Posėdžio stenograma

Penktadienis, 2009 m. balandžio 24 d. - Strasbūras

2. 25-oji metinė Komisijos teikiama Bendrijos teisės taikymo stebėsenos ataskaita (2007 m.) (diskusijos)

  Pirmininkė. - Kitas klausimas – Monicos Frassoni pranešimas (A6-0245/2009) Teisės reikalų komiteto vardu dėl 25-osios Komisijos teikiamos Bendrijos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos (2007 m.) (2008/2337(INI)).

  Monica Frassoni, pranešėja. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, tai mano trečioji ataskaita dėl Bendrijos teisės taikymo ir turiu pasakyti – su derama pagarba dideliam mūsų darbui, kurį padarėme kartu su Komisija – kad nemanau, jog galime pasakyti sau, kad esame labai patenkinti. Manau, kad iš esmės yra trys problemos, kurias norėčiau paminėti ir į kurias mūsų ataskaitoje norėjau atkreipti jūsų dėmesį ir visų pirma Komisijos dėmesį.

Lygindama su pradžia matau Komisijos polinkį skirti mažiau dėmesio tam, ką Parlamentas daro ir apie ką klausinėja, nes, priešingai nei pagal ankstesnę praktiką, mes beveik negavome atsakymų į klausimus, kuriuos uždavėme svarstydami ankstesnes ataskaitas. Turiu pasakyti, kad man tai kelia tam tikrą nusivylimą, nes visi sutarėme, kad Bendrijos teisės taikymo klausimas bus geresnio reglamentavimo darbotvarkės prioritetas.

Mes susidūrėme su tokiomis problemomis, kaip antai: trys pagrindinės mūsų ir Komisijos bendrai aptartos problemos: skaidrumas, ištekliai ir procedūrų trukmė.

Galime matyti, kad dėl naujo kartu sukurto punkto, kitaip tariant, skaidrumo, į priekį buvo judama ganėtinai lėtai, todėl iš esmės priėmus naujus reglamentus dėl galimybės susipažinti su dokumentais, galimybė tiems, kurie vykdo pažeidimo procesą arba prašo pradėti pažeidimo procesą, nustatyti, kodėl jis buvo nutrauktas arba buvo pradėtas, vis mažėja pagal bet kokias normas.

Antra, norėčiau pakalbėti apie prioritetų nustatymo problemą: pažeidimo proceso laikymasis ir jo vykdymas paprastai turi apimti sprendimus, kurie būtų ne tik techniniai, bet ir politiniai, o šiuo atveju, deja, po trejų ar ketverių mūsų darbo šiuo klausimu metų iki šiol turime stebėsenos ir skaidrumo mechanizmo problemą ne tik viduje, kitaip tariant, susijusią su Komisija, bet ir išorėje – nesusijusią su Komisija.

Norėčiau pateikti jums keletą pavyzdžių, labai susijusių su Bendrijos teise aplinkos srityje. Mes žinome, kad tai yra pagrindinė problema Europos teisės taikymo srityje, tačiau kol kas tiek išteklių, tiek šiam sektoriui teikiamo prioriteto prasme mes vis dar daug atsiliekame.

Vienas iš įdomiausių ir vienas iš klausimų, pozityviai aptartų su Komisija, buvo toks: procesų atimamo laiko sumažinimas naudojant mechanizmus, kurie buvo pasiūlyti ir dėl kurių iš dalies buvo susitarta su Komisija. Tačiau šiuo klausimu taip pat likome aklavietėje dėl tam tikros inercijos, su kuria, tikiuosi, ateityje bus galima susitvarkyti.

Be to, kitas klausimas, kurį mes ilgai svarstėme su Komisija, susijęs su vadinamuoju bandomuoju projektu – t. y. projektu, pagal kurį piliečiui pateiktas skundas Komisijai nukreipiamas valstybei narei, kad ji galėtų duoti kokį nors atsakymą. Kai kurioms valstybėms narėms pateiktas šio bandomojo projekto vykdymo vertinimas – ypač tas, kurį pateikė mūsų Komisijos narys A. Tajani – iš dalies yra nepatenkinamas, nes tai, kad Komisija daugiau nerašo laiškų tiesiogiai tiems, kurie buvo kaltinami galimu pažeidimu, labai sumažina administracijos, kuri, sakykime, yra kalta dėl šio tariamo pažeidimo, suinteresuotumą atsakyti.

Aplinkybės visada tokios pat: regionui Italijos ministerijos departamento rašytas laiškas tikrai bus mažiau veiksmingas, negu laiškas, gautas tiesiai iš Komisijos. Tai tam tikra kritika, išsakyta dėl bandomojo projekto, bet, deja, iš atsakymo Komisija turėjo nedaug naudos. Gerb. pirmininke, pasilieku teisę sugrįžti prie to antrojoje diskusijų dalyje, kad galėčiau atsakyti į pastabas, kurias, mano įsitikinimu, pateiks pirmininko pavaduotojas A. Tajani.

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Gerb. pirmininke, šiandien čia dalyvauju vietoj pirmininko J. M. Barroso, kuris paprašė manęs pareikšti apgailestavimą, kad jis negali dalyvauti šioje diskusijoje dėl 2007 m. metinės ataskaitos dėl Bendrijos teisės taikymo.

Komisija palankiai vertina paramą, kad Parlamentas pritarė požiūriui, kurį jis pateikė 2007 m. komunikate „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“.

J. M. Barroso vadovaujama Komisija daug reikšmės teikia tinkamam Bendrijos teisės taikymui ir teikia jam didžiausią prioritetą. Būtent todėl Komisija dėjo ypatingas pastangas, kad patobulintų savo darbo metodus dėl piliečių ir įmonių, kaip aiškinama 2007 m. komunikate.

Ankstesnės Parlamento rezoliucijos sudarė sąlygas pateikti nemažai iniciatyvų, kurios buvo įtrauktos į komunikatą. Pirma, praėjusį sausio mėn. pažeidimo procesuose nustatėme, kad dažniau priimami sprendimai siekiant paspartinti bylų nagrinėjimą; antra, praėjusį balandžio mėn. mes pradėjome ES bandomąjį projektą penkiolikoje valstybių narių, kad išbandytume naują metodą, kuriuo siekiama pagerinti problemų sprendimą ir padidinti galimybę naudotis informacija; trečia, pagrindinis šios iniciatyvos, kuri artima Parlamento interesams, tikslas – geriau atstovauti piliečių ir verslo įmonių interesams sprendžiant klausimus ir problemas, nustatytas Bendrijos teisės taikymo srityje, įskaitant šios teisės pažeidimo procesus; nepaisant to, Komisija toliau spręs, ar vykdyti pažeidimo procesus, jeigu nebus laikomasi ES bandomojo projekto pagrindų, visų pirma atsižvelgdama į pažeidimo procesus; penkta, 2008 m. gruodžio mėn. pirmininkas J. M. Barroso parašė Parlamento Teisės reikalų komiteto pirmininkui G. Garganiui laišką, kuriame pateikė išsamią informaciją apie bandomojo projekto vykdymą. Be to, šiame laiške pritariama Komisijos norui atsiųsti Parlamentui išsamią ataskaitą apie pirmuosius šio projekto veiklos metus. Parengiamasis darbas šiuo klausimu jau prasidėjo.

Remdamasi savo komunikatu Komisija taip pat priėmė metinę ataskaitą, kuri yra labiau politinio pobūdžio. Joje ne tik atkreipiamas dėmesys į per praėjusius metus atliktą darbą, bet ir siekiama nustatyti Bendrijos teisės taikymo prioritetus ir šiems prioritetams įgyvendinti praktikoje skirtą programą.

Ataskaitoje yra svarbus strateginis Komisijos pareiškimas dėl pagrindinio „Geresnės teisėkūros“ programos aspekto. Vienas iš šios iniciatyvos tikslų – teikti Parlamentui naudingesnę informaciją siekiant sukurti geresnį pagrindą tarpinstitucinėms diskusijoms, kurios vyks vėliau.

Parlamentas palankiai įvertino 2008 m. metinėje ataskaitoje išvardintų prioritetų, ypač susijusių su pagrindinėmis teisėmis ir gyvenimo kokybe, nustatymą. Pirmą kartą Komisija pasinaudojo savo metine ataskaita, kad nustatytų tikslesnius įvairių sektorių prioritetus. Mūsų tikslas lieka toks pats – sutelkti veiklą į veiksmus, kurie duotų geresnius rezultatus, atsižvelgiant į visų piliečių ir verslo įmonių interesus.

Šių metų metinėje ataskaitoje bus išdėstyti veiksmai, kurių buvo imtasi praėjusiais metais nustatytų prioritetų srityje, ir pasiekta pažanga, taip pat nauji 2009–2010 m. prioritetai.

Ačiū. Man būtų labai įdomu išgirsti daugelio narių pastabas dėl šios diskusijos. Diskusijos pabaigoje pateiksiu kai kuriuos atsakymus Monicai Frassoni.

  Diana Wallis, Peticijų komiteto nuomonės referentė. − Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikinti Monicą Frassoni su jos ataskaita. Manau, kad tiek man, tiek jai dvejų trejų metų laikotarpiu buvo malonu dirbti kartu rengiant šią ataskaitą Parlamento vardu. Šis bendradarbiavimas man patiko. Tačiau nepatinka tai, kad baigiantis kiekvieniems metams mes matome beveik tokius pačius dalykus ir suvokiame, kad nuolat trypčiojame vietoje.

Turi būti ganėtinai nesunku padaryti tai, nes kalbame apie mūsų piliečių galimybę nustatyti, kokia yra Europos teisė, o kai esama problemų dėl jos, – koks yra jos vykdymo užtikrinimo procesas, ir pagaliau – koks yra to vykdymo užtikrinimo rezultatas. Tačiau tikrovėje mes, matyt, turime toliau visą laiką bandyti išradinėti naujus mechanizmus, kad galėtume iš tikrųjų imtis proceso, kuris jau yra, bet nėra aiškus ir nėra skaidrus.

Mes padarėme pažangą ta prasme, kad pradėtą procesą, kuriuo siekiama ES teisę padaryti suprantamą, dabar perėmė Komisija, todėl esu patenkintas, kad dabar matome teisės aktų įžangose dėsningai išdėstytas vadinamąsias piliečių santraukas, kad mes galėtume matyti – ir tie, kuriems atstovaujame, – kuria kryptimi einame ir kokį įstatymą turime įgyvendinti.

Bet kai kalbama apie vykdymo užtikrinimo procesą, atrodo, vis dar esame patekę į padėtį, kai sprendimas užtikrinti vykdymą ar neužtikrinti yra ne toks akivaizdus – kodėl šį sprendimą galima priimti arba jo negalima priimti – todėl dažnai piliečiams tenka tik stebėtis. Neseniai gavome laišką iš tam tikrų asmenų, kurie bandė pasiekti, kad būtų vykdomas konkretus teisės aktas. Dabar jie taip pasibjaurėję Europos kūrimu, kad nors yra proeuropiečiai, palaiko antieuropietišką partiją.

Esmė tokia: jeigu to gerai nesuprasime, diskredituosime visą Europos teisę ir visas savo institucijas. Tai ne mažiau svarbu. Mes, kaip Parlamento nariai, paskutinėmis kadencijos dienomis eikvojame savo laiką mėtydamiesi nuo vieno dalyko prie kito, t. y. nuo trišalių pokalbių vėl pereidami prie trišalių pokalbių, nuo susitarimo per pirmąjį svarstymą – prie susitarimo per pirmąjį svarstymą ir ginčydamiesi dėl daugybės teisės akte esančių žodžių ir sakinių turinio. Tai puiku. Tačiau jeigu galiausiai teisės aktas nevykdomas taip, kaip tikisi mūsų piliečiai, turime paklausti savęs: kokia jo prasmė?

Visos mūsų institucijos atsako už ES teisės stebėseną. Tai jūsų, Komisijos, svarbiausia pareiga. Iš tikrųjų linkiu, kad kiekvienais metais mums nereikėtų dalyvauti tokio pobūdžio diskusijoje.

  Tadeusz Zwiefka, PPE-DE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, vienas iš pagrindinių principų, pagal kuriuos valdoma Europos Sąjungos veikla, yra toks: valstybės narės prisiima įsipareigojimą perkelti ir įgyvendinti Bendrijos teisę. Šis principas – integracijos proceso pagrindas. Be abejo, reikalingas nuolatinis ir aktyvus Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas siekiant užtikrinti greitus ir tinkamus atsakymus į piliečiams kylančias abejones, kritikuoti ir atitaisyti pažeidimus, padarytus taikant Bendrijos teisę. Aš pritariu Komisijos deklaracijai dėl glaudesnio bendradarbiavimo su Europos Parlamentu ataskaitų teikimo Bendrijos teisės ir jos taikymo srityje.

Nacionaliniai teismai turi daugiausia reikšmės taikant Bendrijos teisę, todėl aš visiškai palaikau Bendrijos pastangas, dedamas siekiant valstybėse narėse apibrėžti papildomą teisėjų mokymą, teisininko profesiją ir valstybės tarnautojus. Tačiau iki šiol veiksmingas Bendrijos teisės taikymas yra susijęs su didelėmis problemomis, įskaitant plačiai paplitusio vilkinimo, perkeliant direktyvas į nacionalinę teisę, problemą.

Vienas iš svarbiausių mechanizmų, kuris leidžia nustatyti, kaip tikrovėje taikoma Europos teisė, yra nuorodų sistema prejudiciniam sprendimui priimti, kurios tikslas – suteikti galimybę nacionaliniams teismams užtikrinti vienodą Europos teisės aiškinimą ir taikymą visose valstybėse narėse.

Pagrindinė problema, susijusi su prejudicinio sprendimo nuorodų procedūra, yra laikas, kurio reikia atsakymui iš Teisingumo Teismo gauti ir kuris, deja, iki šiol yra apytikriai dvidešimt mėnesių. Viso to priežastis visada ta pati – bylos dokumentų vertimas į visas ES kalbas. Tai užima apytikriai devynis mėnesius. Žinoma, šie vertimai yra nepaprastai svarbūs, nes jais užtikrinama galimybė plačiai taikyti naujausius ir svarbiausius Europos sprendimus teisės srityje ir didinamas Europos Sąjungos teisinis tikrumas. Tačiau veiksmingo ES teisės įgyvendinimo sėkmę arba nesėkmę galiausiai lems tai, koks institucinis modelis bus laikomas tinkamu. Žinių ir priemonių turėjimas nėra viskas. Dar reikia ir turėti noro imtis veiksmų.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, PSE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, kaip ir praėjusiais metais Komisija neatsakė į klausimus, kurie buvo iškelti praėjusių metų rezoliucijoje dėl Bendrijos teisės taikymo stebėsenos, kurios autorė buvau aš. Šioje srityje keliami trys pagrindiniai klausimai, dėl kurių negerėjanti padėtis toliau kelia nerimą: tai skaidrumas, ištekliai ir procedūrų trukmė.

Iš visų naujų 2007 m. pažeidimo bylų 1 196 buvo susijusios su informacijos apie nacionalines priemones, susijusias su Bendrijos direktyvų perkėlimu į nacionalinę teisę, neteikimu. Būtų nepriimtina, jeigu Komisija turėtų skirti dvylika mėnesių susidoroti su šiomis paprastomis bylomis, kurioms reikia ne kokios nors analizės arba vertinimo, o tik greitų veiksmų. ES bandomasis projektas, kuris prieš metus buvo pradėtas penkiolikoje valstybių narių siekiant patikrinti naują reagavimo į skundus metodą, galėtų būti taikomas ir kitoms valstybėms narėms. Tačiau, deja, informacijos apie jo veikimo vertinimą stoka neleidžia Parlamentui komentuoti šiuo klausimu.

Apgailestauju turėdamas pasakyti, kad per Parlamento kadenciją nebuvo pasiekta pažangos Parlamento stebėjimo Bendrijos teisės taikymo srityje, kurioje jis turėjo atlikti svarbų vaidmenį. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti parengtas raginimas skubiai įgyvendinti su tuo susijusias reformas, kurias pasiūlė Parlamento veiklos darbo grupė ir kuriomis būtų didinamos Parlamento galimybės stebėti Bendrijos teisės taikymą valstybėse narėse.

  Manuel Medina Ortega (PSE). - (ES) Gerb. pirmininke, bent kartą esu patenkintas, kad nesu postą turintis asmuo ir kad atvyko A. Tajani, nes jis turi pranašumą kaip Parlamento narys. Aš žinau, kad jūs, kaip buvęs šio Parlamento narys, patyrėte nusivylimą, kurį mes, Parlamento nariai, jaučiame dėl Bendrijos teisės taikymo.

Taigi, Parlamente mes linkę reikalauti, kad Komisija atsiskaitytų, bet, manau, kad mes Komisijai duodame neįmanomą nurodymą, nes visos Bendrijos teisės ir viso Bendrijos teisės taikymo pagrindas – netiesioginis taikymas.

Kitaip tariant, Komisijos centrinė komanda, priimanti kai kuriuos skundus, turi tik kelis pareigūnus ir kelias galimybes imtis veiksmų. Tačiau šiuo metu yra polinkis riboti biudžeto valdymo įgaliojimus. Todėl Komisija nebeturės galimybių veikti.

Visa Bendrijos teisė ir visas Bendrijos teisės taikymas grindžiamas šių nacionalinių valdžios institucijų veikla: nacionalinių parlamentų, nacionalinių teismų ir nacionalinių valstybės tarnautojų.

Šiuo atveju nemanau, kad mes galime per daug reikalauti iš Komisijos. Turėtume tik padėti Komisijai. Manau, kad Monicos Frassoni ataskaitoje yra keletas punktų, kurie gali būti naudingi bandant paversti Bendrijos teisės taikymą tikrove. Aš kalbu apie punktus dėl nacionalinių priemonių susiejimo su direktyvomis, nacionalinių parlamentų bendradarbiavimo ir nacionalinių teismų veiklos.

  Christopher Beazley (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, norėčiau žinoti, ar Komisijos narys A. Talani sutiktų su tuo, kad tam tikra prasme pagrindinė tinkamos Bendrijos teisės stebėsenos kliūtis iš esmės yra mūsų nacionalinės vyriausybės.

Aš pateiksiu tik vieną pavyzdį. Maždaug prieš dvidešimt metų mes susitarėme visoje Europos Sąjungoje turėti keturias laisves. Mano rinkimų apygardoje yra daug italų kilmės žmonių. Vienas iš jų yra mokytojas, kuris, aišku, sklandžiai kalba itališkai. Jis sugrįžo į savo šeimos namus Italijoje. Tačiau jam buvo uždrausta mokyti savo šeimos gimtojoje šalyje, nes jo parengimas vyko anglų kalba. Tai tikrai neteisinga. Tačiau šiuo atveju nėra nieko, ką mes galėtume padaryti šiuo klausimu, nes Italijos valdžios institucijos sako, jog kad ir kokia būtų priežastis, tai taikoma Italijos piliečiams.

Man atrodo, kad Britanijos Vyriausybės elgesys oro uostuose būtų didelis daugelio Europos susitarimų pažeidimas. Ar yra kas nors tokio, ką galėtų padaryti Komisija, – galbūt kitame aukščiausiojo lygio susitikime galėtų pateikti pareiškimą nacionalinėms vyriausybėms – taip parodydama šiokį tokį Europos solidarumą?

  David Hammerstein (Verts/ALE). - (ES) Gerb. pirmininke, per paskutiniuosius penkerius metus aš, kaip Europos Parlamento ir Peticijų komiteto narys, išnagrinėjau šimtus peticijų, skundų ir klausimų, susijusių su aplinka, ir nustačiau, kad labai mažai bendradarbiauja nacionalinės valdžios institucijos. Net būtų galima sakyti, kad esama tam tikrų valstybių narių pasipriešinimo dėl direktyvos dėl natūralių buveinių ir kitų aplinkos apsaugos direktyvų taikymo.

Galima matyti, kokie neadekvatūs yra Komisijos departamentai. Jie neturi nei pakankamai išteklių, nei politinės valios Bendrijos teisei taikyti aiškiausiose bylose. Visa tai tęsiasi tiek daug metų, kad dažniausiai, kai pažeidimo procesai pasiekia Europos Teisingumo Teismą, mes veikiame vadinamuoju mirties momentu. Todėl negrįžtamose situacijose, susijusiose su aplinka, taikant teisę nepasiekiama nieko.

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, šiandien svarstomuose rezoliucijų projektuose ypatingas dėmesys skiriamas piliečių interesams, o konkrečiau – skundams Bendrijos teisės taikymo srityje.

Laikydamasi savo įsipareigojimų dėl konfidencialumo Komisija dirba tam, kad būtų skaidresnė veikla ir galėtų paskelbti daugiau informacijos metinėse ataskaitose, pateikiamose Europos tinklavietėse ir savo korespondencijoje.

Šiuo metu Komisija kuria bendrą Europos Sąjungos portalą, kuris turėtų padėti piliečiams. Ji ieško geriausio naudingos informacijos nukreipimo ir pateikimo piliečiams būdo, kuris geriausiai atitiktų jų interesus.

Komisija šiuo metu baigia darbą, kuriame buvo stengiamasi išnagrinėti valstybės atsakomybės už Bendrijos teisės nesilaikymą principą, galintį padėti piliečiams nuostolių atlyginimą išsireikalauti nacionaliniuose teismuose.

Skundų klausimu Komisija patvirtina, kad teikia reikšmę formalumams, veiksmingam skundų nagrinėjimui ir skundų pareiškėjų informavimui apie skundų nagrinėjimo eigą. Ji taip pat patvirtina būtinumą kuo greičiau rasti sprendimus.

Pagaliau noriu pabrėžti, kaip teisingai padarė Diana Wallis ir Manuelis Medina Ortega, nacionalinių teismų svarbą taikant Bendrijos teisę. Komisija atlieka darbą keliomis kryptimis, t. y. dirba su nacionaliniais teisėjais, kaip pabrėžė Tadeusz Zwiefka, siekdama gerinti supratimą apie įvairius Bendrijos teisės aspektus ir užtikrinti, kad taptų prieinamos visos priemonės, kurių reikia tam, kad būtų galėtų pasinaudoti reikiama informacija.

O dėl naujo Europos Sąjungos bandomojo metodo – jis nėra papildomas procedūros etapas. Taikant šį metodą mums suteikiama galimybė ištirti, ar kartu su valstybėse narėse esančiomis suinteresuotosiomis šalimis galima tiesiogiai ir greitai rasti sprendimą. Jis buvo sukurtas remiantis per kelerius metus nusistovėjusią Komisijos praktiką papildžius didesniais Komisijos ir valstybių narių, dalyvaujančių organizuojant kontaktus ir lyginant rezultatus su tikslais, įgaliojimais.

Šiandien ataskaitos projekte svarstoma daug konkrečių klausimų. Komisija pateiks aiškinimus dėl tų aspektų, dėl kurių šiandien nesugebėjau atsakyti Komisijos atsakyme į rezoliuciją.

Pasakęs tai apie infrastruktūras, kurios taip pat yra mano dokumentų paketo dalis, galiu tik pritarti Europos Parlamento kvietimui užtikrinti, kad būtų užsiimama pažeidimo procesais ir kad jie būtų užbaigiami laiku, nes tai neleidžia valstybėms narėms investuoti į infrastruktūras, galėsiančias turėti įtakos įgyvendinant Europos ekonomikos atgaivinimo planą.

Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, mes palankiai vertiname bendrą susidomėjimą, kurį parodė Parlamentas ir Komisija tinkamo ir teisingo Bendrijos teisės taikymo piliečių ir bendrovių interesų srityje.

Patvirtiname bendrą vertinimą dėl nepaprastos šio „geresnio reglamentavimo“ programos aspekto svarbos.

  Monica Frassoni, pranešėja. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti pirmininkei. Labai įdomu tai, kad Komisijos narys iš viso pranešimo išsirinko klausimą, kuriuo aš, kaip pranešėja, esu mažiausiai patenkinta, bet nepaisydama to pritariu visiems dalykams, kuriuos jis pasakė, ir įsipareigojimams, kuriuos prisiėmė Komisijos vardu.

Be to, norėjau pasinaudoti šia galimybe ir nurodyti keletą problemų, kurias, tikiuosi, gali išspręsti Komisija. Pirmoji – laipsniškas generalinių direktoratų savarankiškumo mažėjimas dėl bendro poveikio, daromo Teisės tarnybos, kuri vis dažniau nenori kreiptis į teismą, ir generalinio sekretoriato, kuris vis dažniau nenori skatinti valstybių narių – tai vis pavyzdžiai, kuriuos aš galėčiau pateikti, ir kurių, deja, yra apstu.

Be to, yra reali neveiksmingos Bendrijos teisės taikymo kontrolės problema dėl nepakankamų išteklių. Gerb. pirmininke, dėl Direktyvos, kurią mes visapusiškai išnagrinėjome, t. y. Direktyvos 2004/38/EB, buvo gauta 1 500 skundų. Tai direktyva dėl laisvo piliečių judėjimo. Dėl jos buvo gauta 1 500 piliečių skundų, bet pradėta tik 19 pažeidimo bylų.

Toliau, liečiant bandomojo projekto klausimą, jau kalbėjau apie įtikinamosios jėgos silpnėjimo problemą ir tai, kad negalima visą laiką trumpinti galutinių terminų. Aišku, kad kai problemos sprendžiamos tokiame bandomajame projekte, kaip taršos, kuris jau patvirtintas, ir medžioklės taisyklių, kuris aiškiai ir atvirai prieštarauja Bendrijos taisyklėms, negalima tvirtinti, kad valstybės narės imasi veiksmų, nes tai naudinga tik norint toliau vilkinti procesus.

Pagaliau, gerb. pirmininke, problema, kurią laikau keliančia nerimą, yra santykinai nauja, tai bendras kraštutinio Komisijos teikiamų formalių atsakymų poveikis, kuris toliau didėja, ir vis labiau abejotinas sprendimų pobūdis. Neseniai pažeidimo byla buvo užbaigta politiniais sumetimais – kalbu apie MoSE projektą. Aišku viena, kai politiniais sumetimais koncepcija įtraukiama į stebėsenos procesą, kuris visų pirma privalo būti teisinis, reikalai gali komplikuotis.

Pagaliau mūsų pačių institucijoje, Parlamente, susiduriame su labai didele problema dėl to, kad į reformas, kurias gegužės mėn. ketiname svarstyti ir dėl kurių ketiname balsuoti, įtraukti pasiūlymai, kuriais siekiama labai sumažinti Peticijų komiteto įgaliojimus. Tai būtų labai didelė klaida, nes peticijų įtakos sumažėjimas reiškia piliečių, skundų ir Bendrijos teisės pažeidimų nagrinėjimo įtakos sumažėjimą.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien.