Rapporti verbatim tad-dibattiti

Il-Ġimgħa, 24 ta' April 2009 - Strasburgu

3. Ħlasijiet transkonfinali fil-Komunità - In-negozju tal-istituzzjonijiet tal-flus elettroniċi (dibattitu)

  La Présidente. - L'ordre du jour appelle la discussion commune sur:

– le rapport de Margarita Starkevičūė, au nom de la commission des affaires économiques et monétaires, sur la proposition de règlement du Parlement européen et du Conseil concernant les paiements transfrontaliers dans la Communauté (COM(2008)0640 - C6-0352/2008 - 2008/0194(COD)) (A6-0053/2009), et

– le rapport de John Purvis, au nom de la commission des affaires économiques et monétaires, sur la proposition de directive du Parlement européen et du Conseil concernant l'accès à l'activité des établissements de monnaie électronique et son exercice ainsi que la surveillance prudentielle de ces établissements, modifiant les directives 2005/60/CE et 2006/48/CE et abrogeant la directive 2000/46/CE (COM(2008)0627 - C6-0350/2008 - 2008/0190(COD)) (A6-0056/2009).

  Margarita Starkevičiūtė, pranešėja. − Šiuo metu, kai Europos Sąjungos ekonomika išgyvena nuosmukio laikotarpį yra labai svarbu skatinti ekonomikos augimą. Vienas iš Europos Sąjungos ekonomikos augimo šaltinių yra bendros rinkos plėtra, kuri ypač finansų paslaugų srityje vis dar yra labai fragmentuota. Teikiamas pasiūlymas kaip tik ir turėtų padėti spręsti šią problemą ir padėti sukurti bendrą Europos mokėjimų erdvę. Angliškai tai vadinasi single payment area.

Šis dokumentas jau turi savo istoriją. Tik įvedus eurą ir panaikinus valiutų keitimo kursus euro zonos šalyse,  paaiškėjo, kad kainos už tarptautinius mokėjimus vis dar skiriasi nuo kainų už vietinius mokėjimus. Todėl buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 2560 dėl tarptautinių mokėjimų eurais, kuris įsigaliojo 2001 m. pabaigoje. Jis nustatė vienodus mokesčius už atitinkamus vietinius, nacionalinius mokėjimus ir tarptautinius mokėjimus ir įtvirtino šį principą. Tuo buvo siekiama sumažinti kainas vartotojams ir užtikrinti didesnę konkurenciją apmokėjimų paslaugų rinkoje.

Vykdant šį reglamentą sumažėjo mokėjimo kaštai, pvz., 100 eurų tarptautinis pervedimas vidutiniškai kainavo 24 eurus Europos Sąjungoje, dabar kainuoja 2,5 euro. Kita vertus, tas dokumentas atskleidė tam tikrų trūkumų. Dėl to buvo nutarta įgyvendinti jo peržiūrą.

Dabar teikiamas dokumentas yra to Reglamento Nr. 2560 patobulinta versija. Kas naujo tame dokumente? Pirmiausia, išplečiamas vienodų mokesčių už tarptautinius ir atitinkamų vietinių mokėjimų principas įtraukiant tiesioginį debetą. Anksčiau to nebuvo galima naudoti. Sukūrus vieningą mokėjimų erdvę ir priėmus mokėjimų paslaugų direktyvą Europoje keičiasi mokėjimų aplinka, todėl svarbu, kad nuo 2009 m. lapkričio mėn. būtų galima tarptautiniu mastu naudoti populiarią elektroninio mokėjimo priemonę – tiesioginį debetą. Siekiant padėti sukurti tą bendrą tiesioginio debeto modelį, reglamente nustatoma, kad tuo atveju, jei gavėjo ir mokėtojo mokėjimo paslaugų tiekėjai nėra sudarę dvišalio susitarimo, pereinamuoju laikotarpiu iki 2012 m. nustatytas fiksuotas 0,08 euro centų dydžio daugiašalis tarpbankinis mokestis už tiesioginį debetą.

Taip pat dokumente yra numatyta, kaip pagerinti vartotojų teisių gynimą ir pašalinti kliūtis verslui. Valstybėms narėms yra siūloma paskirti kompetentingas institucijas, kurios galėtų prižiūrėti šio reglamento vykdymą, ir taip pat tos institucijos turėtų aktyviai bendradarbiauti tarp šalių, kad verslui būtų kuo mažiau kliūčių, jos galėtų nustatyti ir gaires, kaip vertinti atitikimo nustatytam principui tvarką.

Dar vieną naują dalyką, kurį siūlo šita dokumento peržiūra, yra tai, kad siūloma palaipsniui panaikinti įsipareigojimus, taikomus bankams tam tikrose valstybėse, teikti mokėjimo balanso duomenis, nustatoma kita mokėjimo balanso teikimo duomenų tvarka.

Man labai gaila, kad su Taryba nepavyko susitarti dėl šio punkto ir kol kas ta mokėjimo balanso peržiūrėjimo tvarka, jos įgyvendinimo tvarka nėra apibrėžta. Parlamentas ir Komisija pasisakė už tai, kad ta data būtų griežtai nustatyta.

  John Purvis, rapporteur. − Madam President, this directive responds to the growing importance of electronic commerce and of electronic money and the need for a clear legislative framework. Its aim is to facilitate the use of electronic money for on-line payments accounts, pre-paid mobile phone accounts, top-up travel cards and gift vouchers.

E-money is no different from other forms of money in that it stores monetary value and provides a convenient means of exchange. But, unlike account-based payment instruments, such as credit and debit cards, it works as a pre-paid bearer instrument. It is used to cover payments – usually of relatively small amounts – to undertakings other than the user, thus differentiating it from single purpose pre-paid cards like telephone cards. There is no need of a bank account in order to use e-money, so it is particularly relevant to those in society who do not, or cannot, have bank accounts.

It was all of eight years ago that a Benjamin Cohen, in his article, ‘Electronic Money: New Day or False Dawn?’, stated that the era of electronic money will soon be upon us. Sadly, this prediction was both over-optimistic and premature – for Europe, at least. Electronic money is still far from delivering, in Europe, the full benefits which were expected when the first e-money directive was adopted in 2001.

Probably this was because of the high initial capital requirement and other over-cautious restrictions. The number of e-money institutions differs remarkably from one Member State to another. For example, the Czech Republic has over 40 EMIs, or Electronic Money Institutes, while France and Germany between them have a grand total of 12. In fact, two German EMIs were even constrained to move to the UK jurisdiction because of major differences in regulation, even under this directive. In August 2007 – two years ago – outstanding electronic money was only EUR 1 billion, and that compares with EUR 600 billion of cash in circulation.

So, clearly, e-money has a long way to go to become a serious alternative to cash. However, it is growing significantly, despite the restrictions, and this new directive should enable new, innovative and secure electronic money services to operate, to provide market access possibilities for new players and to foster real and effective competition between market participants. New and smaller operators will have an opportunity to enter the market, as the amount of initial capital needed will be reduced from EUR 1 million to EUR 350 000. The Committee on Economic and Monetary Affairs would certainly have preferred less.

Providers can extend the outlets where e-payments can be made, for example the customer paying for his metro ticket with e-money could also purchase a coffee, a newspaper or a bunch of flowers at the station kiosk, as is already – and very successfully – the case in Hong Kong, for example.

We have been rushed through the legislative process for a first-reading agreement in order to get this measure enacted before the European elections. I thank most warmly Ivo and Melanie from the Economic Committee staff, the Socialist and Liberal shadows, Mr Pittella and Mrs Raeva, the Commission services and the Czech Presidency, notably Tomáš Trnka and his team, for their very positive cooperation. None of us achieved all we would have wished, but I believe we will have made a significant step forward, and I would very much welcome Parliament’s support for this project.

  Antonio Tajani, Vicepresidente della Commissione. − Signora Presidente, onorevoli parlamentari, innanzitutto io desidero esprimere l’apprezzamento della Commissione per come è stato rapido il Parlamento nell’affrontare questi due dossier così importanti e per questo voglio ringraziare sia i relatori, sia la presidente Pervenche Berès, per aver dato un contributo determinante alla celerità del lavoro.

Oggi mancano soltanto un paio di mesi alla data entro la quale gli Stati membri dovranno recepire la direttiva sui servizi di pagamento. Queste due misure, insieme al notevole impegno dell’industria dei pagamenti per sviluppare i prodotti SEPA, rappresentano un passo fondamentale e opportuno verso il completamento del mercato unico dei pagamenti. Tali misure, insieme alla direttiva, completeranno la base giuridica indispensabile per garantire chiarezza, certezza e stabilità del mercato. I negoziati svolti nelle ultime settimane hanno consentito di ottenere molto rapidamente un consenso attorno a questi due dossier.

Per quanto riguarda il regolamento rivisto sui pagamenti transfrontalieri, sono lieto di annunciare che la Commissione condivide l’emendamento proposto, frutto di un compromesso. La Commissione si rallegra in particolare dell’inclusione nella sua proposta originaria di articoli che disciplinano la questione della commissione interbancaria multilaterale per le operazioni di addebito diretto. Il mercato aspettava queste disposizioni e noi le consideriamo indispensabili per il varo tempestivo dell'addebito diretto SEPA da parte delle banche europee.

Queste regole daranno all'industria dei pagamenti tre anni per proporre un modello commerciale di lungo termine per gli addebiti automatici nel rispetto delle norme della concorrenza. La Commissione, nell’ottica del compromesso, è disposta a sostituire l’abolizione incondizionata di questi obblighi con una clausola di riesame come proposto dal Parlamento e dal Consiglio.

Per quanto riguarda la direttiva sulla moneta elettronica rivista, si tratta di una normativa particolarmente ambiziosa e che offrirà una ben accetta seconda opportunità per l’istituzione di un mercato della moneta elettronica che sia veramente proficuo. Questa direttiva mira a fornire al mercato un quadro giuridico e prudenziale chiaro ed equilibrato, eliminando ostacoli inutili, sproporzionati o eccessivi all’ingresso nel mercato e rendendo più interessante l’attività dell’emissione di moneta elettronica.

La nuova direttiva dovrebbe favorire una concorrenza vera ed efficace tra tutti i partecipanti del mercato garantendo nel contempo la parità di condizioni per tutti i fornitori di servizi di pagamento e un elevato livello di tutela dei consumatori. Il compromesso raggiunto stabilisce un ottimo equilibrio tutelando pienamente i nostri obiettivi iniziali e nel contempo rispondendo adeguatamente alle preoccupazioni legittime espresse nel corso del processo di adozione. Pertanto, sosteniamo pienamente questa proposta.

  Aloyzas Sakalas, rapporteur for the opinion of the Committee on Legal Affairs. − Madam President, the Legal Affairs Committee supports the proposal for a regulation of the European Parliament and of the Council on cross-border payments in the Community.

The aims of the Commission initiative are as follows: firstly, to replace the existing regulation in order to adapt it to market developments; secondly, to advance the protection of consumer rights and to provide an adequate legal framework for the development of a modern and efficient payment system within the EU; and thirdly, to achieve an internal market for payment services in euro.

The Legal Affairs Committee was appointed to submit an opinion to the lead Committee on Economic and Monetary Affairs. In the opinion it was proposed that Member States may appoint existing institutions to act as competent authorities and to utilise or extend existing procedures concerning cross-border payment services. It is important to apply and improve already existing measures and redress bodies to deal effectively with complaints and disputes regarding this proposal.

It is important to point out that the principles of proportionality, subsidiarity and especially the extended principle of equality of charges for cross-border payments should comply with the EC Treaty, Article 95(1). Cross-border payments in euro require a Community-wide approach because the applicable rules and principles have to be the same in all Member States in order to achieve legal certainty and a level playing field for all European payments market stakeholders.

  José Manuel García-Margallo y Marfil, en nombre del Grupo PPE-DE. – Señora Presidenta, voy a comentar sólo el Reglamento relativo a los pagos transfronterizos y el informe que ha hecho la señora Starkevičiūtė.

El Reglamento, como ya ella ha explicado muy bien, responde a las necesidades percibidas como consecuencia de la introducción del euro y establece un principio relativamente claro: las comisiones deben ser iguales para los pagos nacionales que para los pagos transfronterizos, una regla de sentido común en un mercado interior pero que distaba mucho de cumplirse antes de este Reglamento.

El Reglamento se convirtió así en una rampa de lanzamiento para la zona única de pagos a la que también se ha referido la ponente y, por tanto, sobra cualquier comentario adicional.

El paso del tiempo ha hecho viejo este Reglamento y ha habido que abordar su revisión para adaptarlo a la evolución de los mercados financieros y para adaptarlo también a la Directiva sobre servicios de pago.

La Comisión se propuso tres objetivos en esta revisión: en primer lugar, incluir en su ámbito los adeudos domiciliados transfronterizos; en segundo lugar, establecer procedimientos para la revisión extrajudicial de los problemas que pudiesen derivarse de la aplicación del Reglamento; y, en tercer lugar, aliviar las obligaciones de información estadística sobre la balanza de pagos.

El Parlamento Europeo coincidió, en general, con esta visión pero estableció tres modificaciones importantes: una aclaración de las definiciones jurídicas que en el Reglamento se establecen, una conminación o una advertencia a los Estados para que cumpliesen el Reglamento mejor de lo que lo habían hecho en el pasado y, en tercer lugar, una llamada también a una coordinación importante entre los Estados.

Mi preocupación era el tema de las obligaciones estadísticas en materia de balanza de pagos que ha sido resuelto en el acuerdo entre las distintas instituciones y, por tanto, me doy por plenamente satisfecho con el resultado alcanzado con el acuerdo de todas ellas.

  Pervenche Berès, au nom du groupe PSE. – Madame la Présidente, je voudrais me prononcer sur le rapport de M. John Purvis sur la monnaie électronique.

D'abord, je crois que si on s'interroge sur les raisons pour lesquelles la monnaie électronique est moins développée ici qu'à Hong-Kong, c'est sans doute que les citoyens européens ont pris l'habitude de se servir de leur carte bancaire avec beaucoup de facilité.

Les préoccupations de ce Parlement dans l'élaboration de cette législation auront été doubles: premièrement, à un moment où les enjeux de supervision sont sur toutes les lèvres, nous ne souhaitions pas, du seul fait de l'insistance du lobby des institutions de la monnaie électronique, déréguler la supervision de ces dernières. C'est pourquoi ce Parlement européen a surtout tenu à ce que ces institutions qui émettent de la monnaie électronique, qui gèrent de la monnaie électronique, puissent faire l'objet d'une véritable supervision, et je crois que nous avons obtenu un certain nombre de garanties dans ce domaine. Je m'en réjouis.

De la même manière, nous avons eu la préoccupation de tenir compte des intérêts des citoyens et de ceux qui ont recours à cette monnaie électronique, notamment lorsqu'ils veulent interrompre leur contrat, de façon à ce qu'ils ne se voient pas imposer par les institutions gérant cette monnaie électronique des contraintes et des frais qui nous auraient semblé excessifs.

Voilà l'esprit dans lequel nous avons apporté notre soutien à cette proposition, en souhaitant qu'elle facilite la vie de nos concitoyens par l'utilisation de la monnaie électronique, mais que cela ne conduise pas à des dérives notamment au regard des mécanismes de supervision.

  Мариела Величкова Баева, от името на групата ALDE. – Предложението за регламент на Европейския парламент и на Съвета относно трансграничните плащания в рамките на Общността, който цели да замени сега действащия Регламент, е във връзка с израждането на интегриран европейски пазар на плащанията. Предложението е насочено и към повишаване защитата на интересите и правата на потребителите и намаляване бремето по отношение на отчитането за целите на статистиката.

Член 5 за платежния баланс и член 12, свързан с клаузата за преразглеждане, са предмет на компромис, който нашият докладчик Margarita Starkevičiūtė визира и се подкрепя от България. Компромисът е възможност за своевременна и адекватна оценка.

Текущата глобална финансова криза насочва вниманието към необходимостта от релевантни статистически данни. България е за премахването на сетълмент базираните задължения на доставчиците на платежни услуги, за статистическо отчитане за целите на платежния баланс под прага от 50 хиляди евро.

България подкрепя премахването на член 5, параграф 2, като изразените резерви са в контекста на потенциалната загуба от информация и влошаване на качеството на статистическите данни за целите на платежния баланс, както и с необходимостта от технологично време за осъществяването на преход към системата за пряко отчитане.

  Antonio Tajani, Vicepresidente della Commissione. − Signora Presidente, onorevoli colleghi, ancora una volta io desidero esprimere il mio apprezzamento per il modo con il quale il Parlamento ha gestito questi due dossier. Questo significa che il nuovo regolamento sui pagamenti transfrontalieri entrerà in vigore come previsto il 1° novembre di quest’anno e il mercato della moneta elettronica beneficia così di una seconda opportunità di sviluppo.

Parallelamente alla direttiva sui servizi di pagamento, questi due atti legislativi europei consentiranno di creare un quadro giuridico moderno e globale per il mercato comunitario dei pagamenti e spianeranno la strada affinché l’industria europea dei pagamenti possa sviluppare pienamente il progetto dell’area unica dei pagamenti in euro. Tale progetto offrirà ai consumatori e alle aziende europee un mercato dei pagamenti pienamente integrato, efficiente sotto il profilo dei costi e di ottima qualità.

La Commissione quindi ringrazia – io lo faccio con particolare piacere – il Parlamento europeo per questo ulteriore segno del suo impegno a favore del SEPA.

  Nils Lundgren, för IND/DEM-gruppen. – Fru talman! Elektroniska pengar som kan användas över gränserna är ett mycket stort framsteg. Det är en viktig uppgift för EU att på detta sätt förbättra den inre marknaden genom att främja användningen. Jag vill dock ta tillfället i akt att påminna vad vi då talar om.

När vi införde euron för ett stort antal länder i Europa var det på grundval av de analyser som man gör av värdet av en valutaunion. Värdet är att vi sänker växlingskostnader och andra transaktionskostnader. Vi sänker informationskostnaderna genom att ha en gemensam valuta. Priset som vi betalar för att få detta är att vi får mer instabila ekonomier. Vi får svårare att upprätthålla jämn och hög sysselsättning och upprätthålla stabila statsfinanser. Vi ser detta just nu när det håller på att gå fullständigt åt fanders på de punkterna för länder som Irland, Spanien, Italien och Grekland.

Notera då att offren ska motsvaras av vinsterna av lägre transaktionskostnader genom en gemensam valuta, men de vinsterna är ständigt fallande just därför att framstegen när det gäller betalningssystemet är så ofantliga. Inom en ganska kort tid kommer vi att stå i ett läge där vi finner att vi har så effektiva betalningssystem att kostnaderna har blivit helt försumbara. Då står vi där med en gemensam valuta som egentligen enbart tillförsäkrar oss instabilitet i vår europeiska ekonomi. Det sa jag före, ni kan se det efteråt. Tänk på detta!

  Margarita Starkevičiūtė, pranešėja. − Aš norėčiau pasakyti, kad teikiamas tekstas yra kompromisas, kuris pasiektas sudėtingose derybose tarp Tarybos, Komisijos ir Parlamento.

Tačiau rezultatas yra teigiamas, ir aš norėčiau padėkoti Tarybos atstovui ponui T. Trnka ir Komisijos atstovams už gerą bendradarbiavimą, taip pat norėčiau padėkoti Ekonomikos komiteto darbuotojams, kurie padėjo paruošti šį dokumentą. Jis ir atsakys į tuos klausimus, kuriuos iškėlė ponas N. Lungren'as, tai yra jis padės sustiprinti visą euro erdvę todėl, kad bus sustiprinta atsiskaitymų mokėjimų eurais tvarka. Mane, ne euro šalies atstovę, labai džiugina, kad šis reglamentas gali būti taikomas, jei ne euro zonos šalys narės norės, ir mokėjimams nacionaline valiuta – Lietuvoje tai būtų litais.

Dabar mūsų šalyse mokėjimų tarp šalių ir vidaus mokėjimų nacionaline valiuta kainos kol kas dar skiriasi. Tai iš dalies nulemta to, kad mes nesame euro zonos šalys narės. Manau, kad pirmas žingsnis ir vienas iš žingsnių į euro zoną būtų tai, kad mes, ne euro zonos šalys narės, pradėtume šį principą taikyti ir nacionalinėms valiutoms. Kitas svarbus dalykas yra tai, kad šio mokėjimų tarp šalių reglamento įdiegimas atveria kelią modernizuoti Europos bankinį sektorių todėl, kad bankai turi trejų metų pereinamąjį laikotarpį paruošti naują verslo modelį, kuris atsiskaitymus padarytų efektyvesniais.

Tai yra labai svarbu, mes labai dažnai kalbame apie inovacijas, naujas iniciatyvas, modernizavimą. Šitas dokumentas kaip tik tam ir sudaro sąlygas.

Tai yra labai svarbu, mes labai dažnai kalbame apie inovacijas, naujas iniciatyvas, modernizavimą. Šitas dokumentas kaip tik visą tam ir sudaro sąlygas.

  John Purvis, rapporteur. − Madam President, just to satisfy the prudential concerns mentioned by Mrs Berès, I would point out that we have insisted in this directive and report that e-money funds are not deposits; credit cannot be created upon them. We have opened the door for e-money only a bit wider.

The basic capital requirement is reduced to EUR 350 000; the Committee on Economic and Monetary Affairs would have preferred EUR 200 000. The own-funds requirement is to be 2% of outstanding e-money funds; we would have preferred 1.6%, but with the 20% flexibility up or down that is allowed, the more liberal Member States can go down to 1.6% and the conservative Member States can go up to 2.4%.

It is not ideal that we still have the prospect of such an uneven playing field in the European Union, especially when we have insisted that e-money users’ funds will be fully safeguarded and there are also other important user-friendly protections, for example in redemption, as Mrs Berès mentioned. Because of the level of capital required, the waiver level has also had to be set for purely national e-money operators at EUR 5 million instead of EUR 2 million.

All in all, this is a very cautious step forward. It is not perfect. Compromises seldom are. Almost certainly it will have to be revisited in three or four years’ time and, by then, I hope more operators will have entered the business. Users and merchants will be clamouring for more choice. The more doubtful regulators, banks, Mrs Berès – and even the European Central Bank – will have become reconciled that this is a beneficial, user-friendly service which holds no risks to the European economy. We in Europe can at last take up all the opportunities which e-money offers.

  La Présidente. - La discussion commune est close.

Le vote aura lieu aujourd'hui.