Posėdžio stenograma

Antradienis, 2009 m. balandžio 21 d. - Strasbūras

26. Veiksmingas teismo sprendimų vykdymas Europos Sąjungoje. Skolininkų turto skaidrumas (trumpas pristatymas)

  Pirmininkas. - Kitas klausimas – trumpas N. Gill pranešimo (A6-0252/2009) pristatymas Teisės reikalų komiteto vardu dėl veiksmingo teismo sprendimų vykdymo Europos Sąjungoje. Skolininkų turto skaidrumas (2008/2233)(INI)).

  Neena Gill, pranešėja. − Gerb. pirmininke, Komisijos konsultacinio dokumente dėl skolininkų turto yra susirūpinimas, kad vėlyvi mokėjimai ir skolų nemokėjimai kelia pavojų verslo ir vartotojų interesams. Tai ypač tiesa, kai kreditorius ir teisėsaugos institucijos neturi informacijos apie skolininko buvimo vietą arba jo ar jos turtą. Problema gali būti išspręsta, kai skolininkas turi turto ES ir įmanoma jį surasti ir iškelti bylą.

Savo pranešime Komisija pasiūlė parengti nacionalinių vykdymo įstatymų ir praktikos vadovą ir pabrėžė galimybę padidinti prieigą prie gyventojų registrų. Ji taip pat kėlė klausimus dėl to, ar teisėsaugos institucijoms turėtų būti suteikta geresnė prieiga prie socialinės apsaugos ir mokesčių registrų. Pasiūlyme siūloma, kad bendradarbiavimas tarp viešųjų teisėsaugos institucijų gali būti pagerintas ir, galiausiai, pasiūlė idėją dėl Europos turto deklaracijos, kuri įpareigotų skolininkus atskleisti savo turtą Europos teisminėje srityje, galimas dalykas, tai bus paremta sankcijomis.

Mano pranešime, kaip Komiteto nubalsuota, siūloma, kad kreditoriai turėtų naudos iš paprastesnės, lankstesnės procedūros, galiojančios visoje ES įvedimo, siekdami gauti įsakymą informacijai apie turtą, kuris tuomet gali tapti sprendimo dalyku, atskleisti. Tokios priemonės galėtų įgauti tarpinio mokėjimo tvarkos formą, suteikiant kreditoriui skubų mokėjimą iki pagrindinio ginčo išsprendimo. Pranešime taip pat reikalaujama atlikti tyrimą, kaip veikia dabartinės nacionalinės sistemos, lyginant bendrosios teisės šalis, pvz.,, Didžiąją Britaniją, su kitomis Europos jurisdikcijomis, ir kaip galėtų būti pagerinti egzistuojantys susitarimai. Jame taip pat pabrėžiama būtinybė svarstyti sritis, kuriose tolesnis bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis galėtų turėti teigiamą poveikį ir kaip pasiūlymai veiks kartu su egzistuojančia duomenų apsauga ir žmogaus teisių teisės aktais.

Stengėmės taip parengti pranešimą, ir komiteto priimti kompromisai jau išsprendė kai kuriuos neatitikimus tarp valstybių narių teisinių sistemų. Daugelis papildymų skirti tam, kad padarytų pasiūlymą skaidresnį ir lengviau naudojamą kreditoriui.

Todėl bus būtina užtikrinti, kad siūlomas nacionalinių vykdymo įstatymų ir praktikos vadovas būtų atnaujinamas, kad informacija būtų teikiama lengvai naudojamu formatu ir prieinama kalba. Taip pat bus labai svarbu, kad iniciatyva veiktų kartu su nacionaliniais teismais, o ne pakeistų juos. Tam bus reikalinga, kad teisės aktai būtų apriboti tik tarpvalstybiniais atvejais. Turint šį įspėjimą omenyje, šie teisės aktai bus vykdomi veiksmingai ir aktyviai.

Apskritai, pranešime siekiama padėti mažosioms įmonėms ir versliems asmenims įveikti didelę kliūtį į sėkmę, nes jiems trūksta didelių bendrovių išteklių skolininkams susekti ir iškelti jiems bylas. Mažąsias įmones neproporcingai veikia žmonės, nevykdantys mokėjimų. Jei įmonės dėl to nenori prekiauti užsienyje, tai – reali grėsmė pačiam bendrosios rinkos funkcionavimui. Bus gyvybiškai svarbu apsaugoti mažųjų įmonių veiklą šiuo sudėtingu metu, nes MVĮ sudaro didelę mūsų ekonomikos dalį.

Norėčiau padėkoti Teisės reikalų komiteto sekretoriatui ir pagirti už didelę paramą šiam pranešimui. Turiu padėkoti ir kolegoms iš kitų frakcijų, pateikusiems labai konstruktyvių pasiūlymų.

Manau, svarbiausia, kad šie teisės aktai būtų kiek galima greičiau pateikti. Raginu Komisiją skubiai veikti pagal Parlamento rekomendacijas. Didelė gero darbo dalis, kurią valstybės narės atliko reaguodamos į rinkos nuosmukį, turi būti skirta didelėms įmonėmis.

  Joe Borg, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, labai džiaugiuosi turėdamas šią galimybę aptarti Parlamento rūpesčius dėl skolų išieškojimo užsienyje klausimo. Taip pat norėčiau padėkoti N. Gill už pranešimą.

Kas pastatyta ant kortos? Tiek Parlamentas, tiek Komisija sutinka, kad tarpvalstybinio skolų išieškojimo problemos gali rimtai sukliudyti laisvai mokėjimo pavedimų apyvartai Europos Sąjungoje ir apsunkinti teisę kreiptis į teismą. Be to, tai pagrindinis dalykas mažųjų įmonių išgyvenimui dabartiniu ekonominiu klimatu.

Šiomis aplinkybėmis ir vadovaujantis subsidiarumo ir proporcingumo principais, kokie turėtų būti Bendrijos tikslai? Europos Sąjunga turi įspūdingą teisinių priemonių rinkinį, kad užtikrintų teisę kreiptis į teismą tarpvalstybinėse bylose ir palengvintų laisvą civilinių ir komercinių sprendimų apyvartą Sąjungoje.

Tačiau nekyla abejonių – kaip konstatuota Hagos programoje dėl abipusio pripažinimo, kurią priėmė Europos Vadovų Taryba – kad iš tiesų būtų daug lengviau vykdyti sprendimus Europos Sąjungoje, jei būtų įmanoma gauti tikslią informaciją apie skolininkų finansinę padėtį.

2008 m. kovo mėn. Komisija išleido Žaliąją knygą dėl skolininkų turto skaidrumo ir dabar visus atsakymus – įskaitant santrauką – galima rasti viešojoje interneto svetainėje.

Dauguma respondentų sutiko su priemonių Bendrijos lygiu poreikiu, siekiant padidinti skolininkų turto skaidrumą, nors požiūriai skiriasi dėl to, kaip tai galima būti padaryta praktiškai.

Esu dėkingas Parlamentui už tai, kad taip detaliai atsakė į Žaliąją knygą. Pranešimas yra gana skeptiškas dėl idėjų, pateiktų Žaliojoje knygoje, manant, kad pagrindinė problema – nepaklusnių, nesąžiningų skolininkų problema.

Pranešime taip pat išreikštas didelis susirūpinimas duomenų apsaugos ir privatumo klausimais, susijusiais su informacijos apie žmonių finansinę padėtį gavimu. Komisija taip pat įsipareigojo apsaugoti piliečių privatumą ir asmeninius duomenis.

Vietoj to pranešime reikalaujama užsienio teisininkų, dirbančių kitose valstybėse narėse, nacionalinių katalogų priėmimo, kaip būdo padėti kreditoriams, ir siūloma laikina Bendrijos priemonė.

Norėčiau informuoti Parlamentą, kad praktinio teismo sprendimų vykdymo gerinimas bus didelis Komisijos prioritetas būsimoje Stokholmo programoje teisingumo, laisvės ir saugumo srityje 2010–2014 m. laikotarpiui, kurią Komisija pristatys 2009 m.

Tačiau Komisija dar nesuplanavo jokios konkrečios įstatyminės priemonės vėlesnėms savo Žaliosios knygos priemonėms.

Atsižvelgdama į pirmuosius konsultacijos rezultatus, Komisija mano, kad šis pasiūlymas – t. y. parengti nacionalinių vykdymo įstatymų vadovą, padidinti prieigą prie komercinių ir viešųjų registrų, pagerinti bendradarbiavimą tarp teisėsaugos institucijų ir sukurti privalomą skolininko turto deklaraciją – padės įgyvendinti mūsų tikslus.

Žinoma, Komisija atidžiai apsvarstys Parlamento rezoliuciją dėl skirtingų klausimų, įtrauktų į šį pranešimą.

  Pirmininkas. – Klausimas baigtas.

Balsavimas vyks 2009 m. balandžio 22 d., trečiadienį.