Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2009 m. balandžio 1 d. - Briuselis

16. Vienos minutės pasisakymai svarbiais politiniais klausimais

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – tai vienos minutės pasisakymai svarbiais politiniais klausimais.

  Colm Burke (PPE-DE). – Ponia pirmininke, mūsų ekonomikos atkūrimui labai svarbi infrastruktūros plėtra. Kadangi praeityje būta kelių ir geležinkelių statybų, kurios padėjo paskatinti nusmukusią ekonomiką ir nuvedė į suklestėjimą, šiandien mes taip pat turime sutelkti dėmesį į informacijos ir ryšių technologijų infrastruktūrą – tai pagrindinė ekonomikos augimo varomoji jėga.

Taigi norėčiau atkreipti dėmesį į pasibaisėtiną Airijos padėtį dėl vadinamosios „skaitmeninės atskirties“. Kadangi vyriausybė ekonomikos klestėjimo metu ignoravo tokią padėtį, dabar Airijos kaimų teritorijose yra didelių sričių, kuriose ryšys neatitinka standartų, yra lėtas, o net 28 proc. atvejų plačiajuosčio ryšio apskritai nėra. Kaip užtikrinsime kaimo bendruomenių gerovę ir klestėjimą, jeigu nesuteiksime galimybių tai pasiekti? Kaip galėsime jauniems ūkininkams pasakyti, kad jie negali naudotis IKT plėtodami savo žemės ūkio verslą, nes mes paprasčiausiai nepasirūpinome ryšiu.

Mane džiugina nesenas Komisijos pareiškimas, kad bus skirta ES fondų lėšų šiam sunkumui įveikti. Baigdamas norėčiau pasakyti, kad mes negalime pamiršti tikslo panaikinti skaitmeninę atskirtį net ir dabar, kai siaučia ekonomikos krizė.

  Justas Paleckis (PSE). – (LT) Krizė privalo pakeisti kiekvieno iš mūsų elgesį ir mąstymą. Krizės akivaizdoje Lietuvos, Latvijos, Airijos ir kitų valstybių parlamentų nariai susimažino sau algas, o tai reiškė ir tų šalių Europos Parlamento narių algų apkarpymą. Rėžiamos prezidentų, ministrų ir kitų valstybės pareigūnų pajamos. Ir tai teisinga, kadangi reikia solidarumo, krizės našta neturi kristi ant silpniausių pečių. Po sunkiai ir ilgai, daugiau nei dešimtmetį, siekto kompromiso sumažinti Europos Parlamento narių algas iš karto būtų sunku. Tačiau kviesčiau kolegas dalį algos aukoti labdarai. Bent krizės laikotarpiui reiktų apkarpyti išmokas, skiriamas Europos Parlamento nariams. Dauguma kolegų, tikiuosi, palaikytų vertimo į visas 23 oficialiąsias kalbas skaičiaus sumažinimą, nes tai leistų sutaupyti šimtus milijonų eurų. Dabar ypač absurdiškai atrodo kelionės plenarinėms sesijoms iš Briuselio į Strasbūrą, kasmet kainuojančios 200 mln. EUR. Siekdami taupyti ir tausoti aplinką, turėtume atsisakyti tūkstančių tonų popieriaus švaistymo, pereiti prie elektroninio darbo posėdžiuose.

  Marc Pannella (ALDE) . – (FR) Ponia pirmininke, šiandien pradėdami darbą, mes tylos minute pagerbėme kasdienes sistemos, kuri šiandien kaip niekada anksčiau tapo tragiška, aukas – tai pabaigos neturinti sistema, kai skurdžius puola skurdžių, ieškodamas maisto ir darbo. Dėkoju, ponia pirmininke, už šią galimybę. Taip pat neseniai sužinojome, kad buvo rastos negyvos 94 moterys ir septyni vaikai.

Ponia pirmininke, problema lieka ta pati, kurią kartojame jau aštuonerius metus: ar įmanoma, kad neatsirastų pasekėjų, nejau neįmanoma sužinoti priežasties, kada iš kosmoso matysime gėles savo balkonuose? Priežastys nežinomos, pasekmės nusikalstamos…

(Pirmininkė pertraukė kalbėtoją)

  Sylwester Chruszcz (UEN). – (PL) Ponia pirmininke, mane nuliūdino žinios apie praeitą savaitę Prahoje įvykusio balsavimo dėl nepasitikėjimo ministru pirmininku M. Topolįneku rezultatus. Čekija pirmininkauja Sąjungai nuo sausio 1 d. ir aš manau, kad šiandien galima drąsiai teigti, jog jos pirmininkavimas buvo vaisingas. Tikiuosi, kad taip pat šauniai bus dirbama ir likusius tris mėnesius. Laikau sukryžiuotus pirštus už draugus čekus ir visus projektus, kuriuos tikisi įgyvendinti pirmininkaujanti Čekija. Paskutinės žinios suteikia svarbios informacijos apie Rytų kaimynystės politiką ir priemones, susijusias su Europos energetikos saugumu.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL). – (EL) Ponia pirmininke, Europos Teisingumo Teismas neseniai paskelbė sprendimą dėl Graikijos, kuri nustatė tą patį pensinį amžių vyrams ir moterims, dirbantiems visuomeniniame sektoriuje, dėl to moterų pensinis amžius išaugo nuo penkerių iki septyniolikos metų.

Tokie pokyčiai, už kuriuos atsako Graikijos vyriausybė ir Europos Sąjunga ir kuriuos aiškiai pasmerkė darbininkai, buvo sistemingai palaikomi nuo 1990 m. pradžios. Tai kenkia dirbančioms moterims ir yra žingsnis tiek vyrų, tiek moterų pensinio amžiaus didinimo iki 65 metų link, kaip buvo ką tik nustatyta prieš draudimą nukreiptuose teisės aktuose, taikomuose nuo 1993 m. draudžiamiems asmenims, kuriuos patvirtino Naujoji demokratija ir Panhelenizmo socialistinis judėjimas, taip įgyvendindami Bendrijos teisės aktus.

Šis nepriimtinas sprendimas visiškai pakerta visuomenines, socialines šaknis ir socialinio draudimo sistemą viešajame ir privačiame sektoriuose. Pagal jį nacionalinė draudimo ir pensijų sistema yra greičiau profesinis, nei socialinis draudimas. Tai reiškia, kad nesuteikiama jokių garantijų dėl pensinio amžiaus, pensijos dydžio ir bendrų privilegijų.

Vienintelė išeitis dirbantiems vyrams ir moterims yra nepaklusti Europos Sąjungos ir jos institucijų sprendimams.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM). – (PL) Ponia pirmininke, pagal interneto vartuose eudebate2009 skelbiamą informaciją, tik 52 proc. europiečių pasitiki Europos Parlamentu kaip institucija. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, pasitikėjimas sumažėjo 3 proc. Rinkėjų, kol kas neapsisprendusių, už ką balsuos per šių metų rinkimus į Europos Parlamentą, yra 50 proc. Tik 30 proc. apklaustųjų teigė ketinantys balsuoti rinkimuose. Rinkėjų, kurie neketina eiti į rinkimus, nes nemano, kad jų balsas ką nors pakeis, skaičius siekia 68 proc.

Norėčiau užduoti klausimą. Ar Europos Parlamentas planuoja kokią nors įspūdingą paskutinės minutės akciją, kuria įtikins žmones eiti balsuoti? Ar mes ketiname kaip nors išplėsti Europai skirtus informacijos kanalus? Mano šalyje nevyksta jokių diskusijų apie Europą. Ministras pirmininkas nesiima nieko, kad pakeistų padėtį. Ar visi ketina tik stovėti ir laukti?

  Lívia Járóka (PPE-DE) . – (HU) Kitą savaitę visas pasaulis švęs Tarptautinę romų dieną, reiškiančią romų viltį būti pripažintiems ir priimtiems. Neseniai siaubingi poelgiai sujaudino visuomenę, o ekonomikos krizės sukeltas neapibrėžtumas tik dar labiau blogina padėtį. Todėl mes esame atsakingi už išaugusio kraštutinio skurdo problemų sprendimo suradimą.

Nepriimtini mėginimai pasinaudoti romų padėtimi savo politiniams išpuoliams ir kelti isteriją, užuot ėmusis tikrų veiksmų. Dėl visos žmonių grupės pavertimo atpirkimo ožiu ir tam tikrų etikečių klijavimo tampa neįmanomas profesinis mokymas ir pažeidžiami tiek romų, tiek gyventojų daugumos interesai. Kaip viena iš romų, šimtmečius kentusių dėl bendruomenės atskirties, aš atmetu bet kokią kolektyvinę kaltę, nepaisant to, ar kalbėsime apie romų, ar apie gyventojų daugumos ženklinimą.

Ištisas bendruomenes apkaltinti nusikalstamu gyvenimo būdu ar rasizmu yra baisi klaida, pakertanti ES institucijų orumą, jeigu jos savo komunikatus grindžia nepatikrintais pranešimais ar nepagrįstais teiginiais. Nepriimtinas tam tikrų politinių jėgų siekis pateisinti save apeliuojant į istorines nuoskaudas arba persekiojamas grupes.

Romų getų problemą galima išspręsti tik pasitelkus Europos veiksmų planą, užtikrinantį kompleksinę pakartotinę integraciją ir neatidėliotiną atskirties regionų plėtrą.

  Vasilica Dăncilă (PSE). – (RO) Ekspertų atliktas galimų pasaulinės maisto produktų rinkos problemų ir būtino maisto kiekio pateikimo visiems pasaulio gyventojams įvertinimas yra viena iš priežasčių permąstyti žemės ūkio paskirties žemės panaudojimo Europoje, ypač ES naujokėse (taigi ir Rumunijoje) būdą.

Šiuo atžvilgiu būtinas tikrovę atitinkantis Rumunijos teikiamų galimybių investuotojams, kurie domisi žemės ūkio sektoriumi (kuris, rodos, dabartiniu sunkmečiu jiems yra įdomiausias), įvertinimas. Apie tai kalbama Bukarešte išleistoje apybraižoje, kurios autoriai pastebi ryškų investicijų į Rumunijos žemės ūkio ir miškininkystės paskirties žemę augimą. Apybraižos autoriai tai aiškina tuo, kad sudėtinga ekonominė padėtis, kuri dabar yra pagrindinis rinkos bruožas, šiuos nuosavybės segmentus palietė mažiausiai.

Kita vertus turime nepamiršti, kad Rumunija vienu metu buvo viena svarbiausių javų augintojų Europoje, tačiau norint atgauti šį statusą reikia ūkininkus remiančios politikos, nukreiptos į Bendrijos lėšų, į kurias Rumunija turi teisę kaip valstybė narė, panaudojimą.

  Marco Cappato (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Libijos diktatorius M. Gaddafi Tarptautinį baudžiamąjį teismą apibūdino kaip „naują pasaulinio terorizmo būdą“. Norėčiau pirmininkaujančiai valstybei priminti, kad šie Rūmai padėjo paankstinti kovą (tai padarėme smurto nenaudojančioje radikalų partijoje) už Tarptautinio baudžiamojo teismo sukūrimą.

Manau, kad Libijos diktatoriaus žodžių negalime praleisti pro ausis jų griežtai nepasmerkę Parlamento ir Europos institucijų vardu. Mes turime kovoti už tai, kad nacionalinės suverenios valstybės paklustų įpareigojančiai tarptautinei teisei, pasisakančiai prieš genocidą, karo nusikaltimus, nusikaltimus prieš žmoniją, tarptautinei ir tarpvalstybinei teisei, pasisakančiai prieš absoliutines suverenias valstybes. Mūsų draugai Tibeto vyriausybėje tremtyje paprašė tą patį pasakyti vakar, savo posėdžio Užsienio reikalų komitete metu, ką šiandieniniame posėdyje apie Iraną pasakė Tautų kongresas: absoliutinės suverenios valstybės yra laisvės ir teisingumo priešai.

  Andrzej Zapałowski (UEN). – (PL) Ponia pirmininke, paskutinio Žemės ūkio komiteto susitikimo metu Komisijos narė M. Fischer-Boel cukraus sektoriaus reformą nurodė kaip vieną iš didžiausių bendros žemės ūkio politikos pasiekimų. Noriu Rūmams pranešti, kad pagal šią reformą Lenkija liovėsi būti cukraus eksportuotoja ir dabar yra įsipareigojusi importuoti apie 20 proc. cukraus. Per dvejus metus cukraus kaina išaugo 60 proc. Kyla klausimas, ar Komisijos narė ir jos kolegos smarkiai suklydo, ar tai buvo suplanuota strategija, kuria siekta užtikrinti, kad tam tikros šalys neštų daugiau pelno. Norėčiau nedviprasmiškai pareikšti, kad, kaip atrodo Lenkijos balsuotojams, bendra žemės ūkio politika yra smarkiai išbalansuota ir duoda naudos tik ES senbuvėms.

  Petya Stavreva (PPE-DE). – (BG) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, gyvename dinamišku ir įtampos, pokyčių bei sunkumų kupinu laiku, o pastaruosius kelis mėnesius patyrėme ekonomikos krizę.

Vakar Europos Parlamento žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas priėmė pranešimą dėl papildomų išteklių skyrimo ūkininkams ir valstybių narių kaimo teritorijoms, kad šios galėtų susidoroti su krizės padariniais. Šiuo sunkmečiu Europos Sąjungos žemės ūkio sektoriui bus skirta 1,02 mlrd. EUR parama. Manau, kad Bendrijos ūkininkai ir kaimo vietovių gyventojai supras šios žinios svarbą visai vieningai Europai.

Investicijos į interneto infrastruktūrą, pieno produktų sektoriaus pertvarkymą, atsinaujinančius energijos šaltinius, biologinės įvairovės ir vandens išteklių apsaugą yra svarbiausias daugybės problemų šiuose regionuose sprendimo būdas, suteikiantis alternatyvių galimybių čia gyvenantiems žmonėms. Galimybė dalį išteklių skirti kreditavimui ir garantijų fondams praktiškai padės įgyvendinti projektą.

Tikiuosi, kad Taryba ir Komisija parems Europos Parlamento pastangas užtikrinti reikiamą pagalbą milijonams žemės ūkio produkcijos gamintojų Bendrijoje.

  Marusya Lyubcheva (PSE). – Ponia pirmininke, šiomis aplinkybėmis, kai Europos Sąjungoje siaučia ekonomikos krizė ir nedarbas, kyla rimtas vaikų išnaudojimo darbe pavojus. Deja, tokia kritinė padėtis kaip ši labiausiai paveikia moteris bei vaikus. Nepaisant solidžios teisinės bazės Europos lygmeniu ir puikių nacionalinių sprendimų, tai, kas vyksta tikrovėje (įskaitant ir šalį, kuriai aš atstovauju – Bulgariją), daugeliu atvejų nesutampa su teisės nuostatomis. Problema ypač liečia imigrantus ir romų bendruomenę. Greta priežiūros sustiprinimo ir Europos Sąjungos teisės aktų laikymosi reikia visais lygmenimis imtis prevencinių priemonių. Daug įmonių, nepaisydamos teisinių apribojimų, išnaudoja vaikus darbe. Valstybėse narėse galima suskaičiuoti tūkstančius darbo teisės pažeidimo atvejų. Europos Komisija privalo parengti tikslingas iniciatyvas, nukreiptas į kovas su vaikų išnaudojimu darbe ir pareikalauti, kad proceso metu būtų sugriežtintos priežiūros priemonės. Jeigu vaikų interesų apsaugą laikome Europos politikos dalimi, tai padaryti privaloma.

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Ponia pirmininke, šiuose Rūmuose daugybę kartų kėlėme tokius klausimus kaip genocidas Čečėnijoje, čečėnų žudymas siekiant jų organus panaudoti transplantacijai, čečėnių žaginimas. Šiuo metu vyksta sąmoningas Čečėnijos kultūrinio paveldo naikinimas, griaunama čečėnų kultūra, keliais šimtais metų senesnė nei rusų. Turiu omenyje ne tik rašytinius paminklus ir kasdienius objektus, kurių vieta būtų muziejuje, bet taip pat gyvenamuosius bokštus. Tai ypatingi statiniai, kokių niekur Europoje nerasi. Mes dažnai pabrėžiame, kad skirtumai praturtina mūsų kultūrą. Dabar viena mūsų kultūros atšakų nyksta tiesiog akyse ir mes tapsime vieno iš jos šaltinių ištrynimo iš istorijos liudytojais.

  András Gyürk Gyürk (PPE-DE). – (HU) Po sausio mėn. dujų krizės bendra Europos energetikos politika pastarosiomis dienomis gavo dar vieną smūgį žemiau juostos. Austrijos įmonė OMV didžiąją dalį valdomų Vengrijos įmonės MOL akcijų pardavė Rusijos naftos bendrovei, kurios savininkas nežinomas ir kuri, remiantis naujausiais pranešimais, nepateisins ES lūkesčių dėl skaidrumo.

Tuo pačiu metu sunku įsivaizduoti, kaip toks sandoris galėjo įvykti be suinteresuotų vyriausybių žinios. Todėl galime teigti, kad netikėtas sandoris aiškiai įrodo valstybių narių santykių dvilypumą ir kartu yra įspėjimas. Europos Sąjungoje nėra prasmės kalbėti apie bendros energetikos politikos poreikį, jeigu valstybių narių veiksmai yra prieštaringi.

Jeigu ES negali pasiekti susitarimo dėl esminės svarbos energetikos politikos klausimų, ji ir toliau liks nesutarimų auka. Dėl to ir toliau augs Europos vartotojų pažeidžiamumas.

  Catherine Stihler (PSE). – Ponia pirmininke, norėjau pranešti Parlamentui, kad šeštadienį bus pagerbtas septynių Britanijos kariškių, žuvusių Antrojo pasaulinio karo metu, atminimas, bus atidengtas paminklas Zilhausene, Vokietijoje. Jų lėktuvas buvo numuštas 1944 m. kovo 15–16 d. Šie kariškiai priklausė 97-ajai eskadrilei, kuri bazavosi Bourno karališkajame oro laivyne Kembridžšyre. Tai buvo William Meyer, Bernard Starie, Reginald Pike, Thomas Shaw, James McLeish, Archibald Barrowman ir Albert Roberts – jų atminimas bus pagerbtas šeštadienį.

Jie paaukojo savo gyvybes tam, kad mes šiandien galėtume džiaugtis laisve, todėl jų aukos derėtų niekada nepamiršti.

Norėčiau padėkoti Balingeno merui H. Reitemannui ir vietos tarybai už galimybę atidengti paminką šių jaunuolių garbei. Taip pat norėčiau padėkoti Brettui ir Luellai Langevadams, pastačiusiems šį paminklą, ir 9-ajai Karališkojo oro laivyno eskadrilei, kuri šeštadienį į ceremoniją atsiųs du pilotus.

Noriu paminėti, kad James McLeish buvo mano senelio pusbrolis, todėl iškilmėse dalyvaus ir mano šeimos nariai.

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE) . – (RO) Balandžio 5 d. Moldovoje vyks rinkimai. Šįryt įvyko dujotiekio Ananiev-Tiraspol-Ismail sprogimas Transnistrijoje. Šio įvykio priežastis vis dar nežinoma, tačiau dėl jo nutrūko dujų tiekimas iš Rusijos į Balkanus.

Tikiuosi, kad šis įvykis neturės įtakos rinkimų rezultatams. Taip pat manau, kad tarp šių dviejų svarbių įvykių yra ryšys. Visiškai aišku, kad yra dedamos pastangos kurstyti neišsprendžiamus konfliktus regione, ypač Transnistrijoje. Europos Sąjunga turi rasti specialius, perspektyvius sprendimus dėl alternatyvių energijos tiekimo maršrutų plėtros Juodosios jūros regione. Deja, praėjusios savaitės pabaigoje pasirašytas susitarimas tarp „Gazprom“ ir Azerbaidžano valstybinės naftos bendrovės stato į pavojų projektą „Nabucco“.

Todėl reikėtų skubiai sutelkti dėmesį į visus aspektus, susijusius su Europos Sąjungos energetinio saugumo sustiprinimu. Dėkoju.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Dunojus atlieka svarbų vaidmenį tiek ekonominėje ir socialinėje sanglaudoje, tiek Europos kultūros plėtroje. Europos Dunojaus komisija buvo įsteigta 1856 m. kovo 30 d., Paryžiaus konferencijos išvakarėse, o būstinė įsikūrė Galacyje, Rumunijoje. Tai buvo viena pirmųjų Europos institucijų, kurios tikslas buvo sukurti tarptautinę laisvos laivybos Dunojaus upe sistemą.

TEN-T 18 prioritetinė ašis, kurią sudaro Dunojus ir Meino-Reino kanalas, jungia Juodąją jūrą su Šiaurės jūra, todėl šis atstumas yra 4 000 km trumpesnis nei Roterdamo ir Konstantos uostus jungiantis kelias. Bendrijos politikoje Dunojui derėtų suteikti svarbesnę vietą. Aš siūlau kitos Europos Parlamento sesijos pradžioje paskirti tarpžinybinę grupę, kuri būtų atsakinga už Dunojaus klausimą.

Ateinančiais metais mums reikės suvienyti jėgas ir užimti bendrą poziciją nagrinėjant Dunojaus regiono plėtros klausimus. Mums reikia bendros Europos plėtros strategijos Dunojaus upės baseino atžvilgiu, kuri skatintų ekonomikos vystymąsi, transporto infrastruktūros plėtrą ir aplinkos apsaugą.

  Anna Záborská (PPE-DE). – (SK) Prieš trejus metus Europos Parlamentas Sacharovo premiją įteikė politinių kalinių, sulaikytų Kuboje 2003 m. kovo mėn., žmonoms. Šios baltai apsirengusios moterys narsiai kalbėjo apie žmogaus teisių pažeidimus jų šalyje.

Europos Vadovų Taryba kelis kartus priėmė sprendimus dėl atviro dialogo su Kubos valdžios institucijomis pratęsimo, kuriuo metu primygtinai reikalavo laikytis pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių. Taryba taip pat priėmė sprendimą apie žmogaus teises kalbėti visur ir visada, oficialių vizitų metu bei kur tik įmanoma ir rengti susitikimus su demokratiška opozicija.

Turiu pasakyti, kad plėtros Komisijos nario L. Michelio oficialaus vizito metu, nepaisant prašymų, nebuvo surengtas nė vienas panašus susitikimas. Visa tai atrodo dar nesuprantamiau ir baisiau, kai žinai, kad Europos Komisijos vizitas Kuboje įvyko F. Castro režimo priešininkų šeštųjų suėmimo metinių dieną. Man kelia rūpestį tai, kad toje delegacijoje dalyvavo ir mūsų Parlamento pirmininko pavaduotojas.

.

  Bogusław Liberadzki (PSE). – (PL) Ponia pirmininke, praėjusių metų lapkričio mėn., Europos Parlamento socialistų frakcijos pageidavimu mes aptarėme Lenkijos laivų statybos pramonės padėtį. Nepaisant mūsų skirtumų susitarėme kreiptis į Komisiją ir Komisijos narę N. Kroes dėl sprendimų laivų statyklų padėčiai pagerinti, kad būtų išvengta jų uždarymo.

Praėjus keturiems mėnesiams padėtis buvo tokia: Lenkijos vyriausybė pernelyg lengvai pasidavė Komisijos spaudimui ir priėmė sprendimus, dėl kurių buvo pradėta pardavinėti pavienes laivų statyklų turto dalis pagal principą, kai didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas gali įsigyti pageidaujamą turtą. Šiuo metu laivai nebestatomi, dauguma darbininkų prarado darbą ir gavo tik simboliškas kompensacijas. Turint omenyje konkurencingumą Europos laivų statybos pramonėje, negalėjo įvykti geriau.

  Maria Petre (PPE-DE). – (RO) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, praėjusios savaitės pabaigoje keliems šimtams Rumunijos piliečių nebuvo leista įžengti į Moldovos teritoriją. Daugeliui jų niekas nieko nepaaiškino. Kita vertus buvo pasitelkti keisčiausi paaiškinimai, pvz., kad keleiviai neturėjo dokumentų, įrodančių, jog nėra apsikrėtę ŽIV.

Tai beprecedentis piktnaudžiavimas savo galiomis. Jokių kitų Europos piliečių teisė laisvai judėti nebuvo taip šiurkščiai pažeista. Aš tikrai palaikau Moldovos piliečių keliones po Europą, tačiau protestuoju prieš tokį šiurkštų piktnaudžiavimą savo galiomis ir prašau Europos Komisijos ir Tarybos pareikalauti Kišiniovo valdžios institucijų pateikti pasiaiškinimą, kurio taip pat jau paprašė Rumunijos užsienio reikalų ministras. Dėkoju.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Norėčiau išreikšti pritarimą Komisijos iniciatyvai dėl projekto „Pasitarimas su Europos piliečiais 2009“. Šis projektas prieš rinkimus į Europos Parlamentą sutelkė visų 27 ES valstybių narių piliečius aptarti klausimą: „Koks turėtų būti Europos Sąjungos vaidmuo kuriant mūsų ekonominę bei socialinę ateitį globalizuotame pasaulyje?“.

Nacionalinis pasitarimas su Slovakijos piliečiais įvyko kovo 28–29 d. 2009 m. gegužės 10–11 d. Briuselyje vyks Europos piliečių aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame 27 nacionalinių pasitarimų metu atrinkti 150 dalyvių parengs galutinę Europos rekomendacijų versiją, kurią galės panaudoti kitos EP kadencijos nariai, kurdami Europos teisės aktus.

Aš tvirtai tikiu, kad tik diskutuodami su piliečiais susigrąžinsime jų tikėjimą Europos Sąjungos unikalumu. Kartu kviečiu žiniasklaidos atstovus objektyviau ir aktyviau teikti informaciją apie Europos Parlamentą, nes tai turės didelės įtakos rinkėjų dalyvavimui.

  Csaba Sógor (PPE-DE). – (HU) Šiandien Europos Parlamente įvyko konferencija keistu pavadinimu apie vadinamosios Vengrijos sovietų Respublikos panaikinimą. Niekada neegzistavo nei toks pavadinimas, nei tokia šalis.

Atmetu bet kokias politines nuostatas, nacionalistiniais sumetimais nacionalinės valstybės interesus pajungiančias istoriniams klausimams, susijusiems su valstybės ambicijų įgyti teritoriją teisinimu atgaline data.

Įsibrovimo į Vengriją, Rumunijos kariškių okupacijos ir 1918 m. lapkričio mėn. vykusių šalies grobstymų interpretavimas kaip regioninio stabilizavimo veiksnio čia, Briuselyje, Europos širdyje, Europos Parlamento narių prieglobstyje, yra paprasčiausiai nepriimtinas.

Taip pat vengrų bendruomenės Rumunijoje vardu griežtai prieštarauju ciniškam kolegų Rumunijos socialistų elgesiui, jų klaidinančiam viešųjų ryšių triukui ir pastangoms sukurti nacionalistiniais motyvais pagrįstą nuomonę.

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) 2009 m. kovo 18–19 d. plėtros ir humanitarinės pagalbos Komisijos narys Louis Michel lankėsi Kuboje. Tai įvyko kaip tik per 75 opozicijos atstovų įkalinimo šeštąsias metines. Vizito metu Komisijos narys L. Michel nesusitiko su „baltosiomis moterimis“ ar kitais opozicijos atstovais.

Pagal Europos diplomatų suteiktą informaciją Komisijos narys L. Michel nepasinaudojo proga priminti žmogaus teisių arba sukakties. Kalbėdamas Kubos opozicijos radijuje L. Michel pasakė, kad datų sutapimas buvo apmaudi klaida ir kad jis nežinojęs, jog „baltosios moterys“ norėjo su juo susitikti.

Turiu pasakyti, kad Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojas J. C. Martinez, kuris buvo oficialus Europos Parlamentui atstovaujančios delegacijos narys, taip pat nesusitiko su opozicijos atstovais, nors matėsi su Kubos šnipų, sulaikytų JAV, šeimų nariais. Taigi J. C. Martinez leido F. Castro režimui pasinaudoti jo vizitu ir susitikimu, kuriame jis dalyvavo, taip žiniasklaidos dėmesį nukreipiant nuo „baltųjų moterų“ veiksmų sukakties proga.

  Pirmininkė. – Šis klausimas baigtas.