarp dviejų Atlanto krantų esama tam tikros asimetrijos, ir tai neigiamai veikia transatlantinį bendradarbiavimą. Todėl politinės Europos Sąjungos stiprinimas yra būtinas būsimam bendradarbiavimui su Jungtinėmis Valstijomis. Tai leis geriau pasidalyti naštą vykdant abiejų šalių tarptautinius įsipareigojimus.

Šiems dviem objektyviems strateginiams partneriams reikia gilesnių ir geriau suformuotų santykių bei šių santykių institucionalizavimo. Pranešime, kurį šiandien aptariame, rekomenduojama sustiprinta strateginė partnerystė ir iki jos vedantis procesas. Laikydamiesi šio požiūrio, turėtume numatyti tikros konfederacinės transatlantinės institucijos, sujungiančios mus ir Jungtines Amerikos Valstijas, įsteigimą.

Taip pat transatlantinės strateginės partnerystės konsolidacija turėtų suteikti naują galimybę plėsti bendradarbiavimą su trečiu pagrindiniu žaidėju šiaurės pusrutulyje – Rusija. Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos santykiai turi būti laikomi ne transatlantine sąjunga prieš Rusiją, bet atspirties tašku kuriant trišalio bendradarbiavimo formulę, kad būtų išlaikytas pasaulio saugumas ir stabilumas.

Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad mūsų prioritetas nėra išreikšti savo lūkesčius saviapgaulės forma, bet remtis realistinėmis prielaidomis dėl to, ką Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos galėtų suteikti, ir kartu turime didinti savo gebėjimus teikti. Remdamiesi šiais argumentais, mes palaikome pranešimo rekomendaciją. Leiskite man asmeniškai padėkoti F. J. Millán Monui už puikų ir malonų bendradarbiavimą, kurį jis pasiūlė mums, kad suformuotume šias rekomendacijas.

 
  
MPphoto
 

  Sarah Ludford, ALDE frakcijos vardu. Gerb. pirmininke, norėčiau kalbėti apie šiame pranešime aptariamus teisingumo ir saugumo klausimus, tačiau ne todėl, kad nesidomėčiau ekonominiais aspektais, bet todėl, kad turiu tik tris minutes.

Žinoma, transatlantinio bendradarbiavimo partneriams būtina kovoti su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais, bet tai reikia daryti visiškai laikantis teisės – tiek vidaus, tiek tarptautinės – ir pagrindinių teisių viršenybės. Tačiau norint dalintis duomenimis, turi veikti stipri ir privaloma teisinė duomenų apsaugos struktūra.

Prezidento B. Obamos veiklos metodų skirtingumą aiškiai rodo jo ketinimas uždaryti Gvantanamo kalėjimą. Tai labai sveikintina, ir šie Rūmai ragino valstybes nares teigiamai atsakyti į oficialų JAV prašymą perkelti apie 60 menką pavojų keliančių ar išvis pavojaus nekeliančių sulaikytųjų, kurie nebus kaltinami. Tas prašymas praėjusią savaitę buvo oficialiai pateiktas per pirmininko pavaduotojo J. Barroto ir ministro I. Langerio vizitą, ir tikiuosi, kad netrukus pamatysime rezultatą. Suprantu, kad tam dabar padeda ir pačių amerikiečių pasirengimas perkelti kai kuriuos iš jų, pvz., 17 uigūrų.

Taip pat būtų gerai, jei prezidentas B. Obama galėtų padaryti daugiau negu šie jo sausio mėb. pateikti nurodymai ir paskelbti apie visų CŽV sulaikymo punktų uždarymą ir galutinai nutraukti visas nepaprastojo perdavimo operacijas. Būtina visiškai atskleisti tai, kas įvyko per praėjusius septynerius su puse metų, įskaitant gėdingą kankinimo paslaugų pirkimą, kad užtikrintume, jog tai nepasikartos, o ypač – nepasikartos sąmokslas apeinant Europą.

Šis pranešimas, kuriame priimtas mano siūlytas pakeitimas, ragina naują JAV vyriausybę ratifikuoti ir prisijungti prie Tarptautinio baudžiamojo teismo statuto. Tai neabejotinai sustiprintų šį teismą. Mirties bausmės panaikinimas JAV taip pat sustiprintų šios šalies kaip pasaulinės lyderės statusą.

Greitas Europos Sąjungos ir JAV ekstradicijos ir teisinės pagalbos sutarčių įsigaliojimas sustiprintų bendradarbiavimą baudžiamosios teisės srityje ir panaikintų „pilkąją“ sritį, kuri leido atlikti nepaprastojo perdavimo skrydžius. Bet tokį bendradarbiavimą galima palaikyti tik tada, jei užtikrinamas tinkamas elgesys. Turiu rinkėją, kuriam kyla ekstradicijos grėsmė ir įkalinimas dešimtmečiams sugriežtintojo režimo kalėjime už tai, kad jis įsilaužė į Pentagono kompiuterį. Kelia nerimą tai, kad jam pavyko įsilaužti, bet jis yra kompiuterių entuziastas, o ne teroristas, ir turi Aspergerio sindromą. JAV turi atsisakyti savo prašymo dėl ekstradicijos ir leisti jį traukti baudžiamojon atsakomybėn Jungtinėje Karalystėje, jei apskritai jį reikia teisti.

Galiausiai norėčiau pakalbėti apie ALDE frakcijos pakeitimus dėl lošimo internete. Svarbu greitai išspręsti šį ginčą, kylantį dėl to, kad JAV draudimai ir baudžiamieji persekiojimai taikomi tik Europos lošimo internete operatoriams pagal neteisėtai atrankinę baudžiamųjų persekiojimų tvarką. JAV PPO organizacijai tvirtina, kad bet koks lažinimasis internete toje šalyje uždraustas, bet tai netiesa. JAV veikianti lažinimosi dėl žirgų lenktynių paslauga internete ir net oficialios valstybinės loterijos yra toleruojamos, bet baudžiamojon atsakomybėn traukiami tiktai užsienio tiekėjai.

Aš nejaučiu ypatingos aistros lošti internete – iš tikrųjų tai man tai kelia nerimą, bet normaliuose transatlantiniuose santykiuose neturi likti vietos diskriminaciniam elgesiui begėdiškai nepaisant PPO nutarimų. Lygiai taip pat neturėtų likti ir vizų, taigi tikiuosi, kad netrukus bus atsisakyta vizų visiems Europos Sąjungos gyventojams.

 
  
MPphoto
 

  Konrad Szymański, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, turbūt nėra nė vienos svarbios tarptautinės problemos, kurią galėtume išspręsti vieni. Kalbu ne tik apie Iraną, Iraką ar Afganistaną. Patys tarptautinės tvarkos principai tampa netvirti dėl tarptautinio terorizmo. Ženevos konvencijos turi būti reformuotos, kad leistų geriau susidoroti su grėsmėmis, nesusijusiomis su tam tikra valstybe.

Nepaisant optimistiškų pareiškimų, NATO ateitis šiandien neaiški. Jei aljansas ketina ir toliau užtikrinti mūsų saugumą, Europos šalys turi atgaivinti savo politinius ir karinius įsipareigojimus. Tačiau mūsų bendradarbiavimas turi būti pragmatinis – turime sutikti, kad Amerika atstovauja skirtingam, bet lygiai galiojančiam demokratijos modeliui, ir saikingai duoti patarimus apie tarptautinę teisę, Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar mirties bausmės taikymą.

 
  
MPphoto
 

  Joost Lagendijk, Verts/ALE frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, pradedame naują Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų santykių etapą. Visi žinome, kaip rimtai tie santykiai buvo sugadinti per aštuonerius metus, kai Baltuosiuose rūmuose dirbo George W. Bush. Todėl labai daug europiečių buvo patenkinti matydami Baracko Obamos išrinkimą ir jo pažadą iš esmės skirtingai spręsti daugelį klausimų. F. J. Millán Mono pranešime iškeliamos visos šios svarbios problemos. Kaip pavyzdį galima nurodyti bendrą veiklos metodą dėl klimato kaitos bei finansų ir ekonomikos krizės. Yra ir kitų pavyzdžių, pvz., poreikis laikytis naujos strategijos Afganistane ir Pakistane bei Gvantanamo įlankos sulaikymo stovyklos uždarymas. Ši paskutinė problema, Gvantanamo kalėjimas, buvo viena iš klaidų, rimtai sugadinusių moralinį Jungtinių Valstijų autoritetą visame pasaulyje. Tas pats taikoma tokioms problemoms kaip kankinimai ir asmenų perdavimas. Prezidentas B. Obama ketina baigti tokias praktikas, ir mano frakcija tai šiltai sveikina.

Yra dar vienas sprendimas, galbūt jis mažiau akivaizdus, bet, mano požiūriu, jis taip pat gėdingas ir turi būti pakeistas kiek galima greičiau. Kalbu apie Jungtinių Valstijų atsisakymą bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (TBT) Hagoje. JAV Kongresas netgi ėmėsi keršto, priimdamas JAV tarnybos asmenų apsaugos įstatymą vos praėjus mėnesiui po to, kai 2002 m. liepą buvo įsteigtas TBT.

Kas būtent išdėstoma tame įstatyme? Įstatymas draudžia JAV įstaigoms ir gyventojams bendradarbiauti su TBT ar perduoti jam informaciją. Jis įpareigoja amerikiečius gauti tarptautinę garantiją dėl neliečiamumo prieš dalyvaujant Jungtinių Tautų operacijose. Kitaip tariant, dėl šio įstatymo tampa neįmanoma traukti juos baudžiamojon atsakomybėn. Šalys, kurios yra pasirašiusios sutartį dėl TBT, gali būti nubaustos už tai, ir Jungtinės Valstijos jas tikrai baudžia. Galų gale, yra elementas, sukėlęs didelį sambrūzdį mano paties šalyje, Nyderlanduose, būtent faktas, kad įstatymas suteikia JAV prezidentui visas būtinas priemones – pasirinkimą naudoti visas būtinas priemones – pasirūpinant bet kokių JAV darbuotojų, kuriuos sulaikė Tarptautinio baudžiamasis teismas, paleidimu. Štai kodėl mes Nyderlanduose vadiname šį įstatymą „Hagos invazijos įstatymu“.

Mes galėtume sukurti daug pokštų ta tema, ir iš tiesų gana pagrįstai taip darėme. Tačiau tai gali paskatinti mus nepakankamai įvertinti šio įstatymo reikšmę. Šis įstatymas buvo nepaprastai priešiška ir labai simbolinė prezidento G. W. Busho reakcija į TBT įsteigimą. O dabar mums reikia simbolinės, bet, tikiuosi, labai draugiškos reakcijos iš prezidento B. Obamos. Primygtinai siūlau jam panaikinti šį įstatymą ir bendradarbiauti su TBT, ir raginu Komisiją bei Tarybą taip pat atkreipti prezidento dėmesį į šią problemą, kai jie susitiks su juo kitą savaitę.

 
  
MPphoto
 

  Jiří Maštálka, GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, perskaičiau pranešimą labai susidomėjęs ir galiu atvirai išdėstyti, kad jis man sukėlė tam tikrą painiavą. Pranešimą sudaro 61 punktas, ir jis išsamus, bet, mano nuomone, labai neskaidrus. Jame visiškai neminimi ar net apeinami klausimai, labiausiai paveikiantys paprastus žmones Čekijoje ir Europoje. Aš jame nerandu jokios aiškios nuomonės dėl dabartinės pasaulinės ekonominės krizės ir Europos Sąjungos bei JAV taikomo metodo šiai krizei spręsti. Nerandu jokios pozicijos dėl karo Afganistane, kurį labai nesėkmingai kariavo kai kurios Europos Sąjungos valstybės kartu su JAV. Pranešime užimama pozicija dėl nesuprantamos priežasties yra pernelyg atsargi. Ką reiškia raginimas „pasiūlyti naują strateginę sąvoką“? Tvirtinimas, kad „mes sveikiname Richardo Holbrooko paskyrimą vieninteliu nepaprastuoju pasiuntiniu į Pakistano–Afganistano regioną“ yra visiškai netinkamas tokiam pranešimui ir rodo vien mažos politikų grupės, priėmusios sprendimą bombarduoti Jugoslaviją prieš 10 metų, tarpusavio palaikymą. Jame taip pat visiškai trūksta aiškaus požiūrio į planus statyti JAV nacionalinės priešraketinės gynybos sistemos elementus Vidurio Europoje, kurie, beje, tapo nesantaikos obuoliu tarptautiniuose santykiuose ir skatina ginklavimosi kosminėje erdvėje programas.

Nors pranešime pastebimas poslinkis nuo dvigubų politikos standartų dėl Rytų Europos ir vis labiau pabrėžiama tarptautinė teisė, bendrai pranešimas atrodo kaip Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio Javiero Solanos gynybos dokumentas. Darbas buvo atliktas gerai, ir nereikia jokių esminių pakeitimų. Į dokumentą įtraukti raginimai įkurti dvi naujas jungtines Europos Sąjungos ir JAV institucijas ir pasiūlymas dėl jų. Mano nuomone, tokie literatūriniai kūriniai neturi būti teikiami Europos Parlamentui. Vietoj to mums reikia sprendimo, kaip susidoroti su esminėmis problemomis, šiandien veikiančiomis pasaulį.

 
  
MPphoto
 

  Bastiaan Belder, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, visiškai pritariu esminei F. J. Millán Mono pranešimo nuostatai dėl ypatingos gerų transatlantinių santykių svarbos Europos Sąjungai. Jis yra teisus kalbėdamas apie iš tiesų bendras politines ir socialines vertybes.

Be šio pagyrimo taip pat turiu pasakyti kelis kritiškus komentarus. Manau, kad gėda, jog pranešėjas tik probėgomis 35 pastraipoje rekomenduoja taikyti bendrą transatlantinį metodą santykiuose su Kinija. Nėra jokių konkrečių pasiūlymų šiuo klausimu, nors šiais pasaulinės krizės laikais bei rengiantis G 20 susitikimui Londone visų akys bus nukreiptos į finansines Pekino atsargas ir jo galią. Tiesa, 47 pastraipoje pranešėjas pabrėžia bendrus transatlantinės prekybos interesus, pvz., intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimą. O kaip dėl visiems rūpimo regiono – Kinijos – gerb. F. J. Millan Monai?

Antrasis mano komentaras susijęs su daugiašalių principų įtraukimu į perspektyvą, o ši idėja labai dažnai būdavo deklaruojama šiuose Rūmuose. Vien tik Jungtinės Valstijos, remdamosi savo politine valia ir karine galia, nori ir sugeba užtikrinti pasaulinį stabilumą bei saugumą. Atlikime greitą palyginimą su Europa. Europos užduotis – tiesiog atsakingai ir patikimai palaikyti Vašingtoną. Man tai yra tiesiog tikras transatlantinis bendradarbiavimas, nes nors Jungtinėms Valstijoms tikrai reikia Europos, turime žinoti, kad Europai amerikiečių reikia daug labiau, negu jiems reikia mūsų. Gerai įsidėmėkime šį dalyką.

 
  
MPphoto
 

  Jana Bobošíková (NI). – (CS) Ponios ir ponai, sveikinu F. J. Millan Moną dėl naudingo ir įkvepiančio pranešimo apie transatlantinių santykių būklę. Kadangi dabar neturiu laiko išsamiai analizei, norėčiau pasakyti tik kelis komentarus. Pirma, rezoliucijos teksto B punkte neturi būti dėstoma su tokiu įsitikinimu, kad Lisabonos sutartis įsigalios. Mes vis dar to nežinome. Antra, skyriuose, kur teisingai kalbama apie poreikį reformuoti tarptautinę finansų sistema, Pasaulio banką ir Tarptautinį valiutos fondą, trūksta reikalavimo reformuoti ir griežtai reguliuoti vertinimo agentūras. Šitos agentūros davė bankams ir draudimo bendrovėms maksimalų teigiamą reitingą tris A net tuo metu, kai jie buvo pilni blogo turto, faktiškai bankrutavę ir išmokėję milijardus savo vadybininkams. Trečia, 24 punkte yra pateikiama nuoroda į pranešimą, kurį parengė JAV 16 naujienų agentūrų grupė apie pasaulines tendencijas laikotarpiu iki 2025 m. Norėčiau nurodyti, kad panašios analizės taip pat buvo parengtos Rusijoje ir Kinijoje, bet pranešime nepakankamai atsižvelgiama į šiuos pranešimus. Kinija bet kuriuo atveju turi sulaukti daugiau dėmesio. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pasak praėjusios savaitės „Financial Times“, trys didžiausi bankai pasaulyje, įvertinti pagal rinkos kapitalizaciją, yra Kinijoje. Kinijos bendrasis vidaus produktas beveik prilygsta JAV BVP. Europos Sąjunga turi atitinkamai pataisyt savo elgesį. Ketvirta, 31 ir 32 punktuose yra pateikti tikslūs planai dėl Rusijos. Kalbama apie konstruktyvaus bendradarbiavimo poreikį, bet jau 33 punkte Europos Sąjunga ir JAV raginamos vystyti bendrą strategiją dėl šešių buvusios Sovietų Sąjungos šalių, kur plačiai vartojama rusų kalba ir kur taip pat yra Rusijos gyventojų. Ponios ir ponai, pagal pranešimą šią strategiją numatoma įgyvendinti be Rusijos Federacijos. Tokiu atveju būgštauju, kad mes, deja, nekalbame apie konstruktyvų bendradarbiavimą, bet apie sėklų daugelio konfliktų sėjimą, ir tikiuosi, kad mes to nenorime.

 
  
MPphoto
 

  Elmar Brok (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nare, gerb. einantis Tarybos Pirmininko pareigas, ponios ir ponai, Europos Sąjunga ir jos valstybės narės bei Jungtinės Amerikos Valstijos yra laisvės ir demokratijos pajėgos. Jos gina daugiau vertybių negu bet kuri kita valstybių bendrija šioje planetoje.

Jungtinės Valstijos per paskutinius rinkimus dar kartą įrodė, kad jos geba atsinaujinti ir atjaunėti šiame procese, besiremiančiame vertybėmis ir demokratija. Šioje pasaulio tvarkoje, kai vėl pasirodė kreditų stygius, labai svarbu, kad mes, europiečiai, glaudžiau dirbtume su amerikiečiais ir sujungtume savo interesus, nes tik tada galime nustatyti standartus ir gilinti tarpusavio santykius.

Todėl manau, kad F. J. Millán Mono pranešimas šią akimirką yra nepaprastai svarbus. Turime siekti toliau vystyti Transatlantinę ekonomikos reikalų tarybą ir taikyti politiką, pašalinančią netarifinius prekybos barjerus, kad taip galėtume užtikrinti, jog bus susieti interesai, suformuota transatlantinė rinka ir taip būtų ilgam pagilinti politiniai santykiai.

Čia turime pripažinti, kad tai vyks tik tuo atveju, jei įsitrauks parlamentai, nes tik per parlamentus galima tinkamai pritaikyti daugumą reglamentavimų, ir kad šis procesas bei pasiūlymai dėl Transatlantinių įstatymų leidėjų dialogo ir Transatlantinės asamblėjos turi didžiausią reikšmę.

Be to, lemiamos reikšmės turi tai, kad šiandien vystome ilgalaikes strategijas, kad galime parengti bendrus planus ir kad abi pusės žino, kokie bus mūsų bendri interesai po 10 ar 20 metų, taigi galime jais grįsti savo praktinę politiką. Taip pat manau, kad tai suteiks Tarybai pirmininkaujančiai Čekijai pradinį tašką pabrėžiant šiuos dalykus per susitikimą su amerikiečiais balandžio 5 d., kad galėtume pasiekti stipresnės sąsajos bendrais interesais.

Dar vienas paskutinis komentaras: visa tai veiks tik tuo atveju, jei Europos Sąjunga bus stipresnė ir patikimesnė partnerė, jei ji turės tokį dokumentą kaip Lisabonos sutartis ir pasieks veiksmų laisvę užsienio politikoje. Todėl taip pat norėčiau paprašyti šiuo metu išsaugoti savo interesus ir atsiminti, jog turime žengti šiuos žingsnius pirmyn, kad galėtume įsitraukti į tinkamą tiesioginę partnerystę su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

 
  
MPphoto
 

  Erika Mann (PSE). Gerb. pirmininke, norėčiau pasakyti kelis žodžius apie mūsų ekonominius santykius. Norėčiau padėkoti savo kolegai F. J. Millán Monui už puikų pranešimą.

Turime priminti sau tai, ką norime pasiekti. Turiu omenyje, kad būtent Europos Parlamentas, daug vėliau palaikomas Tarybos ir Komisijos, pasiūlė šią mintį užmegzti stipresnius ekonominius santykius ir sukurti transatlantinę rinką. Šią idėją apie transatlantinę rinką taip pat perėmė Transatlantinė ekonomikos taryba (TEC). Bet kuri iš šių iniciatyvų gali išlikti tik tuo atveju, jei bus stipriai palaikoma abiejų pusių. Tai, kad turime naująją Jungtinių Valstijų vyriausybę, savaime nereiškia, kad Ekonomikos tarybai turėsime stiprų palaikymą, nes esame užsiėmę didžiule ekonomikos ir finansų krize.

Todėl norėčiau primygtinai siūlyti ir Komisijai, ir Tarybai užtikrinti, kad Transatlantinei ekonomikos tarybai būtų suteikta visa būtina parama, nes ji nėra suteikiama automatiškai.

Aš tik norėčiau jums priminti tris darbotvarkės dalykus, kurie labai svarbūs ir kuriuos turime kaip nors išspręsti. Vienas yra prekybinių ginčų darbotvarkė. Ši darbotvarkė vis dar yra labai plati, bet norėčiau susikoncentruoti ties viena svarbia tema, būtent „Airbus“ – „Boeing“ byla, kuri pateikta PPO ir be perstojo atidedama. Norėčiau paraginti jus rasti sprendimą. Šio klausimo nėra TEC darbotvarkėje, bet turime netrukus rasti sprendimą, nes kitaip turėsime sunkumų svarbiame sektoriuje.

Antrasis mano prašymas jums yra užtikrinti, kad pagaliau turėtume gaires ir kad mums būtų aišku, kokie dalykai svarstomi TEC. Mes to dažnai prašėme. Žinau, kad Taryba dirba tais klausimais, bet vis dar nepadarėme ženklios pažangos. Norėtume, kad netrukus būtų surengtas svarstymas apie konteinerių saugą. Dėl to buvo susitarta per mūsų paskutinį TEC susitikimą, bet būtina tą tęsti.

Mano minimas paskutinis punktas yra toks: pasirūpinkite, kad intensyviai energiją naudojančių pramonės šakų klausimu atkreiptumėte TEC dėmesį į mintį kartu nustatyti etalonus. Tai vienintelis būdas, galintis padėti išspręsti problemas intensyviai energiją naudojančiose pramonės šakose.

 
  
  

PIRMININKAVO: M. A. DOS SANTOS
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). Gerb. pirmininke, kitą savaitę Jungtinių Valstijų prezidentas B. Obama atvyks į Europą su savo pirmuoju vizitu užsienyje, parodydamas savo įsipareigojimą transatlantinei sąjungai ir dialogui.

Išrinkus jį prezidentu, jis suteikė vilties ir padarė pokyčių ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir visame pasaulyje bei Europoje. Be galo svarbu, kad Europos Sąjunga sukurtų komunikacijos tinklus, skirtus palaikyti stiprų dialogą su Jungtinėmis Valstijomis daugeliu esminių klausimų, pvz., dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, dėl ekonomikos krizės ir klimato kaitos. Šios problemos yra pasaulinės, todėl laikantis tarptautinio bendradarbiavimo principų jas reikia aptarti su Jungtinėmis Valstijomis, Europos Sąjunga, Europos valstybėmis, Kinija, Indija ir visomis pasaulio valstybėmis.

 
  
MPphoto
 

  Bogusław Rogalski (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, prezidento rinkimai Jungtinėse Valstijose pradėjo naują santykių su šia šalimi erą ir naują erą pačioje šalyje. Tikiuosi, kad Jungtinėms Valstijoms tai bus evoliucinis, o ne revoliucinis pokytis.

Tačiau man kelia nerimą santykių tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos stiprinimas nesilaikant tarptautinių susitarimų, sudarytų su kai kuriomis Europos šalimis, kaip antai Lenkija ar Čekija, pvz., dėl priešraketinės gynybos skydo statymo, kai Jungtinės Valstijos atsitraukė dėl ankstesnių įsipareigojimų toms šalims. Taip pat prisiminkime vizas, kurių Jungtinės Valstijos vis dar reikalauja iš kai kurių valstybių narių. To neturėtų būti transatlantiniuose santykiuose tarp ES ir JAV.

Transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimas turi būti ypatingos svarbos klausimas kovojant su terorizmu, o ši kova pirmiausia turi remtis pagarba tarptautinei teisei. Kaip sakė Barack Obama: „Nė viena tauta, kad ir kokia didelė ar galinga ji būtų, negali viena įveikti tokių iššūkių“. Šiuos žodžius taip pat atsiminkime šiuose Rūmuose, nes man dažnai atrodo, kad mes manome, jog Europos Sąjunga sugebės viena įveikti šį pasaulinį iššūkį.

 
  
MPphoto
 

  Zbigniew Zaleski (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, mūsų kolega F. J. Millán Mon, taip pat Komisijos narė bei ministras savo dokumente pristatė galimus sprendimus, strategijas ir tikslus, kuriais turėtume vadovauti bendradarbiaudami su Amerika. Norėčiau grįžti prie kitos minties ir pasidalyti ja su jumis.

Manau, kad Baracko Obamos rinkimų šūkis – „pokyčiai, kurių mums reikia“ – yra svarbus ir mums, europiečiams. Aš galvoju apie mūsų požiūrio į JAV pakeitimą. Viena vertus, mes žavimės turtu, ekonomika, mokslu, filmais, muzika ir laisve, kuria pasižymi istoriškai jauna visuomenė. Kita vertus, jaučiama antipatija ir net priešiškumas – ypač jį jaučia daugelis kairiojo sparno Parlamento narių – Amerikos politikai, amerikiečių religingumui ir amerikiečių kapitalizmui. Paradoksalu, bet Rusija yra nuolatinis draugas, nesvarbu ką ji daro, įskaitant žiauriausias atakas, pvz., nužudant žurnalistus, o Amerika yra priešo drabužiais apsirengęs partneris, priešas, kuris, tiesa, tikrai padėjo išlaisvinti Europą nuo nacistų, ir kuris neprivalėjo aukoti tokių aukų, bet taip padarė savo noru. Ji suvokiama kaip priešas, padėjęs atstatyti Europą, bet, nepaisant to, nenusipelnęs nuolatinio koalicijos partnerio vardo.

Todėl kalbu apie tinkamus standartus ir sprendimus, pagrįstus sveiku protu, o ne apie vienintelę teisingą ideologiją, tarytum ji būtų iš Maskvos ateinantis aidas. Tai, kas yra JAV blogo ar netinkamo, turi būti atitinkamai įvertinama, bet kas yra gera ir galėtų padėti mums pasiekti Europos Sąjungos tikslų, turi būti teigiamai įvertinta. Bendradarbiavimas turi būti pagrįstas realybe ir kartu stabiliu noru spręsti problemas kartu. Daug tvirtinimų, pritarimų, pakeitimų ir net rezoliucijų, kurias pasiūlė kairieji per praėjusius ketverius metus ir kurių liudytoju turėjau progą būti, dažnai būdavo paremiami neigiamu, apibendrintu požiūriu, kurį nebūtinai pagrįsdavo faktai. Gerb. pirmininke, leiskite man pasakyti paskutinį sakinį – Barack Obama tapo prezidentu vien tautos valia, tautos, kuri verta bendro darbo, tautos, saugančios vertybes, kurios mums taip pat yra svarbios.

 
  
MPphoto
 

  Libor Rouček (PSE). – (CS) Ponios ir ponai, Europa ir JAV susiduria su daug pasaulinių problemų ir iššūkių. Finansų ir ekonomikos krizė, pasaulinio atšilimo problemos, terorizmas, branduolinių ginklų platinimas, neišspręstos problemos ir konfliktai Artimuosiuose Rytuose, Irake ir Afganistane bei daugelis kitų problemų. Nei Europos Sąjunga, nei JAV negali išspręsti nė vienos iš šių problemų be būtino bendradarbiavimo, pvz., strateginio bendradarbiavimo ir strateginės partnerystės, apie kurią čia jau buvo kalbėta. Reikalinga partnerystė, pagrįsta bendromis laisvės, žmogaus teisių ir pilietinių teisių bei demokratijos vertybėmis, kurios įrodė savo vertę per praėjusius 60 metų.

JAV pradėjus dirbti naujajai vyriausybei, atsirado didelis noras bendradarbiauti šioje srityje. Prieš kelias savaites nemažai mūsų turėjo galimybę apsilankyti Vašingtone ir kalbėti ne tiktai su ministrų pavaduotojais Valstybės departamente, bet taip pat ir su mūsų kolegomis Kongrese, Senate ir įvairiose mokslo įstaigose. Šie žmonės nori bendradarbiauti, dirbti kartu ir spręsti klausimus kartu. Taigi, aš taip pat norėčiau prisijungti prie raginimo Parlamento nariams įsitraukti į daug artimesnį ir intensyvesnį bendradarbiavimą su JAV kolegomis.

Tačiau strateginis Europos ir JAV bendradarbiavimas neturi būti nukreiptas prieš trečiąsias šalis, prieš tokius partnerius kaip Rusija ar Kinija. Pvz., nusiginklavimo ar branduolinių ginklų kontrolės problemos negali būti išspręstos be Rusijos bendradarbiavimo. Todėl sveikinu, pvz., derybų dėl START sutarties atnaujinimą ir taip pat sveikinu diskusijas su mūsų Rusijos partneriais apie JAV priešraketinės gynybos sistemą Europoje. Visa tai svarbu. Baigdamas norėčiau palinkėti Tarybai pirmininkaujančiai Čekijai sėkmės per būsimą aukščiausio lygio susitikimą Prahoje ir padėkoti gerb. F. J. Millán Monui už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 

  Ignasi Guardans Cambó (ALDE). – (ES) Gerb. pirmininke, neseniai Gordon Brown savo kalboje Jungtinėse Valstijose, Vašingtone, kaip pirmas Europos lyderis kalbėjęs toje sostinėje, pasakė, kad nėra prisimenama kito tokio laiko, kai Europa buvo taip gerai nusiteikusi Jungtinių Valstijų atžvilgiu. Tai iš tikrųjų yra tiesa. Galima sakyti, kad niekada nebuvo tiek daug proamerikanizmo, tiek daug amerikanizmo mūsų visuomenėse ir, aišku, taip pat mūsų politiniame, kultūriniame ir socialiniame elite.

Mes turime pasinaudoti šiuo faktu. Tai – bendras jausmas, viršijantis asmenines simpatijas naujajai vyriausybei ir susijęs su plačia bendra darbotvarke, kurią galime vykdyti ir kuri yra čia, ir, be to, yra labai gerai paaiškinta pranešime, dėl kurio turime rytoj balsuoti.

Tačiau taip pat labai svarbu gerai žinoti tai, kad nors mes turime daug bendro, mūsų interesai ne visada yra tokie patys ir kad todėl tam tikrose sferose, kaip draugai, kurie dabar tiesiogiai kalbasi, žiūrėdami vienas kitam į akis ir galėdami dirbti išvien, yra tam tikrų sričių, kuriose mūsų požiūriai išsiskiria. Tai visiškai teisinga, nes turime dirbti skirtingoms visuomenėms, ir aš labai konkrečiai kalbu apie ekonomikos ir prekybos sferas; čia yra daug dar neišspręstų problemų, kurias reikės spręsti kuo glaudžiau bendradarbiaujant, bet neužmirštant kiekvienos šalies pozicijos.

Šiomis aplinkybėmis Europos Sąjunga turi būti savikritiška dėl to, ką ji turi padaryti ir ką ji turi patobulinti, kad būtų patikima. Žinome, kad kai tik bus patvirtinta Lisabonos sutartis, mes turėsime aiškesnes priemones ir tada galėsime jas įgyvendinti. Tačiau nuo pat šios akimirkos turime suprasti, kad jei norime nusipelnyti pagarbos ir pasirodyti Jungtinių Valstijų radare, taip pat turime reformuoti mūsų pačių veiklos būdą.

 
  
MPphoto
 

  James Elles (PPE-DE). Gerb. pirmininke, manau, kad mums pateiktas labai svarbus pranešimas, atsižvelgiant į tai, kad mūsų pranešėjas, Francisco Millán Mon, sugebėjo beveik vieningai patvirtinti šį pranešimą Užsienio reikalų komitete. Aš anksčiau to nemačiau: visos frakcijos iš tikrųjų susijungia, kad parodytų, jog jos yra už stipresnę transatlantinę partnerystę. Iš tikrųjų, pastebėjau, kad šiame pranešime mes dabar pirmą kartą vadiname ją svarbiausia mūsų turima strategine partneryste. Mes turime daug kitų partnerysčių, bet ši yra pagrindinė mums Europos Sąjungoje.

Kaip buvo minėta anksčiau, pastebimas naujas tonas, bet aš taip pat suprantu, kad tai – amerikiečių tonas, norinčių išsiaiškinti, ką Europa gali padaryti, kad taptų partnere pasaulinėje sistemoje, ir kad tokiu atveju turime galvoti, kaip galėsime prisidėti prie šio proceso.

Manau, kad įsimintinus žodžius šiose diskusijose pasakėte jūs, gerb. Komisijos nare, kai sakėte, kad mes siekiame labiau strateginio dialogo, gebėjimo numatyti ilgalaikes tendencijas, kaip, pvz., daroma NIC pranešime 2025; mes siekiame gebėti pažvelgti į perspektyvą, kad suprastume, jog galime atlikti bendrą analizę, ir taip pat siekiame gebėti imtis bendrų veiksmų, lydinčių tokią analizę. Nujaučiu, kad tam reikės tikro generavimo Europos Sąjungos viduje, galbūt mūsų palaikymo 2010 m. biudžete, kad sugebėtume suformuoti savo mąstymą apie ilgalaikę perspektyvą – nes dabar tokio mąstymo apie ilgalaikes tendencijas, pvz., tokias, kokios yra nustatytos NIC pranešime, yra labai nedaug tiek Komisijoje, tiek ir pačiuose Rūmuose.

Tai darydami turėsime rasti būdą, kaip sukurti lygesnę žaidimų aikštę, kad europiečiai ir amerikiečiai galėtų dalyvauti šiose diskusijose. Per praėjusius penkerius metus matėme didelį JAV specialistų grupių antplūdį į Briuselį, kurie sakė mums, ką turime daryti tam tikrais politikos aspektais, bet yra labai nedaug europiečių Vašingtone, kurie geba pranešti amerikiečiams, kokios yra mūsų mintys dėl Europos politikos formavimo. Mums reikia susitelkti ties šiuo klausimu, kad suteiktume tinkamą biudžeto indėlį, leisiantį suderintai perduoti informaciją į mūsų transatlantines diskusijas.

 
  
MPphoto
 

  Ana Maria Gomes (PSE). Gerb. pirmininke, dėl B. Obamos išrinkimo išgelbėta iš pelenų, kuriuos paliko G. W. Busho vyriausybė, transatlantinė partnerystė nebėra pakankama svarbiausiems iššūkiams, su kuriais susiduria žmonija, spręsti, bet ji vis dar būtina.

Europa turi pasinaudoti šia galimybe ir kartu su JAV išdėstyti dabartinės pasaulinės krizės sprendimo strategiją, išlaikydama žmonių saugumą – o tai reiškia ne tiktai tarptautinės finansų sistemos reformą, bet taip pat ir viso globalizacijos proceso reguliavimą bei investavimą į tvarią ekonomiką pasaulio mastu.

Mums reikia daugiau ir stipresnės Europa, kad padėtume B. Obamai uždaryti Gvantanamą, uždaryti slaptus kalėjimus ir nustatyti alternatyvią strategiją saugumo iššūkiams Afganistane, Pakistane, Irane ir Sudane, ir įvesti teisingumą bei taiką izraeliečiams ir arabams.

Mums reikia stipresnės Europos ir tikros partnerystės su JAV, kad pasiektume Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Tiktai turėdami Europos Sąjungą, gebančią pasidalinti našta ir priimti savo pasaulinę atsakomybę, Europos Sąjungą, kuri nėra tik savo dalių suma, mes būsime rimtai vertinami Vašingtone, sugebėsime daryti įtaką B. Obamos vyriausybės politikai ir galėsime veiksmingai naudotis tikra transatlantine partneryste, kurios pasauliui vis dar reikia.

 
  
MPphoto
 

  István Szent-Iványi (ALDE). – (HU) Savo kalboje, kurią pernai Barack Obama pasakė Berlyne, jis išdėstė, kad Amerika neturi geresnio partnerio pasaulyje nei Europa. Jau seniai laikas mums taip pat pasakyti, kad neturime geresnio ir svarbesnio partnerio pasaulyje nei Jungtinės Amerikos Valstijos. Turime ieškoti sąjungininkų tarp tų, su kuriais turime bendras vertybes ir bendrus interesus, o ne tarp tų, kurie yra labai tolimi nuo mūsų.

Europa neturi jokios alternatyvos transatlantiniams ryšiams. Visas vakarų pasaulis susiduria su rimtais iššūkiais; tarptautiniu terorizmu, branduolinių ginklų platinimu, klimato kaita ir ekonomikos krize. Susidurdami su jais, galime veikti sėkmingai ir gauti rezultatų tik tada, jei veiksime kartu.

Kalbant apie ekonomikos krizę, protekcionizmo pagunda juntama visose šalyse. Taip pat ir Jungtinėse Valstijose, nes žinome, kad jie paskelbė programą „Pirk prekę amerikietišką“. Mes turime veikti kartu prieš protekcionizmą, nes galų gale protekcionizmas mūsų nesaugo, bet yra žalingas visiems.

Dideli lūkesčiai yra susiję su B. Obamos pirmuoju vizitu ir kelione po Europą. Tikimės, kad G 20 aukščiausio lygio susitikimas padės pamatus bendram instituciniam atsakui, išdėstys bendras taisykles, kurios leis mums įveikti pasaulinę ekonomikos krizę.

Europos ambicija yra būti reikšmingu tarptautiniu veikėju. Lisabonos sutartis sudaro tam reikalingas institucines sąlygas, bet niekas negali atstoti politinės valios. Mums reikia prisiimti didesnį vaidmenį tarptautiniame gyvenime, nes tiktai tada galėsime realizuoti savo ambicijas.

 
  
MPphoto
 

  Călin Cătălin Chiriţă (PPE-DE) . – (RO) Norėčiau padėkoti Francisco José Millán Monui už puikų pranešimą apie transatlantinius santykius.

Kaip Europos Parlamento nariai, mes turime primygtinai reikalauti, kad Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos parengtų bendrą strategiją šešioms valstybėms Rytų Europoje: Moldovai, Ukrainai, Gruzijai, Armėnijai, Azerbaidžanui ir Baltarusijai, kurioms skirta Europos kaimynystės politika, kad konkretūs, ilgalaikiai rezultatai galėtų būti pasiekti įgyvendinant naują Rytų partnerystės iniciatyvą ir atsižvelgiant į Juodosios jūros sinergiją. Aš sveikinu savo pakeitimo šia tema įtraukimą į pranešimą ir norėčiau padėkoti savo kolegoms Parlamento nariams už tai, kad palaikė šią mintį.

Kitas ypač įdomus dalykas – pranešėjo pasiūlymas panaikinti vizas visiems Europos piliečiams, norintiems važiuoti į Jungtines Valstijas. Su visais Europos piliečiais reikia elgtis vienodai. Nepriimtina, kai kai kurie Europos Sąjungos piliečiai laikomi antros klasės piliečiais.

Norėčiau išryškinti konkrečią, svarbią pažangą, kurios buvo pasiekta tikintis vizų panaikinimo. Pvz., Rumunijoje 2009 m. sausio mėn. buvo pasirinkti nauji biometriniai pasai, kuriuose yra lustai su piliečių asmens duomenimis, ir juose yra 50 saugumo elementų, tai yra 18 elementų daugiau negu dabartiniuose pasuose. Tačiau manau, kad biometriniai pasai neturi būti sąlyga tam, kad šalis būtų įtraukta į vizų panaikinimo programą.

Visų Europos valstybių narių įtraukimas į vizų panaikinimo programą turi būti prioritetu Europos Komisijos ir Jungtinių Valstijų dialoge.

 
  
MPphoto
 

  Józef Pinior (PSE). – (PL) (mikrofonas pradžioje buvo išjungtas) (...) taip prezidentas Barack Obama vadina savo žinią per G 20 aukščiausio lygio susitikimą Londone. Ekonomikos krizė tapo iššūkiu visam pasauliui, bet ji taip pat yra galimybė gilinti ir iš naujo suformuoti transatlantinius santykius. F. J. Millán Mono pranešimas rodo strateginius Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų partnerystės aspektus. Jis aiškiai rodo, kokiais svarbiais Europos Parlamentas laiko transatlantinius santykius.

Šiuo nauju Europos Sąjungos ir JAV santykių etapu taip pat reikia pasinaudoti tam, kad padidintume Europos Sąjungos institucijų veiklą Jungtinėse Valstijose. Turiu omenyje Europos įstaigas, Europos universitetus ir Europos fondus. Atėjo laikas iš naujo suformuoti savo partnerystę, Europa turi Vašingtone ir Jungtinėse Valstijose parodyti dabartinės Europos Sąjungos galimybes, Europos mokslo, Europos kultūros ir Europos civilizacijos galimybes. Turime pasinaudoti tuo, kad Jungtinės Valstijos turi naują prezidentą – prezidentą, pristatantį Ameriką taip, kaip Europa visada ją matydavo – kaip demokratijos ir laisvės simbolį.

 
  
MPphoto
 

  Toomas Savi (ALDE). Gerb. pirmininke, prezidentas B. Obama pasakė: „Amerika neturi jokio geresnio partnerio nei Europa“. Manau, kad kalbu daugelio mūsų vardu, sakydamas, kad šis supratimas yra abipusis. Prezidento B. Obamos išrinkimas pradėjo naują etapą transatlantiniuose santykiuose, kurie patyrė rimtų išbandymų. Kaip Delegacijos ryšiams su Kanada pirmininko pavaduotojas, aš net buvau vienąsyk liudytojas, kai Kanada tarpininkavo tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų.

Taip pat sveikinu prezidento B. Obamos įsipareigojimą dėl diplomatinės veiklos su Irano islamo respublika. Tačiau kaip Laisvojo Irano draugų šalininkas, tikiuosi, kad demokratinė Irano opozicija taip pat bus įtraukta. Derybos su Iranu turi būti skaidrios visais aspektais. Ši nauja era ES ir JAV santykiuose, tikėkimės, išsiplės ir į JAV santykius su trečiosiomis šalimis. Europos didelius lūkesčius dėl prezidento B. Obamos dabar turi paremti veiksmai.

 
  
MPphoto
 

  Alojz Peterle (PPE-DE). – (SL) Nauja transatlantinė darbotvarkė buvo nauja 1995 m. Daug dalykų pasikeitė nuo to laiko, štai kodėl mums reikia naujo partnerystės susitarimo.

Dvidešimt metų praėjo nuo Berlyno sienos sugriovimo ir šį įvykį lydėjo istorinė Europos Sąjungos plėtra. Šiuo laikotarpiu matėme, kaip tragiškai iškilo terorizmas ir naujos grėsmės taikai regione. Be to, mes vis daugiau sužinojome apie klimato kaitą ir susidūrėme su finansų, ekonomikos ir energetikos krize. Būtų naudinga, jei mes kritiškai įvertintume situaciją po komunizmo žlugimo ir apsvarstytume dar kartą pasaulio padėtį su didesniu jautrumu pasaulinių veikėjų tarpusavio priklausomybei. Mūsų artimesnė partnerystė su JAV turi būti išplėtota naujų iššūkių ir naujų įžvalgų aplinkybėmis.

Susiduriame ne vien su finansų ar ekonomikos krize. Mes taip pat susiduriame su pasauline vadovavimo krize. Mums reikia vienu metu žengti pirmyn keliais frontais. Nepajėgsime reformuoti tarptautinės finansų sistemos, jei nebus pažangos Dohos procese ir jei mums nepavyks dirbti dėl taikos ir skurdo panaikinimo.

Jei kalbame apie efektyvų daugiašalių principų taikymą, jį reikia plėtoti taip, kad būtų užtikrinama, jog kiekvienas būtų nugalėtojas. „Taip, mes galime“.

Laikydamasis šios nuostatos, esu už reguliarias politines dviejų partnerių konsultacijas ir ypač už parlamentinio bendradarbiavimo matmens stiprinimą, įsteigiant Transatlantinę asamblėją. Kalbant apie pranešimą, esu ypač patenkintas dėl to, kad pabrėžiamas apribojimų investicinėms ir transatlantinėms finansinėms paslaugoms panaikinimas.

Apibendrindamas taip pat sveikinu pranešime išreikštą norą artimiau bendradarbiauti dėl kosmoso programų, ypač tarp Europos kosmoso tyrimų agentūros ir NASA. Tai nereiškia, kad noriu tapti astronautu, bet greičiau tai, kad domiuosi naujomis technologijomis.

 
  
MPphoto
 

  Helmut Kuhne (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, didelė dauguma žmonių Europos Sąjungoje ir turbūt dauguma vyriausybių Europos Sąjungoje, ir beveik neabejotinai dauguma šiuose Rūmuose lapkričio mėn. tikėjosi, kad Barack Obama bus išrinktas prezidentu. Tai – geras dalykas, net jei galbūt kai kuriose kalbose per šias diskusijas jautėsi šiek tiek skepticizmo dėl to, ar visa tai iš tiesų yra toks geras dalykas.

Žinoma, Europa turi sąmoningai atstovauti savo pozicijoms ateityje, bet dabar jau nebetinkamas laikas piktai komentuoti apie Jungtines Valstijas, nes nebegalime daugiau visko patogiai nukreipti į George Bushą, ir todėl mums tenka vykdyti užduotis. Europos Sąjungos ir šio Parlamento vykdomą transatlantinių santykių politiką daugiau negali sudaryti tiesiog Jungtinių Valstijų link metami reikalavimai; dabar turime atsakyti, nurodydami tai, kuo norime prisidėti, kad padidintume šios partnerystės efektyvumą.

Paimkime pvz. Afganistaną, kurį paminėjo keli Parlamento nariai. Ko norime, kad Europos Sąjunga darytų, siekdama didinti ir stiprinti policijos misijas, plėtoti pilietinį palaikymą ir pilietinės visuomenės atstatymą šioje šalyje? Tai būtų mūsų, kaip Europos Sąjungos, užduotis; NATO gali rūpintis karine šio reikalo puse. Šį klausimą turime aptarti labai konkrečiai. Ką turėtume pasiūlyti?

 
  
MPphoto
 

  Janusz Onyszkiewicz (ALDE). – (PL) Gerb. pirmininke, 50 metų po karo mąstymas apie saugumą Vakarų Europoje rėmėsi artima sąjunga su Jungtinėmis Valstijomis ir principu, kad saugumas yra nedalijamas, kad Jungtinių Valstijų saugumas tiesiogiai sujungtas su Europos saugumu. Tačiau atrodo, kad norint, jog Šaltasis karas galutinai pasibaigtų ir galimas didelis konfliktas Europoje būtų atidėtas, tikėkimės, neapibrėžtam laikui, reikia, kad šis principas nebūtų diskredituotas. Netgi priešingai, jis turi būti palaikomas ir juo turi būti remiamasi apmąstant mūsų bendrą saugumą.

Antra, norėčiau aptarti tai, ką neseniai sakė H. Kuhne. Jungtinės Valstijos baigė vienašalių politinių veiksmų erą ir yra pasiruošusios dialogui su Europa, taip pat yra pasiruošusios priimti bendrus sprendimus kartu su Europa. Klausimas, ar esame tam pasiruošę, ir ar esame pasiruošę būti patikimi įgyvendinant šiuos kartu priimtus sprendimus?

 
  
MPphoto
 

  Tunne Kelam (PPE-DE). Gerb. pirmininke, F. J. Millán Mon pristatė svarbų ir puikų pranešimą. Dabar kyla klausimas, kaip tai įgyvendinti neprarandant laiko.

Pasaulio ekonomikos krizė suteikia praktinę paskatą dviem didžiausioms pasaulyje demokratinėms šalims suvienyti savo pastangas, remiantis bendromis vertybėmis ir panašiomis ekonominėmis sistemomis, nes daugiau nei pusė pasaulio bendrojo vidaus produkto yra pagaminama Jungtinėse Valstijose ir Europos Sąjungoje kartu paėmus. A. Severin labai gerai pabrėžė strateginį abipusiškumą, kad Europai reikia stiprių Jungtinių Valstijų, o JAV reikia stiprios Europos. Jei šie du partneriai galėtų geriau ir efektyviau koordinuoti savo veiksmus, tai turėtų teigiamą poveikį pasaulio stabilumui ir taip pat daugeliui konkrečių regioninių problemų.

Taip, didesnis naujosios JAV vyriausybės susidomėjimas Europa, daugiau lankstumo ir atvirumo – puiki galimybė, kuria bus galima pasinaudoti. Bet visada reikia atsiminti, kad santykiai su JAV išlieka svarbiausia Europos Sąjungos strategine partneryste. Bet dabar ne laikas deklaracijoms; dabar laikas vykdyti ir yra trys konkretūs prioritetai, pabrėžiami šiame pranešime. Mes raginame susitarti dėl bendros darbotvarkės trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų, dėl pasaulinių bei regioninių klausimų. Raginame pakeisti 14 metų senumo santykius nauju transatlantinės partnerystės susitarimu, į kurį taip pat turi būti įtraukta Ekonomikos taryba, ir įkurti Transatlantinę politinę tarybą bei atnaujinti parlamentinius santykius transatlantinės asamblėjos forma.

 
  
MPphoto
 

  Martí Grau i Segú (PSE). – (ES) Gerb. pirmininke, po prezidento B. Obamos rinkimų Jungtinėse Valstijose prasidėjo istoriniai laikai, kurių ypatinga svarba gerai jaučiama ir Europoje.

Šiandien prezidentas B. Obama pasisako visiškai taip pat kaip ir Europa dėl politinių veiksmų, pagrįstų esminiais žodžiais „atstatymas“ ir „atkūrimas“.

Vakar ministro pirmininko Gordono Browno šiuose Rūmuose pasakytoje kalboje aiškiai jaučiamas savitarpio supratimas. Be abejonės, šie žodžiai „atstatymas“ ir „atkūrimas“ nusipelno įvairiopos aktyvios lyderystės esant dabartinei krizei, dėl kurios ketiname plėtoti žaliąją ekonomiką, kur plėtra ir aplinkosauga tobulai papildo viena kitą.

Tačiau taip pat matome tiltų tarp Europos ir Jungtinių Valstijų „atstatymą“ ir „atkūrimą“, nes šie tiltai per praėjusį dešimtmetį buvo pažeisti.

Jungtinių Valstijų sugrįžimas prie daugiašalių principų taikymo – labai geras ženklas Europai ir leidžia tikėtis, kad mūsų tikslai dėl pasaulio taikos, teisingumo ir klestėjimo bus pasiekti. Tačiau pastaraisiais metais įvyko pilietinių visuomenių abiejose Atlanto pusėse susvetimėjimas.

Mes, kaip Europos institucijos, turime skatinti organizacijų, akademinio pasaulio, žiniasklaidos ir visų, aktyviai besireiškiančių socialinėje sferoje, įvairiopą sąveiką, kad užtikrintume, jog šis pažeidimas būtų ištaisytas.

 
  
MPphoto
 

  Luís Queiró (PPE-DE). – (PT) Skirtingai nei gerb. A. M. Gomes, kuri ką tik kalbėjo ir pasakė, kad transatlantiniai santykiai atgimė su prezidento B. Obamos rinkimais, manau, kad žinios apie šių santykių pabaigą buvo aiškiai perdėtos. Šis pranešimas tai dar kartą įrodo, ir todėl sveikinu pranešėją.

Jau ilgą laiką Europa ir Jungtinės Valstijos buvo sąjungininkai, užtikrinantys klestėjimą, plėtrą ir globalizaciją. Jau ilgą laiką Europa ir Jungtinės Valstijos turėjo bendrus iššūkius ir net bendrus priešus, nors keli jų, ypač esantys šioje Atlanto pusėje, nenorėtų to pripažinti. Jau ilgą laiką ir europiečiai, ir amerikiečiai žinojo, ką reikia daryti, kad patenkintume pasaulio poreikius, nors jis ir toliau išlieka neteisingas, pavojingas ir dabar atsidūręs pasaulinėje krizėje.

Tačiau ši krizė neturi priversti mūsų nei grįžti, nei mažinti savo diplomatinės veiklos tvirtumo ar politinių ir karinių įsipareigojimų, suderintų su mūsų, kaip sąjungininkų, pareigomis, nei atsukti savo nugaros kolektyvinei ekonomikai, nei leisti vėl iškilti protekcionizmui, kuris neleistų atkurti mūsų ekonomikos.

Padedant ekonomikai, kuri buvo atverta pasauliniu mastu, Europa ir Jungtinės Valstijos dabar turi ryžtingų sąjungininkų Japonijoje, Indijoje, Brazilijoje ir įvairiose šalyse Azijoje.

Nepaisant dabartinės krizės, yra daug tautų pasaulyje, kurios vis dar žiūri į mūsų šalis ir tikisi vieną dieną gyventi kaip mes. Visoms šioms tautoms Europa ir Jungtinės Valstijos turi dar kartą tapti sąjunga, kuri vadovauja, dalinasi ir globalizuoja klestėjimo ekonomiką.

Tai taip pat yra priežastis, kodėl kitas G 20 aukščiausio lygio susitikimas yra toks svarbus, ne todėl, kad per jį bus galima sužinoti, kas yra artimiausias Barackui Obamai, bet todėl, kad per jį bus galima įrodyti, kad galime pateikti atsakymus ir imtis vadovavimo: mes bendradarbiausime su naująja valdžia dėl būtinų reformų, bet turime žinoti, kad vien ekonominis modelis, pagrįstas kūrybine žmonijos jėga, atneš turtą – turiu omenyje turtą, ne godumą – kurti darbo vietas, tęsti plėtrą ir įveikti krizę.

Gerb. pirmininke, nėra jokio kito būdo, jei norime ilgalaikio sprendimo, kad sukurtume naujas darbo vietas ar išlaikytume solidarumą su tais, kurių poreikiai šiuo sudėtingu laiku yra didžiausi.

 
  
MPphoto
 

  Dushana Zdravkova (PPE-DE) . – (BG) Gerb. Komisijos nare, norėčiau padėkoti pranešėjui gerb. F. J.Millán Monui už išsamų pranešimą ir išreikštą aiškią poziciją dėl vizų režimo panaikinimo.

Praėjus ketveriems metams po to, kai tarp JAV ir Europos Sąjungos prasidėjo derybos dėl vizų reikalavimų panaikinimo, 80 milijonų valstybių narių piliečių vis dar turi stovėti eilėje ir prašyti amerikiečių vizos į savo pasus. Nepaisant to, kad ligi šiol buvo pasiekta reikšmingų rezultatų, JAV vyriausybė atsisako žengti paskutinį žingsnį ir pritaikyti abipusiškumo principą likusioms penkioms valstybėms narėms bei įtraukti jas į Vizų panaikinimo programą.

2008 m. gegužės 22 d. rezoliucijoje reikalavome derybų dėl visų valstybių narių įtraukimo į Vizų panaikinimo programą, kuri turėtų būti baigta iki Europos rinkimų birželio mėn. Pažangos šiuo klausimu trūkumas, taip pat ir gausūs pranešimai spaudoje kelia nerimą, kad JAV politikoje nebus jokių tikrų pokyčių.

Taip pat norėčiau pabrėžti Komisijos nario J. Barroto praėjusios savaitės vizitą į Vašingtoną, kur tęsėsi derybos dėl vizų panaikinimo. Dar nėra aišku, ar po šio vizito bus konkretūs rezultatai. Būgštauju, kad nepaisant Komisijos įdėtų pastangų, mūsų nustatyti tikslai nebus pasiekti iki šio Parlamento įgaliojimų pabaigos.

Tačiau noriu paminėti, kad, deja, kai kurie veiksmai, kurių imasi atskiros valstybės narės, greičiau skatina mūsų Amerikos partnerius nežiūrėti į Europos Sąjungą kaip suvienytą visumą. Todėl naudojuosi proga paraginti visas Europos vyriausybes keisti savo politiką ir žengti konkrečius žingsnius ir tikrai palaikyti Europos Komisijos atstovus.

Be to, primygtinai siūlau visiems kolegoms Parlamento nariams palaikyti pareiškimą, kurį inicijavo tam tikri kolegos Parlamento nariai, įskaitant mane pačią, pasisakydami už tai, kad Jungtinės Valstijos panaikintų vizų režimą visiems Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams.

 
  
MPphoto
 

  Urszula Gacek (PPE-DE). Gerb. pirmininke, prezidento B. Obamos išrinkimas buvo sutiktas su entuziazmu ir JAV, ir Europoje, bet su 44-uoju JAV prezidentu yra siejami dideli lūkesčiai. Jis susiduria su daugeliu iššūkių, kuriuos išspręsti, kiek mena istorija, dar nebuvo patikėta jokiam kitam taikos metu valdžiausiam šios valstybės lyderiui. Jis susiduria su finansų ir ekonomikos krize savo valstybėje, patyrusioje finansų rinkos krachą, kuris paveikė pasaulio ekonomiką ir kuris vis dar nėra išspręstas. Jis įsipareigojo rasti sprendimą dėl karo draskomo Afganistano ir dėl šios šalies neramumų keliamo neigiamo poveikio Pakistanui. Jis susiduria su Irano keliamu pavojumi, nes ši šalis siekia tapti branduoline valstybe.

Mes tikime stipriais transatlantiniais santykiais, pagrįstais mūsų bendromis demokratijos ir rinkos ekonomikos vertybėmis. Gerbiame prioritetus, kuriuos nustatė prezidentas B. Obama ir jo naujoji vyriausybė. Mes neįsižeidžiame, jei JAV mano, kad kai kuriuos iš šių tikslų galima pasiekti tiktai bendradarbiaujant JAV ir Rusijai. Europa tiesia atvirą ranką Jungtinėms Valstijoms. Vos prieš kelias savaites šiuose Rūmuose paskelbėme, jog esame pasirengę dirbti išvien, kad būtų uždaryta Gvantanamo bazė ir būtų perkelti ten buvę sulaikyti asmenys.

Valstybės narės iš buvusio Rytų bloko jaučia ypatingą dėkingumą Jungtinėms Valstijoms. Mes buvome priimti į transatlantinę bendruomenę keliais metais anksčiau nei tapome Europos Sąjungos nariais. Lenkija išreiškė šį dėkingumą pasiruošimu visada palaikyti JAV, įskaitant karinį dalyvavimą Irake ir Afganistane. Raginu naująją vyriausybę nelaikyti šio palaikymo savaime suprantamu. Jaunesnė lenkų karta, užaugusi demokratijos sąlygomis, greitai pamiršo šią dėkingumo skolą. Siekdama savo platesnių tikslų, JAV neturi pamiršti, kad šie ištikimi sąjungininkai turi jautrių vietų, ypač kai JAV spaudžia JAV ir Rusijos santykių atstatymo mygtuką.

 
  
MPphoto
 

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE). Gerb. pirmininke, noriu pasakyti kelis perspėjamuosius žodžius, ypač skiriamus naujajai B. Obamos vyriausybei. Per 60 metų Jungtinės Valstijos turėjo įvairius požiūrius į Europos integraciją. Žinoma, JAV žiūri į tai iš stebėtojo perspektyvos ir gali net įsivaizduoti – manau, klaidingai, – kad tai panašu į pačios JAV istorinę patirtį. Šį požiūrį skatina vyraujančios federalistinės tendencijos Europos Sąjungos institucijose. Pavojų kelia tai, kad JAV pašnekovai priima Europos Sąjungos pasakojimą kaip faktą, o ne kaip istoriją, pristatomą kaip dokumentinis filmas, bet turinčią daug klaidinančio ir pramanyto turinio.

JAV turėtų suprasti, kad daugelis mūsų mano, jog Europos Sąjunga yra kreipiama neteisinga kryptimi ir kad siekis sukurti valstybę Europos pavadinimu neatspindi mūsų gyventojų norų, nes jie prisirišę prie mūsų tautų suvereniteto ir savo gebėjimo išrinkti bei pašalinti vyriausybes.

Jungtinių Valstijų interesų taip pat neatitinka ir tai, kad laisvai duotą daugelio Europos šalių įsipareigojimą prisijungti prie koalicijos pakeistų kitaip mąstanti Europos Sąjunga.

Turiu pasakyti, kad jaučiu didelę pagarbą gerb. F. J. Millán Monui, ir galiu pritarti daugeliui jo pranešime išsakytų teiginių, bet ne jo svarbiausiam siekiui iškelti Europos Sąjungos kaip institucijos vaidmenį, suteikiant jai mūsų vienintelio atstovo santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis statusą.

 
  
MPphoto
 

  Ioan Mircea Paşcu (PSE). Gerb. pirmininke, net jei Vakarų vienybė padėjo mums iškovoti savo nepriklausomybę ir baigti Šaltąjį karą, tuo metu, kai mūsų šalys prisijungė ir prie NATO, ir prie Europos Sąjungos, transatlantiniai santykiai nebuvo geriausios būklės.

Dabartinė krizė ir jos bendri iššūkiai – saugumo aplinkos prastėjimas, tokios pasaulinės problemos kaip energetika, klimato kaita, branduolinių ginklų platinimas ir nauji galių centrai, tokios regioninės problemos kaip Artimieji Rytai, Afganistanas, Pakistanas, Iranas ir Afrika – reikalauja maksimaliai suintensyvinti transatlantinį bendradarbiavimą.

Tokiomis aplinkybėmis pranešimo indėlis yra teigiamas, nes pranešime pirmiausia siūlomi būdai, kaip institucionalizuoti tuos santykius, bendrai suartėti su Rusija ir šešiomis Rytų Europos šalimis, sukurti suvienytą transatlantinę rinką, palaipsniui sujungti mūsų finansų rinkas ir išplėsti JAV vizų panaikinimo programą į visas Europos Sąjungos valstybes nares.

Mums negali nepasisekti. Vakarų sumokėta kaina būtų iniciatyvos praradimas tvarkant tarptautinius reikalus ir galbūt ilgam laikui.

 
  
MPphoto
 

  Alexandru Nazare (PPE-DE) . – (RO) Turint omenyje per pastaruosius metus Europos Sąjungoje, JAV vyriausybės lygmeniu ir bendrai pasaulio mastu įvykusius pasikeitimus, manau, kad dabar mums atėjo laikas apsvarstyti iš naujo transatlantinę partnerystę ir pritaikyti ją prie naujos realybės.

Šiuo atžvilgiu sveikinu savo kolegos, F. J. Millán Mono, pranešimą ir norėčiau pasinaudoti šia proga, kad jį pasveikinčiau. Šis pranešimas sujungia į vieną labai naudingą dokumentą svarbiausius Europos prioritetus savo santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis. Taip pat esu patenkintas, kad mano pasiūlyti pakeitimai buvo įtraukti į pranešimą.

Norėčiau pasakyti kelis pastebėjimus.

Visų pirma, reikia tęsti bendradarbiavimą saugumo srityje. Europai atėjo laikas daugiau prisidėti prie karinių veiksmų Afganistane, kur vyksta svarbus karas dėl regiono ateities. Taip pat norėčiau paminėti, kad mano šalis, Rumunija, parėmė Jungtinių Valstijų pastangas ir Irake, ir Afganistane.

Antra, dėl energetikos, manau, kad reikia bendrais veiksmais koordinuoti tyrimus ir nustatyti naujus švarios energijos šaltinius.

Dėl ryšių su Rusija, manau, kad dabar yra tinkamas metas taikyti nuoseklų metodą santykiuose tarp, viena vertus, Jungtinių Valstijų ir Europos, ir, kita vertus, Rusijos.

Galų gale norėčiau pasveikinti ypač konstruktyvius pasiūlymus dėl transatlantinių konsultacijoms skirtų institucijų įkūrimo, įskaitant užsienio ir saugumo politiką.

 
  
MPphoto
 

  Luis Yañez-Barnuevo García (PSE). – (ES) Gerb. pirmininke, mes turėtume šaukti „Geroji žinia! Geroji žinia!“. Prezidentas B. Obama atliko dar vieną stebuklą ir jam pavyko po daugelio metų suvienyti šį Parlamentą ir Europos Sąjungą, kad jie siektų bendro tikslo, t. y. stiprinti transatlantinius santykius.

Panaši akimirka buvo anksčiau, kai Bill Clinton ir Felipe González 1995 m. pasirašė Transatlantinę darbotvarkę; tuo metu buvo daug optimizmo dėl ateities. Toliau buvo aštuoneri juodi G. W. Busho prezidentavimo metai. Jis iš esmės padalijo Europos vyriausybes, nors viešoji nuomonė nebuvo padalyta tokiu mastu. Jo vyriausybė nuolat pažeisdavo principus, kurie buvo esminiai Europos Sąjungai, pvz., daugiašalių principų taikymą, Jungtinių Tautų ir tarptautinio teisėtumo palaikymą.

Visa tai dabar atstatoma, ir mes turime gerai pagrįstų vilčių dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų santykių ateityje. Todėl sveikinu gerb. F. J. Millán Moną su šiuo puikiu pranešimu, kuris pateikiamas tokiu tinkamu laiku santykiams tarp dviejų žemynų stiprinti.

 
  
MPphoto
 

  Íñigo Méndez de Vigo (PPE-DE). – (ES) Gerb. pirmininke, aš taip pat norėčiau prisijungti prie šauksmų „Geroji žinia!“, kaip sakė gerb. L. Yañez-Barnuevo García, nes manau, kad šis pranešimas žymi persilaužimą santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis.

Mano gera draugė neseniai man sakė, kad ji lankėsi Jungtinėse Valstijose ir buvo nustebinta, kaip ten mažai žinoma apie naujas institucijas ir naujas procedūras, kurios yra įsteigiamos pagal Lisabonos sutartį.

Jei turėčiau kažką pagirti, suteikti labai teigiamą vertinimą vienam dalykui puikiame pranešime, kurį parengė gerb. F. J. Millán Mon, tai yra būtent šitai: kad šiame pranešime transatlantiniai santykiai yra pateikiami Lisabonos sutarties orbitoje ir išdėstomi visi pagrindiniai mechanizmai, kuriuos suteikia Lisabonos sutartis, kad Europos Sąjunga galėtų tiesiogiai aukščiausiu lygiu palaikyti santykius su Jungtinėmis Valstijomis.

Tai suteikia mums, kaip europiečiams, priemones, kurių mums reikia, kad galėtume aiškiai perduoti šią Europos valią, kuri buvo taip reikalinga praeityje, išlieka tokia šiandien ir neabejotinai bus tokia ateityje.

Norėčiau taip pat perduoti savo sveikinimus gerb. F. J. Millán Monui su jo puikiai parengtu pranešimu.

 
  
MPphoto
 

  Alexandr Vondra, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. Gerb. pirmininke, esu dėkingas už visus jūsų pasisakymus ir komentarus per šią diskusiją. Esu sužavėtas, kad Europos Parlamentas, Komisija ir pirmininkaujanti valstybė laikosi tos pačios nuomonės dėl svarbiausių klausimų, susijusių su strateginiu dialogu tarp Europos Sąjungos ir JAV. Man malonu girdėti apie stiprų palaikymą temoms, kurias pasirinkome mūsų pirmam neoficialiam susitikimui su prezidentu B. Obama, tokiomis kaip: pirma, energetinis saugumas ir klimato kaita; antra, ekonominis bendradarbiavimas; ir, trečia, bendradarbiavimas saugumo ir išorės santykių klausimais.

Aš atidžiai klausiausi kitų išsakytų komentarų, pvz., dėl poreikio nustatyti naują transatlantinę darbotvarkę, plėsti bendradarbiavimą užsieniui skiriamos pagalbos ir plėtros politikos srityje, plėtoti bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų klausimais, palaikyti Transatlantinės ekonomikos tarybos veiklą, tirti Transatlantinės politinės tarybos įkūrimo galimybes ir taip toliau. Mes atsižvelgsime į juos, nes ruošiamės įprastiniam Europos Sąjungos ir JAV aukščiausio lygio susitikimui, vyksiančiam birželio mėn.

Tie, kas iškėlė kitus klausimus, pvz., vizų panaikinimo klausimą – nes ne visos Europos Sąjungos šalys dalyvauja šioje programoje – gali prisiminti, kaip prieš metus mano šalis dėjo pastangas šioje srityje. Tai taip pat buvo diskusijų šiame Parlamente tema, taigi galiu patikinti jus, kad mes ir toliau keliame šį klausimą per pokalbius su JAV vyriausybe.

Apibendrindamas norėčiau pridurti šias mintis. Akivaizdu, kad naujoji JAV vyriausybė įsiklausė į daugelį signalų dėl transatlantinių santykių, kuriuos siuntėme jiems per pastaruosius mėnesius ir metus. Dabar jie atsako. Pvz., dabar jie mūsų prašo daugiau strategiškai prisidėti Afganistane. Taip pat aišku, kad tikimasi, jog strateginis indėlis bus suderintas su praktiniu įsipareigojimu, taigi, tikiuosi, kad jūs tai atsiminsite, kai svarstysime apie mūsų praktinį įnašą būsimai Afganistano misijai. Tai neturėtų mūsų stebinti, nes esame iš tikrųjų įsitraukę į išsamias ir rimtas diskusijas. Kai prezidentas B. Obama pernai Berlyne pasakė, kad Amerika neturi jokio geresnio partnerio nei Europa, jis ne tik pasakė principinį teiginį, bet taip pat ir paragino Europą, kad ji tai įrodytų.

Antra, mums visiems aišku, kad iššūkiai, su kuriais susiduriame, tampa gausesni ir sudėtingesni. Grįžtant prie vieno iš mano įžanginių punktų, kai Europos Sąjunga ir JAV susitaria, galime padėti nustatyti pasaulinę darbotvarkę. Tai taip pat reiškia prisiimti dalį vadovavimo ir paskatinti kitus suteikti savo palaikymą bei priemones nustatytiems tikslams pasiekti. Bet norėdama įstengti tai padaryti ir būti patikima JAV partnere, Europos Sąjunga turi kuo daugiau kalbėti vienu balsu.

Tarybai pirmininkaujanti Čekija ir toliau sieks užtikrinti, kad transatlantinė partnerystė liktų vienu iš Europos Sąjungos užsienio politikos kertinių akmenų. Tikiuosi ir toliau vystyti šiuos santykius, nes kartu susiduriame su naujais iššūkiais, ir tikiuosi, kad ir toliau galėsiu bendradarbiauti su šiuo Parlamentu šiais klausimais.

 
  
MPphoto
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komsijos narė. Gerb. pirmininke, kaip daugelis sakė, šios diskusijos parodė, kad kyla klausimas dėl to, kaip galime kartu išspręsti svarbiausius klausimus su tokiu svarbiu strateginiu partneriu kaip Jungtinės Amerikos Valstijos.

Kadangi pradžioje jau pateikiau daug labai aiškių ir praktinių pastabų, dabar pasakysiu tik kelias konkrečias pastabas.

Pirma, įstatymų leidėjų vaidmuo plėtojant ir instituciškai įforminant Europos Sąjungos ir JAV santykius yra labai svarbus. Iš principo mes aiškiai palaikome stipresnius ryšius tarp Europos Sąjungos ir JAV įstatymų leidėjų. Žinoma, pirminį impulsą tam turi suteikti patys įstatymų leidėjai. Žinau, kad Europos Parlamentas yra pasiruošęs tai padaryti, ir tai taip pat turi padaryti Kongresas. Vis dėlto manau, kad Europos Sąjungos įstatymų leidėjams būtų verta taip pat palaikyti intensyvesnius kontaktus su Senatu, kuris turi ilgesnį rinkiminį ciklą, ir su Kongreso nariais, kurių patirtis įvairiuose sektoriuose galėtų padėti rengti Transatlantinės ekonomikos tarybos darbotvarkę.

Kai įsigalios Lisabonos sutartis, ji Europos Parlamentui taip pat suteiks, kaip jau minėta, svarbesnį vaidmenį formuojant Europos Sąjungos ir JAV dialogą, ypač dėl reguliavimo reikalų; kaip buvo minėta, specialistų grupių formavimas tikrai bus svarbus ne tiktai Amerikai, bet taip pat ir Europos Sąjungai.

Kalbant apie Europos Sąjungos ir JAV institucijas, norėčiau perspėti, kad, pirma, transatlantinę darbotvarkę turi plėtoti sprendžiami klausimai, o ne pats procesas. Todėl per pirmus mūsų susitikimus su prezidentu B. Obama, kaip jau sakiau anksčiau, bus svarbu parodyti gebėjimą susitelkti ties rezultatais.

Tačiau atkreipiau dėmesį į jūsų raginimą nuodugniai patikrinti pagal dabartinę naują transatlantinę darbotvarkę taikomas priemones. Ketinu inicijuoti struktūrų persvarstymą, kad padėtume joms geriau veikti, ir Komisija išdėstys reikiamus pasiūlymus.

Leiskite man taip pat trumpai pakalbėti apie Transatlantinę ekonomikos tarybą (TEC). G. Verheugen jau turėjo susitikimą su savo naujuoju JAV kolega M. Fromanu 2009 m. kovo 3 d. Svarbiausi TEC klausimai valdant naujajai vyriausybei yra šie. Pirma, politinių strateginių klausimų profilio kėlimas, tuo pačiu metu lengvinant labiau techninių reikalų naštą aukščiausio lygio susitikimų darbotvarkėse. Antra, laiko horizontas būsimų darbų programai – čia G. Verheugen nori nustatyti labai ilgalaikę perspektyvą, bet ją reikia įvertinti pagal šios Komisijos įgaliojimų trukmę, ir mums reikia pasiekti kai kurių trumpalaikių rezultatų. Galų gale reikia rasti būdą tvarkytis su valstybių narių – kurioms prižadėjome, bet dar neįvykdėme vidutinės trukmės programos – spaudimu, kad jos galėtų daugiau įsitraukti į TEC darbą.

Antra, norėčiau pabrėžti, kad esame Bendrija, turinti bendrų vertybių su JAV, bet vis dar yra dalykų, kuriuos reikia nuveikti. Todėl turėsime ir toliau skatinti JAV pasirašyti esmines JT žmogaus teisių konvencijas, įskaitant konvencijas dėl moterų diskriminacijos ir vaikų teisių – paminėjau tik porą iš viso sąrašo. Čia taip pat svarbi mūsų pozicija dėl TBT, kaip buvo kelis kartus pabrėžta G. W. Busho vyriausybei, bet dabar vėl bus šios pozicijos laikomasi.

Trečia, kalbant apie vizų panaikinimą ir vizų abipusiškumą, ką daugelis jūsų minėjo: žinome, kad, dedant dideles pastangas valstybių narių ir Europos Sąjungos lygmenyje, septynios valstybės narės buvo įtrauktos į vizų panaikinimo programą 2008 m. lapkričio–gruodžio mėn. Tačiau vis dar yra penkios valstybės narės, kurių piliečiai kol kas negali vykti į JAV be vizų. Todėl mes ir toliau kelsime šį klausimą.

Galiu pasakyti jums, kad pirmininko pavaduotojas J. Barrot ir Čekijos ministras I. Langer vėl iškėlė šį klausimą praėjusią savaitę Vašingtone, ir JAV pusė apskritai parodė, kad supranta mūsų padėtį, bet kartu pabrėžė, jog federacinės vyriausybės veiksmai pagrįsti statutiniais reikalavimais, kurie aiškiai nustato būsimos programos plėtros struktūrą ir yra atidžiai Kongreso kontroliuojami. Sekretorė J. Napolitano mus informavo, kad viena papildoma valstybė narė labai greitai bus priimta į vizų panaikinimo programą.

Galų gale kalbant apie Afganistaną: mes ne tiktai jau daug atlikome anksčiau, bet, kaip jau sakiau, esame pasiruošę prisidėti prie civilinių išteklių paieškos, taip pat bus skirtas tam tikras papildomas finansavimas, kurį rasime Azijai skirtame biudžete, rinkimams, policijai ir, labiausiai tikėtina, žemės ūkiui, nes labai svarbu turėti papildomą alternatyvų gyvenimo šaltinį.

Visada esu atvira naujoms mintims, ir vienas pavyzdys, kuris yra įtrauktas į jūsų pranešimą, būtų Užsienio reikalų ministrų susitikimų pavertimas Transatlantine politine taryba, kuri daugiau dėmesio skirtų strateginėms temoms. Kaip sakiau anksčiau, mes ketiname analizuoti, kaip galima atnaujinti esamą transatlantinę darbotvarkę šioje perspektyvoje, atsižvelgiant į 15-ąsias Naujosios transatlantinės sutarties metines 2010 m.

 
  
MPphoto
 

  Francisco José Millán Mon, pranešėjas. − (ES) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti už kalbas ir sveikinimus, kurių sulaukiau. Kaip matau, pats svarbiausias elementas šiose diskusijose yra tai, kad plačiai sutariama, jog Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų santykiai yra svarbūs, taip pat ir dėl to, kad juos reikia stiprinti ne tiktai vykdant bendrą darbotvarkę rimtiems iššūkiams ir konfliktams spręsti, bet taip pat ir panaudojant naujus institucinius mechanizmus.

Išskyrus vieną išimtį, nemačiau jokių esminių prieštaravimų dėl to, kad būtų rengiami du metiniai aukščiausio lygio susitikimai ar kad būtų įkurta transatlantinė politinė taryba, nei, žinoma, dėl to, kad būtų patobulintas įstatymų leidėjų dialogas ir performuotas į geriau struktūruotą dialogą, savotišką transatlantinę asamblėją, kaip buvo rekomenduota pranešime.

Šioje vietoje pritariu Komisijos narės teiginiui, kad šis dialogo tarp įstatymų leidžiamųjų institucijų sustiprinimas būtų labai naudingas ir kad nei ji, nei Tarybos atstovas neprieštarauja kitų institucijų stiprinimui, kuris, mano nuomone, didele dalimi yra būtinas dėl Lisabonos sutarties. Šis patarimas naudingas abiem pusėms.

Negaliu per vieną minutę atsakyti į visus komentarus, kuriuos išklausiau, bet norėčiau pasakyti, kalbėdamas apie Rusiją, kad, kaip gerb. A. Severin žino, pranešime rekomenduojama palaikyti konstruktyvų bendradarbiavimą, bet, žinoma, be išankstinio nusistatymo dėl žmogaus teisių ir tarptautinės teisės. Kalbant apie Kiniją, pranešime yra aiškių ir numanomų užuominų, kai kalbu apie naujų iškylančių valstybių įtraukimą į pasaulinį valdymą. Žinoma – ir šis komentaras taip pat dideliu mastu taikomas pakeitimams, kuriuos gavau, nors, laimei, jų buvo nedaug – pranešime neįmanoma aptarti visų temų.

Pranešime reikia nustatyti prioritetus; jis ir taip jau yra per ilgas, o prioritetų nustatymas reiškia pasirinkimą, atranką ir kartais pašalinimą. Aš negaliu sumaišyti temų, kurios yra labai svarbios, su kitomis, kurios nors ir svarbios, bet ne taip labai. Pranešimas turi būti lengvai skaitomas. Todėl, kaip mes sakome ispaniškai, jis neturi „iškristi iš jūsų rankų“, kai yra skaitomas, dėl to, kad jis toks sunkus.

Ponios ir ponai, manau, kad bendradarbiavimas su Jungtinėmis Valstijomis turi didelę reikšmę; vakar mums apie tai čia priminė ministras pirmininkas Gordon Brown. Manau, kad rytoj priimdamas šį pranešimą Parlamentas atliks savo pareigą: pasiųsti signalą, kad siekiame ir raginame užmegzti dar stipresnius strateginius santykius su Jungtinėmis Valstijomis. Pranešimas mums primena – ir gerb. J. Elles tai pasakė prieš kelias minutes – kad svarbiausius strateginius santykius Europos Sąjunga turi su Jungtinėmis Valstijomis.

Esu įsitikinęs, tikiuosi ir manau, kad Komisija ir Taryba padarys visa, kas galima, per ateinančius mėnesius ir savaites, kurie yra tokie reikšmingi, kad sustiprintų šiuos santykius, įskaitant institucinį matmenį.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Corina Creţu (PSE), raštu. – (RO) Prezidento Baracko Obamos išrinkimas gali tapti naujos Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos santykių eros pradžia, jei abi pusės pavers gerus ketinimus ir draugiškus pareiškimus konkretesniais žingsniais, skirtais stiprinti ryšiams ir efektyviau bendradarbiauti.

Ekonomikos krizė ir dabartinis geostrateginis klimatas skatina tobulinti transatlantinį bendradarbiavimą, nes susiduriame su rimtais iššūkiais. JAV ir Europos Sąjunga yra sujungtos partnerystės, kuri iš esmės svarbi abiem pusėms ir apima visas veiklos sritis, pradedant nuo prekybos ir baigiant karine sąjunga.

Esant šioms aplinkybėms, manau, kad labai svarbu pašalinti paskutinius diskriminacijos pėdsakus, kurių dar yra JAV ir Europos Sąjungos santykiuose. Tai, kad įvažiavimo į JAV vizos vis dar yra privalomos šešių Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, turi būti prioritetu dialoge, kurį Komisija ir Europos Parlamentas palaiko su JAV valdžios institucijomis, ir turi būti siekiama, kad visi piliečiai iš Europos Sąjungos šalių būtų vertinimi vienodai, remiantis visišku abipusiškumu. Todėl pritariu, kad į šį pranešimą būtų įtrauktas prašymas Jungtinėms Valstijoms pašalinti vizų reikalavimus šešioms šalims, dar neįtrauktoms į Vizų panaikinimo programą.

 
  
MPphoto
 
 

  Daniel Petru Funeriu (PPE-DE), raštu. – „Amerika neturi geresnio partnerio negu Europa“, – taip paskelbė prezidentas B. Obama Berlyne 2008 m. liepos mėn. Europa savo ruožtu neturi geresnio partnerio negu Amerika. Tai – svarbiausia išvada ir devizas, kurį galima rasti šiame puikiame pranešime.

Globaliame 21-ojo šimtmečio pasaulyje Europa ir Amerika susiduria su bendrais iššūkiais, bet taip pat jos turi tas pačias vertybes ir kovoja už tuos pačius idealus. Todėl visos pranešimo rekomendacijos dėl Europos Sąjungos ir JAV santykių plėtros yra ne tik laukiamos, bet ir labai būtinos.

Iš jų, manau, kad tiesioginiai asmenų kontaktai – tikrasis kelias į ilgalaikius ryšius ir bendradarbiavimą. Todėl dar kartą primygtinai reiškiu savo palaikymą pasiūlymui prašyti Amerikos vyriausybės kiek galima greičiau visiškai panaikinti vizų režimą Europos Sąjungos piliečiams. Nepriimtina, kad penkių Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai vis dar susiduria su kliūtimis ir jiems reikia vizų norint patekti į Ameriką. Europa yra suvienyta, ir tuo turi būti remiamasi traktuojant jos piliečius, visas jų teises ir laisves.

Leiskite žmonėms megzti ryšius, tyrėjams bendradarbiauti ir įmonėms rasti bendrus dabartinės ekonomikos krizės sprendimus. Taigi judėjimo tarp dviejų žemynų laisvė tapo būtinybe ir turi tapti prioritetine tema Prahoje per 2009 m. balandžio 5 d. susitikimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Csaba Sógor (PPE-DE), raštu. – Per pastaruosius 18 metų JAV teko išgirsti daug priekaištų ir, kalbant apie ankstesniąją respublikonų administraciją valdant prezidentui G. Bushui, daugeliu atvejų – tikrai pagrįstų.

Norėčiau jums priminti, kad be amerikiečių palaikymo ir dalyvavimo kai kurios Europos žemyno problemos vis dar kybotų ore. Minėtuoju periodu labai dažnai paaiškėdavo, kad Europos Sąjunga gali tapti bejėgė ir nesugebanti spręsti konfliktų, vykstančių šalia mūsų galinių durų, mūsų žemyne.

Neįsitraukus Amerikai ir nepasirašius Daytono sutarties galbūt Bosnijoje vis dar vyktų karas. Taip pat esu įsitikinęs, kad nepakankamai pabrėžiau, jog Kosovo padėtis tebebūtų neaiški ir dėl to labai liūdinanti ne tik Kosovo žmones, bet ir Europos valdančiąsias jėgas.

Nepaisant daugelio Amerikos demokratijos trūkumų, ji pasiekė to, apie ką šiuo atžvilgiu mes galime tik svajoti: ji turi juodaodį prezidentą. Dedu daug vilčių į transatlantinius santykius ir nuoširdžiai tikiuosi, kad padėtis gerės tiek Europos Sąjungos, tiek JAV naudai.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika