Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2009 m. balandžio 1 d. - Briuselis

12. Naujasis ES ir Rusijos susitarimas (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Januszo Onyszkiewicziaus pranešimas (A6-0140/2009) Užsienio reikalų komiteto vardu dėl naujojo ES ir Rusijos susitarimo (2008/2104(INI)).

  Janusz Onyszkiewicz, pranešėjas. − (PL) Pone pirmininke, šiame pranešime Europos Sąjungos ir Rusijos santykiai apibūdinami kaip gyvybiškai svarbūs ES ekonominiams ir politiniams interesams. Jame pabrėžiamas Rusijos vaidmuo, kurį ji galėtų ir turėtų vaidinti tarptautinėje arenoje, ypač artimiausiose kaimyninėse šalyse, nes ji gali prisidėti prie ekonominio ir politinio stabilumo šiame regione.

Pranešime taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kokia neproporcinga buvo Rusijos reakcija į Gruzijos ginkluotųjų pajėgų intervenciją į Pietų Osetiją ir didelio masto ir neišprovokuotus Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmus Abchazijoje. Pranešime pabrėžiama, kad saugumo klausimai turi būti sprendžiami dialogu. Šis dialogas turi būti paremtas tarptautine teise ir valstybių teritoriniu vientisumu. Pranešime teigiama, kad Rusijos veiksmai Kaukaze ir dviejų atsiskyrusių anklavų – Osetijos ir Abchazijos – nepriklausomybės pripažinimas kelia abejonių, ar Rusija pasirengusi kartu su ES kurti bendrą saugumo erdvę.

Pranešime kviečiama Rusiją iki galo įvykdyti visus savo įsipareigojimus ir sutartis, kurie padėtų išspręsti Gruzijos konfliktą, ir šias derybas baigti prieš pasirašant kokias nors sutartis. Tai apimtų sutartį dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos padėties. Pranešime taip pat raginama Rusiją tvirtai įsipareigoti ir nebenaudoti karinės jėgos prieš savo kaimynus.

Be to, pranešime pabrėžiama, kad pastarojo meto įvykiai Rusijoje, įskaitant Rusijos ataką prieš Gruzijos teritorinį vientisumą, ir jos veiksmai per dujų tiekimo krizę kelia pavojų ES ir Rusijos santykiams.

Pranešime patariama pakeisti dabartinį susitarimą nauju ir platesniu. Šis susitarimas turėtų apimti visus bendradarbiavimo aspektus ir turėtų būti teisiškai privalomas. Jis taip pat turėtų numatyti aiškias ginčų sprendimo procedūras.

Šiame pranešime aptariamas ir energetinis saugumas. Į susitarimą numatoma įtraukti pagrindines Energetikos chartijos sutarties ir tranzito protokolo nuostatas. Tai daroma neatsižvelgiant į tai, kad ši sutartis jau yra teisiškai privaloma ir ji teisiškai įpareigoja Rusiją, nors Rusija gali jos atsisakyti.

Pranešime atkreipiamas dėmesys į tai, koks didelis yra abiejų pusių ekonominio bendradarbiavimo potencialas remiantis lygiaverte abiejų šalių partneryste. Tokie susitarimai gali atvesti į abipusiškai naudingą tarpusavio priklausomybę. Šiame pranešime pabrėžiama, kad ypač svarbu, jog valstybės narės ir Europos Sąjunga kalbėtų vienu balsu, ypač santykių su Rusija srityje. Svarbu ir tai, kad valstybės narės konsultuotųsi viena su kita, kaip numatoma įvairiose Europos Sąjungos sutartyse, prieš sudarydamos bet kokias dvišales iniciatyvas su Rusija. Tai turi esminę reikšmę tuo atveju, kai jos gali daryti įtaką kitoms Europos Sąjungos šalims arba visai Europos Sąjungai.

Pranešime daug dėmesio skiriama žmogaus teisių ir laisvių padėčiai Rusijoje. Pabrėžiama, kad Rusija, kaip Europos Tarybos narė, turi laikytis visų šios organizacijos nustatytų principų. Teigiama, kad šių principų laikymasis yra gyvybiškai svarbus, nes nuo to priklauso sėkmingos derybos dėl ES ir Rusijos bendradarbiavimo. Apgailestaujama, kad Rusija nelinkusi įvesti veiksmingų priemonių siekiant užtikrinti, kad nepasikartotų daugelis atvejų, kai Rusijos valdžios institucijos pažeidė žmogaus teises ir už šiuos pažeidinėjimus jas pasmerkė Europos Teisingumo Teismas.

Vertėtų atkreipti dėmesį į vieną iš rekomendacijų, pateiktų pranešime: Europos Sąjunga turėtų toliau palaikyti Rusijos stojimą į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Labai svarbu, kad Rusija prieš oficialų įstojimą į PPO įvykdytų visus šiai narystei keliamus įsipareigojimus. Ypač svarbu, kad Rusija nutrauktų jau taikytą atsisakymo praktiką. Šiuo atžvilgiu reikėtų prisiminti, kad veiksmingai intelektinės, komercinės ir pramoninės nuosavybės apsaugai teikiama didžiulė reikšmė.

Pranešime yra rekomendacijų dėl žmogaus teisių, žiniasklaidos laisvės, teismų nepriklausomumo ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) veikimo laisvės susiaurinimo Rusijoje. Jame taip pat sprendžiami įvairūs ekonominiai klausimai, pvz., laivų eismas Baltijos jūroje ir Rusijos šiauriniame krante, oro eismas virš Sibiro ir abipusiai susitarimai dėl galimo laisvo investavimo Rusijoje.

  Alexandr Vondra, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Parlamentui už galimybę šioje sesijoje spręsti santykių su Rusija klausimą. Kaip žinote, Taryboje išsamiai aptarėme santykius su Rusija, kai padėjome pagrindus naujam ES ir Rusijos susitarimui, todėl, mūsų manymu, svarbu, kad derybos dėl naujo susitarimo būtų atnaujintos. Juk Rusija – didžiausia mūsų kaimynė, viena iš pagrindinių partnerių ir nepakeičiama veikėja tarptautinėje arenoje. Šiais laikais, kai ekonomikos krizė veikia abi derybų šalis, aišku, kad įtampa ir nesutarimai nė vienai šaliai nesuteiks pranašumo ar didesnės galios.

Kita vertus, tokios stiprumo galėtų suteikti konstruktyvus, racionalus, abipusiai naudingas bendradarbiavimas ir tarptautinių įsipareigojimų laikymasis iš Rusijos pusės.

Be to, dialogas ir konstruktyvus susitarimas – tai reikšmingos priemonės siekiant apginti ES interesus ir skatinti vertybes Rusijos atžvilgiu.

Trumpai tariant, tai paskatino priimti sprendimą ir atnaujinti derybas dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo, nepaisant įvykių Gruzijoje praeitą rugpjūčio mėn. Be abejonės, krizė ir jos padariniai toliau temdo mūsų santykius. Nors derybos atnaujintos, nepaisant konflikto Gruzijoje ir Rusijos veiksmų Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijose, tai nereiškia, jog Rusijos veiksmai yra legitimizuojami, ir šiuo atžvilgiu ES turi savo raudonas linijas. Gruzijos teritorinis vientisumas – viena iš tų raudonų linijų.

Tikimės iš Rusijos atsakingo elgesio ir pagarbos visiems jos įsipareigojimams. Ypač tai reiškia, kad didelį dėmesį kreipsime į bendrą kaimynystę su Rusija visame derybų procese. Krizė Gruzijoje parodė, kad neišspręsti konfliktai gali išlikti net po daugelio metų, o kariniai veiksmai – ne sprendimas.

ES turi priminti Rusijai, kad ji daug laimėtų, jei su savo kaimynėmis elgtųsi konstruktyviai, ir daug netektų, jei eitų konfrontacijos keliu. Rusija jau įrodė, kad žino, kaip ji turi elgtis su kaimynėmis iš Vidurio Europos, kurios yra ES ir NATO narės.

Ir toliau reikalausime, kad Rusija laikytųsi tarptautinių įsipareigojimų ir gerbtų Gruzijos ir kitų Rytų Europos šalių teritorinį vientisumą ir suverenumą; šios šalys sudaro bendrą kaimynystę su ES. Iš Rusijos, kaip ir iš Gruzijos, tikimasi glaudaus bendradarbiavimo Ženevos derybų procese.

Nekalbėsiu smulkiai apie dabartinę derybų su Rusija dėl naujo susitarimo stadiją. Komisija, kaip derybų dalyvė, neabejotinai galės geriau informuoti jus apie šį procesą.

Taip pat norėčiau priminti, kad derybų procesas dar tik prasidėjo, ir tai gali užtrukti ilgai. Nereikia nustebti, jei šis procesas iš pradžių bus lėtas. Tačiau aš įsitikinęs, kad iki Čekijos pirmininkavimo Tarybai pabaigos paaiškės, ko abi derybų šalys siekia šiame naujame susitarime.

Esame dėkingi Januszui Onyszkiewicziui už jo pranešimą ir jame numatytus pasiūlymus. Pritariame daugeliui jūsų iškeltų klausimų ir tikslų.

Norėčiau pasakyti keletą pastabų apie naujojo susitarimo su Rusija išorinio saugumo dalį, nes ir čia pirmininkaujanti valstybė vaidina tam tikrą vaidmenį derybų procese. Didžiausią reikšmę turi tai, kad naujojo susitarimo išorinės dalies nuostatos turi apimti efektyvų dialogą ir bendradarbiavimą su Rusija, paremtą bendromis Europos vertybėmis, tarptautinių įsipareigojimų laikymusi, teisinės valstybės principais ir pagarba demokratijai, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. Tai ypač svarbu bendrai kaimynystei. Iš tiesų tai esminis dalykas, jeigu siekiame išspręsti užsitęsusius konfliktus.

Konfliktų prevencija – dar vienas svarbus tikslas. Jo reikia siekti politiniu dialogu ir bendromis iniciatyvomis.

Jau matyti pažanga derybose su Rusija dėl politinio dialogo masto ir naujojo susitarimo išorinio saugumo dalies. Be abejo, laukia daug sunkumų. Įdomiausia ir sunkiausia derybų dalis dar tik prasideda – tai konkrečių pasiūlymų dėl susitarimo teksto svarstymas.

Kadangi derybos tebevyksta, čia negaliu pateikti visų smulkmenų. Tačiau užtikrinu, kad sieksime esminių nuostatų, kurios stiprintų dialogą tarptautinės politikos, kovos su terorizmu, ginklų kontrolės, neplatinimo ir nusiginklavimo, žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų, krizių valdymo ir civilinės apsaugos klausimais.

ES ir Rusijos vadovų susitikime Chanty Mansijske susitarta, kad bendras tikslas – sudaryti strateginį susitarimą, kuris sukurtų išsamų pagrindą ES ir Rusijos santykiams artimoje ateityje ir padėtų vystyti potencialą šiems santykiams. Tai tebelieka mūsų tikslas, kurio sieks Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir kitos pirmininkausiančios valstybės.

Esame pasiruošę informuoti šį Parlamentą apie pažangą ir esame dėkingi už jūsų prisidėjimą, rengiant rezoliucijos tekstą.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. – (DE) Pone pirmininke, ponai ir ponios, pirmiausia norėčiau šiltai padėkoti Januszui Onyszkiewicziui už šį vertingą pranešimą.

Nuolat pabrėžiame, kad vertiname Parlamento nuomonę, ir aš džiaugiuosi galėdama suteikti tolesnės informacijos apie derybų eigą.

Pone pirmininke, Rusija yra svarbi ES partnerė ir ateityje tokia išliks. Bendri interesai yra sudėtingi ir persipinantys, pvz., turime ekonominių ryšių ir dirbame bendrai, kaip partneriai, užsiimdami Vidurio Rytų Ketverto arba, kaip vakar, Afganistano ir Pakistano klausimais. Be abejo, visiems žinoma, kad yra nesutarimų ir nuomonių skirtumų, pvz., dėl Gruzijos teritorinio vientisumo. Vėl kyla įtampa dėl ES vaidmens stiprinimo kaimyninėse šalyse kartu su Rusija. Šiuo požiūriu neteisinga teigti, kad ES yra priklausoma nuo didžiosios kaimynės. Rusija ir ES yra priklausomos viena nuo kitos užsienio prekybos ir energetikos klausimais arba, kitaip tariant, šiose srityse turi būti nepakeičiamos partnerės. Šiuo metu ES santykiai su Rusija yra nepaprastai svarbūs, todėl turime parengti vientisą, bendrą ir gerai suderintą santykių su Rusija strategiją, kuri yra gyvybiškai svarbi.

Rytoj pirmą kartą prezidentas B. Obama susitiks su prezidentu D. Medvedevu, kad paspaustų mygtuką „perkrauti“ JAV ir Rusijos santykiuose. Be abejo, šis naujas žingsnis sveikintinas, tačiau ES neturi pradėti nuo pradžių. Mums nereikia iš naujo užmegzti šių santykių; juos tereikia nuolat reguliuoti ir derinti. Tai – ES prioritetų sąrašo viršuje.

Kaip nurodė Komisija lapkričio 5 d. komunikate, sudėtinga ir plati mūsų santykių prigimtis ir daugelis sričių, kuriose esame priklausomos viena nuo kitos, reiškia, kad turime užmegzti nuolatinius santykius su Rusija, ir sakyčiau, kad turime būti nuosaikūs ir susitelkę į rezultatus. Derybos dėl naujojo susitarimo yra, be abejonės, geriausias būdas iškelti bendrą ES poziciją, ginančią jos interesus, turint tikslą pasiekti susitarimą svarbiausiais klausimais. Šiuo metu, kai kalbu šioje salėje, Maskvoje prasideda ketvirtasis derybų ciklas.

Šiuo metu yra sutarta dėl bendros susitarimo struktūros, kuri sudarys teisiškai privalomą pagrindą visoms santykių sritims artimoje ateityje. Tačiau, kita vertus, nesutarta dėl derybų laiko rėmų: mano nuomone, derėtis reikės tol, kol bus pasiektas tenkinantis rezultatas, nes dar galios dabartinis susitarimas, todėl nėra prasmės karštligiškai skubėti. Todėl neturime laukti naujojo susitarimo, jeigu galime išspręsti dabartinius klausimus. Iki šiol jau aptarti politikos, teisingumo ir saugumo klausimai, ir jau geriau suprantame atitinkamas savo pozicijas; dabar pradėjome aptarti ekonominius klausimus.

Neturėtų stebinti tai, kad ES ir Rusija turi labai skirtingus prioritetus tam tikrose srityse. Rusija turi didelių ambicijų išorės ir saugumo politikos srityse, nors ją mažiau domina ekonominiai klausimai. Europos Sąjungą, be abejonės, domina prekybos ir ekonominiai santykiai su teisiškai susaistančiomis įgyvendinamomis nuostatomis, siekiant užtikrinti, kad Rusija pritars sistemai, paremtai aiškiomis taisyklėmis. Tai ypač pasakytina apie energetiką, kur ES siekia, jog būtų perimtos Energetikos chartijos nuostatos, o konkrečiai – skaidrumas, abipusiškumas ir nediskriminavimas.

Metų pradžioje prasidėjusi dujų krizė palaužė pasitikėjimą energetikos santykių patikimumu, ir šią padėtį reikia ištaisyti. Todėl šalia derybų dėl naujo susitarimo ES stengiasi sukurti ankstyvo įspėjimo mechanizmą, kuriame būtų numatyta stebėsena ir priežiūra krizės atveju, siekiant išvengti konfliktų ir palengvinti jų sprendimą.

Be abejonės, susitarimas, dėl kurio vyksta derybos, turi būti paremtas pagarba žmogaus teisėms ir demokratija, ir tikime, jog tai bus šio susitarimo esminis komponentas. Šiuo klausimu Rusija ir ES, kaip teigė A. Vondra, turi bendrų įsipareigojimų Jungtinių Tautų organizacijoje (JTO), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (OSCE) ir Europos Taryboje. Šis susitarimas turėtų pabrėžti pagarbą šiems bendriems įsipareigojimams ir interesams. Akivaizdu, kad vien tik jis negali išspręstų konfliktų Europoje, tačiau jis turi sukurti pagrindą konfliktų sprendimui.

Šalia derybų toliau dėsime pastangas bendradarbiaudami forumuose, Ženevos derybose dėl Gruzijos, derybose 5+2 formatu dėl Padniestrės ir Minsko procese dėl Kalnų Karabacho. Kaip minėjau, derybose abiem šalims svarbūs teisingumo ir vidaus reikalų klausimai – tai sritys, kuriose įžvelgiu didelį abipusiai naudingo bendradarbiavimo potencialą, ypač kovoje su organizuotu nusikalstamumu, ir sąlygų bona fide keliautojams pagerinimą. Tačiau galimybė panaikinti reikalavimą turėti vizą, kaip prašė Rusija, yra susijusi su tolesne Rusijos pažanga kitose srityse. Pvz., ES ir Rusijai būtų lengviau veiksmingai bendradarbiauti, jeigu Rusija įdiegtų aukštesnius duomenų apsaugos standartus; mokslinių tyrimų, švietimo ir kultūros klausimai taip pat sukuria daug galimybių bendradarbiauti mūsų piliečių interesais, ir į tai reikėtų atsižvelgti, sudarant naująjį susitarimą.

Pranešime, kurį šiandien aptariame, yra ir daugelis kitų pasiūlymų, kurių dėl laiko stokos negaliu pakomentuoti, tačiau jie, be abejonės, iškils diskusijose. Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad ypač pritariu veikimo strategijai, kurią pasirinko Janusz Onyszkiewicz savo pranešime ir pateiktame rezoliucijos projekte. Jeigu po šiandienos diskusijų reikės daugiau informacijos, su džiaugsmu pateiksiu išsamų apibendrinimą Užsienio reikalų komitetui, kaip ir praeitais metais.

Baigdama kalbą norėčiau pabrėžti, kad man labai svarbu, jog derybos vyktų sėkmingai, ir joms visapusiškai pritariu. Viliuosi, kad geras susitarimas padės tvirtą ir aiškų pagrindą ES ir Rusijos santykiams artimoje ateityje, taip reikšmingai prisidėdamas prie stabilumo ir saugumo mūsų žemyne.

  Cristina Gutiérrez-Cortines, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentė. − (ES) Pone pirmininke, mums, Europai, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui ir visiems Europoje aišku, jog energetika tapo užsienio politikos įrankiu, permainų elementu, kuris geba įžiebti konfliktus arba suvienyti, ir būtent ši tema šiandien mums neduoda ramybės.

Tradiciniu požiūriu Europa susivienijusi su Rusija. Istorija byloja, kad Baltarusijos vystymuisi įtaką darė Vakarai, ir religijos požiūriu Rusijos tradicija, visos švietimo formos ir dauguma vertybinių sistemų buvo pagrįstos europietišku mąstymo būdu, kuris parturtino Rusiją. Mūsų kultūrą pakėlė mokslininkų iš Rusijos, didžiųjų matematikų iš Kazanės ir kitų Rusijos kampelių tradicija; tą patį galima pasakyti ir apie kultūrą.

Manau, kad turėtume susimąstyti apie įtampą, kurią sukėlė socializmo epocha, kaip pertrauką, kurią turėtume prisiminti, tačiau ši įtampa nėra nuolatinis veiksnys. ES patirtis su Rusija byloja apie vienybę; todėl pabrėžiu, jog energetikos srityje, kurioje Europa patiria sunkumų, turime leisti Rusijai suprasti, kad mūsų draugystė turi tęstis, tačiau vadovaujantis aiškiomis taisyklėmis, kaip pridera ponams ir kaip pridera mums, tačiau nuo šiol – rašytinių taisyklių forma.

Nebegalime toliau gyventi, nuolat kankinami netikrumo, ar tiekimas mūsų piliečiams vėl nebus nutrauktas, ir Rusija turi pripažinti, kad ji negali naudotis energetika, kad išvengtų kaimyninių šalių suvereniteto pripažinimo. Šiuo metu susiklosčiusi padėtis, kai tauta pasiekė nepriklausomybę ir naudojasi demokratijos pranašumais, ir turime ją stebėti, – tai ir Rusijos pareiga, kaip ir pareiga sukurti aiškų taisyklių rinkinį dėl energijos mainų ir vienybės energetikos sektoriuje.

  Josef Zieleniec, PPE-DE frakcijos vardu. – (CS) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Januszui Onyszkiewicziui už šį svarbų, gerai parengtą ir subalansuotą pranešimą. Kaip Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos šešėlinis pranešėjas džiaugiuosi, kad pranešime atsispindi ir pagrindiniai mūsų prioritetai Rusijos atžvilgiu, pvz., pragmatiškas bendradarbiavimas, kuris remiasi palankia rinkos aplinka, didelis dėmesys žmogaus teisėms, funkcionuojančiai teisinei valstybei ir demokratijai, nes tai – pagrindinės socialinės vertybės Europos Sąjungoje, taip pat didelis dėmesys pagarbai visų kaimyninių šalių suverenumui ir ES vienybei.

Naujasis susitarimas, dėl kurio vyksta derybos, turi apimti visus bendradarbiavimo aspektus; jis turi būti teisiškai privalomas ir atspindėti santykių su Rusija kokybę. Tačiau jeigu diskusijos turi atspindėti mūsų pozicijas ir vertybes, negalime pamiršti Rusijos vaidmens praeitų metų Gruzijos kare ar per sausio mėn. dujų krizę. Negalime leisti, kad būtų kuriamos naujos įtakos sferos Europoje. Negalime pritarti status quo ar fait accompli Kaukaze. Taigi, turime reikalauti nedviprasmiškų garantijų, kad Rusija nenaudotų karinės jėgos prieš savo kaimynes ir spręstų ginčus bendroje kaimynystėje su ES. Mūsų požiūriu, visiškai natūralu paraginti, kad Rusija žengtų pirmą žingsnį kelyje į visišką pasitikėjimą.

Šiandien dauguma narių teisingai pabrėžė, kad reikalinga ES valstybių vienybė dėl santykių su Rusija. Tačiau tikrai bendrą poziciją galime pasiekti tik pamažu, todėl siūlau sukurti konsultacinį mechanizmą Tarybos struktūroje, kad valstybės narės galėtų konsultuotis viena su kita, dar prieš sprendžiant visus su Rusija susijusius dvišalius klausimus, kurie daro įtaką kitai valstybei narei ar visai Europos Sąjungai. Tik taip pasieksime iš tikrųjų bendrą poziciją Rusijos atžvilgiu ir visapusiškai išnaudosime didžiausią pranašumą prieš Rusiją – mūsų pačių vienybę.

  Csaba Tabajdi, PSE frakcijos vardu. – (HU) Socialistų frakcija Europos Parlamente laiko Rusiją pagrindine strategine partnere. Kaip tvirtino Komisijos narė B. Ferrero-Waldner, Europos Sąjunga ir Rusija priklauso viena nuo kitos.

Norėčiau pastebėti, kad dujų tiekimo srityje ES ir Rusija priklauso viena nuo kitos, nes Rusija negalėtų niekam kitam parduoti dujų. Turime tai aiškiai pasakyti. Labai svarbu, kad būtų parengtas ir pasirašytas naujas Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas. Pranešimas turėtų būti nukreiptas į šį tikslą, tačiau taip nėra.

Januszo Onyszkiewicziaus pranešimas, patvirtintas Užsienio reikalų komitete, ir jo neretai aštrus tonas gali padaryti rimtos žalos ES ir Rusijos santykių tinklui. Socialistų frakcija sutinka, kad Parlamentas turi pagrindą kritikuoti Rusiją. Socialistų frakcija griežtai smerkia žmogaus teisių pažeidimus. Reikalaujame, kad būtų gerbiamos demokratinės teisės ir pagrindinės vertybės.

Raginame Rusiją gerbti laisvos spaudos ir elektroninės žiniasklaidos principus. Reikalaujame, kad Rusijos vyriausybė imtųsi visų įmanomų priemonių, siekiant ištirti žurnalistų užpuolimus ir nužudymus. Rusijos Nevyriausybinių organizacijų įstatymas kelia pavojų nepriklausomai šių organizacijų veiklai.

Socialistų frakcija Europos Parlamente su nerimu vertina paskutinius Rusijos Dūmos ir prezidento rinkimus. Kritiškai vertiname Rusijos elgesį per Rusijos ir Ukrainos ginčą dėl dujų ir šių dviejų valstybių konfliktą. Nepaisant to, esame įsitikinę, kad Parlamento rekomendacijos privalo pasitarnauti ES ir Rusijos santykių gerinimui ir naujos strateginės partnerystės plėtojimui. Šis pranešimas netarnauja šiam tikslui. Būtent todėl balsavome prieš šį pranešimą Užsienio reikalų komitete.

Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija prieštarauja Komisijos nuomonei. Jeigu jos mano, kad Baracko Obamos administracija, ypač po viceprezidento Joe Bideno pareiškimų, pakeitė vadovavimo stilių, čia susiduriama su naująja Jungtinių Valstijų politika. Vadinasi, Europos Sąjunga atsilieka nuo naujosios Amerikos politikos, nors tai neturėtų mūsų dominti. Taigi, esame susirūpinę ne dėl kritikos, o dėl stiliaus.

Reikia ne didaktikos, o pagrįstos kritikos. Ne Europos Sąjungai būti mokytoja ir duoti pamokas Rusijai. Todėl Socialistų frakcija šiam pranešimo projektui pritars tik tuomet, jei Parlamentas patvirtins visus šešis pateiktus pakeitimus; kitaip tai bus viso labo priešingus rezultatus duodantis pranešimas, kuris nepasitarnaus strateginei partnerystei tarp ES ir Rusijos. Kad ir kaip būtų, Europos Sąjunga suinteresuota plėtoti sėkmingą Rusijos ir ES bendradarbiavimą.

  Graham Watson, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, užsienio reikaluose būtina diplomatija ir principai, o pranešime dėl naujojo ES ir Rusijos susitarimo atsispindi abu šie aspektai. Mano frakcija palankiai vertina jo turinį ir sveikina Januszą Onyszkiewiczių su jo darbu.

Istorija byloja, kad niekas labiau nesupykdo rusų kaip nugaros jiems atgręžimas, taigi tiek Rusija, tiek Europos Sąjunga suinteresuotos bendrauti, bendradarbiauti ir palaikyti prekybinius ryšius taip, kad būtų kuriamas pasitikėjimas. Kita vertus, nesąžininga apsimetinėti, kad Rusijos elgesys nepriekaištingas. Tai valstybė, naudojanti energijos tiekimą kaip ginklą, valstybė, kurios nepagarbus elgesys Kaukaze ir Baltijos valstybėse kelia nuolatinę įtampą, ir valstybė, kurioje teisinės valstybės principai tarnauja ir prisitaiko prie tų, kurie jaučia prielankumą Kremliui, ir spaudžia tuos, kurie tokio prielankumo nejaučia. Tai patvirtina ir naujas Mikhailo Khodorkovskio teismas.

Kaip žinome, rinkimai – ne išimtis. Fizinis smurtas, grasinimai žmogaus teisių gynėjams, nepriklausomų žurnalistų žudymas – C. Tabajdi, tokia šių dienų realybė Rusijoje.

(Plojimai)

Liūdna, kad kai kurie nariai siekia sušvelninti kritiką dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje. Mane stebina kai kurių narių atkaklus reikalavimas apibrėžti naująjį susitarimą kaip strateginį vien todėl, kad to pageidauja Maskva. Taip, turime stiprinti santykius, tačiau negalime nekritikuoti neapsakomų blogybių.

Yra trys priežastys, kodėl kai kurie linkę pataikauti V. Putinui. Pirma, kadaise jie simpatizavo sovietams ir vis dar yra sentimentaliai prisirišę prie Kremliaus. Antra, jie mano, kad Rusija skiriasi nuo kitų valstybių, todėl jai negali būti taikomi tie patys standartai. Ir, trečia, galvoja, kad Rusija tiesiog kelia per didelę grėsmę, kad būtų galima jos nepaisyti. Nė vienas iš tokių argumentų nėra įtikinamas. Sovietinėje eroje Europos radikalūs kairieji sąmoningai ignoravo žmogaus teises. Tai, kad jie dabar gina Rusiją, kai ji žengia į dešiniųjų autoritarinį valdymą, ne tik moraliai neteisinga, bet ir politiškai nesuvokiama. Be to, žmogaus teisės yra universalios ir nedalijamos, nes kitaip jos būtų nieko vertos; todėl Europos Sąjunga turi pasitikėti savo jėgomis, gindama mūsų vertybes ES ribose ir už jų.

Ir galiausiai Europa turi pusketvirto karto daugiau gyventojų negu Rusija. Mūsų karinės išlaidos dešimteriopai didesnės, o ekonomika – penkiolika kartų didesnė. Neturime priežasčių gūžtis prieš Kremlių; priešingai, turime visas priežastis ginti ES vertybes. Todėl pritariame naujajam susitarimui, tačiau Europa turi užmegzti šiuos santykius būdama vieninga, stipri ir budri.

  Adam Bielan, UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, Kremlius naudoja energijos tiekimą kaip politinį įrankį kartu su principu „skaldyk ir valdyk“, norėdamas papirkti Europos valstybes, nuo Kipro iki Nyderlandų. Toks būdas labai sėkmingai pasiteisina. Priešingai, Europos Sąjunga išliko stebėtinai pasyvi per suverenios Gruzijos užpuolimą. Krito į akį ES lyderių nebuvimas. Niekur nesimatė J. Solanos ir Komisijos narės B. Ferrero-Waldner. Rusai tada visiškai pažemino Prancūzijos prezidentą N. Sarkozy, absoliučiai ignoruodami taikos sutartį, dėl kurios jis derėjosi. Vadinasi, Europos silpnumą santykiuose su Rusija lemia jos pačios naivumas ir neįžvalgumas.

Austrijos, Vokietijos ir Italijos energetikos įmonės bendradarbiauja su Kremliumi dvišaliu pagrindu. Tai veda į Maskvos politinį spaudimą atskiroms valstybėms narėms. Vokietija tiesia dujotiekį Baltijos jūros dugnu, norėdama aplenkti Lenkiją, o Rusija ne kartą nutraukė energijos tiekimą Lietuvai, Čekijai ir kitoms Europos valstybėms. Jei „Nord Stream“ dujotiekio projektas bus įgyvendintas, toks pat likimas gali ištikti mano valstybę Lenkiją. ES politika Rusijos atžvilgiu privalo būti pagrįsta vienybės ir solidarumo principu. Todėl jei norime, kad mūsų santykiai su Rusija būtų veiksmingi, prieš pasirašydami dvišalius susitarimus su Kremliumi pirmiausia turime pasitarti su kitomis valstybėmis narėmis, kurioms šie susitarimai gali turėti neigiamą poveikį.

  Marie Anne Isler Béguin, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti pranešėjui už tai, kad priėmė mūsų pakeitimus ir kad žmogaus teisės tapo svarbiausiu klausimu derybose su Rusija. Norėčiau paprašyti Tarybos ir Komisijos nenusileisti šioje srityje, o pranešėją – pritarti kitiems mūsų pakeitimams dėl mažumų teisių ir padėties Čečėnijoje, apie kurią kažkodėl nutylima šiame pranešime.

Taip pat palaikome kritišką požiūrį į Rusiją. Nors Rusija ir rodo tam tikrus teigiamus ženklus, ypač atsižvelgiant į pasiryžimą sudaryti tarptautinius susitarimus dėl branduolinės ginkluotės mažinimo, kuri šioje krizėje per daug brangi, ji toliau laikosi visiškai bekompromisės politikos kitais klausimais, ypač dėl kaimynystės politikos, priekaištaudama Europos Sąjungai už tai, kad ši kišasi į jos įtakos sferą. Norėčiau priminti, kad neseniai Briuselyje Sergey Lavrov kritikavo Rytų partnerystės programą, kurią patvirtinome pavasarį aukščiausiojo lygio susitikime, o V. Putinas neigiamai reagavo į sutarties dėl dujų pasirašymą tarp Europos Sąjungos ir Ukrainos.

Kaip žinote – ir kaip teigė visi nariai – Gruzijos klausimas išlieka aktualesnis nei kada nors ir tebėra „nesantaikos obuolys“ tarp ES ir Rusijos, kuri nuolat naudojasi „veto“ teise, kad užkirstų kelią tarptautinių taikos palaikymo pajėgų dislokacijai ir net civilių stebėtojų įsileidimui į savo okupuotas ir valdomas teritorijas. Tai pažeidžia šešis rugpjūčio 12 d. susitarimo tarp ES ir Rusijos punktus, todėl nepavyksta sustabdyti kasdieninių smurto aktų prie Abchazijos ir Osetijos administracinės sienos.

Be to, nieko negali apkvailinti, kaip jau minėta, valstybių narių energetinė priklausomybė nuo Rusijos ar politinė kaina, kurią turime mokėti.

Ir galiausiai, pone pirmininke, susidūrus su pasauline krize, kuri nieko nesigaili, įskaitant Rusiją, norėčiau, kad būtų priimti nenumatyti sprendimai, kurie priverstų Rusiją pritarti konstruktyviai partnerystei, o ES suteiktų daugiau įtakos kaip vieningai partnerei.

  Vladimír Remek, GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Pone pirmininke, ponios ir ponai, svarstome Europos Parlamento rekomendacijas Tarybai dėl naujojo susitarimo su Rusija. Vis dėlto pranešimo tekstas man nepanašus į rekomendacijas dėl diplomatinių derybų. Didžiojoje dokumento dalyje aiškiai išreiškiamas ir pabrėžiamas poreikis reikalauti, atkakliai tvirtinti, pabrėžti, prieštarauti ir panašiai. Tai įsakmus leksikonas, ir labai džiaugiuosi, kad nesu ta derybų šalis, kuriai teks vadovautis tokiomis rekomendacijomis. Kartu pripažįstame, kad Europos Sąjunga, be kita ko, gauna ketvirtadalį reikiamos naftos ir gamtinių dujų iš Rusijos. Kartais manau, kad reikalaujame patikimo ir stabilaus gyvybiškai svarbių žaliavų tiekimo, mojuodami vėzdu. O ką gi ES gali pasiūlyti prie derybų stalo? Kur mūsų pozicija žmogaus teisių klausimu, pvz., dėl rusakalbių mažumos ES valstybių narių teritorijoje? Kur mūsų nuomonė apie buvusių Sovietų Sąjungos dalinių narių susirinkimus ir veiksmus ES valstybėse? O gal ne nepritariame, o juos palaikome, pvz., prieštaraudami JT išvadoms? Be to, kodėl EP rekomendacijose kritikuojama vien tik Rusija, nors Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas įvardijo abi valstybes, Ukrainą ir Rusiją, kaip atsakingas už gamtinių dujų tiekimo į ES problemas? Apskritai, tai panašu į norą žaisti futbolą tik į vienus vartus. Tai nėra sąžiningas žaidimas, manau, tai visi pripažinsite. Todėl nesitikėkime jokių stebuklingų rezultatų.

Todėl asmeniškai man sunku pritarti dabartinės redakcijos dokumentui. Net Užsienio reikalų komitete trečdalis narių liko nepatenkinti šio pranešimo projektu. Atsižvelgdamas į tai, ko iš tiesų reikia Europai, Tarptautinės prekybos komitetas turi daug realistiškesnį požiūrį į santykius su Rusija.

  Bastiaan Belder, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, be abejonės, šiuo metu Rusija ne mažiau kenčia nuo pasaulinės ekonomikos krizės. Kaip tik šį rytą per radiją girdėjau pranešimą iš Sankt Peterburgo, kad paprasti Rusijos gyventojai neišgali nusipirkti vaistų. Naujausios Pasaulio banko prognozės pranašauja dar sunkesnius laikus Rusijos ekonomikai. Kaip turėtumėme suprasti niūrią prognozę, kad iki šių metų pabaigos daugiau nei 20 mln. rusų pragyvenimo lygis taps mažesniu už minimalų pragyvenimo lygį – 4 600 rublių (apie 185 JAV dolerių)?

Iš tiesų, tiek Europa, tiek Rusija susiduria su būtinybe imtis ryžtingų veiksmų krizei įveikti. Todėl prioritetą reikia suteikti bendroms pastangoms globaliniam ekonominiam klimatui gerinti. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad tam reikia abipusio pasitikėjimo, kuriam, deja, skersai kelio stoja Kremliaus užsienio politika. Vienas pavyzdys – tai krizė Moldovoje, kuri tebesitęsia ir tampa vis sunkesnė, o Igoris Smirnovas atsisako pagerinti padėtį. Kitas pavyzdys – praeitą savaitę Ukrainoje atsinaujinusi sudėtinga padėtis. Trumpai tariant, abipusio pasitikėjimo stoka trukdo imtis bendrų veiksmų.

Šiuo pranešimu Parlamentas nusiųs atvirą ir aiškią žinią Tarybai ir Komisijai dėl derybų su Maskva, ir nuoširdžiai tikiuosi, kad jis sutiks Rusiją aukštai iškelta galva.

  Jana Bobošíková (NI). – (CS) Ponios ir ponai, šio Parlamento rekomendacijos projekte, kurį šiandien svarstome, skirtame Tarybai dėl naujojo susitarimo tarp ES ir Rusijos, yra pateikti galbūt tik du faktai, su kuriais galima sutikti. Pirma, Rusijos svarba Europos ir pasaulio stabilumui ir gerovei yra milžiniška ir, antra, turime užmegzti strateginę demokratinėmis vertybėmis pagrįstą partnerystę su Rusija. Turiu pasakyti, kad visais kitais atžvilgiais tekstas parašytas pergalinga Šaltojo karo dvasia ir prieštarauja visoms pagrindinėms diplomatijos ir tarptautinių santykių taisyklėms. Šiose taisyklėse labiau pabrėžiamas kompromisas, mandagumas, pusiausvyra ir pagarba kitai šaliai prie derybų stalo. Jose nekalbama apie valdingus reikalavimus ir griežtą smerkimą. Šio pranešimo terminologija ir formuluotės primena pasipūtusio sultono laišką Zaporožės kazokams, kurie vėliau davė atitinkamą atsaką. Nederamą teksto rusofobiškumą iš dalies atperka objektyvus Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pareiškimas, kuriuo turėtų būti vadovaujamasi rengiant naują dokumentą. Mano nuomone, dabartinis pranešimas kenkia tiek ES, tiek Rusijos Federacijai, taigi ir visų Eurazijos gyventojų interesams.

Ponios ir ponai, tikiuosi, kad aukščiausiojo lygio ES ir Rusijos susitikime, kuris vyks Tarybai pirmininkaujant Čekijai ir jos prezidentui Václavui Klausui, tikrai nebus naudojama ši rusofobiška retorika. Ypač atsižvelgiant į tai, kad Čekijos prezidentas nepritaria įsivyravusiam ES požiūriui į Rusijos ir Gruzijos konfliktą. Tvirtai tikiu, kad visų mūsų piliečių labui Taryba nepamirš, kad Rusija yra ir bus svarbi, naudinga ir lygiavertė partnerė ES geopolitinėje zonoje. Kaip jau minėta, ketvirtadalį naftos ir gamtinių dujų ES gauna iš Rusijos, ir pusė Rusijos naftos ir gamtinių dujų tiekiama į ES. Jei nėra kitų argumentų, vien šis faktas yra pakankamas argumentas pamėginti išlaikyti gerus kaimyninius santykius tarp ES ir Rusijos Federacijos.

  Ria Oomen-Ruijten (PPE-DE). – (NL) Pone pirmininke, pastaruosius dvejus su puse metų, kaip delegacijos santykiams su Rusija pirmininkė, labai intensyviai užsiėmiau Rusijos ir Europos klausimais. Ne tik tyriau incidentus, bet ir stengiausi išlikti nešališka ilgalaikės strategijos atžvilgiu. Todėl man sunku suprasti, ką norėjo pasakyti Graham Watson, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos pirmininkas. Mano ir kitų mano kolegų narių požiūris visose šiose diskusijose nebuvo vienašališkas. Aptarėme daugelį su Rusija susijusių problemų.

Vis dėlto nepamirškime, kad partnerystės susitarimo pasirašymas reiškia ir tai, kad patys turėsime būti partneriai. Tai reiškia, kad abi susitarimo šalys įsipareigoja abipusiai konsultuotis svarbiais klausimais. Be abejonės, partnerystės susitarimas gali būti pasirašytas tik esant abipusiam pasitikėjimui, o ne tada, kai tik viena pusė pripažįsta problemas. Šiuo metu Jungtinės Valstijos naudoja kitą strategiją. Ar tikrai turime grįžti prie šalto požiūrio, skirtingai nei Jungtinės Valstijos, kurios siūlo palankias sąlygas bendradarbiauti? Tai nėra protinga veiksmų eiga.

Kadangi turime tik vieną didelę kaimynę, mums reikia partnerystės sutarties ir strateginės partnerystės. Esame priklausomi nuo šios kaimynės energijos tiekimo atžvilgiu, o ji priklauso nuo lėšų, kurias gauna iš mūsų. Kadangi Europoje turime vertybes, kurias reikia ginti, su šia kaimyne turime aptarti ir bendras vertybes bei žmogaus teisių klausimus. Vien tik neigiamų aspektų aptarimas nėra gera naujos strategijos, skirtos bendradarbiavimui užmegzti su didele kaimyne, pradžia. Todėl norėčiau padėkoti Komisijos narei už jos atsakymą, kuriame buvo išvardyti teigiami bruožai, galintys iš tiesų padėti siekti naudos 500 mln. Europos gyventojų.

  Jan Marinus Wiersma (PSE). – (NL) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pagirti R. Oomen-Ruijten už jos pasakytą kalbą. Iš visos širdies pritariu jos išsakytiems argumentams ir tikiuosi, kad rytoj jie turės įtakos jos frakcijos narių pozicijai, kai jie balsuos dėl mūsų siūlomų šio pranešimo pakeitimų. Linkiu jai visapusiškos sėkmės.

J. Onyszkiewicziaus pranešimas mano frakcijoje sukėlė daug ginčų, todėl balsavome prieš jį Užsienio reikalų komitete. Jis išsamus ir ne be pagrindo; darbotvarkė ES ir Rusijos santykių klausimu iš tiesų plati. Tiesa, kad pranešėjas šiame pranešime siekė atkreipti dėmesį į visas reikiamas sritis, ir už tai norėčiau jį pagirti. Vis dėlto šiame pranešime pasirinktas neteisingas tonas. Negalima sakyti, kad šie santykiai yra esminiai, kaip teigia pranešėjas, o paskui pateikti pavyzdžius, kurie atskleidžia tik neigiamus Rusijos aspektus, užmirštant paminėti klaidas, kurias patys per pastaruosius dvidešimt metų padarėme, palaikydami santykius su Rusijos Federacija.

Rusija – ne šalis kandidatė, o strateginė partnerė, kuri siekia bendradarbiauti bendrų interesų srityse. Tam reikia konstruktyvaus ir racionalaus elgesio, ir visiškai sutinku su A. Vondra, kad tai turi nulemti mūsų požiūrį. Priešingai susidariusiam įspūdžiui, Kopenhagos kriterijai čia netinka. Aš palaikau pragmatišką požiūrį, paremtą abipuse priklausomybe. Rusijai reikia Europos Sąjungos, o pastarajai reikia Rusijos. Kad ir kokias sritis svarstytume: prekybos, energetinio bendradarbiavimo, klimato ar branduolinių ginklų neplatinimo, bendru darbu galime surasti daug sprendimų. Už derybų dėl naujojo susitarimo slypi strateginis interesas – atkakliai laikomės žodžio „strateginis“ šiose diskusijose. Turime derėtis sąžiningai ir gerbdami Rusijos interesus.

Mūsų pranešėjas pagrįstai skiria didelį dėmesį bendroms Europos Sąjungos ir Rusijos kaimynėms. Ir čia galioja principas, kad bendradarbiavimas atneša daugiau naudos nei konfrontacija. Bet kokia kaina siekiame išvengti kovos dėl įtakos sferų. Todėl Europos Sąjunga turėtų sutelkti visą dėmesį į susilpnėjusios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atgaivinimą. Tada galėtume pagerinti požiūrį į įšaldytus konfliktus Europoje, ar tai būtų Gruzija, ar Azerbaidžanas, ar Moldova.

Be abejo, ne viskas ES ir Rusijos santykiuose yra puiku. Tai teisingai pastebima pranešime. Ir toliau smerkiame Rusijos invaziją į Gruziją. Esame susirūpinę dėl autoritarinių tendencijų Rusijoje. Todėl dialogas negali būti vien teigiamas; nes Rusijos Federacija – Europos Tarybos narė, ji gali pasiekti geresnių rezultatų. Nepaisant to, su visa derama pagarba norėčiau pasakyti pranešėjui, kad jis pasielgtų gerai, paspausdamas mygtuką „perkrauti“. Atkaklus supriešinančio požiūrio laikymasis, kai Jungtinių Valstijų vyriausybė pasirinko naują poziciją Rusijos atžvilgiu, duotų priešingus rezultatus. Mūsų problemos – globalios, ir siekiant jas išspręsti reikia, kad visi prisidėtų.

  István Szent-Iványi (ALDE). - (HU) Inauguracinėje kalboje prezidentas D. Medvedevas pareiškė, kad svarbiausia jo užduotis ginti laisvę ir atkurti teisinę valstybę. Deja, šio pažado jis dar neįvykdė. Mūsų pareiga – priminti jam apie šį pražadą ir palaikyti nepriklausomą žiniasklaidą, pilietinę visuomenę ir asmenis, nukentėjusius nuo žmogaus teisių pažeidimų.

Siekiame pragmatiškos partnerystės su Rusija ir esame suinteresuoti sudaryti partnerystės sutartį. Tačiau tai bus įmanoma tik tuo atveju, jei Rusija pradės elgtis konstruktyviai, atsakingai ir bus linkusi bendradarbiauti.

Sausio mėn. susvyravo pasitikėjimas Rusijos, kaip energijos tiekėjos, patikimumu. Todėl energetinė partnerystė turi būti esminiu susitarimo elementu. Jei Rusija ratifikuotų Europos energetikos chartiją ir protokolą dėl tranzito, tai padėtų sustiprinti pasitikėjimą. Tikimės, kad Europos Sąjunga imsis bendrų ir ryžtingų veiksmų tų valstybių narių naudai, kurios ypač priklauso nuo Rusijos tiekiamos energijos.

  Inese Vaidere (UEN). - (LV) Dėkoju J. Onyszkiewicziui už labai subalansuotą pranešimą. Rusija – labai svarbi Europos Sąjungos partnerė. Bendri veiksmai gali turėti teigiamą poveikį įveikiant ekonomikos ir finansų krizę. Vis dėlto negalime nesilaikyti mūsų principų ir vertybių. Privalome reikalauti, kad Rusija atkurtų žmogaus teises Rusijoje, spaudos laisvę, žodžio laisvę ir laisvę jungtis į asociacijas. Privalome atkakliai reikalauti, kad Rusijos tėvynainių rėmimo programa nebūtų piktnaudžiaujama kaip priemone stiprinti politinę įtaką ES valstybėse narėse. Kad būtų pasirašytas naujasis susitarimas, Rusija turi įvykdyti savo įsipareigojimą dėl Gruzijos teritorinio vientisumo. Bendras susitarimas privalo apimti ir energetinio saugumo strategiją, paremtą Energetikos chartijos ratifikavimu. Taip pat turime reikalauti adekvataus Šiaurės dujotiekio poveikio aplinkai įvertinimo. Dėkoju.

  Milan Horáček (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nare, einantis Tarybos Pirmininko pareigas, J. Onyszkiewicz labai aiškiai pasisakė apie žmogaus teisių svarbą bendradarbiaujant su Rusija, ir už tai norėčiau jam padėkoti. Manau, kad ypač svarbu aiškiai pasakyti, jog Europai ekonominiai ryšiai, kitaip tariant, dujų tinklai, nėra svarbesni už žmogaus teises. Normali partnerystė paremta dviem patikimomis šalimis, kurios pasitiki viena kita. Strateginė partnerystė pasižymi tik ribota gynybos galimybe ir patikimumu, todėl ES turi saugotis, kad nesusidurtų su nepatikimumu. Kol Rusija toliau šiurkščiai pažeidinės žmogaus teises ir neužtikrins minimalaus demokratijos ir teisinės valstybės lygio, kaip byloja Annos Politkovskayos arba M. Khodorkovskio ir A. Lebedevo atvejai, negalėsime užmegzti geros, normalios partnerystės.

PIRMININKAVO: Rodi KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

  Jiří Maštálka (GUE/NGL). – (CS) J. Onyszkiewicziaus pranešimas neabejotinai yra vienas iš svarbiausių dokumentų, pasirodžiusių besibaigiant mūsų kadencijai. Turiu pabrėžti, kad esu nepaprastai nusivylęs tuo, apie ką kalbama tame pranešime. Galiu sutikti tik su vienu dalyku – visi manome, kad gerų santykių su Rusija palaikymas yra svarbiausias klausimas. Mano nuomone, pranešimo koncepcijai trūksta pusiausvyros, ir tvirtai tikiu, kad šis originalaus varianto pranešimas nepagerins abipusių santykių. Mandagiai tariant, nesusipratimas man atrodo tai, kad šiame pranešime siekiama vyriausiajam Europos Sąjungos įgaliotiniui suteikti konsultavimo įgaliojimus. Tada nepasitikėčiau J. Solana, kuris prieš dešimt metų sukėlė beprasmį vadinamąjį humanitarinį Jugoslavijos bombardavimą ir kuris, pažeisdamas tarptautinę teisę, organizuoja dalies suverenios valstybės atskyrimą. Taip pat įžvelgiu pusiausvyros stoką, kad pranešime kritikuojama Rusija dėl programos paremti užsienyje gyvenančius Rusijos piliečius, bet visiškai nekalbama apie rusakalbių ne Rusijos piliečių padėtį Europos Sąjungoje. Mano nuomone, pranešime sąmoningai nekalbama apie vadinamąją Lenko kortą, kuri pažeidžia tarptautinę teisę.

  Francisco Millán Mon (PPE-DE). - (ES) Rusija yra labai svarbi tarptautinė veikėja, nuolatinė Saugumo Tarybos narė, Didžiojo aštuoneto narė ir pagrindinė karinė jėga. Dėl šių paprastų priežasčių Europos Sąjunga turi stengtis užmegzti su Rusija santykius, grįstus dialogu ir bendradarbiavimu. Be to, daugelis valstybių narių energetikos požiūriu priklauso nuo Rusijos ir su ja palaiko svarbius prekybinius ryšius.

Tačiau santykius reikėtų dar labiau plėtoti ir kelti jiems aukštesnius tikslus. Rusija – Europos valstybė ir Europos Tarybos narė, ji įsipareigojusi žmogaus teisėms ir demokratinėms laisvėms, todėl su mumis turėtų dalytis vertybėmis ir principais, įskaitant pagarbą tarptautinės teisės principams, valstybių suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.

Vis dėlto pastarojo meto įvykiai byloja apie nerimą keliančias tendencijas Rusijoje, pvz., energetinių išteklių naudojimas kaip priemonės spaudimui daryti, įskaitant išteklių tiekimo nutraukimą, arba Gruzijos krizė pernai metų vasarą ir kiti įvykiai.

Visi šie įvykiai susilpnino pasitikėjimą Rusija kaip europine partnere. Dabar turime atkurti tą pasitikėjimą. Siekiame konstruktyvių santykių su Rusija kaip tikros europinės partnerės, tačiau tam reikia, kad pasikeistų Rusijos elgesys.

Europos Sąjungoje valstybių narių nuomonė dėl santykių su Rusija skiriasi dėl daugelio priežasčių, įskaitant istorines, todėl nelengva pasiekti bendrą poziciją. Tai viena iš mūsų silpnųjų vietų ir problemų. Vis dėlto, neatsižvelgiant į požiūrius, kuriuos galime pavadinti pragmatiškais arba realistiškais, šiame Parlamente vis stipriau palaikoma idėja, kad tie partneriai, su kuriais siekiame užmegzti labai glaudžius ryšius, turi elgtis pagal tarptautinės teisės principus ir gerbdami pagrindines teises ir laisves, ypač jeigu jie priklauso didžiajai Europos šeimai.

Šis Parlamentas džiaugiasi prezidento D. Medvedevo įsipareigojimu gerbti žmogaus teises ir teisinės valstybės principus, kurį jis prisiėmė savo kadencijos pradžioje, tačiau šie žodžiai privalo būti paremti veiksmais.

Ponios ir ponai, norėčiau tikėti, kad ateityje Rusija taps nuolatine ir struktūrine Europos Sąjungos partnere, kuri dalysis su mumis bendromis vertybėmis, tačiau šiandien man atrodo, kad tokia ateitis dar gana tolima.

  Hannes Swoboda (PSE). – (DE) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau nuoširdžiai padėkoti A. Vondrai ir Komisijos narei B. Ferrero-Waldner už jų įdėtą darbą, kurio rezultatai yra realistiškesni ir, mūsų nuomone, labiau atitinka susiklosčiusią padėtį nei originalaus varianto J. Onyszkiewicziaus pranešimas. Labai apgailestauju, nes, asmeniniu požiūriu, esu labai geros nuomonės apie J. Onyszkiewiczių. Todėl ne visai suprantu, kodėl turime pranešimą, kuris nesiremia šiuo bendru pagrindu – kritika iš vienos pusės ir noru bendradarbiauti iš kitos pusės – kaip vardikliu, kurį pasitelkė Taryba ir Komisija.

Norėčiau dar kartą aiškumo sumetimais trumpai apžvelgti mūsų kritiką Rusijos atžvilgiu.

Kaimynystės klausimu nesuprantame ir kritikuojame Rusijos elgesį Gruzijos atžvilgiu, bet pasauliui jau seniai žinoma, kad Rusija – ne vienintelė kaltoji šalis. Paprasčiausiai tam tikra šioje salėje sėdinčių žmonių grupė nenori to pripažinti. Turime matyti abi puses. Žvelgdamas į tokius politikus kaip S. Zourabichvili ir N. Burjanadze, stebėdamas, kaip buvę Gruzijos prezidento sąjungininkai šiuo metu veikia prieš prezidentą M. Saakashvilį, ir matydamas, kad žmogaus teisės taip pat nėra labai vertinamos, klausiu savęs, kodėl kritikuojama vien tik Rusija, o ne Rusija kartu su Gruzija. Kalbant apie energetikos krizę, kuri liečia Ukrainą, dabar jau visi suprantame, ir jūs žinote, kad dalis atsakomybės tenka Ukrainai ir jos vidaus politikos padėčiai, tačiau visada kritikuojama vien tik Rusija.

Nors M. Horáček, kuris šiuo metu siekia išspręsti Vyriausybės krizę Čekijoje, teigia, kad neturėtume teikti energetikos klausimui prioriteto žmogaus teisių atžvilgiu, iš tiesų niekas to ir nedaro. Atsakykite man konkrečiai, ar norite, kad sakytume: „jūsų dujų norėsime tik tada, kai pradėsite gerbti žmogaus teises“? Turite atvirai, nuoširdžiai ir aiškiai pasakyti, ko norite, o ne švaistytis skambiomis frazėmis diskutuodami.

Trečias aspektas susijęs su žmogaus teisėmis. Be abejonės, esame labai nusivylę Rusijoje vyraujančiu požiūriu į žmogaus teises ir manome, kad jis yra nepriimtinas. Niekada netylėsime, jeigu pažeidinėjamos žmogaus teisės. Kaip jau minėjau, turime spręsti žmogaus teisių pažeidimus, kad ir kur jie būtų padaryti: Gruzijoje, Rusijoje ar ES valstybėse narėse. Tai apima Rusijos piliečių ir ne Rusijos piliečių teises, nes kai kurie iš jų susiduria su problemomis tam tikrose ES valstybėse narėse. Tai savaime suprantama, tačiau šias problemas turime spręsti vienodai visur ir taikydami vienodus kriterijus.

Ketvirta, man labai liūdna, kad Rusija ir jos vadovai nesukuria tokio požiūrio į savo istoriją, kokį sukūrė daugelis ES valstybių. Kalbu apie jau vykusias diskusijas ir rytojaus balsavimą dėl rezoliucijos istorijos klausimu. Rusijos įvaizdis gerokai pagerėtų, jeigu jos požiūris į savo istoriją būtų kritiškesnis, kitaip tariant, jeigu ji vaizduotų stalinizmą ne kaip didžiausią tautinį pasiekimą, o kaip nusikaltimą, kurį reikia pripažinti. Be abejo, padarėme keletą labai aiškių pareiškimų šiuo klausimu, tačiau turime pasakyti visoms valstybėms, visiems totalitariniams režimams, kad nesame pasirengę pripažinti totalitarinius režimus ir gebėjimo vertinti savo istoriją stoką.

Vis dėlto yra ir kita galimybė, priėmus bent vieną ar dvi iš mūsų pateiktų pakeitimų, kuriais siekiama atkurti pusiausvyrą ir siekti būtent šios dvejopos strategijos: labai svarbios kritikos Rusijos atžvilgiu ir siekio užmegzti su ja partnerystę.

  Henrik Lax (ALDE). - (SV) Ponia pirmininke, pranešėjas teisus, nes ES turi gebėti išsakyti vienodą nuomonę svarbiais klausimais, susijusiais su Rusija. Deja, regis, Rusijos vadovai žvelgia į santykius su trečiosiomis šalimis kaip į „nulinės sumos“ lošimą. Aiškiau tariant, jei nesmogsiu aš – smogsi tu. Glaudesnis bendradarbiavimas tarp ES ir Rusijos būtų abipusiai naudingas, ir turime pasirūpinti, kad Rusijos vadovai tą suprastų. Kyla grėsmė, kad sunki ekonomikos krizė Rusijoje dar labiau pablogins jos vadovų požiūrį į glaudų bendradarbiavimą su ES. Todėl ypač svarbu, kad ES kalbėtų vienu balsu. Tik tada, kai ES kalbėdavo aiškiai ir tiesiai, Rusijos vadovai sustodavo. Konfliktas su Gruzija, dujų krizė tarp Rusijos ir Ukrainos metų pradžioje ir provokacijos, gaubiančios Bronzinio kario statulą Estijoje, byloja apie tai, kad vieninga ES gali priversti Rusiją dar kartą susimąstyti.

  Hanna Foltyn-Kubicka (UEN). – (PL) Ponia pirmininke, šiandien svarstomame pranešime pateikiama gana išsami ataskaita apie nesenus žmogaus teisių pažeidimus Rusijos Federacijos teritorijoje. Šie atvejai patvirtina, kad Rusija nepaiso jokių standartų, kuriuos taiko visas laisvasis pasaulis. Todėl kreipiuosi į Tarybą ir Komisiją su prašymu reikalauti, kad Rusija vykdytų įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė žmogaus teisių srityje. Tai turėtų būti išankstinė sąlyga tolesnėms deryboms dėl šio susitarimo.

Bendruose susitikimuose su Rusija dažnai girdžiu Rusijos Dūmos narius netiesiogiai sakant, kad gana švaistyti laiką žmogaus teisėms ir kad atėjo metas pereiti prie esminių klausimų, t. y. prekybos. Negalime sutikti su tokiu požiūriu. Nėra nieko svarbesnio už laisvę, sveikatą ir gyvybę. Į šias vertybes Rusijoje dažnai žiūrima pro pirštus, nors pinigų vertė visuomet pripažįstama.

  Tunne Kelam (PPE-DE). - Ponia pirmininke, norėčiau pasveikinti J. Onyszkiewiczių su sunkiu darbu ir garbingais rezultatais.

Beje, tai paskutinė kadenciją baigiančio Europos Parlamento pozicija dėl santykių su Rusija, ir didžiausia žinia, kurią šis Parlamentas pasiuntė – tai nuoseklumas, paremtas bendromis Europos vertybėmis.

Todėl vertėtų prisiminti, kad mūsų santykių su Rusija pagrindu išlieka kolegės C. Malmström pranešimas, pateiktas prieš kelerius metus; pranešimas, kurio pasiūlymai vis dar neįgyvendinti.

Tarsi įstrigome vienoje vietoje, nuolat kartodami, kokie svarbūs yra santykiai su Rusija. Tai tiesa, tačiau nebūtina to kartoti. Privalome pasitikėti savo pačių jėga, vertybėmis ir potencialu, kaip siūlė Graham Watson, ir gyventi pagal tas vertybes.

Taip pat tenka padaryti išvadą, kad Rusija padarė kokybinį šuolį į blogąją pusę. Pernai metų rugpjūčio mėn. Rusija beveik okupavo suverenią kaimyninę valstybę. Neužtenka vien tik kritikuoti ar apgailestauti, toliau toleruojant žmogaus teisių pažeidinėjimus Rusijoje. Klausimas yra toks: kaip suderinti šias žmogaus teises ir vertybes su mūsų veiksmais praktikoje? Priešingu atveju būsime bendrai atsakingi, bent jau netiesiogiai, už žmogaus teisių ir demokratinių vertybių sunaikinimą Rusijoje mainais į dujas iš Rusijos dujotiekio.

  Ioan Mircea Paşcu (PSE). - Ponia pirmininke, akivaizdu, kad kalbant apie Rusiją šiuose Rūmuose išsiskiria dvi skirtingos nuomonės, atspindėdamos prieštaringą valstybių narių požiūrį.

Iš esmės kalbama ne apie Rusiją – kadangi daugelis sutinka, kad ši jėga yra neišvengiama mūsų strateginė partnerė – o apie tai, kaip reaguoti į jos elgesį, kuris ne visada atitinka mūsų standartus. Taigi, kol vienos nuomonės šalininkai siūlo priversti Rusiją atsakyti už bet kokį šių standartų nesilaikymą – ir akivaizdu, kad J. Onyszkiewicziaus pranešimas priskiriamas šiai kategorijai – kitos nuomonės šalininkai nuolaidesni, ir juos motyvuoja visų pirma pragmatizmas.

Taigi kyla klausimas, kuris iš šių dviejų požiūrių užtikrina geresnį mūsų bendrų klausimų (ekonomikos, prekybos, energetikos, saugumo, tyrimų ir švietimo) sprendimą, kuris patenkintų mūsų interesus ir neverstų išsižadėti ES standartų. Kuris darys didesnį poveikį Rusijos elgesiui? Nors skeptiškai vertinu sugebėjimus vienaip ar kitaip daryti įtaką Rusijos veiksmams, prašau ES užimti tokią poziciją, kurioje pragmatizmas derėtų su integralumu. Galų gale, nors šiame pranešime formaliai kalbama apie Rusiją, realybėje tai liečia ir Europos Sąjungą.

  Andrzej Zapałowski (UEN). – (PL) Ponia pirmininke, visiems žinoma, kad ilgainiui visų susitarimų su Rusija turinys tampa panašesnis į norų sąrašą nei į teisiškai įpareigojančias priemones. Nepaisant to, svarbu ir toliau stengtis reguliuoti mūsų santykius su Rusija pasitelkiant geriausius įmanomus būdus. Akivaizdu, kad negalime to siekti dabartinėmis sąlygomis, kai Europos Sąjunga, turinti beveik 500 mln. gyventojų ir būdama atsakinga už daugiau nei 20 proc. pasaulio BVP, turi pataikauti daug silpnesnei ir turinčiai mažesnį gyventojų skaičių partnerei. Kalbu apie tai todėl, kad dažnai tam tikrų ES valstybių narių interesai prieštarauja vidiniam Europos solidarumo principui. Rusija be jokios sąžinės graužaties išnaudoja tokias padėtis. Žinoma, turime sustiprinti mūsų ekonominį bendradarbiavimą su Rusija, tačiau turime reikalauti, kad mūsų partnerė laikytųsi tų pačių standartų, kurie privalomi visoms ES valstybėms narėms. Apie atleidimą nuo atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus negali būti nė kalbos.

  György Schöpflin (PPE-DE). - Ponia pirmininke, sveikinu pranešėją. Manau, kad tai – ypač svarbus pranešimas.

Man atrodo, jog Rusijos strateginis mąstymas – tai viena iš svarbiausių problemų, su kuriomis šiuo metu susiduria Europos Sąjunga. Jei neperprasime, kaip Rusija vertina save pasaulio mastu, negalėsime suvokti Kremliaus žodžių ir veiksmų prasmės. Tiesą sakant, Rusijos veiksmuose yra logikos, bet ji skiriasi nuo mūsiškės. Kai ES svarstymų centre buvo taikus konflikto išsprendimas, Rusija be jokių skrupulų naudojo jėgą, – apie tai byloja praeitų metų įvykiai Gruzijoje.

Taigi tikrasis raktas į problemos sprendimą – supratimas, kaip Rusija suvokia valdžią. Pagal Europos tradiciją valdžią turi prižiūrėti demokratinės institucijos. Rusijoje valdžia yra koncentruota tikint, kad tokia koncentracija pavers ją veiksmingesne.

Tai labai pavojinga toms valstybėms, kurias Rusija laiko silpnomis. Jos automatiškai atsiduria Rusijos valdžios ekspansijos taikinyje. Rusijos įmonės įvykdytas slaptas stambaus Vengrijos energetikos įmonės MOL akcijų paketo įsigijimas – tai šis tas daugiau nei paprasčiausias komercinis sandoris; tai atskleidžia, kaip Rusija įsiveržia į neužimtą erdvę.

Valdžios požiūriu, Europos Sąjunga ir Europos integracija Rusijai yra nesuprantami ir beprasmiai procesai. Rusijos nuomone, suvereniteto perleidimas yra bjaurastis, o ne būdas užtikrinti taiką. Taigi – ir gyvybiškai svarbu, kad tai suprastume – Rusijai Europos Sąjunga yra problema. Jos sėkmė – mįslė Rusijai, o pirmiausia ji trukdo Rusijai maksimaliai sustiprinti savo galią. Todėl Europos Sąjungos ateitis priklauso nuo to, ar perprasime, kaip Rusija suvokia valdžią. Pastebėsiu, kad labai skirtingai nuo Europos. Tegul dėl to nekyla jokių iliuzijų.

  Richard Howitt (PSE). - Ponia pirmininke, praeitą mėnesį Parlamento vardu vykau prie Gruzijos administracinės sienos, kurią nustatė Pietų Osetijos separatistai po Rusijos karinės invazijos. Kontrolės punktas, kuriame nė iš vienos pusės nebuvo jokio formalaus susisiekimo, neabejotinai atrodė kaip Šaltojo karo scena. Jei neatsitrauksime atgal, vienas realus žingsnis, kurį galėtų žengti Rusija, tai pagalba Europos policijai leidžiant sėkmingai patekti ir atlikti misiją abiejose sienos pusėse, kad ji galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas paliaubų kontrolės srityje. Tai būtų mažas, tačiau konkretus žingsnis į pasitikėjimo kūrimą, ir raginu Rusiją jį žengti.

Taip pat pritariu požiūriui, kurį išreiškė daugelis šio Parlamento narių, kad juo stipresnis Europos solidarumas, tuo geresni santykiai tarp Europos ir Rusijos. Šis faktas buvo ir vėl pabrėžtas šią savaitę, kai Rusija mėgino sudaryti atskirus, ne bendrus, susitarimus su ES valstybėmis dėl importo standartų vaisiams ir daržovėms. Šiuo atžvilgiu apgailestauju dėl šiandien pasakytos liberalų demokratų lyderio kalbos, kuria buvo siekiama pavaizduoti socialistų poziciją kaip švelnią žmogaus teisių atžvilgiu. Ne tik balsuosime, pritardami kritikai Rusijos atžvilgiu dėl rinkimų neatitikties tarptautiniams standartams, žodžio laisvės suvaržymo, politinių kalinių įkalinimo, grasinimų žmogaus teisių gynėjams ir jų persekiojimo; ši kalba byloja ir apie taškų skyrimo Rusijai sistemą, kuri yra mus sulaikančios solidarumo stokos pavyzdys.

Kaip ir visas kitas šalis, Rusiją palietė ekonomikos krizė. Ji patiria naftos kainos kritimą, rublio nuvertėjimą trečdaliu ir 75 proc. vertybinių popierių biržos kritimą. Šiuo metu prezidentas D. Medvedevas aktyviai dalyvauja Didžiojo dvidešimtuko (G20) grupės susitikime Londone. Tikiu, kad dabar, kai Rusijai reikia bendradarbiavimo, ir ji galbūt tapo atviresnė permainoms, atėjo tinkamas laikas šiam bendradarbiavimui, jei tik Europos Sąjunga bus vieninga ir pasiryžusi eiti šiuo keliu.

  Giulietto Chiesa (PSE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, skaitant šį dokumentą susidaro įspūdis, kad tas, kuris jį parašė, siekia ne pagerinti, o sugadinti Europos Sąjungos ir Rusijos santykius. Jei Europa to siekia, šis dokumentas yra puikus, jei ne, jis – siaubingas. Mano nuomone, šis dokumentas – siaubingas. Kaip galime įsivaizduoti būsimus naujus įtemptus santykius su valstybe, kurią pripažįstame nepakeičiama mūsų interesų atžvilgiu? Ateinančius keturiasdešimt metų priklausysime nuo tradicinių energijos šaltinių, kurių gausu Rusijoje. Ar galime elgtis kitaip? Ne, negalime.

Antra, atkreipkite dėmesį į dokumento stilių ir toną. Šiuose puslapiuose Europa prabyla imperialistiniu, o ne gerbiančiu savo pašnekovą, tonu. Tai prieštarauja ES kaimynystės politikai, ir taip elgtis neteisinga, net tvarkant reikalus su maža valstybe, jau nekalbant apie didelę šalį, kuri labai pagrįstai reikalauja ją gerbti. Pirmiausia tai – realizmo klausimas.

Bijau, kad Europos Parlamentas ketina priimti dokumentą, parašytą Šaltojo karo dvasia – šalta, betiksle, nuostolinga ir duodančia priešingus rezultatus – kaip tik tada, kai naujasis JAV prezidentas pradėjo naują dialogą su Maskva. Vadovaudamasi tokiu požiūriu Europa negali tikėtis tapti lyderė. Tikiuosi, kad Komisija nepritars šioms rekomendacijoms.

  Romana Cizelj (PPE-DE). - (SL) Šiose diskusijose iškėlėte daugelį politinių problemų, tačiau norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kitą iššūkį, apie kurį neminima pranešime. Tai klimato kaitos problema, kurią kol kas sprendžia daugiausia tik mokslininkai. Vis dėlto jei norime sėkmingai išspręsti šią problemą, turime paremti šiuos veiksmus tvirtomis ir ryžtingomis politinėmis priemonėmis.

Tai globalinis iššūkis, reikalaujantis abipusės atsakomybės. Todėl manau, kad privalome išnaudoti kiekvieną galimybę paraginti Rusiją, kad ši prisiimtų dalį savo įsipareigojimų tiek dėl klimato kaitos sušvelninimo, tiek dėl prisitaikymo prie tos kaitos. Kadangi šiandien Kopenhagos konferencijos išvakarės, privalome taip pat paraginti Rusiją aktyviau dalyvauti tarptautinėse derybose.

Kolegos, norėčiau priminti, kad tinkami veiksmai dėl klimato kaitos reiškia ir žmogaus teisių užtikrinimą.

  Monika Beňová (PSE). – (SK) Kalbėsiu labai trumpai, nes daugelį dalykų, kuriuos norėjau aptarti, jau aptarė mano kolegos iš Socialistų frakcijos Europos Parlamente.

Mano nuomone, pranešime trūksta pusiausvyros, ir jis – rusofobiškas. Aš pati esu kilusi iš šalies, kuri daugelį metų gyveno režimo, daugeliui žmonių apsunkinusio gyvenimą, sąlygomis, tačiau kaip tik todėl nesuprantu, kodėl protingi vyrai ir moterys šioje salėje siekia priimti dokumentą, kuriuo dar kartą baksnosime pirštu į vieną valstybę ir už kažką ją kaltinsime.

Maniau, kad šis Parlamentas yra pajėgus suprasti dabartinę padėtį pasaulyje. Visiškai atmetu mintį, kad kas nors iš čia esančių norėtų išmainyti dujas ir naftą į žmogaus teisių apsaugą. Socialistų frakcija Europos Parlamente siekia ginti žmogaus teises ir visada jas gynė, tačiau kita vertus, prieš mūsų akis iškyla akivaizdi realybė. Prieš ES, prieš JAV, prieš Rusijos ir prieš viso pasaulio akis. Tik sudarę gerus bendrus susitarimus, pajėgsime kovoti su šia realybe.

  Andrzej Wielowieyski (ALDE). – (FR) Ponia pirmininke, Rusija – didžiausia ES kaimynė, kuri pastarąjį amžių puoselėjo imperialistines iliuzijas, tačiau kuri patyrė ir siaubingų išgyvenimų.

Atsigauti po tokios traumos reikia laiko ir ištvermės, todėl turime būti kantrūs. Taigi derybos dėl naujojo susitarimo bus sunkios ir skausmingos. Pranešime daug reikalaujama, tačiau jis yra teisingas. Veiksmingos partnerystės su šešiomis ES kaimynėmis Rytuose ir gero abipusio bendradarbiavimo su Rusija darna – tai didžiausias iššūkis Europos politikoje. Pažanga priklausys nuo to, ar įstengsime suderinti mūsų gyvenimo būdą ir suvokti esmines vertybes, kurių negalime išsižadėti.

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Ponia pirmininke, pagrindinės kliūtys, darančios įtaką ES santykiams su Rusija, yra pastarosios naudojimasis dujų tiekimu kaip politinio šantažo priemone, jos keliama grėsmė Gruzijos nepriklausomybei, genocidas Čečėnijoje ir nesugebėjimas nešališkai nagrinėti Annos Politkovskajos ir Alexandro Litvinenko nužudymo bylų. Deja, Rusija nežengė nė vieno žingsnio į priekį, kad įtvirtintų demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms, o tai nežada gerų tolesnių derybų ir bendradarbiavimo. Jei norime, kad derybos būtų sėkmingos, turime vykdyti vieną bendrą solidarumo politiką. Tai turi didelę reikšmę tokios svarbios Europos Sąjungos kaimynės kaip Rusija atžvilgiu.

  Gerard Batten (IND/DEM). - Ponia pirmininke, kaip B. Ferrero-Waldner gali kalbėti apie Rusiją kaip apie partnerę, o A. Vondra siekti garantijų demokratijos ir žmogaus teisių srityse?

Rusija – tai valstybė gangsterė, kurioje problemų keliantys politiniai oponentai, disidentai ir žurnalistai paprasčiausiai nužudomi. Rusai net turi taisyklę, pagal kurią leidžiama nužudyti bet kurį – Rusijos ar užsienio –pilietį užsienio valstybės teritorijoje, jeigu manoma, kad toks asmuo kelia grėsmę arba kažką pažeidinėja. Šia taisykle vadovaujantis valstybės palaikomu teroro aktu 2006 m. Londone nužudytas mano rinkėjas Alexander Litvinenko. Jo šeima iki šiol laukia, kad būtų įvykdytas teisingumas, o žudikai perduoti Anglijos teismui.

Asmeniškai nenorėčiau, kad Europos Sąjunga su kuo nors derėtųsi dėl susitarimų. Bet jei Komisija yra taip rimtai nusiteikusi, kodėl nepaprašius Rusijos išduoti įtariamuosius kaip geros valios ženklo ir išankstinės sąlygos pradėti deryboms?

  Alexandru Nazare (PPE-DE) . – (RO) Glaudaus bendradarbiavimo su Rusijos Federacija galimybė tiesiogiai proporcinga iššūkiams ir sunkumams, su kuriais turime susidurti. Rusija jau kurį laiką yra pasirinkusi diskurso formą ir veiksmų kursą, kurie nustumia praktišką bendradarbiavimą į antrą planą ir skatina griežtą požiūrį į tarptautinius santykius, su kuriuo jokiu būdu negalime sutikti.

Po konflikto su Gruzija likome tokiame taške, iš kurio galime matyti tarp mūsų esančius skirtumus pasirinktos pozicijos svarbiausiais klausimais atžvilgiu. Rusijos Federacija mano, kad jos karių buvimas regiono valstybėse yra priimtinas ir ji netgi turi teisę įsikišti, kai, Maskvos nuomone, tai yra reikalinga. Dėl Rusijos įsitraukimo į neišspręstus konfliktus jos buvimas jaučiamas net prie ES sienos, ir tai turi poveikį visiems europiečiams.

Turiu jums priminti apie tai, ką pasiūliau savo pakeitimuose. Beveik du dešimtmečius Moldova kenčia nuo Rusijos karių buvimo separatistiniame Padniestrės regione, jai pradėjus kelionę į pažangą ir laisvę pasirinkti savo pačios ateitį. Rusija privalo išvesti karius iš Padniestrės, kad suteiktų šiai partnerystei pagrindą.

  Alexandr Vondra, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − Ponia pirmininke, norėčiau visiems padėkoti už šias įdomias diskusijas. Manau, kad jos labai reikalingos dėl mūsų būsimų santykių su Rusija, taip pat šiose diskusijose buvo aptarti keli labai svarbūs klausimai. Pritariu didžiajai daliai išsakytų minčių.

Manau, kad tiems, kurie kalba apie įsipareigojimų būtinybę, aišku, jog naujasis susitarimas yra ypač svarbus tolesniam ES ir Rusijos santykių plėtojimui ir stiprinimui. Taip pat akivaizdu, kad naujuoju susitarimu turi būti tęsiamas dabartinio Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo tobulinimas. Jis turi atspindėti šiandieninio bendradarbiavimo su Rusija realijas. Šiuo metu mūsų santykiai glaudesni ir platesni nei vos prieš dešimtmetį.

Tiems, kurie sprendžia energetikos klausimus, turime aiškiai pasakyti, kad ES nori sutvirtinti bendradarbiavimą su Rusija turimais įrankiais – energetikos dialogu ir nuolatinės partnerystės tarybos susitikimais energetikos klausimais. Nuolatinės tarybos susitikimas energetikos klausimais vyks šio pirmininkavimo laikotarpiu. Tikslas yra skatinti pasitikėjimą ir skaidrumą ES ir Rusijos energetiniuose santykiuose. Negalime leisti nutraukti dar vieno energijos tiekimo. Taip pat turėtumėme sustiprinti išankstinio įspėjimo mechanizmą ir padaryti jį veiksmingesnį.

Tiems, kurie sprendžia žmogaus teisių klausimus, norėčiau pasakyti, jog manau, kad teisinės valstybės, nepriklausomos teismų sistemos ir visapusiškos pagarbos žmogaus teisėms principų taikymas – įskaitant laisvą ir nepriklausomą spaudą – yra būtinas prisidedant prie stabilumo ir gerovės Rusijoje. ES susirūpinusi stebi žmogaus teisių padėtį Rusijoje, ir keliame – ir toliau kelsime – šiuos rūpimus klausimus ES ir Rusijos susitikimuose. Pvz., tokių probleminių klausimų kaip M. Khodorkovskio bylos atnaujinimas sprendimas Europos Sąjungai būtų tarsi lakmuso popierėlis, nustatant teisinės valstybės principus Rusijoje.

Tiems, kurie sprendžia įtakos svertų klausimus, norėčiau pasakyti, jog sutinku, kad su Rusija turime kalbėti vienu balsu, ir šios diskusijos reikalingos tam, kad suformuluotume šį bendrą balsą. Vienybė ir solidarumas – tai svarbiausi dalykai, ir sunkiai dirbsime, kad juos pasiektume. Svarbu, kad valstybės narės kuo įmanoma daugiau konsultuotųsi tarpusavyje dėl dvišalių klausimų su Rusija, kurie galėtų turėti įtakos kitoms valstybėms narėms arba visai Europos Sąjungai. Šiuo atžvilgiu vertėtų apsvarstyti Parlamento pasiūlymus, nors, atsižvelgiant į esamas Tarybos struktūras, nesu visiškai tikras, ar sukurti oficialaus konsultavimo mechanizmą – tai praktiškiausias kelias į priekį. Vis dėlto tvirtai manau, kad kažkoks mechanizmas arba bendras metodas reikalingas norint papildyti esamų ES ir Rusijos santykių sistemą.

Be abejonės, būtų galima daug ką pagerinti ES politikoje Rusijos atžvilgiu, ir vienybė ir solidarumas čia iš tiesų svarbiausi žodžiai. Solidarumo klausimu jau turėjome gana intensyvų politinį pasitarimą Taryboje, tačiau tai ir politinės valios klausimas. Sutinku, kad reikia didesnio pasitikėjimo ir supratimo tarp ES ir Rusijos. Turime įveikti įtarinėjimus dėl praeities ir remtis tikrais ir tvirtais santykiais, kurie išsivystė per pastaruosius metus, tačiau tai, be abejonės, yra dvipusis procesas, ir reikia pripažinti, kad viena pusė niekada nebūna visiškai teisi.

Vienas iš kelių, kurį galime pasirinkti – tai naujasis susitarimas. Antras kelias – geresnis dialogas. Šioje srityje Parlamentas turi suvaidinti svarbų vaidmenį, todėl galiu sutikti su pasiūlymu, kad pagal naująjį susitarimą būtų sustiprintas parlamentinio bendradarbiavimo komiteto vaidmuo. Parlamentinė dimensija kaip pilietinės visuomenės ryšiai būtų labai naudinga, jei kalbėsime apie pagrindinių demokratinių principų ir vertybių, kuriomis remiasi ES, perdavimą ir skatinimą. Todėl tikimės, kad dialogas su jumis tęsis derybų procese.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Ponia pirmininke, diskusijos Rusijos klausimu niekada nebūna lengvos. Viena vertus, Rusija – svarbi pasaulio partnerė, kita vertus, ji – didelė kaimynė, o šiuos du aspektus, mano nuomone, ne visada lengva suderinti.

Kaip jau minėjau, viena vertus, Rusiją, kaip pasaulio partnerę, laikome tikra partnere. Pvz., Vidurio Rytų klausimu, siekiant Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimo ir daugeliu kitų panašių klausimų. Afganistano ir Pakistano klausimu vakar vykusioje Hagos konferencijoje Rusija suvaidino svarbų vaidmenį; taip pat Irano ar ginklų neplatinimo klausimais, plačiais globaliniais klausimais, pvz., klimato kaitos, kuri jau buvo minėta, arba šiuo metu aktualios finansų ir ekonomikos krizės klausimais. Visi kenčia nuo šios krizės. Tai pasakytina ir apie Europos Sąjungą, Rusiją ir daugelį kitų pasaulio partnerių. Todėl manau, kad ne tik turime tai įsisąmoninti, bet ir suvokti Rusiją kaip didelę kaimynę, su kuria dažnai kertasi nuomonės bendrų kaimynų atžvilgiu. O bendrą kaimynystę iš tiesų turime – kai kurie nariai tai minėjo – ar tai būtų Moldova, ar Kalnų Karabachas, ar Gruzija. Čia turime užtikrinti, kad mūsų santykiai taptų glaudesni, tačiau kartu atvirai kalbėti apie esamus sunkumus ir skirtumus.

Vienas iš tokių sunkumų – Rytų partnerystė, ir vos prieš savaitę Rytų partnerystės klausimą aptarėme Parlamente. Pagrindinis Rytų partnerystės, kuri susijusi su šešiomis kaimyninėmis valstybėmis, uždavinys – padėti šioms valstybėms, kurios siekia glaudesnio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga, svarbiausiais klausimais, pvz., vyriausybinių standartų, laisvesnės prekybos ir panašiais klausimais. Manau, kad svarbu, jog vykdant tokią veiklą, šios valstybės būtų ES partnerėmis. Kita vertus, daugiašalėje platformoje pareiškėme, kad iš esmės esame atviri tokioms trečiosioms šalims kaip Rusija ad hoc pagrindu; be abejonės, Rusija – visateisė Juodosios jūros sinergijos, kurioje sprendžiami regioniniai klausimai, narė.

Taigi yra galimybė dirbti kartu siekiant įveikti kai kuriuos sunkumus. Tačiau paanalizuokime dujų klausimą. Žinome, – tai jau aiškiai sakiau ir vėl pakartosiu, – kad dujų tiekimo klausimu esame abipusiai priklausomi; mums tai žinoma. Žinome ir tai, kad dujų krizė sumenkino ES pasitikėjimą jos partnerėmis. Ji atskleidė, kokios svarbios nuostatos energetikos klausimais būsimuose ES ir Rusijos, ES ir Ukrainos susitarimuose, ir šios nuostatos turi būti į juos įtrauktos.

Privalome paspartinti vidinės energetikos rinkos vystymo darbus, kartu didinant veiksmingumą ir diversifikuojant energetinių išteklių tiekimą. Todėl naujajame susitarime su Rusija, kaip visuomet ir sakėme, turi būti nustatyti teisiškai privalomi abipusiai įsipareigojimai. Kaip jau minėjau, lygiagrečiai šiam naujajam susitarimui trumpalaikiu laikotarpiu dirbame kartu su Rusija, siekdami paversti išankstinio įspėjimo mechanizmą veiksmingesniu. Taip pat turėtume numatyti stebėsenos ir konfliktų prevencijos ir sprendimo mechanizmus, kurie turėtų apimti ir Baltarusiją bei Ukrainą.

Be abejo, Rusija Europos Sąjungai – labai svarbi energetinė partnerė, tiekianti 40 proc. visų ES importuojamų dujų ir 20 proc. visų ES suvartojamų dujų. Tai, kaip jau minėjau, yra abipusės priklausomybės santykiai. Kadangi daugiau nei du trečdalius įplaukų iš eksporto – tai buvo didžiulis įnašas į Rusijos ekonominį vystymąsi – Rusija gauna iš Europos Sąjungos, labai svarbu, kad nepasikartotų praėjusio sausio mėn. įvykiai, todėl dirbame ir su ukrainiečiais, ir su rusais, kad užkirstume tam kelią.

Ne visada sutariame ir žmogaus teisių klausimu. Viena vertus, ES ir Rusiją sieja bendri tarptautiniai įsipareigojimai, kuriuos prisiėmėme Jungtinėse Tautose, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje ir Europos Taryboje. Šie įsipareigojimai atspindi vertybes ir sukuria pareigą gerbti jų steigiamų institucijų sprendimus. Tai ypač pasakytina apie Europos žmogaus teisių teismą, tačiau akivaizdu, kad ES ir Rusija skirtingai interpretuoja tokius įsipareigojimus.

Europos Sąjunga ir Rusija nusprendė spręsti šiuos klausimus dialogo būdu, ir tai – teisingas kelias. Tai reiškia, kad privalome įsiklausyti ir į susirūpinimą, kurį išreiškia Rusija, pvz., dėl rusakalbių mažumų padėties Europos Sąjungoje.

Tiesa ir tai, kad, kaip minėjo einantis Tarybos Pirmininko pareigas, egzistuoja aiškus susirūpinimas dėl žmogaus teisių negerbimo Rusijos Federacijoje, o besitęsiantys išpuoliai prieš žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir kitus asmenis meta šešėlį ant Rusijos.

Nuolatos keliame šiuos klausimus aukščiausiose valdžios institucijose: aš – susitikimuose su Sergejumi Lavrovu, Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso – susitikimuose su savo pašnekovais. Tam pasitelkiame ir du kartus per metus vykstančias konsultacijas žmogaus teisių klausimais. Vasario 6 d. dvišalio susitikimo tarp Pirmininko José Manuelio Barroso ir prezidento D. Medvedevo metu vykusiose diskusijose buvo apsikeista nuomonėmis apie žmogaus teises.

Prezidentas D. Medvedevas pasiūlė, kad diskusija šia tema būtų tęsiama aukščiausiojo lygio susitikime gegužės 21–22 d., ir šį pasiūlymą priimsime. Pvz., praėjusią naktį įvykęs žmogaus teisių gynėjo Levo Ponomarevo užpuolimas primena apie tai, kokia sudėtinga žmogaus teisių gynėjų padėtis Rusijoje. Tačiau norėčiau pasakyti, kad abi problemos pusės aiškiai atsispindi mandate, dėl kurio Taryba įgaliojo Komisiją susitarti. Mandatas liečia jas abi, ir tai sudaro šio mandato turinį. Todėl manau, kad teisingiausias kelias – toliau laikytis šio mandato ir, kaip minėjau, visada esame pasiruošę pranešti, kaip vyksta derybos.

  Janusz Onyszkiewicz, pranešėjas. − (PL) Ponia pirmininke, norėčiau priminti šio pranešimo kritikams, kad tai nėra pranešimas apie Rusiją. Šio pranešimo tikslas – pasiūlyti Komisijai, kokie klausimai turėtų būti keliami dvišalėse derybose ir kokioms sritims turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys. Todėl šiame pranešime nebuvo minima Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ir prezidento D. Medvedevo planas. Visų panašių klausimų sprendimas būtų nederamas. Tai kitokia problema. Ją reikėtų aptarti ESBO kartu su Jungtinėmis Valstijomis. Šis klausimas neturėtų būti keliamas sprendžiant dvišalius santykius su Rusija. Be to, tokio pobūdžio pasiūlymai negali apimti mūsų kritiškų pastabų arba, pvz., žmogaus teisių padėties Europos Sąjungoje vertinimo. Todėl reikia iškelti šiuos klausimus derybose su Rusija, kuri juos tinkamai apibrėš. Tai vienas dalykas, kurį norėjau aptarti.

Antras dalykas, apie kurį norėčiau pakalbėti, yra bendro pobūdžio ir susijęs su derybomis. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šiame pranešime vengiama tam tikrų terminų, pvz., „strateginė partnerystė“. Tam yra gera priežastis, ir būtent ta, kad dokumento dėl Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) skirsnyje, kuriame kalbama apie Rusiją, yra šis tekstas: (Narys cituoja tekstą anglų kalba).

„jokia strateginė partnerystė neįmanoma, jeigu nebus visapusiškai pripažįstamos demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisės normų vertybės ir jei jų nebus laikomasi; [todėl] ragina Tarybą šias vertybes padaryti vykstančių derybų dėl naujo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo su Rusija, pagrindu“.

(PL) Taigi pozicija yra gana aiški. Manau, turėtume nepamiršti, koks šio pranešimo tikslas ir kokią žinią juo ketinama perduoti Komisijai. Ir galiausiai norėčiau pasakyti J. Bobošíkovai, kad kazokai rašė sultonui, o ne sultonas – kazokams.

  Pirmininkė. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, 2009 m. balandžio 2 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Călin Chiriţă (PPE-DE), raštu. – (RO) Sveikinu Januszą Onyszkiewiczių su pristatytu pranešimu dėl ES ir Rusijos santykių. Manau, kad ES santykiai su Maskva bus sukurti pragmatišku pagrindu, vengiant išankstinio nusistatymo.

Visų pirma reikalingas tinkamas bendradarbiavimas tiekiant energiją, kuriuo suinteresuotos abi derybų šalys. Tačiau to siekiant labai svarbus solidarumas tarp ES valstybių narių, nes reikia turėti bendrą nuomonę derybose su Maskva dėl dujų importo. Tai vienintelis kelias, kuriuo žengdami galime užtikrinti Europos piliečiams saugų dujų tiekimą prieinamomis kainomis. Esame atsakingi už tai, kad būtų išvengta naujos dujų krizės.

Antra, turime bendradarbiauti su Maskva, kartu spręsdami problemas, susijusias su bendra kaimynyste ir santykiais su Moldova, Ukraina, Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanu. Šis bendradarbiavimas turi būti paremtas tarptautinės teisės normomis, pagarba valstybės teritoriniam vientisumui ir suverenumui siekiant išvengti autoritarinių tendencijų. Turime siekti pažangos sprendžiant neišspręstus konfliktus, pvz., Kalnų Karabache, Osetijoje ir Abchazijoje.

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. – (PL) Rusija – svarbi Europos Sąjungos partnerė. ES tikisi patikimo ir sąžiningo bendradarbiavimo iš savo partnerių.

Tarpusavio priklausomybė gali būti abipusiai naudinga, tačiau tai ne visada įmanoma. Galimas ir priešingas rezultatas, kuris gali būti neramumų ir konfliktų šaltinis. Turime daryti viską, kad užtikrintume, jog ekonominis bendradarbiavimas, saugumas, energetinis saugumas, pagarba žmogaus teisių ir demokratijos principams taptų pozityviu ir konstruktyviu mūsų santykių bruožu. Ar pasieksime šį rezultatą? Tai didžia dalimi priklausys nuo Rusijos. Rusija gali pasirinkti Vakarų vertybes ir standartus. Niekas neprivers Rusijos pasirinkti šią ar kitą galimybę. Rusija turi pati nuspręsti. Tačiau aišku viena: Europa nekeis savo vertybių nei Rusijos, nei kitos šalies prašymu. Esame nuoseklūs ir netgi užsispyrę, bet ne todėl, kad veikimas kitaip reikštų ES vertybių atsisakymą.

Jeigu Europa nukryptų nuo pagrindinių vertybių, ji nebebūtų Europa. Todėl visada pripažinsime, pvz., Gruzijos teritorinį vientisumą. Taip elgiamės ne vien iš ypatingo prielankumo Gruzijos žmonėms. Mūsų pozicija paremta lojalumu principams, o jais paremtas mūsų pasaulis. Veikimas kenkiant šiam pasauliui reikštų savižudybę. Be abejonės, ES nenori tokių padarinių, kaip, manyčiau, ir Rusija.

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE), raštu. – (RO) Nėra abejonių, kad pastarojo meto dujų krizė ir Gruzijos konfliktas sukūrė naują įtampą santykiuose su Rusijos Federacija.

Rusija privalo liautis naudotis tokia padėtimi ir veikimo būdais, kurie neatitinka tarptautinių procedūrų, ir nekurti naujų įtakos sferų.

Taip pat ES turi dėti visas reikiamas pastangas, kad kiek įmanoma sumažintų energetinį priklausomumą nuo Rusijos.

Tačiau teisybė, jog Rusija – viena iš ES kaimynių ir pagrindinė veikėja tarptautinėje arenoje. ES santykiuose su Rusija egzistuoja labai svarbus ekonominis potencialas, kurio Europos Sąjunga negali neišnaudoti, ypač dabartinėje globalinėje aplinkoje.

Todėl privalome toliau investuoti į dialogą ir bendradarbiavimą su Rusijos Federacija ir kurti nuoseklią strategiją, paremtą bendrais, abipusiai naudingais įsipareigojimais.

Vienintelis kelias, kuriuo žengiant šis bendradarbiavimas gali būti sėkmingas – tai ES, kalbanti vienu balsu, ir įsipareigojimas dialogui, kuris priklauso nuo tam tikrų sąlygų, tačiau kartu yra konstruktyvus, paremtas bendromis vertybėmis, pagarba žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms ir galiojančioms tarptautinėms normoms.

  Katrin Saks (PSE), raštu. – (ET) ES ir Rusijos santykiams buvo suduotas stiprus smūgis praeitais metais. Šiuo metu, po įvykių Gruzijoje ir po to, kai Rusija pripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos anklavų nepriklausomybę, Rusijos pasiruošimas kurti bendrą saugumo erdvę su Europos Sąjunga ir šalių pozicijos dėl Kosovo ir bendros kaimynystės dar labiau ėmė skirtis. Nesibaigiantys ginčai su dujų tiekėjais ir energijos šaltinių politizavimas nesukuria didesnio pasitikėjimo.

Džiaugiuosi, kad mano kolegos J. Onyszkiewicziaus pranešime Rusija raginama patvirtinti įsipareigojimus, dėl kurių susitarta tarptautiniu lygmeniu, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji yra Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos narė, ir išreiškiamas susirūpinimas dėl Rusijos vyriausybės požiūrio į žmogaus teisių padėtį ir mažėjančią pilietinę visuomenę Rusijoje. Šiame pranešime Parlamentas taip pat atkreipė dėmesį į tautinių mažumų padėtį Rusijos Federacijoje ir ragina Rusijos vyriausybės įstaigas užtikrinti skirtingų kultūrų ir vietinių gyventojų kalbų Rusijos Federacijoje išlikimą ir tvarų vystymąsi.

Europos Sąjungos santykiai su Rusija turi būti paremti partneryste, o ne konfrontacija. ES santykiai su Rusija iš tiesų turi lemiamą reikšmę pragmatiškam bendradarbiavimui, ir šis bendradarbiavimas turi kurti naudingą tarptautinį stabilumą. Be to, partnerystė turi būti paremta šiomis vertybėmis: demokratija, rinkos ekonomika, žmogaus teisių ir žodžio laisvės skatinimu, o ne vien komerciniais interesais, įžvelgiant tik vieną tų interesų pusę ir užmerkiant akis prieš kitus dalykus.

  Toomas Savi (ALDE), raštu. – Rusijos Federacijos ir Europos Sąjungos santykiuose patirta nemažai sunkumų pastaraisiais metais. Po Rusijos ir Gruzijos konflikto, prasidėjusio praeitų metų rugpjūčio mėn., galima būtų manyti, kad kuo aukštesnė tvora – tuo geresnis kaimynas. Šiuo atveju džiaugiuosi, kad šis posakis nepasiteisino ir buvęs Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Nicolas Sarkozy sėkmingai suvaldė krizę.

Kai nukrito Irano uždanga, Europos Sąjunga su Rusijos Federacija sukūrė glaudžią tarpusavio priklausomybę, kuri turėjo prisidėti prie bendro supratimo apie demokratiją, žmogaus teises ir teisinę valstybę, kartu skatinant patikimus ekonominius santykius. Dažni nesutarimai pastaraisiais metais atitolino nuo šio tikslo, ir dialogas tarp dviejų subjektų atšalo, įgaudamas „pragmatiško bendradarbiavimo“ formą.

Labai pritariu pasiūlymui Tarybai ir Komisijai, kad šios toliau reikalautų, jog susitarimas būtų paremtas bendru įsipareigojimu žmogaus teisėms, kaip numatoma pranešime, nes be bendrų vertybių ištiks tik dar viena nelaukta krizė, kuriai turėsime taikyti neatidėliotinas krizės įveikimo priemones.

  Richard Seeber (PPE-DE), raštu. – (DE) Visapusiškas naujas partnerystės susitarimas tarp Europos Sąjungos ir Rusijos, mano nuomone, yra labai sveikintinas.

Rusija yra trečioji didžiausia Europos Sąjungos verslo partnerė, taip pat turi didelę strateginę reikšmę Europos energijos tiekimo atžvilgiu. Susitarimas su Rusijos Federacija padeda pamatus geresniam bendradarbiavimui tarp abiejų šalių.

Kalbant apie ES ir Rusijos svarbą viena kitai reikėtų pasakyti, kad šis susitarimas neturi išlikti vien tik politinės valios aktu; privalome užtikrinti, kad jis būtų įgyvendintas. Parlamento rekomendacijoje Europos Vadovų Tarybai pabrėžiama žmogaus teisių apsaugos ir žiniasklaidos laisvės Rusijoje svarba. Kadangi mūsų tikslas – nuolat kurti santykius ekonominėje, saugumo politikos ir švietimo politikos sferose, ypač svarbu, kad visi mūsų partneriai gerbtų Europos vertybes. Tai vienintelis kelias į Rusijos ir Europos Sąjungos partnerystę, kuri patenkintų abi šalis.

  Czesław Siekierski (PPE-DE), raštu. – (PL) Siekimas užtikrinti naujo susitarimo tarp ES ir Rusijos sudarymą – tai vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriuo susiduria Europos Sąjungos diplomatai. Europos Parlamento vaidmuo – aktyviai prisidėti prie šio susitarimo prigimties ir turinio. Pranešime pateikiama detali pagrindinių ES ir Rusijos santykių aspektų analizė. Ypač jame išsamiai analizuojamos problemos, susijusios su dabartiniais santykiais.

Manau, kad šis pranešimas paskatins žengti didelį žingsnį link naujojo partnerystės susitarimo tarp Europos Sąjungos ir Rusijos. Pagrindiniai tokio susitarimo elementai turėtų būti išsamios konsultacijos ir sunkios derybos tarp abiejų naujojo susitarimo šalių. Pranešime apariama daugelis problemų, kurių sprendimas ypač reikšmingas atskiroms valstybėms. Norėčiau priminti apie sunkumus, susijusius su prekybos mainais tarp Lenkijos ir Rusijos Federacijos. Šio pobūdžio problemas galima išspręsti tik ES priėmus bendrą poziciją.

Pranešime pateikiamas išsamus sąrašas problemų, kurias turime išspręsti. Nebus įmanoma greitai pasiekti kompromiso dėl visų šių problemų iš dalies dėl kultūrinių ir socialinių skirtumų.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Rusija – valstybė, kurioje dažnai negerbiami pagrindiniai demokratijos principai. Ji garsėja žmogaus teisių pažeidinėjimu ir žodžio laisvės, įskaitant nuomonės laisvę, ribojimu. Prezidentas D. Medvedev ir ministras pirmininkas V. Putin pasitelkia savo įtaką Rusijos žiniasklaidos srityje. Todėl pastaroji negali tarnauti pagrindiniam tikslui – skleisti patikimą informaciją.

Nepaisant to, turime nepamiršti, kad Rusija – viena iš pagrindinių ES partnerių. Rusija vaidina pagrindinį vaidmenį tarptautinėje arenoje. Ji taip pat yra pagrindinė energijos tiekėja ir svarbi prekybos partnerė.

Mano nuomone, turime garsiai ir aiškiai pasisakyti prieš Rusiją. Turime ją kritikuoti už jos trūkumus demokratijos srityje, negebėjimą gerbti pilietinių laisvių ir kitų valstybių teritorinio vientisumo ir suverenumo pažeidinėjimą. Turime raginti Rusiją gerbti nacionalinių mažumų teises ir laikytis tarptautinių sutarčių, kurias ji pasirašė – tai Jungtinių Tautų Chartija, Europos žmogaus teisių konvencija ir Energetikos chartijos sutartis. Tačiau neturime pamiršti, kad partnerystė su Rusija – labai svarbus klausimas Europos Sąjungai ir visai Europai.