Diskusijos

Ketvirtadienis, 2009 m. balandžio 23 d. - Strasbūras

17. Branduolinių ginklų neplatinimas ir Sutarties dėl branduolinių ginklų neplatinimo ateitis (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – A. Beer pranešimas (A6–0234/2009) Užsienio reikalų komiteto vardu, į kurį įtrauktas:

pasiūlymas dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (BGNS) ateities (2008/2324(INI)).

  Angelika Beer, pranešėja. − (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, tūkstančių branduolinių ginklų egzistavimas yra pavojingiausias Šaltojo karo palikimas. Tai ne mano žodžiai; tai − citata iš neseniai Prahoje pasakytos prezidento B. Obamos kalbos dėl didžiausios mums iškilusios grėsmės. Joks kitas klausimas nėra toks svarbus saugumui 21-ajame amžiuje.

Pastaraisiais metais girdėjome panašius žodžius, pvz., iš JAV strategų H. Kissingerio ir Sam Nunn, kurie nurodė konkrečius kelius siekiant pasaulio be branduolinių ginklų. Jiems pritarė ir aukšti Europos politikai, o JT Generalinis Sekretorius net pateikė 5 punktų nusiginklavimo planą. Dar nebuvo palankesnio laiko pagaliau vėl pradėti kalbėti apie branduolinį nusiginklavimą, nei dabar.

Nepamirškime, kad pastaraisiais metais patyrėme tik regresą. Derybos 2005 m. BGNS persvarstymo konferencijoje buvo visiška nesėkmė. Tai neturi pasikartoti ateinančiais metais. Mes, europiečiai, dabar privalome parodyti, kad į nusiginklavimą žiūrime rimtai. Jei ES žengtų pirmyn, tai galėtų padėti nustatyti naujas gaires, todėl visiškai negaliu suprasti, kodėl šių Rūmų dauguma akivaizdžiai nenori palaikyti šių ambicingų tikslų dėl masinio naikinimo ginklų mažinimo.

Daugybė konservatyvių Užsienio reikalų komiteto frakcijų pateiktų pakeitimų pasiūlymų mano pranešimą, kurio tikslas buvo aptarti nusiginklavimą ir pateikti rekomendaciją Tarybai, apvertė aukštyn kojomis ir visiškai susilpnino. Mes, kaip Parlamentas, privalome dabar užimti poziciją ir negalime perkelti šio klausimo kitiems metams ar perduoti svarstyti būsimiems parlamentams.

Mes agituojame už paramą Branduolinių ginklų konvencijai ir Hirosimos-Nagasakio protokolui, nes nusiginklavimas yra įmanomas. Tai nėra kokia nors kvaila, tolima iliuzija. Mes galime tai padaryti, jei aktyviai veiksime šiuo klausimu. Dokumentai, kurių pageidaujame, ne tik neprieštarautų BGNS, bet ir pašalintų BGNS spragas, taigi ją sustiprintų. Mums reikalingas aiškus politinis pareiškimas, taigi kreipiuosi į visas frakcijas dėl balsavimo rytoj: pagalvokite šiandien dar kartą, koks kelias būtų teisingas.

Žinau, kad į BGNS įtraukti ir civiliniai klausimai, bet šiandien kalbame ne apie civilinės branduolinės energetikos renesansą; mes kalbame apie branduolinį nusiginklavimą. Ir kaip EP delegacijos santykiams su Iranu pirmininkė ir atstovė užsienio politikos klausimais sakau: tas, kas nepasimokė iš pastarųjų metų Irano krizės, dėl kurios mums dažnai kildavo karinių konfliktų paaštrėjimo pavojus, kad civilinės branduolinės energijos naudojimas neatsiejamas nuo jos panaudojimo kariniams tikslams ir branduolinių ginklų platinimo, tas nepajėgė suprasti visos pastarųjų metų užsienio politikos, suvokti pavojų ir mums iškilusio iššūkio dėl branduolinio nusiginklavimo.

Visi žinome, kad mūsų tikslas negali būti pasiektas per naktį, tačiau privalome padaryti pradžią. Būtų visiškai nepriimtina, jei po to, kai dešimtmečius reikalavome – visiškai vieningai – branduolinio nusiginklavimo iš amerikiečių, dabar ir prezidentui B. Obamai, ir prezidentui D. Medvedevui pareiškus, jog jie yra pasirengę tai daryti, konservatyvi šio Parlamento dauguma atsisakytų eiti šiuo keliu. Todėl Užsienio reikalų komiteto pavedimu noriu dar kartą labai rimtai jus paraginti nepainioti civilinio branduolinės energijos naudojimo klausimo su branduolinio nusiginklavimo galimybės atgaivinimu. Tie, kurie dabar atsisakys branduolinio nusiginklavimo galimybės, deja, negalės pasakyti, kada atsiras kita tokia proga. Tų, kurie rytoj balsuos prieš PSE ir mūsų pakeitimų pasiūlymus, norėčiau paprašyti paaiškinti savo rinkėjams rinkiminės kampanijos metu, kodėl jiems atrodo, kad branduoliniai ginklai Europoje yra geras dalykas.

  Petr Nečas, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (CS) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, džiaugiuosi galėdamas dalyvauti šiandienos diskusijoje. Ypač norėčiau padėkoti Europos Parlamentui už susidomėjimą, parodytą šiuo klausimu, ir Angelikai Beer už jos, kaip pranešėjos, darbą rengiant šį įdomų pranešimą. Taryba būtinai nuodugniai išnagrinės į pranešimą įtrauktą rekomendaciją.

Kaip aiškiai sakoma pranešime, svarbu siekti tolesnės pažangos ginklų neplatinimo srityje. Vienas svarbiausių prioritetų yra pasiekti teigiamus ir konkrečius Neplatinimo sutarties persvarstymo konferencijos, kuri vyks kitais metais, rezultatus. Būsimas BGNS parengiamojo komiteto posėdis, kuris vyks gegužės mėn., yra svarbus žingsnis rengiantis šiai konferencijai. ES ir toliau prisidės prie persvarstymo proceso atsižvelgdama į savo kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją ir 2008 m. gruodžio mėn. Tarybos pareiškimą dėl didesnio tarptautinio saugumo.

Mes suinteresuoti subalansuotu persvarstymu, kuriuo siekiama išlaikyti bendrą pusiausvyrą – branduolinių ginklų neplatinimo režimo pagrindą, vienodą dėmesį skiriant visiems trims Neplatinimo sutarties ramsčiams: neplatinimui, nusiginklavimui ir panaudojimui taikiems tikslams. Manome, kad persvarstymo konferencija gali pasisekti tik tuo atveju, jei bus vadovaujamasi subalansuotu požiūriu.

ES supranta su Neplatinimo sutartimi susijusias naujas galimybes, ypač dėl Rusijos ir JAV dialogo atnaujinimo ir įsipareigojimo įgyvendinti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį bei pradėti tarptautines diskusijas dėl patikimos sutarties, uždraudžiančios daliųjų medžiagų branduoliniams ginklams gamybą, atnaujinimo. Be to, ES susidomėjusi stebi atnaujintas viešąsias diskusijas apie tai, kokiu būdu siekti Neplatinimo sutartyje nustatytų tikslų.

Persvarstymo procesas svarbus ir dėl to, kad ginklų neplatinimo režimas susidūrė su rimtomis problemomis. Šios problemos kilo daugiausia dėl Šiaurės Korėjos, Irano ir Sirijos. Mes turime jas nagrinėti ir spręsti stiprindami kontrolės mechanizmą. Kaip žinome, ES aktyviai veikia šioje srityje ir kartu su savo partneriais toliau atlieka pagrindinį vaidmenį, ypač stengdamasi rasti diplomatinį sprendimą Irano branduolinės programos klausimu.

Kaip sakoma pranešime, be neplatinimo klausimo, taip pat turime atkreipti dėmesį į branduolinio nusiginklavimo klausimą. Mes esame pasiryžę imtis pagrindinio vaidmens šioje svarbioje srityje. ES atkakliai dirba skatindama branduolinį nusiginklavimą ir tokiu būdu siekia BGNS 6 straipsnio tikslų. Ši tema ES yra ypatingos svarbos, nes dvi jos valstybės narės turi branduolinius ginklus. Mes kreipiamės į tarptautinę bendruomenę prašydami prisijungti prie mūsų ir paremti konkrečias, realistiškas nusiginklavimo iniciatyvas, kurias 2008 m. ES pateikė JT Generalinei Asamblėjai.

Tuo pat metu mes turime spręsti branduolinės energetikos klausimą. Svarbu, kad branduolinė energijos vartojimo taikiais tikslais plėtra būtų vykdoma didžiausios saugos, saugumo ir neplatinimo sąlygomis. ES yra pasiruošusi stiprinti tarptautinį šios srities bendradarbiavimą būsimoje BGNS persvarstymo konferencijoje ir kituose forumuose. Daugiašalės branduolinio kuro tiekimo programos gali suteikti patikimą alternatyvą rengiant nacionalines programas jautrioje branduolinių technologijų srityje. Turime padaryti daugiašalius branduolinio kuro tiekimo mechanizmus patrauklesnius, ypač besivystančioms šalims, nes vis daugiau šių šalių svarsto galimybę priimti branduolinės energetikos programas.

Pranešime teisingai pabrėžiama Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimo svarba. ES teikia didelę reikšmę tolesniam šios sutarties ratifikavimui ir sieks įgyvendinti šį tikslą. Pirmininkaujanti valstybė vadovavo aukšto lygio vizitams į devynias šalis, kurios turi ratifikuoti sutartį, kad ji įsigaliotų. Mes ruošiamės sėkmingai konferencijai, kuri bus surengta 2009 m. rugsėjo mėn. Niujorke pagal Sutarties 14 straipsnį, kad būtų išreikšta parama įsigaliojančiai sutarčiai. ES svariai prisideda prie sutarties kontrolės sistemos plėtros ir taip stiprina sutarties būsimos patikros sistemos patikimumą. Taip pat manome, kad būtų labai naudinga mėginti pradėti derybas dėl patikimos Daliųjų medžiagų mažinimo sutarties.

Didelių vilčių teikia neseniai JAV pademonstruotas teigiamas požiūris į Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį ir Daliųjų medžiagų mažinimo sutartį bei branduolinį nusiginklavimą. Nuoširdžiai tikime, kad šis požiūris leis artimoje ateityje imtis tam tikrų labai konkrečių priemonių. Apskritai ši nauja galimybė gali atlikti svarbų vaidmenį nukreipiant BGNS persvarstymo procesą tinkama linkme.

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, masinio naikinimo ginklų platinimas pastaraisiais metais tapo rimtu iššūkiu ir tarptautinė bendruomenė turi būti tinkamai pasiruošusi pasitikti šiuos iššūkius bei ryžtingai su jais kovoti.

Mūsų nuomone, tam tikra pažanga derybose dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (BGNS), pastebima atėjus į valdžią naujai JAV vyriausybei, ir teigiami poslinkiai Rusijos ir JAV santykiuose ginklavimosi apribojimo klausimu turėtų paruošti kelią spartesniam branduolinių ginklų problemų sprendimui.

Europos Sąjungos nuomone, BGNS pagrįsta trimis ramsčiais: ginklų neplatinimo, nusiginklavimo ir branduolinės energijos vartojimo taikiems tikslams. A. Beer pranešimas dėl branduolinių ginklų neplatinimo suteikia man gerą progą apibrėžti Bendrijos pareigas ir veiksmus remiantis šiais trimis ramsčiais.

Pagal Euratomo sutartį Komisija yra atsakinga už tai, kad skylančios branduolinės medžiagos, pvz., plutonis, uranas ir toris, nebūtų naudojamos ne pagal numatytą paskirtį, kurią deklaravo Bendrijos naudotojai, pvz., branduolinės pramonės atstovai arba tyrimų centrai ir medicinos institutai.

Komisija šiuo metu rengia veiksmų planą kovai su cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio terorizmo grėsmėmis. Ši strategija ir rekomendacijos dėl tolesnio saugos ir saugumo kultūros stiprinimo 27 valstybėse narėse bus pateikta šių metų viduryje. Be to, dar viena svarbi mūsų masinio naikinimo ginklų prevencijos politikos sudedamoji dalis yra ES eksporto kontrolės sistema.

Komisijos veikla, susijusi su ginklų neplatinimu ir nusiginklavimu, neapsiriboja Europos Sąjungos sienomis. Nauja stabilumo priemonė ir Branduolinio saugumo priemonė, kurioms kartu finansinėje perspektyvoje numatyta beveik 1 mlrd. EUR, suteikia Komisijai galimybę artimiausiais metais padidinti savo pasaulinį įnašą, susijusį su ginklų neplatinimu, skatinant saugą ir saugumą visame pasaulyje.

Bendruomenės priemonėmis siekiama parengti išsamias programas dėl grėsmės sumažinimo, kurios suteiktų trečiosioms šalims plačias bendradarbiavimo galimybes eksporto kontrolės, sienų kontrolės, jūros taikinių sekimo, mokslininkų perorientavimo, biomokslų ir branduolinio saugumo srityse. Nuoseklių programų nuostatos turi visiškai atitikti 2002 m. nustatytus G8 valstybių visuotinės partnerystės tikslus, pagal kuriuos Komisija įsipareigojo per dešimt metų (2002–2013 m. laikotarpiu) skirti 1 mlrd. EUR.

Pagaliau, taip pat turėtų būti skatinamos iniciatyvos kurti naują civilinio branduolinio bendradarbiavimo modelį, kad šalys galėtų turėti galimybę naudotis branduoline energija neaugant branduolinių ginklų platinimo pavojui. TATENA tarptautinis branduolinio kuro bankas, kuriam Komisija planuoja skirti 20 mln. EUR, būtų žingsnis teisinga kryptimi, su sąlyga, kad galėsime logiškai pagrįsti, kuo remiasi ši programa.

Baigdamas noriu pasakyti, kad Komisija atkakliai dirba stiprindama visus tris Neplatinimo sutarties ramsčius, be to, šis laikotarpis bei tarptautinis klimatas yra palankūs siekiant rimtai keisti branduolinių klausimų sprendimo būdą. Komisija pasirengusi bendradarbiauti su kitais ir pasinaudoti didelėmis mums iškilusiomis galimybėmis bei siekti sukurti saugesnį pasaulį.

  Josef Zieleniec, PPE-DE frakcijos vardu. – (CS) Amerikos prezidento B. Obamos vardas šiandien bus visų lūpose, ypač turint mintyje jo balandžio 5 d. Prahoje pasakytą kalbą. Vis dėlto mūsų tikslas yra ne vertinti naujos JAV administracijos požiūrį, bet pateikti rekomendacijas Tarybai, kuri rengia ES poziciją dėl branduolinių ginklų neplatinimo režimo ateities. Į mūsų Parlamentą šioje diskusijoje bus žiūrima rimtai tik tuo atveju, jei jis parems aiškų ir visais aspektais realistišką sprendimą. Taigi mūsų politinės frakcijos pasiūlymas yra naudoti visus turimus tarptautinius instrumentus, o ne kurti naujus. Tai reikštų visų trijų glaudžiai susijusių Neplatinimo sutarties ramsčių, t. y. branduolinio nusiginklavimo, branduolinių ginklų neplatinimo ir taikaus bendradarbiavimo branduolinių technologijų srityje, sustiprinimą. Todėl svarbu palaikyti realistiškas nusiginklavimo iniciatyvas, kurios apimtų aiškias kontrolės ir patikros procedūras, taikomas egzistuojančių ginklų ir jų gamybos pajėgumams sunaikinti. Kalbant apie bendradarbiavimo vartojant branduolinę energiją taikiems tikslams ramsčio stiprinimą, mes taip pat visiškai palaikome urano sodrinimo ciklo internacionalizavimą, ypač sukuriant Tarptautinį branduolinio kuro banką.

Džiaugiuosi, kad balsavimo komitete rezultatai aiškiai atspindi mūsų poziciją. Esu įsitikinęs, kad po prezidento B. Obamos kalbos neįvyks nieko, kas galėtų pakeisti komiteto išvadas. JAV prezidentas patvirtino, kad mūsų laukia ilgas kelias, kuris pareikalaus daugiau realizmo, nei naivumo, ir kad nėra nieko svarbiau už konkrečius, realius žingsnius. Tačiau derybose su nauja Amerikos administracija mes susiduriame su svarbia ir kartu sunkia užduotimi. Mes turime primygtinai reikalauti, kad nebūtų to, jog sprendimus šiais klausimais priimtų tik didžiosios branduolinės valstybės, nepasitarusios su ES. Tai didelis iššūkis Europos diplomatijai.

  Ana Maria Gomes, PSE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikinti A. Beer su puikiu ir tinkamu laiku pateiktu pranešimu. Šie metai – branduolinių diskusijų metai. JAV rengiasi persvarstyti savo poziciją branduolinių ginklų klausimais, NATO persvarsto savo strateginę koncepciją, o pasaulis ruošiasi 2010 m. BGNS persvarstymo konferencijai.

Visa tai vyksta ypatingomis aplinkybėmis. JAV vadovauja prezidentas Barackas Obama, kuris palaiko pasaulio be branduolinių ginklų viziją. Tokiu metu negalima būgštauti ar dvejoti. Rinkėjai nesuprastų, jei Parlamentas parengtų pranešimą dėl SBGN, kuris būtų mažiau ambicingas nei JAV dabartinės administracijos.

Žinoma, JAV vadovavimas šiuo klausimu yra sveikintinas. Galų gale, JAV ir Rusija neabejotinai turi didžiausią branduolinio ginklo potencialą pasaulyje. Visgi Europa negali būti pasyvi Maskvai ir Vašingtonui svarstant strateginę ateitį. Mes turime pateikti savų idėjų dėl BGNS, grindžiamos griežta neplatinimo ir nusiginklavimo darbotvarkių pusiausvyra. Apie tai ir kalbama šiame pranešime ir Socialistų frakcijos pasiūlytuose pakeitimuose.

Kodėl nepalaikius Pavyzdinės branduolinių ginklų konvencijos bei Hirošimos ir Nagasakio protokolo, kuriuos remia pasaulio pilietinės organizacijos ir politiniai lyderiai? Mūsų, kaip parlamentarų, uždavinys, nepaisant vykdomosios valdžios svorio ir apribojimų, parodyti mūsų vyriausybėms, taigi ir Tarybai, kryptį šioje srityje. Tikiuosi, kad Rūmai palaikys PSE pakeitimų pasiūlymus.

  Janusz Onyszkiewicz, ALDE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, tam tikra prasme paradoksalu, jog branduoliniai ginklai gerokai prisidėjo prie to, kad Šaltasis karas nevirto Trečiuoju pasauliniu karu. Taip įvyko dėl abiejų pusių įsitikinimo, jog branduolinių ginklų panaudojimas visiškai sunaikintų jas abi.

Šiandien padėtis kitokia. Žinoma, branduoliniai ginklai neturėtų būti vertinami tokiu būdu, bet turėtume įsisąmoninti, kad daug šalių laiko branduolinius ginklus nepaprastai svarbiu dalyku. Vienoms šalims branduoliniai ginklai yra galios simbolis, kitoms, pvz., Izraeliui, – kraštutinė atgrasymo priemonė, o trečios jais kompensuoja trūkumus tradicinės ginkluotės srityje.

Atsižvelgiant į tai branduolinis nusiginklavimas, kurio mes, žinoma, turėtume siekti, negali būti spartus procesas, ir prezidentas B. Obama tai labai gerai supranta. Svarbiausias dalykas šiuo metu yra branduolinių ginklų neplatinimas, ir mes turime suvokti pavojų, keliamą tam tikrų grupių. O. Bin Laden labai aiškiai tai parodė pareikšdamas, kad masinio naikinimo ginklų įsigijimas yra religinė pareiga. Neplatinimas yra pagrindinis klausimas.

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, programa, kuri sudarė sąlygas Irakui, Iranui ir Šiaurės Korėjai įsigyti branduolinę technologiją, vadinosi „Atomai taikai“ (angl. Atoms for Peace). Šioje programoje dalyvavo ir Rytų, ir Vakarų šalys. Mes matome, kokie jos rezultatai buvo Irake: remiantis prielaida, kad Irake, naudojantis technologijomis, skirtomis civiliniams tikslams, vykdomas branduolinis ginklavimasis, buvo pradėtas baisus karas. Kuo tai baigsis Irane, šiandien pasakyti negaliu. Korėja pasitraukė iš branduolinio ginklo neplatinimo bendruomenės.

Tą pačią savaitę, kurią Šiaurės Korėja agresyviai paskelbė savo naujus planus ir iš šalies galutinai išsiuntė TATENA, TATENA, savo ruožtu, paskelbė, kad ji norėtų pradėti naujas derybas su 30–50 besivystančių šalių dėl civilinės ginkluotės (tai vadinama įrenginiais, bet aš vadinu ginkluote). Tai – mirtinas ratas. Jei nenutrauksime civilinės ginkluotės, negalėsime sutramdyti branduolinių technologijų, įskaitant karinę, plitimo.

  Tobias Pflüger, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, atėjo laikas pagaliau pasaulyje nutraukti branduolinį ginklavimąsi ir įgyvendinti Neplatinimo sutartyje, ypač jos 6 straipsnyje, numatytą įpareigojimą dėl nusiginklavimo. Naujasis JAV prezidentas Barack Obama pareiškė, kad pritaria branduoliniam nusiginklavimui. Dabar veiksmų ir konkrečių žingsnių dėl branduolinio nusiginklavimo turi imtis Europos Sąjungos vyriausybės.

Tai reiškia, kad Didžioji Britanija ir Prancūzija turi ne modernizuoti atominius ginklus, o nusiginkluoti. Tai taip pat reiškia, kad savo dalyvavimą turi nutraukti Vokietija, t. y. iš Europos, pvz., iš Biuchelio Reinlando-Pfalco žemėje, turi būti atitraukti JAV branduoliniai ginklai. Europos Parlamento dauguma, taip pat sprendimą priėmusi Užsienio reikalų komiteto dauguma, neturėtų švaistyti laiko balsuodama už šakėmis vandenyje rašytus pranešimus, o išsaugoti konkrečius reikalavimus dėl nusiginklavimo, kurie iš pat pradžių buvo įtraukti į pranešimą. Man susidarė įspūdis, kad Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija vis dar gyvena praeityje. Būtina griežtinti SBGN nuostatas dėl nusiginklavimo, ir būtent už tai turime rytoj balsuoti.

  Philip Claeys (NI). – (NL) A. Beer pranešime kalbama labai bendromis sąvokomis, ir tai iš dalies suprantama, nes Neplatinimo sutartis yra bereikšmė, jei jos laikosi ir ją įgyvendina ne visos valstybės. Kita vertus, vis dėlto manau, kad pranešime galėjo būti aiškiau paminėti du ypatingi Šiaurės Korėjos ir Irano atvejai, nes akivaizdu, jog didžiausią grėsmę kelia šios valstybės.

Europos Sąjunga kartu su kitomis tarptautinėmis institucijomis, pvz., NATO ir, jei įmanoma, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, turi aiškiai pareikšti totalitariniams režimams, pvz., Šiaurės Korėjos ir Irano, kad tolesnis branduolinių ginklų kūrimas negali būti toleruojamas. Šiuo atžvilgiu nepaprastai svarbu, kad Rusija ir Kinija būtų aktyviai raginamos, prireikus ir taikant neigiamas priemones, visiškai nutraukti bet kokį bendradarbiavimą su tomis šalimis branduolinių ginklų kūrimo srityje. Jei nepavyks priversti Šiaurės Korėją ir Iraną pakeisti pozicijos, jie bet kokiu atveju turės būti atkirti nuo visų galimų šaltinių, kurie jiems galėtų padėti kurti branduolinius ginklus.

  Karl von Wogau (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, žlugus Tarybų Sąjungai daug kas įsivaizdavo, kad kartu baigsis ir bauginimai branduoliniu ginklu, tačiau vietoj buvusių bauginimų pasaulio mastu prasidėjo bauginimai regioniniu lygmeniu – pakanka paminėti Iraną, Šiaurės Korėją, Indiją ir Pakistaną. Deja, tam negalėjo užkirsti kelio net SBGN. Visgi tikrasis pavojus yra tai, kad branduolinius ginklus galėtų įsigyti teroristai ar nusikaltėliai arba neatsakingi režimai.

H. Kissingerio ir M. Shultzo iniciatyva ir B. Obamos kalba Prahoje dabar suteikė naują impulsą šiam klausimui. Tai nepaprastai svarbu. Aiškėja, kad šiuo metu net branduolinės valstybės yra pasirengusios mažinti savo arsenalą, ir būtent tai buvo nauja mintis prezidento B. Obamos pareiškime. Svarbu, kad Europa dabar kalbėtų vienu balsu, kad Europa, jos branduolinės ir kitos valstybės kalbėtų vienu balsu.

Pirmasis žingsnis žengiant šiuo keliu yra tai, kad J. Solana veda derybas su Iranu visų Europos šalių ir kai kurių kitų šalių, esančių už Europos ribų, vardu. Manau, turėsime toliau tuo pasinaudoti. Šiame kelyje neturėtume laukti jokių greitų stebuklų, kaip tai daro A. Beer, bet jeigu šiandien turime galimybę iš tikrųjų palaipsniui mažinti šią grėsmę, privalome ja pasinaudoti.

  Petr Nečas, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (CS) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau jums padėkoti už puikią diskusiją. Kaip sakiau diskusijos pradžioje, Neplatinimo sutarties ir ginklavimosi mažinimo proceso istorijoje įvyko persilaužimas. Norėčiau padėkoti visiems, išsakiusiems savo pastabas. Norėčiau išreikšti visišką pritarimą idėjai dėl patikimų, konkrečių ir realių žingsnių šioje srityje, kurią aptarė J. Zieleniec, ir taip pat paremti J. Onyszkiewiczių, kuris pareiškė, kad nusiginklavimas yra lėtas procesas, taigi svarbiausia stiprinti būtent šias realistiškas priemones. Kartu sutinku, kad labai svarbu atkreipti dėmesį į piktnaudžiavimus programa, skirta daliųjų medžiagų gamybai taikiems tikslams, kaip pabrėžė R. Harms. Taip pat pritariu P. Claeysui, kad būtina imtis labai griežtų veiksmų prieš šalis, kurios piktnaudžiauja programa pasinaudodamos ja ginklavimuisi. Be to, norėčiau pabrėžti, kad ES ir toliau dalyvaus SBGN persvarstymuose ir aktyviai prisidės prie viso proceso sėkmės.

Parengiamajame posėdyje, kuris vyks Niujorke gegužės mėn., ES pateiks konkrečius pasiūlymus dėl 2010 m. SBGN persvarstymo konferencijos būsimos darbotvarkės, kuri apimtų visus tris sutarties ramsčius. Savo pasiūlymus pateiksime bendrų pareiškimų, liečiančių skirtingus ramsčius, forma ir darbo dokumentų forma. Ruošdamasi persvarstymo konferencijai, kuri vyks 2010 m., Taryba ketina parengti persvarstytą ir atnaujintą bendrąją poziciją. ES stengsis, kad būtų pasiekti geri rezultatai, ir prieš Parengiamojo komiteto posėdį bendradarbiaus su pagrindiniais partneriais siekdama užtikrinti plačią paramą mūsų tikslams.

Tuo pat metu turime pasinaudoti naujomis galimybėmis branduolinio nusiginklavimo srityje, ir ES yra pasiryžusi nebūti pasyvi stebėtoja. Į ES įeina valstybės narės, turinčios branduolinių ginklų, valstybės narės, neturinčios šių ginklų, valstybės narės, vartojančios branduolinę energiją, ir valstybės narės, nepritariančios branduolinės energijos vartojimui. Visa ES gali atlikti svarbų vaidmenį, ir ji nutarusi tai padaryti. Taryba yra nusprendusi reguliariai informuoti Europos Parlamentą apie raidą, susijusią su Parengiamojo komiteto diskusijų rezultatais ir kitais rengimosi kitų metų konferencijai klausimais.

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti visiems, dalyvavusiems konstruktyvioje šiandienos diskusijoje. Tai tikrai labai svarbi tema. Komisija ir toliau palaikys BGN sutartį užtikrindama, kad būtų tinkamai naudojamos daliosios branduolinės medžiagos pagal Euratomo sutartį.

Komisija siekia užkirsti kelią teroristų mėginimams įsigyti cheminių, radiologinių ir branduolinių medžiagų griežtindama Bendrijos dvejopo naudojimo medžiagų eksporto kontrolės režimą, remdama TATENA pastangas apsaugoti pažeidžiamas branduolines medžiagas ir kovoti su branduoline kontrabanda (kuri yra labai svarbi problema), skatinti branduolinį saugumą bei saugumo kultūrą pasaulio mastu panaudojant didelius išteklius, skiriamus pagal stabilumo ir branduolinio saugumo priemones.

Tikiuosi tolesnio bendradarbiavimo su Parlamentu smulkiau svarstant šiuos tikslus, taip pat bendradarbiavimo ateityje.

  Angelika Beer, pranešėja. − (DE) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, ponios ir ponai, čia vykstanti diskusija nėra ideologinė diskusija. Po karinių intervencijų į Iraką, Afganistaną ir kitus regionus, kurioms vadovavo amerikiečiai, atsidūrėme vis dažnesnių krizių eroje ir vargiai buvo galima tikėtis ar svajoti apie perspektyvą apskirtai kalbėtis branduolinio nusiginklavimo klausimais. Dabar atsirado unikali proga. Nežinau, ar ilgai ši proga išliks, bet mūsų pareiga suteikti galimybę ateinančioms kartoms gyventi taikiame pasaulyje.

Viena iš prielaidų, kurios užtikrintų sėkmę Komisijos nario O. Rehno išvardytose srityse, yra ta, kad neturime pritarti dvigubiems standartams pačioje ES. Tai reiškia, kad ir mes, europiečiai, esame įpareigoti vėl pradėti branduolinį nusiginklavimą. Ar prisimenate mūsų diskusiją praeitų metų gruodžio mėn., kurioje dalyvavo Javier Solana, kai mes diskutavome apie saugumo strategijos persvarstymą? Jis kaip vieną didžiausių pavojų įvardijo masinio naikinimo ginklų plitimą, ir šiuose Rūmuose jam buvo pritarta.

Todėl kreipiuosi į jus dar kartą. Pažvelkite dar kartą į tris pakeitimus, kuriuos pasiūlė Europos Parlamento Socialistų frakcija ir Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas siekdami pradėti nusiginklavimo ir kontrolės procesą bei sudaryti sąlygas naudotis kitomis priemonėmis, pvz., Branduolinių ginklų konvencija, kurios papildytų SBGN. Pagalvokite dar kartą, ar negalėtumėte už juos balsuoti, nes priėmus PPE pasiūlytą pakeitimą mano frakcija už šį pranešimą balsuoti negalėtų.

Baigdama norėčiau padėkoti tarptautinėms organizacijoms „Merai taikai“, IPPNW ir ICAN. ICAN jau ilgą laiką, dar prieš išrenkant B. Obamą, vykdo tarptautinę kampaniją už branduolinių ginklų panaikinimą.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks penktadienį, 2009 m. balandžio 24 d.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiame pasiūlyme dėl Europos Parlamento rekomendacijos, nepaisant kai kurių teigiamų jo pusių, trūksta esminių reikalavimų dėl branduolinio nusiginklavimo, nes jame dėmesys sutelkiamas tik į ginklų neplatinimą.

Privalu ir būtina sukurti visą programą, kuri užkirstų kelią branduolinių ginklų naudojimui ir gamybai, skatintų visišką ir galutinį jų išmontavimą, zonų be šių ginklų kūrimą, derybų dėl branduolinio nusiginklavimo atnaujinimą ir griežtą Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties taikymą, įskaitant dabartinėse branduolinėse valstybėse.

Mums reikalinga branduolinio nusiginklavimo programa, kurią įgyvendinant būtų demilitarizuoti tarptautiniai santykiai, užtikrinta pagarba Jungtinių Tautų Chartijai, panaikintas kolonializmas, laikomasi nesikišimo ir taikaus tarptautinių konfliktų sprendimo principų.

Mums reikalinga programa, kur būtų reikalaujama: demilitarizuoti kosminę erdvę; mažinti tradicinę ginkluotę ir karines išlaidas (o ne jas didinti, kaip siūlė JAV administracija paskutiniame NATO aukščiausiojo lygio susitikime); panaikinti užsienio karines bazes; atsisakyti militarizuoti Europos Sąjungą ir paversti ją politiniu kariniu bloku; įtvirtinti NATO pavaldumą JT saugumo klausimais; ir išformuoti politinius ir karinius blokus.