Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2009 m. kovo 26 d. - Strasbūras

5. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

- Pranešimas: Czesław Adam Siekierski (A6-0091/2009)

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Per 22 savo veikimo metus maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Bendrijos nariams programa pasitarnavo įgyvendinant du pagrindinius bendros žemės ūkio politikos tikslus. Ji padeda stabilizuoti rinkas, sumažindama intervencines atsargas, bei užtikrina reikalingo maisto tiekimą skurdžiausiems ES gyventojams. Todėl balsavau už Cz. A, Siekierskio konsultacinį pranešimą dėl naujos maisto tiekimo skurdžiausiems žmonėms programos, kurią pasiūlė Komisija.

2009 m. šiai programai turėtų būti skirta 500 mln. EUR, taip pat prisidės indėlis iš valstybių narių pagal bendrąjį finansavimą. Gerb. pirmininke, jūsų motina ir tėvas stebėjo šiandienos balsavimą, mes taip pat turime lankytojų iš Prešovo ir Nitros regionų Slovakijoje, ir norėčiau pasveikinti juos apsilankius Europos Parlamento salėje.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, balsavau už Czesławo Siekierskio pranešimą bei mūsų rezoliuciją dėl maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Bendrijos asmenims.

Finansų krizės ir ekonominės recesijos kontekste pranešimas ir rezoliucija itin svarbūs. ES augantis skurdas – kai kuriose šalyse skurdui palietus apie 20 proc. gyventojų – aiškiai parodo, kad yra gana didelis pagalbos maistu poreikis. Esant tokioms aplinkybėms, visiškai palaikau Europos Parlamento poziciją, kad ES maisto skirstymo programa, skirianti beveik pusę milijardo eurų, siekdama sumažinti badą ir skurdą ES, turi būti visiškai finansuojama Bendrijos. Ypač norėčiau pabrėžti, kad labai svarbus yra Komisijos siūlymas pagerinti programos siūlomų produktų parinkimo struktūrą. Maistą turėtų parinkti valstybės narės valdžios institucijos, jį dalinti jos turėtų bendradarbiaudamos su civiliais socialiniais partneriais.

  Kathy Sinnott (IND/DEM). – Gerb. pirmininke, pamaitinti alkstančius – svarbi pareiga, tad turime rasti išeitį, kad niekas, ypač vaikai, neitų miegoti tuščiais pilvais.

Tačiau susilaikiau balsuojant dėl šio pranešimo, nes kai kurie pakeitimai programoje man neatrodo beprasmiai. Visiškai beprasmiška, kad BŽŪP politinis nutarimas lieptų pirkti maistą iš trečiųjų šalių – kurių skurstantys gyventojai ir taip alkani, – kad būtų galima pamaitinti mūsų skurstančiuosius, o tuo metu kiti BŽŪP nutarimai neleidžia mūsų ūkininkams išauginti pakankamai maisto Europos alkstantiesiems pamaitinti. Turime pamaitinti skurstančiuosius, ypač per dabartinę ekonominę krizę, ir aš palaikysiu programos pakeitimus, kurie tarnaus šiam tikslui.

- Pranešimas: Sajjad Karim (A6-0131/2009)

  Philip Claeys (NI). – (NL) Gerb. pirmininke, balsavau prieš tris alternatyvias rezoliucijas, nes manau, kad padirbtos prekės yra rimta problema ir kad mes turime visomis jėgomis stengtis Europos žmonėms suteikti kuo geresnę apsaugą nuo tokių prekių importo. Europos muitinių inspektoriai būtinai turi turėti teisę stebėti laivus iš Indijos uostų, plaukiančius į Europos Sąjungą, turiu omenyje – stebėti juos Indijos uostuose.

Taip pat apgailestauju, kad kalbant apie įvykdytus rimtus teroristinius išpuolius, Parlamente naudojami žodžiai „politinės grupuotės“, kai visi žino, kad ten buvo islamistinės grupuotės.

  Pirmininkas. – Man atrodo, C. Tannock norėjo pasisakyti. Tik leiskite priminti taisyklę. Ji ne tokia pati, kaip per „prašau žodžio“ procedūrą. Turite užsiregistruoti prieš prasidedant paaiškinimams dėl balsavimo, bet galiu į tai pažiūrėti lanksčiai.

  Charles Tannock (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, to nežinojau – maniau, kad galima tiesiog pakelti ranką tinkamu momentu.

Pranešimas žadėjo būti puikus. Nuomonę susidariau Užsienio reikalų komitete. Indija – didžiausia demokratinė valstybė pasaulyje; dabar joje baigiasi ilgi protekcionizmo dešimtmečiai, šalis įsijungia į pasaulinę laisvą prekybą. Indija gan gerai išgyvena pasaulinę finansų krizę. Būtų buvę puiku sudaryti plačios apimties laisvosios prekybos susitarimą tarp Indijos ir Europos Sąjungos, kuri taip pat yra labai didelis demokratinis darinys, be to, tai būtų mirties nuosprendis teigiantiems, kad pasaulinėje prekyboje išsiveržti į priekį padeda protekcionizmas.

Todėl nuoširdžiai gailiuosi, kad šis pranešimas buvo socialistų taip pataisytas, kad jau nebėra patrauklus remiantiems laisvą prekybą. Indija taip pat dėl to labai gailisi: Indijos vyriausybė investavo daug politinio kapitalo, kad šis susitarimas būtų įgyvendintas ir Indijai, ir Europai palankiomis sąlygomis. Todėl, deja, turiu pasakyti, kad balsavome prieš pranešimą.

- Pranešimas: Lasse Lehtinen (A6-0065/2009)

  Jean Marie Beaupuy, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, nuoširdžiai sveikinu šiandien čia esančius jūsų tėvus. Norėčiau, kad ir manieji čia būtų, bet tai jau nebeįmanoma.

Ką tik priėmėme L. Lehtinen pranešimą. Tai – svarbus žingsnis teisinių susitarimų prasme, ir nuoširdžiai tikiuosi, kad Komisija savo ruožtu išklausys Parlamento. Puikiai žinome, kad visame pasaulyje kuriant metodus ir organizacijas dalyvauja vis daugiau subrangovų. Todėl mūsų įmonių darbuotojai turi būti geriau apsaugoti, o pačios subrangos įmonės turi dirbti vienodomis sąlygomis, kad mūsų ekonomika veiktų darniai.

Todėl, gerb. pirmininke, ponios ir ponai, nuoširdžiai tikiuosi, kad Komisija ir kiekvienos valstybės narės atsakingos institucijos kuo greičiau įgyvendins mūsų iniciatyva priimtą pranešimą, kad – pakartosiu – pirma, būtų labiau patenkinti darbuotojai, antra, kad būtų pasiekta pusiausvyra tarp subrangos įmonių.

  Elisabeth Schroedter, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, aš taip pat džiaugiuosi, kad paruošus alternatyvią rezoliuciją mums pavyko paskirti Komisijai užduotį: pateikti direktyvą dėl pagrindinių įmonių atsakomybės visoje Europoje. Pagrindas šiai rezoliucijai buvo L. Lehtinen pranešimas, tad prie sprendimo prisidėjo darbas, nuveiktas komitete bei frakcijose: Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos, Socialistų frakcijos Europos Parlamente bei mūsų pačių – Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso. Dalyko svarba matyti iš fakto, kad pigios darbo jėgos pilna statybos aikštelėse visoje Europoje, ir tai kelia grėsmę saugumui, kaip rodo Suomijos branduolinės jėgainės pavyzdys, kur subrangovai nesilaikė saugumo standartų.

Todėl mums kuo skubiau reikia Europos direktyvos, nes aštuonių ES valstybių narių, kuriose yra pagrindinių įmonių atsakomybė, įstatymai, nors ir labai efektyvūs, galioja tik šalies viduje. Jei dabartinė Komisija tokios direktyvos nepateiks, darbą pradėjus naujai Komisijai, Žalieji už ją atkakliai kovos, nes norime, kad piliečiams būtų užtikrintas saugumas, o darbininkams – minimalūs standartai. Tai įmanoma tik įvedus reglamentavimą Europos statutais, sukūrus atsakomybės sistemą pagrindinėms įmonėms. Tikiuosi, kad Komisija sutiks su mūsų prašymu ir pateiks direktyvą. Kitaip suabejosime, ar ji vis dar verta savo pareigų.

- Pranešimas: Katerina Batzeli (A6-0094/2009)

  Christa Klaß (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsavau prieš K. Batzeli pranešimą. Mano manymu, jame abejojama kai kuriais mūsų ekonominės sistemos principais, tokiais kaip laisva konkurencija, bei pagrindiniais socialinės rinkos ekonomikos principais.

Akivaizdu, kad, norint užtikrinti tvarią žemės ūkio produktų gamybą, reikia rasti tinkamas priemones stabilizuoti maisto kainas. Būtina sustabdyti veiksmus, kurie iškreipia konkurenciją. Tačiau visos ES referencinių produktų ir gamybos priemonių kainų duomenų bazė sukeltų tik daugiau biurokratijos bei įsipareigojimų teikti ataskaitas, o dėl to atsiradusias išlaidas prekyba perleistų gamintojams ar vartotojams. Rezultatas būtų aukštos kainos vartotojams, žemos kainos gamintojams.

Visiškas visų verslo išlaidų aspektų, tokių kaip darbo užmokestis, išlaidos energijai, pirkimo ir pardavimo kainos bei procentinis prekybos pelnas, skaidrumas atvestų į stebėjimą ir kontroliavimą. Tai nėra socialinės, laisvos Europos tikslai. Ūkininkų poziciją maisto tiekimo grandinėje galima sustiprinti tik bendradarbiaujant ir dalijantis atsakomybę.

  Jim Allister (NI). – Gerb. pirmininke, sveikinu šį pranešimą kaip įspėjimą dideliems prekybos centrams. Pavyzdžiui, Tesco neseniai paskelbė gavę 2,8 mlrd. GBP pelno, kai tuo tarpu mano rinkimų apylinkės maisto gamintojai vos suduria galą su galu. Didieji prekybos centrai piktnaudžiavo savo perkamąja galia, kad numažintų kainas tiekėjams iki neleistinai mažo dydžio ir nustatytų, turiu pasakyti, nesąžiningus, vienašalius reikalavimus kaip sąlygą kontraktui išlaikyti.

Ilgainiui, kaip pastebėjo JK Konkurencijos komisija, tai taip pat sukels žalą vartotojams, nes iš rinkos stumiami pasirinkimas, prieinamumas ir kokybė. Todėl palaikau siūlymą pradėti gamybos maržos ir platinimo grandinės tyrimą. Kai kas gyvena visai neprastai, bet– tikrai ne gamintojai.

  Leopold Józef Rutowicz (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, susilaikiau per balsavimą dėl K. Batzeli pranešimo, bet manau, kad tai – labai svarbus indėlis į tolimesnį darbą maisto kainų klausimais. Mažmeninės kainos labai skiriasi nuo tų, kuriomis gamintojai parduoda savo produkciją. Mažmeninė prekyba, geriausiai matoma vartotojui, turi labai mažai ryšio su ūkininkais, tad ieškodami geresnių išeičių, kaip stabilizuoti maisto kainas, turime išanalizuoti visą išlaidų grandinę nuo gamintojo iki vartotojo. Siūloma derybų sistema yra nereali, turint omenyje, kiek rinkoje veikia veikėjų, taip pat ji riboja konkurenciją.

  Hynek Fajmon (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, ponai ir ponios, balsavau prieš pranešimą dėl maisto kainų Europoje, pateiktą K. Batzeli. Pranešimas grindžiamas idėja, kad laisvas kainų nustatymas maisto rinkoje yra bloga išeitis ir kad reikia įvesti kainų reguliavimą šiame ekonomikos sektoriuje. Ši idėja prieštarauja sveikam protui ir visai istorinei patirčiai pokomunistinėse šalyse, tarp jų ir Čekijoje. Mes patyrėme šimtaprocentinę kainų reguliaciją ir puikiai pamename, kaip blogai tai baigėsi. Laisvas kainų nustatymas yra laisvės ir demokratijos pagrindas, ir bet koks bandymas jį apriboti atves į totalitarizmą. Laisvas kainų nustatymas maisto sektoriuje pastaraisiais metais susilaukė puikių rezultatų – ES vyravo palyginti mažesnės kainos. Taip pat dėl jo išsiplėtė modernizaciją: vartotojai gavo geresnės kokybės produktų žemesnėmis kainomis. Pranešime siūlomos reguliavimo priemonės sustabdytų šiuos teigiamus pokyčius ir pasiektų tik didesnių maisto kainų. Tai, kad šiame sektoriuje esama aršios konkurencijos, yra puiki žinia vartotojui. Turintys išlaidų, didesnių nei rinkos kaina, turi prisitaikyti prie situacijos arba pasitraukti iš rinkos. Būtų absurdiška padengti jų nuostolius iš vartotojų mokamų mokesčių. Dėl šių priežasčių balsavau prieš pranešimą.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiau pasakyti, kad balsavau prieš K. Batzeli pranešimą. Skaitydamas pranešimą suabejojau, ar esame Europos, ar Sovietų Sąjungoje – man regis, vis dėlto Europos Sąjungoje. Tad iš esmės negalime įvesti tokio pobūdžio maisto kainų reguliavimo visoje Europoje.

Reikia prisiminti, kad turime užtikrinti gerą, saugų, aukštos kokybės maistą. Vietinio maisto principas svarbus, tad galima atidžiau išnagrinėti šiuos klausimus nacionaliniu lygmeniu.

Man nerimą kelia tai, kad gamybos priemonių sąnaudos pakilo. Išaugo trąšų bei pašarų kainos. Prekybos lygis čia taip pat svarbus: pvz., kai ruginė duona išleidžiama į rinką, ji kainuoja 3 EUR, iš kurių pirminis gamintojas, ūkininkas, gauna tik šešis centus.

Ne šia kryptimi turėtume eiti, ir būtent todėl turime apsvarstyti šiuos klausimus nacionaliniu lygmeniu bei, užvis svarbiausia, sukurti sistemą, kurioje ūkininkai, maisto gamintojai, gali išgyventi, ir kurioje žmonės gali pirkti geros kokybės, sveiką maistą prieinamomis kainomis. Sveikas maistas turi tapti svarbiausiu dalyku.

  Martin Callanan (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, šis pranešimas apie maisto kainas, be jokių abejonių, neatspindi tikrosios padėties: kad maisto kainos ES laikomos dirbtinai aukštos be skrupulų kartu veikiant, pirma, pernelyg išsiplėtusiai ES biurokratijai, antra, dabar jau liūdnai pagarsėjusiai bendrajai žemės ūkio politikai. Žemės ūkio subsidijos užtikrina, kad neproduktyviai dirbančius ūkininkus finansuotų Europos mokesčių mokėtojai, taip pat, žinoma, užtikrina, kad mūsų, vartotojų, parduotuvėse ir prekybos centruose už žemės ūkio produkciją sumokamos kainos liktų neproporcingai didelės.

Viena, ką Komisija galėtų padaryti neproporcingai aukštų maisto kainų problemai išspręsti: rytoj pranešti, kad ruošiasi sustabdyti bendrosios žemės ūkio politikos vykdymą, bet jie taip, žinoma, nepasielgs, nes kai kurios valstybės narės, ypač Prancūzija, gauna milžinišką pelną iš didžiulių mokesčių mokėtojų pinigų sumų, plūstančių į neefektyvų, nereikalingai išsipūtusį žemės ūkio sektorių. Tai – vienintelis dalykas, kurį privalėtų padaryti Komisija, bet, žinoma, nepadarys.

  Daniel Hannan (NI). – Gerb. pirmininke, Fidelis Castro guli ligos patale savo kaitriojoje Karibų jūros saloje vis labiau silpdamas – ir ne per anksti. Kai jis galiausiai išeis, pasaulyje bus likusios tik dvi marksistinės žemės ūkio sistemos: Šiaurės Korėjos kolektyviniai ūkiai ir Europos bendroji žemės ūkio politika: politika, kuri remiasi kainų nustatymu; politika, pagrįsta maisto, kuriam nėra rinkos, atsargų saugojimu ir naikinimu; politika, kuri be jokio pagrindo perleidžia išlaidas bei nereikalingus nuostolius Trečiajam pasauliui, netekusiam savaiminės rinkos.

Mus dukart – kaip vartotojus ir kaip mokesčių mokėtojus – nubaudžia didelės kainos ir dideli mokesčiai, bet taip pat baudžiami ir mūsų ūkininkai. Mano regione pietryčių Anglijoje ūkininkavimas nyksta kaip reikšminga ekonomikos dalis. Mūsų katilėlių pievos, kaštonų giraitės, apynių laukai pamažu pralaimi cementui. Jau 50 metų mūsų vartotojai ir ūkininkai sunkiami, kad sumokėtų už šią biurokratiją. Kas per daug, tas nesveika.

  Jean-Claude Martinez (NI). – (FR) Gerb. pirmininke, mes visi pasipiktinę maisto kainų dydžiu ir tuo, kaip jos sutvarkytos. Jei ūkyje produkto vertė yra 1, prekybos centre ji virsta jau 6; puspadžio vertė Afrikoje yra 1, o Prancūzijos parduotuvėse – jau 14, rezultatas – 20 val. ... prekybos centrai užsidaro, o europiečiai eina knistis šiukšlėse.

Tačiau esant tokiai padėčiai, kuri, iš abiejų pusių žvelgiant, ūkininkams turtų nesukrauna, bet sumenkina vartotojų galimybes turėti maisto ant stalo, nepakanka reikalauti skaidrumo ar viešai pasmerkti skirstymo oligopolius.

Ženevoje spekuliuojama ryžių kainomis, Čikagoje – kukurūzų kainomis, vykdomas stambus finansinis nusikaltimas, veikia Tarptautinis Baudžiamasis Teismas. Ką gi, per G20 susitikimą Tarptautinio Baudžiamojo Teismo įgaliojimai turėtų būti praplėsti, kad apimtų stambius finansinius nusikaltimus, o spekuliavimas maistu – stambus nusikaltimas, ne menkesnis nei tas, kurį O. al-Bashiras vykdo Darfūre.

Turime pasiųsti būtent tokį aiškų signalą.

  Pirmininkas. – Nenoriu nutraukti jūsų lyriškų pamąstymų.

- Pranešimas: Margrete Auken (A6-0082/2009)

  Jim Allister (NI). – Gerb. pirmininke, palaikau pranešėją ir sveikinu ją, atlikusią puikų darbą visos Europos piliečiams, kurie nukentėjo nuo įžūlaus elgesio su nuosavybe Ispanijoje.

Teisė turėti ir mėgautis privačia nuosavybe yra pagrindinė teisė, pripažįstama Europos konvencijos. Tačiau kelis mano rinkėjus, investavusius viso gyvenimo santaupas į namus Ispanijoje, dabar puola, žlugdo įstatymai ir ieškiniai, kurie iš jų atims nuosavybę arba nuosavybės išlaikymas kainuos milžiniškas pinigų sumas. Pasirodo, miesto valdžios institucijos Ispanijoje, susimokiusios su gobšiais, skrupulų neturinčiais supirkėjais, terorizavo tuos, kurie manė, kad perka legalius namus ir nuosavybę. Jei šis pranešimas padės spręsti problemą, tai jis tik į naudą.

  Cristina Gutiérrez-Cortines (PPE-DE). – (ES) Gerb. pirmininke, aš, žinoma, balsavau prieš M. Auken pranešimą, ir norėčiau pareikšti, kad priimtas pranešimas prieštarauja įstatymams. Jis niekaip neatitinka teisinių principų, pripažįstamų Europos Sąjungos, tad labai apmaudu, kad Europos Parlamentas sugebėjo šį dokumentą patvirtinti, nes teisės tarnybos jį apibūdino kaip prieštaraujantį įstatymui ir pilną neteisėtų teiginių.

Pranešimas siūlo sustabdyti visus statybos projektus, tarsi tai išspręstų problemas. Socialistų frakcija Europos Parlamente tą siūlė jau kelerius metus. Šis dokumentas neišsprendžia tikrų problemų, su kuriomis žmonės susiduria; jas didžia dalimi išsprendžia įstatymo pakeitimas, o tai jau buvo daryta, ir Ispanijos valdžios pastangos ištaisyti akivaizdžias klaidas.

Apskritai imant, norėčiau pastebėti, kad didelės dalies nuosavybės naikinimo priežastis – prastas Pakrančių įstatymo taikymas iš J. Zapatero socialistinės vyriausybės pusės: jie elgiasi savavališkai, savavališkai nusavina nuosavybę tik vienoje Ispanijos vietovėje.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Gerb. pirmininke, balsavau už M. Auken pranešimą, nes manau, jog kiekvienas Europos pilietis turi teisę, kad visi įstatymai būtų tinkamai taikomi ir kad visų Europos Sąjungos piliečių nuosavybė būtų saugoma visų valstybių narių vyriausybių.

Daug žmonių nukentėjo nuo Ispanijoje padarytų abejotinų sprendimų, nemažai nukentėjusiųjų dėl to kreipėsi į Peticijų komitetą – mano manymu, jie taip pasielgė pagrįstai. Tačiau turiu abejonių, nes manau, kad reikia būti atsargiems priimant įstatymus, kurie tolygūs dar didesniam Europos kišimuisi, o tai žalinga valstybėms narėms. Pavyzdys būtų flamandiškasis Briuselio pakraštys, kur Europos Sąjunga pradeda kištis į būsto politiką, kuri siekia, kad jaunos flamandų šeimos galėtų toliau gyventi savo teritorijoje.

  Martin Callanan (PPE-DE). –Gerb. pirmininke, aš taip pat pritariau M. Auken pranešimui. Pritariau, nes daug mano rinkėjų šiaurės rytų Anglijoje yra tarp tų žmonių, kurie pateikė Parlamentui peticiją dėl šių gėdingų, skandalingų nuosavybės teisės pažeidimų iš Ispanijos vyriausybės bei vietinių valdžios institucijų pusės. Šie atvejai neseniai rodyti televizijos dokumentiniame filme ITV North East kanalu, kur buvo atkurtos ir šiaurės rytų žiūrovams pateiktos kai kurios iš šių širdį draskančių istorijų.

Net dabar, tokioje vėlyvoje stadijoje, tikiuosi, kad Ispanijos vyriausybė bei Ispanijos atstovai Europos Parlamente ištaisys dalį padarytų skriaudų ir padengs dalį padarytos žalos žmonėms, kuriems neteisėtai atimta nuosavybė, bei pripažins, kad tai, kas įvyko, iš tiesų yra skandalas. Tai – korupcijos skandalas. Daug su turto plėtotojais bei Ispanijos vietinėmis valdžios institucijomis susijusių sandėrių, atvirai pasakius, yra korupcijos padarinys. Niekam nenaudinga, jei praleidžiame pro akis šį esminį punktą. Ispanijos vyriausybė privalo veikti. Atvirai sakant, baisiuosi šiurkščiu elgesiu šiame Parlamente, kurio Ispanijos atstovai griebėsi siekdami nuslėpti minėtuosius poelgius.

  Peter Skinner (PSE). - Gerb. pirmininke, aš taip pat balsavau už šį pranešimą, nes tiek daug mano rinkėjų – kaip ir visoje Europos Sąjungoje – patyrė šios problemos padarinius. Teisinio tikrumo reikalavimas nuosavybės pirkimui yra esminis, ir jį įgyvendina šis pranešimas, kuris siekia įvesti apdraudžiamąsias priemones, reikalingas, kad situacija pasikeistų. Pranešime taip pat liečiami konkretūs klausimai dėl skundų dėl nelegalios vietinių statytojų ir kai kurių vietinių valdžios institucijų praktikos.

Balsavau už pranešimą, nes manau, kad jis padės įvesti oficialų procesą. Jis išryškins tai, ką praeityje laikiau tik niekinamu posakiu „ispaniška praktika“. Norėčiau užtikrinti, kad šis terminas niekada daugiau nebus pavartotas, norėčiau, kad Komisija, Taryba ir Ispanijos vyriausybė susitvarkytų su šia problema, susidorotų su ja griežtai, kad patyrusieji nuostolių gautų kompensaciją, o esantys ten jaustųsi saugūs.

- Pranešimas: Francisco José Millán Mon (A6-0114/2009)

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, iš pradžių norėčiau pasakyti, kad labai džiaugiuosi, jog jūsų tėvai atvyko į posėdžių salę: ne tik todėl, kad malonu jausti auditoriją, bet ir todėl, kad jie gali matyti, kad savo sąžiningu pirmininkavimu per posėdžius užsitarnavote pagarbą Parlamente, netgi iš britų konservatorių.

„Tikra tiesa, nors ir keistai atrodo“ (angl. so true, funny how it seems), kad tik po poros dienų į Strasbūrą atvyksta prezidentas Obama. Žvelgdamas pro statomas barikadas jis galbūt susimąstys, jei apskritai galvoja apie Europos Parlamentą, kad Parlamento dviejų kėdžių politika yra tiesiog beprotiška, visiškas pinigų švaistymas. Štai ką jis išties pamanys:

„Sukas, vis sukasi ratu,

Ir ak, negi nežinai:

Dėl šio žaidimo šičia atkeliavom.

Sukas, vis sukasi ratu.“

(angl. Round and round it goes,

And oh don’t you know,

This is the game that we came here for.

Round and round it goes.)

Bet jis netruks išvykti, ir žvelgs į beviltiškas „vienas dydis visiems“ tipo taisykles, kurios luošina ES verslą, ir, žinoma, jis pamanys, kad negali pametėti jokio gelbėjimosi rato.

Ir

„kadangi [jis] čia nieko daugiau tau negali duoti,

Ir tik todėl, kad tai lengviau už tiesą,

O, jei [jis] nieko daugiau padaryti nebegali –

(angl. because [he has] nothing else here for you,

And just because it’s easier than the truth,

Oh if there’s nothing else that [he] can do –)

Jis išskris – „skris dėl tavęs“ (angl. fly for you), tolyn iš čia, pajutęs, kad reikia „visada tikėti savo siela“ (angl. always believe in your soul). „Kokia sėkmė, kad [jis] dabar toks didis“ (angl. Luck has left [him] standing so tall).

Šlovė aukštybėse, nes Spandau Ballet vėl kartu!

  Philip Claeys (NI). – (NL) Gerb. pirmininke, man labai rūpi transatlantinių santykių klausimas, ir aš iš esmės sutinku su aptakiomis gairėmis, nubrėžtomis F. J. Millán Mono pranešime. Tačiau balsavau prieš pranešimą, nes jame yra keletas rimtų trūkumų. Pavyzdžiui, atvirai tikimasi, kad bus įgyvendinta Lisabonos sutartis – čia matome dar vieną analogišką pavyzdį, – o sutartis tuo tarpu dar net nepriimta. Būtina gerbti Airijos balsuotojus.

Pranešime taip pat kalbama apie problemas, su kuriomis susiduria palestiniečiai, bet neminimas Izraelio saugumas. Galiausiai pakartojamas raginimas valstybėms narėms priimti dalį Gvantanamo kalinių, įtariamų terorizmu. Manau, tai visai nepriimtina. Taip pat nepriimtina, kad pranešimas aiškiai nenurodo, jog Jungtinės Valstijos negali kišti į ES plėtros politiką bei kad dėl šios priežasties Turkijai nėra vietos Europos Sąjungoje.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Gerb. pirmininke, transatlantiniai santykiai mums, europiečiams, labai svarbūs. Visada turime prisiminti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos, pasaulio lyderės, turi tokias pačias vertybes kaip ir Europos Sąjungos valstybės narės: demokratija, žmogaus teisės ir nuomonės laisvė. Tikiu, kad šios vertybės mus vienija ir viliuosi, kad jos sutvirtins mūsų ryšius ateityje.

Dabar, kai Jungtinės Valstijos turi naują administraciją su prezidentu Obama priešakyje, jai skiriama daug dėmesio ir į ją dedama daug vilčių, bet turime prisiminti, kad nei Obama, nei jo administracija negali pakeisti viso pasaulio. Žinoma, jie stengsis, kiek galėdami, bet jų laukia dideli iššūkiai, ir todėl lūkesčiai turi būti realistiški.

Tačiau turime Jungtinėms Valstijoms ištiesti ranką, nes susiduriame su tokiomis pačiomis grėsmėmis. Jos susijusios su tarptautiniu terorizmu: keliančiu galvą islamo fundamentalizmu. Taip pat susiduriame su bendrais aplinkosaugos iššūkiais, tad transatlantiniai santykiai suteikia mums galimybę kartu spręsti šias ir kitas problemas, kurios tokios svarbios šiuo metu visame pasaulyje.

  Martin Callanan (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, kol turiu progą, taip pat norėčiau padėkoti už jūsų sąžiningą, nešališką pirmininkavimą mūsų Parlamento sesijoms. Gaila, kad pirmininkas H.-G. Pöttering kažkodėl neseka jūsų pavyzdžiu.

Šis pranešimas – apie Jungtines Valstijas bei JAV ir ES santykius. Žinoma, Amerika vis dar itin svarbi Europos saugumui ir klestėjimui. Deja, šiame Parlamente yra daug antiamerikietiškų sentimentų. Visi mes Europos Sąjungoje turėtume būti labai dėkingi už tą vaidmenį, kurį JAV vaidina pasaulyje, ir ypač jų suvaidintą vaidmenį mūsų nesenoje istorijoje. Kartais juokiuosi, kai išgirstu, kad už 60 taikos metų Europoje turime dėkoti ES. Visi pamiršta, kiek įdėjo JAV ir, žinoma, NATO, į taikos palaikymą Europoje. Amerika neturėtų būti ES varžovė. Ji turėtų būti partnerė ir draugė, tad turėtume išvystyti glaudesnius transatlantinius ryšius.

  Charles Tannock (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, britų konservatoriai didžiuojasi mūsų šalies ypatingais santykiais su Jungtinėmis Valstijomis bei tiltu tarp Amerikos ir Europos. Mes remiame prezidento Obamos atsidavimą daugiašaliam susitarimui su Europos Sąjunga.

Tačiau pranešime minimas Lisabonos sutarties įgyvendinimas, o tam griežtai prieštaraujame. Jame JAV raginamos panaikinti mirties bausmę, nes tai mes laikome asmeninės sąžinės reikalu. Remdamiesi tuo, kad britų konservatoriai šiuo metu nepalaiko Tarptautinio Baudžiamojo Teismo, taip pat pripažįstame Amerikos teisę nepasirašyti Romos statuto. Taip pat nenorime įsipareigoti apgyvendinti pavojingus teroristus iš Gvantanamo įlankos sulaikymo stovyklos.

Šiame pranešime teisingai kartojama, kad NATO – transatlantinio saugumo kertinis akmuo, ir siūloma nauja transatlantinė parlamentinė asamblėja, kuri sustiprins abipusį atsidėjimą mūsų bendroms vertybėms – demokratijai, laisvei ir žmogaus teisėms. Todėl britų konservatoriai balsavo už F. J. Millán Mono pranešimą.

  Peter Skinner (PSE). – Gerb. pirmininke, labai džiaugiuosi šiuo pranešimu ir pritariu kai kuriems ką tik iškeltiems klausimams, bet galbūt pirmiausia turėtume oficialiai pasveikinti B. Obamą tapus prezidentu. Man atrodo, ne visi tą šiandien padarėme, bet tai iš tiesų yra šviežio oro gūsis, atnešiantis, tikimės, labai teigiamus santykius su Jungtinėmis Valstijomis.

Žinoma, mes greiti sakyti, kaip tie santykiai gali mums pasitarnauti, bet ne taip dažnai pastebime, ką turime padaryti santykiams sustiprinti ir ką turime įdėti patys. Pvz., prekyba tarp mūsų, pasak Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (TEBIPO, angl. OECD), yra didžiausia pasaulyje prekyba tarp dviejų prekybos blokų. Natūralu, kad tai priverčia mus rimtai pagalvoti apie reglamentavimą ir priežiūrą. Viskas, ką nuspręsime ar ekonomikos, ar politikos srityje, yra itin svarbu likusiai pasaulio daliai, ir dažnai taip nustatomi pasauliniai standartai.

Aš, kaip JAV delegacijos Transatlantinėje ekonomikos taryboje narys, tikiuosi, kad galime pratęsti jau padarytą darbą ir paversti jį realiomis pastangomis šiame Parlamente, užuot stebėję kai kurių asmenų kvailas pastangas, pvz., vištienos klausimu, kurios žlugdo mūsų ypatingus santykius.

- Pranešimas: Stavros Lambrinidis (A6-0103/2009)

  Philip Claeys (NI). – (NL) Gerb. pirmininke, gerai, kad 5 pataisa buvo atmesta. Šiuo pataisymu buvo norima iš pranešimo ištrinti esminę dalį: esminę, nes ji gina raiškos laisvę. Šiaip ar taip, vienas iš demokratijos pagrindų yra tai, kad galima reikšti kontraversiškus politinius įsitikinimus, nebijant persekiojimo. Raiškos laisvė turi būti absoliuti ir būtinai turi apimti politinius įsitikinimus, net ir kontraversiškais klausimais, tokiais kaip imigracija ar islamas.

Kitais atžvilgiais pranešimą laikau gerai surašytu, gerai suderintos teisės ir laisvės, paprieštaraujama cenzūrai. Todėl nedvejodamas palaikiau šį pranešimą.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Gerb. pirmininke, S. Lambrinidžio pranešimas dėl saugumo ir pagrindinių laisvių internete stiprinimo yra labai svarbus ir aktualus. Pritariu pranešime išdėstytai nuomonei, kad būtina išsaugoti žodžio laisvę. Tai yra viena iš mūsų pagrindinių teisių ir laisvių. Tačiau turime prisiminti, kad esama ir atsakomybės. Apie atsakomybę pamąstyti čia svarbiausia.

Šiandien, vartydami interneto puslapius, nenoromis turime pripažinti, kad esama daug medžiagos, kuri nieko gero neduoda visuomenei ar žmonijos vystymuisi. Ypač nerimą kelia vaikai ir jaunimas, kurie yra mūsų didžiausias turtas – didžiausias mūsų ateities turtas. Turime už juos prisiimti atsakomybę jau dabar ir veikti taip, kad jie galėtų gauti pačias geriausias žinias bei įgūdžius ir išvystyti sveikus įpročius, o internetas jiems yra pagrindinis informacijos šaltinis.

Todėl tikiuosi, kad galime pagerinti vaikų saugumą, padidindami internete juos skatinančios, šviečiančios, ugdančios medžiagos kiekį, vietoj tokios, kokios, deja, šitiek daug turime šiandien – medžiagos, galinčios pakenkti bendram jaunos asmenybės vystymuisi.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

- Pranešimas: Klaus-Heiner Lehne (A6-0123/2009)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, kad konkurencijos taisyklių pažeidimų aukoms būtų užtikrinta galimybė siekti teisingumo, turi drauge stengtis ir ES, ir valstybės narės. Baltojoje knygoje pateikiama daug rekomendacijų, kurių siekis yra, kad nukentėję nuo tokių pažeidimų turėtų prieigą prie tikrai efektyvių priemonių ir galėtų siekti kompensacijos už patirtą žalą.

Šiuo metu daugumoje valstybių narių yra rimtų barjerų, kurie atbaido vartotojus ir įmones nuo kreipimosi į teismą, privačiai reikalaujant kompensacijos už pažeidus antimonopolinius įstatymus padarytą žalą. Nors pastaruoju metu kai kuriose valstybėse narėse matyti pagerėjimo ženklų, per pastaruosius keletą dešimtmečių pateikta labai nedaug ieškinių. Daugumoje valstybių narių veikiančių tradicinių pilietinės atsakomybės įstatymų bei procedūrų nepakanka.

Džiaugiuosi, kad surašyta baltoji knyga, siūlanti ieškovų priėjimo prie teisingumo problemų sprendimo Bendrijos lygmeniu, taip siekiant bendrų politinių tikslų (konkrečiai šių tikslų: užtikrinti geresnį priėjimą prie teisingumo per konkurencijos politikos griežtą įgyvendinimą ir stabdyti nelegalią įmonių veiklą) ir tuo pačiu metu užkertant kelią negarbingam, oportunistiniam bylinėjimuisi.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponai ir ponios, rengiuosi susilaikyti per balsavimą dėl K.-H. Lehne pranešimo dėl baltosios knygos dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo.

Sutinku su kai kuriais, bet ne su visais pranešime išdėstytais punktais ir todėl nusprendžiau nebalsuoti už pranešimą, koks jis yra dabar.

- Pranešimas: Czesław Adam Siekierski (A6-0091/2009)

  Călin Cătălin Chiriţă (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už Czesławo Adamo Siekierskio (PPE-DE, Lenkija) pranešimą, nes juo siūloma praplėsti Europos pagalbos maistu labiausiai nepasiturintiems programą.

Būdamas Bukarešto 5-tojo rajono meru, visada rūpinausi pagalba skurstantiems, ypač romų kilmės.

Visoje Europos Sąjungoje 80 mln. žmonių (16 proc. visų gyventojų) gyvena žemiau skurdo ribos, ir šis skaičius dėl ekonominės krizės didės. Kai kuriose prie ES neseniai prisijungusiose valstybėse skurdas yra paveikęs apie 20 proc. gyventojų.

Pagalbos maistu programas būtina visiškai finansuoti iš ES biudžeto, nes įvedus bendrojo finansavimo normas, kai kurios valstybės narės negalės dalyvauti programoje.

Turime sumažinti naštą, gulančią ant mažas pajamas vienam gyventojui turinčių arba su finansiniais biudžeto sunkumais susiduriančių valstybių narių pečių – tarp jų yra ir Rumunija.

Produktai iš atsargų arba produktai, nupirkti rinkoje, turi būti pagaminti Bendrijoje, pirmenybė turėtų būti teikiama vietiniams šviežiems maisto produktams, t.y. rumuniškiems produktams, pirktiems naudojant Europos pinigus ir skirstomiems skurstantiesiems Rumunijoje.

  Koenraad Dillen (NI) , raštu. − (NL) Balsavau už pranešimą dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo bei bendro žemės ūkio rinkų organizavimo, skirstant maistą labiausiai nepasiturintiems asmenims, reglamento pakeitimo. Sprendžiant iš statistikos, 2006 m. apie 13 mln. žmonių valstybėse narėse pajuto šios programos naudą. Tai – gera žinia, bet pagalbą skurdžiausiems ES gyventojams reikia gerokai sustiprinti.

Pirmiausia sumažinkime Europos Komisijos narių užmokestį pusiau ar tris kartus. „Atviros Europos“ (angl. Open Europe) nepriklausomų specialistų grupė suskaičiavo, kad, įskaitant pensijų programas, Komisijos nariai uždirba vidutiniškai 2,5 mln. EUR per penkerius metus – tiesiog skandalas. Pusę šitos sumos galima panaudoti naudingiau: mažinant skurdą. Galbūt tai būdas pripratinti Europos žmones prie „Europos“ idėjos.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems asmenims reglamento. Skurdas – viena didžiausių problemų, su kuriomis dabar susiduria Europos Sąjunga. 2006 m. beveik 79 mln. žmonių grėsė skurdas: tai aiškiai parodo, kad pagalbos maistu programos reikalingos.

Kadangi Komisijos siūlymas siekia skirstyti maistą labiausiai nepasiturintiems asmenims ir pagerinti planavimą taip, kad lėšos būtų naudojamos efektyviau, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuo savo pradžios 1987 m. maisto skirstymo programa jau padėjo daugiau nei 13 mln. žmonių, tikiu, kad šią programą tęsti yra būtina ir reikalinga.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Manome, kad pirminis programos tikslas – skirstyti atsargas labiausiai nepasiturintiems asmenims – nuo pat pradžių buvo keistai suformuluotas. Sujungti žemės ūkio politiką su socialine politika gal ir pagirtina, bet tai sudaro keblumų. Pastaruoju metu stabiliai augo prekių ne iš atsargų dalis. Naujausiais skaičiavimais apie 85 proc. maisto buvo perkama atviroje rinkoje.

Manome, kad maisto skirstymas labiausiai nepasiturintiems Bendrijos asmenims turi būti baigtas. Labiausiai nepasiturinčių asmenų valstybėse narėse bėdomis turi rūpintis valstybės narės arba vietos savivaldos institucijos. Šie politinės atsakomybės lygmenys turėtų, vykdydami savo socialinę politiką, užtikrinti, kad visi piliečiai gautų teisę į pragyvenimo minimumą. Ar tai daryti teikiant socialinės apsaugos pašalpas, ar skirstant maistą, ar kitomis priemonėmis – čia jau jų sprendimas.

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas siūlo, kad pagalbą maistu visiškai finansuotų ES. Stulbina komitete išsakytos nuomonės, kurių vienintelis tikslas – prastumti žemės ūkio produkciją į rinką.

June List („Birželio sąrašo“) partija norėtų pareikšti, jog šiuo atveju reikia džiaugtis, kad Europos Parlamentui nėra suteiktos bendro sprendimo priėmimo galios ES žemės ūkio politikoje. Priešingu atveju ES patektų į protekcionizmo ir didelių subsidijų įvairioms žemės ūkio grupėms spąstus.

  Jeanine Hennis-Plasschaert, Jules Maaten, Toine Manders ir Jan Mulder (ALDE), raštu. − (NL) Olandijos liaudies partijos už laisvę ir demokratiją (ol. VVD) delegacija Europos Parlamente balsavo už Cz. A. Siekierskio pranešimą, nes palaikome maisto skirstymą skurdžiausioms ES gyventojų grupėms. Tačiau VVD atstovai Europos Parlamente nesutinka su pranešimo sąlygomis, kuriose nurodoma, kad maisto skirstymo programos turėtų būti finansuojamos vien iš ES biudžeto.

  Alexandru Nazare (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes maisto programa, kurios praplėtimą svarstome, yra svarbi priemonė padėti nepasiturintiems, per dabartinę ekonominę krizę patiriantiems daug vargo, net sunkiai galintiems patenkinti pagrindinius poreikius. Be to, tai yra protinga ES maisto resursų efektyvaus panaudojimo priemonė, nes pagal šią programą nepanaudoti produktai išskirstomi tiems, kam jų reikia, o kartu padidinama paklausa ES maisto rinkoje.

Palaikau tokių pagalbos maistu programų visišką finansavimą iš ES biudžeto, nes pritaikius bendrojo finansavimo normas, programos vykdymui atsirastų rimtų kliūčių, būtų trukdoma priemones įgyvendinti laiku ir greitai pasiekti rezultatų.

Kita vertus, manau, kad nacionalinėms valdžios institucijoms turi būti suteikta daugiau funkcijų administruojant pagalbą vietoje, nes šios institucijos geriau susipažinusios su situacija vietiniu lygmeniu ir su gyventojų konkrečiais poreikiais.

  Karin Riis-Jørgensen (ALDE), raštu. − (DA) Danijos liberalų partijos atstovai Europos Parlamente balsavo prieš Europos Komisijos pasiūlymą dėl maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems asmenims, nes pasiūlymas buvo pateiktas su žemės ūkio politikos srities teisiniu pagrindu, nors tai nėra žemės ūkio politikos programa. Žemės ūkio biudžeto nereikėtų naudoti socialinei politikai įgyvendinti. Tai – valstybių narių atsakomybė.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už Cz. A. Siekierskio pranešimą dėl maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Bendrijos asmenims.

Manau, kad skurdo problema labai svarbi, nes net ir turtingojoje Europoje daugiau nei 80 mln. žmonių gresia skurdas, o dauguma jų gyvena šalyse, prie ES prisijungusiose 2004 ir 2007 m. Todėl sutinku su pranešėju, kad reikia išplėsti šios pagalbos maistu programos teikiamų produktų asortimentą ir kad pirminis produktų šaltinis turėtų būti žemės ūkio rinkų atsargos – taigi programa svarbi bendrajai žemės ūkio politikai.

Taip pat palaikau pranešėjo raginimą, kad pagalbos maistu programą visiškai finansuotų ES, nes Komisijos pateiktas siūlymas finansuoti bendrai priverstų valstybes nares riboti dalyvavimą programoje, ypač tokiais laikais, kai daug valstybių turi ekonominių sunkumų.

- Pranešimas: Sajjad Karim (A6-0131/2009)

  David Martin (PSE), raštu. − ES yra Indijos pagrindinė užsienio investuotoja ir svarbiausia prekybos partnerė. Todėl ir ES, ir Indijai yra gyvybiškai svarbu sudaryti ekonominę sąjungą. Palaikau šį pranešimą, nes jis pabrėžia, jog susitarimas turėtų užtikrinti, kad prekybos didėjimas būtų naudingas kuo didesniam skaičiui žmonių ir padėtų siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų, taip pat užkirsti kelią aplinkos nykimui. Tačiau apgailestauju, kad Europos liaudies partijos tekstas pakeitė ankstesnį progresyvesnį tekstą.

  Rovana Plumb (PSE), raštu. – (RO) 2000 m. Indija buvo 17 pagal svarbą Europos Sąjungos prekybos partnerė, 2007 m. buvo 9-ta, o 2000–2006 m. ES prekyba su Indija išaugo maždaug 80 proc.

Būdama socialdemokratė, džiaugiuosi, kad Indija gerokai pažengė į priekį visuotinio pradinio išsilavinimo, skurdo mažinimo ir geresnės prieigos prie švaraus geriamo vandens srityse. Tačiau taip pat turiu pastebėti, kad Indija vis dar eina ne ta linkme daugumos Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) atžvilgiu, pvz., vaikų mirtingumo, motinų sveikatos, vaikų bado ir kovos su maliarija, tuberkulioze bei ŽIV/AIDS srityse.

Balsavau už šį pranešimą, kad parodyčiau palaikymą ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimui, nes tikiu, kad ateityje dėl LPS padidės investicijų, prekybos ir verslo galimybių, o pats susitarimas yra toks, kad laimi visi.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Laisvosios prekybos susitarimas su Indija rodo, kad Europa ir Indija žengė dar vieną žingsnį pasaulio ekonomikos išlaisvinimo ir jos teikiamos naudos praplėtimo link. Tai taip pat yra labai reikšmingas ženklas esant dabartinei padėčiai. Todėl džiaugiuosi, kad susitarimas pasirašytas. Tačiau jį išnagrinėjau ir turiu padaryti dar kelias kritines pastabas.

Kad laisvoji prekyba veiktų tinkamai, turi būti laikomasi tam tikrų taisyklių, nukreiptų prieš paskirties šalyje uždraustų produktų padirbimą ir naudojimą. Kilmės žymos taip pat turi būti aiškios. Trumpai tariant, informacija turi būti prieinama ir skaidri, taip pat turi būti laikomasi tarptautinių susitarimų.

Kitas svarbus aspektas – idėja, kad laisvosios prekybos nauda yra abipusė. Kitaip tariant, atverti sienas – tai ne tik atverti išsivysčiusių šalių rinkas produktams iš trečiųjų šalių. Laisvosios prekybos pranašumas tas, kad atsiranda abipusė galimybė keistis prekėmis ir atverti ekonomiką. Šiais pranašumais reikia leisti naudotis ir besivystančioms ar sparčiai augančioms šalims. Tai bus galima padaryti tik tada, kai šiose šalyse bus sumažintos kliūtys prekybai ir investicijoms.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsavau prieš S. Karimo pranešimą dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo.

Taip nusprendžiau, nes manau, kad tokių susitarimų baigtis turėtų priklausyti nuo pagarbos pagrindinėms žmogaus teisėms ir demokratijai, kurios šioje šalyje anaiptol nėra. Norint užtikrinti, kad bus laikomasi tokių paprasčiausių sąlygų, nepakanka įtraukti į susitarimą išlygą dėl žmogaus teisių ir demokratijos, kaip nepakanka ir pažado padažninti konsultacijas su Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba. Deja, tarptautinė spauda vis praneša apie religinių mažumų bei žmogaus teisių gynėjų persekiojimą Indijoje. Mano manymu, dėl šios priežasties yra visiškai nepriimtina pasirašyti tokio pobūdžio ekonominius susitarimus.

- Pranešimas: Lasse Lehtinen (A6-0065/2009)

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Šiame pranešime teigiama, kad darbininkams svarbu žinoti savo teises bei išmanyti darbo teisę ir kolektyvinius susitarimus. Pranešėjas taip pat pastebi, kad negalima prieštarauti Darbuotojų komandiravimo direktyvai, bei pabrėžia, kad subsidiarumo ir proporcingumo principai labai svarbūs. Visa tai – prasmingi reikalavimai.

Vis dėlto kai kurios pranešimo formuluotės aprėpia per daug. Negalime palaikyti formuluočių, kuriomis raginama ES lygmeniu įvesti Bendrijos teisės priemonę, kuri apimtų atlygį už darbą, socialinės apsaugos įmokas, mokesčius ir kompensacijas už su darbu susijusius nelaimingus atsitikimus. Šie dalykai mums pernelyg svarbūs, kad galėtume paremti tokią formuluotę ar reikalavimą.

Nutarėme paremti alternatyvią rezoliuciją, pateiktą Socialistų frakcijos Europos Parlamente, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos bei Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso, nes joje vartojamos siauresnės su Bendrijos teisės priemone susijusios formuluotės. Per galutinį balsavimą dėl viso pranešimo susilaikysime, nes, nors kai kurios teksto dalys vertintinos teigiamai, formuluotės, susijusios su Bendrijos teisės priemone, yra pernelyg plačios.

  David Martin (PSE), raštu. − Palaikau šį pranešimą, reikalaujantį atsakingų, aiškių subrangos taisyklių Europoje. Pranešimas apsaugos darbuotojus, kurie dirba subrangos įmonėms, nes juo Komisija raginama parengti aiškią Bendrijos teisės priemonę, reglamentuojančią bendrą ir atskirą įmonių atsakomybę Europos lygmeniu.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už L. Lehtineno pranešimą dėl subrangos įmonių socialinės atsakomybės gamybos proceso metu.

Sutinku su pranešėju, kad Europos Sąjungoje subranga pasiekė labai aukštą lygį, ir iš to atsirado įvairių problemų, pvz., susijusių su teisiniais subrangos padariniais darbdaviams ir darbuotojams bei sunkumais užtikrinant fiskalinių ir socialinės apsaugos įsipareigojimų laikymąsi.

Todėl sutinku su pranešėju, kad būtų gerai Europos lygmeniu įvesti „bendros atsakomybės“ sistemą, pagal kurią pagrindinis rangovas būtų skatinamas tikrinti, ar subrangovai laikosi atitinkamų teisės aktų. Taip būtų kovojama ir su šešėline ekonomika, užkertant kelią nesąžiningai konkurencijai tarp įmonių, mokančių savo darbuotojams darbo užmokestį, mažesnį už minimalų atlyginimą.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. − (NL) Kaip rodo Dublino fondo (angl. Dublin Foundation) atliktas tyrimas, darbų perleidimas subrangovams yra vienas veiksmingiausių būdų apeiti socialinius teisės aktus. Subrangovų esama įvairiuose sektoriuose, iš jų geriausiai žinomas statybų sektorius. Šiuo pranešimu Komisija raginama priimti galutinius teisės aktus dėl socialinės atsakomybės subrangos įmonėms viso gamybos proceso metu.

Pernelyg dažnai klientai atsakomybę perduoda subrangovams, kurie savo ruožtu taip pat perleidžia darbą. Todėl darbo teisės laikymosi niekas nebekontroliuoja. Dirbantys subrangovui ir esantys netoli gamybos proceso galutinio taško ne visada dirba tinkamomis sąlygomis, todėl nesilaikoma pagrindinių standartų ir negerbiamos pagrindinės darbuotojų teisės. Socialinių teisės aktų tikrintojams sunku tai sukontroliuoti, nes ne visada aišku, kas konkrečiu momentu turi atsakomybę. Todėl subrangovai linksta ne taip atidžiai mokėti socialinės apsaugos įmokas, negerbti įstatymais numatytų tarifų ir nesilaikyti įstatymais numatyto poilsio.

Kai kuriose valstybėse narėse klientams jau privaloma prisiimti visą socialinę atsakomybę už visus subrangovus. Europos direktyva reikalinga, nes vis labiau ryškėja darbo reikalų tarpvalstybiškumas. Todėl visiškai palaikau šį pranešimą.

- Pranešimas: Katerina Batzeli (A6-0094/2009)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) 2009 m. sausio mėn. maisto kainos Italijoje pakilo daugiau nei 40 proc. virš pirmųjų 15-os Europos Sąjungos šalių vidurkio – tai įrodymas, kaip smarkiai iškreiptas maisto produktų kelias nuo laukų iki lėkščių.

Kaip rodo Italijos nacionalinio statistikos instituto (ISTAT) duomenys, 2009 m. sausį maisto kainų augimo tendencija Italijoje buvo 3,7 proc., o Prancūzijoje – 2,3 proc., Ispanijoje – 1,9 proc. Vokietijoje – 1 proc., Europos Sąjungoje – 2,6 proc. ISTAT analizė taip pat atskleidė, kad pagrindiniai skirtumai tarp Italijos ir jos ES partnerių buvo susiję su duona, makaronais ir kruopomis, kuriems pagaminti naudojami tokie produktai kaip kviečiai, kurių kaina visame pasaulyje fiksuota ir skirtingose šalyse yra vienoda. Kainos skirtumo padidėjimas tarp pagaminimo ir suvartojimo įrodo, kad maisto produktų kelias nuo laukų iki lėkščių Italijoje yra smarkiai iškreiptas.

Padarinius labiau pajuto mažas pajamas turinčios šeimos, kurioms maistas sudaro didžiąją dalį išlaidų. Smulkios ir vidutinio dydžio maisto perdirbimo įmonės taip pat stipriai nukentėjo. Skirtumo tarp gamybos ir vartojimo kainų problema pasiekė tokį mastą, kad Europos institucijoms būtina skubiai ko nors imtis.

  Călin Cătălin Chiriţă (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už pranešimą, pateiktą K. Batzeli (Graikija), nes manau, kad ES turi padėti gamintojams ir vartotojams.

Kadangi dideli mažmeninės prekybos tinklai piktnaudžiauja dominavimu rinkoje, Europos vartotojų mokamos kainos yra vidutiniškai penkiskart didesnės nei supirkimo kainos. Ūkininkai paprastai gauna apie 8 proc. galutinės mažmeninės kainos.

Raginame įvesti ES nutarimus, kuriais būtų palengvintas tiesioginis gamintojų ir vartotojų kontaktas. ES turi remti naujųjų technologijų bei interneto vartojimą, siekiant vartotojus išsamiau informuoti apie produktus ir palengvinti gamintojams priėjimą prie rinkos.

Be to, reikia priemonių, kad būtų iškelta „vietinės produkcijos“ idėjos reikšmė ir būtų teikiama geresnė pagalba tradicinio maisto prekyvietėms bei kitoms tradicinėms prekybos rūšims.

Tradiciniai Rumunijos produktai turi būti remiami Europos rinkoje.

  Ole Christensen, Dan Jørgensen, Poul Nyrup Rasmussen, Christel Schaldemose ir Britta Thomsen (PSE), raštu. − (DA) Europos Parlamento nariai socialdemokratai iš Danijos – Poul Nyrup Rasmussen, Britta Thomsen, Christel Schaldemose, Dan Jørgensen ir Ole Christensen – balsavo už pranešimą apie maisto kainas Europoje. Delegacija laikosi nuomonės, kad prekybos centrų tankis bei konkurencijos trūkumas lems ir ES vartotojų, ir ūkininkų pralaimėjimą. Tačiau delegacija nesutinka su teiginiu 6-ame pranešimo punkte, kad intervencinių priemonių naikinimas yra nepageidautinas. Tai būtina, kad Europos žemės ūkis taptų pelningas.

  Esther De Lange (PPE-DE), raštu. − (NL) Norėčiau Nyderlandų delegacijos iš Krikščionių demokratų partijos (CDA) vardu pateikti balsavimo dėl K. Batzeli pranešimo paaiškinimą. Manome, kad tai tikrai nėra tinkamai parašytas pranešimas. Daug punktų formuluojama einant aplinkui, kartojantis. Taip pat abejojame kai kuriais reikalavimais, kurie pernelyg panašūs į socialistinę valstybę, bei visišku pardavimo už kainą, kuri gerokai mažesnė už produkto gamybos sąnaudas, uždraudimu. Galbūt idėja atrodo patraukli, bet ji neįgyvendinama. Manome, kad žemės ūkio atžvilgiu tai svarbu. Kalbant apie dempingą, veiksmų, be abejo, turi imtis konkurencijos tarnyba.

Nepaisant šito, balsavome už K. Batzeli pranešimą, nes jame yra keletas svarbių elementų, kuriuos alternatyviojoje rezoliucijoje norima išbraukti. Visų pirma kalbu apie įvairiose maisto gamybos proceso grandyse taikomų maržų tyrimą bei raginimą Europos Komisijai išnagrinėti, kokią įtaką prekybos tinklai turi konkurencijos srityje, ko jau ne kartą prašė Europos Parlamentas. Kiek žinome iš Europos Komisijos, maržų tyrimą galima atlikti iš dalies remiantis esamais Komisijos turimais duomenimis, todėl darome prielaidą, kad šis tyrimas nepareikalaus gerokai didesnių administracinių išlaidų.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl maisto kainų Europoje, nes manau, kad būtina imtis politinių veiksmų, kad būtų išspręsta žemės ūkio ir maisto produktų kainų kilimo bei gamintojo gaunamos ir vartotojo sumokamos kainų skirtumo problema. Europoje galutinio vartotojo sumokama kaina yra vidutiniškai penkiskart didesnė nei suma, kurią gauna gamintojai: tokia situacija paveikė namų ūkius, kuriuose pajamos mažos, o išlaidos maistui sudaro didžiausią šeimos biudžeto dalį.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Kaip ir visada, šiame Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto „nuomonės klausiančiame“ pranešime yra siūlymų, kurie pareikalaus didesnių ES biudžeto išlaidų.

Nepalaikome pagrindinių idėjų pranešime, kuriame, be kitko, apgailestaujama, kad laipsniškai naikinamos Bendrijos žemės ūkio produktų rinkai skirtos intervencinės priemonės. Taip pat nepalaikome komiteto siūlymo įvesti „rinkos reguliavimo priemones“.

Europos Parlamento žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui taip pat reikia priminti, kad skirtingose valstybėse narėse kainų situacija skiriasi. Komiteto siūlymas sukurti Europos lygmens piliečiams prieinamą duomenų bazę, kurioje būtų skelbiamos produktų ir gamybos priemonių kainos, taip pat informacija apie elektros energijos, darbo užmokesčio, nuomos kainas, mokesčius ir muitus visoje Europoje, mūsų nuomone, yra atitrūkęs nuo tikrovės. Pagrindas lyginti padėtį įvairiose valstybėse narėse dėl įvairių priežasčių paprasčiausiai neegzistuoja.

Taip pat mums atrodo keistas siūlymas naudoti specialų Europos žemės ūkio produktų ženklą. Koks tokio siūlymo motyvas? Ar tai – bandymas skatinti protekcionizmą?

June List partija norėtų pareikšti, jog šiuo atveju reikia džiaugtis, kad Europos Parlamentui nėra suteiktos bendro sprendimo priėmimo galios ES žemės ūkio politikoje. Priešingu atveju ES patektų į protekcionizmo ir didelių subsidijų įvairioms žemės ūkio grupėms spąstus.

Balsavome prieš šį pranešimą dėl maisto kainų Europoje.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Niekas neabejoja šio pranešimo dėl gamintojo kainų ir vartotojo mokamų kainų skirtumo tikslais. Norint užtikrinti, kad gamintojams būtų pakankamai atlyginama, o galutinių vartotojų mokamos kainos būtų pagrįstos, reikia skaidresnės rinkos.

Deja, komiteto priimtame tekste yra siūlymų, kurie nesuderinami su socialine rinkos ekonomika. Šie labai autoritarizmu kvepiantys siūlymai dėl kainų kontrolės, maržų ir rinkų paprasčiausiai primena daug kitų nepasiteisinusių sprendimų, kuriuos, kaip manėme, tikrai jau buvome palikę praeityje.

Gailiuosi, kad pranešimas daugiausia dėmesio skiria tik platintojams, o ne atsižvelgia į visą gamybos procesą. O juk būtent didelės perdirbimo įmonės dažnai iš ūkininkų perka produkciją ir piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi rinkoje, kad lupikiškomis kainomis parduotų produkciją platintojams.

Be to, sukurti Europos duomenų bazes įvairioms išlaidoms ir maržoms, kaip siūlo pranešimas, įmonėms reikštų nemažas administracines išlaidas, kurios būtų perduotos toliau ir atsilieptų mažmeninėms kainoms.

Kad galėtume išvengti tokių blogų įpročių, pateikiau alternatyvią rezoliuciją, kurią pasirašė ir taip savo palaikymą parodė 40 Parlamento narių.

  Alexandru Nazare (PPE-DE), raštu. – (RO) Nesąžiningos didelių mažmeninių platinimo tinklų veiklos problemos reguliavimas ES lygmeniu yra labai svarbus Rumunijai. Net čia prekybos centrų tinklų piktnaudžiavimo problema rūpi ir gamintojams, ir vartotojams. Prekybos centrai ne tik įveda vis daugiau „paslėptų mokesčių“, kurie privalomi visiems produktams ir kuriuos sumoka gamintojai, bet ir draudžia gamintojams parduoti savo produkciją žemesnėmis kainomis kitose parduotuvėse. Dėl visų šių reglamentų produktai brangesni iki 30 proc. Galų gale išpūstą produkto kainą sumoka vartotojas.

K. Batzeli pranešime pasiūlytomis priemonėmis siekiama sumažinti prekybos centrų spaudimą ir skatinti tiesioginį ryšį tarp vartotojų ir gamintojų. Štai kodėl balsavau už pranešimo priėmimą.

Pranešime siūlomas pelno maržos pasiskirstymo tyrimas leis padaryti išvadą apie tai, kokias priemones geriausiai naudoti gamintojo–perdirbėjo–pardavėjo grandinės kainų skaidrumui užtikrinti ir piktnaudžiavimui bausti.

Tiekėjams ir mažmenininkams derantis dėl kainų, turi būti leidžiama naudoti skirtingas kainas, atsižvelgiant į konkretų atvejį, ir taip kurti sveiką konkurencingą aplinką.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Pranešimas pakartoja gerai žinomus faktus apie monopolį, atsiradusį maisto perdirbimo ir prekybos srityse. Tačiau pranešime neminima, kad tokia situacija susidarė dėl sąmoningo ES ir valstybių narių pasirinkimo Lisabonos strategijos ir bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ribose.

Rinkų liberalizavimo, įmonių jungimosi skatinimo, pelno ir konkurencingumo maisto pramonėje siekimo rezultatai – tarptautinių bendrovių viešpatavimas, aukštesnės vartotojų kainos, žemesnės supirkimo kainos ir didesnis pelnas kapitalui.

BŽŪP gerokai prisidėjo prie tokios įvykių eigos: panaikino mažiausias garantuojamas kainas ir pardavė smulkių ir vidutinio dydžio ūkių savininkus PPO, kad tarptautinės bendrovės galėtų įsigyti žaliavos pigiau grybų, taip pat persekiojo ar mažino kooperatyvus – veidmainiškas elgesys su žmonėmis, kurie vis dėlto pasisako už vienakryptę Europą.

Vienas pavyzdys būtų pieno gamyba Graikijoje, kur pieno kartelis mažina supirkimo kainas, o vartotojų kainas laiko kuo aukštesnes ir taip susižeria didžiulį pelną. Pastaruoju metu jis skatina sumažinto maistingumo produktų vartojimą, ir taip tūkstančiai gyvulininkyste besiverčiančių ūkininkų, nebegalinčių parduoti savo produkcijos šalyje, pagaminančioje 50 proc. jai reikalingos produkcijos, lieka itin nepatogioje padėtyje.

Kova už pigų, saugų maistą ir skurdžiai gyvenančių ūkininkų išlikimą reikalauja stipraus darbuotojų, ūkininkų, savarankiškai dirbančių asmenų susivienijimo bei liaudies galių ir liaudies ekonomikos.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Visi aiškiai mato, kaip pakilo maisto kainos Europoje. Tai – didelė problema, kurią spręsti nedelsiant turėtų imtis Europos Sąjunga. Todėl balsavau už pranešimą, pateiktą K. Batzeli, kuri, mano manymu, visapusiškai išnagrinėjo klausimą ir pasiūlė labai naudingas priemones problemai spręsti.

Būtina ko nors imtis, kad sumažintume dabartinį gamintojų ir vartotojų kainų atotrūkį, o jis atsirado dėl netinkamos kainų perkėlimo priemonės, į kurią įeina spekuliavimas maisto produktais ir didesnis tarpininkų vaidmuo. Sutinku su pranešėja, kad didėjanti maisto rinkodaros ir platinimo koncentracija labai prisidėjo prie vartotojų kainų padidėjimo, lyginant su gamintojų kainomis.

Būtina skubiai imti taikyti priemones, tokias kaip K. Batzeli pasiūlytosios, siekiant geresnio kainų struktūros ir pelno maržos skaidrumo, savo veiksmus derinant nacionalinėms konkurencijos tarnyboms, taip pat siekiant geriau reguliuoti Europos maisto rinką ir kainų tendencijas bei sėkmingai skatinti vartotojus rinktis vietinius maisto produktus, nes tai savaime padėtų sutrumpinti platinimo grandinę ir paremtų tradicinio maisto rinkas, kurios šiuo metu patiria rimtų sunkumų.

- Pranešimas: Margrete Auken (A6-0082/2009)

  Michael Cashman (PSE), raštu. − Drauge su kolegomis iš Europos Parlamento darbo partijos nusprendėme remti pateiktąjį pranešimą, kuris siūlo tinkamiausią atsaką į šimtus Europos piliečių – skubotos urbanizacijos, per tankaus užstatymo, pakrančių naikinimo aukų – pateiktų peticijų.

Pateiktos alternatyviosios rezoliucijos pranešimą smarkiai pakeitė ir neatitiko pozicijos, kurios nuolat laikomės jau penkerius metus.

  Derek Roland Clark (IND/DEM), raštu. − Pranešimas tėra kosmetinis pratimas, kuriuo skatinamos tuščios šimtų peticijas pateikusių žmonių viltys artėjant ES Parlamento rinkimams. Jis vaidina, kad gali priversti imtis veiksmų, kurie – kaip teigia Teisės reikalų komitetas – nėra ES kompetencija, taigi net M. Auken grasinimas nepritarti kitam ES biudžetui, jei nebus pritarta pranešimo reikalavimams, negali pagelbėti tiems, kurie nusipirko ir paskui prarado nuosavybę Ispanijoje. Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP) neprisidės prie šios apgavystės.

  Richard Corbett (PSE), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, kuris pateiktas Parlamentui gavus daug peticijų iš aukų bei piliečių iš visos Europos. Šis pranešimas parodo, kad didelio masto urbanizacija keliuose Ispanijos regionuose buvo vykdoma pažeidžiant nuosavybės teises, kenkiant aplinkai, kliudant vandens tiekimui ir kokybei, o aukos dažnai likdavo be jokio žalos atlyginimo ar kompensacijos, nors neretai buvo praradusios viso gyvenimo santaupas.

Tikiuosi, kad šis pranešimas padės kovoti už teisingumą daugeliui mano rinkėjų ir piliečių iš visos Europos, kuriuos ši problema palietė.

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Susilaikiau nuo visų balsavimų dėl interesų konflikto.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Suprantame, kad Ispanijos statybų sektoriuje yra rimtų problemų ir kad nieko neįtariantys piliečiai nusiperka nuosavybę, kurios, kaip paaiškėja vėliau, statybų kompanija neturėjo teisės statyti. Tačiau tai – problemos, kurios gali ir turėtų būti sprendžiamos valstybės narės teisėtvarkos. Kai nesuveikia visos šalies viduje naudojamos priemonės, remiantis Europos konvencijos dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos 35 straipsniu, pavieniai piliečiai gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre.

Nėra jokio pagrindo ES lygmeniu įvesti kokius nors teisės aktus šioms problemoms spręsti ar Europos Parlamentui, kaip institucijai, įsivelti į šį reikalą. Taip pat nenorime turėti nieko bendro su įvairiais alternatyvių rezoliucijų projektais, pateiktais Ispanijos atstovų Parlamente, kurie įvelia komplikacijų, susijusių su Ispanijos vidaus politika.

  Fiona Hall (ALDE), raštu. − Norėčiau pateikti balsavimo dėl M. Auken pranešimo paaiškinimą, kuriuo paremiu tris rinkėjus, prašiusius mano pagalbos. Visais trim atvejais rinkėjas išleido visas gyvenimo santaupas namui ir žemei Valensijoje. Visais atvejais pirkimo metu buvo laikomasi tinkamų teisinių procedūrų. Bet visais atvejais rinkėjas vėliau nukentėjo nuo nelegalių, su žemės grobstymu susijusių Valensijos valdžios reikalavimų.

Tai – tik trys iš daug tūkstančių neteisybės atvejų, su kokiais susidūrė Ispanijoje nuosavybės turintys Europos piliečiai. Prašau Komisijos veikti greitai ir ryžtingai, sekant M. Auken pranešimo rekomendacijomis.

  Mikel Irujo Amezaga (Verts/ALE), raštu. – (ES) Balsavau už M. Auken pranešimą, nes jis aiškiai kritikuoja neatsakingą Ispanijos valstybės miestų planavimą ir atskleidžia, kaip buvo netinkamai planavimo ir aplinkosaugos srityse panaudotos Bendrijos lėšos.

Taip pat norėčiau pabrėžti Parlamento narių iš Ispanijos liaudies partijos (PP) ir Ispanijos socialistinės darbininkų partijos (PSOE) pastangų nevaisingumą. Jie nesugebėjo pasiekti susitarimo, kad pateiktų alternatyvią rezoliuciją, kuri galėtų gauti tokią daugumą, kokios jiems reikėjo; todėl abi partijos pralaimėjo. Jos dar sykį įrodė, kad gali susitarti tik vienu klausimu – nepritarimu baskų nacionalizmui. Socialistai ir PP bandė priversti kolegas Parlamento narius balsuoti už jų rezoliucijas, o tai gerokai sušvelnino pranešėjo išsakytą kritiką.

Noriu aiškiai pasakyti, kad Ispanijos vyriausybė įsivėlę į veiklą, kuri piliečiams nuolat daro skriaudą, naikina aplinką ir pasireiškia didelio masto korupciją. Manau, kad galias, apie kurias kalbame, reikia nedelsiant perleisti Baskijai.

  David Martin (PSE), raštu. − Tūkstančiai Europos piliečių vis dar tampa masinės urbanizacijos sistemos aukomis. Tą matome iš daugybės peticijų dėl teisėtų Europos piliečių teisių į nuosavybę ir aplinką pažeidinėjimo. Problemos priežastis – viešieji pirkimai, vykdyti vietinėms ir regiono valdžios institucijoms nepakankamai kontroliuojant urbanizacijos procedūras. Priimtoji rezoliucija turėtų padėti pamatus konkrečioms išeitims, padėsiančioms žmonėms, gyvenantiems paveiktose Ispanijos vietose.

  Willy Meyer Pleite (GUE/NGL), raštu. – (ES) M. Auken pranešimo, susilaukusio ir Ispanijos, ir visos Europos žmonių palaikymo, rašymo procese dalyvavau nuo pat pradžių, ir už jo turinį kovojau visomis jėgomis. Visiškai palaikau šį pranešimą, nes jis aiškiai atskleidžia, kaip visos Ispanijos administracinės institucijos – nuo centrinės vyriausybės iki autonominių regionų vyriausybių – buvo įsipainiojusios kuriant ekonominį modelį, pagrįstą spekuliacija miestuose, padariusia neatitaisomą žalą Ispanijos aplinkai, ekonomikai ir socialiniam vystymuisi.

Pranešimas, atlaikęs Liaudies partijos (PP) ir Socialistinės darbininkų partijos (PSOE) spaudimą, pabrėžia, kad ir politiniai, ir teisiniai sprendimai šiuo klausimu labai atlaidūs – tai lėmė, kad valdžios institucijos tapo nebaudžiamos. Pranešimu taip pat skelbiamas moratoriumas tiems plėtros planams, kurie nesuderinami su aplinkos tausojimo ir socialinės atsakomybės reikalavimais: taip galima pradėti tirti nukrypimus nuo normos bei išvengti politinio sprendimo dėl faits accomplis.

Be to, pranešimas reikalauja, kad Ispanijos vyriausybė įkurtų darbo grupę, kurioje dalyvautų visos administracinės institucijos. Pranešimas reikalauja, kad apie miestų planavimą Ispanijoje būtų kalbama viešai, nes taip bus galima įvesti teisines priemones kovai su spekuliavimu ir netvariu vystymusi, taip pat nebeleis veikti à la carte tipo teisės aktams, veikiantiems autonominiuose regionuose, tokiuose kaip Aragonas ir Valensija.

  Bogusław Rogalski (UEN), raštu. – (PL) Balsavau už M. Auken pranešimą dėl ekstensyvios urbanizacijos Ispanijoje įtakos Europos piliečių asmens teisėms, aplinkai ir ES teisės taikymui, remdamasis savo gautomis peticijomis.

Yra daug įrodymų, kad pakrančių regionuose vykdoma pernelyg didelio masto urbanizacija ir kad tai yra centrinės, autonominės ir vietinės valdžios institucijų kaltė. Jos įvedė netvaraus vystymosi modelį, kuris turėjo rimtų socialinių, ekonominių padarinių aplinkai. Dėl tokios veiklos buvo padaryta neatitaisoma žala daugelio Ispanijos regionų bioįvairovei ir vientisumui aplinkos požiūriu. Tokiems kaltinimams nagrinėti skirtos procedūros lėtos, o nuosprendžiai netenkina aukų. Štai kodėl žmonės abejoja Ispanijos teisingumo sistema.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad tūkstančiai Europos piliečių, įvairiomis aplinkybėmis nusipirkusių nuosavybę Ispanijoje, tapo su urbanizacija susijusio piktnaudžiavimo aukomis. Piktnaudžiavo vietinės valdžios institucijos, bet to padarinys – pastatus grasinamasi nugriauti.

Atsižvelgiant į šiuos faktus, Ispanijos vyriausybę reikia paraginti išsamiai ištirti teisės aktus, susijusius su privačios nuosavybės turėtojų, susidūrusių su didelio masto urbanizacija, teisėmis, kad būtų baigtos pažeidinėti teisės ir įsipareigojimai, puoselėjami EB sutarties.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Norėčiau pasveikinti pranešėją atlikus tokį darbą ir pasakyti, kad džiaugiuosi jos pranešimu dėl Ispanijoje vykdomos ekstensyvios urbanizacijos įtakos Europos piliečių asmens teisėms, aplinkai ir ES teisės taikymui. Tai buvo itin bloga įtaka, kaip rodo daugybė tos vietovės gyventojų pateiktų peticijų.

Manau, kad šiuo atveju Peticijų komitetas tinkamai sureagavo į prašymus, pateiktus piliečių, kuriems kelia nerimą kraštovaizdžio naikinimas, sutarčių sudarymo bei aplinkos apsaugos taisyklių nesilaikymas ir didelės statybos.

Todėl palaikau šį pranešimą, jis nė kiek nepažeidžia subsidiarumo principo. Tikiuosi, kad Ispanijos vietinės valdžios institucijos pritaikys reikalingas priemones ir Europos Komisijai neprireiks imtis pažeidimo procedūrų.

  Søren Bo Søndergaard ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Balsavome už pranešimą, nes užjaučiame ieškovus. Tačiau manome, kad Ispanijos, ES ir tarptautinės teisės pažeidimus turėtų spręsti atitinkamos Ispanijos institucijos, Europos Teisingumo Teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Džiaugiuosi, kad Parlamentas balsavo už šį pranešimą. Žemės grobstymo Ispanijoje padarinius pajuto daug Škotijos žmonių: prarado namus, kuriems ne vienas taupė visą gyvenimą. Ispanijos vyriausybė turi daryti viską, ką gali, kad nukentėjusieji sulauktų teisingumo. Daug žmonių buvo klaidinami, jiems buvo meluojama apie tai, ką jie perka. Turi būti teisinė išeitis iš tokios situacijos.

  Diana Wallis (ALDE), raštu. − Balsavome už pranešimą dėl urbanizacijos Ispanijoje, nes jis yra kelerių metų kruopštaus Peticijų komiteto darbo, siekiant atsiliepti į kelis tūkstančius peticijų, rezultatas. Buvo rengiamos faktų nustatymo misijos ir diskusijos su visomis suinteresuotomis šalimis, o už pranešimą komitete balsavo didelė dauguma skirtingų partijų narių. Mūsų, kaip išrinktų atstovų, pareiga yra užtikrinti, kad Europos piliečių, kuriuos mes raginome naudotis laisvo judėjimo teisėmis, nestabdytų savavališki, nepagrįsti apribojimai priimančiojoje valstybėje.

Suprantame, kad sutartys numato Komisijai pirminę atsakomybę dėl Bendrijos teisės vykdymo priežiūros. Taip pat pripažįstame, kad sutartyse nenumatomas joks poveikis vidaus nuosavybės sistemos reglamentams. Vis dėlto taip pat manome, pirma, kad Parlamento Peticijų komitetas, būdamas institucijų „akimis ir ausimis“, turėtų atkreipti dėmesį į bet kokią problemą, su kuria pakartotinai susiduria tūkstančiai mūsų piliečių ir kuri į viešumą iškyla per peticijas.

Antra, manome, kad čia esama Bendrijos teisės, ypač aplinkos apsaugos teisės aktų ir viešųjų pirkimų reglamentų, pažeidimų.

  Thomas Wise (NI), raštu. − Būdamas užkietėjęs ES ir jos nuolatinio kišimosi į mūsų gyvenimus priešininkas, balsuodavau prieš didžiąją daugumą gaunamų pranešimų. Neišvengiamai turėjo atsirasti pranešimas, kuris reikalautų paprasčiausiai kitokio požiūrio, ir manau, kad M. Auken pranešimas būtent toks. Į mane kreipėsi daug užsienyje gyvenančių piliečių, kurie stengėsi iš paskutiniųjų, norėdami susikurti padorų, teisėtą, patogų gyvenimą Ispanijoje. Tai, kad jie tapo biurokratinių kovų aukomis, dabar jau praeitis ir, tikėsimės, šis pranešimas privers imtis teisingų priemonių.

Mano poelgis nereiškia, kad pradėjau kitaip žiūrėti į ES ir jos nepralaužiamą, nelanksčią, neperprantamą struktūrą. Tačiau jei pavaldžios biurokratijos institucijos nesiima spręsti problemų, kurias patys sukuria, reikia ieškoti išeities.

Tikiuosi, kad Ispanijos valdžios institucijų sukeltą aibę problemų bus pagaliau imtasi spręsti ir kad jos bus sprendžiamos mano rinkėjų naudai.

Neduoda ramybės mintis, kad toks kišimasis – netinkama išeitis. ES teritorijoje vienintelis galiojantis dėsnis yra nenumatytų padarinių atsiradimas.

- Pranešimas: Francisco José Millán Mon (A6-0114/2009)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Balsavau už. B. Obamos išrinkimą laikau gera galimybe naujai pasaulinių įsipareigojimų politikai, lūžiu Jungtinių Valstijų ir viso pasaulio istorijoje.

Tolesnis kelias turėtų būti nauja pasaulinių įsipareigojimų politika, kurioje ES vaidins pagrindinį vaidmenį. Dabar turime galimybę atnaujinti pasaulinį įsipareigojimą per institucijas, kurios atsinaujins įvykus artėjantiems rinkimams Europoje.

Demokratų kandidato pergalė – dar vienas įrodymas, kad yra didžiulės galimybės atsinaujinti, kokias aiškiai matėme tiek kartų sudėtingais JAV istorijos momentais. Naujoji JAV valdžia gali atvesti į geresnę ES/JAV bendrą politiką, abi pusės vaisingai dirbtų kartu kaip partnerės, pasaulio mastu sprendžiant daugelį klausimų, su kuriais susiduria abiejų žemynų lyderiai: klimato kaita, pasauliniai iššūkiai, problemos regionuose, gynyba, ekonominiai klausimai ir prekyba. Šias problemas turime spręsti drauge, ryžtingai ir kūrybiškai. B. Obama įkūnija teigiamus, įspūdingus JAV bruožus ir šiandieninį sudėtingą, globalizuotą, be paliovos kintantį pasaulį.

Transatlantinis ryšys vis dar ypač svarbus. Dedu viltis į vaidmenį, kurį JAV ir toliau čia vaidins, vadovaujamos išrinktojo prezidento B. Obamos.

  Koenraad Dillen (NI) , raštu. − (NL) Šiame didelės apimties pranešime teisingai skatinama stiprinti Europos ir Jungtinių Valstijų santykius. Išsamiai aptariami Artimieji Rytai, Pakistanas, Afganistanas, Rusija, gynyba, saugumas ir ekonominiai bei komerciniai reikalai.

Tačiau nepriimtina, kad pranešėjas atvirai pareiškia tikėjimą būsimu Lisabonos sutarties įsigaliojimu, tuo tarpu kai didžiuma piliečių nenori turėti nieko bendro su Europos Konstitucija ar jos kopija. Gerai, kad pranešėjas atsižvelgia į Palestinos problemą, bet kodėl niekur neminima Izraelio teisė į saugumą? Dėl tokio šališkumo balsavau prieš šį pranešimą.

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. – (PL) F. J. Mono pranešimas iškelia transatlantinių santykių po prezidento rinkimų JAV klausimą. Palaikiau pranešimą, nes manau, kad šiandien Europos Sąjungai labai svarbu glaudžiai bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis visose srityse: politikos, gynybos, ekonomikos, energetikos, aplinkos apsaugos, kultūros, mokslo ir t. t.

Turėtume atkreipti dėmesį, kad drauge sudėjus Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos bendruosius vidaus produktus gautume daugiau nei 50 proc. pasaulio BVP. Naująją transatlantinę darbotvarkę, galiojančią nuo 1995 m., turėtų pakeisti sistemiškai suprantama Transatlantinė partnerystė, kuri būtų nuolat atnaujinama. JAV ir ES yra neišvengiamai įsitraukusios į pastangas išlaikyti pasaulyje saugumą ir tvarką. Žinoma, tam reikia bendradarbiauti su kitomis valstybėmis, ypač Kinija, Indija ir Rusija.

Taip pat laikau teisingomis pastabas dėl poreikio pertvarkyti JT, įskaitant poreikį pertvarkyti Saugumo Tarybos veikimą. Transatlantinis bendradarbiavimas negali ignoruoti NATO vaidmens. Dabar turėtume svarbiausiais laikyti skubius ir efektyvius veiksmus gilėjančiai ekonominei krizei pristabdyti. Taip pat pridursiu, kad šiuose santykiuose turėtume palikti vietos Kanadai, Meksikai ir Pietų Amerikai.

Tikimės, kad dabartinio JAV Prezidento Baracko Obamos ištarti žodžiai, jog „Amerika neturi geresnės partnerės už Europą“, pasitvirtins tikrovėje. Tai būtina, jei norime stoti į kovą su iššūkiais, su kuriais susiduria mūsų civilizacija.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Europos Parlamento puoselėjamos „didelės viltys“, susijusios su Baracko Obamos išrinkimu Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu, iš tiesų rūpi tik imperialistams, kurie, turėdami rimtą priežastį, tikisi, kad jų interesams bus tarnaujama geriau. Žmonės neturėtų turėti iliuzijų, kad politika pasikeis jų naudai. Negana to, naujojo JAV Prezidento pareiškimai taip pat nepalieka vietos abejonėms.

Pranešimas ragina ES, JAV ir NATO po minėtųjų rinkimų bendradarbiauti artimiau ir daugiau. Taigi pranešimu siūloma sukurti instituciją, kuri dar aukštesniu lygmeniu koordinuotų dviejų imperialistinių centrų (ES ir JAV) užsienio ir saugumo politiką.

Dėl kapitalistinės finansų krizės smarkiai augant konkurencijai ir priešiškumui tarp Europos ir Amerikos imperialistų, jie tuo pačiu metu bando koordinuoti bendradarbiavimą, siekdami išspręsti liaudies pasipriešinimo problemą. Būtent toks tikslas slepiasi už raginimų imtis bendrų, efektyvių veiksmų, kovojant su „pasauliniais iššūkiais“, „gynybos ir saugumo problemomis“ bei „regioninėmis problemomis“. Tipiškas pavyzdys – pasirengimas priimti Guantanamo kalinius į ES, jei to paprašytų JAV.

Žmonės turėtų įkurti bendrą frontą, kad pasipriešintų vieningam ES, JAV ir NATO puolimui, ir nuversti imperialistinę valdžią.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Balsavau prieš F. J. Millán Mono pranešimą dėl transatlantinių santykių padėties po rinkimų JAV, nes nesutinku, kad Europos Sąjunga, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir susijusiems užsienio politikos aktams, ims vaidinti svarbesnį ir nuoseklesnį vaidmenį tarptautinėje geopolitikos arenoje. Be to, ne visai sutinku dėl transatlantinės partnerystės ir NATO vaidmens.

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. − Transatlantinius santykius laikau ypač svarbiais ir visuomet palaikiau NATO atgaivinimą ir stiprinimą. Vis dėlto priešingai nei teigia pagrindinis šio pranešimo elementas, nemanau, kad tai turėtų būti daroma pakeičiant stiprius ryšius tarp Jungtinių Valstijų ir atskirų valstybių narių (ypač Britanijos) „ES–JAV partneryste“. Pavyzdžiai – užuominos į Lisabonos sutartį, kurios mūsų žmonės nenori, ir siūlymas, kad numatomas Komisijos pirmininko pavaduotojas/vyriausiasis įgaliotinis turėtų būti vienas iš naujos „Transatlantinės politikos tarybos“ pirmininkų. Be to, ypač nesutinku su pranešimo vietomis, kuriose kalbama apie ES gynybą. Pranešime džiaugiamasi galimybe turėti „sustiprintus Europos gynybos pajėgumus“ ir atvirai palaikoma Europos saugumo ir gynybos politika, kurios konservatoriai niekada nepalaikė.

Dėl šių priežasčių susilaikiau balsuojant dėl pranešimo.

- Turkmėnija (B6-0150/2009)

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Norėčiau susilaikyti balsuojant dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl EB ir Turkmėnijos prekybos susitarimo. Nors suprantu, kad ekonominiai ir prekybos ryšiai reikalingi, norint, kad Turkmėnijos visuomenė taptų atviresnė, abejoju, ar laikinasis susitarimas yra geriausias sprendimas abiem pusėms.

- Pranešimas: Daniel Caspary (A6-0085/2006)

  Philip Claeys (NI) , raštu. − (NL) Balsavau prieš šią rezoliuciją, nes manau, kad ją priėmęs Parlamentas susilpnintų savo patikimumą. Šis Parlamentas visada daro pareiškimus dėl žmogaus teisių ir pabrėžia, kad žmogaus teisės – svarbiausias užsienio politikos tikslas, bet dabar jis rengiasi pasirašyti susitarimą su šalimi, kuri masiškai pažeidinėja tas pačias žmogaus teises. Visada manoma, kad pats tokio susitarimo pasirašymo faktas pagerins toje šalyje žmogaus teisių padėtį. Tą pačią dainelę girdime iš Turkijos prisijungimo šalininkų: taip, žmogaus teisės pažeidžiamos, kankinimai plačiai paplitę, bet kai tik Turkija prisijungs prie ES, visa tai liks praeityje. Tačiau faktai rodo kitaip.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Nusprendžiau susilaikyti balsuojant dėl D. Caspary pranešimo dėl laikinojo prekybos susitarimo su Turkmėnija. Galiu pareikšti pritarimą tik keliems pranešimo punktams, bet ne visam dokumentui. Todėl nutariau ne balsuoti prieš, o susilaikyti.

- Pranešimas: Stavros Lambrinidis (A6-0103/2009)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Balsavau už. Šiais laikais internetas yra tapęs visų mūsų asmeninių ir institucinių santykių pagrindu. Mūsų asmeninę informaciją dabar turi daug įmonių, kurios dažnai pasinaudoja asmeniniais duomenimis be leidimo. Todėl akivaizdu, kad turime apsaugoti pagrindinę teisę į privatumą internete.

Internetas taip pat gali palaikyti kitas pagrindines teises, pvz., žodžio, politinės veiklos ir asociacijų laisvę. Kita vertus, internetas atveria daug galimybių kriminalinei veiklai. Vienas tokio iškreipto naudojimosi internetu pavyzdžių – plintanti vaikų pornografijos banga, užliejusi internetą. Mes privalome ją sustabdyti.

Todėl reikia imtis konkrečių veiksmų, kad būtų apsaugotos internete naršančių asmenų pagrindinės teisės. Mūsų veiksmai turi būti grindžiami privatumu ir saugumu, turime nuolat skirti dėmesį pagrindinei teisei į išsilavinimą ir į priėjimą prie informacijos sistemų.

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) Internetas – tai didelė technologijos pažanga. Juo galime susisiekti vienas su kitu, megzti asmeninius, profesinius, mokslo ryšius, skleisti žinias, skatinti ir tobulinti kultūrą.

Tačiau internete išplito nusikalstamumas, internetas tapo mėgstamu kriminalinių tinklų įnagiu, nes jis lengvai prieinamas, pigus ir labai galingas. Pernai vaikų išnaudojimo internetu atvejų padaugėjo 16 proc., daugeliu atvejų nebuvo pritaikyta jokia efektyvi bausmė, netgi nebuvo rasti nusikaltėliai. Jau yra apie 5 tūkst. terorizmą propaguojančių puslapių, kurie tampa radikalinimo ir naujų žmonių pritraukimo priemone, taip pat tarnauja kaip informacijos apie teroristų metodus bei išteklius šaltinis.

Matau, kad yra skubus poreikis rasti sprendimus ir surašyti atitinkamus teisės aktus kovai su nusikalstamumu, bet taip, kad tai netaptų pernelyg griežta, neracionalia kontrole cenzūruojant ir slapta stebint duomenų srautą internete.

  Koenraad Dillen (NI) , raštu. − (NL) Tai – gera rezoliucija, kurioje išlaikoma tinkama pusiausvyra tarp teisių ir įsipareigojimų, ir kuri drąsiai stoja prieš cenzūrą. Pastaraisiais metais politinio korektiškumo vardu būdavo išties pernelyg dažnai mėginama cenzūruoti net internetą, kad kontraversiškos idėjos būtų nebeįsileidžiamos ne tik į popierinę spaudą, bet ir į saityną. Tiesą sakant, saitynas ilgai buvo tarsi dieglys šone žiniasklaidos priemones kontroliuojantiems inkvizitoriams, kurie nori uždrausti bet kokią daugiakultūrės visuomenės kritiką, pvz., stumdami „rasizmo teisės aktus“.

Laisvė internete – geriausia išraiškos laisvės garantija.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Balsavau už S. Lambrinidžio pranešimą dėl saugumo ir pagrindinių laisvių internete stiprinimo, nes manau, kad Europos Sąjungai būtina suderinti pagrindines interneto vartotojų teises su kova su elektroniniais nusikaltimais, kad būtų apsaugoti piliečiai, ypač vaikai. Todėl manau, kad būtina priimti teisės aktus, skirtus duomenų apsaugai, saugumui ir išraiškos laisvei.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Išraiškos laisvė ir teisė į privatų gyvenimą – absoliučios teisės, kurių jokiais būdais negalima pažeisti. Natūralu, kad esame įsitikinę, jog šios teisės taip pat galioja internetui, taigi individui turi būti garantuojama teisė į laisvą išraišką.

Taip pat manome, kad turėtų būti galimybė pašalinti asmeninę informaciją iš duomenų bazių bei interneto svetainių. Raginame įmones suteikti garantijas, kad individams paprašius jų asmeniniai duomenys bus ištrinti iš duomenų bazių. Tačiau manome, kad tokių garantijų nebuvimas visų pirma yra tarptautinė problema, kurią geriausia spręsti tarptautiniais reglamentais ir konvencijomis.

June List yra už saugumo ir pagrindinių laisvių internete užtikrinimą, bet nepritariame kai kurioms pranešimo formuluotėms. Pavyzdžiui, pranešime reiškiamas noras toliau siekti priimti direktyvą dėl baudžiamųjų priemonių, skirtų intelektinės nuosavybės teisėms įgyvendinti. Tam griežtai nepritariame, nes nenorime, kad Europos baudžiamoji teisė būtų suderinta. Pranešėjas taip pat sugretina teisę į internetą su teise į galimybę mokytis. Manome, kad toks pareiškimas arogantiškas, nes dėl teisės ir galimybės lankyti mokymo įstaigas daugelyje ES valstybių narių toli gražu nėra apsispręsta.

Tačiau geri norai nusveria neigiamas puses, todėl nusprendėme balsuoti už pranešimą.

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. – (PL) Visiškai pritariu S. Lambrinidiso pranešimui dėl saugumo ir pagrindinių laisvių internete. Manau, tai labai svarbu ir reikalinga, labiausiai todėl, kad pasauliniame saityne esame beveik visur. Trumpai tariant, internetas tapo mūsų kasdienio gyvenimo dalimi.

Neįsivaizduojame geresnio informacijos šaltinio, nesvarbu, ar rašytume knygą, ar norėtume pagaminti įmantrų patiekalą ir ieškotume įdomaus recepto. Bet ne visada pastebime, kad mūsų buvimas internete palieka pėdsakus, kuriuos prieš mus gali panaudoti, pvz., rinkodarininkai, žvalgybininkai ar net tapatybės vagys.

Be to, internetas taip pat gali būti patogus bendravimo įrankis nusikaltėliams ir teroristams. Štai kodėl taip sunku sukurti tinkamus teisės aktus, kurie efektyviai suderintų galimybę žmonėms saugiai naudotis visais interneto privalumais ir realiai egzistuojančių, rimtų, su piktnaudžiavimu internetu susijusių grėsmių pašalinimą.

Todėl pritariu pranešėjo siūlymams, kuriais siekiama rasti tinkamą pusiausvyrą tarp asmenų privatumo ir saugumo saityne bei pagarbos jų pagrindinėms teisėms ir laisvėms. Taip pat manau, kad valstybės institucijos turėtų ne tik rūpintis paslaugos kokybe, bet ir užtikrinti priėjimą prie interneto skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms ir tiems, kurie gyvena net labiausiai izoliuotuose šalies regionuose.

  Carl Lang ir Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – (FR) Naudojimasis internetu bei interneto plėtra yra, be abejo, svarbios pažangos šaltinis, ypač kai kalbame apie išraiškos laisvę ir demokratiją. Atrasti pusiausvyrą tarp tokios laisvės, privatumo apsaugos ir saugumo internete poreikio – didelis iššūkis mums visiems.

Ypač srityse, susijusiose su politine veikla. Kai kurie opozicijai priklausantys žmonės ar asmenys, turintys kontraversiškas politines pažiūras, negali naudotis įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis, tad internete mato galimybę paskleisti savo žinią po visą pasaulį. Tokios laisvės nederėtų cenzūruoti. Kinija, Kuba ir Birma, tikros totalitarinės valstybės, šią išraiškos laisvę gniaužia nedvejodamos: nuolatos cenzūruoja ir filtruoja informaciją, rodydamos panieką visiems demokratijos ir laisvės principams.

Interneto filtravimas, kovojant su pornografija, vaikų pornografija ir terorizmu būtinas, bet tokį stebėjimą būtina aiškiai apibrėžti ir kontroliuoti.

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. – (RO) S. Lambrinidžio pranešimas – pirmasis pranešimas, į interneto problemą pažiūrintis iš vartotojo perspektyvos. Balsavau už jį, nes manau, kad tai – visapusį vaizdą pateikiantis aktualus pranešimas, kuriame aptariamos svarbiausios šios srities temos.

Kaip PPE-DE frakcijos pranešėjas dėl šio pranešimo, manau, kad vartotojų teisių į paskelbtą turinį, ypač teisę negrąžinamai ištrinti šį turinį, pripažinimas bei reikalavimas, kad ateityje taisyklių sistema apibrėžtų skaitmeninę tapatybę ir teiktų konkrečias jos apsaugojimo priemones, yra svarbūs pasiekimai.

Pranešimas pabrėžia bendradarbiavimo tarp į interneto plėtrą įsitraukusių subjektų svarbą, siekiant sukurti savireguliavimo bei bendro reguliavimo priemones (pvz. gerosios patirties kodeksus), kurios pakeistų dabartinius teisinius reglamentus. Dėl sparčios interneto plėtros tokie reguliavimo metodai daug veiksmingesni už tradicinius teisės aktus, nes šiuos metodus tvirtina ir taiko didžiuma susijusių subjektų, be jokios prievartos iš valstybės pusės.

Internetas – didžiausia viešoji erdvė pasaulyje, jos plėtros mastai gali mus užklupti nepasiruošusius, jei nesiimsime problemos spręsti visapusišku, realistišku būdu, kad ateityje virtualiosios erdvės reguliavimas susitelktų būtent į vartotoją.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Balsavau už S. Lambrinidiso pranešimą dėl saugumo ir pagrindinių laisvių internete stiprinimo.

Visiškai palaikau projekto tikslus: įtraukti visas suinteresuotas puses, veikti skirtingais lygmenimis, naudojant esamus nacionalinius, regioninius bei tarptautinius aktus, bei dalintis geriausia patirtimi, kad būtų rastas sprendimas, suderinamas su įvairių interneto vartotojų ir įvairių veiklos internete tipų poreikiais bei problemomis.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Palaikau šio pranešimo tikslus stiprinti saugumą ir pagrindines laisves internete.

Laivų perdirbimas (B6-0161/2009)

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl saugaus laivų perdirbimo, nes manau, kad šią problemą būtinai reikia spręsti: perdirbimas – neatskiriama laivo naudojimo ciklo dalis. Eksploatuoti netinkami laivai turi būti laikomi pavojingomis atliekomis, nes juose yra pavojingų medžiagų, taigi tokie laivai turėtų patekti į Bazelio konvencijos taikymo sritį.

Džiaugiuosi, kad Bendrija pasiruošusi patobulinti laivų išmontavimą.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) ES aplinkos apsaugos tikslus galima visiškai pasiekti tik jei jie bus integruoti į įvairius Bendrijos politikos sektorius. Todėl šis pasiūlymas dėl rezoliucijos siekia paspartinti visus veiksmus, kurių Sąjunga turi imtis, kad eksploatuoti netinkamų laivų išmontavimas tikrai vyktų saugiomis darbuotojams sąlygomis ir tinkamai saugant jūros aplinką.

Visame pasaulyje palaipsniui atsisakoma viengubo korpuso naftos tanklaivių ir iš rinkos šalinamos senų laivų, kurių ne vienas turi pavojingų medžiagų, atsargos. Galime spėti, kad tai lems nekontroliuojamą standartų neatitinkančios infrastruktūros plėtrą Pietų Azijoje, kuri gali išplisti net į Afrikos šalis. Dėl visų šių priežasčių ir dėl veiksmų, kurių tikslas – užtikrinti tarptautinių saugumo ir aplinkos apsaugos reglamentų laikymąsi, parėmėme šį siūlymą dėl rezoliucijos.

  Pirmininkas. – Tuo baigiami paaiškinimai dėl balsavimo.

Posėdį dabar sustabdysime. Jis bus atnaujintas 15 val. – visai netrukus – klausimu žodžiu dėl kultūros reikšmės Europos regionų vystymuisi.