Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2009 m. balandžio 22 d. - Strasbūras

17. Autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminai (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – B. Crowley pranešimas (A6-0070/2009) Teisės reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (COM(2008)0464 – C6-0281/2008 – 2008/0157(COD)).

  Brian Crowley, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikinti Komisijos narį Ch. McCreevy ir padėkoti visiems kolegoms, kurie šįvakar čia dalyvauja.

Autorių teisių pratęsimas ir apsaugos terminas mums visiems tapo ilga ir sunkia kelione, ypač todėl, kad labai daug žmonių ne iki galo žino visus faktus, susijusius su autorių teisėmis.

Iš pradžių leiskite man Parlamente oficialiai padėkoti visiems mano kolegoms – tiems, kurie pritarė, ir tiems, kurie nepalaikė mano teikiamo pasiūlymo – už jų indėlį, jų nuomones ir ypač už jų naudingus patarimus ir vadovavimą šiame kelyje. Taip pat norėčiau padėkoti Teisės reikalų komiteto sekretoriatui ir ypač p. Giorgio, kuris buvo labai ryžtingas gynėjas ir patarėjas visose šiose srityse, ir pagaliau Komisijos nariui Ch. McCreevy ir visiems jo darbuotojams. Nenorėčiau jų įvardyti asmeniškai, tačiau vyras, sėdintis šalia jūsų, nuveikė milžinišką darbą rašant šį pranešimą ir rengiant šią direktyvą.

Buvo pasakyta daug melo – ir aš atsargiai vartoju žodį „melas“, kalbėdamas apie tai, ką bandome čia nuveikti. Jis gali būti labai paprastai glaustai suskirstytas į keturias labai aiškias sritis. Pirma, apsaugos termino pratęsimas nuo šiuo metu galiojančių 50 metų iki ilgesnio termino. Šiuo metu kaip kompromiso dalį siūlome 70 metų. Šis kompromisinis pasiūlymas yra pagrįstas tam tikru Europos Vadovų Tarybos pasipriešinimu ir mane nuvylė tai, kad šįvakar čia neatstovaujama Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė. Iš tikrųjų viso šio proceso metu jaučiu, kad Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė nebuvo labai naudinga siekiant išspręsti šią problemą. Čekijos pirmininkavimo Tarybai pradžioje aš pranešiau Pirmininkui, atsakingam ministrui ir Tarybai pirmininkaujančios Čekijos pareigūnams, kad problemos sprendimas galėtų tapti didele sėkme Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei, taip pat šiam Parlamentui. Tačiau juos palietė kitos problemos ir jie ėmė laikytis nesuinteresuotos ar pusiau nepriklausomos pozicijos kalbant apie bandymus ieškoti sprendimų.

Kitos valstybės narės Europos Vadovų Taryboje taip pat tyčia bandė blokuoti procesą ir jam trukdyti, pateikdamos melagingus pareiškimus ir netikrus pakeitimus, netgi nesigilindamos į smulkmenas ar turinį ir netgi tinkamai neįtraukdamos Parlamento, kad pamatytų, koks lankstus galėtų būti Parlamentas kalbant apie tai, kas turi įvykti.

Antrasis dalykas, susijęs su šios direktyvos paskirtimi – ir tikriausiai pats svarbiausias dalykas iš visų – yra tai, kad joje pirmą kartą pripažįstamas samdomų muzikantų indėlis įsteigiant fondą, kuris leistų jiems užsitikrinti, kad gaus atlyginimą ir išmokas už savo darbą – kurį ilgą laiką žmonės išnaudojo – už kurį, jei pasiseks, jie galėtų gauti tik vienkartinę išmoką. Tai užtikrins, kad tie, kurie netrukus baigs muzikanto karjerą, arba tie, kurie galbūt turi kitų ekonominių problemų, galės iš jo gauti papildomą apsaugą.

Trečia, kalbant apie visą tų asmenų teisių ir galių balansavimo sferą, kurie dalyvauja įrašų bendrovių ir muzikantų derybose, direktyva suteikia papildomų teisių muzikantams ir kitiems asmenims užtikrinant, kad tai įvyktų.

Ketvirta ir visų svarbiausia, ji užtikrina, kad atsiras aiškumo kalbant apie tai, kaip įstatymas veikia Europos Sąjungoje. Daug mano kolegų, ypač atstovaujančių Ispanijai ir kitoms Viduržemio jūros pakrantės šalims, pateikė idėjų dėl audiovizualinio sektoriaus ir mes bandėme į jas atsižvelgti, į pranešimo projektą įtraukdami idėją priimti atskirą direktyvą, skirtą audiovizualiniam sektoriui, nes jame yra kitokių problemų, kurios susijusios su nagrinėjamu klausimu ir kurios reikalauja kitokių sprendimų. Mūsų diskusijose taip pat buvo pastebėta, kad esama milžiniškos srities kalbant apie kolektyvinių teisių administravimo organizacijų valdymą ir tai, kaip jos geriausiai atstovauja teisėms ir menininkams nesumokėtų pinigų surinkimo administravimui siekiant užtikrinti, kad menininkai galėtų juos gauti.

Pagaliau, leiskite tiesiog pasakyti, kad žmonės turėtų suvokti, jog tai kūrybinė teisė. Tai yra kūrinys, kurį asmuo sukūrė ir davė mums, tai darbas, už kurį turime mokėti – ne perdėtą sumą, o nedidelę sumą. Autorių teisių idėja šiandien atrodo išmetama pavėjui – visi gali viską gauti nemokamai. Jei toliau eisime šiuo keliu, trumpalaikėje perspektyvoje mums viskas bus gerai, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai sunaikins kūrybiškumą, galimybes turėti naujų muzikantų, naujų grupių ir galimybes mums visiems patirti naujų įspūdžių.

Šioje auditorijoje šįvakar turime muzikantų, gamintojų ir, žinoma, kai kurių suinteresuotųjų šalių. Jiems pasakyčiau, kad tai pirmas žingsnis, kurį matome scenoje ir kuris žengtas kryptimi, užtikrinančia, kad menininkai ir muzikantai galėtų geriau valdyti tai, į ką turi teises. Jei mums pavyks žengti pirmą žingsnį, galėsite užtikrinti, kad mes galėtume žengti toliau Everesto link.

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, Komisija visiškai pritaria Parlamento kompromisiniam dokumentui, kuris pateiktas balsuoti šioje sesijoje. Šis labai suderintas kompromisinis dokumentas tikriausiai palengvins pasiūlymo priėmimą per vieną svarstymą. Toks rezultatas ES atlikėjams bus labai sveikintinas įvykis. Jis parodys mūsų pagarbą kūrybiniam indėliui, kurį muzikantai įneša į mūsų gyvenimą ir mūsų kultūrą.

Parlamento kompromisiniame dokumente yra keturi pagrindiniai ramsčiai, kuriems mes nuoširdžiai pritariame: pirma, atlikėjų ir įrašų gamintojų autorių teisių apsaugos termino pratęsimas nuo 50 iki 70 metų; antra, naujas reikalavimas, samdomiems muzikantams duodantis 20% garsių įrašų bendrovių pardavimų internetu ir ne internetu pajamų; trečia, „naudok arba prarask“ išlyga, kuri leidžia atlikėjams po 50 metų atgauti teises, jei gamintojui nepavyktų rinkoje parduoti garso įrašo; ir, ketvirta, vadinamasis tabula rasa principas, pagal kurį draudžiama mažinti mokamą honorarą dėl atlikėjams išmokėto avanso.

Man ypač malonu pažymėti, kad samdomų muzikantų fondas, kurio veikla grindžiama 20 proc. bendrųjų pardavimų pajamomis, iki šiol teisėkūros procese nebuvo paliestas. Iš esmės šis fondas išbandomas tuo, kad priešingai visai kritikai, kurią girdėjome per pastaruosius metus, termino pratęsimas, viena vertus, užtikrins atlikėjų pajamas senatvėje ir, kita vertus, skatins naujos kūrybos atsiradimą.

Leiskite pabrėžti, kad šiuo pasiūlymu ne vien tik paprasčiausiai pratęsiamas terminas. Pirmą kartą Europoje autorių teisių įstatymai taps schema, pagal kurią menininkai gaus dalį pelno už garsių įrašų bendrovių pardavimus: 20 proc. nuo bendros apyvartos atidedama samdomiems atlikėjams. Tai tikrai naujoviška. Svarbiausia, kad 20 proc. atidėjimai nėra pajamos, kurios tenka keletui garsiausių atlikėjų. Šie 20 proc. skirti išimtinai padalyti samdomiems muzikantams. Priešingai visuotinai paplitusiam įsitikinimui, tokie kaip seras Cliff Richard iš samdomų muzikantų fondo negaus nė penso, o garsios įrašų bendrovės, pvz., EMI ar „Universal“, kurios prisidės prie samdomų muzikantų fondo, turės pasitenkinti tik 80 proc. nuo bendros apyvartos siekiančiu pelnu.

Taip pat taikomas tabula rasa principas – išlyga, kuri nutrauks taikomą apgailėtiną pagrindinio menininko honoraro mažinimą išmokėtu avansu. Ši nuostata skirta mažiau žinomiems atlikėjams, nes būtent jų įrašai dažnai neatlygina išmokėto avanso.

Tai pat taikoma išlyga, leidžianti atlikėjams atšaukti išpirkimo sutartis, jei įrašų gamintojai nutraukia jų įrašytų kūrinių pardavimą. Visa tai yra labai naujoviška ir nė viename ES pasiūlyme niekada nebuvo nueita taip toli atlikėjų labui. Tai nėra pasiūlymas, kuriuo ginama žinomų įrašų bendrovių nauda. Tai atidžiai suderintas požiūris, kuriuo siekiama atlyginti Europos kūrėjams.

Kai kas gali prieštarauti, kad Europos kūrėjai yra per daug apsaugoti. Tie, kurie gaudami pajamas pasikliauja autorių teisėmis, būtų kitokios nuomonės. Jei menininkai liko muzikos įrašų versle, nes tai apsimoka, tai vartotojams patiktų matyti daugiau įvairovės.

Mes taip pat pritariame kvietimui Komisijai atlikti atskirą poveikio audiovizualinės srities atlikėjams vertinimą ir per 2010 m. pateikti atitinkamus pasiūlymus. Esame įsitikinę, kad galime pateikti poveikio vertinimą per Parlamento numatytą laiką.

Komisija sutinka, kad teisių į internetu pakartotinai platinamas televizijos ir radijo programas administravimas nusipelnė didelio dėmesio. Pateikę pasiūlymą dėl termino, mes atsižvelgėme į teisėtą transliuotojų susirūpinimą teisėmis į internetu platinamus kūrinius. Todėl Taryboje priėmus pasiūlymą Komisija siūlo priimti tokį pareiškimą.

Pareiškimas būtų toks: „Komisija pripažįsta neatidėliotiną kolektyvinio fonogramų atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisių administravimo poreikį, kai radijo ar televizijos produkcijoje komercinės fonogramos yra viešai transliuojamos taip, kad visuomenės nariai turi galimybę radijo ar televizijos produkcija pasinaudoti jų atskirai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Komisija imsis atitinkamų priemonių palengvinti tokio kolektyvinio administravimo įgyvendinimą ir pirmiausia Komisija pradės suinteresuotųjų šalių struktūrinį dialogą siekiant nustatyti veikiančią licencijavimo tvarką. Šis pareiškimas taikomas tik užsakomajam radijo ar televizijos produkcijos pateikimui ir neapima pačios fonogramos pateikimo.“ Numatomo pareiškimo pabaiga.

2008 m. liepos mėn. Komisija pateikė pasiūlymą. Šiuo metu esame sunkiausios ekonomikos krizės, kokią tik matė pasaulis, viduryje. Krizė daro poveikį daugelio ES piliečių kasdieniam gyvenimui. Europos atlikėjai dažnai gyvena labai nesaugų gyvenimą netgi geriausiais laikais. Šis pasiūlymas užtikrina, kad gyvenime atlikėjai galės atgauti dalį pajamų, kurias jie sukūrė.

Parlamentas jautriai į tai reaguoja, o procesas parodė, kad paskata veikti mūsų kūrėjų labui vis dar neišnyko. Tikiuosi, kad visi būkštavimai, kuriuos išreikė tie, kurie prieštarauja termino pratęsimui, pasirodys esantys nepagrįsti.

Baigdamas norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjui Brianui Crowley ir išreikšti pagarbą ir pasigėrėjimą gražiu šio dokumento nagrinėjimu Europos Parlamente.

  Erna Hennicot-Schoepges, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentė. – (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikinti mūsų pranešėją ir visus EP narius, kurie dirbo šiuo klausimu. Taip pat norėčiau padėkoti Komisijos nariui už dokumentą, kurį jis mums pateikė.

Atlikėjai per daug dažnai likdavo nepastebėti ankstesniuose įstatymuose ir kaip niekas kitas, padedantis kurti intelektinę nuosavybę, jie turi teisę gauti tinkamą atlyginimą. Todėl šis pakeitimas išplėtė šio principo taikymą atlikėjams ir tai jau yra svarbus žingsnis į priekį.

Vis dėlto dar daug ką reikia nuveikti, nes šis kompromisas yra tik pirmas žingsnis. Sąlygos įvairių šalių autorių teisių platinimo bendrovėse, turinčiose labai skirtingus įstatus, vis dar labai skiriasi ir šiuo atžvilgiu derinimas dar nėra parengtas įgyvendinti praktikoje.

Parlamento pranešime Komisija raginama atlikti poveikio vertinimą ir vykdyti šios priemonės priežiūrą. Todėl kitos kadencijos Komisija bus raginama tęsti šį darbą. Kalbėdamas apie licencijų suteikimą, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad menininkų bendruomenė yra labai neužtikrinta dėl tokių mėginimų kaip šis, nes menininkai bijo, kad didieji gamintojai įgaus pranašumą mažųjų gamintojų sukurtų darbų atžvilgiu. Todėl šioje srityje vis dar būtina rasti pusiausvyrą.

  Emmanouil Angelakas, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės referentas. − (EL) Gerb. pirmininke, aš taip pat norėčiau prisidėti ir pasveikinti pranešėją ir Komisiją dėl pasiekto kompromiso.

Pagrindiniai į direktyvą įtraukti pasiūlymai apima apsaugos laikotarpio atlikėjams ir gamintojams pratęsimą nuo 50 iki 70 metų, muzikantams skirto fondo įsteigimą ir „naudok arba prarask“ išlygos įtraukimą į sutartis. Visa tai yra svarbu ir buvo mūsų aptarta komitete, taip kaip ir idėja dėl „naudok arba prarask“ išlygos, administracinių procedūrų supaprastinimas ir visų valstybių narių taisyklių suderinimas.

Tai buvo svarbūs klausimai, kurie įtraukti į kompromisinį dokumentą, kuriuo esame patenkinti. Kartu esame patenkinti, kad 70 metų terminas suteikia apsaugą tokiam pačiam laikotarpiui, kurį yra saugoma intelektinė nuosavybė ir kuris taip pat lygus 70 metų. Šio laikotarpio pratęsimas palengvins pastangas remti jaunimą, taip sudarant sąlygas Europai tapti pasauliniu išskirtinių muzikos talentų, kurie įneša aktyvų indėlį į meninę kūrybą ir užsitikrina darbą, šaltiniu. Kartu valstybės narės turės pajamų iš mokesčių, o Europa taps intelektinės nuosavybės eksportuotoja.

Pasiektą kompromisą laikau priimtinu ir sveikinu su pasiekta pergale.

  Christopher Heaton-Harris, Kultūros ir švietimo komiteto nuomonės referentas. − Gerb. pirmininke, taip pat norėčiau pasveikinti pranešėją ir pirmą kartą per dešimtį metų, kuriuos čia praleidau, pasveikinti Komisiją, kad sugebėjo pateikti tokių pasiūlymų ir kompromisų.

Pradėsiu nuo priežasčių, dėl kurių man patinka autorių teisės. Manau, kad autorių teisės ir patentai apsaugo žmones, verslą ir intelektinę nuosavybę (IN), o intelektinė nuosavybė yra verslumu pagrįstos laisvosios rinkos ekonomikos pamatinis akmuo. Laimė, žmonės ir bendrovės investuoja laiką ir pinigus, tikėdamiesi sukurti produktą – šiuo atveju muziką – kuris žmonėms patiks ir kurį jie norės pirkti. Visame pasaulyje visuomenės, kuriose griežtai saugoma IN, juda į priekį. Tos, kurios turi mažiau verslininkų ir mažiau patentų, tiesiog juda atgal.

Šiuo metu 38 000 Jungtinės Karalystės samdomų muzikantų pasirašė peticiją, remiančią šiuos pasiūlymus. Samdomi muzikantai nusipelnė pagalbos, kurią jiems suteiks šis pasiūlymas. Mano rinkimų apygardoje yra vienas žmogus, jo vardas Ted Carroll – vienas iš daugelio šimtų samdomų muzikantų, – kuris man parašė ir prašo, kad mes priimtume šiuos kompromisus. Būtent todėl aš pritariu šiam pranešimui.

  Jacques Toubon, PPE-DE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, šis jums pateiktas pasiūlymas yra naudinga priemonė menininkams, menui ir kultūrai ir Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija jam pritars.

Iš tikrųjų tai, kas jums pateikta, yra kompromisas, kuriuo siekiama atsižvelgti į įvairias nuomones ir įvairius interesus ir kuris – ir tai yra įdomioji dalis – tikriausiai bus patvirtintas Tarybos, kuri iki šiol susidūrė su nedidele blokuojančia mažuma.

Šis kompromisas pagerins Komisijos poziciją. Leidėjų ir atlikėjų santykiai bus teisingesni dėl išlygos, kuri leidžia atlikėjams įgyvendinti savo teises ten, kur jų neįgyvendina leidėjas. Jis užtikrina teisingesnes sąlygas samdomiems muzikantams (čia kalbu ir apie solistus). Samdomiems muzikantams bus naudingas nuolatinis 20 proc. rezervas.

Kai Tarybai pirmininkaus Ispanija, ketiname apsvarstyti galimybę pasiūlymą taikyti audiovizualiniam sektoriui, t. y. leidėjams ir menininkams. Dėl transliuotojų esu dėkingas jums, Komisijos nary, už pareiškimą, kurį ką tik perskaitėte, ir manau, kad labai tikslus pareiškimas iš tikrųjų turi būti pridedamas prie Tarybos bendrosios pozicijos, kad nekiltų pavojų dalykams, susijusiems su muzikos transliacijomis per radiją.

Čia kalbame apie realias pajamas. Samdomi muzikantai pamatys, kad jų pajamos patrigubės ir pasieks 2 000 eurų. Vartotojų interesai dėl to nenukentės, nes termino pratęsimas nedidina kainų. Bibliotekų interesai nepažeidžiami, nes bibliotekos nemoka honorarų atlikėjams ar įrašų gamintojams. Jos moka honorarus tik autoriams ir netgi tokiais atvejais yra daug išimčių.

Būtent todėl esu labai dėkingas B. Crowley, N. Gill, Komisijos nariui Ch. McCreevy ir Komisijai už visą šį darbą. Jis atspindi padėtį pasaulyje, ilgėjančią gyvenimo trukmę ir naujus darbų panaudojimo būdus ir būtent todėl privalome patvirtinti šį dokumentą – bandyti užtikrinti, kad tai būtų padaryta per pirmąjį svarstymą.

  Neena Gill, PSE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, šis pranešimas Parlamente nuėjo ilgą, kartais sudėtingą kelią, buvo intensyvaus įvairių šalių lobizmo objektas ir savo mitais bei prieštaraujančiųjų pretenzijomis buvo įprastu dienos įvykiu. Atsižvelgdami į svarbą ir skubą, su kuria šis pranešimas tūrėtų būti patvirtintas šios Parlamento kadencijos metu, pranešėjas ir mūsų gerbiamas pagalbinis pranešėjas sunkiai dirbo, siekdami susitarimo dėl svarbiausių Tarybos pozicijos dalių. Todėl sveikinu visus tuos, kurie dalyvavo siekiant protingo, teisingo ir tvaraus susitarimo. Vis dėlto, esu nusivylusi, kad Tarybai vėl nepavyko pasiekti jokio panašaus susitarimo.

Vis dėlto man malonu, kad pranešimas atitinka pagrindinius mano tikslus ir PSE frakcijos siekius ir kad tuo atveju, jei mums reikia autorių teisių apsaugos termino pratęsimo, iš padidėjusių pajamų pirmiausiai privalo turėti naudos atlikėjai. Būtent todėl aš galiu pritarti kompromisiniams pakeitimams, kuriuos pateikė pranešėjas, nes juose numatytos papildomos priemonės atlikėjams.

Norėčiau išskirti kai kuriuos svarbiausius pakeitimus: 58 pakeitimas, kuris iš esmės yra „naudok arba prarask“ išlyga; 59 ir 61 pakeitimai dėl samdomų atlikėjų teisių, pagal kuriuos garsios įrašų bendrovės turi atidėti 20 proc. pardavimų pajamų; 62 pakeitimas dėl tabula rasa išlygos menininkams; 71 pakeitimas dėl galimybės menininkams iš naujo derėtis dėl geresnių sutarčių; ir pagaliau 75 pakeitimas dėl poveikio audiovizualinės srities atlikėjams vertinimo.

Todėl norėčiau paprašyti abejojančių kolegų apsigalvoti ir balsuoti už šį pranešimą. Pripažįstu, kad jis nėra tobulas ir kad esama susirūpinimo. Kitokiomis aplinkybėmis man labiau patiktų, jei būtų svarstomas garsioms įrašų bendrovėms pagal tabula rasa išlygą leidžiamas laikotarpis, kuris prasideda po metų, o ne po keleto mėnesių, nors pastarasis laikotarpis būtų priimtinesnis.

Baigdama norėčiau paprašyti Tarybos skubiai pasiekti susitarimą šiuo klausimu. Visi kiti svarbiausi dalyviai pasiekė susitarimą, o atlikėjams aiškumo reikia greičiau, o ne vėliau.

  Sharon Bowles, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, nepaisant apsukraus ir žavaus Komisijos nario ir jo tarnybų puolimo aš vis dar negaliu pritarti šiam pasiūlymui pratęsti autorių teisių terminą.

Žinau, kad pasiūlymas pateiktas turint gerų siekių, tačiau kodėl skaitmeninėje eroje, kai sparčiai keičiasi įrašų platinimo būdai, turėtume daryti negrąžinamą pakeitimą pratęsdami tokios sistemos galiojimą, kurios veikla iš esmės vis dar grindžiama sutartimis, o jos struktūra yra labiau tinkama fiziniam platinimui ir pardavimui? Vienintelė viltis gelbėjant padėtį būtų spręsti klausimą dėl sutarčių, kurios laikui bėgant tapo nesąžiningos, o tai nebuvo padaryta. Turėtume aiškiai pasakyti, kad sutarčių sudarymas visam laikui, be išlygų dėl pratęsimo jau nėra priimtinas ir įrašų bendrovės turi sumokėti vieną iš kainų už kiekvieną pratęsimą.

Daug pagirtino darbo atlikta siekiant nustatyti geras sąlygas atsilyginant už pratęsimą, bet bijau, kad tos įterptos papildomos nuostatos ne visiškai tinka ilgalaikėje perspektyvoje ir jos taip pat turi savo neatitikimų ir nelygybės, nes jose nebuvo atsižvelgta į sutarčių klausimą.

Ieškojau kompromiso, kuriam galėčiau pritarti, ir pasiūliau mintį dėl pratęsimo termino ribojimo įrašams, kurie buvo paskelbti iki 1975 m., kaip pateikta ALDE frakcijos 80 ir 81 pakeitimuose, kurie neprieštarauja pagrindiniam pasiūlymų paketui. Pripažįstu, kad tai būtų dilema rokenrolo erai, kuri būtent dabar atkreipia dėmesį, būtent tuo metu įvyko populiariosios muzikos prasiveržimas, o tos muzikos atlikėjams būdingos ypač prastos sutartys. Vis dėlto toks pakeitimas neįstumtų mūsų į negrįžtamą padėtį visų naujesnių įrašų atveju. Jis mums leistų iki galo užbaigti esamą įrašų kompanijų modelį, nes jos galų gale yra pagrindinės naudos gavėjos ir agitatorės už šį pratęsimą. Jis taip pat mums suteiktų laiko apmąstyti ir parengti daugiau į atlikėjus ir ateitį orientuotų pasiūlymų, kurie tikrai tiktų skaitmeniniam amžiui.

Jei jūs sugrįšite spręsti mano iškeltų klausimų, tada tai galėtų būti paketas, dėl kurio verta balsuoti, tačiau kitaip aš negaliu jam pritarti.

  Roberta Angelilli, UEN frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau pasveikinti pranešėją, darbas atliktas puikiai . Autorių teisių apsauga šiuo metu trunka daugiausiai 50 metų ir, mano nuomone, šis laikotarpis yra nepakankamas siekiant menininkams sumokėti teisingą atlyginimą už jų kūrybinį darbą ir rezultatus. Iš tikrųjų svarbu gerinti socialinę menininkų padėtį, institucijoms užtikrinant geresnę apsaugą.

Būtent dėl šios priežasties mes pritariame autorių teisių apsaugos laikotarpio pratęsimui iki 95 metų ir reikalaujame, kad papildomas uždarbis, kurį sukurtų šis pratęsimas, būtų skiriamas išimtinai menininkams ir ypač, kad papildomus 45 metus jie būtų atleidžiami nuo sutartinių įsipareigojimų, pagal kuriuos iš jų reikalaujama pervesti dalį pajamų trečiosioms šalims. Šia priemone iš tikrųjų turėtų būti siekiama užtikrinti tikrą naudą menininkams ir atlikėjams. Kita vertus taip pat būtų pageidautina, jei Komisija įvertintų šio pratęsimo poveikį ir būtinybę plėsti jo taikymo sritį siekiant įtraukti audiovizualinį sektorių.

  Eva Lichtenberger, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, turime problemą dėl autorių teisių ir turime problemą dėl menininkų atlyginimo. Taigi turėtume ir turime veikti ir ką nors daryti. Vis dėlto, jei imsime aktyviai veikti, tai svarbu, kad atremtume skaitmeninės eros iššūkius, o ne balnotume kritusius arklius.

Leiskite paaiškinti, kaip man kilo ši mintis. Pateiktas pasiūlymas iš tikrųjų žada tik vienintelį dalyką – tai pažadas remti muzikos pramonę. Jei turėtume panagrinėti, kas iš tikrųjų atsitinka menininkams ir jų pajamoms ir jas suskaičiuoti, mes pamatytume tokias vidutines sumas, kurios yra aiškiai per mažos, kad menininkai galėtų save išlaikyti.

Be to, šių pinigų menininkai tiesiogiai negauna. Fondas yra per mažas, kad galėtų ko nors pasiekti. Menininkas, su kuriuo apie tai diskutavau, man sakė, kad čia vyksta perskirstymas, paimant iš gyvųjų ir atiduodant mirusiesiems. Turėjau jam paprieštarauti: tTai perskirstymas paimant iš menininkų ir atiduodant leidėjams, muzikos pramonei ir tik didžiausiems jos atstovams.

Iš viso, Komisijos nary, šis pasiūlymas netinkamas. Mums reikia rasti kitų būdų. Mums reikia, pvz., sukurti kažką panašaus į vienodo dydžio sumų mokėjimą. Netgi pasiūlymai, kuriuos pateikėte dėl „naudok arba prarask“ išlygos vis dar yra teorinė teisė. Gal galėtume nuveikti ką nors protinga ir pagrįsta, kaip Teisės reikalų komitete vykusiame svarstyme rekomendavo ir prašė menininkai.

  Mary Lou McDonald, GUE/NGL frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, manau, kad šia iniciatyva tikrai buvo siekiama gerinti socialinę atlikėjų padėtį, kaip tvirtino Komisijos narys Ch. McCreevy ir mūsų kolega B. Crowley, tačiau iš tikrųjų to nebuvo pasiekta. Deja, netgi komiteto įtraukti pakeitimai nėra pakankami, kad pagerintų pasiūlymą. Tai pasiūlymas, kuris, manau, galų gale atlygins tiems menininkams, kuriems jau pasisekė ir iš tikrųjų atlygins leidėjams.

Esu pritrenkta idėjos pratęsti autorių teisių terminą, nesvarbu ar iki 70, ar 95 metų ir esu dėl to pritrenkta ne tik todėl, kad tai įtartina ir beveik neatitinka skaitmeninio amžiaus, bet ir todėl, kad labai aišku, jog toks žingsnis pirmiausia atitiks leidėjų, o ne iš visų jėgų besistengiančių menininkų interesus.

Manau, kad nepaisant viso sunkaus darbo ir geros valios EP nariai turėtų atmesti šį pasiūlymą. Manau, kad Komisijai reikia grįžti prie braižomosios lentos ir pateikti tinkamą pasiūlymą, kuriame ne tik būtų kalbama apie atlikėjų ir menininkų rėmimą, bet kuris realiai ir praktiškai būtent tai užtikrintų.

  Manuel Medina Ortega (PSE). – (ES) Gerb. pirmininke, priešingai nei du ankstesni pasisakiusieji, aš sutinku su dauguma EP narių, kurie kalbėjo šiuo klausimu.

Tai gera direktyva, iš tikrųjų tai puiki direktyva, skirta apsaugoti atlikėjus.

Kai kalbama apie būtinybę rasti protingesnį verslo būdą, iš tikrųjų diskutuojama apie intelektinės nuosavybės koncepcijos panaikinimą. Verslas galimas tik tuo atveju, jei yra sukurti įstatymai.

Jau turime valstybių narių lygmeniu sukurtus įstatymus. Komisija, vadovaujama Ch. McCreevy, priėmė puikią iniciatyvą, teigiamą iniciatyvą, ir aš tikiu, kad Parlamentas turėtų patvirtinti susitarimą, kurio Teisės reikalų komitete pasiekėme pranešėjo B. Crowley ir įvairių pagalbinių pranešėjų, pvz., N. Gill ir J. Toubon dėka.

Esu įsitikinusi, kad tai nuostabi direktyva ir kad ji sustiprins intelektinės nuosavybės kūrimą. Be to, į direktyvą įtraukta keletas rekomendacijų dėl tolesnio darbo, kurį būtina nuveikti.

Esu įsitikinusi, kad pranešimo patvirtinimas šiame Parlamente – ir tikiuosi, kad Taryba laikysis Komisijos ir Parlamento pozicijos – pasitarnaus užtikrinant, kad kitos kadencijos metu Komisija tęstų šį darbą, pateiks pasiūlymų Parlamentui ir kad mes pasieksime pažangos intelektinės nuosavybės apsaugos sistemoje, kuri yra gyvybiškai svarbi mūsų Europos Sąjungos, kuri yra didi institucija, grindžiama bendra kultūra, vystymusi.

  Olle Schmidt (ALDE). - (SV) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, B. Crowley yra protingas EP narys ir dažnai pateikia protingų pasiūlymų. Vis dėlto šį kartą, manau, sunku suvokti jo ketinimus. Komisija siūlo, kad muzikos apsaugos terminas būtų pratęstas nuo šiuo metu galiojančių 50 iki 95 metų, tai būtų beveik dvigubai ilgesnis, nei esamas terminas. Daugelis sutiktų, kad jis per ilgas. Kompromisas, apie kurį dabar kalbama, yra 70 metų ir tai krypsta teisinga linkme.

Vis dėlto lieka keletas klausimų. Ar pratęsimas padidins kultūrinę įvairovę ir palengvins naujų kūrinių rašymą? Kokio poveikio autorių teisių pratęsimas Jungtinėse Amerikos Valstijose turėjo šioje šalyje? Ar jis sustiprino menininkų pozicijas, o gal pagrindiniais naudos gavėjais buvo muzikos įrašų bendrovės? Ar galime pateisinti pratęsimą, kuris taip dramatiškai prailgina apsaugos terminą? Ar nėra per daug paprasta tvirtinti, kad kūrybiškumas ir troškimas kurti yra tiesiogiai susiję su apsaugos trukme? Mano nuomone, į šiuos klausimus vis dar nebuvo atsakyta.

Būdamas liberalas, aš tikiu autorių teisių apsaugos įstatymu ir jo tikslu, todėl galiu sutikti su kai kuriais gerb. Parlamento nariais. Jis, žinoma, yra svarbus užtikrinant naujų kūrinių gamybos apsaugą, taip pat svarbus kompozitoriams kontroliuojant savo pačių darbus, įskaitant jų kontrolę finansiniu požiūriu. Vis dėlto mūsų teisinis kišimasis šiame Parlamente, žinoma, turi būti proporcingas ir aš nemanau, kad taip yra šiuo atveju.

Mano gimtojoje šalyje diskutuojama dėl teisės naudotis kūriniais internetu, ypač po garsaus teismo proceso, kuris baigėsi sprendimu dėl Pirate Bay. Todėl šiuo metu, kai autorių teisės yra intensyvių diskusijų tema, aš manau, kad mes padarytume klaidą, jei patvirtintume Komisijos pasiūlymą pratęsti muzikos kūrinių apsaugą nuo 50 iki 95 metų. Todėl kaip ir Sh. Bowles ketinu atmesti visą pasiūlymą. Esu įsitikinęs, kad Komisija turėtų pabandyti dar kartą. Komisijos nary, apmąstykite dar kartą, pakeiskite pasiūlymą ir sugrįžkite!

  Roberto Musacchio (GUE/NGL). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, man atrodo, kad atsižvelgdama į svarbiausius iššūkius, turinčius bendro poveikio muzikos ir kultūros sektoriui, Europa rizikuoja atsakyti protekcionistiniais sprendimais ir pasenusiomis schemomis, žadėdama atlikėjams ir mažoms muzikos įrašų bendrovėms trupinius, o iš tikrųjų atstovaudama didžiųjų žvaigždžių interesams, kurios turės dar daugiau galimybių didinti savo pelną.

Matote, dėl Švedijos teismo sprendimo byloje prieš interneto svetainės The Pirate Bay administratorius, kurie buvo nubausti už keitimosi muzikos įrašais lygiarangiu ryšiu skatinimą, Parlamento pritarimas tokiai priemonei konsoliduotų neigiamą ir visiškai netinkamą požiūrį į naują šiuolaikinių technologijų eros vystymosi spartą ir į ištisų kartų kultūros, ryšių ir laisvės poreikį.

Menininkų raiškos laisvės apsauga iš tikrųjų slypi jų santykiuose su visuomene. Laisvė kurti meną ir laisvė juo naudotis eina išvien ir turi bendrą priešininką – komercinę naudą, kurią šis įstatymas sustiprintų.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL). - (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos pasiūlymu ir pranešimu norima pasiekti, kad meno kūrimas ir žmogaus sukurta kultūra taptų nuolatine preke. Jie skirti ne tam, kad apsaugotų muzikantus.

Šis pratęsimas duos naudos tik monopolijų milžinams, tarptautinėms muzikos įrašų bendrovėms, šou ir pramogų industrijai, kuri toliau turtės iš kitų sukurtų kūrinių. Pralaimės darbuotojai, menininkai ir pati žmogaus raida, nes dėl tarptautinių bendrovių prievartos didžioji dauguma muzikantų ir atlikėjų už išmaldą turės joms perduoti visas savo teises.

Šis pratęsimas duos šimtų milijonų eurų pelno tarptautinėms bendrovėms, tačiau muzikantams per metus jis duos tik keletą dešimčių eurų. Kartu didelės bendrovės, besivadovaudamos pelno taisyklėmis, taip pat valdys intelektinės nuosavybės kūrinius.

Komisijos pasiūlymas, kurį remia pagrindinės Europos Parlamento politinės frakcijos, įrodo Europos Sąjungos ginamų ir saugomų vertybių prigimtį, pobūdį ir interesus. Siekdama apsaugoti pelningumą, ji paverčia preke viską nuo vandens iki meno, kultūros ir žmogaus sukurtų kūrinių.

  Jens Holm (GUE/NGL). - (SV) Gerb. pirmininke, pasiūlymas pratęsti autorių teisių terminą iki 95 metų yra baisus pavyzdys, kaip pavyko didžiųjų įrašų kompanijų lobistinė veikla, kurių pasiūlymas visiškai atitinka jų interesus. Toks ilgalaikis apsaugos termino pratęsimas tik suduos smūgį atskiriems vartotojams ir slopins naują muzikos produkciją. Todėl mes, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija/Šiaurės šalių žalieji kairieji, pateikėme pakeitimą, kuriame prašome išbraukti reikalavimą dėl 95 metų. Mes taip pat prašome, kad būtų atmesta visa direktyva.

Spėjama, kad dainos Happy Birthday teisės priklauso Šiaurės Amerikos bendrovei Warner. Žmonės, savo gimtadienį švenčiantys viešumoje, kai kuriose Jungtinių Amerikos Valstijų vietose vos drįsta dainuoti šią dainą, bijodami atsakomųjų priemonių ir baudų. Tai absurdiškas pavyzdys, kaip blogai gali būti, jei asmenų ir pramonės interesams leisime valdyti politiką. Tai buvo pavyzdys iš JAV, kur jau nustatytas 95 metų autorių teisių apsaugos terminas. Neleiskime, kad taip atsitiktų Europoje. Atmeskime reikalavimą dėl 95 metų ir atmeskime visą direktyvą!

Aš taip pat norėčiau žinoti, ar Komisija atliko poveikio vertinimą, kuris nustatytų, kiek būsimų pajamų atitektų atskiriems menininkams ir kiek jų iš tikrųjų liktų didžiosioms bendrovėms.

  Manolis Mavrommatis (PPE-DE). - (EL) Komisijos nary, kaip girdėjome diskusijos metu, yra skirtingų nuomonių dėl įstatymo galią turinčio teisės akto dėl autorių teisių apsaugos laikotarpio pratęsimo.

Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad šios konkrečios direktyvos priėmimas nepaveiks vartotojų ir nepadidins fonogramų kainų. Ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, visi stengiamės pratęsti gretutinių teisių apsaugos laikotarpį. Intelektinė nuosavybė po autoriaus mirties saugoma 70 metų, taip sukuriant tam tikras pajamas jo šeimai. Todėl šiuo metu galiojanti atlikėjų gretutinių teisių apsauga, kuri apima 50 metų laikotarpį nuo muzikos įrašymo, yra labai trumpa. Būtent todėl kompromisas, kuriuo nustatomas 70 metų laikotarpis, būtų gera mintis.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tyrimą, susijusį su aktoriais, ir į galimą pasiūlymą dėl direktyvos, kuris bus pateiktas 2010 m. Taip pat manau, kad reikėtų saugoti aktorius, ypač laikotarpiu, kai svarbi meninė kūryba ir kai technologijų plėtra gali padėti apsaugoti menininkų pajamas.

Baigdamas tikiuosi Europos Komisijos bendradarbiavimo, susijusio su pasiūlymu dėl naujos direktyvos.

  Glyn Ford (PSE). - Gerb. pirmininke, leiskite paaiškinti: remiu autorių teisių termino pratęsimą nuo 50 iki 70 metų. Man labai įdomu, kas turės naudos?

Pritariu, kad samdomi muzikantai, kaip reikalavo Muzikantų sąjunga, gautų 20 proc. iš mažmeninių pardavimų gauto pelno. Problemų kelia tarptautinių įrašų bendrovių ir pagrindinių menininkų interesų pusiausvyra. Daug šių asmenų prieš 30 ar 40 metų pasirašė sutartis, kurios jiems suteikia 8 proc. mažmeninės kainos ir kurias jie pasirašė su bendrovėmis, atsakingomis už gamybą, paskirstymą ir pinigų už parduotus įrašus surinkimą. Dabar vėl tos pačios tarptautinės įrašų bendrovės visiškai nieko nedarydamos gaus daugelio milijonų eurų nelauktos naudos, nes šiame naujame skaitmeniniame amžiuje nereikia nieko daryti. Pramonės struktūra, kuri dėl technologijos pokyčių tapo nereikalinga, lemia tai, kad laimi Notingemo šerifas, o ne Robinas Hudas. Šiems menininkams turėtų būti suteikta galimybė atgauti savo turtą, kurį jie vieninteliai sukūrė.

  Christofer Fjellner (PPE-DE). - (SV) Gerb. pirmininke, išsiaiškinkime vieną dalyką: dėl autorių teisių termino pratęsimo neturėsime daugiau ir geresnės muzikos. Ar 25 metų muzikantas sąžiningai pasakytų: „ne, aš neketinu įrašyti šio kūrinio, nes man už jį mokės tik tol, kol man sukaks 75 arba kol man sukaks 120“? Pratęsimas netgi nepaskatintų neturtingų muzikantų, nes ne jų įrašai yra parduodami praėjus 50 metų po įrašymo. Priešingai, jis skatina arba didžiąsias įrašų bendroves, arba tuos, kurie jau daug uždirbo iš savo įrašų. Manau, kad šiame pasiūlyme buvo visiškai prarastas proporcingumo jausmas.

Asmuo, kuris šiandien išranda vaistus nuo vėžio – ir be to, gauna Nobelio premiją medicinos srityje – apsaugos savo išradimą ne ilgesniam kaip 20 metų laikotarpiui, o asmens, kuris gali įrašyti kūrinį, išradimas arba, tiksliau, įrašas būtų apsaugotas 95 metus. Tai viršija bet kokį proporcingumą. Vis dėlto aš sutinku, kad 70 metų yra geriau nei 95 metai, nors manau, kad geriausiai būtų atmesti visą pasiūlymą.

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, manyčiau, kad per laiką, kurį praleidau čia kaip Komisijos narys daug sužinojau. Kai kurie žmonės galbūt tvirtintų, kad nesužinojau, tačiau aš manau, kad sužinojau.

Vis dėlto vienas dalykas, kurį sužinojau, yra, kad bandymas paliesti intelektinės nuosavybės sritį yra pilnas įvairių spąstų. Man būnant Komisijos nariu, taip pat anksčiau užimant Airijos Vyriausybės ministro pareigas, Parlamente ir Europos Vadovų Taryboje buvo iškelta keletas klausimų, susijusių su šia intelektinės nuosavybės sritimi, ir kai kurie iš šių klausimų buvo svarstomi 20 ar 30 metų. Taigi aš sužinojau, kad bet kuris šios temos aspektas susilaukia milžiniško dėmesio, sukelia daug diskusijų ir supriešina daug Parlamento narių, valstybių narių ir įvairių suinteresuotųjų šalių.

Sužinojau, kad sudėtinga nagrinėti bet kokius šios srities dalykus ir bandyti pasiekti priimtiną sprendimą. Man būnant Komisijos nariu, buvo daug atvejų, kai nepavyko pasiekti susitarimo tam tikrose srityse.

Aš nė kiek nesu nustebęs šioje diskusijoje šalių pateiktų argumentų gilumu ir nuoširdumu, nes bet kuris klausimas, susijęs su intelektine nuosavybe, visada iškelia tokį argumentą, o žmonės, kurie prieštarauja B. Crowley pateiktam kompromisiniam pasiūlymui, kitose intelektinės nuosavybės srityse palaikys visiškai priešingą pusę.

Todėl labai įdomu tokiose diskusijose matyti žmones, kurie užimtų vienokią poziciją kitose srityse ir užimančių kitokią poziciją čia, nes tai labai sudėtinga sritis, ir aš pritariu pasisakiusiųjų nuoširdumui.

Nėra prasmės man vardyti įvairius atskirai iškeltus klausimus ir juos svarstyti, nes jie ad nauseam buvo nagrinėjami komitete. Vienas dalykas, kurio siekė B. Crowley ir kitų komitetų pranešėjai, buvo skirti daugiau laiko. Parlamentas skyrė ypač daug laiko ir nepaprastai daug pastangų, o daugelis padėjėjų ir mano direktorato darbuotojų šiuo klausimu ypač sunkiai dirbo bandydami pasiekti to, ką laikėme priimtinu kompromisu.

Vis dėlto paliesiu kai kurias sritis. Leiskite man iš pradžių tiesiog išskirti kai kuriuos su diskusija per daug nesusijusius dalykus, gaubusius ankstesnę diskusiją, kurioje mes priartėjome prie šio pasiūlymo.

Norėčiau užtikrinti, kad žmonės, kurie manęs prašė toliau tęsti pasiūlymą, buvo atlikėjai – intensyvaus lobizmo sulaukėme būtent iš šių asmenų pusės.

Jei šiame Parlamente ir valstybėse narėse nesutariama, aš taip pat galiu pasakyti, kad šiuo klausimu mano direktorate buvo skirtingų požiūrių, kai pirmą kartą iškėliau klausimą, kaip turėtume elgtis toliau, taip pat buvo išsakyta daugelis iš čia pateiktų skirtingų požiūrių. Manau, kad tai natūralu: jei klausimas sukelia tokius skirtingus požiūrius čia ir valstybėse narėse, to paties galite tikėtis ir direktorate.

Vis dėlto į mane labai dažnai kreipėsi lobistai, kurie buvo eiliniai atlikėjai. Taip, atėjo žinomi atlikėjai ir išreiškė paramą šiuo klausimu, nes eiliniai atlikėjai manė, kad būtų geriau šioje konkrečioje srityje taip pat turėti gerai žinomų vardų, tačiau eiliniai atlikėjai – samdomi muzikantai, apie kuriuos daugelis žmonių niekada nėra girdėję – buvo didžiausi lobistai. Manau, kad Ch. Heaton-Harris pastaba, jog šį pasiūlymą parėmė 38 000 samdomų muzikantų, yra svarbi.

Taigi reikia apsispręsti, kuris iš kelių yra teisingas. Sakyčiau, kad daugelis žmonių žino dainininkus iš savo keturių mėgstamų dainų ar įrašų, tačiau labai abejoju, ar daugelis iš jų žino, kas iš tikrųjų yra jų autorius. Vis dėlto dainos autorius turi į ją teisę visą gyvenimą ir dar 70 metų po mirties.

Jei šįvakar čia paminėčiau šešias pačias populiariausias sukurtas melodijas, abejoju, ar salėje atsirastų bent vienas, kuris galėtų pasakyti dainų autorių vardus, tačiau kiekvienas, kuris žino konkretų įrašą, galėtų pasakyti: šią dainą dainavo tas ir tas atlikėjas. Autorius turi teisę visą gyvenimą ir 70 metų po mirties, tačiau atlikėjui suteikiama tik 50 metų teisė nuo kūrinio atlikimo datos.

Bet kuriuo moraliniu požiūriu tai neteisinga. Kai kurie žmonės sudainavo vieną pasisekimo sulaukusią dainą, kai jiems buvo 21 ar 22 metai, daugiau niekas jų negirdėjo ir iš to jie neuždirbo labai daug pinigų. Senatvėje, kai jiems sukanka 70 ar daugiau metų, manau, būtų protinga, jeigu jie galėtų gauti truputį papildomų pajamų. Galite sakyti techninius argumentus, intelektinius argumentus ir visa kita, tačiau manau, kad remiantis teisingo žaidimo taisyklėmis, nugali pateiktas argumentas.

Kaip minėjo B. Crowley ir kiti, tai buvo tikras bandymas nagrinėti kai kuriuos iš šių klausimų – ir kai kurių labai prieštaringų klausimų. Padarėme viską, ką galėjome, kad turėtume pasiūlymą. B. Crowley įdėjo ypač daug darbo šioje srityje, bandydamas pasiekti susitarimų ir kompromisų, jis ilgai ir sunkiai dirbo.

Tiesiog atkreipčiau dėmesį į kai kuriuos iškeltus klausimus.

N. Gill, kuri labai remia pasiūlymą ir kuriai labai dėkoju už paramą, minėjo „naudok arba prarask“ išlygą, kuri įsigalioja po metų, tačiau ją įgyvendinant valstybėse narėse, valstybės narės gali leisti jai įsigalioti po trijų arba šešių mėnesių, jei jos to pageidauja.

Sh. Bowles – ir aš nei akimirkai neabejoju jos nuoširdumu šiuo klausimu – mano, kad negali balsuoti už šį pasiūlymą arba kompromisinį pasiūlymą, kurį pateikė Brian Crowley. Ji minėjo sutarčių klausimą. Gerai, aš nemanau, kad sutarčių klausimas galėtų užkirsti kelią pasiūlymui. Tai yra kita problema, kuri galėtų būti kitos iniciatyvos tema, jei – ir tik tuo atveju jei – šį pasiūlymą pavyks priimti.

E. Lichtenberger pasakė puikią kalbą. Atkreipčiau jos dėmesį, kad 2 000 eurų samdomam muzikantui iš tikrųjų nėra maži pinigai. Fondą, kaip anksčiau minėjau, remia 38 000 atlikėjų ir manau, kad jie tai turi žinoti.

Medina Ortega iš savo didelės politinės patirties nurodė labai gerą dalyką ir aš sutinku su juo, kad turime pasiūlyti ką nors, kas turėtų realesnių galimybių būti patvirtintas Europos Vadovų Taryboje. Kaip nurodė M. Ortega, mes turime būti realistai, nes ten taip pat esant skirtingiems požiūriams mes turime pateikti pasiūlymą – kaip pateikė B. Crowley ir kiti – kuris turi realių galimybių būti patvirtintas Europos Vadovų Taryboje, ir jis šį dalyką nurodė labai įtikinamai ir gerai.

O. Schmidt ir R. Musacchio pateikė pastabų apie taikomus garsių įrašų bendrovių verslo modelius, tačiau mes neremiame taikomų garsių įrašų bendrovių verslo modelių. 70 metų terminas yra atviras visiems naujoviškiems verslo modeliams.

J. Holm atkreipė dėmesį į galimybę būti nubaustam, pvz., už Happy Birhday dainavimą, tačiau aš manau, kad jis susipainiojo savo mintyse. Kalbama ne apie dainą: kalbama tik apie jos įrašymą dainuojant atlikėjui, taigi J. Holm gali kada tik nori dainuoti Happy Birhday ir jam nekils pavojus kokiu nors būdu būti nubaustam. Kalbama apie atlikėjo atliekamo kūrinio įrašymą, o ne autoriaus atliekamo kūrinio dainavimą.

M. Mavrommatis pateikė keletą pastabų, kurias mes pasižymėjome, tačiau aš manau, kad 70 metų yra geriausias laikas.

Baigdamas norėčiau išreikšti savo pagarbą ir susižavėjimą tuo, kaip produktyviai visi Europos Parlamente nagrinėjo šį dokumentą. Šis nagrinėjimas leido parengti kompromisinį pasiūlymą, kurį pateikė Brian Crowley, ir manau, kad tai rodo mūsų pasiryžimą gerinti mūsų kūrybinės bendruomenės teisinę sistemą. Manau, kad ateityje ji parodys, kad kuriančiųjų gynimas buvo teisingas pasirinkimas ir kad gerėjantis teisių administravimo infrastruktūros veiksmingumas įrodys, jog buvo neteisūs tie, kurie tvirtino, kad geresnė apsauga apribos interneto kultūros gerovę.

Norėčiau padėkoti visiems dalyvavusiems diskusijoje, ypač pranešėjui Brianui Crowley, ne todėl, kad jis yra mano kolega iš Airijos ir senas draugas, o todėl, kad jis įdėjo labai daug darbo bandydamas pasiekti kompromisą, kuris būtų priimtinas kiek įmanoma didesniam skaičiui Parlamente besivaržančių interesų ir palengvino kompromisą, kuris, kaip sakė M. Ortega, taip pat turi pakankamai galimybių būti patvirtintas Europos Vadovų Taryboje.

  Brian Crowley, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, norėčiau dar kartą padėkoti kolegoms už jų indėlį šioje diskusijoje. Deja, nepaisant visų mūsų diskusijų, pasiūlymų, pakeitimų, vėlesnių pakeitimų ir atliktų pakeitimų, kai kurie kolegos vis dar nesuvokė, kad padėtis pasikeitė. Turiu labai asmeniškai pasakyti, kad galiu vertinti kiekvieno požiūrį ir suprasti, dėl ko jis atsiranda.

Sunku tai daryti, kai iš kolegų gauni pakeitimus, prie kurių pridėtas Financial Times straipsnis, kuriame pareiškiama, kad mes turime balsuoti prieš autorių teises, o po šiuo straipsniu parašyta „autorių teisės saugomos“. Netgi Financial Times, kuris nepritaria autorių teisių apsaugai ar pratęsimui, pats naudojasi autorių teisių apsaugos priemone!

Panašiai girdžiu vartotojų apsaugos organizacijas sakant, kad yra negerai pratęsti autorių teises, nes tai trukdys vartotojų teisėms ir vartotojo pasirinkimui, nesuvokdamos ar netikėdamos, kad autorių teisės jau egzistuoja ir kad tos teisės ir jų apsauga jau yra.

Panašiai girdžiu kolegas minint papildomas prievoles, kurias šis įstatymas užkraus naujovėms ir kūrybiškumui, tačiau kaip žmonės ką nors kurs, jei jie negali apsaugoti savo teisių? Jei jie negali apsaugoti savo kūrinių, kaip jie tai darys?

Panašiai žmonės, kurie kalba apie prekybą (angl. merchandising) – arba, kaip buvo pateikta vertime, prekiavimą (angl. mercantiling) – įrašų pramonėje turėtų atsibusti ir pajusti kavos kvapą. Tai taikoma jau metus laiko, taškas. Prieš atsirandant įrašytai muzikai, jums nusipirkus muzikos plokštelę turėdavote sumokėti tam tikrą mokestį, kuris grįždavo tos muzikos kūrėjui, o kiekvieną kartą grojant šią muziką atlikėjas taip pat gaudavo savo dalį.

Tai, apie ką kalbame, yra pusiausvyros ir teisingumo kaip argumento naudojimas siekiant užtikrinti tų asmenų teises, kurie yra patys silpniausi sutarčių požiūriu, kurie yra silpniausi įgyvendinimo požiūriu ir kurie artėja prie savo muzikinės karjeros pabaigos, kad jie galėtų gauti apsaugą ir naudos.

Svarbu, kad žmonės suvoktų, jog naujų technologijų atėjimas – kurį mes visi sveikinam, nes tai fantastiška – nereiškia, kad jūs turite teisę ką nors gauti nieko nemokėdami. Jei eitumėte į įrašų parduotuvę, pasiimtumėte garsios įrašų bendrovės kompaktinę ar vinilinę plokštelę ir išeitumėte, jus sulaikytų už vagystę iš parduotuvės, o nemokamas muzikos atsisiuntimas kai kam yra tolygus šiam poelgiui.

Kalbama apie leidimą nustatyti tinkamą mechanizmą.

Noriu padėkoti Jacques‘ui Toubon‘ui, Neenai Gill ir visiems mano kolegoms už pagalbą ir paramą, o ypač dėkoju ponui Medina Ortegai už jo naudingą vadovavimą ir patarimus, kurie man padėjo susidoroti su ispaniška šio dalyko puse.

  Pirmininkas. – Šiuo pasisakymu baigiame klausimo nagrinėjimą.

Balsavimas vyks rytoj 12 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE), raštu. – (PL) Šiuo pranešimu siekiama remti Europos menininkus pratęsiant autorių teisių apsaugos terminą fonogramoms nuo 50 iki 70 metų.

Dokumente taip pat ketinama įsteigti fondą samdomiems muzikantams, kuris būtų kaupiamas iš gamintojų įmokų, o jos sudarytų ne mažiau kaip 20 proc. metinių pajamų, gautų pratęsus autorių teises. Praėjus penkiasdešimčiai metų nuo fonogramos išleidimo, atlikėjas galės nutraukti sutartį, jei gamintojas nepardavinės fonogramos.

Tai nauji, nors ir minimalūs pakeitimai autorių teisių įstatymuose, kuriuos reikia skubiai ir išsamiai persvarstyti. Autorių teisės egzistavo iki atsirandant internetui ir yra susijusios su kitokia era. Dabar reikalingas naujas požiūris į šį klausimą.

Galiojantys teisės aktai, įskaitant 2006 m. gruodžio 12 d. Direktyvą 2006/116/EB, neužpildo esamų teisės spragų dėl naujų technologijų plėtros. B. Crowley pranešimo priėmimas Europos Parlamente leis užtikrinti tam tikrą daugiakultūrės aplinkos apsaugą, kuri skatintų pasaulinės muzikos pramonės konkurencingumą. Parlamentas taip pat paprašė Komisijos atlikti vertinimą dėl būtinybės panašiai pratęsti autorių teisių apsaugos terminą audiovizualinio sektoriaus atlikėjų ir gamintojų atveju. Ne vėliau kaip iki 2010 m. sausio 1 d. Komisija turi pateikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ataskaitą apie šio vertinimo rezultatus. Mes dar turime palaukti nuodugnaus autorių teisių apsaugos įstatymų persvarstymo.