Pirmininkas. – Kitas klausimas – trumpas Frédérique Ries pranešimo (A6-0089/2009) Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu dėl su elektromagnetiniais laukais susijusių susirūpinimą keliančių sveikatos klausimų (2008/2211(INI)) pristatymas.
Frédérique Ries, pranešėja. − (FR) Pone pirmininke, prieš kalbėdama apie esmę, norėčiau trumpai pakalbėti, jeigu man leisite, apie formą. Nesu pirma ir tikrai nebūsiu paskutinė atvirai pasisakydama apie Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį, kurio pagrindu neleidžiamos diskusijos dėl vis dėlto svarbiausio Europos žmonių klausimo šį vakarą.
Jokių diskusijų, jokių kalbėtojų frakcijų vardu, nieko. Vis dėlto, kad ir kaip ten būtų, norėčiau padėkoti, nors ir apgailestauju, kad 23.00 val. Rūmuose, faktiškai tuščiuose Rūmuose, nėra Inés Ayalos, Caroline Lucas, Adamoso Adamou, Kathy Sinnott, Elisos Ferreiros ir net Lamberto van Nistelrooijaus. 23.00 val. nėra netinkamas laikas klausimui, kuris kelia didelį susidomėjimą ir domina milijonus Europos piliečių.
Dabar prieisiu prie esmės. Dešimt metų mūsų Parlamentas nesvarstė šio klausimo. Taip buvo, nes dešimt metų yra amžius arba beveik amžius, kalbant apie naujausias technologijas: „sprogimas“ belaidžių prietaisų, mobiliųjų telefonų, „wifi“, „bluetooth“, bazinių stočių, aukštosios įtampos elektros energijos tiekimo oro linijų srityje. Šios bangos mus supa, atnešdamos nepaneigiamą naudą, kurios nė kiek neginčiju šiame pranešime, bet jos taip pat, turiu pasakyti, kelia rimtus klausimus dėl jų poveikio mūsų sveikatai.
Norėčiau paaiškinti, kad pranešimas, kurį rengiau, liečia itin opią sritį, kur esama vis didesnių prieštaravimų dėl šių žemo dažnio bangų pavojaus sveikatai ir mokslo bendruomenės nesugebėjimo pasiekti susitarimo.
Štai keli ambicingų pasiūlymų pavyzdžiai, kuriuos, tikiuosi, palaikysite rytoj: pavojingų vietovių ir pažeidžiamų žmonių, tai yra, mokyklų, vaikų lopšelių, senelių namų, priežiūros centrų ir sveikatos priežiūros įstaigų apsauga.
Etikos klausimai taip pat yra svarbūs šios problemos atžvilgiu, ir mes turime nustatyti procedūras, kad užtikrintume mokslinių tyrimų ir specialių žinių nepriklausomybę. Taip pat turime reikalauti elgesio pokyčių mobiliojo ryšio telefonų klausimu, skatinant naudoti ausines, ribojant mobiliojo ryšio telefono naudojimą tarp vaikų ir jaunimo, šviečiant juos apie saugesnę techniką, stebint tam tikras rinkodaros kampanijas ir operatoriams su elektros įmonėmis dalijantis bazinėmis stotimis ir stiebais.
Tačiau šiek tiek apgailestauju, o tai svarbu, nes susiję su pradine mano pranešimo dalimi, kurioje raginama persvarstyti emisijų ribas. Deja, manęs nepalaikė mano kolegos iš Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, nepaisant to, kad – turiu pabrėžti – žodis į žodį tam pačiam tekstui buvo faktiškai visais balsais pritarta mūsų plenariniame posėdyje pernai metų rugsėjo 2 d., svarstant kitą pranešimą dėl Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų plano 2004–2010 m.
Komisijos dabartinė politika kišti savo galvą į smėlį – atsiprašau už tokį posakį, Komisijos nary – tikrai nepadeda pasiekti aiškumo, Europos piliečiai laukia, o ekspertai, priešingai, toliau nesutaria, didėja ieškinių teismui skaičius, sprendimus kartais priimant operatorių, o kartais vietos gyventojų asociacijų naudai.
Baigiant, tai yra status quo požiūris, kuriam pritaria Pasaulinės sveikatos organizacija ir Komisija, su „pasimatymo“ išlyga 2015 m. – faktiškai kitam dešimtmečiui – persvarstyti, ar nuolatinis šio žemo dažnio bangų junginio spinduliavimas galėtų sukelti vėžinius navikus. Todėl šis požiūris nėra teisingas. Tai man atrodo paprasta ir tikiuosi iš visos savo širdies, kad susidūrus su galimais sveikatos klausimais ateityje, mums nepasakys, kad ji buvo atsakinga.
Atsargumo principas, kuriuo grindžiamas mūsų pasiūlymas, nėra neveikimo principas – tai veikimo ir žinių principas, kad būtų sumažintas neaiškumas. Būtent šį dinamišką ir pažangų apibrėžimą šiandien remiame šioje opioje elektromagnetinių bangų srityje. Todėl Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso pateiktą alternatyvų sprendimą visapusiškai palaikau – turiu tai aiškiai pasakyti. Jame sugrįžtama, galėčiau pridurti, prie mano pradinio pasiūlymo sumažinti emisijos ribas, kadangi devynios valstybės narės ir dauguma regionų, iš kurių du yra labai arti manęs, – Wallonia ir Briuselio regionas, – jau tai daro, tai yra, jie naudoja tris voltus per metrą vietoj 41 volto per metrą, leidžiamą dabar pagal 1999 m. rekomendaciją.
Vis dėlto esu Europos Parlamento pranešėja šiuo klausimu ir svarbiausia noriu išsaugoti kitus komitete patvirtintus šio pranešimo pranašumus. Dėl pastarųjų, žinoma, turiu paprašyti balsuoti už rytoj.
Baigdama, pone pirmininke, Komisijos nary, noriu pabrėžti du dalykus. Elektromagnetinių bangų ir jų poveikio klausimas lieka atviras, ir aš esu įsitikinusi, kad kitas Europos Parlamentas vėl imsis šio klausimo. Europa turi dar kartą užtikrinti savo piliečiams ir pradėti šias diskusijas, kurios dabar yra vykdomos tik teismuose.
Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (DE) Pone pirmininke, ponai ir ponios, norėčiau išreikšti savo nuoširdžią padėką Europos Parlamentui ir ypač Frédérique Ries, šio pranešimo savo iniciatyva dėl elektromagnetinių laukų (EML) pranešėjai.
EML klausimas iš tikrųjų yra labai prieštaringas daugelio Europos piliečių akyse, nors daugelis kitų, įskaitant mus, taip pat jį vertina kaip svarbiausią.
Šio klausimo sudėtingumas ir jį supančio jausmo stiprumas reiškia, kad ypač svarbu rinkti labai tikslius faktus ir vertinti juos rūpestingai, adekvačiai ir objektyviai.
Todėl Komisija nuolat seka šį klausimą ir labai dėmesingai, kadangi ji iš tikrųjų tai privalo daryti pagal Tarybos rekomendaciją 1999/519.
Dėl to Komisija nuolat gauna informaciją iš nepriklausomų mokslinių komitetų, kad gautų naujausią informaciją apie galimus EML pavojus. Naujausia „SCENIHR nuomonė“ – kompetentingo mokslinio komiteto nuomonė – šia tema buvo patvirtinta tik šių metų sausio mėn.
Norėčiau pridurti, kad Komisija su dideliu susidomėjimu seka įvykius valstybėse narėse ir paskutinius teismo sprendimus prieš mobiliųjų telefonų įmones Prancūzijoje ir labai atidžiai nagrinėja, kaip sumažinti bazinių stočių ribines vertes Bruxelles-Capitale regione.
Galiu užtikrinti Parlamentą, kad Komisija su dideliu rūpesčiu domėsis rezoliucijoje padarytais reikalavimais.
Leiskite man panagrinėti kelis punktus trumpai.
Pirma, jau yra pagrindai ES lygmeniu, nustatantys ribines vertes ir gamybos standartus ir taip pat apibrėžtą apsaugos lygį žinomų padarinių prasme.
Antra, nepriklausomi moksliniai tyrimai iki šiol nepagrindžia mokslinio pagrindo pakeisti šias ribines vertes.
Komisija taip pat toliau atidžiai seks mokslo pažangą šioje srityje, kad nustatytų, ar ribinės vertės turi būti sureguliuotos.
Trečia, Komisija įsipareigojusi didinti dialogą su suinteresuotais asmenimis dėl galimų EML padarinių sveikatai. Be to, Komisija nori bendradarbiauti su svarbiausiais dalyviais, kad sudarytų galimybes adekvačiai reaguoti į viešas problemas.
Norėčiau gana aiškiai pabrėžti mūsų pastangas taip pat ir skatinti mokslinius tyrimus šioje srityje, kad paaiškintume likusias abejones.
Véronique Mathieu (PPE-DE), raštu. – (FR) Turime pripažinti, kad dabar yra nedaug patikimų ir patvirtintų mokslinių duomenų apie magnetinių laukų padarinius žmogaus kūnui. Jos yra vis dėlto mūsų kasdieninio gyvenimo dalis (mobilieji telefonai, belaidės technologijos), o 80 proc. piliečių mano, kad jie neturi pakankamai informacijos apie galimus padarinius, 50 proc. sako, kad jie yra sunerimę.
Iki dabar mokslo bendruomenė galėjo pateikti tik nevienodas ir kartais prieštaringas nuomones, o valstybės institucijos iš tikrųjų neskyrė dėmesio šiai problemai. Todėl visapusiškai palaikau šį pranešimą, kuriuo valstybės raginamos reguliariai atnaujinti šių laukų ribines vertes ir rekomenduojama pagal atsargumo principą drausti antenų pažeidžiamuose regionuose (mokyklose, sveikatos priežiūros įstaigose) diegimą.
Taip pat pritariu Europos Komisijai, kuri pradeda mokslinį tyrimą, kad geriau įvertintų elektromagnetinių laukų ribinių verčių padarinius. Valstybės institucijos, gamintojai ir vartotojai turi gauti tikslią informaciją, kad įvertintų šiuos pavojus, o prireikus imtųsi atitinkamų apsaugos priemonių. Taip pat svarbu teikti rekomendacijas, grindžiamas gerąja patirtimi, geriau saugoti gyventojų sveikatą, nepaisant to, ar jie yra prietaisų vartotojai, ar šalia bazinių stočių arba aukštosios įtampos elektros energijos tiekimo orinių linijų gyvenantys gyventojai.