Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2009 m. balandžio 23 d. - Strasbūras

3. Pacientų teisės į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse (diskusijos)

  Pirmininkas. - Kitas klausimas – Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo [COM(2008)0414 – C6-0257/2008 – 2008/0142(COD)] – Aplinkos visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas. Pranešėjas: John Bowis (A6-0233/2009).

Kaip jau žinote, John Bowis neseniai Briuselyje susirgo ir buvo paguldytas į ligoninę. Jam atlikta operacija, ir džiaugiuosi, kad ji pavyko sėkmingai. Jis jau sveiksta, taigi jis – sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse narėse pavyzdys. Šiandien jį pavaduoja mano bičiulis ir kolega Philip Bushill-Matthews.

  Philip Bushill-Matthews, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, mano užduotis – labai sunki ir kartu labai lengva. Sunki todėl, kad klausimai, nagrinėjami šiame dokumentų rinkinyje – labai sudėtingi ir opūs; be to, asmeniškai aš mažai prie jo prisidėjau. Lengva todėl, kad tai mano gerbiamo kolegos Johno Bowiso, kuris, kaip minėjote, šiuo metu sveiksta po sudėtingos širdies operacijos, atliktos prieš porą savaičių Briuselyje, pranešimas.

Jis atliko nepaprastą darbą, kad šis dokumentų rinkinys būtų sėkmingai užbaigtas, be abejo, padėdamas pamatus, kad pirminis pranešimas dėl pacientų mobilumo 2005 m. birželio mėn. būtų toks sėkmingas. Esu įsitikinęs, kad jis norėtų, jog asmeniškai padėkočiau Komisijos narei už jos pagalbą, šešėliniam pranešėjui ir mūsų frakcijos sekretoriatui bei, žinoma, jo tyrimų padėjėjui už jų visų didžiules pastangas siekiant bendro sutarimo daugeliu ginčytinų klausimų. Su jų pagalba Johnui pavyko nušviesti sritį, kuri buvo labai tamsi, įvesti aiškumą ten, kur anksčiau jo nebuvo, nuosekliai remiantis dviem tarpusavyje susijusiais principais: kad pacientui visada turi būti teikiamas prioritetas ir kad paciento pasirinkimą turėtų lemti ne priemonės, o poreikiai.

Pastaruosius dešimt metų Europos piliečiai teismuose kovojo už savo teisę vykti į kitą valstybę narę gydytis. Aišku, kad pacientai siekia šios teisės, jos nusipelnė ir turi į tai teisę. Jie neturėtų kreiptis į teismą, kad ši teisė jiems būtų suteikta. Šis pasiūlymas – tai galimybė paversti tai realybe. Atėjo metas mums, kaip politikams, prisiimti atsakomybę ir patiems sukurti teisinį aiškumą, kad nereikėtų kreiptis į teisėjus.

Dauguma žmonių norėtų gydytis netoli namų. Tačiau visuomet atsiranda pacientų, kurie dėl kokių nors priežasčių nori vykti gydytis į kitą valstybę narę. Jei pacientai pasirinktų šią galimybę, privalome užtikrinti, kad jie turėtų aiškias ir teisingas sąlygas vykti į kitą valstybę narę gydytis. Jie turi žinoti, kiek reikės mokėti už paslaugas, kokių kokybės ir saugumo standartų gali tikėtis ir kokias turės teises, jei gydymas būtų nesėkmingas. Šiame pranešime sprendžiami visi minėti klausimai.

Norėčiau aiškiai pabrėžti, kad ši pacientų teisė niekaip neturėtų pakenkti valstybių narių pajėgumui teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas visiems savo piliečiams. Šiame pranešime nenurodoma, kaip valstybės narės turėtų kurti savo sveikatos priežiūros sistemas. Jame taip pat nenurodoma, kokios kokybės sveikatos priežiūros paslaugas jos turėtų teikti. Tiesą sakant, jame numatytos apsaugos priemonės, skirtos padėti valstybėms narėms apsaugoti savo šalies sveikatos priežiūros sistemas, pavyzdžiui, tam tikromis aplinkybėmis taikyti išankstinio leidimo sistemą.

Vis dėlto tokia išankstinio leidimo sistema neturėtų būti taikoma siekiant apriboti paciento pasirinkimą. Iš tiesų, didesnė galimybė į kitose valstybėse narėse teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, savo ruožtu, turėtų skatinti valstybes sveikatos priežiūros sistemose taikyti aukštesnius sveikatos priežiūros standartus.

Laukiu kolegų komentarų prasidėjusiose diskusijose.

  Daniela Filipiová , einanti Tarybos Pirmininko pareigas. – (CS) Ponios ir ponai, jaučiuosi labai pagerbta galėdama šiandien prie jūsų prisijungti ir dalyvauti diskusijose kai kuriais svarbiais į šios dienos darbotvarkę įtrauktais klausimais, susijusiais su visuomenės sveikatos priežiūra. Šie klausimai apima pacientų teisės į kitose valstybėse narėse teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas taikymą, pacientų saugumo užtikrinimą ir bendruosius ES veiksmus retųjų ligų srityje.

Norėčiau pradėti tuo, kad visi trys klausimai yra tarp Tarybai pirmininkaujančios Čekijos prioritetų; jie taip pat įtraukti į Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdžio, prasidėsiančio 2009 m. birželio 7 d. Liuksemburge, darbotvarkę. Todėl džiaugiamės artėjančiomis diskusijomis.

Tarybai pirmininkaujanti Čekija visiškai supranta, koks svarbus Europos Parlamento vaidmuo teisėkūros procese visuomenės sveikatos priežiūros srityje, ir suvokia, kad būtinas glaudus Tarybos ir Parlamento bendradarbiavimas. Taigi, pranešimai šiais trimis klausimais parengti kaip tik laiku.

Toliau norėčiau tarti keletą žodžių iš Tarybos perspektyvos dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlytos direktyvos dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo.

Tarybai pirmininkaujanti Čekija visiškai supranta poreikį suteikti teisinio aiškumo pacientams, gaunantiems sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje, ir vadovaujasi Tarybai pirmininkavusios Prancūzijos šioje srityje nuveiktų darbų rezultatais. Mūsų tikslas – siekti, kad būtų patvirtintas šis tekstas, kuris ES piliečiams yra aiškus ir suprantamas, kuriame laikomasi pirminės teisės, įskaitant subsidiarumo principą, ir kuriuo siekiama viešai deklaruojamo tikslo įtvirtinti teisinį aiškumą ES piliečiams, kad būtų įgyvendinta jų teisė į kitose valstybėse narėse teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Vis dėlto tuo pačiu metu reikia kruopščiai apsvarstyti galimą šio pasiūlymo įgyvendinimo įtaką ES valstybių narių sveikatos priežiūros sistemų stabilumui.

Kompetentingose Tarybos institucijose vyko ir tebevyksta labai intensyvios diskusijos dėl to, kokią esminę reikšmę turės pasiūlymas. Todėl šiuo metu negaliu pasakyti, ar Tarybai pavyks pasiekti politinį susitarimą iki Čekijos pirmininkavimo pabaigos, t. y. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdžio metu birželio mėn. Vis dėlto šiuo metu galiu padaryti keletą bendrų išvadų. Būsimoji direktyva turėtų susisteminti visą Europos Teisingumo Teismo praktiką dėl laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principo įgyvendinimo visuomenės sveikatos priežiūros srityje; ji taip pat turėtų apimti reglamentą dėl socialinių sistemų suderinimo ir suteikti valstybėms narėms galimybę teikti sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse, jei duotas išankstinis leidimas, arba galimybę taikyti „prieigos saugojimo“ sistemą.

Šiuos principus randame Johno Bowiso pranešime dėl pasiūlytos direktyvos, dėl kurios vyks diskusijos. Galima apibrėžti ir kitus Europos Parlamentui ir Tarybai bendrus klausimus: visiškos ir teisingos informacijos apie galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje teikimo svarba arba ypatingas dėmesys sveikatos priežiūros paslaugų kokybiškumo ir saugumo užtikrinimui.

Tarybai pirmininkaujanti Čekija vertina Parlamento rūpestį rengiant šį pranešimą, kurio dabartinė redakcija – tai daugelio ilgų ir rezultatyvių svarstymų atitinkamuose komitetuose rezultatas. Žinau, kad šio pranešimo formuluotė reiškia kompromisą, pasiektą tarp įvairių frakcijų, – surasti šį kompromisą buvo gana nelengva. Todėl norėčiau padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie jo rengimo, ir, be abejo, pranešėjui Johnui Bowisui, kuriam visi linkime kuo greičiau pasveikti. Tai – vertingas indėlis, kuris padės tęsti teisėkūros procesą dėl pasiūlytos direktyvos. Taryba išsamiai įsigilins tiek į pranešimo tekstą, tiek į pasiūlymus dėl pakeitimų ir kruopščiai apsvarstys, ar įtraukti juos į Tarybos bendrąją poziciją, siekiant susitarimo per antrąjį svarstymą.

Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, kaip jau minėjau, dar per anksti numatyti, ar birželio mėn. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdžio metu bus pasiektas politinis susitarimas dėl pasiūlytos direktyvos, kadangi svarstymai dėl Tarybai pirmininkaujančios Čekijos pateikto kompromisinio pasiūlymo dar nesibaigė. Bet kokiu atveju Taryba toliau svarstys šį klausimą, atsižvelgdama į Europos Parlamento patvirtintą pranešimą.

  Pirmininkas. − Esu įsitikinęs, kad A. Filipiová neprieštaraus, jei pranešiu Parlamentui, kad ji naudojasi neįgaliųjų vežimėliu.

  Androulla Vassiliou, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, prieš pradėdama kalbėti apie pacientų teises į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse norėčiau atiduoti pagarbą pranešėjui Johnui Bowisui, kuris, deja, šiandien negali būti su mumis, tačiau kuriam esame labai dėkingi už šį dokumentą. Linkiu jam kuo greičiau pasveikti, taip pat linkiu sveikatos ir laimės po daugelio puikaus tarnavimo Europos piliečių labui metų.

(Plojimai)

Be to, norėčiau padėkoti visiems šešėliniams pranešėjams už jų konstruktyvų darbą ir, žinoma, P. Bushillui-Matthewsui, kuris šiandien kalba J. Bowiso vardu.

Vakar Strasbūre minėjome Europos pacientų teisių dieną. Minėjime pripažinome, kad didėja pacientų vaidmuo sveikatos priežiūros sistemoje ir kad svarbu, jog pacientai pasitikėtų ir turėtų informacijos apie jiems teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Esminis klausimas yra toks: ką Europos Sąjunga gali padaryti pacientų labui? Šį rytą turime galimybę žengti dar vieną žingsnį, kad sukurtume tokią Europą, kuri būtų tinkama pacientams, visiems ir kiekvienam Europos piliečiui, kuriems jūs, gerbiami nariai, atstovaujate.

Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad labai vertinu sunkų darbą, kurio ėmėsi Parlamentas nagrinėdamas pasiūlymą dėl direktyvos dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse, kuris netrukus bus pateiktas balsavimui. Norėčiau padėkoti visiems už įdomias ir neretai sunkias diskusijas ir labai veiksmingą procesą.

Norėčiau trumpai priminti pagrindinį pasiūlytos direktyvos pagrindą ir pagrindinius jos tikslus bei principus. Šio pasiūlymo ištakos – tai dešimties metų Europos Teisingumo Teismo praktika, kurioje buvo nustatyta, kad pacientai turi teisę į kompensaciją už užsienyje jiems suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, net jeigu jie galėjo gauti šias sveikatos priežiūros paslaugas savo šalyje.

Tai svarbu. Ši teisė ES piliečiams tiesiogiai numatoma EB sutartyje. Tačiau nors nutartys šiuo klausimu buvo aiškios tam tikrų asmenų atžvilgiu, klausimas, kaip jos taikomos visais kitais atvejais, buvo miglotas. Todėl akivaizdu, kad būtina teisės aktų sistema, kuri užtikrintų, jog visi pacientai Europoje galėtų naudotis savo teise į kompensaciją už kitose valstybėse narėse suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Ši teisė turi būti suteikta ne tik tiems pacientams, kuriems prieinama viešai neteikiama informacija ir kurie turi lėšų apmokėti advokato išlaidas. Todėl po nuodugnių svarstymų ir konsultacijų praėjusių metų liepos 2 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl direktyvos.

Visų pirma svarbiausia tai, kad bendras tikslas – suteikti pacientams didesnes galimybes ir teisę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis visoje Europoje. Pacientai yra šio teisės akto projekto, kuriame taip pat išreiškiama visiška pagarba sveikatos sistemų Europoje įvairovei, dėmesio centre. Norėčiau tai aiškiai pasakyti. Žinau, kad buvo daug nuogąstavimų, tačiau šiuo teisės aktu nenumatoma keisti valstybių narių sveikatos priežiūros sistemų organizavimo ir finansavimo.

Pasiūlytoje direktyvoje iškelti trys pagrindiniai tikslai: pirma, paaiškinti sąlygas, kuriomis remiantis pacientams bus kompensuojama gyvenamosios šalies tarifais už kitose valstybėse narėse suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; antra, garantuoti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir saugumą visoje Europoje; ir trečia, skatinti Europos šalių bendradarbiavimą kuriant sveikatos priežiūros sistemas.

Šių trijų ramsčių pagrindu galima labai daug ką padaryti ES piliečių – visų pirma, tų piliečių, kurie siekia gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse, ir galiausiai visų pacientų Europoje – labui. Laukiu jūsų diskusijų.

  Iles Braghetto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentas. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, kaip galėtumėme apibūdinti šią direktyvą? Ji reiškia galimybę pacientams pasirinkti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios jiems būtų suteiktos neatidėliotinai; galimybę regioninėms sveikatos priežiūros sistemoms pagerinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir veiksmingumą; ir galimybę pasiekti didesnę Europos integraciją asmens sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje. Europos pavyzdinių centrų tinklai, technologijų standartai, telemedicinos plėtra parems jau prasidėjusį valstybių narių bendradarbiavimą.

Tam reikia sukurti tinkamą informacinę sistemą, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir efektyvumo stebėseną, garantijas dėl sveikatos priežiūros darbuotojų profesinės etikos ir nebiurokratišką procedūrą mobilumui kitose valstybėse narėse reguliuoti. Direktyvoje tiksliai laikomasi šių reikalavimų.

  Françoise Grossetête, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentė. – (FR) Gerb. pirmininke, A. Vassiliou, nors J. Bowis nedalyvauja diskusijose, norėčiau padėkoti pirmiausia šiam kolegai. Be to, man labai gaila, kad jo nėra, dar ir dėl to, kad jis buvo taip įsitraukęs į pranešimo rengimą, jog iš tiesų nusipelnė būti šioje salėje.

Akivaizdu, kad kalbame ne apie naują paslaugų direktyvą. Mes turime atsisakyti praktikos, kai Teisingumo Teismas, o ne politikai kuria Europos teisę. Tai nepriimtina.

Europos piliečiai turi teisę į kitoje valstybėje narėje teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, atsižvelgiant į nustatytas sąlygas. Norėčiau dar kartą pabrėžti valstybėms narėms, kurios nerimauja dėl būsimų potencialių piktnaudžiavimų – šioje direktyvoje visiškai gerbiamas valstybių narių suverenitetas jų sveikatos priežiūros sistemų atžvilgiu. Be to, priešingai, nei teigė kai kurie oponentai, šis tekstas skirtas visiems pacientams, ir jis atkuria teisingumą bei sąžiningumą, nes iki šiol tik turtingiausi pacientai turėjo galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje.

Priėmus šią direktyvą, kiekvienas pilietis galės gauti šias sveikatos priežiūros paslaugas, jei stacionariosios sveikatos priežiūros atveju bus gautas išankstinis sutikimas iš jo valstybės narės, kurioje pacientas yra apdraustas, taip sudarant sąlygas kompensuoti išlaidas kilmės valstybėje narėje galiojančiais tarifais.

Atsižvelgdama į tai, kad visaip siekiama išvengti vadinamojo medicinos turizmo, laikau, kad tai pažangu. Tai didelis Europos žingsnis sveikatos srityje, jis teisingesnis ir leidžia suteikti daugiau informacijos apie esamas sveikatos priežiūros paslaugas ES piliečiams bei didina bendradarbiavimą taikant naujas sveikatos priežiūros technologijas.

  Bernadette Vergnaud, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės referentė. – (FR) Gerb. pirmininke, A. Vassiliou, ponios ir ponai, ruošiamės priimti sprendimą dėl teksto, kurio labai ilgai laukiau ir dėl kurio meldžiausi, ypač atsižvelgiant į mano pranešimą dėl sveikatos paslaugų neįtraukimo į Paslaugų direktyvą poveikio.

Tačiau bijau, kad paskutinis balsavimas man paliko kartėlį. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto priimtas pranešimas, palaikant daugumai frakcijų, išskyrus socialistų frakciją, su kai kuriais patobulinimais yra, tiesą sakant, paprasčiausias atsakas į Teisingumo Teismo priimtus sprendimus. Jame nesprendžiami ne tik pagrindiniai sveikatos priežiūros politikos uždaviniai Europos Sąjungoje, bet ir teisinio neaiškumo pacientų atžvilgiu problema; be to, puoselėjamas rinkos dėsnių taikymas sveikatos priežiūros srityje.

Teisinio neaiškumo klausimu, regis, akivaizdu, kad neapibrėžtumas, vyraujantis tarp atitinkamų sąlygų, susijusių su šios direktyvos, Reglamento (EEB) Nr. 1408/1971 ir vakar priimto Reglamento (EB) Nr. 883/2004 taikymu, tik dar labiau padidins Teisingumo Teismo sprendimų skaičių.

Rinkos dėsnių klausimu norėčiau pasakyti, kad šio pranešimo dvasia atsispindi jo teisiniame pagrinde, kitaip tariant, 95 straipsnyje, kuriame nustatomos vidaus rinkos taisyklės. Tokiu atveju sveikata tebūtų tik prekė, kaip ir visos kitos prekės, kuriai būtų taikomos tos pačios pasiūlos ir paklausos taisyklės.

Tai gali tapti nevienodų galimybių gauti sveikatos priežiūros paslaugas priežastimi, kai pasiturintys ir gerai informuoti piliečiai galės pasirinkti geriausias ES teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, o kiti turės pasitenkinti sveikatos priežiūros paslaugomis, kurių kokybė daugelyje valstybių narių jau pablogėjo ir kurių šioje direktyvoje nenumatoma gerinti.

Be to, 67 pakeitimas byloja apie tai, kad tarp valstybių narių sveikatos priežiūros sistemų atsiras konkurencija, nes kiekvienas asmuo galės laisvai pasirinkti sistemą Europos Sąjungoje, be abejo, jei už jos teikiamas paslaugas sumokės.

Ir galiausiai norėčiau iškelti klausimą dėl išankstinio leidimo taikymo stacionariosios sveikatos priežiūros atveju, kurio įvedimas gali sukurti gausybę apribojimų valstybėms narėms, nors šis principas leidžia kontroliuoti socialinių sistemų finansinę pusiausvyrą ir suteikti pacientams garantijų dėl kompensacijos.

Atsižvelgdama į tai ir turėdama mažai iliuzijų dėl šios dienos balsavimo rezultatų, esant tokiam puikiam vienbalsiškumui...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Diana Wallis, Teisės reikalų komiteto nuomonės referentas. − Gerb. pirmininke, Teisės reikalų komiteto vardu norėjome pasidžiaugti šiuo pasiūlymu ir atkreipti dėmesį į tai, kaip jis pasitarnaus kuriant teisinį aiškumą, kuris yra sveikintinas, ir pabrėžiant pacientų pasirinkimo galimybę. Be to, mūsų komiteto nariai mano, – ir, man regis, tai svarbu, atsižvelgiant į šį rytą išreikštą susirūpinimą, – kad jame jaučiama pagarba subsidiarumo principui, taigi ir valstybių narių sveikatos sistemų integralumui.

Nuo pagrindinio pranešimo nukrypstame tikriausiai vieninteliu klausimu: norėjome, kad daugiau dėmesio būtų skirta pacientams, kurių gydymas, deja, nėra nesėkmingas. Mūsų manymu, taikytinos teisės režimas ir nustatytos jurisdikcijos taisyklės nėra pakankamai aiškūs: jie galėjo būti labiau orientuoti į pacientus siekiant užtikrinti, – tai mums pavyko pasiekti kitose srityse, – jog pacientai galėtų pateikti prašymus savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje ir gauti kompensaciją pagal nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės įstatymus. Būtų gerai, jei šis klausimas būtų dar kartą apsvarstytas.

  Anna Záborská, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės referentė. – (SK) Kaip Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės referentė norėčiau padėkoti J. Bowisui už jo glaudų bendradarbiavimą ir ilgas diskusijas rengiant šį pranešimą. Linkiu jam sėkmės.

Pranešimas tiesiogiai susijęs su pacientų teisėmis, ir Europos įstatymų leidėjai turi užtikrinti, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas moterims ir vyrams būtų nuosekliai taikomas lygybės principas. Bet kokia sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių institucijų, draudėjų arba valstybės pareigūnų praktikuojama lyčių diskriminacijos forma yra nepriimtina. Siūlomos sistemos pavojus tas, kad kitoje valstybėje narėje teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis – tai reiškia lengvatinį režimą – daugiausia naudosis pasiturintys piliečiai.

Vienas šios problemos sprendimo būdų – tarpregioninis bendradarbiavimas. Valstybių narių regioniniai susitarimai tarp finansinių ir sveikatos priežiūros institucijų turėtų padėti suderinti pacientų reikalavimus, viešųjų finansų stabilumą ir ypač valstybės prioritetą užtikrinti gerą savo piliečių sveikatą.

  Avril Doyle, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, 1998 m. Europos Teisingumo Teismas nustatė, kad pacientai turi teisę gauti kompensaciją už sveikatos priežiūros paslaugas, kurios jiems buvo suteiktos kitose valstybėse narėse. Šiame pranešime, kuris papildo Komisijos narės pateiktą pasiūlymo projektą, paaiškinama, kaip taikyti tose Europos Teisingumo Teismo bylose išdėstytus principus.

Sveikinu Johną Bowisą su puikiu pranešimu ir džiaugiuosi, kad jis sumaniai išsprendė daugelį pagristų abejonių dėl pirminio projekto pasiūlymo. Pranešimas paremtas ne pacientų galimybėmis, o jų poreikiais. Jame aptartos stacionariosios sveikatos priežiūros ir išankstinio leidimo sąvokos ir, kaip suprantu, Taryba ir Komisija joms pritarė. Kokybės standartai liks valstybės narės kompetencija, o saugumo standartai bus europiniai. Pacientų informavimo šaltiniai, atitinkantys „vieno langelio“ principą, bus būtini kiekvienoje valstybėje narėje, kad pacientai galėtų rinktis remdamiesi pakankama informacija. Be to, manau, kad nuostata dėl abipusio receptų pripažinimo bus labai svarbus šio teisės akto priedas, kurį reikėtų nedelsiant priimti.

Nors sveikatos priežiūros paslaugos iš pat pradžių buvo įtrauktos į F. Bolkesteino pasiūlymą dėl paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse, netrukus paaiškėjo, kad reikia priimti atskirą direktyvą šiuo labai svarbiu su sveikata susijusiu klausimu, kuris turi daugelį atšakų visais sveikatos priežiūros paslaugų aspektais 27 ES valstybėse narėse. Pacientai visada teiks pirmenybę sveikatos priežiūros paslaugoms, kurios teikiamos netoli jų gyvenamosios vietos. Šiuo metu tik 1 proc. ES šalių biudžetų išleidžiamas kitoje valstybėje narėje teikiamoms sveikatos priežiūros paslaugoms. Vertinkime tai objektyviai.

Vis dėlto, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali būti naudinga pasinaudoti kitoje ES valstybėje teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, ypač gyvenantiems pasienio regionuose, kai, pavyzdžiui, arčiausia sveikatos priežiūros institucija yra kitoje valstybėje arba kitoje valstybėje yra daugiau specialistų, tarkime, retųjų ligų atveju, arba jei kitoje valstybėje tam tikros sveikatos priežiūros paslaugos ar gydymas gali būti suteikti greičiau. Turiu pažymėti, kad sveikatos priežiūros politika ir jos finansavimas yra ir liks valstybių narių bendroji kompetencija.

Norėčiau kai ką pridurti dėl A. Trakatelliso pranešimo. 15 pakeitimas sukėlė daug susirūpinimo ir klaidingų aiškinimų, ir džiaugiuosi, kad balsuodami dalimis turėsime galimybę balsuoti prieš retųjų ligų „išnaikinimo“ sąvoką, kuri sukėlė daug nerimo. Vis dėlto palaikysiu likusią pakeitimo dalį ir puikų mano kolegos profesoriaus A. Trakatelliso darbą retųjų ligų tema.

  Dagmar Roth-Behrendt, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau frakcijos vardu palinkėti J. Bowisui kuo greičiau pasveikti. Žinau, kad jis sunkiai dirbo komitete iki paskutinės balsavimo dienos, ir tikiuosi, kad greitai atgaus jėgas po operacijos, o prieš prasidedant vasaros pertraukai jį vėl pamatysime šioje salėje.

Pradėdama norėčiau pasakyti, kad, mano frakcijos nuomone, tai – labai geras pranešimas. Matome, kad Komisijos pasiūlymą iš pagrindų pagerino gausūs Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlyti pakeitimai ir kompromisas, kurį kartu pasiekėme. Komisijos nare A. Vassiliou, jūs su savo komanda atlikote puikų darbą, tačiau buvo galimybė jį patobulinti, ir mums tai pavyko padaryti.

Mes pasiekėme, kad visi pacientai nuo šiol žinotų, jog Europos Sąjungoje jie, kaip ir visi kiti, turi savo teises. Jie gali vykti į kitas valstybes kaip kiekvienas darbuotojas, kiekvienas studentas, kaip juda prekės, paslaugos ir kt. Pacientai taip pat turi turėti teises vidaus rinkoje. Būtent tai numatoma šiame teisės akte, todėl besąlygiškai jam pritariame.

Kita vertus, turime nurodyti, kurioms pranešimo sritims labiausiai pritariame. Tokios sritys apima, pvz., tai, kad pacientams turi būti suteiktas laisvas judėjimas, siekiant nestacionariųjų sveikatos priežiūros paslaugų. Vis dėlto manome, kad valstybės narės turėtų išlaikyti kompetenciją savo sveikatos priežiūros sistemų klausimais. Jos turi turėti kompetenciją organizuoti stacionariųjų sveikatos priežiūros paslaugų ir specialiųjų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, o jų investicijos į atitinkamą valstybę narę turi būti prieinamos. Mes nesiekiame atimti šių įgaliojimų ir šios kompetencijos iš valstybių narių ar ištuštinti jų biudžetus. Todėl teisinga, kad tam tikroms sveikatos priežiūros paslaugoms būtų reikalingas išankstinis leidimas. Mano frakcija taip pat labai džiaugiasi galėdama palaikyti šią idėją, o aš grįšiu prie to baigdama savo kalbą. Tai geras principas, apibūdinantis visą pranešimą.

Vienas dalykas, dėl kurio aš asmeniškai labai džiaugiuosi, yra tas, kad pagaliau bus sukurti pavyzdinių centrų tinklai. Kiek laiko sugaišome reikalaudami, kad būtų aišku, kur Europos Sąjungoje patiriama geriausia patirtis? Kur teikiamos geriausios sveikatos priežiūros paslaugos? Kur gydymas yra sėkmingiausias? Kuri komanda, kurioje ligoninėje, kurioje valstybėje narėje turi pranešti ką nors naujo? Šiuo metu visa tai palikta likimo valiai. Galbūt apie tai žino tik maža mokslininkų bendruomenės dalis, tačiau ne visi vietiniai gydytojai. Tai, kad galime pagerinti šią padėtį, sukurdami pavyzdinių centrų tinklus – didžiulis pasiekimas. Šie informacijos šaltiniai leis visiems pacientams visose valstybėse narėse užsukti arba paskambinti ir paklausti: „Kokios mano teisės?“. Jiems bus jų kalba paaiškinta, kokias teises jie turi, o jeigu jiems kas nors kels problemų, bus pateiktas reikiamas atsakymas. Tai teigiama pažanga.

Baigdama kalbą norėčiau paminėti ir tas sritis, dėl kurių dauguma mano frakcijos narių išreiškia apgailestavimą. Tai apima du dalykus, kurie ypač svarbūs daugumai mano frakcijos narių ir šiandienos balsavimui. Visų pirma, mes pageidaujame, kad būtų numatytas dvigubas teisinis pagrindas. Reikia taikyti 152 straipsnį dėl sveikatos apsaugos, siekiant užtikrinti, kad mūsų siunčiama žinia pasauliui – tai ne tik judėjimo laisvės, bet ir sveikatos politikos klausimas. Mums to reikia, ir tai bus mūsų palaikymo sąlyga.

Be to, esame įsitikinę, kad išankstinio leidimo sistema, numatyta 8 straipsnio 3 dalyje, yra netinkamai apibrėžta. Jei negalėsime patobulinti šios nuostatos priimdami pasiūlytus pakeitimus, deja, mano frakcija negalės balsuoti už šį pranešimą. Asmeniškai dėl to gailiuosi, bet galbūt tai paskatins siekti geresnių rezultatų per antrąjį svarstymą, jei šiandien nepavyks pasiekti pakankamai pažangos.

  Jules Maaten, ALDE frakcijos vardu. – (NL) Ši direktyva – apie pacientus. Negaliu pakankamai to pabrėžti, nes mes, žinoma, kalbėjome apie daugelį kitų dalykų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugomis kitose valstybėse narėse: laisvą medicinos paslaugų judėjimą ir ką daryti su sveikatos priežiūros paslaugų rinka. Aišku, dabar kalbame ne apie tai.

Mūsų diskusija – apie pragmatišką požiūrį. Kaip galime sukurti pacientams naudingą sistemą? Ir jei to nepadarysime, kas tuomet padarys? Pacientų padėtis – labai bloga. Neverskime sergančių žmonių pradėti kovą su abejingais sveikatos priežiūros biurokratais, kurie mato sveikatos politiką kaip skaičius ir statistiką savo skaičiuoklėse ar kompiuteriuose. Taip neturi būti.

Todėl ši direktyva – ir socialinė. Kitoje valstybėje narėje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, be abejo, jau seniai prieinamos visiems, galintiems už jas susimokėti, tačiau reikia kažką nuveikti ir dėl tų, kurie negali mokėti už tokias paslaugas. Gerb. pirmininke, apie tai šiandien kalbame.

D. Filipiova, dėl minėtų priežasčių mūsų frakcija teikia didelę svarbą išankstinio leidimo sistemai, kuri, be abejo, ypač svarbus elementas. Esu labai dėkinga, kad šiandien diskusijose dalyvauja ir Taryba. Išankstinio leidimo sistema turi būti įdiegta ne tam, kad kitoje valstybėje narėje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos taptų neprieinamos, – visiškai ne, – o tam, kad nebūtų stipriai pakenkta valstybių narių sveikatos priežiūros sistemoms. Mes pritariame šiai sistemai, todėl šiam klausimui skiriame daugiau dėmesio, nei būtume skyrę kitomis aplinkybėmis. Todėl reikalingas kompromisas. Manome, kad laukiančiųjų sąrašuose turi būti išimtys asmenims, sergantiems retosiomis ligomis ir gyvybei pavojingomis ligomis. Norėtume, kad stacionariųjų sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka būtų apibrėžta Europos lygmeniu, o ne kiekvienoje valstybėje narėje atskirai, taip paprasčiausiai užtikrinant teisinį aiškumą tiek pacientams, tiek valstybių narių sistemose.

Be to, manome, kad pacientai, kurie jau serga, neturėtų būti įtraukti į labai ilgas teismines procedūras, jei gydymas nepavyktų; tam turi būti sukurta pacientams veikianti Europos ombudsmeno sistema.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete šiuo klausimu nesutarėme, todėl raginu visus kairėje salės pusėje sėdinčius narius šį kartą atidėti į šalį ideologiją ir užtikrinti, kad priimtume gerą direktyvą pacientams ir įgytume pragmatišką požiūrį. Pagarbiai klausiausi D. Rothos-Behrendtos kalbos šiuo klausimu.

Ir galiausiai norėčiau labai nuoširdžiai padėkoti pranešėjui J. Bowisui. Jis atliko didžiulį darbą, ir nuoširdžiai tikiuosi, kad netrukus pasveiks.

  Salvatore Tatarella, UEN frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, šiandien tvirtiname labai svarbią direktyvą. Direktyvą, kuri susijusi su pacientais – kaip jau minėta – ir visais Europos piliečiais. Europos Parlamento rinkimų išvakarėse visi Europos piliečiai ir vėl pamatys, kokią teigiamą įtaką Parlamentas gali daryti jų gyvenimui.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinama teisė į sveikatos priežiūros paslaugas, ir šia direktyva siekiame suteikti šiai teisei svarumą. Tai klausimas, kuris liečia didžiulį piliečių skaičių: naujausias Eurobarometro tyrimas parodė, kad šiuo metu 50 proc. Europos piliečių pasiruošę vykti gydytis į kitas valstybes, tikėdamiesi geresnių ir greitesnių sveikatos priežiūros paslaugų, o 74 proc. piliečių mano, kad sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse narėse išlaidas turėtų kompensuoti jų pačių valstybės.

Šiuo metu šią sritį reglamentuoja valstybių narių įstatymai, ir piliečiai yra mažai informuoti apie galimybes, kompensaciją ir galimą gydymą užsienyje. Iš tiesų, šiandien tik 4 proc. Europos piliečių gydosi užsienyje. Europos Sąjunga turi vienodus reglamentus tik skubiosios medicinos pagalbos paslaugų kitoje valstybėje narėje atvejais, remiantis reglamentu dėl Europos sveikatos draudimo kortelės.

Šiandien Parlamentas perduoda Europos piliečių prašymą dėl sveikatos apsaugos, o sveikatos priežiūros paslaugų srityje Europa ruošiasi panaikinti sienas ir leisti pacientams pasirinkti, kur kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų.

  Claude Turmes, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, direktyva, kurią šiandien svarstome, pirmiausia turi papildyti bendradarbiavimą, kuris tęsiasi jau tris dešimtmečius, tarp valstybių narių ir jų socialinės apsaugos sistemų.

Šiuo metu mano šalyje, Liuksemburge, daugiau nei 30 proc. sveikatos priežiūros paslaugų teikiama už šalies sienų; be to, J. Bowiso, kuriam linkiu visiškai pasveikti, atvejis – puikus galiojančio reglamento taikymo pavyzdys, nes jį paguldė į ligoninę Briuselyje, kai jam prireikė skubiosios medicinos pagalbos. Juo gerai pasirūpinta, ir jam, kaip Britanijos piliečiui, nekils problemų dėl kompensacijos.

Taigi, ką stengiamasi pagerinti, priimdami šią direktyvą? Visų pirma, ji turi paskatinti teikti piliečiams geresnę informaciją apie siūlomas paslaugas, centrus, teikiančius geriausias paslaugas, kaip aiškiai išdėstė D. Roth-Behrendt, ir, svarbiausia, informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Manau, kad daugelis valstybių narių, įskaitant mano šalį, turi daryti pažangą paslaugų kokybės ir kokybiškos informacijos apie sveikatos priežiūros paslaugas teikimo srityse. Be to, jeigu esu užsienyje ir mano sveikata pablogėja, turiu žinoti, kur galėčiau kreiptis.

Visa tai gerai išdėstyta dabartiniame tekste, tačiau manome, kad tris dalykus reikėtų patobulinti. Pirma, manome, kad išankstinio leidimo stacionariosioms sveikatos priežiūros paslaugoms sistema turi dvejopą pranašumą: pirmiausia, tai – didelis pranašumas Europos piliečiams, nes jie tiksliai žinos, kada jiems bus išmokėtos kompensacijos, o sveikatos priežiūros paslaugos taip pat bus iš anksto finansuojamos. Be to, tai leis planuoti pagrindines ligoninės infrastruktūras, nes geros sveikatos priežiūros sistemos daugiau nekurs nematoma rinkos ranka. Tai reikia planuoti.

Antras Žaliųjų frakcijos (Europos laisvojo aljanso) reikalavimas susijęs su dvejopu teisiniu pagrindu, nes nenorime, kad sveikatos priežiūra būtų traktuojama kaip rinka. Turi būti visiškai aišku, kad sistemos kūrimą organizuoja valstybės narės.

Trečias dalykas susijęs su retosiomis ligomis – siekiame konkretaus teisės akto, nes ši tema pernelyg svarbi, ir nuviltume Europos piliečius, jeigu tektų sakyti: „vykite ir ieškokite Europoje, ir jumis bus pasirūpinta“. Norime konkretaus teisės akto. Todėl nenorime antros Bolkenšteino direktyvos, o teisinį aiškumą sukuriančio ir daugumai Europos piliečių naudingo teksto.

  Kartika Tamara Liotard, GUE/NGL frakcijos vardu. – (NL) Aš taip pat norėčiau nuoširdžiai padėkoti J. Bowisui. Jis labai sunkiai dirbo prie savo pranešimo ir tikiuosi, kad greitai pasveiks.

Vis dėlto turiu pasakyti, kad Europos Komisija, prisidengdama klaidinančia sąvoka „pacientų teisės“, stengiasi visoje Europoje įvesti rinkos principus sveikatos priežiūros srityje. Savaime suprantama, mano frakcija pritaria didesnėms pacientų teisėms ir pacientų mobilumui pasienio regionuose. Mes patys siekiame daug daugiau. Manome, kad kiekvienas, turtingas ir vargšas, turi teisę į tinkamą galimybę gauti aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas.

Kadangi pasiūlymas paremtas straipsniu, reguliuojančiu vidaus rinką, kuris byloja apie tai, kad ekonominiams interesams teikiama pirmenybė pacientų interesų atžvilgiu, tai – rimta problema. Be to, pasiūlymas – perteklinis. Išlaidų kompensacijos tvarka jau nustatyta. Reikėtų geriau išanalizuoti tą faktą, kad kai kurie draudikai ir valstybės narės nesilaiko šių susitarimų.

Pasiūlyme taip pat nevienodai sprendžiamas klausimas, kuris priklauso valstybių narių kompetencijai, ir tai reiškia, kad žmonės, turintys „storesnę piniginę“, galės gauti geresnes sveikatos priežiūros paslaugas. Siūloma kompensavimo ir išlaidų sistema, remiantis gyvenamosios šalies taisyklėmis, siūlo pacientų mobilumo formą, kuri prieštarauja vienodos galimybės į sveikatos priežiūros paslaugas principui. Be to, priėmus šį pasiūlymą, iškils grėsmė, kad greitai ne pacientai turės teisę rinktis sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje, o draudikai ar valstybės narės galės priversti pacientus kreiptis į pigiausią paslaugų teikėją. Taigi tai būtų ne pacientų teisė, o įpareigojimas.

Atsižvelgiant į tai, kad turime 27 valstybes nares, taigi ir 27 skirtingas sveikatos priežiūros sistemas, Komisijos pasiūlymas, paremtas vien tik 95 straipsniu, – garsiuoju suderinimo straipsniu, – sugriaus valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas ir panaikins valstybių narių įsipareigojimus. Pritariame, kad vienodos pacientų teisės į sveikatos priežiūros paslaugas būtų pasirinktos kaip išeities taškas, o ne tam, kad rinkai būtų suteiktas didesnis vaidmuo sveikatos priežiūros srityje.

  Hanne Dahl, IND/DEM frakcijos vardu. – (DA) Gerb. pirmininke, viena iš galimų dabartinės direktyvos dėl pacientų teisių pasekmių sveikatos priežiūros sektoriui yra ta, kad taps labai sudėtinga kontroliuoti valstybės išlaidas. Todėl prašau balsuoti už 122 pakeitimą dėl išankstinio leidimo sistemos. Manau, kad būtina, jog visi piliečiai galėtų laisvai ir vienodai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis reikiamu laiku ir pagal savo poreikius. Tai reiškia, kad nuspręsti, kokį gydymą ir kada taikyti, turėtų gydytojas.

Deja, ši direktyva byloja apie labai aiškią kryptį, pagal kurią iš piliečių virstame vartotojais. Užuot buvę piliečiais visuomenėje, paremtoje abipusiu įsipareigojimu, tampame vartotojais didelėje vidaus rinkoje. Buvimas piliečiu – tai buvimas žmogumi, taigi visi esame piliečiai, nes visi esame žmonės. Tačiau kaip vartotojai esame sumenkinti iki rinkodaros kampanijos objektų. Tai reiškia, kad tampame objektais, o ne subjektais. Pacientas turi būti subjektas, o ne rinkodaros kampanijos objektas.

  Jim Allister (NI). - Gerb. pirmininke, perduodu geriausius linkėjimus pranešėjui, linkiu jam kuo greičiau pasveikti ir sugrįžti į šią salę.

Esu tikras, kad visi esame suinteresuoti užtikrinti savo piliečiams geriausias paslaugas. Tačiau nepaprastai svarbu, kad šioje direktyvoje būtų tinkama pusiausvyra tarp judėjimo laisvės ir pacientų saugumo ir atskaitingumo. Nesu suinteresuotas skatinti vadinamojo „medicinos turizmo“, todėl manau, kad turi būti ginama šalies autonomija reglamentavimo srityje ir kad privalome išvengti standartų suderinimo iki „mažiausio bendro vardiklio“. Mes taip pat turime imtis atsargumo priemonių, kad nebūtų apsunkintas vietinių paslaugų teikimas, šitaip pakenkiant vietiniams pacientams, ir tai ypač aktualu tose srityse, kuriose dirba žmonių ieškomi specialistai.

Be to, į klausimą dėl tolesnės medicininės priežiūros po gydymo kitoje valstybėje narėje taip pat turi būti atkreiptas tinkamas dėmesys, nes nerimą kelia tai, kad tokioms paslaugoms kaip fizioterapija ir kt. gali tekti per didelis krūvis dėl tolesnės medicininės priežiūros poreikio.

  Colm Burke (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, norėčiau šiltai pasveikinti savo gerbiamą kolegą J. Bowisą su parengtu pranešimu dėl pacientų teisių į kitoje valstybėje narėje teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Apgailestauju, kad šį rytą J. Bowiso nėra su mumis, ir linkiu jam greitai pasveikti.

Man buvo garbė prisidėti prie darbo gerinant pacientų galimybę įgyvendinti teisę į kitoje valstybėje narėje teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Man pačiam teko naudotis kitoje valstybėje narėje teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Man pasisekė, nes galėjau už šias paslaugas sumokėti. Dabar siekiu, kad tie, kuriems pasisekė ne taip, kaip man, galėtų pasinaudoti teise vykti į kitą valstybę narę sveikatos priežiūros paslaugų, nesijaudinant dėl išlaidų ir turint išsamią informaciją apie savo teises ir apie tai, kokios sveikatos priežiūros paslaugų kokybės jie gali tikėtis.

Pacientų teisės į sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje klausimas kelerius pastaruosius metus buvo nagrinėjamas Europos Teisingumo Teisme. Atėjo tinkamas laikas mums, savo piliečių atstovams, aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti pacientams jų neatimamas teises į aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, nepaisant turimų lėšų ar geografinės padėties.

Be to, turime turėti teisę į aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas netoli namų. Kita vertus, reikia pripažinti, kad tai ne visada įmanoma, ypač retųjų ligų atveju, kai pacientams negali būti pasiūlytas reikiamas gydymas toje valstybėje narėje, kurioje jis apdraustas.

Jei tenka vykti į kitą šalį dėl sveikatos priežiūros paslaugų, turime žinoti, tarkime, ar pajėgsime apmokėti sąskaitą už, kaip įprasta, brangų gydymą. Todėl džiaugiuosi, kad šis neaiškumas ir painiava išaiškinta kartą ir visiems laikams. Gavus išankstinį leidimą įprastomis aplinkybėmis, pacientams tereiks apmokėti išlaidų už sveikatos priežiūros paslaugas dalį, viršijančią sumą, kurią jie būtų turėję sumokėti už tokias pačias ar panašias sveikatos priežiūros paslaugas savo valstybėje.

Informacija apie sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse narėse kokybę ir standartus – tai kitas svarbus veiksnys tiems, kuriems gali prireikti sveikatos priežiūros paslaugų vykti į kitą valstybę narę. Sunkiai dirbome, kad užtikrintume, jog ši informacija būtų prieinama visiems pacientams, turintiems ar norintiems dėl sveikatos priežiūros paslaugų vykti į kitą valstybę narę. Šiame dokumente siūlomi nacionaliniai kontaktiniai centrai – viena svarbiausių naujovių; jie atliks svarbią funkciją padedant dėl pacientų mobilumo ir jį palengvinant. Sveikinu pranešėją su šiuo pranešimu ir tikiuosi, kad šiandien jis bus priimtas.

  Guido Sacconi (PSE). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, D. Roth-Behrendt labai aiškiai išdėstė mūsų frakcijos poziciją ir ypač gerai paaiškino, kodėl labai vertiname tai, kiek sričių įtraukta tobulinant šį tekstą. Ji taip pat pabrėžė, kaip vis dėlto svarbu žengti paskutinius žingsnius, būtent nustatyti dvejopą teisinį pagrindą ir suteikti aiškesnę ir didesnę teisėtą galimybę valstybėms narėms taikyti išankstinio leidimo sistemą stacionariosioms sveikatos priežiūros paslaugoms.

Taigi, nebetęskime šios diskusijos, nes visi esame gerai susipažinę su šia direktyva ir diskutavome dėl jos kelis mėnesius. Norėčiau užduoti du ypač svarbius politinius klausimus, nes atėjo metas priimti sprendimą. Pirmą klausimą norėčiau užduoti Komisijos narei A. Vassiliou: ką Komisija mano apie dvejopą teisinį pagrindą? Antra, kreipiuosi konkrečiai į Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakciją – apgailestauju, kad čia nėra mano kolegos Johno Bowiso, su kuriuo išsprendėm daugybę klausimų šioje Parlamento kadencijoje, nes jis buvo pagrindinių Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto frakcijų koordinatorius, ir aš, be abejonės, linkiu jam greitai pasveikti – norėčiau paklausti PPE-DE frakcijos ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos: ar manote, kad geriau pereiti prie antro svarstymo nebalsuojant Socialistų frakcijai Europos Parlamente? Nesant didelės daugumos?

Todėl raginu rimtai apsvarstyti 116 ir 125 pakeitimus dėl išankstinio leidimo sistemos. Jei šie dokumentai bus priimti, balsuosime už juos – kito kelio nėra. Jūs turite teisę apsvarstyti ir nuspręsti, kokio rezultato siekiate.

  Karin Riis-Jørgensen (ALDE). - (DA) Gerb. pirmininke, įpusėjo Europos Parlamento rinkimų kampanija – kampanija, kurioje turime užmegzti glaudesnius santykius su Europos piliečiais. Čia turime teisės aktą, kuris padės užmegzti glaudų ryšį su Europos piliečiais. Pasinaudokime šiuo teisės aktu, kad pacientai taptų svarbiausi. Kaip vienos iš Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos pranešėjų, mano tikslinė grupė – tipiški žmonės, kuriuos jūs visi atpažįstate tarp savo rinkėjų. Atvykau iš šalies, kurioje kiekvieną kartą eidama į prekybos centrą matydavau vyrą, važiuojantį mopedu su medine dėže ant nugaros. Šis vyras – tai pacientų mobilumo pavyzdys, nes kiekvienas žmogus turi turėti galimybę vykti į kitą valstybę ir gauti joje sveikatos priežiūros paslaugas, jeigu jų pageidauja, nepaisant jo darbo užmokesčio dydžio ar santaupų. Tiesą sakant, tokių pacientų, kurie norėtų keliauti – labai mažai. Į kitas valstybes vyksta tik tie, kurie pasiryžę viskam.

Tačiau vien tai, kad minėtas vyras su mopedu iš tikrųjų gali keliauti, dar nereiškia, kad jis tai kelionei turi leisti savo pinigus. Laimei, Parlamente plačiai sutariama, kad pacientas neturėtų mokėti iš savo kišenės. Šis požiūris iš tiesų pagerina Komisijos pasiūlymą. Pagrindinis Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos pakeitimas – paskirti Europos pacientų ombudsmeną. Dėkoju, kad šiam pakeitimui pritarėte. Pacientų ombudsmeno funkcija – užtikrinti, kad Europos Sąjungos pilietis, pacientas, galėtų naudotis savo teisėmis, kurias jam ar jai suteikia šis teisės aktas. Dabar atėjo Tarybos eilė. Atėjo ministrų, kurie nuolat mums sako, kad turėtume labiau palaikyti ryšį su ES piliečiais, eilė. Noriu pasakyti, kad ES turi palaikyti glaudesnį ryšį su ES piliečiais. Štai jums atvejis, pateiktas ant lėkštutės. Pasinaudokite juo! Nepraleiskime šios progos!

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, pacientų teisių į kitoje valstybėje narėje teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas gynimas – neatidėliotina užduotis. Pacientai turi teisę žinoti, kokiu pagrindu jiems bus suteikta medicinos pagalba, nepaisant to, ar jie keliauja ir jiems netikėtai prireikia pagalbos, ar nusprendžia vykti į kitą Europos Sąjungos valstybę dėl sveikatos priežiūros paslaugų, nes savo valstybėje negali gauti jiems reikalingos medicinos pagalbos.

Jiems turi būti suteikta informacija apie mokesčius, kuriuos gali tekti sumokėti, ir apie išankstinio finansavimo galimybes. Jiems taip pat turėtų būti užtikrinta prieiga prie patikimos informacijos apie sveikatos priežiūros paslaugų kokybę rekomenduotose sveikatos priežiūros įstaigose. Kalbu apie pavyzdinių centrų tinklus ir informacijos centrus. Pacientams turi būti suteikta informacija apie jų teises tais atvejais, kai dėl netinkamo gydymo jie patiria žalą, bei apie abipusį receptų pripažinimą. Sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse narėse stebėjimas bus naudingas vertinant padėtį šioje srityje. Noriu palinkėti J. Bowisui greitai pasveikti.

  Margrete Auken (Verts/ALE). - (DA) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti J. Bowisui už puikų darbą vedant šias nelengvas derybas. Vienas iš sunkiausių klausimų buvo pagalba retosiomis ligomis sergantiems pacientams – klausimas, kurį nagrinėsime šiek tiek vėliau. Visi norime suteikti šiems pacientams geriausias įmanomas gydymo galimybes ir, savaime aišku, suprantame, jog glaudus Europos bendradarbiavimas šiuo atžvilgiu atneš mums didžiulės naudos. Vis dėlto tai nepadės, jei paprasčiausiai leisime pacientams keliauti po Europą, jei nesuteiksime jų kilmės valstybėms teisės kontroliuoti tokias keliones tiek medicininiu, tiek finansavimo požiūriu. Jei šis tekstas bus priimtas dabartine forma, tai leis visiems pacientams, sergantiems retosiomis ligomis, vykti į kitą valstybę ir joje gauti visas sveikatos priežiūros paslaugas, kurias turės finansuoti jų kilmės šalis. Vis dėlto, kaip kontroliuosime išlaidas ir kaip užtikrinsime, kad pacientams nebūtų suteiktos netinkamos arba perteklinės sveikatos priežiūros paslaugos? Šiaip ar taip, jie yra sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų valioje. Taip pat kyla grėsmė, kad tarp pacientų ir jų kilmės valstybių gali kilti rimtas konfliktas, jei valstybė atsisakys sumokėti, teisindamasi, kad jų liga nėra pakankamai reta. Kol kas nepasiekėme susitarimo, kaip apibrėžti tą pacientų populiacijos dalį. Mes labiau norėtume atskiro teisės akto šioje srityje, kad galėtume padėti žmonėms, sergantiems retosiomis ligomis, optimaliausiu įmanomu būdu.

  Adamos Adamou (GUE/NGL). - (EL) Gerb. pirmininke, aš taip pat noriu palinkėti mūsų kolegai Johnui Bowisui kuo greičiau pasveikti ir sėkmės, o kartu padėkoti jam už sunkų darbą.

Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad neturiu jokių prieštaravimų dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse. Priešingai, suprantame, kad valstybėms narėms reikia pasinaudoti galiomis, kurias suteikia Europos Sąjungos sutarties 152 straipsnis. Deja, ši direktyva paremta 95 straipsniu, todėl laukiu, kol Komisijos narė paaiškins teisinį pagrindą.

Nenorime, kad būtų taikoma tokia politika, kuri teiktų pirmenybę finansiškai privilegijuotiems pacientams, taip kenkiant žemesnėms socialinėms klasėms. J. Maateno šioje salėje nėra, bet nemanau, kad būtų „ideologiškai nelankstu“ pasakyti, jog galutinis rezultatas gali būti toks, kad turėsime vadinamąsias „dviejų juostų kelio“ sveikatos priežiūros paslaugas.

Mūsų tikslas – teikti vienodas sveikatos priežiūros paslaugas, Europos Sąjungai nesikišant į socialinės apsaugos sistemas ir nesiekiant sveikatos priežiūros sektoriaus paversti pelno šaltiniu.

  Urszula Krupa (IND/DEM). – (PL) Gerb. pirmininke, reglamentas, kuriame numatoma galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, galiosiantis priėmus direktyvą dėl pacientų teisės į sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje įgyvendinimo, taps Bendrijos intervencija į sveikatos priežiūros sistemas ir anksčiau galiojusių nuostatų pažeidimu. Be to, bus sukurtos galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas, ypač pasiturintiems pacientams, tačiau kartu bus apsunkinta prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų, ypač pacientams neturtingose valstybėse narėse. Šiuo metu specialių privilegijų į aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas elitui suteikimo strategiją vykdo liberalų valdoma vyriausybė Lenkijoje, ir tai prives prie valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų privatizavimo, o didžioji visuomenės dalis neteks galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Nepaisant Teisingumo Teismo nuomonės, žmogaus sveikata turi būti ne rinkos prekė, o neatimama teisė, kurią privalo užtikrinti valstybinės sveikatos priežiūros tarnybos, atsižvelgiant į teisės į gyvybę ir sveikatą gerbimo ir gynimo principą ir į neprilygstamą kiekvieno žmogaus vertę.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Gerb. pirmininke, pensijų prašymai, draudimas nuo nedarbo ir sveikatos draudimas – praėjus 25 metams po Šengeno sutarties, socialinis aprūpinimas vis dar nuo jos atsilieka. Atvykstantys pailsėti žmonės neretai išnaudojami ir turi apmokėti lupikiškas sąskaitas, kurios vėliau, jiems grįžus į gyvenamąją valstybę Europos Sąjungoje, tik dalinai kompensuojamos arba visai nekompensuojamos.

Deja, Europos sveikatos draudimo kortelės dažnai nepripažįstamos, kol realiai nevykdomas atsiskaitymas už mokėjimus tarp valstybių narių. Vis dėlto net ir tada, kai biudžete neturima daug lėšų išlaidoms, pacientai turi būti svarbiausi teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl pacientų teisės, be abejo, turi būti sustiprintos. Abejotina, ar pacientas, prireikus skubios medicinos pagalbos, galės gauti išankstinį leidimą tam, kad būtų kompensuotos stacionariųjų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos. Jei dėl kylančių kainų taupysime nuolat mažindami medicinos personalą, mūsų sveikatos priežiūros paslaugų sistema pasuks netinkama kryptimi. Todėl glaudesnis bendradarbiavimas turi prasmę, tačiau negalime leisti, kad jis virstų kova su biurokratinėmis kliūtimis.

  Péter Olajos (PPE-DE). – (HU) Yra toks posakis: „Žmogus, puikiai valdantis plaktuką, visur mato vinį“. Tai nusako ir mano nuomonę apie dabartinę krizę – visur įžvelgiu augimą ir pagyvėjimą.

Manau, kad šis teisės aktas suteiks mums gausybę galimybių. Be to, kadangi sveikatos priežiūros sistema bus iš pagrindų pakeista, tai gali suteikti stimulą naujų darbų vietų kūrimui ir ekonominei plėtrai. Pacientų mobilumo įvedimas turės poveikį ne tik sveikatos priežiūrai. Tai gali atnešti naudos ne tik priimančiosios šalies kultūrinei pasiūlai, bet ir restoranų verslui. Tiesą sakant, tai gali paskatinti tūkstančių darbo vietų sveikatos priežiūros sektoriuje sukūrimą. Tai lemtų didesnes biudžeto įplaukas ne tik sveikatos priežiūros sektoriuje ir, žinoma, pirmiausia ne šiame sektoriuje, o su juo susijusių paslaugų sektoriuose.

Be to, galime tikėtis augimo finansinių paslaugų sektoriuje. Iš tiesų tam, kad naujoji sistema galėtų veikti, reikės daug tarpuskaitos įstaigų, sveikatos priežiūros paslaugų tarpininkų, konsultantų, draudimo ekspertų bei vertėjų žodžių ir raštu. Pagrindinis siūlomo reglamentavimo pranašumas yra tas, kad jis sukuria abipusio laimėjimo padėtį. Pavyzdžiui, jei valstybė narė nenorės, kad jos piliečiai pasinaudotų šia nauja galimybe, ji gerins savo pačios sveikatos priežiūros paslaugas ir stengsis sutrumpinti laukimo trukmę. Jei valstybė narė sugebės pritraukti pacientų iš kitų valstybių narių, tai atneš pinigų tiek valstybei, tiek sveikatos priežiūros sektoriui, o tai pagerins sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pacientams toje šalyje.

Kaip Europos Parlamento narys iš Vengrijos įžvelgiu išskirtinę galimybę skatinti vadinamąjį „medicinos turizmą“, paremtą pacientų mobilumu Europoje. Daug pacientų jau dabar atvyksta iš kitų valstybių į mano šalį, siekdami gydymo, tačiau iškyla daug neaiškumų dėl draudimo. Padėtis labiausiai priklausydavo nuo naujausių siunčiančiosios valstybės taisyklių. Esu įsitikinęs, kad šis reglamentas pagerins visų mūsų gyvenimo kokybę. Linkiu J. Bowisui kuo greičiau pasveikti. Tarp kitko, jam taip pat teko ilgai gydytis Vengrijoje. Taip pat sveikinu su šiuo teisės aktu. Man bus didžiulis malonumas pritarti šiam dokumentui.

  Anne Van Lancker (PSE). – (NL) Gerbiami nariai, svarbiausias geros sveikatos priežiūros politikos aspektas yra toks: kiekvienas turi gauti geras ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas, ir geriausia, jeigu jas gauna netoli namų. Tačiau tik 1 proc. pacientų vyksta į kitą valstybę narę gydytis, ir taip yra todėl, kad jie nėra tikri dėl kokybės ir kompensacijos.

Būtent todėl ši direktyva perduoda gerą žinią, visų pirma, žmonėms pasienio regionuose, pacientams, ilgai laukiantiems gydymo, žmonėms, sergantiems tokiomis ligomis, kurios veiksmingiau gydomos kitose valstybėse narėse. Nepaisant to, šių pacientų teisė gauti gydymą kitoje valstybėje narėje neturėtų pakenkti valstybių narių galimybei tinkamai organizuoti ir finansuoti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą savo šalyse, nes būtina, kad sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas būtų užtikrintas visiems. Todėl Parlamentas elgiasi teisingai nubrėždamas kelias saugumo linijas. Įvardysiu tris iš šių linijų.

Pirma, šioje direktyvoje teisėtai reglamentuojamas tik pacientų, o ne sveikatos priežiūros darbuotojų, mobilumas. Rinkos sveikatos priežiūros paslaugoms sukūrimas negali būti tikslas. Šiuo atžvilgiu pranešimas puikus.

Antra, valstybės narės privalo turėti galimybę spręsti dėl teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų ir dėl to, ką gali kompensuoti. Visa tai direktyvoje labai gerai reglamentuojama.

Trečia, reikia supaprastinti kompensavimą už ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau stacionariųjų sveikatos priežiūros paslaugų atveju valstybės narės turi gauti išankstinį leidimą, nes šios sveikatos priežiūros paslaugos yra brangios. Valstybė, kuri siekia užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugas visiems, turi būtent taip planuoti šių paslaugų teikimą. Šis klausimas, P. Bushillai-Matthewsai, pranešime nėra visiškai išspręstas – jame nustatoma per daug sąlygų išankstiniam patvirtinimui, taip apsunkinant valstybes nares. Noriu palaikyti tuos savo kolegas, kurie aiškiai pareiškė, kad tai iš tiesų esminis dalykas mano frakcijoje, kad ji galėtų pritarti šiai direktyvai.

Ir galiausiai norėčiau pritarti dvejopam teisiniam pagrindui, nes sveikatos priežiūra iš tiesų yra valstybių narių atsakomybė savo gyventojams, todėl ji negali būti palikta laisvai rinkai. Tikiuosi, kad šios dvi saugumo linijos sėkmingai pasieks tikslą.

  Elizabeth Lynne (ALDE). - Gerb. pirmininke, kodėl pacientas turėtų prarasti regėjimą, laukdamas kataraktos operacijos Didžiojoje Britanijoje, pavyzdžiui, kai ji gana lengvai gali būti atlikta kitoje valstybėje narėje? Kodėl žmogus, laukiantis agonijoje klubo keitimo operacijos, negalėtų pasinaudoti tuo, kad kitose valstybėse narėje laukiančiųjų sąrašas daug trumpesnis – kartais net mažesnėmis išlaidomis nei kilmės valstybėje? Ir kodėl kai kurie pacientai, sergantys širdies ligomis, turi be reikalo laukti ištisus mėnesius kraujagyslių šuntavimo operacijos? Jei gydytojas pataria gydytis, o tokios sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos jo šalyje, tuomet mums reikia teisinio pagrindo, kad užtikrintumėme, jog pacientai galėtų ieškoti šių paslaugų kitur.

Per dažnai – kaip jau buvo minėta – neturtingiausi žmonės susiduria su diskriminacija ir nevienoda galimybe gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl džiaugiuosi, kad pranešėjas priėmė mano pakeitimą siekiant aiškumo, kad valstybės narės yra atsakingos už leidimo gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje išdavimą ir tokių paslaugų apmokėjimą.

Negalime suteikti galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas tik tiems, kurie gali už jas sumokėti. Negalime atstumti ir neįgaliųjų, todėl džiaugiuosi, kad daugelis mano pakeitimų šiuo klausimu buvo priimti. Pacientų teisės ir jų saugumas turi būti pirmoje vietoje. Todėl ir vėl džiaugiuosi, kad pranešėjas pritarė mano pakeitimams sveikatos priežiūros specialistų padėties klausimu. Primenu Parlamento nariams, kad šie pasiūlymai apima garantijas ES piliečiams, kurios tapo jų teise dar prieš kelerius metus pagal Europos Teisingumo Teismo sprendimą.

Ir galiausiai norėčiau palinkėti Johnui Bowisui greitai pasveikti. Jo patirtis rodo, koks svarbus ES valstybių narių bendradarbiavimas.

  Jean Lambert (Verts/ALE). - Gerb. pirmininke, pakankamai ilgai ši direktyva kėlė keblumų, nes jos pavadinimas neatspindėjo to, kas šioje direktyvoje reglamentuojama. Kai kurios kalbos, kurias šiandien girdėjome apie darbo vietų kūrimo planus ir kt., tik sustiprino mano susirūpinimą. Kaip žinome, daugelis įtrauktų klausimų – pasirinkimo ir apmokėjimo klausimai, todėl direktyva yra ne tik apie sveikatos priežiūrą, bet ir apie socialinį draudimą.

Šią savaitę iš esmės atnaujinome reglamentą, kuris yra mūsų sistemos dalis ir kuris jau dabar užtikrina bendradarbiavimą ir tai, jog neatidėliotinu atveju negalima atsisakyti suteikti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje. Norėčiau paraginti narius įsigilinti, kas dabar numatoma tame reglamente.

Ši direktyva – apie pasirinkimą. Ji – apie lėšas, kurios skiriamos atsižvelgiant į pacientų pasirinkimą, ir raginu nepainioti dviejų skirtingų sistemų, kaip kai kuriuose pakeitimuose. Mano nuomone, kadangi turime šias dvi skirtingas filosofijas, mums reikia ir dvejopo teisinio pagrindo.

  Jens Holm (GUE/NGL). - (SV) Gerb. pirmininke, visas šio pranešimo pagrindas – neteisingas. Jis paremtas EB sutarties 95 straipsniu, kuris garantuoja rinkos laisvę, todėl nėra susijęs nei su visuomenės sveikata, nei su pacientais. Teisei į geras sveikatos priežiūros paslaugas turi būti skirtas ypatingas dėmesys visose valstybėse narėse, tačiau Komisijos narės pradinis taškas – rinka, kurioje sveikatos priežiūros paslaugos prilyginamos bet kuriai kitai prekei. Ši direktyva suteikia prioritetą tiems piliečiams, kurie gali išleisti dideles sumas kelionėms ir apsigyvenimui, ir tiems, kurie labai gerai išmano sveikatos priežiūros biurokratijos aparatą ir yra užmezgę ryšių. Ši direktyva skirta daug uždirbantiems ir turintiems gerą išsilavinimą, o ne tiems, kuriems labiausiai reikia sveikatos priežiūros paslaugų.

Kai kurie teigiamai vertina Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pateiktą pakeitimą, kad valstybės narės galės išduoti išankstinį leidimą prieš pradedant gydimą. Vis dėlto problema yra ta, kad šio leidimo išdavimui taikoma daug apribojimų, ir valstybėms narėms užkraunama didžiulė įrodinėjimo pareiga tam, kad jos galėtų jį suteikti. Tai apsunkins viešojo sektoriaus planavimą ir nualins valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas.

Galų gale, ar valstybių narių išankstinio leidimo sistema – proporcinga, spręs Komisija ir Teisingumo Teismas. Jei direktyva paremta 95 straipsniu, kuris susijęs su rinka, pagrindinis veiksnys – ne geros sveikatos priežiūros paslaugos, o rinka.

  Johannes Blokland (IND/DEM). – (NL) Per pastaruosius keletą mėnesių daug sunkaus darbo buvo įdėta į šį pranešimą dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse. Dėkoju pranešėjui J. Bowisui už visą jo atliktą darbą ir linkiu jam greitai pasveikti.

Sveikatos priežiūros paslaugos kitose valstybėse narėse – tai nepaneigiamas dalykas, ir pacientų teisės šiuo atžvilgiu turi būti apgintos. Vis dėlto turime pasirūpinti, kad nenueitume per toli. Sveikatos priežiūra turi būti palikta valstybių narių kompetencijai. Bendradarbiavimas ES lygmeniu neturi vykti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės arba principinių etinių valstybių narių pasirinkimų sąskaita. Etinė įvairovė privalo būti užtikrinta, todėl džiaugiuosi, kad šiam klausimui pranešime skiriamas prideramas dėmesys.

Manau, kad teisinis pagrindas – labai sudėtingas klausimas. Mano nuomone, 95 straipsnis šiam tikslui pasirinktas netinkamas. Teisės reikalų komitetas irgi tam pritaria. Manyčiau, kad tai pažeidžia subsidiarumo principą šioje politikos srityje, ir valstybėms narėms taps sudėtingiau priimti nepriklausomus sprendimus be Teisingumo Teismo įsikišimo.

  Lydia Schenardi (NI). – (FR) Gerb. pirmininke, 2008 m. liepos 2 d. Komisija pateikė direktyvos projektą dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje įgyvendinimo, stengdamasi įveikti esamas kliūtis.

Šis klausimas – prioritetinis visoms valstybėms narėms. Tačiau ne visos valstybės turi išteklių užtikrinti pacientams numatytą kokybę ir saugumą tiek sveikatos priežiūros paslaugų lygmeniu, tiek specialistų profesinės kokybės lygmeniu. Todėl būtina tiksliai apibrėžti valstybių narių įsipareigojimus šioje srityje.

Susidūrę su įvairiais sveikatos priežiūros sistemos organizavimo metodais Europos Sąjungoje, turime neužmiršti to, kad sveikata iš esmės privalo likti nacionaline kompetencija ir kad kiekviena valstybė narė turi teisę laisvai apibrėžti savo sveikatos politiką.

Vis dėlto atsižvelgiant į Europos darbuotojų mobilumą – nors tai sudaro tik 3 ar 4 proc. visų piliečių ir šiek mažiau nei 10 mlrd. EUR per metus – tebėra daug neaiškumų dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir saugumo, pacientų teisių, duomenų apsaugos ir žalos kompensavimo būdų.

Deja, žengiame link neišvengiamai smunkančio suderinimo lygio ir būtent todėl liksime ypač budrūs pritarimo šiam pranešimui klausimu siekdami geriau apginti mūsų piliečių socialinį acquis.

  Pilar Ayuso (PPE-DE). - (ES) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti J. Bowisui už pastangas siekiant užtikrinti platų susitarimą šiuo klausimu ir perduoti jam mūsų geriausius linkėjimus greitai pasveikti.

Dokumento projektas, dėl kurio balsuosime, reikš didžiulį žingsnį į priekį, nes valstybės narės pradeda bendrą sveikatos priežiūros paslaugų projektą. Jame sprendžiama labai sudėtinga problema, atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungoje sveikatos kompetencijai taikomas subsidiarumo principas. Vis dėlto šiuo dokumento projektu įveikėme šią kliūtį, nes pacientams reikalinga sveikatos priežiūra.

Iš tiesų, jei nesigilinsime į teisinį pagrindą, tai - didžiulis pasiekimas, atsižvelgiant į tai, kad šioje direktyvoje pripažįstamos neginčijamos pacientų teises ir atveriamos jiems naujos galimybės į geresnį gydymą.

Ši direktyva skirta pacientams ir yra apie pacientus.

Tai labai sudėtinga direktyva, kurią nepatikliai vertina kai kurios valstybės, įskaitant mano valstybę, direktyva, kurioje nagrinėjame universalią sveikatos priežiūros sistemą, skirtą daugiau nei milijonui Bendrijos piliečių.

Šiuo atžvilgiu tokiose sveikatos priežiūros sistemose neabejotinai reikia pripažinti tai, kad atvykstantis pacientas neturi turėti daugiau teisių už vietinį pacientą tos valstybės narės, kurioje teikiamas gydymas.

Todėl pateikėme pakeitimą, kuris bus įtrauktas į pasiūlymą ir kuriame numatoma, kad pacientai, kurie atvyksta iš kitų valstybių narių, turi laikytis tos valstybės narės, kurioje teikiamas gydymas, taisyklių ir nuostatų, ypač reglamentuojančių gydytojo ar ligoninės pasirinkimą.

Taip visiems bus aišku, kad pacientams atvykus iš kitų valstybių narių nebus diskriminuojami piliečiai tos valstybės narės, kurioje teikiamas gydymas.

Be to, negalime suteikti pacientams teisės keliauti be apribojimų.

Taip pat palaikome pasiūlymą neįtraukti organų transplantacijos į šią direktyvą.

Baigdama kalbą norėčiau pasakyti, kad žengėme svarbų žingsnį į priekį, todėl Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija palaiko šią direktyvą, nors manome, kad ji galėjo apimti daugiau aktualių klausimų Europos piliečių, gyvenančių kitose valstybėse narėse, ir ypač tų, kurie serga chroniškomis ligomis, padėties atžvilgiu.

  Edite Estrela (PSE). – (PT) Gerb. pirmininke, mano kolegos D. Roth-Behrendt ir G. Sacconi labai aiškiai paaiškino mūsų frakcijos poziciją. Taigi, mūsų nuomone, teisinio pagrindo pakeitimas – esminis dalykas.

Komisijos nare, sveikata – ne prekė. Todėl nesuprantame, kodėl Komisija neįtraukė ES sutarties 152 straipsnio į direktyvą. Be to, ypač svarbu taikyti išankstinio leidimo sistemą stacionariosioms ir specializuotoms sveikatos priežiūros paslaugoms siekiant apginti pacientų interesus. Tik įpareigojus taikyti išankstinio leidimo sistemą bus galima užtikrinti saugias ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.

Kalbą baigsiu palinkėdama J. Bowisui greitai pasveikti. Jo atvejis byloja apie tai, kad teisė į sveikatos priežiūros paslaugų teikimą kitoje valstybėje narėje jau įgyvendinama ir be šios direktyvos.

  Siiri Oviir (ALDE) . – (ET) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, teisininkai sako, kad du teisininkai – trys nuomonės. Nenoriu raginti abejoti Europos Teisingumo Teismo sprendimais, tačiau negaliu sutikti su tuo, kad iki šiol pacientų mobilumo politiką formuoja teisininkai. Visa medicinos pagalba, nepaisant jos savitumų, patenka į Europos Sąjungos sutarties taikymo sritį.

Tiesą sakant, socialinių priemonių programos, kurią patvirtinome praėjusiais metais, tikslas nebus pasiektas, jei nepriimsime sprendimo dėl labai svarbios jos dalies, t. y. pacientų teisės į sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje. Mūsų, kaip išrinktų ES piliečių atstovų, pareiga – kurti teisinį ir politinį saugumą šioje labai svarbioje srityje. Priėmus nagrinėjamą direktyvą, nelygybė tarp valstybių narių sveikatos priežiūros paslaugų nebus panaikinta, o tai – didžiulis žingsnis link teisingumo ir vienodų teisų pacientams.

Nepriimtina tai, kad teoriškai deklaruojame teisingumą, tačiau praktiškai jo nesilaikome dėl vidinių finansinių suvaržymų. Nesvarbu, kiek tie suvaržymai yra pagrįsti, jie negali suteikti teisės nepaisyti pacientų teisių arba statyti pacientų teisių į pavojų. Baigdama kalbą norėčiau padėkoti pranešėjui J. Bowisui už atsakingą ir kompetentingą darbą.

  Roberto Musacchio (GUE/NGL). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau nuoširdžiai palinkėti Johnui Bowisui kuo greičiau pasveikti. Šios direktyvos išbandymo priemonė – jos teisinis pagrindas.

Jei svarbiausias dalykas – garantuoti kiekvienam teisę gauti geriausią gydymą visose valstybėse narėse, ką su tuo turi bendro teisinis rinkos pagrindas? Teisinį pagrindą turi sudaryti teisė į sveikatą. Be to, teisė į sveikatą visų pirma turėtų suteikti teisę gauti geriausią gydymą savo gimtojoje šalyje, atsižvelgiant į Europos kokybės standartus ir nesislapstant už subsidiarumo principo.

Tačiau jeigu teisinis pagrindas – rinka, galima pamanyti, kad mėginama „bolkenšteinizuoti“ sveikatą ir rūpintis draudimo bendrovių ar kitų, siekiančių pasipelnyti iš sveikatos, interesais.

Todėl sunku patikėti, kad Parlamento pateikti pakeitimai, net ir svarbiausiu teisinio pagrindo klausimu, gali būti pripažinti nepriimtini, todėl tai iš esmės turėtų paaiškinti ir Komisijos narė, prieš pradedant balsavimą Parlamente.

  Kathy Sinnott (IND/DEM). - Gerb. pirmininke, atliktas didžiulis darbas siekiant užtikrinti, kad sergantys žmonės galėtų gauti jiems reikalingą gydymą, kad ir kur jie gyventų ir kokie būtų.

Deja, didžiulis darbas atliktas ir siekiant užtikrinti, kad jie tos pagalbos negautų. Šioje direktyvoje, kurioje numatoma, kad išankstinis leidimas išduodamas ne atsižvelgiant į medicininę diagnozę, o nusprendus sveikatos priežiūros valdymo institucijoms, ribojamos pacientų teisės. Sugrįžtame ten, kur pradėjome. Pirmiausia, išankstinio leidimo sistema – tai priežastis, kodėl pacientai kreipdavosi į Europos Teismą, o šio Teismo nutartys – priežastis, kodėl šiandien svarstome šią direktyvą.

Dabar sugrįžome ten, kur pradėjome – geografinės padėties nulemtų mirčių atvejai ir toliau kartosis. Sveikatos priežiūros valdymo institucijos, kaip ir mano šalyje Airijoje, pagal šią direktyvą vėl turės teisę neduoti leidimo vykti gydytis į kitas valstybes nares, lygiai taip pat, kaip pagal galiojančią direktyvą E112, kurią stengiamės tobulinti.

  Ria Oomen-Ruijten (PPE-DE). – (NL) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau palinkėti sėkmės J. Bowisui. Ši direktyva skirta pacientui, laisvam piliečiui, kuris gali ir nori rinktis geriausią gydymą, pageidautina netoli namų, tačiau jeigu jis prieinamas tik toli nuo namų, tai ir kitoje valstybėje narėje.

Už šį teisės aktą turime padėkoti labai drąsiems Europos Sąjungos piliečiams, kurie kreipėsi į Teisingumo Teismą, siekdami gauti kokybišką gydymą ir sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje, kai jų pačių valstybė juos nuvylė negalėdama suteikti tokių paslaugų. Teismas pripažino, kad šie pacientai – teisūs. Šiandien teisės akte įtvirtiname tai, ką nutarė Teisingumo Teismas, ir numatome konkrečias sąlygas, pagal kurias laisvi piliečiai galės įgyti teisę į kitoje valstybėje narėje teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Gerb. pirmininke, ši direktyva – tai nuostabi žinia visiems, gyvenantiems pasienio regionuose; tai nuostabi žinia žmonėms, sergantiems retosiomis ligomis; tai nuostabi žinia žmonėms, įrašytiems į ilgus laukimo sąrašus, nes kitu atveju iki rugsėjo mėn. jų klubo sąnarys nustotų veikti. Dabar šie žmonės gali pasirinkti.

Sukūrėme geresnę informacijos teikimo procedūrą, tiksliau apibrėžėme kompensavimo taisykles, numatėme sukurti Europos pavyzdinių centrų tinklus, užtikrinančius, kad būtų pagerinta sveikatos priežiūros paslaugų kokybė. Numatėme ginčų sprendimą per ombudsmeną, nors buvo ir kitų galimybių. Aš taikyčiau olandų ginčų sprendimo modelį sveikatos priežiūros srityje, kuris pradėtas taikyti visai neseniai. Turime galimybę pasinaudoti bandomaisiais regionais, ir Limburgo pasienio regiono, iš kurio esu kilusi, gyventojai džiaugtųsi galėdami dalyvauti. Taip pat numatėme, kad sveikatos priežiūros sistemos valstybėse narėse lieka nepakitusios. Piliečiams suteikta teisė rinktis, ir manau, kad laisvė rinktis – labai svarbi.

  María Sornosa Martínez (PSE). - (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti J. Bowisui ir šešėliniams pranešėjams už jų darbą ir palinkėti J. Bowisui greitai pasveikti.

Manau, kad šia direktyva siekiama sukurti platesnį teisės aktą nei galiojantys reglamentai, kurie jau gina piliečių teises į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse, įtraukiant precedentinę Europos Teisingumo Teismo teisę. Vis dėlto šis tikslas nepasiektas, kadangi ši direktyva sukuria dar daugiau teisinio neaiškumo, esant dviem tarpusavyje nesuderinamiems mobilumo šaltiniams: reglamentams ir direktyvai. Be to, kadangi nėra aiškaus pagrindinių teisių, pvz., paslaugų rinkinio, socialinės apsaugos išmokų ar reikalingo, tiesą sakant, nepakeičiamo, išankstinio leidimo, apibrėžimo, ji turi tik vieną teisinį pagrindą, ir jis – vidaus rinka.

Ponios ir ponai, nepriimtina, kad toks pagrindinis visuotinis principas, kaip sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, bus nustatytas išimtinai pagal vidaus rinkos taisykles. Tai gali pakenkti daugelio valstybių narių sveikatos priežiūros sistemoms; be to, nepateikiame ES piliečiams tikro atsakymo apie šią pagrindinę teisę, kuri mums visiems suteikta.

  Holger Krahmer (ALDE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Europos Teisingumo Teismas, nutardamas, kad pacientai turi teisę į kompensaciją už kitoje valstybėje suteikto gydymo išlaidas, pavedė mums aiškią misiją. Šiuo atžvilgiu, gerb. Komisijos nare A. Vassiliou, Komisijos pasiūlymas – puikus. Šis pasiūlymas vertas palaikymo. Apgailestauju dėl diskusijų, kurios pastarąsias savaites vyko šiame Parlamente šios direktyvos klausimu. Buvo prikeltos rinkos šmėklos ir kuriamos absurdiškos sąsajos su Paslaugų direktyva. Dėl kai kurių pakeitimų – tą sakau kaip žmogus, užaugęs buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje – man stingsta gyslose kraujas. Vienas pavyzdys rodo, kad valstybės narės turėtų imtis atitinkamų priemonių stabdyti pacientų srautus. Kas tai per žmonės? Panašu, kad bus nuleista nauja geležinė uždanga. Dar didesnį įspūdį daro tai, kad iš visų frakcijų tokius pasiūlymus pateikė Žalųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso atstovai.

Pastarosiomis dienomis labai daug kalbame apie socialinę Europą – ypač Socialistų frakcijos Europos Parlamente nariai. Dabar turime galimybę išlaikyti šį rimtą išbandymą ir pasakyti aiškiai, ar mums tai reiškia pacientų teisių apsaugą, ar teikiame pirmenybę biurokratinei nacionalinės sveikatos priežiūros sistemai.

  Frieda Brepoels (PPE-DE). - (NL) Sveikata Europoje tampa vis svarbesnė, ir manau, kad pacientai neabejotinai tikisi didesnio aiškumo dėl savo teisių, tačiau jie tikisi ir teisingos bei išsamios informacijos. Taigi, šis pasiūlymas dėl pacientų mobilumo pasirodė ne per anksti. Visi labai ilgai jo laukėme. Todėl labai gaila, kad žmogus, paskyręs didelę savo karjeros dalį šiam klausimui, negali dalyvauti diskusijose dėl sutrikusios sveikatos. Prisidedu prie kitų ir perduodu geriausius linkėjimus Johnui Bowisui, iš visos širdies linkėdamas jam greitai pasveikti.

Visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį į kelis teigiamus dalykus, kuriais suinteresuoti pacientai. Kontaktinių centrų, į kuriuos pacientai galėtų kreiptis visapusiškos informacijos, įkūrimas paciento gyvenamojoje valstybėje, pacientų ombudsmeno institucijos įsteigimas ir glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas, be abejonės, sukuria pacientams papildomą naudą, ypač tiems, kurie serga retosiomis ligomis.

Manau, kad ginčytinu klausimu, susijusiu su išankstinio leidimo stacionariosioms sveikatos priežiūros paslaugoms nustatymu, pasiektas labai kūrybiškas kompromisas, palankus tiek pacientams, tiek sveikatos draudimo bendrovėms. Tačiau siekiant užtikrinti priešingo reiškinio, t. y. perteklinio atvykstančių pacientų srauto, kontrolę – tai svarbu mano regionui Flandrijai – pranešime aiškiai numatoma, kad ligoninės negali būti verčiamos priimti pacientus iš kitų valstybių, jei laukiančiųjų sąraše – jų šalies piliečiai.

Kaip pasienio regiono tarp Flandrijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Valonėjos gyventoja, esu labai patenkinta Komisijai pateiktu prašymu pripažinti tam tikrus pasienio regionus bandymų sritimis siekiant įgyvendinti pažangius projektus, susijusius su kitose valstybėse narėse teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Manau, kad tokio bandymo rezultatai bus labai informatyvūs kitiems regionams. Tikiuosi, kad Euroregionas šiuo atžvilgiu taps pavyzdžiu.

  Dorette Corbey (PSE). - (NL) Norėčiau pradėti kalbą padėkodama J. Bowisui už jo aktyvias ir pasiaukojamas pastangas visuomenės sveikatos ir pacientų mobilumo srityje, ir linkiu jam greitai pasveikti.

Sveikatos priežiūra – valstybių narių kompetencija, tačiau egzistuoja tam tikri sąlyčio su Europa taškai. Pacientai žino apie galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse ir nori jomis pasinaudoti. Tai ypač aktualu pacientams, gyvenantiems pasienio regionuose, arba tose srityse, kuriose yra ilgi laukiančiųjų sąrašai.

Siekti sveikatos priežiūros paslaugų ir gydymo kitose valstybėse nėra blogai, tačiau norinti praktiškai tai įgyvendinti, reikia sukurti tinkamą reglamentavimą. Pirmiausia, neturi būti jokio priverstinio vadinamojo „sveikatos turizmo“. Neturi būti taip, kad draudikai darytų spaudimą pacientams vykti į kitas šalis ir gauti pigias sveikatos priežiūros paslaugas.

Antra, privalo būti tam tikros minimalios kokybės garantijos. Kiekvienas, siunčiantis pacientą gydytis į kitą valstybę, turi pateikti išsamią informaciją ir įsitikinti, ar paslaugų kokybė yra reikiama.

Trečia, – tai labai svarbu, – valstybės narės turi išsaugoti teisę reikalauti išankstinio leidimo. Sveikata – tai ne laisva rinka. Kad būtų išlaikytas teikiamų paslaugų lygis, reikalingas planavimas, ir ligoninės privalo žinoti, kokio pacientų srauto gali tikėtis.

Mano manymu, svarbiausias dalykas – tai, kad ši direktyva padės užtikrinti, jog sienos atsivers, visų pirma, gydymo metodams. Tarp valstybių narių vyrauja didžiulė nelygybė, tačiau tai reikia spręsti ne paprasčiausiai siunčiant pacientus į kitą valstybę narę, o keičiantis gydymo metodais, ir šiuo atžvilgiu direktyva gali tapti dideliu įnašu.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Ministre, ponios ir ponai, kelis metus kritikavau tai, kad Europos Teisingumo Teismas nustatė pacientų teisę į kitoje valstybėje patirtų išlaidų atlyginimą. Teismas nutarė, kad piliečiai neturi laukti leidimo iš savo sveikatos draudimo bendrovės ir kad jie gali iškart vykti pas gydytoją, kai jiems prireikia, ir turi teisę bent jau į tos išlaidų sumos, kurią būtų sumokėję už gydymą namuose, kompensaciją, nes tai negali būti kliūtis laisvam asmenų judėjimui. Tai numatyta Sutartyse, tačiau socialistai penkerius metus kovoja su šia teise. O štai valstybės ir toliau pralaimi bylas savo piliečiams. Šimtus kartų iš lobistų girdėjome apie draudimo bendrovių žlugimo grėsmę. Jie bijo, kad pacientai vyks į kitas valstybes, kur jiems nereikės laukti operacijos ištisus mėnesius ar net metus kaip gimtojoje šalyje. Todėl pacientai turės gauti išankstinį leidimą iš savo sveikatos draudimo bendrovių prieš įgydami teisę į brangų gydymą. Vis dėlto ir pacientams, ir gydytojams visoje ES reikia paprastos taisyklės, kada reikia prašyti leidimo. Todėl nepritariu pasiūlymui sukurti 27 specializuotų ir brangių sveikatos priežiūros paslaugų apibrėžimus. Tai veidmainystė, nes iškeliamas klausimas apie išlaidų lygį, kurį draudimo bendrovės bus pasiruošusios mokėti už piliečių gydymą kitoje valstybėje. Kodėl to nenustačius tiesiog eurais?

Raginau pritarti pasiūlymams sukurti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir saugumo gerinimo sistemą ir skelbti objektyvius sveikatos priežiūros įstaigų kokybės įvertinimus. Tai apima nacionalinį ir tarptautinį ligoninių akreditavimą. Kompromisinis pasiūlymas yra bendresnio pobūdžio, tačiau vis tiek suteikia svarbų stimulą toms valstybėms, kuriose dar nėra įdiegtos tokios sistemos. Tikiu, kad visos ligoninės greitai įgis savanorišką nacionalinį arba Europos akreditavimą, apimantį ir kokybės patikrinimus. Čekijos ligoninėms tai jau privaloma. Be to, manau, kad Komisija turėtų ne paskirti, o tik koordinuoti pasienio regionus kaip bandymų sritis, kuriose galėtų būti įgyvendinami projektai dėl kitose valstybėse narėse teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų. Gaila, kad socialistai ir toliau veidmainiauja ir dangstosi melagingais pretekstais, o ne siekia išaiškinti pacientams jų teises Europos Sąjungoje.

  Genowefa Grabowska (PSE). – (PL) Gerb. pirmininke, nepriimtina tai, kad Teisingumo Teismas sprendžia dėl piliečių teisių, tačiau dar blogiau, kad padėtis kartojasi, ir ne Parlamentas ir Taryba, o Europos Teisingumo Teismas turi atlikti šį darbą. Todėl sveikinu J. Bowisą su parengtu pranešimu ir linkiu jam greitai pasveikti. Šiame pranešime įžvelgiu galimybę pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę savo šalyje Lenkijoje.

Kita vertus, norėčiau atkreipti dėmesį į tris svarbius šio pranešimo aspektus. Pirmiausia, man regis, klaidinga sveikatos priežiūros paslaugas traktuoti vien kaip rinkos paslaugas. Piliečiams teisę į sveikatos priežiūros paslaugas garantuoja tiek jų šalių konstitucijos, tiek Europos Sąjungos teisė. Todėl teisinis pagrindas turi būti pakeistas. Antra, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas kitoje valstybėje narėje turi būti paremtas pacientų informuotu sprendimu, o ne prievarta. Trečia, sprendimas gydytis kitoje valstybėje narėje turi būti paremtas poreikiu, o ne paciento piniginės dydžiu.

Esu įsitikinusi, kad Europos erdvė, atvira sveikiems piliečiams, privalo būti atvira ir tiems piliečiams, kurie serga, ir kuriems reikia medicinos pagalbos kitoje valstybėje narėje.

  Christofer Fjellner (PPE-DE). - (SV) Gerb. pirmininke, iš visų sprendimų, kuriuos priimame Europos Parlamente, šiandieninis – vienas iš tų, kuriais labiausiai didžiuojuosi. Šis sprendimas – apie Europos atvėrimą ir judėjimo laisvės užtikrinimą tiems, kurie serga ir kuriems reikia sveikatos priežiūros paslaugų, taip pat kuriems judėjimo laivė gali būti gyvybės ir mirties klausimas. Tai sprendimas, suteikiantis kiekvienam galimybę spręsti dėl sveikatos priežiūros paslaugų, ir šią galimybę turės ne tik tie, kurie gerai informuoti ar pasiturintys – užtikrinsime, kad visi galėtų siekti sveikatos priežiūros paslaugų ten, kur tik jie pageidaus.

Jūs, socialdemokratai, siekiate priversti žmones prašyti išankstinio leidimo. Paprastai tariant, tai reiškia, kad norite priversti sergančius žmones prašyti leidimo prieš kreipiantis į gydytoją bent jau tuo atveju, kai jie ketina gydytis kitoje ES valstybėje narėje. Kodėl taip elgiatės? Be abejo, kad galėtumėte pasakyti: „ne“! Siekiate kontroliuoti, reguliuoti ir planuoti, t. y. atimti iš pacientų galią. Tačiau mums išankstinio leidimo sistema reikalinga ne tam, kad žmonėms nereikėtų gydytis už savo pinigus. Jei šiandien eičiau pas daktarą Stokholme, man nereikėtų prašyti leidimo ar mokėti pinigų. Tiesa, kad iš pat pradžių nepritarėte šiam pasiūlymui. Stengėtės jį apriboti, apsunkinti ir sužlugdyti. Dabar elgiatės lygiai taip pat.

Kai svarstėme šį klausimą Švedijoje, siekėte užtikrinti, kad žmonės negalėtų gauti sveikatos priežiūros paslaugų bet kurioje Švedijos vietoje. Dabar nenorite, kad žmonės galėtų siekti sveikatos priežiūros paslaugų bet kur Europoje. Sakote, kad palaikote pasiūlymą, bet susilaikėte, kai balsavome dėl jo komitete. Ar galima pasielgti dar bailiau? Jūs net nežinote, kaip balsuosite šiandien. Jūs net nežinote, už ką balsuosite.

Šiandien visi galime pasirinkti. Galime palaikyti arba pacientų teises, arba biurokratų ir politikų teisę nuspręsti ir reguliuoti. Žinau, už ką balsuosiu. Balsuosiu už tai, kad pagrindinis dėmesys būtų skirtas pacientams. Manau, kad visi šiame Parlamente turėtų taip pasielgti, jei nori šį vakarą eiti miegoti ramia sąžine.

  Åsa Westlund (PSE). - (SV) Gerb. pirmininke, visi pacientai turi turėti teisę į sveikatos priežiūros paslaugas, kai jos reikalingos. Mes, socialdemokratai, manome, kad labai svarbu, jog žmonės galėtų siekti sveikatos priežiūros paslaugų kitoje valstybėje narėje, pavyzdžiui, kai jų gyvenamojoje valstybėje laukiančiųjų sąrašas labai ilgas. Būtent todėl socialdemokratų vyriausybė Švedijoje ėmėsi iniciatyvos, kad būtų priimta direktyva šioje srityje. Vis dėlto ne piniginės dydis turi lemti, kada sveikatos priežiūros paslaugos bus suteiktos, o sprendimus dėl sveikatos priežiūros paslaugų turi priimti tie, kurie yra šalia pacientų, o ne ES sistemoje biurokratai.

Europos Komisijos pasiūlyme dėl direktyvos suteikiama daug galios ES biurokratams. Be to, neatsižvelgiama į tuos žmones, kurie neišgali mokėti didžiulių sumų. Nepaisant to, Švedijos centro dešiniųjų nariai Europos Parlamente nekritikuodami giria Komisijos pasiūlymą. Antra vertus, mes pateikėme pasiūlymus ir sunkiai dirbome, kad žmonėms, neturintiems storos piniginės, būtų lengviau keliauti į kitą valstybę dėl sveikatos priežiūros paslaugų. Taip pat sunkiai dirbome, kad paaiškintume, jog sveikatos priežiūra – valstybių narių atsakomybė, o ne tai, dėl ko turėtų spręsti ES biurokratai. Nepasiekėme tiek, kiek norėtume. Todėl norėčiau paraginti visus narius pritarti 8 straipsnio 3 dalies pakeitimams. Tokiu atveju pritarsime šiai direktyvai ir surasime greitą sprendimą visiems Europos pacientams.

  Emmanouil Angelakas (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos nare D. Filipiová, norėčiau visų pirma padėkoti Komisijos narei A. Vassiliou už jos iniciatyvą, rengiant pasiūlymą dėl direktyvos, ir pranešėjui J. Bowisui už puikų darbą, taip pat palinkėti jam greitai pasveikti.

Suprantu, kad nelengva siekti rezultato, kuris toliau skatins sveikatos priežiūros paslaugų teikimą kitose valstybėse narėse, atsižvelgiant visų pirma į valstybių narių socialinės apsaugos sistemos skirtumus, antra, į skirtingą ekonominę valstybių narių padėtį ir, trečia, į skirtingą sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų kiekvienoje valstybėje narėje, lygį. Tokiomis aplinkybėmis pranešėjas atliko puikų darbą.

Pranešime, kurį šiandien svarstome, iškeliamas klausimas dėl pacientų mobilumo, ypač kai pacientai į kitą valstybę vyksta tam, kad juos apžiūrėtų ir gydymą suteiktų specialistai specializuotuose sveikatos priežiūros centruose. Viena aišku, kad tai nepaskatins vadinamojo „medicinos turizmo“, o suteiks Europos pacientams galimybę gauti geriausias įmanomas sveikatos priežiūros paslaugas, žinant savo teises ir nesusiduriant su nepatogumais dėl kompensacijos už išlaidas, nes valstybės narės bus nustačiusios aiškią išankstinio leidimo tokioms išlaidoms sistemą.

Nepamirškime, kad šiuo klausimu Europos Teisingumo Teismas priėmė labai daug nutarimų. Šiame pranešime nagrinėjami svarbūs klausima: sveikatos priežiūros paslaugų apibrėžimas lieka valstybių narių kompetencija, kompensuojama ta išlaidų sumos dalis, kurią pacientai būtų turėję sumokėti už sveikatos priežiūros paslaugas savo gyvenamojoje šalyje, nagrinėjamas ir sveikatos priežiūros paslaugų pacientams, sergantiems retosiomis ligomis, klausimas, nepaisant to, ar jie apdrausti kilmės valstybėje narėje. Be to, pasiūlymas pacientų skundams nagrinėti paskirti Europos ombudsmeną – žingsnis teisinga linkme, ir galiausiai pranešime pabrėžiamas poreikis pradėti informacijos kampaniją, kad pacientai būtų informuoti apie savo teises.

Keli klausimai lieka nenagrinėti, pvz., pirma, tikslesnis išlaidų skaičiavimo mechanizmas; antra, sistemos kompensuojamų ligų sąrašas; trečia, receptų pripažinimas, atsižvelgiant į tai, kad ne visais vaistais prekiaujama visose valstybėse narėse; ir, ketvirta, elektroninės sveikatos skatinimas.

Kad ir kaip ten būtų, šios visos pastangos – žingsnis teisinga linkme, ir apmaudu, kad socialistai šiandien atmetė šį pasiūlymą. Tikiu, kad diskusijos sparčiai plėtosis, ir manau, kad Europos Parlamento indėlis – tai atsakas į gyvybiškai svarbų šio laikmečio ir Europos piliečių reikalavimą.

PIRMININKAVO: Luigi COCILOVO
Pirmininko pavaduotojas

  Charles Tannock (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, daugelis mano rinkėjų Londone mažai domisi ir nedaug supranta apie tai, ką iš tikrųjų veikia Europos Parlamento narys ar kokiam tikslui ES yra sukurta. Bet šią savaitę buvo paskelbti du plenariniai pranešimai, kurie sulaukė atgarsio visuomenėje. Pirmasis – apie „Telekomo“ paketams taikomas skambučių užsienyje apmokestinimo viršutines kainų ribas, o antrasis – apie pacientų teisę rinktis medicininį gydymą kitose ES šalyse.

Taip pat pritariu kolegos iš Londono Johno Bowiso pranešimui. Deja, dėl sveikatos problemų jo šiandien čia nėra, ir norėčiau palinkėti jam kuo greičiau pasveikti. Be abejonės, jo labai trūks kitos Parlamento kadencijos metu.

Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos sistemoje gydymas dažnai suteikiamas per vėlai ir yra labai brangus lyginant su kitomis ES šalimis. Todėl lankstesnė ES rinka, pasižyminti pagrįstomis apsaugos priemonėmis sveikatos apsaugos srityje, būtų abipusis laimėjimas tiek visuomenės, tiek valstybių narių sveikatos apsaugos biudžetų atžvilgiu.

  Catiuscia Marini (PSE). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, šiandien svarstome labai svarbią direktyvą, kuria iš esmės siekiama užtikrinti mobilumo teisę Europos pacientams, taip pat teisę į sveikatos priežiūros paslaugas kitose Europos Sąjungos šalyse.

Vis dėlto sveikatos priežiūros negalima prilyginti bet kuriai kitai vidaus rinkoje teikiamai paslaugai, o piliečiai, kaip pacientai, negali būti lyginami su įprastais vartotojais. Teisė į sveikatą realizuojama per teisę gauti gydymą ir priežiūrą visų pirma gimtojoje asmens šalyje. Paciento mobilumo teisė negali būti pretekstas konkrečiai valstybei narei vengti investuoti į šalies sveikatos priežiūrą, nes taip pacientai būtų priversti užsiimti vadinamuoju sveikatos turizmu, o ne įgytų galimybę rinktis.

Ši direktyva padėtų įveikti nelygybę, su kuria susiduriama siekiant sveikatos priežiūros paslaugų ir kokybiškų paslaugų tose šalyse, kuriose pacientai gyvena. Sveikatos priežiūra – tai ne prekė, tai – socialinė teisė. Šis teisinis reguliavimas ir išankstinio leidimo sistema – tai siekis atimti iš asmens teisę į sveikatą.

  Marios Matsakis (ALDE). - Gerb. pirmininke, šis pranešimas žymi lūžio tašką ES piliečių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje. Pacientų sveikata akivaizdžiai iškeliama į pirmą vietą, ir tai leidžia skirtingų valstybių narių sveikatos priežiūros sistemoms varžytis teikiant geresnes paslaugas. Šie teisės aktai neabejotinai pagerins sveikatos priežiūrą Europoje. Jie taip pat suteiks lygybės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas visiems piliečiams: turtingiems ir neturtingiems, žymiems ir nežymiems. Jie visi turės galimybę pasinaudoti geresniu gydymu užsienio šalyse.

Iš pradžių nerimavau dėl galimo žalingo poveikio mažesnių valstybių narių sveikatos priežiūros sistemoms, tačiau šį susirūpinimą pašalino tai, kad buvo nustatyta išankstinių leidimų sistema kaip tam tikra apsauga. Dabar jau galiu patvirtinti, kad šie teisės aktai yra naudingi tiek pacientams, tiek sveikatos priežiūros sistemoms visose valstybėse narėse, todėl jie nusipelno tvirto ir vieningo palaikymo. Mane pribloškė neigiama pozicija, kurios laikosi mano kolegos socialistai.

  Elisabeth Schroedter (Verts/ALE). – (DE) Gerb. pirmininke, visiškai nesutinku su M. Matsakiso nuomone, nes Komisijos pasiūlymas nesuteikia teisinio aiškumo tiems pacientams, kurie gydosi už savo gimtųjų šalių ribų. Be to, jis palieka neišaiškintas abejonių keliančias sritis socialinio draudimo sistemose pagal Reglamentą (EB) 883/2004. Brangaus gydymo atveju tik aiški išankstinių leidimų sistema leistų užtikrinti pacientų išlaidų apmokėjimą.

Kaip jau minėjo kiti nariai, direktyva neaiški ir teisinio pagrindimo klausimu, įskaitant kompetencijos paskirstymą tarp valstybių narių ir Europos. Valstybių narių sveikatos priežiūros sistemos – tai solidarumo sistemos, kurios garantuoja tokias pačias galimybes kiekvienam jos piliečiui, nepaisant jo finansinės padėties ar gyvenamosios vietos. ES teisės aktai neturėtų kelti pavojaus šioms solidarumo sistemoms. Tad ir šiuo atžvilgiu Komisijos pasiūlymas yra neadekvatus, ir jei ruošiamės balsuoti už šį pasiūlymą, reikės priimti tam tikrus pakeitimus.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Gerb. pirmininke, visiškai nepriimtina, kad prisidengdami pacientų teisėmis sveikatos priežiūros sistemoje Europos Komisija ir dauguma Parlamento narių iš tiesų siekia iškelti nacionalinės ir viešosios sveikatos priežiūros įstaigų klausimą kaip Portugalijos atveju.

Siekdami, kad šis pasiūlymas būtų priimtas, ir remdamiesi EB sutarties 95 straipsniu apie vidaus rinkos harmonizavimą, jie iš tiesų mėgina liberalizuoti šį sektorių, ir tai visai nepriimtina. Tai sektorius, kuriame neturėtų dominuoti rinkos logika bei ekonominių ir finansinių grupių pelno siekimas. Sveikata negali tapti verslu. Tai ir yra priežastis, dėl ko mes esame linkę atmesti šį Komisijos pasiūlymą.

Jau priimti reglamentai ir susitarimai dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kitose šalyse, taigi jie gali būti patobulinti nekeliant klausimo dėl valstybių narių įsipareigojimų ir teisių nacionalinių sveikatos priežiūros paslaugų valdymo ir tvarkymo srityje, kurios, mūsų manymu, privalo būti viešos, universalios ir visiems prieinamos.

  Christel Schaldemose (PSE). - (DA) Gerb. pirmininke, visą rytą diskutuojame apie tai, kaip svarbu sukurti kokybišką sveikatos priežiūros sistemą bei suteikti adekvačią apsaugą piliečiams. Reikia pripažinti, kad šiame pasiūlyme yra daug teigiamų dalykų, pvz., reikalavimai, užtikrinantys pacientams galimybę gauti informaciją, ir pan. Tačiau pakalbėkime atvirai. Mes galėsime garantuoti pacientų saugumą tik tuo atveju, jei užtikrinsime, kad išankstinis leidimas būtų paruoštas prieš pacientui išvykstant į užsienio šalis. Tai suteiktų pacientams 100 proc. garantiją, kad jiems bus suteiktos gydymo paslaugos, kurioms jie yra apdrausti, ir tai, kad jie atvyks į reikiamą vietą ir sulauks tinkamos sveikatos priežiūros. Man tokia garantija atrodo labai reikalinga. Išankstiniai leidimai taptų ir priemone, dėl kurios sveikatos priežiūros institucijos galėtų užtikrinti gimtosiose šalyse pasilikusių pacientų saugumą.

  Olle Schmidt (ALDE). - (SV) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, pagaliau! Komisijos narė ir J. Bowis atliko puikų darbą. Mūsų karštos diskusijos dėl šios direktyvos – nuostabios. Europos Sąjunga ir mes, Parlamento nariai, turime išskirtinę galimybę „iš naujo užmegzti ryšį su žmonėmis“, o to taip karštai trokštame ir tai daug kartų pabrėžėme. Tačiau kas atsitiko? Mes dvejojame, ir daugelis šio Parlamento narių, įskaitant Švedijos socialistus demokratus, siekia tik apsunkinti pacientų padėtį ir sukliudyti jiems naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis užsienyje. Kodėl? Aš tai galiu suprasti tik kaip troškimą išgelbėti sistemas, o ne kaip rūpinimąsi pacientais, kuriems reikia priežiūros. Komisijos nare, man džiugu, kad mes tiek daug pasiekėme. Jūs prisiėmėte atsakomybę. Ir dabar mes, esantys šiame Parlamente, taip pat turime prisiimti atsakomybę. Tegul ir Taryba prisiima atsakomybę!

  Proinsias De Rossa (PSE). - Gerb. pirmininke, prieinamų ir kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir finansavimas – kiekvienos valstybės narės atsakomybė. Europos vaidmuo yra koordinuojamasis. Be abejo, egzistuoja poreikis dar geriau suderinti Europos Sąjungoje teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, ypač pasienio zonose, tačiau šia direktyva negalime to pasiekti. Jos tikslas turėtų būti užtikrinti, kad piliečio teisė gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje būtų rūpestingai apibrėžta ir kad kiekvienos valstybės narės galimybėms finansuoti ir organizuoti joje teikiamas paslaugas nepakenktų vadinamasis sveikatos turizmas.

Norėčiau pasakyti, kad K. Sinnott, šiandien vėl mėginusi pasitelkti viešą kritiką, kaip paprastai, neteisi. Airijoje dar niekas nemirė dėl to, kad jam nebuvo leista vykti į kitą valstybę narę gydytis – įkurtas netgi specialus fondas pacientams, kuriems reikia tokios priežiūros.

Ir galiausiai juk svarbūs pacientų medicininiai poreikiai, o ne vartotojo pasirinkimas. Išankstinio leidimo sistema ir tinkamas teisinis pagrindas – būtini, ir kol jie nebus įtraukti į šią direktyvą, negalėsiu jai pritarti.

  Daniela Filipiová, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. – (CS) Ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti visiems Parlamento nariams už jų komentarus, pasiūlymus bei pastabas. Norėčiau pasakyti, kad Tarybos ir Europos Parlamento nuomonės sutampa daugeliu klausimų, tačiau yra sričių, kurias turime kartu aptarti. P. Bushill-Matthews, kuris dalyvauja kaip pranešėjas vietoj J. Bowiso, įžangoje minėjo, kad tai yra sudėtingas ir opus klausimas. J. Maaten teigė, kad reikia pasiekti kompromisą ne tik Europos Parlamente, bet ir Taryboje. Džiaugiuosi, kad Teisės reikalų komitetas pritarė pasiūlymui didinti teisinį aiškumą. Taip pat pritariu I. Braghettui, kad pasiūlymas – tai galimybė valstybių narių sveikatos priežiūros sistemoms. Kartu pasiūlymas sustiprins pacientų teises, kaip teigė D. Roth-Behrendt. Dar kartą pakartosiu, kad direktyva turi būti praktiškai įgyvendinama, todėl joje turi atsispindėti valstybių narių finansinės, teisėkūros ir organizacinės galimybės. Akivaizdu ir tai, kad Tarybai reikės laiko persvarstyti visus pateiktus pasiūlymus dėl pakeitimų. Diskusijos tarp Tarybos ir Europos Parlamento tęsis ir toliau. Reikia surasti teisingą pusiausvyrą tarp skirtingų požiūrių ir pasiūlymų, tačiau tikiu, kad sugebėsime tai pasiekti abipusiu bendradarbiavimu.

  Androulla Vassiliou, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, kaip šiandien dar kartą turėjome progą įsitikinti, Parlamento diskusijos šia tema – ne tik išsamios, bet ir aistringos. Diskusijos labai papildo Komisijos iniciatyvas, o pasiūlymai, dėl kurių balsuosime, taip pat bus vertingiausias indėlis daugeliu pagrindinių aspektų.

Pacientų teisės į kokybišką ir saugią sveikatos priežiūrą klausimu norėčiau pasakyti, kad daugelis narių minėjo aiškumo ir garantijų užtikrinimo svarbą. Visiškai sutinku, ir tikiuosi, kad šis siekis bus įgyvendintas.

Gydymo užsienyje kainų klausimu buvo išreikštas susirūpinimas, kad didelis pacientų skaičius neišgalės naudotis užsienio šalyse teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Be abejonės, tai – svarbus ir labai pagrįstas aspektas. Akivaizdu, kad Europoje egzistuoja pajamų nelygybė, ir tai turi rimtų pasekmių galimybei naudotis kai kuriomis pagrindinėmis paslaugomis, įskaitant ir sveikatos priežiūros paslaugas. Šis klausimas turi būti sprendžiamas. Bet tokios nelygybės mažinimas – sudėtingas iššūkis, dar sunkesniu jis tampa dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis. Tai pareikalaus didelių ir suderintų ES ir valstybių narių pastangų visais lygmenimis.

Deja, mūsų veiksmai, atsižvelgiant į šios direktyvos projektą, yra riboti. Komisijos pasiūlymas palieka atviras duris valstybėms narėms siūlyti tiesioginį gydymo kitose šalyse išlaidų atlyginimą, pvz., pagal raštišką mokėtinos sumos patvirtinimą. Jeigu Parlamentas siekia, kad tai būtų aiškiai išdėstyta tekste, galiu tik pritarti. Pasiūlytąja direktyva nesiekiama užkirsti tam kelio, tačiau joje išreiškiama pagarba valstybių narių atsakomybei organizuojant sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Būtent todėl rūpestingai stengėmės apriboti gydymosi kitose šalyse finansinį poveikį valstybių narių sveikatos priežiūros sistemoms ir ligų draudimo fondams. Beje, šie du tikslai nėra nesuderinami. Valstybėms narėms būtų palikta juos kiek įmanoma geriau suderinti siekiant naudos pacientams, ypač tiems, kurių pajamos yra mažos.

Atsižvelgiant į šios direktyvos ryšį su socialinės apsaugos reguliavimu, man regis, sutinkame, kad reikia sukurti aiškią sistemą, kuri užtikrintų, kad pacientui paprašius išankstinio leidimo, jei tik tenkinamos šio reglamento sąlygos, būtų taikomas reglamentas tuo atveju, kai pernelyg delsiama jį išduoti. Turi būti visiškai aišku, kad tai reiškia, jog bus taikomi reglamente numatyti tarifai, kad pacientas galėtų pasinaudoti palankiausios sistemos teikiamais pranašumais.

Dėl išankstinių leidimų, kurie išduodami stacionariosios sveikatos priežiūros paslaugoms, pasiūlytos sąlygos yra paremtos dviejų rūšių šaltiniais. Pirma, precedentine teise, nes Teismas nurodė, kad tokia sistema galėtų būti įgyvendinama esant tam tikroms aplinkybėms. Tai aptarta 8 straipsnio 3 dalyje. Antra, būtų nepriimtina išeiti už tokių sąlygų ribų su nevykusia – arba iš tiesų besąlygiška – išankstinio leidimo sistema, juridiškai arba de facto taikoma visose valstybėse narėse. Visi žinome, kad pacientų mobilumas išliks labai ribotu fenomenu. Be to, tai reiškia, kad jo poveikis biudžetui bus ribotas. Todėl nebūtina kurti pacientams papildomų kliūčių. Išankstinis leidimas stacionariosioms sveikatos priežiūros paslaugoms turi likti apsaugos mechanizmu, kuris būtų taikomas esant pagrindui.

Atsižvelgiant į tai, išankstinio pranešimo sistema, kaip ir siūlė pranešėjas, galėtų sukelti netiesioginę, ir, tiesą sakant, nereikalingą pacientų kontrolę, taip apsunkindama, o ne palengvindama visą procesą. Suprantu, kad šiuo pasiūlymu nebuvo siekiama tokių rezultatų, tačiau manau, kad tokios priemonės apribotų pacientų teises, kaip apibrėžė Teismas. Tokie administraciniai mechanizmai yra rizikingi, nes gali tapti tiek apsunkinantys, tiek savavališki.

Man nerimą kelia pasiūlymas, susijęs su stacionariosios sveikatos priežiūros sąvoka. Ši sąvoka – labai svarbi pacientų teisių atžvilgiu, nes nustato išankstinių leidimų sistemos ribas. Mes siūlėme apibrėžti stacionariosios sveikatos priežiūros sąvoką naudojantis Bendrijos sąrašu, kuris pagrįstas bendru specialistų supratimu, kurie atsižvelgtų į technologijų vystymąsi. Tai sukurtų pagrįstą ir šiuolaikišką požiūrį į stacionariosios sveikatos priežiūros sąvoką.

Kai kurie nariai, kaip ir daugelis valstybių narių, reikalauja, kad būtų savarankiškai sudaromi nacionaliniai sąrašai. Nacionaliniais sąrašais pagrįsta sąvoka iš tiesų sukeltų nesutarimų dėl to, kas kiekvienoje valstybėje narėje įeitų į stacionariosios sveikatos priežiūros sąvoką, taip keliant pagrįstą riziką pažeisti pacientų teises. Jei nuspręstume pasirinkti tokį kelią, turėtume pagrįsti šiuos sąrašus aiškiai apibrėžtais kriterijais bei pateikti juos persvarstyti. Kita vertus, būtų pažeidžiamos pacientų teisės, kaip jas apibrėžia Europos teisėjai.

Kai kurie nariai minėjo, kad priėmus šią direktyvą tik labai nedaug pacientų turėtų iš jos naudos, ir tai būtų ta mažoji dalis informuotų pacientų. Priešingai, manau, kad ši direktyva kiekvienam pacientui suteiktų galimybę ir teisę, dar prieš jam išvykstant iš namų, gauti išsamią informaciją, ir taip padaryti informuotą pasirinkimą.

Suprantu, kad kyla susirūpinimas dėl sunkumų gauti aiškios informacijos apie sveikatos priežiūros specialistus, kai įgyvendinama teisė į kitose šalyse teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Tai – pacientų saugos klausimas. Čia turime surasti praktiškų sprendimų, kurie būtų pagrįsti tokiais principais, kaip teisė į asmeninių duomenų apsaugą ir nekaltumo prezumpcija. Manau, kad remiantis išankstiniais pasiūlymais galima rasti bendrą pagrindimą.

Buvo minėtas ir 67 pakeitimas dėl apdraudimo kitoje valstybėje narėje, mokant joje sveikatos draudimo įmokas, palengvinimo. Deja, tam negalime pritarti.

Dėl pasiūlytos direktyvos teisinio pagrindo daugelis narių prie 95 straipsnio norėtų prijungti 152 straipsnį. Suprantu, kad kai kurioms frakcijoms tai svarbus klausimas, tačiau šioje direktyvos persvarstymo stadijoje būtų labai sunku įgyti apibrėžtą požiūrį. Taip pat svarbu įvertinti šį klausimą teksto plėtojimo atžvilgiu ir nuspręsti, koks teisinis pagrindas būtų tinkamiausias. Akivaizdu, kad jei galutinio teksto turinys suteiks pakankamą pagrindą, be abejo, bus galima svarstyti galimybę prijungti 152 straipsnį prie 95 straipsnio. Pritariu šio pasiūlymo svarstymui bet kurioje būsimoje bendro sprendimo procedūros stadijoje.

(Plojimai)

Kai kurie nariai vėl iškėlė iš kitų valstybių narių atvykstančių pacientų srauto pertekliaus klausimą ir kaip nuo to apsaugoti priimančiąją sveikatos priežiūros sistemą. Mano atsakymas būtų toks pat, kokį pateikčiau tiems, kurie bijo pernelyg didelio išvykstančiųjų srauto nesant išankstinių leidimų stacionariajai sveikatos priežiūrai sistemos. Šio pasiūlymo tikslas nėra skatinti pacientų mobilumą. Kaip jau minėjau, pacientų mobilumas – ribotas reiškinys, ir nemanome, kad tai pasikeis. Todėl būtų neproporcinga suteikti valstybėms narėms neribotą veiksmų laisvę, kad jos galėtų imtis priemonių ir atsisakyti kai kurių pacientų, siekdamos reguliuoti atvykstančiųjų srautą. Tačiau valstybės narės turi užtikrinti, kad pacientai iš kitų šalių nebūtų diskriminuojami. Bet kokia atvykstančiųjų pacientų kontrolės forma turės būti įvertinta, siekiant nustatyti, ar ji neprieštarauja nediskriminavimo dėl tautybės principui, kuris numatytas ES sutartyje.

Dėl retosiomis ligomis sergančių pacientų suprantu, kad siekiate surasti geriausią būdą, kaip šie pacientai galėtų gauti kuo daugiau naudos iš sveikatos priežiūros sistemos, tačiau kartais tai, kas geriausia, tampa priešu to, kas gera. Šiandien balsuosite dėl A. Trakatelliso pranešimo, kuris susijęs su Komisijos neseniai parengta strategija retųjų ligų srityje, įskaitant Tarybos siūlomas rekomendacijas. Kaip žinote, greitas diagnozės nustatymas ir galimybė gauti tinkamą gydymą – sudėtinga problema, ir ne visada tai galima padaryti gimtojoje šalyje. Siekiant, kad Europos bendradarbiavimas būtų naudingas retosiomis ligomis sergantiems pacientams, juos būtina įtraukti į šią direktyvą, kurioje numatomos pacientų teisės naudotis kitų šalių sveikatos priežiūros paslaugomis. Manau, kad visi pritars, jog reikalingas bendradarbiavimas Europos lygmeniu, pvz., dėl pavyzdinių retųjų ligų centrų. Todėl raginu jus pasistengti, kad ši direktyva būtų taikoma ir retosioms ligoms.

Dėl pasiūlymo neįtraukti nuostatų, reglamentuojančių organų transplantaciją, tiesiog negaliu sutikti. Transplantacija – medicininė procedūra, ir būtų sunku surasti priežasčių, kodėl pacientai neturėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugų kitose šalyse teikiamais pranašumais, kaip nurodė ir Teismas. Tačiau organų paskirstymas – jau kitas klausimas. Jau paprašiau Komisijos ekspertų įsigilinti į šį klausimą ir nustatyti, kaip organų paskirstymo klausimas galėtų būti išspręstas kitomis aplinkybėmis.

Šiandien galime žengti svarbų žingsnį į priekį šios direktyvos priėmimo klausimu. Iki artimiausių Europos Parlamento rinkimų liko vos keletas savaičių, todėl pasinaudodama proga norėčiau padėkoti Parlamentui ir visai administracijai už visas įdėtas pastangas, kad šiandien galėtume balsuoti. Dar kartą norėčiau padėkoti J. Bowisui – ir šešėliniams pranešėjams – už pastangas ir sunkų darbą bei palinkėti jam kuo greičiau pasveikti. Tikimės vėl greitai jį pamatyti šioje salėje, atliekantį savo pareigas ir sugrįžusį į normalų gyvenimo ritmą.

(Plojimai)

  Philip Bushill-Matthews, pavaduojantis pranešėją. − Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti visiems kolegoms už ypač sveikas diskusijas – atleiskite už tokį pasakymą. Ypač norėčiau asmeniškai padėkoti – apgailestauju, kad to nepadariau anksčiau – šešių komitetų pranešėjams, kurie šį rytą išsakė labai vertingų nuomonių, komentarų ir įžvalgių pastabų. Taip pat dėkoju visiems kolegoms Parlamente už šiltus žodžius Johno Bowiso atžvilgiu, tiek profesinius – apie jo darbą, tiek asmeninius – palinkėjimus kuo greičiau pasveikti. Man bus malonu juos perduoti.

Kaip ir visi pranešimai, šis pranešimas pagrįstas kompromisais, deja, ne visada įmanoma surasti bendrą sutarimą visais klausimais. Pripažįstu ir gerbiu tai, kad kai kurios frakcijos ir delegacijos šiuo atžvilgiu turi šiokių tokių sunkumų, tačiau šį rytą plenariniame posėdyje turime priimti sprendimą dar dėl keleto pakeitimų.

Taip pat norėčiau padėkoti Komisijos narei už apibendrinamas pastabas. Tikiuosi, kad jos palengvins kolegų iš kitų frakcijų apsisprendimą dėl balsavimo. Nuoširdžiai tikiuosi, kad dėl šių pastabų galutinis pranešimas susilauks teigiamo palaikymo iš visų frakcijų, nes pacientų teisių iškėlimas į pirmą vietą turėtų būti svarbesnis už frakcijų politiką.

Pripažįstu, kad šiandien nespėsime pasiekti susitarimo kaip oficialaus susitarimo per pirmąjį svarstymą Čekijos pirmininkavimo laikotarpiu, tačiau suprantu, kad Taryboje jau iš esmės pasiektas politinis susitarimas; ir dėkoju Tarybai pirmininkaujančiai valstybei už jos atliktą darbą.

Žinau, kad John Bowis norėtų, jog šis susitarimas būtų įgyvendintas kuo greičiau, kaip ir pacientai visoje ES, kurie jau pakankamai ilgai jo laukia. Pranešėjo vardu prašau Komisiją, Tarybai pirmininkausiančią valstybę bei naujos Europos Parlamento kadencijos narius, kad antrasis svarstymas šių metų antroje pusėje taptų prioritetiniu, taip neatidėliotinai išsprendžiant likusius sunkumus. Nenorime sulėtinti darbo tempo. Šis pranešimas ne tik atneš apčiuopiamą naudą ES žmonėms, bet ir parodys, kad bendrai dirbdami ES lygmeniu piliečiai gali turėti individualios naudos, kad ir kur jie gyventų ar kokius išteklius turėtų. Šiandienos balsavimas nušvies būsimą kelią. Kartu eikime šiuo keliu kaip įmanoma spartesniu žingsniu, nes vis dėlto, kaip nutiko ir pranešėjui, niekada nežinome, kada mums patiems gali prireikti skubių sveikatos priežiūros paslaugų kitose šalyse.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE), raštu. – (RO) Norėčiau padėkoti įvairių komitetų pranešėjams už puikiai atliktą darbą. Šis pranešimas – tai svarbus žingsnis į priekį, siekiant pagerinti pacientų mobilumą ES šalyse.

Europoje, kur judėjimo laisvė – pagrindinė vertybė, pacientų mobilumo užtikrinimas yra gyvybiškai svarbus siekiant teikti aukščiausio įmanomo standarto medicinines paslaugas tiems, kuriems jos reikalingos. Ateityje dėl atsiradusios tam tikro lygio konkurencijos pagerėtų ir nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos.

Tačiau, nepaisant akivaizdžių pasiekimų, vis dar yra problemų, kurios šiame pasiūlyme nėra sprendžiamos. Manau, kad reikia aiškiau apibrėžti kompensavimo sąlygas ir taisykles, kurios sudaro išankstinio leidimo sistemos pagrindą. Apgailestauju, kad į šį pasiūlymą nebuvo įtrauktas medicinos personalo mobilumas, nes pacientų mobilumas glaudžiai siejasi su medicinos personalo mobilumu. Tam, kad galėtume veiksmingai reaguoti į pacientų poreikius, reikia taisyklių, kurios suteiktų medicinos personalui mobilumo ir kartu išlaikytų pusiausvyrą nacionaliniu sveikatos priežiūros sistemos lygmeniu, kad nė viena valstybė nepatirtų medicinos personalo trūkumo.

  David Martin (PSE), raštu. – Pasiūlyme dėl kitose valstybėse narėse teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų sistemos pirmiausia turi būti numatyta sistema, kuri gerbtų pacientų teises, būtų paremta ne tik visuomenės sveikata, bet ir vidaus rinkos principais, be to, nediskriminuotų pacientų pagal jų galimybes mokėti už medicininį gydymą. Mano požiūriu, Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba turi turėti teisę reikalauti išankstinio leidimo iš tų pacientų, kurie siekia gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse. JK pacientai, kurie negali važiuoti gydytis į kitas šalis, neturėtų būti diskriminuojami tų pacientų, kurie gali tai sau leisti, tačiau grįžę į JK ketina susigrąžinti išlaidas iš Nacionalinės sveikatos tarnybos, atžvilgiu. Manau, kad tai nesąžininga, nes tokia praktika suteikia pacientams pirmenybę gydytis kitose valstybėse narėse, apeinant Nacionalinėje sveikatos tarnyboje susidariusią „eilę“.

  Iosif Matula (PPE-DE), raštu. – (RO) Naujos galimybės, kuriomis gali džiaugtis pacientai Europoje – svarbus žingsnis harmonizuojant Europos sveikatos priežiūros sistemas ir visiems Europos piliečiams užtikrinant geros kokybės medicininę priežiūrą. Pasiūlyme dėl direktyvos nustatomi visoms sveikatos priežiūros sistemoms bendri principai: pavyzdinio Europos tinklo sukūrimas, informacijos teikimas pacientams kiekvienoje valstybėje narėje ir elektroninė sveikata.

Šis pranešimas gali duoti akivaizdžios naudos visoms valstybėms narėms, netiesiogiai įtraukiant ir Rumuniją. Direktyvoje atsižvelgiama į pacientų poreikius, nes jie galės gauti medicininę pagalbą kitose valstybėse narėse tais atvejais, kai ši pagalba negalės būti suteikta jų kilmės šalies ligoninėse arba kai bus vėluojama ją suteikti. Išlaidas apmokės ta valstybė, iš kurios pacientai atvyks.

Kitas svarbus aspektas susijęs su keitimusi gerąja patirtimi ir medicinos specialistų mobilumu, taip pat su nemokamu informacijos apie pagalbą kitose valstybėse narėse teikimu. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad piliečiai būtų informuojami apie reikiamas procedūras bei tinkamumo kriterijus, taip pat apie kelionės išlaidas bei kitoje šalyje esančio gydymo centro medicininius standartus. Todėl ir pritariu informacinių centrų įkūrimui, kurie leistų piliečiams pasirinkti gydymo metodus ir vietą, kurioje jie būtų gydomi.

  Mary Lou McDonald (GUE/NGL), raštu. – Valstybės narės įsipareigojusios savo žmonėms organizuoti ir teikti sveikatos priežiūros paslaugas.

Sveikata – ne prekė, kurią galima pirkti ir parduoti vidaus rinkoje.

Šis pasiūlymas – gėdingas. Jis atskleidžia, kad Komisija aklai laikosi diskredituotos ir atgyvenusio liberalizavimo darbotvarkės. Siekiama tiesiog privatizuoti viską, kas tik įmanoma, ir dar labiau centralizuoti valdžią savo rankose. Ji stato į blogesnę padėtį turtingų šalių mažiau pasiturinčius žmones ir visus, išskyrus labai turtingus asmenis, skurdesnėse šalyse. Tai chartija, griaunanti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų sistemą valstybėse narėse.

Europos Komisija turėtų gėdingai nuleisti galvą ir kuo greičiau atsiimti pateiktą pasiūlymą.

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. – (RO) Pasiūlyme dėl direktyvos dėl pacientų teisės į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo mėginama sukurti nuoseklią Bendrijos sistemą, kuri užtikrintų aiškumą pacientams šioje srityje, nes iki šiol gaires nustatė Europos Teisingumo Teismas. Nors Teismo nustatyti principai yra visiškai pritaikomi, minėtame pranešime paaiškinamos tam tikros „abejotinos“ sritys.

Perkeliant į Bendrijos teisę Europos Teisingumo Teismo sprendimus dėl pacientų teisės į medicininę pagalbą kitose valstybėse narėse, pasiūlyme dėl direktyvos išlaikoma reikiama pusiausvyra dėl valstybių narių įsipareigojimų šioje srityje.

Direktyvos nuostatomis taip pat siekiama suteikti lengvesnę galimybę naudotis medicinos pagalbos paslaugomis, atkreipiant dėmesį į poreikį sukurti tiesioginę kompensavimo sistemą tarp priimančios ligoninės ir kilmės šalies finansuojančios institucijos.

Kitas įdomus pranešimo aspektas susijęs su gydytojų išduodamų receptų abipusiu pripažinimu. Tekste pateikiamos tik rekomendacijos, kad kilmės šalies farmacinės įstaigos turėtų pripažinti kitos šalies gydytojo išrašytą receptą, tačiau valstybėms narėms paliekama nuspręsti, kuriuos vaistus bus galima nusipirkti su receptu.

  Richard Seeber (PPE-DE), raštu. – (DE) Pasiektas puikus susitarimas dėl pacientų mobilumo gerinimo. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kitose šalyse supaprastinimas – svarbus žingsnis į tikrai laisvą asmenų judėjimą. Ekonominiu požiūriu didesnės galimybės naudotis specialiųjų klinikų teikiamomis paslaugomis taip pat bus naudingas. Tačiau, net atsižvelgdami į visus šiuos teigiamus aspektus, negalime pamiršti didžiulių iššūkių, kurių gali atsirasti dėl didesnio valstybių narių sistemų susiejimo. Svarbu atsižvelgti į tai, kad būtina pasiekti didesnį aiškumą apmokėjimo klausimais. Gydymą teikiančios valstybės narės neturėtų atsidurti nepalankioje padėtyje dėl neaiškumo, kas turėtų sumokėti už paslaugas – pacientas ar siunčiančioji valstybė.

Atsiskaitymo taisyklių sistema turi būti tiksliai parengta, atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių padėtį.

Be to, turi būti apsaugotas paslaugų teikimas šalies viduje, nes šalies viduje teikiamos paslaugos neturėtų nukentėti dėl padidėjusio pacientų mobilumo. Džiaugiuosi, kad tai patvirtinama tekste. Ateityje sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas kitose šalyse taps dar vienu Europos integracijos etapu. Pradėjus įgyvendinimo procesą reikia visomis išgalėmis stengtis užtikrinti, kad didesnis pacientų mobilumas netaptų vadinamuoju sveikatos turizmu.

  Esko Seppänen (GUE/NGL), raštu. – (FI) Kai kuriose valstybėse narėse, pvz., Suomijoje, kuriose neturtingiems žmonėms geografinis veiksnys ir kalba tampa kliūtimis siekiant sveikatos priežiūros paslaugų už šalies ribų, ši direktyva gali dar labiau padidinti nelygybę siekiant pasinaudoti tokiomis paslaugomis. Tik turtingieji gali rinktis alternatyvias paslaugas kitose šalyse, ir taip jie kenkia visuomenės sveikatos priežiūros sistemai, kuri yra neturtingųjų apsaugos tinklas. Visuomenės pinigai bus prarasti, mokant už turtingiems asmenims kitose šalyse suteiktas paslaugas. Todėl negaliu pritarti šios direktyvos priėmimui. Be to, absurdiška ir tai, kad direktyvos teisinis pagrindas turėtų būti vidaus rinkos gyvybingumas, o ne pacientų teisės.