Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2009 m. balandžio 2 d. - Briuselis

10. Paaiškinimai dėl balsavimo

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

– Pranešimas: Hannu Takkula (A6-0125/2009)

  Tomáš Zatloukal (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, labai didelis migrantų mokinių skaičius turi milžiniškus padarinius švietimo sistemai. Akivaizdūs ir vienareikšmiški įrodymai byloja, kad daugelis vaikų iš migrantų šeimų ne tokie išsilavinę kaip jų bendraamžiai. Mokyklos turi prie jų prisitaikyti ir jas sistemiškai įtraukti į savo įprastas programas, skirtas aukštam išsilavinimo lygiui suteikti. Mokymas – tai pagrindinis dalykas siekiant užtikrinti, kad šie moksleiviai būtų visiškai integruoti, sėkmingi ir našūs priimančių šalių piliečiai ir todėl ta migracija tampa naudinga migrantams ir priimančioms šalims. Aš palankiai vertinu H. Takkulos pranešimą ir jam pritariu.

  Bruno Gollnisch (NI). – (FR) Gerb. pirmininke, daugiakalbis mokymas, mokytojai poliglotai, į kiekvieną vaiką besikreipiantys jo gimtąja kalba, būtent jiems pakviesti mokytojai užsieniečiai, pagarba jų gimtajai kultūrai ir net jos skatinimas mokyklose, minimalios priimančios šalies kalbos žinios, nelaikant to iš tikrųjų privalomu dalyku – toks receptas neskatina migrantų integracijos. Paradoksalu, bet kol kas tai skatintų mūsų visuomenių skirstymą į getus, miglotą tapatybių suvokimą, visų – priimančios šalies migrantų ar vietos gyventojų – akultūrizaciją.

Pranešėjui patarčiau eiti ir pažvelgti į ZEP (prioritetines švietimo sritis) Prancūzijos priemiesčiuose ir įsitikinti, prie ko priveda toks pagarbos vertas požiūris. Faktiškai, jie paprasčiausiai prilygsta atsisakymui savo pačių šalyse reikalauti pagarbos savo kultūrai, tradicijoms ir papročiams iš tų, kurie atvyksta prašydami mūsų svetingumo.

Mūsų švietimo sistemos neturėtų būti pritaikomos prie kitų tautų kultūrų. Tai migrantai turi prisitaikyti prie mūsų kultūrų, jei jie ketina pasilikti mūsų šalyse.

– Pranešimas: Adina-Ioana Vălean (A6-0186/2009)

  Mario Borghezio (UEN). – (IT)Gerb. pirmininke, aš tiesiog norėčiau pabrėžti, jog reikia tvirtai pritarti raginimui, kuriam šįryt buvo pritarta palankiu sprendimu. Nesuvokiama, kad net ir prabėgomis, Europos Sąjungos dokumente, dėl kurio balsavo Europos Parlamentas, buvo paminėta galimybė pripažinti poligaminę santuoką.

Tai nieko bendra neturi su Europos Sąjungos kultūra. Europos Sąjungos teisinėje srityje neturėtų būti vietos tokio pobūdžio požiūriams: jie prieštarauja mūsų tradicijai, kuri yra krikščioniškos Europos tradicija, ir, be kitų dalykų, reiškia moterų teisių nepaisymą. Todėl šįryt priimtas sprendimas buvo labai svarbus, bet didelį susirūpinimą kelia tai, kad tokia pastaba buvo visiškai neatsakingai įtraukta į Europos Parlamento dokumentą.

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, aš negaliu pritarti A. -I. Vălean pranešimui. Jis sudaro tokias aplinkybes, kai įstatymas prieštarauja pats sau, pažeisdamas subsidiarumo principą, skatindamas šeimų iš trečiųjų šalių, kurių kultūra skiriasi, susijungimą ir taip pat sudaro sąlygas poligamijai. Pranešimas sukuria teisinį chaosą. Kaip visi žinome, įvairiose ES šalyse vartojamos skirtingos „šeimos“ ir „šeimos narių“ apibrėžtys. Skiriasi ir teisės, pvz., paveldėjimo teisė, skiriasi šeimos teisė, taip pat ir teisė gauti socialines išmokas. Teisės reikalauti socialinės išmokos be priimančios šalies sutikimo ir neatsižvelgiant į ekonominę padėtį sukūrimas gali paskatinti rimtus socialinius konfliktus. Aš protestuoju prieš šiuose Rūmuose nuolat pažeidinėjamą subsidiarumo principą.

– Pranešimas: Urszula Gacek (A6-0182/2009)

  David Sumberg (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, esu labai pagerbtas šįryt sėdėdamas šalia savo labai gero kolegos Danieliaus Hannano, kurio kalba prieš kelias savaites iš pagrindų pakeitė ir ateityje pakeis informacijos ir politinės minties perdavimą. Interneto galia yra nepaprastai reikšminga, svarbesnė net už įprastas žiniasklaidos priemones.

Prieš šį pranešimą balsavau dėl vienos paprastos priežasties, t. y., aš nepritariu Europos pilietybės propagavimui. Aš esu Didžiosios Britanijos pilietis ir tuo didžiuojuosi. Ką mums reikėtų daryti – tai skatinti skleisti atskiros šalies pilietybę ir sakyti, kad, taip, mes kaip šalys, esame Europos Sąjungos narės, bet ne Europos piliečiai. Mes esame šalių, kuriose gimėme ir augome, kurios mus saugo ir kurios daugeliui iš mūsų daug metų teikė prieglobstį, piliečiai. Tuo aš didžiuojuosi ir ateityje nepaliausiu didžiuotis.

  Bruno Gollnisch (NI). – (FR) Gerb. pirmininke, jau senovės graikai svarstė mums rūpimus klausimus. Polių sąjungose jie svarstė su tuo tiesiogiai susijusią isopoliteia arba tos pačios pilietybės, kuri kiekvienam piliečiui suteikdavo tas pačias teises kaip viename, taip ir kitame mieste, ir sympoliteia arba bendros pilietybės naudą.

Nenustebsite sužinoję, kad aš tvirtai pritariu pirmajam iš šių susitarimų. Tiesą sakant, Europos pilietybė yra labai dirbtina. Pranešėja labiausiai apgailestauja, kad piliečiai nesuvokia teisių, kurias ji jiems suteiktų. Tačiau aš pastebėjau, kad kai šių piliečių paprašoma išreikšti savo nuomonę, pvz., dėl Europos konstitucijos arba dėl jos nesuvokiamo įsikūnijimo – Lisabonos sutarties, ir jie atsako neigiamai, tuomet jų nuomonės sąmoningai nepaisoma.

Todėl šie manomai kilnūs aiškinimai apie bendrą pilietybę man atrodo labai veidmainiški ir aš norėčiau pilietybę pakeisti bendrai pripažįstamomis sąjunginių, bet vis dėlto suverenių tautų teisėmis.

  Jim Allister (NI). – Gerb. pirmininke, pilietybė apibrėžia, kas mes esame. Pilietybė – tai pagrindiniai mūsų tapatybės principai. Aš esu Didžiosios Britanijos pilietis ir tuo didžiuojuosi, iš dalies dėl baisios IRA kampanijos priversti mane ir mano rinkėjus atsisakyti tos pilietybės – tai, ko, laimei, jiems nepavyko padaryti.

Pilietybė yra valstybių narių reikalas. Jos nederėtų atimti ir ja dalytis. Todėl aš atmetu šį sumanymą dėl Europos pilietybės, kuris, be abejo, papildo Lisabonos sutarties stiprinamas nuolatines pastangas sukurti ES valstybę, taigi ir šią nuomonę, kad mes, patinka mums tai, ar ne, norime ar ne, visi pirmiausia turime būti ES piliečiai. Aš atmetu šią filosofiją, kaip ir Lisabonos sutartį.

  Martin Callanan (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, pritarti savo kolegai tampa šiek tiek įprastas priedainis.

Aš balsavau prieš šį pranešimą, nes, be abejo, visą Europos pilietybės sampratą laikau netinkamą. Manau, jog pilietybė būdinga tautinėms valstybėms ir manau, jog visos pastangos, slypinčios už mėginimo sukurti Europos pilietybę, yra susijusios su tai pačiais mėginimais sukurti didžiąja Europos valstybę.

Daugelis mano rinkėjų ir aš pats taip pat nepatenkinti, kad mus, iš esmės, verčia tapti Europos piliečiais. Jie pilietybę vertina kaip tai, kas, remiantis per šimtmečius susiklosčiusių bendrų vertybių ir idealų rinkiniu, turi būti patvirtinta ar atmesta. Nė vienam iš mūsų nebuvo suteiktas nė žodis, nė referendumas ar patarimas dėl to, norime, ar nenorime tapti Europos piliečiais.

Be abejo, kad dėl Lisabonos sutarties turėtų būti surengtas referendumas. Bet mūsų taip pat derėtų paklausti, ar be savo šalies pilietybės norime būti Europos piliečiai. Neturime teisės nepripažinti Europos pilietybės, net jei visiškai ją atmetame jos koncepciją, kaip kad aš.

  Gay Mitchell (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, pirmiausia aš nesu Europos Sąjungos pilietis. Aš – Airijos pilietis ir tik po to esu ir Europos pilietis.

Šiandien čia daug sužinojau. Nežinojau, kad mano kolegos iš Didžiosios Britanijos yra piliečiai. Maniau, jog jie – valdiniai. Bet žodžiai „valdinys“ ir „pilietis“ man sunkumų nekelia. Galite būti škotas, velsietis ar anglas, bet turite būti škotas, velsietis, anglas ar vienas iš Airijos, kuris turi priimti Didžiosios Britanijos pilietybę, kad taptų britu. Toks dalykas, kaip Didžiosios Britanijos pilietis, neegzistuoja, jei nesate airis iš Šiaurės Airijos, škotas, velsietis ar anglas.

Iš tikrųjų nesuprantu šiandien čia iškelto klausimo esmės. Tai tik mūsų tautinės pilietybės priedas ir man tai tikrai nesudaro jokių sunkumų. Žmonės iš adatos vežimą priskaldo, nes mes rengiamės rinkimams ir nuolat naudojame šią antieuropietišką retoriką savo pačių, o ne savo šalių, kurioms turėtume tarnauti, interesams iškelti.

  Richard Corbett (PSE). – Gerb. pirmininke, leiskite pritarti paskutiniam kalbėtojui. Regis, kai kurių mūsų kolegų požiūris į pilietybę ir, iš tikrųjų, į tapatybę yra labai siauras, vienpusis. Vis dėlto visi esame daugiabriauniai: aš palaikau Anglijos futbolą, nes pats esu anglas ir tai mano tapatybės dalis; per Olimpines žaidynes aš palaikau britus, nes tai platesnis mano tapatybės aspektas; o per golfo varžybas su JAV dėl „Ryderio“ taurės palaikau Europos golfo komandą, ir įtariu, kad net gerbiamasis narys, kuris ką tik išsakė savo nuomonę, daro tą patį.

Visa tai yra skirtingi mūsų tapatybės ir mūsų pilietybės aspektai. Jie neprieštarauja vienas kitam, bet vienas kitą papildo. Be abejo, jokia tokio pobūdžio pilietybė neįgyjama per referendumą. Niekada nedalyvavau referendume, kad būčiau anglas ar turėčiau Didžiosios Britanijos pilietybę, kas skiriasi nuo valdinio, nebuvo ir referendumo dėl sutarčių, kurių pagrindu beveik prieš du dešimtmečius buvo sukurta Europos pilietybės sąvoka, konkrečiai susijusi su tam tikromis teisėmis, kurias turime ir kuriomis naudojamės visoje Europoje, nei daugiau, nei mažiau.

–Pranešimas: Emmanouil Angelakas (A6-0134/2009)

  Neena Gill (PSE). – Gerb. pirmininke, aš pritariau šiam pranešimui, nes manau, jog jis pratęsia šių Rūmų nuveiktą labai didelį darbą, kuris susijęs su mūsų įsipareigojimu saugoti aplinką ir būtinybe išgelbėti valstybes nares iš dabartinės finansinės krizės. Bet kadangi paliesti visi mūsų ekonomikos ir visuomenės aspektai, mums reikia vadovautis visuminiu požiūriu į ekonomiką ir aplinkos atgaivinimą.

Aštuoniolika metų aš dirbau būsto sektoriuje ir man nerimą kelia tai, kad būstui ir energetikai, ypač vykstant statyboms, skiriama nedaug dėmesio, nes būstas – didelis anglies dvideginio išlakų šaltinis. Susitelkimas į sanglaudos politiką – tai protingas būdas vykdyti savo pareigas bendruomenėms ir ekonomikos. Pokyčiai, kaip ir daugelis kitų dalykų, prasideda viduje. Europos plėtros fondo pinigų panaudojimas papildo regionų ir vietos valdžios dvigubo stiklinimo, izoliacijos ir saulės kolektorių ar senų katilų keitimo į naudojančius mažiau energijos programas ir yra puikus pavyzdys, kaip Europos Sąjunga gali padėti valstybėms narėms įvykdyti užduotis, kurios bus naudingos visiems Europos piliečiams.

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, kai pamačiau pranešimo pavadinimą „Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiosios energijos naudojimą būstuose“, buvau paveiktas. Kad ir ką kas galvotų, šiais laikais, kai nerimaujama dėl klimato kaitos, niekas tam negali prieštarauti. Visi pritariame, kad energija būtų vartojama efektyviau ir saugoma geriau.

Tačiau Europos Parlamentas turėtų rodyti pavyzdį. Kaip galime kalbėti apie energijos efektyvų vartojimą, kaip galime kalbėti apie išsaugojimą, kai turime tris Europos Parlamento pastatus? Turime pastatą Strasbūre, kuris naudojamas tik dvylika savaičių per metus ir, kai mūsų ten nėra, išskiriamas CO2 ir švaistoma energija; biuro pastatas Liuksemburge, kuriame nariai niekada nesilanko (o dabar statome kitą pastatą Liuksemburge) ir šiuos Rūmus čia, Briuselyje. Laikas liautis veidmainiavus dėl efektyvaus energijos vartojimo ir rodyti pavyzdį – turėti tik vieną Parlamento pastatą.

– Pranešimas: Henrik Lax (A6-0161/2009)

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, atsižvelgiant į su vizų išdavimo procedūromis susijusius sunkumus, jas būtina supaprastinti ir kartu sumažinti pareiškėjo patiriamas išlaidas. Tai padės gerinti ES ir trečiųjų šalių kultūrinius mainus ir bendradarbiavimą. Manyčiau, jog vizų išdavimo procedūras būtina supaprastinti tiems žmonėms, kurių šeimos nariai gyvena valstybėse narėse. Pavyzdžiu pateiksiu Lenkiją. Per šimtmečius Lenkijos istorija persipynė su Ukrainos ir Baltarusijos istorija; tai šalys, kuriose gyvena didelė lenkų mažuma. Šie žmonės neturi Lenkijos pilietybės, bet jie dažnai kerta sieną, kad aplankytų savo gimines.

Todėl reikia kiek galima labiau supaprastinti vizų išdavimo procedūras tiems, kurie nepažeisdami vizų režimo nuostatų, įgijo vizas išduodančios įstaigos pasitikėjimą. Manau, jog svarbu, kad įdiegtos biometrinių tapatybės nustatymo priemonės palengvins keitimąsi duomenimis ir ateityje padės integruoti vizų sistemą supaprastinant patį vizų išdavimo procesą ir pagerinant saugumą visoje ES. Pranešimas yra svarbus ES ir trečiųjų šalių ryšių plėtotei.

– Pranešimas: Salvatore Tatarella (A6-0105/2009)

  Neena Gill (PSE). – Gerb. pirmininke, dar sykį, aš balsavau už šį pranešimą, nes manau, jog siekdami kovoti su klimato kaita, turime vartotojui sudaryti sąlygas paprasčiau pasirinkti ekologinius produktus.

Nors mano Vakarų Midlandso regionas yra viena iš priėjimo prie jūros neturinčių JK vietovių, mes, be abejo, esame žuvies ir žuvininkystės produktų, apie kuriuos kalbama pranešime, vartotojai.

Nustatydami savanorišką sistemą, pvz., ekologinio ženklo sistemą, galime paskatinti taupiau energiją vartojančių ir palankesnių aplinkai prekių rinkos raidą. Tai dera su kitais rinka grindžiamais sprendimais dėl klimato kaitos, pvz., aplinkai palankių prekių mokesčių mažinimas.

Mano rinkėjai sako, kad jei jas perka, yra patenkinti galėdami rinktis, ir pirkti „žalius“ gaminius jiems darosi paprasčiau. Jei norime, kad ši sistema turėtų pageidaujamus rezultatus, mums reikės ją viešinti, o tam prireiks ne tik geresnės rinkodaros, bet ir standartizuoti ir suderinti ekologiniame ženkle pateikiamą informaciją, kad ji būtų tikrai naudinga vartotojams.

Geras pavyzdys yra pranešimas dėl su padangomis susijusio energijos vartojimo efektyvumo, prie kurio aš dirbau ir kuriame aiškiai ir glaustai pateikiama panaši išsami informacija.

– Pranešimas: Kathalijne Buitenweg (A6-0149/2009)

  Anja Weisgerber (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, mes, Vokietijos konservatorių frakcija (CDU/CSU), balsavome prieš K. Buitenweg pranešimą. Mes priešinamės be kokio pobūdžio diskriminacijai, bet nemanome, kad išsami Europos lygmens pagrindų direktyvą – tai tikrai tinkamas būdas nuo jos nukentėjusiems apsaugoti. Dešimt valstybių narių į nacionalinę teisę dar visai neperkėlė esamų kovai su diskriminacija skirtų direktyvų. To nepaisydama, paprasta, o ne kvalifikuota šių Rūmų dauguma, šiandien balsavo už šį išplėtimą. Tai labai padidins papildomą biurokratiją ir nereikalingas išlaidas – o tai visuomenė vargiai supranta.

Galima pagerinti draudimo priemones ir pastatų įėjimus pritaikyti neįgaliesiems, o reikalavimą dėl įstatymo dėl klasifikavimo veiksmų galima pašalinti, bet valstybėms narėms numatome rimtas problemas, jei, pvz., į draudžiamas diskriminavimo priežastis būtume priversti įtraukti tikėjimo sampratą. Dėl to ekstremistai ir sektos, pvz., scientologų, galėtų reikalauti direktyvos teikiamos apsaugos.

Mes taip pat prieštaraujame, kad tradicinėms ir tos pačios lyties santuokoms būtų suteiktas visiškai vienodas statusas. Komisijos nuomone, tam, kad direktyva būtų perkelta į nacionalinę teisę, reikia, kad tos pačios lyties partneriai (tiek, kiek jie teisiškai pripažinti tam tikroje valstybėje narėje) įgytų tas pačias teises, kaip ir susituokusios poros. Šiai minčiai mes nepritariame, todėl balsavome prieš šį pranešimą ir už pasiūlymo grąžinimą komitetui.

  David Sumberg (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, šiuo klausimu susilaikiau dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, mes visi priimame tam tikrą diskriminaciją. Visose mūsų šalyse yra religinių mokyklų: katalikų, protestantų, musulmonų ir žydų, kuriose yra diskriminacijos elementas, nes į tas mokyklas pirmiausia priimami to tikėjimo vaikai. Aš tam pritariu. Aš pritariu tikėjimo principais įkurtoms mokykloms.

Bet pagrindinė priežastis, kodėl susilaikiau, buvo ta, kad šis pasiūlymas apverčia aukštyn kojomis visą jurisprudencijos principą. Mes esame nekalti tol, kol neįrodoma mūsų kaltė. Tai pagrindinis Anglijos teisės ir, drįstu sakyti, daugelio kitų Europos Sąjungos šalių teisės principas. Tai sukeičia vietomis įrodinėjimo pareigą, kas atvirai kalbant, nepriimtina. Be abejo, kad mes visi esme prieš diskriminaciją. Visi pritariame vienodam požiūriui, tačiau turime pripažinti, kad mus per amžius vedę teisės principai turi būti išsaugoti. Todėl aš susilaikiau.

  Erna Hennicot-Schoepges (PPE-DE). – (FR) Gerb. pirmininke, aš esu viena iš tų Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos narių, kurie balsavo už pranešimą. Taip pasielgiau todėl, kad manau, jog šiuo balsavimu Parlamentas turi pasiųsti stiprų signalą, kad jis pritaria kovai su diskriminacija ir kad iš tiesų esama kitų, kur kas svarbesnių veiksnių nei tie, kurie buvo ką tik paminėti.

Tiesą sakant, valstybėse narėse yra tokia padėtis, kai vaikams nesuteikiama galimybė mokytis jų gimtąją kalba, kai ją draudžiama naudoti. Mes labai nutolę nuo tikrosios padėties. Todėl gerai yra pasiųsti signalą, kaip padarė Parlamentas ir man pritariant. Žinoma, kad reikia daug ką nuveikti siekiant suprasti kitų poreikius; be to, mes toli nuo kultūrų dialogo, dėl kurio pasižadėjome 2008 m. padaryti pažangą. Aš apgailestauju dėl visų šių nesutarimų dėl pranešimo.

  Richard Corbett (PSE). – Gerb. pirmininke, 27 Europos Sąjungos šalyse mes didžiuojamės per pastaruosius dešimtmečius susiformavusia tradicija kartu kovoti su diskriminacija ir diskriminaciją padaryti neteisėtą ir nuo jos atgrasyti.

Šis pranešimas ištaiso anomaliją. Mes turime teisės aktą dėl teisyno, pagal kurį teisingai draudžiama bet kokia diskriminacija dėl rasės ar lyties darbo vietoje ir visur kitur, bet diskriminacija dėl negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos draudžiama tik darbo vietoje, bet niekur kitur – nei vartotojų apsaugos srityje ir ne kitomis aplinkybėmis, kuriose atsidūrę piliečiai patiria diskriminaciją.

Gerai, kad mes taisome šią anomaliją. Šiandien didelė dauguma siunčia galingą signalą Tarybai ir artimoje ateityje tikisi priėmimo.

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Gerb. pirmininke, vakar per diskusiją aš išvardijau daugybę argumentų, kodėl man nepriimtini, galbūt daugiau nei pirminis Komisijos pasiūlymas dėl kovos su diskriminacija, K. Buitenweg pranešimo pakeitimai ir pasiūlymai. Netgi ir su pakeitimais, dėl kurių šiandien balsavome, šis pranešimas vis dėlto yra nepriimtinas subsidiarumo principo pažeidimas. Jis skatina milžinišką, brangiai kainuojančią biurokratiją ir sudaro dideles kliūtis valstybėms narėms. O svarbiausia tai, kad šis pranešimas byloja apie nepaprastą nepasitikėjimą valstybėmis narėmis.

Bėda su tokiais dokumentais, į kuriuos įtraukta visokiausių klausimų, yra ta, kad juose, be abejo, yra ir keletas gerų dalykų. Norėčiau pasinaudoti šiuo balsavimo paaiškinimu tiek, kiek reikia, kad patvirtinčiau, kas ir taip aišku, jog aš visiškai pritariu didelėms pastangoms, kurias neįgaliųjų labui deda visa Bendrija. Nors čia aš taip pat įsitikinęs, kad šiuos klausimus geriausiai palikti spręsti valstybėms narėms.

  Daniel Hannan (NI). – Gerb. pirmininke, šis pranešimas grindžiamas neteisingai suprantamomis sąvokomis. Už šių Rūmų sienų lygybė reiškia žmonių teisę į vienodą požiūrį. Čia, šiuose Rūmuose, mes šią sąvoką vartojame turėdami galvoje žmonių teisę būti skirtingai vertinamais.

Tai lemiamas dalykas. Teisės aktai dėl kovos su diskriminacija – tai ne lygybės prieš įstatymą principo patobulinimas. Tai priešingas principas. Kai priimame tokius pranešimus kaip šis, mes atimame iš žmonių galią balsuoti už ir prieš ir pasirinkti tai perduoti teisininkams. Jei šis pranešimas būtų taikomas pažodžiui, operos trupei būtų draudžiama atsisakyti soprano partijoms samdyti vyrus, leiboristų partijos politikui būtų draudžiama atsisakyti atstovą spaudai skirti konservatorių, o katalikų mokyklai ar ligoninei teikti pirmenybę samdyti bendratikius.

Kai išsakiau šias pastabas, pritariantys pranešimui atsakė, kad jis taip nebūtų naudojamas ir kad visi žino jo tikrąją reikšmę. Turiu pasakyti, kad man jis atrodo kaip labai prasta jurisprudencija, kai viską teoriškai laikyti nusikaltimu, o po to tikėtis, kad teismai įstatymą taikys pasirinktinai.

  Bruno Gollnisch (NI). – (FR) Gerb. pirmininke, iškilus katalikų filosofas G. K. Čestertonas pasakė, kad kupinas krikščioniškų minčių šiuolaikinis pasaulis išprotėjo.

Manau, kad šis K. Buitenweg pranešimas yra puiki šito iliustracija. Šis dokumentas prasideda nuo vertingų nuomonių dėl diskriminacijos, kurią, pvz., gali patirti neįgalieji, panaikinimo, bet padarius pagrindinę koncepcinę klaidą, kitaip tariant, įstatymais paremtų skirtumų neatskiriant nuo neteisingų diskriminavimo veiksmų, jis tampa visiškai totalitarinis.

Pvz., suprantama, kad vaikas turi teisę į tėvą ar motiną, net ir tuomet, kai jis neįvaikintas. Ši teisė turi būti viršesnė už tos pačios lyties asmenų teisę įsivaikinti vaiką. Įprasta diferencijuoti pagal tautybę. Suprantama, kad prancūzai, britai, čekai ir lietuviai, palyginti su užsieniečiais, savo šalyje turi pirmumo teisę, lygiai taip pat suprantama, kad tie užsieniečiai, palyginti su Europos piliečiais, pirmumo teisę turi savo šalyse.

Šiame dokumente visiškai neatsižvelgiama į šiuos visiškai teisėtas išimtis ir, be to, jame visiškai panaikinamas nekaltumo prezumpcijos principas. Tai tikras žingsnis silpno totalitarizmo, t. y., šios naujos politinio taktiškumo doktrinos, link.

  Martin Kastler (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, kol dešimt iš 27 valstybių narių yra įsipainiojusios į užsitęsusias teismo bylas dėl pirmosios direktyvos neperkėlimo į nacionalinę teisę, mes šiandien matėme, kaip paprastos šių Rūmų daugumos balsavimas antrąją direktyvą padaro viršesnę už pirmąją.

Aš asmeniškai kartu su savo frakcijos dauguma balsavau „prieš“. Kodėl? Paminėsiu du pavyzdžius. Remdamasis frankų gimtinės patirtimi, man žinomos politinių ekstremistų, neonacių ir kairiųjų radikalų pastangos įsigyti nuosavybę ir taip sukelti jiems naudingą susidomėjimą. Jei tai bus įgyvendinta, direktyva dėl vienodo požiūrio reikš, kad savininkai ir mūsų žemvaldžiai dabar kai kuriais atvejais turės sudaryti sandorius, kurių iki šiol galėjo atsisakyti.

Dėl tos priežasties šiandien balsavau prieš K. Buitenweg pranešimą. Kita priežastis yra tai, kad šios dienos pakeitime iš esmės vietomis sukeitėme įrodinėjimo pareigą ir pagrindinį mūsų teisinės valstybės elementą. Tai laikau visiškai neteisėtu dalyku. Trečias klausimas susijęs su laikraščiais ir leidėjais, kurių laisvę atsisakyti skelbti ekstremistų pranešimus ši direktyva pažabotų. Mano nuomone, tai aiškus spaudos laisvės varžymas ir todėl pranešimą laikau netinkamu.

  Neena Gill (PSE). – Gerb. pirmininke, aš su džiaugsmu pritariau šiam pranešimui, nes visuomet kovojau su visokio pobūdžio diskriminacija. Manau, jog labai svarbu turėti pagrindą, kuriuo remdamiesi užkardytume žmonių išnaudojimą dėl jų religijos, amžiaus, negalios, išsilavinimo ar šeimyninės padėties. Neturėdami apsaugos nuo diskriminacijos dėl šių priežasčių, mūsų socialinės Europos siekiai bus bereikšmiai. Taip bus ypač aktualu per dabartinę ekonominę padėtį. Šiais sunkiais laikais visuomet kyla pagunda išnaudoti tuos, kurie patys nelabai gali apsiginti, per daug skubėti, kai kalbama apie reguliavimą, skirtą būtent nuo tokio išnaudojimo apsaugoti.

Mano rinkiminėje apygardoje Vakarų Midlandse grėsmę kelia kraštutinių dešiniųjų politikų iškilimas. Manau, jog Europa turi atlikti pagrindinį vaidmenį užtikrindama, kad agresijos ir išnaudojimo akivaizdoje žmonės žino esą apsaugoti.

  Martin Callanan (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš šį pranešimą dėl pagrindinės priežasties, nes manau, kad šie klausimai visai nesusiję su Europos Sąjunga. Nemanau, jog šiais klausimais reikalingi Europos teisės aktai. Manau, jog labai opūs, tradiciniai klausimai kaip šis yra kur kas geriau sprendžiami valstybės narės lygmeniu, kai atskirų šalių parlamentai gali atsižvelgti į pagrindines savo šalies kultūros, tradicijas ir teisines sistemas.

Daugelis kitų EP narių iškėlė klausimus dėl konkrečių problemų, kurias sukels šis pranešimas: kitos religijos žmones samdyti verčiamų religinių grupių klausimas, religinių mokyklų klausimas, ir įvairių politinių partijų, norinčių samdyti jų pačių įsitikinimus ir vertybes atitinkančius žmones, klausimas. Iš esmės, pagrindinė problema yra ta, kad ji iš mūsų, kaip išrinktų politikų ar tautos politikų, atima galią ir ją atiduota į neišrinktų teisėjų rankas, kad jie teisės aktą aiškintų ir išaiškintų taip, kaip iš viso niekada nenumatė kai kurie pilni gerų ketinimų šio pranešimo rengėjai. Bet aš manau, kad mes, iš esmės, atidarome Pandoros skrynią.

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, aš sąmoningai balsavau prieš šį pranešimą dėl vienodo požiūrio į asmenis, galbūt būtent dėl to, kad nepritariu diskriminacijai. Šio dokumento priėmimas ypač reikštų, jog pritariama, kad pedofilai turėtų teisiškai užtikrintas, vienodas galimybes patekti į darbo vietas, kur jie turėtų tiesioginį kontaktą su vaikais ir keltų grėsmę vaikams. Tai reikštų, jog pritariama fašistinių grupuočių ir religinių kultų leidiniams ir viešiems pasirodymams, pritariama uždrausti bendruomenių bažnyčių vadovaujamus švietimo ir labdaros centrus, kas labai trukdytų socialinei veiklai ir atvertų platesnes galimybes krikščionių diskriminacijai. Dokumentas pažeidžia subsidiarumo principą, kas Europos Parlamente tampa vis įprastesnė.

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). – (EL) Gerb. pirmininke, norėčiau išreikšti žmonių su negalia ir specialių poreikių turinčių žmonių didelę nuostabą ir nusivylimą, kurie tikėjosi, kad per dabartinę Parlamento kadenciją jiems bus suteikta pagrindų direktyvą, kad valstybės narės pritaikytų savo teisės aktus ir kad šios grupės žmonės, kuriems atstovauja milžiniškos Europos profesinės sąjungos, bet kurie patys negali išreikšti savo ketinimo gauti apsaugą, nebūtų diskriminuojami.

  Gay Mitchell (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, man nerimą kelia Komisijos pasiūlymo formuluotė, tačiau nė vienas teisės aktas nėra tobulas. Aš balsavau už abi 17 konstatuojamosios dalies dalis – 28 pakeitimą. Ketinau balsuoti už pirminį tekstą, bet nenorėjau balsuoti prieš pakeitimo formuluotę, kuri nors ir ne tokia aiški, kaip pirminis tekstas dėl valstybių narių teisių, vis dėlto išsprendžia man rūpimus klausimus, ir buvo aišku, kad dauguma ją priims. Taigi nebūčiau turėjęs galimybės balsuoti už tomis aplinkybėmis buvusį pirminį dokumentą, todėl būtų atrodę, jog balsuoju prieš principą, o to daryti nenorėjau.

Nuodugniai išnagrinėjęs tekstą, esu patenkintas, kad pasiūlymas padės gerinti žmonių su negalia prieigą prie prekių ir paslaugų nedarant nereikalingų nuorodų į dokumentą, kurį galima suprasti kaip nepakankamai išplėtotą.

Aš įsitikinęs, kad labai svarbu panaudoti tinkamus mechanizmus, kurie sudarytų sąlygas neįgaliesiems vienodomis sąlygomis su visais kitais piliečiais keliauti po Europos Sąjungą. Europoje yra daugiau kaip 50 mln. neįgalių piliečių ir todėl mes turime imtis visų priemonių jų gerovei didinti. Dėl šios priežasties aš balsavau už pranešimą.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: B6-0177/2009 (ES ir Baltarusijos dialogas)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, aš pritariau rezoliucijai dėl ES ir Baltarusijos dialogo vertinimo. Aš balsavau „už“, nes palankiai vertinu aktyvesnį ES ir Baltarusijos aukšto lygio dialogą, įskaitant dvišalius susitikimus, ir intensyvėjantį Komisijos inicijuotą bendradarbiavimą.

Be to, norėčiau nurodyti, kad politinis ES ir Baltarusijos dialogas turi priklausyti nuo to, ar bus panaikinti laisvių suvaržymai ir ar bus liautasi naudoti jėgą prieš opozicijos rengiamų protestų dalyvius ir žmogaus teisių aktyvistus.

Aš primygtinai reikalauju, kad demokratinė Baltarusijos opozicija ir pilietinė visuomenė būtų visiškai įtrauktos į ES ir Baltarusijos dialogą.

Galiausiai viliuosi, kad Baltarusijos vyriausybė per šiuos devynis mėnesius įrodys, kad daugelyje sričių, tarp jų susibūrimų laisvės ir politinių teisių bei laisvių suteikimo srityse daroma didelė pažanga.

  Toomas Savi (ALDE). – Gerb. pirmininke, aš balsavau už šią rezoliuciją, nes joje pateikiamas subalansuotas ir atitinkantis tikrovę Europos Sąjungos ir Baltarusijos santykių vertinimas.

Atrodo, kad prezidentas A. Lukašenka siekia geresnių santykių ir su Europos Sąjunga, ir su Rusijos Federacija. Prieš metus paleisti politiniai kaliniai buvo pirmas ženklas, bylojantis apie A. Lukašenkos režimo pasirengimą vykdyti ES reikalavimus ir užmegzti rimtą dialogą.

Nors tai, kad režimas sumažino priespaudą, galima laikyti pagerėjimu, tikrasis perėjimas iš režimo dar neprasidėjo. Aš manau, jog siekiant svarbaus Europos Sąjungos ir Baltarusijos dialogo, labai svarbu, kad dalyvautų Baltarusijos demokratinės opozicija ir pilietinė visuomenė, nes tai yra raktas į sėkmingą demokratizacijos procesą.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: RC-B6-0165/2009 (Europos sąžinė ir totalitarizmas)

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Gerb. pirmininke, bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos, kurį šiandien priėmėme, yra daug skatintinų dalykų. Pvz., aš pritariu tam, kad Europoje nebūtų užmirštos daugelio su XXI amžiaus totalitariniais režimais, atnašautos kovojusių žmonių.

Vis dėlto norėčiau padaryti kelias pastabas. Gaila, kad neminimi šių totalitarinių režimų sąjungininkai, kurie visai neseniai savo gniaužtuose laikė beveik visą Rytų Europą. Tai tiesa, kad kraštutiniais dešiniaisiais vadinami politikai nelabai stengėsi reikalauti Rytų Europos demokratizacijos, bet dar tikriau yra tai, kad labai daug kairiųjų politikų šiuos komunistinius režimus aktyviai palaikė, nors šiandien, net šiame Parlamente jie dedasi šventaisiais.

Antra mums tikrai reikia drąsos, kad šiuo pranešimu pasipriešintume verčiantiems tylėti įstatymams. Istorinis tyrimas, kad ir koks sudėtingas, turėtų būti atliekamas subtiliai, su derama pagarba aukoms, bet visiškai laisvai. Gaila, kad šioms dviem galimybėms leidome praslysti.

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Aš pritariu minėtos rezoliucijos, kuri gimė bendradarbiaujant keturioms politinėms frakcijoms, priėmimui. Dokumentas yra suderintas ir apie jį galima būtų pasakyti, kad geriau vėliau negu niekada. Tiesą sakant, tai yra daugiausia, ką šiuose Rūmuose galime drauge nuveikti teisingumo labui.

Iš pagarbos savo tėvams ir seneliams turime pasiųsti tvirtą parlamentinę žinią, ką šiandien ir padarėme. Tačiau mūsų pareiga yra naudojantis turimais ištekliais, neleisti vėl pasikartoti tam, ką svarstėme. Tiesa ir atmintis su tuo labai susiję ir atlieka svarbų vaidmenį. Mūsų pareiga yra užtikrinti pagarbą teisinės viršenybės principams.

  Daniel Hannan (NI). – Gerb. pirmininke, ši rezoliucija primena fašizmo ir tarybinio komunizmo siaubus. Nė vienas europietis, nė vienas Vakarų civilizacijos vaikas, nė vienas civilizuotas žmogus negalėtų tam prieštarauti. Bet toliau rezoliucijoje Europos Sąjunga pateikiama kaip alternatyva ar antidotas tokiam totalitarizmui. Joje rašoma: „Europos Sąjunga ypatingai atsakinga už demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principams skatinimą ir saugojimą ne tik Europos Sąjungoje, bet ir už jos ribų“.

Štai čia, draugai, ir padaryta didelė klaida. Europos Sąjunga neužtikrina demokratijos nei viduje, nei už jos ribų. Užsienyje ji prekiauja su F. Kastro valdoma Kuba, Teherane su ajatolomis ir reikalauja teisės pardavinėti ginklus komunistinei Kinijai. Namuose ji anuliuoja referendumo rezultatus, kai jie nepalankūs didesnei integracijai.

Be abejo, tokius sugretinimus reikia daryti atsargiai. Niekas neįrodinėja, kad Europos Sąjunga – tai tarybinė sistema, kuri atima iš žmonių pasus ar vadovauja gulagams, ar rengia parodomuosius teismo posėdžius. Tačiau tai, kad kai kuri nors sistema teigia, kad valdančioji ideologija yra pernelyg svarbi, kad dėl jos galima būtų balsuoti, mums turėtų kelti didelį susirūpinimą.

  Bruno Gollnisch (NI). – (FR) Gerb. pirmininke, malonu matyti, kad nacionalsocializmas prilyginamas komunizmui ir pasmerkiamas kartu su totalitariniais režimais, kurie XX a. išmaudė kraujyje, bet vis dėlto atrado didelį palankumą tarp daugelio intelektualų, kurie niekada nebuvo patraukti atsakomybėn ir kurių daugelis išlieka mūsų iškiliausių figūrų gretose.

Malonu matyti, kad daugelis šį dokumentą teršusių pakeitimų buvo panaikinti. Tačiau nemanau, kad, pvz., galima šio mūsų praeities tamsaus laikotarpio oficialią istoriją padaryti neliečiamą ar pasmerkti su tuo nesutinkančius.

Be galo stulbina tai, kad Prancūzijoje komunistų įkvėptas J.- C. Guessoto įstatymas, pagal kurį numatomos griežtos baudžiamosios sankcijos, ir toliau turėtų kontroliuoti istorinius debatus. Kai šis įstatymas buvo priimtas, mūsų kolega EP narys Jacques Toubon pavadino jį stalinistiniu. Na, o jo draugas, ES teisingumo komisaras J. Barrot siūlo šį įstatymą taikyti visose, jo neturinčiose Sąjungos šalyse ir net patrigubinti jį lydinčias sankcijas ir įkalinimo bausmes. Su totalitarizmu negalima kovoti totalitarinėmis priemonėmis.

  Katrin Saks (PSE). – (ET) Manau, jog turėčiau pasakyti, kodėl, priešingai daugeliui kitų mano politinės frakcijos narių, aš pritariau rezoliucijai ir ypač kodėl pritariau tam tekstui, kuriam mano frakcija nepritarė. Negaliu pritarti retorikai, kad tai mėginimas perrašyti istoriją. Didelė Rytų Europos istorijos dalis yra neužrašyta ar mažiausiai žinoma ir būtent ta dalis, kuri susijusi su komunizmo nusikaltimais.

Negaliu pritarti ir požiūriui, kad turėtume istorikams leisti spręsti, kas įvyko. Manau, jog tai yra mūsų moralinė pareiga ir džiaugiuosi, kad ši rezoliucija šiandien buvo priimta.

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, dėkoju, kad man suteikiate šią galimybę paaiškinti, kaip šiuo klausimu balsavau.

Pranešime buvo du įdomūs sakiniai, kurie nusipelno didesnio dėmesio. Pirmajame pripažįstama, kad komunizmas ir nacizmas turi bendrą paveldą ir reikalaujama surengti sąžiningas ir išsamias diskusijas dėl visų praėjusio amžiaus totalitarinių nusikaltimų.

Kitas išsiskiriantis sakinys buvo „reikalauja viešų, grindžiamų tarptautine teisine sistema, visos Europos akademinių diskusijų dėl totalitarinių režimų prigimties, istorijos ir palikimo“.

Aš tikrai abejoju, ar tokios diskusijos reikalingos. Visiškai aišku, kas tarybinį socializmą sieja su nacionaliniu socializmu. Atsakymas yra abiejose frazėse – „socializmas“.

Kai EP nariai socialistai bando uždrausti EP nariui, kad ir kokie bjaurūs būtų jo požiūriai, pirmininkauti kito Parlamento pirmoje sesijoje – tai puolimas prieš žodžio laisvę. Kai Didžiosios Britanijos socialistų vyriausybė atsisako vykdyti savo programos įsipareigojimą surengti referendumą dėl Lisabonos sutarties – tai nepakantos veiksmas. Mums derėtų susirūpinti, ar tai ne pirmas žingsnis totalitarizmo link.

  Mario Borghezio (UEN). – (IT) Gerb. pirmininke, tarybinis totalitarizmas ne tik įkalino žmones. Deja, jis įkalino istoriją ir jos dokumentus. Milijonai istorijos puslapių paslėpti vis dar esančiuose slaptuose Maskvos archyvuose. Traukiniais buvo pervežta milijonai istorinių dokumentų; kai kurie buvo pavogti iš vokiečių, bet dauguma tiesiog pavogti arba, kaip Italijoje, gauti per komunistų partizanus.

Norime, kad mūsų istorija būtų prieinama. Europa privalo šito reikalauti ir tai pasiekti. Norėtume turėti galimybę naudotis dokumentais, prie kurių negalima prieiti, pvz., dėl Italijos karo belaisvių holokausto, kuriuos buvo bandyta agituoti, kurie buvo laikomi be maisto, daugelis kur kas blogesnėmis sąlygomis nei nacių karo stovyklose, kurie mirė begalinėse kančiose ir kankinami, taip pat ir psichologiškai, tarybinės komunistinės agitacinės propagandistinės mašinos, bet, deja, ir Italijos komunistų.

  Ioannis Varvitsiotis (PPE-DE). – (EL)Gerb. pirmininke, naujoji EP narių demokratų frakcija, kuriai priklauso Europos liaudies partija (krikščionys demokratai) ir Europos demokratai, atvirai smerkia bet kokią totalitarizmo apraišką ir kartu pabrėžia praeities atminimo svarbą. Tai svarbi mūsų istorijos sudėtinė dalis. Tačiau mes manome, kad dauguma Europos Parlamento sprendimų nėra kompetentingi istorijos faktams aiškinti. Istorinių faktų vertinimas – tai istorikų ir tik istorikų darbas. Todėl mes nusprendėme susilaikyti nuo keturių politinių frakcijų, tarp jų PPE-DE frakcijos, rezoliucijos dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: RC-B6-0166/2009 (Kultūros vaidmuo)

  Daniel Hannan (NI). - Gerb. pirmininke, ar šie Rūmai nebesusivokia? Mes priimame rezoliuciją, kuria pasmerkiamas totalitarizmas, o po to, po kelių sekundžių, priimame rezoliuciją, kuria Briuselis raginamas remti regionų kultūros politiką.

Draugai, biurokratiniais nurodymais kultūros nesukursime. Ji vystosi natūraliai, kartu su tauta, todėl pranešimas aiškiai parodo pagrindinę Europos projekto struktūrinę klaidą. Briuselio institucijos neįsišaknijusios nė vienoje tautoje, nė vienoje liaudyje, nė viename kultūriniame vienete. Bet užuot su tuo sutikę ir mėginę mūsų institucijas pritaikyti prie viešosios nuomonės, mes bandome viešąją nuomonę priderinti prie savo iki tol buvusių institucijų.

Jei iš tiesų norime įgyti savo visuomenių palankumą, finansuodami liaudies šokius šito nepasieksime. Tai padaryti galima gerbiant jų nuomones, o tai reiškia (kaip matote, šito dar šiandien nesakiau), Lisabonos sutartį pateikti balsavimui. Pactio Olisipiensis censenda est!

– Pranešimas: Janusz Onyszkiewicz (A6-0140/2009)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, aš balsavau už rezoliuciją ir dokumente yra mažiausiai du svarbūs klausimai, dėl kurių norėčiau paaiškinti savo poziciją.

Savo kadencijos pradžioje prezidentas D. Medvedevas viešai įsipareigojo stiprinti teisinės valstybės principus Rusijoje ir išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos teisminės ir teisinės sistemos savarankiškumo. Ta nurodyta mūsų rezoliucijoje ir šiai pozicijai aš pritariu. Atėjo laikas veikti. Atėjo laikas patvirtinti, kad prezidento žodžiai nebuvo vien tik gryna retorika, kurią norėjo išgirsti tarptautinė bendruomenė.

Savo rezoliucijoje mes taip pat išreiškiame savo susirūpinimą dėl Rusijos vyriausybės sprendimo Abchaziją ir Pietų Osetiją pripažinti suvereniomis valstybėmis, pasirašyti karinės paramos ir bendradarbiavimo sutartis su šių dviejų provincijų de facto valdžia ir ten įkurti karines bazes. Šie veiksmai kenkia teritoriniam Gruzijos vientisumui, kaip atkakliai tvirtinama tiesiogiai su tuo susijusiose Jungtinių Tautų rezoliucijose. Todėl mes dar kartą turėtume paraginti Rusiją atšaukti savo sprendimą ir tvirtinti, kad Rusija negali būti laikoma nešališka taikos proceso tarpininke.

  David Sumberg (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, labai dėkoju, kad pakvietėte mane ir atsiprašau, kad manęs nebuvo, kai anksčiau mane kvietėte. Malonu iš jūsų pusės, kad mane paraginote dabar.

Tiesiog noriu pasinaudoti šio balsavimo, kai balsavau už, teikiama galimybe ir įspėti dėl stiprėjančios Tarybų Sąjungos galios ir atmosferos toje šalyje.

Žlugus komunizmui, visi turėjome didelių vilčių, bet kai kuriose buvusios Tarybų Sąjungos dalyse, ypač Rusijoje, dabar tvyro baimės ir nacionalizmo atmosfera, kuri, deja, nepriimtina. Nors Europos Sąjunga turi palaikyti santykius su Rusijos vyriausybe, tai vyriausybei turime nuolat priminti, jog mes reikalaujame, kad nuolat vyrautų demokratinė būsena ir demokratinis etosas, o mėginimai cenzūruoti vyriausybei nepriimtinas nuomones ar daryti nesąžiningą spaudimą politikams, Europos Sąjungai bus nepriimtini. Tai visada derėtų aiškinti.

– Pranešimas: Frédérique Ries (A6-0089/2009)

  Brigitte Fouré (PPE-DE). – (FR) Gerb. pirmininke, aš balsavau už F. Ries pranešimą dėl su elektromagnetiniais laukais susijusių susirūpinimą keliančių sveikatos klausimų.

Tai tiesa, kad elektromagnetiniai laukai randasi gamtoje, bet dėl elektros energijos poreikio, o ypač dėl belaidžių technologijų plėtotės sparčiai padaugėjo elektromagnetinių bangų, kurios veikia žmones. Todėl privalome būti budrūs ir Europos Parlamentas tai labai gerai įvertino.

Kaip Prancūzijos šiaurės vakarų rinkiminės apygardos narys galiu patvirtinti mano apygardoje labai aukštos įtampos elektros linijų, kurios įrengtos šalia mokyklų ir sveikatos priežiūros institucijų, ypač tų, kurios yra Lamanšo prefektūroje, kur vietos darbininkus ir gyventojus labai veikia skleidžiamos bangos, keliamą grėsmę.

Kadangi mokslininkai nesutaria dėl elektromagnetinių laukų padarinių mūsų piliečių sveikatai, turėtume būti atsakingi ir taikyti apdairumo principą. Todėl siekiant užtikrinti deramą visuomenės apsaugos lygį, turi būti nuolat atnaujinamos ribinės vertės.

Čia Europos Parlamentas norėjo atkreipti Europos Komisijos dėmesį į klausimą, kuris pagrįstai kelia visuomenės susirūpinimą. Europos Sąjungos pareiga yra daugiau nuveikti aiškios elektromagnetinių bangų srities politikos rengimo klausimu geriau informuodama visuomenę šiuo klausimu ir priimdama įpareigojantį Bendrijos teisės aktą.

– Pranešimas: Pál Schmitt (A6-0124/2009)

  Tomáš Zatloukal (PPE-DE). – (CS) Vienas iš 2000 m. Lisabonos sutartyje nurodytų tikslų yra žiniomis besiremianti visuomenė. Nors dabar žinome, kad turėsime sumažinti savo tikslus ar veikiau tai, kad juos pasieksime vėliau, mums nevalia liautis stengtis jų siekti. Todėl aš taip pat pritariau P. Schmitto pranešimui, kuriame mėginama nustatyti galimas spręstinas švietimo srities problemas. Švietimas dažniausiai išties yra pamatas mūsų tikslams pasiekti. Įgyto išsilavinimo lygmuo turi tiesioginę įtaką jaunimo galimybėms įsidarbinti, todėl ir jų socialinei įtraukčiai. Taigi kad ir esant ekonomikos krizei, mums nevalia leisti iššvaistyti šį potencialą.

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Aš taip pat balsavau už šį pranešimą, nes klausimas yra labai svarbus. Šioje srityje yra daug problemų. Negalime stovėti dykai ir žiūrėti, kaip mažiausiai šeši milijonai mokinių kiekvienais metais iškrinta iš Europos mokyklų. Kokią reikšmę tai turi jų gyvenime? Tai reiškia neįgyvendintus ateities planus.

Čia gali pagelbėti XXI amžiaus mokykla; tokia, kuri išsiskirtų palankiu socialiniu klimatu, naudojamais įvairiais pedagoginiais metodais, atvirumu ir lankstumu, taip pat skatinimu mokytis visą gyvenimą.

Europa sensta. Mes nebe tokie turtingi, kad galėtume atidėti šio klausimo sprendimą. Visi vaikai privalo įgyti išsilavinimą, kuris suteikia jiems geras galimybes pasaulyje, kuriame šiandien gyvename. Mūsų jaunimas turi pajėgti varžytis, o ne tik baigti mokslus, tačiau švietimo politika privalo prisidėti prie asmens tapatybės raidos.

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti vertėjams už tai, kad jie dirba viršvalandžius. Norėjau tik pridurti, kad aš balsavau kategoriškai prieš P. Schmitto pranešimą, iš dalies todėl, kad, mano nuomone, švietimas turi išlikti valstybės narės kompetencija ir todėl, kad tai iš tiesų ne Europos reikalas. Tai labai svarbus klausimas.

Vis dėlto P. Schmitto pranešimui nepritariau ir dėl kitų priežasčių. Pvz., dėl to, kad šis pranešimas grindžiamas mintimi, kad įvairių Europos šalių švietimo sistemos turėtų tiesiog prisitaikyti prie ne europiečių imigrantų, o ne atvirkščiai. Man nesuprantama, kaip šis požiūris gali būti prilyginamas integracijai, jau nekalbant apie tai, kad kaip visiškai priešingas tam dalykas bus asimiliacijos skatinimas. Šiame pranešime, kaip visada, yra ir privaloma dalis dėl romų, vėlgi, žinoma, neklausiant kas, iš tiesų, už ką yra atsakingas. Jame taip pat teigiama, kad valstybės narės privalo užtikrinti, kad imigrantų vaikai būtų mokomi jų gimtąja kalba ir kad mokytojų personalas turėtų ypač atspindėti daugiakultūrę visuomenę. Atleiskite man už tai, kad tai sakau, tačiau tai politiškai taktiškas pranešimas, kuris sukuria daugiau problemų, negu jų išsprendžia.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

– Pranešimas: Neil Parish (A6-0141/2009)

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Aš balsavau už N. Parisho pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo taisoma Direktyva 2008/73/EB, supaprastinanti veterinarijos ir zootechnikos sričių informacijos atnaujinimo ir skelbimo taisykles.

– Pranešimas: Angelika Niebler (A6-0128/2009)

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. – (RO) Aš balsavau už pranešimą dėl informacinės visuomenės Bendrijos statistikos, nes informacinės ir ryšių technologijos labai prisideda prie Europos Sąjungos našumo ir BVP augimo.

Šio reglamento tikslas yra užtikrinti esamos bendros sistemos tęstinumą siekiant nuolat pateikti patikimus, suderintus, laiku pateikiamus ir aukštos kokybės Bendrijos statistinius duomenis apie informacinę visuomenę, taip pat kasmet pateikti duomenis apie IRT naudojimą bendrovėse ir namų ūkiuose.

Aš pritariu toms nuostatoms, kurios skirtos administracinėms procedūroms, privalomoms viešosios valdžios institucijoms (Bendrijos ar šalies), taip pat privatiems asmenims, supaprastinti.

Manau, jog kiekvienas metais reikia nuolat Europos lygmeniu teikti atitinkamus statistinius duomenis apie informacinę visuomenę.

Aš pritariu i2010 strategijos įgyvendinimui. Ji skatina atvirą, konkurencingą skaitmeninę ekonomiką ir pabrėžia IRT atliekamą pagrindinį vaidmenį įtraukties ir kokybės gyvenimo požiūriu.

Ši strategija laikoma pagrindine atnaujintos Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo partnerystės sudėtine dalimi.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau už A. Niebler pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 808/2004 dėl informacinės visuomenės Bendrijos statistikos.

Manau, jog pateikti pakeitimai yra būtini, nes jie padės kaupti suderintus, patikimus, laiku pateikiamus ir aukštos kokybės Bendrijos statistinius duomenis apie informacinę visuomenę.

– Pranešimas : Béla Glattfelder (A6-0122/2009)

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. – (PL) Aš balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo, iš dalies keičiančio Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl prekybos žemės ūkio produktais 11 priedą, pasirašymo.

Aš pritariu pranešėjo pastaboms dėl tolesnės abiejų rinkų integracijos. Susitarimas padės gerinti abiejų partnerių žemės ūkio sektorių produktyvumą ir priartinti maisto kainas gyventojams prie teisingo ir gana stabilaus kainų lygio.

Nepaisant to, aš pritariu požiūriui, kad abi šalys turėtų apdairiai vesti derybas dėl visiško prekybos mainų liberalizavimo. Dvišalės prekybos apimtis yra labai svarbi, o tokio kliūčių pašalinimo poveikis būtų labai didelis, ypač bendras sienas su Šveicarija turinčių ES šalių žemės ūkiui ir Šveicarijos ūkininkams.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau už B. Glattfeldero pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo, iš dalies keičiančio Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl prekybos žemės ūkio produktais 11 Priedą, pasirašymo.

– Pranešimas: Ioannis Varvitsiotis (A6-0147/2009)

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau už I. Varvitsiotiso pranešimą dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo sprendimams dėl kardomųjų priemonių. Aš iš tiesų manau, kad kardomąsias priemones derėtų laikyti išskirtinėmis priemonėmis ir labai atidžiai apsvarstyti atsižvelgiant į teisę į laisvę ir nekaltumo prezumpciją.

Deja, turiu sutikti su pranešėju, kai jis teigia, kad iki šiol kitos kardomojo kalinimo alternatyvos negalėjo būti pripažįstamos kitose valstybėse, nes nėra konkretaus abipusio pripažinimo dokumento. Tai trukdo teisminei asmens teisių apsaugai – aspektas, kurį privalome dar kartą apsvarstyti.

– Pranešimas: Karin Jöns (A6-0116/2009)

  Călin Cătălin Chiriţă (PPE-DE), raštu. – (RO) Aš balsavau už K. Jöns pranešimą, nes pritariu, kad į Europos socialinį fondą būtų įtraukti nauji iš ESF tinkamų finansuoti išlaidų tipai.

Manau, jog pranešime pasiūlyti pakeitimai leis greičiau naudoti fondo lėšas, nes juo taip pat siekiama supaprastinti iš ESF finansuojamos veiklos valdymą, administravimą ir kontrolę.

Norėčiau pabrėžti būtinybę supaprastinti procedūras, susijusias su lėšų iš struktūrinių fondų skyrimu.

Pastebėta, kad vėlavimai, užfiksuoti vykdant struktūrinę politiką, be kita ko, atsiranda dėl pernelyg sudėtingų Europos teisės aktuose numatytų procedūrų.

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. − Aš pritariu šiam reglamentui, kuris sudarys sąlygas greičiau ir veiksmingiau pasinaudoti Europos lėšomis siekiant per krizę pažaboti nedarbą ir kovoti su socialine atskirtimi

Pasiūlymu siekiama paįvairinti ir supaprastinti Europos socialinio fondo paramos skyrimo metodiką, kad jo indėlis greitai sprendžiant Europai kylančius ekonominius ir socialinius uždavinius būtų veiksmingas. Pasiūlymu siekiama tik supaprastinti Europos socialinio fondo veiklą, kad laikantis patikimo finansų valdymo principų būtų paskatintas veiksmingas, naudingas ir greitas turimų išteklių panaudojimas.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Aš balsavau už K. Jöns pranešimą dėl naujų iš ESF tinkamų finansuoti išlaidų tipų įtraukimo į Europos socialinį fondą. Aš pritariu Komisijos pasiūlymui, kuriuo siekiama paįvairinti ir supaprastinti Europos socialinio fondo išteklių skyrimo metodiką, kad Europa galėtų greičiau ir veiksmingiau reaguoti į kylančius ekonominius ir socialinius uždavinius. Aš taip pat patenkintas, kad greta minėtųjų prioritetų Europos socialinis fondas toliau rems veiksmus, skirtus padidinti ir pagerinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą, visų pirma tobulinant švietimo ir mokymo sistemas, ir veiksmus, skirtus instituciniams gebėjimams plėtoti ir valstybės valdymo institucijų veiksmingumui didinti nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis.

– Pranešimas: Iratxe García Pérez (A6-0127/2009)

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – Europos Parlamentas sveikina Komisijos greitus veiksmus siūlant šiuos teisės aktų pakeitimus, kurie neabejotinai padės įveikti neigiamą netikėtos finansų krizės poveikį, bet jis labai apgailestauja, kad nebuvo numatyta kitų svarbių pakeitimų.

Pakeitimų paketas buvo suprantamas kaip atsakymas į laikiną, tačiau išskirtinai kritinę padėtį; nepaisant to, jis iš tikrųjų visiškai patenkina prašymą labiau supaprastinti procedūras ir lanksčiau taikyti esamas taisykles pagal struktūrinių fondų reglamentus, kurį pakartotinai teikė Europos Parlamentas pastaraisiais metais.

Būtent leidus lanksčiau skirstyti Bendrijos ir šalių finansavimo dalis viso programavimo laikotarpiu, į nacionalines ekonomikas nedelsiant bus nukreiptas pinigų srautas, būtinas reaguojant į jų dabartinius biudžeto apribojimus.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Atidžiai perskaitęs I. García Pérez rekomendaciją dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, nemanau, kad Europos ekonomika labai pagerės paskelbus Europos Komisijos komunikatą, pavadintą „Europos ekonomikos atkūrimo planas“, kuriame pateikiamas specialių priemonių rinkinys, skirtas skatinti investicijas ir padėti nacionalinėms ekonomikoms, taikant griežtus biudžeto apribojimus, skiriant papildomą viešąjį finansavimą.

– Pranešimas: Hannu Takkula (A6-0125/2009)

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) H. Takkulos pranešime iškeliama didelė socialinė problema. Manyčiau, jog siekdami užtikrinti vaikų iš trečiųjų šalių lygias galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą, turėtume palengvinti jų mokymąsi tos šalies, kurioje jie yra, kalba. Tai pirmas ir svarbiausias žingsnis visiškos integracijos į visuomenę link.

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. –(LT) Siekiant, kad migrantai integruotųsi, itin svarbu labiau remti kalbų kursus; integracija – tai dvejopas procesas, kuriame dalyvauja migrantai ir priimančioji šalis. Migrantų noras išmokti priimančiosios šalies kalbą ir tvarkyti savo gyvenimą nereiškia, kad jie atsisako savo kilmės šalies kalbos ir kultūros.

Kalbų mokymasis (gimtosios ir gyvenamosios šalies kalbų) turi būti skatinamas labai anksti, dar iki pradinio ugdymo etapo, visų pirma siekiant skatinti migrantų ir tautinių mažumų, kaip antai romų, įtrauktį į Europos visuomenes.

Mokymasis visą gyvenimą yra svarbus migrantams, etninėms mažumoms ir nepalankioje socialinėje bei ekonominėje padėtyje esančioms grupėms, nes tai yra integravimo procesas, o dalyvavimas mokymo programose ir mokymasis visą gyvenimą suteikia galimybę naujai atvykusiems imigrantams.

Ypatingą dėmesį reikia skirti paprastai prastesniems migrantų, etninių mažumų ir nepalankioje socialinėje bei ekonominėje padėtyje esančių grupių veiklos rezultatams, o kuo greičiau ir geriau jie bus integruojami į mokyklas, tuo geriau jiems seksis mokykloje ir įgyjant tolesnį išsilavinimą bei darbo rinkoje.

  Catherine Boursier (PSE), raštu. – (FR) Kiekvienas vaikas turi teisę į mokslą. Mums, socialistams, migrantų, ar legaliai, ar nelegaliai gyvenančių, integravimas yra pirmaeilės svarbos klausimas. Mums nepriimtina hierarchija, kurią Parlamento dešinieji nori sukurti tarp migrantų. Todėl aš susilaikiau nuo balsavimo už puikų H. Takkulos pranešimą dėl migrantų vaikų mokymo. Taip pasielgiau todėl, kad tai pranešimas savo paties iniciatyva ir mes galėjome atskirai balsuoti, kad pareikalautume pašalinti 5, 8 ir 16 dalis, kurios, mano manymu, yra visiškai nepatenkinamos.

Mokydami migrantų vaikus mes labai prisidėsime prie visų, neatsižvelgiant į jų padėtį, integracijos. Sudarydami palankias socialines ir ekonomines sąlygas galėsime labiau padėti imigrantams nepaisant to, ar jie gyvena legaliai, ar jiems bus lemta gauti leidimą gyventi, ar, galų gale, jie bus išsiųsti į savo šalį. Neturėtume jų vaikams sukurti statuso, pagal kurį jie nebūtų mokomi ir būtų nustumiami į antrąją vietą vien todėl, kad jų tėvai gyvena nelegaliai. Tai tiesiog prieštarauja tarptautinėms konvencijoms.

  Lena Ek (ALDE), raštu. − (SV) „Turinys ir organizavimas priklauso valstybių narių kompetencijai“. Taip nurodyta vienoje iš pirmųjų H. Takkulos pranešimo savo paties iniciatyva dėl migrantų vaikų mokymo dalių. Tačiau netrukus svarstysime, ką įtraukti į programą, koks turėtų būti mokytojų rengimas ir ką valstybėms narėms reikia daryti siekiant „įtraukti jaunus migrantus į kuo įvairesnę popamokinę veiklą“. Nors labai svarbu yra užtikrinti, kad visi vaikai, tarp jų ir migrantų, gautų kiek galima geresnį išsilavinimą, aš iš tiesų abejoju, ar šį klausimą tikrai derėtų spręsti ES lygmeniu. Manyčiau, jog atsakymas slypi pirmiau pacituotoje dalyje. Aš balsavau už menkesnę, bet labiau sutelktą ES. Todėl balsavau prieš šį pranešimą savo paties iniciatyva, nors manau, kad jame sprendžiamas labai svarbus klausimas, kurį turime nuodugniau nagrinėti šalies lygmeniu.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Aš susilaikiau dėl šio pranešimo, taip atsakydama į mūsų krikščionių demokratų ir konservatorių kolegų žodinio pakeitimo, kuriuo būtų išaiškinta, kad teisė į mokslą priklauso visiems migrantų vaikams nepaisant to, ar jų tėvai ES gyvena legaliai, ar nelegaliai, blokavimą.

Visame pasaulyje teisingai priešinamasi minčiai bausti vaikus už jų tėvų nuodėmes, bet, matyt, Europoje dabar tai priimtina.

Galiu tik žavėtis savo torių kolegų oportunistine veidmainyste.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Mes dar kartą atkreiptume dėmesį į tai, kad šių dienų ES valstybės narės turi išimtinę teisę organizuoti mokymą.

Pareiškimo projekte yra vertingų minčių, bet rodydami deramą pagarbą dabar svarstomam klausimui, mes manome, kad šis pranešimas pranoksta Europos Sąjungos kompetencijos taikymo sritis. Vadovaujantis subsidiarumo principu, šį klausimą turėtų spręsti pačios valstybės narės.

Pagal šį principą, derėtų panaikinti Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komitetą, nes jis sprendžia ne ES kompetencijai priklausančius klausimus.

Dėl šių priežasčių mes balsavome prieš šį pranešimą.

  Malcolm Harbour (PPE-DE), raštu. − Aš ir mano kolegos Didžiosios Britanijos konservatoriai pritaria daugeliui šio pranešimo pasiūlymų, tarp jų mokytojų mokymui ir kad mokiniai mokytųsi priimančios šalies kalbų.

Tačiau mes manome, kad švietimo politika yra ir turėtų likti valstybės narės kompetencijos reikalas ir kad bet kurie migrantų vaikų mokymui skirtus patobulinimus ir priemones turėtų plėtoti pačios valstybės narės. Dėl šių priežasčių mes susilaikėme dėl šio pranešimo.

  Jens Holm, Søren Bo Søndergaard ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Mes visiškai pritariame mintims apie kovą su diskriminacija ir apie lygias galimybes išsilavinimui įgyti ir tvirtai tikime visa apimančios mokymo sistemos ir visa apimančių mokyklų sukūrimu. Mes manome, kad reikia imtis veiksmų ir padėti pažeidžiamiems mokiniams. Tačiau manome, kad geriausiai užtikrinti prieinamą ir visa apimantį savo piliečių ir gyventojų mokymą gali pačios valstybės narės. Mes manome, kad demokratinę mokymo sistemos kontrolę, kurią vykdo ja besinaudojantys žmonės, galima užtikrinti tik tuomet, jei valstybės narės rengia ir įgyvendina švietimo politiką.

  Anne E. Jensen ir Karin Riis-Jørgensen (ALDE), raštu. − (DA) Mes balsavome už pranešimą dėl imigrantų vaikų mokymo, nes pranešime sprendžiama paplitusi ir aktuali problema. Tačiau mes abu manome, kad mokymo gimtąja kalba klausimą turėtų spręsti valstybės narės. Danijoje sprendimas paliekamas savivaldybėms ir mes manome, jog šį sprendimą derėtų gerbti.

Mes manome, jog labai svarbu, kad pirmiausia vaikai išmoktų savo priimančios šalies kalbą, kad vėliau jiems tai nesukliudytų siekti tolesnio išsilavinimo ir įsitvirtinti darbo rinkoje.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Jau daug metų nacionalistinės ir patriotinės ES jėgos įspėdavo apie nekontroliuojamos masinės imigracijos padarinius. 20, 50 ir 90 proc. užsieniečių sutelktis byloja, kad daugiakultūrė vizija yra nevykusi. Bandymai mokyklose sudaryti vien tik užsieniečių klases pasirodė esą bevaisiai ir net intensyvūs kalbų kursai ne viską gali, jei tėvai nepalaiko savo vaikų. Austrijoje daug metų tėvams rengiami kalbų kursai, bet ir čia rezultatai galėtų būti geresni. Polinkis į mokslą perduodamas iš kartos į kartą, o kai tėvai mokslą laiko beprasmiu dalyku, mes vėl trenkiamės į sieną, kaip parodė Prancūzijos atvejis.

Vienintelis sprendimas – tai nulinė imigracija arba neigiama imigracija; neleisti šeimos nariams prisijungti prie jau in situ imigrantų ir pasirengimas integruotis pagaliau privalo tapti reikalavimu. ES siūlomas sprendimas mokyklose sutelkti daugiau mokytojų iš imigrantų aplinkos yra atitolęs nuo tikrovės ir būtent dėl šios priežasties aš balsavau prieš šį pranešimą.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE-DE), raštu. – (RO) Šis pranešimas labai prisidės sprendžiant rimtą klausimą dėl Europos piliečių, kurie gyvena ir dirba ne savo kilmės valstybėje narėje, vaikų. Šiuo požiūriu, pvz., daugelis rumunų imigrantų vaikų susiduria su sunkumais. Jiems lygiai taip pat svarbu turėti galimybę mokytis priimančios šalies kalba integracijai paspartinti, kaip ir užtikrinti, kad jie mokomi ir jų gimtąja kalba, ypač remiantis prielaida, kad jie gali grįžti į savo kilmės šalį. Būtent šiuo metu Rumunija patiria tai atspindinčius išgyvenimus. Daug Rumunijos mokinių, kurie yra į Ispaniją ar Italiją išvykusių emigrantų vaikai, grįžta namo ir jų giminaičiai juos registruoja į mokyklas. Tų vaikų ir jų ateities labui svarbu, kad jų reintegracija, susijusi su mokymosi aplinkos keitimu, nebūtų sudėtinga. Rumunija jokiu būdu nėra vienintelis atvejis. Kitos Rytų Europos valstybės narės susidūrė ar susiduria su tuo pačiu reiškiniu, todėl būtina kiek galima greičiau įgyvendinti pranešime esančius pasiūlymus.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Graikijos komunistų partija balsavo prieš šį pranešimą. EP, kuri pasižymi imperialistinėmis intervencijomis, neokolonijiniu išnaudojimu, imigrantų gaudynėmis, kėsinimusi į darbo, socialines ir demokratines savo darbuotojų teises, negali imigrantams užtikrinti vienodos socialinės integracijos, kuri iš dalies susijusi su jų vaikams teikiamu lygiaverčiu išsilavinimu.

Migrantų vaikų mokymas neatskiriamas nuo bendros ES imigracijos politikos, kuriai būdingos griežtos priemonės, nukreiptos prieš tuos, kurie nereikalingi dideliam verslui, ir kuri atrankinį legalizavimą ir imigrantų, kurie tenkina monopolijų poreikius, integraciją į darbo rinką, be abejo, kur kas nepalankesnėmis sąlygomis, vertina kaip nelegalią imigraciją. Tai, kad pranešime kalbama tik apie legalių imigrantų vaikus, yra įprasta ir nepriimtina. Kaip migrantai tėvai yra pirmosios klasinio išnaudojimo aukos, taip jų vaikai yra pirmosios klasinės diskriminacijos aukos švietimo srityje. Statistiniai duomenys apie aukštesnės mokymosi pakopos nebaigusių mokslo imigrantų skaičius yra iliustratyvūs. Per 2004–2005 mokslo metus imigrantų procentinis skaičius privalomo mokslo institucijose sudarė 10,3 proc. visų vaikų, o šeštoje klasėje tik – 4 proc.

Imigrantai kartu su vietos darbuotojais per darbo klasės judėjimus privalo kovoti su išnaudojimu ir klasinėmis kliūtimis mokytis.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Aš susilaikiau nuo balsavimo dėl H. Takkulos pranešimo dėl migrantų vaikų mokymo. Tiesą sakant, nemanau, kad turiu kokių nors prielaidų balsuoti už ar prieš H. Takkulos pranešimą.

  Martine Roure (PSE), raštu. – (FR) Kiekvienas vaikas turi teisę į mokslą. Mums, socialistams, migrantų, ar legaliai, ar nelegaliai gyvenančių, integravimas yra pirmaeilės svarbos klausimas. Mums nepriimtina hierarchija, kurią Parlamento dešinieji nori sukurti tarp migrantų. Todėl aš susilaikiau nuo balsavimo už puikų H. Takkulos pranešimą dėl migrantų vaikų mokymo. Taip pasielgiau todėl, kad tai pranešimas savo paties iniciatyva ir mes galėjome atskirai balsuoti, kad pareikalautume pašalinti 5, 8 ir 16 dalis, kurios, mano manymu, yra visiškai nepatenkinamos.

Mokydami migrantų vaikus mes labai prisidėsime prie visų, neatsižvelgiant į jų padėtį, integracijos. Sudarydami palankias socialines ir ekonomines sąlygas galėsime labiau padėti imigrantams nepaisant to, ar jie gyvena legaliai, ar jiems bus lemta gauti leidimą gyventi, ar, galų gale, jie bus išsiųsti į savo šalį. Neturėtume jų vaikams sukurti statuso, pagal kurį jie nebūtų mokomi ir būtų nustumiami į antrąją vietą vien todėl, kad jų tėvai gyvena nelegaliai. Tai tiesiog prieštarauja tarptautinėms konvencijoms.

  Anna Záborská (PPE-DE), raštu. – (SK) Nors apskritai šią rezoliuciją vertinu teigiamai, turiu padaryti kelias rimtas pastabas.

Pirmiausia norėčiau pasmerkti tai, kad rezoliucijoje neminimi JT paskelbti tarptautiniai žmogaus teisių metai.

Šioje rezoliucijoje įžvelgiu ir dar vieną pavojingą Europos politikos tendenciją, kuri susijusi su vaikų iš jiems įprastos aplinkos išplėšimu, kitaip tariant, iš jų prigimtinių šeimų. Šeima yra ir visuomet bus tinkamiausia aplinka vaiko raidai. Patys svarbiausi asmenys vaikui yra motina ir tėvas. Tas pats pasakytina ir apie vargingiausias ir imigrantų šeimas. Užuot atplėšinėję vaikus nuo jų šeimų, turėtume pagalvoti apie tai, kaip padėti tėvams ir šeimos nariams atlikti abipuses pareigas.

Norėčiau užbaigti pasmerkdama tai, kad pranešime visiškai nieko nesakoma apie tėvų vaidmenį. Net ir imigrantų šeimose motinų ir tėvų vaidmenys yra skirtingi, bet papildantys vienas kitą. Mums nederėtų remti motinų, o tėvus ignoruoti.

Paprasčiausiai noriu priminti Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Joje aiškiai nurodoma vaiko teisė gyventi šeimoje ir tėvų teisė rinktis mokymą, kuris, jų manymu, bus tinkamas jų vaikui.

Imigrantų šeimos taip pat turi šią teisę.

– Pranešimas: Adina-Ioana Vălean (A6-0186/2009)

  Alfredo Antoniozzi (PPE-DE), raštu. − (IT). Nepaisant kai kurių kompromisų, kuriuos įvairios politinės frakcijos pasiekė Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete daugeliu esminių Adinos-Ioanos Vălean pranešime pateikiamų nuostatų ir mano Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos vardu savo, kaip pagalbinės pranešėjos, kompetencijos ribose išreiškiamų politinių įsitikinimų ir pozicijos dėl pranešimo, būtent dėl to, kad laisvas Bendrijos piliečių judėjimas yra pagrindinė ES teisė, vis dėlto galutiniame pranešimo variante yra nemažai netinkamų nuorodų kai kuriose konstatuojamosios dalies S išnašose, kurios verčia mus, kaip PPE-DE Italijos delegacijos narius, balsuoti prieš šį pranešimą Parlamente dėl to, kad šio tipo pranešimui nustatytas vienas balsavimas dėl visų pakeitimų.

PPE-DE Italijos delegacija pranešime pateikiamas nuorodas laiko netinkamomis ir visiškai neatitinkančiomis padėties: jos susijusios su neįeinančiais į direktyvos taikymo sritį aspektais – šie klausimai priklauso valstybių narių kompetencijai, pvz., visuomenės saugumas, teisėtumas ir šeimos teisė.

  Philip Claeys (NI) , raštu. − (NL) Aš balsavau prieš šį pranešimą, nes tokios direktyvos pažeidžia valstybių narių kompetenciją kontroliuoti savo teritorijas ir imtis atitinkamų teisės ir tvarkos palaikymo priemonių. Pvz., Italija pasirinko tokią nuomonę, kuri atsirado esant didžiulei kritikai šios direktyvos pagrindu, nes ji buvo įsitikinusi, kad ji nori imtis griežtų priemonių teisei ir tvarkai palaikyti. Taip pat prisimenamas Teisingumo Teismo sprendimas Metocko byloje, kuris kaip toks kenkia valstybių narių imigracijos politikai dėl šios direktyvos. Tačiau aš taip pat prisimenu Belgiją, nors dėl to, kad šalis toliau natūralizuoja imigrantus, remdamasi laisviausiais pasaulyje nacionalizacijos teisės aktais, šie imigrantai po to gali laisvai kirsti Europos sienas.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Birželio sąrašas remia laisvą vidaus rinką, kuri ne tik atnešė mums ekonominę gerovę, bet ir padidino mūsų piliečių laisvę, sudarydama sąlygas jiems laisvai judėti tarp šalių, neperžengiant Europos sienų. Mes palaikome pranešėjos nuomonę, kad netinkamas šios direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę kai kuriose valstybėse narėse apskritai turėtų būti vertinamas kaip keliantis nusivylimą, ir mes raginame valstybes nares įgyvendinti visą Direktyvą 2004/38/EB, kad teisė į laisvą judėjimą galėtų tapti tikrove.

Tačiau mes griežtai prieštaraujame bet kokiam lėšų didinimui arba asignavimams pagal konkrečią biudžeto eilutę siekiant palaikyti nacionalinius ir vietinius projektus, kuriais ketinama integruoti piliečius ir jų šeimos narius jų buvimo kitose valstybėse narėse metu. Tokie klausimai – individuali kiekvienos valstybės narės atsakomybė.

Nepaisant to, šiame pranešime išreikšta aiški pozicija dėl laisvosios rinkos įgyvendinimo nusvėrė neigiamas savybes – štai kodėl mes ir nusprendėme balsuoti už jį.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš pritariau Adinos-Ioanos Vălean pranešimui dėl ES piliečių teisių. ES piliečių ir jų šeimų teisė judėti ir gyventi visoje Europos Sąjungoje yra susijusi su pagrindinėmis laisvėmis; todėl būtina, kad visos valstybės narės taikytų teisę be diskriminacijos. Kalbėdamas kaip Škotijos atstovas aš žinau, kad ES suteikė nesuskaičiuojamas galimybes užsienyje gyvenantiems škotams, nors ir Škotija priėmė daug atvykėlių, kurie suvaidino svarbų vaidmenį mūsų ekonominiame ir kultūriniame gyvenime. Šiuo ekonominės krizės metu svarbu, kad būtų pripažįstama laisvo judėjimo teikiama nauda ir diskriminacijos pateisinimui nebūtų naudojamasis ekonominiais sunkumais.

  Dan Jørgensen, Poul Rasmussen, Christel Schaldemose ir Britta Thomsen (PSE), raštu. − (DA) Mes balsavome prieš pranešimą dėl direktyvos dėl gyvenamosios vietos taikymo. Net jeigu pranešimas yra apie direktyvos dėl gyvenamosios vietos taikymo ir įgyvendinimo, jame taip pat remiamasis sprendimu Metocko byloje, kuris leidžia svetimšaliams, kurie neturi teisės pasilikti ES, gauti leidimą gyventi pasinaudojus santuoka ir po to keliauti po visą Europos Sąjungą su savo sutuoktiniais. Nors iš esmės mes palaikome Europos Sąjungos piliečių laisvo judėjimo principą, mes nemanome, kad nelegaliai į Europą atvykę piliečiai turėtų turėti teisę padidinti savo teises pasinaudojant santuoka.

  Anne E. Jensen ir Karin Riis-Jørgensen (ALDE), raštu. − (DA) Danijos liberalų partijos Europos Parlamento nariai balsavo prieš šį pranešimą. Mes esame už laisvą darbuotojų judėjimą ir užtikrinimą, kad valstybės narės laikytųsi direktyvos. Tačiau mes pasisakome prieš galimybę migruojantiems darbininkams įteisinti neteisėtą gyvenimą kitoje šalyje pasinaudojant santuoka, kaip išdėstoma sprendime dėl Metocko bylos. Valstybės narės turi turėti galimybę per savo administracijas užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos su laisvu judėjimu susijusios taisyklės siekiant apeiti svetimšalius reglamentuojančius teisės aktus.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Aš balsavau prieš Adinos-Ioanos Vălean pranešimą dėl Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo. Aš nesutinku su punktu, kuriame valstybių narių reikalaujama patvirtinti tokią pačią savo piliečių ir Sąjungos piliečių iš kitų valstybių narių asmens tapatybės dokumentų formą, net jeigu jų turinys gerokai skiriasi. Aš laikau šį sprendimą betiksliu ir paviršutinišku.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Atsižvelgiant į EB sutarties 18 straipsnį kiekvienas pilietis turį teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. Direktyvoje 2004/38/EB išsamiai apibrėžtos teisinės galimybės piliečiams, jų artimiems šeimos nariams arba teisėtai dokumentais patvirtintiems partneriams judėti ES sienomis apibrėžtoje teritorijoje.

Tačiau laisvas judėjimas turėtų būti svarstomas kartu su reglamentais, susijusiais su darbuotojų laisvu judėjimu ir laisve teikti paslaugas.

Kaip jūs žinote keturios valstybės narės iki šiol neatvėrė savo darbo rinkų darbuotojams iš šalių, kurios prisijungė 2004 m. Net vienuolika ES valstybių narių toliau taiko apribojimus savo rinkų atžvilgiu Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams.

Aš manau, kad ši padėtis turi neigiamą poveikį – ir ne tik integracijos procesui. Mes turėtume stengtis kuo greičiau šalinti esamas kliūtis.

Pagal sutarties 20 straipsnį kiekvienas Europos Sąjungos pilietis, būdamas trečiojoje šalyje, kurioje neatstovaujama jam pilietybę suteikusiai šaliai, turi teisę į lygiai tokią pačią bet kurios kitos valstybės narės diplomatinę ar konsulinę apsaugą kaip ir tos šalies piliečiai.

Turėtų būti kuo greičiau įgyvendintos skelbiamos priemonės, susijusios su konsulinės apsaugos trečiosiose šalyse stiprinimu, ir toliau tęsiamos derybos su trečiosiomis šalimis dėl vizų režimo panaikinimo.

– Pranešimas: Urszula Gacek (A6-0182/2009)

  Alin Lucian Antochi (PSE), raštu. – (RO) U. Gacekos pranešime į pirmą vietą iškeliamas vienas svarbus aspektas: Europos Sąjungai plečiantis buvo pastebėtas žymus ne savo kilmės šalyse gyvenančių Europos piliečių skaičiaus padidėjimas sąlygomis, kuriomis Europos pilietybė papildo valstybių narių, kurios visos atsakingos už šio aspekto reglamentavimą, pilietybę.

Nepaisant aktyvaus piliečių dalyvavimo inicijuojant pasiūlymus dėl teisės aktų ir bandant padaryti skaidresnę Bendrijos teisėkūros sistemą europiečiai vis dar susiduria su daug problemų, susijusių su žmonių teisės judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje ten, kur jie nori, pažeidinėjimu arba jos nesilaikymu. Tarp valstybių narių pastebimi nesutarimai dėl privalomo vizos reikalavimo arba dėl teisės balsuoti tiek savo kilmės šalyje, tiek ir priimančioje šalyje vykdymo sukelia abejonių dėl visų Europos piliečių teisių lygybės.

Todėl aš manau, kad valstybės narės turi imtis visų reikalingų priemonių, kad veiksmingai perkeltų į nacionalinę teisę Europos piliečių teisių suderinimui numatytas normas. Šiuo konkrečiu atveju mes turime nepamiršti, kad atskaitos išeities taškas – valstybių narių ir ES arba regioninių, vietos ir civilinių institucijų partnerystė.

Pagaliau ne mažiau svarbu tai, kad valstybės narės turi užtikrinti teisę balsuoti visiems ES piliečiams, gyvenantiems ne savo valstybėje narėje įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų metu.

  Charlotte Cederschiöld (PPE-DE), raštu. − (SV) Europos Parlamento Švedijos konservatorių delegacija šiandien balsavo už Urszulos Gacek (PPE-DE, PL) pranešimą (A6–0182/2009) dėl Europos pilietybės problemų ir perspektyvų.

Mes pritariame pranešime pateikiamai visus liečiančiai Europos pilietybės patobulinimo ir judėjimo laisvės išplėtimo idėjai. Tačiau mes laikomės nuomonės, kad iškilusių problemų sprendimas – toliau vesti informavimo kampanijas. Be to, mes norime pabrėžti tai, kad teisės balsuoti savivaldos rinkimuose klausimas – valstybių narių vidaus reikalas, kurį sprendžia jos.

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) Turi būti imamasi konkrečių veiksmų, kad Europos pilietybė taptų tikrove. Tai bus ypač naudinga kitose Bendrijos šalyse esantiems Portugalijos migrantams, kurie ateityje turės daugybę teisių ir įpareigojimų, įskaitant tokį pat požiūrį į juos kaip ir į priimančios valstybės piliečius.

Reikšmingiausias įvykis neabejotinai buvo direktyvos dėl pilietybės, kurioje nustatoma besąlyginė nuolatinio gyvenimo teisė priimančioje valstybėje narėje penkis metus pragyvenusiems ES piliečiams ir jų šeimos nariams, priėmimas.

Tačiau šioje srityje vis dar reikia daug padaryti, nes vis dar yra kliūčių, kurios daugiausia atsiranda dėl netinkamo šios direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse.

Aš pritariu Komisijos iniciatyvai paskelbti vadovą apie šią direktyvą, kad informacija apie teises, kuriomis gali pasinaudoti piliečiai, galėtų tapti prieinama ne tik jiems, bet ir valstybių narių vietos ir regioninėms valdžios institucijoms.

Nepaprastai svarbu, kad toliau būtų stiprinami socialiniai ir politiniai ES piliečių ryšiai. Lisabonos sutartis turi įnešti nemažą indėlį į tai, ypač per „pilietybės iniciatyvą“, kuri suteiks galimybę piliečiams, esant tam tikroms sąlygoms, turėti iniciatyvos teisę.

  Lena Ek (ALDE), raštu. − (SV) Mums reikia stiprinti Europos pilietybę, nes ji yra pagrindinis judėjimo laisvės elementas. Šiame pranešime atkreipiamas dėmesys į nemažai sričių, kuriose būtų galima didinti žmonių galimybes naudotis ES judėjimo laisvės teikiamais pranašumais. Kadangi sienų išardymas ir didesnis mobilumas sudaro pagrindinę ES idėją, aš nusprendžiau balsuoti už šį pranešimą nepaisydama kai kurių gana nevykusių nuorodų į „europinės tapatybės“ propagavimą ir „europinio aspekto“ nustatymą mūsų mokyklose.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nepaisant joje esančių kai kurių nuostatų, kurios, žinoma, nusipelno mūsų pritarimo, taip pat kitų nuostatų, apie kurias mažų mažiausiai galima pasakyti, kad jos yra „politiškai teisingos“, ši Europos Parlamento rezoliucija, vadinama „Su Sąjungos pilietybe susijusios problemos ir perspektyvos“, būtų pajuokos objektas, jeigu nebūtų tokia rimta. Pvz., Europos Parlamentas:

- „džiaugiasi, kad pagal Lisabonos sutartį milijonas Sąjungos piliečių iš įvairių valstybių narių gali kolektyviai prašyti Komisijos pateikti teisės aktų pasiūlymus, ir mano, kad tokia teisiškai įtvirtinta teisė gerokai padidins supratimą apie Sąjungos pilietybę tarp europiečių“;

- „primena, kad skaidrumas ir demokratinis dalyvavimas turi būti pasiektas pasitelkus įvairaus pobūdžio ES ir valstybių narių, regioninių ir vietos valdžios institucijų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės partnerystę“.

Pagaliau joje yra painiavos, kuri verčia mus manyti, kad ši „Europos pilietybė“ yra labai geras dalykas, žinant, kad piliečiams neleidžiama nuspręsti dėl to, kas iš tikrųjų svarbu, ypač sulaikant juos nuo balsavimo referendume dėl Lisabonos sutarties arba, jeigu tai yra neįmanoma, priverčiant juos dalyvauti tiek referendumų, kiek reikia, kad jie pritartų ...

Tai geriausiu atveju yra veidmainystė …

  Jean-Marie Le Pen (NI), raštu. – (FR) Urszulos Gacek pranešimas dėl Sąjungos pilietybės yra tikra apgaulė.

Po judėjimo laisvės stiprinimo ir Bendrijos piliečių gyvenimo Europos Sąjungoje išore joje nustatoma faktinė pastarųjų ir trečiųjų šalių piliečių vertinimo lygybė.

Pranešime sąmoningai naudojamas bendrasis pilietybės terminas siekiant visiškai neteisėtai sujungti valstybės narės pilietybės ir Europos Sąjungos pilietybės sąvokas.

Be noro supainioti, tikslas yra labai aiškus – padidinti galimybę įgyti valstybės narės pilietybę visiems toje valstybėje teisėtai gyvenantiems asmenims pagal iš Europos Sąjungos pilietybės išplaukiančią teisę. Todėl pranešėja pristato naują Bendrijos vidaus migranto – rūšies, kuri plinta – sąvoką. Reikia pripažinti, kad Europos Parlamentas dabar sudarytas greičiau iš Sąjungos piliečių, nei iš valstybių gyventojų. Tai yra rimtas puolimas prieš nacionalinį savitumą ir sanglaudą.

Gerbiamosios ponios ir ponai, saugokitės, kad būdami nediferencijuoti Europos Sąjungos piliečiai greitai netaptumėte nepriklausančiais valstybei Parlamento nariais. Tačiau giliai širdyje tai gali būti kaip tik tai, ko jūs norite.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Pranešimas yra vienos krypties Europos politinių jėgų vykdoma propaganda siekiant įtikinti žmones dėl tariamos ES naudos. Propaguodamos netikrą ir iš esmės nesamą Europos pilietybę, kuriai nėra priskirta jokių praktinių teisių, jos bando ugdyti „Europos piliečio“ ir „Europos sąžinės“ idėją. Jų tikslas – vesti darbuotojus, ypač jaunus žmones, ideologiniu taku. Šiuo tikslu jos investuoja į Europos politines partijas ir ragina ES suteikti joms didesnę politine ir, daug svarbiau, ekonominę paramą, kad jos galėtų suvaidinti savo vaidmenį grąžinant ir remiant ES ir daug veiksmingiau klaidingai orientuojant ir klaidinant. Siekdamos susidoroti su nuolat didėjančia pasipriešinimo banga ES ir paties Europą vienijančio darinio prieš paprastus žmones nukreiptos politikos atžvilgiu, jos ragina ES išplėsti savo melagingą propagandą ir propaguoti nesamus Europos pilietybės pranašumus.

Darbuotojai kasdien išgyvena skausmingas Mastrichto sutarties ir prieš paprastus žmones nukreiptos ES politikos pasekmes. Jie gali spręsti iš patirties, kad ES buvo sukurta ne tarnauti paprastų žmonių interesams, o ginti Europos monopolijų poreikius, interesus ir pelnus ir tarnauti tam.

Nepaklusnumas, pasipriešinimas ir santykių su ES nutraukimas yra kelias pirmyn, kuris atitinka žmonių interesus. Darbuotojai gali pasiųsti ir pasiųs šį signalą per balsavimo urną birželio mėn. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų metu.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Aš nusprendžiau balsuoti prieš Urszulos Gacekos pranešimą dėl su Sąjungos pilietybe susijusių problemų ir perspektyvų. Aš tikrai nemanau, kad mums reikia pernelyg daug reikšti savo susirūpinimą dėl mažos galiojančių direktyvų įgyvendinimo spartos, atkreipiant ypatingą dėmesį į direktyvą dėl laisvo judėjimo, kuri sukelia daugybę problemų, susijusių su Europos piliečių judėjimo laisve ir kitomis teisėmis, nes nemanau, kad Urszulos Gacekos apibūdintas vaizdas atitinka faktinę padėtį, kurioje mes randamės.

– Pranešimas: Helmuth Markov (A6-0126/2009)

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Aš balsavau už Helmutho Markovo pranešimą dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba. Norint pasiekti norimus rezultatus, mano manymu, reikia sušvelninti „Roterdamo poveikį“, dėl kurio, pagal Komisiją ir Tarybą, atsiranda valstybių narių, kurios iš tikrųjų gauna arba išsiunčia prekes, sąskaita dirbtinai padidinti išorės prekybos statistikos rodikliai valstybėse narėse, kurioms būdingas aukštas muitinio įforminimo arba eksporto lygis, tačiau atliekančiose tik tranzito šalių vaidmenį.

– Pranešimas: Avril Doyle (A6-0048/2009)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pasiūlymo tikslas yra riboti farmakologiškai aktyvių medžiagų, kurias ketinama įtraukti į maistiniams gyvūnams skiriamų veterinarinių vaistų sudėtį, poveikį vartotojams ir šių medžiagų likučius gyvūninės kilmės maisto produktuose. Tai apima iš trečiųjų šalių importuojamus maisto produktus.

Po ilgo proceso buvo parengtas bendrosios pozicijos tekstas, kuris atspindi trijų institucijų derybose pasiektą kompromisą.

Į pagrindinius punktus, kurie nagrinėjami naujame tekste, įtraukta:

- veiksmų kontrolės atskaitos taškai: dabar jie apibrėžiami kaip nustatyta farmakologiškai aktyvios medžiagos likučių kiekio riba siekiant kontroliuoti tam tikrų medžiagų, kurių didžiausias leistinas likučių kiekis pagal šį reglamentą nenustatytas, likučius;

- importas: valstybės narės draudžia gyvūninės kilmės maisto produktų, kuriuose rasta neteisėtai skirtų farmakologiškai aktyvių medžiagų, kurioms netaikoma tekste nurodyta klasifikacija, likučių, importą ir pateikimą į rinką. Siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą atitinkamai draudžiamas maisto produktų, kuriuose yra neteisėtai skirtų ir ES naudoti uždraustų farmakologiškai aktyvių medžiagų likučių, importas iš trečiųjų šalių.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Aš balsavau prieš Avril‘os Doyle pranešimą dėl farmakologiškai aktyvių medžiagų leistinų likučių kiekio nustatymo gyvūninės kilmės maisto produktuose. Aš sutinku su tikslu, bet ne su metodais. Aš nemanau, kad farmakologiškai aktyvių medžiagų, esančių maistiniams gyvūnams skiriamų veterinarinių vaistų sudėtyje, poveikio vartotojams ir šių medžiagų likučių gyvūninės kilmės maisto produktuose ribojimas yra geras sprendimas trokštamam tikslui pasiekti. Aš imčiausi problemos esmės, kuri slypi kituose dalykuose.

– Pranešimas: Emmanouil Angelakas (A6-0134/2009)

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Aš pritariau Emmanouilio Angelakaso pranešimui, nes jame pabrėžiamas konkrečių pinigų sumų naudojimas siekiant bendrai finansuoti regionines ir vietos programas, susijusias su atsinaujinančia energija ir būstais. Be to, labai sveikintina, kad valstybės narės nustatys kriterijus ir nuspręs, kurių būstų atžvilgiu bus suteikiama teisė į subsidijas pagal nacionalinę teisę. Tai yra ženklas, kad kiekvienoje valstybėj pinigai bus naudojami pastatams, kuriems jų labiausiai reikia.

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. − Aš pritariu šiam pranešimui, kuriuo pakeičiamas Europos regioninės plėtros fondas siekiant įteisinti paramą ir palengvinti jos teikimą energijos vartojimo efektyvumui gerinti ir atsinaujinančiajai energijai naudoti būsto sektoriuje visose valstybėse narėse. Parama turėtų būti skiriama mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, kurie taip apibrėžti galiojančiuose valstybių narių teisės aktuose. Iš tikrųjų aš Airijoje pasiūliau, kad PVM tokiems darbams naudojamai darbo jėgai būtų sumažintas nuo 13,5 iki 5 proc. siekiant paskatinti išsaugoti darbo vietas ir paklausą šioms renovacijoms.

„Europos ekonomikos atgaivinimo plane“ prioritetinėmis sritimis laikoma Lisabonos strategija ir energetika (ypatingą dėmesį skiriant energijos vartojimo pastatuose efektyvumui). Todėl valstybės narės skatinamos persvarstyti savo struktūrinių fondų veiksmų programas ir jose didesnę sumą skirti investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą, taip pat kai investuojama į socialinius būstus.

Pagal šiuo metu galiojančią reglamentavimo sistemą Europos regioninės plėtros fondo teikiama parama būsto sektoriui, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, buvo skiriama tik valstybėms narėms, į Europos Sąjungą įstojusioms 2004 m. gegužės 1 d. ar vėliau. Reglamento pakeitime siekiama sudaryti ir praplėsti šią galimybę, orientuojantis į mažas pajamas gaunančius namų ūkius visose valstybėse narėse.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Šiuo atveju atrodo, kad nėra ribų, kurių pranešėjas nepasiektų šlovindamas ES sanglaudos politiką, nepaisant to, kad ši politika yra nerimą keliantis pavyzdys, prie ko gali privesti didinama centralizacija.

Dėl kiekvienas metais skiriamų lėšų, kaip dalies ES fondų projektų, blogos kontrolės ir netinkamo sekimo didelės pinigų sumos patenka į netinkamas kišenes. Dabar tai yra plačiai žinoma. Dar tik 2008 m. lapkričio mėn. Europos Audito Rūmai pastebėjo, kad 11 proc. iš 42 mlrd. EUR, kurie 2007 m. buvo patvirtinti pagal ES sanglaudos politiką, niekada neturėtų būti išmokėti.

Tačiau pranešime apie tai neužsimenama. Dėl to tenka apgailestauti, bet vargu ar tai stebina. Savaime suprantama, kad mes balsavome prieš pranešimą.

  Sérgio Marques (PPE-DE), raštu. – (PT) Į Europos patiriamą ekonominę ir finansine krizę turi būti žiūrima kaip į galimybę priimti priemones, kurios ne tik padės valstybėms narėms atsigauti, bet ir padidins žmonių supratimą apie darnesnę elgseną.

Galimybė padidinti energijos vartojimo būstuose efektyvumą skiriant iki 4 proc. Europos regioninės plėtros fondo finansavimą visoms valstybėms narėms savaime siūlo dvejopą naudą: viena vertus, ji sumažina šeimų fiksuotas išlaidas energijai ir, antra vertus, sumažina nacionalinį vartojimą ir taip prisideda prie energetinio saugumo ir iškastinio kuro importo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažinimo.

Aš pritariu šiam pranešimui tikėdamasis, kad valstybės narės sugebės integruoti šį finansavimą į savo nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų planus ir naudoti jį atsakingai ir praktiškai.

Aš tikiuosi, kad šis finansavimas ypač bus naudingas mažiems salų regionams, žinant, kad šie regionai turi mažai energijos gamybos būdų, todėl jiems reikia, kad visi energiją vartotų atsakingai. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą šia prasme yra viena iš svarbiausių priemonių ir turi būti prioritetinis valstybių narių vyriausybių tikslas.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Aš balsavau už Emmanouilio Angelakaso pranešimą dėl Europos regioninės plėtros fondo dėl investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiosios energijos naudojimą būstuose tinkamumo finansuoti. Aš faktiškai pritariu pranešėjo įsitikinimui, kad Europos Sąjungai prieinamos finansavimo priemonės turėtų būti persvarstytos kuo greičiau ir veiksmingiau, kad būtų galima susidurti su kylančiomis problemomis, susijusiomis su dabartine ekonomine krize. Būdama tarptautine veikėja Europos Sąjunga negali sau leisti atsilikti vienu žingsniu energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo būstuose efektyvumo srityje. Todėl reikia, kad visoms valstybėms narėms ir visiems Sąjungos regionams, o ne tik naujųjų valstybių narių, būtų sudarytos sąlygos, kuriomis būtų galima investuoti ir vykdyti projektus šiuose sektoriuose. Tai duos aiškių panašumų darbo vietų kūrimo, kuris yra toks svarbus mūsų išgyvenamoje nepaprastai sunkioje ekonominėje padėtyje, požiūriu.

– Pranešimas: Henrik Lax (A6-0161/2009)

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) Aš sutinku su bendrąja vizų politika, pagal kurią supaprastinamos teisėtos keliones ir įgyvendinamos priemonės, kuriomis siekiama supaprastinti vizos prašymų pateikimo ir tvarkymo procesą (mažesnės kainos, supaprastinta išdavimo tvarka, daugkartinių ir ilgalaikių vizų naudojimas).

Taip pat skubu, kad neteisėta imigracija būtų sustabdyta toliau vienodinant nacionalinius teisės aktus ir aptarnavimo praktiką vietos konsulinėse misijose.

Aš pripažįstu, kad skubiai reikia stiprinti bendros vizų politikos darną, t. y. visos nuostatos, reglamentuojančios vizų išdavimą ir sprendimus dėl atsisakymo išduoti vizas, vizų galiojimo pratęsimo, panaikinimo, atšaukimo ir sutrumpinimo, įtraukiamos į vieną Vizų kodeksą.

Aš sveikinu pranešėją Henriką Laxą su puikiu kompromisu, kurį jam pavyko pasiekti, bet apgailestauju, kad dėl pranešime dėl Bendrųjų konsulinių instrukcijų (kuris turi būti įtrauktas į šį pasiūlymą) pasiekto silpno kompromiso galiausiai bus pakenkta šiam pasiūlymui. To pavyzdys yra atleidimas nuo mokesčių ir vizų vaikams kainų sumažinimas, dėl kurių buvo susitarta šiame Parlamente, bet dėl kurių nebus gautas laukiamas rezultatas dėl papildomų mokesčių, kurie bus renkami tada, kai paslaugas teiks išorinės bendrovės.

Dėl visų šių priežasčių, kurios privertė mane balsuoti prieš šį pranešimą, aš negaliu besąlygiškai palaikyti šį pranešimą – kaip tik dėl to aš susilaikiau.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Įspūdinga, kai didesnio nacionalinių nuostatų ir procedūrų, susijusių su vizomis, suderinimo tikslas yra neteisėta imigracija. Ankstesni skandalai dėl vizų, žinoma, rodo, kaip suminkštėjo požiūris, kurio kai kurios valstybės imasi vizų išdavimo prasme. Pernelyg mažai buvo atlikta mano nurodytų atvejų tyrimų ir dėl to nėra pakankamai pasikeitimų.

Pastarųjų dešimtmečių masinis legalizavimas taip pat meta abejonių šešėlį, ar protinga tęsti derinimą. Jei visos valstybės narės nebus už griežtas vizų nuostatas ir griežtą imigracijos politiką, orientuotą į nulinę imigraciją, rezultatas gali būti tik mažiausias bendras vardiklis. Siekdamas užkirsti kelią galimam kelio imigracijos srautams atvėrimui per užpakalines duris, aš balsavau prieš Henriko Laxo pranešimą.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Komisijos pasiūlymas dėl reglamento dėl Bendrijos vizų kodekso yra viena iš ES priemonių, kuria siekiama suvaldyti imigrantus ir sukurti Europos tvirtovę, nukreiptą prieš trečiųjų šalių piliečius ir pačios ES žmones. Kartu su vizų kodeksu ES priėmė griežtesnes ES įvažiavimo vizų išdavimo trečiųjų šalių piliečiams taisykles, kurios vienodai taikomos visoms valstybėms narėms. Jame nustatomas net dvylikos metų vaikų biometrinių duomenų (visų dešimties pirštų antspaudų) įtraukimas į vizas. Šie duomenys, taip pat daug kitų asmeninių duomenų, bus įrašoma į vizų informacinę sistemą, kurią ES jau įvedė ir kuri pretenduoja būti didžiausia visų trečiųjų šalių piliečių asmeninių duomenų baze, kuriai nuskaitomi policijos įrašai. Bet kokie atskiri patobulinimai, kuriuos padarė Europos Parlamentas pranešime, nekeičia vizų kodekso, kuris iki šiol yra kita imigrantų kontrolės ir griežtesnio suvaldymo priemonė pagal bendrąją ES imigraciją stabdančią ES politiką, kaip išreikšta Pakte dėl imigracijos, esmės, krypties arba loginio pagrindo. Perduodama įkaitus laukiniam kapitalo išnaudojimui ES dar kartą įrodė, kad ji yra žmonių, imigrantų ir pabėgėlių priešė.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Aš balsavau prieš Henriko Laxo pranešimą dėl Bendrijos vizų kodekso. Aš manau, kad tikslų, kuriuos Komisija siūlo remdamasi Hagos programa, t. y. sukurti teisėtam keliavimui supaprastinti ir kovoti su nelegalia imigracija skirtą sistemą, neįmanoma pasiekti vienodinant nacionalinius teisės aktus ir aptarnavimo praktiką vietos konsulinėse misijose. Vis dar reikia daug nuveikti valstybių narių dialogo ir bendradarbiavimo prasme ir mes greičiau turėtume toliau eiti šiuo keliu, o ne visas nuostatas, reglamentuojančias vizų išdavimą ir sprendimus dėl atsisakymo išduoti vizas, vizų galiojimo pratęsimo, panaikinimo, atšaukimo ir sutrumpinimo, įtraukti į vieną Vizų kodeksą, t. y. nuostatas, su kuriomis susidoroti Europos Sąjunga visiškai nepasirengusi ir nepajėgi. Todėl aš nemanau, kad siūloma sistema turėtų būti patvirtinama ir praleidžiama toliau.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Remdamasis Hagos programa Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas parengė kitą pasiūlymą. Jo tikslas yra supaprastinti vizų politiką, sukuriant Bendrijos vizų kodeksą siekiant supaprastinti prašymų išduoti vizą tvarkymo, taip pat išduotų vizų galiojimo pratęsimo, jų panaikinimo, atšaukimo ir sutrumpinimo procesą. Kodekse bus suvienodinti ir tiksliai apibrėžti vizų išdavimo principai, taip pat jų tipas ir galiojimo laikas. Be to, bus tiksliai apibrėžti atitinkamai vizai gauti reikalingi dokumentai.

Derinant Europos Sąjungos vizų teisę bus panaikinti teisės aktai, kurie dažnai trukdė vizų gavimo procesui. Bendrijos vizų kodeksas supaprastins ne tik ES piliečių, bet visų pirma ES nepriklausančių šalių piliečių judėjimą. Jis supaprastins piliečių, taip pat darbuotojų, judėjimą tarp šalių, tiek Bendrijos viduje, tiek ir ne Bendrijoje.

Dėl minėtų pakeitimų ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tebevykstančiam muitinių pareigūnų mokymui – ypač tų, kurie dirba prie Europos Sąjungos sienų.

ES vizų politikoje turėtų atsispindėti pagrindiniai jos užsienio politikos prioritetai. Aš manau, kad Bendrijos vizų kodeksas yra puiki idėja, kuris pasitarnaus siekiant suderinti valstybių narių teisės aktus.

– Pranešimas: Salvatore Tatarella (A6-0105/2009)

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už reglamentą dėl Bendrijos ekologinio ženklo sistemos, nes manau, kad nepaprastai svarbu skatinti tvarią produktų gamybą ir vartojimą. Ekologinis ženklas naudingas orientuojant vartotojus į tuos rinkoje parduodamus produktus, kurie yra ekologiniu požiūriu rekomenduotini, ir skatinant turinčių geras ekologines charakteristikas produktų gamybą ir vartojimą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Kaip tvirtinama pranešime, ekologinis ženklas yra savanoriškas ženklas, kuriuo siekiama skatinti Europos lygmeniu platinti labai efektyvius produktus, kurie per visą savo gyvavimo ciklą mažiai kenkia aplinkai.

Tuo tikslu kiekvienai kategorijai iš daugybės konkrečių produktų kategorijų buvo pataisyti tam tikri ekologinės kokybės standartai. Šiuo metu joje yra 26 produktų kategorijos, 622 licencijos ir daugiau nei 3 000 produktų ir paslaugų – plovikliai, popierius, apranga (įskaitant avalynę ir tekstilę), turizmas, stovyklavimo produktai ir kt. – kuriems suteikti ekologiniai ženklai.

Šis ženklas ir gėlė, kuris simbolizuoja jį, yra dinamiškumą didinantys elementai, kurie dėl nuolatinio aplinkosauginių kriterijų produktams, už kuriuos jis buvo suteiktas, atnaujinimo skatina įmones naudoti dorą pastangų ciklą siekiant visapusiškai didinti rinkoje pateikiamų produktų ekologinę kokybę.

Tačiau prisimenant patirtį, įgytą per beveik 10 šio sertifikavimo gyvavimo metų susidaro įspūdis, kad dabartinėje sistemoje yra keletas trūkumų, kurie rodo būtinybę ryžtingiau įsikišti siekiant susidoroti su sistemoje esančiais tam tikrais trūkumais.

Būtent šioje padėtyje Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujo reglamento, kurį Parlamento nariai bando patobulinti.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Ekologinis ženklas yra dar vienas klaidinantis abejotinos kokybės ir ekologinio poveikio produktų reklamavimo metodas. Šie produktai įgys pridėtinę juos užregistravus ženklui, kurio išlaidos bus perkeltos galutiniam vartotojui, taip dar daugiau padidinant monopolijų pelnus.

Be to, šis ženklas bus kapitalo ir rinkos monopolio koncentravimo būdas kelioms daugiašalėms bendrovėms, kurios turės ženklo savo produktams užregistravimui reikalingas priemones, organizaciją ir, daug svarbiau, pinigus.

Kokie ženklo skaidraus, patikimo ir nešališko suteikimo procedūroje bebūtų naudojami saugikliai visi žino, kad kapitalas ir stambus verslas visada randa jų apėjimo būdus, kad padidintų savo pelnus, ir tai patvirtina su maisto produktais susijusių skandalų virtinė ir pačios kapitalizmo krizės „nuodingi“ produktai.

ES negali užtikrinti ekologinę apsaugą, nes jos teismai irgi tarnauja kapitalui, kuris neatsakingai išnaudodamas gamtinius ir žmogiškuosius išteklius ir modernias technologijas naikina aplinką. Už aplinkos naikinimą atsakingus žmones tuo pat metu negalima skirti saugoti ją.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Aš balsavau už S. Tatarella'o pranešimą dėl Bendrijos ekologinio ženklo. Aš manau, kad šis pasiūlymas puikiai derinasi su Europos tvarios gamybos ir vartojimo veiksmų planu ir dėl to su bendru tikslu sukurti savanorišką integruotą sistemą, kuri skatintų bendroves gerinti savo produktus, kad pasiekus aukštesnius energijos vartojimo efektyvumo ir ekologiškumo standartus būtų pagerinta produktų kokybė ne tik mitybos ir vartotojų apsaugos, bet ir aplinkosaugos požiūriu. Todėl sveikinu pranešėją su puikiu darbu, kurį jis atliko sąlygomis, kurios yra tokios svarbios ir lemiamos mūsų gamintojams, įskaitant pačius mažiausius, nes kokybės ir pagarbumo mitybos ir ekologijos principams pabrėžimas padės jiems iškilti ir laikytis vis globalesniame ir konkurencingesniame scenarijuje.

– Pranešimas: Linda McAvan (A6-0084/2009)

  Liam Aylward, Brian Crowley, Seán Ó Neachtain ir Eoin Ryan (UEN), raštu. − Europos Parlamentas praktikuoja tai, ką jis propaguoja kaip ekologiškai priimtiną elgesį! Mes savo noru apsiėmėme kasdien gerinti mūsų ekologinius rodiklius. 2007 m. vasario mėn. aš asmeniškai paprašiau pirmininko Parlamente inicijuoti aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (angl. EMAS). Šiandien mes balsavome už AVAS schemą, kurioje kitų bendrovių visoje ES prašoma elgtis panašiai.

Mažindamas savo pėdsaką aplinkoje tokiais būdais kaip šviesos išjungimas, protingi skaitikliai, sensorinės šviesos ir mažesnis popieriaus naudojimas Europos Parlamentas dirba taip, kad nekenktų aplinkai. Parlamente atlikus auditą mes gavome AVAS emblemą.

Šiandieninis balsavimas už AVAS priemonių išplėtimą reiškia pritarimą didesniam ekologiniam sąmoningumui valstybėse narėse. Šiuo planu siekiama pripažinti ir paskatinti iniciatyvias organizacijas, kurios daro daugiau, nei iš jų tikimasi pagal aplinkos teisę, ir kurios nuolat tobulina savo sąveikos su aplinka būdus. Dabar svarbu visoje Europos Sąjungoje nustatyti suderintą sistemą su vienu taisyklių rinkiniu, užtikrinant šio plano naudingumą ir prieinamumą ne tik pastatams, bet ir valstybėms narėms. Dėl šių priežasčių būtina balsuoti už šį teisės aktą.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už pranešimą dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (AVAS) taikymo, nes jis padeda organizacijoms nustatyti, stebėti ir išmatuoti savo poveikį aplinkai ir pateikti informaciją apie jį.

Pirmą kartą AVAS buvo įvesta 1995 m., paskui 2001 m. pradėta taikyti viešojo ir privataus sektoriaus organizacijoms. Šis naujas persvarstytas leidimas yra galimybė padaryti schemą patrauklesnę ir paprastesnę mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat pabandyti užtikrinti, kad dalyvavimo AVAS lygis būtų toks pats, koks nesenai buvo ISO 14001 (kuri yra pagrindinė aplinkosaugos vadybos sistema Europoje).

Be to, svarbu pažymėti, kad AVAS kaip atskaitos žymės aplinkosaugos vadybos sistemose pripažinimas atitinka ES kovos su klimato kaita tikslą.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Aš sveikinu Lindą McAvan su jos puikiu darbu ir balsuodama už išreiškiu savo paramą jos pranešimui dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (AVAS) taikymo. Neabejotinai pagirtinas tikslas pagerinti ilgalaikius organizacijų aplinkosaugos rodiklius, kaip ir maži ir dideli ištekliai, kurie skiriami jam pasiekti. Aš taip pat prisijungiu prie pranešėjos pritariant Komisijos siūlomiems pakeitimams, ypač tiems, kurie susiję su planuojamu mokesčių mažinimu ir retesniu VMĮ atsiskaitymu, dėl kurių dalyvavimas šioje sistemoje būtų labiau varginantis, bet ne mažiau svarbus. Aš manau, kad mes taip pat turėtume palaikyti AVAS apibrėžčių suderinimą su esamomis ISO 14001 apibrėžtimis, nes dėl to būtų lengviau pereiti iš vienos sistemos į kitą, ir pritarti kalbos supaprastinimui, nes tai būtų labai naudinga, ypač mažoms organizacijoms.

– Pranešimas: Kathalijne Buitenweg (A6-0149/2009)

  Alexander Alvaro, Jorgo Chatzimarkakis ir Holger Krahmer (ALDE), raštu. – (DE) Kaip teisinis pagrindas naudojama EB sutarties 13 straipsnio 1 dalis netinka manant, kad Vokietijos laisvosios demokratinės partijos (angl. FDP) nuomonėje nesilaikoma subsidiarumo principo. ES įstatymų leidėjo kompetencijai nepriklauso nustatyti svarstomus reglamentus, taip rimtai kėsinantis į valstybių narių apsisprendimą.

Kovojimas su visokių rūšių diskriminacija ir neįgaliųjų dalyvavimo visuomeniniame gyvenime įgyvendinimas yra svarbūs uždaviniai. Siūlymas išplėsti nediskriminavimo reglamentus beveik į visas gyvenimo sritis vis dėlto neturi nieko bendro su tikrove. Direktyvoje nustatytos įrodinėjimo pareigos perkėlimas reikš, kad bus galima pradėti teisinius procesus remiantis pakankamais įrodymais nepagrįstais kaltinimais. Tie nukentėjusieji tokiu atveju turėtų sumokėti kompensaciją, net jeigu jie iš tikrųjų nepadarė jokių diskriminacinių veiksmų, bet negali įrodyti savo nekaltumo. Todėl taip pernelyg bendrai nustatytas įrodinėjimo pareigos perkėlimas yra abejotinas jo suderinamumo su veikimu valstybės vardu pagal teisinės valstybės principą požiūriu. Tai sukurs netikrumą ir palengvins piktnaudžiavimą. Tai negali būti pažangios nediskriminavimo politikos raison d’être.

Papildomai turi būti įvertinta tai, kad šiuo metu Komisija vykdo pažeidimo procedūras prieš daug valstybių narių dėl netinkamo esamų Europos direktyvų dėl nediskriminavimo politikos perkėlimo į nacionalinę teisę. Tačiau vis dar nėra bendro supratimo apie šiuos į nacionalinę teisę perkeltus reglamentus, kad būtų galima nustatyti naujų reglamentų, dėl kurių buvo reiškiamos pretenzijos, reikalingumą. Ypač Vokietija jau išėjo už iš Briuselio gautų ankstesnių sąlygų ribų. Todėl mes balsavome prieš šį pranešimą.

  Philip Bradbourn (PPE-DE), raštu. − Aš ir mano kolegos Britanijos konservatoriai galime sutikti su daug kuo iš šio pranešimo ir bjaurėtis visokių formų diskriminacija ir visiškai palaikome lygių galimybių suteikimą žmonėms nepaisant jų negalios, rasės, religijos arba seksualumo. Tačiau mes neturime rimtų nuogąstavimų dėl įrodinėjimo pareigos perkėlimo nuo ieškovo kaltinamajam problemos. JK konservatoriai mano, kad esant pakankamai rimtiems įrodymams dėl diskriminacijos ir pagal Britanijos teisinę sistemą turi būti išsaugota ieškovo pareiga pateikti įtikinamus tokių diskriminacijos atvejų įrodymus. Kaip tik dėl to mes nusprendėme susilaikyti dėl šio pranešimo.

  Philip Claeys (NI) , raštu. – (NL) Aš kategoriškai balsavau prieš šį pranešimą. Nereikia nė sakyti, kad mes visi esame prieš žmonių diskriminavimą remiantis jų negalia, seksualine orientacija ir panašiai. Klausimas yra tik tas, ar Europa turėtų įsitraukti į tai. Aš taip nemanau. Diskriminacijos problemos sprendimo priemonės turėtų likti išimtine valstybių narių kompetencija. Todėl aš balsavau už 81 pakeitimą, kuriame pastebima, kad atitinkamas pasiūlymas dėl direktyvos rimtai pažeidžia subsidiarumo principą. Nepaisant to, šiame pranešime taip pat yra daug rekomendacijų, kurios prieštarauja elementariam demokratiniam principui ir teisinės valstybės principui. Kad pateikčiau nors vieną pavyzdį – nepaisant to, kad šis pranešimas skatina žmones nediskriminuoti įsitikinimų pagrindu, jis leidžia aiškiai diskriminuoti politinių įsitikinimų pagrindu.

  Koenraad Dillen (NI) , raštu. − (NL) Aš balsavau prieš šį pranešimą, kuris yra vienas iš tų, kurie paskęsta politiniame teisingume, nes šis pasiūlymas pažeidžia ES subsidiarumo principą ir dėl jo atsiranda daug biurokratizmo. Nereikia nė sakyti, kad aš taip pat esu nusistatęs prieš visų formų diskriminaciją negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos pagrindu. Tačiau šiame pranešime yra daug rekomendacijų, kurios prieštarauja elementariausiems teisinės valstybės principams. Iš tikrųjų diskriminacija nei iš šio, nei iš to leidžiama, kad ji susijusi su diskriminacija politinės orientacijos pagrindu. Tokiu atveju taip pat galima visiškai atsisakyti lygybės principo. Tai yra absurdiška.

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Šiame pranešime siekiama apsaugoti tuos, kurie neteisingai sumenkinami, ir užtikrinti, kad jie turėtų tinkamas ir pakankamas priemones, kuriomis galėtų imtis savo padėties. Man buvo malonu palaikyti jį. Jis turi aiškią socialinių platformų ir pilietinės visuomenės paramą. Aš esu patenkintas, kad jame nesikišama į valstybių narių kompetenciją tokiose srityse, kaip:

- švietimas;

- teisė į religines institucijas;

- santuokinės arba šeimyninės padėties reikalai;

- bažnyčios ir valstybės santykiai;

- pasaulietinis valstybės ir jos institucijų pobūdis;

- religinių organizacijų statusas;

- religinių simbolių nešiojimas mokykloje.

Dar neseniai Airija turėjo labai aktyvų Nacionalinį konsultacinį rasizmo ir tarpkultūrinių reikalų komitetą (angl. NCCRI), taip pat gerai finansuojamą Lygybės įstaigą. Nepaisant svarbaus šioms institucijoms pavesto darbo, įskaitant, be kitų dalykų, lygybę ginančią teisėkūrą, šios institucijos nustojo gyvuoti drastiškai sumažinus jų gaunamą finansavimą. Svarbu, kad mes toliau remtume šias grupes ir jų darbą.

Kathalijne‘os Buitenweg pranešime aiškiai atskiriamos tam tikros sritys nuo likusios valstybių narių kompetencijos dalies, bet pažanga Europos lygmeniu yra svarbi, norint sukurti socialinę ir teisingesnę Europą.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už pranešimą dėl vienodo požiūrio į asmenis, į kurį įtraukti keli pakeitimai dėl Komisijos pasiūlymo, kuriuo stiprinama piliečių, įskaitant diskriminacijos aukomis esančius žmones su negalia, apsauga.

Eurobarometro 2008 m. duomenimis 15 proc. Europos piliečių patvirtino, kad praėjusiais metais jie patyrė diskriminaciją. Tai nepriimtina; todėl aš pritariu tam, kad Europos Parlamentas priėmė šį tekstą, nepaisant nesuprantamo dešiniųjų balsavimo prieš.

Aš laikau, kad nepaprastai svarbu teisės aktais uždrausti diskriminaciją – tiesioginę, netiesioginę, daugialypę ar diskriminaciją pagal ryšį, pagrįstą lytimi, rasine ar etnine kilme, religija ar tikėjimu, negalia, amžiumi, seksualine orientacija arba lyčių aspekto daugybėje kitų sričių, įskaitant socialinę apsaugą, švietimą, galimybę gauti prekių ir paslaugų, prekių tiekimą, paslaugų teikimą, pvz., aprūpinimą būstu, transportą, telekomunikacijas ir sveikatos apsaugą.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Šis Parlamentas suvaidino pagrindinį vaidmenį visoje Europos Sąjungoje propaguojant vienodą požiūrį į žmones dėl lyties, rasės religijos, tikėjimo, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos.

Todėl pritariu šiam pranešimui, kuriame raginama toliau stiprinti tokiai lygybei užtikrinti skirtas nuostatas.

Mano vienintelė abejonė yra dėl 39 pakeitimo, kurio dalyje įrodinėjama, kad žodžio laisvė neturėtų būti statoma į pavojų netgi priekabiavimo atvejais. Mes tikrai turime žodžio laisvės apribojimus, numatytus pagal rašytinio it žodinio šmeižto įstatymus. Jūs taip pat negalite nebaudžiami šaukti „gaisras“ kino teatre. Tuo pagrindu aš balsavau prieš šį konkretų pakeitimą ir kartu prieš grėsmę, kurią jis kelia mažumoms.

  Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. – (FR) Žmonių, kurie yra diskriminacijos aukos, teisių gynimas ir apsauga turi būti ES prioritetu, bet ji gali būti veiksminga ir rezultatyvi tik su sąlyga, jeigu ji užtikrina teisinį tikrumą susijusiems žmonėms, nors ir vengiant neproporcingos naštos tiksliniams ūkio subjektams.

Šioje jautrioje srityje buvo būtina likti akylais kalbant apie pagarbumą Europos Sąjungos ir jos valstybių narių kompetencijos paskirstymą, ir užtikrinti, kad Parlamentas griežtai laikytųsi to, ką leidžia teisinis pagrindas.

Šiandien priimtas tekstas, nors ir tam tikrais atžvilgiais patenkinamas – ypač dėl kovos su neįgalių žmonių diskriminacija – dėl miglotų jame esančių sąvokų, teisinio netikrumo, kuris jame remiamas, ir nereikalingų reikalavimų, kurie jame nustatomi, tampa teisiškai nepraktišku ir dėl to neveiksmingu jį taikant.

Tikėdamas, kad per didelis reglamentavimas negali būti sprendimu, aš gyniau pakeitimą, kuriuo siekiama atmesti Komisijos pasiūlymą, nes esami tekstai šiuo klausimu nebuvo pritaikyti kai kuriose valstybėse narėse, kurioms taikomos pažeidimo procedūros.

Šiomis aplinkybėmis – kadangi aš pritariu šios direktyvos tikslui, bet esu iš dalies nepatenkintas – teikiau pirmenybę susilaikymui nuo galutinio balsavimo.

  Louis Grech (PSE), raštu. − Aš balsuosiu už šį pranešimą ypač dėl to, kad jame įtaigiai ir konkrečiai propaguojamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas. Tai pasakiusi vis dėlto mano delegacija mano, kad prieš įgyvendinant pakeitimą (28 pakeitimas) įvairiose valstybėse narėse turi būti atsižvelgta į nacionalinę tikrovę ir nacionalines problemas. Be to, mes turime užtikrinti, kad priimtas aktas neprivestų prie iškreiptos padėties, kurioje vietoj to, kad žodžio laisvė būtų užtikrinta, ji būtų pažabota.

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš visada laikiausi pozityvaus požiūrio į ryžtingą ir veiksmingą kovą su visų formų diskriminacija ir homofobija remiantis pagrindinėmis Europos Sąjungos vertybėmis.

Žmonių, kurie yra diskriminacijos aukos, teisių gynimas ir apsauga turi būti ES prioritetu, bet ji gali būti veiksminga ir rezultatyvi tik su sąlyga, jeigu ji užtikrina teisinį tikrumą susijusiems žmonėms, nors ir vengiant neproporcingos naštos tiksliniams ūkio subjektams.

Šioje jautrioje srityje būtina likti akylais kalbant apie pagarbumą Europos Sąjungos ir jos valstybių narių kompetencijos paskirstymą, ir užtikrinti, kad Parlamentas griežtai laikytųsi to, ką leidžia teisinis pagrindas Europos lygmeniu.

Šiandien priimtas tekstas, nors ir tam tikrais atžvilgiais patenkinamas, – ypač dėl kovos su neįgalių žmonių diskriminacija, – dėl miglotų jame esančių sąvokų, teisinio netikrumo, kuris jame remiamas, ir nereikalingų reikalavimų, kurie jame nustatomi, tampa teisiškai nepraktiškas ir dėl to taikomas – neveiksmingas. Šiomis aplinkybėmis, nors aš ir pritariu šios direktyvos tikslui, nusprendžiau susilaikyti dėl šio teksto galutiniame balsavime.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš sveikinu savo kolegę Kathalijne‘ą Maria‘ą Buitenweg su šiame Parlamente gauta daugumos parama jos pranešimui. Diskriminacija religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos pagrindu neturi vietos Europos visuomenėje. Teisinga, kad teisinė apsauga išplečiama už darbo rinkos ribų, o ši pasiūlyta direktyva bus vertinga priemonė kovojant su nepakantumu.

  Carl Lang ir Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – (FR) Nuo 2000 m. Europos Sąjunga nuolat propaguoja lygybę ir tai daro vis intensyviau plačiausia galima šio žodžio prasme: moterų ir vyrų, piliečių ir užsieniečių, ligotųjų ir sveikųjų, katalikų, musulmonų, budistų ir kitų religijų lygybės, lygių teisių į švietimą ir sveikatos priežiūrą, lygybės kažkieno seksualinės orientacijos atžvilgiu ir t. t. Trumpai tariant, sąrašas aiškiai nėra išsamus; šiuo metu rengiamose Europos direktyvose rūpinamasi lygiomis teisėmis į socialinę apsaugą ir aprūpinimą būstu.

Vadinasi, tai yra nauja direktyva, kurioje, prisidengiant teisėta kova su neįgalių žmonių diskriminacija, numatoma reguliuoti arba tikriau sakant supančioti beveik visas sritis, kuriose vis dar gyvuoja pasirinkimo laisvė, ar ji būtų sutartinė, ar kitokia.

Tokiame prievartiniame reglamente yra daugybė spąstų. Faktiškai šios naujos Europos priemonės ne tik padidins Europos biurokratiją ir naštą, bet ir taps realia grėsme kitoms pagrindinėms laisvėms ir teisėms, visų pirma įskaitant sąžinės, asociacijų ir žodžio laisvę ir spaudos laisvę.

Lygybės vardu čia dalyvauja cenzoriai ir diktatoriai.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Su dideliu gailesčiu aš nusprendžiau susilaikyti dėl Kathalijne‘os Maria‘os Buitenweg pranešimo dėl vienodo požiūrio.

Vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų politinių ar religinių įsitikinimų, amžiaus, lyties seksualinės orientacijos arba negalios, principas yra vienas iš Europos Sąjungos pamatinių principų. Kasdieninio gyvenimo tikrovė rodo, kad valstybėse narėse vis dar reikia daryti didelę pažangą. Įžeidžiančios pastabos apie pagyvenusiuosius, kurios toliau nemažėja, yra iškalbingas to pavyzdys.

Tačiau aš negaliu pritarti šiame pranešime aprašytiems keliams ir alternatyvoms. Aš labai bijau, kad geri ketinimai baigsis nepabaigiamu bylinėjimusi ir per didele biurokratija, kuri prieštarauja trokštamam tikslui.

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Birželio sąrašas mano, kad ES turi būti vertybių sąjunga; kaip tik dėl to aš labai pritariu plačiai direktyvai prieš diskriminaciją. Aš manau, kad į veikiančią vidaus rinką turi būti įeinama gerbiant neliečiamas žmogaus teises. Man labai svarbu, kad nė vienas nebūtų diskriminuojamas negalios pagrindais.

Aš esu už 87 pakeitimą, nes manau, kad kiekvienos šalies mokesčių mokėtojai turėtų užtikrinti, kad neįgaliesiems turėtų būti suteikiamos tokios lėšos, kad būtų suteikta galimybė jiems kredito rinkos būti vertinamiems visiškai patikimais skolintojais. Faktiškai aš balsavau už visą pranešimą.

  Maria Martens (PPE-DE), raštu. − (NL) Nors Olandijos krikščionys demokratai (CDA) visada smarkiai ginčijosi dėl taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti vienodą požiūrį į žmones, nepaisant jų religijos, tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, mes esame už šios direktyvos dvasią.

Tačiau teisės aktas šioje srityje turi būti gerai apgalvotas. CDA mano, kad daugelis tekste esančių teisinių apibrėžčių yra nepaprastai ambicingos, ir tikisi – kaip ir daugelis kitų – kad tekstas paskatins visų rūšių teisinius procesus.

CDA yra nusistatę prieš pasiūlymą perkelti įrodinėjimo pareigą. Mums bet kas yra nekaltas, kol neįrodyta, kad jis yra kaltas. CDA negali laikyti save susijusiais su pasiūlymu, nes į rodinėti savo nekaltumą privalo žmonės, prieš kuriuos iškelti kaltinimai.

Be to, mes apgailestaujame, kad Europos Parlamento socialistų frakcija ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija, aiškiai jausdama rinkimų naštą, įnešė dar daugiau disbalanso į šį tekstą įtraukdama daug naujų nuostatų ir balsavimo dalimis. Todėl CDA nemano, kad gali pritarti šiam pranešimui.

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. − Tai yra labai svarbus pranešimas, susijęs su svarbiomis pasekmėmis ES piliečiams.

Sunku prieštarauti vienodo požiūrio principui, tačiau šis pranešimas šiame Parlamente – ne tik grupėse, bet ir politinėse frakcijose – pasirodė esąs labai ginčytinas.

Aš balsavau prieš 81 pakeitimą siekdamas visiškai atmesti šį pranešimą. Aš susitikau su daug neįgaliųjų interesų grupių, kurios prašė apsvarstyti jų padėtį ir siekė mane paveikti. Europos neįgaliųjų forumas ypač ryžtingai įrodinėja, kad mums reikia ES teisės aktų siekiant apsaugoti neįgalius žmones nuo diskriminacijos.

Taryboje daug valstybių narių taip pat išreiškė susirūpinimą dėl pasiūlymo. Šis susirūpinimas apima teisinį pagrindą, kuris turi būti naudojamas, pasiūlymo taikymo sritį ir baimę, kad jis gali kėsintis į nacionalinės kompetencijos sritis, pvz., švietimą, socialinę apsaugą ir sveikatos priežiūrą.

Be to, mes turime išaiškinti, kad įvaikinimo ir reprodukcijos teisės (įskaitant pagalbinę žmonių reprodukciją) nepatenka į direktyvos taikymo sritį.

Aš balsavau prieš 28 pakeitimą, kad išsaugočiau nuorodą į nacionalinius su šeimine ar šeimos padėtimi ir reprodukcijos teisėmis susijusius įstatymus. Parlamentas šį pakeitimą atmetė. Todėl aš susilaikiau galutiniame balsavime.

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. − (NL) Šiandien aš kartu su mūsų frakcijos euroskeptikų dalimi balsavau už Kathalijne‘os Maria‘os Buitenweg pranešimą dėl vienodo požiūrio. Mes labai sutinkame su jos pasiūlymo turiniu ir dėl to apgailestaujame dėl daugelio balsų prieš iš Parlamento narių, kurie iš tikrųjų nori matyti daugiau Europos. Apgailėtina, kad prieš balsavimą kitos šalyse darė užuominas, kad mūsų sprendimas balsuoti už galbūt bus šiek tiek nebūdingas.

Klausimas, kuris dažnai keliamas valstybių narių nacionaliniuose parlamentuose ir nacionalinėse vyriausybėse, yra ar ES turėtų perimti papildomas kompetencijas. Šis kompetencijų didinimas dažnai vykdomas žemesniu sprendimų priėmimo lygmeniu, kuriame tiems paveiktiesiems garantuojamas maksimalus poveikis. Tokiais atvejais mano Olandų socialistų partija prieštarauja. Tačiau Europos Parlamente daugiau kreipiamas dėmesys į tai, kaip ES įgyvendina savo kompetencijas arba kitaip tariant į turinį. Taigi, mes visada balsuojame už tai, kas, mūsų manymu, būtų patobulinimas, ir prieš tai, kas, mūsų manymu, būtų pasikeitimas į blogą. Apsisprendimas veikti tokiu būdu nereiškia, kad mes nenorėtume palikti tokias sritis Tarybai, kuri paminėjo Europos vidurkį, kuris tada yra tai, ką mes nuo to laiko pasiekėme Nyderlanduose ir daugelyje kitų valstybių narių.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Vienodas požiūris į asmenis, nepaisant jų religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, yra principas, kuris gerokai peržengia Bendrijos teisės ribas – jis yra žmonių nenusavinama teisė. Todėl aš buvau priverstas balsuoti prieš Kathalijne‘os Maria‘os Buitenweg pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos. Aš manau, kad vienintelis šios direktyvos tikslas – kontroliuoti aspektus, kurių atžvilgiu Europos Sąjunga jau turėtų būti labai aktyvi ir susijusi.

  Toomas Savi (ALDE), raštu. − Aš balsavau už Kathalijne‘os Maria‘os Buitenweg pranešimą dėl vienodo požiūrio į žmones, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Man neabejotinai kelia pasipiktinimą tai, kad 21 amžiuje Europos Parlamente vis dar yra nesutarimų dėl tokio natūralaus dalyko kaip vienodas požiūris į žmones. Tai, kad 226 Europos Parlamento nariai balsavo prieš pranešimą, yra neigiama staigmena ir aiškus signalas apie pavojų, kurio negalima nepaisyti.

Tolerancija yra vienas iš Europos Sąjungos kertinių akmenų, o kova su bet kokia diskriminacija turi būti mūsų aukščiausias prioritetas. Europos Sąjungos devizas „Vienybė įvairovėje“ ne tik palaiko įvairias ES tautybes, bet visų pirma įtraukia Europos Sąjungos piliečius su savo individualiais skirtumais. Visi ES piliečiai yra lygūs ir į juos turi būti žiūrima tokiu būdu. Tik tada Europos Sąjunga galės pateisinti savo devizą.

  Margie Sudre (PPE-DE), raštu. – (FR) Žmonių, kurie yra diskriminacijos aukos, teisių gynimas ir apsauga turi būti ES prioritetu, bet ji gali būti veiksminga ir rezultatyvi tik jeigu ji užtikrina teisinį tikrumą susijusiems žmonėms, nors ir vengiant neproporcingos naštos tiksliniams ūkio subjektams.

Šioje srityje būtina likti akyliems kalbant apie pagarbumą Europos Sąjungos ir jos valstybių narių kompetencijos paskirstymą, ir užtikrinti, kad Parlamentas griežtai laikytųsi to, ką leidžia teisinis pagrindas.

Šiandien priimtas tekstas tam tikrais atžvilgiais yra patenkinamas, – ypač dėl kovos su neįgalių žmonių diskriminacija, – bet dėl miglotų jame vartojamų sąvokų, teisinio netikrumo, kuris jame remiamas, ir nereikalingų reikalavimų, kurie jame nustatomi, tampa teisiškai nepraktišku ir dėl to neveiksmingu jį taikant.

Kadangi per didelis reglamentavimas negali būti sprendimu, delegacija gynė pakeitimą, kuriuo atmetamas Komisijos pasiūlymas, nes esami tekstai šiuo klausimu dar nebuvo pritaikyti kai kuriose valstybėse narėse, kurioms taikomos pažeidimo procedūros.

Faktiškai Prancūzijos delegacija – kuri pritaria šios direktyvos tikslui, bet yra iš dalies nepatenkinta – teikė pirmenybę susilaikymui nuo galutinio balsavimo.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Diskriminacija yra problema, kuri šiomis Europos vienijimosi dienomis yra tema, kuri yra nepaprastai aktuali ir į kurią mes jokiomis aplinkybėmis negalime nekreipti dėmesio. Nepaisant to, kad mes jau daug kartų diskutavome šia tema, rezultatai lieka nepatenkinami.

Įvairių formų diskriminacija yra nemaža problema. Diskriminacija etninės arba rasinės kilmės pagrindu draudžiama tiek darbo rinkoje, tiek ir už jos ribų. Nevienodas požiūris dėl religijos, pasaulėžiūros, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos šiuo metu draudžiamas tik darbo vietose.

Aš manau, kad turėtų būti kreipiamas dėmesys į kovą su diskriminacija ne tik profesinėje srityje, bet ir už jos ribų. Diskriminacija turėtų būti apibrėžiama tokiu pat būdu, kad ir kokia būtų jos rūšis.

Nevienodo vertinimo prevencija yra labai svarbus klausimas, bet mes turime nepamiršti apie žmones, kurie kenčia nuo diskriminacijos. Mes turime užtikrinti, kad jie turėtų galimybę naudotis savo teisėmis, ir siekti atitinkamos bausmės žmonėms, kurie diskriminuoja.

Diskriminacija yra labai svarbus klausimas, tiek dėl piliečių privataus gyvenimo, tiek ir Europos integracijos proceso. Aš visiškai sutinku su pranešėja Kathalijne Maria Buitenweg ir dėkoju jai už labai gerą ir išsamų pranešimą.

  Marianne Thyssen (PPE-DE), raštu. − (NL) Kaip teisininkė aš galbūt negaliu priimti įrodinėjimo pareigos perkėlimo nustatymo Europos lygmeniu, kaip siūloma naujoje direktyvoje dėl nediskriminavimo. Pagaliau beveik neįmanoma įrodyti, kad taip nėra, ir daug lengviau įrodyti, kad taip yra.

Tačiau ES būtina užtikrinti, kad jos puikius pagrindinius principus ir vertybes, nustatytus ES sutartyje, taip pat praktiškai patirtų jos piliečiai. Todėl būtų sveikintini horizontalieji teisės aktai šioje srityje. Todėl aš balsavau už visą Kathalijne‘os Maria‘os Buitenweg pranešimą.

  Anna Záborská (PPE-DE), raštu. – (SK) Aš kartu su PPE-DE balsavau prieš direktyvą dėl nediskriminavimo, nes ji turėtų neigiamą poveikį ES piliečiams. Šiandien kairioji dauguma įrodė, kad Europos institucijos nenori sumažinti mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamos biurokratijos. Šioje rezoliucijoje pateikiami įrodymai, kad ES nori išplėsti savo taisykles į visas valstybių narių žmonių gyvenimo sritis. Tai yra blogas ženklas.

Tačiau ši rezoliucija neturi poveikio teisėkūros procesui. Būtent Taryba gali pasiekti vieningą sprendimą.

Aš esu prieš bet kokios formos diskriminaciją. Iš pradžių buvo tikimasi, kad direktyvoje bus sprendžiamas fiziškai neįgalių ir senesnių žmonių diskriminacijos klausimas. Aš visada dalyvavau šių žmonių gynime. Tačiau šioje direktyvoje trūksta aiškumo. Todėl, mano nuomone, ji žmonėms nepadės.

Pridėjęs seksualinę orientaciją ir religiją arba tikėjimą lobizmas padarė tikros diskriminacijos įkaitą. Šios diskriminacijos formos niekada nebuvo nustatytos jokiuose ES dokumentuose. Pasekmės gali būti dramatiškos.

Niekas negali tiksliai apibūdinti seksualinės orientacijos arba diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu. Tai reiškia galimą šios direktyvos aiškinimo pavojų. Nediskriminavimas „tikėjimo“ pagrindu taip pat problemiškas. Sektos arba politiniai ekstremistai gali pasinaudoti šia direktyva, o žiniasklaida jiems negalės atsakyti. Bažnyčių mokyklos negalės pasirinkti mokytojus pagal jų religiją. Draudimo bendrovės negalės atsižvelgti į informaciją, kad nustatytų draudimo riziką. Draudimo įmokos pasidarys daug brangesnės.

Be to, yra kai kurios direktyvos ir tarptautiniai dokumentai, kurie gina senesnius ir fiziškai neįgalius žmones, bet valstybės narės jų nepritaikė.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: B6-0177/2009 (ES ir Baltarusijos dialogas)

  Koenraad Dillen (NI) , raštu. − (NL) Ši rezoliucija yra gana nepalanki. Todėl mes turėtume pritarti tam, kad dėl jos politinis dialogas tampa aiškiai priklausomas nuo pažangos žmogaus teisių ir vidinės laisvės požiūriu. Šioje srityje režimas visgi galėtų būti geresnis, ypač žodžio ir nuomonės, spaudos ir demokratinės opozicijos ir žiniasklaidos laisvės požiūriu.

Tačiau yra pernelyg daug įrodymų, kad paskutinės režimo nuolaidos yra tik kosmetinės operacijos, kuriai diriguoja prezidentas Aleksandras Lukašenka dėl naudos iš išorinio pasaulio, dalis. Toli gražu per anksti pradėti kokį nors normalų dialogą su Baltarusija.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tai yra dar viena rezoliucija, kuri giliai įsišaknijusi kišimosi ir niekinimo vizijoje dėl Baltarusijos ir kurioje aiškiai siekiama kištis į šios šalies vidaus reikalus.

Kai jūs rausiatės už labai neaiškios ir manichėjų kalbos, tikslas yra aiškus – ES nesutinka patvirtinti Baltarusijos suverenitetą ir jos nustatytą nepriklausomą politiką, kuri nepajungta ES/NATO/JAV interesams ir bando apeiti juos.

Todėl ES imasi šmeižti ir taikyti sankcijas, kurias, kaip ji sako, bus galima panaikinti, jeigu ši šalis sutiks su priemonėmis, kurių reikalaujama iš jos, pvz.: „kad demokratinė Baltarusijos opozicija ir pilietinė visuomenė būtų visiškai įtrauktos į ES ir Baltarusijos dialogą“; „visapusiškai ir veiksmingai išnaudoti galimybes remti Baltarusijos pilietinę visuomenę ir demokratinius pokyčius ir naudoti Europos priemonę demokratijai ir žmogaus teisėms remti (angl. EIDHR)“; „teikti finansinę pagalbą nepriklausomam Baltarusijos televizijos kanalui „Belsat“.

Ar kuri nors iš ES šalių sutiktų su tokiomis sąlygomis? Šio požiūrio veidmainystė yra aiški, ypač tada, kai vadinamųjų „demokratinių tautų“ „Europos šeima“ neturi tinkamo žodžio, kuriuo galėtų pasmerkti tikras skerdynes, kurias Izraelio armija vykdo prieš Palestinos žmones Gazos ruože, arba nusikalstamus CŽV skrydžius, prie kurių ji, tiesą sakant, buvo prisidėjusi.

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. – (PL) Ponios ir ponai, balsavau už rezoliucijos dėl ES ir Baltarusijos dialogo vertinimo priėmimą. Aš patenkintas, kad, be bendro politinės scenos vertinimo, rezoliucijoje kalbama apie konkrečius lūkesčius Baltarusijos valdžios atžvilgiu. Dialogas, žinoma, nėra vedamas tik dėl dialogo. Jis turėtų vesti prie padėties pagerėjimo tose padėtyse, kurias dėl įvairių priežasčių reikia gerinti. Niekas neturi iliuzijų, kad padėtis Baltarusijoje yra ideali.

Todėl mes tikimės, kad bus persvarstyti sprendimai, priimti jaunimo aktyvistų Franako Viačorkos, Ivano Šylos ir Zmiterio Fedaruko karo prievolės bylose. Jie turi būti laikomi valdžios institucijų įkaitais. Franak Viačorka yra gerai žinomo opozicijos aktyvisto sūnus. Karo prievole negalima naudotis kaip politikos vykdymo priemone. Mes taip pat raginame pripažinti Lenkų sąjungos Baltarusijoje įstaigas ir jos pirmininkę Angeliką Borys, kuri buvo išrinkta 2009 m. kovo 15 d. Mes norėtume, kad Baltarusijos valdžios institucijos įsakytų iš naujo įvertinti nuosprendžius, paskelbtus vienuolikai demonstracijos, kuri vyko 2008 m. sausio mėn., dalyvių.

Tai būtų labai konkretūs pavyzdžiai, kurie sudarytų galimybes Baltarusijos valdžios institucijoms pademonstruoti savo geranoriškumą ir norą vesti tikrą dialogą. Aš tikiuosi, kad Baltarusija pasinaudos šia galimybe. Tai bus naudinga pačiai Baltarusijai, baltarusiams, Europos Sąjungai ir Baltarusijos ir ES santykiams. Ačiū.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: RC-B6-0165/2009 (Europos sąžinė ir totalitarizmas)

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Jeigu mes esame įsipareigoję kurti Europos ateitį, mes neturime leisti ignoruoti istorinių faktų arba nesirūpinti tragiškų mūsų istorijos momentų atmintimi. Nusikaltimų žmonijai aukų atminimas turėtų būti vienu iš svarbiausių istorijos mokymo ir Europos jaunimo sąmoningumo formavimo elementų. Istorijos neišmanymas lemia ne tik jos iškraipymą, bet ir įvairių pavojingų formų nacionalizmo formavimąsi. Be to, norėčiau, kad Europos visuomenė sužinotų daugiau apie Lenkijos didvyrius, pvz., kapitoną Witoldą Pileckį. Mes turime prisiminti, kad visos Europos, o ne tik jos vakarinės dalies, praeities supratimas yra bendros ateities kūrimo pagrindas.

  Koenraad Dillen (NI) , raštu. − (NL) Aš balsavau už šią nešališką rezoliuciją, kurioje smerkiamas visokių pavidalų arba formų totalitarizmas. XX a. buvo amžius, kuris matė labiausiai sukrečiančias žudynes istorijoje. Nacistinė Vokietija, Tarybų Rusija, Kambodža, Kinija ir Ruanda primena visišką pamišimą ir žiaurumą, kurį žmonės moka primesti savo bendrapiliečiams, kai tironija triumfuoja prieš laisvę. Tačiau aš turiu vieną išlygą. Aš atsisakau kurti kančių hierarchiją. Kiekvienas kančių atvejis yra unikalus ir nusipelno mūsų pagarbos, kad ir kas susiję žmonės būtų – žydai, tutsiai, buožės, Rusijos karo belaisviai ar Lenkijos kunigai. Todėl aš susilaikiau 19 pakeitimo atveju.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už rezoliuciją dėl totalitarinių režimų. Aš manau, kad Europa niekada nesusivienys, jei nepasieks bendro požiūrio į savo istoriją ir nepraves sąžiningų ir išsamių diskusijų dėl praėjusiame amžiuje nacizmo, stalinizmo ir fašistinių bei komunistinių režimų įvykdytų nusikaltimų.

Aš manau, kad Europos integracijos procesas buvo sėkmingas ir šiuo metu Europos Sąjunga apima Vidurio ir Rytų Europos šalis, kuriose nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios viešpatavo komunistiniai režimai iš padėjo užtikrinti demokratiją Pietų Europoje, tokiose šalyse kaip Graikija, Ispanija ir Portugalija, kurios ilgus metus kentėjo nuo fašistinių režimų.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Nors esu už didžiausią objektyvumą analizuojant Europos istoriją ir pripažįstu šiurpų stalinistinės Rusijos nusikaltimų pobūdį, aš bijau, kad šioje rezoliucijoje yra istorinio revizionizmo nuostatų, kuriomis metamas iššūkis objektyvios analizės poreikiui.

Aš nenoriu lyginti nacių nusikaltimų, holokausto ir genocido, kurie susiję su šešių milijonų žydų, komunistų, profesinių sąjungų aktyvistų ir neįgaliųjų mirčių, su stalinistinės Rusijos nusikaltimais. Šis politinis reliatyvizmas kelia grėsmę, kad gali būti sumenkintas unikalus nacių nusikaltimų pobūdis ir taip suteikiamas intelektinis pagrindas šiandieninių neonacių ir fašistų ideologijoms.

  Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Pasiūlyme dėl rezoliucijos, kurį pateikė penkios didžiausios Parlamento frakcijos yra daug svarbių perspektyvų dėl Europos istorijos per pastaruosius šimtą metų. Taip pat pagirtini pakeitimai, ypač tie, kuriuos pateikė Sąjungos už tautų Europą frakcija, bet dėl redakcinių priežasčių ne viskas, kas buvo pasiūlyta, gali būti įtraukta į rezoliucijos tekstą. Yra daug tragedijų ir atskirų didvyriškų poelgių, apie kuriuos būtų galima smulkiai papasakoti rezoliucijoje dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo. Deja, mes neturime vietos viskam ir dėl to buvome priversti balsuoti prieš kai kuriuos rezoliucijos pakeitimus.

Tačiau mes balsavome už visą rezoliuciją.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Ši gėdinga Parlamento patvirtinta rezoliucija yra dalis operacijos, kuria siekiama iškraipyti istorinę tiesą ir kurios imasi reakcionieriai ir tie, kurie siekia keršto – Antrojo pasaulinio karo pralaimėtojai. Tai yra tie patys žmonės, kurie reabilituoja savo šalyse tuos, kurie, pvz., bendradarbiavo su naciais vykdant barbarystes.

Jos tikslas – palankiai nušviesti neofašizmą ir pasmerkti komunizmą. Kitaip tariant – palankiai nušviesti tironą ir engėją ir tuo pat metu pasmerkti jų aukas ir tuos, kuriuos jie engė. Jos tikslas – ištrinti lemiamą komunistų ir Tarybų Sąjungos indėlį nugalint nacizmą ir fašizmą, vaidmenį gerinant darbuotojų gyvenimo sąlygas, indėlį išvaduojant žmones iš kolonijinio jungo ir vaidmenį, kurį suvaidino kovojant prieš išnaudojimą ir karą po Antrojo pasaulinio karo.

Portugalijoje Portugalų komunistų partija daugiau negu kas nors kitas kovojo už laisvę, demokratiją, taiką, žmogaus teises, padorias gyvenimo sąlygas Portugalijos žmonėms, fašizmo kolonizuotų žmonių laisvę ir pasiekimus, puoselėjamus Portugalijos Respublikos Konstitucijoje, kuriai šiandien yra 33 metai.

Iš esmės jos tikslas – komunistus laikyti nusikaltėliais, o jų veiklą ir idealus – nusikalstamais.

Tokia rezoliucija dar rimtesnė, kai mes išgyvename aštrios kapitalizmo krizės laikmetį, dėl kurio kova už taiką, demokratiją ir socialinę pažangą tampa didele mūsų laikų būtinybe.

  Jens Holm and Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Mes, žinoma, gailimės visų agresyvių ir autoritarinių režimų aukų, nekreipdami dėmesio į žiaurumus, kurie buvo įvykdyti Europoje arba, pvz., buvusiose Europos kolonijose. Tačiau mes esame labai susirūpinę dėl visų tiesioginių ir netiesioginių politikų arba parlamentų dedamų pastangų bandant paveikti istorinių faktų suvokimą. Ši užduotis turėtų būti palikta nepriklausomiems akademiniams tyrimams ir viešam svarstymui. Kitaip bus pavojus, kad kiekviena nauja dauguma Parlamente bandys pakeisti istoriją apibūdindama blogiausius visuomenės priešus ir diskusijos apie Europos istoriją bus naudojamos trumpalaikės kampanijos tikslams. Todėl mes apsisprendėme susilaikyti galutiniame balsavime.

  Maria Eleni Koppa (PSE), raštu. – (EL) PASOK parlamentinė frakcija balsavo prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes joje nacizmas lyginamas su komunizmu nepriimtinu būdu.

Mes smerkiame tiek nacizmo, tiek ir stalinizmo žiaurumus.

Mes manome, kad šis palyginimas nepadeda suprasti šių dviejų totalitarinių režimų ypatumų.

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. − (NL) Aš balsavau už rezoliuciją dėl totalitarizmo prieš savo partijos rekomendaciją, pagal kurią ši rezoliucija nereikalinga. Aš apsisprendžiau visiškai atsiriboti nuo bet kokių bandymų siekti politinių tikslų smurtu, kalinimu, bauginimu ir kitokių formų priespauda. XX a. tai pagrindinių populiarių judėjimų, kurie buvo apakinti minties, kad jie yra prie istorijos ribos, amžius. Bet koks nusikaltimas buvo pateisinamas siekiant įgyvendinti tai, ką jie suvokė kaip idealų pasaulį, ir visiems laikams apsaugoti jį nuo permainų. Kai kuriems šį idealų pasaulį sudarė lygybė visiems, išvystytas valstybės paslaugų teikimas, gamybos priemonės žmonių rankose ir visų senų privilegijų, kuriomis naudojosi privilegijuotos grupės, panaikinimas. Kitiems jis buvo susijęs su tradicijų, nelygybės, jėgos pozicijų ir privilegijų išsaugojimu. Aš galiu priskirti save pirmai grupei, o ne antrai.

Dėl jų smurto abi grupės bus visada niekinamos. Niekas neprisimena jų motyvų, bet visi prisimena jų priemones. Ta epocha neabejotinai turi likti praeityje. Net jeigu nesutinku su kai kuriomis formuluotėmis, bet manau, kad ši rezoliucija būtina.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Nei parlamentas, nei parlamentinė dauguma, kurią sudaro barbariškos kapitalistinės sistemos atstovai ir tarnai, negali naudoti šmeižtą, melą ir klastotes, kad panaikintų socialinės revoliucijos istoriją, žmonių parašytą ir pasirašytą savo krauju. Ir negali antikomunistinis frontas nuneigti didžiulį socializmo įneštą įnašą, jo neturinčius precedento pasiekimus ir žmonių išnaudojimo panaikinimą.

Bendrame Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos, Žaliųjų frakcijos (Europos laisvojo aljanso) ir Sąjungos už tautų Europą frakcijos pasiūlyme dėl revoliucijos, kurį taip pat neapsakomai vulgariai palaikė Europos Parlamento socialistų frakcija, fašizmas sulyginamas su komunizmu ir nacių fašistiniai režimai su socialistiniais režimais.

Siūlydami paslaugą už paslaugą jie siūlo bendrą Europos atminimo dieną nusikaltėliams ir aukoms. Taip jie išteisina fašizmą, šmeižia socializmą ir atleidžia imperializmą nuo nusikaltimų, kuriuos jis darė anksčiau ir daro šiuo metu. Ideologiniu požiūriu jie propaguoja kapitalizmą, kaip vienintelę „demokratinę sistemą“.

Visos politinės jėgos, kurios laikosi neutralios pozicijos kartu pateikdamos šią tamsuolišką politiką kaip alibi, taip pat prisiima didžiulę atsakomybę už šią antikomunistinę isteriją.

Graikijos komunistų partija ragina darbininkų klasę ir visus pažangius žmones pasmerkti antikomunizmą ir jo atstovus.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) XX a. buvo paženklintas totalitarinių komunistų ir nacių režimų nusikaltimais, kurie buvo brutaliai primesti milijonams nekaltų žmonių. Europos integracija buvo tiesioginis atsakas į karus ir terorą, kuriuos lėmė totalitarinių režimų įsigalėjimas Europos žemyne.

Aš tvirtai tikiu, kad Europa niekada nesusivienys, jeigu jai nepavyks pasiekti vieningo požiūrio į savo istoriją. Todėl balsavau už rezoliuciją dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo. Mes komunizmą ir nacizmą turime pripažinti bendru paveldu ir rengti specialistų diskusijas dėl visų nusikaltimų, kuriuos padarė totalitariniai režimai praėjusiame šimtmetyje. Mes esame tai skolingi mūsų jaunesnėms kartoms, kurios auga nesant tokių režimų ir kurių supratimas apie visų formų totalitarizmą darosi bauginančiai paviršutiniškas ir nepakankamas net praėjus penkeriems metams po 2004 m. plėtros. Net šiandien daug žmonių nežino apie totalitarinius režimus, kurie daugiau kaip keturiasdešimt metų terorizavo jų bendrapiliečius iš Vidurio ir Rytų Europos, atskyrę šiuos nuo demokratinės Europos geležine uždanga ir Berlyno siena.

2009 m. mes švenčiame komunistinių diktatūrų žlugimo Vidurio ir Rytų Europoje ir Berlyno sienos nugriovimo 20-ąsias metines. Todėl aš manau, kad visos ES vyriausybės turėtų pasinaudoti šia galimybe rugpjūčio 23-iąją dieną paskelbti Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena.

Taip būtų pažymėta rezoliucija dėl visų totalitarinių režimų aukų ir tvirtos ir nedviprasmiškos garantijos, kad šie įvykiai Europoje niekada nepasikartos.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš ketinu balsuoti už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo.

Aš tvirtai tikiu, kad Europa turi būti daugiau informuota apie totalitarinių ir nedemokratinių režimų įvykdytus nusikaltimus, nes manau, kad mes negalime suvienyti Europos integracijos neremdami savo istorinės atminties išsaugojimą, žinant, kad visi Europos praeities aspektai pripažinti.

Aš taip pat pritariu pasiūlymui paskelbti visų totalitarinių ir autoritarinių režimų aukų „Europos atminimo dieną“.

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Daugeliui visoje ES ir iš tikrųjų platesnėje Europoje totalitarizmo pasekmės su milijonais žuvusiųjų yra lemiamas istorinis taškas. Jis padėjo suformuoti daugelio vėlesnių kartų protus, bet tiems, kurie gyveno šiuo laikotarpiu, jis reiškia šiurpų pėdsaką Europos raidoje. Ekstremizmas vis dar paplitusi grėsmė, o ekstremistai turi nesąmoningą draugą prie balsavimo urnos – apatiją. Kaip politikams pavojaus mūsų laisvėms ir netgi mūsų gyvenimui supratimas kaip tik yra tai, ką mes visi privalome stengtis priminti dabartinėms ir būsimoms kartoms. Kaip tik dėl to aš galiu pritarti šiam pasiūlymui dėl rezoliucijos.

  Ioannis Varvitsiotis (PPE-DE), raštu. – (EL) Mes apskritai smerkiame bet kokios formos totalitarizmą ir tuo pat metu pabrėžiame praeities atminimo svarbą. Tai svarbi mūsų istorijos dalis.

Tačiau mes manome, kad Parlamento daugumos sprendimų nepakanka istoriniams faktams aiškinti.

Istorinių faktų aiškinimas yra istorikų ir tik istorikų darbas.

Todėl mes nusprendėme susilaikyti nuo šiandieninio balsavimo dėl keturių politinių frakcijų, įskaitant Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakciją, pateiktą rezoliuciją dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo.

  Francis Wurtz (GUE/NGL), raštu. – (FR) Keletą kartų mes turėjome galimybę išreikšti savo nuomonę dėl dažnų pareiškimų „visų totalitarinių režimų“ tema.

Mūsų frakcija besąlygiškai smerkia bet kokį totalitarizmą. Ji besąlygiškai smerkia stalinizmą. Kartu ji ryžtingai prieštarauja bet kokiam bandymui sumenkinti nacizmą, paslėpdami jį totalitarinių režimų pasmerkime, kaip dar kartą daroma bendroje mums pateiktoje rezoliucijoje.

Todėl mūsų frakcija atsisako dalyvauti balsavime dėl šios rezoliucijos.

  Anna Záborská (PPE-DE), raštu. – (SK) Totalitarinių režimų, kurie pasirinko nacizmo arba komunizmo ideologijas, pasmerkimas turėtų būti tik pirmas žingsnis link visiško visų formų nepakantumo, fanatizmo ir neišmanymo, kurie silpnino ir toliau silpnina pagrindines asmenų ir tautų teises ir laisves, pasmerkimo. Kiekviena ideologija, kuri negerbia žmogaus orumo ir žmogaus gyvybės, nusipelno pasmerkimo ir iš esmės yra nepriimtina.

Nacizmas ir komunizmas yra ideologijos, kurias iš tikrųjų įkvėpė senesnės ideologijos. Jos susiformavo XIX a. ir nusistovėjo kaip konstituciniai principai tarp to meto Europos valstybių. Tokios ideologijos kaip militarizmas, šovinistinis nacionalizmas, imperializmas, radikalizmas ir vėlesnis fašizmas savo esme buvo nehumaniškos ir pragaištingos. Todėl jos nusipelno aiškaus pasmerkimo lygiai taip pat, kaip ir ideologijos, kurios atsirado vėliau komunizmo ir nacizmo forma.

Mes turime ypač pabrėžti tai dabartiniu metu, t. y. netikru ir ypač sunkiu laikotarpiu. Todėl mes privalome neleisti pasirodyti naujoms politinėms srovėms, įkvėptoms tokių nehumaniškų idėjų, kaip tos, kurios priskiriamos nacizmui ir komunizmui. Su nepakantumu galima kovoti tik atsisakant eiti į kompromisą arba daryti išimtis. Todėl mes norėtume paprašyti, kad formuluotė „kova su totalitarizmu“ būtų pakeista formuluote „kova su visais valstybiniais režimais, kurie veda prie žmogiškojo orumo, laisvės ir kiekvieno individo unikalumo suvaržymo“.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos: RC-B6-0166/2009 (Kultūros vaidmuo)

  Călin Cătălin Chiriţă (PPE-DE), raštu. – (RO) Aš balsavau už bendrą rezoliuciją dėl kultūros vaidmens Europos regionų vystymosi procese, nes manau, kad ES turi tvirčiau remti kultūrinius projektus.

Aš manau, kad regioninės ir vietinės vystymosi strategijos, į kurias įeina kultūra, kūrybiškumas ir menas, labai padeda gerinti gyvenimo kokybę Europos regionuose ir miestuose skatindamos kultūros įvairovę, demokratiją, dalyvavimą ir kultūrų dialogą.

Šioje rezoliucijoje Komisija raginama pateikti žaliąją knygą, kurioje būtų pasiūlytos įvairios su šiuolaikine kultūra susijusios priemonės, skirtos Europos regionų plėtotei stiprinti.

Aš manau, kad Europos kultūros dvasia yra svarbus būdas kalbantiems Europos piliečiams suburti, atsižvelgiant į įvairius kultūrinius ir kalbinius ypatumus. Europos kultūros – tai strateginiai Europos vystymosi vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis, taip pat ES institucijų lygmeniu, veiksniai.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Kultūra yra politinė sritis, kuri patenka į atskirų valstybių narių politinės atsakomybės sritį. Šioje rezoliucijoje aptariami klausimai, kurie nepriklauso Europos Sąjungos kompetencijai. Kadangi mes žiūrime į subsidiarumo principą rimtai, laikomės nuomonės, kad Parlamento kultūros ir švietimo komitetas turėtų būti panaikintas.

Todėl mes balsavome prieš šį pranešimą.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) Kultūra yra svarbi tvarios Europos regionų plėtros dalis. Todėl visų regionų plėtros planuose turi būti numatytas kultūrinis aspektas. Strategija, į kurią įeina kultūra, kūrybiškumas ir menas, labai padės gerinti miesto ir kaimo vietovių gyventojų gyvenimo kokybę.

Santykinai mažoje mano šalies Slovakijos srityje mes turime skirtingų kultūrų regionus su savo vidiniais skirtumais. Kultūrines tradicijas, kurios ten vystėsi šimtmečiais, sudaro nepaprastai įvairių formų, tipų ir variantų folkloras.

Pvz., mano Stará Ľubovňa regione, esančiame Slovakijos šiaurės rytuose, jūs rasite slovakų, vokiečių, rutėnų, goralų ir romų kultūras. Visi kaimai organizuoja kasmetinius kultūrinius festivalius, pritraukiančius daugybę lankytojų į mūsų regioną. Europos regionų partnerystė stiprinama įvairiais kostiumais, dainomis ir šokiais. Kultūriniai projektai atsiranda iš savanoriškų organizacijų iniciatyvų ir nusipelno dėmesio ir ypač Europos Komisijos paramos. Gaila, kad kiekvienais metais kultūrinių projektų finansavimas mažinamas. Todėl vietos valdžios institucijoms labai sunku išlaikyti šias nepaprastas ir nepakartojamas kultūrines tradicijas.

Aš tvirtai tikiu, kad Komisija turėtų pateikti žaliąją knygą, kurioje būtų pasiūlytos įvairios galimos priemonės, skirtos Europos regionų kultūros plėtotei stiprinti. Todėl balsavau už rezoliuciją dėl kultūros vaidmens Europos regionų vystymosi procese.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Aš balsavau prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl kultūros vaidmens Europos regionų vystymosi procese.

Nors aš pripažįstu, kad siūlomas iniciatyvas paskatino puikus tikslas skatinti ES regioninę ir vietinę plėtrą, nemanau, kad jų pakanka, kad būtų užtikrintas tokių tikslų pasiekimas.

Visų pirma aš abejoju, kad šios iniciatyvos bus veiksmingos remiant kalbinį ir kultūrinį identitetą, žinant, kad jos neparemtos papildomomis platesnėmis iniciatyvomis ir politika.

– Pranešimas: Janusz Onyszkiewicz (A6-0140/2009)

  Martin Callanan (PPE-DE), raštu. − Rusija išlieka svarbi strateginė ES partnerė. Mes turime bendrų interesų, pvz., kovą dėl branduolinių ginklų neplatinimo ir taikos sukūrimo Viduriniuosiuose Rytuose. Rusija turi svarbų diplomatinį vaidmenį ne tik kaip nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, bet ir kaip didžiausią įtaką Iranui turinti šalis. Todėl mums reikia Rusijos pagalbos siekiant įtikinti Iraną nekurti branduolinės bombos.

Tačiau yra susirūpinimą keliančių sričių, susijusių su mūsų ir Rusijos santykiais – nors mes turime bendrų interesų, aš nesu įsitikinęs, kad mes turime bendras vertybes. Demokratijos ir teisinės valstybės padėtis Rusijoje tebekelia susirūpinimą. Spaudos laisvė taip pat nėra tokio standarto, kokio mes norėtume tikėtis.

Todėl mūsų partnerystė su Rusija turi būti tvirta ir ilgalaikė, bet ji negali būti besąlyginė. Visų pirma Rusijai reikia suprasti, kad mes netoleruosime praėjusios vasaros kare užgrobtų suverenių Gruzijos teritorijų aneksijos ir pripažinimo.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Tai yra aiškiai vienintelė šalis, kuri niekada neįgyja palankumo šio Parlamento akyse ir kuri yra tokia greita, kai reikia patvirtinti kokį nors ekonominę, komercinę arba bendradarbiavimo susitarimą su Kuba, Kinijos komunistine diktatūra ar netgi ministro pirmininko Recepo Tayyipo Erdogano vadovaujama Turkija.

Šio Parlamento dauguma, kuri išreiškė entuziastingą pritarimą vienašališkam Kosovo nepriklausomybės paskelbimui, nepaisant, kad jis yra istorinis serbų tautos lopšys, dabar skina kartesnius savo politikos vaisius Rusijai parėmus Abchazijos ir Osetijos nepriklausomybę.

Be to, kaip galima kaltinti tik Rusiją saugumo problemų nesupratimu, kai į NATO išsiplėtimą iki pat jos sienų rusai suprantama suvokia kaip provokaciją ir grėsmę?

Žinoma, sunkumų lieka. Vis dėlto Rusija, priešingai nei Turkija, kultūriniu, dvasiniu ir geografiniu požiūriu priklauso Europai. Visų svarbiausia, kad mes su ja turime turėti privilegijuotus ryšius.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Rezoliucija, kuri ką tik buvo priimta, atskleidžia šio Parlamento numatytus tikslus ir siekius ES ir Rusijos santykių atžvilgiu. Joje norima, kad santykiai „būtų grindžiami liberalizuotų ir atvirų rinkų principais bei investavimo teisių abipuse nauda partneriams, ir dėl to reikalauti, kad mainais už glaudžius ir naudingus ekonominius ryšius Rusijos vyriausybė garantuotų užsienio investuotojų teises į nuosavybę“.

Kitaip tariant, tikslas – daryti spaudimą Rusijai siekiant perimti jos didžiulius gamtinius turtus, pvz., ypač gamtines dujas ir naftą, nulemti jos gamybinį pajėgumą ir sudaryti sąlygas išnaudoti jos darbo jėgą didžiųjų ES valstybių ir stambių įmonių, kurios nori turėti priėjimą prie išteklių, kurie turėtų priklausyti Rusijos žmonėms, interesais.

Rezoliucijoje visas spaudimas daromas Rusijai, bet joje nėra nė vienos nuorodos į NATO plėtimąsi į rytus ir Jungtinių Valstijų naują raketų sistemą Europoje.

Iš savo pusės mes be svarstymų atmetame tokius santykius. Mes raginame suformuoti abiejų šalių teisingus santykius ir abipusę pagarbą jų žmonių interesų, nesikišimo principų, nusiginklavimo ir įtampos mažinimo principų gerbimo pagrindu.

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Priešingai nei Turkija, Rusija sudaro geografinės, kultūrinės ir dvasinės sferos ir dėl to Europos civilizacijos dalį. Ji turėtų būti ideali strateginė partnerė daugelyje sričių – ypač energetikos. Tačiau ji taip pat yra gimininga šalis, kurią mes turėtume remti, o ne be galo kritikuoti, kaip daro daugelis teisingai galvojančių kraštutinių pažiūrų europiečių, ypač šiame pranešime, kuriame rusakalbių mažumų Gruzijoje gelbėjimą vadina „neproporcingai didele kontrataka“, kuri „kelia klausimą, ar Rusija pasirengusi kartu su ES kurti bendrą saugumo erdvę Europoje“.

Kraštutinių pažiūrų europiečiai, kurie visada pasirengę lygiuotis į Jungtines Valstijas ir į jų karą Irake, neturi nieko, ko galėtų pamokyti rusus. Prieš dešimt metų tie patys kraštutinių pažiūrų Europos žmogaus teisių tipai nedvejojo, ar palaikyti NATO jai vykdant neapsakomą agresijos aktą prieš Serbiją.

Mes raginame kurti naują Europą, t. y. suverenių tautų Europą, kuri nustatys išskirtinius santykius su Rusija.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau prieš J. Onyszkiewicziaus pranešimą su pasiūlymu dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl naujojo ES ir Rusijos susitarimo.

Aš tikrai nesutinku su pranešėju dėl Tarybai ir Komisijai parengtų rekomendacijų siekiant pratęsti derybas su Rusija, nes nemanau, kad jų pakanka, norint užtikrinti sąžiningą susitarimą, kuriame būtų gerbiamos Europos Sąjungos teisės ir prerogatyvos ir kuris galėtų skatinti atitinkamų dalyvių gerų santykių vystymąsi. Todėl aš manau, kad abi šalys turi dėti daugiau pastangų, kad pasiektų šį tikslą.

  Charles Tannock (PPE-DE), raštu. − Rusija turi apsispręsti, ar ji trokšta bendrų ES vertybių, ar ne? Yra daugybė sutarimo su Rusija, kuri, kad ir kaip ten būtų, yra mūsų strateginė partnerė, sričių. Mes pripažįstame bendrą branduolinių ginklų platinimo grėsmę, ypač kylančią iš Irano. Mums reikia Rusijos, kaip Artimų Rytų ketverto dalyvės, kad galėtume dirbti siekiant taikiai išspręsti Artimųjų Rytų konfliktą dalyvaujant naujam Izraelio ministrui pirmininkui ir JAV prezidentui. Tačiau mes negalime leisti Rusijai bauginti savo kaimynes ir naudoti savo angliavandenilių išteklius kaip diplomatinį ginklą. Taip pat mes negalime leisti Rusijai tiesiog elgtis taip, lyg praėjusios vasaros karo Gruzijoje nebūtų buvę.

Nei Rusija, nei ES negali paslėpti nuo akių suverenios Gruzijos teritorijos aneksijos.

Pagaliau Rusija privalo laikytis privalomų ESBO (Europos Tarybos) įpareigojimų laikytis žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų.

– Pranešimas: Frédérique Ries (A6-0089/2009)

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Aš naudojuosi šia galimybe visiškai palaikyti šį pranešimą, kuris siūlomas dėl tolesnės ES piliečių sveikatos apsaugos. Tačiau aš taip pat norėčiau pasinaudoti šia galimybe pasakyti, kad Maltos ir Gozo salos tam tikrose pagrindinės sveikatos priežiūros sistemos srityse yra didžiulė netvarka. Maltiečių ir goziečių, kuriems reikia medicininių tyrimų ir chirurginių intervencijų, laukiančiųjų sąrašai yra neįtikėtini. 2 proc. gyventojų laukia kataraktos operacijų.

Laukiančių eilės sakmė yra vienas iš daugelio pavyzdžių, palaikančių mano teiginį. Prie kitų priskiriamas nepakankamas vietų skaičius laukiamoje aušto meistriškumo ligoninėje, kainuojančioje beveik milijardą eurų.

  Liam Aylward (UEN), raštu. − Aš balsavau konkrečiai už šį pranešimą, nes jame Komisija raginama panaudoti naujausius mokslinius įrodymus siekiant apsaugoti ES piliečius nuo galimų elektromagnetinių laukų (angl. EMF) keliamų pavojų. 1999 m. rekomendacijai penkerių metų laikotarpiu nuo jos paskelbimo būtinas patikslinimas, kuriame būtų atsižvelgiama į vykstančius mokslinius tyrimus. Jokio patikslinimo nebuvo. Savo 2008 m. laiške Komisijos nariui Markosui Kyprianou aš pareikalavau, kad pradinė rekomendacija būtų persvarstyta, nes tuo metu persvarstymas buvo uždelstas ketverius metus. Tačiau iki šiol nebuvo jokių patikslinimų.

Nuo rekomendacijos paskelbimo mes matėme, kaip moksliniai tyrimai ir išvados keičiasi ir taip pat evoliucionuoja svarbūs technologijų kūriniai naudojant EMF, pvz., „WiFi“ ir „Bluetooth“. Dėl nuolat kintančio šios srities pobūdžio mums reikia pervertinti mūsų piliečius ginančius reglamentus.

2007 m. Europos tyrimai rodo, kad dauguma ES piliečių mano, jog valstybės institucijos nepakankamai dirbo, kad informuotų apie būdus, kuriais būtų galima apsisaugoti nuo elektromagnetinių laukų. ES turėtų imtis svarbesnio vaidmens kaupiant svarbius mokslinių tyrimų rezultatus dėl bet kokios galimos elektromagnetinių laukų žalos rekomenduoti gaires savo piliečiams. Aš palaikau tolesnius mokslinius tyrimus, nukreiptus į elektromagnetinių laukų poveikio gyventojų sveikatai padarinius ir tikiuosi, kas 1999 m. rekomendacija bus persvarstyta ir patikslinta.

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. − Aš pritariu šiam pranešimui, kuriame Komisija raginama likti akyla ir apsiimti persvarstyti mokslinį pagrindą ir elektromagnetinių laukų ribų atitiktį Atsirandančių ir naujai nustatomų sveikatos pavojų moksliniame komitete (angl. SCENIHR). Šitaip vartotojai galės toliau gauti aukšto lygio apsaugą nevaržant belaidžių technologijų funkcionavimo ir plėtros.

Elektromagnetiniai laukai (angl. EMF) yra klausimas, kuriuo tiesiogiai suinteresuoti ES piliečiai. Specialus Eurobarometro tyrimas rodo, kad europiečiai yra pasidaliję reikšdami savo susirūpinimą dėl galimų elektromagnetinių laukų keliamų pavojų: 14 proc. – iš viso nesusirūpinę, 35 proc. – nelabai susirūpinę, 35 proc. – pakankamai susirūpinę ir 16 proc. – labai susirūpinę. Pastaraisiais metais buvo paskelbti keli moksliniai tyrimai šiuo klausimu. Tačiau nė viename iš jų nepateikta akivaizdžių įrodymų dėl galimo belaidžių technologijų spinduliuojamų elektromagnetinių laukų poveikio žmonių sveikatai.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už rezoliuciją dėl su elektromagnetiniais laukais susijusių susirūpinimą keliančių sveikatos klausimų, nes tai yra klausimai, kurie tiesiogiai liečia visą Europos visuomenę, kurią veikia elektromagnetiniai laukai tiek namuose, tiek ir darbo vietose.

Žmogaus sukurtų elektromagnetinių laukų šaltinių poveikis pastaraisiais metais gerokai padidėjo, daugiausia skatinamas didėjančios elektros ir vis labiau specializuotų belaidžių technologijų paklausos. Todėl aš manau, kad nepaprastai svarbu užtikrinti aukšto lygio apsaugą visiems vartotojams nevaržant mobiliųjų telefonų tinklų darbo ir naujų belaidžių technologijų plėtros.

  Robert Goebbels (PSE), raštu. – (FR) Aš balsavau prieš Frédérique‘os Ries pranešimą savo iniciatyva. Tai yra visiškai niekam tikęs pranešimas, dėl kurio kai kurie Parlamento nariai eina iš proto – tie patys nariai, kurie džiaugiasi norom nenorom taikant atsargumo principą ir sukelia didelį triukšmą dėl mažiausio visuomenės susirūpinimo. Nors europiečių vidutinė gyvenimo trukmė bėgant metams didėja, bet kokie nauji tyrimai dėl galimo elektromagnetinių laukų poveikio, kuriuose iškeliami neatsakyti klausimai, yra perdėtai išpučiami. Kita vertus, nuolatos nepaisoma daugybės mokslo akademijų ir kitų tikrai kompetentingų institucijų tyrimų, kurių metu nustatyta, kad nėra realaus pavojaus. Viskas, kas yra išpūsta, yra nereikšminga.

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už F. Ries pranešimą dėl su elektromagnetiniais laukais susijusių susirūpinimą keliančių sveikatos klausimų.

Būtina užtikrinti aukšto lygio apsaugą vartotojams, ypač vaikams, nevaržant mobiliųjų telefonų tinklų darbo. Nors ir jokie moksliniai įrodymai neįrodo, kad naudojimasis mobiliaisiais telefonais kelia pavojų sveikatai, šios hipotezės negalima visiškai atmesti. Todėl šis klausimas turi būti įtrauktas į atsargumo principo mastą. Svarbu reguliariai pataisyti elektromagnetinių laukų poveikio visuomenės nariams ribinius dydžius.

Galiausiai, kaip pabrėžiama pranešime, reikia skubiai gauti daugiau prieinamos informacijos apie elektromagnetinių bangų poveikį ir sukurti bendrą leidimų antenų ir retransliatorių įrenginiams išdavimo sistemą.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš pritariu šiam pranešimui, kuriame raginama vykdyti tolesnius mokslinius tyrimus elektromagnetinių laukų, kuriuos skleidžia tokie įrenginiai kaip radijo ir televizijos aparatai, mikrobangų krosnelės, mobilieji telefonai ir aukštos įtampos linijos, srityje. Pranešime rekomenduojama, kad mokyklos, vaikų lopšeliai, senelių namai ir ligoninės būtų nutolusios nuo mobiliųjų telefonų antenų ar aukštos įtampos elektros perdavimo linijų atitinkamu atstumu, nustatytu pagal mokslinius kriterijus.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Rezoliucija dėl su elektromagnetiniais laukais susijusių susirūpinimą keliančių sveikatos klausimų yra bandymas susitvarkyti su atgarsiais ir slapstyti atsakingus asmenis tam, kad nebūtų pakenkta monopolijų veiklai ir pelningumui, o ne siekiant sutrukdyti ir apsaugoti. Dėl paprastų žmonių lygmeniu didėjančio supratimo ir susirūpinimo, susijusios su elektros ir telekomunikacijų bendrovėmis ir elektrinių ir elektroninių įrenginių, kurie yra pagrindiniai pavojaus šaltiniai, gamintojais, reikia mokslinių tyrimų su nedviprasmiškomis išvadomis, žinant, kad už šiuos įrenginius iš esmės atsako pačios bendrovės, kurios suinteresuotos parduoti savo prekes ir paslaugas ir dėl to nesuinteresuotos patvirtinti žalingą elektromagnetinių laukų poveikį.

Siekiant išspręsti šią labai rimtą problemą, kuri gali grėsti visuomenės sveikatai, reikia atlikti išsamius tyrimus tokiose srityse kaip neoplastinės degeneracinės smegenų ligos, elektromagnetinio spinduliavimo, kaip visumos, poveikis žmogaus organizmo homeostazei ir kt.

Reikalinga koordinuojama darbuotojų kova, kad remiantis atsargumo principu galėtų būti sumažintos elektromagnetinių laukų poveikio ribinės ir faktinės vertės.

Negali būti jokios esminės ir veiksmingos darbuotojų sveikatos ir saugumo apsaugos ES struktūroje, kuri remia kapitalo pelningumą ir konkurencingumą, pakenkdama visuomenės sveikatai.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau už F. Ries pranešimą dėl su elektromagnetiniais laukais susijusių susirūpinimą keliančių sveikatos klausimų.

Aš sutinku su pranešėja, kad reikia gerai apsvarstyti elektromagnetinių įrenginių poveikio visuomenės sveikatai problemą propaguojant naujausias studijas ir mokslinius tyrimus, kurie galėtų tiksliau ir kruopščiau apšviesti šį klausimą, kuris kyla plečiantis diskusijai.

Todėl aš sutinku su jos raginimu Komisijai priimti aiškią politiką dėl elektromagnetinių bangų, nors žinau apie valstybių narių išimtines galias tam tikrose srityse, pvz., su mobiliaisiais telefonais susijusių bangų.

– Pranešimas: Pál Schmitt (A6-0124/2009)

  Charlotte Cederschiöld ir Gunnar Hökmark (PPE-DE), raštu. − (SV) Mes šiandien balsavome už P. Schmitto pranešimą savo iniciatyva dėl geresnių mokyklų. Europos bendradarbiavimo darbotvarkė (A6-0124/2009). Pranešime atkreipiamas dėmesys į daug labai svarbių problemų, kurios gresia Europos mokykloms, ir yra daug puikių rekomendacijų. Pvz., pateikiama rekomendacija, kad besimokantys mokyklose ir universitetuose asmenys būtų geriau rengiami vis lankstesnei darbo rinkai, kurioje darbdavių poreikiai sparčiai keičiasi.

Tačiau mes prieštaraujame vienam pranešimo skirsniui, kuriame padidėjęs smurtas mokyklose priskiriamas tokiems veiksniams kaip didėjantys klasių skirtumai ir didėjanti kultūrų įvairovė ES valstybėse narėse. Smurto didėjimas mokyklose yra rimta socialinė problema, kuri turi daug sudėtingų priežasčių ir kurios nereikėtų sumenkinti pernelyg supaprastintais priežastiniais paaiškinimais.

  Călin Cătălin Chiriţă (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už pranešimą „Geresnės mokyklos. Europos bendradarbiavimo darbotvarkė“.

Aš manau, kad ES turi remti mokyklų mokymo programų modernizavimą ir gerinimą taip, kad jos atspindėtų šių dienų darbo rinkos reikalavimus, taip pat socialinę, ekonominę, kultūrinę ir techninę tikrovę.

Aš pritariu tam, kad mokyklos turi siekti ne tik gerinti jaunimo gebėjimą įsidarbinti, bet ir tuo pat metu suteikti jiems galimybę ugdyti savo asmeninius įgūdžius. Mes taip pat neturime pamiršti, kad jaunimas turi sugebėti įgyti pagrindinių demokratinių įgūdžių.

  Marie-Hélène Descamps (PPE-DE), raštu. – (FR) Mokyklinis lavinimas yra pagrindinis klausimas, kurį šiandien mes turėtume pakartotinai patvirtinti. Tai „Geresnės mokyklos. Europos bendradarbiavimo darbotvarkė“ vadinamas pranešimas, kuriam aš suteikiau visišką savo paramą ir kuris sudaro šio tikslo dalį. Jame visų pirma primygtinai tvirtinama, kad visiems jauniems Europos piliečiams reikia garantuoti lygias teises į auštąjį mokslą, kuris suteiktų jiems galimybę įgyti įgūdžių ir tvirtų žinių. Be to, jame raginama teikti didesnę finansinę paramą patiriančioms sunkumų įstaigoms. Be pagrindinių žinių, rezoliucijoje taip pat teisingai pabrėžiama, kad svarbu nuo pat pirmų metų mokyti užsienio kalbos ir taip pat suteikti galimybę įgyti meninį, kultūrinį ir fizinį išsilavinimą, kuris būtinas asmeniniam tobulėjimui. Be to, joje rekomenduojama siekti didesnio mobilumo ir mainų mokyklų aplinkoje ir šia prasme minima puiki Europos programa „Comenius“, nors ir pažymint, kad reikia padaryti ją matomesnę ir lengviau prieinamą. Galiausiai griežtai laikantis subsidiarumo principo rezoliucijoje raginama nustatyti modernizuotas mokyklų programas, kuriuose būtų atsižvelgiama į besikeičiančias technologijas ir galimybes, kurias jos atveria.

  Lena Ek (ALDE), raštu. − (SV) „Valstybės narės yra atsakingos už mokyklinio ugdymo organizavimą, turinį ir reformą“. Tai nustatyta P. Schmitto pranešimo dėl geresnių mokyklų pirmame skirsnyje. Su tuo aš labai sutinku. ES vaidmuo – palengvinti įvairius mokyklų mainus ir paspartinti studentų mobilumą, bet ji neturėtų įsitraukti į bet kokius kitus su mokyklomis susijusius reikalus. Deja, P. Schmitto rezoliucijoje nesilaikoma įžanginio pažado. Jame beveik iš karto įsitraukiama į svarstymą, kaip mokyklos turėtų būti finansuojamos ir vertinamos, kokias mokymo programas jos turėtų turėti ir t. t. Tai kaip tik tie reikalai, kuriais ES neturėtų rūpintis, ir kaip tik tie dalykai, kurie turėtų būti pačių valstybių narių valioje. Aš balsavau už mažesnę, bet kryptingesnę ES. Todėl aš balsavau tiek prieš pranešimą savo iniciatyva, tiek ir prieš alternatyvią rezoliuciją.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Pareiškimo projekte yra nemažai vertingų idėjų, bet mokyklos yra politinė sritis, kuri turėtų patekti į atskirų valstybių narių politinės atsakomybės sritį. Šioje rezoliucijoje aptariami klausimai, kurie nepriklauso Europos Sąjungos kompetencijai. Kadangi mes žiūrime į subsidiarumo principą rimtai, laikomės nuomonės, kad Parlamentas turėtų balsuoti prieš šį pranešimą ir kad Parlamento kultūros ir švietimo komitetas turėtų būti panaikintas.

Savaime suprantama, kad mes balsavome prieš pranešimą.

  Louis Grech (PSE), raštu. − Iš principo mes esame už šį pranešimą. Tačiau kai kurios jo dalys (pvz., klasių, kuriose migrantai būtų mokomi savo gimtąja kalba, įtraukimas į mokyklų mokymo programas) neatspindi tam tikrų valstybių narių tikrovės, ypač susijusios su imigrantų antplūdžiu, finansiniais ir administraciniais pajėgumais, šalies gyventojų skaičiumi ir daugeliu kitų veiksnių.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už P. Schmitto pranešimą dėl geresnių mokyklų. Pranešime teisingai pastebima, kad mokyklinio ugdymo teikimas priklauso valstybės narės kompetencijai. Aš manau, kad teisinga tai, jog atskirų valstybių švietimo sistemoms suteikiamas savarankiškumas ir pagarbumas. Nepaisant to, vaikų visoje ES mokymosi patirtį galima padidinti tik platesniu Europos bendradarbiavimu, o švietimo sistemos visame žemyne turi prisitaikyti, kad spėtų su šiuolaikiniais iššūkiais.

  Lívia Járóka (PPE-DE), raštu. – (HU) Aš noriu pasveikinti savo kolegą narį P. Schmittą su jo pranešimu „Geresnės mokyklos. Europos bendradarbiavimo darbotvarkė“, kuriame teisingai nurodoma, kad taikant integracinius švietimo modelius skatinama socialiai nuskriaustų specialiųjų poreikių mokinių grupių integracija. Be to, pranešime valstybės narės raginamos padidinti tokių mokinių galimybes mokytis pagal aukščiausius standartus.

Visoje Europoje romų vaikai kenčia nuo ypač nepalankios švietimo atžvilgiu padėties – beveik ketvirtadalis pradinių mokyklų mokinių romų yra atskirtose klasėse. O dauguma mokinių, kurie neišvengiamai verčiami eiti į specialiąsias mokyklas, yra romų kilmės. 82 proc. romų turi tik pradinės mokyklos arba žemesnio lygio švietimą ir tik 3,1 proc. turi teisę į švietimo lygmenį, kuris atitinka daugumos gyventojų vidutinį lygį. Vis dėlto romų vaikų švietimo lygmens kėlimas yra pelninga investicija nacionalinės ekonomikos požiūriu, nes išlaidas, kurių reikia norint, kad romų vaikai galėtų užbaigti vidurinę mokyklą, su kaupu apmoka jų vėlesnis indėlis į valstybės biudžetą. Didesnės galimybės darbo rinkoje švietimo priemonės padarė taip, kad yra įmanoma, jog jie galėtų svariai prisidėti prie visuomenės, o ne priklausyti nuo socialinės apsaugos. Mokamų mokesčių padidėjimas ir gaunamų išmokų sumažėjimas kartu reikš grynąjį pelną biudžetui.

  Stavros Lambrinidis (PSE), raštu. – (EL) PASOK frakcija balsavo už alternatyvų dėl rezoliucijos P. Schmitto pranešimui dėl geresnių mokyklų ES, kuriame pavyko išbraukti tik nuorodą į „nelegalių imigrantų vaikų švietimą ir įtraukti kitus patobulinimus“. Tuo pat metu ji norėtų išaiškinti, kad ji nesutinka su teksto 15 skirsniu ir sąsaja, kuria jame susiejami visi švietimo lygmenys ir darbo rinkos „lankstumas“ pagal darbdavių reikalavimus.

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN), raštu. – (PL) P. Schmitto pranešime savo iniciatyva dėl Europos bendradarbiavimo mokyklų klausimais darbotvarkės stengiamasi atkreipti dėmesį į bendrus iššūkius ir grėsmes, su kuriomis susiduria valstybių narių mokyklų sistemos. Daugelyje vietų tai teisinga. Ši bendra diagnozė reikalinga tik dėl to, kad Bendrijoje vyksta didžiulė migracija.

Pranešimas nusipelno būti patvirtintas, bet nepavysta atsisakyti pojūčio, kad bendros vertybės, į kurias pranešėjas žiūri kaip į švietimo reformos pagrindą, neapima visų veiksnių, kurie šimtmečiais formavo Europą. 17 pastraipoje rašoma, kad reikia skatinti visapusišką ir įvairialypį individo vystymąsi, ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir socialiniam teisingumui, skatinti mokymąsi visą gyvenimą siekiant asmeninio vystymosi ir profesinio tobulėjimo tikslų, aplinkos apsaugą ir asmeninę bei kolektyvinę gerovę. Šios vertybės pageidautinos, bet šioje vietoje trūksta kai kurių smulkmenų – aš galvoju apie tai, kad šios bendros vertybės turi šaltinį ir kad tas šaltinis – krikščioniškos Europos šaknys.

Trumpai tariant esu įsitikinęs, kad krikščionybės dvasios vienybė tikriausiai yra vienintelis ilgalaikis ir veiksmingas ryšys. Tai tvirtas pagrindas. Žinoma, tai, kad mažai apie tai kalbama, yra ne tik šio pranešimo, bet ir visų Bendrijos teisės aktų trūkumas. Tai palieka abejonių dėl pokyčių krypties. Šiandien mes pasisakome už geras vertybes, bet mes taip pat klausiame, kas tomis vertybėmis bus rytoj.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau prieš P. Schmitto pranešimą dėl geresnių mokyklų: Europos bendradarbiavimo darbotvarkės.

Nors aš iš principo sutinku su bendrais pranešimo tikslais ir tuo, kad Europos švietimo sistemos turi būti iš naujo įvertintos siekiant pagerinti jų kokybę, nemanau, kas šiame pranešime nustatomi sprendimai, kurie būtų veiksmingi skatinant tikrą mokymo kokybės pagerėjimą ir mokyklos, kaip bendravimo ir socializacijos vietos, prerogatyvas.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Švietimas neabejotinai yra nepaprastai svarbi tema. Todėl mes turėtume skirti daugiau dėmesio jai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pirmajai švietimo pakopai – ikimokykliniam ugdymui. Reikėtų pasirūpinti, kad būtų skurtas geras socialinis klimatas ir sąlygos, kuriomis galėtų tobulėti vaikai ir jaunimas. Jaunimo švietimas yra mūsų ateitis – visos Europos Sąjungos ateitis. Mes turėtume be perstojo dirbti, kad pagerintume mokymosi sąlygas ir sudarytume vienodas galimybes vaikams ir jaunimui. Mes taip pat turėtume nepamiršti žmonių, kurie neturi palankių sąlygų, tautinių mažumų ir užsieniečių.

Mokymo personalo nuolatinis mokymas ir modernių mokymo metodų įdiegimas yra nepaprastai svarbūs veiksniai. Mes turėtume patobulinti užmokestį mokytojams ir padidinti mokytojo profesijos svarbą.

Aš manau, kad taip pat turėtų būti kreipiamas dėmesys į jaunimą, kuris nori studijuoti kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Vietą ir daugiau mažiau jaunimo švietimo lygmenį neturėtų lemti jų finansinė padėtis.

Aš pritariu P. Schmitto pranešimui ir visiškai sutinku, kad jaunimo švietimas visose proceso pakopose turi milžinišką reikšmę.