Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/0143(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0413/2008

Debatai :

PV 22/04/2009 - 4
CRE 22/04/2009 - 4

Balsavimas :

PV 22/04/2009 - 6.35
CRE 22/04/2009 - 6.35
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0251

Posėdžio stenograma
Trečiadienis, 2009 m. balandžio 22 d. - Strasbūras Tekstas OL

4. Kredito reitingų agentūros – Atskaitomybės ir dokumentų teikimo reikalavimai jungiant ir skaidant bendroves – Draudimas ir perdraudimas (Mokumas II) (nauja redakcija) (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl:

- pranešimo (A6-0191/2009), kurį pateikė J.-P. Gauzès Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu, dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kredito reitingų agentūrų (COM(2008)0704 – C6-0397/2008 – 2008/0217(COD)),

- pranešimo (A6-0247/2009), kurį pateikė R. Weber Teisės reikalų komiteto vardu, dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvų 77/91/EEB, 78/855/EEB ir 82/891/EEBir Direktyvos 2005/56/EB nuostatos dėl atskaitomybės ir dokumentų teikimo reikalavimų jungiant ir skaidant bendroves (COM(2008)0576 – C6-0330/2008 – 2008/0182(COD)), ir

- pranešimo (A6-0413/2008), kurį pateikė P. Skinner Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu, dėl pasiūlymo iš dalies keisti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (nauja redakcija) (COM(2008)0119 – C6-0231/2007 – 2007/0143(COD)).

 
  
MPphoto
 

  Jean-Paul Gauzès, pranešėjas. (FR) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, ponios ir ponai, man patikėtą pranešimą dėl reitingų agentūrų buvo itin įdomu ruošti, o ypač džiaugiuosi dėl to, kad sugebėjome susitarti su Taryba ir Komisija, taigi yra galimybė pranešimą priimti per pirmąjį svarstymą.

Išnagrinėjus įvairias finansų krizės priežastis, paaiškėjo, kad būtina skubiai priimti teisės aktus dėl reitingų agentūrų. Parlamentas atidžiai išnagrinėjo Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, siekdamas, kad Europos teisės aktai būtų pavyzdiniai, veiksmingi ir praktiški.

Neseniai G20 priimti sprendimai dar labiau sutvirtino tokį pasiryžimą. Komisijos, pirmininkaujančios ES valstybės ir Parlamento pasiektas kompromisas vadovaujasi gairėmis, kurių Parlamentas laikosi pagrindinių šio reglamento punktų atžvilgiu: taikymo sritimi, trečiųjų šalių reitingais ir interesų konfliktų vengimu.

Vis dėlto labiausiai džiaugiuosi, kad šis tekstas paklojo pamatus Europos priežiūrai, kuri bus vykdoma vadovaujantis J. de Larosière grupės pranešime paskelbtais rezultatais. Parlamentas liko ištikimas minčiai, kad Europos vertybinių popierių priežiūros institucijų komitetas (CESR) turėtų būti vienintelis kelias agentūroms registruoti. Žinojome, kad esant dabartinei teisinei padėčiai, negalima nieko daugiau padaryti, bet taip pasielgdami paklojome pamatus šiai būsimai Europos priežiūrai.

Per ateinančius mėnesius Komisija pateiks teisėkūros iniciatyvą, kuri leis įgyvendinti J. de Larosière pranešimo gaires, kad būtų galima sukurti veiksmingą ir koordinuojamą Europos priežiūrą.

Kadangi reglamentas yra laikina priemonė, be to, laukiama Komisijos teisėkūros iniciatyvos, reglamentavimą, koordinuojant CESR, prižiūrės kompetentingų valstybių narių valdžios institucijų atstovų kolegija, o sprendimų teisinį poveikį garantuos kompetentinga vietovės, kur agentūra įregistruota, valdžios institucija.

Šiandien norėčiau pastebėti, kad per antrąjį derybų etapą Parlamentui ypač malonus buvo pirmininkaujančios valstybės Čekijos labai konstruktyvus požiūris ir nusiteikimas bendradarbiauti. Dėl tokio požiūrio per protingas diskusijas mums pavyko paruošti taisyklių, kuriomis turėtų būti galima garantuoti reikalingą skaidrumą ir atitaisyti problemas bei trūkumus, kurie atsirado, nes nebuvo reitingų agentūroms skirtų teisės aktų.

Rezultatas labai patenkinamas, todėl rytoj Parlamentui bus pateiktas visuotinis pataisymas, kuriame atkartojamas tekstas, dėl kurio sutarė Komisija, Parlamentas ir pirmininkaujanti šalis Čekija – kitaip tariant, valstybės narės.

Manau, kad šitaip Europos Parlamentas, Komisija ir pirmininkaujanti valstybė įrodo, jog Europos institucijos neblogai dirbo susidūrus su anksčiau nematyto masto krize. Tikiuosi, kad taip pat nusiteikę priimsime kitas šio finansinio paketo nuostatas, o ypač – naują Direktyvos dėl kapitalo reikalavimų bankams redakciją, dar vadinamą Bazeliu II (Basel II).

Tokiu laikotarpiu, kai europiečiai abejoja Europos veiksmingumu, man atrodo svarbu įrodyti, jog Europa geba susitvarkyti su krize.

 
  
MPphoto
 

  Renate Weber, pranešėja. – (RO) Man regis, dabar atėjo toks metas, kai turime visomis išgalėmis stengtis išlaikyti gyvas Europos komercines bendroves ir, svarbiausia, rasti paskatinimus, kurie leistų sėkmingoms įmonėms sukurti kiek įmanoma daugiau darbo vietų. Tokia iniciatyva tampa dar svarbesnė dabar, krizės laikotarpiu. Palaikau Komisijos siūlymą dėl direktyvos, kuria siekiama supaprastinti atskaitomybės procedūrą jungiant ir skaidant bendroves, nes jos tikslas yra iki 2012 m. sumažinti Europos įmonių administracines išlaidas 25 proc., o konkrečiai – siekiama pagerinti jų konkurencingumą.

Mūsų parengtas pranešimas, dėl kurio balsuosime rytoj, atspindi Komisijos nuomonę ir ypač remiasi keliais dalykais. Pirma, atskaitomybės įsipareigojimai jungiant ir skaidant bendroves turi būti sumažinti, kad valstybės narės ir įmonės turėtų didesnę laisvę sprendžiant, kokių ataskaitų joms iš tiesų reikia konkrečiu atveju. Taip pat reikia pašalinti dabartines nuostatas, dėl kurių atsiranda dviguba atskaitomybė ir, drauge, nereikalingos išlaidos. Trečia, informacijos skelbimo ir teikimo taisykles būtina pritaikyti prie naujos situacijos, įtraukiant interneto galimybes, kad kiek galima labiau išnaudotume šias naujas komunikacijos priemones ir taip pat parodytume, kad saugome aplinką. Taip pat negalime pamiršti, kad dabar galiojančių informacijos teikimo akcininkams direktyvų nurodomos priemonės buvo sugalvotos prieš 30 metų ir nebuvo priderintos prie dabar prieinamų technologinių galimybių. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti pagalbiniams pranešėjams už glaudų bendradarbiavimą ir paramą rengiant pranešimą. Taip pat norėčiau padėkoti Tarybos ir Komisijos atstovams, kad per pastaruosius mėnesius buvo prieinami ir pasiekiami.

Balandžio 7 d. Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER) susitarė dėl viso kompromisinio paketo, suderėto su Parlamentu, tikintis priimti direktyvą dėl bendrovių jungimo ir skaidymo per pirmąjį jos svarstymą. Norėtume, kad taip ir būtų, būtent todėl rytojaus plenarinei sesijai balsuoti pateikta daug pakeitimų, atsiradusių pritaikius kompromisą, kurį pasiekėme per neformalų trilogą. Buvo išspręsti kai kurioms valstybėms narėms labai rūpėję klausimai, pvz., skelbimas vietiniuose laikraščiuose ar popierinių kopijų teikimas bei interneto naudojimas, o politinių frakcijų atstovai pritarė šiems pakeitimams. Dėl informacijos skelbimo vietiniuose laikraščiuose: valstybėse narėse, kurios manys tai esant reikalinga, taip daryti bus galima. Dėl popierinių kopijų: remiantis taisykle, jų nebereikės, jei akcininkai turės galimybę dokumentus parsisiųsti ir išsispausdinti, tačiau valstybės narės gali pasirūpinti, kad komercinės įmonės šiuos dokumentus pateiktų jų biurams konsultacijos tikslais.

Kitas svarbus kompromisas susijęs su direktyvos įgyvendinimo data: tai bus 2011 m. birželio 30 d., kaip nurodyta Komisijos pasiūlyme. Valstybės narės taip pat galės nuspręsti, kas bus, jei dėl techninių problemų laikinai dings priėjimas per internetą. Svarbiame pakeitime atsižvelgiama į supaprastintą jungimą ir skaidymą, kai nebebūtinas visuotinis susirinkimas tam patvirtinti. Manoma, kad vien taikant šias supaprastintas procedūras kasmet bus sutaupoma apie 154 mln. eurų, todėl verta šią direktyvą priimti per pirmąjį svarstymą.

 
  
MPphoto
 

  Peter Skinner, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, jūs mane užklupote ne visai pasiruošusį, nes šiandien nemačiau, kaip buvo pakeista visa dienotvarkė, bet džiaugiuosi turėdamas galimybę kreiptis į Parlamentą labai svarbiu finansinių paslaugų sektoriaus klausimu, t.y. dėl draudimo ir perdraudimo sektoriaus, dėl to, ką nuveikėme su Mokumo II pranešimu ir kaip dabar galiausiai pateikėme dokumentą Parlamentui, kad galėtume sukurti, manau, labai konkretų pagrindą reglamentavimui visoje Europos Sąjungoje.

Žinoma, prie šio dalyko mes grįžtame. Buvo Mokumas I, ir aš dėkingas H. Ettliui, su kuriuo anksčiau Parlamente apie tai nemažai diskutavome ir sukūrėme šiokius tokius pagrindus. Bet dabar turime modernizuotis, o draudimo sektorius yra viena iš daugelio finansinių paslaugų sektoriaus dalių, kurios privalo keistis pirmosios. Dėl finansų krizės ir visko, kas ją lydėjo, akivaizdu, kad draudimo sektoriaus likimo valiai palikti negalima.

Yra keletas priemonių iš Mokumo II, kurios, manau, padėjo šį pranešimą padaryti vienu iš reikšmingiausių, išties net tapsiančiu pasaulinės reikšmės. Viena tų priemonių – rizikos valdymo problema. Manau, dabar nebepakanka, kad priežiūros institucijos paprasčiausiai dėliotų varneles, siekdamos nustatyti, ar sektorius, kurį prižiūrėti ir saugoti vartotojo labui yra jų darbas, veikia tinkamai. Priežiūros institucijoms būtina iš tiesų atitinkamą laiko tarpsnį stebėti, valdyti ir prižiūrėti kasdienį draudimo ir perdraudimo įmonių darbą.

Taip ir tik taip galėsime sukurti tinkamą priežiūrą. Kalbu apie bendrovių atskaitomybę: taip, jos turės imtis tam tikrų veiksmų, kad praneštų priežiūros institucijoms apie savo veiklą, bet priežiūros institucijos turės būti įsitraukusios į procesą. Ir tai turės būti daroma vienodai visose 27-iose valstybėse narėse: ne kiekvienoje atskiroje valstybėje narėje su jos atskirais reglamentais, su iškylančiais klausimais, ką iš tų reglamentų galima pritaikyti, bet bus taikoma standartinė reglamentavimo formulė visoje Europos Sąjungoje, kuri, atvirai pasakius, leis atsirasti geresniam vartotojų apsaugos pagrindui negu tikimės.

Taip pat bendrovės dėl šio reglamento galės pasinaudoti masto ekonomijos privalumais, nes dabar bus atskaitingos tik vienu būdu kiekvienai priežiūros institucijai. Ką jos gamina, ką turi pranešti, ką veikia ir kaip atsiskaito – visa tai bus ne pateikiama tik vienai priežiūros institucijai, bet galėtų būti pateikiama priežiūros institucijų kolegijai; ypač tai turėtų būti taikoma grupėms, nes dabar, draudimo bendrovėms imant veikti ne vienoje valstybėje, yra svarbu, kad priežiūros institucijos susiburtų ir dirbtų drauge, siekdamos gerai apsaugoti rinkas, užtikrinant tinkamus atskaitomybės lygius, statistikos lygius ir pateikiamos informacijos pobūdį.

Per diskusiją su Taryba Parlamentas suprato, kad naudojami keli įdomūs, kartais gal net tyčiniai taktiniai manevrai, skirti nacionaliniams sektoriams kreipti vienu ar kitu keliu, taigi negaliu apsimesti, kad su Taryba buvo lengva derėtis: buvo labai sunku. Reikalai pajudėjo labiau, nei Taryba buvo nutarusi ir norėjo pasiekti per paskutinius du pirmininkavimo laikotarpius, todėl labai didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad dirbau su savo komanda, su kuria privertėme Tarybą žengti į priekį.

Deja, neturėsime tokios frakcijų paramos, kokią iš pradžių įsivaizdavome, bet kadangi į direktyvą įrašėme išlygą dėl persvarstymo, galėsime į frakcijų paramą atsižvelgti vėliau ir, viliuosi (tikiuosi, kad Komisijos narys pasakys, jog to taip pat laukia), kad, praėjus trejiems metams nuo direktyvos priėmimo, galėsime frakcijų paramą vienaip ar kitaip susigrąžinti, ypač tam, kad galėtume suderinti šio konkretaus požiūrio ekonominį aspektą.

Norime ne tik rizika ir principais pagrįsto, bet ir geriausius Europos Sąjungos bei užsienio priežiūros institucijų įpročius iškelsiančio reglamento. Baigsiu būtent tokia mintimi. Turime mesti iššūkį priežiūros institucijoms pasaulyje ir pripažinti tik režimus „šalis šaliai“. Tikiuosi, kad dėl to Komisijos narys su manimi sutiks.

 
  
MPphoto
 

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, šiandienė diskusija vyksta tokiu metu, kai turime priimti didžiausią šių laikų iššūkį Europos ekonomikai. Nedelsiant reikia imtis veiksmų: energingų, tikslingų ir visuotinių, kad galėtume atkurti pasitikėjimą, augimą ir darbo vietas, taip pat sutaisyti finansų sistemą, atkurti stabilumą, paskatinti prekybą ir investavimą, geriau apsaugoti savo piliečius – trumpai tariant, sukurti veiksmingą ir stabilią finansų sistemą.

Remiantis kovo pradžioje išleistu Komisijos komunikatu, per pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimą buvo paruoštas ES ateities veiksmų planas – strategija, skirta užpildyti reguliavimo spragas finansų sektoriuje, atkurti paskatas ir reformuoti priežiūrą, kad visa tai derėtų su bendra ES finansų rinka. Po kelių savaičių Komisija paskelbs savo poziciją, kaip reikėtų kurti šiuolaikinę priežiūros sistemą Europoje. Tą valstybių ir vyriausybių vadovai aptars birželį. Komisija pasiruošusi rudenį pateikti svarstyti konkrečias priemones.

Akivaizdu, kad pasaulinėms problemoms reikia pasaulinių sprendimų. ES iniciatyva parengti bendrą pasaulinį veiksmų planą kovai su finansų krize sulaukė didelio pasisekimo. Susitikę Londone, G20 lyderiai tvirtai įsipareigojo imtis koordinuotai taisyti silpnas finansų sistemos vietas, bendrai kurti naują finansų struktūrą, drauge ginant atvirą pasaulinę ekonomiką.

Situacija ES finansų sektoriuje rimta. Bet daug jau nuveikta, ir džiaugiuosi galėdamas pareikšti, kad Komisija, Europos Parlamentas ir Taryba greitai sureagavo ir glaudžiai bendradarbiavo spręsdami krizės problemą. Ruošiamės sėkmingai baigti trijų svarbiausių priemonių priėmimą: tai būtų, pirma, kredito reitingų agentūrų reglamentavimas, antra, nauja Mokumo II redakcija, ir trečia, Trečiosios ir Šeštosios Europos bendrovių teisės direktyvų, susijusių su vidaus akcinių bendrovių jungimu ir skaidymu, peržiūrėjimas.

Pirma, dėl kredito reitingų agentūrų reguliavimo pasiektas susitarimas padės išspręsti vieną iš problemų, dėl kurių kilo krizė, ir taip sukurs galimybę atkurti pasitikėjimą rinka. Praeitą lapkritį Komisijos priimtas pasiūlymas iškelia keletą aiškių tikslų, reikalingų kredito reitingų agentūrų sąžiningumui, skaidrumui, atsakingumui ir geram administravimui patobulinti. Pirmojo pasiūlymo užmojis išsaugomas šiame reglamente, kuris ypač apsaugos kredito reitingų agentūrų nepriklausomybę, reitingų suteikimo proceso vientisumą ir tinkamą interesų konfliktų, iškilusių prieš pradedant reitingų suteikimo procesą, administravimą. Be to, bus įvestas visaapimantis priežiūros režimas. Europos priežiūros institucijos prižiūrės kredito reitingų agentūrų veiklą ir, jei prireiks, imsis spaudimo.

Dėl priežiūros aš tvirtai išreiškiau nuomonę, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą šioje srityje. Tad man nesunku pritarti, kad šioje svarbioje srityje būtina visomis išgalėmis stumtis į priekį. Todėl, kad užtikrintų nuoseklumą ir sanglaudą tarp visų susijusių finansų sektoriaus reglamentų, Komisija sutinka, remdamasi J. de Larosière pranešimo rekomendacijomis, ištirti su priežiūros sistemos struktūra susijusių šio reglamento nuostatų stiprinimo būtinybę.

Dėl trečiųjų šalių pateiktų kredito reitingų traktavimo: G20 viršūnių susitikimo rezultatai pakeitė situaciją pasaulyje. Visi G20 nariai sutiko reguliuoti kredito reitingų agentūras, įvedant privalomą registravimo ir priežiūros režimą. Štai kodėl pritariu sprendimui, dėl kurio susitarta per derybas tarp Tarybos ir Parlamento dėl trečiųjų šalių pateiktų kredito reitingų traktavimo.

Galiu pasidžiaugti, kad Komisijos pasiūlyme iškelti ambicingi tikslai niekur nedingo. Komisija labai patenkinta bendrųjų sprendimų priėmimo proceso rezultatais.

Dabar norėčiau grįžti prie Mokumo II. Norėčiau padėkoti pranešėjui P. Skinneriui ir Parlamentui už jų darbą ir norą rasti kompromisą, kad šiuo svarbiu klausimu būtų galima pasiekti susitarimą per vieną svarstymą. Tokiu rezultatu liks labai patenkintas ES draudimo sektorius, priežiūros institucijos ir visos suinteresuotos šalys.

Tačiau taip pat turiu pripažinti, kad kai kuriais kompromiso aspektais nusivyliau. Grupės rėmimo tvarkos, kurią laikau vienu naujoviškiausių Komisijos pranešimo elementų, išbraukimas reiškia, kad negalėsime tiek, kiek norėtume, modernizuoti tarpvalstybiškai veikiantiems draudėjams ir perdraudėjams skirtų priežiūros priemonių.

Taip pat esu susirūpinęs, kad kai kurie su nuosavybės vertybinių popierių rizikos traktavimu susiję pakeitimai gali padėti įvesti neatsargią investavimo į rizika pagrįstą kapitalą tvarką. Tai ypač taikytina pakeitimams, kuriais valstybėms narėms leidžiama pasirinkti vadinamąjį „trukmės metodą“. Komisija atidžiai stebės, siekdama užtikrinti, kad šiam atvejui pasiūlytos įgyvendinimo priemonės būtų protingos ir logiškos.

Vis dėlto Komisija palaikys Parlamento ir Tarybos susitarimą, jei jūs jį patvirtinsite balsuodami. Dabartinei Mokumo tvarkai jau per 30 metų. Mokumu II bus įvesta ekonominė rizika pagrįsta tvarka, sutvirtinsianti ES draudimo rinkos integraciją, pagerinsianti draudimo polisų turėtojų apsaugą ir padidinsianti ES draudėjų konkurencingumą.

Kaip neseniai pranešime dėl finansų krizės pamokų patvirtino Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros komitetas (CEIOPS), dabar labiau nei bet kada reikia Mokumo II, kaip pirmojo atsako į dabartinę finansų krizę. Reikia reglamento, kuriuo iš bendrovių būtų reikalaujama tinkamai valdyti riziką, kuriuo būtų padidintas skaidrumas ir užtikrinta, kad priežiūros institucijos bendradarbiautų ir veiksmingiau koordinuotų savo veiklą. Dėl Mokumo II atsiras draudimo pramonės tvarka, kuri galėtų tapti pavyzdžiu analogiškoms reformoms kitur pasaulyje.

Įvedus išlygą dėl persvarstymo, kurioje konkrečiai minima grupės rėmimo tvarka, Komisija galės vėliau grįžti prie šio klausimo. Tikiuosi, kad dėl pažangos įvairiose J. de Larosière pranešimo rekomendacijose iškeltose srityse atsiras palankesnė aplinka reformoms, susijusioms su tarpvalstybiniu bendradarbiavimu tarp priimančiosios valstybės narės ir buveinės valstybės narės priežiūros institucijų.

Dabar laikas aptarti R. Weber pranešimą. Kadangi pranešėja R. Weber puikiai pasidarbavo, buvo galima rasti kompromisą dėl supaprastintų atskaitomybės ir dokumentų teikimo reikalavimų jungiant ir skaidant akcines bendroves. Dėl šio kompromiso išliks nemaža dalis galimybių sutaupyti, buvusių pirmajame Komisijos pasiūlyme, o tai 172 mln. per metus.

Administracinės naštos sumažinimo tema atliekami matavimai ir tyrimai atskleidžia, kad bendrovių teisė yra viena labiausiai apkrautų ES teisyno sričių. Dėl kelių priežasčių administracinė našta labiau paveikia mažas ir vidutines įmones (MVĮ), o ne didesnes. 2007 m. ekspertų pranešime spėjama, kad mažos įmonės išleidžia 10 kartų daugiau nei didelės, kad laikytųsi informacinių įsipareigojimų, kuriuos joms primeta teisės aktai. Kartoju: dešimt kartų. O juk maži verslai yra mūsų Europos ekonomikos stuburas, ir dabar jie susiduria su dideliais ekonominiais sunkumais.

Esant dabartinei sudėtingai, visų jėgų reikalaujančiai situacijai, tokių kliūčių negalime sau leisti. Užtat turime dar labiau pasistengti, kad sumažintume mūsų bendrovėms tenkančią naštą. 2007 m. gruodžio 12 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas paskelbė, kad palaiko Komisijos pasiryžimą iki 2012 m. 25 proc. sumažinti administracinę naštą verslui Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis ir pabrėžė, kad teisės aktų projektus nagrinės laikydamiesi tokios pozicijos. Šiandien, praėjus vos septyniems mėnesiams nuo tada, kai Komisija pateikė pasiūlymą, esu labai patenkintas pasiektu kompromisu, nors Komisija ir buvo drąsesnė savo pirmajame pasiūlyme. Laukiu, kol Parlamentas šį kompromisą parems: tai bendrovėms, ypač MVĮ, greitai duos aiškios naudos. Ir neturėtume čia sustoti. Komisijos darbotvarkėje paprastinimas ir biurokratizmo mažinimas ir toliau užims svarbiausią vietą.

 
  
MPphoto
 

  Gay Mitchell, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentas. − Gerb. pirmininke, nenoriu to taikyti niekam konkrečiai. Manau, kad Mokumas II, reglamentai ir kredito reitingų agentūros labai svarbios ir reikalingos, bet turime ne tik užgesinti liepsnas, bet ir pastatyti gaisrinę. Manau, pernelyg įsijautėme aiškindami, kad gaisrinę pastatysime kada nors vėliau.

Nemanau, kad į priekį judėtume taip lėtai, kaip judame dabar, jei prezidentas N. Sarkozy vis dar būtų Europos Tarybos pirmininkas. Čekijos pirmininkavimas – didelis nusivylimas, o ypač didelį nusivylimą kelia Čekijos prezidentas.

Norėčiau pasakyti, kad jei pirmininkaujanti šalis Čekija arba jos įpėdinės negali susitvarkyti su darbu, tai tik įrodo, kad mums tikrai reikia Lisabonos: mums tikrai reikia ko nors nuolatinio, kad galėtų vadovauti Europos Sąjungai.

Žmonės laukia vilties, jie laukia žinių apie atsigavimą. Ar kas nors šiame Parlamente mano, kad, jei Komisijos pirmininkas būtų Jacques Delors, mes vis dar judėtume į priekį tokiu vėžlišku greičiu? Laikas veikti ir vadovauti, o veiksmų ir vadovavimo neturime, ir tai – problema, kurią šįryt reikia iškelti.

Europos investicijų bankas galėtų nuveikti daug daugiau. Europos Sąjunga, jos institucijos, drauge su tokiomis šalimis kaip Kinija, galėtų nuveikti daug daugiau. Dabar – ne 1937 m. Tada neturėjome tokių institucijų ir galimybių taisyti reikalus, kokias turime dabar. Dabar turime tokias institucijas Europos Sąjungoje ir už jos ribų – saujelę institucijų, kurios gali bendradarbiauti. Ko mums trūksta –vadovavimo. Sugražinkite prezidentą N. Sarkozy ar ką nors panašų į N. Sarkozy, ir tegu Komisijai būna normaliai vadovaujama, kad žmonėms būtų suteikta viltis, pradėkime kalbėti apie atsigavimą. Iš Europos Tarybos to nesulaukiu, o jau pats laikas.

 
  
MPphoto
 

  Sharon Bowles, Teisės reikalų komiteto nuomonės referentė. − Gerb. pirmininke, palaikau susitarimą dėl Mokumo II ir, kaip ir kiti, apgailestauju, kad grupės rėmimas paliktas persvarstyti ateityje, nes Taryba nesugebėjo su mumis išnagrinėti būdų, kaip grupės rėmimą padaryti priimtiną, atsižvelgiant į kai kuriuos pagrįstą nerimą keliančius dalykus. Ir Teisės reikalų, ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetuose nagrinėjau, kas atsitinka kapitalo judėjimui, kai prasideda grupinis stresas, toks kaip artima nemokumui būklė, ir iš tiesų tai ne taip akivaizdu, kaip pavaizduota Komisijos projekte ar draudimo rinkos atstovų.

Tačiau yra priemonių, kuriomis galima pasiekti tikslą. Rekomendavome 2 lygmens priemones, bet dabar mums belieka ateityje ieškoti būdų, kaip iki didžiausio laipsnio padidinti saugų, ekonomišką kapitalo panaudojimą grupėje. Tikiuosi, kad valstybės narės susidoros su iššūkiu ieškoti geresnių likvidavimo sprendimų.

Pereinu prie kai kurių paketo dalių. 27 straipsnio pakeitimuose nurodoma, kad priežiūros institucijos turi turėti atitinkamą kompetenciją ir galimybes. Pirmąjį pakeitimą paruošiau iš dalies remdamasi pranešimu dėl Equitable Life, bet finansų krizės kontekste šis pakeitimas turi platesnę reikšmę, tad panašius priedus pridėjau ir prie kapitalo reikalavimų bei kredito reitingų pasiūlymų.

Turi būti visiškai aišku, kad rizika pagrįstas metodas anaiptol nėra lengva išeitis. Tinkamas modelių ir paslėptų prielaidų supratimas turėtų būti intensyvesnis priežiūros būdas nei varnelių žymėjimas. Streso testai turėtų būti iššūkis, peržengiantis patogios prielaidų zonos ribas, o koreliacinius faktorius reikėtų aktyviai peržiūrėti.

Grupės priežiūra padaroma visaapimančiu procesu, nebeliks tokios situacijos, kai grupės priežiūros institucija gauna viską, nors galų gale vis tik turės būti taikoma viena bendra atsakomybė. Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros komiteto (CEIOPS) vaidmuo išplėstas, verta pabrėžti, kad per diskusijas dėl Mokumo II buvo artėjama prie vyraujančio supratimo dėl 3 lygmens komitetų padidintos svarbos vaidmenų. Dar svarbiau, kad išaiškinama, jog neturėtų kilti konfliktų tarp nacionalinės priežiūros institucijos mandato ir jos CEIOPS užimamo vaidmens.

Šie prieš kiek laiko padaryti pakeitimai tam tikra prasme buvo pranašiški, bet pasirodė besą vertingi įsisiūbavus finansų krizei. Kaip sakė pranešėjas, Parlamento komanda gerai padirbėjo, o Mokumo II kontekste tas pats pavyko ir pirmininkaujančiai šaliai Čekijai.

 
  
MPphoto
 

  Karsten Friedrich Hoppenstedt, PPE-DE frakcijos vardu.(DE) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, ponios ir ponai, pranešėjas jau nurodė ir kritikos vertus, ir teigiamus Mokumo II pasiekto rezultato aspektus. Manau, galime teigti, kad Mokumas II atspindi žymią pažangą, stengiantis Europos draudimo sektorių ateityje paversti tinkamu, net ir krizės laikais. Taip pat manau, kad, kaip jau sakyta, aiškiai parodėme, kurie aspektai verti kritikos: konkrečiai – grupės priežiūra. Žinoma, reikia daugiau nuveikti grupės priežiūros ir grupės paramos srityje apskritai. Bet per krizę, kai kapitalo srautai ne tokie, kaip būtų galima tikėtis, natūralu, kad reikia šioje srityje prisivyti, taip pat būti supratingiems su sunkumais susiduriančių šalių atžvilgiu.

Taip pat aptarėme kitą svarbų klausimą, nes Europos Sąjungoje esama 500 mln. vartotojų, kurie taip pat visi yra apdraustieji, susiduriantys su „nuosavybės vertybinių popierių rizika“. Draudimo sektorius, ekonomika ir valstybės narės šiuo klausimu taip pat turi aiškias nuomones. Šiuo atveju turėjome priimti kompromisą, ir tai taip pat gali atsispindėti kurioje nors analizės stadijoje, pagal išlygos dėl persvarstymo sistemą. Svarbu tai, kad galime pasakyti, jog Europos Sąjunga šiuo atžvilgiu parodė ženklą, kad Europa juda į priekį, kad ji gali veikti. Tikiu, jog Jungtinės Valstijos, Kinija ir kitos šalys, sprendžiančios šias sveiko proto padiktuotas problemas ir ruošiančios geresnes sistemas ateičiai šiomis konkrečiomis aplinkybėmis, tą ženklą taip pat suprato. Tai – vienas iš svarbių pastebėjimų.

Taip pat norėčiau kai ką labai aiškiai pakartoti apie praeitį. Procese dalyvavo keturios pirmininkaujančios šalys, įskaitant dabartinę. Derybų būta įvairių, žinoma, ir veikiant atitinkamų valstybių narių įtakai, bet rezultatą pasiekėme. Tai – pirmas pastebėjimas.

Antrasis yra toks: dirbome kartu su Europos draudimo rinka, šiuo atžvilgiu buvo labai svarbūs poveikio atskiroms sritims tyrimai. Kodėl? Todėl, kad, ieškant kelio į šį sprendimą, reikėjo įtraukti draudimo sektorių, nes sistema ir tiriama medžiaga labai sudėtingos. Jei atsižvelgsime, kad pastarajame poveikio tyrime dalyvavo 1400 įmonių (ir didelių, ir mažų, nes tikslas buvo ne išvalyti rinką, bet vartotojų interesų labui įtraukti visus subjektus), tuomet galėsime sakyti, kad labai pasisekė. Kartu su Mokumo II derybininkų komanda nepasidavėme jokiam spaudimui, o ėjome tiesiai į priekį, tarnaudami vartotojų, draudimo rinkos interesams ir, svarbiausia, be abejo, vykdydami savo, parlamentarų, pareigas.

 
  
MPphoto
 

  Gianni Pittella, PSE frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, manau, visiems aišku, kad baigėsi vienas raidos ciklas: raidos, kuri per pastaruosius metus iškėlė į dienos šviesą neatitikimus ir prieštaras, būdingus tam tikram globalizacijos supratimo būdui – ultraliberaliai globalizacijai, kuri per daug kartų pasinaudojo institucijų silpnybėmis, o politiką laikė kliūtimi, trukdžiu, kurio reikėtų atsikratyti.

Dabar būtent politikų užduotis yra atkurti piliečių tikėjimą susidūrus su sunkia ekonomine krize, kurioje dabar gyvename. Kad jiems pavyktų, politikai turi viskam vadovauti, rodyti ateities galimybes ir kliūtis, kurias reikės įveikti. Turime ištaisyti prieštarą tarp spartaus pasaulinės rinkos augimo ir atsverti bei kontroliuoti didžiulę finansų ekonomikos įtaką .

Reitingų agentūrų reglamentas yra svarbus žingsnis į priekį. Su juo dirbau kaip pagalbinis pranešėjas, atstovaujantis Socialistų frakcijai Europos Parlamente, ir visapusiškai bendradarbiavau su pranešimo autoriumi Jeanu­Pauliu Gauzès, kurį nuoširdžiai sveikinu.

Svarbiausi reglamento punktai atsirado dėl Parlamento atsidavimo per sudėtingas derybas su Taryba. Turiu omenyje pasiekimus, tokius kaip reikalavimas agentūroms užsiregistruoti Europos teritorijoje, prognozavimas ir civilinė atsakomybė, dviguba saugumo sistema tvirtinant trečiųjų šalių notas ir, svarbiausia, galimybė, kad šis reglamentas ims galioti po dvejų metų, kaip iš pradžių ir prašė valstybių narių vyriausybės.

Tačiau reglamentas taip pat turi didelę simbolinę vertę. Iš tiesų reglamentuojame sektorių, kuris, kaip ir kiti – pvz., turiu omenyje spekuliacinius fondus – per pastaruosius metus gavo naudos iš visiško teisės aktų nebuvimo. Tokios savireguliacijos rezultatą visi aiškiai mato, ir jis baisus. Dabar metas įsidrąsinus sukurti naują finansų rinkų struktūrą. Turime žinoti, gerb. Komisijos nary, kad šiame sektoriuje dar labiau nei kituose nepakanka, kad valstybių narių vyriausybės veiktų vienos!

Todėl, nors ir pasiekėme puikų rezultatą, apgailestauju, kad buvo praleista viena galimybė. Dėl pasipriešinimo iš valstybių narių pusės – už ką Taryba turi prisiimti atsakomybę – neužteko valios tekste įvesti nuostatą dėl bendros Europos priežiūros institucijos reitingavimo sektoriui. Oficialus pasiūlymas buvo pateiktas Parlamentui, bet politinių ambicijų ir realizmo trūkumas lig šiol trukdo rasti paramos šiam pasiūlymui. Šiuo klausimu Parlamentas ir toliau rodo gebąs gerai numatyti ateitį, ir tikiuosi, kad valstybių narių vyriausybės padarys tą patį.

 
  
MPphoto
 

  Wolf Klinz, ALDE frakcijos vardu.(DE) Gerb. pirmininke, kredito reitingų agentūrų nesėkmės iki krizės padarė šių agentūrų reglamentavimą neišvengiamą. Dabartinio reglamento dėl kredito reitingų agentūrų registravimo tikslai yra – ir vėl – skaidrumas, užtikrinta aukšta kokybė, didesnė konkurencija, interesų konfliktų įveikimas ir, galiausiai, geresnė investuotojų apsauga. Susitarti nebuvo lengva. Komisijos, Parlamento ir Tarybos pozicijos iš pradžių buvo labai skirtingos, bet, apskritai imant, šie tikslai dabar iš esmės jau pasiekti. Vienas geras dalykas – kad bus tik viena reitingų kategorija. Praeityje liks 1 ir 2 kategorijos, skirtos reglamentavimo ir kitiems tikslams. Interesų konfliktai įveikti: nebebus konsultavimo paslaugų, papildančių kreditų reitingų veiklą. Kredito reitingų agentūros iš šalių, esančių ne Europos Sąjungoje, turės galimybę ateiti į Europos rinką ir ten veikti pagal sertifikacija paremtą lygiavertiškumo sistemą – kas svarbu mažoms agentūroms – arba pagal patvirtinimo sistemą – kurią gali naudoti didelės agentūros.

Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas (CESR) vaidins lemiamą vaidmenį registruojant ir prižiūrint kredito reitingų agentūras. Vis dėlto dabartiniame dokumente ir Reglamente pastebiu nemažai trūkumų. Bijau, kad visos taisyklės ir reikalavimai iš esmės ribos galimybes ateiti į Europos rinką. Šie reikalavimai galbūt pernelyg apribojantys, galų gale jie gali atkirsti Europos rinką ir taip atvesti į protekcionizmą per galines duris – o tai būtų blogai. Tikiuosi, kad mano baimės liks neišsipildžiusios.

Mūsų vidaus valdymo taisyklės labai senos – išties per senos. Jos beveik perdėtos. Nėra jokių atitinkamų taisyklių jokiuose kituose ES reglamentuose. Būtų buvę geriau apibrėžti aiškius principus ir palikti atsakomybę juos įgyvendinti ir išvystyti pačioms bendrovėms.

Mano nuomone, nė kiek nepažengėme į priekį oligopolių išnaikinimo prasme. Turėsime ilgus metus kęsti labai menką konkurenciją.

 
  
MPphoto
 

  Cristiana Muscardini, UEN frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, ekonominė krizė toli gražu nesibaigė, nors narystė euro zonoje ir suteikė tam tikro stabilumo Europai. Tarptautinis valiutos fondas finansų krizės nuostolius vertina 4000 mlrd. dolerių, iš kurių du trečdalius patyrė bankai.

Yra daug siektinų tikslų: atkurti pasitikėjimą, remti augimą ir apsaugoti darbo vietas. Tą galima pasiekti tik vykdant ekonominę politiką, kuria galima atitaisyti finansų sistemą, bet Europa dar neturi ekonominės politikos! Nepaisant G20 Londone siūlymų paremti kreditų sistemą, vis dar labai trūksta aiškių taisyklių – tą sakėme jau ne vieni metai, – pagal kurias būtų galima valdyti finansų rinką, jos operatorius, siūlomus produktus ir išvestines finansines priemones.

Rinkos turėtų būti reguliuojamos ir prižiūrimos, ypač finansų sektorius, kuris nekontroliuojamas leido atsirasti anksčiau neregėtiems įsiskolinimams. Ką daryti su šia milžiniška skola, susikaupusia teikiant kreditus be jokių garantijų? Ar ją reikėtų nurašyti? Ar ją reikėtų įtraukti į bankų įvestą valymo sistemą? Ar ateities transakcijos nebiržinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis turėtų būti uždraustos, o bankai paprašyti baigti sudarinėti sutartis dėl išvestinių finansinių priemonių?

Mums reikia aiškių atsakymų, naujų kredito linijų mažoms ir vidutinėms įmonėms ir taupytojams, kad būtų užkirstas kelias nekontroliuojamiems perkėlimams ir būtų galima priderinti atvirojo koordinavimo metodo (OMC) taisykles prie tikrosios padėties. Jei nekalbėsime apie pasaulines prekybos taisykles, nieko neišspręsime: t.y., esant tokiai sistemos krizei, turime reformuoti sistemą, grąžinti politikai tą lyderiaujantį vaidmenį, kurio pernelyg dažnai trūksta, vėl susikoncentruoti į tikrąją ekonomiką ir palikti ramybėje bukinančius virtualius finansus!

 
  
MPphoto
 

  Alain Lipietz, Verts/ALE frakcijos vardu.(FR) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau pasakyti, kad visiškai sutinku su tuo, ką kalboje pasakė G. Mitchell. Mes nesilaikome tvarkaraščio, mes nepakankamai greiti. Vis dėlto norėčiau jam pasakyti, kad svarbu nepadaryti tos pačios klaidos dėl Prancūzijos prezidento, kokią prancūzai kartais daro G. Browno atžvilgiu. Kalbos apie veiksmus negarantuoja, kad veiksmai bus efektyvūs.

Dėl pačios krizės: aišku, kad mums krizė neprasidėjo nuo finansų. Jos pradžia – socialinėje ir aplinkosaugos sferose. Vis dėlto ji dera su finansų ciklu, t.y. kai ciklas juda gerai, mes rizikuojame, bet kai jis nebeveikia taip gerai, sau sakome, kad būtų gerai truputį viską pareguliuoti.

Esame stadijoje, kai reikia reguliavimo – stipraus reguliavimo. Reikia reguliavimo bendros rinkos lygmeniu, t.y., reikia daug labiau centralizuoto reguliavimo Europos lygmeniu. Tuo vadovaujamės rinkdamiesi, už ką balsuoti. Visiškai palaikome J. –P. Gauzès pranešimą ir jo padarytą pažangą. Jau ne vienus metus reikalavome labiau centralizuotų reglamentų ir priežiūros Europos lygmeniu, o pirmoji stadija, įvykdyta su Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetu (CESR), mūsų manymu, visiškai tinkama.

Tačiau, nepaisant P. Skinnerio pastangų – šiuo atžvilgiu mūsų kritika visai atitinka G. Mitchello kritiką, – apgailestaujame, kad vyriausybės nesuprato. Nesutinkame su pasiūlytu kompromisu, kuris atmeta grupės priežiūros sistemą. Manau, kad tokia metodika atves į tolesnes nelaimes.

Todėl balsuosime prieš P. Skinnerio pranešimą – ne prieš paties P. Skinnerio darbą, bet prieš vyriausybių primestą kompromisą.

 
  
MPphoto
 

  Sahra Wagenknecht, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, kaip ir viešoji sauga, teisingumas ar aplinkosauga, finansų rinkų stabilumas yra valstybinis turtas ir, kaip toks, turėtų būti pavaldus visuomenės kontrolei. Galų gale, jau matėme taip atsitinkant: bet kas, palikęs finansų rinkų reguliavimą dideliems privataus sektoriaus bankams, draudimo bendrovėms, rizikos draudimo fondams ir kredito reitingų agentūroms, rizikuoja milžiniškų sumų išspekuliavimu, siekiant didžiausių galimų pajamų, o po viso to plačioji visuomenė turi padengti nuostolius.

Krizė itin aiškiai atskleidė, kad savanoriška savireguliacija nepavyko, bet Komisijos ištikimybė jai nesusvyravo. Užuot uždraudusi rizikingus finansinius produktus ir įvedusi aiškias taisykles finansų sektoriuje, ji ir toliau leis privačiojo sektoriaus dalyviams patiems spręsti, kaip rizikuoti ir kaip vertinti tą riziką. Manome, kad tai neatsakinga.

Dabar tapo aišku, kad, siekdamos pelno, kredito reitingų agentūros nuolat nuvertindavo struktūrizuotų finansinių produktų riziką ir taip pradėjo prekybą neatgaunamomis paskolomis. Todėl tinkamas veiksmų planas būtų visiškai baigti rizikos valdymo perleidimą privatiems, pelno siekiantiems dalyviams ir sukurti Europos viešąją reitingų agentūrą, kuri teiktų nepriklausomą nuomonę dėl įvairių saugumo priemonių kokybės. Komisija šio sprendimo net nepradėjo svarstyti.

J.-P. Gauzès pranešimas teisingai reikalauja, kad reitingų suteikimas užsienio skoloms turi būti laikomas viešuoju interesu ir todėl šią veiklą turėtų atlikti viešieji subjektai. Bet kodėl šis principas taikomas tik užsienio skoloms?

Suplanuotos Mokumo II direktyvos atveju, Komisija ir pranešėjas taip pat remia žlugusią savireguliacijos idėją. Pvz., draudimo grupėms skaičiuojant kapitalo ir mokumo reikalavimus bus leidžiama taikyti vidinius rizikos vertinimo modelius. Laikas parodys, ar valstybių narių priežiūros institucijos geba suprasti šiuos modelius. Pati asmeniškai tuo abejoju.

Be to, ir minimalaus kapitalo reikalavimai, ir mokumo kapitalo reikalavimai yra per žemi, juos reikia padidinti. Kadangi tai gali sukelti problemų kai kuriems bankams ar draudimo bendrovėms, siūlome, kad šis kapitalas būtų didinamas, leidžiant tam, ką turi vyriausybė, atitinkamai paveikti įmonės politiką. Tokia dalinė nacionalizacija būtų drąsus pirmas žingsnis artyn finansų sektoriaus perorientavimo į bendrą naudą.

Ateityje visą finansų sektorių bet kokiu atveju reikėtų perkelti į viešąjį sektorių ir tokia nacionalizacija gali užtikrinti, kad šis sektorius vykdys savo viešąją pareigą, o ne pralošinės pats save, ieškodamas vis didesnio pelno pasaulinėse finansų rinkose. Jau seniai laikas, kad padarytume išvadas iš sukeltos nelaimės.

 
  
MPphoto
 

  Godfrey Bloom, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, finansų tarnybose praleidau 40 metų, todėl, man regis, šiek tiek išmanau tai, apie ką kalbu.

Norėčiau pasakyti kelis žodžius apie Jungtinės Karalystės Finansinių paslaugų tarnybą (angl. Financial Services Authority, FSA), o tai mums padės suprasti, kaip daromos klaidos. Jungtinės Karalystės FSA turi pusės milijono žodžių taisyklių rinkinį. Niekas jo nesupranta – užvis mažiausiai pati FSA. FSA slapta interpretuoja savo pačios taisykles. Jie pasilaiko baudas, kurias skiria, kad pasididintų atlyginimus ir pensijas, nėra apeliacinio teismo. Rašiau Komisijos nariui Ch. McCreevy apie tai, ir tai griauna jo paties Žmogaus teisių akto 6 ir 7 straipsnius. Nėra apeliacinio teismo. Nėra jokios teisinės išeities, jei jie pasielgs klaidingai. Plačiajai visuomenei sudarytas įspūdis, kad jei ant reglamento yra FSA spaudas, reglamentas negali neveikti. Nėra caveat emptor sampratos.

Dabar visa tai, atrodo, bus atiduota kažkokiai ES priežiūros institucijai, kurią, be abejonės, sudarys neišmanėliai biurokratai, skandinavės namų šeimininkės, bulgarų mafija ir kuolų gamintojai iš Rumunijos. Atvirai pasakius, manau, jūs vienas su kitu puikiai sutarsite.

 
  
MPphoto
 

  Bruno Gollnisch (NI).(FR) Gerb. pirmininke, J.-P. Gauzès pranešime dėl reitingų agentūrų, R. Weber pranešime dėl atskaitomybės ir dokumentų teikimo reikalavimų jungiant ir skaidant bendroves, P. Skinnerio pranešime dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo yra neabejotinai naudingų nuostatų, bet tai nėra priemonės, kuriomis reikėtų kovoti su finansų krize. Krizė, į kurią pakliuvome, yra akivaizdžiai visai kito masto, ir jos neįmanoma išspręsti vien tokiomis techninėmis, vienkartinėmis priemonėmis.

Kokių veiksmų reikia imtis, kad išspręstume tą baisią krizę, į kurią papuolėme? Pirma, reikia išsivaduoti iš dogmų, kuriomis lig šiol grindėte savo darbą, būtent – tų, kuriose atsispindi tikėjimas tarptautinio darbo pasidalijimo, laisvo asmenų, prekių ir kapitalo judėjimo naudingumu.

Reikia atsisakyti laisvo prekių judėjimo, dėl kurio Europos darbininkai buvo supriešinti su darbininkais iš šalių, kuriose, kaip komunistinėje Kinijoje, viešpatauja ciniškiausia kapitalizmo forma, kur darbininkai neturi teisės streikuoti, laisvės kurti bendrijas, tinkamų pensijų ar socialinės apsaugos, kur jie gauna juokingai mažus atlyginimus. Bet Kinija – ne vienintelė valstybė, kurioje padėtis tokia.

Reikia atsisakyti laisvo asmenų judėjimo, dėl kurio mes – jūs – vieninteliu būdu pakeisti ateities kartas pripažinote ir net rekomendavote masinės imigracijos politiką, kurios tragiškas pasekmes galime šiandien stebėti.

Reikia atsisakyti laisvo kapitalo judėjimo, kuris buvo krizę sukėlęs faktorius, nes jis leido Jungtinių Valstijų namų įkeitimo rinkoje kilusiai krizei – o tai buvo visiškai aplinkybių nulemta krizė, kuri turėjo likti JAV rinkos ribose, – palaipsniui užteršti visą mūsų ekonomiką ir sužlugdyti mūsų taupytojus, darbininkus ir darbdavius.

Galima padaryti išvadą, kad mažas ir vidutines įmones būtina išlaisvinti iš manipuliavimo mokesčiais ir biurokratizmo pančių, reikia paprastų taisyklių, kad piniginė vertė atitiktų esamą pramonės ar paslaugų turtą, taip pat reikia pradėti investicijų politiką, bet ji turi būti įgyvendinama. Tai – tik dalis būtinų priemonių, kurių norėtume, kad galiausiai imtųsi valstybių narių vyriausybės, atsižvelgdamos į tas nacionalinės politikos dalis, kuriose reaguojama geriau nei kitur.

 
  
MPphoto
 

  John Purvis (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, džiaugiuosi, kad Mokumui II pagaliau atėjo sprendimo metas. P. Skinner ir jo pagalbiniai pranešėjai rodė pavyzdinį atkaklumą ir kantrybę, kol tai pasiekė. Kaip ir kiti, apgailestauju, kad išbraukta grupės parama, bet, atvirai pasakius, nesu nustebintas esant dabartinėms aplinkybėms. Turime labai stengtis, kad sukurtume grupės sistemą, kuri veiktų bendrai Europos draudimo rinkai ir joje, tas pats galioja ir trečiosioms šalims – negalime leisti daugiau tokių fiasko, kaip tas, kurį patyrė American International Group (AIG).

Taip pat norėčiau pasveikinti pranešėją J.-P. Gauzès bei Tarybą, kad normaliai baigė ruošti kredito reitingų agentūrų reglamentą. Akivaizdu, kad šios agentūros pridarė rimtų klaidų, ir sustiprintas reguliavimas vienu ar kitu pavidalu buvo neišvengiamas. Bet kas nėra suklydęs – klysta ir pačios priežiūros institucijos, – ir ar galime būti tikri, kad ateityje jos daugiau nebepridarys klaidų?

Nerimavau, kad fanatiškos neapykantos kupinas atpirkimo ožių ieškojimas tarp kredito reitingų agentūrų baigsis pernelyg įkyriu, priešingus rezultatus duosiančiu reglamentu su išskirtinai eurocentrišku, protekcionistiniu ir ekstrateritorialiu atspalviu. Džiaugiuosi, kad kompromisas šias tendencijas kiek pristabdė, bet ne tiek, kiek norėčiau.

Kredito reitingai yra nuomonės – naudingos nuomonės, ekspertų nuomonės, bet – tik nuomonės, taigi už investicinius sprendimus visą atsakomybę turi prisiimti investuotojai. Be abejonės, šios pamokos jau išmoktos – pernelyg gerai ir sumokėjus atitinkamą kainą.

Džiaugiuosi, kad į taikymo sritį įtraukti tik reitingai, skirti naudoti reguliavimo tikslais. Džiaugiuosi, kad atsisakėme lygiavertiškumo ir patvirtinimo tvarkant trečiųjų šalių reitingus, ir perėjome prie lygiavertiškumo arba patvirtinimo. Bet gal Komisijos narys galėtų patvirtinti, jog tai reiškia, kad investuotojai tebegali laisvai investuoti į akcijas ir obligacijas trečiosiose šalyse, kurios Europoje nereitinguotos arba kurios neturi lygiavertiškumo statuso?

Turime būti pasirengę nelauktiems padariniams. Nesant išankstinio poveikio vertinimo, tokių tikrai bus, tad peržiūros reikalavimas 34 straipsnyje yra itin svarbus.

 
  
MPphoto
 

  Pervenche Berès (PSE).(FR) Gerb. pirmininke, kalbame apie Mokumą II, tai – reforma, pradėta gerokai iki krizės, o krizė ją atskleidė kitoje šviesoje. Kaip įstatymų leidėjai, mes sudvejojome: ar šį susitarimą reikia baigti per pirmąjį svarstymą?

Ddėl derybininkų užsispyrimo galėsime pasiekti kompromisą, kuris, manau, turi bent dvi geras puses: pirma, juo draudimo sektorius priverčiamas geriau vertinti savo riziką – iki šiol šiam procesui buvo naudojamos senos sistemos, be abejonių, netinkamos dabartinei tikrajai draudimo sektoriaus padėčiai, ir antra, kompromisas pabrėžia, kad priežiūros mechanizmai turi būti pritaikyti prie draudimo bendrovių padėties, atsižvelgiant į jų į vartotojus orientuotų produktų bei pasiūlymų gausą bei tarpvalstybinę struktūrą.

Kaip įstatymų leidėjams, mums labai rūpėjo atsižvelgti į šios rinkos tikrovę, t.y., rinkos, kur, tarkime, kai kuriose šalyse yra gyvybės draudimo mechanizmų, užimančių didelę šio sektoriaus dalį, ir kur, ištikus krizei, turėjome atsižvelgti į procikliškumo poveikį, taikant jį draudimo sektoriui.

Taip pat turėjome užtikrinti, kad priėmus šį teisės aktą nebūtų sutrikdyta draudimo rinkos struktūra ir ypač –kad teisės akte liktų vietos savišalpos kasoms. Tačiau pakankamai aišku, kad tai – tik vienas žingsnis, ir norėčiau paminėti šešis su sektoriumi susijusius dalykus, ties kuriais kuo skubiau turėsime atnaujinti darbą.

Pirmuoju akivaizdžiai atsižvelgiama į J. de Larosière pranešimo išvadas bei reikiamybę užtikrinti, kad lygiavertiškos ir darnios sąlygos egzistuotų tarp įvairių priežiūros kolegijų, o tam turime sustiprinti Europos instituciją, atsakingą už draudimo bendrovių stebėjimą.

Antrasis dalykas – daug kolegų Parlamento narių apie tai užsiminė – yra įgyvendinti tą liūdnai pagarsėjusį grupės paramos mechanizmą, ir šiuo atveju aš nesutinku su A. Lipietzu. Žinoma, mes mieliau būtume turėję grupės paramą, bet kodėl turėtų būti neaišku, kad šiandien šalims, kuriose 80 ar 100 proc. draudimo sektoriaus yra užsienio bendrovių rankose, kuriose nėra jokio tvirto teisinio pagrindo, tą mechanizmą priimti sudėtinga? Šioje srityje reikia pažengti į priekį.

Trečiasis žingsnis ateityje yra suderinti tai, ką darome čia, ir kas vyksta su pensijų fondais. Kaip galime įsivaizduoti, kad reikia patobulinti draudimo mokumą , bet nekelti sau to paties klausimo dėl pensijų fondų? Tai – milžiniškas iššūkis.

Ketvirtoji užduotis ateičiai – indėlių garantijų mechanizmo įsteigimas, sukūrimas, įtvirtinimas. Tokį mechanizmą šiandien turime bankininkystėje, bet ne draudimo sektoriuje.

Penktasis dalykas – draudimo produktų rinkodara ir garantavimas, kad tai, kaip draudimo tarpininkai siūlo apdraustiesiems produktus, leidžia suderinti jų interesus ir apsaugos reikalavimus.

Galiausiai paskutinis dalykas – tai to, ką įsteigsime bankininkystės sektoriuje, perkėlimas į šį sektorių: būtent – su apsaugos priemonėmis susiję išlaikymo mechanizmai.

Visa tai atlikę, tikiuosi, kad ateityje galėsime pasimokyti iš šios krizės, kad suteiktume Europos piliečiams draudimo sektorių, esantį jiems tvirta garantija …

(Pirmininkė pertraukė kalbantįjį)

 
  
MPphoto
 

  Marielle De Sarnez (ALDE).(FR) Gerb. pirmininke, mūsų pranešėjai nekalti, bet manau, kad Komisijos pasiūlymai pasirodė gana vėlai ir nebetinka to, kas įvyko. Norėdami užkirsti kelią krizėms ateityje, aiškiai turime būti daug ambicingesni ir iniciatyvesni.

Pirma, turime būti ambicingesni ir iniciatyvesni reglamentavimo srityje. Turime suderinti savo teisės aktus, o geriausias ženklas, be abejonių, būtų sukurti Europos priežiūros instituciją. Toks, galų gale, yra būdas parodyti, ką manome.

Kalbant apie reitingų agentūras, reikia įkurti Europos agentūras, kurių nepriklausomumas užtikrintas, ir padaryti galą tai skandalingai veiklai, kai agentūros reitinguoja joms sumokėjusias įmones.

Dėl rizikos draudimo fondų: turime juos reguliuoti ir sukurti apmokestinimo formą, pagal kurią būtų baudžiama už visus trumpalaikius finansinius sandorius.

Mokesčių rojumi vadinamoms teritorijoms būtina taikyti kelias labai paprastas priemones. Turime uždrausti Europoje veikti bet kokiems su mokesčių rojumi sandorius sudarantiems arba bendradarbiauti atsisakantiems bankams.

Šį kartą viskas. Tačiau manau, kad reikia nuveikti daugiau, ir norėčiau pasiūlyti du galimus kelius. Pirmasis: mano manymu, turime pamąstyti apie euro zonos praplėtimą ir naujų narių įtraukimą. Šis politinis gestas, ko gero, turėtų ne menkesnį poveikį nei savo laiku turėjo Vokietijos suvienijimas, juo būtų parodytas Europos solidarumas ir padidinta mūsų Sąjungos įtaka.

Antrasis kelias – eiti arčiau ekonominės, biudžetinės ir valiutinės integracijos, mokesčių suvienodinimo link. Tai – vienintelis būdas kovoti su mokesčių dempingu Europoje.

Visa tai reikalinga, bet mūsų piliečiai labiausiai tikisi – viliuosi, kad Komisija klausosi, – kad imsimės veiksmų nuo krizės. Mūsų piliečiai tebelaukia tikro Europos atsigavimo plano ir, tarkime, nemenkos paskolos. Jie tebelaukia, kol Europa pasiūlys tinkamą paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms, ims iš tiesų planuoti ateities investicijas ir, svarbiausia, ims remti visus europiečius, kuriuos palietė krizė. Turiu omenyje bedarbius, dirbančius ne visą darbo dieną, taip pat namų ūkius, kurie šiuo metu susiduria su didžiuliais sunkumais.

Čia, mano manymu, yra skubos reikalaujantis dalykas, ir būtent pagal jį ateityje bus sprendžiama apie Europos lyderius.

 
  
MPphoto
 

  Ewa Tomaszewska (UEN).(PL) Gerb. pirmininke, Mokumo II įvedimas ir draudimo veiklos vykdymo ir priežiūros sistemos pakeitimai, ruošti pastaruosius keletą metų, yra labai svarbus žingsnis, ypač per finansų krizę. Ne vienerius metus dirbau su pensijų sistemomis ir žinau, kokia svarbi finansinė pensijų fondų priežiūra darbuotojų judumui ir kaip reikia tarpvalstybinės priežiūros.

Skatindami žmones judėti, turime užtikrinti, kad pakeitę šalį, kurioje dirba, ir pensijų sistemą, jie galėtų būti tikri, jog jų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos teisingai ir pervedamos į teisingas sąskaitas, ir kad jų ateityje gausimos pensijos saugumas padidės dėl Bendrijos investavimo principų bei pensijų fondų priežiūros srityje priimtų sprendimų.

Sveikinu Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetą ir jo konsultacinę komisiją, kurios darbuose turėjau garbę dalyvauti iki 2007 m. rugsėjo, taip pat sveikinu pranešėją P. Skinnerį.

 
  
MPphoto
 

  Mary Lou McDonald (GUE/NGL). - Gerb. pirmininke, Tarptautinio valiutos fondo Pasaulinio finansinio stabilumo apžvalgoje spėjama, kad dėl finansų krizės neteksime 4 mlrd. dolerių. Šis įvertinimas gali padidėti. Krizę sukėlė, kaip visi žinome, savotiškas kazino kapitalizmas, senų bičiulių kapitalizmas ir nereguliuojamas, arba, kaip kartais mandagiai pasakoma, lengvai reguliuojamas finansų sektorius.

Viso to šalutinis poveikis darbininkams ir šeimoms visoje Europoje buvo beveik katastrofiškas. Mane sukrėtė, kaip labai mandagiai apie tokį skandalą kalbame per diskusiją ir pateiktuose pranešimuose. Mane sukrėtė tai, kad liberalų ir krikščionių demokratų frakcijos susirūpinusios, jog reguliavimo bus per daug, kad per galines duris gali ateiti protekcionizmas.

Faktas tas, kad ES atsakas į finansų krizę buvo vangus ir per menkas. Faktas, kad mums reikia protekcionizmo: tie, kuriuos reikia apsaugoti, yra darbininkai ir tikroji ekonomika. Dar nediskutavome apie darbo vietų problemą – nors būtent tai rūpi piliečiams, – o ši institucija lieka ištikima žlugusiai sistemai. Pripažinkime tai, būkime radikalūs ir drąsūs.

 
  
  

PIRMININKAVO: R. KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 

  Nils Lundgren (IND/DEM) . (SV) Gerb. pirmininke, pasaulinė finansų krizė krečia pasaulio ekonomiką ir dabar vienas po kito pasigirsta siūlymai, kaip sukliudyti tokiam dalykui atsitikti vėl. Populiariausi – didesnis reguliavimas ir priežiūra. Žinoma, iš pradžių vis viena turime savęs paklausti, kas buvo ne taip. Leiskite man apibendrinti priežastis per 50 sekundžių.

Turime neprižiūrimą kapitalizmą. Finansų bendroves valdo valdininkai, kurie gali sukurti sistemas, leisiančias jiems pasiimti didžiules premijas ir pensijas augant pelnui. Pelną vadybininkai gali sparčiai pakelti, jei pakels rizikos lygį bendrovėse, įvesdami žemesnę maržą. Kai rizika tampa reali, vadybininkai savo pinigus jau turi, o nuostoliai lieka kitiems.

Tiems, kurie galėtų pakeisti tokią politiką, nėra jokios paskatos. Bankuose indėlius laikantys žmonės žino, kad yra indėlių garantijos. Visi žino, kad dauguma bankų per dideli, kad jiems būtų leista bankrutuoti. Juos išgelbės mokesčių mokėtojai. Reitingų agentūros žino, kad jos negaus darbo, jei abejos savo klientų mokumu. Politika, kurios laikosi centriniai bankai ir finansų ministerijos, grįsta mintimi, kad burbulų negalima sprogdinti. Jie turi pūstis iki neprotingo dydžio.

Ar svarstome šių problemų sprendimus? Ne, nesvarstome!

 
  
MPphoto
 

  Othmar Karas (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, rimčiausia nuo Antrojo pasaulinio karo ekonominė ir finansų krizė paveikė visą pasaulį. Neaiškumas, nekantrumas, bejėgiškumas ir pasitikėjimo praradimas yra akivaizdūs, kaip ir finansų rinkų reglamentų spragos. Mus į priekį gena poreikis priimti bendras Europos priemones ir imtis vadovavimo pasaulyje. Supratimas, kad reikia sukurti „daugiau Europos“, verčia imtis dalykų, kurie vos prieš kelis mėnesius buvo atmesti ir neįgyvendinti Komisijos ir Tarybos narių, kai Parlamentas jų reikalavo.

Mūsų socialinės rinkos ekonomikos modelis (rinkos kiek galima daugiau, reguliavimo tiek, kiek reikia) yra pagrindas reguliavimui ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Europos Sąjungos veiksmai buvo sėkmingi, bet mes dar toli gražu nebaigėme ir nepasiekėme savo tikslo. Baigiame dar vieną stadiją, ir tolesnių turime imtis ar užbaigti nedelsdami. Tik pasiryžimas ir drąsa imtis drąsių reguliavimo veiksmų Europos lygmeniu ugdys pasitikėjimą.

Šiandien, gerokai pavėluotai, taip pat sprendžiame dėl kredito reitingų agentūrų reglamentavimo. Mums reikia registracijos, reikia kontrolės, reikia susitvarkyti su nesuderinamumu. Priimame Mokumo II direktyvą – tą būtume turėję padaryti net jei nebūtų kilusi finansų rinkų krizė. Gegužę turėtų būti priimta Bankų direktyva. Turime visiems laikams panaikinti procikliškumo poveikį dabartinėje reglamentavimo sistemoje. Ne tik rizikos draudimo fondai, bet ir privačios investicijos į akcijas turi būti reglamentuojamos. Bet koks vadovo atlygis, į kurį įeina premija, taip pat turėtų turėti nuostolių aspektą.

Europoje mažiau nei Jungtinėse Valstijose diskutuojama apie atsakomybės problemas, Europos priežiūros sistema dar neparuošta. Turėtume ją organizuoti, atsižvelgdami į Europos centrinių bankų sistemą, ir skubėti iki vasaros priimti kiek įmanoma daugiau sprendimų. Raginu jus daryti taip pat.

 
  
MPphoto
 

  Robert Goebbels (PSE).(FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Parlamentas ruošiasi priimti taisykles tarptautiniams finansams valdyti. Jų neužteks, nes atrodo, kad nei Europoje, nei Jungtinėse Valstijose nėra politinės valios panaikinti nesaikingas grynas spėliones, pvz., atvirą prekybą skolon – prekių, kurios tau net nepriklauso, pardavinėjimą.

Tarptautinė finansų krizė prasidėjo ne salose. Ji prasidėjo Jungtinėse Valstijose ir išplito per City ir kitus didelius finansų centrus. Visi šie centrai turėjo būti tinkamai reguliuojami. Bet G20 atrado idealius kaltininkus: mokesčių rojumi vadinamas teritorijas, nesvarbu, ar jos tikros, ar ne.

Jau 2000 m. savo pranešime Parlamentui dėl tarptautinės struktūros reformavimo rekomendavau išnaikinti visas juodąsias skyles tarptautiniuose finansuose, pradedant nuo rizikos draudimo fondų ir kitų grynai spekuliacinių fondų.

G20 ruošiasi reguliuoti tik spekuliacinius fondus, kurie kelia nuolatinę riziką. Nuolatinė rizika išaiškėjo jau po to, kai krizė prasidėjo. Realybėje svarbiausios G20 valstybės apsaugojo savo užsieninius centrus, Britanijos kanalo salas, Mergelių salas, Honkongą ir Makao, jau neminint valstybėse esančių centrų, tokių kaip Delaveras.

Kaip sakė Jacques Attali, ateityje Londonas ir Niujorkas turės spekuliavimo monopolį. Žinia aiški: tarptautiniai finansai bus reguliuojami taip, kad naudos gaus tik didžiosios šalys. Visos kiaulės lygios, bet kai kurios kiaulės lygesnės už kitas.

 
  
MPphoto
 

  Andrea Losco (ALDE).(IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, teisinga kritikuoti ir nurodyti, kur buvo susivėlinta, bet taip pat teisinga ir tinkama pasakyti, kad šiandien žengiame žingsnį į priekį, ir kad, susidūrusios su šia siaubinga krize, išjudinusia pasaulio ekonomikos pamatus, Europos institucijos įveda konkrečias teisines priemones svarbiausiuose sektoriuose, tokiuose kaip reitingų agentūros ir draudimas.

Bent jau iš to, ką atidžiai sekiau, sprendžiu, kad direktyva dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo yra itin reikšminga. In extremis pasiektas susitarimas su Taryba iš esmės šiems sektoriams suteikė naujas, veiksmingesnes taisykles, kurios atsižvelgia į tikrosios rinkos dinamiką, neatitinkančią griežtų formulių.

Ekonominio vertinimo ir kapitalo reikalavimų principai, atitinkantys riziką, kurią prisiima bendrovė, taip pat rizikos valdymo paskatinimai, suderinimas, atskaitomybės priežiūra, viešasis informavimas ir skaidrumas – visa tai yra esminiai aspektai, reikalingi, kad draudimo sektorius būtų konkurencingesnis ir kad sustiprėtų apdraustųjų apsauga.

Galutinis kompromisas leido rasti tinkamus sprendimus galimo procikliško naujųjų taisyklių ir investicijų tvarkymo taisyklių poveikio problemai. Žinoma, galėjome padaryti daugiau, bet manau, kad pasiekėme tašką, iš kur galime žengti toliau.

 
  
MPphoto
 

  Adamos Adamou (GUE/NGL). - (EL) Gerb. pirmininke, dabartinė ekonominė krizė vėl išryškino mūsų pasiryžimą dėl to, kad reikia įvesti, o ne panaikinti valstybės reguliavimą jungiant tarptautines bendroves su kitomis bei jas kuriant, kad reikia pakeisti antimonopolinius teisės aktus ir įsikišti, kad nesusidarytų monopoliai ir karteliai, kurie, be kita ko, manipuliuoja rinka, nustato kainas ir atleidžia darbininkus bei vadovaujasi tik pelno siekimu.

Piliečiai gali stebėti, kaip veikia augimas be jokių sąsajų su visuomene, užuot kuriantis nuolatines darbo vietas, siekiantis dar labiau sukoncentruoti turtus ir galią mažumos rankose. Finansų rinkų liberalizavimas, būdingas dešiniųjų ir kitų įprastinei politikai, padarė gilią ekonominę žaizdą, kuri žmones veikia tiesiogiai.

Kadangi beveik prieš metus politiniai valstybinio reguliavimo panaikinimo šalininkai ir valstybinio reguliavimo priešininkai gyrėsi ekonomine padėtimi, leiskite priminti, kad būtent dėl šios politikos kilo skurdo ir nelygybės bangos, ekonomikos smukimas ir maisto bendrovių spekuliavimas – pastarosios kiekviena 2008 mln. uždirbo apie 40 mlrd. pelno.

Tačiau piliečiai pasiųs žinią tiems, kas sukėlė krizę, o drauge – ir nelygybę.

 
  
MPphoto
 

  Johannes Blokland (IND/DEM). - (NL) Centriniams Europos ir Jungtinių Valstijų bankams pranešus apie pirmuosius ekonominio atsigavimo ženklus, svarbu nesvyruoti įgyvendinant gaires, kad tas pats scenarijus nepasikartotų.

Reitingų agentūrų vaidmuo kredito krizėje nemenkas, nes investuotojai aklai pasitikėjo šių agentūrų patarimais ir nesikonsultavo su trečiosiomis šalimis. Yra įvairių priežasčių, kodėl reitingai nebuvo tinkamai suderinti, rinkai besikeičiant, – šioms priežastims pasikartoti negalima užkirsti kelio, įvedant naujas taisykles. Įkūrimo reikalavimo reitingavimo veiklai Europos Sąjungoje įvedimas – gera pradžia, bet, turint omenyje, kad rinka pasaulinė, tai ir tėra tik pradžia.

Europos Komisija skubiai turi suvienodinti gaires su trečiosiomis šalimis, todėl šioje srityje būtų geriau laikytis centrinės pozicijos Europos Sąjungoje. Akivaizdu, kad norint atgauti pasitikėjimą finansų rinkomis, reikės labiau pasistengti. Todėl pradėkite nuo naujos finansinės moralės.

 
  
MPphoto
 

  Werner Langen (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, šiandien matome, kaip iš finansų rinkų paketo atsiranda pirmieji teisės aktų projektai. Mokumas II gerokai pavėluotas. Norėčiau iš pradžių tai pamiršti. Derybos dėl to buvo labai sėkmingos, rezultatai – naudingi, ir mes visa tai paremsime.

Kredito reitingų agentūrų atveju iškilo problema, kurią išties galima apibūdinti kaip rinkos ir politinę nesėkmę. Ne vienerius metus Parlamentas ragino Komisiją pateikti pasiūlymus dėl įvairių finansų rinkos krizės, kuri brendo labai ilgai, priežasčių aspektų. Tai, ką išsiderėjo J.-P. Gauzès, yra naudinga. Taip atsiranda nepriklausomi kriterijai ir naujos priežiūros struktūros, taip pat yra galimybė išspręsti šį patariamųjų ir vertinimo interesų konfliktą ir padidinti skaidrumą. Tai – geras pasiūlymas.

Bet to dar negana. Pamenu diskusiją šiame Parlamente su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Tony Blairu, kuris kalbėjo, tarsi Londono G20 viršūnių susitikime bus rastas sprendimas. Faktas tas, kad per paskutinius 10 metų net Europos Sąjungoje – ypač Jungtinėje Karalystėje, bet taip pat Europos Komisijoje – buvo atsisakinėjama tam tikrus dalykus kontroliuoti atvirai. Tai – ne nauji fenomenai, burbulas iš tiesų itin išsipūtė. Dabartinė užduotis yra pažengti į priekį, ruošiant sąskaitybos taisykles – ką Komisijos narys paminėjo, kalbėdamas apie vadovų vertinimą ir premijų sistemas. Nepriimtina, kad šioje srityje nėra jokių reglamentų. Be to, iki gegužės turime išspręsti kapitalo – tarkime, apsaugos priemonių – problemą ir taip pat skubiai rasti sprendimą dėl Europos priežiūros struktūrų ir J. de Larosière pranešimo apskritai.

Šių problemų atveju negalime laukti Jungtinių Valstijų. Tęskime taip, kaip darėme su teisės aktų pasiūlymais dėl su klimatu susijusių veiksmų ir atsinaujinančių energijos šaltinių: mes, europiečiai, turėtume imtis vadovauti ir pasauliui pateikti naudingą pavyzdį. Tuomet būsime prisidėję prie krizės įveikimo.

 
  
MPphoto
 

  Ieke van den Burg (PSE). - (NL) Jei leisite preliminariai pakomentuoti, norėčiau pasakyti, kad apstulbusi klausiausi įvairių Parlamento narių kalbų apie lyderystę ir kapitalizmo tvarkymą. Visų šių narių mes niekada nematėme per pačius parengiamuosius darbus, kuriais buvo siekiama pakreipti kapitalą tinkama linkme.

Buvau R. Weber pranešimo pagalbinė pranešėja, ji vykdė parengiamuosius darbus dokumento, kuris yra apie Europos taisyklių ir reglamentų modernizavimą, paprastinimą ir naštos verslui mažinimą. Tai yra didelio puikių teisės aktų paketo dalis ir norėčiau pabrėžti, kad šis puikus teisės aktas nesiekia paprasčiausiai panaikinti reguliavimą ir sumažinti naštą, bet taip pat nori tinkamiau, lanksčiau ir dinamiškiau atsiliepti į pokyčius, suteikdamas aiškias galias tarp kitų ir susijusioms priežiūros institucijoms.

Ta proga norėčiau pasakyti du dalykus, kurie iš tiesų yra susiję su kitais dviem šiandien aptartais dokumentais. Pirma, nėra prasmės bandyti spręsti vakarykštes problemas. Užuot taip darę, turėtume nuspręsti, kas atsitiks ateityje ir pradėti procesą, kuris mums padės tinkamai reaguoti į dinamiškus pokyčius ir naujienas. Būtent todėl tokį procesą įtraukėme į neseniai išvystytą A. Lamfalussy procedūrą.

Antra, turėtume pamąstyti, iki kokio lygio kontroliuosime. Rinkos subjektai peržengė sienas ir tapo tarptautiniai. Todėl nėra prasmės apgaudinėti save, manant, kad galima šiuos subjektus kontroliuoti, pasitelkiant mažas nacionalines priežiūros institucijas. Šie dideli subjektai, išties dominuojantys rinkoje, turi būti tvarkomi Europos ir pasauliniu lygmeniu. Tai, mano nuomone, reiškia, kad galios turėtų būti suteikiamos tam lygmeniui, kad būtų galima vykdyti tiesioginę priežiūrą.

Taip jau yra, kad reitingų agentūros tai numatė. Iš pradžių Parlamentas norėjo suteikti Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetui galią rūpintis registracija, bet, deja, nepasisekė, nes prasidėjo tąsymasis, koks neišvengiamai atsiranda tarp didelių šalių ir didelių finansinių centrų, kai siekiama pritraukti pagrindines buveines ir ten imti griežti pirmu smuiku, siekiant į savo įtakos sritį įtraukti didelius reitingų biurus. Manau, dėl to reikėtų gailėtis. Man būtų labiau patikę, jei nuo pat pradžių šitai būtų buvę daroma Europos lygmeniu.

Tas pats atsitiko su Mokumu II. Tvirtų veiksmų taip pat pritrūko, kai buvo dalijamos galios, stengiantis Europos lygmeniu priimti įpareigojančius teiginius tam atvejui, jei priežiūros institucijoms nepavyks susitarti. Taip pat tai reiškia, kad tos kviestinės priežiūros institucijos atsisako perleisti galias institucijoms, griežiančioms pirmu smuiku. Nors ir gaila, atsirado nuostata, visų pirma 25 konstatuojamojoje dalyje, kuria Parlamentui aiškiai nurodoma, kad kitąmet turėtume pamėginti pagerinti, sustiprinti šį aspektą, remdamiesi J. Larosière pasiūlymais.

 
  
MPphoto
 

  Olle Schmidt (ALDE). - (SV) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, finansų ir ekonominė krizė atskleidė, kad mes, europiečiai, turime mokėti veikti kartu. Turėtume džiaugtis, kad Europa turėjo ir tebeturi eurą, o ne 16 skirtingų valiutų. Tai palengvino sudėtingą padėtį. Tik kai euro zonos šalys praeitą rudenį susitiko Paryžiuje, buvo galima stabilizuoti krizę ir pradėti atgaivinimą. Po to pasauliniai veiksmai tęsėsi įvykus G20 viršūnių susitikimui, kuris žymėjo kai ko naujo pradžią – pasaulio, kur didžiosios pasaulio tautos susitinka kaip lygios.

Dabar turime užtikrinti, kad kitą kartą, ištikus krizei, būtume geriau pasiruošę. Šiandien aptariamos direktyvos svarbios ir, mano galva, subalansuotos. Mums reikia didesnio atvirumo ir skaidrumo rinkoje, geresnių galimybių veikti tarpvalstybiškai, taip pat – geresnės priežiūros. Taip pat turime kovoti su protekcionizmu ir, manau, remti laisvą prekybą. Be to, turime apriboti riziką ir padaryti galą nesaikingumui. Laisvajai rinkai taip pat reikia ribų ir taisyklių. Kaip liberalas, žinoma, irgi galiu su tuo sutikti. Tačiau turime būti atsargūs ir nereguliuoti per daug – tam, esant dabartinei nuotaikai, yra rizika. Nepamirškime, kad rinkos ekonomika kuria klestėjimą.

 
  
MPphoto
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM).(PL) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, mėnesio pradžioje mums buvo pasakyta, kad imtasi visų atitaisomųjų priemonių prieš finansų krizę. Tarptautinio valiutų fondo biudžetas padidės net 500 mlrd. dolerių, o tai reiškia – patrigubės. Pasaulio bankas bus turtingesnis 100 mlrd. dolerių, o 250 mlrd. atidėta subsidijoms tarptautinei prekybai. Turėtų būti griežtesnė finansų rinkos priežiūra ir mokesčių rojumi vadinamų teritorijų bei bankininkų atlyginimų kontrolė. Prezidentas B. Obama sakė, kad praėjęs G20 viršūnių susitikimas bus lemiamas posūkis siekiant pasaulio ekonomikos atsigavimo.

Apskritai kalbant, ko gero, nėra dėl ko nerimauti, nors turbūt yra viena išimtis. Kodėl pasaulio lyderiai laukė taip ilgai, kad pateiktų savo sudėtingą skubios pagalbos planą, kodėl nemalonėjo pasaulio ekonomikos atsigavimo pasiekti arčiau? Ar jie neturėjo to trilijono? Tad pagrindinis klausimas yra: iš kur atsirado tas trilijonas? Pardavus 400 tonas aukso? Atrodo, oficialiuose komunikatuose šiuo klausimu nėra nė žodžio. Gal pinigai pasiskolinti iš banko? Kadangi ekonomika dabar jau atsigaus – ir čia teikiu prašymą J.M. Barroso ir M. Topolánekui: gal lyderiai vėl rengs susitikimą ir pridės dar vieną trilijoną, kad sulauktume savotiško „turboatsigavimo“.

 
  
MPphoto
 

  Margaritis Schinas (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, negali būti jokių abejonių, kad Europoje šiandien kenčiame anarchiško, ekscentriško amerikietiško/anglosaksiško finansų rinkų organizavimo modelio pasekmes. Šis modelis išmoko funkcionuoti be taisyklių, be priežiūros ir be demokratinės atskaitomybės, bei, žinoma, užteršė pasaulio ir Europos ekonomiką.

Tekstais, dėl kurių šiandien diskutuojame ir rytoj balsuosime, Europoje statome apsauginį skydą piliečiams. Apsauginį skydą, kuris juos saugos nuo tokio paradokso, su kokiu dabar gyvename, kur pinigų srautai yra viršvalstybiniai, o priežiūros ir atskaitomybės taisyklės, kur tokios išvis yra, – nacionalinės.

Taigi Europa reaguoja, nors ir lėtai, bet geriau vėliau nei niekada. Žinoma, lieka neatsakyti du svarbūs klausimai. Pirmasis: kodėl turėjome sulaukti krizės, kad pradėtume reaguoti? Kodėl turėjome laukti, kol visa tai atsitiks, kad įvestume taisykles? Atsakymą pateiks piliečiai: apdovanos tuos, kurie ragina įvesti teisės aktus, ir nubaus tuos, kurie norėjo mus įtikinti, kad savireguliacija yra panacėja nuo visų šiandien patiriamų blogybių.

Antrasis klausimas: ar šie tekstai, apie kuriuos šiandien diskutuojame, bus vieninteliai, ar bus bendra priežiūra ir bendras teisės aktų ir reglamentavimo sistemos peržiūrėjimas? Atsakymą į šį antrąjį klausimą turėsime rasti patys, nes, kaip bendrų teisės aktų leidėjai, taikysime spaudimą, kad nepasitenkintume vien J.-P. Gauzès pranešimu apie kredito reitingų agentūras, kuriame pražiopsotas ledkalnis, plaukiantis „Titaniko“ link, ir būtent dėl to atsitiko tai, kas atsitiko, bet kuriame nedelsta pastebėti, kad kai kurias valstybes nares reikia pažeminti, nes jos „tariamai“ neturėjo tinkamo kreditų reitingo.

Turime iš pat pradžių visa tai ištirti ir ištaisyti. Nieko po dabartinės krizės Europos Sąjungoje nebebus taip pat.

 
  
MPphoto
 

  Manuel Medina Ortega (PSE).(ES) Gerb. pirmininke, aš kalbėsiu tik apie R. Weber pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvų 77/91/EEB, 78/855/EEB ir 82/891/EEB ir Direktyvos 2005/56/EB nuostatos dėl atskaitomybės ir dokumentų teikimo reikalavimų jungiant ir skaidant bendroves.

Esame pakeliui į administracinių procedūrų supaprastinimą. Mūsų pozicija palanki Komisijos pasiūlymams įvesti tam tikrų pakeitimų, bet įrašėme pakeitimų, kuriuos pateikė beveik visos politinės grupės ir kuriuos, žinoma, aš parėmiau, nes jie padės viską supaprastinti.

Kalbame, be abejo, apie labai svarbų pokytį: dokumentų naikinimą, interneto puslapių ir nuorodų į juos įvedimą, reikalavimų ekspertams ir kitokių reikalavimų, kurie iki šiol buvo privalomi, panaikinimą, o tai gali gan žymiai sumažinti išlaidas ir laiko sąnaudas, bet vis dar suteikti garantijų ir kreditoriams, ir, pvz., bendrovės darbininkams, ir kitiems su ja susijusiems asmenims.

Manau, kad Komisijos mums pateikti pasiūlymai yra teigiami ir kad pasiūlymai taisyti mūsų pateiktą tekstą laikosi tos pačios pozicijos, užtikrina nepriklausomumą, ypač interneto puslapių panaudos atveju, taip pat mini, jog reikia nuorodų kituose naudojamuose interneto puslapiuose į bet kokią šiuose puslapiuose teikiamą informaciją, kad naudojimasis nebūtų sudėtingas, taip pat kad būtų pakankamai papildomos informacijos.

Trumpai tariant, gerb. pirmininke, manau, kad Parlamentas galės priimti šį pasiūlymą dėl direktyvos žymia dauguma ir kad galutinis tekstas bus geresnis nei tas, kurį Komisija mums pateikė iš pradžių.

 
  
MPphoto
 

  Margarita Starkevičiūtė (ALDE). (LT) Matyti iš dabartinių įvykių, kaip didelės finansų grupės, jų klaidos, kokią įtaką turi realiai ekonomikai, ypač mažų šalių ekonomikoms, todėl teikiami dokumentai turėtų sukurti teisinę bazę, kad galima būtų valdyti du pagrindinius procesus: suderinti laisvą ciklišką kapitalo judėjimą finansų grupės viduje su būtinybe užtikrinti realios ekonomikos likvidumą ir makroekonominį stabilumą ekonominio nuosmukio metu ir taip pat, antra funkcija, turi padėti pasidalinti atsakomybe tarp pagrindinių ir dukterinių bendrovių priežiūros institucijų, kad būtų užtikrinta finansų grupės tinkama veikla ir būtų aišku, kas padengs nuostolius, jeigu pasitaikys klaidų.

Reikia pasakyti, kad teikiamas dokumentas – tik pirmas žingsnis šia linkme, ir aš norėčiau pabrėžti, kad nebus išspręstos šios problemos, jeigu nebus įvertintas konkurencijos įstatymo poveikis finansinių grupių veiklai. Šitą aspektą mes visada pamirštame, ir tai turėtų būti naujos kadencijos prioritetas.

 
  
MPphoto
 

  Sirpa Pietikäinen (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, manau, kad šis paketas, kuris yra viena iš finansinei krizei spręsti skirtų priemonių, visai neblogai aptaria Mokumą II ir kredito reitingų agentūras, ir duos gerų kompromisų bei rezultatų.

Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į tris dalykus. Pirma, norėčiau, kad Europos Sąjunga būtų ambicingesnė ir aktyvesnė pasaulio mastu. Nors G20 rezultatai – tai žingsniai teisinga linkme, jie pernelyg kuklūs, neužtikrinsiantys tinkamo, pasaulinio, konvencijomis grįsto reguliavimo nei fondams ir įvairioms finansinėms priemonėms, nei reglamentavimui.

Antra, dėl J. de Larosière pranešimo ir mūsų veiksmų: manau, kad J. de Larosière pasiekimai buvo neblogi, ypač kalbant apie sisteminės rizikos priežiūrą ir analizavimą Europos mastu. Bet čia norėčiau atkreipti dėmesį į dvejus spąstus. Pirma, dėl mikropriežiūros: manau, kad pasiūlytas moralas, kuris šiaip vis tiek pagrįstas bendradarbiavimu, o ne centralizuotu Europos lygio veikimu, turi labai rimtų trūkumų. Antra, sprendžiant iš to, ką jau girdėjome apie Komisijos pasiruošimą dėl rizikos kapitalo ir rizikos draudimo fondų, čia galima daug tikėtis.

Taigi, jei tikrai norime šiuo lygmeniu pasiekti pasaulyje gerų rezultatų, turėsime tinkamai pasiruošti, ir išties norėčiau, kad Komisija šiuo atžvilgiu būtų nusiteikusi geriau ir ambicingiau.

 
  
MPphoto
 

  Antolín Sánchez Presedo (PSE). - (ES) Gerb. pirmininke, kredito reitingų agentūroms, draudimui ir bendrovių jungimui ir skaidymui taikytinų priemonių paketas – pirmasis žingsnis pasitikėjimo finansų rinkomis ir jų našumo didinimo link. Paketas atitinka principus, patvirtintus Europos Sąjungos ir G20: stiprinti skaidrumą, atsakingumą ir principingumą finansų rinkose ir vietovėse Europos Sąjungoje, kurios lyderiauja tarptautiniu mastu. Todėl remiu priemones, nors ir turime padirbėti daugiau.

Kredito reitingų agentūrų trūkumai yra viena finansų krizės priežasčių: savireguliacijos nepakanka. Reglamentas yra novatoriškas, nes įveda agentūrų registravimą, atsakomybę ir stebėjimą, kalba apie interesų konfliktų sprendimą, veiklos metodų tobulinimą ir įvairių tipų kvalifikacijų, įskaitant ir išduotas ne ES šalyse, kokybę. Dar lieka būsimas atsiskaitymo sistemų persvarstymas ir Europos viešosios agentūros sukūrimas.

Direktyvoje dėl mokumo susisteminami visi esami teisynai dėl privataus draudimo, taip pat yra įtraukti techniniai pažangūs patarimai apie geresnį rizikos valdymą, kuris paskatins inovacijas, pagerins išteklių naudojimą ir padidins apdraustųjų apsaugą bei finansinį stabilumą sektoriuje. Nauja draudimo grupių priežiūros sistema atsargi ir atvira tolimesniam vystymui. Priežiūros institucijų sukūrimas – žingsnis į priekį Europos finansų priežiūros integravimo ir stiprinimo procese, kuris turi ir toliau tobulėti ir galėtų tapti modeliu, virsiančiu pasaulio standartu. Parlamentas jo vystymą stebės ir skatins.

Pataisymai kelioms direktyvoms dėl atskaitomybės ir dokumentų teikimo reikalavimų jungiant ir skaidant bendroves yra teisės aktų supaprastinimas, taip išryškinamas faktas, kad tikslą sumažinti įmonėms tenkančią naštą 25-iais proc. galima puikiai suderinti su visuomenės ir akcininkų teisių stiprinimu, jei bus naudojamasi informacinėmis bei komunikacinėmis technologijomis.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Dăianu (ALDE). - Gerb. pirmininke, džiaugiuosi, kad, sprendžiant dėl šios finansų krizės priežasčių, Parlamente ir Komisijoje galiausiai nugalėjo sveikas protas. Žmonės suprato, kad krizė – ne ciklo dalis ir kad mirtinai reikia visapusiškai patikrinti finansų rinkų reglamentavimą ir priežiūrą. J. de Larosière grupės pranešimas ir J. A. Runerio pranešimas taip pat tą išreiškė kuo aiškiausiai. Šie pranešimai analitine prasme dera su A. Lamfalussy proceso tęsimo pranešimu apie Parlamentą.

Dokumentus, apie kuriuos šiandien kalbame, turime matyti tokios pačios veiksmų logikos kontekste. Deja, mūsų ekonomika kurį laiką dar patirs žalos, tam tikra dalimi ir dėl valstybės biudžetų, taip pat, ko gero, dėl būsimos infliacijos, kuri kils dėl didžiulei netvarkai tvarkyti skirtų veiksmų. Tikėkimės, kad šįkart išmoksime daugiau nei išmokome iš ankstesnių krizės etapų.

 
  
MPphoto
 

  Klaus-Heiner Lehne (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, tai – išties įdomi, gera diskusija – dėl paprastos priežasties, kad, nagrinėdami pranešimus, sujungiame du aspektus, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo tiesiogiai susiję, bet yra susiję su krizės įveikimo ir ekonomikos atgaivinimo būdais.

Buvau Teisės reikalų komiteto pagalbinis pranešėjas R. Weber pranešimui, su kuriuo pirmiausia norėčiau kuo nuoširdžiausiai pasveikinti R. Weber. R. Weber pranešimas – ne apie krizės valdymą tradicine prasme, bet apie bendrovių teisės supaprastinimą ir pagalbą mažinant biurokratizmą bei naikinant bendrovėms tenkančias naštas. Pateiktas būtent šiuo metu, Parlamento kadencijai besibaigiant, pranešimas aiškiai įrodo ir įkūnija tai, kaip Europos Parlamentas sprendžia šią konkrečią problemą ir kaip bando toliau vystyti bendrovių teisę, atsižvelgiant į bendrovių interesus – tą aš labai palaikau.

Kadangi ši diskusija taip pat yra galimybė pasisakyti apie finansų rinką reguliuojančius teisės aktus apskritai, reikia pastebėti, kad faktas, jog mes, Parlamento nariai, dabar imame pasiekti rezultatų ir procesus baigiame per pirmą finansų rinkos paketo svarstymą, taip pat siunčia aiškų ženklą baigiantis šiai Parlamento kadencijai. Manau, tai taip pat svarbu.

Vis dėlto taip pat norėčiau pastebėti, kad antrasis paketas – kurį Komisija šiuo metu, žinoma, vis dar ruošia – iki šios Parlamento kadencijos pabaigos, deja, nebus spėtas paruošti. Tam yra priežasčių. Turbūt prisimenate, iš tiesų anksčiau kalbėjome apie kai kurių finansų rinkų sričių reguliavimą, konkrečiai – šio Parlamento komitetuose, taip pat per kai kuriuos plenarinius posėdžius, bet šioms kalboms visada būdavo daug nepritariančių. Nepritariančių buvo Taryboje. Jungtinės Karalystės socialistas ministras pirmininkas Gordon Brown ilgai atsisakė pripažinti akivaizdžią tikrovę.

Nepritariančių buvo ir Komisijoje – kuri ilgai priešinosi rizikos draudimo fondams ir kitiems sektoriams, – ir šiame Parlamente. Kai atėjo metas su teisės aktų leidyba susijusiems savo iniciatyva teikiamiems pranešimams, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininkas ilgai tai atmetinėjo, teigdamas, kad gali kilti nereikalingų ginčų dėl kompetencijos. Džiaugiuosi, kad dabar jau visi atsigręžė į šviesą. Komisijos narys Ch. McCreevy reglamentuoja rizikos draudimo fondus, P. Berès leidžia teikti su teisės aktų leidyba susijusius savo iniciatyva teikiamus pranešimus, o ir Gordon Brown pakeitė nuomonę. Tai – teigiami pokyčiai, kuriais aš ir mano frakcija labai džiaugiamės.

 
  
MPphoto
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE).(FR) Gerb. pirmininke, kalbėsiu apie pranešimą dėl reitingų agentūrų, ir mano pirmieji žodžiai bus padėka bičiuliui J.-P. Gauzès, kurio veiksmai buvo kompetentingi, aiškūs ir pragmatiški.

Tačiau, rizikuodamas kiek nukrypti nuo temos, gerb. pirmininke, norėčiau pakalbėti apie valstybių reitingų problemą. Per dabar mūsų patiriamą krizę valstybės, susidūrusios su galimu finansų sektoriaus žlugimu, tapo svarbiais finansiniais veikėjais.

Jos prisiėmė garantijas, jos turi skolų, joms priklauso dalis akcinio kapitalo, ir būtent todėl mąstau, ar Europos Sąjunga neturėtų kaip naujo pasaulinio kapitalizmo reguliavimo dalies pasiūlyti sukurti pasaulinę viešąją valstybių reitingų agentūrą, nepriklausomą instituciją, kuri būtų pavaldi Tarptautiniam valiutos fondui ir leistų piliečiams iš tų reitingų suprasti valstybių finansų būklę – valstybės, kartoju, tapo svarbiais finansiniais veikėjais.

 
  
MPphoto
 

  Kurt Joachim Lauk (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, manau, svarbūs trys dalykai, kuriuos apibūdinsiu trumpai. Pirma, pasiekėme tvirtą susitarimą dėl būtinybės ateityje reguliuoti visas be išimties finansų institucijas. Dabar Komisija gali po truputį teikti pasiūlymus, kurie apimtų visus subjektus – o tai tiesiog būtina.

Antra, turėtume pamąstyti, kaip patobulinti Europos finansų priežiūros institucijas, kurios taip atsiras, ir kaip imtis jas kontroliuoti bei žymiai sumažinti savo priklausomybę – ar oficialią, ar ne – nuo Jungtinių Valstijų reguliavimo institucijų, nes žinome, kad joms tiesiog įspūdingai nepavyko.

Mano trečiasis punktas – esu susirūpinęs dėl finansinių pokyčių euro zonoje apskritai, nes įvairių euro zonos šalių skirtumai ir įsiskolinimai bei šių šalių kredito reitingų veikla ne artėja, o tolsta vieni nuo kitų. Šiuo atžvilgiu turime imtis visų įmanomų priemonių ir turėtume pareikalauti, kad atskirose šalyse būtų įvesta disciplina.

Galiausiai norėčiau pasakyti, jog turime užtikrinti, kad ES neįsiskolintų. ES valstybės narės jau ir taip įsiskolinusios. Mums nereikia daugiau įsiskolinusių institucijų.

 
  
MPphoto
 

  Pervenche Berès (PSE).(FR) Gerb. pirmininke, tiesiog norėčiau K.-H. Lehne pasakyti, kad tai šio Parlamento socialistai norėjo teisės aktų spekuliaciniams fondams, tai dėl jų pasiryžimo turime šį teisės aktą dėl spekuliacinių fondų ir taip pat – J.-P. Gauzès pranešime – raginimą Komisijai išvystyti viešosios kreditų reitingų agentūros idėją.

Toliau norėčiau vis viena pasinaudoti šia galimybe ir pasakyti Komisijos nariui, kad mane stulbina situacija, kai dėl Komisijos monopolio teisėkūros iniciatyvoms egzistuoja dvigubi standartai. Kai Taryba paprašo Komisijos pateikti svarstyti pasiūlymą dėl bankų indėlių garantijų suderinimo, pasiūlymas ateina po trijų savaičių. Kai Europos Parlamentas pateikia pasiūlymą dėl P. N. Rassmusseno teisėkūros iniciatyvos, už kurią per šį plenarinį posėdį balsavo didžioji dauguma, jūs padarote taip, kad minėtasis pasiūlymas pateikiamas svarstyti tik tada kai Europos Parlamentas jau nebegali apie jį diskutuoti.

Teisėkūros iniciatyvos šioje srityje jūsų prašėme praeitą rugsėjį. Ką nuo tada veikėte, gerb. Komisijos nary?

 
  
MPphoto
 

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, reiškiu susižavėjimą tuo, kaip veiksmingai Parlamentas, o konkrečiai – trys pranešėjai sutvarkė šias tris bylas. Dėl to buvo galima greitai pasiekti susitarimą, kas tikrai patobulins mūsų finansų rinkų veikimą. ES reglamentas dėl kredito reitingų agentūrų kredito reitingų veikloje pagerins principingumą, skaidrumą, atsakingumą ir gerą administravimą.

J. Purvis uždavė keletą klausimų šiuo atžvilgiu: apie laisvę investuoti į konkrečius produktus. Taigi, investuoti galima laisvai į visus produktus, nesvarbu, ar jie iš Europos Sąjungos, ar ne. Reitingai neprivalomi, taigi ES įmonės neprivalo investuoti į reitinguotus produktus. Tačiau leiskite pabrėžti, kad reguliavimo tikslais – t.y., kalbant apie kapitalo reikalavimų skaičiavimą – galimi naudoti reitingai yra tie, kurie buvo pateikti ES ir ES, ir trečiųjų šalių produktams, arba pažymėti ar pripažinti ekvivalentiškais Europos Sąjungoje.

Nors nusivyliau kai kuriais susitarimo dėl Mokumo II aspektais, kaip sakiau anksčiau, ES turės draudimo sektoriaus sistemą, kuri galėtų tapti panašių reformų tarptautiniu mastu modeliu. Žinoma, tuo viskas nesibaigia. Dar yra daug darbo: įgyvendinimo priemonės turėtų būti paruoštos maždaug iki 2012 m. spalio, kad valstybės narės ir sektorius turėtų šiek tiek laiko pasiruošti Mokumo II įvedimui. Galiu patikinti, jog Komisija suvaidins savo vaidmenį, kad palengvintų šį procesą ir įgyvendintų šias dideles, užtemptas reformas kiek galima greičiau, atsižvelgiant į visų susijusių šalių interesus.

Nors tai jau minėjau įžanginėse pastabose, norėčiau tiesiog dar kartą pabrėžti, kad grupės priežiūra siūlomame Mokumo II dokumente išlieka, nors grupės parama išbraukta – manau, svarbu nesupainioti šių dviejų sąvokų galutinai.

Įvedus supaprastintus atskaitomybės ir dokumentų teikimo reikalavimus jungiant ir skaidant akcines bendroves, į priekį juda administracinės naštos sumažinimo darbai, ir tai prisidės prie augimo potencialo ir padės Europai ekonomiškai atsigauti.

 
  
MPphoto
 

  Jean-Paul Gauzès, pranešėjas. (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, apsiribosiu dviem ar trimis trumpomis pastabomis. Pirmoji: Parlamente gana gerai sutarta dėl pranešimo dėl reitingų agentūrų ir, žinoma, ilgainiui Europos teisės aktai pakis, bet manau, kad bent dabar šis pranešimas galėtų tapti pavyzdžiu tarptautiniams susitarimams.

Leiskite padėkoti pagalbiniams pranešėjams G. Pittellai ir W. Klinzui, kurie sunkiai dirbo drauge su manimi, Komisijos komandoms, pirmininkaujančiai šaliai ir, žinoma, Ekonomikos ir piniginių reikalų komiteto sekretoriatui bei ekspertams, be kurių nebūtų buvę įmanoma taip sėkmingai baigti šio darbo.

 
  
MPphoto
 

  Renate Weber, pranešėja. − Gerb. pirmininke, buvo gan įdomu klausytis visų kalbų šį rytą Parlamente, kai ne tik tenka išgyventi sudėtingą finansinę ir ekonomikos krizę, bet ir artėjant Europos rinkimams. Šiandien aptarti pranešimai, dėl kurių balsuosime rytoj ir kurie neskirti finansų krizei išspręsti, bet tikimės, kad jie padės išvengti tų pačių klaidų ateityje, ar bent didelių klaidų, ir tikėkimės, kad pranešimai prisidės prie Europos ekonomikos atgaivinimo.

Kai sužinai, kad mažos įmonės šiandien turi išleisti 10 kartų daugiau nei didelės įmonės, kad galėtų laikytis ES teisės aktų dėl atskaitomybės reikalavimų, normalu klausti, kodėl taip yra, ir kaip atsirado taisyklės, kurios su savo poveikiu gali pribaigti tas mažas įmones, taip pat kodėl mes taip ilgai užtrukome, kad tai pakeistume. Džiaugiuosi, kad Komisijos narys Ch. McCreevy paminėjo, kad bendrovių teisė yra, ko gero, sudėtingiausia visame ES acquis communautaire. Galbūt laikas tai pakeisti, ne palengvinti, bet galbūt labiau suderinti su dabartinėmis realijomis, kokiomis gyvename.

Jei norime daugiau pasiekti, geriau energiją skirti konstruktyviems veiksmams, ir manau, kad teisinga sakyti, jog įrodymas galėtų būti tas, kas atsitiko su šiandien aptartu paketu. Tai – įrodymas, kad pasielgėme atsakingai ir pasiekėme kompromisą su Taryba ir Komisija, kad priimtume šį paketą per pirmąjį svarstymą. Ar galime padaryti daugiau? Žinoma, bet nubalsuokime už šį paketą ir dirbkime teisinga linkme.

 
  
MPphoto
 

  Peter Skinner, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, norėčiau pirmiausiai pasakyti tai, ką turbūt turėjau pasakyti iš pat pradžių: tai yra, padėkoti visoms Komisijos, Tarybos ir ypač Parlamento tarnyboms už į šį darbą įdėtas pastangas. Turiu pripažinti, kad be jų darbo ir pagalbos nebūtume šito pasiekę.

Kaip daugelį šioje salėje, mus stulbina šiuose pranešimuose esančių techninių detalių gausa, bet apie Mokumą II turėtume pasakyti, kad jis buvo sukurtas ne per krizę, kad susidorotų su krize. Į Mokumą II įeina rizikos valdymas ir – kaip salėje girdėjo daug kas – tai – pirmas atvejis tarp finansinių paslaugų teisės aktų. Ten taip pat yra – čia sutinku su Komisijos nariu – grupės priežiūra. Grupės parama, deja, išbraukta, bet apie tai jau viską girdėjome. Tikėkimės, kad galime ją sugrąžinti. Kapitalas taip pat apibrėžtas. Daug šio pranešimo aspektų daro jį pirmaujantį pasaulyje.

Antrasis dalykas, kurį norėčiau pasakyti, yra dėl strateginio tokių teisės aktų naudojimo poveikio. Daugeliu atžvilgiu vien turėti reglamentą, kuris galioja 27-ioms valstybėms narėms, nepakaks, jei neturėsime dvynio – t.y. strateginės reguliavimo institucijos Europos mastu, kuri taip pat veikia 27-iose valstybėse narėse. Turime įveikti skirtumus tarp reguliavimo institucijų ir žiūrėti, kad kalbėtume vienu balsu. Tai ypač svarbu, kai imamės vertiname tvarkas kitur pasaulyje. Kaip tik šį savaitgalį susitikau su JAV Kongreso finansų pakomitečio pirmininku Paulu Kanjorskiu ir kitais, kurie dabar kalba apie vienos reguliacinės institucijos federaliniu lygmeniu Jungtinėse Valstijose įkūrimo paspartinimą. Jei jie tą padarys anksčiau nei mes Europoje, patirsime didelę gėdą, nes neturėsime reguliavimo institucijos, kokios mums reikia Europos lygmeniu.

Tai – pasaulinio lygmens pranešimas, pasaulinė priemonė, procesas, kuriuo visi galėtume didžiuotis, bet taip pat turime užtikrinti, kad ir toliau skatinsime pokyčius tais klausimais, kuriuos iškėlė J. de Larosière pranešime, ir taip pat pokyčius dėl grupės paramos, kuri duos ekonominį našumą. Tikiuosi, kad visi parems šias priemones.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. - Bendros diskusijos baigtos.

Balsavimas dėl pranešimo (Α6-0191/2009), kurį pateikė Jean­Paul Gauzès, įvyks 2009 m. balandžio 23 d., ketvirtadienį.

Balsavimas dėl pranešimo (A6-0247/2009), kurį pateikė Renate Weber, ir pranešimo (A6-0413/2008), kurį pateikė Peter Skinner, įvyks šiandien.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE-DE), raštu.(RO) Nenoriu imtis aptarinėti reitingų agentūrų svarbos. Visi žino, kad jos būtinos, norint užtikrinti, kad investavimo sprendimai būtų tvirtai pagrįsti, nesvarbu, ar kalbame apie finansinius produktus, ar apie emitentus (tai reiškia, kad agentūros teikia daugiau nei tiesiog nuomones). Tačiau nenoriu pabrėžti Europos agentūros įkūrimo svarbos.

Per sunkią ekonominę krizę, kokią dabar išgyvename, reitingų agentūros, nesvarbu, kokios būtų ekonominės sąlygos, turėtų likti skaidrios ir įtikinamos priemonės, teikiančios pagalbą Europai keliaujant per šiuos nelengvus laikus. Negalime nuslėpti fakto, kad dėl dabartinės krizės taip pat kaltos reitingų agentūros, nes jos visiškai supainiotai analizavo įprastines priemones drauge su kitomis mišriomis priemonėmis, kai tuo pat metu buvo keliami kaltinimai skaidrumo trūkumu bei interesų konfliktu.

Mums reikia naujų organizacijų šiame sektoriuje, kuris sukurs konkurenciją, teikdamas objektyvius reitingus. Turime pamąstyti apie investuotojų apsaugą ir jų pasitikėjimą reitingų agentūromis. ES turi garantuoti, kad reitingų agentūros veiktų laikydamosi aiškių reglamentų. Nėra geresnio būdo tai padaryti, kaip įkurti Europos reitingų agentūrą, kuri vadovautųsi Bendrijos reglamentais.

 
  
MPphoto
 
 

  Călin Cătălin Chiriţă (PPE-DE), raštu.(RO) Norėčiau pasakyti, kad džiaugiuosi ir remiu pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybos direktyvą, kuria iš dalies keičiamos ankstesnės direktyvos dėl atskaitomybės ir dokumentų teikimo reikalavimų jungiant ir skaidant bendroves. Ypač džiaugiuosi pasiūlytomis konkrečiomis priemonėmis administracinei naštai mažinti – ši našta nereikalingai ardo ekonominę veiklą, vykdomą Europos verslo sektoriuje.

Palaikau šios iniciatyvos tikslą: padėti padidinti bendrovių konkurenciją ES, sumažinant administracinę naštą, kurią primeta Europos direktyvos komercinės bendrovių teisės srityje, ten, kur galima naštą sumažinti, pernelyg neigiamai nepaveikiant kitų susijusių šalių.

Ypač siūlau efektyviai taikyti veiksmų programą, kurią patvirtino pavasario Europos Vadovų Taryba 2007 m. kovo mėn. ir kuria siekiama iki 2012 m. administracinę naštą sumažinti 25 proc.

Manau, kad Europos įmonėms ir piliečiams labai reikia sumažinti biurokratizmą, įvestą Bendrijos acquis ir kai kuriais nacionaliniais teisės aktais.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika