Posėdžio stenograma

Antradienis, 2009 m. balandžio 21 d. - Strasbūras

20. Bendrijos branduolinės saugos sistema (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – G. Hökmark pranešimas (A6-0236/2009) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos (Euratomas), kuria nustatoma Bendrijos branduolinės saugos sistema (COM(2008)0790 – C6-0026/2009 – 2008/0231(CNS)).

  Gunnar Hökmark, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, manau, sąžininga pasakyti, kad prasidėjo nauja energetikos politikos era, kurioje energetikos politika turi būti suderinta su klimato kaitos sustabdymo politika ir susieta su energetikos saugumo politika. Tie trys ramsčiai – energetikos politika, klimato politika ir energetinis saugumas – turi veikti kartu.

Manau, kad taip pabrėžiamas branduolinės galios reikšmingumas. Svarbu, kad egzistuojančios atominės elektrinės būtų valdomos kiek galima saugiau ir patikimiau, taip pat svarbu, kad turėtume aiškias taisykles, siekdami užtikrinti, kad būsimos Europos Sąjungos atominės elektrinės būtų kiek galima saugesnės ir patikimesnės.

Tai tik pagrindo didesniai branduolinei jėgai parengimo klausimas. Manau, tokia politika Europos Sąjungoje pakankamai remiama, ji auga, todėl turime prisiimti tam tikras pareigas. Gerbiu tuos, kurie svyruoja dėl branduolinės galios naudojimo ar yra prieš jos naudojimą, bet kokia bebūtų nuomonė ar koks bebūtų požiūris į branduolinę galią, akivaizdu, kad mūsų turimai branduolinei galiai reikia kiek galima saugesnių ir patikimesnių taisyklių.

Būtent iš šios perspektyvos norėčiau pristatyti šį pranešimą dėl Bendrijos branduolinės saugos sistemos. Tam yra teisinis pagrindas ir komitete vyko diskusijos apie tai, ar visos procedūros buvo įvykdytos. Iš Teisės reikalų komiteto buvo išsiųstas laiškas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui, kuriame buvo teigiama, kad, jei tai naujas pasiūlymas, tuomet reikia naujos nuomonės iš ekspertų grupės. Aš ir dauguma komiteto narių mano, kad tai persvarstytas pasiūlymas, ties kuriuo Europos Sąjungoje dirbome beveik septynerius metus. Jis buvo pakeistas dėl grupės ekspertų nuomonės ir dėl Parlamento pateiktos nuomonės ir turiu pasakyti, kad dabar metas priimti sprendimą. Tikiuosi, kad Taryba galės priimti šį sprendimą šį pavasarį.

Jei to nepadarysime ir vilkinsime šį procesą, realybėje pamatysime, kad naujos atominės elektrinės bus planuojamos ir statomos be Bendrijos sistemos. Taigi metas veikti. Tie, kurie stengiasi tam sukliudyti dėl savo požiūrio į branduolinę jėgą, tikrovėje užkerta kelią Europos Sąjungai turėti Bendrijos sistemą, kuria būtų nustatytos kiek galima saugesnės ir patikimesnės taisyklės.

Bandžiau išdėstyti savo pranešimą trim būdais. Pirmiausia pateikti aiškią valstybių narių ir vyriausybių, licencijų turėtojų ir nacionalinių reguliuotojų pareigų struktūrą. Antra, aiškiai išaiškinau apie nepriklausomybę, kurią nacionaliniai reguliuotojai turės, ir sustiprinau reikalavimus nacionaliniams reguliuotojams, turėdamas omenyje, kad jie turės veikti, esant rizikai, kad atominės elektrinės gali nevykdyti saugumo taisyklių.

Trečia, į priedą įtraukiame TATENA taisykles kaip privalomas, taip padarydami šią Bendrijos sistemą aiškią, griežtą ir tvirtą – šia pastaba baigiu.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, kaip pranešėjas sakė, branduolinė sauga – absoliutus Europos Sąjungos prioritetas ir aš norėčiau padėkoti pranešėjui už labai stiprų, aiškų ir išsamų pranešimą.

Kadangi branduolinės energijos Europos Sąjungoje naudojimas yra bus realybė, branduolinė sauga nėra suvaržyta valstybių narių sienomis, mums reikia visos Bendrijos sistemos, kurios tikslas – pasiekti, išlaikyti ir nuolat gerinti branduolinę saugą Europos Sąjungoje.

Tai persvarstyto pasiūlymo dėl direktyvos, nustatančios Bendrijos branduolinės saugos sistemą, tikslas. Pagrindinis pasiūlymo tikslas – sukurti privalomus teisės aktus, tai vienintelis sprendimas, garantuojantis, kad politinius ir pramoninius įsipareigojimus nuolat gerinti branduolinę saugą lydės konkrečios priemonės. Šios Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) Saugos principai ir Branduolinės saugos konvencijos įsipareigojimai sudaro direktyvos esmę. De facto jų perkėlimas į privalomus Bendrijos teisės aktus įneš teisinio tikrumo.

Kitas pasiūlymo tikslas – užtikrinti, kad valstybių narių reguliavimo institucijos, atsakingos už branduolinę saugą, būtų nepriklausomos nuo bet kokios vyriausybinės sprendimus priimančios institucijos ir visų kitų organizacijų, turinčių interesų branduoliniais klausimais. Todėl jos gali užsiimti tik įrenginių sauga.

Pasiūlymo tikslas – sustiprinti reguliavimo institucijų vaidmenį užtikrinant, kad valstybės narės suteiktų joms pakankamus įgaliojimus, kompetenciją ir žmogiškuosius bei finansinius išteklius pareigoms vykdyti.

Persvarstytame pasiūlyme atsižvelgiama į konsultavimo proceso, prasidėjusio 2004 m. su Tarybos branduolinės saugos darbo grupe, rezultatą. Prieš priėmimą jis buvo aptartas su Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupe bei kituose forumuose. Jis taip pat atspindi Mokslinės ekspertų grupės pateiktos nuomonės turinį, kuri nurodoma Euratomo sutarties 31 straipsnyje, o dabartinis branduolinės saugos pasiūlymas – antra regioninio pasiūlymo redakcija branduolinės saugos srityje. Euratomo sutarties 31 straipsnyje nereikalaujama dar kartą pateikti persvarstyto pasiūlymo Mokslinei ekspertų grupei. Dar daugiau, glaudus bendradarbiavimas su Tarptautine atomine energijos agentūra užtikrino suderinamumą su tarptautine praktika.

Komisija sutinka su dauguma pasiūlytų pakeitimų, sustiprinančių užimtą poziciją. Pranešime aiškiai pripažįstama valstybių narių pareiga laikytis Saugos principų, kylančių iš TATENA ir Branduolinės saugos konvencijos nuostatų, taip pat siekis sustiprinti branduolinio reguliavimo institucijų vaidmenį ir užtikrinti jų nepriklausomą sprendimų priėmimo vaidmenį.

Todėl esu tikras, kad Taryba atsižvelgs į Parlamento poziciją, kai ji prisidės prie direktyvos tikslų tobulinimo ir išaiškinimo.

  Rebecca Harms, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės referentė. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Parlamentas neturi ką pasakyti šiuo klausimu. Su juo buvo tartasi ir juo buvo pasinaudota rengiant direktyvą, kuri užuot padėjusi padidinti saugumą, padės išsaugoti netikrumą branduoliniame sektoriuje. Direktyva neturi ryšio su aukštos rizikos projektais, pvz., šiuo metu planuojamais projektais Bulgarijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje. Ji šiuo atžvilgiu visiškai neturi ką pasiūlyti.

Dar daugiau, jei ji išliks, ateityje ja nebus nustatyti dabartiniai aukščiausi turimi moksliniai ir technologiniai standartai, o tik bus rekomenduojama laikytis principų.

Klausiu savęs, kodėl mes, Parlamento nariai, leidžiame būti taip išnaudojami šiuo simboliniu gestu, kuris nepadės užtikrinti piliečių saugumo.

  Herbert Reul, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, ponios ir ponai, mūsų priimtas sprendimas yra sumanus ir protingai pristatytas. Tai sumanus sprendimas ir Parlamentui prisidėti prie harmonizavimo Europoje ir saugesnių taisyklių sukūrimo. Mūsų pareiga tai padaryti.

Gerb. R. Harms, manau, jūs labai neteisingai elgiatės, viena vertus, reikalaudama vis daugiau saugumo branduoliniame sektoriuje ir skųsdamasi, kad branduolinės technologijos neturi pakankamų saugos garantijų, kita vertus, naudodamasi kiekviena galimybe užkirsti kelią tokiems sprendimams čia, Rūmuose.

Šiandien mes įvykdėme savo pareigą. Stengiamės prisidėti prie mažiausio branduolinės technologijos saugos lygio suteikimo visoje Europoje, taip pat – kaip bendrai nustatėme didžiąja dauguma kitų sprendimų šiuose Rūmuose – stabilizuodami ir paremdami branduolinę technologiją kaip vieną iš kelių energijos šaltinių. Šiomis aplinkybėmis taip pat svarbu paklausti, kokia padėtis saugos atžvilgiu. Atsakymas turi būti duotas, negalime ir toliau jo prašyti.

Šis pasiūlymas šiandien svarstomas ir tikiuosi, kad jis sulauks daugumos balsų rytoj.

  Edit Herczog, PSE frakcijos vardu. – (HU) Rytoj užbaigsime labai svarbią diskusiją balsavimu dėl šio pasiūlymo, kuriuo bus neabejotinai padidintas Europos piliečių saugumas ir jų saugumo pojūtis. Mūsų tikslas – ne surasti sprendimą, o padaryti pažangą dabar. Šiaip ar taip manau, kad Bendrijos reglamento projekto parengimas – rimtas žingsnis pirmyn nacionalinio sureguliavimo link. Todėl visiškai be jokių išlygų palaikome Komisijos pateiktą direktyvą ir G. Hökmark pranešimą. Siūlydami savo pakeitimus bandėme dar pagerinti direktyvą. Manau, Europos piliečiai nusipelno, kad mes padarytume pažangą tiekdami branduolinę energiją, kuri sudaro 32 proc. mūsų tiekiamos elektros energijos. Tad padarykime tai kartu!

  Anne Laperrouze, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, mano frakcija visiškai palaiko šios direktyvos, kuri turi nustatyti Bendrijos sistemą, siekiant užtikrinti ir išsaugoti nuolatinį branduolinių įrenginių saugumo gerėjimą Europos Sąjungos teritorijoje, tikslą.

Mūsų Parlamentas visuomet pabrėžė skubų poreikį įgyvendinti aiškius ir tikslius teisės aktus bei priimti praktines priemones Bendrijos lygiu srityse, susijusiose su branduoline sauga, radioaktyviųjų atliekų tvarkymu ir branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimu.

Mūsų diskusijose tarp kitų klausimų buvo iškeltas ir mokymo bei žinių klausimas. Europai, turinčiai branduolinės kompetencijos, labai svarbu išsaugoti šias žinias, ypač užtikrinant, kad branduolinių įrenginių saugos inspektoriai būtų apmokyti ir kvalifikuoti.

Taip pat esu patenkinta, kad Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas priėmė teisėkūros rezoliucijos pakeitimą, raginantį Europos Komisiją tartis su ekspertų grupe vadovaujantis Sutarties 31 straipsniu.

Kartoju: reikalaujame skaidrumo ir norime aiškių bei tikslių teisės aktų. Esu dėkinga mūsų pranešėjui, G. Hökmarkui.

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, šiuo metu svarstomas pasiūlymas sveikintinas. Norėčiau padėkoti Komisijos nariui A. Piebalgsui, ir jūsų įpėdinei, Komisijos narei L. Palacio, kuri suvokė, kad svarbu galvoti apie saugą. Taip pat manau, kad svarbu didinti valstybių narių reguliavimo institucijų nepriklausomumą.

Jei reguliavimo institucijos visose kitose šalyse būtų tokios nepriklausomos, kaip reguliavimo institucija Prancūzijoje, mes jau būtume pasiekę didžiulę pažangą. Žinoma, būtų dar geriau, jei turėtume reguliavimo instituciją visos ES mastu, kuri galėtų naikinti pavojingas atomines elektrines iš energetinės sistemos patikrinimo proceso metu. Taip pat svarbu turėti griežtus privalomus saugos standartus ir Europos reguliuotojui užtikrinti, kad elektrinė būtų uždaryta.

Sauga ir apsauga labai svarbios visuomenės sveikatai ir mes tai visapusiškai palaikome. Turi būti daugiau padaryta jų atžvilgiu ateityje.

  Atanas Paparizov (PSE). – (BG) Taip pat norėčiau pasinaudoti proga ir paminėti, koks svarbus yra Komisijos pasiūlymas branduolinės saugos pagrindų direktyvai. Manau, kad šiame dokumente suteikiamas geras pagrindas privalomiems reglamentams šiuo klausimu kurti Europos Sąjungoje ir patikinti, kad Europos Sąjungoje gaminama branduolinė energija yra saugi visoms šalims, įskaitant tas, kurios nenaudoja branduolinės energijos.

Noriu pabrėžti, kad džiaugiuosi pakeitimais, kurie buvo priimti ir kuriuos pateikiau svarstyti dėl konkretaus direktyvos apimties apibrėžimo, dėl reguliaraus apsikeitimo geriausia praktika užtikrinimo tarp valstybių narių ir dėl aiškesnio atsakomybės skyrimo šalims, licencijų turėtojams ir reguliavimo institucijoms.

Norėčiau pabrėžti, kad šia direktyva dar kartą pabrėžiama bet kurios šalies teisė pasirinkti savo energijos šaltinį, net jei ji nori branduolinės energijos, taupančios anglies dioksidą ir naudingos aplinkai.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, kaip buvo teisingai pasakyta, šio pasiūlymo tikslas – sukurti sistemą visos Bendrijos mastu. Tai pasiekti buvo nelengva. Savo darbe rėmėmės Vakarų Europos branduolinio reguliavimo asociacijos (WENRA) ir Branduolinės saugos ir atliekų tvarkymo aukšto lygio grupės patirtimi. Taip pat dirbome kartu su Taryba, kuri aptarinėjo panašius pasiūlymus 2003 m.

Manau, kad rastas teisingas sprendimas šiuo etapu; manau, Europos piliečiai supras, kad tai – Bendrijos masto sistema. Esu tikras, kad ši sistema bėgant laikui vystysis, bet aš labai pritariu G. Hökmarko pranešimui todėl, kad jis stiprina pasiūlymą kartu išlaikydamas pusiausvyrą, kurioms mums reikia. Būtent valstybių narių reguliuotojai atsakingi už įrenginių, veikiančių jų šalyse, saugą. Šie klausimai tokie jautrūs, kad mes negalime, ir neturime, jų atidėlioti. Mums reikia nuolat gerinti branduolinės saugos standartus. Manau, ši direktyva suteikia mums šią galimybę.

  Gunnar Hökmark, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, pirmiausia, manau, svarbu pasakyti, kad niekas neturi būti prieš saugos lygio didinimą ir saugos taisyklių stiprinimą. Tik dėl to, kad kam nors nepatinka branduolinė galia ir jis pasisako prieš jos naudojimą, neturi būti tendencijos menkinti mums reikalingų taisyklių reikšmės.

Manau tai, kad turime bendrą Bendrijos sistemą, yra žingsnis į priekį todėl, kad ja sukuriamas nuoseklumas, skaidrumas ir galimybė užtikrinti mūsų bendrą vystymąsi aukštesnių standartų link. Ši direktyva tikrai tinka egzistuojančioms atominėms elektrinėms, nes ja padidinama valstybių narių reguliuotojų reikšmė ir nepriklausomybė – kuri yra esminė – ir paruošiama mums dirva, siekiant užtikrinti vis aukštesnius reikalavimus tam, kad mums pasisektų.

Kalbėkime atvirai. Nesvarbu, ką visi čia šiandien sutarsime šiuo klausimu, ateityje turėsime branduolinę jėgą. Mano nuomone, svarbu, kad galėtume paruošti pagrindus didesniam atominių elektrinių kiekiui. Jos turi būti patikimos, jomis turi pasitikėti visuomenė, bet – dar svarbiau – turime tvirtai, tikrai saugiai valdyti branduolinę jėgą, kaip ir viską, ką darome.

Egzistuojančios taisyklės yra geros ir tvirtos, bet mes darome jas nuoseklesnes ir tai – žingsnis į priekį. Norėčiau padėkoti jums už bendradarbiavimą ir diskusiją. Manau, pasiekėme geresnį rezultatą ir tikiuosi, kad Taryba įsiklausys į šią nuomonę.

  Pirmininkas. – Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 2009 m. balandžio 22 d., trečiadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. – Norėčiau atkreipti dėmesį į Marsaxloqq įlankos aplinkosaugos padėtį. Pati vaizdingiausia įlanka Maltoje buvo sunaikinta, kai buvo pastatyta atominė elektrinė. Tai padarė poveikį regiono gyventojams, ypač Marsaxloqq gyventojams. Dabar šioje įlankoje planuojama deginimo įmonė ir šio regiono gyventojai vėl patirs košmarą. Be to, yra pavojus sveikatai, kurio negalima įvertinti.

Kai buvau advokatu byloje, kurioje buvo bandoma užkirsti kelią energijos stoties statybai įlankoje, galėjau įrodyti, kad ne visi nuotėkiai įsisavinami atmosferoje. Buvo nustatyta, kad kai kurie nuotėkiai per sunkūs, kad išgaruotų, ir jie nusėdo stoties kaimynystėje. Čerpės atvirose vietose turėjo matomas rūdžių spalvos medžiagos dėmes. Išaiškėjo, kad tos dėmės buvo nuotėkių rezultatas. Kokia bus padėtis, kai padidėję nuotėkiai iš deginimo įmonės pateks į atmosferą?

  Vladimir Urutchev (PPE-DE), raštu. – (BG) Po beveik šešerių metų delsimo, ES šiandien ruošiasi priimti branduolinės saugos direktyvą – reikšmingą Europos branduolinės energijos politinį dokumentą, naudojamą beveik trečdalio ES elektros gamybai.

Valstybės narės turi išimtinę teisę pačios nuspręsti, ar pasikliauti branduoline energija. Tiek šalims priimančioms šią formą, tiek toms, kurios ją atmeta, vienodai svarbu, kad branduolinei energijai būtų taikomi aukščiausi saugumo standartai.

Pritariu TATENA pagrindinių saugos principų kaip direktyvos priedo įtraukimui. Tai užtikrins, kad geriausi branduolinės saugos standartų patobulinimai taptų neatskiriama Europos teisės aktų, kurių atitinkamai privalo laikytis valstybės narės, dalimi.

Visuotinai patvirtintų branduolinės saugos reikalavimų stoka ES sudarė galimybes nesenoje praeityje kai kurioms šalims, stojančioms į ES, primesti politinius sprendimus dėl jų branduolinės energijos, kurie dabar nesuderinami su ES tikslais dėl klimato kaitos ribojimo ir dėl energijos tiekimo saugos.

Tuo metu, kai ES statomos arba ruošiamos naujos atominės elektrinės, branduolinės saugos direktyvos priėmimas laiku yra ne tik pagrįstas, bet ir privalomas dėl gyventojų saugumo ir dvasios ramybės garantijų, kurios juo suteikiamos.