Dabartinė pasaulio finansų krizė ir sulėtėjęs ekonomikos augimas yra rimtas išbandymas Europai, reikalaujantis suderintų ir veiksmingų atsakomųjų veiksmų. Pripažindama, kad tokie veiksmai yra reikalingi, 2008 m. gruodžio mėn. įvykusi Europos Vadovų Taryba priėmė Europos ekonomikos atkūrimo planą.

Kokių veiksmų ėmėsi ES reaguodama į tebesitęsiančią krizę, ypač atsižvelgdama į kaltinimus, kad valstybės narės imasi savarankiškos iniciatyvos?

Koks vaidmuo ES ekonomikos atkūrimo plane tenka ES institucijoms, pvz., Europos investicijų bankui ir Europos centriniam bankui, bei ES programoms, pvz., Europos socialiniam fondui ir struktūriniams fondams, visų pirma siekiant padėti labiausiai nukentėjusiems nuo krizės?

Ar Taryba patenkinta, kad ES piliečiai ES reakciją į krizę laiko veiksminga?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė Pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

+_______________________________________________________________________________

Per 2008 m. gruodžio 11–12 d. posėdį Europos Vadovų Taryba patvirtino Europos ekonomikos atkūrimo planą, kurį Komisija pateikė lapkričio mėn. Plane numatyta skubi 200 mlrd. eurų vertės biudžetinė paskata, kurią sudaro 30 mlrd. eurų Bendrijos finansavimas ir 170 mlrd. eurų vertės nacionalinės priemonės. Taip pat numatyti Lisabonos strategija pagrįsti prioritetiniai veiksmai, kurių tikslas – padėti ES ekonomikai prisitaikyti prie ilgalaikių iššūkių, didinti galimą augimą ir vykdyti struktūrines reformas.

Europos ekonomikos ir finansų ministrų taryboje (ECOFIN) visada didelis dėmesys buvo skiriamas tam, kad valstybės nariai glaudžiai derintų savo veiksmus, reaguodamos į dabartinę ekonominę padėtį. Tai pasakytina apie veiksmus, skirtus finansų sektoriui remti, nes šiuo atveju reikia įvertinti galimą tarpvalstybinį tokių veiksmų poveikį (žr. 2008 m. lapkričio 7 d. ECOFIN išvadas), taip pat apie fiskalinių paskatų priemones (žr., pvz., 2008 m. gruodžio mėn. 2 d. ECOFIN išvadas), kurias suderinti būtina siekiant didesnio jų poveikio ES ekonomikai ir didinant pasitikėjimą rinkomis.

Per 2009 m. kovo 19–20 d. posėdį Europos Vadovų Taryba įvertino Ekonomikos atkūrimo plano įgyvendinimo būdus: bendrą biudžeto paramą, įskaitant priemones, kurių nacionalinės vyriausybės imasi savo nuožiūra ir automatinių ekonomikos stabilizatorių poveikį, kuri siekia 3,3 proc. ES BVP (daugiau kaip 400 mlrd. eurų) ir kuri padės paskatinti investicijas ir paklausą, sukurs naujų darbo vietų ir padės kuriant mažai anglies dioksido išmetančią ES ekonomiką. Vis dėlto faktinis šių priemonių poveikis ekonomikai išryškės vėliau.

Apie ES lygmens priemones reikia pasakyti, kad gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba pritarė idėjai, kad būtų skubiai pasinaudota Europos socialinio fondo priemonėmis užimtumui skatinti, kurios būtų skirtos toms piliečių grupėms, kurioms iškilusi didžiausia grėsmė. Šios priemonės – tai daugiau išankstinių išmokų ir paprastesnės procedūros. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino supaprastinti procedūras ir greičiau įgyvendinti iš struktūrinių fondų finansuojamas programas, kad būtų paskatintos investicijos į infrastruktūrą energetikos sektoriuje.

Yra pateikti keli teisės aktų pakeitimų projektai. Visų pirma, parengtas Tarybos 2009 m. balandžio 7 d. reglamento (EB) Nr. 284/2009, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, tam tikras nuostatas dėl finansų valdymo, projektas. Šis projektas turėtų sudaryti galimybes greičiau gauti lėšų.

Antra, parengtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo nuostatas, susijusias su investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą būstuose tinkamumu finansuoti, projektas. Be to, parengtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo, projektas, kuriuo siekiama išplėsti išlaidų, tinkamų finansuoti iš ESF, įvairovę. Tikslas – supaprastinti administravimo procedūras ir išplėsti finansuojamų projektų ratą.

Per neoficialų 2009 m. kovo 1 d. susitikimą valstybių ir vyriausybių vadovai taip pat pabrėžė, kad svarbu pasinaudoti esamomis priemonėmis, pvz., ESF, siekiant sušvelninti neigiamą finansų krizės poveikį užimtumui.

Per 2009 m. kovo 19–20 d. posėdį Europos Vadovų Taryba taip pat išreiškė įsitikinimą, kad ES sugebės įveikti šią finansų ir ekonomikos krizę. Joje iš naujo apžvelgtos ES ekonomikoje įgyvendinamos fiskalinių paskatų priemonės (daugiau kaip 400 mlrd. eurų) ir pažymėta, kad svarbi Europos ekonomikos atkūrimo strategijos dalis yra bendri ir suderinti veiksmai ir kad Europa ėmėsi visų reikalingų priemonių augimui atkurti.

Taryba taip pat pabrėžė savo vaidmenį siekiant sutrumpinti ir sušvelninti Europos bendrosios rinkos nuosmukį. Ji pabrėžė būtinybę atkurti kreditų srautus įmonėms ir namų ūkiams ir sutiko greičiau siekti susitarimų dėl dabar svarstomų finansų sektoriaus teisės aktų pasiūlymų. Birželio mėn. Taryboje bus priimtas pirmasis sprendimas dėl griežtesnio ES finansų sektoriaus reguliavimo ir priežiūros. Sprendimas bus priimamas remiantis Komisijos pasiūlymu ir išsamiomis Tarybos diskusijomis dėl ataskaitos, kurią pateikė Jacques’o de Larosière’o pirmininkaujama grupė.

Remdamasi ES patirtimi ir noru aktyviai dalyvauti kuriant būsimą tarptautinio reguliavimo sistemą, Europos Vadovų Taryba parengė Sąjungos poziciją Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimui, kuris įvyko balandžio 2 d. Londone.

Taryba taip pat teigiamai įvertino pažangą, pasiektą sprendžiant klausimą dėl išankstinių išmokų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo, susitarimą dėl savanoriško sumažintų PVM tarifų taikymo ir Europos investicijų banko priemones, skirtas paskatinti įvairias mažų ir vidutinių įmonių finansavimo priemones. Taryba paragino greičiau susitarti dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui reikalingų pokyčių.

Pirmininkaujančioji valstybė narė sutinka, kad svarbu išsaugoti bendrą pasitikėjimą ES priemonėmis, skirtomis kovai su ekonomikos krize, ir ketina toliau stebėti padėtį. ES institucijos yra pasiryžusios spręsti dabartines problemas, ypač problemas, susijusias su tuo, kad įmonės ir namų ūkiai galėtų gauti tiek kreditų, kiek reikia, ir kad būtų atkurtas pasitikėjimas rinkomis.

Siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą, būtina parengti konkrečias priemones, skatinančias iniciatyvą, pvz., numatyti PVM lengvatas tam tikroms paslaugoms ir produktams, skirti didesnius ERPF įsipareigojimus investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą būstuose ir sukurti Europos energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos fondą. ES tikslas yra 20–20–20%. Komisijos komunikate dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano (COM(2008) 800) rekomenduojama skirti 50 mlrd. eurų pastatų energijos vartojimo efektyvumui. Vis dėlto pasiūlyme dėl reglamento dėl ekonomikos gaivinimo teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams programos sukūrimo nėra numatytos konkrečios priemonės projektams, susijusiems su pastatų energiniu naudingumu.

Kokios priemonės numatytos siekiant didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą? Ar svarstoma galimybė įsteigti Europos energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos fondą ir nuo 3% iki 15% padidinti ERPF asignavimus, skirtus investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančius energijos šaltinius būstuose?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Taryba pritaria gerbiamojo EP nario nuomonei, kad siekiant Bendrijos tikslų, susijusių su energijos vartojimo efektyvumo didinimu, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimu ir didesniu išteklių saugumu, pastatų energinis naudingumas yra svarbus, nes jie suvartoja 40% Bendrijos energijos. Kovo 2 d. išvadose Taryba nurodė priemones, skirtas didinti pastatų energinį naudingumą, pvz., diegti aplinką tausojančias technologijas, energetiškai efektyvesnes gamybos sistemas ir medžiagas, rinkos priemones, skirtas didinti energijos vartojimo efektyvumą, struktūrinių fondų veiklos programų pakeitimus ir naujoviškas finansavimo priemones.

Dabar įgyvendinamos priemonės, skirtos pastatų energiniam naudingumui didinti, remiasi esamais Bendrijos teisės aktais, visų pirma, 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo⁽¹⁾. 2008 m. lapkričio 17 d. Komisija pateikė persvarstytos direktyvos projektą; gerbiamasis EP narys yra šio projekto pranešėjas. Taryba skiria didelį dėmesį šiam projektui, kuris yra energijos vartojimo efektyvumo paketo dalis. Keturių teisės aktų pasiūlymų energijos vartojimo efektyvumo srityje pažangos ataskaita bus pateikta Tarybai birželio mėn.

Atsakant į antrąją klausimo dalį, Tarybos 2009 m. vasario 19 d. išvadose yra pakartoti įsipareigojimai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimo ir energijos vartojimo efektyvumo srityse, kurie buvo apibrėžti per Europos Vadovų Tarybos posėdį 2007 m. kovo mėn. Išvadose taip pat patvirtintas 2008 m. gruodžio mėn. susitarimas dėl klimato kaitos ir energetikos priemonių paketo. Taryba pabrėžė būtinybę imtis trumpalaikių ir ilgalaikių prioritetinių priemonių. Ji pabrėžė, kad mažai anglies dioksido išmetančių ir efektyviai energiją vartojančių sistemų diegimas yra svarbi Europos energetikos politikos veiksmų plano dalis po 2010 m.

Taigi, Taryba pakvietė Komisiją apibrėžti svarbiausias įstatymines ir neįstatymines priemones bei reikalingus finansinius išteklius ir parengti iniciatyvą dėl finansiškai tvarios energetikos; ši iniciatyva būtų bendras Komisijos ir Europos investicijų banko projektas ir jos tikslas – sutelkti dideles finansines kapitalo rinkų investicijas, atsižvelgiant į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei kitų tarptautinių finansų institucijų ekspertų vertinimus.

Kalbant apie ERPF išteklių dalies, skirtos investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančius energijos šaltinius gyvenamuosiuose pastatuose, padidinimą nuo 3% iki 15%, svarbu pažymėti, kad Tarybai sutarus bendra potencialių investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančius energijos šaltinius gyvenamuosiuose pastatuose apimtis padidėjo nuo 3% iki 4% visų ERPF asignavimų⁽²⁾.

Po sunkių derybų šiai ribai kaip kompromisui pritarė visos valstybės narės per COREPER (2008 m. gruodžio mėn.), vėliau per pirmąjį svarstymą jai pritarė Europos Parlamentas (2009 m. balandžio mėn.). Remiantis struktūrinių priemonių srities specialistais, ši riba užtikrina, kad pakankamai finansavimo būtų skirta energijos vartojimo efektyvumui didinti dalyje esamų būstų, siekiant skatinti socialinę sanglaudą. Reikia pridurti, kad 2004 m. gegužės 1 d. ir vėliau į ES įstojusios valstybės narės gali naudoti ERPF lėšas kitais tikslais, jiems skiriant iki 2% visų šio fondo asignavimų, pvz., gerinti aplinką tuose rajonuose, kuriuose yra arba gali atsirasti griūvančių pastatų ir išryškėti socialinė atskirtis. Į tinkamas išlaidas taip pat įtrauktos energijos taupymo investicijos į esamus būstus šiuose rajonuose.

Kalbant apie apribojimus, naujos priemonės, leidžiančios ES teikti paramą būstams, yra reikalingos, pakankamos ir laukiamos. Baigdami norėtume pasakyti, kad ši atkūrimo plano dalis tikėtinai bus priimta per ateinančias savaites.

Ar Taryba gali nurodyti, kuriuose 2008 m. vykusiuose ministrų posėdžiuose buvo svarstomas esamų teisės aktų vykdymo užtikrinimo ir jų taikymo klausimas ir per kurį būsimą posėdį šis klausimas bus svarstomas?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Taryba taip pat norėtų atkreipti gerbiamojo EP nario dėmesį, kad pagal EB steigimo sutarties 211 straipsnio 1 dalį Komisija yra įpareigota užtikrinti, kad Bendrijos teisė būtų taikoma visose valstybėse narėse. Todėl gerbiamasis EP narys gali pasižiūrėti naujausią metinę Komisijos teikiamą Bendrijos teisės taikymo stebėsenos ataskaitą (2007 m.), kurią Komisija pateikė Parlamentui 2008 m. lapkričio 18 d.⁽¹⁾.

Taryba taip norėtų atkreipti gerbiamojo EP nario dėmesį į EB steigimo sutarties 220, 226, 227 ir 234 straipsnius, susijusius su Europos Teisingumo Teismo galiomis.

Taigi, esamų teisės aktų taikymas ir jų vykdymo užtikrinimas nėra tiesioginis Tarybos uždavinys.

Komisija reguliariai informuoja Tarybą apie esamą padėtį, susijusią su vidaus rinkos direktyvų taikymu nacionalinėje teisėje ir pradėtas teismo procedūras dėl šių įsipareigojimų nesilaikymo. Tarybai ši informacija (žinoma kaip Vidaus rinkos rezultatų suvestinė) buvo pateikta 2008 m. vasario 25 d. ir rugsėjo 25 d. bei 2009 m. kovo 5 d.⁽²⁾.

Taip pat norėčiau informuoti gerbiamąjį EP narį, kad specifinį bendrosios žuvininkystės politikos klausimą atsakingi ministrai svarstė 2008 m. vasario 18 d. per neoficialų posėdį dėl taisyklių šioje srityje stebėsenos ir jų vykdymo užtikrinimo atsižvelgiant į Audito Rūmų Specialiąją ataskaitą Nr. 7 dėl su Bendrijos žuvininkystės išteklių apsaugos taisyklėmis susijusių kontrolės, inspektavimo ir sankcijų sistemų.

2009 m. kovo 10 d. bus 50 metų, kai Dalai Lama buvo priverstas palikti savo šalį.

Pagal tarptautinę viešąją teisę valstybė gali egzistuoti dešimtmečius, net jei ją yra aneksavę okupantai. Šiuo atveju labai svarbu, kad tokios neteisėtos padėties nepripažintų trečiosios šalys. Pvz., daugelis Vakarų valstybių niekada oficialiai nepripažino Sovietų Sąjungos įvykdytos neteisėtos Baltijos šalių aneksijos. 1991 m. šios respublikos paskelbė, kad yra tos pačios valstybės, kurios egzistavo tarpukariu (teisinio valstybės tęstinumo principas), todėl negali būti laikomos naujomis valstybėmis. Tai pripažino EB (tuometine sudėtimi) savo 1991 m. rugpjūčio 27 d. deklaracijoje.

Ar Taryba mano, kad Tibeto okupacija ir aneksija prieštarauja tarptautinei teisei? Ar ji nemano, kad Dalai Lamos pasitraukimo 50 metų sukaktis yra tinkama proga patvirtinti teisinio Tibeto valstybės tęstinumo principą, kad ši valstybė neišnyktų?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Trečiųjų šalių pripažinimas yra kiekvienos valstybės narės reikalas. Todėl Taryboje nėra priimta jokia pozicija šiuo klausimu.

Be to, Tibeto klausimas Taryboje dažniausiai keliamas kalbant apie žmogaus teisių politiką. ES yra užmezgusi žmogaus teisių dialogą (jo tikslai nurodyti 2001 m. ir 2004 m. Tarybos išvadose dėl Kinijos), kuris yra visapusiškos partnerystės su Kinija dalis. Klausimas dėl žmogaus teisių Tibete keliamas nuolat. Klausimas dėl žmogaus teisių taip pat keliamas per susitikimus, kurie rengiami įgyvendinant politinį dialogą, ir kitus aukšto lygio susitikimus. Tai bus daroma ir ateityje.

2008 m. kovo 19 d. pirmininkaujančioji valstybė narė ES vardu paskelbė viešą deklaraciją, kurioje ES paragino išlaikyti santūrumą ir kreipėsi į Kinijos Vyriausybę, kad ši išspręstų Tibeto problemas, susijusias su žmogaus teisėmis, taip pat paragino Kinijos valdžios institucijas ir Dalai Lamą bei jo atstovus pradėti dalykišką ir konstruktyvų dialogą ir rasti tvarų sprendimą, kuris būtų priimtinas visoms šalims ir visiškai gerbtų Tibeto kultūrą, religiją ir identitetą. Per 2009 m. kovo 17 d. JTO Žmogaus teisių komisijos posėdį pirmininkaujančioji valstybė narė ES vardu paskelbė deklaraciją, kurioje dar kartą pabrėžė, kad Kinijoje, įskaitant Tibetą, visiems norintiems turėtų būti suteikta teisė taikiai reikšti savo nuomonę nebijant atsakomųjų veiksmų. Per bendrą reguliarią peržiūrą kelios ES valstybės narės parengė rekomendacijas dėl Tibeto, kurios buvo perduotos Kinijos Vyriausybės atstovams.

Naujausiais tarptautinių finansų organizacijų ir kredito reitingų agentūrų duomenimis, didžiausia recesija tikėtina Pietryčių Europoje. Ypač pabrėžiamas vartotojų ir įmonių skolinių įsipareigojimų nevykdymo pavojus.

Ar ES valstybėse narėse jau jaučiamos pasekmės, atsižvelgiant į tai, kad Vakarų Europos įmonės ir bankai yra daug investavę Pietryčių Europoje, ir kokių bendrų veiksmų, pirmininkaujančiosios valstybės narės nuomone, reikėtų imtis? Ar ji pritaria tam, kad, bendradarbiaujant su Pietryčių Europos šalimis ir galbūt su Europos investicijų banku, būtų skirta parama šių šalių bankams pagal nacionalines veiksmų programas, kurios yra Europos kaimynystės politikos dalis? Kokių papildomų priemonių imsis pirmininkaujančioji valstybė narė, kad būtų išsaugoti šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių Balkanuose strateginiai narystės tikslai?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė Pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Pasaulinė recesija ypač skaudžiai palietė Pietryčių Europos šalis. Visos jos turi kovoti su didesnėmis refinansavimo išlaidomis, mažesnėmis fiskalinėmis pajamomis, sumažėjusiomis tiesioginėmis užsienio investicijomis ir pinigų srautais iš užsienio. Vis dėlto kai kurios šalys nukentėjo daugiau. Vienas svarbiausių veiksnių yra tai, kiek namų ūkiai ir įmonės turi paskolų, kurios paimtos ne nacionaline valiuta, bet kurių palūkanos mokamos nacionaline valiuta. Kelių Pietryčių Europos šalių valiutų kursai nukrito, todėl skolininkams vis sunkiau laikytis įsipareigojimų, o kai kuriais atvejais jie iš viso nutraukė paskolų mokėjimą.

Pirmininkaujančiajai valstybei narei ši problema yra gerai žinoma. Per 2009 m. kovo 27–28 d. Hluboka nad Vltavou užsienio reikalų ministrų susitikimą (Gymnich) buvo surengti Ministro Pirmininko pavaduotojo Europos reikalams Alexandro Vondros ir Vakarų Balkanų šalių užsienio reikalų ministrų darbo pusryčiai, skirti ekonominei padėčiai regione aptarti.

ES yra parengusi įvairias priemones, skirtas paremti Pietryčių Europos ekonominę ir socialinę konsolidaciją ir sušvelninti neigiamą pasaulinės ekonominės ir finansų krizės poveikį. Į šias priemones įtrauktas didesnis skolinimas visiems sektoriams, pastangos paskatinti bankų sektoriaus likvidumą, didesnė parama „reagavimo į krizę“ paketui pagal pasirengimo narystei pagalbos priemonę ir didesnis Europos Komisijos ir tarptautinių finansų institucijų veiksmų koordinavimas investicijų Vakarų Balkanuose srityje.

Komisija suformavo „reagavimo į krizę“ paketą, kurio vertė siekia 120 mln. eurų ir kuris suteikia galimybę gauti 500 mln. eurų vertės paskolų iš tarptautinių finansų institucijų. Šios priemonės skirtos energijos vartojimo efektyvumui didinti ir mažoms ir vidutinėms įmonėms remti. Jų įgyvendinimas turėtų būti pradėtas šių metų rugsėjo mėn.

Be to, Europos investicijų bankas pritarė Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko veiksmams dėl Vidurio ir Rytų Europos bankų sektoriaus refinansavimo, įskaitant paprastesnį išorės ir vidaus priežiūros ir reguliavimo įstaigų veiklos koordinavimą.

2009 m. tarptautinės finansų institucijos Vakarų Balkanams ir Turkijai skirs 5,5 mlrd. eurų vertės kreditavimo paslaugų bankų sektoriui refinansuoti. Iš jų 2 mlrd. eurų skirs Europos investicijų bankas, kitas lėšas – tarptautinės finansų institucijos.

Didesnės paskolos bankams Europos Sąjungoje pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą taip pat turėtų prisidėti prie didesnės paskolų apimties Pietryčių Europos dukterinėms bendrovėms.

Be to, kovo mėn. Europos Vadovų Taryboje pritarta Komisijos ketinimui pasiūlyti ES paramos sistemos, skirtos padėti išspręsti mokėjimų balanso problemas, apribojimą padidinti dvigubai – iki 50 mlrd. eurų.

Taryba dar kartą išreiškė paramą Vakarų Balkanų šalių europinei perspektyvai, kurios galutinis tikslas, įvykdžius būtinas sąlygas ir reikalavimus, būtų ES narystė. Dabartinė pasaulio ekonominė ir finansų krizė neturėtų turėti poveikio šiai perspektyvai.

Taryba laikosi nuomonės, kad dabartinės priemonės, sistemos ir procedūros yra pakankamos, bet ji toliau stebės padėtį ir sieks užtikrinti, kad visos šalys, susiduriančios su laikinu ekonomikos disbalansu, gautų reikiamą paramą. Siekiant užtikrinti maksimalų priemonių papildomumą ir tarpusavio ryšį, būtina tinkamai derinti visas esamas priemones ir išteklius.

Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius parengė šešių dalių dokumentą dėl Jungtinių Tautų misijos Kosove (UNMIK) pertvarkymo, kuriame kalbama apie teisinę valstybę, muitinę, teisingumą, transportą ir infrastruktūrą, sienų valdymą ir serbų kultūros paveldo apsaugą.

Kaip Taryba vertina šį planą? Ar atsižvelgdama į tai, kad planui pritarė Serbija, bet ne Kosovas, ji ketina imtis žingsnių, kad jam pritartų abi šalys? Ar Taryba mano, kad bendro muitinės tikrinimo tinklo sukūrimas, kurį planuoja Albanija ir Kosovas, yra susijęs su JT Generalinio sekretoriaus pasiūlymu? Ką apima Albanijos ir Kosovo bendras muitinės tikrinimo tinklas?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

2008 m. lapkričio 24 d., remdamasis JT Saugumo tarybos rezoliucija Nr. 1244, JT Generalinis sekretorius pateikė reguliarią ketvirtinę ataskaitą dėl UNMIK misijos mandato įgyvendinimo. Šioje ataskaitoje įvertinta pažanga, kurią pavyko pasiekti per UNMIK misijos ir Belgrado bei Prištinos dialogą šešiose ataskaitoje įvardytose srityse, t.y. policijos, muitinės, teisingumo, transporto ir infrastruktūros, sienų ir serbų kultūros paveldo srityse.

Savo ataskaitoje JT Generalinis sekretorius pažymėjo, kad Serbijos Vyriausybė pritarė ataskaitoje paminėtiems dialogo rezultatams, o valstybės valdžios institucijos Prištinoje išsakė aiškų nepritarimą.

Taryba nėra išreiškusi pozicijos dėl JT Generalinio sekretoriaus ataskaitos. Tarybai nėra žinomi jokie pasiūlymai, susiję su Albanijos ir Kosovo bendru muitinės tikrinimo tinklu.

Nors dabartinės ekonominės sąlygos yra sunkios, svarbu, kad pirmosios dėl jų nenukentėtų labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės, pvz., globėjai, pagyvenę žmonės, neįgalūs žmonės ir vaikai. Ar Taryba gali užtikrinti, kad jos šešių mėnesių darbo plane prioritetas ir toliau bus skiriamas aktyviam labiausiai pažeidžiamų grupių įtraukimui?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Taryba pritaria gerbiamai EP narei, kad būtina plėtoti koordinuotą politiką, skirtą tiesioginiam socialiniam krizės poveikiui, visų pirma jos poveikiui labiausiai pažeidžiamoms piliečių grupėms.

Šie prioritetai buvo išdėstyti bendrame pranešime dėl socialinės apsaugos ir socialinio įtraukimo bei svarbiausių klausimų dokumente, kuris buvo priimtas Taryboje 2009 m. kovo 9 d. ir pateiktas Europos Vadovų Tarybos pavasario dalinei sesijai. Artėjame prie 2000 m. nustatytos Lisabonos strategijos įgyvendinimo datos, be to, susidūrėme su ekonomine krize, todėl dabar ypač svarbu prisiimti tvirtus politinius įsipareigojimus bendriems socialinės apsaugos ir socialinio įtraukimo tikslams pasiekti, laikantis pagarbos valstybių narių teisėms principo.

Bendrame pranešime pabrėžta būtinybė skatinti valstybes nares įgyvendinti visapusiškas strategijas, skirtas kovai su skurdu ir socialine vaikų atskirtimi, įskaitant prieinamą vaikų globą. Turime toliau ieškoti benamių ir sudėtingiausių atskirties problemų sprendimo ir remti socialinį migrantų įtraukimą. Turime ypač atsižvelgti į faktą, kad gali atsirasti naujų rizikos grupių, t.y. jaunų darbuotojų bei asmenų, ateinančių į darbo rinką, ir naujų rizikos formų.

Visos šios problemos bus dar kartą pakartotos deklaracijoje dėl 2010 m. Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų.

Specialusis Siera Leonės teismas susiduria su dideliais sunkumais, kad galėtų tinkamai nubausti asmenis, kurie jau yra nuteisti arba yra teisimai. Politiniu, saugumo ir instituciniu požiūriu nuteistiesiems neįmanoma atlikti bausmės pačioje Siera Leonėje, todėl būtina rasti alternatyvų sprendimą, kad nenukentėtų tarptautinės bendrijos pastangos veiksmingai kovoti su nebaudžiamumu. Kai kurios Afrikos valstybės turi politinės valios ir institucinių gebėjimų vykdyti bausmes nuteistiesiems pagal tarptautinius standartus, bet joms trūksta finansinių priemonių ir reikia tarptautinės paramos.

Ar valstybės narės gali skirti papildomą finansinę paramą specialiajam Siera Leonės teismui, kad jo nuteisti asmenys galėtų atlikti bausmes tose Afrikos šalys, kurios turi gebėjimų vykdyti bausmes pagal tarptautinius standartus, bet neturi tam reikalingų finansinių priemonių?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Specialusis Siera Leonės teismas yra finansuojamas iš neprivalomų tarptautinės bendrijos įnašų. 2009 m. kovo 11 d. specialiojo Siera Leonės teismo raštinės vadovo atstovas informavo atsakingą Tarybos parengiamąjį organą apie esamą padėtį teisme. Parengiamasis organas nurodė, kad nedelsiant reikalingi 6 mln. dolerių, be to, trūksta 31 mln. dolerių, kad teismas galėtų baigti įgyvendinti savo įgaliojimus. Iki šiol vykdyta specialiojo Siera Leonės teismo veikla buvo įvertinta teigiamai.

ES valstybės narės kiekviena atskirai spręs dėl galimų įnašų specialiajam teismui toliau finansuoti.

Nuo specialiojo teismo veiklos pradžios ES valstybės narės iš viso skyrė daugiau kaip 78 mln. dolerių. Europos Komisija papildomai skyrė 2,5 mln. eurų. Ji taip pat nusprendė skirti dar 1 mln. eurų iš dešimtojo Europos vystymo fondo. Iš viso specialiajam teismui tarptautinė bendruomenė (įskaitant ES) skyrė beveik 160 mln. dolerių.

Jeruzalės miesto taryba nusprendė nugriaut 88 gyvenamųjų namų blokus Al-Bustano rajone Silwane (Rytų Jeruzalėje), įskaitant 114 namų, kuriuose gyvena 1500 palestiniečių. Palestiniečių šeimos Abbasieho rajone ir Shu’fat pabėgėlių stovykloje gavo naujus griovimo ir iškeldinimo pranešimus, taigi, iš viso bus nugriauti 179 palestiniečių namai.

Remiantis B'Tselem, Izraelio valdžios institucijos nuo 2004 m. Rytų Jeruzalėje nugriovė apie 350 namų. Organizacija Peace Now teigia, kad Vakarų krante ketinama pastatyti ne mažiau 73 300 naujų Izraelio gyvenamųjų namų blokų. Dvidešimt Izraelio rašytojų ir mokslininkų, tarp jų Amos Oz bei David Grossman, paragino atšaukti įsakymus, nes tokia politika pažeidžia „pačias pagrindines žmogaus teises“. Net slaptoje ES ataskaitoje teigiama, kad „Izraelio veiksmai Jeruzalėje ir aplink ją yra viena didžiausių problemų Izraelio ir Palestinos taikos procese“.

Ar Taryba nemano, kad ji turėtų imtis veiksmų ir sustabdyti tokią politiką, pasinaudodama visomis turimomis priemonėmis, įskaitant laikiną Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimo su Izraeliu nutraukimą pagal šio susitarimo 2 straipsnį? Ar, Tarybos nuomone, šie veiksmai negalėtų būti pakankamas pagrindas sustabdyti santykių su Izraeliu pažangą?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Tarybai didelį susirūpinimą kelia ketinimai nugriauti 90 namų Al-Bustano/Silwano kaimynystėje, Rytų Jeruzalėje netoli senamiesčio, ir pranešimai dėl priverstinio kai kurių palestiniečių šeimų iškeldinimo. Pirmininkaujančioji valstybė narė ES išsakė šį susirūpinimą Izraelio valdžios institucijoms ir priminė joms veiksmų plano ir tarptautinės teisės įsipareigojimus. Ji taip pat paragino Izraelį nedelsiant nutraukti tokių pranešimų platinimą. Pirmininkaujančioji valstybė narė taip pat paviešino savo susirūpinimą paskelbdama deklaraciją abiem klausimais.

ES ir Izraelis kelis metus plėtojo santykius daugelyje sričių. Akivaizdu, kad tolesnis santykių gilinimas priklausys nuo bendrų interesų ir tikslų, į kuriuos įtrauktas ir protingas Izraelio bei Palestinos konflikto sprendimas, paremtas dviejų valstybių taikiu ir saugiu gyvavimu viena kitos kaimynystėje.

Pirmininkaujančioji valstybė kelis kartus Izraeliui aiškiai nurodė, kad tebesitęsiantys Izraelio veiksmai Rytų Jeruzalėje ir aplinkinėse teritorijose yra didelė kliūtis siekti pažangos taikos procese ir kelia grėsmę gyvybingos Palestinos valstybės kūrimui.

Kokia yra Tarybos nuomonė dėl ES teisinės valstybės misijos pasirengimo, įskaitant jos dislokavimą Mitrovicos regione Šiaurės Kosove, politiniu, administraciniu, finansiniu ir teisiniu požiūriu?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

2008 m. gruodžio 9 d. sėkmingai užtikrinus pirminį operatyvinį pajėgumą visoje Kosove teritorijoje, prilygstantį UNMIK misijai, EULEX misijos personalo dislokavimas buvo tęsiamas ir 2009 m. balandžio 6 d. buvo paskelbtas visas operatyvinis pajėgumas.

Misiją dabar sudaro apie 1 700 dislokuoto tarptautinio personalo, o iš viso yra beveik 2 500 darbuotojų. Misijoje atstovaujama 25 valstybėms narėms bei šešioms kitoms šalims (JAV, Norvegijai, Turkijai, Kroatijai, Šveicarijai ir Kanadai).

Pagal planavimo dokumentus misijos nariai dirbs su vietos pareigūnais, einančiais tas pačias pareigas atsakingose ministerijose, policijos postuose, teismuose, valstybės įstaigose, pataisos įstaigose ir kitose pasirinktose administravimo institucijose, pvz., finansų institucijose ir muitinėse.

Įsikūrusi misija nuo gruodžio mėn. galės veiksmingai vykdyti savo mandatą net tik įgyvendindama savo uždavinius stebėsenos srityje ir teikdama specialistų konsultacijas, bet taip pat įgyvendindama vykdomąjį misijos mandatą. Naudodamasi suteiktu mandatu, misija sėkmingai įgyvendina saugumo uždavinius, pvz., dislokuodama suformuotus policijos būrius ir integruotus policijos būrius (FPU/IPU) kaip antrąjį saugumo užtikrinimo elementą. Visa tai padaryta laiku ir pasitelkus tiek pajėgų, kiek jų reikėjo iškilus tiesioginei grėsmei prieš Naujuosius metus.

Nuo pirmosios dienos misija veiksmingai įsijungė į policijos postų šiaurinėje dalyje, prie 1 ir 31 užkardos, bei Mitrovicos teismo darbą. Iš UNMIK ji perėmė šiaurinėje dalyje vykdomos operatyvinės veiklos, susijusios su teisine padėtimi, priežiūros funkciją. Šiaurinėje dalyje kasdien dirba 120 EULEX darbuotojų, įskaitant:

– nuolatinius muitinės konsultantus 1 ir 31 užkardose (surenkančius prekybos duomenis, kurie perduodami valdžios institucijoms Belgrade ir Prištinoje);

– šiose užkardose dirba ne tik nuolatiniai muitinės konsultantai, bet ir valstybės sienos postų konsultantai, stebintys padėtį, bei specialiųjų policijos pajėgų (IPU) nariai;

– apie 15 policijos konsultantų keturiuose policijos postuose šiaurinėje dalyje;

– Mitrovicoje ir jos teisme dislokuota specialioji policijos apsauga (IPU), ji turi lydėti ir saugoti septynis teisėjus ir valstybės atstovus, priklausančius EULEX misijai ir dirbančius Mitrovicos teisme, taip pat kelis advokatus. Šie teisėjai ir valstybės atstovai, priklausantys EULEX misijai, pradėjo nagrinėti baudžiamąsias bylas ir skelbti nuosprendžius teisme, ypač susijusius su naujausiais įvykiais.

Negauta jokių pranešimų apie prieš misiją nukreiptus saugumo incidentus, be to, vykdomas misijos konsolidavimas ir stabilizavimas, siekiant visiškai įgyvendinti jos mandatą.

Dabar nagrinėjami teisinės bazės akcentai, visų pirma susiję su šiaurine dalimi, kad misija galėtų dirbti remdamasi bendra teisine ir muitų baze, sukurta sujungiant ir plėtojant vietos valdžios institucijų taikomus galiojančius teisės aktus.

Misijos laukia svarbūs uždaviniai, visų pirma susiję su vietos darbuotojų sugrąžinimu į Mitrovicos teismą bei 300 Kosovo serbų policijos pareigūnų, kurie nuo vasario 17 d. nebuvo tarnyboje, sugrąžinimu į darbą Ibaro upės pietuose. Vis dėlto atsižvelgiant į esamą misijos padėtį tikėtina, kad ji galės sėkmingai įgyvendinti savo mandatą Kosovo teritorijoje.

Pasirengimas EULEX misijai nebūtų buvęs sėkmingas neįsteigus ES planavimo komandos, turėjusios savo biudžetą, iš kurio buvo skirtos lėšos didžiosios darbuotojų dalies įsikūrimui per planavimo etapą bei pirminiam misijos dislokavimui. Atsižvelgiant į pavėluotą misijos dislokavimą, pirmaisiais misijos darbo metais nereikės visų 205 mln. EUR, kurie buvo skirti bendroms operacijoms nuo 2008 m. vasario mėn.; esamo EULEX biudžeto, kuris siekia 120 mln. EUR, užteks misijos išlaidoms padengti iki 2009 m. vasaros.

Kalbant apie administravimą, reikia pasakyti, kad EULEX misijai kilo didelių problemų dėl neaiškumų, susijusių su įrangos ir pastatų perėmimu iš UNMIK misijos, taip pat dėl pavėluoto pagrindų sutarties paslaugų teikėjo šarvuotų transporto priemonių tiekimo. Logistinius misijos poreikius buvo sunku įgyvendinti ir dėl neaiškios politinės padėties Šiaurės Kosove, be to, EULEX yra pirmoji civilinė Europos saugumo ir gynybos politikos misija, kuriai suteiktas vykdomasis mandatas. Vis dėlto dabar mums pavyko įveikti daugelį šių sunkumų.

Dabar 85 proc. moksliniams tyrimams skirtų Europos viešojo finansavimo lėšų išleidžiama nacionaliniu lygmeniu, nesant daugiašalio bendradarbiavimo įgyvendinant programas ir skirtingų valstybių narių mokslo darbuotojams nekonkuruojant tarpusavyje. Nacionalinės programos dažnai dubliuojasi arba joms trūkta apimties ir įdirbio, reikalingo siekiant padaryti didelę įtaką didžiausioms problemoms. Didžiausių socialinių problemų, pvz., atsinaujinančių energijos šaltinių, klimato kaitos arba galvos smegenų ligų, nacionaliniai moksliniai tyrimai turės didesnį poveikį, jei veiksmų bus imtasi Europos lygmeniu.

Ar Taryba sutinka, kad sujungus nacionalines programas į bendrą mokslinių tyrimų darbotvarkę būtų galima tai pasiekti Europos piliečių labui?

Ar Taryba mano, kad bendras valstybių narių ir Komisijos programavimas imantis 169 str. iniciatyvų yra išeitis siekiant, kad moksliniai tyrimai 27 valstybėse narėse nesikartotų?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Taryba sutinka, kad gerbiamojo EP nario iškelti klausimai yra svarbūs, ir ji dar kartą pabrėžia, kad Europos Bendrijai ir valstybėms narėms svarbu geriau derinti savo veiklą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje ir susieti valstybių narių ir Bendrijos vykdomą politiką.

2008 m. gruodžio 1–2 d. posėdžių dėl bendro mokslinių tyrimų planavimo Europoje išvadose Taryba pabrėžė, kad atsižvelgiant į didelius socialinius pokyčius Bendrijos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programai ir kitoms priemonėms, pvz., ERA-NET, ERA-NET+ ir kitoms EB steigimo sutarties 169 str. iniciatyvoms, tenka svarbus vaidmuo sutelkti mokslinius ir finansinius valstybių narių išteklius, siekiant įgyvendinti bendro intereso iniciatyvas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje. Be to, Taryba sutinka, kad svarbus vaidmuo tenka veiklai, skirtai koordinuoti nacionalinių agentūrų ir mokslinių tyrimų centrų įgyvendinamas programas valstybėse narėse ir regioniniu lygmeniu, kuri vykdoma tarptautinių organizacijų arba pasitelkus tarpvalstybines ir tarpvyriausybines iniciatyvas šioje srityje (EUREKA, COST). Taryba taip pat ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę tam tikrais atvejais labiau atverti vidaus programas.

2008 m. gruodžio 1–2 d. posėdyje buvo priimtos išvados dėl bendro planavimo, kuriose valstybės narės raginamos įsteigti aukšto lygio bendro planavimo grupę, kurios tikslas būtų nustatyti, kurios sritys turėtų tapti bendro planavimo objektu atsižvelgiant į didžiausias socialinius sunkumus.

Dokumente dėl pagrindinių konkurencingumo ir inovacijų srities klausimų, kurį Taryba priėmė kovo 5 d. ir pateikė Europos Vadovų Tarybos pavasario sesijai, valstybės narės buvo pakviestos bendradarbiauti su šia aukšto lygio grupe, kad būtų galima nustatyti didžiausius socialinius sunkumus ir spręsti juos per bendrą planavimą. Temos turėtų būti aktyviai plėtojamos konsultuojantis su visomis suinteresuotomis šalimis, kad Taryba vėliausiai iki 2010 m. galėtų priimti iniciatyvas.

Europos įmonės kasa uraną Šiaurės Nigeryje. Nigeris yra viena mažiausiai išsivysčiusių šalių. Vis dėlto jo žmonėms ši veikla neduoda jokios naudos. Priešingai, urano kasyba sukelia aplinkos ir sveikatos problemas: kasyklose aukštas radioaktyvumas, o kasybos atliekos kelia grėsmę šalia kasyklų gyvenančių žmonių sveikatai. Be to, telkiniams eksploatuoti naudojamas gruntinis vanduo. ES privalo užtikrinti, kad Afrikoje įsikūrusios Europos įmonės laikytųsi savo įsipareigojimų.

Kokia yra Tarybos pozicija siekiant užtikrinti, kad Europos urano kasybos įmonės Nigeryje atsižvelgtų į vietos gyventojų sveikatą ir būtinybę išsaugoti gruntinį vandenį? Ar Taryba gali užtikrinti, kad vietos gyventojai galėtų pasinaudoti kasybos teikiama ekonomine nauda, visų pirma remdamasi ES ir Nigerio prekybos susitarimais?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Remdamosi Kotonu susitarimo 8 straipsniu, ES ir Nigeris dalyvauja bendrame politiniame dialoge per forumą. Pirmoji dialogo sesija buvo surengta 2009 m. kovo 17 d. Nigerio užsienio reikalų ir bendradarbiavimo ministerijoje. Pagrindinės dialogo temos, dėl kurių susitarė abi šalys, buvo ekonomika ir socialinė padėtis (įskaitant skurdo mažinimą ir socialinį vystymąsi, ekonomikos augimą, maistą ir kovą su korupcija), tinkamas valstybės reikalų ir pagrindinių teisių administravimas, demokratizacija, regioninė ir subregioninė integracija (įskaitant ekonominę plėtrą ir infrastruktūrą).

Dialogas tęsiasi, o kitas sesijas planuojama surengti iki Čekijos pirmininkavimo pabaigos, ypač atsižvelgiant į pasiruošimą artėjantiems rinkimams. Vis dėlto dialogas pagal 8 straipsnį taip pat yra tinkamas forumas spręsti EP narių keliamus klausimus, įskaitant Gavybos pramonės šakų skaidrumo iniciatyvos, kurią Nigeris pasirašė 2005 m., principų taikymą kasybos pramonėje.

Strateginiame Nigerio dokumente (dešimtajame EVF) pažymima, kad 2006 m. pabaigoje Nigerio Vyriausybė patvirtino savo ketinimus persvarstyti kasybos teisės aktus ir įtvirtinti, kad 10% kasybos pajamų būtų skirta regionų, kuriuos palietė kasyba, plėtrai.

Pagal Sysmin programą ES iš devintojo EVF skyrė 35 mln. eurų, kurie, be kita ko, skirti pagerinti kasybos sektoriaus darbo sąlygas ir saugą darbe.

Be to, ES dabar veda derybas dėl bendro plano, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas saugumo ir vystymosi aspektams ir kurio tikslas – su Nigeriu ir kitomis regiono šalimis spręsti rimtas problemas, su kuriomis susiduria šios šalys. Taigi, socialinė ir ekonominė šalies šiaurėje gyvenančių žmonių padėtis bus išnagrinėta išsamiau.

Remiantis Komisijos derybų dėl daugiašalio prekybos susitarimo dėl kovos su prekių klastojimu mandatu į ACTA derybas bus įtraukta „intelektinės nuosavybės grupė“. Ši informacija paskelbta Švedijos žiniasklaidoje (pvz., Dagens Nyheter ir Europaportalen) cituojant derybų mandatą. Kas yra šios grupės nariai? Ar Taryba suteiks išsamią informaciją apie jos narius (asmenis, įmones, pilietines organizacijas)? Ar į ACTA derybas yra įtrauktos kitos ekspertų arba konsultantų grupės? Kas yra šių grupių nariai?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Vykdydama bendrosios prekybos politiką, Komisija veda derybas, kurios remiasi Tarybos suteiktu mandatu, kuris parengtas konsultuojantis su specialiu komitetu, Tarybos paskirtu padėti Komisijai vykdyti jos uždavinį. Mandato formuluotė, dėl kurios susitarė Taryba, nebuvo paskelbta siekiant išsaugoti slaptumą, kuris būtinas, kad derybos būtų veiksmingos. Tarybos konsultacinis organas paprastai yra 133 str. komitetas. Sprendžiant ACTA susitarimo klausimą taip pat dalyvauja kitos Tarybos darbo grupės, įskaitant intelektinės nuosavybės darbo grupę.

Parengiamuosius Tarybos organus sudaro valstybių narių vyriausybių atstovai. Jų vardai ir kontaktiniai duomenys yra pateikti sąrašuose, kuriuos sudaro ir saugo Tarybos generalinis sekretoriatas. Šiais dokumentais galima naudotis laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 nustatytų sąlygų⁽¹⁾. Daugelis pasiūlytų šių organų diskusijų darbotvarkių yra paskelbtos Tarybos viešajame registre.

Kalbant apie visuomenės dalyvavimą, reikia pažymėti, kad siekdama skaidrumo Komisija laikosi politikos rengti viešąsias diskusijas netaikant jokių dalyvavimo apribojimų. Tai taikytina ir valstybių narių dalyvavimui.

Kokius pasiūlymus, atsižvelgdama į tai, kad pieno kainos ilgą laiką buvo mažesnė už jo gamybos išlaidas, ketina pateikti Taryba, kad grąžintų pramonės pasitikėjimą?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Taryba pritaria gerbiamojo EP nario išreikštam susirūpinimui dėl sunkios padėties pieno rinkoje. 2007 ir 2008 m. pieno ir pieno produktų kainos buvo pasiekusios rekordinį dydį, bet dabar pasaulinės pieno produktų kainos labai nukrito ir Europos gamintojai susidūrė su silpna ir neprognozuojama rinka.

Per kovo 23 d. Tarybos posėdį pasikeista išsamiomis nuomonėmis dėl sunkios padėties pieno rinkoje ir apsvarstytas memorandumas, kuriam pritarė dalis atstovų.

Reikia pasakyti, kad 2007 m. rugsėjo mėn. Tarybai patvirtinus „mažąjį pieno paketą“ teisinė bazė, reguliuojanti pieno ir pieno produktų rinką, per paskutinius dvejus metus labai pasikeitė.

Naujoji teisinė bazė parengta atsižvelgiant į ilgalaikį Europos gamintojų konkurencingumą. Rinkos konkurencijos poveikį privalo atsverti rinkos palaikymo priemonės.

Neabejotina, kad gerbiamasis EP narys žino, kad Komisija yra patvirtinusi rinkos palaikymo priemones, įskaitant paramą sviesto saugojimui privačiuose sandėliuose, sviestui bei nugriebto pieno milteliams taikomo intervencijos laikotarpio pratęsimą ir visų pieno produktų eksporto subsidijų sugrąžinimą. Komisija reguliariai informuoja Tarybą apie padėtį pieno rinkoje.

Komisija privalo pateikti Tarybai tolesnius siūlymus šiuo klausimu. Komisija nurodė esanti pasiruošusi įvertinti galimybę išplėsti pieno produktų sąrašą, kuriems būtų galima skirti paramą pagal pieno tiekimo mokykloms tvarką. Vis dėlto ji pabrėžė nesanti pasiruošusi atnaujinti diskusijų dėl „sveikatos patikrinimo“ paketo.

Remiantis tarptautinės žiniasklaidos pranešimais, per pirmuosius 2009 m. mėnesius Izraelio oro pajėgos surengė tris oro antskrydžius, nukreiptus prieš tikėtinus taikinius Sudane, kurie gabeno ginklus į Gazos ruožą. Per šiuos išpuolius buvo nuskandintas laivas ir pataikyta į sunkvežimius, vežusius nelegalius imigrantus, bet ne ginklus, taip pat žuvo ir buvo sužeisti civiliai Sudano gyventojai.

Ar Tarybai žinomi šie įvykiai ir ar ji smerkia šias Izraelio atakas, kurios yra grubus tarptautinės teisės pažeidimas?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Taryba laikosi principo nekomentuoti nepatvirtintų žiniasklaidos pranešimų, taigi, ir šių neapibrėžtų pranešimų apie oro antskrydžius Rytų Sudane sausio mėn., kuriuos gerbiamasis EP narys paminėjo savo klausime.

Prieš kelias dienas Danijos Aukščiausiasis Teismas šešis Danijos piliečius pripažino kaltais dėl paramos „teroristų“ organizacijoms ir dėl jų ryšių su grupuote Fighters and Lovers, prekiavusia marškinėliais su Kolumbijos FARC ir Palestinos PFLP organizacijų emblemomis. Teismo procesas prieš minėtus asmenis buvo pradėtas po tiesioginio Kolumbijos Vyriausybės kreipimosi į Danijos valdžios institucijas. Gynėjai pateikė apeliacinį skundą dėl skirtų bausmių Europos žmogaus teisių teismui.

Koks yra Tarybos požiūris į provokacinius Kolumbijos Vyriausybės veiksmus siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn ES piliečius? Ar ji panaikins „antiteroristinius“ teisės aktus, visų pirma, nepriimtiną „juodąjį“ „teroristų“ organizacijų sąrašą, į kurį įtraukti tautų išsilaisvinimo judėjimai, kad būtų nutraukti tokie teismo procesai, kurie pažeidžia į juos įtrauktų asmenų pagrindines demokratines teises, įskaitant teisę išreikšti solidarumą su į karą įtrauktomis tautomis?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Tarybai nederėtų komentuoti valstybės narės teismo priimtų sprendimų. Ji norėtų atkreipti dėmesį, kad pagal Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 1 straipsnio 6 dalį asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomos konkrečios kovos su terorizmu priemonės, sąrašas reguliariai – bent kartą per šešis mėnesius – tikrinamas.

Koks yra Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos neprivalomojo protokolo priėmimo planas?

Ar neprivalomojo protokolo priėmimas sutaps su konvencijos priėmimu? Jei ne, kurios šalys vilkina procesą ir kodėl? Kaip ketinama tai išspręsti?

Kokia yra Tarybos pozicija dėl pasiūlyme dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos konvencijos priėmimo Komisijos pasiūlytų Bendrijos galių?

Kaip pirmininkaujančioji valstybė narė per konvencijos priėmimo procesą bendradarbiauja su Europos organizacijomis, atstovaujančiomis žmonėms su negalia?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Taryba dabar rengia pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos priėmimo.

Tarybos pozicija dėl neprivalomojo protokolo ir Komisijos pasiūlyme nurodytų Bendrijos galių dar nėra priimta.

Vadovaudamasi šūkiu „Europa be sienų“ pirmininkaujančioji valstybė narė į savo renginius kvietė žmonių su negalia atstovus. Pirmininkaujančiajai valstybei narei parėmus, žmonių su negalia organizacijos surengė kelis renginius. Vienas iš jų – Europos neįgaliųjų forumo posėdis, kuris vyko 2009 m. vasario 28 d.–kovo 1 d. Prahoje.

Tarptautinę konferenciją „Europa be sienų“, kurią balandžio mėn. pabaigoje rengia Čekijos žmonių su negalia nacionalinė taryba, remia Čekijos darbo ir socialinių reikalų ministras Petr Nečas. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija tikrai bus įtraukta į konferencijos darbotvarkę.

Glaudus bendradarbiavimas su Europos žmonių su negalia atstovais prasidėjo rengiant minėtos sutarties projektą. Neabejotina, kad naują postūmį jam suteiks sutarties ratifikavimas ir jos įgyvendinimas.

Aukšto lygio darbo grupės, atsakingos už neįgaliuosius, antroji ataskaita, kurioje kalbama apie Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą, 2009 m. birželio mėn. bus pristatyta Tarybos posėdyje dėl užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų apsaugos. Ataskaitoje bus pateikta informacija apie esamą padėtį, susijusią su sutarties įgyvendinimu, valstybių narių, Komisijos ir visuomeninių organizacijų požiūriu.

Koks buvo atliktas bendrosios išimties reglamento (1400/2002⁽¹⁾) panaikinimo pasekmių automobilininkams ir automobilių remonto įmonėms poveikio vertinimas? Ar dėl ribotos informacijos ir išteklių, kuriuos gali monopolizuoti didesnės įmonės, minėti subjektai nepatirs papildomų išlaidų?

(EN) 2008 m. gegužės mėn. Komisija pateikė motorinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamento vertinimo ataskaitą⁽²⁾. Šioje ataskaitoje Komisija pabrėžė, kad galimybė gauti techninę informaciją ir naudoti alternatyvius atsarginių dalių šaltinius yra būtina, kad nepriklausomi remontininkai galėtų konkuruoti su įgaliotaisiais prekiautojų tinklais. Mes manome, kad konkurencija antrinėje automobilių rinkoje yra būtina siekiant užtikrinti vartotojų pasirinkimą ir patikimas remonto paslaugas prieinamomis kainomis.

Komisija dabar svarsto kelis variantus, atsižvelgdama į jos surengtose viešosiose konsultacijose išsakytas nuomones. Mes esame pasiruošę užtikrinti, kad bendrajai išimčiai baigus galioti 2010 m. gegužės mėn. būtų užtikrintas tinkamas motorinių transporto priemonių platinimo ir techninės priežiūros paslaugų teikimo režimas.

Sprendimas dėl Komisijai labiausiai priimtinos politikos dar nėra priimtas. Vis dėlto bet kokia sistema ateityje turėtų užtikrinti remontininkų galimybę gauti techninę informaciją ir naudotis alternatyviais atsarginių dalių šaltiniais.

Taip pat svarbu pažymėti, kad nepaisant būsimos konkurencijos politikos, išsamios nuostatos dėl nepriklausomų operatorių galimybės gauti informaciją yra išdėstytos Reglamentuose Nr. 715/2007 ir Nr. 692/2008 dėl motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių ( „Euro 5“ „Euro 6“). Euro VI teisės aktuose dėl sunkiųjų kelių transporto priemonių tipo patvirtinimo, kurie laukia galutinio patvirtinimo Taryboje, taip pat numatyti tie patys reikalavimai, kuriems įgyvendinti Komisija rengia atitinkamus teisės aktus.

Kaip Komisija vertina mokslinių tyrimų duomenis apie suaugusiųjų kamienines ląsteles? Kokius projektus ji skatina šioje srityje ir ar ji sutinka, kad tokios iniciatyvos padeda išvengti etiškai nepriimtinų embrioninių kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų?

(EN) Suaugusiųjų kamieninių ląstelių moksliniai tyrimai yra „gyva“ sritis, sparčiai žengianti į priekį, nes įgyjama naujų žinių. Europa šioje srityje taip pat vykdo aktyvią veiklą. Suaugusiųjų kamieninės ląstelės yra kai kurio ligoninės taikomo gydymo pagrindas, pvz., transplantuojant kaulų čiulpus sergant leukemija arba gydant kaulų lūžius. Neseniai Europos mokslininkai persodino pirmąją audinių inžinerijos būdu apdorotą trachėją, kuriai buvo panaudotos paciento kamieninės ląstelės.

ES skyrė finansavimą suaugusiųjų kamieninių ląstelių moksliniams tyrimams keliose mokslinių tyrimų pagrindų programose, įskaitant dabartinę Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (FP7). Po pirmųjų dviejų kvietimų teikti paraiškas pagal FP7 sveikatos prioritetą, ES skiria finansavimą 8 projektams, susijusiems su terapiniu suaugusiųjų kamieninių ląstelių naudojimu (lentelė pridedama). Iš viso šiems projektams ES skyrė apie 41 mln. ir ateityje tokių projektų gali būti daugiau.

Komisija žino, kad mokslo darbuotojai žmogaus embrionines kamienines ląsteles laiko potencialiu regeneraciniu medicininiu ir audinių gydymo šaltiniu po sužalojimų arba ligos, ypač tais atvejais, kai suaugusiųjų kamieninės ląstelės gydymui netinka arba jų nėra. Atsižvelgiant į žmogaus embrionines kamienines ląsteles vertinama kitų tipų ląstelių kokybė ir nauda. Žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių ir suaugusiųjų kamieninių ląstelių moksliniai tyrimai turi būti toliau tęsiami kartu ir daugelyje ES projektų lyginamos iš įvairių šaltinų gautos ląstelės. Visi kamieninių ląstelių šaltiniai yra mokslo bandymas sužinoti daugiau apie tai, kaip ląstelės veikia, kas atsitinka susirgus ir kas vyksta pirmosiomis žmogaus vystymosi pakopomis. Šios bendros žinios galiausiai ir leis sukurti saugius ir veiksmingus gydymo būdus.

Pagal savo kompetenciją Komisija įgyvendina FP valdymą remdamasi bendru Parlamento ir Tarybos sprendimu, pagal kurį moksliniams tyrimams, kuriuose naudojamos žmogaus embrioninės kamieninės ląstelės, ES finansavimas gali būti skirtas tik laikantis griežtų etikos normų.

Visi ES moksliniai tyrimai, kuriuose naudojamos žmogaus embrioninės kamieninės ląstelės, yra du kartus įvertinami etikos požiūriu nacionaliniu (arba vietos) lygmeniu ir Europos lygmeniu ir pateikiami valstybės narės reguliavimo komitetui, užtikrinant, kad projektai yra tinkami etikos ir mokslo požiūriu. Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupė, Komisijos pirmininkui J. M. Barrosui paprašius, pateikė nuomonę dėl FP7 embrioninių kamieninių ląstelių projektų etikos apžvalgos⁽¹⁾.

ES projektai, kuriuose naudojamos suaugusiųjų kamieninės ląstelės (1 ir 2 kvietimas, Sveikatos programa FP7)

Pavadinimas

Antraštė

OPTISTEM

Kamieninių ląstelių terapijos optimizavimas klinikiniams degeneracinių odos ir raumenų ligų bandymams

CASCADE

Suaugusiųjų kamieninės ląstelės kaip alternatyva pažeistiems audiniams

STAR-T REK

Įvairių kamieninių ląstelių panaudojimo būdų inkstams gydyti nustatymas ir palyginimas

NEUROSTEMCELL

Europos kamieninių ląstelių terapijos, skirtos neurodegeneracinėms ligoms gydyti, konsorciumas

CARDIOCELL

Kardiomiocitų gydymo strategijos vystymas

INFARCT THERAPY

Terapija po širdies infarkto: reperfuzijos prevencija ir gydymas perkeliant kamienines ląsteles

STEMEXPAND

Kamieninių ląstelių skaičiaus didinimas– hematopoetinių ir mezenchiminių kamieninių ląstelių skaičiaus didinimas ir sėkmingas persodinimas

PURSTEM

Mezenchiminių kamieninių ląstelių panaudojimas taikant vienodas sąlygas ir ląstelių charakterizavimo priemones

Dabar 85 proc. moksliniams tyrimams skirtų Europos viešojo finansavimo lėšų išleidžiama nacionaliniu lygmeniu, nesant daugiašalio bendradarbiavimo įgyvendinant programas ir skirtingų valstybių narių mokslo darbuotojams nekonkuruojant tarpusavyje. Nacionalinės programos dažnai dubliuojasi arba joms trūkta masto ir įdirbio, reikalingo siekiant padaryti didelę įtaką šioms didžiausioms problemoms. Didžiausių socialinių problemų, pvz., atsinaujinančių energijos šaltinių, klimato kaitos arba galvos smegenų ligų, nacionaliniai moksliniai tyrimai turės didesnį poveikį, jei veiksmų bus imtasi Europos lygmeniu.

Ar Komisija sutinka, kad sujungus nacionalines programas į bendrą mokslinių tyrimų darbotvarkę būtų galima tai pasiekti Europos piliečių labui?

Ar Komisija mano, kad bendras valstybių narių ir Komisijos programavimas imantis 169 str. iniciatyvų yra išeitis siekiant, kad moksliniai tyrimai 27 valstybėse narėse nesikartotų?

(EN) ES dabar susiduria su sunkumais, kurių šalys arba regionai atskirai negali įveikti. Kalbame apie būtinybę kovoti su maisto trūkumu bei klimato ir energijos krizes. Valstybės narės vienos negali veiksmingai išspręsti šių problemų – mes turime imtis bendrų ir suderintų veiksmų jei ne pasaulio, tai bent Europos mastu.

Deja, dabar tik 15% Europos viešai finansuojamų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų yra finansuojami remiantis partneryste ir suderinti tarp valstybių narių įgyvendinant Bendrijos pagrindų programą arba tarpvyriausybinę partnerystę, pvz., ESA, CERN arba EUREKA – sprendimai dėl likusių 85% moksliniams tyrimams skirto Europos viešojo finansavimo lėšų panaudojimo priimami ir lėšos panaudojamos nacionaliniu lygmeniu. Mokslinių tyrimų veiklos, dėl kurios būtų bendrai nuspręsta arba kuri būtų bendrai įgyvendinama, trūksta, ji neturi strateginio tikslo, jos masto neužtenka veiksmingai spręsti bendras šiuolaikines problemas.

Todėl būtina glaudžiau bendradarbiauti. Komisija pateikė komunikatą dėl bendro mokslinių tyrimų programavimo⁽¹⁾. Bendras programavimas skirtas siekti, kad moksliniai tyrimai Europoje turėtų aiškesnę strategiją, būtų labiau koncentruoti ir veiksmingesni.

Bendras programavimas nereiškia, kad Komisija perims nacionalinių mokslinių tyrimų programų ir lėšų kontrolę. Juo siekiama, kad valstybės narės kurtų partnerystę ir kad pinigų ir protų ištekliai būtų panaudojami kiek įmanoma geriau. Bendras programavimas pagrįstas valstybių narių bendradarbiavimu formuojant bendrą kovos su didžiausiais socialiniais išbandymais viziją ir apibrėžiant bei įgyvendinant ir strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkes.

Kalbant apie antrąjį klausimą dėl mokslinių tyrimų kartojimosi, reikia pasakyti, kad tam tikras mokslinių tyrimų kartojimasis gali būti naudingas, jei skirtingos mokslo darbuotojų komandos konkuruoja dėl to paties tikslo. Vis dėlto tam tikrose srityse įvairios šalys savarankiškai finansuoja ir tikrina šimtus vienodų projektų. Bendro programavimo tikslas – sukurti procesą, kuris leistų į esamas priemones įtraukti daugiau strategijos ir koordinavimo elementų. Jis skirtas veiksmingiau ir produktyviau panaudoti nacionalines lėšas. Valstybės narės paskyrė savo atstovus į bendro programavimo aukšto lygio grupę, kad kartu apibrėžtų prioritetinius būsimos bendro programavimo veiklos klausimus. Komisija tikisi, kad šis procesas bus baigtas iki 2009 m. pabaigos.

Vykdant bendrą programavimą iniciatyva priklausys valstybėms narėms, bet Komisija stengsis padėti ir nustatyti tikėtiną pridėtinę vertę jos priemonių, visų pirma, Septintosios pagrindų programos, atžvilgiu, kad maksimaliai padidėtų investuojamų nacionalinių lėšų poveikis.

Kalbant apie bendro programavimo ir 169 str. iniciatyvų santykį, reikia atsižvelgti į tai, kad bendras programavimas yra procesas, einantis prieš bet kokius sprendimus dėl įgyvendinti reikalingų tinkamų priemonių ir išteklių pasirinkimo ir jų suderinimo (nacionaliniu arba Bendrijos lygmeniu). Šio proceso esmė – bendra vizija, bendra mokslinių tyrimų darbotvarkė ir proporcingi kompetentingų valdžios institucijų įsipareigojimai, galintys prisidėti prie bendro programavimo iniciatyvų, kurios labai skiriasi. Bendras programavimas remiasi ERA–NET patirtimi (vienodų valstybių narių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programų bendradarbiavimu) ir 169 str. iniciatyvomis (bendromis konkrečiai temai skirtomis programomis), bet jomis neapsiriboja įtraukdamas įžvalgos, strateginio programų planavimo elementų ir sujungdamas įvairius nacionalinius ir regioninius išteklius bendriems tikslams pasiekti. Žinoma, 169 str. iniciatyva Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra arba bet kuri kita Septintosios pagrindų programos priemonė gali būti bendro programavimo įgyvendinimo dalis, bet jis visų pirma skirtas sutelkti nacionalinius išteklius.

Bendras programavimas turi didelį potencialą Europos mokslinių tyrimų erdvėje ir gali pakeisti požiūrį į mokslinius tyrimus ir jų įgyvendinimo būdą. Šiuo atžvilgiu jis yra ERA 2020 vizijos išbandymas.

Ar Komisija galėtų pasakyti, ar ji teigiamai vertintų idėją įsteigti apdovanojimą piliečiams, sugalvojusiems naujų būdų, kaip įveikti atotrūkį tarp ES institucijų ir jos piliečių? Tokia schema galėtų paskatinti parengti daug mažų ir didelių schemų, skirtų paskatinti informaciją apie ES darbą, o EP nariai pateiktų daugiau informacijos atsižvelgdami į vietos interesus.

(EN) Komisija norėtų atkreipti gerbiamojo EP nario dėmesį į tai, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas jau ėmėsi iniciatyvos skirti apdovanojimą organizuotai pilietinei visuomenei ir apdovanoti arba paskatinti konkrečius laimėjimus arba iniciatyvas, kurios labai prisideda prie Europos identiteto ir integracijos skatinimo.

Komisija skatina ir remia naujoviškas schemas, skirtas panaikinti atotrūkį tarp ES institucijų ir piliečių, visų pirma, tęsdama iniciatyvą Debate Europe. Vis dėlto ji nemano, kad tinkamiausia priemonė būtų įsteigti naują panašų apdovanojimą.

Remiantis 2008 m. rudenį atliktu „Eurobarometro“ tyrimu, tik 16 proc. rinkėjų žino, kad 2009 m. birželio mėn. įvyks Europos Parlamento rinkimai. Tai rodo, kad 2005 m. Komisijos pradėta informavimo politika nėra visiškai sėkminga ir kad Komisija, kurdama naujus europinius kanalus, galbūt neskyrė pakankamai išteklių informacijai perduoti vietos ir regioniniu lygmeniu.

Ar atsižvelgdama į artėjančius rinkimus ir rinkėjų balso svarbą pasaulinės krizės ir būtinybės imtis suderintų veiksmų tarp pasaulio regioninių sąjungų ir tarptautinėje arenoje svarbiausių valstybių fone, Komisija ketina rengti kampanijas, skirtas specifinėms gyventojų grupėms, pvz., jaunimui, pagyvenusiems žmonėms, ūkininkams, moterims arba tam tikrų profesijų atstovams, siekdama paskatinti visus 375 mln. rinkėjų 27 ES valstybėse narėse ateiti balsuoti?

Koks būdas bendrauti su naujais rinkėjais, ypač jaunimu, iki šiol buvo sėkmingiausias?

Koks geriausias kitų institucijų ir, visų pirma, nacionalinių bei regioninių vyriausybių bendradarbiavimo būdas?

(EN) Komisija palaiko ir prisideda prie Parlamento ir nacionalinių valdžios institucijų pastangų teikti informaciją vykdydama įvairaus pobūdžio teminę informuotumui gerinti skirtą veiklą Europos ir vietos lygmeniu. Didelė informavimo darbų dalis atliekama bendrai, bet kiekviena suinteresuota šalis gali imtis savarankiškų veiksmų.

Komisijos pranešimuose dėmesys sutelkiamas į ES kaip visumą siekiant parodyti, ką ES pavyko pasiekti tose politikos srityse, kurios turi tiesioginį poveikį piliečių gyvenimui. Juose išryškinama tikroji kolektyvinių Europos veiksmų pridėtinė vertė ir parodoma, kad kai kurių problemų valstybės narės negali išspręsti savarankiškai (šios problemos – tai klimato kaita ir aplinkos apsauga, vartotojų ir sveikatos apsauga, imigracijos politika, terorizmo grėsmės, saugus energijos tiekimas ir kt.).

Informuotumo didinimo veikla skirta visoms valstybėms narėms ir visų amžiaus grupių rinkėjams. Nors buvo siekiama išsaugoti bendrus vykdomos veiklos bruožus, temos ir pranešimai buvo parinkti atsižvelgiant į konkrečią padėtį kiekvienoje valstybėje narėje. Vis dėlto dauguma žmonių pageidautų, kad didesnis dėmesys būtų skirtas ekonominėms problemoms, turinčioms poveikį kasdieniam gyvenimui (nedarbui, augimui, perkamajai galiai). Taip pat labai domimasi saugumo ir klimato kaitos klausimais.

Vis dėlto, remiantis naujausiais „Eurobarometro“ tyrimų (atliktų 2008 m. spalio–lapkričio mėn.) duomenimis, Europos Parlamento rinkimų datą žinojo 26% rinkėjų ir tik 30% rinkėjų ketino juose dalyvauti. Taigi, reikia imtis tikslinių veiksmų, orientuotų į socialines grupes, kurios yra mažai suinteresuotos ir neturi didelio noro dalyvauti rinkimuose. Šios grupės įvairiose šalyse šiek tiek skiriasi, bet dažniausiai tai yra jaunimas, moterys ir žmonės, turintys žemesnį išsilavinimą.

Komisija naudojasi piliečių pamėgtomis informavimo priemonėmis, įskaitant žiniasklaidą (radiją ir televiziją) bei internetą. Televizijos ir radijo reklaminiuose pranešimuose atsispindės prioritetinės EP rinkimų temos. Naudojant keletą informacijos priemonių bus siekiama paskatinti jaunimą balsuoti. Be to, Komisija (bendradarbiaudama su Europos žurnalistikos centru) remia interneto dienoraščių projektą, skirtą EP rinkimų klausimams⁽¹⁾, kuriame dalyvauja 81 jaunasis žurnalistas iš 27 ES valstybių narių

Didelė dalis veiksmų skirta moterų elektoratui: „Eurobarometro“ tyrimas⁽²⁾ dėl to, kaip moterys mato ES, lankstinukas⁽³⁾, kuriame nurodytos moterims ypač aktualios ES veiklos sritys, spaudos paketas⁽⁴⁾ žurnalistams, seminarai moterų žurnalų redaktoriams ir renginiai, įskaitant Tarptautinės moters dienos šventę.

Airijos vyriausybė užsakė atlikti Lisabonos sutarties atmetimo Airijoje rezultatų, kurie atspindi plačiai paplitusį neteisingą Lisabonos sutarties turinio supratimą, tyrimą. Dėl šio visuotinio klaidinimo, Airijos visuomenė tapo ciniškos ir melagingos euroskeptikų propagandos ir manipuliavimo auka.

Kokių priemonių ketina imtis Komisija, kad paveiktų Airijos visuomenę ir paremtų faktų, susijusių su Lisabonos sutartimi, tikslumą?

(EN) „Eurobarometro“ viešosios nuomonės apklausos parodė, kad, lyginant su kitomis ES valstybėmis narėmis, žinių apie ES lygis Airijoje nesiekia ES-27 valstybių vidurkio (yra žemiau, pvz., už Prancūzijos, Danijos ir Nyderlandų – valstybių, kurios taip pat surengė referendumus dėl ES klausimų). Todėl Komisija toliau gerina komunikacijos ir informacijos Europos klausimais teikimą Airijoje.

Airijoje komisijos vykdoma komunikacijos veikla yra atsakas tiek į Oireachto pakomitečio 2008 m. lapkričio mėn. ataskaitos išvadas, kuriose buvo nustatyta rimta komunikacijos Europos klausimais spraga Airijoje, tiek į Airijos valdžios institucijų pageidavimus, išsakytus atsiliepiant į Oireachto ataskaitą. Suplanuotos kelerių metų trukmės veiklos tikslas yra spręsti ilgalaikę žinių apie ES trūkumo Airijoje problemą.

Verta dar kartą pabrėžti, kad atsakomybė už Lisabonos sutarties ratifikavimą, taigi ir už referendumo kampaniją, tenka Airijos Vyriausybei.

2009 m. sausio 29 d. Airijos Vyriausybė, Parlamentas ir Komisija pasirašė susitarimo memorandumą dėl Europos komunikacinės partnerystės. Juo dabartinis Airijos bendradarbiavimas su Parlamentu ir Komisija įforminamas kaip partnerystė, taip siekiant skatinti geresnį visuomenės supratimą apie ES. Šis susitarimo memorandumas panašus į susitarimus kitose valstybėse narėse.

Pagrindinis partnerystės tikslas – suformuoti supratimą apie Europos Sąjungą Airijoje. Trys susitarimo memorandumo šalys sieks tai daryti skleidžiant informaciją ir taip stengiantis skatinti visuomenės sąmoningumą Europos Sąjungos tikslų atžvilgiu. Pagrindinė tikslinė auditorija (be visuomenės apskritai) bus moterys, jaunimas ir tos socialinės ir ekonominės grupės, kurios mažiau susijusios su ES. Šios grupės buvo išskirtos keleto tyrimų metu kaip ypač mažai informuotos apie ES reikalus.

Partnerystė netrukdys šalims vykdyti nuosavos nepriklausomos informavimo veiklos. Dalyviai padidins abipusę paramą vykdant komunikacinę veiklą, taip pat dirbs kartu su visomis susijusiomis institucijomis („Europe Direct“ informacijos centrais, kitais Europos Sąjungos tinklais, regionų ir vietos valdžios struktūromis bei grupėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir t.t.).

Gal Komisija galėtų bendrais bruožais nusakyti, kokia pažanga iki šios dienos buvo padaryta ieškant susitarimo Europos mastu dėl ankstesnių sunkumų ir ateities išbandymų? Ar Komisija mano, kad jai reikia valstybių narių įgaliojimo dėl ES finansų sektoriaus priežiūros ateityje?

Konkrečiau, ar Komisija galimybę tirti praeities ir būsimas bankų operacijas laiko būtina?

Gal Komisija galėtų bendrais bruožais apibūdinti, kokios, jos manymu, svarbiausios išvados buvo padarytos G20 šalių susitikime Londone balandžio pradžioje ir kaip bus ištaisyti reglamentavimo trūkumai, prisidėję sukeliant dabartinę finansų krizę?

(EN) 1. Tam, kad ateityje būtų atkurtos stabilios ir patikimos finansų rinkos, Komisijos komunikate, skirtame Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikimui, paskelbtame 2009 m. kovo 4 d.⁽¹⁾ , buvo pristatyta ambicinga pokyčių darbotvarkė, pradedant nuo ES priežiūros sistemos, padedančios anksti nustatyti galimą riziką, veiksmingai susidoroti su šia rizika jai dar nepadarius jokio poveikio ir spręsti sudėtingų tarptautinių rinkų problemas, sukūrimo. Kiti šios programos elementai:

netobulų ar nepakankamų Europos teisės aktų spragų panaikinimas remiantis požiūriu, kad svarbiausia – saugumas;

vartotojų ir mažų įmonių apsaugos stiprinimas;

išmokų ir paskatų rūšiavimas;

sankcijų sugriežtinimas.

Remdamasi J. de Larosière’o pranešimo⁽²⁾ išvadomis, Komisija iki gegužės pabaigos pateiks Europos Vadovų Tarybos birželio mėnesio susitikimui svarstyti komunikatą dėl Europos finansų priežiūros sistemos sugriežtinimo. Teisės aktų pasiūlymai bus pateikti rudenį. Šią sistemą sudarys:

makrolygio rizikos ribojimo atžvilgiu: priemonės Europos sisteminės rizikos tarybai (ESRC) įsteigti ir

mikrolygio rizikos ribojimo atžvilgiu: pasiūlymai įsteigti Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (ESFS).

ESRC galėtų būti visų pirma atsakinga už:

visos informacijos, susijusios su finansiniu stabilumu, kaupimą ir analizavimą;

rizikos ir jos svarbos nustatymą;

įspėjimų apie riziką ir rekomendacijų dėl priemonių, kurių reikia imtis reaguojant į nustatytą riziką, teikimą (tam prireiks tam tikrų mechanizmų, kad būtų užtikrintas veiksmingas tolesnis darbas).

2. Kalbant apie mikrolygio rizikos ribojimo priežiūrą, Komisija neseniai patvirtino priemones, kuriomis siekiama sustiprinti dabartinių Europos komitetų, atsakingų už bankininkystę, vertybinius popierius, draudimą ir pensijas, funkcionavimą: i) nustatant aiškesnę komitetų veiklos sistemą ir sustiprinant finansinio stabilumo priemones; ii) pasiūlant sukurti Bendrijos programą, komitetus tiesiogiai finansuojant iš Bendrijos biudžeto. Siekiant pagerinti sprendimų priėmimo komitetuose procesą, sprendime pasiūlyta taikyti kvalifikuotos balsų daugumos procedūrą, kai kitaip neįmanoma pasiekti susitarimo.

Nepaisant šių patobulinimų, Komisija mano, kad padaryta viskas, kas įmanoma turint dabartinio statuso komitetus. Iš tikrųjų Komisija mano, kad ES finansų rinkoms reikia veiksmingesnių mechanizmų, kurie užtikrintų priežiūros institucijų bendradarbiavimą, atitinkantį integruotos rinkos tikrovę.

Akivaizdu, kad Komisija suinteresuota kiek įmanoma platesne ir išsamesne diskusija dėl ESFS ir ESRC sudėties bei kompetencijos, todėl 2009 m. kovo 10 d. pradėjo konsultavimąsi pasiūlytų patobulinimų klausimais, kurio pabaiga numatyta 2009 m. balandžio 10 d.⁽³⁾. Komisija taip pat 2009 m. gegužės 7 d. Briuselyje surengs aukšto lygio konferenciją dėl J. de Larosière’o pranešimo tolesnio įgyvendinimo.

Paskutinėse 2009 m. kovo 19 ir 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose ES valstybių ir vyriausybių vadovai pabrėžė poreikį pagerinti reglamentavimą ir priežiūrą bei tai, kad veiksmai turi remtis J. de Larosičre’o pranešimu.

3. Kalbant apie G20 susitikimą, jo rezultatai labai beprecedenčiai. Pirmą kartą šalių vadovai sugebėjo susitarti dėl išsamaus ir detalaus tarptautinės finansų politikos ir reglamentų suderinimo. Komisija žengė pirmą tikrą ir svarbų žingsnį globalinės reguliavimo konvergencijos link, kuriam kvietė jau ilgą laiką. ES vadovavo šiam procesui, o Komisija glaudžiai koordinavo savo poziciją ES viduje.

Kalbant apie turinį, Komisija mano, kad jai pavyko užtikrinti išsamią ir ambicingą reformos darbotvarkę:

įsipareigojimas pagerinti bankų kapitalui bei likvidumo užkardoms keliamus reikalavimus bei priemones, ribojančias svertų sistemos kūrimą;

didelių tarptautinių bankų priežiūros institucijų kolegijų kūrimas;

ambicingesnė pozicija kredito reitingų agentūrų reglamentavimo atžvilgiu, įskaitant Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) elgesio kodekso turinio laikymąsi;

susitarimas dėl pritarimo finansų institucijų mokėjimų ir kompensacijų griežtiems bendriesiems principams;

susitarimas dėl apskaitos standartų gerinimo, ypač susijusių su įvertinimu ir sąlygų nustatymu – dviem svarbiausiais procikliškumo švelninimo klausimais;

susitarimas dėl išvestinių kredito rinkų greito atsigavimo stiprinimo skatinant standartizaciją ir daugiašalius tarpuskaitos susitarimus, susijusius su veiksmingu reglamentavimu ir priežiūra;

rizikos draudimo fondų reglamentavimas.

Kalbant apie nebendradarbiaujančias teritorijas, buvo pasiekta svarbių rezultatų išplečiant persvarstymo sritį ir į ją įtraukiant kovą su pinigų plovimu, teroristų finansavimu ir teisinius klausimus. Komisija taip pat pasirengusi esant reikalui skirti sankcijas. Tai geras pirmas žingsnis vaduojantis nuo pasaulinės finansų sistemos veltėdžių.

Darbas dar nebaigtas, tai tik pradžia. Dabar Komisija žengia į naują lemtingą etapą, kuriame reglamentiniai įsipareigojimai turi virsti konkrečiais veiksmais. Komisija toliau aktyviai veiks, kaip ir iki šiol, kad pasiektų užsibrėžtą tikslą.

1993 m. buvo pasirašytas susitarimas tarp ES ir Salvadoro. Nuo to laiko ES tapo svarbiausiu pagalbos lėšų šaltiniu šiai šaliai. Iki pilietinio karo pabaigos bendradarbiavimas iš esmės apsiribojo nacionalinio saugumo klausimo sprendimu, taigi buvo sutelktas į pagalbą maistu ir paramą pabėgėliams. Šiandien ES pagalba apima platesnę sritį, į kurią įeina žmogaus teisės, ekonominis bendradarbiavimas, demobilizacija, buvusių kovotojų integracija ir kaimo plėtra. Tuo tarpu iškilo naujų sunkumų: pvz., nedarbas, smurtas, mažesnis lėšų skyrimas žmogiškajam kapitalui ir pagalbos jauniems darbuotojams poreikis. Kokių priemonių ketina imtis Komisija, kad būtų atnaujintas ir sustiprintas bendradarbiavimas su Salvadoru?

(EN) Dabartinis bendradarbiavimas su Salvadoru remiasi 2007–2011 m. šalies strategijos dokumentu (CSP), apimančiu du svarbiausius sektorius: 1. Socialinės sanglaudos ir žmonių apsaugos skatinimas, 2. Ekonomikos augimas, regiono integracija ir prekyba. Šie sektoriai apima tuos sunkumus, su kuriais šiuo metu susiduria Salvadoras.

Šiuose dviejuose prioritetiniuose sektoriuose ypatingas dėmesys sutelktas į kovą su smurtu ir investavimą į žmogiškąjį kapitalą – į tai buvo nukreipti tam tikri mūsų bendradarbiavimo veiksmai.

Darbo vietų kūrimas jau buvo vieno iš svarbiausių sektorių, „pagalbos teisingam ir subalansuotam ekonomikos augimui ir užimtumo didinimui“, prioritetas, numatytas 2002–2006 m. šalies strategijos dokumente. Projektas FOMYPE, kurio biudžetas siekia 24 mln. eurų, yra nukreiptas į mažų ir vidutinių įmonių stiprinimą. Dabartiniame šalies strategijos dokumente prioritetinio sektoriaus „Ekonomikos augimas, regiono integracija ir prekyba“ kontekste numatytas kokybės sistemos stiprinimas, kad visų pirma mažos ir vidutinės įmonės galėtų geriau pasinaudoti dabartinės BLS+ sistemos privalumais ir regiono integracijos bei susivienijimo susitarimo, dėl kurio šiuo metu deramasi, teikiamomis galimybėmis. Visuotinai pripažinta, kad mažos ir vidutinės įmonės atlieka svarbų vaidmenį kuriant darbo vietas ir gali prisidėti mažinant neigiamas dabartinės krizės pasekmes.

Pradėta didelė programa „Projovenes“ (per 20 mln. eurų), orientuota visų pirma į jaunimą. Jos tikslas yra šalies saugumo problemų sprendimas. Ji yra tuo pačiu metu nukreipta tiek į nusikaltimų prevenciją, jaunimo socialinę integraciją, tiek į pagalbą institucijoms įgyvendinant naujas mokslo ir socialinio darbo programas. Šį projektą papildo kitas projektas PROEDUCA, skirtas jaunimo įdarbinimo galimybėms didinti, nusikalstamumo prevencijai stiprinant techninį mokymą.

Panašu, kad dabartinio šalies strategijos dokumento prioritetai bus veiksmingi, nors, peržiūrėjus 2007–2013 m. Salvadoro šalies strategiją praėjus pusei termino, jie gali būti pakeisti, kad geriau atitiktų šalies poreikius. Peržiūrėjimo išvados bus pateiktos 2010 m. pradžioje, o su Parlamentu bus tariamasi dėl šio proceso.

Komisija taip pat pradėjo nepriklausomą šalies lygio vertinimą remiantis ES ir Salvadoro 1998–2008 m. bendradarbiavimu. Šis šiuo metu tebevykstantis darbas padės nustatyti reikiamą pagalbą ir taip pagerinti dabartines bei būsimas Komisijos strategijas bei programas.

Ar Komisija padarė arba ketina padaryti kokių nors nuolaidų bananams taikomiems tarifams už Dohos prekybos daugiašalių derybų etapo ribų?

(EN) Remiantis priimta Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Apeliacinės institucijos ataskaita apie Ekvadoro iškeltą bylą dėl EB taikomų bananų importo iš didžiausio palankumo valstybių (DPV) tarifų, EB turi paklusti PPO Ginčų sprendimo institucijos rekomendacijoms ir sprendimams.

Komisija jau seniai laiko prioritetu susitarimo dėl šių nagrinėjamų klausimų pasiekimą: paklusimas PPO Ginčų nagrinėjimo institucijos ataskaitai, ES išsiplėtimo iki 27 valstybių narių pasekmės ir naujo PPO derybų etapo nulemtas tarifas. Siekdama šio tikslo Komisija derasi su keletu Lotynų Amerikos šalių, tiekiančių bananus, dėl EB numatytų įsipareigojimų dėl muitų tarifų, atsižvelgdama ir į kitų susijusių asmenų (įskaitant AKR valstybes) interesus. Nepaisant to, kad iki šiol nesusitarta, Komisija lieka įsipareigojusi pasiekti susitarimą, kuris remtųsi visoms suinteresuotoms šalims priimtinu rezultatu.

Būtų puiku, jeigu toks susitarimas būtų pasiektas greitu laiku. Nepaisant to, Komisija yra pasirengusi derėtis dėl susitarimo dėl bananų pirmiau, nei bus priimta Dohos metodika, su sąlyga, kad toks susitarimas bus įtrauktas į vėlesnio etapo rezultatus.

Europos Parlamento antrosios plenarinės sesijos, įvykusios 2009 m. vasario mėn., metu balsavome dėl E. Tzampazi pranešimo psichikos sveikatos tema (A6-0034/2009). Diskusijos metu sužinojome, kad 59 000 mirčių per metus ES priskirtinos savižudybėms, 90 proc. jų priežastis yra psichikos sutrikimai. Ką Komisija, remdamasi savo tyrimais ir geriausios praktikos išvadomis, gali pasiūlyti valstybėms narėms, kurios stengiasi spręsti savižudybių ir psichikos ligų problemą savo šalyse?

(EN) Deja, tikra tiesa, kad kasmet ES nusižudo apie 60 000 žmonių. Taip pat tiesa, kad dauguma savižudžių turėjo psichikos sveikatos sutrikimų. Šie žmonės nesulaukė reikiamos pagalbos.

Europos Sąjungoje daugiau žmonių nusižudo nei miršta eismo įvykio metu. Eismo įvykių skaičius nuo 2000 m. sumažėjo 15 proc., o savižudybių skaičius išlieka palyginti stabilus. Dabartinė ekonomikos krizė netgi padidino psichikos sveikatos sutrikimų augimo trumpuoju laikotarpiu riziką, kuri, be jokios abejonės, turi įtakos savižudybių rodikliui.

Kadangi Europos Sąjunga yra įsipareigojusi gerinti savo piliečių sveikatą ir didinti jų gerovę, mes neturėtume toleruoti tokio savižudybių skaičiaus. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad už savižudybių prevenciją visų pirma atsako kiekviena valstybė narė atskirai.

ES lygmeniu mes galime paremti keitimąsi informacija ir geromis praktikomis. Tam buvo parengta prioritetinė Europos psichikos sveikatos ir gerovės pakto, priimto 2008 m. birželio mėn., tema „Depresijos ir savižudybių prevencija“.

Įgyvendinant šį paktą, Komisija ir Vengrijos sveikatos ministras 2009 m. gruodžio 10–11 d. surengs konferenciją tema „Depresijos ir savižudybių prevencija“. Į konferenciją bus įtraukti valstybių narių politikos kūrėjai, praktikuojantys specialistai ir mokslinių tyrimų ekspertai. Konferencijoje bus akcentuojami sėkmingiausi savižudybių prevencijos metodai. Tai paskatins valstybes nares imtis geriausiai jų poreikius atitinkančių veiksmų.

Konferencija gali remtis daugybe per pastaruosius 10 metų Europos lygmeniu sėkmingai įgyvendintų projektų (pvz., Europos kovos su depresija aljansas).

Dabartinė ekonomikos padėtis iš tiesų didina poreikį padvigubinti pastangas saugant mūsų piliečių sveikatą, ypač tokiose srityse kaip depresija ir savižudybės. Komisija tikisi, kad konferencija bus naudinga valstybėms narėms siekiant šio tikslo.

Ar Komisija turi kokių nors planų dėl sunkumų, kuriuos kelia pastebima tam tikrų valstybių narių nemokumo dėl nacionalinių skolų rizika? Panika finansų rinkose priskiriama veiksniams, dėl kurių obligacijų pirkimas toks nevienodas ir dėl kurių investuotojai kai kurių valstybių narių obligacijas laiko saugiomis investavimo priemonėmis, kai tuo tarpu kitų vengiama dėl jų „rizikingumo“. Tai iškreipia obligacijų pirkimus ir sunkina bankų krizės sprendimą kai kuriose šalyse, pvz., Airijoje, nes dėl jaučiamos „nemokumo rizikos“ patiriama daugiau išlaidų skolinantis pinigus ir mokant baudas.

(EN) Dabartinė finansų ir ekonomikos krizė nulėmė didesnius ilgalaikių vyriausybės obligacijų pirkimus euro zonoje, dėl to kai kurioms valstybėms narėms gali brangiau atsieiti palūkanos.

Vis dėlto reikia pasakyti, kad, jeigu šie pirkimai (lyginant su Vokietijos obligacijų pelningumu) paprastai augo, bendras ilgalaikių palūkanų normų lygis euro zonoje nėra labai aukštas, lyginant su ankstesnėmis normomis. Taip yra dėl to, kad pagrindinių refinansavimo operacijų normos, susijusios su pinigų politika, nukrito iki tokių žemumų, kokių nebuvo pasiekusios niekada anksčiau.

Pats veiksmingiausias pasipriešinimo „nemokumo rizikos suvokimui“ būdas lieka patikimas vidutinės trukmės įsipareigojimas atkurti stiprią fiskalinę poziciją: euro zona ir ES valstybės narės, kurių biudžeto disbalansas didelis (įskaitant Airiją), pateikė vidutinio laikotarpio patikimų viešųjų finansų planus. Taryba šiuos planus patvirtino savo nuomonėse dėl stabilumo ir konvergencijų programų. Esant reikalui, turi būti naudojama perviršinio deficito procedūra, kad būtų suteikta tarpusavio parama taisant fiskalinį disbalansą vidutiniu laikotarpiu.

Žuvų išmetimas į jūrą yra rimta bendrosios žuvininkystės politikos problema, teršianti Europos Sąjungos vardą, nes visuomenė visiškai pagrįstai negali suprasti, kodėl žvejai turi išmesti kokybiškas žuvis, kai tuo tarpu žuvų atsargos yra nedidelės, o pasaulyje pilna badaujančių žmonių.

Ką Komisija ketina daryti, kai bus iš naujo svarstoma bendroji žuvininkystės politika, kad išspręstų šį klausimą ir atkurtų pasitikėjimą bendrąja žuvininkystės politika bei pačia Europos Sąjunga?

(EN) Komisija visiškai sutinka su gerbiamuoju nariu, kad žuvų išmetimas atgal į jūrą yra rimta Europos žuvininkystės problema, kurią būtina ryžtingai spręsti. Ši problema sudėtinga, nes žuvys išmetamos dėl įvairių priežasčių. Todėl nuspręsta atsižvelgti į individualias sąlygas, reikalaujant, kad vietoje vienos iniciatyvos būtų imtasi kelių.

Dar 2007 m. Komisija savo komunikate dėl nepageidaujamos priegaudos sumažinimo ir jos išmetimo į jūrą panaikinimo Europos žvejyboje politikos⁽¹⁾ nurodė siekį atkreipti dėmesį į žuvų išmetimą į jūrą. Kai kurie pirmi, tačiau svarbūs žingsniai buvo žengti 2008 m., labiau apribojant pastangas sugauti daugiau žuvies įvairiuose žvejybos rajonuose ir nustatant geriausių rūšių atranką Šiaurės jūroje bei Skagerake.

Šios priemonės įsigaliojo 2009 m., tačiau liko dar labai daug darbo ir, norint panaikinti žuvų išmetimą į jūrą, reikia naujo paskatinimo. Todėl Komisija nori nelaukti bendrosios žuvininkystės politikos reformos ir mano, kad išspręs šį klausimą palaipsniui. Šiame laipsniško įgyvendinimo metode dėmesys bus trumpuoju laikotarpiu sutelktas į reglamentuojamas ir kitas komercines žuvų rūšis. Į jį bus įtrauktos tokios priemonės kaip bandomųjų tyrimų, kuriais bus tikrinamas žuvų išmetimo mažinimas, rėmimas, naujos kontrolės ir techninės priemonės, skatinančios rinktinių įrenginių ir pagerinto žvejybos tinklų akių dydžio naudojimą, pačios žvejybos pramonės iniciatyvų mažinant priegaudą ir žuvų išmetimą į jūrą, palaikymas. Komisija taip pat ketina pasiūlyti nustatyti geriausių rūšių atranką visuose Bendrijos vandenyse – ši nuostata įsigaliotų nuo 2010 m. pradžios. Valstybės narės taip pat turi prisidėti ir tokiu būdu tvarkyti žvejybos leidimų išdavimą nacionaliniu lygmeniu, kad galimybė gaudyti reglamentuojamų rūšių žuvis būtų užtikrinta tik tiems laivams, kurie turi reikiamas kvotas.

Kad padėtų įgyvendinti būtinus pokyčius, be šių skubių priemonių Komisija taip pat pasinaudos būsima diskusija dėl bendrosios žuvininkystės politikos reformos. Dabartinė bendro leidžiamo laimikio ir kvotų sistema paskatino žuvų išmetimą atgal į jūrą, nes ji remiasi atskiroms rūšims taikomomis nacionalinėmis kvotomis. Sprendžiant šią žuvų išmetimo atgal į jūrą problemą gali tekti iš esmės keisti visą sistemą. Kadangi šiuo metu dar per anksti užimti aiškią poziciją dėl tokių pataisų, svarbu, kad diskusijų dėl Žaliosios knygos ir tolesnių derybų, kurios atves prie bendrosios žuvininkystės politikos reformos 2012 m., kontekste sprendžiant žuvų išmetimo į jūrą klausimą atsirastų vidurinis etapas, o sprendimai būtų priimami valingai. Galutinis tikslas būtų panaikinti tokią praktiką.

Nuo 2000 iki 2006 m. ES bendrosios vidaus išlaidos mokslo ir tiriamajai veiklai pasaulio mastu sumažėjo 7,6 proc., o jai tenkanti prašymų išduoti patentą dalis smuko 14,2 proc., t.y. beveik dvigubai. Per tą patį laikotarpį išsivysčiusiai Azijos ekonomikai tenkanti prašymų išduoti patentą dalis išaugo 53 proc. Pagrindinis tokį skirtumą nulėmęs veiksnys yra prašymų išduoti patentą ir patentų priežiūros išlaidos Europos Sąjungoje, kurios dabar yra 60 kartų didesnės nei patentų apsaugos priežiūros išlaidos JAV ir 13 kartų didesnės nei Japonijoje. Kada Komisija ketina pasiekti susitarimą šiuo klausimu ir imtis veiksmų? Jeigu mes sulauksime kitos Parlamento kadencijos pabaigos taip ir nepadarę didesnės pažangos, ką Komisija patars tokiu atveju? Gal Komisija galėtų nurodyti, kiek, jos manymu, tokia padėtis kainuoja Europai intelektinės nuosavybės teisių ir naujovių prasme?

(EN) Komisija mano, kad labai svarbu turėti veiksmingą intelektinės nuosavybės teisių sistemą, kuri skatintų augimą, investicijas į mokslo ir tiriamąją veiklą bei naujoves ES viduje. Komisija, atsižvelgdama į nepatenkinamą padėtį Europos patentų srityje, 2006 m. pradėjo plataus masto viešąsias konsultacijas dėl Europos patentų sistemos ateities⁽¹⁾. Nėra jokių abejonių, kad skubiai reikia imtis veiksmų paprastai, rentabiliai ir kokybiškai patentų sistemai sukurti.

Pratęsdama šias konsultacijas Komisija 2007 m. balandžio 3 d. priėmė komunikatą Parlamentui ir Tarybai dėl Europos patentų sistemos stiprinimo⁽²⁾. Šiame komunikate išdėstytos suinteresuotiems asmenims prieinamesnės ir pigesnės Europos patentų sistemos galimybės. Komisija dirba su Taryba siekdama sutarimo tarp valstybių narių dėl Bendrijos patentų pagrindinių bruožų ir vieningos ginčų nagrinėjimo sistemos, kuri apimtų tiek dabartinius Europos patentus, tiek būsimus Bendrijos patentus. Buvo padaryta didžiulė pažanga, paskatinusi diskusijas ir leidusi Komisijai 2009 m. kovo 29 d. patvirtinti rekomendacijas Tarybai įgalioti Komisiją pradėti derybas dėl Europos susitarimo dėl vieningos patentų ginčų nagrinėjimo sistemos priėmimo⁽³⁾. Dabar tikimasi, kad Taryba imsis reikiamų veiksmų šioms deryboms pradėti, o pažanga tęsis toliau tiek sukuriant Bendrijos patentus, tiek priimant vieningą patentų ginčų nagrinėjimo sistemą.

Komisijos nariai turėtų atstovauti visiems ES piliečiams ir neapsiriboti partijos politika. Ypač svarbu šio principo laikytis, kai šių metų birželį laukia rinkimai į Europos Parlamentą. Ar Komisijos narė Margot Wallström išlaikys politinį nešališkumą Europos Parlamento rinkimų kampanijos metu? Ar Margot Wallström yra įsipainiojusi į kokius nors įvykius, dėl kurių gali būti suabejota jos politiniu nešališkumu?

(FR) Komisijos narių elgesio kodeksas pripažįsta, kad Komisijos nariai yra politikai, kurie gali būti aktyvūs politinių partijų nariai, todėl tai netrukdo jiems dirbti Komisijoje. Šioje srityje jie gali reikšti asmeninę nuomonę, tačiau privalo prisiimti atsakomybę ir vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartyje numatytą kolektyvinės atsakomybės principą, konfidencialumo ir diskretiškumo nuostatas.

Jeigu Komisijos narys rinkimų kampanijoje dalyvauja kaip kandidatas arba remia tam tikrą rinkimų sąrašą, jis turi vadovautis įsipareigojimu būti nepriklausomas ir ginti bendrą interesą, kaip tai nurodyta Sutarties 213 straipsnyje arba Komisijos narių elgesio kodekse.

Komisija būsimus rinkimus į Europos Parlamentą laiko labai svarbiais Europos Sąjungai. Ji skatina Komisijos narius dalyvauti tokioje veikloje kaip informacijos teikimas ir bendrų Europos vertybių įsisąmoninimas, taip siekiant paskatinti Europos piliečius eiti balsuoti. Šioje srityje Komisijos nariai privalo užtikrinti, kad jie liks nešališki politinių frakcijų programų atžvilgiu, tačiau gali reikšti nepritarimą tokioms programoms, jeigu jose abejojama Komisijos ar kitų institucijų darbu.

Apie Komisijos narių dalyvavimą būsimoje Europos rinkimų kampanijoje ir tam tikrų rinkiminių sąrašų rėmimą Komisijos nariai privalo pranešti Komisijos pirmininkui, kokiu lygmeniu jie ketina dalyvauti.

Komisijos nariai, kurie ketina aktyviai veikti rinkimų kampanijos metu, privalės pasiimti nemokamų atostogų.

Kita vertus, nežymus dalyvavimas nereiškia, kad Komisijos narys turi pasiimti nemokamų atostogų, nes didžiąją savo laiko dalį ir toliau skirs darbui Komisijoje, be to, jam neteks reikšti požiūrio, kuris galėtų būti priimtas kaip kompromituojantis Komisijos politiką, priimtus sprendimus arba nesuderinamas su bendrais Bendrijos interesais. Be to, jeigu Komisijos narys viešai pasisako apie Europos rinkimų kampaniją, jis privalo labai aiškiai nurodyti, ar kalba kaip savo pareigas einantis Komisijos narys, ar reiškia asmeninę nuomonę.

2007 m. kovo mėn. Margot Wallström buvo pavesta kartu su Jan Eliasson vadovauti grupei, kurios užduotis buvo plėtoti socialdemokratų užsienio ir ES politiką. Ar šiuo atveju Margot Wallström skirta užduotis dera su nuostata, kad Komisijos nariai turėtų atstovauti visiems ES piliečiams ir neapsiriboti partijos politika?

(FR) Komisijos nariai taip pat yra politikai. Vadovaudamiesi Komisijos narių elgesio kodeksu, jie negali eiti jokių kitokių pareigų, tačiau turi teisę aktyviai dalyvauti politinių partijų arba profsąjungų veikloje, jeigu tai nekompromituoja jų kaip Komisijos narių darbo.

Komisijos nario dalyvavimas politinės partijos susitikime arba su partija susijusios grupės darbe nėra lygus oficialių pareigų ėjimui ir yra suderinamas, jeigu nekelia pavojaus jo kaip Komisijos nario darbui Komisijoje ir nenukrypstama nuo kolektyvinės atsakomybės bei konfidencialumo principų.

Komisijos narių individuali politinė veikla jokiu būdu neatleidžia jų nuo įsipareigojimo visiškai nepriklausomai vykdyti savo pareigas vadovaujantis bendrais interesais ir nepriimti bet kokios organizacijos ar asociacijos nurodymų.

Komisijos narys J. Borg, bendras bruožais apibrėždamas bendros žuvininkystės politikos būklės patikrą, išsakė mintį, kad reikėtų iš naujo svarstyti žuvininkystės ūkio plėtros perspektyvas.

Ar, turėdama omenyje aplinkosauginę, ekonominę ir socialinę šio sektoriaus svarbą pakrančių regionams, Komisija gali pasakyti, kokių žuvininkystės ūkio plėtros priemonių ketinama imtis? Ką ketinama daryti toliau dėl Bendrijos žuvininkystės produktų susekamumo? Kaip būtų galima ES konkurencingumo politikos kontekste paskatinti Bendrijos produktų konkurencingumą pigių trečiųjų šalių gaminių atžvilgiu? Ar buvo imtasi atsargumo priemonių dėl ekologiškų žuvininkystės produktų gamybos, sertifikavimo ir prekybos standartų?

Ar, turint omenyje, kad ekonomikos krizė kartu su didelėmis žuvininkystės produktų importo apimtimis palietė daugybę ūkio subjektų, kurie dabar nebegali vykdyti finansinių įsipareigojimų, Komisija gali pasakyti, ar ji yra numačiusi specifinės pagalbos šiam sektoriui schemą?

(EN) Akvakultūra kai kuriems Europos Sąjungos pakrančių ir sausumos regionams yra labai svarbi ekonominiu ir socialiniu požiūriu. Ji taip pat reikšminga aplinkosaugai.

2009 m. balandžio 8 d. Komisija priėmė komunikatą dėl akvakultūros tvarios ateities kūrimo (COM(2009) 162). Ši iniciatyva yra naujas tvaraus ES akvakultūros vystymosi impulsas. Strategijoje numatyta keletas priemonių, kuriomis bus siekiama spręsti sunkumus, su kuriais susiduria ES akvakultūros pramonė, ypač turint tikslą skatinti jos produkcijos konkurencingumą.

Akvakultūros produktų susekamumui taikomos atsargumo priemonės yra gana gerai išplėtotos. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2065/2001 išdėstytos sąlygos užtikrina, kad vartotojams informacija apie tai, ar produkcija pagaminta valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, būtų prieinama visuose atitinkamos rūšies pardavimo etapuose. 2007 m. persvarstytose ekologinės gamybos taisyklėse, išdėstytose Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007, numatyta atitinkama nuostata dėl ekologiškų akvakultūros produktų. Nors nuostatos dėl kontrolės ir ženklinimo jau taikomos, išsamios gamybos taisyklės plėtojamos toliau, o Komisijos reglamento projektą tikimasi priimti 2009 m. Tuo tarpu toliau vadovaujamasi valstybių narių pripažįstamomis nacionalinėmis taisyklėmis arba privačiais standartais.

Komisija taip pat ketina plėtoti rinkos stebėseną, siekdama pagerinti ES žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus žinias apie rinkos tendencijas ir kainų nustatymą. Bus atliktas žuvininkystės ir akvakultūros produktų apimties bei vertės skirtinguose tiekimo grandinės lygmenyse (nuo pirmo pardavimo iki mažmeninės prekybos) tyrimas. Projektas padės akvakultūros pramonei savo rinkodarą priderinti prie kintančios paklausos ir gauti geresnės kokybės produktus. Be to, 2009 m. persvarsčius žuvininkystės ir akvakultūros rinkos politiką, bus galima įvertinti ir nustatyti ypatingus akvakultūros sektoriaus poreikius, pvz., susijusius su gamintojų organizacijomis, skirtingų profesijų ryšiais ar vartotojų informavimu.

Komisija įsitikinusi, kad ekonomikos krizė atskleidė tuos sunkumus, su kuriais kai kurios įmonės, ypač susijusios su jūrinių karosų pramone, susidurdavo jau anksčiau. Komisija priėmė keletą horizontaliųjų priemonių, kurios būtų naudingos visų sektorių operatoriams. Tarp jų buvo priimtos finansų ir kreditavimo srities priemonės. Be to, Europos žuvininkystės fondas (EFF) teikia priemones, kurios gali padėti akvakultūros pramonei spręsti šiandieninius sunkumus.

Galiausiai dauguma komunikate nurodytų priemonių, skirtų skatinti tvarų Europos akvakultūros vystymąsi, yra nesusijusios su teisės aktais ir turi būti pateiktos po kelerių metų. ES akvakultūros ateitis ir Bendrijos vaidmuo šios srities ilgalaikėje perspektyvoje turės būti įvertinti ir detaliau aptarti pasirengimo bendros žuvininkystės politikos reformai proceso, kuris prasideda dabar, ir ES finansinių priemonių, kurios bus taikomos po 2013 m., persvarstymo metu.

Pasak garsios Britanijos ekonomikos tyrimų tarybos (ERC), dauguma Europos agentūrų dubliuoja atitinkamų nacionalinių agentūrų darbą, be to, iš rinkos išstumia privačius subjektus. Todėl ERC siūlo kai kurias šių agentūrų, pvz., Bendrijos augalų veislių tarnybą, panaikinti. Panašios kritikos susilaukė ir, pvz., Pagrindinių teisių agentūra, tik šiuo atveju iš Europos Tarybos pusės.

Ką Komisija gali atsakyti į šią autoritetingą kritiką? Ar Komisija ateityje ketina steigti papildomas agentūras?

(EN) Komisija nuolat pabrėždavo bendros vizijos dėl agentūrų vaidmens ir vietos ES valdyme poreikį. Metai iš metų vykdomo agentūrų steigimo nelydėjo visa apimanti vizija dėl jų padėties Europos Sąjungoje – tai trukdė agentūroms veiksmingai dirbti ir davė peno daugybei kritikų, kurių keletą paminėjo gerbiamasis narys.

Todėl 2008 m. kovo mėn. Komisija paskelbė komunikatą Tarybai ir Parlamentui „Europos agentūros. Tolesnės veiklos kryptys“⁽¹⁾, kuriame abi institucijos buvo raginamos pradėti tarpinstitucinę diskusiją dėl bendro požiūrio į agentūrų vaidmenį suradimo. Tam buvo sukurta tarpinstitucinė darbo grupė, sudaryta iš Komisijos, Parlamento ir Tarybos narių, įgaliotų diskutuoti dėl keleto esminių klausimų, susijusių su agentūrų sistema: finansavimo, biudžeto, priežiūros ir valdymo. Pirmas šios darbo grupės susitikimas politiniu lygmeniu įvyko 2009 m. kovo 10 d., greta Strasbūre vykusios Parlamento plenarinės sesijos. Komisija mano, kad grupei suteikta galimybė išnagrinėti, ar agentūrų kritika iš tiesų pagrįsta, ir jeigu taip, kokių tinkamų veiksmų reikėtų imtis. Išvadas bus galima daryti tik remiantis šio tarpinstitucinio dialogo rezultatais.

Kalbant apie dabartinių agentūrų neva dubliuojamas kitų tos pačios srities institucijų kompetencijas, Komisija nori atkreipti dėmesį į tai, kad šis klausimas patenka į šiuo metu vykstančio ES decentralizuotų agentūrų sistemos vertinimo sritį. Apie vertinimą buvo paskelbta pirmiau minėtame komunikate, jį atlikti pavesta išorės paslaugų teikėjui. Vertinimo rezultatai bus žinomi 2009 m. lapkritį ir duos peno tarpinstitucinei diskusijai. Kai vertinimas bus baigtas, Komisija apie tai kiek galima greičiau praneš Parlamentui. Tuo tarpu tiek Parlamentas, tiek Taryba yra glaudžiai įtraukti į vertinimo procesą, nes dalyvauja vadinamojoje palyginamojoje grupėje, komentuojančioje susijusius klausimus (įskaitant pastarąjį pranešimo projektą).

Kalbant apie naujų agentūrų steigimą, Komisija atšaukė paskutinius pasiūlymus energetikos ir telekomunikacijų srityse bei planuotą teisingumo ir vidaus reikalų agentūrų steigimą, dėl kurio jau diskutuojama tarpinstituciniu lygmeniu.

Komisija yra įsipareigojusi kartu su Parlamentu ir Taryba nustatyti naują visa apimantį požiūrį į agentūras, gerinant jų sąsajas, efektyvumą, atskaitomybę ir skaidrumą bei siekiant našesnio jų veikimo.

Naujausias tyrimas, kurį atliko NVO ECPAT („Vaikų prostitucijos, pornografijos ir prekybos vaikais seksualinio išnaudojimo tikslais pabaiga“), parodė, kad prekyba vaikais seksualiniam išnaudojimui išaugo, taip pat netgi pačiose ES šalyse. Maždaug 9 mln. mergaičių ir 1 mln. berniukų tapo seksualinio išnaudojimo aukomis, ypač Kambodžoje, Tailande, Indonezijoje ir Rusijoje, tuo tarpu, pagal UNICEF vertinimą, apyvarta vaikų pornografijos ir prostitucijos srityje siekia 250 mlrd. eurų.

Kadangi 93,3 proc. visų seksualinio smurto prieš vaikus atvejų įvyksta viešbučiuose, kaip ES ketina padėti užtikrinti, kad Europos turizmo agentūros imtųsi prevencinių priemonių bjauriems prostitucijos sandėriams išvengti? Ar ketinama teikti specialią informaciją į šias Europos šalis išsirengusiems keliautojams? Ar planuojama išnaikinti seksualinį smurtą prieš vaikus taip prisidedant prie pagalbos besivystančioms šalims?

(EN) Komisija yra nepaprastai susirūpinusi dėl seksualinio smurto prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo, kuris reiškiasi įvairiais būdais. Tai yra vaikų prostitucija, vaikų sekso turizmas ir vaikų pornografija. Tai ypač rimtos prieš vaikus, kurie turi teisę į ypatingą apsaugą ir rūpestį, nukreiptų nusikaltimų formos. Tokie nusikaltimai daro ilgalaikę fizinę, psichologinę ir socialinę žalą. Kai prieš vaikus smurtaujama užsienio šalyse (pvz., vaikų sekso turizmo atveju), ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad, net ir taikant tam tikras nacionalines baudžiamosios jurisdikcijos taisykles, smurtautojai prieš vaikus praktiškai lieka nenubausti.

2009 m. kovo 25 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujo Tarybos pamatinio sprendimo kovos su seksualiniu smurtu prieš vaikus, vaikų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija srityje, kuriuo būtų panaikintas pamatinis sprendimas 2004/68/JHA. Į jį bus įtrauktas didelis ryžtingų priemonių rinkinys, skirtas nusikaltėlių baudžiamajam persekiojimui, aukų apsaugai ir šio reiškinio prevencijai.

Konkrečiau kalbant apie vaikų sekso turizmą, pasiūlyme numatytos jurisdikcijos taisyklių pataisos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad prieš vaikų išnaudotojus arba smurtautojus būtų taikomas baudžiamasis persekiojimas Europos Sąjungoje net ir tada, kai nusikaltimas įvykdomas trečiojoje šalyje. Tam reikia dabartines baudžiamosios jurisdikcijos taisykles iš dalies pakeisti taip, kad jos apimtų ir atvejus už ES ribų, be to, būtų panaikinta trečiosios šalies, kuri gali būti nepasirengusi arba nenorėti užimti griežtą poziciją vaikų seksualinio išnaudojimo atžvilgiu, institucijų įsikišimo būtinybė. Tokiu būdu užsienyje vaikus seksualiai išnaudoję asmenys sugrįžę atgal būtų nubausti. Be to, pasiūlyme numatyta, kad medžiagos, siūlančios seksualinio smurto galimybę, platinimas ir kelionių tokiu tikslu organizavimas bus laikomas nusikaltimu.

Jungtinių Tautų pasaulio turizmo organizacija įsteigė darbo grupę, kuri rūpinsis vaikų apsauga turizmo srityje. Ši darbo grupė – tai pasaulinė veiklos programa, skirta pagrindiniams turizmo sferos dalyviams, priklausantiems vyriausybėms, turizmo pramonės sektoriui, nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) ir žiniasklaidos asociacijoms. Ji veikia kaip laike neapibrėžtas tinklas. Šios programos paskirtis yra paremti vaikų apsaugos nuo visų išnaudojimo formų pastangas, vadovaujantis pagrindiniais Pasaulinio turizmo etikos kodekso principais. Nors programoje esminis dėmesys sutelktas į nepilnamečių apsaugą nuo seksualinio išnaudojimo, ji taip pat apima vaikų darbą ir prekybą vaikais bei jaunuoliais.

PPO pradėjo šios darbo grupės teikiamą operatyvią paslaugą „Vaikų apsaugos turizmo srityje stebėjimas“ siekdama paremti tarptautinės bendruomenę ir turizmo pramonės organizacijų kovą su komerciniu seksualiniu vaikų išnaudojimu turizmo tinkluose. „Vaikų prostitucijos ir turizmo stebėjimas“ – tai nuolat atnaujinamos viešosios informacijos apie buvusią ir dabartinę veiklą, partnerių turizmo politikos dokumentus, susijusius faktus ir duomenis bei kitas priemones teikimo paslauga.

Komisijos Vystomojo bendradarbiavimo priemonė (VBP), konkrečiau – investicijų į žmones programa, yra nukreipta prieš seksualinį smurtą ir išnaudojimą, remiant keitimąsi geros praktikos žiniomis apie kovą su prekyba vaikais ir aukų reabilitaciją. Programa pagrindinį dėmesį skiria pilietinės visuomenės pajėgumo stiprinimui, taip siekdama paskatinti dialogą ir veiksmingą programavimą prekybos vaikais ir panašiose srityse.

Atsakydama į mano klausimą E-5029/08, Komisija nurodė negavusi „jokių nusiskundimų, susijusių su sprendimais dėl viešųjų paslaugų sutarčių dėl jūrų transporto į Graikijos salas“. Norėčiau atkreipti Komisijos dėmesį į tai, kad Graikijos spaudoje pasirodė daug straipsnių, susijusių su (a) Graikijos pakrančių laivų savininkų sąjungos pirmininko skundais dėl viešųjų pirkimų skaidrumo trūkumo, (b) laivų savininkų skundais dėl šantažo ir papirkinėjimo, kuris gaubia valstybės pagalbą pelno nesiekiančioms įmonės, teikiančioms keltų paslaugas, (c) Graikijos konkurencijos komisijos sprendimu dėl įmonės „Sea Star“, kuri valdo ANEK, valstybės pagalbą gaunančią įmonę, ir (d) valstybės pagalbos, kuri skirstoma visiškai neskaidriai, išaugimu 100 mln. eurų šiemet ir dar 200 mln. eurų per pastaruosius penkerius metus. Reikėtų turėti omenyje ir atsakymą į klausimą E-2619/07, kuriame Komisija teigė, kad Kikladėje dominuoja viena keltų paslaugas teikianti įmonė.

Ar Komisija ketina ištirti tam tikrų pakrantės laivybos paslaugų subsidijavimo sąlygas? Ar Graikijos valdžios institucijų taikomi metodai užtikrina sveiką konkurenciją? Kokios sumos buvo skirtos kaip dotacija kiekvienai įmonei nuo 2004 m.?

(EN) Komisija gali tik darsyk pabrėžti, kad negavo jokių skundų nei dėl valstybės pagalbos Graikijos įmonėms, teikiančioms keltų paslaugas, nei dėl viešųjų paslaugų sutarčių skaidrumo reikalavimo pagal reglamentą Nr. 3577/92 dėl jūrų kabotažo pažeidimo⁽¹⁾.

Pažeidimo nagrinėjimo procedūra Graikijos atžvilgiu dėl neteisingo minėto reglamento įgyvendinimo dar nebaigta, tačiau ji liečia dalykus, kurie yra nesusiję su gerbiamojo nario keliamais klausimais.

Kaip nurodyta Komisijos atsakyme į klausimą E-5029/08, valstybės narės neprivalo pranešti Komisijai apie viešųjų paslaugų sutartis dėl jūrų kabotažo ir su jomis susijusias kompensacijas. Todėl Komisija nežino, kokias sumas valstybės narės išmoka už viešųjų paslaugų teikimą.

Jeigu gerbiamasis narys mano, kad buvo pažeistas reglamentas dėl jūrų kabotažo arba kad laivininkystės įmonėms buvo suteikta neteisėta valstybės pagalba, jis, kaip bet kuris kitas pilietis, gali pateikti oficialų skundą, nurodydamas tariamo pažeidimo detales bei aplinkybes. Tuomet Komisijos tarnybos galės pradėti jo skundo nagrinėjimą.

Komisija neturi jokios ypatingos informacijos, kuri patvirtintų, kad kuri nors Kikladės keltų paslaugas teikianti įmonė naudojasi dominuojančia padėtimi. Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad EB sutarties 82 straipsnis draudžia tik piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje, o ne pačios dominuojančios padėties egzistavimą. Bet kokį piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, kuris gali paveikti prekybą tarp valstybių narių, turi ištirti nacionalinė konkurencijos tarnyba arba Komisija. Be to, atsižvelgdamos į tam tikras įvykdytas sąlygas, nacionalinės institucijos gali imtis atitinkamų priemonių pagal 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3577/92 dėl jūrų kabotažo⁽²⁾.

Kai Airijos vyriausybė 2008 m. rugsėjo mėn. įvedė banko garantijas, Komisija išreiškė abejonę dėl šių garantijų aspektų.

Gal Komisija galėtų patikslinti tuos aspektus, dėl kurių jai kilo abejonių?

Gal Komisija galėtų patikslinti, kaip buvo atsakyta į šias abejones ir kaip buvo patvirtintos šios garantijos?

(EN) 2008 m. rugsėjo mėn. Airijos valdžios institucijos pamėgino paremti vidaus finansų sistemos stabilumą, suteikdamos valstybės garantiją tam tikrų bankų, veikiančių Airijos rinkoje, dabartiniams ir ateities įsipareigojimams. Tuo metu Komisija paprašė Airijos vyriausybės parengti tam tikrus išaiškinimus ir pataisas, susijusias su garantijos schema, finansų rinkos stabilizavimo atžvilgiu, kad būtų išvengta kitų bankų konkurencingumo nereikalingo iškreipimo ir neigiamo pertekliaus kitose valstybėse narėse.

Po konstruktyvaus ir teigiamo dialogo Airijos vyriausybė 2008 m. spalio 12 d. pateikė Komisijai patvirtinti baigtinę programą, kurioje buvo atsižvelgta į Komisijos susirūpinimą sukėlusius aspektus. Konkrečiau – baigtinė programa užtikrino:

nediskriminuojančią bankų apsaugą, sistemiškai susijusią su Airijos ekonomika, nepriklausančią nuo kilmės;

kainodaros mechanizmą, kai padengiamos schemos finansavimo išlaidos ir užtikrinamas sąžiningas pagalbą gaunančių bankų indėlis po kurio laiko;

tinkamas apsaugos nuo piktnaudžiavimo schema priemones, įskaitant verslo elgesio ir balanso dydžio apribojimus;

papildomas priemones tam tikrų bankų struktūriniams trūkumams spręsti, ypač kai reikia pasinaudoti garantija;

apsaugos priemones, skirtas garantuojamai subordinuotajai skolai (žemesnis 2 lygio kapitalas), ypač paramą gaunančių bankų mokumo normatyvo atžvilgiu;

tolesnio programos poreikio persvarstymą kas 6 mėnesius, atsižvelgiant į pasikeitusias finansų rinkos sąlygas.

Komisija 2008 m. spalio 13 d. patvirtino šią baigtinę programą, vadovaudamasi EB sutarties taikymu valstybės pagalbos taisyklėms.

Remiantis 2007 m. birželio mėn. reglamentu dėl judriosios telefonijos tarptinklinio ryšio kainų, išsiunčiamų skambučių tarptinkliniu ryšiu minutės kaina negali viršyti 0,49 euro (2009 m. ji turėjo nukristi iki 0,43 euro). Priimamų skambučių tarptinkliniu ryšiu minutės kaina negali viršyti 0,24 euro (2009 m. – 0,19 euro). Šiuo metu egzistuoja įvairių sutarčių, pagal kurias reikia mokėti sujungimo mokestį, taigi nustatyta aukščiausia minutės kaina yra viršijama. Sujungimo mokestis yra savanoriško susitarimo dalykas, dėl kurio minutės kaina yra mažesnė, tačiau, kai pokalbis trumpas, kaina viršija nustatytas ribas.

Ar tokia padėtis suderinama su reglamentu dėl tarptinklinio ryšio? Jei ne, ką Komisija ketina daryti, kad užtikrintų nustatytų aukščiausių kainų ribų laikymąsi?

(EN) Dabartinio reglamento dėl tarptinklinio ryšio⁽¹⁾ 4 straipsnyje nustatyta, kad judriojo ryšio operatoriai visiems tarptinklinio ryšio vartotojams privalo pasiūlyti Europos tarifą. Europos tarifas negali būti siejamas su kokiais nors abonentiniais arba kitokiais fiksuotais ar pasikartojančiais mokesčiais ir gali būti derinamas su bet kokiu mažmeniniu tarifu. Operatoriai taip pat gali siūlyti ne Europos, bet kitokį tarptinklino tyšio tarifą, kurio struktūra gali skirtis nuo Europos tarifo, todėl su juo gali būti susietas sujungimo mokestis. Vis dėlto, pasirinkus Europos tarifą, minutės kaina negali viršyti reglamente nustatytos aukščiausios ribos.

Taigi gerbiamasis narys turi suprasti, kad Komisijai persvarsčius reglamentą dėl tarptinklinio ryšio paaiškėjo, jog tarptinklinio ryšio skambučių apmokestinimas pagal minutes yra dažniausiai taikomas būdas daugumoje valstybių narių. Tai reiškia, kad operatoriai taiko vienos minutės įkainį netgi tais atvejais, kai pokalbis trunka mažiau nei minutę. Europos reguliuotojų grupė apskaičiavo, kad dėl tokios praktikos vartotojai sumoka maždaug 19 proc. daugiau už priimtus ir 24 proc. daugiau už išsiųstus skambučius, todėl paskelbė, kad būtina imtis skubių priemonių prieš šį „paslėptą mokestį“.

Skambučių apmokestinimo pagal minutes praktika atspindi tikslų, kurių buvo siekiama reglamentu, susilpnėjimą. Europos tarifas yra viršutinė apmokestinimo riba, todėl vartotojai turi tiksliai žinoti, už ką jie moka. Įvairios judriojo ryšio operatorių taikomos apmokestinimo pagal Europos tarifą praktikos kenkia pirminiam reglamento tikslui, t.y. siekiui nustatyti visai Bendrijai vienodą aukščiausią kainų ribą.

Komisija, siūlydama išplėsti reglamentą dėl tarptinklinio ryšio⁽²⁾, pasiūlė nustatyti tarptinklinio ryšio skambučius didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje apmokestinti pagal sekundes. Komisija mano, kad tai esminis žingsnis siekiant panaikinti Europos tarifo aukščiausių ribų veiksmingo suderinimo silpninimą ir jo trūkumą. Dėl išsiunčiamų tarptinklinio ryšio skambučių Komisija mano, kad mažmeniniu lygmeniu pagrįstai būtų galima taikyti pirmųjų 30 skambučio sekundžių trumpiausią apmokestinimo laikotarpį, kad operatoriai galėtų susigrąžinti patirtas mažiausias fiksuotas sujungimo išlaidas mažmeniniu lygmeniu.

Komisija tikisi, kad Parlamentas ir Komisija laiku priims jos pasiūlymą išplėsti reglamentą dėl tarptinklinio ryšio, į jį įtraukiant naujas apmokestinimo suvienodinimo priemones, kad vartotojai juo galėtų pasinaudoti dar šią vasarą.

Diskutuojant dėl nutukimo grėsmės, ypač kylančios vaikams (2008 m. lapkričio 18 d. diskusija dėl Nielso Busko pranešimo (A6-0391/2008) apie vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą), buvo pasiūlyta sumažinti PVM daržovėms ir vaisiams, taip skatinant vartoti sveikesnį maistą.

Ar Komisija atsižvelgė į tai ir ar parengs pasiūlymą dėl atitinkamos mokesčius reglamentuojančių teisės aktų pataisos?

(FR) Gerbiamosios narės paprašyta žiūrėti Komisijos atsakymą į Marioso Matsakiso klausimą raštu E-5202/07⁽¹⁾.

Daug gamintojų nepaprastai giria savo produktus, tačiau tuo būti klaidinami vartotojai ir pacientai ir prisidedama prie vadinamojo „jo-jo“ efekto, pasitaikančio laikantis dietos, skatinimo. Kai kurie produktai yra „vaistai“, kurie licencijuojami ir yra rūpestingai bandomi, tuo tarpu kiti priskiriami, pvz., „maisto papildams“ arba „medicinos priemonėms“, kurių veiksmingumui keliami labai maži arba nekeliami visai jokie reikalavimai.

Ar Komisija žino, kokia dalis ES piliečių vartoja svorio mažinimo produktus bei paslaugas, kad išlaikytų sveikatai nekenkiantį svorį? Ar Komisija ketina persvarstyti ir susiaurinti ES teisės aktus, susijusius su svorio mažinimo produktais, atsižvelgdama į skirtingą ES reguliavimo tvarką, apimančią šių produktų gamybą, pardavimą ir rinkodarą? Konkrečiau – ar Komisija ketina teisiškai labiau reglamentuoti šių produktų veiksmingumą? Kokių veiksmų Komisija ketina imtis, kad pažeidžiamus vartotojus apsaugotų nuo galimo nesąžiningų gamintojų klaidinimo?

(EN) Komisija neturi duomenų apie tai, kiek ES piliečių vartoja svorio mažinimo produktus, nes leidimų tokiems produktams išdavimas gali būti tiek centralizuotas, tiek paliktas nacionalinėms institucijoms, jų įsigyti galima tiek su receptais, tiek be jų, tai gali būti tiek maisto papildai, tiek medicinos prietaisai.

Jeigu svorio mažinimo produktai yra medicininiai, pagal ES teisės aktus (Direktyva 2001/83/EB ir Reglamentas (EB) 726/2004), jiems, kaip ir bet kuriems kitiems medicininiams produktams, turi būti išduotas leidimas tiekti į ES rinką. Leidimus gali Bendrijos lygmeniu išduoti Komisija, vadovaudamasi Europos vaistų agentūros (EMEA) įvertinimu, arba kiekviena valstybė narė savo nacionaliniu lygmeniu.

Vertinimas, atliekamas prieš išduodant leidimą tiekti produktą į rinką, remiasi moksliniais kriterijais, jo metu apibrėžiama, ar tiriamas produktas atitinka kokybės, saugumo ir veiksmingumo reikalavimus, išdėstytus ES teisės aktuose. Komisija mano, kad ES teisės aktuose išdėstyti reikalavimai adekvačiai atitinka teigiamą vartotojų patiriamos rizikos ir naudos jiems santykį, kai tokie produktai tiekiami į rinką.

Medicinos produktų bandymai apibrėžti studijoje „Nurodymai dėl svorio mažinimo medicinos produktų klinikinių tyrimų“, kurį 2006 m. patvirtino Žmonėms skirtų vaistų nuolatinis komitetas (CHMP). Šiais nurodymais reikia vadovautis atliekant medicinos produktų, naudojamų svoriui mažinti ir skirtų suaugusiems nutukusiems pacientams, klinikinį vertinimą. Nurodymuose aiškiai apibrėžtas tokių medicinos produktų veiksmingumo vertinimas. Taigi neketinama persvarstyti ir siaurinti ES teisės aktų, susijusių su svorio mažinimo produktais, skirtais nutukusiems žmonėms.

Svorio mažinimo produktai tiekiami į rinką kaip receptiniai ir nereceptiniai medicinos produktai. Žmonėms skirtų medicinos produktų reklamos taisyklės suderintos Direktyvos 2001/83/EB 86-100 straipsniuose. ES teisės aktai draudžia tiesiogiai vartotojui reklamuoti receptinius vaistus. Reklamuoti galima tik nereceptinius medikamentus. Dabartiniame pasiūlyme šiuo atžvilgiu nieko nepakeista (COM/2008/663).

Labai retais atvejais svorio mažinimo medicinos prietaisai gali patekti į tokius prietaisus reglamentuojančių teisės aktų taikymo sritį. Medicinos prietaisus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai užtikrina, kad tokie prietaisai nekeltų pavojaus pacientų, vartotojų ar kitų asmenų klinikinei būklei arba saugumui. Šiuose reikalavimuose nustatyta, kad medicinos prietaisų eksploatacinės savybės turi atitikti gamintojo nurodomas savybes. Be to, reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytų reikalavimų atitiktis būtų patvirtinta klinikiniu bandymu, kaip tai nurodyta Direktyvos 93/42/EEB X priede.

Maisto produktai, skirti svoriui mažinti sumažinto energijos kiekio dietomis, yra specialiai sukurti produktai, kurie pakeičia visą ar dalį paros raciono, jei vartojami pagal gamintojo nurodymus. Jie priklauso maisto produktams konkretiems mitybos tikslams (dietinis maistas), kuriems taikomi sudėties ir ženklinimo etikečių reikalavimai, pateikti specialioje direktyvoje (Direktyva 96/8/EB dėl maisto produktų, skirtų sumažinto energijos kiekio dietoms svoriui mažinti⁽¹⁾); sąlygos, susijusios su šių maisto produktų energijos, baltymų, riebalų, skaidulų, vitaminų, mineralų ir aminorūgščių kiekiu, kurios buvo nustatytos pasitarus su Maisto produktų moksliniu komitetu. Kalbant apie šių produktų ženklinimą, reklamavimą ir pristatymą, ypač negali būti teikiama jokios informacijos apie tai, kiek svorio jie padeda sumažinti.

Nepažeidžiant Direktyvos 96/8/EB, teiginiams apie sveikatingumą, nurodantiems „sulieknėjimą, svorio kontrolę, alkio jausmo sumažėjimą, sotumo jausmo padidėjimą, iš dietos gaunamos energijos sumažėjimą“, taikomos Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų sveikatingumą ir maistingumą⁽²⁾ išdėstytos taisyklės, be to, jie turi būti pagrįsti visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais.

Galiausiai Komisija mano, kad dabar galiojanti teisinė sistema turėtų užtikrinti saugų svorio mažinimo produktų tiekimą į rinką ir jų vartojimą. Todėl Komisija neketina imtis tolesnių veiksmų dėl šių produktų. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad nepaprastai svarbu, jog valstybėse narėse būtų teisingai įgyvendinami atitinkami ES teisės aktai, o kompetentingos institucijos jų laikytųsi. Jeigu gerbiamajam nariui žinoma kokia nors informacija apie tinkamo įgyvendinimo nebuvimą, Komisija ją ištirs ir, esant reikalui, imsis reikiamų veiksmų.

Suklastotos prekės kelia didelį pavojų Europos pramonės konkurencingumui. Be to, jos dažnai kelia pavojų vartotojų sveikatai. Klastojamos pačios įvairiausios prekės: tai ne tik prabangos prekės, bet ir maistas, žaislai, vaistai bei elektroniniai prietaisai. Siekdama prisidėti prie kovos su klastojimu ir piratavimu, Europos Vadovų Taryba nusprendė įsteigti Europos klastojimo stebėjimo centrą. Gal Komisija galėtų pasakyti, kaip šis centras veiks, kokia bus jo sudėtis, struktūra bei įgaliojimai? Kokių dar veiksmų Komisija ketina imtis artimoje ateityje kovoje su klastojimu ir piratavimu?

(EN) Stebėjimo centras visų pirma kaups informaciją bei duomenis, susijusius su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais, juos stebės ir apie juos pranešinės. Šis stebėjimo centras taip pat veiks kaip forumas, kuriame bus galima keistis idėjomis, ekspertizėmis ir geriausiomis praktikomis. Taigi jis taps pripažintu žinių šaltiniu ir centriniu ištekliu verslo ir valdžios institucijoms, užsiimančioms vykdomąja veikla.

Pagrindiniai du tikslai yra šie: politikos kūrėjų, valdžios institucijų ir kitų suinteresuotų asmenų, ginančių intelektinės nuosavybės teises, telkimas, siekiant paskatinti reguliarų keitimąsi idėjomis ir geriausiomis praktikomis, taip pat informacijos ir duomenų kaupimas, padedant geriau suvokti problemas ir pažeidėjų veikimo būdus bei veiksmingiau naudoti išteklius.

Abi funkcijos yra tarpusavyje susijusios, nes jomis siekiama pagerinti žinių bazę ir jos reikalauja glaudaus privačiojo ir viešojo sektorių bendradarbiavimo.

Stebėjimo centras padės užtaisyti žinių bazės spragas ir pagerinti informacijos ir duomenų kaupimą bei panaudojimą, skatinant ir tarp valdžios institucijų platinant geriausias praktikas, surandant ir skleidžiant privataus sektoriaus strategijas bei didinant visuomenės sąmoningumą.

Šis darbas suteiks pagrindą bendro pobūdžio ir tam tikrų sektorių ataskaitoms apie pažeidžiamų ES vietų nustatymą, pabrėžiančioms grėsmes ir sunkumus bei teikiančioms ypatingą informaciją apie pagrindines darbo sritis. Ataskaitos padės parengti solidžią žinių bazę, pagal kurią bus galima kurti strategijas. Jos taip pat gali tapti pagrindinėmis priemonėmis nustatant prioritetus ir matuojant pažangą.

Stebėjimo centras bus pavaldus Komisijai, o jo darbą koordinuos tam tikras Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato skyrius (padedamas išorės paslaugų teikėjų).

Kalbant apie kitus veiksmus kovoje su klastojimu ir piratavimu, reiki apžymėti, kad 2009 m. kovo 16 d. Europos Vadovų Taryba oficialiai pritarė naujajam 2009–2012 m. ES kovos su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais muitinės veiksmų planui.⁽¹⁾.

Europos įmonės išgauna uraną Šiaurės Nigerijoje. Nigerija yra viena iš mažiausiai išsivysčiusių šalių. Tačiau jos gyventojai negauna iš šios veiklos jokios naudos. Priešingai, urano gavyba kelia grėsmę aplinkai ir sveikatai: kasyklose aukštas radiacijos lygis, o kasybos atliekos kelia pavojų greta kasyklų gyvenančių žmonių sveikatai. Be to, klodams kasti eikvojamas gruntinis vanduo. ES privalo užtikrinti, kad Afrikoje įsteigtos Europos įmonės prisiimtų atsakomybę.

Kaip Komisija žiūri į tai, kad reikia užtikrinti, jog Europos urano gavybos įmonės Nigerijoje prisiimtų atsakomybę už vietos gyventojų teisę į gerą sveikatą ir gruntinio vandens saugojimą? Ar Komisija gali užtikrinti, kad vietos gyventojai taip pat turėtų ekonominės naudos iš urano gavybos, ypač sudarant prekybos sutartis tarp ES ir Nigerijos?

(FR) Komisija atidžiai stebi padėtį Nigerijoje, kur urano gavyba liečia keletą šios šalies gyvenimo aspektų: visų pirma mes turime prisiminti, kad urano ištekliai yra nepaprastai svarbūs vienos iš mažiausiai išsivysčiusių valstybių biudžetui. Indėlis į biudžetą iš urano gavybos, kaip ir iš kitų mineralinių išteklių, yra ženklus, nes Nigerijoje dirba tarptautinės Europos, Azijos ir Amerikos kompanijos.

Gavyba stipriai veikia aplinką, o spręstinos problemos yra daugialypės ir dažnai labai rimtos. Tereikia paminėti dykumėjimą, miškų naikinimą ir geriamo vandens trūkumą. Aplinkosaugą reglamentuojantys Nigerijos teisės aktai, skirti šiems klausimams spręsti, laikomi visiškai priimtinais. Tačiau pernelyg dažnai trūksta juos įgyvendinančių reglamentų, o centrinių ir išorinių viešųjų tarnybų darbuotojai dažnai yra labai nekompetentingi, todėl strategijos ir reglamentai įgyvendinami labai retai. Todėl svarbu tam turėti biudžeto lėšų. Komisija, bendradarbiaudama su Nigerija, padės jai išspręsti šiuos sunkumus. Šios pastangos remiamos didelėmis lėšomis iš 10-ojo Europos plėtros fondo (EDF), skirtomis kaimo plėtrai ir biudžetui, taip pat iki šiol tebevykdomais tam tikrais projektais, finansuojamais iš 8-ojo EDF, pvz., parama Kasybos ministerijai arba šiukšlių išvežimui ir nuotekų valymui Arlite.

Mineralinių išteklių, ypač urano gavyba, yra ir tarptautinio konflikto priežastis, ypač šalies šiaurėje. Komisija pradėjo diskusiją su Taryba dėl problemų, susijusių su regiono plėtros bei saugumo klausimais, ir ketina vietos gyventojus įtraukti į išteklių valdymą – tai labai svarbu kuriant taiką, ypač per decentralizaciją, kurią Komisija labai remia ir kuri greitai bus įgyvendinta praktiškai. Tuo remiasi vietos gamtos išteklių valdymo pažanga, nors praktiniai įgūdžiai vis dar labai silpni.

Atsižvelgdama į viešųjų lėšų ir mineralinių išteklių valdymo skaidrumą, Komisija remia Nigerijos įsipareigojimą Gavybos pramonės šakų skaidrumo iniciatyvai (EITI), kurią pasirašė ir pati Nigerija. Pagal Kotonu susitarimą, šie klausimai bus, viena vertus, toliau nagrinėjami įgyvendinant EDF, turint omenyje 10-ajame EDF numatytų valdymo klausimų svarbą, antra vertus, jie gali būti keliami politinio dialogo, numatyto Kotonu susitarimo 8 straipsnyje, kontekste.

Imtis kokių nors veiksmų prieš Europos įmones arba prekybos sutarčių tarp šių įmonių ir Nigerijos valdžios institucijų atžvilgiu Komisija neturi jokių įgaliojimų arba teisės veikti, tačiau remia elgesio kodeksų (pvz., minėtoji EITI) laikymąsi.

Atsižvelgiant į Komisijos 2008 m. kovo 26 d. derybų mandatą, skirtą derėtis dėl daugiašalio prekybos susitarimo dėl kovos su prekių klastojimu, prie ACTA derybų bus prijungta „intelektinės nuosavybės grupė“. Tokią informaciją pateikė Švedijos žiniasklaida (pvz., „Dagens Nyheter“ ir „Europaportalen“), kuri citavo debatų mandatą. Kas bus šios grupės nariai? Ar Komisija pateiks išsamesnę informaciją apie visus susijusius asmenis (individus, įmones, visuomenines organizacijas)? Ar prie ACTA derybų bus prijungti dar kokie nors ekspertai arba patarėjų grupės? Kas bus jų nariai?

(EN) Tarybos direktyvos, skirtos Komisijos deryboms dėl daugiašalio prekybos susitarimo dėl kovos su prekių klastojimu, (ACTA), nenumato „intelektinės nuosavybė grupių“, kurios stebėtų ACTA derybas (taip pat bet kokios kitokios nevyriausybinio pobūdžio ekspertų ar patarėjų grupės, kurį prisijungtų prie derybų), sukūrimo. Vis dėlto, atsižvelgdama į derybų mandatą, Komisija derybas ves tardamasi su susijusiais ES Ministrų Tarybos reguliariais komitetais, ypač su komitetu, įsteigtu pagal Sutarties 133 straipsnį, bei su Tarybos darbo grupe intelektinės nuosavybės klausimais. Pastaroji yra reguliarus Tarybos organas, susidedantis iš 27 ES valstybių narių vyriausybių atstovų, kuris reguliariai renkasi aptarti intelektinės nuosavybės teisių klausimų.

Siekdama į ACTA derybų procesą įtraukti pilietinę visuomenę, Komisija taip pat rengia konsultacinius susitikimus su suinteresuotais asmenimis. Pirmasis įvyko 2008 m. birželio mėn., antrasis – 2009 m. balandžio 21 d. Šie susitikimai buvo vieši ir plačiai išreklamuoti, juose galėjo dalyvauti visi pageidaujantys (individualūs asmenys, įmonės, asociacijos, spaudos atstovai, NVO ir kt.). Be to, Komisija suinteresuotas šalis, kurios negalėjo dalyvauti susitikimuose, pakvietė savo nuomonę išsakyti raštu.

Visai kitas klausimas yra galimybė suteikti ACTA savitą mechanizmą, kad suinteresuoti asmenys būtų įtraukti po susitarimo pasirašymo ir įsigaliojimo. Kadangi intelektinės nuosavybės teisės yra privačios, Komisija mano, kad būtų naudinga numatyti galimybę suinteresuotoms šalims prisijungti prie ACTA veikimo. Tačiau dėl šio klausimo, kaip ir dėl kitų ateities ACTA struktūros aspektų, vis dar deramasi ir galutiniai sprendimai dar nėra priimti.

Ar Komisija gali patvirtinti, kad, Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) nuomone, oro linijų bendrovėms netaikomas pirmiau minėto teisės akto 7.3 straipsnis, susijęs su kelionių agento tapatybės atskleidimu visuose rinkodaros, rezervavimo ir pardavimo duomenų produktuose?

Ar gali Komisija patvirtinti, kad IATA pranešė Komisijai atsisakysianti slėpti individualių kelionių agentūrų tapatybę minėtuose produktuose, net jeigu IATA ir neturi tokios agentūros ypatingo leidimo atskleisti jos tapatybę IATA duomenų produktuose (IATA juos vadina „klientų žvalgyba“)?

Trečia, ar gali Komisija patvirtinti, kad galios tik susitarimai, susiję su teise į anonimiškumą, kurią gina 7.3 straipsnis, priimti po 2009 m. kovo 29 d.? Ką Komisija ketina daryti, kad užtikrintų, jog IATA veiksmai neprieštarautų teisei?

(EN) Elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis (KRS) kodekso 7.3 straipsnyje labai aiškiai išdėstytos verslo duomenų apsaugos nuostatos. Jame numatyta, kad bet kokie rinkodaros, rezervavimo ir pardavimo duomenys, gauti Bendrijoje įsikūrusioms kelionių agentūroms naudojantis KRS platinimo įrenginiais, negali apimti duomenų, pagal kuriuos būtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti kelionių agentūrą. Ši nuostata netaikoma, jeigu tarp KRS tiekėjo ir kelionių agentūros yra susitarimas dėl tokių duomenų naudojimo sąlygų. Ši nuostata taip pat taikoma tuo atveju, kai sistemos tiekėjai perduoda duomenis kitai šaliai naudoti kitais nei sąskaitų apmokėjimo tikslais.

Taigi Komisija gali gerbiamajam nariui patvirtinti, kad oro linijų bendrovėms taikomas pirmiau minėto teisės akto 7.3 straipsnis, susijęs su kelionių agento tapatybės atskleidimu visuose rinkodaros, rezervavimo ir pardavimo duomenų produktuose.

Komisija mano, kad verslo duomenų apsauga yra vienas pagrindinių Elgesio kodekso aspektų. Todėl IATA, KRS tiekėjai ir kelionių agentūros turi šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiauti.

Šiame etape Komisija nežino, ar IATA atsisakys slėpti individualių kelionių agentūrų tapatybę minėtuose produktuose, jeigu neturės agentūros specialaus leidimo atskleisti jos tapatybę IATA duomenų produktuose.

Komisija patvirtina, kad, pagal Elgesio kodeksą, galioja tik tie susitarimai, kuriuose gerbiama teisė į anonimiškumą, kurią gina 7.3 straipsnis, įsigalioję po 2009 m. kovo 29 d. Komisija ketina imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad visi dalyviai laikytųsi Elgesio kodekso. Tai taikoma IATA ir kitiems.

Atsižvelgiant į tai, kad nebus pagerintas atsekamumas, ar Komisija persvarstys sprendimą, kuriuo įgyvendinamas jos pasiūlymas dėl elektroninio avių ženklinimo, nes tai brangiai kainuoja ir dėl to daugeliui avių augintojų teks nutraukti savo verslą?

(EN) Dabartinių Bendrijos avių ir ožkų individualaus identifikavimo ir atsekamumo taisyklių priėmimą paskubino snukio ir kanopų ligos protrūkis 2001 m. Jungtinėje Karalystėje (JK) ir vėlesni Parlamento ir Audito Rūmų pranešimai bei vadinamoji „Andersono ataskaita“, pateikti JK Atstovų Rūmams, kuriuose buvo nurodyta, kad esama atsekamumo pagal ženklelius sistema yra nepatikima.

Elektroninis identifikavimas – tai pats efektyviausias išlaidų atžvilgiu būdas atskirų gyvūnų atsekamumui sukurti, ypač tada, kai gyvūnai nuolat keliauja iš vieno turgaus ar penėjimo ūkio į kitą. Dabar atėjo laikas jį pritaikyti praktinėmis ūkio sąlygomis (net ir pačiomis sunkiausiomis).

2007 m. gruodžio mėn. Taryba, remiama Parlamento, nutarė, kad elektroninis identifikavimas bus privalomas gyvūnams, atvestiems po 2009 m. gruodžio 31 d., išskyrus ribotas išimtis.

Komisija imsis visų pagrįstų priemonių, kad šios taisyklės būtų įgyvendintos sklandžiai. Tuo tikslu ji neseniai išleido ekonomikos studiją, kuri padės valstybėms narėms ir avių augintojams sumažinti taisyklių įgyvendinimo išlaidas.

Avių augintojams taip pat gali būti skiriama finansinė parama pagal kaimo plėtros politikos sistemą arba kaip valstybės pagalba.

Komisija taip pat yra pasirengusi apsvarstyti, kaip įgyvendinamos taisyklės galėtų prisidėti prie atskirų gyvūnų atsekamumo principo, kurį nustatė teisės akto leidėjas, praktinio pritaikymo.

Neoficialios diskusijos parodė, kad, teikiant dotacijas Europos lygmeniu veikiančioms institucijoms, dirbančioms jaunimo srityje (programos „Veiklus jaunimas“ 4.1 straipsnis), buvo atsižvelgta į tokių institucijų kasmet organizuojamų veiklų skaičių. Remiantis šiuo kriterijumi buvo sukurta paraiška dėl paramos teikimo.

Akivaizdu, kad taip įvyko vykdomų veiklų skaičiaus nepalyginus su organizacijų dydžiu arba jų narių skaičiumi. Dėl to mažesnėms organizacijoms faktiškai neįmanoma atitikti Europos paramai gauti nustatytų kriterijų, nors Europos parama yra būtina tam, kad jos išliktų.

Ar Komisija gali patvirtinti, kad taikoma tokia praktika? Ar Komisija toliau vadovausis tais pačiais kriterijais, atrinkdama institucijas paramai pagal programos 4.1 straipsnį gauti? Ar Komisija pasirengusi ateityje vykdomų veiklų skaičių sugretinti su organizacijos dydžiu?

(FR) Iš esmės programa „Veiklus jaunimas“ įgyvendinama siekiant kiek įmanoma labiau padidinti tokių organizacijų (net ir pačių mažiausių), neoficialių jaunimo grupių skaičių. Todėl ši programa nėra orientuota tik į dideles organizacijas.

Kalbant apie 4.1 straipsnį (2 proc. programos biudžeto), reikia pastebėti, kad jo tikslas yra remti tas organizacijas, kurios daro didžiausią poveikį jaunimui. Teisybė, kad, skirstant dotacijas, vadovaujamasi pareiškėjo planuojamų atlikti veiklų skaičiumi. Tačiau tai nėra vienintelis kriterijus. Pagal sprendimą, kuriuo vadovaujantis buvo įgyvendinta ši programa, dotacijas gali gauti tik tos organizacijos, kurios apima mažiausiai aštuonias programoje dalyvaujančias šalis. Tai reiškia, kad mes galime būti tikri, jog tokios organizacijos, nepaisant palyginti mažo jų biudžeto, daro didelį poveikį jaunimui.

Nuo 2007 m. 4.1 straipsnis numato galimybę teikti paramą vidutinėms ar net mažoms organizacijoms. 2009 m. tam tikroms organizacijoms išmokėtos dotacijos neviršija 45 000 eurų, tačiau, nepaisant to, negali atitikti daugiau kaip 80 proc. jų metinio biudžeto.

Komisija mano, kad yra teisinga toliau laikytis šio požiūrio, nes tai šiai programos daliai suteikia aiškią struktūrą.

Atsakydama į parlamentaro Jano Cremerso klausimą (E-0019/09) dėl poreikio apibrėžti ir įdiegti visiškai savarankiškai ES dirbančio asmens koncepciją, Komisija pasakė nesvarstanti galimybės Europos lygmeniu apibrėžti sąvoką „savarankiškai dirbantis asmuo“ arba nustatyti specialius darbo santykių rodiklius.

Kaip tai susiję su Komisijos pasiūlyme COM(2008)0650 pateikta sąvokos „mobilieji darbuotojai“ apibrėžtimi? Ar Komisija žino, kad tam tikrose valstybėse narėse jau galioja įvairios apibrėžtys, apimančios kur kas daugiau, nei Komisijos pasiūlyta apibrėžtis, tuo tarpu kitose valstybėse narėse tai nėra reglamentuojama? Ar nebūtų tikslinga ir būtina prieš siūlant tam tikram sektoriui skirtas priemones nustatyti bendrą ir aiškią sąvokos „savarankiškai dirbantis asmuo“ apibrėžtį?

(EN) Komisija žino, kad mobilioji kelių transporto veikla kelia ypatingų apribojimų ir pavojų. Bendrijos lygmeniu buvo imtasi ypatingų priemonių, kad būtų padidintas kelių eismo saugumas, užkirstas kelias konkurencijos iškraipymui ir užtikrinta mobiliųjų darbuotojų sauga bei sveikata. Šiame kontekste Komisija prašo gerbiamą narį atkreipti dėmesį į direktyvą 2002/15/EB⁽¹⁾ dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo, kuri yra specialusis teisės aktas bendrosios Darbo laiko direktyvos⁽²⁾ atžvilgiu ir kuria siekiama išspręsti tam tikras kelių transporto sektoriaus problemas.

Nuo 2009 m. kovo mėn. savarankiškai dirbantiems vairuotojams turėtų būti taikoma direktyva 2002/15/EB, nepažeidžiant nuostatos dėl persvarstymo, kurį atliks Komisija ir kurio rezultatai gali nulemti šių asmenų įtraukimą į direktyvos taikymo sritį arba pašalinimą iš jos.

Taigi atsižvelgdama į direktyvą 2002/15/EB, Komisija nurodė, kokios būtų savarankiškai dirbančių vairuotojų pašalinimo iš direktyvos taikymo srities pasekmės, ir dabar siūlo į ją įtraukti „fiktyvius“ savarankiškai dirbančius asmenis, tačiau iš jos pašalinti tikrus savarankiškai dirbančius vairuotojus.

Komisija taip pat gerbiamajam nariui siūlo pažiūrėti jos atsakymą į klausimą raštu E-0019/09.

Komisijai žinomos skirtingos darbo santykių apibrėžtys, galiojančios įvairiose valstybėse narėse. Kaip Komisija nurodė savo atsakyme į minėtą klausimą raštu, vadovaudamasi viešąja konsultacija dėl Žaliosios knygos „Darbo teisės modernizavimas įgyvendinant 21-ojo amžiaus uždavinius“⁽³⁾, ji atlieka darbą, kuris lems išsamią darbo santykių teisinės koncepcijos, pagrindinių bruožų, tendencijų ir problemų, su kuriomis susiduria įvairios valstybės narės, mėginančios tai reglamentuoti, taip pat pagrindinių įgyvendintų priemonių rinkinį (įskaitant rodiklius, apibrėžiančius darbo santykių egzistavimą) apžvalgą.

Atsižvelgdama į tai, Komisija nenumato bendro sąvokos „savarankiškai dirbantis asmuo“ apibrėžimo šiame etape.

Pratęsdamas savo klausimus žodžiu H-0663/⁽¹⁾, H-0775/⁽²⁾ ir H-1020/⁽³⁾, norėčiau sugrįžti prie standartų neatitinkančio geriamojo vandens, tiekiamo nepripažintoje pramonės teritorijoje, esančioje Oinofitos apylinkėse, problemos, kurią sukėlė gruntinio vandens užteršimas pavojingomis pramoninėmis nuotekomis, pasižyminčiomis didele sunkiųjų metalų (tarp jų ir šešiavalenčio chromo) koncentracija. 2008 m. rugsėjo mėn. moksliniame projekte, kurį neseniai paskelbė JAV Sveikatos ir paslaugų žmonėms departamentas (Nuodingų medžiagų ir ligų registravimo agentūra), pavadinimu „Chromo toksikologinis profilis“ (3.2.2 skyrius „Patekimas per burną“), nurodoma, kad nuolatinis medžiagų, turinčių šešiavalenčio chromo, vartojimas gali žmonėms ir gyvūnams (tirta su jūrų kiaulytėmis) sukelti rimtus širdies ir kraujagyslių, skrandžio ir žarnų, hematologinius, kepenų ir inkstų sutrikimus, kuriuos gali lydėti vėžys. Antra vertus, to nepastebėta tiriant trivalenčio chromo vartojimą net ir tada, kai dozės buvo 100 kartų didesnės nei šešiavalenčio chromo.

Ar Komisija toliau atkakliai tvirtins, kad šešiavalenčio chromo keliamas pavojus priklauso tos pačios reikšmės klausimams, kaip ir trivalenčio chromo vartojimas? Jei ne, ar Komisija ketina nustatyti atskiras ir griežtesnes leidžiamas šešiavalenčio chromo ribas geriamajame vandenyje, kaip ji tai padarė dėl maisto ir gėrimų pakuočių⁽⁴⁾? Ar Komisijos atliktas „numanomo Asopo upės užteršimo“ tyrimas⁽⁵⁾ davė kokių nors rezultatų ir, jei taip, kokie jie?

(EN) Komisija šiuo metu atlieka chromo toksikologinio profilio, kurį pateikė JAV Sveikatos ir paslaugų žmonėms departamentas (ATSDR⁽⁶⁾), įvertinimą. Šiame ataskaitos projekte pateikiami trivalenčio (III) ir šešiavalenčio (VI) chromo toksikologiniai skirtumai.

Atsakydama į klausimą žodžiu H-0775/07, Komisija jau nurodė, kad šešiavalentis chromas pripažintas pačiu nuodingiausiu iš trijų chromo valentingumo rūšių. Tai patvirtina ir pagrindžia ataskaitos apie vartojimą įkvepiant projektas. Vis dėlto ataskaitoje apie kiekybinį rizikos, susijusios su šešiavalenčio ir trivalenčio chromo vartojimu, palyginimą nėra jokių pagrįstų įrodymų dėl chromo ilgalaikio oralinio vartojimo (t.y., vandens gėrimo).

Komisija pripažįsta ataskaitos projekte paskelbtas išvadas, kad šešiavalenčio chromo oralinis vartojimas gali turėti kancerogeninių pasekmių žiurkėms⁽⁷⁾, o žmogui, atsitiktinai išgėrusiam didelį kiekį (daugiau nei 100 mg per dieną) šio chromo, gali pasireikšti širdies, kraujagyslių ir inkstų sutrikimai. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad ES atliktame chromo (IV) medžiagų keliamos rizikos įvertinime⁽⁸⁾ padaryta išvada, kad negalima nustatyti tokios mutageniškumo ir kancerogeniškumo ribos, kurios neviršijus nekiltų pavojus žmonių sveikatai.

Komisija reiškia didelį susirūpinimą dėl chromo vartojimo keliamo pavojaus, todėl toliau skirs didelį dėmesį sveikatos standartų, kuriuos Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė tiek trivalenčio, tiek šešiavalenčio chromo atžvilgiu, plėtojimui. Persvarstydama Geriamojo vandens direktyvą⁽⁹⁾, Komisija atsižvelgs į toksikologinę ir mokslinę raidą.

Vis dėlto reikia pakartoti, kad Geriamojo vandens direktyvoje nustatytos ribinės vertės yra taikomos geriamajam, o ne upės ar gruntiniam vandeniui Voiotia ir Eubojos srityse.

Kalbant apie atsakymą į klausimą E-5250/08, Komisija patvirtina, kad Graikijos valdžios institucijos persiuntė Komisijai atnaujintą informaciją apie leidimų išdavimą pramonės padaliniams didesniame regione (Voiotia ir Rytų Atika) ir apie nuolat vykdomą pramonės padalinių priežiūrą.

Šios nacionalinių institucijų vykdomos kontrolės rezultatai parodė adekvataus planavimo ir pavojingų atliekų tvarkymo trūkumą. Dėl pastarojo klausimo Komisija jau pradėjo horizontaliąją pažeidimų nagrinėjimo procedūrą prieš Graikiją Teisme (C-286/08). Asopo upės pavyzdys buvo panaudotas pažeidimo procese, kuris šiuo metu laukia nagrinėjimo Europos Teisingumo teisme.

Be to, atrodo, kad Graikijos valdžios institucijos ėmėsi adekvačių priemonių Geriamojo vandens direktyvos reikalavimams įvykdyti (pvz., nebebuvo pastebėta chromo ribinių verčių viršijimo atvejų).

Kalbant apie įsipareigojimus pagal Direktyvą 2006/11/EB⁽¹⁰⁾ dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos ir Direktyvą 80/68/EEB⁽¹¹⁾ dėl gruntinio vandens apsaugos nuo tam tikrų pavojingų medžiagų taršos, turimos informacijos Komisijai nepakako galimiems pažeidimams nustatyti ir įrodyti. Komisija pratęs turimos informacijos vertinimą ir imsis visų būtinų priemonių (esant reikalui įskaitant ir pažeidimo nagrinėjimo procedūrą), kad užtikrintų EB teisės aktų, susijusių su aplinkosauga, įgyvendinimą.

Graikijos pieno pramonės atstovai negailestingai stumia iš rinkos mažus pieno gamintojus (pastarieji į tai atsako demonstracijomis) nuolat mažindami karvių pieno produkcijos kainas ir tuo siekdami didesnio pelno. Viena iš didžiausių įmonių paskelbė, kad nuo 2009 m. gegužės 1 d. pieno kartelis ketina nebesupirkti pieno iš 120 mažų gamintojų, apriboti šviežio pieno tiekimą ir vietoje jo siūlyti ilgalaikio vartojimo pieną, didinti importą. Kitas pieno pramonės atstovas paskelbė mažinantis pieno kainas, o atsiskaitymo laikotarpį pailginantis vienu mėnesiu. Per pastaruosius 15 metų Graikijoje pieno gamintojų skaičius sumažėjo 80 proc., o sumažėjusi pieno produkcija neviršija 800 000 tonų, tačiau toks kiekis patenkina tik pusę paklausos.

Kokia Komisijos pozicija dėl mažų ir vidutinių pieno gamintojų išnykimo šalyje, kur trūksta pieno produktų, gamintojui mokamos kainos sumažėjimo, kai tuo pačiu metu išaugo vartotojams skirtos kainos, šiurkštaus vartotojų įpročių keitimo, maistingųjų medžiagų piene mažinimo, kai pasitelkus bendrą žemės ūkio politiką ribojamas šviežio pieno suvartojimas, ir nepaliaujamo pelno vaikymosi?

(EN) Viena po kitos ėjusios reformos bendrą žemės ūkio politiką pavertė į politiką, kuri užtikrina mažesnes kainas, susietas su finansine parama, kad ūkininkai galėtų geriau reaguoti į rinkos signalus.

Tikslinės kaimo plėtros priemonės leidžia valstybėms narėms spręsti ypatingus klausimus arba nustatyti tam tikrus prioritetus, pvz., paramą mažiems ūkiams. Maži ūkiai, gaunantys mažiau nei 5000 eurų tiesioginių išmokų, nepatenka į sumažinimo pagal moduliavimą taikymo sritį.

Patikrinus politikos būklę, buvo nuspręsta leisti lėšų perskirstymą pagal vadinamąjį 68 straipsnį ir moduliavimą.

68 straipsnis suteikia galimybę lėšas panaudoti ypatingoms kliūtims šalinti, kurios, be kitų ūkininkų, liečia ir pieno gamintojus.

Moduliavimas suteikia papildomų lėšų vadinamiesiems naujiems uždaviniams, įskaitant ir pieno sektoriaus restruktūrizavimą.

Tai aiškiai rodo, kad Komisija daug dėmesio skiria pieno gamintojams.

Kadangi Graikijoje neapdoroto pieno kainos yra vienos didžiausių tarp visų 27 ES valstybių narių, Komisija nesutinka, kad ožkų pieno kaina mažėja, o tuo tarpu mažmeninės prekybos kainos auga, tuo labiau, kad didelė Graikijoje pagaminamo pieno dalis parduodama Graikijos mažmeninės prekybos tinkle.

Komisija 2009 m. ketina įgyvendinti komunikate „Maisto produktų kainos Europoje“ pateiktas gaires pasitelkusi jungtinę darbo grupę, tiesiogiai susijusią su generaliniais direktoratais (įskaitant Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinį direktoratą). Šis darbas prisidės prie platesnės Europos mažmeninės prekybos sektoriaus analizės, kurią Komisija šiuo metu pradėjo. Galutinių abiejų projektų ataskaitų tikimasi sulaukti 2009 m. pabaigoje.

Kalbant apie pirmiau minėtas gaires, Komisija siekia pradėti antikonkurencinių veiksmų, dėl kurių gali sutrikti maisto tiekimo grandinės veikimas, persvarstymą, įskaitant pirkimo galios pasiskirstymo grandinės viduje analizę. Komisija taip pat ketina persvarstyti reglamentus, susijusius su maisto tiekimo grandine, kad būtų nustatyta, kaip būtų galima supaprastinti reglamentavimą Bendrijos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis. Kitas Komisijos gairių tikslas yra nuolatinės priemonės, kuri padėtų stebėti visos maisto tiekimo grandinės veikimą ir padidinti pirkėjams skirtų kainų bei praleidimo mechanizmų skaidrumą, sukūrimas ir įgyvendinimas.

Todėl galite būti tikras, kad maisto tiekimo grandinės konkurencingumas yra tarp svarbiausių Komisijos darbotvarkės punktų.

Šiuo metu Tarptautinė jūrų organizacija rengia priemonę, skatinsiančią naudoti ekologiškesnius naujus laivus. Vadinamasis „Energijos vartojimo efektyvumu paremtos konstrukcijos“ projektas padės įvertinti laivus pagal konstrukcijos reikalavimus, keliamus gamybos etape. Taip siekiama sumažinti laivininkystės pramonėje išmetamą CO2 kiekį.

Vis dėlto šiuo atžvilgiu nebuvo apsvarstytas trumpųjų ir ilgųjų nuotolių laivybos skirtumas. Be to, prieš pasiūlant projektą šiuo klausimu nebuvo atlikta jokia analizė.

Ar Komisija sutinka, kad trumpųjų nuotolių laivybai tenka esminis vaidmuo ateities Europos transporto paklausoje?

Ar Komisija sutinka, kad dabartinis pasiūlymas gali sukliudyti trumpųjų nuotolių laivybos konkurencingumui? Ar Komisija sutinka, kad tokia plėtra gali nulemti tai, jog pervežimui bus pasirenkami aplinkai mažiau palankūs būdai?

Kaip Komisija ketina pradėti tolesnes derybas šiuo klausimu? Ar Komisija užtikrins pasirinkimo laisvės išsaugojimą trumpųjų nuotolių laivybos atžvilgiu?

(FR) Lyginant su pervežimu sausumos keliais, trumpųjų nuotolių laivyba toje pačioje geografinėje teritorijoje yra pranašesnė ekonomikos, energijos, saugumo ir infrastruktūros išlaidų atžvilgiu. Todėl Europos Komisija, programomis, teisės aktais ir tarptautinėse derybose remia trumpųjų nuotolių laivybą.

Tankumo didėjimo tendencija, noras sumažinti poveikį aplinkai, ekonomikos spaudimas toliau stiprins šio pervežimo per vidutinį laikotarpį būdo teikiamus privalumus. Vis dėlto, kad trumpųjų nuotolių laivyba užimtų deramą vietą, turi būti pagerinta tokio pervežimo kokybė, visų pirma reikia labiau sumažinti tokių laivų išmetamą įprastinių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Komisija toliau atitinkamuose tarptautiniuose forumuose ir Europos lygmeniu teiks pasiūlymus dėl veiksmingų ir suderintų teisinių bei pagalbos priemonių, skirtų trumpųjų nuotolių laivybai. Šiuo atžvilgiu ji toliau rengia iniciatyvas dėl gero valdymo taisyklių taikymo ir kiek galėdama kruopščiau analizuoja jų nulemtus privalumus bei trūkumus paslaugų teikėjams.

Šio ypatingo klausimo dėl naujiems laivams taikomo CO2 indekso, kurį nagrinėja Tarptautinė jūrų organizacija (IMO), atžvilgiu (energijos vartojimo efektyvumu paremtos konstrukcijos) Komisija palaiko IMO darbą, kuriuo siekiama sukurti daugumai laivų tinkantį indeksą. Nepaisant to, reikia pasakyti, kad laukia dar daug darbo ir klausimus, susijusius su šio indekso taikymu, šiuo metu sprendžia IMO. Komisija skirs ypatingą dėmesį planams dėl šio indekso bet kokio įmanomo pritaikymo trumpaisiais nuotoliais plaukiojantiems laivams. Be to, šis indeksas yra tik viena iš keleto naujiems laivams skirtų priemonių. Rengiamos priemonės šiuo metu plaukiojantiems laivams, ypač susijusios su laivų eksploatavimo CO2 indekso tobulinimu, taip pat neprivalomos priemonės dėl laivų eksploatavimo ir finansinių priemonių (pvz., prekybos išmetamųjų teršalų leidimais mechanizmo arba fondo, kaupiamo iš mokesčių, surenkamų už jūrinius degalus) tobulinimas.

Europos vartotojai turėtų gauti objektyvią informaciją apie maisto produktus, kad galėtų patys nuspręsti, ką pirkti ir ką valgyti. Sūris asocijuojasi su pieno produktais ir sveika mityba, tačiau šiuo metu maisto produktų rinkoje naudojama vis daugiau sūrio pakaitalų. Auga sūrio pakaitalų naudojimas paruoštuose vartoti maisto produktuose, pvz., picose ir lazanijose. Sūrio pakaitalai gaminami iš palmių aliejaus, krakmolo, pieno baltymų, druskos, kvapo ir skonio stipriklių. Paveikslėlis ant pakuotės vartotojui sukuria įspūdį, kad ruošiant patiekalą panaudotas tikras sūris. Šiuo metu, kai gerų pieno produktų pardavimas stabilizavosi arba smunka, vartotojai susiduria su nesąžininga šių pakaitų konkurencija su tikrais produktais.

Ar Europos Komisija žino apie šiuos pieno pakaitalus ir ar turi duomenų apie šių produktų dalį rinkoje?

Ar Komisija gali įsivaizduoti, kokia ekonominė žala ir nuostoliai yra daromi pieno sūrio rinkos apyvartai?

Ar Komisija taip pat mano, kad vartotojai yra klaidinami, kai reklama sukuria įspūdį, esą vartojamas tikras sūris, nors tuo tarpu tai tėra sūrio pakaitalas, ir kad derėtų įdiegti privalomą sūrio pakaitalų ženklinimą?

(EN) Komisija žino, kad kai kurie produktai, paruošti iš pieno ir kitos kilmės riebalų bei baltymų yra parduodami kaip „sūrio pakaitalai“.

ES teisės aktai leidžia nuorodą „sūris“ naudoti tik tiems produktams, kurie pagaminti iš pieno bei pieno produktų ir kuriuose pienas nėra pakeistas paprastai pigesnėmis kitos kilmės sudėtinėmis dalimis. Jei taip yra, produktas negali vadintis „sūriu“ arba „sūrio pakaitalu“, nes naudojant tokią nuorodą būtų piktnaudžiaujama teisės aktais saugoma nuoroda.

ES teisės aktuose aiškiai nustatyta, kad jeigu produktai neįtraukti į maisto produktų saugomų nuorodų sąrašą, jų etiketėse, prekybos dokumentuose, bet kokio pobūdžio reklaminėje medžiagoje arba bet kokio pobūdžio pateikime negali būti tvirtinama ar duodama suprasti, kad gaminys yra pieno produktas.

Valstybės narės turi užtikrinti, kad ES teisės aktai būtų vykdomi, ir prižiūrėti jų vykdymą.

Komisija neturi duomenų apie tokių produktų reikšmingumą rinkoje.

Teisingumo Teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimu, priimtu byloje C-559/07, Graikijos civilių darbuotojų moterų pensinis amžius buvo pailgintas nuo 5 iki 17 metų, taip suvienodinant vyrų ir moterų pensinį amžių. Teismas taip pat nurodė, kad viešasis pensinis draudimas sudaro ne socialinės, bet profesinės apsaugos sistemą. Tai reiškia, kad amžiaus ribos, pensijų ir gaunamos naudos lygis bendrąja prasme nieko neužtikrina. Sprendimas duoda pagrindą socialinės apsaugos privatizavimui viešajame ir privačiajame sektoriuose, nes darbo santykiai tampa lankstesni, sumažėja vyrų ir moterų teisė į socialinę apsaugą ir dar labiau pagilinama problema, su kuria susiduria darbininkų klasei priklausančios šeimos.

Ką Komisija gali atsakyti į moterų, ypač darbininkių, protestų bangą, kilusią viešajame ir privačiajame sektoriuose?

(FR) Europos Teisingumo Teismas 2009 m. kovo 26 d. sprendimu, priimtu Komisijos prieš Graikiją byloje dėl valstybės įsipareigojimų nevykdymo, kaip tai numatyta EB sutarties 141 straipsnyje, nustatė vienodo darbuotojų vyrų ir moterų darbo užmokesčio principą.

Pagal nusistovėjusią Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką, senatvės pensija yra atlygis, mokamas EB sutarties 141 straipsnyje numatytu tikslu, kai ji mokama darbuotojui, kurį darbo santykiai sieja su ankstesniu darbdaviu. Šiuo klausimu Teismas teigė, kad pensijos, išmokėtos pagal Graikijos teisės aktus, atitinka Teismo praktikoje nustatytus kriterijus, todėl gali būti laikomos atlygiu, skirtu Sutartyje numatytiems tikslams.

Komisija pabrėžia, kad, Teismo nuomone, aptartos minėtos pensijų sistemos nuostatos neišsprendžia darbuotojų moterų problemų, su kuriomis jos susiduria būdamos darbingo amžiaus. Priešingai, šios nuostatos yra diskriminacinės, nes dėl pensinio amžiaus ir minimalaus darbo stažo darbuotojoms moterims sudaromos palankesnės sąlygos nei vyrams.

Galiausiai reikia pažymėti, kad Teismo sprendimas yra susijęs tik su skirtingo vyrų ir moterų pensinio amžiaus problema. Jis jokiu būdu neliečia pačios sistemos (tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuje), minimalaus darbo stažo ir pensijų dydžio.

Gal Komisija galėtų paaiškinti, kodėl Komisijos narys Louis Michael, lankydamasis Kuboje (įskaitant ir pastarąjį vizitą 2009 m. kovo mėn.), sistemingai ignoruoja Kubos disidentus ir susitinka tik su Kubos valdžios institucijų atstovais, taip aiškiai pažeisdamas jam Tarybos 2008 m. birželio mėn. išvadose suteiktus įgaliojimus, pagal kuriuos Europos valdžios institucijų atstovai, lankydamiesi Kuboje, turi siekti dialogo su demokratine Kubos opozicija ir, diskutuodami su Kubos valdžios institucijomis, nagrinėti pagarbos žmogaus teisėms, perėjimo prie pliuralistinės demokratijos saloje ir greito politinių kalinių paleidimo (įskaitant įkalintus per „Juodąjį pavasarį“ 2003 m.) klausimus.

(FR) Europos Tarybos 2005 m. išvadose teigiama, kad aukšto lygio vizitų metu turi būti ieškoma kontaktų su disidentų grupėmis, atskirai apsvarsčius kiekvieną atvejį. Taip pat nurodyta, kad tokių vizitų metu Kubos valdžios institucijoms turi būti aiškiai keliamas klausimas dėl žmogaus teisių. Tie patys principai pateikiami ir Tarybos praeitų metų birželio 23 d. išvadose.

Tokiu būdu Komisija palaiko atvirą dialogą su vyriausybe dėl žmogaus teisių, įskaitant ir politinių kalinių klausimą. Šios pozicijos buvo laikomasi Europos Sąjungos valstybių narių ministrų aukšto lygio vizitų metu.

Komisija mano, kad Europos Sąjungos ir Kubos santykių normalizavimas padės daryti didesnę poveikį žmogaus teisių klausimo sprendimui.

Komisija palaiko reguliarų tiesioginį ryšį su pilietine visuomene visose pasaulio šalyse, taip pat ir Kuboje. Pilietinė visuomenė ir opozicija labai vertina ir palaiko Komisijos vaidmenį šioje šalyje. Komisijos delegacija Kuboje reguliariai priima pilietinės visuomenės ir opozicijos atstovus, o Komisijos tarnybos Briuselyje visų organizacijų, siekiančių konstruktyvios diskusijos dėl Kubos ar bet kokios kitos šalies, atžvilgiu laikosi atvirų durų politikos.