Posėdžio stenograma

Ketvirtadienis, 2009 m. balandžio 23 d. - Strasbūras

18. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija – Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija – Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (fakultatyvus protokolas) (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl:

– Tarybos pareiškimo dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos;

– R. Jelevos pranešimo (A6–0229/2009) Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos priėmimo [COM(2008)0530 – C6–0116/2009 – 2008/0170(CNS)];

– R. Jelevos pranešimo (A6–0230/2009) Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos fakultatyvaus protokolo priėmimo [COM(2008)0530 – C6–0117/2009 –2008/0171(CNS)].

  Petr Nečas, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (CS) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjai Rumianai Jelevai už du puikius jos parengtus pranešimus. Tikiuosi, kad mano pastabos ir išvados dėl pranešimų bus gana trumpos.

2007 m. birželio 11 d. pirmajame neoficialiame ministrų susitikime neįgaliųjų klausimu Taryba priėmė aiškią poziciją, kuria palaikoma JT žmonių su negalia teisių konvencija. Šiame susitikime Taryba pritarė JT Konvencijai kaip pagrindinei priemonei skatinant, saugant ir tinkamai įgyvendinant visų asmenų su negalia žmogaus teises ir pagrindines laisves. Kartu ministrai įsipareigojo toliau plėtoti atitinkamas politikos kryptis, kad būtų užtikrintas visiškas konvencijos įgyvendinimas. Jie prašė į Komisiją garantuoti, kad nauji prioritetai Europos veiksmų plane dėl neįgalių asmenų prisidėtų veiksmingai įgyvendinant JT konvenciją.

2007 m. gruodžio mėn. sprendime dėl veiksmų, susijusių su Europos lygių galimybių metais (2007 m.), Taryba paragino Komisiją ir valstybes nares, remiantis jų atitinkamais įgaliojimais, tęsti JT konvencijos pasirašymo ir ratifikavimo procesą. 2008 m. kovo 10 d. Taryba priėmė sprendimą dėl žmonių su negalia padėties Europos Sąjungoje. Sprendime Taryba paragino valstybes nares ir Komisiją, remiantis atitinkamais jų įgaliojimais, užtikrinti, kad asmenys su negalia galėtų naudotis visomis žmogaus teisėmis. Tai reiškia, kad jos turi pasirašyti, ratifikuoti ir įgyvendinti JT konvenciją, remdamosi bendrais Europos sprendimais, t. y. šios konvencijos įgyvendinimo valdymo ir koordinavimo metodu. Vėliau Komisija Tarybai pateikė pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl JT konvencijos dėl asmenų su fizine negalia teisių pasirašymo Europos bendrijos vardu. Praeitų metų pabaigoje buvo pradėtas šio pasiūlymo persvarstymas, ir Taryba jį vis dar nagrinėja.

Ponios ir ponai, kaip pabrėžta pranešime, kyla daug svarbių klausimų, susijusių su kompetencija, ir šiuos klausimus Taryba dar turi aptarti. Tačiau pirmininkaujanti valstybė įsipareigojo pasistengti ir kuo greičiau užbaigti derybas, kad Bendrija greitai pasirašytų šią konvenciją. Norėčiau padėkoti Parlamentui už parodytą susidomėjimą šia tema. Pirmininkaujanti valstybė informuos jus apie derybų, vykstančių Taryboje, pažangą.

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, Neįgaliųjų teisių konvencija yra pirma žmogaus teisių konvencija, kurią Europos bendrija pasirašė kartu su savo valstybėmis narėmis. Tai buvo būtinas žingsnis siekiant visapusiškai įgyvendinti konvenciją Europos Sąjungoje, taip pat ir Europos bendrijos kompetencijai priklausančiose politikos srityse.

Konvencija ir jos fakultatyvus protokolas įsigaliojo prieš metus, 2008 m. gegužės 3 d.; dabar svarbu, kad juos greitai pasirašytų valstybės narės ir Bendrija. Septynios valstybės narės tai jau padarė.

Noriu padėkoti Parlamentui ir ypač pranešėjai R. Jelevai už tai, kad jie palaikė Europos bendrijos išvadas dėl šios JT neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo. Džiaugiuosi matydamas, kad Parlamentas gali pritarti abiem pasiūlymams.

Kadangi kompetencija, susijusi su JT konvencijos ir fakultatyvaus protokolo įgyvendinimu, paskirstyta Bendrijai ir jos valstybėms narėms, taigi konvencija yra privaloma ES institucijoms, džiaugiuosi matydamas, kad jos pasiruošusios dirbti kartu siekdamos užtikrinti tinkamą jos įgyvendinimą.

Konvencijos tikslai yra labai svarbūs siekiant palengvinti mūsų neįgalių bendrapiliečių gyvenimą, pagerinti tam tikrų nuostatų, priklausančių Bendrijos kompetencijai, nuoseklią teisinę interpretaciją ir garantuoti vienodą minimalią asmenų su negalia teisių apsaugą visoje Europos Sąjungą atsižvelgiant į įsipareigojimą, kylantį iš JT konvencijos.

Mes turime veikti drauge, kad apsaugotume asmenų su negalia žmogaus teises. Veiksmingas JT konvencijos įgyvendinimas kaip tik ir padės vykdyti šį uždavinį. Tikiuosi mūsų bendradarbiavimo siekiant bendro tikslo.

  Rumiana Jeleva, pranešėja. – (BG) Gerb. ministre, gerb. Komisijos nary, ponios ir ponai, šiandien mums svarstant Europos Parlamento pranešimus dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos, jos fakultatyvaus protokolo ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą dėl šių dviejų dokumentų, norėčiau jums priminti, kad neįgalūs žmonės sudaro daugiau kaip 10 proc. Europos Sąjungos ir pasaulio gyventojų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šis procentinė dalis dėl augančio Žemės gyventojų skaičiaus, pažangos medicinos srityje ir pasaulinės senėjimo tendencijos vis didėja.

Konvencija, kurią šiandien svarstome, yra pirma JT žmogaus teisių konvencija, kuri atvira Europos bendrijai pasirašyti ar oficialiai patvirtinti. Taigi tai taip pat precedento neturintis pirmasis žingsnis Europos Parlamento veikloje. Konvencijos tikslas yra įtvirtinti, ginti ir užtikrinti visų neįgaliųjų galimybę visapusiškai ir lygiateisiškai naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.

Nepaprastai džiaugiuosi, kad diskusijos Užimtumo ir socialinių reikalų komitete vyko geranoriško bendradarbiavimo dvasia. Manau, jog labai svarbu, kad aš ir mano kolegos mūsų komitete nusprendėme pasakyti šiek tiek daugiau nei trumpą „taip“ palaikant pranešimus dėl JT konvencijos ir jos protokolo, ir parengėme pasiūlymą dėl sprendimo.

Gerb. kolegos, Europos Parlamentas visada nuosekliai rėmė visas Bendrijos pastangas rengiant ir įgyvendinant teisės aktus dėl lygių galimybių ir žmonių su negalia nediskriminavimo bei užtikrinant tų aktų vykdymą. Kai iškyla neįgaliųjų klausimas, mūsų politiniai nesutarimai kalbant apie galutinį tikslą, t. y. aukštesnės gyvenimo kokybės ir darbo vietų užtikrinimą, išnyksta. Be abejo, yra skirtingų nuomonių dėl būdo, kuriuo galime siekti mūsų tikslo, bet beveik vieningai priimtu sprendimu (tik vienas balsas nebuvo už) Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas įrodė, kad siekiant jautrių, ilgalaikių ir tvarių sprendimų šie nuomonių skirtumai dėl būdo turi būti įveikti.

Gerb. kolegos, manau, kad mūsų sprendimai, Europos Parlamento sprendimai, yra nepaprastai svarbūs neįgaliesiems Europos Sąjungoje. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, jog kompetencija, susijusi su JT konvencijos ir fakultatyvaus protokolo įgyvendinimu, paskirstyta Bendrijai ir jos valstybėms narėms. Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimas yra svarbus žingsnis atveriant galimybę asmenims (ar jų grupėms) teikti skundus JT neįgaliųjų komitetui dėl bet kokio jų teisių, kurias užtikrina konvencija, pažeidimo. Svarbu pabrėžti, kad šia galimybe bus galima pasinaudoti tik išnaudojus visas nacionalines teisinės gynybos priemones.

Kaip pasakyta pranešime dėl fakultatyvaus protokolo, reikalausime, kad Europos Komisija ir valstybės narės kas trejus metus informuotų mus apie fakultatyvaus protokolo įgyvendinimą atsižvelgiant į atitinkamas jų kompetencijos sritis. Manau, kad Europos Parlamentas, kaip vienintelė Europos institucija, kurios narius tiesiogiai renka ES piliečiai, turi teisę ir didžiausią atsakomybę už tai, kad būtų gerbiamos visų jos piliečių teisės.

Noriu pabrėžti, kad 2008 m. pabaigoje mums pradėjus rengti dokumentus JT konvenciją ir fakultatyvų protokolą buvo ratifikavusios tik keturios valstybės narės – Austrija, Ispanija, Slovėnija ir Vengrija, o nuo tada tai padarė dar trys – Švedija, Vokietija ir Italija.

Manau, kad šiandienos diskusija ir, tikiuosi, rytdienos balsavimas už pranešimus padės mums vienu šūviu nušauti du zuikius: mes pritarsime Komisijos pasiūlymams dėl Tarybos sprendimų ir pasiųsime valstybėms narėms teigiamą, padrąsinamą signalą tęsti ratifikavimo ir (arba) prisijungimo procesą.

Baigdama norėčiau dar kartą padėkoti visiems kolegoms, kurie dalyvavo rengiant pranešimus ir pasiūlymą dėl sprendimo. Taip pat norėčiau padėkoti savo kolegoms iš Europos Komisijos už naudingą bendradarbiavimą ir neįgaliųjų organizacijų atstovams už jų pateiktus pasiūlymus.

  Hiltrud Breyer, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės referentė. − (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, neįgalios moterys ir mergaitės patiria daugybės formų diskriminaciją, ir neįgalumas neabejotinai turi su lytimi susijusius aspektus. Turime siekti, kad neįgalios moterys ir mergaitės taptų labiau matomos ir, svarbiausia, užtikrinti, kad į jas būtų atkreiptas didesnis dėmesys ES lygmeniu.

2007 m. Europos Parlamento rezoliucija dėl neįgalių moterų padėties leido man suprasti keletą labai svarbių dalykų. Į specifinę moterų ir mergaičių padėtį turi būti visiškai atsižvelgta ir įgyvendinant JT konvenciją. Deja, iki šiol JT konvenciją ir jos protokolą ratifikavo tik keturios ES valstybės narės. Į ES politiką dėl neįgaliųjų reikia įtraukti lyčių lygybės aspektą, ypač siekiant užtikrinti teisę į darbą, integravimą darbovietėje, švietimą ir nediskriminavimą.

Didžiausia problema yra smurtas, ir jam turime labai aiškiai parodyti raudoną kortelę. Neįgalioms moterims ir mergaitėms tiek namuose, tiek kitoje aplinkoje kyla labai didelis smurto pavojus, įskaitant seksualinę prievartą. Dažnai jų teisė į seksualumą ir motinystę yra suvaržyta arba joms atliekami priverstiniai abortai ir sterilizacija. Todėl valstybės narės turi priimti teisės aktus, kad apsaugotų jas nuo smurto ir užtikrintų geresnę pagalbą aukoms.

(Pirmininkas nutraukia kalbėtoją)

  Rovana Plumb, PSE frakcijos vardu. – (RO) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, gerb. ministre, pirmiausia norėčiau padėkoti savo kolegei R. Jelevai už veiksmingą bendradarbiavimą rengiant šį pranešimą, taip pat kitiems Parlamento nariams ir neįgaliųjų organizacijoms.

Norėčiau pabrėžti, kad turime užtikrinti aiškią pažeidžiamų grupių apsaugą, tuo labiau, kad mūsų diskusija vyksta tokiu metu, kai juntamas ekonomikos krizės poveikis.

Norėčiau pažymėti, kad Europos Sąjunga skatina aktyvią neįgaliųjų įtrauktį ir jų visapusišką dalyvavimą visuomenės gyvenime. Šis požiūris yra JT neįgaliųjų teisių konvencijos pagrindas. Todėl raginame Europos Sąjungos valstybes nares skubiai ratifikuoti šiuos tarptautinius dokumentus, taip pat raginame neįgaliuosius ir jiems atstovaujančias organizacijas aktyviai dalyvauti šių dokumentų laikymosi stebėsenos ir įgyvendinimo procese. Be to, primygtinai raginame valstybes nares ir Bendrijos vykdomąją valdžią užtikrinti nevaržomą prieigą ir platinimą....

(Pirmininkas nutraukia kalbėtoją)

  Elizabeth Lynne, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjai už jos bendradarbiavimą priimant šį pranešimą Užimtumo ir socialinių reikalų komitete. Kaip žinote, 2003 m. aš, kaip Europos Parlamento pranešėja, jo vardu rengiau pranešimą dėl JT konvencijos, kuri tuo metu buvo rengiama.

Nuo to laiko konvencija, kuri, mano nuomone, yra istorinė, tapo teisiškai privaloma. Tai labai svarbus įvykis, bet noriu pakartoti tai, ką sakiau 2003 m. Jei ES siekia įrodyti, kad yra verta pasitikėjimo šioje diskusijoje, ji turi parodyti pavyzdį. Tarptautiniai žmogaus teisių susitarimai yra visiškai nenaudingi, jei šalys jų nepasirašo, neratifikuoja ir neįgyvendina. Taip, visos valstybės narės pasirašė konvenciją, bet ne visos pasirašė protokolą. Dauguma jų konvencijos neratifikavo ir, žinoma, neįgyvendino, nors to reikalavome daugybėje Parlamento pranešimų.

Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės vyriausybė – mano šalies vyriausybė – vėl praleido savo pačios nustatytą JT konvencijos ratifikavimo, kuris buvo numatytas 2008 m., terminą; tai – didžiulė negarbė. Mano nuomone, tai gėdinga. Norėčiau, kad Komisija ir Parlamentas toliau darytų spaudimą valstybėms narėms, kad jos ratifikuotų ir įgyvendintų šiuos dokumentus. Ši konvencija gali suteikti teisių milijonams ES neįgaliųjų. Dabar turime dėti visas pastangas, kad ją įgyvendintume.

  Elisabeth Schroedter, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, gerb. Tarybos pirmininke, ponios ir ponai, ši JT konvencija neįgaliems asmenims tarptautiniu mastu užtikrins teisę į apsaugą ir jų prigimtinio orumo pripažinimą bei visapusišką dalyvavimą visuomenės gyvenime. Dėl to labai svarbu, kad vėliausiai iki Tarptautinės neįgaliųjų dienos Taryba pateiktų Jungtinėms Tautoms konvencijos ratifikavimo aktą.

Kartu raginame visas valstybes nares ratifikuoti fakultatyvų protokolą, kad dėl JT konvencijos pažeidimų būtų galima kreiptis į tarptautinį komitetą. Kaip tai svarbu, galiu parodyti pateikdama pavyzdį iš savo šalies. Iki šiol neįgaliesiems neužtikrintos lygios švietimo galimybės. Tik 15 proc. neįgalių vaikų integruoti mokyklų sistemoje. Neįgaliųjų reikalavimai dėl galimybės pasinaudoti savo teisėmis mano šalyje apeinami pasinaudojant vertimo triukais. Todėl turime protestuoti prieš tai, kad tokie dalykai vyksta, ir ateityje užtikrinti visapusį neįgaliųjų dalyvavimą visuomenės gyvenime visose ES valstybėse narėse.

  Richard Howitt (PSE). - Gerb. pirmininke, labai didžiuojuosi, kad 2001 m. dalyvavau pradedant kampaniją dėl JT konvencijos „Sadler’s Wells“ teatre. Labai didžiuojuosi, kad šios kadencijos Parlamento nariai suvaidino pagrindinį vaidmenį paremdami JT konvencijos kūrimą. Labai didžiuojuosi, kad kartu su Palamento žmogaus teisių pakomitečiu dalyvavau Žmogaus teisių komisijoje ir Taryboje Ženevoje siekdamas paveikti šį susitarimą. Labai didžiuojuosi, kad Europos Komisija ir Europos bendrija pirmą kartą pasirašė žmogaus teisių dokumentą. Labai didžiuojuosi, kad dėl šios konvencijos buvo greičiausiai susitarta Jungtinių Tautų istorijoje, bet labiausiai didžiuojuosi tuo, kad neįgalieji ir neįgaliųjų organizacijos visapusiškai dalyvavo ją svarstant ir priimant.

Šią savaitę pritardami ratifikavimui turėtume aiškiai pabrėžti tris dalykus. Pirma, tapdama aštuntuoju konvenciją ratifikuojančiu subjektu ES parodo valstybėms narėms, kad jos taip pat turėtų ją ratifikuoti ir įgyvendinti, įskaitant fakultatyvų protokolą.

Antra, Komisijos nary, mes ir Europos Komisija, kiekvienas pagal savo kompetenciją, turėtume įvertinti esamas politikos kryptis ir procedūras, kad įsitikintume, ar jos neprieštarauja Konvencijai, ir atitinkamai veiktume.

(Pirmininkas nutraukia kalbėtoją.)

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Aš taip pat džiaugiuosi tuo, kad susirinkome čia aptarti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir ją patvirtinti ir kartu paraginti valstybes nares taip pat atsižvelgti į jos fakultatyvų protokolą.

Tai – svarbus žingsnis ginant ir įgyvendinant neįgaliųjų teises bei skatinant pagarbą jų orumui. Tačiau to, kad šalys pasirašė šią konvenciją ar net yra parengusios atsižvelgti į jos fakultatyvų protokolą, nepakanka. Dabar šios šalys taip pat turi JT konvenciją ratifikuoti ir būti parengusios kuo greičiau įgyvendinti ją ir jos protokolą.

  Petr Nečas, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (CS) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, manau, sutiksime, kad nors per praėjusius metus ir dešimtmečius ES darė didžiulę pažangą kovodama su neįgaliųjų diskriminacija, padėtis vis dar nėra pakankamai gera. Šiandien ir kiekvieną dieną, šį mėnesį, šią savaitę, kaip tik šią dieną tūkstančiai, dešimtys tūkstančių, šimtai tūkstančių neįgalių ES piliečių patiria diskriminaciją. Jie diskriminuojami darbo rinkoje, paslaugų ir transporto sektoriuose. Jie diskriminuojami, nes turi blogesnes galimybes naudotis viešosiomis paslaugomis, ir labai dažnai diskriminuojami dėl galimybių pasinaudoti net kai kuriomis svarbiausiomis viešosiomis paslaugomis, pvz., visų lygmenų švietimo paslaugomis. Esu visiškai tikras, kad sutiksime, jog svarbiausia problema, su kuria mes susiduriame šioje srityje, yra socialinė mūsų neįgalių bendrapiliečių atskirtis. Siekiant su ja kovoti reikalingi įvairūs teisės aktai, kurie užkirstų kelią diskriminacijai, tačiau kartu taip pat reikalinga veikianti viešųjų paslaugų sistema, kuri būtų pagrindinė priemonė ne tik mažinant socialinę atskirtį, bet ir stiprinant socialinę įtrauktį. Didžiausia problema, su kuria susiduria neįgalūs piliečiai, yra, be abejo, gerokai aukštesnis jų nedarbo lygis.

Visi suprantame, kad šiuo metu ES iškilus ekonominiams sunkumams labiausiai dėl blogėjančios padėties darbo rinkoje nukenčia būtent neįgalūs mūsų bendrapiliečiai. Jų užimtumo galimybės yra blogesnės nei klestėjimo laikotarpiu. Jų profesinio rengimo ir lavinimo struktūra labai dažnai blogesnė nei likusios gyventojų dalies, ir tai, žinoma, turi labai neigiamas pasekmes jų galimybėms įsitraukti į darbo rinką. Kaip teisingai pažymėjo gerb. E. Schroedter, jų galimybės mokytis, lankyti normalias mokyklas ir švietimo įstaigas labai dažnai yra gerokai prastesnės. Taip pat norėčiau pasakyti, kad esame gerai informuoti apie daugybės formų diskriminaciją, su kuria susiduria nemažai neįgaliųjų, kaip pažymėjo H. Breyer. Ir norėčiau pasakyti, kad JT konvencijoje, kurią svarstome, yra konkretus straipsnis, skirtas moterims, taigi joje įvairių formų diskriminacija nėra pamiršta. Šiuo metu, žinoma, turime pasveikinti septynias valstybes nares, kurios ratifikavo JT konvenciją. Jos davė pavyzdį kitoms valstybėms, kurios dar turi užbaigti procedūrą. Aiškus ponios E. Lynne raginimas paspartinti ratifikavimo procesą yra svarbus, bet, kita vertus, turime atsižvelgti į tai, kad ratifikavimas vykdomas pagal taisykles, kurių turi būti laikomasi, ir kad šios taisyklės įvairiose valstybėse narėse dažnai labai skiriasi; to reikia nepamiršti.

Taip pat norėčiau pritarti šiandien išgirstiems pareiškimams, pvz., R. Plumb, kuri pabrėžė svarbų vaidmenį, tenkantį savanoriško sektoriaus partneriams rengiant ir įgyvendinant politikos kryptis, susijusias su neįgaliaisiais, kuriomis stengiamasi mažinti jų diskriminaciją, socialinę atskirtį ir integruoti juos į visuomenę. Norėčiau tik pasakyti, kad Taryba šiam klausimui skyrė didelį dėmesį ir kad pirmininkaujanti valstybė ypač pabrėžia savanoriško sektoriaus partnerių dalyvavimą. Be to, laikydamiesi devizo „Europa be sienų“, į renginius, susijusius su šiuo klausimu, kvietėme visus neįgaliųjų atstovus. Nemažai neįgaliųjų organizacijų renginių finansavo pirmininkaujanti valstybė.

Norėčiau paminėti Europos neįgaliųjų forumo tarybos posėdį, vykusį Prahoje 2009 m. vasario 28 d. – kovo 1 d. Be to, šią savaitę buvo surengta tarptautinė konferencija „Europa be sienų“. Ją organizavo Čekijos neįgaliųjų nacionalinė taryba. Konferencija, surengta globojant pirmininkaujančiai valstybei, buvo vienas pirmininkaujančios valstybės renginių. Kaip jos dalyvis galiu patvirtinti, kad JT neįgaliųjų teisių konvencija buvo vienas svarbiausių konferencijos darbotvarkės punktų. Pirmininkaujanti valstybė yra pasiryžusi stipriai plėtoti veiklą šioje srityje, įskaitant nuolatinį bendradarbiavimą su savanoriško sektoriaus atstovais visos Europos lygmeniu.

Baigdamas norėčiau atkreipti dėmesį į Europos veiksmų plano, skirto žmonėms su negalia, ir JT konvencijos konvergenciją, taip pat į rezultatus, pasiektus įgyvendinant veiksmų planą, kuriame ypač pabrėžiamas orumas, pagrindinės teisės, apsauga nuo diskriminacijos, teisingumas ir socialinė sanglauda. Šiuo metu visuotinai pripažįstama, kad norint išspręsti neįgaliųjų problemas būtina jas suvokti. Šiuo tikslu veiksmų plane dėl neįgaliųjų buvo primygtinai reikalaujama stiprinti galimybes pasinaudoti socialinėmis paslaugomis, ir tai pagerino neįgaliųjų galimybę gauti prekes ir paslaugas. Tvirtai tikiu, kad ES toliau įgyvendins tinkamas priemones, kuriomis sieks visiškos neįgaliųjų socialinės įtraukties ir integracijos.

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, norėčiau dar kartą padėkoti visiems, dalyvavusiems įdomioje diskusijoje, ir visų pirma pranešėjai R Jelevai, ypač už svarbų sprendimą, kuris rytoj bus patvirtintas plenariniame posėdyje. Taip pat norėčiau padėkoti Tarybai už jos patikinimą, kad pirmininkaujanti valstybė Čekija stengsis greitai priimti išvadas dėl ratifikavimo ir viso proceso.

Be to, norėčiau padėkoti Parlamentui už pritarimą neseniai pateiktam Komisijos pasiūlymui dėl horizontalios nediskriminavimo direktyvos. Ši direktyva, jei ją priims Taryba (vieningu sprendimu), toliau stiprins neįgaliųjų teises Europos lygmeniu; tai, tikiuosi, yra mūsų bendras tikslas ir Tarybos, ir Parlamento, ir, be abejo, Komisijos.

  Rumiana Jeleva, pranešėja. – (BG) Ponios ir ponai, norėčiau padėkoti visiems už dalyvavimą ir pareikštas nuomones. Manyčiau, kad šiandienos diskusiją galime vertinti remiantis platesniu kontekstu, ypač atsižvelgiant į tai, kad JT Ekonomikos ir socialinė taryba pernai priėmė sprendimą, pagal kurį prioritetinė 2009–2010 m. persvarstymo ir politinio laikotarpio tema bus socialinė integracija.

Ypatingas vaidmuo šiuo politiniu socialinės integracijos laikotarpiu tenka Pasaulio veiksmų programai dėl neįgalių asmenų. Taip pat manau, kad šiandienos diskusija paskatins valstybes nares, kurios dar neratifikavo JT konvencijos ir (arba) fakultatyvaus protokolo, tai atlikti artimoje ateityje. Esu tikra, ir šiuo punktu norėčiau sutikti su Taryba, kad balsavimas dėl pranešimų padės mums žengti reikiamus žingsnius teisinga kryptimi.

Europos Parlamentas turi prisiimti atsakomybę už sąlygų neįgaliesiems gerinimą. Kaip buvo pabrėžta šioje diskusijoje, mes tikrai turime nenuilstamai dirbti ir kuo geriau kontroliuoti, kad mūsų priimti teisės aktai būtų tinkamai vykdomi ir kad gera teisinė bazė nebūtų prastai įgyvendinama.

Norėčiau dar kartą padėkoti visiems kolegoms iš įvairių politinių frakcijų už jų palaikymą, taip pat ir kolegoms iš Europos Komisijos ir NVO, su kuriais dirbome viso proceso metu.

  Pirmininkas. – Aš gavau pasiūlymą dėl rezoliucijos⁽¹⁾, kuris pateiktas remiantis Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalimi.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks penktadienį, 2009 m. balandžio 24 d.

PIRMININKAVO: Diana WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. – (PL) Neįgaliųjų teisės yra nuolat pažeidžiamos. Neseniai mano gimtajame mieste Poznanėje įvyko šiuo atžvilgiu būdingas incidentas. Lenkijos nacionalinio parlamento narys paliko savo automobilį stovėjimo vietoje, skirtoje neįgaliesiems. Keisčiausia, kad šis parlamento narys turi neįgalų draugą. Kodėl paminėjau šį atsitikimą? Todėl, kad jokie įstatymai, konvencijos ar dokumentai nepagerins neįgaliųjų padėties, jei oficialus pareigūnai atvirai ir nebaudžiami laužys taisykles, specialiai sukurtas siekiant padėti neįgaliesiems gyventi ir dirbti. Konvencijos, žinoma, yra labai svarbios, bet lygiai taip pat svarbus jų nuoširdus, tikras ir nuoseklus įgyvendinimas. Neįgaliųjų nedžiugina teisės, kurias jie turi tik popieriuje. Žmonės su negalia tikisi tikrų pasikeitimų, kurie suteiktų jiems lygias galimybes. Labai ačiū.

(1) Žr. protokolą.