Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2009 m. balandžio 1 d. - Briuselis

21. Migrantų vaikų švietimas (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – trumpas Hannu Takkulos pranešimo (A6-0125/2009) Kultūros ir švietimo komiteto vardu dėl migrantų vaikų švietimo (2008/2328(INI)) pristatymas.

  Hannu Takkula, pranešėjas. − (FI) Pone pirmininke, tai yra etinė Europos Sąjungos pareiga užtikrinti, kad kiekvienas, įskaitant migrantų vaikus, turėtų teisę į gerą švietimą. Kiekvienas vaikas turi turėti teisę gauti išsimokslinimą, kuris turi būti laisvas ir privalomas, bent jau pagrindiniu lygiu. Vaikai turi turėti galimybę gauti bendrą išsilavinimą, kuris puoselėja lygias galimybes ugdant jų gebėjimus, – jų individualius įžvalgos pajėgumus ir moralinės bei socialinės atsakomybės jausmą, – kad jie galėtų užaugti stabilūs, atsakingi visuomenės nariai.

Asmenys, atsakingi už švietimą ir vaikų priežiūrą, turi vadovautis principu, kas geriausia vaikui. Tai, žinoma, prasideda namuose nuo tėvų, bet mokykla ir visuomenė taip pat turi prisidėti prie vaikų auklėjimo, taip garantuojant kuo visapusiškesnę jų raidą.

Mane sudomino neseniai paskelbti tyrimai dėl migrantų vaikų. Juose teigiama, kad kai kur mokiniams buvo labai sudėtinga lankyti mokyklą ir kad kai kuriose visuomenėse buvo siekiama įsteigti tik migrantų vaikams skirtas mokyklas. Žinoma, rezultatas buvo toks, kad šeimos perkėlė savo vaikus iš vietinės mokyklos, kad jiems nereikėtų būti toje pačioje mokykloje su migrantų vaikais. Tai yra apgailėtina padėtis, kuri lėmė labai prastus švietimo standartus ir mokyklų rezultatus. Kitas rezultatas – labai greita mokymo darbuotojų kaita tose mokyklose, kur yra dideli migrantų vaikų centrai.

Tai ne toks vystymasis, kurio tikėjomės, todėl turime nustatyti sąlygas, kurių pagrindu migrantų vaikai galėtų geriausiu būdu integruotis į visuomenę. Taip pat mokykloms turime užtikrinti reikiamus išteklius, turiu omenyje kiekybinius išteklius mokymo darbuotojų ir taip pat finansinių išteklių prasme, ir turime prisiimti atsakomybę už mokytojų mokymo tobulinimą ir, be to, pedagogų profesinę raidą. Kad sugebėtume rūpintis migrantų vaikais integruotu, tvariu būdu, mums reikia išsamaus metodo. Mums taip pat reikia ypatingų investicijų ir papildomų išteklių mokytojų mokymui ir visai švietimo sistemai.

Žinau, kad tai yra klausimas, priskiriamas kiekvienos valstybės narės kompetencijai, bet skaidriu koordinavimu iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos pusės taip pat turime skatinti valstybes nares veikti, nes manau, kad visi norime, kad migrantų vaikai turėtų gerą švietimą ir sugebėtų integruotis į visuomenę. Šitaip galime išvengti apgailėtinos socialinės atskirties, kurią šiandien matome daugelio migrantų vaikų atveju. Tai dažnai lemia nedarbą ir, be to, nusikalstamumą, taip pat daugybę kitų nepageidaujamų pasekmių.

Kitas nerimą keliantis klausimas laisvo darbuotojų judėjimo Europos Sąjungoje prasme yra tai, kad žmonės, gyvenantys ES valstybėse narėse, nenorės persikelti į kitą šalį arba dirbti užsienyje, nes neįmanoma gauti gero, geros kokybės mokymo jų vaikams. Todėl turime sutelkti dėmesį į šį klausimą ir užtikrinti, kad būtų atitinkama aukšto lygio, geros kokybės vaikų ir jaunimo švietimo sistema kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Vaikai ir jaunimas yra mūsų ateitis – vertingiausias turtas, kurį turime. Jų vardas yra „šiandien“, ne „rytoj“, tad tikiuosi, kad mes Europos Sąjungoje sugebėsime dalytis bendru principu, pagal kurį kiekvienas vaikas turi teisę į integruotą, saugaus rytojaus ir gerą švietimą.

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (DE) Pone pirmininke, ponai ir ponios, sveikinu šį pranešimą savo iniciatyva ir svarbiausia savo ir savo kolegos Komisijos nario Jano Figelio vardu noriu padėkoti Hannu Takkulai, pranešėjui, ir Kultūros ir švietimo komitetui už jų įdėtą darbą.

Europos Komisija pritaria gerbiamų narių įsitikinimui, kad didėjantis migrantų vaikų skaičius sukelia daugybę problemų mūsų valstybių narių švietimo sistemoje ir kelia didelių iššūkių.

Švietimas yra pagrindinis integracijos proceso klausimas. Kvalifikacija būtina, jeigu norime užtikrinti savo piliečių ateitį žiniomis pagrįstoje, vis konkurencingesnėje visuomenėje. Vienodai svarbu, kad kaip socialinis eksperimentas mokyklos teiktų abipusiškų žinių ir abipusiško supratimo pagrindą, kuris yra svarbus mūsų sambūvio gerinimui.

Tačiau šiuo metu migrantų kilmės mokiniai susiduria su didelėmis problemomis Europoje. Migrantų vaikai dažnai susiduria su dvigubais iššūkiais: viena vertus, nepakankamos priimančiosios šalies kalbos žinios ir, kita vertus, žemas socialinis ekonominis statusas. Palyginti su vietiniais mokiniais daug migrantų vaikų prastai mokosi mokykloje, jie dažniau išmetami iš aukštesniųjų mokyklų, rečiau įstoja į aukštąsias mokyklas.

Todėl pranešime teisingai pabrėžiama, kaip svarbu migrantų vaikams suteikti tinkamą pagalbą studijuojant priimančiosios šalies kalbą, taip pat skatinant jų gimtąją kalbą ir kultūrą. Dalyvavimas ikimokykliniame ugdyme taip pat yra svarbus, siekiant sėkmingos integracijos į švietimo sistemas ankstyvame etape, jis galėtų pašalinti socialinius ekonominius ir kalbinius trūkumus. Mokytojai visada turi turėti būtiną kvalifikaciją, kuri yra tokia svarbi daugiakultūrei aplinkai. Judumas taip pat turi būti mokytojo mokymo ir profesinio tobulinimosi pagrindinė dalis.

Esu sužavėtas, kad šiems klausimams didžioji dauguma pritaria. Manau, kad pritariame, jog dabar turime įgyvendinti savo gerus ketinimus ir iš tikrųjų pagerinti migrantų vaikų švietimo galimybes. Turime palaikyti valstybes nares, kad užtikrintume aukštą švietimo kokybę visiems ir kartu aktyviai draustume išskirti mokinius socialine ekonomine prasme. Turime padėti valstybėms narėms sudaryti galimybes mokykloms įsisavinti skirtingus reikalavimus, kad pradinį daugiakultūrės visuomenės ir daugiakalbystės iššūkį pakeistume šių mokyklų pranašumu.

Žinoma, mokyklų sistemų pagrindas ir organizacija priklauso tik nacionalinei kompetencijai, ir Komisija jokiu būdu neketina kėsintis į tai. Nors, turiu pasakyti, kad sėkminga migrantų vaikų integracija yra dalykas, apskritai keliantis nerimą Europoje. Turime ir galime daug pasimokyti iš vieni kitų. Esame įsitikinę, kad jūsų pranešimas yra svarbus žingsnis rodant, kokių specialių veiksmų galima imtis, kad padėtume valstybėms narėms šioje srityje.

  Pirmininkas. – Klausimas baigtas.

Balsavimas vyks rytoj.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Nicodim Bulzesc (PPE-DE), raštu. – Švietimo ir imigracijos temos yra glaudžiai susijusios, nes migracija Europos Sąjungoje ir imigracija į ES pastaraisiais metais gerokai padidėjo, daug klausimų turime nagrinėti atidžiau ateityje.

Taip pat palaikau idėją, kad Direktyva 77/486/EB yra pasenusi. Prisiminkime, kad ši Direktyva buvo priimta 1977 m., Europos Sąjunga nuo tada pasikeitė. Pvz., mano šalis (Rumunija) prisijungė prie ES daugiau kaip po dvidešimt metų ir manau, kad šioje direktyvoje nėra sprendžiamos mūsų problemos. Su migracija susijusių pastaraisiais metais klausimai dramatiškai padaugėjo, tad palaikau Hannu Takkulos mintį iš dalies pakeisti šią direktyvą. Net imčiausi tolesnių veiksmų ir pasiūlyčiau priimti naują direktyvą, apimančią migrantų vaikų švietimą.

  Corina Creţu (PSE), raštu. – (RO) Augantys migracijos rodikliai ES, įskaitant viduje, apima svarbius atgarsius kultūros, ekonominės ir socialinės perspektyvos atžvilgiu. Šiuo atžvilgiu gyvybiškai svarbu užtikrinti migrantams lygias galimybes ir sutelkti didesnį dėmesį kovai su diskriminacijai prieš juos. Šia prasme romų padėties klausimai yra ypatingi ir ypač sudėtingi.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį į atgarsius apie darbuotojų judumą dėl užsienyje dirbančių tėvų vaikų patiriamų sunkumų integruojantis į užsienio švietimo aplinką.

Dėl šios priežasties vaikų greičiausios integracijos palaikymas gali atlikti svarbų vaidmenį užkertant kelią, kad migrantai nebūtų suvaromi į getus, tuo labiau, kaip buvo pastebėta, kad švietimo lygis ir socialinė bei ekonominė migrantų vaikų padėtis yra blogesni negu kitų vaikų, tad reikalingas impulsas šioje srityje. Kuo geresnės sąlygos jiems greičiau integruotis į užsienio švietimo aplinką bus teikiamos, tuo didesnės jų sėkmės galimybės švietimo ir darbo rinkos aspektais.

Tačiau tuo pačiu metu priimančiosios šalies kalbos mokymasis ir vietinė asimiliacija neturi reikšti savo kultūrinio paveldo atsisakymo.

  Gabriela Creţu (PSE), raštu. – (RO) Vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų yra judėjimo laisvė, kuri leidžia piliečiams dirbti, mokytis ir keliauti į kitą šalį. Svarbu vidaus migrantų socialinę integraciją laikyti visos visuomenės atsakomybe. Migrantų vaikų švietimas yra žingsnis šia kryptimi.

Į migrantų vaikų švietimą turi būti žvelgiama iš Europos visuomenės kasdienio veikimo gerinimo ir iš kultūrinio praturtinimo perspektyvos. Turėdama tai omenyje manau, kad priimančioji šalis ir kilmės šalis turi bendradarbiauti, kai kilmės šalis aktyviai dalyvauja išsaugant savo kalbą ir kultūrą.

Palaikome imigrantų gimtosios kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, diegimą priimančiosios šalies mokyklų, kuriose yra didelės imigrantų bendruomenės, mokymo programoje. Mokymo darbuotojų iš atitinkamų bendruomenių įdarbinimas yra būdas užtikrinti, kad šie vaikai turėtų kontaktą su savo kilmės šalies kultūra ir kad imigracijos patirtimi būtų dalijamasi.

  Ioan Lucian Hămbăşan (PPE-DE), raštu. – (RO) Komisijos žaliojoje knygoje keliama daug klausimų apie vieną iš svarbiausių klausimų, su kuriuo valstybės narės susiduria šiuo metu – migrantų vaikų švietimo klausimą. Yra daug rumunų vaikų, kurie gyvena su savo šeimomis kitose valstybėse narėse, ir jiems svarbu išsaugoti savo tapatybę ir suteikti galimybę mokytis šalies, kurioje gyvena, kalbos ir savo gimtosios kalbos. Turime palaikyti toleranciją ir supratimą ir kartu rasti sprendimus, kad užtikrintume, jog švietimas yra teikiamas migrantų gimtąja kalba. Šie vaikai turi turėti vienodas teises kaip ir kiti vaikai. Žinoma, jų abejotina ekonominė padėtis gali lemti izoliaciją, išmetimą iš mokyklos ir smurtą. Todėl turime palaikyti valstybes nares ieškant sprendimų. Vaikai yra brangiausias turtas, kurį turime. Jie atstovauja mūsų visuomenės ateičiai, nesvarbu, kokios kilmės jie yra.