Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2009 m. kovo 25 d. - Strasbūras

14. Baltoji knyga dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – Pranešimas dėl Baltosios knygos dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo [2008/2154(INI)] – Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas. Pranešėjas: Klaus-Heiner Lehne (A6-0123/2009).

  Klaus-Heiner Lehne, pranešėjas. − (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams, ypač A. Sánchezui Presedo socialistų vardu ir S. Bowles liberalų vardu, kurie sėkmingai dirbo su manimi su šiandien pateikto kompromiso tekstu - pranešimu dėl Komisijos Baltosios knygos. Šį kartą mums pavyko pasiekti labai didelę daugumą frakcijose ir perspektyvų kompromisą, kurį galime naudoti ir kaip gaires būsimame Europos Komisijos darbe, o vėliau ir Parlamento ir Tarybos teisėkūros procese.

Šiame pranešime aiškiai pasakėme – ir teisingai – kad pažeidus konkurencijos taisykles Parlamentas laikosi požiūrio, jog pagal Europos tradiciją visų pirma konkurencijos institucijos, t. y. tiek ES valstybių narių nacionalinės konkurencijos tarnybos, tiek Europos konkurencijos institucija, turi imtis veiksmų ir kad tai nesukuria antrosios priemonės, kaip buvo tomis pačiomis sąlygomis pateikiant oficialų ieškinį kovoje prieš kartelius. Europoje sąmoningai pasirinkome kitokį kelią nei JAV, su kuria dažnai lyginama ši situacija.

Salėje vyrauja politinis sutarimas, kad turime surasti sprendimą vadinamiesiems masiniams ieškiniams. Jeigu neteisėtas asmenų elgesys padaro žalos labai dideliam skaičiui asmenų, kurie patiria palyginti nedidelius nuostolius, tokiame procese reikalingas atskiras sprendimas, kuriam įprastinės procesinės teisės paprasčiausiai nepakanka. Be to, tokios priemonės sukūrimas – tai galimybės kreiptis į teismą ir tolesnio vidaus rinkos vystymo dalis. Dėl to visi sutariame.

Sutarimas pasiektas ir dėl to, kad nenorime, jog Europoje vadinamoji bylinėjimosi „pramonė“ vystytųsi taip, kaip Amerikoje, t. y. su 240 mlrd. JAV dolerių apyvarta, kuri neduoda jokios naudos vartotojams ir, kaip rašoma tam tikrose knygose, didelio Amerikos teisinių paslaugų įmonių pelno. Nė vienas iš šių aspektų nėra susijęs su teisine valstybe – to ir nesiekiame. Sutarėme, kad Amerikos sistemos procesinės kankinimo priemonės neturi būti perkeltos į Europą. Tai ypač susiję su įrodymų rinkimu ir išlaidomis. Šis aspektas labai svarbus.

Be to, susitarėme, kad iš esmės esame tos nuomonės, jog principiniu požiūriu teisėkūra Europos lygmeniu gali būti tik sprendimas numatyti pasirinktinę (angl. opt-in), t. y. dalyvavimo, procedūrą, o sprendimas numatyti nepasirinktinę (angl. opt-out), t. y. atsisakymo, procedūrą būtų taikomas tik tuo atveju, jei valstybės narės jau būtų priėmusios panašų sprendimą ir tą leistų šalies konstitucinė teisė. Sprendimas, ar reikia numatyti pasirinktinę procedūrą, nėra leistinas pagal kiekvienos šalies konstitucinę teisę ir prieštarauja suaugusio vartotojo principui.

Nuolat skundžiamės, kad Europos Komisija visiškai pamiršo Baltojoje knygoje spręsti klausimą dėl ginčų sprendimo neteismine tvarka. Konkurencijos generalinis direktoratas ir Komisija perėjo tiesiai prie bylinėjimosi klausimo. Tačiau, kaip rodo jau daugelį metų besitęsiančios diskusijos šioje salėje dėl teisinės politikos, tai – ne visada idealus kelias į priekį, ir dažnai ginčų sprendimo neteismine tvarka procedūros padeda veiksmingiau išspręsti ginčus. Be to, analogišką klausimą sprendęs Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinis direktoratas padarė kur kas didesnę pažangą. Šis generalinis direktoratas skyrė daug dėmesio šioms alternatyvioms ginčų sprendimo priemonėms Žaliojoje knygoje, ir tai - viena iš konsultacijos stadijų. Esame įsitikinę, kad Europos Komisija būtinai turi persvarstyti šį klausimą.

Paskutinis labai svarbus aspektas susijęs su tuo, kad nenorime teisės fragmentacijos. Šiuo metu konkurencinės teisės veikimas silpnėja ir iššaukia tokį veiksnį. Vartotojų apsauga susiduria su tokia pačia problema. Žinome, kad vieną dieną kažkas panašaus nutiks ir kapitalo rinkos teisei, aplinkos apsaugos teisei ir socialinei teisei. Manome, kad būtinai reikia apsvarstyti horizontalųjį požiūrį ir bent jau pritarti procesinėms priemonėms, kurios daugiau ar mažiau yra tos pačios visose srityse, taikant horizontalią priemonę. Tai irgi turi sprendžiamąją reikšmę.

  Ján Figeľ, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, Komisijos vardu sveikinu K. H. Lehnį su pranešimu, kuris priimtas Ekonomikos ir pinigų politikos komitete (ECON) kaip tvirto susitarimo tarp politinių frakcijų ženklas. Taip pat džiaugiamės, kad šiuo pranešimu labai palaikoma Baltoji knyga.

Komisija atkreipia dėmesį į tai, jog pranešime pritariama šios knygos išvadoms, kad šiuo metu patiriama daug sunkumų dėl Europos bendrijos konkurencinės teisės pažeidimų, pareiškiant ieškinius dėl kompensacijos už žalą, patirtą dėl šios teisės pažeidimų. Sutinkame, kad reikia imtis priemonių, kurios užtikrintų visišką kompensaciją nukentėjusiems nuo šių pažeidimų.

Be to, pritariame požiūriui, kad kolektyvinis žalos atlyginimas turi esminę reikšmę vartotojams ir smulkiajam verslui siekiant realios ir veiksmingos galimybės gauti kompensaciją už atskiriems asmenims padarytą žalą. Be to, Komisija visiškai pritaria ECON komiteto pranešimui, kad reikia vengti per dažno bylinėjimosi arba bylinėjimosi, kuriuo piktnaudžiaujama. Todėl kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmas turi numatyti atitinkamas apsaugos priemones.

Ir, galiausiai, visiškai pritariame, kad požiūris į kolektyvinį žalos atlyginimą turi būti nuoseklus, todėl reikia užtikrinti suderinamumą tarp iniciatyvų, nukreiptų į įvairias sritis, pvz., konkurencinę teisę ar vartotojų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat Komisija džiaugiasi, kad pritariama, jog nuoseklus požiūris į kolektyvinį žalos atlyginimą nebūtinai reiškia, kad visose srityse turėtų būti taikoma viena horizontali priemonė. Dėl nuoseklumo reikalavimo neturi būti netinkamai uždelstas priemonių, kurios pripažintos būtinomis siekiant visiškai įgyvendinti Europos bendrijos konkurencinę teisę, vystymas.

  Gabriela Creţu, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės referentė. – (RO) Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas suformulavo poziciją, paremtą tam tikrais realiais faktais: neigiami padariniai, kylantys dėl antimonopolinių teisės aktų pažeidimo, labai dažnai jaučiami ekonominiu požiūriu komercinės grandinės, darančios įtaką galutiniams vartotojams ir mažoms įmonėms, pabaigoje.

Šiuo atveju patirtos žalos atlyginimas svarbus, tačiau jį sunku pasiekti, nes žala padaryta daugeliui subjektų nedidelėmis sumomis. Todėl prašėme parengti teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusių priemonių paketą sukuriant galimybę visiems Europos piliečiams, patekusiems į tokią padėtį, apginti savo teisę į visišką, tinkamą žalos atlyginimą.

Pritariame visoms priemonėms, kuriomis siekiama pašalinti sunkumus siekiant minėto tikslo: lengvesnei galimybei susipažinti su dokumentais, mažesnėms išlaidos už teisinį procesą ir įrodymų naštos perkėlimui.

Džiaugiamės, kad Komisija pateikė pasiūlymą sujungti atstovaujamuosius ieškinius, pateiktus kompetentingų organizacijų su kolektyviniais ieškiniais, esant aiškiai išreikštam sutikimui. Tačiau manome, kad nepasirinktiniai (atsisakymo) kolektyviniai ieškiniai turi būti aptariami ir toliau, atsižvelgiant į jų teikiamą naudą: ginčų sprendimą „visiems laikams“ ir mažesnį netikrumą.

  Ioan Lucian Hămbăşan, PPE-DE frakcijos vardu. – (RO) Nors ES sutartis aiškiai draudžia kartelius ir kitus konkurencinės teisės pažeidimus, vis dar sunku žalą patyrusiems vartotojams Europos bendrijoje pasinaudoti jų teise į kompensaciją.

Pvz., Rumunijoje cemento pramonėje įsteigtam karteliui neseniai skirta kelių milijonų eurų bauda. Tačiau galiojantys teisės aktai neįpareigoja institucijų, turinčių teisę stebėti konkurencijos pažeidimus, dalyvauti kompensacijos nukentėjusiems atlyginime.

Norėčiau pabrėžti, kad šios institucijos privalo atsižvelgti į sumokėtą ar privalomą sumokėti kompensaciją, apskaičiuodami paskirtų baudų dydį bendrovėms, kurios pripažįstamos kaltomis dėl pažeidimų, siekiant užkirsti kelią neatitikimui tarp padarytos žalos ir taikomų baudžiamųjų priemonių, ir ypač užtikrinti, kad žala būtų atlyginta tiems, kurie nukentėjo nuo tokios praktikos.

Todėl džiaugiuosi Komisijos siekimu gerinti metodus, kuriais siekiama garantuoti vartotojų, kurie nukentėjo nuo teisės pažeidimų visoje Europoje, teisių įgyvendinimą.

Parlamentas labai aiškiai pareiškė, kad Europoje neturi galioti nepasirinktinė (atsisakymo) dalyvauti sistema. Todėl nukentėjusiuosius reikia nustatyti kaip įmanoma greičiau, kai pateikiamas skundas.

Pasirinktinė sistema užtikrina, kad asmenys, nukentėję nuo konkurencinės teisė pažeidimų, iš tiesų gaus kompensaciją. Parlamentas nenori, kad kažkas kitas, ar tai būtų teisininkai, prekybos asociacijos ar Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, turėtų naudos iš tokių privačių ieškinių.

Taip pat manau, kad Parlamentas įveda kitą svarbų elementą, kuris neįtrauktas į Komisijos pasiūlymą. Alternatyvūs ginčų sprendimo mechanizmai daugeliu atvejų yra veiksmingesni už teisminius procesus nukentėjusiems, kurie turi teisę į kompensaciją. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tuo metu, kai kreipiamasi dėl kompensacijos, ginčo sprendimas turi būti pradedamas visų pirma ne teisme. Tokios procedūros mažiau kainuoja už privačius ieškinius, todėl vartotojams daug greičiau kompensuojama patirta žala.

  Antolín Sánchez Presedo, PSE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, šis pranešimas vieningai patvirtintas Ekonomikos ir pinigų politikos komitete. Tai – ne vien puikus rezultatas; atsižvelgiant į sunkų, sudėtingą ir prieštaringą sprendžiamų klausimų pobūdį, tai - išimtinis rezultatas, kuris turėtų suteikti stimulą ir sutvirtinti naują privačių ieškinių ramstį, kuris gyvybiškai svarbus kuriant veiksmingą Bendrijos kompetencijos politiką. Tai – naujas žingsnis pažangesnės ir veiksmingesnės atsakomybės politikos, kurioje labiau gerbiamos nukentėjusiųjų teisės ir veiksmingiau taikoma atsakomybė pažeidėjui, kryptimi.

Todėl visų pirma norėčiau pasveikinti pranešėją K. H. Lehnį, kuriam teko pagrindinė atsakomybė už tai, kad ši užduotis būtų sėkmingai atlikta. Jo idėjų kokybė, atvira dvasia, pasiruošimas užmegzti dialogą ir gebėjimas pasiekti geriausius kompromisus buvo gyvybiškai svarbūs šiam rezultatui pasiekti. Norėčiau pasveikinti nuomonių referentus, šešėlinius pranešėjus ir tuos, kurie pateikė pakeitimus ir pozityviai prisidėjo prie šio pranešimo rengimo.

Komisijos Baltoji knyga dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo – tai atsakas į Europos Parlamento prašymą, pateiktą Rezoliucijoje dėl Žaliosios knygos, kurios turiniui ji pritaria didžia dalimi. Tai atvejis, kai, be kitų aspektų, ji remia papildomąjį viešųjų ir privačių teisinių veiksmų pobūdį ir palaiko kolektyvinius ieškinius, tačiau vengia per gausios JAV bendrų ieškinių praktikos, taip palengvindama ieškinių dėl žalos atlyginimo pareiškimą; kai suteikia galimybę susipažinti su reikiama informacija, esančia teismų žinioje, tačiau vengiant vadinamųjų „įrodymų žvejojimo operacijų“, ir kai pripažįsta bei ragina reikšti savarankiškus ieškinius ar imtis tolesnių veiksmų ir sukurti savanorišką kompensacijų sistemą.

Pranešime pritariama Europos Parlamento bendro sprendimo procedūrai, sukuriant teisinius pagrindus ieškiniams dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo pateikti. Šią poziciją reikia suprasti ne kaip Bendrijos kompetencijos politikos paneigimą, kad būtų surastas teisinis pagrindas teisėkūrai, o kaip įprastinės procedūros reikalavimų šioje srityje tobulinimą siekiant aukštesnių vertybių, pripažįstamų Sutartyje.

Kai reglamentas - kuris yra Europos Sąjungos ir valstybių narių teisinės sistemos dalimi - turi didelį poveikį pagrindinėms teisėms, pvz., piliečių teisei į veiksmingą teisinę gynybą, demokratiniams principams ir pagarbai šalies teisinėms tradicijoms – atsižvelgiant į tai, kad tokius klausimus gali reguliuoti tik nuostatos teisiniu lygmeniu, arba, kitaip tariant, tiesioginių visuomenės atstovų veiksmai - Europos Parlamentas turi dalyvauti teisėkūros procese.

Jame taip pat aptariamas horizontaliojo, integruotojo požiūrio taikymas bendroms problemoms spręsti, kurių gali iškilti kitose srityse, pareiškiant privatinės teisės ieškinius dėl konkurencinės teisės pažeidimų, taip išvengiant fragmentinio, nenuoseklaus metodo.

Privatinės teisės ieškinius gali pareikšti viešosios įstaigos; tai gali būti individualūs ar kolektyviniai ieškiniai. Pastaruosius gali pareikšti nukentėjusieji tiesiogiai ar netiesiogiai per kompetentingas organizacijas, iš anksto paskirtas arba laikinai įgaliotas (ad hoc), pvz., vartotojų ar verslo asociacijas. Kai ieškinius pareiškia kompetentingos organizacijos, nukentėjusiųjų grupę reikia nustatyti pateikiant prašymą, tačiau kiekvieną asmenį galima nustatyti ir vėliau, nors geriausia juos aiškiai nustatyti kiek įmanoma greičiau, vengiant nereikalingų atidėliojimų ir laikantis galiojančių teisės aktų. Šis sprendimas labai svarbus pareiškiant nedidelius ir atskirus ieškinius.

Pranešime iškeliamas klausimas dėl galimybės susipažinti su informacija, kuri būtina teikiant ieškinius dėl žalos atlyginimo. Turi būti užtikrinta verslo paslapčių apsauga, taip pat atleidimo nuo baudų programų, kurioms reikalaujama parengti gaires, veiksmingumas.

Numatytos sąlygos, kurioms esant institucijos, kuri yra Bendrijos konkurencijos institucijų narė, priimti sprendimai tampa privalomais kitoje valstybėje narėje ir, visiškai laikantis atsakomybės principo, perkeliama įrodinėjimo našta ir daroma prielaida, kad kaltė egzistuoja, kai tik nustatomas pažeidimas.

Taip pat vertėtų pabrėžti, kad pritariama išlaidų perkėlimo kaip gynybos priemonės netiesioginėms aukoms priimtinumui ir sistemai, kuri supaprastina ir sumažina procesines išlaidas. Be to, norėčiau pabrėžti teigiamą sąveiką tarp viešųjų ir privačių ieškinių, tiek kompensacijų aukoms skatinimo, tiek penkerių metų laikotarpio nustatymo ieškiniams pareikšti atžvilgiu.

Norėčiau baigti kalbą padėkodamas Komisijai už dialogą, kurį ji palaikė per visą šią procedūrą, ir paprašydamas Komisijos nario be atidėliojimų pateikti iniciatyvas dėl tolesnių veiksmų.

  Diana Wallis, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti K. H. Lehniui už parengtą pranešimą ir pareikšti, kad mano frakcija pritars šiam pranešimui.

Taip pat norėčiau pasakyti, jog man šiek tiek keista, kad šios diskusijos vyksta taip vėlai vakare, kai rytojaus ryto diskusijose numatyta tokia pati tema. Būtų buvę protingiau jas sujungti.

Dėl pranešimo norėčiau pasakyti, kad išeities tašku mano frakcijoje bus „teisingumo ieškojimas“ – teisingumo ieškojimas smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms ir vartotojams visoje Europos Sąjungoje, kurie susiduria su netinkamais ir antikonkurenciniais veiksmais. Prieš kelias savaites mano frakcija organizavo seminarą Parlamente Briuselyje, ir mane pribloškė lankytojai, kurie skundėsi patiriantys problemų su tokiais antikonkurenciniais veiksmais, ir ironiška, kad tai vyko cemento pramonėje. Ką jie sakė? Labai prašome jūsų imtis veiksmų: mums reikia priemonės, kuri leistų pareikšti ieškinius tokiems netinkamiems operatoriams Europos rinkoje.

Siekiame europietiško sprendimo, ir jį geriau surasti kuo greičiau, nes nesant šio sprendimo pasitvirtins mano prognozės ir įspėjimai: tam tikros valstybės narės sukurs sistemas, kuriose bus taikomas palankesnės teisinės padėties (angl. forum shopping) metodas kaip laisvo teismo sprendimų judėjimo rezultatas. Taigi prašome – mums kaip įmanoma greičiau reikalinga Europos sistema.

  Pirmininkas. − Pranešiu, kad jūsų pastaba dėl darbotvarkės būtų perduota Pirmininkų sueigai, kuri nustato darbotvarkę – kartais ji daro klaidų.

  Nils Lundgren, IND/DEM frakcijos vardu. – (SV) Gerb. pirmininke, vidaus rinka – tai didžiausias ES indėlis į laisvę ir klestėjimą Europoje. Jai taip pat reikia sukurti veiksmingus antimonopolinius teisės aktus. Čia svarstome ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo, klausimą.

Piliečių ir bendrovių galimybei teikti ieškinius dėl žalos atlyginimo yra tvirti pagrindai. K. H. Lehnio pranešimas atskleidžia, ir kai kuriais atvejais nesąmoningai, su tuo susijusias problemas ir riziką. Baltojoje knygoje kalbama apie Europos teisinę kultūrą, tačiau ji neegzistuoja. Mums nereikėtų kurti reglamentų, paremtų norais pagrįstu mąstymu. Pranešėjas siekia išvengti „amerikietiškos“ kompensacijų kultūros. Tai – taip pat norais pagrįstas mąstymas. Tuo tarpu tokios kultūros pasireiškimo rizika aukšta.

Pranešime nesprendžiamas atsakomybės tarp ES institucijų ir valstybių narių padalijimo klausimas. Nėra objektyvios analizės, ko reikalaujama subsidiarumo principu. Į šį principą tiesiog rimtai nežiūrima.

Taip pat yra kitų neaiškių punktų ir nuostatų, kurioms iškyla grėsmė tapti pasirenkamomis. 7 ir 11 dalys kelia nuogąstavimų. Akivaizdus išeities taškas turi būti ieškiniai atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo. Nusikaltimas turi būti nustatytas teisme, o paskui, galimas dalykas, įgytų res judicata galią, net esant individualiam ieškiniui, kad teismo sprendimai, susiję su viena byla, nebūtų sprendžiami pakartotinai.

15 ir 18 dalys leidžia ieškovui pasirinkti tą teisinę sistemą, kuri jam palankesnė. Tai sukuria teisinį netikrumą ir palankesnės teisinės padėties (angl. forum shopping) metodo, kuri taps tikra grėsme, taikymą.

Numatoma, kad informacijos asimetriją reikia mažinti, skatinant bendroves teikti informaciją ieškovui. Tai sukels subjektyvų svarbios verslo informacijos tvarkymą, kuriuo gali būti piktnaudžiaujama.

Šiame etape yra per daug rizikos ir neaiškių punktų. Todėl šios salės nariai turėtų atmesti pranešimą ir reikalauti detalesnės klausimo analizės, prieš priimant sprendimą.

  Andreas Schwab (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia labai dėkoju pranešėjui K. H. Lehniui už nuostabų darbą ir tinkamus labai sudėtingo klausimo sprendimus kartu su kitų frakcijų nariais.

Šios diskusijos patvirtina, kad visi sutariame, jog reikia taikyti horizontalųjį požiūrį kolektyviniams ieškiniams, todėl prašau Komisijos nepateikti atskirų generalinių direktoratų pasiūlymų kiekvienai sričiai, o geriausiu atveju sukurti kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmą, apimantį visas Europos vidaus rinkos sritis ir taikomą Europos piliečiams ir, be abejonės, – kaip teigė D. Wallis – Europos smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms. Vieningai sutariame, kad reikia veiksmingai ginti interesus tų, kurie nukentėjo nuo kartelio, ir kad Europos ekonomika turi būti saugoma nuo kartelių, vadovaujantis socialinės rinkos ekonomikos principu. Ir mes nenorime, kad būtų piktnaudžiaujama įvairiomis valstybių narių taisyklėmis palankesnės teisinės padėties (angl. forum shopping) metodo forma.

Tačiau šio vakaro diskusijos nesuteikė labai daug informacijos, kaip veiksmingiausiai galima būtų tai pasiekti, nes manau, kad kolektyvinių ieškinių potencialas dažnai pervertinamas. Todėl ir vėlgi svarbu sukurti tam tikras gaires, kuriomis remdamiesi galėtume nustatyti kolektyvinių ieškinių procedūras. Turime atsakyti į klausimą, ar tikrai reikalinga papildoma teisinė apsauga vartotojams ar aukoms masiniuose ieškiniuose, tarptautiniuose ginčuose ir ginčuose, kurie turi įtakos daugiau nei vienai valstybei narei. Europos procedūroje turime numatyti valstybėms narėms procesinius apribojimus: pasirinktinę procedūrą, nepasirinktinę procedūrą ir daug kitų apribojimų. Jeigu tai neįmanoma, kaip pati Komisija jau pripažino, tada turime tartis su valstybėmis narėmis dėl teisinių priemonių ir bendros procedūros su valstybių narių parlamentais, kad apsaugotume Europos vartotojų interesus.

Be abejo, Europoje siekiame išvengti kolektyvinių ieškinių sistemos, sukurtos pagal JAV modelį. Siekiame, kad kompensacija būtų teikiama, tačiau tik tiems, kurie iš tikrųjų patiria nuostolių. Siekiame kaip įmanoma labiau paraginti neteikti nepagrįstų ieškinių ir skatinti alternatyvias ginčų sprendimo procedūras.

  Olle Schmidt (ALDE). – (SV) Gerb. pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti K. H. Lehniui už konstruktyvų ir išsamų pranešimą, kuriame sprendžiami svarbūs konkurencinės teisės klausimai ir didinama vartotojų apsauga.

Europos Teisingumo Teismas suteikia asmenims ir bendrovėms teisę į žalos, patirtos dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo, atlyginimą, tačiau nepaisant to, žalą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo patyrę asmenys retai gauna kompensaciją. Todėl turime sukurti mechanizmus, kurie didintų pasitikėjimą ir palengvintų asmenims pasinaudoti savo teisėmis valstybėse narėse.

Žinome, kad vartotojai ir smulkaus verslo įmonės bijo pradėti procesinius veiksmus, nes nerimauja dėl ilgai tęsiamų procesų ir ypač didelių išlaidų. Permainos šioje srityje paskatintų prekybą tarp valstybių.

Jeigu siekiame Europos Sąjungoje sukurti veikiančią vidaus rinką, kad žmonės tikėtų, jog jų byla bus išnagrinėti teisiškai patikimu būdu, ir jiems bus visiškai kompensuota patirta žala, kitaip tariant - nuostoliai, turime sukurti naujus mechanizmus, kad jiems būtų lengviau pareikšti grupinius ieškinius.

Svarstant grupinių ieškinių klausimą visada iškyla JAV pavyzdys, šios šalies patirtis ir kraštutinumai. Be abejo, turime iš jos pasimokyti, tačiau neturime leistis jos įbauginami. Europa turi sukurti europietišką sistemą, o ne amerikietišką. Jeigu nieko nesiimsime, padėtis tik blogės.

  Ján Figeľ, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, dėkoju visiems už labai įdomius pasisakymus, ypač už įžanginę Klaus-Heinerio Lehnio kalbą. Ji buvo labai įdomi, ir dabar suprantu, kodėl šiuos klausimus sprendžiate su tokiu sutarimu ne tik komitete, bet ir plenarinėje sesijoje.

Nedaug ką galėčiau pridurti, gal tik teisinės bazės klausimu. Be abejo, tai priklauso nuo pasiūlytų veiksmų tikslų ir turinio, ir noriu jus užtikrinti, Komisijos nary - gal sprendžiant kitos atsakomybės srities klausimus, tačiau kalbu Komisijos vardu - kad iš esmės siekiame labai glaudaus bendradarbiavimo su Parlamentu. Matysime, kaip tai galime padaryti konkrečiu praktiniu klausimu, tačiau sieksime glaudaus bendradarbiavimo arba kaip įmanoma glaudesnio bendradarbiavimo su Parlamentu pagal galiojančią teisinę bazę.

Dėl fragmentacijos ir horizontaliojo požiūrio manau, kad Komisijos atsakymas – ir tai gerai atsispindi Baltojoje knygoje - nuoseklus, aiškiai suprantamas požiūris, ir man regis, kad Europos teisinė tradicija ir teisinės kultūros šaknys skiriasi nuo dažnai minimos amerikietiškos tradicijos ir kultūros. Kita vertus, mokydamiesi iš kitų galime kurti mūsų sistemą.

Dėl viešojo teisės aktų įgyvendinimo ir teisingumo manau, kad, be abejonės, labai svarbu nesumažinti šio įgyvendinimo apimties, ir 81 ir 82 straipsniai – labai svarbūs ES vieningos rinkos ir politikos krypčių ramsčiai. Jie įtvirtina teisingumą, o ieškiniai dėl žalos atlyginimo papildo šį teisinį įgyvendinimą.

Paskutinis, tačiau ne mažiau svarbus dalykas - tai ginčų sprendimas neteismine tvarka. Komisija pritaria tokiai ginčų sprendimo tvarkai, tačiau išankstinė sąlyga arba pagrindas tokiam metodui - sukurta ir veikianti veiksminga ginčų dėl ieškinių atlyginti žalą sprendimo sistema valstybių narių lygmeniu. Taigi manau, kad turime ne tik raginti, bet ir padėti valstybėms narėms, kad tokie klausimai ir sistemos veiktų 27 ES šalyse. Tada galėtume spręsti ir šiuos klausimus.

Tačiau iš esmės labai dėkoju už įdomias diskusijas. Linkiu sėkmės.

  Klaus-Heiner Lehne, pranešėjas. − (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, pirmiausia norėčiau padėkoti gerbiamiems draugams už labai naudingas kalbas. Manau, kad dirbdami drauge pasiekėme gerų rezultatų.

Tačiau norėčiau aiškiai pasakyti Komisijai, siekdamas išvengti nesusipratimų: Parlamento požiūriu, jums nėra jokių galimybių pateikti projektą, kuris tikriausiai jau niekam nereikalingas. Tam visiškai nėra galimybių. Tikimės, kad Komisija atsižvelgs į mūsų šiandienos sprendimą ir įtrauks į siūlomą teisės aktą.

Horizontalusis požiūris – ne vien svarbus aspektas, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus; Komisijos narys taip pat asmeniškai sprendė teisinės bazės klausimą. Tokiam svarbiam projektui reikia pasirinkti tik tokį požiūrį, kuris visiškai garantuotų, kad Parlamentas dalyvaus kaip įstatymų leidėjas lygiomis sąlygomis. Jeigu bus pasirinktas vien tik konkurencine teise paremtas požiūris, šį klausimą reguliuos šiuo metu galiojanti Nicos sutartis. Tai taip pat labai svarbus politinis argumentas, turint omenyje tai, kodėl svarstome horizontaliojo požiūrio, kaip teisingo ir tinkamo požiūrio, taikymą. Manau, kad Komisija turėtų tai labai rimtai apsvarstyti.

Kitas, mano nuomone, sprendžiamąją reikšmę turintis aspektas – tai, kad mums vis tiek reikalinga ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Kiek anksčiau kalbėjote apie bendrą darbą su Konkurencijos generaliniu direktoratu. Tačiau jeigu palyginsime Žaliąją knygą dėl vartotojų apsaugos su Baltąja knyga dėl konkurencijos, nebūtinai susidarys įspūdis, kad toks bendrumas egzistuoja. Akivaizdžiausias pavyzdys – tai skirtingas požiūris, arba, tiksliau sakant, požiūrio į ginčų sprendimo ne teisme mechanizmus trūkumas Baltojoje knygoje.

Yra daug kitų problemų, kurias tikimės išspręsti. Norėčiau trumpai užsiminti apie galimybę susipažinti su Europos Komisijos dokumentais. Baudžiamojo proceso bylose dėl kompensacijų leidžiama susipažinti su prokuroro turimais bylos dokumentais. Kodėl tai netaikoma Europos Komisijai? Man tai nesuvokiama.

Tokia pati problema įžvelgiama ir bausmių skyrimo klausime: tai svarbu tuo atžvilgiu, kad ateityje būtų galima reikalauti kompensacijos. Ir šioje srityje Komisija nedelsdama turėtų persvarstyti tekstą ir pateikti konkretesnių pasiūlymų už tuos, kuriuos pateikė Baltojoje knygoje. Atsižvelgdamas į Parlamento poziciją, norėčiau aiškiai pasakyti, kad būtų išvengta nesusipratimų: tikimės daugiau nei numatyta Baltojoje knygoje. Be to, tikimės, kad Konkurencijos generalinis direktoratas vadovausis mūsų pasiūlymais; kitaip šioje salėje kils pasipriešinimas.

  Pirmininkas. − Norėčiau padėkoti už jūsų pasisakymus šia svarbia tema, taip pat dėkoju Komisijos nariui, personalui ir vertėjams.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2009 m. kovo 26 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Katrin Saks (PSE), raštu. – (ET) Parlamento pranešime pabrėžiama atleidimo nuo baudų programų nauda nustatant kartelių susitarimus, ir džiaugiuosi galėdama pasakyti, kad šiuo metu Estijos parlamente svarstomas atleidimo nuo baudų programos projektas. Tai turėtų tapti svarbia kovos prieš kartelius dalimi, kuri svarbi geresniam bendros rinkos funkcionavimui ir vartotojų teisių apsaugai, nes vartotojų kainos dėl kartelių susitarimų gali pakilti iki 25 proc.

Tačiau manau, kad atstovaujamieji ieškiniai taip pat gali vaidinti svarbų vaidmenį siekiant veiksmingai įgyvendinti konkurencinę teisę ir gerinti vartotojų teisių apsaugą, todėl turime skirti tam dėmesį tiek Estijos, tiek Europos Sąjungos lygmenimis. Tyrimai parodė, kad atstovaujamieji ieškiniai žymiai pagerintų vartotojų pasiryžimą ginti savo teises, o šalyse, kuriose vartotojų aktyvumas žemas, nes tokie įsipareigojimai sudėtingi ir reikalauja didelių išlaidų, tokios priemonės kaip atstovaujamieji ieškiniai turi esminę reikšmę.