Posėdžio stenograma

Penktadienis, 2009 m. balandžio 24 d. - Strasbūras

1. Posėdžio pradžia

PIRMININKAVO: MARTINE ROURE
Pirmininko pavaduotoja

(Posėdis prasidėjo 9.00 val.)

2. 25-oji metinė Komisijos teikiama Bendrijos teisės taikymo stebėsenos ataskaita (2007 m.) (diskusijos)

  Pirmininkė. - Kitas klausimas – Monicos Frassoni pranešimas (A6-0245/2009) Teisės reikalų komiteto vardu dėl 25-osios Komisijos teikiamos Bendrijos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos (2007 m.) (2008/2337(INI)).

  Monica Frassoni, pranešėja. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, tai mano trečioji ataskaita dėl Bendrijos teisės taikymo ir turiu pasakyti – su derama pagarba dideliam mūsų darbui, kurį padarėme kartu su Komisija – kad nemanau, jog galime pasakyti sau, kad esame labai patenkinti. Manau, kad iš esmės yra trys problemos, kurias norėčiau paminėti ir į kurias mūsų ataskaitoje norėjau atkreipti jūsų dėmesį ir visų pirma Komisijos dėmesį.

Lygindama su pradžia matau Komisijos polinkį skirti mažiau dėmesio tam, ką Parlamentas daro ir apie ką klausinėja, nes, priešingai nei pagal ankstesnę praktiką, mes beveik negavome atsakymų į klausimus, kuriuos uždavėme svarstydami ankstesnes ataskaitas. Turiu pasakyti, kad man tai kelia tam tikrą nusivylimą, nes visi sutarėme, kad Bendrijos teisės taikymo klausimas bus geresnio reglamentavimo darbotvarkės prioritetas.

Mes susidūrėme su tokiomis problemomis, kaip antai: trys pagrindinės mūsų ir Komisijos bendrai aptartos problemos: skaidrumas, ištekliai ir procedūrų trukmė.

Galime matyti, kad dėl naujo kartu sukurto punkto, kitaip tariant, skaidrumo, į priekį buvo judama ganėtinai lėtai, todėl iš esmės priėmus naujus reglamentus dėl galimybės susipažinti su dokumentais, galimybė tiems, kurie vykdo pažeidimo procesą arba prašo pradėti pažeidimo procesą, nustatyti, kodėl jis buvo nutrauktas arba buvo pradėtas, vis mažėja pagal bet kokias normas.

Antra, norėčiau pakalbėti apie prioritetų nustatymo problemą: pažeidimo proceso laikymasis ir jo vykdymas paprastai turi apimti sprendimus, kurie būtų ne tik techniniai, bet ir politiniai, o šiuo atveju, deja, po trejų ar ketverių mūsų darbo šiuo klausimu metų iki šiol turime stebėsenos ir skaidrumo mechanizmo problemą ne tik viduje, kitaip tariant, susijusią su Komisija, bet ir išorėje – nesusijusią su Komisija.

Norėčiau pateikti jums keletą pavyzdžių, labai susijusių su Bendrijos teise aplinkos srityje. Mes žinome, kad tai yra pagrindinė problema Europos teisės taikymo srityje, tačiau kol kas tiek išteklių, tiek šiam sektoriui teikiamo prioriteto prasme mes vis dar daug atsiliekame.

Vienas iš įdomiausių ir vienas iš klausimų, pozityviai aptartų su Komisija, buvo toks: procesų atimamo laiko sumažinimas naudojant mechanizmus, kurie buvo pasiūlyti ir dėl kurių iš dalies buvo susitarta su Komisija. Tačiau šiuo klausimu taip pat likome aklavietėje dėl tam tikros inercijos, su kuria, tikiuosi, ateityje bus galima susitvarkyti.

Be to, kitas klausimas, kurį mes ilgai svarstėme su Komisija, susijęs su vadinamuoju bandomuoju projektu – t. y. projektu, pagal kurį piliečiui pateiktas skundas Komisijai nukreipiamas valstybei narei, kad ji galėtų duoti kokį nors atsakymą. Kai kurioms valstybėms narėms pateiktas šio bandomojo projekto vykdymo vertinimas – ypač tas, kurį pateikė mūsų Komisijos narys A. Tajani – iš dalies yra nepatenkinamas, nes tai, kad Komisija daugiau nerašo laiškų tiesiogiai tiems, kurie buvo kaltinami galimu pažeidimu, labai sumažina administracijos, kuri, sakykime, yra kalta dėl šio tariamo pažeidimo, suinteresuotumą atsakyti.

Aplinkybės visada tokios pat: regionui Italijos ministerijos departamento rašytas laiškas tikrai bus mažiau veiksmingas, negu laiškas, gautas tiesiai iš Komisijos. Tai tam tikra kritika, išsakyta dėl bandomojo projekto, bet, deja, iš atsakymo Komisija turėjo nedaug naudos. Gerb. pirmininke, pasilieku teisę sugrįžti prie to antrojoje diskusijų dalyje, kad galėčiau atsakyti į pastabas, kurias, mano įsitikinimu, pateiks pirmininko pavaduotojas A. Tajani.

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Gerb. pirmininke, šiandien čia dalyvauju vietoj pirmininko J. M. Barroso, kuris paprašė manęs pareikšti apgailestavimą, kad jis negali dalyvauti šioje diskusijoje dėl 2007 m. metinės ataskaitos dėl Bendrijos teisės taikymo.

Komisija palankiai vertina paramą, kad Parlamentas pritarė požiūriui, kurį jis pateikė 2007 m. komunikate „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“.

J. M. Barroso vadovaujama Komisija daug reikšmės teikia tinkamam Bendrijos teisės taikymui ir teikia jam didžiausią prioritetą. Būtent todėl Komisija dėjo ypatingas pastangas, kad patobulintų savo darbo metodus dėl piliečių ir įmonių, kaip aiškinama 2007 m. komunikate.

Ankstesnės Parlamento rezoliucijos sudarė sąlygas pateikti nemažai iniciatyvų, kurios buvo įtrauktos į komunikatą. Pirma, praėjusį sausio mėn. pažeidimo procesuose nustatėme, kad dažniau priimami sprendimai siekiant paspartinti bylų nagrinėjimą; antra, praėjusį balandžio mėn. mes pradėjome ES bandomąjį projektą penkiolikoje valstybių narių, kad išbandytume naują metodą, kuriuo siekiama pagerinti problemų sprendimą ir padidinti galimybę naudotis informacija; trečia, pagrindinis šios iniciatyvos, kuri artima Parlamento interesams, tikslas – geriau atstovauti piliečių ir verslo įmonių interesams sprendžiant klausimus ir problemas, nustatytas Bendrijos teisės taikymo srityje, įskaitant šios teisės pažeidimo procesus; nepaisant to, Komisija toliau spręs, ar vykdyti pažeidimo procesus, jeigu nebus laikomasi ES bandomojo projekto pagrindų, visų pirma atsižvelgdama į pažeidimo procesus; penkta, 2008 m. gruodžio mėn. pirmininkas J. M. Barroso parašė Parlamento Teisės reikalų komiteto pirmininkui G. Garganiui laišką, kuriame pateikė išsamią informaciją apie bandomojo projekto vykdymą. Be to, šiame laiške pritariama Komisijos norui atsiųsti Parlamentui išsamią ataskaitą apie pirmuosius šio projekto veiklos metus. Parengiamasis darbas šiuo klausimu jau prasidėjo.

Remdamasi savo komunikatu Komisija taip pat priėmė metinę ataskaitą, kuri yra labiau politinio pobūdžio. Joje ne tik atkreipiamas dėmesys į per praėjusius metus atliktą darbą, bet ir siekiama nustatyti Bendrijos teisės taikymo prioritetus ir šiems prioritetams įgyvendinti praktikoje skirtą programą.

Ataskaitoje yra svarbus strateginis Komisijos pareiškimas dėl pagrindinio „Geresnės teisėkūros“ programos aspekto. Vienas iš šios iniciatyvos tikslų – teikti Parlamentui naudingesnę informaciją siekiant sukurti geresnį pagrindą tarpinstitucinėms diskusijoms, kurios vyks vėliau.

Parlamentas palankiai įvertino 2008 m. metinėje ataskaitoje išvardintų prioritetų, ypač susijusių su pagrindinėmis teisėmis ir gyvenimo kokybe, nustatymą. Pirmą kartą Komisija pasinaudojo savo metine ataskaita, kad nustatytų tikslesnius įvairių sektorių prioritetus. Mūsų tikslas lieka toks pats – sutelkti veiklą į veiksmus, kurie duotų geresnius rezultatus, atsižvelgiant į visų piliečių ir verslo įmonių interesus.

Šių metų metinėje ataskaitoje bus išdėstyti veiksmai, kurių buvo imtasi praėjusiais metais nustatytų prioritetų srityje, ir pasiekta pažanga, taip pat nauji 2009–2010 m. prioritetai.

Ačiū. Man būtų labai įdomu išgirsti daugelio narių pastabas dėl šios diskusijos. Diskusijos pabaigoje pateiksiu kai kuriuos atsakymus Monicai Frassoni.

  Diana Wallis, Peticijų komiteto nuomonės referentė. − Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikinti Monicą Frassoni su jos ataskaita. Manau, kad tiek man, tiek jai dvejų trejų metų laikotarpiu buvo malonu dirbti kartu rengiant šią ataskaitą Parlamento vardu. Šis bendradarbiavimas man patiko. Tačiau nepatinka tai, kad baigiantis kiekvieniems metams mes matome beveik tokius pačius dalykus ir suvokiame, kad nuolat trypčiojame vietoje.

Turi būti ganėtinai nesunku padaryti tai, nes kalbame apie mūsų piliečių galimybę nustatyti, kokia yra Europos teisė, o kai esama problemų dėl jos, – koks yra jos vykdymo užtikrinimo procesas, ir pagaliau – koks yra to vykdymo užtikrinimo rezultatas. Tačiau tikrovėje mes, matyt, turime toliau visą laiką bandyti išradinėti naujus mechanizmus, kad galėtume iš tikrųjų imtis proceso, kuris jau yra, bet nėra aiškus ir nėra skaidrus.

Mes padarėme pažangą ta prasme, kad pradėtą procesą, kuriuo siekiama ES teisę padaryti suprantamą, dabar perėmė Komisija, todėl esu patenkintas, kad dabar matome teisės aktų įžangose dėsningai išdėstytas vadinamąsias piliečių santraukas, kad mes galėtume matyti – ir tie, kuriems atstovaujame, – kuria kryptimi einame ir kokį įstatymą turime įgyvendinti.

Bet kai kalbama apie vykdymo užtikrinimo procesą, atrodo, vis dar esame patekę į padėtį, kai sprendimas užtikrinti vykdymą ar neužtikrinti yra ne toks akivaizdus – kodėl šį sprendimą galima priimti arba jo negalima priimti – todėl dažnai piliečiams tenka tik stebėtis. Neseniai gavome laišką iš tam tikrų asmenų, kurie bandė pasiekti, kad būtų vykdomas konkretus teisės aktas. Dabar jie taip pasibjaurėję Europos kūrimu, kad nors yra proeuropiečiai, palaiko antieuropietišką partiją.

Esmė tokia: jeigu to gerai nesuprasime, diskredituosime visą Europos teisę ir visas savo institucijas. Tai ne mažiau svarbu. Mes, kaip Parlamento nariai, paskutinėmis kadencijos dienomis eikvojame savo laiką mėtydamiesi nuo vieno dalyko prie kito, t. y. nuo trišalių pokalbių vėl pereidami prie trišalių pokalbių, nuo susitarimo per pirmąjį svarstymą – prie susitarimo per pirmąjį svarstymą ir ginčydamiesi dėl daugybės teisės akte esančių žodžių ir sakinių turinio. Tai puiku. Tačiau jeigu galiausiai teisės aktas nevykdomas taip, kaip tikisi mūsų piliečiai, turime paklausti savęs: kokia jo prasmė?

Visos mūsų institucijos atsako už ES teisės stebėseną. Tai jūsų, Komisijos, svarbiausia pareiga. Iš tikrųjų linkiu, kad kiekvienais metais mums nereikėtų dalyvauti tokio pobūdžio diskusijoje.

  Tadeusz Zwiefka, PPE-DE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, vienas iš pagrindinių principų, pagal kuriuos valdoma Europos Sąjungos veikla, yra toks: valstybės narės prisiima įsipareigojimą perkelti ir įgyvendinti Bendrijos teisę. Šis principas – integracijos proceso pagrindas. Be abejo, reikalingas nuolatinis ir aktyvus Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas siekiant užtikrinti greitus ir tinkamus atsakymus į piliečiams kylančias abejones, kritikuoti ir atitaisyti pažeidimus, padarytus taikant Bendrijos teisę. Aš pritariu Komisijos deklaracijai dėl glaudesnio bendradarbiavimo su Europos Parlamentu ataskaitų teikimo Bendrijos teisės ir jos taikymo srityje.

Nacionaliniai teismai turi daugiausia reikšmės taikant Bendrijos teisę, todėl aš visiškai palaikau Bendrijos pastangas, dedamas siekiant valstybėse narėse apibrėžti papildomą teisėjų mokymą, teisininko profesiją ir valstybės tarnautojus. Tačiau iki šiol veiksmingas Bendrijos teisės taikymas yra susijęs su didelėmis problemomis, įskaitant plačiai paplitusio vilkinimo, perkeliant direktyvas į nacionalinę teisę, problemą.

Vienas iš svarbiausių mechanizmų, kuris leidžia nustatyti, kaip tikrovėje taikoma Europos teisė, yra nuorodų sistema prejudiciniam sprendimui priimti, kurios tikslas – suteikti galimybę nacionaliniams teismams užtikrinti vienodą Europos teisės aiškinimą ir taikymą visose valstybėse narėse.

Pagrindinė problema, susijusi su prejudicinio sprendimo nuorodų procedūra, yra laikas, kurio reikia atsakymui iš Teisingumo Teismo gauti ir kuris, deja, iki šiol yra apytikriai dvidešimt mėnesių. Viso to priežastis visada ta pati – bylos dokumentų vertimas į visas ES kalbas. Tai užima apytikriai devynis mėnesius. Žinoma, šie vertimai yra nepaprastai svarbūs, nes jais užtikrinama galimybė plačiai taikyti naujausius ir svarbiausius Europos sprendimus teisės srityje ir didinamas Europos Sąjungos teisinis tikrumas. Tačiau veiksmingo ES teisės įgyvendinimo sėkmę arba nesėkmę galiausiai lems tai, koks institucinis modelis bus laikomas tinkamu. Žinių ir priemonių turėjimas nėra viskas. Dar reikia ir turėti noro imtis veiksmų.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, PSE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, kaip ir praėjusiais metais Komisija neatsakė į klausimus, kurie buvo iškelti praėjusių metų rezoliucijoje dėl Bendrijos teisės taikymo stebėsenos, kurios autorė buvau aš. Šioje srityje keliami trys pagrindiniai klausimai, dėl kurių negerėjanti padėtis toliau kelia nerimą: tai skaidrumas, ištekliai ir procedūrų trukmė.

Iš visų naujų 2007 m. pažeidimo bylų 1 196 buvo susijusios su informacijos apie nacionalines priemones, susijusias su Bendrijos direktyvų perkėlimu į nacionalinę teisę, neteikimu. Būtų nepriimtina, jeigu Komisija turėtų skirti dvylika mėnesių susidoroti su šiomis paprastomis bylomis, kurioms reikia ne kokios nors analizės arba vertinimo, o tik greitų veiksmų. ES bandomasis projektas, kuris prieš metus buvo pradėtas penkiolikoje valstybių narių siekiant patikrinti naują reagavimo į skundus metodą, galėtų būti taikomas ir kitoms valstybėms narėms. Tačiau, deja, informacijos apie jo veikimo vertinimą stoka neleidžia Parlamentui komentuoti šiuo klausimu.

Apgailestauju turėdamas pasakyti, kad per Parlamento kadenciją nebuvo pasiekta pažangos Parlamento stebėjimo Bendrijos teisės taikymo srityje, kurioje jis turėjo atlikti svarbų vaidmenį. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti parengtas raginimas skubiai įgyvendinti su tuo susijusias reformas, kurias pasiūlė Parlamento veiklos darbo grupė ir kuriomis būtų didinamos Parlamento galimybės stebėti Bendrijos teisės taikymą valstybėse narėse.

  Manuel Medina Ortega (PSE). - (ES) Gerb. pirmininke, bent kartą esu patenkintas, kad nesu postą turintis asmuo ir kad atvyko A. Tajani, nes jis turi pranašumą kaip Parlamento narys. Aš žinau, kad jūs, kaip buvęs šio Parlamento narys, patyrėte nusivylimą, kurį mes, Parlamento nariai, jaučiame dėl Bendrijos teisės taikymo.

Taigi, Parlamente mes linkę reikalauti, kad Komisija atsiskaitytų, bet, manau, kad mes Komisijai duodame neįmanomą nurodymą, nes visos Bendrijos teisės ir viso Bendrijos teisės taikymo pagrindas – netiesioginis taikymas.

Kitaip tariant, Komisijos centrinė komanda, priimanti kai kuriuos skundus, turi tik kelis pareigūnus ir kelias galimybes imtis veiksmų. Tačiau šiuo metu yra polinkis riboti biudžeto valdymo įgaliojimus. Todėl Komisija nebeturės galimybių veikti.

Visa Bendrijos teisė ir visas Bendrijos teisės taikymas grindžiamas šių nacionalinių valdžios institucijų veikla: nacionalinių parlamentų, nacionalinių teismų ir nacionalinių valstybės tarnautojų.

Šiuo atveju nemanau, kad mes galime per daug reikalauti iš Komisijos. Turėtume tik padėti Komisijai. Manau, kad Monicos Frassoni ataskaitoje yra keletas punktų, kurie gali būti naudingi bandant paversti Bendrijos teisės taikymą tikrove. Aš kalbu apie punktus dėl nacionalinių priemonių susiejimo su direktyvomis, nacionalinių parlamentų bendradarbiavimo ir nacionalinių teismų veiklos.

  Christopher Beazley (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, norėčiau žinoti, ar Komisijos narys A. Talani sutiktų su tuo, kad tam tikra prasme pagrindinė tinkamos Bendrijos teisės stebėsenos kliūtis iš esmės yra mūsų nacionalinės vyriausybės.

Aš pateiksiu tik vieną pavyzdį. Maždaug prieš dvidešimt metų mes susitarėme visoje Europos Sąjungoje turėti keturias laisves. Mano rinkimų apygardoje yra daug italų kilmės žmonių. Vienas iš jų yra mokytojas, kuris, aišku, sklandžiai kalba itališkai. Jis sugrįžo į savo šeimos namus Italijoje. Tačiau jam buvo uždrausta mokyti savo šeimos gimtojoje šalyje, nes jo parengimas vyko anglų kalba. Tai tikrai neteisinga. Tačiau šiuo atveju nėra nieko, ką mes galėtume padaryti šiuo klausimu, nes Italijos valdžios institucijos sako, jog kad ir kokia būtų priežastis, tai taikoma Italijos piliečiams.

Man atrodo, kad Britanijos Vyriausybės elgesys oro uostuose būtų didelis daugelio Europos susitarimų pažeidimas. Ar yra kas nors tokio, ką galėtų padaryti Komisija, – galbūt kitame aukščiausiojo lygio susitikime galėtų pateikti pareiškimą nacionalinėms vyriausybėms – taip parodydama šiokį tokį Europos solidarumą?

  David Hammerstein (Verts/ALE). - (ES) Gerb. pirmininke, per paskutiniuosius penkerius metus aš, kaip Europos Parlamento ir Peticijų komiteto narys, išnagrinėjau šimtus peticijų, skundų ir klausimų, susijusių su aplinka, ir nustačiau, kad labai mažai bendradarbiauja nacionalinės valdžios institucijos. Net būtų galima sakyti, kad esama tam tikrų valstybių narių pasipriešinimo dėl direktyvos dėl natūralių buveinių ir kitų aplinkos apsaugos direktyvų taikymo.

Galima matyti, kokie neadekvatūs yra Komisijos departamentai. Jie neturi nei pakankamai išteklių, nei politinės valios Bendrijos teisei taikyti aiškiausiose bylose. Visa tai tęsiasi tiek daug metų, kad dažniausiai, kai pažeidimo procesai pasiekia Europos Teisingumo Teismą, mes veikiame vadinamuoju mirties momentu. Todėl negrįžtamose situacijose, susijusiose su aplinka, taikant teisę nepasiekiama nieko.

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, šiandien svarstomuose rezoliucijų projektuose ypatingas dėmesys skiriamas piliečių interesams, o konkrečiau – skundams Bendrijos teisės taikymo srityje.

Laikydamasi savo įsipareigojimų dėl konfidencialumo Komisija dirba tam, kad būtų skaidresnė veikla ir galėtų paskelbti daugiau informacijos metinėse ataskaitose, pateikiamose Europos tinklavietėse ir savo korespondencijoje.

Šiuo metu Komisija kuria bendrą Europos Sąjungos portalą, kuris turėtų padėti piliečiams. Ji ieško geriausio naudingos informacijos nukreipimo ir pateikimo piliečiams būdo, kuris geriausiai atitiktų jų interesus.

Komisija šiuo metu baigia darbą, kuriame buvo stengiamasi išnagrinėti valstybės atsakomybės už Bendrijos teisės nesilaikymą principą, galintį padėti piliečiams nuostolių atlyginimą išsireikalauti nacionaliniuose teismuose.

Skundų klausimu Komisija patvirtina, kad teikia reikšmę formalumams, veiksmingam skundų nagrinėjimui ir skundų pareiškėjų informavimui apie skundų nagrinėjimo eigą. Ji taip pat patvirtina būtinumą kuo greičiau rasti sprendimus.

Pagaliau noriu pabrėžti, kaip teisingai padarė Diana Wallis ir Manuelis Medina Ortega, nacionalinių teismų svarbą taikant Bendrijos teisę. Komisija atlieka darbą keliomis kryptimis, t. y. dirba su nacionaliniais teisėjais, kaip pabrėžė Tadeusz Zwiefka, siekdama gerinti supratimą apie įvairius Bendrijos teisės aspektus ir užtikrinti, kad taptų prieinamos visos priemonės, kurių reikia tam, kad būtų galėtų pasinaudoti reikiama informacija.

O dėl naujo Europos Sąjungos bandomojo metodo – jis nėra papildomas procedūros etapas. Taikant šį metodą mums suteikiama galimybė ištirti, ar kartu su valstybėse narėse esančiomis suinteresuotosiomis šalimis galima tiesiogiai ir greitai rasti sprendimą. Jis buvo sukurtas remiantis per kelerius metus nusistovėjusią Komisijos praktiką papildžius didesniais Komisijos ir valstybių narių, dalyvaujančių organizuojant kontaktus ir lyginant rezultatus su tikslais, įgaliojimais.

Šiandien ataskaitos projekte svarstoma daug konkrečių klausimų. Komisija pateiks aiškinimus dėl tų aspektų, dėl kurių šiandien nesugebėjau atsakyti Komisijos atsakyme į rezoliuciją.

Pasakęs tai apie infrastruktūras, kurios taip pat yra mano dokumentų paketo dalis, galiu tik pritarti Europos Parlamento kvietimui užtikrinti, kad būtų užsiimama pažeidimo procesais ir kad jie būtų užbaigiami laiku, nes tai neleidžia valstybėms narėms investuoti į infrastruktūras, galėsiančias turėti įtakos įgyvendinant Europos ekonomikos atgaivinimo planą.

Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, mes palankiai vertiname bendrą susidomėjimą, kurį parodė Parlamentas ir Komisija tinkamo ir teisingo Bendrijos teisės taikymo piliečių ir bendrovių interesų srityje.

Patvirtiname bendrą vertinimą dėl nepaprastos šio „geresnio reglamentavimo“ programos aspekto svarbos.

  Monica Frassoni, pranešėja. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti pirmininkei. Labai įdomu tai, kad Komisijos narys iš viso pranešimo išsirinko klausimą, kuriuo aš, kaip pranešėja, esu mažiausiai patenkinta, bet nepaisydama to pritariu visiems dalykams, kuriuos jis pasakė, ir įsipareigojimams, kuriuos prisiėmė Komisijos vardu.

Be to, norėjau pasinaudoti šia galimybe ir nurodyti keletą problemų, kurias, tikiuosi, gali išspręsti Komisija. Pirmoji – laipsniškas generalinių direktoratų savarankiškumo mažėjimas dėl bendro poveikio, daromo Teisės tarnybos, kuri vis dažniau nenori kreiptis į teismą, ir generalinio sekretoriato, kuris vis dažniau nenori skatinti valstybių narių – tai vis pavyzdžiai, kuriuos aš galėčiau pateikti, ir kurių, deja, yra apstu.

Be to, yra reali neveiksmingos Bendrijos teisės taikymo kontrolės problema dėl nepakankamų išteklių. Gerb. pirmininke, dėl Direktyvos, kurią mes visapusiškai išnagrinėjome, t. y. Direktyvos 2004/38/EB, buvo gauta 1 500 skundų. Tai direktyva dėl laisvo piliečių judėjimo. Dėl jos buvo gauta 1 500 piliečių skundų, bet pradėta tik 19 pažeidimo bylų.

Toliau, liečiant bandomojo projekto klausimą, jau kalbėjau apie įtikinamosios jėgos silpnėjimo problemą ir tai, kad negalima visą laiką trumpinti galutinių terminų. Aišku, kad kai problemos sprendžiamos tokiame bandomajame projekte, kaip taršos, kuris jau patvirtintas, ir medžioklės taisyklių, kuris aiškiai ir atvirai prieštarauja Bendrijos taisyklėms, negalima tvirtinti, kad valstybės narės imasi veiksmų, nes tai naudinga tik norint toliau vilkinti procesus.

Pagaliau, gerb. pirmininke, problema, kurią laikau keliančia nerimą, yra santykinai nauja, tai bendras kraštutinio Komisijos teikiamų formalių atsakymų poveikis, kuris toliau didėja, ir vis labiau abejotinas sprendimų pobūdis. Neseniai pažeidimo byla buvo užbaigta politiniais sumetimais – kalbu apie MoSE projektą. Aišku viena, kai politiniais sumetimais koncepcija įtraukiama į stebėsenos procesą, kuris visų pirma privalo būti teisinis, reikalai gali komplikuotis.

Pagaliau mūsų pačių institucijoje, Parlamente, susiduriame su labai didele problema dėl to, kad į reformas, kurias gegužės mėn. ketiname svarstyti ir dėl kurių ketiname balsuoti, įtraukti pasiūlymai, kuriais siekiama labai sumažinti Peticijų komiteto įgaliojimus. Tai būtų labai didelė klaida, nes peticijų įtakos sumažėjimas reiškia piliečių, skundų ir Bendrijos teisės pažeidimų nagrinėjimo įtakos sumažėjimą.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien.

3. Tarptautiniai mokėjimai Bendrijoje – Elektroninių pinigų įstaigų veikla (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – bendra diskusija tokiais klausimais:

Margaritos Starkevičiūtės pranešimas (A6-0053/2009) Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje (COM(2008)0640 – C6-0352/2008 – 2008/0194(COD)) ir

Johno Purviso pranešimas (A6-0056/2009) Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičiančios Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančios Direktyvą 2000/46/EB (COM(2008)0627 – C6-0350/2008 – 2008/0190(COD)).

  Margarita Starkevičiūtė, pranešėja. − (LT) Šiuo metu, kai Europos Sąjungos ekonomika išgyvena nuosmukio laikotarpį, labai svarbu skatinti ekonomikos augimą. Vienas iš Europos Sąjungos ekonomikos augimo šaltinių yra bendros rinkos plėtra, kuri, ypač finansų paslaugų srityje, vis dar yra fragmentinė. Teikiamas pasiūlymas kaip tik ir turėtų padėti spręsti šią problemą ir padėti sukurti bendrą Europos mokėjimų erdvę. Angliškai tai vadinama single payment area.

Šis dokumentas jau turi savo istoriją. Tik įvedus eurą ir panaikinus valiutų keitimo kursus euro zonos šalyse, paaiškėjo, kad kainos už tarptautinius mokėjimus vis dar skiriasi nuo kainų už vietinius mokėjimus. Todėl buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 2560 dėl tarptautinių mokėjimų eurais, kuris įsigaliojo 2001 m. pabaigoje. Jis nustatė vienodus mokesčius už atitinkamus vietinius, nacionalinius mokėjimus ir tarptautinius mokėjimus ir įtvirtino šį principą. Tuo buvo siekiama sumažinti kainas vartotojams ir užtikrinti didesnę konkurenciją mokėjimų paslaugų rinkoje.

Vykdant šį reglamentą sumažėjo mokėjimo išlaidos, pavyzdžiui, 100 EUR tarptautinis pervedimas Europos Sąjungoje vidutiniškai kainavo 24 EUR, dabar kainuoja 2,5 EUR. Kita vertus, tas dokumentas atskleidė tam tikrų trūkumų. Dėl to buvo nutarta atlikti jo peržiūrą.

Dabar teikiamas dokumentas yra to Reglamento Nr. 2560 patobulinta versija. Kas naujo tame dokumente? Pirmiausia išplečiamas vienodų mokesčių už tarptautinius ir atitinkamų vietinių mokėjimų principas įtraukiant tiesioginį debetą. Anksčiau to nebuvo galima naudoti. Sukūrus bendrą mokėjimų erdvę ir priėmus mokėjimų paslaugų direktyvą Europoje keičiasi mokėjimų aplinka, todėl svarbu, kad nuo 2009 m. lapkričio mėn. būtų galima tarptautiniu mastu taikyti populiarią elektroninio mokėjimo priemonę – tiesioginį debetą. Siekiant padėti kurti šį bendrą tiesioginio debeto modelį, reglamente nustatoma, kad tuo atveju, jei gavėjo ir mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjai nėra sudarę dvišalio susitarimo, pereinamuoju laikotarpiu iki 2012 m. nustatomas fiksuotas 0,08 EUR dydžio daugiašalis tarpbankinis mokestis už tiesioginį debetą.

Taip pat dokumente numatyta, kaip gerinti vartotojų teisių gynimą ir šalinti kliūtis verslui. Valstybėms narėms siūloma paskirti kompetentingas institucijas, kurios galėtų prižiūrėti šio reglamento vykdymą, taip pat šios institucijos turėtų aktyviai bendradarbiauti tarp šalių, kad verslui būtų kuo mažiau kliūčių, jos galėtų nustatyti ir gaires, kaip vertinti nustatyto principo atitikimo tvarką.

Dar vienas naujas dalykas, kuris siūlomas, atsižvelgiant į šią dokumento peržiūrą, yra tas, kad siūloma laipsniškai naikinti įsipareigojimus, taikomus bankams tam tikrose valstybėse, teikti mokėjimo balanso duomenis, nustatyti kitą mokėjimo balanso teikimo duomenų tvarką.

Apgailestauju, kad su Taryba nepavyko susitarti dėl šio punkto ir kol kas ši mokėjimo balanso peržiūrėjimo ir įgyvendinimo tvarka nėra apibrėžta. Parlamentas ir Komisija pasisakė už tai, kad data būtų griežtai nustatyta.

  John Purvis, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, šia direktyva reaguojama į didėjančią elektroninės prekybos ir elektroninių pinigų svarbą ir aiškios įstatymų sistemos poreikį. Ja siekiama palengvinti elektroninių pinigų naudojimą internetinių mokėjimų sąskaitoms, išankstinio mokėjimo mobiliųjų telefonų sąskaitoms, papildomoms kelionės kortelėms ir dovanų čekiams.

Elektroniniai pinigai nesiskiria nuo kitų pinigų formų ta prasme, kad jie išsaugo piniginę vertę ir galima numatyti patogios valiutos keitimo priemones. Tačiau, skirtingai nuo sąskaitomis grindžiamų mokėjimo priemonių, pavyzdžiui, kreditinių ir debetinių kortelių, jie veikia kaip išankstinio mokėjimo skatinamoji priemonė. Jie naudojami padengti mokėjimus – paprastai santykinai mažų sumų – įmonėms, o ne vartotojams, taip atskiriant juos nuo bendros paskirties išankstinio mokėjimo kortelių, pavyzdžiui, telefoninių. Norint naudotis elektroniniais pinigais nereikia banko sąskaitos, todėl jie ypač tinka tiems visuomenės nariams, kurie neturi arba negali turėti banko sąskaitų.

Viskas prasidėjo prieš aštuonerius metus, kai Benjamin Cohen straipsnyje „Nauja diena ar netikra aušra“ pareiškė, kad mums greitai išauš elektroninių pinigų era. Liūdna, kad ši prognozė Europai buvo mažų mažiausiai per daug optimistinė ir pirmalaikė. Europoje elektroniniai pinigai anaiptol neduoda tokios naudos, kurios mes tikėjomės 2001 m. priėmę pirmąją direktyvą dėl elektroninių pinigų.

Galbūt taip atsitiko dėl didelio pradinio kapitalo poreikio ir kitų per daug apdairių suvaržymų. Elektroninių pinigų įstaigų skaičius įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi. Pavyzdžiui, Čekijos Respublika turi daugiau nei keturiasdešimt EPĮ (elektroninių pinigų įstaigų), o Prancūzija ir Vokietija iš viso jų turi dvylika. Faktiškai dvi EPĮ buvo priverstos pereiti į JK jurisdikciją dėl didelių reglamentavimo skirtumų netgi pagal šią direktyvą. 2007 m. rugpjūčio mėn. – prieš dvejus metus – neapmokėti e. pinigai sudarė tik 1 mlrd. EUR ir tai lyginama su apyvartoje buvusiais 600 mlrd. EUR grynųjų pinigų.

Taigi, akivaizdu, kad e. pinigai turi nueiti ilgą kelią, kad taptų grynųjų pinigų alternatyva. Tačiau nepaisant suvaržymų jų kiekis didėja, o taikant šią naują direktyvą turėtų būti sudarytos sąlygos naujoms, novatoriškoms ir saugioms elektroninių pinigų paslaugoms atsirasti, suteiktos galimybės naujiems dalyviams patekti į rinką ir puoselėjama tikra ir veiksminga rinkos dalyvių konkurencija. Nauji ir mažesni dalyviai turės galimybę patekti į rinką, nes reikalingo pradinio kapitalo suma bus sumažinta nuo 1 mln. EUR iki 350 000 mln. EUR. Žinoma, Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas labiau norėtų, kad būtų nustatyta mažesnė suma.

Paslaugų teikėjai gali plėsti pardavimo vietas, kuriose galima atlikti e. mokėjimus, pavyzdžiui, stoties kioske e. pinigais mokantis už metro bilietą vartotojas taip pat galėtų pirkti kavą, laikraštį arba gėlių puokštę, kaip jau – ir labai sėkmingai – daroma, pavyzdžiui, Honkonge.

Mes skubinome teisėkūros procesą dėl susitarimo per pirmąjį svarstymą, kad ši priemonė būtų priimta iki Europos Parlamento rinkimų. Aš kuo šilčiausiai sveikinu I. Beletą ir M. Wagner iš Ekonomikos komiteto, socialistų ir liberalų pagalbinį pranešėją G. Pittellą ir pagalbinę pranešėją B. I. Raevą, Komisijos tarnybas ir pirmininkaujančią Čekiją, ypač T. Trnką ir jo komandą dėl labai pozityvios pagalbos. Niekas iš mūsų negalėjo pasiekti visko ko norėjo, bet aš manau, kad žengsime nemažą žingsnį į priekį, todėl labai džiaugsmingai priimčiau Parlamento paramą šiam projektui.

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau pareikšti Komisijos dėkingumą už spartą, kuria Parlamentas sprendė šiuos du klausimus, kurie tokie svarbūs, ir šiuo metu norėčiau padėkoti tiek abiem pranešėjams, tiek Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininkei P. Berès už lemiamą indėlį spartinant darbą.

Dabar mus skiria tik du mėnesiai nuo galutinio direktyvos dėl mokėjimo paslaugų perkėlimo į nacionalinę teisę termino. Šios dvi priemonės kartu su pažymėtinomis mokėjimų pramonės pastangomis siekiant sukurti bendrą mokėjimo eurais erdvę (SEPA) yra lemiamas ir laiku žengiamas žingsnis link bendros mokėjimų rinkos užbaigimo. Šios priemonės kartu su direktyva užbaigs teisinį pagrindą, kuris būtinas siekiant užtikrinti rinkos aiškumą, tikrumą ir stabilumą. Derybos, kurios buvo vedamos paskutinėmis savaitėmis, sudarė galimybes labai greitai susitarti dėl šių dviejų klausimų.

Persvarstyto reglamento dėl tarpvalstybinių mokėjimų klausimu man malonu paskelbti, kad Komisija pritaria siūlomam pakeitimui, kuris atsirado kaip kompromiso rezultatas. Komisija ypač patenkinta tuo, kad į jos pirminį pasiūlymą buvo įtraukti straipsniai, pagal kuriuos tvarkomi daugiašalių tarpbankinių mokesčių už tiesiogines debetines operacijas reikalai. Rinka laukė šių nuostatų, kurias mes laikome nepaprastai svarbiomis dėl to, kad Europos bankai galėtų laiku pradėti teikti tiesioginį debetą.

Pagal šias taisykles mokėjimų sektoriui bus duoti treji metai, per kuriuos ji galės pateikti perspektyvinį komercinį automatizuotų debetų modelį, pagal kurį būtų tvirtai laikomasi konkurencijos taisyklių. Kompromiso pagrindu Komisija nori siekį besąlygiškai naikinti šiuos įpareigojimus pakeisti į persvarstymo išlygą, kaip siūlė Parlamentas ir Taryba.

Kalbant apie persvarstytą direktyvą dėl elektroninių pinigų, reikia pažymėti, kad ji yra ypač ambicingas teisės aktas, kuriame siūloma puikiai vertinama antroji galimybė kurti elektroninių pinigų rinką, kuri bus tikrai naudinga. Direktyvoje siekiama suteikti rinkai aiškią ir subalansuotą teisinę ir riziką ribojančią sistemą, šalinant nereikalingas, neproporcingas arba per dideles patekimo į rinką kliūtis ir taip padaryti patrauklesnį elektroninių pinigų išdavimo verslą.

Pagal naująją direktyvą turėtų būti skatinama tikra ir veiksminga visų rinkos dalyvių konkurencija, užtikrinamos vienodos sąlygos visiems mokėjimo paslaugų teikėjams ir taip pat aukštas vartotojų apsaugos lygis. Pasiektu kompromisu galima nustatyti puikią pusiausvyrą, visiškai apsaugančią mūsų pirminius tikslus, taip pat užtikrinančią tinkamą reakciją į per priėmimo procesą išreikštą teisėtą susirūpinimą. Todėl mes visiškai palaikome šį pasiūlymą.

  Aloyzas Sakalas, Teisės reikalų komiteto nuomonės referentas. − Gerb. pirmininke, Teisės reikalų komitetas palaiko pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje.

Komisijos iniciatyvos tikslai yra tokie: pirma, siekiama pakeisti esamą reglamentą, kad jį būtų galima suderinti su rinkos pokyčiais; antra, gerinti vartotojų teisių apsaugą ir sukurti tinkamą teisinį pagrindą tobulinant šiuolaikinę ir veiksmingą ES mokėjimų sistemą; trečia, baigti kurti mokėjimo paslaugų eurais vidaus rinką.

Teisės reikalų komitetui buvo nurodyta pateikti nuomonę vadovaujant Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui. Nuomonėje buvo pasiūlyta, kad valstybės narės galėtų paskirti esamas institucijas sutvarkyti taip, kad jos galėtų veikti kaip kompetentingos institucijos, ir taikyti arba išplėsti esamas procedūras, susijusias su tarpvalstybinių mokėjimų paslaugomis. Svarbu naudoti ir tobulinti jau turimas priemones, taip pat neteisminio ginčų nagrinėjimo institucijas, kurios veiksmingai nagrinėtų skundus ir ginčus, susijusius su šiuo pasiūlymu.

Svarbu nurodyti, kad proporcingumo, subsidiarumo ir ypač išplėstas tarpvalstybinių mokėjimų mokesčių lygybės principas atitiktų EB sutarties 95 straipsnio 1 dalį. Tarptautiniams mokėjimams eurais turi būti taikomas Bendrijos masto požiūris, nes, siekiant teisinio tikrumo ir vienodų sąlygų visiems Europos mokėjimų rinkos subjektams, visose valstybėse narėse turėtų galioti tos pačios nuostatos ir principai.

  José Manuel García-Margallo y Marfil, PPE-DE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, ketinu pareikšti pastabas tik dėl reglamento dėl tarpvalstybinių mokėjimų ir Margaritos Starkevičiūtės parengto pranešimo.

Reglamente, kaip ji labai gerai paaiškino, atsižvelgiama į poreikius, kurie buvo pastebėti įvedus eurą, ir nustatomas santykinai aiškus principas – turi būti taikomi vienodi mokesčiai tiek vidaus mokėjimams, tiek tarpvalstybiniams mokėjimams. Tai vidaus rinkoje taikomas sveiko proto principas, tačiau tai yra vienas iš principų, kurio anaiptol nebuvo laikomasi iki šio reglamento priėmimo.

Taigi, šis reglamentas – bendros mokėjimo eurais erdvės, kurią minėjo pranešėja, starto aikštelė ir dėl to aš turiu keletą papildomų pastabų.

Laikui bėgant šis reglamentas paseno ir buvo būtina jį persvarstyti siekiant pritaikyti prie finansų rinkų pokyčių ir taip pat prie direktyvos dėl mokėjimo paslaugų.

Persvarstydama ją Komisija sau kelia tris uždavinius: pirma, tarpvalstybinius tiesioginius debetus įtraukti į reglamento taikymo sritį; antra, nustatyti neteisminio ginčų nagrinėjimo procedūras, pagal kurias būtų sprendžiamos problemos, galinčios kilti taikant reglamentą; trečia, sumažinti mokėjimų balanso statistinių duomenų teikimo įpareigojimus.

Apskritai Europos Parlamentas pritarė šiam požiūriui, bet pateikė tris svarbius pakeitimus: pirma, reglamente nustatytų teisinių apibrėžčių aiškinimą; antra, įspėjimą arba priminimą valstybėms narėms, kad jos turėtų veiksmingiau laikytis reglamento, nei jos jo laikėsi praeityje: trečia, raginimą valstybėms narėms glaudžiai bendradarbiauti.

Man susirūpinimą kėlė įpareigojimų teikti mokėjimų balanso statistinius duomenis problema, kuri buvo išspręsta atskirų institucijų susitarimu. Todėl galiu pasakyti, kad esu visiškai patenkintas pasiektu rezultatu.

  Pervenche Berès, PSE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau pakalbėti apie J. Purviso pranešimą dėl elektroninių pinigų.

Visų pirma manau, kad jeigu mes pagalvotume apie priežastis, kodėl elektroniniai pinigai mažiau paklausūs čia nei Honkonge, suprastume, kad taip yra dėl to, kad Europos piliečiai daug lengviau įprato naudotis bankų kortelėmis.

Rengdamas šį teisės aktą Parlamentas turėjo du interesus: pirma, tuo pat metu, kai visi kalba apie priežiūros problemą, mes nenorime panaikinti elektroninių pinigų įstaigų priežiūros reguliavimo tik dėl jų lobizmo. Būtent todėl Europos Parlamentas visų pirma primygtinai reikalavo, kad toms institucijoms, kurios leidžia elektroninius pinigus ir juos valdo, būtų taikoma tikra priežiūra. Todėl manau, kad gavome nemažai garantijų šioje srityje. Aš pritariu tam.

Lygiai taip pat mes labai norėjome atsižvelgti į piliečių ir tų asmenų, kurie naudojasi elektroniniais pinigais, interesus, ypač tada, kai jie nori nutraukti sutartis, kad elektroninius pinigus valdančios įstaigos neprimestų jiems apribojimų ir mokesčių, kuriuos mes vertintume kaip pernelyg didelius.

Būtent tokia dvasia mes palaikėme šį pasiūlymą tikėdamiesi, kad jis palengvins mūsų bendrapiliečių gyvenimą dėl galimybės naudotis elektroniniais pinigais, tačiau tai neturėtų skatinti nesaikingumo, ypač priežiūros mechanizmų prasme.

  Mariela Velichkova Baevа, ALDE frakcijos vardu. – (BG) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, kuriuo siekiama pakeisti dabartinį reglamentą, yra susijęs su integruotos Europos mokėjimų rinkos kūrimu. Be to, pasiūlymu siekiama didinti vartotojų interesų ir teisių apsaugą ir palengvinti statistinių duomenų teikimo naštą.

5 straipsnis dėl mokėjimų balanso ir 12 straipsnis, susijęs su peržiūros sąlyga, yra mūsų pranešėjos Margaritos Starkevičiūtės siekiamo ir Bulgarijos palaikomo kompromiso klausimas. Kompromisas suteikia laiku atliekamo ir adekvataus vertinimo galimybę.

Dabartinė pasaulinė finansų krizė verčia atkreipti dėmesį į tam tikrų statistinių duomenų poreikį. Bulgarija pasisako už tai, kad būtų panaikinta atsiskaitymais grindžiama mokėjimo paslaugų teikėjų pareiga teikti mokėjimų balanso statistinius duomenis pagal 50 000 EUR ribą.

Bulgarija palaiko 5 straipsnio 2 dalies panaikinimą, nes abejonės buvo reiškiamos, atsižvelgiant į galimą informacijos praradimą ir mokėjimų balanso statistinių duomenų kokybės pablogėjimą, be to, jos susijusios su perėjimo prie tiesioginės duomenų teikimo sistemos techninio įdiegimo laikotarpio poreikiu.

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pareikšti, kad vertinu būdą, kuriuo Parlamentas susidorojo su šiomis dviem problemomis. Tai reiškia, kad naujas reglamentas dėl tarpvalstybinių mokėjimų įsigalios, kaip planuota, šių metų lapkričio 1 d. ir e. pinigų rinka turės antrąją galimybę suklestėti.

Kartu su direktyva dėl mokėjimo paslaugų šie du Europos teisės aktai suteiks galimybę kurti šiuolaikinę išsamią Bendrijos mokėjimų rinkos teisinę sistemą ir pašalins kliūtis Europos mokėjimų sektoriui iki galo įgyvendinti bendros mokėjimo eurais erdvės projektą. Šiame projekte Europos vartotojams ir firmoms bus pasiūlyta visiškai integruota mokėjimų rinka, kuri bus efektyvi išlaidų požiūriu ir bus aukščiausios kokybės.

Todėl Komisija dėkoja – ir aš taip pat su ypatingu malonumu – Europos Parlamentui už paskutinius atsidavimo SEPA gestus.

  Nils Lundgren, IND/DEM frakcijos vardu. – (SV) Gerb. pirmininke, elektroniniai pinigai, kuriuos galima naudoti tarp valstybių, reiškia didelę pažangą. Svarbu, kad ES tobulintų vidaus rinką šia kryptimi ir skatintų naudotis ja. Tačiau pasinaudodamas šia galimybe norėčiau priminti tai, apie ką mes iš tikrųjų kalbame.

Kai mes įvedėme eurą daugelyje Europos šalių, šis veiksmas buvo grindžiamas pinigų sąjungos atlikta vertingumo analize. Vertę sudaro tai, kad mes mažiname išlaidas, susijusias su valiutos keitimu, taip pat sandorių išlaidas. Turėdami bendrą valiutą mes mažiname informacijos išlaidas. Už tai mes mokame tuo, kad gali tapti nestabilesnė ekonomika. Mums sunkiau išlaikyti vienodus ir aukštus užimtumo rodiklius ir stabilius valstybių finansus. Mes tai matome tiesiog dabar, kai šioje srityje viskas įgyja grėsmingą mastą tokiose šalyse, kaip Airija, Ispanija, Italija ir Graikija.

Taigi, atkreipkite dėmesį, kad paaukotus dalykus turėtų atsverti nauda, gauta mažesnių sandorių išlaidų srityje dėl bendros valiutos. Tačiau nauda nuolatos mažėja būtent dėl tokios greitos pažangos mokėjimo sistemos srityje. Per trumpą laiką mes galime patekti į padėtį, kai suvoksime, jog turime tokią efektyvią mokėjimo sistemą, kad joje išlaidos tampa nereikšmingos. Tuomet mes turėsime bendrą valiutą, kuri iš esmės vienintelė garantuoja mums Europos ekonomikos nestabilumą. Būtent tai aš norėjau pasakyti anksčiau ir dabar jūs matote, kad tai vyksta. Aš raginu jus visus pagalvoti apie tai.

  Margarita Starkevičiūtė, pranešėja. − (LT) Aš norėčiau pasakyti, kad teikiamas tekstas yra kompromisas, kuris pasiektas sudėtingose derybose tarp Tarybos, Komisijos ir Parlamento.

Tačiau rezultatas yra teigiamas, ir aš norėčiau padėkoti Tarybos atstovui ponui T. Trinka ir Komisijos atstovams už gerą bendradarbiavimą, taip pat norėčiau padėkoti Ekonomikos komiteto darbuotojams, kurie padėjo parengti šį dokumentą. Jis ir atsakys į tuos klausimus, kuriuos iškėlė ponas N. Lungren, tai yra jis padės sustiprinti visą euro erdvę, todėl, kad bus sustiprinta mokėjimų eurais tvarka. Mane, euro šalims nepriklausančią atstovę, labai džiugina, kad šis reglamentas gali būti taikomas, jei euro zonai nepriklausančios valstybės narės norės, ir mokėjimams nacionaline valiuta – Lietuvoje tai būtų litais.

Dabar mūsų šalyse mokėjimų tarp šalių ir vidaus mokėjimų nacionaline valiuta kainos kol kas dar skiriasi. Tai iš dalies nulemta to, kad mes nepriklausome euro zonos valstybėms narėms. Manau, kad pirmas žingsnis ir vienas iš žingsnių į euro zoną būtų tai, kad mes, euro zonai nepriklausančios valstybės narės, pradėtume šį principą taikyti ir nacionalinėms valiutoms. Kitas svarbus dalykas yra tas, kad šio mokėjimų tarp šalių reglamento įdiegimas atveria kelią modernizuoti Europos bankų sektorių todėl, kad bankai turi trejų metų pereinamąjį laikotarpį parengti naują verslo modelį, kuris atsiskaitymus padarytų efektyvesnius.

Tai labai svarbu, mes itin dažnai kalbame apie inovacijas, naujas iniciatyvas, modernizavimą. Šitas dokumentas kaip tik tam ir sudaro sąlygas.

  John Purvis, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, tik stengdamasis atsižvelgti į pagrįstą P. B?ere?s susirūpinimą norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad mes šioje direktyvoje ir ataskaitoje primygtinai reikalavome, kad e. pinigų fondai nebūtų depozitai – su jais negali būti kuriami kreditai. Mes tik šiek tiek pravėrėme duris e. pinigams.

Bazinio kapitalo reikalavimas sumažintas iki 350 000 EUR. Tačiau Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas būtų labiau norėjęs, kad būtų 200 000 EUR. Nuosavų lėšų reikalavimas būtų 2 % nuo nesumokėtų e. piniginių lėšų; mes būtume labiau norėję 1,6 %, bet turint leidžiamą 20 % lankstumo galimybę į vieną ar kitą pusę, liberalesnės valstybės narės gali reikalavimą sumažinti iki 1,6 %, o konservatyvesnės valstybės narės gali jį padidinti iki 2,4 %.

Neatrodo visai gerai tai, kad mes vis dar turime tokių nevienodų sąlygų Europos Sąjungoje perspektyvą, ypač tada, kai primygtinai reikalavome, kad e. pinigų vartotojai būtų visiškai apsaugoti ir būtų taip pat naudojamos kitos svarbios ir vartotojui palankios apsaugos priemonės, pavyzdžiui, išpirkimo srityje, kurias minėjo P. Berès. Dėl reikalingo kapitalo lygio atsisakančių sutarties asmenų lygis vien tik nacionaliniams e. pinigų operatoriams taip pat turėjo būti nustatytas 5 mln. EUR vietoj 2 mln. EUR.

Apskritai tai labai atsargus žingsnis į priekį. Jis nėra tobulas. Kompromisai būna retai. Galima beveik užtikrinti, kad tikrai ji turės būti persvarstyta trejų ar ketverių metų laikotarpiu, o iki to laiko, tikiuosi, į šį verslą įsitrauks daugiau operatorių. Vartotojai ir komersantai triukšmingai reikalaus daugiau alternatyvų. Labiau abejojančios reguliavimo institucijos, bankai, P. Berès – ir netgi Europos centrinis bankas – susitaikys su tuo, kad tai naudinga, vartotojui palanki paslauga, kuri nekelia pavojaus Europos ekonomikai. Mes, gyvenantys Europoje, pagaliau galime naudotis visomis e. pinigų teikiamomis galimybėmis.

  Pirmininkė. – Bendros diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien.

4. Žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų sveikumo taisyklės (diskusijos)

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusijos dėl H. Schnellhardto (A6-0087/2009) pranešimo Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų sveikumo taisyklės (šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (COM(2008)0345 – C6-0220/2008 – 2008/0110(COD)).

  Horst Schnellhardt, pranešėjas. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, parengėme gerą pranešimą. Todėl per pirmąjį svarstymą mums pavyko pasiekti bendrą sutarimą dėl reglamento dėl šalutinių gyvūninių produktų. Už tai privalau padėkoti pirmininkaujančiai Prancūzijai ir Čekijai, Komisijai ir atskirų frakcijų pranešėjams.

Bendradarbiavimas rengiant šį pranešimą pasižymėjo pasitikėjimo dvasia. Todėl sugebėjome greitai užbaigti šį pranešimą, nors – ir mes turime pagalvoti apie tai – dabar mums pateiktas pranešimas labai pakeitė Komisijos pasiūlymą ne tiek turinio, kiek struktūros prasme. Buvo pertvarkyta didžioji išsamios informacijos dalis. Naujas pasiūlymas buvo būtinas dėl keleto trūkumų, paaiškėjusių taikant 2002 m. reglamentą, dėl kurio praktikoje iškilo problemų. Nors pagal 2002 m. reglamentą kontroliuojamos tokios gyvūnų ligos, kaip galvijų spongiforminė encefalopatija ir užteršimas dioksinu, taip pat kitos, pavyzdžiui, snukio ir nagų ligos arba kiaulių maro plitimas, siekiant tolesnės pažangos šioje srityje nepaprastai svarbu nustatyti reikalavimus, susijusius su atsakomybės, atsekamumo ir paskerstų gyvūnų šalutinių produktų galutinės vietos klausimais.

Taip pat buvo būtina pašalinti teisinius neaiškumus, susijusius su reglamento dėl šalutinių gyvūninių produktų, gautų iš laukinių medžiojamų gyvūnų, taikymo sritimi. Pagal ankstesnius reglamentus dėl higienos ateityje ekonominės veiklos vykdytojai bus taip pat atsakingi ir už savo produktus. Aš jau sakiau tai kalbėdamas dėl kitų reglamentų. Tačiau dėl to neturi mažėti oficiali kontrolė.

Nauju reglamentu mes norime didinti piliečių saugumą, o ne vien tik nustatyti atsakomybę. Todėl svarbu, kad šalutinius produktus tvarkantiems ekonominės veiklos vykdytojams labai reikšmingas būtų patvirtinimas. Tam tikri ekonominės veiklos vykdytojai, kuriems reikalingas patvirtinimas, yra aiškiai reglamentuojami. Tai, kad be patvirtinimo proceso taip pat numatytas registravimo procesas, padaryta dėl troškimo mažinti biurokratiją. Ateityje būtinai turėsime atidžiai išnagrinėti, ar registravimo procedūra užtikrins pakankamą saugumo lygį. Be to, manau, kad buvo pašalinti neaiškumai dėl šalutinių gyvūninių produktų, gautų iš laukinių medžiojamų gyvūnų. Dabar aišku, kad gera medžioklės praktika yra lemiama. Neturi būti naudojami miškuose sumedžioti laukiniai medžiojami gyvūnai. Be to, manau, kad turime sutikti su daugelio Parlamento narių pageidavimais leisti tam tikruose regionuose tam tikru būdu maitinti maitlesius paukščius.

Galimybė nustatyti šalutinių gyvūninių produktų būties ciklo galutinę vietą yra svarbus žingsnis į priekį. Taip bus panaikintas teisinis netikrumas ir pašalinta daug trūkumų ir sunkumų. Mes turime išnagrinėti, ar nustatydama galutinę vietą Europos Komisija laikosi minėto kriterijaus, t. y. teisinio tikrumo. Aš, žinoma, suprantu, kad jis gali skirtis pagal produktus, ir dėl šios priežasties reikalingas lankstumas, tačiau taip pat noriu pasakyti Komisijai, kad reikalingas ir skaidrumas, ir kriterijus taip pat turi būti aiškus ir vartotojui.

Taigi, mes pereiname prie esminio punkto, kuris man visada yra klausimas dėl komitologijos. Pernelyg daug naujame reglamente teikiamų taisyklių įgyvendinama taikant komitologijos procedūrą. Mes turime tai atidžiai išnagrinėti. Mes, žinoma, žinome, kad kaip Parlamento nariai turime galimybę atlikti savo vaidmenį čia. Tačiau taip pat žinome iš patirties, kad apskritai neturime galimybės kontroliuoti arba tirti visų komitologijos procedūrų. Dėl šios priežasties aš pritariu Komisijos pasakymui, kad ji nori pateikti savo pasiūlymus Aplinkos komitetui iki jų priėmimo. Tai geras požiūris, nes yra labai daug komitologijos formų. Manau, kad šiuo momentu mes esame teisingame kelyje.

Diskusijos pabaigoje pateiksiu keletą pastabų kitais klausimais.

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, šiandien Parlamento bus prašoma balsuoti dėl bendros pozicijos, grindžiamos Komisijos pateiktu pasiūlymu dėl naujo reglamento dėl šalutinių gyvūninių produktų. Šiuo metu norėčiau padėkoti pranešėjui už darbą, kuris leidžia pasiekti bendrą poziciją, ir už veterinarijos sektoriaus taisyklių žinojimą, kuris leido pasiekti pozityvų ir sutarimu pagrįstą rezultatą. Mano kolegė A. Vassiliou atsiprašė, kad asmeniškai nedalyvauja šioje diskusijoje, ir paprašė manęs perduoti jos asmeninę padėką pranešėjui už viską, ką jis padarė, ir pastangas, kurias dėjo siekdamas šio tikslo.

Žinoma, taip pat esame dėkingi Komisijos pagalbiniams pranešėjams, kurie konstruktyviai išnagrinėjo šį darbą, kaip savo kalboje pabrėžė pranešėjas, ir dėl šio bendradarbiavimo buvo įmanoma įtraukti į bendrą poziciją labiausiai rūpimus klausimus, kuriuos pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas. Kaip ir pranešėjas, aš taip pat norėčiau padėkoti pirmininkaujančiai Prancūzijai, kuri atliko daug darbo, nors žinojo, kad nepasieks galutinio rezultato, ir pirmininkaujančiai Čekijai, kuri įdėjo daug pastangų, kad gautų aiškius nuolatinius įgaliojimus deryboms su Parlamentu. Todėl Komisija teikia aiškią paramą bendrai pozicijai.

Šiame tekste išaiškintas sveikatos taisyklių ir aplinkosaugos taisyklių ryšys, taigi prisidedama prie geresnio reglamentavimo tikslų. Taisyklės, dėl kurių Parlamentas rengiasi balsuoti, leis plačiau naudoti gyvulinės kilmės šalutinius produktus, kurių šiuo metu niekur negalima tinkamai panaudoti, tačiau tai bus daroma taip pat užtikrinant reikiamas saugumo sąlygas. Šiuo atveju sumažės administracinės išlaidos ir tai leis operatoriams būti konkurencingiems. Visa tai turės nepaprastai svarbią reikšmę leidžiant jiems dinamiškai reaguoti į ateities problemas, ar jos kiltų dėl importo iš ES nepriklausančių šalių, ar dėl naujų technologinių tendencijų šalutinių gyvūninių produktų naudojimo srityje.

Naujos taisyklės taip pat visiškai atitiks biologinės įvairovės apsaugos tikslą ir – svarbiausias iš visų aspektų – suteiks galimybę Europos Sąjungoje išlaikyti aukštą apsaugos lygį dėl pavojų visuomenės sveikatai ir gyvūnų sveikatai.

PIRMININKAVO: Diana WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

  Thomas Ulmer, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, aš labai pritariu Horsto Schnellhardto pranešimo projektui ir norėčiau padėkoti jam už puikų darbą. Po gausių pastarųjų metų krizių, susijusių su gyvulinės kilmės produktais, kurie kelia pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai, būtini visapusiškai reglamentuojantys įstatymai. Reikėjo persvarstyti dabartinį reglamentą.

Dabar, kaip ir anksčiau, mums reikia užtikrinti aukštą saugumo lygį. Nors iš esmės pritariame pranešimui, jame yra keletas nuostatų, kurios man sudarė pagrindą nerimauti. Daug reglamento nuostatų buvo sušvelninta ir iš dalies palengvinta prekyba gyvulinės kilmės šalutiniais produktais. Leiskite pateikti kelis pavyzdžius. Gyvūnų augintinių maistui leista naudoti tam tikras pirmos kategorijos medžiagas. Antros arba trečios kategorijos medžiagas galima, nepaisant su jomis susijusių pavojų, sunaikinti daug lengviau, esant oficialiai priežiūrai, jeigu naikinami tik maži atliekų kiekiai per savaitę. Su bet kurios kategorijos gyvulinės kilmės šalutiniais produktais susijusi rizika tik iš dalies nustatoma pagal jų kiekį. Faktas yra tai, kad būtent Europos Komisija priims įgyvendinimo reglamentą, o šiame projekte, kaip ir ankstesniajame, bus numatyta daugybė Komisijai skirtų įgaliojimų. Tai reiškia, kad Komisija gali nustatyti išsamias ir esmines gyvulinės kilmės šalutinių produktų tvarkymo taisykles komitologijos procedūroje, pagal kurią Parlamentas – kaip, deja, dažnai pasitaiko – būtų pašalintas.

  Christel Schaldemose, PSE frakcijos vardu. – (DA) Gerb. pirmininke, norėčiau pradėdamas padėkoti Horstui Schnellhardtui už labai ambicingą kūrinį, pateiktą šio labai techniško pranešimo forma. Mūsų pagalbinės pranešėjos Å. Westlund vardu taip pat noriu padėkoti kitiems pagalbiniams pranešėjams už konstruktyvų bendradarbiavimą, dėl kurio šiandien galėjome balsuoti dėl pasiūlymo, kuriam visi galime pritarti. Pasiūlymas, dėl kurio dabar rengiamės balsuoti, yra ir aiškesnis, ir lengviau taikomas, negu labai sudėtingas teisės aktas, kuris dabar galioja šioje srityje. Mes, dalyvaujantieji Europos Parlamento socialistų frakcijoje, esame ypač patenkinti, kad pavyko išsireikalauti pakeitimo, kuriuo siekiama maitėdoms gyvūnams suteikti galimybę susirasti maisto, kurio jiems reikia norint išgyventi, svarstymą. Mes taip pat esame patenkinti, kad mums pavyko sutelkti dėmesį į pavojus tiek sveikatai, tiek ir saugumui, nors ir išsaugant reikalingą lankstumą. Ačiū jums už darbą ir esame patenkinti, kad turime konstruktyvų pasiūlymą.

  Satu Hassi, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FI) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, mano nuoširdžiausia padėka skiriama Horstui Schnellhardtui už puikų darbą ir bendradarbiavimą. Gerai, kad turime tokį aukščiausios klasės šios srities ekspertą, kaip mūsų pranešėją šiuo klausimu.

Pagrindinis mums pateikto reglamento tikslas – higienos ir žmonių sveikatos ir saugumo garantija. Tačiau dabar norėčiau paminėti kitą detalę, kuri svarbi biologinės įvairovės ir mano šalies mažo masto gamtos turizmo verslininkystės apsaugai. Esu patenkintas, kad siekiant spręsti šią problemą buvo rastas politinis konsensusas Parlamente ir su Ministrų Taryba.

Kalbame apie mažo masto operacijas, per kurias gyvulių fermose, pavyzdžiui, kiaulidėse, nugaišusių gyvūnų skerdenos būtų pristatomos tiesiai į šalyje esančias vietas gyvūnams maitinti. Tai svarbu, pavyzdžiui, Ispanijoje, siekiant išsaugoti laukinių plėšriųjų paukščių populiaciją. Suomijoje tokia praktika išsaugojo nuo išnykimo jūrinį erelį tais laikais, kai jų natūralus maisto šaltinis buvo pernelyg užterštas cheminiais toksinais ir jūriniai ereliai nebūtų sugebėję veistis vos prasimaitindami iš natūralių maisto šaltinių.

Šiaurinėse labai retai apgyvendintose Suomijos dalyse gamtos fotografai taiko šį metodą, kad pritrauktų laukinius gyvūnus į vietas, kuriose juos galima fotografuoti, o mažos kelionių bendrovės organizuoja, pavyzdžiui, lokių stebėjimo ekspedicijas. Būčiau labai patenkintas, kad šiame teisės akte būtų pateiktas sprendimas, pagal kurį būtų ne tik apsaugota žmonių sveikata, bet ir išsaugota nedidelio masto turizmo verslininkystė ir taikomas metodas siekiant išsaugoti biologinę įvairovę.

  Avril Doyle (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, sutinku su visais pagalbininkais, kad visuomenės sveikata, maisto sauga ir higiena turi būti visų mūsų darbotvarkių pirmojoje vietoje. Taip pat į darbotvarkę labai aukštai įrašyčiau maksimalų visų gamtinių išteklių, įskaitant gyvulinės kilmės šalutinius produktus, naudojimą. Aš norėčiau padėkoti mūsų pranešėjui Horstui Schnellhardtui už puikų darbą, atliktą derinant visus mūsų interesus, taip pat už puikų diskusijų su Europos Taryba rezultatą. Asmeniškai apgailestauju, kad buvo išbraukta nuoroda į direktyvą dėl atliekų deginimo, bet šiuo atveju neturėjau laiko labiau išsiplėsti šiuo klausimu.

Turiu vieną pateiktą pakeitimą, kuriame prašoma garantijų, kad būtų aiškiai skiriami gyvulinės kilmės šalutiniai produktai, kurie dideliais kiekiais vežami tarp valstybių narių ir dėl kurių kyla pavojus, kad jie gali patekti į maisto arba pašarų grandinę, ir specializuoti gyvulinės kilmės šalutiniai produktai, skirti farmacijos ir kitoms diagnostikos ir mokslinių tyrimų reikmėms; pastarieji yra saugiau išgaunami labai vertingi produktai, kurie vežami tarp valstybių narių labai mažais kiekiais registruotiems tiekėjams, perdirbėjams ir vartotojams ir taip pat atgal iš jų.

Norėčiau pakartotinio patvirtinimo tiek iš Komisijos nario, tiek baigiamojoje kalboje ir iš Horsto Schnellhardto, kad būtų atsižvelgta į man nerimą keliantį klausimą ir šis ypatingas gyvulinės kilmės šalutinių produktų vartojimas toliau vyktų be jokių sutrikimų.

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, šiandienos diskusijos parodė didelę paramą bendrai pozicijai dėl gyvulinės kilmės šalutinių produktų ir tai suteikia galimybę Komisijai pereiti prie kito etapo. Atsižvelgdama į jūsų šiandienos pastabas Komisija parengs naujo reglamento įgyvendinimo nuostatas, mes atidžiai išklausysime, kaip ekonominės veiklos dalyviai dalinsis patirtimi, kalbėsimės su savo partneriais tarptautiniu lygiu ir būsime visiškai atviri Parlamentui viso proceso metu.

Taigi, pranešėjui galiu patvirtinti Komisijos jau prisiimtą įsipareigojimą dėl komitologijos ir neprivalomų nuostatų. Taip pat norėjau pasakyti dėl Avrilos Doyle iškelto klausimo, kad dabartiniame reglamente jau pripažįstamas tam tikras kai kurių laukinių rūšių maisto poreikis ir valstybėms narėms leidžiama šalutinius produktus naudoti laukiniams gyvūnams šerti, jei tik bus atitinkamai kontroliuojamas pavojus sveikatai.

Tačiau neseniai buvo pabrėžta, kad Komisija turėtų didinti pastangas siekiant išsaugoti biologinę įvairovę. Dėl šios priežasties Komisija sutinka su teisės aktų leidėjo sprendimu papildyti savo natūraliose buveinėse saugomų gyvūnų šėrimo gyvulinės kilmės šalutiniais produktais sąlygas; nors dabartinės taisyklės skirtos grifams ir ereliams, naujasis reglamentas taip pat turėtų suteikti galimybę rasti reikiamus sprendimus vilkams ir lokiams.

Atsižvelgdami į naujausią patirtį taip pat svarstome dėl tikslingumo nustatyti planus, kurie neapsiribotų dabartine fiksuotų vietų sistema, skirta saugomų rūšių gyvūnams šerti skerdenomis, t. y. planus, skirtus ekstensyvioms veisimo sistemoms, jei tik būtų tvirtai laikomasi specifinių sveikatos standartų. Šiuo klausimu Komisija pasirengusi pradėti dialogą su visomis suinteresuotosiomis šalimis.

  Horst Schnellhardt, pranešėjas. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, T. Ulmeri, aš, žinoma, atkreipiau dėmesį į susirūpinimą keliantį klausimą, kurį iškėlėte dėl galimo pirmosios ir antrosios kategorijos medžiagų maišymo, be to, derybų pabaigoje konsultavomės su pramonės atstovais dėl šios problemos.

Manau, kad reikia veikti nepaprastai neteisėtai, norint sugebėti įmaišyti šios medžiagos. Mes patikrinsime, ar šiuo atveju reikia griežtesnio reglamento. Šiuo nauju reglamentu norėjome tik suteikti galimybę įvairiais būdais naudoti paskerstų gyvūnų šalutinius produktus ir todėl aš galiu pasakyti A. Doyle, kad jos nerimas nepagrįstas. Viskas yra taip, kaip buvo anksčiau. Nustatydami galutinę paskerstų gyvūnų šalutinių produktų vietą taip pat labai aiškiai nustatėme, kad tuomet reikės laikytis visiškai kitokių nuostatų, kitaip tariant, mes aiškiai nurodėme perkėlimą į Atliekų pagrindų direktyvą. Manau, kad šiuo momentu esame teisingame kelyje.

Be to, norėčiau paminėti, kad šiuo nauju reglamentu mes, suprantama, taip pat norime atkreipti dėmesį į skandalus dėl sugedusios mėsos. Šioje srityje mes vis dar nesame visiškai teisingame kelyje, tačiau su ženklinimu ir garantuotu atsekamumu, mano manymu, sukame reikiama kryptimi. Žinoma, dabar mums reikia nustatyti, kokio tipo ženklinimą pasiūlys Komisija. Tai padaryti nebus labai lengva, nes visi žinome mėlynojo Chappi šunų maisto problemą – niekas nenori to. Atsižvelgiant į tai mums neabejotinai reikia, kad mokslo darbuotojai apsispręstų dėl požiūrio.

Atsižvelgdama į organinių trąšų klausimą, kuris taip pat buvo pateiktas svarstyti, bet dar nebuvo tinkamai apsvarstytas, Komisija iš esmės ketino numatyti kruopštesnį medžiagų įmaišymą, kad gyvūnai to netgi nepastebėtų. Tačiau dėl to pasikeistų trąšų kokybė. Todėl esu įsitikinęs, kad šia prasme mes suformulavome gerą reglamentą ir kad mūsų smulkieji sodininkai, kuriems labai patinka organinės trąšos, galės tinkamai apsirūpinti jomis.

Apskritai šis reglamentas yra geras. Esu labai patenkintas juo, taip pat bendradarbiavimu ir tikiuosi, kad pernelyg greitai jo neprireiks vėl taisyti. Bendradarbiavimas su Komisija buvo itin malonus ir už tai esu labai dėkingas.

  Paul Rübig (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, dėl posėdžio planavimo norėčiau paminėti, kad vakar turėjome ilgą balsavimo sesiją ir dėl to kilo daug problemų, susijusių su paskesniais paskyrimais.

Šiandien labai trumpam nutrauksime darbą ir iki 12.00 val. nepradėsime balsuoti. Galbūt įmanoma splanuoti posėdį taip, kad laikas būtų paskirstomas efektyviau. Tai padėtų Parlamento nariams ir visų pirma lankytojams, kurie vakar nemažai laiko turėjo mūsų laukti. Jie, žinoma, kaip piliečiai taip pat turi teisę kalbėtis su savo Parlamento nariais, todėl būčiau labai patenkintas, jeigu ateityje planuodami posėdį mes galėtume numatyti procedūras taip, kad visi būtų patenkinti.

  Pirmininkė. − Ačiū, P. Rübigai. Mes pasižymėjome ir perduosime jūsų pastabas. Šis metas labai sunkus, nes artėjame prie kadencijos pabaigos.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien 12.00 val.

(Posėdis sustabdytas 10.15 val. ir atnaujintas 10.50 val.)

PIRMININKAVO: GERB. MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

5. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų (diskusijos)

5.1. Moterų teisės Afganistane

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl moterų teisių Afganistane⁽¹⁾.

  Ana Maria Gomes, autorė. − Gerb. pirmininke, lyčių atstovų gebėjimas reaguoti yra gero valdymo požymis bet kur pasaulyje, ypač – Afganistane, kuriame moterys kentėjo dešimtmečiais. Afganistane negali būti tikros taikos ir atsigavimo be prioriteto, teikiamo pagarbai žmogaus teisėms, šiuo atveju moterų teisėms.

Šiitų šeimos įstatymas leidžia vedybinę prievartą, vaikų vedybas ir draudžia žmonoms išeiti už namų ribų be savo vyrų leidimo. Moterų žmogiškosios teisės ir orumas negali tapti auka priešrinkiminėms deryboms su islamo fundamentalistais. Afganistane esanti tarptautinė bendruomenė turi daryti didesnį spaudimą prezidentui H. Karzajui ir Afganistano valdžios institucijoms, kad pasiūlytų tinkamus įstatymus, kuriuose būtų atsižvelgta į žmogaus teises, ypač moterų, ir politiką, kurioje būtų įsipareigojama užtikrinti jų teises ir gerbti orumą.

Kaip šiitų šeimos įstatymo atveju, Afganistano žiniasklaidos įstatymo, kurį Afganistano parlamentas priėmė prieš keletą mėnesių dviem trečdaliais balsų, vilkinimas yra prezidento H. Karzajaus priemonė, naudojama siekiant toliau kontroliuoti valstybinę žiniasklaidą, t. y. gyvybiškai svarbią propagandą prieš prezidento rinkimus.

Tarptautinė bendruomenė negali leisti, kad tai tęstųsi. Šis įstatymas yra svarbiausias siekiant, kad Afganistane būtų užtikrinta žodžio ir žiniasklaidos laisvė. Be jo viskas, ką mes darome Afganistane, neturės vertės. Nepaprastai svarbu, kad būtų imamasi veiksmų dėl šių dviejų įstatymų, ir tarptautinė bendruomenė užtikrintų, kad Afganistano valdžios institucijos tvirtai laikytųsi savo žodžiu duotų įsipareigojimų, žmogaus teisių ir pagarbos, visų pirma moterų teisių srityje.

  Nickolay Mladenov, autorius. − Gerb. pirmininke, tarptautinę bendruomenę visiškai pribloškė informacija, kurią visi girdėjome apie įstatymą, rengiamą Afganistane dėl moterų šiičių padėties. Baisu patikėti, kad XXI amžiaus pradžioje šalis, kuri nori būti demokratinė ir tvirtai laikytis tarptautinių įsipareigojimų, gali turėti įstatymą, ribojantį moterų teises.

Tačiau manau, kad mūsų diskusijoje ir visur kitur, kai ką nors darome kartu su Afganistanu, turime būti labai atsargūs nagrinėdami šiuos klausimus, nes Afganistanas yra šalis, išgyvenusi smurtinę ir represinę religinę diktatūrą, iškentusi dešimtmečius trukusį pilietinį karą; tai visuomenė, kurioje žmonės buvo žalojami ir naikinami labiau nei pastatai.

Savo pranešimuose turime būti labai nuoseklūs. Tačiau taip pat turime būti labai atsargūs formuluodami šiuos pranešimus. Turėtume paraginti Afganistano valdžios institucijas įsigilinti į įstatymą, peržiūrėti jį ir užtikrinti, kad jis visiškai atitiktų tarptautinius šios šalies įsipareigojimus ir taip pat konstituciją.

Turėtume tuo nesinaudoti kaip rinkimų galimybe mums čia, Europoje, o atrasti tai, ką mes galėtume perduoti savo kolegoms ir draugams Afganistane, siekdami įsitikinti, kad jie gali įvykdyti savo įsipareigojimus, kuriuos patys savanoriškai prisiėmė.

Šiuo atveju mes turime padėti prezidentui H. Karzajui ir Afganistano Vyriausybei persvarstyti šį įstatymą ir užtikrinti, kad jis atitiktų tarptautinius įsipareigojimus ir konstituciją. Tai mūsų dialogo dalis ir mes turime būti visiškai tikri, kad nebūtų priimta jokių priemonių, kuriomis būtų varžomos moterų teisės.

Aš visiškai sutinku su tuo, ką kaip tik pasakė Ana Maria Gomes. Bet būkime labai atsargūs, nes mums turint reikalų su visuomene, kuri buvo taip traumuojama, yra daug svarbiau tai, kaip mūsų mintys išgirstamos, negu tai, kaip mūsų mintys suprantamos. Šiuo klausimu būkime labai nuoseklūs ir paraginkime Komisiją ir Tarybą per visas mūsų pagalbos programas stengtis perduoti šią žinią Afganistano Vyriausybei ir valdžios institucijoms.

  Hélène Flautre, autorė. – (FR) Gerb. pirmininke, galutinėje Durbano II peržiūros konferencijos, kurioje dalyvauja Afganistanas, deklaracijoje tik šiandien nuspręsta dėl neabejotinos būtinybės visų formų smurtą prieš moteris padaryti pagal įstatymą baudžiamą kaip kriminalinį nusikaltimą ir dėl bet kokio teisminio arsenalo, grindžiamo diskriminacija, įskaitant religinę diskriminaciją, pasmerkimo.

Afganistanas taip pat remia teisės aktus, kurie taikomi tiktai gyventojams šiitams, pagal kuriuos labai diskriminuojamos moterys santuokos, skyrybų, vaiko globos, palikimo ir teisės į švietimą srityse.

Tai dvelkia šizofrenija. Ką Afganistanas pasirašo Ženevoje, to negali atmesti Kabule. Dalyvaudamas Durbano II konferencijoje Afganistanas davė tvirtus pažadus panaikinti daugeriopą diskriminaciją. Dėl jo patikimumo būtina, kad dabar jis pradėtų imtis veiksmų.

Atsisakydami priimti šį įstatymą teisingumo ministras ir prezidentas pademonstruotų norą įpareigoti šalį laikytis savo įsipareigojimų žmogaus teisių srityje.

Vyrų ir moterų lygybė yra labai puoselėjama Afganistano konstitucijoje ir tarptautinėse konvencijose, kurių šalis yra Afganistanas. Valdžios institucijų pareiga jokiu būdu nepasiduoti ekstremizmui ir neatsitraukti. Galiausiai tai yra visuomenės ateitis, dėl kurios sprendžiama šio įstatymo projekte, ir Afganistano visuomenė jau pareiškė norą neatsisakyti šių diskusijų.

Moterys kovoja ir nusipelno visokeriopos savo šalies paramos ir apsaugos. Dabar valdžios institucijų eilė vykdyti savo įsipareigojimus ir pademonstruoti savo gebėjimą vykdant šiuos įsipareigojimus, o vietoje esančioms Europos civilinėms pajėgoms – palaikyti jas šiame ambicingame atkūrimo procese ir rodyti pavyzdį.

Nepamirškime, kad mūsų armijų vykdomi smurto aktai ir faktas, kad karas stumia Afganistaną į skurdą, tiesiog didina ekstremistų gretas.

  Erik Meijer, autorius. − (NL) Gerb. pirmininke, pateikti du argumentai dėl užsienio kariuomenės buvimo Afganistane.

Pirmasis argumentas – už Afganistano ribų esančio pasaulio savigyna. Nuo 2001 m. Jungtinės Valstijos gyveno baimindamosi naujų katastrofų, jeigu Al-Qaida pasinaudotų Afganistano teritorija tam, kad dar kartą galėtų surengti atakas. Šiuo atveju kalbama apie savus kitų valstybių interesus. Šis tikslas didžia dalimi buvo pasiektas.

Tačiau antrasis argumentas yra susijęs su Afganistano žmonių padėtimi. Buvo siekiama išvaduoti juos iš prievartos ir atsilikimo. Argumentas susijęs su spaudos laisve, religinių mažumų teisėmis, asmeninėmis laisvėmis ir visų pirma su lygių moterų teisių apsauga. Daug metų tarptautinėse naujienose vyravo istorijos apie tai, kad mergaitės vėl eina į mokyklą, moterims nebereikia nešioti šydo, jos dabar gali gyventi kaip lygios pilietės, nepriklausomos nuo savo vyrų, ir vis daugiau moterų įsitraukia į politikos pasaulį. Invazija panaši į feministinį projektą.

Tuo tarpu mes galime pastebėti, kad įvykiai Afganistane daugiau ar mažiau parodo įvykius Čečėnijoje. Abiem šalims vadovavo fundamentalistinės islamo grupuotės – maždaug tam aplinkinio pasaulio jėgos abiem atvejais norėjo padaryti galą. Abiem atvejais buvo formuojami siaubingi aljansai (vieną formavo amerikiečiai, o kitą – rusai) ir tai reiškia, kad siekiant kontroliuoti tam tikras islamo fundamentalistų grupuotes buvo sudaryti susitarimai su kitais islamo fundamentalistais. Rezultatas tas, kad laisvės siekimas, kuris buvo svarbi įsiveržimą pateisinanti priežastis, vykstant procesui buvo paaukota.

Afganistane moterys vis labiau ir labiau stumiamos į padėtį, kurioje jos buvo valdant Talibano režimui. Mergaitės neina į mokyklą, o moterys dingsta iš politinės arenos. Dabar ten netgi yra toks įstatymas, kuriuo ginama vyrų teisė į lytinį pasitenkinimą be jokios suinteresuotų moterų žodžio teisės. Tai tolygu prievartavimui. Tuo tarpu žurnalistams valstybė dabar taip pat grasina mirties bausme. Tai tikra aklavietė. Šiomis aplinkybėmis Europa turėtų atsisakyti toliau teikti kokią nors paramą.

  Marco Cappato, autorius. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, tarptautinėje bendruomenėje mes, be abejo, labai rizikuojame dėl savo patiklumo įvykių Afganistane atžvilgiu. Mano politinės partijos lyderę Emmą Bonino Talibanas suėmė vien tik už jos, kaip Europos Komisijos narės, dalyvavimą ir ji buvo laikoma sulaikyta keletą valandų būtent dėl dalyvavimo ginant moterų teises.

Nepaisant susiskaldymo ir skirtingų nuomonių ginkluotos intervencijos klausimu, taip pat nepaisant pasirinktų pozicijų, negalima leisti, kad taip blogėtų padėtis dėl moterų teisių.

Prieš šešerius metus mes, Nesmurtinė radikalų partija, organizavome pasyvų pasipriešinimą – nesmurtinius pasaulio veiksmus, palaikančius moterų buvimą tarp Afganistano Vyriausybės ministrų. Šiandien reikia naujos tarptautinės bendruomenės mobilizacijos siekiant užtikrinti, kad ne tik būtų ginamos moterų teisės, bet ir moterys visateisiškai dalyvautų veikloje aukščiausiu politiniu ir instituciniu lygiu.

Mums reikia aiškiai reikalauti, kad bet koks bendradarbiavimas, kurį mes palaikome su Afganistano Vyriausybe, priklausytų ne tik nuo protingumo ir atsargumo, kurio reikalaujama bet kuriuo atveju, bet ir nuo valios tvirtumo, nes būtų tikrai klaidinga manyti, kad tam tikra realistinė politika fundamentalistinių partijų atžvilgiu ateityje galėtų užbaigti taikos kūrimą Afganistane ir taip pat mūsų miestuose ir šalyse.

  Bernd Posselt, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, prieš trisdešimt metų, 1979 m. rudenį, šis Parlamentas priėmė pirmąją skubią rezoliuciją dėl Afganistano, kurios autorius buvo Otto von Habsburg, su kuriuo tuo metu dirbau. Ji buvo susijusi su perspėjimu apie gresiantį sovietų įsiveržimą į Afganistaną, kuris iš tikrųjų įvyko po kelių mėnesių.

Nuo to laiko šios šalies istorija mena pasibaisėtinas kančias, todėl privalome paklausti savęs: kas yra Afganistanas? Pirma, daugeliu atžvilgių jis yra labai sena gentinė bendruomenė, kurios mes negalime vienu šūviu katapultuoti į XXI amžių. Antra, tai šalis, teikianti didelę reikšmę savo nepriklausomybei, kurią milžiniškomis pastangomis gynė nuo Britanijos ir Rusijos imperializmo. Trečia, tai šalis, kuri daug iškentėjo XX amžiuje ir dėl gana abejotinos Vakarų valstybių intervencijos – tai aš sakau visiškai atvirai – ir kurios šiuo metu padėtis tokia, kad turi prezidentą, kurio daug gyventojų nelaiko savu.

Tai labai kebli ir nevienareikšmiška situacija. Siekdamas užtikrinti, kad nebūčiau neteisingai suprastas, sakau, kad Marco Cappato žino, kad aš nesu vienas iš vadinamųjų politikų realistų – tačiau kai kalbama apie žmogaus teises, esu nepasirengęs kompromisui. Mes turime be kompromisų priešintis šiam įstatymui ir moterų priespaudai. Tačiau mes turime toliau elgtis taip, kad pasiektume tikslą ir nesudarytume įspūdžio, jog tai yra išorės pasaulio kontrolės forma. Todėl mes turime ieškoti bendrininkų šioje daugiatautėje Afganistano visuomenėje ir laipsniškai joje kurti šiuolaikinę visuomenę.

Tai reiškia, kad mes turime greičiau remti politinę Afganistano koncepciją nei išimtinai karinį sprendimą, kaip buvo daroma iki šiol. Todėl įstatymą reikia persvarstyti. Šiuo klausimu visiškai nenorime eiti į kompromisą, nes labai daug mokame šiai šaliai, kurioje turime dislokuotą kariuomenę. Tačiau mes tai turime daryti tokiu būdu, kad būtų atsižvelgiama į afganistaniečius, į jų orumą, ir kaip svarbiausias šio kurso prioritetas turi būti pabrėžiamas – nori to kai kurie žmonės ar nenori – moterų orumas.

  Lissy Gröner, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, atsižvelgdamas į šiitų šeimos įstatymo, kuris rodo Afganistane rodomą panieką moterims, pasirašymą, raginu Komisiją dar kartą suteikti moterų teisėms svarbiausią vietą Afganistano strategijoje.

2002 m. Europos Parlamento socialistų frakcija pasiuntė mano vadovaujamą delegaciją į Afganistaną siekdama užtikrinti, kad moterys nebūtų nušalintos nuo šalies atstatymo. Mes vedėme derybas su Prezidentu H. Karzajumi, daugeliu vyriausybės atstovų, moterų ir žmogaus teisių organizacijomis ir buvome labai padrąsinti. Pabudimas, reiškiantis daugiau saugumo, stabilumo ir gerovės užtikrinimo moterims, įskaitant nenešiojančioms burkų, prasme, atrodė turėtų būti pasiekiamas. Po Talibano viešpatavimo moterims buvo atverta sveikatos sistema, švietimas, mokymas ir galimybė užsidirbti pragyvenimui. Didžiausias pasaulyje vaikų mirtingumo rodiklis atrodė turės sumažėti. Mūsų intervencijos dėka į naują konstituciją buvo įtraukta 25 % moterų kvota pirmajam parlamentui, kuris turi turėjo būti renkamas, ir apytikriai keturi milijonai pabėgėlių galėtų būti sugrąžinti į karo nuniokotą šalį.

Tačiau, deja, labai mažai kas įvyko per paskutiniuosius penkerius metus. Atrodė, kad praslinko visiškai nepastebėti moterų teisių organizacijų, pavyzdžiui, medica mondiale, įspėjimai, kad turi būti nutrauktas smurtas, o balandžio pradžioje radikalusis islamo Talibanas Kandahare nužudė Vokietijos ir Afganistano moterų teisių kampanijos dalyvę Sitarą Achikzai. Mes buvo priversti tirti ir nustatėme, kad buvo nušautos ir kitos moterys, pavyzdžiui, aukščiausio rango policijos pareigūnės. Mes negalime nekreipti dėmesio, stebėti, kaip tai vyksta ir nieko nedaryti. Pilietinis pabudimas yra rimtas signalas. Mes turime užkirsti kelią šiam naujam šiitų šeimos įstatymui.

Europos Parlamento rezoliucijoje turi būti garsiai ir aiškiai pareikšta, kad įstatymą reikia atmesti. Jeigu tai nepavyks ir nebus paisoma moterų teisių, turi kilti pavojus tarptautinei Afganistanui teikiamai paramai. Būtina suvokti, kad reikia įsitraukti į tarptautinę bendruomenę, kuri gerbia žmogaus teises, arba regresuoti į Talibano priespaudą. Tai turi būti garsiai ir aiškiai pasakyta H. Karzajui!

  Ewa Tomaszewska, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, kalbant apie pakeitimus, įtrauktus į įstatymą, mane labiausiai trikdo tai, kad moterims buvo atimta teisė į medicininį gydymą. Tai draudimo išeiti iš namų be vyro leidimo ir taip pat draudimo tikrintis sveikatą rezultatas.

Afganistanas yra šalis, kurioje dėl daugelį metų vykstančio pilietinio karo ligoninių ir jų įrangos būklė yra katastrofiška. Priėjimas prie vandens užkirstas dėl išdėstytų sausumos minų. Higienos įgūdžiai ir žinios apie tai, kaip įveikti nedidelius negalavimus be medicinos pagalbos, neperduodami iš kartos į kartą, kaip būdavo tradiciškai. Motinos jaunoms moterims neperduoda informacijos, kad ir tokios, jog maudant kūdikį galima naudoti ramunėles dėl dezinfekuojamųjų savybių. Pernelyg dažnai motinos buvo tiesiog žudomos. Be šios dramatiškos padėties, trukdymas naudotis gydytojo arba sveikatos priežiūros paslaugomis galėtų turėti katastrofiškas pasekmes ištisai kartai. Turėtume stengtis spręsti šią problemą nepaisydami kultūrų skirtumų.

  Bastiaan Belder, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Mano šalyje mėgstamas posakis, kad popierius gali palaukti, rodo didžiulį skirtumą tarp, viena vertus, aukštų idealų ir, kita vertus, kasdienės tikrovės. Kai mes taikome šį posakį moterų teisėms Afganistane, mums ilgam iškyla sukrečiantis vaizdas.

Bendra rezoliucija tinkama tam, kad būtų galima atkreipti dėmesį į Afganistano konstituciją ir Kabulo ratifikuotus tarptautinius susitarimus, kuriuose visuose tvirtinama apie lygias vyrų ir moterų teises ir lyčių lygybę prieš įstatymą. Tačiau reali Afganistano moterų padėtis byloja ką kitą. Apibendrinant Afganistano moterų padėtį apytikriai galima apibrėžti 12 trumpų punktų: 44 metų vidutinė gyvenimo trukmė; didelis mirtingumo rodiklis gimdymo metu (1 600 per 100 000 gimdymų); tik 14 % iš visų vyresnių nei 15 metų amžiaus moterų gali skaityti; žemas statusas, nes moterys yra vyrų nuosavybė; dažni ir vis dažnėjantys grasinimai ir bauginimas visuomeninį vaidmenį atliekančioms moterims, įskaitant žmogžudystes; beveik jokios Afganistano moterų organizacijų apsaugos iš vietos valdžios institucijų arba užsienio kariuomenių pusės nuo prieš jas nukreiptų atakų; būtent šeima dažniausiai sprendžia, ar mergaitės gali įgyti išsilavinimą; nuolatinės atakos prieš mergaičių mokyklas – pavyzdžiui, 2008 m. lapkričio mėn. Kandaharo mieste buvo sužalotos aštuonios moksleivės ir keturios mokytojos, kai talibai purškė rūgštį į jų veidus; nuolatinė smurto grėsmė tiek būnant santuokoje, tiek ir ne santuokoje; apytikriai 57 % mergaičių apvesdinamos iki 16-ojo gimtadienio; beveik nepranešama apie prieš moteris padarytus nusikaltimus baiminantis šeimos, genties, kaltininkų arba net policijos keršto aktų; Afganistano moterų savęs žalojimas ir netgi savižudybės dėl beviltiškos padėties.

Šis slegiantis Afganistano moterų padėties vaizdas, kuris atskleidžiamas tik paviršutiniškai, išryškina svarbiausią poreikį Afganistano moterų teisinio statuso popierinę tikrovę paversti ne tik nacionaliniu ir tarptautiniu, bet ir Europos politiniu prioritetu.

  Charles Tannock (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, nauju Afganistano įstatymu, kuriuo iš esmės įteisinamas šiičių moterų prievartavimas santuokoje ir taip pat vaikų vedybos, grasinama šalį sugrąžinti į viduramžišką Talibano valdymo epochą. Tikrai dėl šio įstatymo sunkiau atskirti laikmečio ir žmogaus teisių prasme išrinktąją Afganistano Vyriausybę nuo Talibano teroristų, su kuriais ji kovoja.

Be to, dėl šio įstatymo tampa sunkiau pateisinti didžiulę tarptautinės bendruomenės karinę ir finansinę pagalbą, teikiamą Afganistanui. Jaučiuosi labai nepatogiai galvodamas apie savo šalies, Jungtinės Karalystės, kareivius, mirštančius, kad apgintų vyriausybę, kuri pernelyg labai pataikauja ekstremistinėms ir tamsuoliškoms nuotaikoms.

Savo garbei prezidentas H. Karzajus pasakė, kad šis įstatymas bus atšauktas, tačiau prireikė nemažo tarptautinio spaudimo, įskaitant šią mūsų Parlamento rezoliuciją, kad pereitume į šį etapą. Be to, šio įstatymo atšaukimas neturėtų maskuoti fakto, kad moterys Afganistane toliau kasdien kenčia dėl išsilavinimo stokos, neteisingumo ir diskriminacijos. Dar reikia nueiti ilgą kelią siekiant priartinti Afganistaną prie šiuolaikinio pasaulio, stengiantis, kad būtų laikomasi privalomų tarptautinių įsipareigojimų.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). – (PL) Gerb. pirmininke, nepaisant to, kad Afganistanas yra konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims signataras ir kad prezidento H. Karzajaus Vyriausybė išleido įsaką dėl abiejų lyčių lygybės prieš įstatymą ir garantavo moterims ketvirtadalį vietų Afganistano parlamente, Afganistano moterys iki šiol savo šalyje laikomos antrarūšėmis pilietėmis.

Daugeliui Afganistano fundamentalistų moters vieta yra namuose, o ne mokykloje arba darbe. To pavyzdys yra neseniai abiejų Afganistano parlamento rūmų priimtas ir prezidento pasirašytas įstatymas, kuriame teigiama, kad tik turėdamos savo vyrų arba tėvų leidimą moterys turi teisę išeiti iš namų, studijuoti, teikti prašymą priimti į darbą arba naudotis medicinine priežiūra. Be to, įstatyme teisinė vaikų globa suteikiama tik tėvams ir seneliams. Laimei, šis įstatymas dar neįsigaliojo. Šis įstatymo projektas dėl daugybės protestų tiek Afganistane, tiek užsienyje, grąžintas Afganistano teisingumo ministerijai siekiant patikrinti, ar jis neprieštarauja Konstitucijai ir tarptautinėms sutartims.

Europos Parlamentas turėtų griežtai pareikalauti, kad Afganistano valdžios institucijos atšauktų šį įstatymą, kuris, be abejonės, prieštarauja konvencijai dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo. Be to, mes turėtume pateikti aiškų reikalavimą Afganistano teisingumo ministerijai, kad ji panaikintų visus kitus įstatymus, kuriuose diskriminuojamos moterys. Europos Sąjunga, kaip bendruomenė, turi parodyti paramą visiems žmonėms, kurie kovoja už moterų teises Afganistane, kad neleistume sugriauti visko, kas iki šiol buvo pasiekta šioje srityje.

  Anna Záborská (PPE-DE). – (SK) Aš norėčiau pareikšti nuoširdžią padėką pirmininkui Hansui-Gertui Pötteringui už tai, kad sutinka su mano reikalavimu ir priskiria šį klausimą prie skubių šios sesijos rezoliucijų.

Orumas yra būdinga moters asmenybės savybė. Jis turi būti gerbiamas partnerių santykiuose ir šeimoje, ir visos visuomenės turėtų skatinti įsisąmoninti tai. Jauna moteris turi turėti galimybę laisvai ir savarankiškai priimti sprendimus. Mes negalime pritarti dabartinei padėčiai Afganistane. Moterų diskriminacija yra pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas, žeminantis moteris ir naikinantis jų individualybę.

Mūsų politika turi būti abstrakti, bet ambicinga. Mes negalime, viena vertus, prezidentui H. Karzajui leisti pasisakyti Europos Parlamente, ir, kita vertus, sutikti su tuo, kad šioje šalyje būtų priimami pagrindines žmogaus teises pažeidžiantys įstatymai.

  Corina Creţu (PSE) . – (RO) Žinoma, mus visus liečia tai, kad Afganistane ketinama leisti įsigalioti įstatymui, kuris šeimoje ir visuomenėje pateisina diskriminacinį ir žeminantį požiūrį į moteris. Šis aktas akivaizdžiai prieštarauja darbotvarkei, kurią remiame Afganistane, tuo labiau, kad dauguma NATO šalių paskelbė, kad ketina išplėsti savo dalyvavimą stengdamosi užtikrinti stabilumą Afganistane. Tarptautinės bendruomenės dalyvavimo šioje šalyje karinis aspektas tikrai svarbus ir galbūt netgi lemiamas, bet šis dalyvavimas skirtas ne tik taikai ir investicijoms į infrastruktūrą užtikrinti, bet ir daug sudėtingesniam projektui – Afganistano visuomenei tapti šiuolaikiškesne.

Kam mes statome mokyklas, jeigu Afganistano mergaitės diskriminuojamos ir joms nesuteikiama teisės į išsilavinimą? Žinoma, niekas nemano, kad Afganistano visuomenė turėtų būti Vakarų visuomenių kopija, bet mes negalime leisti sau nepastebėti piktnaudžiavimų ir žmogaus teisių pažeidimų vietos kultūrinių tapatumų vardu. Todėl manau, kad būtent Europos institucijų pareiga perduoti stiprų signalą prezidentui…

(Pirmininkas nutraukė kalbėjusiąją)

  Paul Rübig (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, Afganistanas išgyveno sunkią istoriją. Aš manau, kad šioje šalyje šeimos visų pirma labai tvirtai laikosi išvien ir kad šeimos moteris turi svarbų vaidmenį. Todėl labai svarbu visų pirma skatinti ekonomikos plėtrą ir ypač remti mažąsias ir vidutines įmones.

Žinoma, taip pat reikalinga šiuolaikinė infrastruktūra, kad būtų galima sudaryti sąlygas šaliai geriau vystytis. Aš manau, kad kaip tik infrastruktūros projektai galėtų padėti formuoti geresnį vienas kito supratimą šioje šalyje, o informacinės ir ryšių technologijos čia galėtų iš lėto padėti prasiskverbti kitokiai pasaulio nuomonei, tuo pat metu išsaugant šalies identitetą.

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, teisės aktai dėl žmogaus teisių Afganistano šiitų bendruomenei teisėtai susilaukė didelio dėmesio.

Mes atidžiai stebime politines tendencijas vietoje savo delegacijos dėka ir kartu su Europos Sąjungos specialiuoju įgaliotiniu ir valstybių narių įgaliotiniais.

Mes, žinoma, gerbiame Afganistano teisėkūros proceso savarankiškumą, ypač atsižvelgiant į Konstituciją, kurioje pagal 131 straipsnį iš tikrųjų nenumatoma tik šiitų bendruomenei skirtų teisės aktų galimybė. Vis dėlto mes kartu su savo partneriais palaikėme požiūrį, nukreiptą į tam tikrus šio įstatymo, kuris vargu ar yra suderinamas su Afganistano konstitucija arba tarptautiniais Afganistano Vyriausybės pasirašytais įstatymais, straipsnius.

Todėl balandžio 12 d. Europos Sąjunga pareiškė protestą Afganistano Vyriausybei. Šiame proteste mes konkrečiai priminėme Vyriausybei apie jos įsipareigojimus tarptautinių konvencijų dėl civilinių ir politinių teisių, moterų diskriminacijos ir vaikų teisių.

Mes atkreipėme dėmesį, kad siūlomas teisės aktas daugeliu atvejų neleistų moterims visiškai naudotis savo teisėmis ir sąžiningai dalyvauti Afganistano visuomenės ekonominiame, socialiniame, kultūriniame, civiliniame ir politiniame gyvenime.

Panašu, kad tarptautinė reakcija ir Afganistano pilietinės visuomenės reakcija prisidėjo prie Afganistano Vyriausybės sprendimo grąžinti teisės aktą į Teisingumo ministeriją bendrai peržiūrai, kuri visų pirma orientuojama į Afganistano įsipareigojimus tarptautinės teisės prasme. Savaime suprantama, kad ši peržiūra bus vykdoma vien tik pagal Afganistano Vyriausybės įgaliojimą. Įvertinus šios šalies politines prielaidas svarbu, kad jos Vyriausybė iki galo prisiimtų atsakomybę pagal teisėkūros ir institucinį procesą.

Mes ketiname labai atidžiai stebėti šią peržiūrą kartu su tarptautiniais partneriais ir atsižvelgdami į mūsų paramos teisminio sektoriaus institucinę reformą.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien 12.00 val.

Pareiškimai raštu (142 straipsnis)

  Toomas Savi (ALDE), raštu. – Gerb. pirmininke, kiekvienas žmogus turi teisę į žmonišką gyvenimą, reiškiantį, kad asmuo neturėtų būti diskriminuojamas jokiu pagrindu, įskaitant lyties. Deja, žmogaus teisės, kurioms mums, europiečiams, yra įprastos, labai dažnai pažeidinėjamos įvairiose pasaulio šalyse.

Nuo Talibano nuvertimo laikų padėtis Afganistane pagerėjo, tačiau tikrovėje žmogaus teisių srityje nebuvo daug pozityvių pokyčių. Nuolatiniai prieš moteris nukreipti pažeidimai yra visiškai nepriimtini, todėl labai svarbu, kad Europos Sąjunga taikytų spaudimą Afganistano Vyriausybei, kad būtų galima perimti padėties kontrolę. Dar labiau piktinantis faktas nei keli prieštaringi įstatymai, susiję su vyrų ir moterų lygybe, yra tas, kad pačioje Afganistano visuomenėje vyrai iki šiol labai dažnai laikomi aukštesnės padėties nei moterys. Todėl Europos Sąjunga turi remti sąmoningumo ugdymo kampanijas, kuriose propaguojama lyčių lygybė ir žmogaus teisės.

(1) Žr. protokolą.

5.2. Parama specialiajam Siera Leonės teismui

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl paramos specialiajam Siera Leonės teismui⁽¹⁾.

  Corina Creţu, autorė. – (RO) Viena iš problemų, turinčių poveikį daugelyje viso pasaulio šalių, yra ne tiek tinkamai struktūriškai sutvarkytos teisinės sistemos nebuvimas, kiek teisminės sistemos priimtų sprendimų nepakankamas vykdymo užtikrinimas. Šalyse, kamuojamose pilietinio karo nelaimių, t. y. nuolatinių konfliktų ar žudymų, šios situacijos padariniai yra katastrofiški, vertinant iš humanitarinės ir plėtros perspektyvos.

Specialiojo Siera Leonės teismo atveju tuo labiau svarbu, kad būtų vykdomi teisiniai sprendimai, nes šiame teisme nustatoma nemažai svarbių tarptautinės teisės precedentų. Tai ne tik pirmasis tokio tipo teismas, sukurtas toje pačioje šalyje, kurioje buvo teisminio nagrinėjimo atvejų, bet ir pirmasis teismas, kuris pareiškė kaltinimą ir nuteisė Charlesą Taylorą buvusį Liberijos Prezidentą – Afrikos valstybės vadovą kaip asmenį, kuris prasidėjus teismo procesui dar buvo valdžioje.

Šie aspektai, taip pat paskutinis trijų buvusių pilietinio karo laikotarpiu maištininkų lyderių nuteisimas yra aiškūs požymiai, kad tarptautinė bendruomenė ir Siera Leonės Vyriausybė pasiryžusi atkakliai kovoti su tų asmenų, kurie darė žiaurius nusikaltimus visą dešimtmetį, nebaudžiamumu.

Tarptautinė bendruomenė turi iki gali įgyvendinti projektą, kuris pasiūlytas siekiant sustiprinti teisingumo procesą ir teisę Siera Leonėje. Greitai, t. y. 2010 m., nustos galioti teismo įgaliojimai. Todėl Siera Leonės Vyriausybė buvo visiškai atvira kalbėdama, kad neturi galimybės garantuoti, kad paskelbti nuosprendžiai bus vykdomi.

Todėl nepaprastai svarbu, kad Europos Sąjunga ir jos tarptautinės partnerės, dalyvaujančios taikos procese, palaikytų ir remtų specialiojo teismo paskelbtų nuosprendžių vykdymą. Tai ne tik pažanga siekiant taikos ir stabilumo regione, kuris nuo to priklauso, bet ir specialiųjų teismų, kurie su tarptautinės bendruomenės parama sukurti kitose šalyse, patikimumas.

  Charles Tannock, autorius. − Gerb. pirmininke, tarptautinė humanitarinė teisė yra santykinai nauja ir iš dalies netobula jurisprudencijos dalis, bet ji jau pasiekė keletą labai svarbių rezultatų. Europoje Tarptautinis baudžiamasis buvusios Jugoslavijos tribunolas atliko nepaprastai svarbų vaidmenį užtikrinant teisingumą regione, draskomame vienas po kito vykusių barbariškų karų. Panašiai Tanzanijoje tribunolas patraukė baudžiamojon atsakomybėn tuos, kurie buvo atsakingi už 1994 m. Ruandos genocidą.

Todėl mes žinome tokių teismų galimybę padėti karų draskomiems regionams, padarant galą nebaudžiamumui ir einant toliau. Daugeliu atžvilgių tokiu būdu įvykdytas teisingumas yra toks pat vertingas kaip Europos Sąjungos parama. Būtent todėl tarptautinė bendruomenė turėtų toliau remti specialųjį Siera Leonės teismą teikdama, jei reikia ir kai reikia, saugią kalėjimų infrastruktūrą valstybėse narėse nuteistiems tironams įkalinti.

Vienas iš labiausiai pasididžiavimą keliančių mano laimėjimų šiame Parlamente buvo vaidmuo šioje Parlamento rezoliucijoje, kurioje Nigerija raginama perduoti Charlesą Taylorą teismui ir būtent tai galiausiai įvyko tarpininkaujant JT. Tačiau yra daugybė kitų atvejų, kai bus galima ištrūkti ir likti nenubaustiems nesant tvirto ir gerai finansuojamo specialiojo Siera Leonės teismo.

  Mikel Irujo Amezaga, autorius. − (ES) Gerb. pirmininke, prieš dvejus metus aš turėjau galimybę, dalyvaudamas šiuo metu šioje posėdžių salėje esančios mano kolegės M. A. Isler Béguin vadovaujamoje misijoje, apsilankyti specialiajame teisme ir sužinoti apie didžiulį uždavinį, kurį jis vykdė ne tik dėl Siera Leonės, bet ir dėl visos žmonijos.

Kaip jau buvo minėta, specialusis Siera Leonės teismas, suprantama, sudarė precedentą. Jis sudarė precedentą todėl, kad, kaip teigiama rezoliucijoje, jis buvo pirmasis savanoriškomis lėšomis finansuojamas teismas, pirmasis teismas, įsteigtas valstybėje, kurioje buvo vykdomi tikri nusikaltimai, ir tai pirmasis teismas – kaip jau buvo nurodyta – kuriame vienam iš buvusių valstybės vadovų pareikšti kaltinimai.

Dėl visų šių priežasčių – ne tik dėl to, kad jis sudaro precedentą, bet ir dėl to, kad jis yra pavyzdys kitiems teismams, kurie buvo sukurti ir modeliuojami pagal tuos pačius principus, pavyzdžiui, Ruandos, buvusios Jugoslavijos, Kambodžos arba Libano teismai, mes manome, kad labai svarbu, jog būtų priimta ši rezoliucija, dėl kurios mes jau keletą mėnesių dirbame kartu su teismu.

Prieš dvejus metus priėmėme rezoliuciją, kurioje siekiama palaikyti finansavimą, nes tuo metu specialusis teismas išgyveno sunkų laikotarpį – neturėjo jokių lėšų ir negavo reikalingos paramos, todėl šiuo metu turėtume padėkoti Europos Komisijai, kuri suteikė teismui finansinę paramą.

Dabar pirmiausia prašome dviejų dalykų: pirma, kad tie, kurie buvo nuteisti, privalėtų atlikti bausmes – šiuo atveju kyla grėsmė ne specialiojo teismo, kuris baigs darbą kitais metais, darbui, o jo palikimui mums – ir, antra, aišku, kad prie viso to turėtų prisidėti didesnis finansavimas.

Trumpai tariant, specialusis Siera Leonės teismas yra puikus pavyzdys ir orientyras mums visiems ir visiems teismams, kurie užsiima karo nusikaltimais. Tai puikus pavyzdys, orientyras ir pamoka, kurią mums davė antroji pagal skurdumą planetos šalis – kai mes įėjome į teismą, pamatėme šūkį „nėra taikos be teisingumo“. Ir kaip tik dėl to mes turime moralinę pareigą, ne tik kaip europiečiai, bet ir kaip žmonės, užtikrinti, kad šio specialiojo teismo palikimas turėtų pėdsaką istorijoje.

  Erik Meijer, autorius. − (NL) Gerb. pirmininke, Siera Leonė, kaip ir jos kaimynė Liberija, susidūrė su plataus masto žiaurumais, dėl kurių daug piliečių neteko gyvybės arba buvo labai suluošinti ir psichiškai, ir fiziškai.

Nusikaltėliai, kurie mobilizavo kariauti vaikus, kad jie pjaustytų nekaltų piliečių galūnes, turėtų būti nubausti ir neturėtų turėti galimybės pakartoti savo nusikaltimų. Panašu į tai, kad bandymas organizuoti šį baudimą 2000–2010 m. yra pasmerktas nesėkmei. JT specialusis Siera Leonės teismas neturi galimybės veikti. Bet kas, pripažintas kaltu, negali būti uždarytas Siera Leonėje jokiam nustatytam laikui.

Dabar kyla klausimas, ką vis dar galėtume padaryti, kad garantuotume geresnę baigtį? Teismas nepasieks tikslo neturėdamas išorinio finansavimo, savo įgaliojimų pratęsimo arba nesant kalėjimų vietų ne Siera Leonės teritorijoje. Rezoliucijoje deramai atkreipiamas dėmesys į šias galimybes. Šis pareiškimas turi skatinti greitai ieškoti priemonių. Kitaip bus per vėlu.

  Filip Kaczmarek, PPE-DE frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, Lenkijoje mes kartais sakome, kad tą, ką pradedi, turėtum ir užbaigti. Tai labai tinka šiandienos diskusijai, kuri visų pirma yra apie finansinę paramą specialiajam Siera Leonės teismui. Tiesa tai, kad mes esame krizės laikotarpio viduryje ir teismas, kuris išlaikomas iš savanoriškų įvairių šalių mokamų įmokų, sunaudoja didžiules pinigų sumas. Tačiau mes neturime leisti šiai institucijai, kuri yra vienintelė tokia institucija, baigti darbą gėdingai tarptautiniu mastu – ir būtų gėda, jeigu dėl finansinių priežasčių teismas nutrauktų savo veiklą, o kaltinamieji būtų paleisti.

Europos Sąjunga ir ypač, mano nuomone, Jungtinės Tautos yra įpareigotos atlikti teismo darbą iki pabaigos, užtikrinti finansinę paramą ir vykdyti teismo paskelbtus nuosprendžius.

Su teismo darbu susijusios didelės išlaidos yra daugelio nesutarimų pačioje Siera Leonėje priežastis, nes labai daug žmonių laukia kompensacijų, o Siera Leonė yra viena iš neturtingiausių pasaulio šalių. Todėl teisdami praeitį mes neturėtume pamiršti ateities.

  Ewa Tomaszewska, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, specialusis Siera Leonės teismas nuteisė Revoliucinio jungtinio fronto vadovą karininką I. Hassaną Sesayjų penkiasdešimt dvejiems metams kalėjimo. Jis taip pat nuteisė M. Kalloną, vieną ir RUF vadų, keturiasdešimčiai metų kalėjimo, o A. Gbaosą, atsakingą už saugumą RUF, dvidešimt penkeriems metams kalėjimo.

Jie organizavo vieną iš žiauriausių naujausių laikų maištininkų judėjimų. Drastiškas civilių gyventojų luošinimas, ypač masinis galūnių amputavimas, kaip ginklas seksualinis smurtas, vaikų ėmimas į armiją – tai tik keletas brutalių RUF, kuriam vadovavo kaltinamieji, taikytų metodų.

Sunki bausmė jų atveju yra stiprus signalas, kuris turėtų sulaikyti kitus nuo panašių poelgių, ir ženklas, kad civilizuotas demokratinis pasaulis netylės, nes jis turi galingą priemonę prieš tokių žiaurumų kaltininkus. Tokia priemonė yra teismas. Todėl teismas turėtų būti remiamas tiek finansiškai, tiek politiškai.

  Marie Anne Isler Béguin (Verts/ALE). – (FR) Gerb. pirmininke, iš esmės esu patenkinta, kad vyksta ši diskusija, nes mes ją bandėme įtraukti į kelių posėdžių darbotvarkę.

Taigi šiandien, likus nedaug laiko iki šios kadencijos pabaigos, iš tiesų norėtume pabrėžti, kad turėtų būti palaikoma Siera Leonė – viena iš skurdžiausių pasaulio šalių, kuriai pavyko įkurti šį specialųjį teismą, kad būtų galima teisti tuos, kurie yra atsakingi už žiaurumus.

Kaip Europos Sąjungos rinkimų misijos Siera Leonėje vadovė, iš tiesų manau, kad mūsų politinė ir moralinė pareiga yra remti šį teismą, nes būtų tikrai neįsivaizduojamai blogai, jei šis teismas neturėtų galimybės tęsti savo darbą būtent dėl galimų finansinių priežasčių.

Todėl, žinoma, raginu Komisiją paremti jį finansiškai. Be to, tuo metu šių teismų teisėjai prašė mūsų suteikti finansinę paramą siekiant padėti išlaikyti šį teismą veikiantį.

Tačiau dabar jo klausimas sprendžiamas politiniu lygiu, nes jo veikla baigiasi 2010 m. Mes turime…

(Pirmininkas nutraukė kalbėjusiąją)

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Europos Komisija tvirtai pažadėjo Siera Leonei padėti iš pokarinės padėties pereiti į augimo ir plėtros stadiją. Komisija neabejotinai remia šalies įsipareigojimą stiprinti taiką, stabilumą ir visų pirma – demokratiją.

Šiuo atžvilgiu Komisija pripažįsta ir palankiai vertina nepaprastai svarbų vaidmenį, kurį atliko ir toliau atlieka specialusis Siera Leonės teismas dėl taikos ir stabilumo atkūrimo Siera Leonėje. Esame įsitikinę, kad specialiojo teismo veikla gali perduoti visiems žinią, kad neliks nebaudžiami jokie dideli nusikaltimai žmonijai, genocidas ir karo nusikaltimai.

Specialusis Siera Leonės teismas iš esmės atliko svarbiausią vaidmenį tarptautinės teisės plėtojimo srityje sukūręs teismų praktiką tokiais klausimais, kaip vaikų verbavimas į karius ir priverstinės santuokos, kurie buvo specialiojo teismo pirmųjų sprendimų tema. Tuo tikslu Komisija rėmė specialiojo teismo veiklą nuo 2003 m. Mes suteikėme specialiajam teismui 2 700 000 EUR kaip Europos priemonę demokratijai ir žmogaus teisėms. Šio finansavimo tikslas – remti specialiojo teismo veiklą informuojant apie savo tikslus: propaguoti teisinę valstybę, tarptautines humanitarines teises ir žmogaus teises Siera Leonėje ir visame Vakarų Afrikos regione.

Be to, 2008 m. Komisija priėmė pagal 10-ąjį Europos plėtros fondą 1 mln. EUR finansuojamą projektą, sugalvotą kartu su specialiuoju teismu ir Siera Leonės Vyriausybe. Į projektą, kuris turėtų būti įvykdytas 2009–2010 m., bus integruoti ankstesni veiksmai ir nuostatos siekiant užtikrinti ilgalaikę patirtį, kuria bus galima pasikliauti nutraukus specialiojo teismo veiklą, ypač keliant profesionalių darbuotojų teisės srityje kompetenciją ir stiprinant institucinius pajėgumus visoje Siera Leonės teisinėje sistemoje.

Informuota apie specialiojo teismo biudžeto problemas 2008 m. Komisija suteikė jam skubią 2,5 mln. EUR paramą, kuri buvo skirta kaip stabilumo priemonė padengti finansavimo išlaidoms ir ypač specialiojo teismo darbuotojų atlyginimams. Šiuo klausimu Komisijai buvo malonu nustatyti, kad specialusis teismas sugebėjo padengti kelių mėnesių biudžeto deficitą. Mes esame įsitikinę, kad nepaisant pasaulinės finansų krizės tarptautinė bendruomenė sugebės rasti išteklių, kurių reikia specialiajam teismui, kad galėtų sėkmingai ir iki galo įvykdyti savo tikslus ir užbaigti buvusio Liberijos prezidento Charleso Tayloro teismo procesą.

Prieš baigdamas norėčiau pareikšti pritarimą reikalavimui toliau nagrinėti ir tirti įvairių specialiųjų teismų reikšmę ir funkcijas ir šiuo klausimu malonu man informuoti jus Komisijos vardu, kad šiame sektoriuje turėtų būti finansuojamos dvi iniciatyvos pagal Septintosios mokslinių tyrimų pagrindų programos žmogaus teisių prieštaravimų ir saugumo išlaidų kategoriją.

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien 12.00 val.

(1) Žr. protokolą.

5.3. Ašrafo stovyklos gyventojų humanitarinė situacija

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Ašrafo stovyklos gyventojų humanitarinės situacijos⁽¹⁾.

  Ana Maria Gomes, autorė. − Gerb. pirmininke, kai kurie dalyvaujantieji šioje posėdžių salėje nori pristatyti liaudies Mujahedin organizacijos narius kaip didvyrius arba tipišką alternatyvą Irano režimui. Jie nėra nei vieni, nei kiti.

Per keliones į Iraką girdėjau kurdų, sunitų, šiitų, krikščionių, turkmėnų lyderių ir kitų nepasitenkinimą dėl liaudies Mujahedin organizacijos vaidmens, kuri buvo kaip Saddamo Husseino 1988 m. Ašrafo kampanijos, pasibaigusios tokiomis žudynėmis, kaip Halabjos, priemonė. Būtent tai taip pat mums patvirtino Irako delegacija, kuri buvo čia šią savaitę. Be to, ji patikino mus, kad Irako konstitucija įpareigoja Irako Vyriausybę visiškai užtikrinti žmogaus teises Ašrafo stovyklos gyventojams, kurie padedami JTVKP ir TRKK nori vykti į Iraną arba bet kokią kitą vietą, arba pasilikti šalyje kaip politiniai pabėgėliai, kurie tvirtai laikosi Irako įstatymų.

Mes turime suprasti Irako Vyriausybės nenorą leisti Ašrafo stovyklai toliau būti trukdžiu geriems kaimyniniams santykiams su Iranu. O dėl irakiečių – negalima norėti, kad Iranas išnyktų. Jis yra čia. Jis galingas kaimynas. Reikia pripažinti, kad liaudies Mujahedin organizacijos jau nėra teroristų sąraše, bet ji iki šiol laikosi neaiškaus kulto ir žiauriai elgiasi su tais savo nariais, kurie nori pasitraukti. Svarbiausia, kad Ašrafo stovyklos gyventojai yra žmonės, kurių teisės turi būti gerbiamos, nepaisant pačios organizacijos likimo arba jos praeities. Į juos turėtų būti atsižvelgiama pagal 1951 m. konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir nei vienas iš jų – kartoju, nei vienas – neturėtų būti verčiamas grįžti į Iraną.

Bet supraskime vieną dalyką. Ši rezoliucija yra ne apie Irano režimą, kuris dešimtmečiais laiko priespaudoje savo žmones, blogai valdo šalį ir destabilizuoja Artimuosius Rytus. Bet kas, kas atiduoda savo balsus už PSE ir Žaliųjų frakcijos pakeitimus, kuriais siekiama subalansuoti šios rezoliucijos toną, kaip balsus už Irano režimą, arba nesąžiningai argumentuoja, arba tiesiog išnaudojo argumentus.

Mūsų pakeitimų dvasia labai paprasta. Mes norime pateikti visą žmogaus teisių pažeidimų – ir Ašrafo stovykloje, ir aplink ją esančių grėsmių – vaizdą. Pavyzdžiui, mes reikalaujame, kad visiems Ašrafo stovyklos gyventojams būtų leidžiama pasikalbėti su TRKK ir JTVKP neutralioje vietoje ir nedalyvaujant liaudies Mujahedin pareigūnams, kad būtų galima suprasti tikruosius jų norus. Be to, mes raginame Mujahedin vadovybę liautis kontroliuoti Ašrafo stovyklos gyventojų gyvenimą – būtent jiems neleidžiant palikti stovyklos. Svarbiausia mes reiškiame susirūpinimą dėl pateikiamos informacijos apie psichinio ir fizinio manipuliavimo praktiką ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus dėl kulto. Trumpai tariant, kalbama apie Ašrafo stovyklos gyventojų žmogaus teises. Nepamirškime šių žmonių teisių, kai balsuojame.

  Alejo Vidal-Quadras, autorius. − Gerb. pirmininke, šįryt balsuosime dėl bendro pasiūlymo dėl bendrai keturių politinių frakcijų pasirašytos rezoliucijos dėl Irake esančios Ašrafo pabėgėlių stovyklos padėties. Trys tūkstančiai penki šimtai vyrų ir moterų iraniečių, demokratinio pasipriešinimo fundamentalistiniam Irano režimui narių, čia gyvena visiškai neginami. Paskutines kelias savaites jiems darė spaudimą ir ieškojo priekabių Irako Vyriausybės grupuotė, veikiama Irano režimo, todėl yra didelė tikimybė, kad bet kuriuo momentu gali įvykti tragedija, kuri prilygtų toms tragedijoms, kurių liudininkai ne taip seniai buvome Balkanuose.

Mes visi prisimename Srebrenicą. Todėl neturiu jokių abejonių, kad nei vienas šioje posėdžių salėje esantis Parlamento narys nenori antros Srebrenicos Irake. Į mūsų pasiūlymą dėl rezoliucijos įeina raginimas įspėti viešąją nuomonę visame pasaulyje anksčiau, negu įvyks nelaimė. Deja, kai kurie kolegos pateikė pakeitimus, kurie galėtų padidinti pavojų Ašrafo stovyklos gyventojams ir suteikti Irano režimui ir jo parankiniams Irake argumentų žudyti.

Neseniai pats lankiausi stovykloje. Todėl galiu patikinti jus, kad įtarimai dėl pateiktų pakeitimų yra visiškai nepagrįsti. Ašrafo gyventojai joje būna savanoriškai. Jie gali laisvai išvykti kada tik nori, ir gyvena palaikydami puikius draugiškus santykius su regiono gyventojais irakiečiais. Mūsų pasiūlymu siekiama apsaugoti šiuos žmones. Niekas turbūt nesuprastų – tačiau, jeigu šie pakeitimai būtų priimti, pasiūlymo rezultatas būtų kaip tik priešingas.

Kolegos, tai nėra politinis klausimas – jis yra išimtinai humanitarinis ir labai skubus. Aš maldauju jus balsuoti prieš visus pakeitimus, pateiktus dėl šių keturių frakcijų palaikomo bendro pasiūlymo, ir palaikyti pasiūlymą, nes dėl jo susitarė šios keturios frakcijos, kurių politinės pozicijos labai skiriasi. Daugelio nekaltų ir niekam netrukdančių žmonių gyvenimas priklauso nuo jūsų balsavimo. Neapvilkime jų.

  Angelika Beer, autorė. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, mano frakcija nepasirašė šios rezoliucijos. Todėl mes balsuosime už ją tik su sąlyga, jeigu bus priimti pakeitimai, kuriuos pateikiau kartu su autore Ana Maria Gomes Europos Parlamento socialistų frakcijos ir Žaliųjų frakcijos (Europos laisvojo aljanso) vardu.

Tai susiję su ginču dėl Mujahedin arba MKO. Tai nėra demokratinė opozicija. Aš norėčiau pasakyti keletą dalykų apie ją. MKO yra išsigimusi organizacija, prilygstanti religinei sektai, ir žiauriai engianti savo narius, taip pat gyvenančius stovykloje. Naudojamas psichologinis ir fizinis spaudimas siekiant priversti narius likti stovykloje. Tie, kurie atsisako, su jais nutraukiami santykiai, jie verčiami išsiskirti, o jų vaikai atimami – tai viena iš žvėriškiausių smurto priemonių.

MKO visiškai izoliavo visus MKO narius, kurie gyvena stovykloje ir už stovyklos ribų. Draudžiama bet kokiais būdais naudotis tarptautine spauda arba žiniasklaida. Visi JAV vedami pokalbiai vyko dalyvaujant MKO kadriniams darbuotojams. Tai reiškia, kad žmonės negalėjo kalbėti apie savo tikrąsias problemas ir rūpesčius.

Praeityje MKO nariai iš šiaurinės Irako dalies buvo perduodami Saddamo Husseino šalininkams, gėdingai kankinami ir žudomi Abu Greib stovykloje. Yra vos keli pavyzdžiai ir paaiškinimai dėl bendrų pakeitimų, kuriuos raginu jus palaikyti. Bet kas, kas atmeta juos – ir noriu pasakyti tai labai aiškiai – ir bet kas, kuris priima nepakeistą dabartinį rezoliucijos tekstą, balsuoja už leidimą MKO vykdyti smurto politiką stovykloje, kurią ji kontroliuoja. Tuomet jūs taip pat būsite iš dalies atsakingi už tai, ką MKO šiuo metu grasina padaryti, t. y. jeigu stovykla bus panaikinta padedant tarptautinei priežiūrai, ji paragins joje esančius savo narius susideginti. Tai aiškiai prieštarauja tam, ką mes norime padaryti. Todėl raginu jus balsuoti už pakeitimus, kuriuos pateikė PSE ir mano frakcija.

  Erik Meijer, autorius. − Gerb. pirmininke, 30 metų Iraną valdė teokratinė diktatūra. Ta diktatūra gyventojus ne tik verčia gyventi pagal jos religinius standartus, bet ir siekia nužudyti visus, kurie nepaklūsta šiai sistemai. To pasekmė – daug iraniečių turi gyventi tremtyje – ne tik Europoje, bet ir kaimyninėse šalyse.

Po anglų ir amerikiečių karinės invazijos į Iraką čia tremtyje gyvenantys iraniečiai gavo apsaugos garantiją iš Irano. Dabar užsienio kariuomenės rengiasi pasitraukti iš Irako. Aš palaikau šį pasitraukimą. Tačiau galėtų būti nenumatytų pasekmių – teokratinis Irano režimas gali pasinaudoti galimybe atakuoti opoziciją už savo teritorijos ribų. Jis siekia deportuoti šiuos žmones į Iraną, kad juos galėtų nužudyti. Irako viduje yra stiprus solidarumas su tremtyje esančiais iraniečiais. Tačiau Irano įtaka Irake padidėjo, nes dauguma Irako gyventojų taip pat yra musulmonai šiitai.

Klausimais raštu aš atkreipiau Tarybos dėmesį į 3 400 žmonių, gyvenančių Ašrafo stovykloje, padėtį. Vienintelis gautas atsakymas – Taryba nesvarstė šio klausimo. Šiandien svarstome labai svarbią skubią rezoliuciją dėl Ašrafo stovyklos. Dviejose ankstesnėse 2007 ir 2008 m. rezoliucijose mūsų Parlamentas patvirtino teisinį Ašrafo gyventojų statusą pagal Ketvirtąją Ženevos konvenciją. Šiandien mūsų Parlamentas atkreipia ypatingą dėmesį į dabartinę situaciją priimdamas rezoliuciją tik dėl Ašrafo. Šis dokumentas – bendras daugumos politinių frakcijų priimtas dokumentas. Jis yra subalansuotas. Juo norima pasiųsti stiprų signalą Irako Vyriausybei, kad dėl Irano mulų daromo spaudimo negalima pažeidinėti šių 3 400 Ašrafe gyvenančių žmonių, įskaitant 1 000 moterų, teisių.

Taigi, mes turime pasiųsti bendrą žinią be pakeitimų, kurie sugadintų ir susilpnintų rezoliuciją, apimančią tik humanitarines Ašrafo gyventojų problemas. Mes turime vengti galutiniame rezoliucijos tekste daryti bet kokius pakeitimus, kurie komplikuotų padėtį arba keltų grėsmę šių negalinčių apsiginti žmonių gyvybei.

JAV karinės pajėgos savo 2003 m. invazijos pradžioje bombardavo Ašrafo gyventojus. Vėliau juos JAV tikrino. Irako Vyriausybė taip pat tikrino visus Ašrafo gyventojus – tai vyko šių metų balandžio mėn. Su kiekvienu iš jų buvo kalbamasi už Ašrafo ribų. Jie buvo drąsinami ir raginami palikti stovyklą arba vykti į Iraną. Tik šeši iš jų sutiko išvykti – šeši iš 3 000 žmonių! Taigi, mes turime atsižvelgti į jų apsisprendimą.

  Mogens Camre, autorius. − Gerb. pirmininke, padėtis Ašrafo stovykloje, kuri yra namai 3 500 pagrindinės demokratinės Irano opozicijos, Irano liaudies Mujahidin (PMOI), nariams nemažai laiko kėlė susirūpinimą ir buvo keleto paskutiniais metais šiame Parlamente priimtų rezoliucijų klausimas. Kartu su keturių šio Parlamento narių delegacija praėjusių metų spalio mėn. lankiausi Ašrafo stovykloje ir joje susitikau su Amerikos, Irako JT pareigūnais. Jie sustiprino mūsų nerimą dėl teisinio Ašrafo gyventojų statuso, nes šių metų pradžioje jų saugumo klausimas iš Amerikos kariuomenės buvo perduotas spręsti Irako ginkluotosioms pajėgoms.

Nuo to laiko turėjome daug blogesnę padėtį. Irako vyriausiasis lyderis oficialiame vasario mėn. pabaigoje paskelbtame pranešime pakvietė Irako prezidentą apsilankyti su vizitu siekiant įgyvendinti abipusį susitarimą uždaryti Ašrafo stovyklą ir ištremti visus jos gyventojus iš Irako.

Nuo to laiko Irako ginkluotosios pajėgos pradėjo stovyklos apsiaustį. Irako kariuomenė neleido įeiti į stovyklą Ašrafo gyventojų šeimoms, parlamentinėms delegacijoms, žmogaus teisių organizacijoms, teisininkams, žurnalistams ir netgi gydytojams, taip pat į Ašrafą neįleidžia daug logistinių medžiagų.

Todėl Parlamentas suprato, kad šiame etape iš tikrųjų būtina imtis šio klausimo skubos tvarka. Tuo metu mes dirbome kartu su visomis frakcijomis ir parengėme gerai subalansuotą bendrąjį dokumentą, kuriame atkreipiamas dėmesys į visas problemas šiuo klausimu ir tarptautinės institucijos raginamos pasirūpinti ilgalaikiu teisiniu Ašrafo gyventojų statusu.

Deja, yra keletas pakeitimų, kuriuos pateikė keletas Teherano požiūrio reiškėjų, tikinčių Teherano sakomu melu. Manau, kad mes turėtume aiškiai suprasti, kad tokie pakeitimai prieštarauja Ašrafo gyventojų saugumui. Todėl mes turėtume balsuoti prieš juos. Raginame visus kolegas likti ištikimus bendram tekstui ir atmesti bet kokius pakeitimus.

  Marco Cappato, autorius. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, mes kalbame apie vadinamąją stovyklą, kuri iš esmės yra mažas miestelis žmonėms, sudėjusiems savo ginklus remiantis sunkiu politiniu sprendimu, t. y. žmonėms, kurie iš esmės patikėjo savo gynybą tarptautinei bendruomenei. Priežastis, kodėl šiandien mes diskutuojame šiuo klausimu pagal skubią procedūrą, yra pavojus, kad šie žmonės gali būti masiškai deportuojami ir kartą ir visiems laikams pasikėsinta į jų teises Irano režimo atžvilgiu.

Žinoma, gali kilti klausimų dėl demokratijos lygio ir masto jų Irano liaudies Mujahedin organizacijoje, bet tai nėra šios diskusijos, kurią turime surengti, klausimas ir nėra priežastis, dėl kurios mes prašome taikyti skubią procedūrą. Priežastis, dėl kurios mes reikalavome taikyti skubią procedūrą – siekimas neleisti atakuoti viso šio mažo miestelio, atimti jo gyventojų pagrindinių teisių ir atiduoti juos į Irano diktatūros rankas.

Todėl pakeitimais, kurie buvo pateikti, gali būti tiesiog siekiama sukelti sąmyšį dėl šios žinios akivaizdaus skubumo ir būtinumo. Todėl tikiuosi, kad jie nebus priimti.

  Tunne Kelam, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, šiandien mes esame čia tam, kad neleistume įvykti galbūt didelio masto žmonių tragedijai.

Beveik 4 000 žmonių, Irano opozicijos atstovų, gresia neišvengiamas pavojus būti Irako valdžios institucijų deportuotiems atgal į Iraną, kurio režimas jau įvykdė mirties nuosprendį daugiau nei 22 000 jų draugų. Tarp kitko, būtent šie žmonės atskleidė slaptą Teherano branduolinę programą ir taikiomis priemonėmis priešinasi terorizmą eksportuojančiam režimui.

Tai atitinka Irako Vyriausybės, taip pat JAV administracijos demokratinio patikimumo interesus. Pastaroji suteikė jiems saugomų asmenų statusą siekdama saugoti jų gyvybes, gerbti jų laisvą valią ir orumą bei užtikrinti saugią ateitį pagal tarptautinę teisę. Bet pirmiausia mes raginame Irako Vyriausybę nutraukti Ašrafo stovyklos blokadą.

  Nicholson of Winterbourne, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, manau, kad mano geras draugas Alejo Vidal-Quadras ir kiti, kurie kalbėjo, labai klysta ir mes turėtume palaikyti pakeitimus, nes Irako Vyriausybė pastaruoju metu ne kartą pareiškė, kad ji neturi visiškai jokio tikslo versti Ašrafo stovyklos gyventojus išvykti į Iraną arba vykti į bet kokią kitą šalį.

Irako Vyriausybė ne kartą prašė įvairias šalis, įskaitant ES valstybes nares, priimti juos, bet mes nesutikome.

Iš 3 400 stovykloje gyvenančių žmonių 1 015 turi leidimus gyventi ir naudojasi gyventojo statusu įvairiose šalyse, kurių dauguma yra ES valstybės narės, o mes nepriimame šių žmonių. Kodėl?

Daugelis stovyklos gyventojų baigė profesionalų karinį mokymą per buvusio Saddamo Husseino režimo valdymą ir kartu su prezidento gvardija, kitomis saugumo pajėgomis dalyvavo smurtiniame Irako žmonių visuotinio sukilimo, kilusio po 1991 m. Kuveito išlaisvinimo, sutriuškinime.

Pakanka įrodymų, kad šie žmonės kenkė Irako žmonėms, kai Irako armija atsisakė vykdyti žudynes, kurių reikalavo Saddamas Husseinas. Irake gyvenančios aukų šeimos negali užmiršti šio fakto, o Irako konstitucija neleidžia tokioms grupuotėms, kaip NKO arba PKK (Kurdistano darbininkų partija), būti Irako žemėje.

Du tūkstančiai šių žmonių užsiregistravo pas Pabėgėlių reikalų vyriausiąjį komisarą, tikėdamiesi būti perkelti į kitas šalis, pasirengusias juos priimti, ir jau kelerius metus Irako Vyriausybė glaudžiai bendradarbiauja su JTVKP, prašydama kitas šalis, kad juos priimtų.

Mieli kolegos, tai yra Irako reikalas. Rizikuojama Irako suverenitetu. Todėl mes turėtume parodyti savo pasitikėjimą šia demokratiškai išrinkta Irako Vyriausybe. Tai yra jų teisė ir jų pareiga ir galiu patikinti jus, kad jie ją atlieka tinkamai.

  Charles Tannock (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš niekada nebuvau didelis Irano liaudies Mujahedin organizacijos gerbėjas. Jos ištakos yra islamistinės ir marksistinės – tai prieštaravimas terminų prasme – ir ji, žinoma, daug metų buvo globojama Saddamo Husseino, Bagdado skerdiko, kurį ji rėmė kariniais sumetimais.

Nepaisant to, pastaraisiais metais ji labai pasikeitė ir Vakarams suteikė vertingos informacijos apie žmogaus teisių pažeidimus Irane ir slaptų Irano urano sodrinimo įrenginių geografinę vietą. Todėl buvo abejojama, ar ji turėtų likti ES uždraustų teroristinių organizacijų sąraše. Mano nuomone, nekelia abejonių tai, kad Ašrafo stovyklos gyventojai nusipelno teisinės apsaugos Irake tiek iš jo Vyriausybės, tiek ir iš sąjungininkų pajėgų pusės, ir nenusipelno deportacijos į Iraną, kuriame jų beveik neabejotinai lauktų kankinimas ir galimas mirties bausmės įvykdymas.

  Richard Howitt (PSE). - Gerb. pirmininke, šios diskusijos dar kartą įrodo skubių procedūrų trūkumus daugybe nusiskundimų dėl to, kad nebuvo pakankamai laiko tinkamoms deryboms ir konsultacijoms.

Noriu įtraukti į protokolą tai, kad pirminiame socialistų tekste aiškiai pasisakoma prieš bet kokį prievartinės deportacijos klausimą ir raginama visiškai laikytis Ženevos konvencijos ir sudaryti visas sąlygas tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms patekti ten. Kai aš pats siekiu kompromiso ieškodamas tarpfrakcinės paramos tik dėl 2, 3 ir 6 pakeitimo ir po to socialistų paramos

dėl bendros rezoliucijos, Alejo Vidal-Quadrasui ir kitų kalbos, kad šie pakeitimai galėtų būti panaudoti kaip pretekstas gyventojų žudynėms, būtų visiškas faktų iškraipymas. Ar žmonės palaiko, ar kritikuoja PMOI, diskusijoje žmogaus teisių klausimais nei vienas šioje posėdžių salėje neturėtų nesutikti su pakeitimais, kuriais siekiama palaikyti žmogaus teisių įpareigojimus bet kokiai šaliai arba visoms šalims, esančioms bet kur pasaulyje.

  Jan Zahradil (PPE-DE). - (CS) Gerb. pirmininke, man pakaks trisdešimt sekundžių. Norėčiau pasakyti, kad esu patenkintas tuo, kad Čekijos pirmininkavimo Tarybai metu PMOI buvo išbraukta iš ES uždraustų organizacijų sąrašo ir tuo, kad mes toliau giname Irano opoziciją nuo režimo naudodamiesi šiandienos rezoliucija dėl Ašrafo stovyklos. Norėčiau padėkoti visiems, dalyvaujantiems visų politinių frakcijų vardu, nepaisant jų odos spalvos ar įsitikinimų, ir tikiuosi, kad rezoliucija bus priimta siūloma forma be pakeitimų, kurie kaip nors ją iškraipytų.

  Paulo Casaca (PSE). - (PT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat noriu paraginti, kad būtų balsuojama dėl tokio šio bendro pasiūlymo dėl rezoliucijos, koks jis šiuo metu yra. Šiame Parlamente pateikti pakeitimai yra visiškai klaidingi.

Visiškai neteisinga kalbėti, kad nors vienas pabėgėlis iš Ašrafo stovyklos arba alternatyvios stovyklos buvo perkeltas į Europą arba kur nors Irako teritorijoje padedant vyriausiajam komisarui. Aš kviečiu bet kurį paklausti vyriausiojo komisaro, ar kuriuo nors metu kokie nors pabėgėliai buvo perkelti.

Visa tai yra visiškai melaginga ir tuo tik siekiama palengvinti žudynes. Būtent tai ir daugiau nieko. Todėl norėčiau paprašyti šių visiškai gėdingų pakeitimų autorius išbraukti juos, nes jie yra įžeidimas šiam Parlamentui.

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (IT) Gerb. pirmininke, aš prašau suteikti galimybę kalbėti, sudarant sąlygas, kuriomis tai būtų įmanoma daryti. Kai visi Parlamento nariai vaikšto aplink, kalbėti tikrai labai sunku. Aš labai gerbiu Parlamentą. Tačiau, man atrodo, kad iš tikrųjų neįmanoma kalbėti tokiomis aplinkybėmis.

  Pirmininkas. − Jūs esate teisus.

Ponios ir ponai, mes nebaigsime šios diskusijos, kol visi nesėdės tyliai.

Tų Parlamento narių, kurie kalbasi perėjimuose, prašyčiau atkreipti dėmesį, kad mes neketiname baigti diskusijų tol, kol jie liausis kalbėję, ir mes galėsime su tinkama pagarba išklausyti Komisijos pirmininko pavaduotoją.

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (IT) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti jums, nes manau, kad teisinga dalyvauti diskusijose išklausant tai, kas sakoma, ir atitinkamai pasisakant.

(FR) Dabar aš ketinu kalbėti prancūziškai. Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Komisija dažnai stebi padėties Irake raidą, ypač dėl Ašrafo stovyklos.

Kaip mes visi žinome, 2009 m. sausio mėn. Irako Vyriausybė susigrąžino šios srities kontrolę. O dėl humanitarinės situacijos stovykloje – Komisiją informavo Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas ir kitos tarptautinės organizacijos, kurios stebėjo situacijos raidą, kad nėra pastebimo gyvenimo sąlygų pablogėjimo ir nepranešta apie jokius tarptautinių konvencijų pažeidimus.

Komisija visiškai sutinka su nuomone, kad stovykla turėtų būti uždaroma teisiniu pagrindu ir kad tai nekeltų grėsmės jos gyventojų gyvybei ir fizinei arba moralinei gerovei. Turėtų būti taikomi tarptautiniai humanitariniai standartai ir ne paskutinėje vietoje – negrąžinimo principas.

Irako Vyriausybė kelis kartus pasakė, kad ji yra pasirengusi deramai elgtis su stovyklos gyventojais ir neturi jokių ketinimų neteisėtai deportuoti šios organizacijos narius arba versti juos palikti Iraką.

Įvertindama tai Komisija vis dėlto kaip visada pabrėžia būtinybę gerbti teisinę valstybę ir deda viltis, kad Irako Vyriausybė elgsis atitinkamai.

2009 m. susitikusios su Komisija Irako valdžios institucijos pakartojo savo įsipareigojimą gerbti tarptautinius humanitarinius standartus ir nenaudoti jėgos ir ypač nevykdyti priverstinio grąžinimo į Iraką.

Irako žmogaus teisių reikalų ministras šiuo metu rengia atskirus susitikimus su gyventojais, kad būtų suteiktos jiems teisės ir nustatyta, ar jie nori sugrįžti į Iraką arba išvykti į trečiąją šalį.

Per paskutines kelias savaites kai kurie nariai apsisprendė palikti stovyklą ir galėjo padaryti tai nesusidurdami su jokiais sunkumais. Komisija remia šias pastangas. Jeigu stovyklos gyventojai nori išvykti, Irako Vyriausybė turi leisti jiems apsigyventi kitoje šalyje ir palengvinti procesą.

Komisija, bendradarbiaudama su valstybių narių atstovais vietoje, toliau stebės situaciją.

(Plojimai)

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks vėliau.

PIRMININKAVO: MARTINE ROURE
Pirmininko pavaduotoja

(1) Žr. protokolą.

6. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas

⁂

  Gary Titley (PSE). - Gerb. pirmininke, aš dar kartą pakilau dėl 28 straipsnio 2 dalies, kurioje sakoma, kad bet kuris Parlamento narys gali užduoti klausimą Parlamento pirmininkui ir gauti atsakymą 30 dienų laikotarpiu. Aš uždaviau klausimą pirmininkui kovo 19 d. Šiandien yra balandžio 24 d. Aš neturiu jokio atsakymo.

Aš iškėliau šį klausimą vakar ir man buvo pažadėta, kad reikalas bus sutvarkytas. Jis iki šiol nesutvarkytas. Mano manymu, labai sunku suprasti, kad šio Parlamento pirmininkas rodo tokią panieką Parlamento taisyklėms ir savo Parlamento nariams, nes jis pasiruošęs visiškai nepaisyti jų. Aš manau, kad toks pirmininko elgesys yra visiškai nepakenčiamas.

  Pirmininkė. – Gerb. G. Titley, aš, žinoma, perduosiu jūsų pageidavimą.

***

(Ankstesnio posėdžio protokolas patvirtintas)

7. Balsuoti skirtas laikas

  Pirmininkė. – Kitas klausimas yra balsuoti skirtas laikas.

(Informaciją apie balsavimo rezultatus žr. protokole)

7.1. Moterų teisės Afganistane

7.2. Parama specialiajam Siera Leonės teismui

7.3. Ašrafo stovyklos gyventojų humanitarinė situacija

- Prieš balsavimą

  Charles Tannock (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, atrodo, kad Parlamento tarnybų internete paskelbtame tekste buvo keletas klaidų. Jis neteisingai suformuluotas ir nesuderinamas su tekstu, kurį iš tikrųjų bendroje rezoliucijoje pateikė mano frakcija ir kiti. Aš nežinau, ar jūs buvote informuota apie tai ir ar galite atsižvelgti į tai. Tačiau tekstas 2 skirsnyje turėtų būti toks: „gerbdamas Ašrafo stovyklos gyventojų individualius pageidavimus;“ Iš tikrųjų paskelbta ne tai, kas turėtų būti tekste.

  Pirmininkė. - Gerb. Charlesai Tannockai, aš buvau informuota ir visi kalbos pataisymai bus padaryti.

- Po balsavimo

  Hans-Peter Martin (NI). – (DE) Gerb. pirmininke, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į faktą, kad už manęs, tarp kraštutinių dešiniųjų radikalų, esama žmonių, kurie nėra Parlamento nariai. Tačiau kiek aš galėjau matyti, jie taip pat naudojasi balsavimo kortelėmis.

(Triukšmas)

  Pirmininkė. – Gerb. Hansai-Peteri Martinai, visa tai bus patikrinta.

7.4. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (A6-0229/2009, Rumiana Jeleva)

- Po balsavimo

  Gay Mitchell (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, balsavimas buvo atmestas, nes vos prieš kelias akimirkas buvo vienodas skaičius balsų. Parlamento narys pateikė labai rimtą įtarimą dėl balsavimo posėdžių salėje. Aš paprašyčiau sustabdyti procedūras, kol nustatysime, ar yra balsuojančių Parlamento narių, kurie neturėtų balsuoti, ir ar šis kaltinimas yra klaidingas. Tai labai rimtas kaltinimas.

(Plojimai)

  Pirmininkė. – Aš ką tik pasakiau, kad tai bus patikrinta. Tai reiškia, kad tai bus patikrinta nedelsiant. Mes užsiimame tuo.

  Bruno Gollnisch (NI). – (FR) Gerb. pirmininke, šiuo klausimu kalbėsiu labai trumpai. Kadangi vienas mūsų kolega narys pateikė kaltinimą, prašau jo paaiškinti savo kaltinimą. Kaip jūs sakėte, tikrinimas turi vykti nedelsiant, ir jeigu, kaip aš manau, po tikrinimo paaiškės, kad kaltinimas melagingas, paprašysiu, kad iš viso to būtų padarytos tinkamos išvados.

  Pirmininkė. – Aš pasakiau, kad turi būti atliktas patikrinimas. Ketinama jį atlikti nedelsiant. Taigi aš informuosiu jus per kitas kelias minutes.

7.5. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (fakultatyvus protokolas) (A6-0230/2009, Rumiana Jeleva)

7.6. Asmenų skirstymas, ypač pagal etninę kilmę ir rasę, kovojant su terorizmu, teisėsaugos, imigracijos, muitinės ir pasienių kontrolės srityse (A6-0222/2009, Sarah Ludford)

7.7. Bendrijų finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2007 m. metinė ataskaita (A6-0180/2009, Antonio De Blasio)

- Prieš balsavimą

  Antonio De Blasio, pranešėjas. – (HU) Man nereikės dviejų minučių. Ponios ir ponai, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į du labai svarbius faktus, susijusius su pranešimu. Šie pranešimai buvo rengiami daug metų, bet Taryba nė karto iki šiol neįtraukė šių pranešimų į savo darbotvarkę. Manau, kad būtų labai svarbu Tarybai informuoti valstybes nares apie šio pranešimo turinį. Tai daugeliu atvejų taip pat padėtų priversti sėkmingai veikti Tarybos ir kitų institucijų biudžeto vykdymo patvirtinimo procedūras. Todėl aš siūlau, kad Tarybos rudens laikotarpio biudžeto vykdymo patvirtinimo procedūros atidėjimas būtų priimtas, jei tik Taryba šį pranešimą taip pat įtrauks į savo darbotvarkę. Būtų nepaprastai svarbu užtikrinti, kad Taryba taip pat priimtų tuos reglamentus, kurie laukia sprendimo, ir užtikrintų skaidrumą naudojant Europos lėšas. Norėčiau pareikšti nuoširdžią padėką tiems, kurie padėjo rengti šį pranešimo projektą, įskaitant pagalbinį pranešėją ir tuos, kurie pateikė siūlomus pakeitimus. Mes priėmėme šį pranešimą bendru sutarimu komitete.

7.8. Parlamentinis imunitetas Lenkijoje (A6-0205/2009, Diana Wallis)

7.9. BŽP valdymas:Europos Parlamentas, regioninės patariamosios tarybos ir kitos organizacijos (A6-0187/2009, Elspeth Attwooll)

7.10. Augalų apsaugos produktų statistika (A6-0256/2009, Bart Staes)

7.11. Ekologinio projektavimo reikalavimai su energija susijusiems gaminiams (A6-0096/2009, Magor Imre Csibi)

7.12. Darnios statybos produktų rinkodaros sąlygos (A6-0068/2009, Catherine Neris)

  Pirmininkė. – Po patikrinimo galiu pasakyti jums, kad nebuvo jokio piktnaudžiavimo balsavimo teisėmis.

Siekdama išvengti bet kokių tolesnių diskusijų informuosiu pirmininką ir pirmininkas Hans-Gert Pöttering pasakys jums, kokios bus pasekmės.

7.13. Tarptautiniai mokėjimai Bendrijoje (A6-0053/2009, Margarita Starkevičiūtė)

7.14. Elektroninių pinigų įstaigų veikla (A6-0056/2009, John Purvis)

7.15. Žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų sveikumo taisyklės (A6-0087/2009, Horst Schnellhardt)

- Prieš balsavimą

  Horst Schnellhardt, pranešėjas. – (DE) Gerb. pirmininke, norėčiau tik pateikti dvi trumpas pastabas. Dėl vertimo gali atsirasti painiavos tekste įvairiomis kalbomis. Todėl noriu pareikšti dėl protokolo, kad 2 straipsnio 2 daliai pateiktas pakeitimas su formuluote „išskyrus laukinius medžiojamuosius gyvūnus“ turėtų būti vertinamas kartu su „a“ punktu. Tai pašalins painiavą.

  Pirmininkė. - Galiu patikinti jus, kad visos kalbų versijos bus šia prasme patikrintos, gerb. Horstai Schnellhardtai.

7.16. Priemonė, teikianti vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams (A6-0268/2009, Pervenche Berès)

7.17. Palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimas (A6-0244/2009, Benoît Hamon)

7.18. PVM bendros sistemos nuostatos dėl mokesčių vengimo, susijusio su importu ir kitais tarpvalstybiniais sandoriais (A6-0189/2009, Cornelis Visser)

- Prieš balsavimą:

  Bart Staes (Verts/ALE). – (NL) Norėčiau iš naujo persvarstyti balsavimą dėl pranešimo, kuris vyko per antrąjį svarstymą. Visos Parlamento frakcijos turėjo politinį susitarimą su Taryba – priimti keletą pakeitimų, kad šis reglamentas galėtų tapti tinkamu reglamentu.

Dėl to, kad nebuvo daug Parlamento narių – nebuvo daugiau nei 400 – mes nesugebėjome priimti pakeitimų paketo, dėl kurio per antrąjį svarstymą reikalinga kvalifikuota 393 balsų dauguma. Mes sugebėjome surinkti 387 balsus ir 395 galiojančius balsus. Dėl to, kad nebuvo daug kolegų Parlamento narių, turėjome sulaužyti mūsų susitarimą su Taryba.

Todėl norėčiau prašyti Parlamento administracijos biurą pagalvoti, kaip mes galėtume išgelbėti padėtį šiuo metu, t. y. anksčiau, nei Parlamentas padarys darbo pertrauką po gegužės 7 d., kad mes galėtume apsvarstyti ir atkurti šią padėtį per kitą mėnesio sesiją.

  Pirmininkė. – Turiu pasakyti, gerb. Bartai Staesai, kad mes jau atsižvelgėme į šį klausimą ir iš tikrųjų ketiname svarstyti, nes tai realus klausimas ir reali problema.

7.19. Priemonė, teikianti vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams

- Prieš balsavimą

  Pervenche Berès (PSE). – (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau pakalbėti šiuo klausimu, nes Ekonomikos ir pinigų politikos komitete turėjome svarbią su paskolomis susijusią diskusiją ir Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų), ir Europos demokratų frakcija pateikė pakeitimą, kuriame sakoma, kad Europos paskoloms nėra teisinio pagrindo.

Mes susitarėme dėl pakeitimo – kurį parengėme po susitarimo Werneriu Langenu, kuris buvo pagrindinis PPE frakcijos derybininkas, nors ir nebuvo pagalbinis pranešėjas šiuo klausimu – kuriame priduriama, kad nėra konkretaus pagrindo Bendrijos paskoloms. Būtent tokiomis aplinkybėmis mes pateikėme 2 pakeitimą. Taigi, buvau gana nustebusi, kai išmanantys ekspertai pasakė man, kad PPE sąraše buvo minusas prieš šį pakeitimą. Todėl norėčiau suteikti galimybę Werneriui Langenui pataisyti PPE sąrašą.

  Werner Langen (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, nėra pagrindo man aiškinti, kaip sudarytas mano frakcijos balsavimo sąrašas. Mes apsvarstėme jį ir po pakartotinio nagrinėjimo galėjome pasiūlyti visokeriopą paramą šiam pasiūlymui.

7.20. Nanomedžiagų reglamentavimo aspektai (A6-0255/2009, Carl Schlyter)

- Prieš balsavimą

  Carl Schlyter, pranešėjas. – (SV) Gerb. pirmininke, tiesiog norėčiau pasakyti, kad Komisija pateikė pasiūlymą šioje naujoje ir svarbioje politinėje srityje. O tai reiškia, kad mes pagalvojome, kad pakaktų dabartinių teisės aktų įgyvendinimo priemonių. Dabar Parlamentas tikrai reikalauja, kad Komisija atliktų išsamų visų reikiamų teisės aktų patikrinimą, kad galėtume apsaugoti vartotojus, darbuotojus ir aplinką nuo neigiamo nanogaminių poveikio ir kad nanogaminiai galėtų turėti rinką, kuri būtų saugi ir pajėgi vystytis. Norėčiau priminti jums, kad Komisija turėjo dvejus metus Parlamento reikalavimui įvykdyti ir kad dėl kompromiso šiandien balsuojant taps labai aišku, kad Parlamentas beveik vienbalsiai palaiko jį.

Dabar Komisijai laikas nedelsiant pradėti išsamų patikrinimą, kad nanotechnologijos būtų reglamentuojamos taip, kad būtų apsaugoti piliečiai.

7.21. Metinės diskusijos dėl pažangos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje (ES sutarties 2 ir 39 straipsniai)

7.22. G20 aukščiausiojo lygio susitikimo išvados

7.23. Siekiant didesnio stabilumo ir klestėjimo Vakarų Balkanuose (A6-0212/2009, Anna Ibrisagic)

7.24. Padėtis Bosnijoje ir Hercegovinoje

- Po balsavimo dėl 3 pakeitimo

  Doris Pack (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, norėčiau paklausti, ar jūs suprantate, kad 6 straipsnyje prieš žodį „state“ esanti žodis „central“ turi būti išbrauktas, kad formuluotė derintųsi su kitais tekstais.

  Pirmininkė. – Taip taip, mes, be abejo, ketiname patikrinti variantus visomis kalbomis, gerb. Dorise Pack.

7.25. Branduolinių ginklų neplatinimas ir Sutarties dėl branduolinių ginklų neplatinimo ateitis (A6-0234/2009, Angelika Beer)

7.26. Neįgaliųjų teisės

7.27. 25-oji metinė Komisijos teikiama Bendrijos teisės taikymo stebėsenos ataskaita (2007 m.) (A6-0245/2009, Monica Frassoni)

8. Paaiškinimai dėl balsavimo

  Pirmininkė. – Dabar tęskime paaiškinimus dėl balsavimo.

⁂

  Bogusław Rogalski (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, šiandien norėčiau pakomentuoti rimtą kaltinimą, kuris šioje posėdžių salėje buvo mestas Europos Parlamento nariams, ir Hanso-Peterio Martino išsakytą šmeižtą apie Europos Parlamentą, kai jis pasakė, kad kai kurie Parlamento nariai balsuoja ne patys, o siunčia atstovus, kurie balsuoja naudodamiesi Parlamento narių balsavimo kortelėmis. Toks elgesys yra nepriimtinas, nes Europos Parlamento posėdžiai transliuojami tiesiogiai. Europos piliečiai sėdi balkone ir dabar, rinkimų metais, girdi neįprastą dalyką. Tai daryti šmeižikiška. Todėl norėčiau paprašyti, kad kitame posėdyje biuras nurodytų Hansui-Peteriui Martinui atsiimti savo žodžius ir atsiprašyti visų šioje posėdžių salėje sėdinčių Parlamento narių.

  Pirmininkė. – Gerb. Bogusławai Rogalski, jūs girdėjote, kad aš prašiau, jog būtų nedelsiant patikrinta, ar tai tiesa ar klaida.

Todėl tai yra protokole. Tai buvo klaida. Viskas įrašyta oficialiame žurnale. Dabar aš prašau Parlamento pirmininko imtis reikalingų veiksmų ir mes apsvarstysime šį dalyką biure.

  Gay Mitchell (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, jūs iš tikrųjų labai greitai susitvarkėte su tuo. Tačiau manau, kad nepriimtina, jog Parlamento narys atsistojęs iš savo vietos mestų tokius rimtus kaltinimus kitiems Parlamento nariams. Aš nepalaikau kraštutinės dešinės ponų. Tačiau Parlamento pirmininkas turi palaikyti ir ginti Parlamento narių teises. Mes kaltinami visokiais pasipiktinimą keliančiais dalykais. Tačiau mums suteikta teisė tinkamai elgtis ir mūsų kolegoms etiškai elgtis šiame Parlamente ir taip pat už jo ribų.

  Pirmininkė. – Jeigu jūs malonėsite, aš užregistruosiu viską, ką pasakėte. Jūs matėte, kad mes bandėme greitai sutvarkyti šį reikalą, nes jis yra svarbus. Visiškai sutinku su jumis. Mes pamatysime, kokių veiksmų bus imamasi.

  Christopher Beazley (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, po tokių permainų ir jūsų labai naudingo atsakymo man nepavyko paprašyti žodžio pagal procedūrą „prašau žodžio“, kad praneščiau, jog tas pats narys – atsisakau vartoti žodį „gerbiamasis“ – Austrijos spaudoje paskelbė straipsnį, kuriame minimas Parlamento personalo narys. Mano manymu, nepaisant to, ar įtarimai būtų teisingi ar klaidingi, tai būtų dar vienas visiškai netinkamo elgesio pavyzdys. Tikrai gali būti, kad nebus patikrinti šio veikėjo įgaliojimai, jeigu Austrijos rinkėjai būtų pakankamai kvaili ir palaikytų jį.

  Pirmininkė. – Aš pasižymėjau tai, ką jūs pasakėte, gerb. Christopheri Beazley. Mes visi sutinkame, kad šiuo atveju mums reikia blaiviai mąstyti. Tačiau jūs, Christopheri Beazley, esate teisus, kad toks dalykas atsakingam asmeniui turi neigiamas pasekmes.

⁂

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

- Pranešimas: Rumiana Jeleva (A6-0229/2009)

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, šis pranešimas buvo apie neįgaliųjų teises. Aš norėjau įtraukti į protokolą ir pripažinti Parlamento nario leiboristo Richardo Howitto atliktą darbą kovojant už neįgaliuosius.

Aš visada buvau didžiulis atsiveriančių sporto galimybių žmonėms su negalia šalininkas. Mes visi girdėjome apie parolimpinį judėjimą. Tačiau šiais metais pirmą kartą Europos Parlamentas ir Komisija pripažįsta puikų darbą, kurį atliko specialusis žmonių su negalia olimpinis judėjimas, vadovaujamas Timo Shriverio. Jis turi programas visame pasaulyje. Vieną iš jų dabar ketinama iš dalies finansuoti iš Europos Sąjungos biudžeto.

Man buvo suteikta privilegija vykti ir į Šanchajaus pasaulio vasaros žaidynes, ir šiais metais Boiso mieste Idaho valstijoje vykusias žiemos žaidynes. Sunku apibūdinti daugybę emocijų, kurios jaučiamos stebint, kai sportininkai varžosi. Tiesiog norėjau įtraukti į protokolą savo visišką paramą šiai rezoliucijai.

- Pranešimas: Magor Imre Csibi (A6-0096/2009)

  Syed Kamall (PPE-DE). Gerb. pirmininke, dar kartą pagalvojau, kad tai vienas iš tų pranešimų, dėl kurių daug žmonių gali pasveikinti. Kovodami už geresnį energijos tausojimą ir efektyvesnį energijos vartojimą, mano manymu, mes visi norime turėti efektyviau energiją vartojančių produktų. Tačiau dar kartą turiu atkreipti dėmesį į tai, kad šiame Parlamente mes turėtume rodyti savo pavyzdį.

Kalbėdami apie energijos vartojimo efektyvumą mes turėtume įsitikinti, ar esame susitvarkę savo namuose. Europos Parlamentas turi tris pastatus – du Parlamento pastatus ir vieną administracinį pastatą – po vieną Briuselyje, Strasbūre ir Liuksemburge. Tai aiškiai įrodo, kad mes patys neiname tinkamu keliu, kai liečiamas energijos vartojimo efektyvumas.

Laikas parodyti pavyzdį. Laikas kovai už energijos vartojimo efektyvumą suteikti prioritetą. Mums reikia uždaryti Strasbūro Parlamentą ir Liuksemburgo administracinius pastatus ir likti Briuselyje.

- Pranešimas: Margarita Starkevičiūtė (A6-0053/2009)

  Michl Ebner (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, aš norėjau pakalbėti, nes šie tarpvalstybiniai mokėjimai yra labai naudingi ir rodo, kad priimdama pozityvų sprendimą ir pašalindama tolesnes kliūtis Europos Sąjunga sąmoningai nustato ryšį su piliečiais ir numato reglamentus, kuriais bus pašalintos kliūtys kasdieniame jų gyvenime. Esu tvirtai įsitikinęs dėl šio pranešimo. Todėl pozityviai vertinu tai, kad šiuo atveju mes žengėme svarbų žingsnį link veiklos supaprastinimo Europos Sąjungoje. Aš tikiuosi, kad tai sudarys precedentą kitoms sritims.

- Pranešimas: Benoît Hamon (A6-0244/2009)

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, tikiuosi, kad pateikdamas paaiškinimą dėl balsavimo neprovokuoju tokių pačių nereikšmingų atsiliepimų, kaip galima tikėtis, iš kitos Parlamento pusės.

Mano manymu, visi sutinkame, kad reikia išspręsti mokesčių vengimo klausimą. Tačiau mums taip pat reikia suprasti, kad tų verslininkų, kurie sunkiai dirba, kuria darbo vietas ir gerovę kitiems ir paskui brangiai apmokestinami už šią veiklą, situacija visiškai suprantama, kai jie nori neteisėtai pervesti savo pinigus į mažesnių mokesčių sistemas.

Aš manau, kad visi sutinkame, jog reikia kovoti su sukčiavimu, bet netaikykime griežtų priemonių teisėtiems pinigų pervedimams. Mes galime pagalvoti, kad tokių veiksmų rezultatas lems mažų mokesčių režimų panaikinimą ir mes visi turėsime mokėti didesnius mokesčius. Tačiau žinau, kad tai yra tas dalykas, kuriam žmonės, ypač esantys Parlamento kairėje pusėje, pritaria. Tačiau kartais mes būname priversti suvokti nenumatytas mūsų veiksmų pasekmes. Todėl jeigu mes siekiame geriau taikyti pernelyg griežtas priemones mažesnių mokesčių režimams ir mažesnių mokesčių sritims, o ne tik pinigų pervedinėjimui iš vienos šalies į kitą, mes iš Europos visiškai išstumsime labai reikalingą kapitalą, labai reikalingas naujoves ir labai reikalingą verslininkystę.

  Astrid Lulling (PPE-DE). – (FR) Gerb. pirmininke, aš, savaime suprantama, balsavau prieš B. Hamono pranešimą, kuris yra net blogesnis nei Komisijos pasiūlymas dėl santaupų apmokestinimo, nes, prieštaraudama bet kokiai logikai, Parlamento dauguma balsavo, kad reikia panaikinti apmokestinimo šaltinio vietoje sistemą, veikiančią siekiant išsaugoti tik informacijos mainų sistemą, kuri yra brangi, biurokratinė ir neefektyvi. Tai nesuvokiama!

Esu laimingas galėdamas pripažinti, kad čia esančių Parlamento narių dauguma gerai neišmano šio klausimo. Kitaip jie nebūtų galėję balsuoti, kad reikia panaikinti sistemą, kuri veiksminga, pigi ir užtikrina, kad būtų mokami kapitalo pajamų mokesčiai, o ne propaguojami informacijos mainai.

B. Hamon sakė man, kad jo nedomina, ar visi moka mokesčius. Praėjusį vakarą jis sakė man: „Aš noriu žinoti, ar Prancūzijos žmonės…

(Pirmininkas nutraukė kalbėjusįjį)

  Gay Mitchell (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, kalbėsiu tuo pačiu klausimu, susijusiu su laisvu balsavimu. Iš principo neprieštarauju išskaičiuojamojo mokesčio sistemai. Tačiau manau, kad mes turime užsibrėžti, kada mokesčių vengimas nepriimtinas.

Aš sutinku su pastabomis, kurias pateikėme apie tai, kad mokesčių konkurencija yra geras dalykas. Manau, kad tai geras dalykas. Manau, kad bet kas, kas įsigilino į tai savarankiškai, galėtų pasakyti, kad geras dalykas. Žmonės dažnai sako, gerai, argi nepatogu jums – jūs turite 12,5 % įmonės pelno mokestį Airijoje, o aš sakau, gerai, kodėl jūs neturite 12,5 % įmonės pelno mokesčio savo šalyje, jeigu tai problema? Tačiau šiuo atveju egzistuoja problema ir mums reikia užsibrėžti tikslą išspręst klausimą dėl mokesčių vengimo. Tai kriminalinis nusikaltimas. Todėl mes iš tikrųjų turime įsitikinti, ar pernelyg nepriartėjome prie tų, kurie praktikuoja tokį mokesčių vengimą.

Praeityje mes matėme, kur blogas reguliavimas ir bloga praktika nuvedė finansų pasaulį. Taigi iš principo neprieštarauju išskaičiuojamajam mokesčiui. Tačiau nenoriu užsibrėžti, kad mums reikia imtis svarbesnių sprendimų visais mokesčių vengimo klausimais.

- Pranešimas: Catherine Neris (A6-0068/2009)

  Zita Pleštinská, PPE-DE frakcijos vardu. – (SK) Mano politinė frakcija, t. y. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija, palankiai vertina šiandienos balsavimo dėl Catherinos Neris pranešimo dėl darnios statybos rinkodaros sąlygų rezultato.

Patvirtinimas kartu su Taryba per pirmąjį svarstymą buvo neįmanomas, nes kai kurios valstybės narės nesutiko dėl privalomo atitikties pareiškimo. Šiandien balsuojant bus nustatoma Europos Parlamento pozicija kai kuriais politiškai opiais klausimais, ypač CE ženklo. Tai turėtų įtikinti Komisiją siekti bendros pozicijos po pritarimo, gauto iš Europos Parlamento ir Komisijos per antrąjį svarstymą.

Mūsų frakcija, PPE-DE, susitarusi su Europos Parlamento socialistų frakcija, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija ir Žaliųjų frakcija (Europos laisvuoju aljansu), palaikė tik techninius teksto tobulinimo atvejus. Pasinaudodami savo papildomais pasiūlymais dėl pakeitimų mes priartinome Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto praleistą dokumentą prie Tarybos darbinio dokumento. PPE-DE nepalaikė 17 ir 54 pakeitimų, kurie buvo praleisti komitete, nes ji sutiko su Komisijos pasiūlymu – mes esame prieš valstybės vidaus ženklinimų įdiegimą, nes jie yra kliūtis vidaus rinkai. Todėl mes sutikome, kad valstybės narės turėtų pašalinti visas nacionalines nuorodas, reiškiančias kitokią nei CE ženklo atitiktį.

Aš patenkinta, kad vakarykštėse diskusijose ši pozicija gavo G. Verheugeno palaikymą. Šiam teisės aktui linkiu sėkmės.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B6-0192/2009

  Philip Claeys (NI). - (NL) Šioje rezoliucijoje iš tiesų yra keletas pozityvių elementų, pavyzdžiui, raginimas stiprinti FRONTEX įgaliojimus ir imtis iniciatyvos dėl Europos vidaus saugumo politikos, kuri turėtų papildyti nacionalinius saugumo planus. Galiausiai apsisprendžiau balsuoti prieš ją, nes supratau, kad visiškai nepriimtina tai, kad šis Parlamentas, kuris, šiaip ar taip, turi atstovauti Europos piliečiams, turėtų atkakliai kabintis į Lisabonos sutartį. Prašymas artimiausia proga pateikti pasiūlymus siekiant palengvinti užsienio darbuotojų importą taip pat neatitiko mano nuomonės. Tai, mano nuomone, pateisina balsavimą „prieš“.

- Pranešimas: Angelika Beer (A6-0234/2009)

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, kaip ir kiti šio Parlamento nariai, aš palankiai vertinu naują kampaniją siekiant atgaivinti Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, įskaitant Saugumo Tarybos rezoliuciją, ir užpildyti esamo teisinio pagrindo spragas.

Tačiau atmetu šiame pranešime daromą tiesioginę išvadą, kad Europos Sąjunga turėtų pakeisti pagrindines valstybes nares, kaip svarbiausias šio ypatingo proceso dalyves. Mano manymu, neįmanoma patikėti tuo, kad šioje situacijoje būtų galima bandyti ir tikėti, kad turėtų būti tiesiami čiuptuvai į šią sritį, ypač atsižvelgiant į tai, kad tik dvi valstybės narės yra branduolinį ginklą turinčios valstybės kartu su kitomis keturiomis, dalyvaujančiose NATO branduolinio ginklo procese.

Šiame pranešime labiau domimasi tuo, kaip pasinaudojant proga pakeisti valstybes nares prie aukščiausiojo lygio tarptautinio valdymo stalo, negu tuo, kaip skirti pakankamai dėmesio branduolinio ginklo platinimo pavojui, kurį kelia teroristai arba kenkėjiška veikla užsiimančios valstybės.

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, manau, kad pradėdami nuo pirmųjų principų galėtume visi sutikti, kad branduoliniai ginklai yra blogis. Aš manau, kad visi sutinkame, kad karas yra blogas dalykas – tai amerikietiški sentimentai. Kaip kartą pasakė didysis filosofas Edwin Starr: „Karas, hm, kas iš jo gero? Visiškai nieko“.

Tačiau kai vertiname tai, turime užduoti klausimą: ar ES tikrai turėtų pakeisti dvi branduolines valstybes nares visame branduolinių ginklų neplatinimo procese, žinant apie kompetencijos stoką už šių valstybių narių ribų? Ar ne per anksti teigti, kad JK turėtų išmontuoti skylančiųjų medžiagų gamybos įrangą, kai yra tiek daug šios medžiagos, kuri gali patekti į teroristų ir piktavalių valstybių narių rankas?

Tai niekas kitas, kaip tik valdžios pasisavinimas, kai iš tikrųjų nuveikiama daug mažiau kovoje su branduolinių ginklų platinimu. Todėl mes turėtume pamiršti apie valdžios grobimą ir iš tikrųjų spręsti pačią problemą.

- Pranešimas: Monica Frassoni (A6-0245/2009)

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, prieš keletą savaičių valgiau vieną savo mėgstamiausių valgių, t. y. kario troškinį, Long Buckby kaime, nuo kurio netoli gyvenu, ir turėjau svečiuose grupę žmonių, kurie, galima sakyti, yra naujokai politinėje diskusijoje. Apie kiekvieną – ir jūs visi tai žinote – Europos Parlamento narį iš karto pagalvojama keletas dalykų. Pirma, kad jie yra pelningoje vietoje ir nesirūpina paprastais žmonėmis, antra, kad Europa nefunkcionuoja, nes esama pernelyg daug reglamentų. Galbūt kai kuriais atvejais jie teisūs – turėtų būti išlaidų ir naudos analizė to, ką nustato reglamentai. O jie yra netinkamai įgyvendinami – iš esmės nevienodai įgyvendinami visame žemyne.

Šiame pranešime kalbama apie Bendrijos teisės stebėseną ir tai gerai. Jeigu jūs pasižiūrėsite į Eurobarometro tinklavietę, jūs pamatysite nemažai pažeidimo bylų, kurias Komisija iškelia konkrečioms valstybėms narėms. Tačiau šis įgyvendinimo ir vienodo įgyvendinimo trūkumas yra viena iš didžiausių problemų, su kuria šioje posėdžių salėje esantys žmonės – kurie ne taip, kaip aš, yra greičiau eurofilai nei euroskeptikai – turės susidurti ateityje.

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš ir vėl manau, kad yra vietos bendram sutarimui, jeigu mes gilinamės į šį klausimą, nepaisydami to, kad kažkas skeptiškai galvoja apie būsimą Europos integraciją, ar kažkas mato savo šalį kaip viršnacionalinę valstybę. Aš manau, kad šiuo metu visi sutinkame, kad esame Europos Parlamento nariai ir turėtume tvirtai laikytis Bendrijos teisės, nes užbaigėme reikiamą procesą, diskusijas ir teisinius procesus.

Todėl manau, kad visi turėtume sutikti, kad mums reikia geresnės Bendrijos teisės taikymo stebėsenos. Taigi, kai mano rinkėjai sūrių pardavėjai Londone skundžiasi man dėl to, kad investavo daugybę pinigų siekdami, pavyzdžiui, užtikrinti, kad jų sūriams pardavinėti naudojamos priemonės atitiktų ES standartus, kuriuos Britanijos valstybės tarnautojai papildė pertekliniais reikalavimais, ir paskui keliaudami po kitas valstybes nares pamato, kad sūriai, viešai parduodami gatvių turguose, lydosi, jie nori sužinoti apie Bendrijos teisės aktų įgyvendinimą kitose šalyse, todėl mums laikas įrodyti, kad esame griežti dėl Bendrijos teisės taikymo tikrai visoje ES.

⁂

  Richard Corbett (PSE). - Gerb. pirmininke, tik norėjau sužinoti, ar tikrai derėjo Syedui Kamallui raginti Europos Parlamentą nepaisyti sutarčių ir teisinių įsipareigojimų ir iš tikrųjų padidinti Europos Parlamento įgaliojimus sprendžiant pastatų, esančių trijose skirtingose vietose, problemą. Jis puikiai žino, kad, deja, būtent valstybės narės sprendžia dėl institucijų vietų ir kad, deja, pirmininkaujant buvusiam jo partijos lyderiui Johnui Majorui 1992 m. Edinburgo aukščiausiojo lygio susitikime jos nustatė teisinį įpareigojimą Europos Parlamentui surengti dvylika mėnesinių sesijų per metus Strasbūre.

Nors padėtis ir apgailėtina, bet sprendimas tikrai nėra įstatymo laužymas. Be abejo, sprendimas yra toks: prašyti vyriausybes persvarstyti tą nevykusį sprendimą, kuris buvo priimtas vadovaujant buvusiam jo partijos lyderiui.

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

Moterų teisės Afganistane (RC-B6-0197/2009)

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl moterų teisių Afganistane, nes manau, kad naujas įstatymo projektas dėl moterų šiičių asmens statuso yra nepriimtinas. Šiuo teisės aktu, kurį neseniai patvirtino abeji Afganistano parlamento rūmai, griežtai ribojama moterų judėjimo laisvė, įteisinamas vadinamasis santuokinis prievartavimas ir skatinama moterų diskriminacija santuokos, skyrybų, paveldėjimo ir galimybių mokytis srityse. Tai apskritai nesuderinama nei su tarptautinėmis žmogaus teisių normomis, nei su moterų teisėmis.

Aš manau, kad Europos Sąjunga turi pasiųsti aiškų signalą, kad šis įstatymo projektas turi būti atšauktas, nes jo turinys prieštarauja tarptautinėse konvencijose puoselėjam lyčių lygybės principui.

Parama specialiajam Siera Leonės teismui (RC-B6-0242/2009)

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl paramos specialiajam Siera Leonės teismui, nes nepaprastai svarbu užtikrinti, kad smurtinių nusikaltimų pagal tarptautinę humanitarinę teisę, ypač karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmonijai kaltininkai, būtų nubausti ir atliktų savo bausmes.

2000 m. Jungtinių Tautų ir Siera Leonės Vyriausybės įsteigtas teismas buvo pirmasis savanoriškomis lėšomis įsteigtas tarptautinis teismas, pirmasis tarptautinis teismas, įsteigtas valstybėje, kurioje buvo vykdomi tariami nusikaltimai, ir pirmasis teismas, kuriame vienam iš pareigas einančių Afrikos valstybės vadovų pareikšti kaltinimai karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmonijai.

Ašrafo stovyklos gyventojų humanitarinė situacija (RC-B6-0248/2009)

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Ašrafo gyventojai yra viena iš matomų Irano režimo priespaudos ir pasipriešinimo jo smurtui išraiškų.

Sąsaja, kurią žmonės ne kartą bandė rasti tarp Irano pasipriešinimo atstovų ir terorizmo, yra nepagrįsta, nes laikraščiai, politikai ir teismai būtų tai galėję įrodyti. Priešingai, Ašrafo stovykloje padėtis vieša. Todėl daugybė žmonių, įskaitant parlamento narius ir žurnalistus, lankėsi stovykloje ir padarė savo išvadas. Ašrafo stovyklos gyventojai saugomi pagal Ženevos konvenciją. Todėl Europos Parlamento pasiųstas signalas yra nepaprastai svarbus – Ašrafo stovyklos gyventojai turi teisę būti saugomi ir jokiomis aplinkybėmis neturi būti perduoti Irano režimui. Tai elementariausios pagarbos žmogaus teisėms klausimas. Todėl tikiuosi, kad ši rezoliucija duos rezultatų.

Pagaliau turiu pateikti vieną mintį apie Irano režimą. Nepaprastai svarbu, kad klaidas, kurias Jungtinių Valstijų šalininkai Irake padarė intervencijos pradžioje ir per ją, dabar nedidintų klaidos, daromos jiems traukiantis. Jeigu šio proceso pabaigoje Irano fundamentalistinis režimas sustiprins savo įtaką regione, visų pirma kontroliuodamas Irako vidaus reikalus, taika šiame regione toliau tik tols ir pasaulis susidurs su didele grėsme.

  Toomas Savi (ALDE), raštu. − Gerb. pirmininke, esu padrąsintas visų savo kolegų liberalų balsuoti prieš Žaliųjų frakcijos (Europos laisvojo aljanso) ir ESP pakeitimus, nes rezoliucijos projektas jau buvo puikiai subalansuotas, o šie pakeitimai nesiderina su rezoliucijos dvasia ir esme.

Vieno iš žinomiausių Irano žmonių pasipriešinimo judėjimo PMOI kritikavimas ir kaltinimas be tvirtų įrodymų atrodo labai panašus į bandymą nuraminti autoritarinį Irano Islamo Respublikos režimą. Aš negaliu įsivaizduoti, kaip kas nors galėtų jaustis patogiai darydamas malonę šiam despotiškam režimui tuo, kad palaiko pakeitimus, kuriais suteikiama galimybė Iranui atakuoti ir silpninti opozicijos judėjimą, propaguojantį žmogaus teises ir demokratiją Irane.

Norėčiau padėkoti visiems savo kolegoms, palaikiusiems pirminį rezoliucijos projektą, kuris jokiais būdais nekelia grėsmės Ašrafo stovyklos žmonių gyvybei ir neliečiamybei. Turime sudominti juos, kad yra galimybė reformuoti Irano režimą, kad būtų užtikrinta taika ir saugumas regione, kuris daugiau nei dešimtmetis buvo vienas iš sunkiausiai nuspėjamų ir nestabiliausių regionų.

- Pranešimas: Rumiana Jeleva (A6-0229/2009)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, aš balsavau už pranešimą.

Pastaraisiais dešimtmečiais polinkis nagrinėti žmonių su negalia klausimą, pasitelkiant teisėmis grindžiamas galimybes, subrendo ir yra plačiai palaikomas tarptautiniu mastu.

Pagarba neįgaliųjų teisėms visada buvo vienas iš pagrindinių Europos socialinės politikos aspektų ir šia prasme Jungtinių Tautų žmogaus teisių konvencija yra žingsnis šia kryptimi.

Konvencijos principai: pagarba orumui, savarankiškumui, pasirinkimo laisvei, nepriklausomybei, nediskriminavimui, socialinei įtraukčiai, skirtingumui, lygioms galimybėms, prieinamumui ir vyrų ir moterų lygybei.

Ypatingą reikšmę socialinės įtraukties skatinimo požiūriu turi 24, 27 ir 28 straipsniai klausimais, susijusiais su švietimu, užimtumu ir socialine apsauga. Todėl tikiuosi, kad konvencija bus priimta didžiausiu įmanomu balsų skaičiumi ir kad visos valstybės narės ratifikuos ją kiek įmanoma greičiau.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už Rumianos Jelevos pranešimą dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, už kurią pirmą kartą atsakomybę prisiima Bendrija ir jos valstybės narės, nes joje ginama pagarba žmogaus orumui ir asmeniniam savarankiškumui ir skatinamas nediskriminavimas, įtraukimas į visuomenę ir įvairių žmonių su negalia kaip žmonijos dalies pripažinimas.

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. – (PL) Aš balsavau už Rumianos Jelevos pranešimo dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos priėmimą. Šie klausimai ypač svarbūs man ir tai aš pademonstravau daugybę kartų, pavyzdžiui, vadinamuosiuose Pakarpatės vaivadijos atkuriamojo parlamento susitikimuose – jų buvo 18.

Nuolatos akcentuoju, kad į žmones su negalia turi būti žiūrima tiesiog kaip į žmones be negalios. Tai turi būti parodoma ne tik kilniais pareiškimais ir teisiniais reglamentais, bet visų pirma praktinėse kasdienio gyvenimo situacijose. Konvencijos principai yra šie: pagarba asmens prigimtiniam orumui, savarankiškumui, įskaitant laisvę rinktis, savarankiškumui, nediskriminavimas, visapusiškas ir veiksmingas dalyvavimas visuomenės gyvenime ir įtrauktis į visuomenę, neįgalių asmenų skirtumų toleravimas ir jų, kaip žmonijos dalies, pripažinimas, lygios galimybės, prieinamumas, vyrų ir moterų lygybė, pagarba neįgalių vaikų teisei tobulinti gebėjimus ir išsaugoti tapatybę.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes aš manau, kad Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos yra labai pozityvios. ES jos liečia apytikriai 50 mln. žmonių, o visame pasaulyje šis skaičius apytikriais skaičiavimais turėtų būti 650 mln.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Graikijos komunistų partija nebalsavo už pranešimą dėl ES išvadų dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos ir protokolo, nes mano, kad ES nesuteikta teisė pasirašyti ir ratifikuoti tokius susitarimus su JT 27 valstybių narių vardu. Pasirašymas iš ES pusės pažeidžia bet kokią ES valstybių narių, kurios yra JT narės ir turi teisę ir prievolę pasirašyti, nepriklausomybės ir suvereniteto sąvoką. Šiuo konkrečiu atveju Graikijos komunistų partija palaiko Neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos protokolą ir valstybių narių įsipareigojimą taikyti ją nepaisant to, kad šis klausimas yra susijęs su bendra kapitalistinių šalių, kurios taiko nehumanišką politiką specialios priežiūros reikalaujantiems žmonėms, politika.

- Pranešimas: Sarah Ludford (A6-0222/2009)

  Richard James Ashworth (PPE-DE), raštu. − Britanijos konservatoriai iš dalies pritaria šiame pranešime reiškiamam susirūpinimui, kad yra svarbių pilietinių teisių problemų, susijusių su kai kuriais piktnaudžiavimais, suklasifikavus nedidelę dalį atvejų, ir palankiai vertina tai, kad Europos Parlamentas siekia atkreipti valstybių narių dėmesį į tai. Tačiau manome, kad mūsų teisėsaugos institucijos privalo turėti galimybę naudotis reikiamomis priemonėmis, kad galėtų veiksmingai atlikti užduotis, iš kurių viena yra klasifikavimas, ypač žvalgybine informacija pagrįstas klasifikavimas.

Tačiau mes negalėjome palaikyti šio konkretaus teksto, nes ypač konstatuojamųjų dalių tonas dar yra nesubalansuotas ir per daug keliantis paniką. Pranešėjas ragina laikytis proporcingumo principo ir tai yra tam tikro apgailestavimo, kad šio principo nebuvo laikomasi rengiant šį pranešimą, priežastis.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, aš balsavau už pranešimą.

Vienas iš įpareigojimų, kurio turi laikytis bet kuri valstybė, kurioje viešpatauja teisinės valstybės principas – užtikrinti, kad ta prevencinė veikla, kuri vykdoma dėl piliečių saugumo, būtų vykdoma vadovaujantis ne asmens etnine tapatybe, bet asmens elgesiu.

Etikos prasme, joks asmuo negali ir neturėtų būti kokiu nors būdu sulaikomas, kol nėra poelgių, kurie suteikia pagrindą jį apkaltinti arba įrodo jo kaltę. Siekdami sustabdyti imigracijos ir terorizmo problemos didėjimą mes dabar pasiekėme vadinamųjų profilių sudarymo etapą. Šį metodą sukūrė policijos organizacijos ir pagal jį iš anksto galima nustatyti žmonių, laikomų galimais teroristinės ir kriminalinės veiklos šalininkais, ryšius. Vienas iš veiksmingiausių profilio sudarymo metodų pateikiamas „duomenų gavybos“ pavadinimu. Jį sudaro asmenų, kurie naudojasi kompiuterinėmis duomenų bazėmis, paieška taikant rodiklius, numatytus iš anksto, kurie grindžiami rase, etniškumu, religija ir pilietybe.

Mes turime veikti, kad būtų reglamentuojamas profilių sudarymas taikant teisinius parametrus turint galimybę užtikrinti bet kokio asmens teises nepaisant jo rasės ar religijos.

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) Klasifikavimas jau dabar apima daugybę sričių, kurių diapazonas – nuo taikos palaikymo iki sienų administracinės ir muitų kontrolės, taip pat kovos su terorizmu.

Vis didėja suinteresuotumas naudotis šia žvalgybos metodika, grindžiama informacijos apie asmenis rinkimu iš įvairių šaltinių, kuriuose gali būti slaptų duomenų, pavyzdžiui, apie etninę kilmę, rasę, pilietybę arba religiją.

Tačiau šių metodų taikymas labai sparčiai vystėsi anksčiau, neturint jokios progos apsvarstyti juos ir padaryti išvadą, kaip ir kada jie gali būti taikomi, ir kada šis taikymas gali būti vertinamas kaip būtinas, teisėtas ir proporcingas.

Be to, aišku, kad turi būti nustatytos reikalingos apsaugos priemonės siekiant saugoti pagrindines asmenų teises ir laisves.

Ši padėtis dar labiau kelia nerimą, kai mes įvertiname, kad turi būti numatytas platus skirstymas, siejamas su įvairiomis duomenų bazėmis, pavyzdžiui, su Šengeno informacine sistema (ŠIS II), Vizų informacine sistema (VIS) ir EURODAC.

Todėl didžiuojuosi pranešėja Sarah Ludford dėl jos iniciatyvos ir mums suteiktos galimybės pradėti šią diskusiją remianti šiuo pranešimu, kuris, mano manymu, yra sąžiningai subalansuotas ir kuriame atsižvelgiama į mūsų tarpusavyje sutartus įsipareigojimus.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Birželio sąraše palaikoma formuluotė, kuria parodoma būtinybė atkreipti dėmesį į klasifikavimą, kurį atlieka politinėje diskusijoje minima automatinė duomenų gavybos sistema, nes joje nukrypstama nuo bendros taisyklės, pagal kurią su kova su nusikalstamumu susiję sprendimai turėtų būti grindžiami asmens elgesiu. Mes griežtai prieštaraujame etniniam klasifikavimui, kuris yra susijęs su valdžios institucijų savavališku informacijos naudojimu rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, pilietybės ir etninės kilmės ir kt. pagrindais, ir matome akivaizdų pavojų, kad nekalti žmonės gali būti savavališkai sulaikomi.

Tačiau nemanome, kad ši problema yra geriausiai sprendžiama ES lygiu. Ji turėtų būti sprendžiama tarptautiniu lygiu, galbūt taikant tarptautinius susitarimus ir konvencijas, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų.

Mes palaikome daug šiame pranešime pateikiamų formuluočių, bet dėl anksčiau minėtų priežasčių apsisprendėme balsuoti prieš visą pranešimą.

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Pranešime nagrinėjamas metodas, kurį ES taiko represiniai mechanizmai ir slaptosios tarnybos pagal panašių JAV mechanizmų standartus, kad galėtų standartizuoti ir klasifikuoti asmenis kaip įtariamus vadinamąja teroristine ir kriminaline veikla remiantis jų etniškumu arba rase, elgesiu, politiniais, socialiniais, religiniais ir ideologiniais įsitikinimais ir visuomenine veikla. Be abejonės, šis metodas nėra naujas. Buržuaziniai represiniai mechanizmai turi turtingą istoriją apie kriminalinę veiklą prieš komunistus ir visuomeninius kovotojus, kuriems šis klasifikavimas buvo taikomas siekiant „priklijuoti etiketę“, kad jie kelia pavojų vadinamajai viešajai tvarkai ir saugumui. Šiandien vadinamojo terorizmo pretekstu jie vėl traukiami iš Europos buržuazijos istorijos tamsiausių amžių.

Nors pranešime kritiškai vertinami šie metodai, jame atsisakoma juos kategoriškai pasmerkti ir pareikalauti nedelsiant uždrausti. Priešingai, pranešime jie laikomi teisėtais policijos tyrimo metodais su sąlyga, kad jiems turi būti taikomos griežtos sąlygos ir apribojimai. Nėra jokių garantijų ir apribojimų tokiems fašistinių pakraipų metodams ir jokių negali būti.

Todėl Graikijos komunistų partija balsavo prieš šį pranešimą. Ji ragina darbuotojus aukštai iškelti galvas ir demonstruojant nepaklusnumą sugriauti ir stengtis išsivaduoti iš represijų, persekiojimų, terorizmo ir demokratinių teisių ir laisvių pažeidimų ES.

- Pranešimas: Antonio De Blasio (A6-0180/2009)

  Richard James Ashworth (PPE-DE), raštu. − Britanijos konservatoriai palaiko iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti kovą su sukčiavimu ES biudžeto srityje. Šia prasme pranešime yra daug pasiūlymų opiomis temomis, įskaitant OLAF nepriklausomumo stiprinimą.

Tačiau mes norime atskleisti, kad esame prieš, jog būtų įsteigta Europos prokuratūra, ir dėl to esame prieš pasiūlymą, įtrauktą į pranešimo 57 skirsnį.

- Bart Staes rekomendacijos antrajam svarstymui (A6-0256/2009)

  Richard Corbett (PSE), raštu. − Praėjusią savaitę savo rinkimų apygardoje aplankiau sodininkystės produktų gamintoją Johnson of Wixley. Jis reiškė susirūpinimą dėl kai kurių naujausio pesticidų priemonių paketo nuostatų, ypač dėl tam tikrų pesticidų, kuriems vis dar nėra pakaitalų, sumažinimo kriterijų.

Tačiau šiuo atveju esu patenkintas, kad pasiūlymas, atrodo, turėtų būti mažiau prieštaringas. Lyg ir atsiradus Parlamento ir Tarybos bendram sutarimui, man buvo malonu turėti galimybę palaikyti Tarybos dokumentą ir sutartus pakeitimus, nors galiausiai pastarieji nebuvo priimti.

Reguliarus informacijos apie pesticidų naudojimą rinkimas ir skleidimas turėtų padėti gerinti supratimą apie pesticidų naudojimą ir pesticidų naudojimo kontrolę ir atlikti mažą, bet svarbų vaidmenį užtikrinant, kad pesticidai būtų saugūs ir žmonių sveikatai, ir aplinkai, taip išvengiant nepasitenkinimo, išreikšto dėl ankstesnio priemonių paketo.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už rekomendacijos per antrąjį svarstymą pakeitimus pranešime dėl augalų apsaugos produktų statistikos. Aš tikiu, kad šis pranešimas papildys kitas esamas iniciatyvas dėl pesticidų, dėl kurių buvo susitarta praėjusių metų pabaigoje.

Šiame pranešime pateikiami keli svarbūs pakeitimai, pavyzdžiui, sąvoka „augalų apsaugos produktai“ pakeista žodžiu „pesticidai“, taip pat išplėsta taikymo sritis siekiant įtraukti biocidinius produktus ir komercinėms ne žemės ūkio reikmėms skirtus pesticidus. Šiuo reglamentu Europos Sąjunga užtikrins daug saugesnį pesticidų naudojimą.

  Christa Klaß (PPE-DE), raštu. − (DE) Reglamentas dėl augalų apsaugos produktų statistikos yra Europos augalų apsaugos produktų politikos apžvalgos dalis. Jos dalį taip pat sudaro reglamentas dėl patvirtinimo ir direktyva dėl tausiojo pesticidų naudojimo, kuri buvo sėkmingai priimta metų pradžioje.

Tikslas – mažinant riziką kuo labiau sumažinti neigiamą augalų produktų poveikį. Kad galėtume jį nustatyti, mums reikia rodiklių, o kad galėtume turėti šiuos rodiklius, reikia patikimų duomenų, nustatytų pagal statistiką ir užtikrinančių valstybių narių palyginamumą. Todėl aš balsavau už pranešimą. Tačiau neturime pamiršti, kad duomenis pateiks tik tie, kurie pardavinėja produktus pagal reglamentus. Naujausi pranešimai apie nelegalią prekybą pesticidais Europos mastu rodo, kad mums reikia griežčiau įvertinti šiuos poreikius. Tas pats taikoma produktų importui iš trečiųjų šalių. Šioje srityje mums reikia stiprinti kontrolės priemones.

Mūsų griežtos europietiškos patvirtinimo procedūros garantuoja visapusišką žmonių ir aplinkos apsaugą. Bet kas, kas pardavinėja arba naudoja nepatvirtintus augalų apsaugos produktus, ir visi, kas tinkamai netikrina didžiausių leidžiamų likučių, ne tik kelia pavojų, bet ir diskredituoja produktų gamintojus ir žemės ūkio pramonę. Dabartinė teisė užtikrina pakankamą apsaugos lygį šioje srityje. Tačiau jo turi būti laikomasi ir jis turi būti kontroliuojamas.

- Pranešimas: Magor Imre Csibi (A6-0096/2009)

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už pasiūlymą dėl su energija susijusių gaminių ekologinio projektavimo, nes dabartiniai vartojimo įpročiai turi labai pastebimą poveikį aplinkai, labiausiai dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir taršos.

Aš manau, kad svarbu pakeisti vartojimo ir gamybos įpročius taip, kad tai nesudarytų didelių papildomų tiek įmonių, tiek namų ūkių išlaidų.

- Pranešimas: Catherine Neris (A6-0068/2009)

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už pranešimą dėl darnių statybos produktų rinkodaros sąlygų siekdama skatinti judėjimą ir šio tipo produktų naudojimą. Bendrosios techninės kalbos naudojimas siekiant nurodyti statybos produktų charakteristikas leidžia nustatyti ir supaprastinti teisės naudoti CE ženklą, užtikrinantį didesnį saugumą vartotojams, suteikimo sąlygas.

  Zuzana Roithová (PPE-DE), raštu. – (CS) Aš labai patenkinta, kad šiandienos plenarinėje sesijoje siūlomo reglamento dėl darnių statybos produktų rinkodaros sąlygų buvo pašalinti keli svarbūs trūkumai, kuriuos į šį techninį standartą įtraukė socialistų pranešėjas. Pagalbinė pranešėja Zita Pleštinská nusipelno mūsų aplodismentų. Būtent jos profesinės patirties ir stropumo Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete dėka dabartinė versija atitinka profesinį standartą. Naudojant suderinimo ir produktų partijų CE ženklus bus supaprastinta tvarka ir sumažintos išlaidos – ypač mažųjų įmonių. Skirtingi 27 valstybių narių reikalavimai toliau nebus taikomi. Produktų partijos atitikties CE ženklas suteikia pakankamą garantiją, kad produktai atitiktų Europos standartus. Suderinti nėra būtina prototipų ir vienetinių produktų. Tik tada, kai statybos produktai importuojami į šalis, kuriose, pavyzdžiui, esama žemės drebėjimo pavojaus, jie taip pat turės atitikti šias ypatingas sąlygas. Aš palankiai vertinu pirmininkaujančios Čekijos paramą šiai versijai.

- Pranešimas: Margarita Starkevičiūtė (A6-0053/2009)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Ačiū, gerb. pirmininke. Aš balsavau už pranešimą.

Pagrindinė Reglamento (EB) Nr. 2560/2001 tema yra tarptautiniai pervedimai ir tarptautinės elektroninės mokėjimo operacijos. Reglamentas buvo priimtas 2001 m. gruodžio 19 d. ir juo siekiama užtikrinti, kad tarpvalstybinių mokėjimų išlaidos būtų tokios pačios, kaip ir valstybėje narėje atliekamų mokėjimų išlaidos.

Iki pat 2006 m. sausio 1 d. ES šalyse jis buvo taikomas pervedimams, pinigų išėmimui bankomatuose ir mokėjimams, atliekamiems debetine arba kreditine kortele iki 12 500 EUR, o nuo šios datos suma buvo padidinta iki 50 000 EUR. Šis pakeitimas paskatino kainų mažėjimą ir didesnę konkurenciją mokėjimų paslaugų rinkose. Tačiau Reglamentas (EB) Nr. 2560/2001 taip pat turi trūkumų, pavyzdžiui, jame nenustatyta vadinamųjų atitinkamų mokėjimų ir į jį neįtraukta peržiūros išlygos. Todėl reikia nedelsiant imtis veiksmų šiais klausimais.

Norėčiau užbaigti sakydamas, kad mes esame už pasiūlymus atnaujinti ir iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001, nes mūsų pareiga padaryti tarpvalstybinių mokėjimų operacijas paprastesnes ir ekonomiškesnes.

- Pranešimas: Horst Schnellhardt (A6-0087/2009)

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už Horsto Schnellhardto pranešimą dėl reglamento, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų sveikumo taisyklės, kadangi manau, kad į šį dokumentą įtraukti pasiūlymai labai padidins šių produktų saugumą, ypač užtikrindami atsekamumą per visą apdorojimo procesą. Taigi, ES bus sustiprinta maisto sauga ir vartotojų apsauga.

  Véronique Mathieu (PPE-DE), raštu. – (FR) Šis pranešimas suteiks galimybę Europos Sąjungai nustatyti tikslesnę teisės aktų sistemą, o kartu su ja – padidinti saugos lygį visoje maisto gamybos ir paskirstymo grandinėje. Šio dokumento privalumas yra tas, kad jame siūlomas metodas, grindžiamas rizika ir kontrolės priemonėmis, dėl dokumento yra nuoseklesni reglamentai dėl gyvūninės kilmės šalutinių produktų ir teisės aktai dėl higienos, taip pat jame nustatomos papildomos gyvūninių šalutinių produktų atsekamumo taisyklės.

Be to, galiu pasakyti jums, kad ankstesnis Horsto Schnellhardto pranešimas dėl maisto produktų higienos (2002 m.) turi labai pozityvų poveikį, nes priverčia Europos medžiojamųjų gyvūnų sektorių suprasti savo pareigas. Šio reglamento perkėlimas į nacionalinę teisę turėjo labai pozityvų poveikį vietoje, įskaitant tai, kad pagerino septynių milijonų Europos medžiotojų mokymą. Jie dėl to, kad visą laiką dirba šioje aplinkoje, turi galimybę greitai ir veiksmingai nustatyti su sveikata susijusias krizes, turinčias poveikį laukinei faunai.

Todėl palaikau šį pranešimą, kuriuo suteikiama galimybė Europos Sąjungai geriau numatyti bet kokias galimas maisto krizes, susijusias su gyvūninės kilmės produktais, ir reaguoti į jas.

  Rovana Plumb (PSE), raštu. – (RO) Aš balsavau už šį pranešimą, nes Rumunijoje, taip pat kitose valstybėse narėse mes kartais susiduriame su kliūtimis, kurios turi poveikį visuomenės ir gyvūnų sveikatos saugumui, susijusiam su gyvūninės kilmės produktais, pavyzdžiui, dioksino naudojimo, užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos, kiaulių maro, nagų ir snukio ligų sukeltomis krizėmis. Be to, tokios krizės gali turėti nepageidaujamą poveikį paveiktų ūkininkų ir pramonės sektorių socialinei ir ekonominei padėčiai, įskaitant vartotojų pasitikėjimo gyvūninių produktų saugumu mažėjimą. Ligų protrūkiai taip pat gali turėti blogų pasekmių aplinkai: tai susiję su atsikratymu gaišena ir įtaka biologinei įvairovei. Mums reikia persvarstyti reglamentą dėl žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų (ŠGP) iš teisėkūros perspektyvos.

Taigi, taip bus galima išspręsti problemas, susijusias su reglamento taikymo srities aiškinimo skirtumais, ir problemas, kurios kyla dėl, pavyzdžiui, konkurencijos iškraipymo ir skirtingų visuomenės ir gyvūnų sveikatos apsaugos nuo pavojų lygių; ŠGP klasifikavimo, didesne dalimi pagrįsto pavojais; leidžiančių nukrypti nuostatų klasifikavimo (pvz., ŠGP poveikis moksliniams tyrimams, ligų protrūkiams, stichinėms nelaimėms); administracinės naštos sumažinimo pašalinant leidimų tam tikrų tipų ūkio subjektams dubliavimą.

Apžvalgoje išsaugomi principai, kurie ES taikomi siekiant reglamentuoti žmonėms vartoti neskirtų ŠGP naudojimą, apdorojimą, išmetimą, atsekamumą ir paskirstymą ir užtikrinti aukštą maisto saugos ir vartotojų apsaugos lygį.

- Pranešimas: Benoît Hamon (A6-0244/2009)

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Šis pranešimas susijęs su Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/48/EB dėl taupymo pajamų, gautų iš palūkanų, apmokestinimo.

Aš balsavau už šį pranešimą dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, nes jis sutvirtina skaidrumo ir mokestinio teisingumo principus.

  Robert Goebbels (PSE), raštu. – (FR) B. Hamono pranešime propaguojama informacijos mainų bendro naudojimo sistema, kuri yra biurokratiška ir galiausiai neveiksminga. Aš esu už išskaičiuojamąjį mokestį, t. y. už galimybės suteikimą kiekvienam piliečiui mokėti visus mokesčius valstybei narei, kurios mokesčių mokėtojas jis yra, sumokant jai pagrįstą mokestį (20 ar netgi 25 %). Šis mokestis turėtų būti taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, jį finansų įstaiga turėtų surinkti iš šaltinio, kuriame tvarkomi pinigai (vertybiniai popieriai, obligacijos ir kt.), ir pervesti į mokesčio mokėtojo mokesčių skyrių. Idealiu atveju jis turėtų sudaryti Bendrijos išteklius.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Nepaprastai svarbu, kad mes susidorotume su mokestiniu sukčiavimu ES valstybėse narėse. Tačiau Komisijos pasiūlymas ir komiteto pranešimas buvo perkrautas formuluotėmis, kurios, jeigu joms būtų pritarta šiame Parlamente, tik prisidėtų prie per didelio ES bendradarbiavimo reglamentavimo.

Mes balsavome prieš visą pranešimą ir pageidaujame išsamiai peržiūrėti visą teisėkūros pasiūlymą.

  David Martin (PSE), raštu. − Aš palaikau šį pasiūlymą dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, kuriuo siekiama pašalinti esamas spragas ir užkirsti kelią mokesčių vengimui. Patirtis parodė, kad dabartinę direktyvą galima apeiti, sudarant sąlygas labiausiai pasiturintiems asmenims išsisukti nuo mokesčių mokėjimo, o tiems, kurie uždirba daug mažiau, toliau mokėti jų mokesčius. Šiuo pasiūlymu bus pradėta stabdyti šį procesą.

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Šiame pranešime pripažįstamas pasaulio lyderių atsiliepimas, kad mokesčių mokėtojų prieglaudos yra pasaulio ekonomikos dalis, kuri turėtų pozityviai prisidėti prie platesnių interesų. Jau padaryta daug darbo dėl išskaičiuojamųjų mokesčių. Šis pranešimas prisideda prie dabartinio suinteresuotumo didinti santaupų ir sandorių skaidrumą tokiose mokesčių mokėtojų prieglaudose. Tai ypač svarbu dėl problemos, susijusios su įmonių pelno mokesčių ir fizinių asmenų mokesčių vengimu, sprendimo.

- Pranešimas: Cornelis Visser (A6-0189/2009)

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Labai svarbu sukurti patikimas sistemas, kurios užkirstų kelią mokestiniam sukčiavimui. Visų pirma tai taikoma pridėtinės vertės mokesčiui. Tačiau mes manome, kad dabartine savo forma mums pateiktas Komisijos pasiūlymas ir pranešimas kelia daugiau klausimų, negu duoda atsakymų į juos. ES turi ilgalaikį siekį sumažinti reglamentavimo naštą. Komisijos pasiūlymas, atrodo, rodo kelią priešinga kryptimi ir dėl jo kyla pavojus, kad gali būti padidinta administracinė našta, ypač mažosioms Europos įmonėms. Be to, pasiūlyme esama formuluočių, dėl kurių būtų daug pakeitimų Švedijos teisėje.

Mes apsisprendėme balsuoti prieš šį pranešimą per pirmąjį svarstymą. Tačiau nepaisant to laukiame Komisijos pirminio pasiūlymo, toliau rengiamo konstruktyviai.

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Europos Parlamento Darbo partija palankiai vertina Corneliso Visserio pranešimą dėl sukčiavimo mokesčių srityje, vykstančio dėl importo ir kitų tarptautinių operacijų. Nors PVM kartais tampa sudėtingas, jo poveikis tarpvalstybiniu mastu gali sukelti specifinių problemų, kurias šis pranešimas padeda nustatyti ir įvardyti.

- Priemonė, teikianti vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams (B6-0256/2009)

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Europos Parlamento Darbo partija gali palaikyti šį pranešimą, atsižvelgdama į platesnę valstybių narių ekonominių veiksmų dabartinės krizės metu perspektyvą. Nors euroobligacijos gali būti laikomos protinga idėja, galinčia suteikti lėšų vyriausybėms, atrodo, kad nėra teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis tai būtų galima įgyvendinti. Taigi, atrodo, nepanašu, kad ši galimybė galėtų būti įgyvendinta.

- Pranešimas: Carl Schlyter (A6-0255/2009)

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už pranešimą dėl nanomedžiagų, nes nanotechnologijos žada nuostabius rezultatus, ypač energetikos ir biomedicinos plėtros srityse. Tačiau manau, kad svarbu užtikrinti produktų saugumą prieš juos pateikiant į rinką, atsižvelgiant į tai, kad nanotechnologijos susijusios su pavojais, kurie dar nėra visiškai suprantami.

  Adam Gierek (PSE), raštu. – (PL) Medžiagos, pagamintos iš dalelių, kurių matmenys mažesni nei 10–9 m, vadinamos nanomedžiagomis. Jos atsiranda laisva forma arba kaip nanodalelių emisijos kitų medžiagų, pavyzdžiui, kompozicinių medžiagų, matricoje.

Tai medžiagos, gaunamos taikant „nuo bendro prie atskiro“ technologiją ir trintį naudojant didelę energiją.

Nanodalelės turi didelį paviršiaus plotą ir didelę paviršiaus energiją ir tai suteikia joms šias charakteristikas:

– galimybę pagreitinti chemines reakcijas;

– galimą didelį reaktyvumą;

– jos gali lengvai įsiskverbti į gyvas ląsteles.

Nekontroliuojamas laisvų nanodalelių išleidimas į aplinką gali kenkti sveikatai. Laisvos įvairių medžiagų nanodalelės, patekusios į gyvas ląsteles, gali sukelti kancerogenines chemines reakcijas. Tačiau tai nėra patvirtinta.

Į aplinką išleidžiamų nanodalelių šaltiniams priskiriama:

– produktai, gaminami „nuo bendro prie atskiro“ metodu, pavyzdžiui, nanocinko oksido dalelės, naudojamos ultravioletinių filtrų kremuose, ir baktericidiniai priedai, pavyzdžiui, sidabro nanodalelės;

– tokie nenumatyti šalutiniai produktai, kaip nanodalelės, pavyzdžiui, atsirandančios dėl degimo, padangų trinties ir kitų nevaldomų procesų, kuriuose sukuriami nanoaerozoliai pagal Brauno judėjimą.

Ar nanodalelių naudojimas losjonuose nuo saulės, kurių tikslas – blokuoti ultravioletinį spinduliavimą, sukelia šalutinį poveikį sveikatai? Tai įmanoma, todėl turėtų būti ištirta.

Ar nanoaerozolių, kurių yra aplink mums, katalizinė veikla turi pavojingą poveikį sveikatai? Tam taip pat reikia skubių mokslinių tyrimų, kuriuos visgi sunku atlikti dėl fizinių ir cheminių priežasčių.

- Metinės diskusijos dėl 2008 m. pasiektos pažangos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje (ES sutarties 2 ir 39 straipsniai) (B6-0192/2009)

  Koenraad Dillen (NI) , raštu. – (NL) Šioje rezoliucijoje iš tiesų yra keletas pozityvių elementų, pavyzdžiui, raginimas stiprinti FRONTEX įgaliojimus ir imtis iniciatyvos dėl Europos vidaus saugumo politikos, kuri turėtų papildyti nacionalinius saugumo planus. Galiausiai apsisprendžiau balsuoti prieš ją, nes supratau, kad visiškai nepriimtina tai, kad šis Parlamentas, kuris, šiaip ar taip, skirtas atstovauti Europos piliečiams, turėtų atkakliai kabintis į Lisabonos sutartį. Prašymas artimiausia proga pateikti pasiūlymus siekiant palengvinti užsienio darbuotojų atvykimą taip pat neatitiko mano nuomonės.

  Frank Vanhecke (NI), raštu. – (NL) Nors aš balsavau prieš šią rezoliuciją, noriu pasakyti, kad joje tikrai yra daug pozityvių nuostatų, iš dalies susijusių su FRONTEX stiprinimu ir ypač – su papildoma Europos vidaus saugumo politika. Man pagrindinė problema lieka ta, kad Parlamentas atkakliai kabinasi į Lisabonos sutartį, tartum ji būtų didysis gelbėtojas. Suprantama, kad tokiu būdu mes nepasieksime jokios pažangos. Lieka tik kovoti iki galo. Pagaliau turės nukentėti tik demokratija ir demokratinio Europos projekto patikimumas. Nereikia net sakyti, kad aš visiškai nesutinku vadinamosios mėlynosios kortelės sistemos taikymo pratęsimu. Tai dalykas, kurio aš bijojau nuo pat pradžių, ir ši baimė tampa tikrove. Kaip visada tipiška Europos saliamio politika, pagal kurią priimami pavieniai sprendimai ir paskesnių sprendimų padariniai tuo metu laikomi paslaptimi, gali užstrigti mūsų gerklėse.

- G20 aukščiausiojo lygio susitikimo išvados (RC-B6-0185/2009)

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) G20 aukščiausiojo lygio susitikimas ir žinojimas, kad reikalinga koordinuota ir bendra reakcija į dabartinę pasaulio ekonominę situaciją, yra pozityvios globalizacijos pusės išraiška. Daugiau nėra pavienių valstybių, nepriklausomų ekonomikų arba be reikalo globalizuotų šalių. Priešingai, kitos šalys, nedalyvavusios globalizacijoje, gyvena daug blogesnėmis sąlygomis nei tos vadinamosios krizės aukos, ir taip yra daugelyje Afrikos šalių, kurios iki šiol turi savų problemų, kurios taip ir lieka neišspręstos. Tai problema, kuriai nėra jokio sprendimo.

Kita šių laikų pamoka yra ta, kad vienintelė alternatyva rinkos ekonomikai yra rinkos ekonomika, kuri funkcionuoja geriau. Tai kelias, kurį reikėtų rinktis.

Pagaliau turiu pabrėžti, kad gebėjimas reaguoti į krizę labai daug priklauso nuo to, yra ar nėra gebėjimų reformuoti nacionalinę ekonomiką ir kurti lankstumo sąlygas. Tuo pat metu, kai reaguojame į finansinę krizę, mums reikia reaguoti į esmines permainas pasaulio ekonomikoje. Kitaip mes patirsime ne tik gilią, bet ir ciklinę krizę ir neišspręsime struktūrinių problemų savo ekonomikoje.

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Sutinku su rekomendacijomis, išplaukiančiomis iš šios rezoliucijos, kuri pasirodo nepaprastai svarbiu metu, kai reikia imtis finansinės krizės sprendimo.

Visų pirma turi būti pasakyta, kad krizė dar nesibaigė ir valdžios institucijos neturėtų atsipalaiduoti galvodamos, kad ji praeis.

Yra keletas svarbių aspektų, kuriais reikia užsiimti.

Pirma, reikia užsiimti vadinamąja sistemine rizika – būtina stiprinti tarptautines institucijas, kad jos galėtų būti pajėgios susidurti su būsimomis grėsmėmis. ES viduje tokia vienintelė institucija, kaip ECB, turi būti laikoma dėl ryžtingų veiksmų, jei skubiai reikia, koordinavimo priežasčių.

Antra, esamų teisės aktų peržiūrėjimas ir naujų teisės aktų, kuriuose būtų pripažįstami specifiniai finansinių paslaugų sektoriaus poreikiai, visų pirma Mokumo II ir Kapitalo reikalavimų direktyvos, priėmimas yra nepaprastai svarbūs elementai, kurie padeda valdyti riziką. Be to, dabar ketinama reguliuoti kredito reitingo agentūras.

Dėl mokestinių priemonių, kurias šiuo metu numato valstybės narės, svarbu toliau vadovautis blaiviais ir subalansuotais požiūriais, kurie neturėtų būti suprantami kaip protekcionizmas.

Mes susidursime su didėjančiu nedarbu ir mažėjančia paklausa. Socialinėje politikoje taip pat turi būti akivaizdūs Europos piliečių rūpesčiai ir reikia, kad ja būtų domimasis labiau, negu tai matyti iš šiuo metu žinomų rekomendacijų.

- Pranešimas: Anna Ibrisagic (A6-0212/2009)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Vakarų Balkanų regionas daug metų buvo žiauriausių žudynių Europoje vieta. Susiklosčiusiomis aplinkybėmis ES narystės perspektyva yra pagrindinė stabilumo ir reformų garantija.

Dar reikia padaryti tam tikrą pažangą – mes neturėtume pamiršti, kad kaimynystės ir bendradarbiavimo politika palaiko regiono pažangą siekiant narystės ES ir kad Vakarų Balkanų regione vis dar turi būti sprendžiamos tam tikros dvišalės problemos tarp įvairių valstybių – tiek priklausančių Bendrijai, tiek jai nepriklausančių.

Tačiau ES įtaka ir jos gebėjimas veikti kaip tarpininkei remiant Balkanuose vykstančias reformas sudarys galimybes šioms valstybėms visiškai atitikti Kopenhagos kriterijus ir įstoti į ES kaip visateisėms narėms.

Siekiant palaikyti vis didėjančią integraciją, ypač tarp jaunimo, mūsų pareiga yra remti didesnį finansavimą ir nemažai pašalpų studijoms, kurios ES teikiamos studentams ir mokslo darbuotojams iš Vakarų Balkanų pagal „Erasmus Mundus“ programą. Tai ne tik bus dar viena mokymosi galimybė daugeliui jaunuolių – tai taip pat leis daugeliui jaunų žmonių asmeniškai susipažinti su kitais savo amžiaus žmonėmis, gyvenančiais ES, kad jie pasijaustų visateisiais Europos piliečiais – turintys savo tapatybę, bet suvienyti įvairovės.

  Koenraad Dillen (NI) , raštu. − (NL) Apskritai ši rezoliucija buvo parengta subalansuotai. Nepaisant to balsavau prieš jį, nes balsavimas „už“ leistų manyti, kad remiu Lisabonos sutartį ir visų Vakarų Balkanų šalių stojimą. Tiek mano frakcija, tiek absoliuti europiečių dauguma būtų prieš Lisabonos sutartį, jeigu jiems būtų suteikta galimybė balsuoti, ir prieš tolesnius stojimus. Šis Parlamentas gali nepaisyti Europos piliečių norų ir dejonių, tačiau aš tikrai negaliu.

  Maria Eleni Koppa (PSE), raštu. – (EL) Europos Parlamento PASOK frakcija balsavo už pranešimą dėl Vakarų Balkanų, nes šis pranešimas svarbus tuo, kad jame pabrėžiamos Balkanų europinės perspektyvos, kurios atitinka tipinį PASOK požiūrį. Tačiau taip pat jame pabrėžiama, kad dvišalių skirtumų sprendimo radimas patenka į gerų kaimyninių santykių sritį ir turi būti prielaida deryboms dėl stojimo pradėti ir vykdyti.

  Frank Vanhecke (NI), raštu. − (NL) Dvi priežastys man neleido palaikyti šios rezoliucijos. Visų pirma manau, kad mums reikia visiškai uždrausti plėtrą, išskyrus numatytą dėl Kroatijos. Pirmiausia mes turėtume įstatyti į vėžes dvidešimt penkias ar dvidešimt šešias dabartines ES valstybes nares ir priversti jas efektyviai veikti. Skubėjimas dėl tolesnės plėtros ir Lisabonos sutarties, kuris vyko nedemokratiškai, yra visiškai netinkamas kelias eiti į priekį. Nėra jokių abejonių, kad artėjantys Europos Parlamento rinkimai dar kartą atskleis didžiulį rinkėjų abejingumą su Europos problemomis susijusiais klausimais. Tačiau ko mes galime tikėtis, kai rinkėjai mato, kad vis tiek neatsižvelgiama į jų nuomonę?

- Padėtis Bosnijoje ir Hercegovinoje (B6-0183/2009)

  Koenraad Dillen (NI) , raštu. – (NL) Aš balsavau prieš šį pranešimą. Pagaliau skirsnis, kuriame teigiama, kad integracija į Europą būtų naudinga visiems Vakarų Balkanų valstybių gyventojams, ir kuriame apgailestaujama, kad Bosnijos ir Hercegovinos politikai laiko tai kaip tikslą stoti į Europos Sąjungą dėl trumparegiškų ir nacionalistinių motyvų, rodo, kad balsavimas už šią rezoliuciją būtų balsavimas už Bosnijos stojimą į ES.

Laikydamasis nuomonės, kad Europai būtina nedelsiant sustabdyti plėtrą, balsavau prieš šią rezoliuciją.

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. − (NL) Bosnijoje ir Hercegovinoje gyvena daugiausia trys tautos, iš kurių nė viena nesudaro daugumos šioje šalyje. Kai kurie iš šių žmonių jaučia labai stiprų ryšį su Serbija, kiti – su Kroatija, o trečioji grupė norėtų pabrėžti nepriklausomą Bosnijos tapatybę. Iš tikrųjų tai kaip kišeninė Jugoslavija, t. y. federacija, kurioje įvairūs žmonės turi galimybę gyventi taikiai kartu arba nuolat kovoti visoje teritorijoje vykstant vidaus konfliktui.

Nuo to laiko, kai 1992 m. žlugo Jugoslavija, buvo bandoma sukurti vieningą valstybę iš Bosnijos ir Hercegovinos, bet nesėkmingai. Nesitikiu, kad tai būtų įmanoma padaryti artimoje arba tolimoje ateityje. Trijų tautų ir jų politinių lyderių sutarimas dėl efektyvaus valdymo galimas tik tada, kai niekas iš jų nejaučia vieni kitų arba išorės pasaulio grasinimų.

Tik tada, kai iš šios šalies pasitrauks ES vyriausiasis įgaliotinis ir užsienio kariuomenė, bus įmanomas kompromisas. Iki to laiko šis stagnacijos laikotarpis išliks. Todėl nesutinku su siūloma rezoliucija dėl šios šalies, kuri gali tik skatinti tolesnį protektorato buvimą ir dėl to būti stagnacijos priežastis.

- Pranešimas: Angelika Beer (A6-0234/2009)

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Aš palaikiau Angelikos Beer pranešimą dėl branduolinių ginklų neplatinimo, įskaitant 5 ir 8 pakeitimus, kuriuose raginama, kad Europa taptų nebranduoline zona, kadangi esu už branduolinį nusiginklavimą. Aš pritariu prezidento Baracko Obamos iniciatyvai šiuo klausimu. Visgi JAV ir kitos šalys iki šiol laikosi neigimo pozicijos, pirmiausia dėl Izraelio masinio naikinimo branduolinių ginklų pajėgumų, kurie skatina Irano siekimą tapti branduoline valstybe.

Antra, pastaraisiais dešimtmečiais didžiausias platintojas buvo ne Pchenjanas, o Pakistanas. A. Q. Khan ir Pakistano lyderiai, kaip tariami Vakarų sąjungininkai, nuveikė daugiau, kad padarytų mūsų pasaulį pavojingesnį, negu bet kokios vadinamosios keliančios susirūpinimą valstybės arba visa vadinamoji blogio ašis kartu paėmus.

  Richard Howitt (PSE), raštu. − Europos Parlamento Darbo partijos nariai palaiko mūsų įsipareigojimus dėl nusiginklavimo ir įsipareigojimus, nustatytus sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT), kuri yra pasaulinio neplatinimo režimo ir nusiginklavimo režimo kertinis akmuo, VI straipsnyje. Europos Parlamento Darbo partijos nariai palankūs tam pasauliui, kuriame nėra branduolinių ginklų poreikio.

Nors mes ir pripažįstame pasiūlymą dėl Branduolinių ginklų konvencijos, Britanija reiškia susirūpinimą, kad šiuo metu nedrįstame nukreipti dėmesio nuo NPT, kad nebūtų jai pakenkta, kai ir taip šiltai priimama Europos Parlamento rezoliucija, kad susigrąžintų mūsų, kaip Parlamento, palaikymą šiai sutarčiai. Mes šiltai priimame prezidento Baracko Obamos paskutinius pareiškimus, kuriuose raginama mažinti branduolinių ginklų skaičių, mes, Europos Parlamento Darbo partijos nariai, toliau teiksime savo tvirtą paramą visiems veiksmams siekiant mažinti branduolinius arsenalus ir vengti ginklų platinimo ir toliau laikysime visas valstybes atsakingomis už savo NPT įsipareigojimus.

  Alexandru Nazare (PPE-DE), raštu. – (RO) Mūsų teisėtas troškimas matyti branduolinių ginklų atsikračiusį pasaulį ir kontinentą turi derintis su atsakingo ir brandaus mus supančios tikrovės suvokimo įrodymu. Akivaizdu, kad didžiausia grėsmė kyla iš dviejų krypčių: branduoliniai ginklai, kurie yra niekam neatskaitingų nedemokratinių režimų rankose, ir neatsakingas civilinių branduolinių išteklių naudojimas. Branduolinių ginklų neplatinimo sutartis yra tinkamas pagrindas, pagal kurį mes sprendžiame šias problemas ir kurį mes galime toliau kurti.

Aš balsavau už Angelikos Beer pranešimą ir norėčiau pabrėžti, kad šiam dokumentui svarbumą suteikia būtent akivaizdi būtinybė didinti branduolinės energijos naudojimą civilinėms reikmėms. Mes esame gerai informuoti apie problemas, kurios kyla dėl nepakankamo energetinio savarankiškumo. Be to, mes lygiai taip esame informuoti apie branduolinės energijos, kaip švarios energijos formos, indėlį kovojant su visuotiniu atšilimu. Šiais laikais vienintelis būdas gaminti švarią energiją dideliu mastu – naudoti branduolinę energiją. Aš tikiuosi, jog turėsime sistemą, kad galėtume naudoti energiją saugiai siekdami tenkinti besivystančių ekonomikų ir Europos piliečių poreikius.

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. − Konservatoriai, kaip nuoseklūs griežto branduolinių ginklų neplatinimo režimo ir daugiašalio požiūrio į branduolinių ginklų mažinimą šalininkai, griežtai nesutinka su pasiūlymais, kurių tikslas – vienašališkas branduolinis nusiginklavimas. Mes palankiai vertiname naują impulsą siekiant tobulinti Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, įskaitant Saugumo Tarybos rezoliuciją, ir užpildyti esamo teisinio pagrindo spragas. Tačiau atmetame išvadą, kad Europos Sąjunga turėtų pakeisti valstybes nares, kaip svarbiausias šio proceso dalyves. Tik dvi ES narės yra branduolinį ginklą turinčios valstybės (BGTV) kartu su kitomis keturiomis, dalyvaujančiomis NATO organizacijoje. Mes nepalaikome pasiūlymo, kad JK turėtų išmontuoti skylančiųjų medžiagų gamybos įrenginius. Be to, pranešime skiriama nepakankamai dėmesio teroristų ir piktavališkų valstybių keliamam branduolinių ginklų platinimo pavojui, palyginti su dėmesiu esamiems BGTV ginklams išsaugoti arba pakeisti. Keletas pakeitimų labai pablogintų pranešimą – įskaitant pasiūlymą, kad ES turi tapti vadinamąja nebranduoline zona. Dėl šių priežasčių ir atsižvelgiant į tai, kad pranešime yra nemažai nuostatų, kurias mes galime palaikyti, mes, Britanijos konservatorių delegacija, susilaikėme.

- Pranešimas: Monica Frassoni (A6-0245/2009)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Teisės reikalų komitetas.

Ačiū jums, gerb. pirmininke. Aš balsuoju už Monicos Frassoni pranešimą, kuriame primenamas pagrindinis vaidmuo, kurį turi atlikti Europos Parlamentas, nacionaliniai parlamentai ir nacionaliniai teismai taikant Bendrijos teisę.

Aš sutinku, kad mes turime priminti Komisijai apie galimybę turėti sistemą, kurioje būtų aiškiai nurodytos įvairios pagalbos prašymo priemonės, kuriomis galėtų pasinaudoti piliečiai. Ši sistema galėtų įgyti bendro ES portalo arba bendro internetinio kontaktinio punkto, teikiančio pagalbą piliečiams, formą.

Piliečiams turėtų būti užtikrintas vienodas skaidrumo lygis, neatsižvelgiant į tai, ar jie teikia oficialų skundą, ar naudojasi teise pateikti peticiją sutarties pagrindu; todėl Peticijų komitetui turėtų būti sudarytos galimybės turėti aiškią informaciją apie pažeidimo procedūrų eigą. Tai taip pat tiktų laukiančioms sprendimo peticijoms. Pasirašę asmenys turi būti išsamiai informuojami apie skundų eigą, pasibaigus kiekvienam iš anksto nustatytam galutiniam terminui.

Turėtų būti rengiamos santraukos, kurios būtų pateikiamos visuomenei per bendrą prieigos tašką. Be to, šios santraukos neturi išnykti vos užbaigus teisėkūros procedūrą – kaip tik tuo momentu, kai jos įgauna didesnės svarbos visuomenei ir įmonėms.

9. Balsavimo pataisymai ir ketinimai (žr. protokolą)

10. Prašymas panaikinti Parlamento nario imunitetą (žr. protokolą)

11. Pateikti dokumentai (žr. protokolą)

12. Finansinių interesų deklaracija (žr. protokolą)

13. Per šį posėdį priimtų tekstų perdavimas (žr. protokolą)

14. Į registrą įrašyti raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 116 straipsnis) (žr. protokolą)

15. Kitų posėdžių kalendorinis planas (žr. protokolą)

16. Sesijos atidėjimas

  Pirmininkė. – Aš skelbiu Europos Parlamento sesiją atidėta.

(Posėdis baigtas 13.15 val.)

Dabartinė pasaulio finansų krizė ir sulėtėjęs ekonomikos augimas yra rimtas išbandymas Europai, reikalaujantis suderintų ir veiksmingų atsakomųjų veiksmų. Pripažindama, kad tokie veiksmai yra reikalingi, 2008 m. gruodžio mėn. įvykusi Europos Vadovų Taryba priėmė Europos ekonomikos atkūrimo planą.

Kokių veiksmų ėmėsi ES reaguodama į tebesitęsiančią krizę, ypač atsižvelgdama į kaltinimus, kad valstybės narės imasi savarankiškos iniciatyvos?

Koks vaidmuo ES ekonomikos atkūrimo plane tenka ES institucijoms, pvz., Europos investicijų bankui ir Europos centriniam bankui, bei ES programoms, pvz., Europos socialiniam fondui ir struktūriniams fondams, visų pirma siekiant padėti labiausiai nukentėjusiems nuo krizės?

Ar Taryba patenkinta, kad ES piliečiai ES reakciją į krizę laiko veiksminga?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė Pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinėje sesijoje Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

+_______________________________________________________________________________

Per 2008 m. gruodžio 11–12 d. posėdį Europos Vadovų Taryba patvirtino Europos ekonomikos atkūrimo planą, kurį Komisija pateikė lapkričio mėn. Plane numatyta skubi 200 mlrd. eurų vertės biudžetinė paskata, kurią sudaro 30 mlrd. eurų Bendrijos finansavimas ir 170 mlrd. eurų vertės nacionalinės priemonės. Taip pat numatyti Lisabonos strategija pagrįsti prioritetiniai veiksmai, kurių tikslas – padėti ES ekonomikai prisitaikyti prie ilgalaikių iššūkių, didinti galimą augimą ir vykdyti struktūrines reformas.

Europos ekonomikos ir finansų ministrų taryboje (ECOFIN) visada didelis dėmesys buvo skiriamas tam, kad valstybės nariai glaudžiai derintų savo veiksmus, reaguodamos į dabartinę ekonominę padėtį. Tai pasakytina apie veiksmus, skirtus finansų sektoriui remti, nes šiuo atveju reikia įvertinti galimą tarpvalstybinį tokių veiksmų poveikį (žr. 2008 m. lapkričio 7 d. ECOFIN išvadas), taip pat apie fiskalinių paskatų priemones (žr., pvz., 2008 m. gruodžio mėn. 2 d. ECOFIN išvadas), kurias suderinti būtina siekiant didesnio jų poveikio ES ekonomikai ir didinant pasitikėjimą rinkomis.

Per 2009 m. kovo 19–20 d. posėdį Europos Vadovų Taryba įvertino Ekonomikos atkūrimo plano įgyvendinimo būdus: bendrą biudžeto paramą, įskaitant priemones, kurių nacionalinės vyriausybės imasi savo nuožiūra ir automatinių ekonomikos stabilizatorių poveikį, kuri siekia 3,3 proc. ES BVP (daugiau kaip 400 mlrd. eurų) ir kuri padės paskatinti investicijas ir paklausą, sukurs naujų darbo vietų ir padės kuriant mažai anglies dioksido išmetančią ES ekonomiką. Vis dėlto faktinis šių priemonių poveikis ekonomikai išryškės vėliau.

Apie ES lygmens priemones reikia pasakyti, kad gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba pritarė idėjai, kad būtų skubiai pasinaudota Europos socialinio fondo priemonėmis užimtumui skatinti, kurios būtų skirtos toms piliečių grupėms, kurioms iškilusi didžiausia grėsmė. Šios priemonės – tai daugiau išankstinių išmokų ir paprastesnės procedūros. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino supaprastinti procedūras ir greičiau įgyvendinti iš struktūrinių fondų finansuojamas programas, kad būtų paskatintos investicijos į infrastruktūrą energetikos sektoriuje.

Yra pateikti keli teisės aktų pakeitimų projektai. Visų pirma, parengtas Tarybos 2009 m. balandžio 7 d. reglamento (EB) Nr. 284/2009, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, tam tikras nuostatas dėl finansų valdymo, projektas. Šis projektas turėtų sudaryti galimybes greičiau gauti lėšų.

Antra, parengtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo nuostatas, susijusias su investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą būstuose tinkamumu finansuoti, projektas. Be to, parengtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo, projektas, kuriuo siekiama išplėsti išlaidų, tinkamų finansuoti iš ESF, įvairovę. Tikslas – supaprastinti administravimo procedūras ir išplėsti finansuojamų projektų ratą.

Per neoficialų 2009 m. kovo 1 d. susitikimą valstybių ir vyriausybių vadovai taip pat pabrėžė, kad svarbu pasinaudoti esamomis priemonėmis, pvz., ESF, siekiant sušvelninti neigiamą finansų krizės poveikį užimtumui.

Per 2009 m. kovo 19–20 d. posėdį Europos Vadovų Taryba taip pat išreiškė įsitikinimą, kad ES sugebės įveikti šią finansų ir ekonomikos krizę. Joje iš naujo apžvelgtos ES ekonomikoje įgyvendinamos fiskalinių paskatų priemonės (daugiau kaip 400 mlrd. eurų) ir pažymėta, kad svarbi Europos ekonomikos atkūrimo strategijos dalis yra bendri ir suderinti veiksmai ir kad Europa ėmėsi visų reikalingų priemonių augimui atkurti.

Taryba taip pat pabrėžė savo vaidmenį siekiant sutrumpinti ir sušvelninti Europos bendrosios rinkos nuosmukį. Ji pabrėžė būtinybę atkurti kreditų srautus įmonėms ir namų ūkiams ir sutiko greičiau siekti susitarimų dėl dabar svarstomų finansų sektoriaus teisės aktų pasiūlymų. Birželio mėn. Taryboje bus priimtas pirmasis sprendimas dėl griežtesnio ES finansų sektoriaus reguliavimo ir priežiūros. Sprendimas bus priimamas remiantis Komisijos pasiūlymu ir išsamiomis Tarybos diskusijomis dėl ataskaitos, kurią pateikė Jacques’o de Larosière’o pirmininkaujama grupė.

Remdamasi ES patirtimi ir noru aktyviai dalyvauti kuriant būsimą tarptautinio reguliavimo sistemą, Europos Vadovų Taryba parengė Sąjungos poziciją Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimui, kuris įvyko balandžio 2 d. Londone.

Taryba taip pat teigiamai įvertino pažangą, pasiektą sprendžiant klausimą dėl išankstinių išmokų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo, susitarimą dėl savanoriško sumažintų PVM tarifų taikymo ir Europos investicijų banko priemones, skirtas paskatinti įvairias mažų ir vidutinių įmonių finansavimo priemones. Taryba paragino greičiau susitarti dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui reikalingų pokyčių.

Pirmininkaujančioji valstybė narė sutinka, kad svarbu išsaugoti bendrą pasitikėjimą ES priemonėmis, skirtomis kovai su ekonomikos krize, ir ketina toliau stebėti padėtį. ES institucijos yra pasiryžusios spręsti dabartines problemas, ypač problemas, susijusias su tuo, kad įmonės ir namų ūkiai galėtų gauti tiek kreditų, kiek reikia, ir kad būtų atkurtas pasitikėjimas rinkomis.

Siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą, būtina parengti konkrečias priemones, skatinančias iniciatyvą, pvz., numatyti PVM lengvatas tam tikroms paslaugoms ir produktams, skirti didesnius ERPF įsipareigojimus investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą būstuose ir sukurti Europos energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos fondą. ES tikslas yra 20–20–20%. Komisijos komunikate dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano (COM(2008) 800) rekomenduojama skirti 50 mlrd. eurų pastatų energijos vartojimo efektyvumui. Vis dėlto pasiūlyme dėl reglamento dėl ekonomikos gaivinimo teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams programos sukūrimo nėra numatytos konkrečios priemonės projektams, susijusiems su pastatų energiniu naudingumu.

Kokios priemonės numatytos siekiant didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą? Ar svarstoma galimybė įsteigti Europos energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos fondą ir nuo 3% iki 15% padidinti ERPF asignavimus, skirtus investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančius energijos šaltinius būstuose?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Taryba pritaria gerbiamojo EP nario nuomonei, kad siekiant Bendrijos tikslų, susijusių su energijos vartojimo efektyvumo didinimu, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimu ir didesniu išteklių saugumu, pastatų energinis naudingumas yra svarbus, nes jie suvartoja 40% Bendrijos energijos. Kovo 2 d. išvadose Taryba nurodė priemones, skirtas didinti pastatų energinį naudingumą, pvz., diegti aplinką tausojančias technologijas, energetiškai efektyvesnes gamybos sistemas ir medžiagas, rinkos priemones, skirtas didinti energijos vartojimo efektyvumą, struktūrinių fondų veiklos programų pakeitimus ir naujoviškas finansavimo priemones.

Dabar įgyvendinamos priemonės, skirtos pastatų energiniam naudingumui didinti, remiasi esamais Bendrijos teisės aktais, visų pirma, 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo⁽¹⁾. 2008 m. lapkričio 17 d. Komisija pateikė persvarstytos direktyvos projektą; gerbiamasis EP narys yra šio projekto pranešėjas. Taryba skiria didelį dėmesį šiam projektui, kuris yra energijos vartojimo efektyvumo paketo dalis. Keturių teisės aktų pasiūlymų energijos vartojimo efektyvumo srityje pažangos ataskaita bus pateikta Tarybai birželio mėn.

Atsakant į antrąją klausimo dalį, Tarybos 2009 m. vasario 19 d. išvadose yra pakartoti įsipareigojimai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimo ir energijos vartojimo efektyvumo srityse, kurie buvo apibrėžti per Europos Vadovų Tarybos posėdį 2007 m. kovo mėn. Išvadose taip pat patvirtintas 2008 m. gruodžio mėn. susitarimas dėl klimato kaitos ir energetikos priemonių paketo. Taryba pabrėžė būtinybę imtis trumpalaikių ir ilgalaikių prioritetinių priemonių. Ji pabrėžė, kad mažai anglies dioksido išmetančių ir efektyviai energiją vartojančių sistemų diegimas yra svarbi Europos energetikos politikos veiksmų plano dalis po 2010 m.

Taigi, Taryba pakvietė Komisiją apibrėžti svarbiausias įstatymines ir neįstatymines priemones bei reikalingus finansinius išteklius ir parengti iniciatyvą dėl finansiškai tvarios energetikos; ši iniciatyva būtų bendras Komisijos ir Europos investicijų banko projektas ir jos tikslas – sutelkti dideles finansines kapitalo rinkų investicijas, atsižvelgiant į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei kitų tarptautinių finansų institucijų ekspertų vertinimus.

Kalbant apie ERPF išteklių dalies, skirtos investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančius energijos šaltinius gyvenamuosiuose pastatuose, padidinimą nuo 3% iki 15%, svarbu pažymėti, kad Tarybai sutarus bendra potencialių investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančius energijos šaltinius gyvenamuosiuose pastatuose apimtis padidėjo nuo 3% iki 4% visų ERPF asignavimų⁽²⁾.

Po sunkių derybų šiai ribai kaip kompromisui pritarė visos valstybės narės per COREPER (2008 m. gruodžio mėn.), vėliau per pirmąjį svarstymą jai pritarė Europos Parlamentas (2009 m. balandžio mėn.). Remiantis struktūrinių priemonių srities specialistais, ši riba užtikrina, kad pakankamai finansavimo būtų skirta energijos vartojimo efektyvumui didinti dalyje esamų būstų, siekiant skatinti socialinę sanglaudą. Reikia pridurti, kad 2004 m. gegužės 1 d. ir vėliau į ES įstojusios valstybės narės gali naudoti ERPF lėšas kitais tikslais, jiems skiriant iki 2% visų šio fondo asignavimų, pvz., gerinti aplinką tuose rajonuose, kuriuose yra arba gali atsirasti griūvančių pastatų ir išryškėti socialinė atskirtis. Į tinkamas išlaidas taip pat įtrauktos energijos taupymo investicijos į esamus būstus šiuose rajonuose.

Kalbant apie apribojimus, naujos priemonės, leidžiančios ES teikti paramą būstams, yra reikalingos, pakankamos ir laukiamos. Baigdami norėtume pasakyti, kad ši atkūrimo plano dalis tikėtinai bus priimta per ateinančias savaites.

Ar Taryba gali nurodyti, kuriuose 2008 m. vykusiuose ministrų posėdžiuose buvo svarstomas esamų teisės aktų vykdymo užtikrinimo ir jų taikymo klausimas ir per kurį būsimą posėdį šis klausimas bus svarstomas?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Taryba taip pat norėtų atkreipti gerbiamojo EP nario dėmesį, kad pagal EB steigimo sutarties 211 straipsnio 1 dalį Komisija yra įpareigota užtikrinti, kad Bendrijos teisė būtų taikoma visose valstybėse narėse. Todėl gerbiamasis EP narys gali pasižiūrėti naujausią metinę Komisijos teikiamą Bendrijos teisės taikymo stebėsenos ataskaitą (2007 m.), kurią Komisija pateikė Parlamentui 2008 m. lapkričio 18 d.⁽¹⁾.

Taryba taip norėtų atkreipti gerbiamojo EP nario dėmesį į EB steigimo sutarties 220, 226, 227 ir 234 straipsnius, susijusius su Europos Teisingumo Teismo galiomis.

Taigi, esamų teisės aktų taikymas ir jų vykdymo užtikrinimas nėra tiesioginis Tarybos uždavinys.

Komisija reguliariai informuoja Tarybą apie esamą padėtį, susijusią su vidaus rinkos direktyvų taikymu nacionalinėje teisėje ir pradėtas teismo procedūras dėl šių įsipareigojimų nesilaikymo. Tarybai ši informacija (žinoma kaip Vidaus rinkos rezultatų suvestinė) buvo pateikta 2008 m. vasario 25 d. ir rugsėjo 25 d. bei 2009 m. kovo 5 d.⁽²⁾.

Taip pat norėčiau informuoti gerbiamąjį EP narį, kad specifinį bendrosios žuvininkystės politikos klausimą atsakingi ministrai svarstė 2008 m. vasario 18 d. per neoficialų posėdį dėl taisyklių šioje srityje stebėsenos ir jų vykdymo užtikrinimo atsižvelgiant į Audito Rūmų Specialiąją ataskaitą Nr. 7 dėl su Bendrijos žuvininkystės išteklių apsaugos taisyklėmis susijusių kontrolės, inspektavimo ir sankcijų sistemų.

2009 m. kovo 10 d. bus 50 metų, kai Dalai Lama buvo priverstas palikti savo šalį.

Pagal tarptautinę viešąją teisę valstybė gali egzistuoti dešimtmečius, net jei ją yra aneksavę okupantai. Šiuo atveju labai svarbu, kad tokios neteisėtos padėties nepripažintų trečiosios šalys. Pvz., daugelis Vakarų valstybių niekada oficialiai nepripažino Sovietų Sąjungos įvykdytos neteisėtos Baltijos šalių aneksijos. 1991 m. šios respublikos paskelbė, kad yra tos pačios valstybės, kurios egzistavo tarpukariu (teisinio valstybės tęstinumo principas), todėl negali būti laikomos naujomis valstybėmis. Tai pripažino EB (tuometine sudėtimi) savo 1991 m. rugpjūčio 27 d. deklaracijoje.

Ar Taryba mano, kad Tibeto okupacija ir aneksija prieštarauja tarptautinei teisei? Ar ji nemano, kad Dalai Lamos pasitraukimo 50 metų sukaktis yra tinkama proga patvirtinti teisinio Tibeto valstybės tęstinumo principą, kad ši valstybė neišnyktų?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Trečiųjų šalių pripažinimas yra kiekvienos valstybės narės reikalas. Todėl Taryboje nėra priimta jokia pozicija šiuo klausimu.

Be to, Tibeto klausimas Taryboje dažniausiai keliamas kalbant apie žmogaus teisių politiką. ES yra užmezgusi žmogaus teisių dialogą (jo tikslai nurodyti 2001 m. ir 2004 m. Tarybos išvadose dėl Kinijos), kuris yra visapusiškos partnerystės su Kinija dalis. Klausimas dėl žmogaus teisių Tibete keliamas nuolat. Klausimas dėl žmogaus teisių taip pat keliamas per susitikimus, kurie rengiami įgyvendinant politinį dialogą, ir kitus aukšto lygio susitikimus. Tai bus daroma ir ateityje.

2008 m. kovo 19 d. pirmininkaujančioji valstybė narė ES vardu paskelbė viešą deklaraciją, kurioje ES paragino išlaikyti santūrumą ir kreipėsi į Kinijos Vyriausybę, kad ši išspręstų Tibeto problemas, susijusias su žmogaus teisėmis, taip pat paragino Kinijos valdžios institucijas ir Dalai Lamą bei jo atstovus pradėti dalykišką ir konstruktyvų dialogą ir rasti tvarų sprendimą, kuris būtų priimtinas visoms šalims ir visiškai gerbtų Tibeto kultūrą, religiją ir identitetą. Per 2009 m. kovo 17 d. JTO Žmogaus teisių komisijos posėdį pirmininkaujančioji valstybė narė ES vardu paskelbė deklaraciją, kurioje dar kartą pabrėžė, kad Kinijoje, įskaitant Tibetą, visiems norintiems turėtų būti suteikta teisė taikiai reikšti savo nuomonę nebijant atsakomųjų veiksmų. Per bendrą reguliarią peržiūrą kelios ES valstybės narės parengė rekomendacijas dėl Tibeto, kurios buvo perduotos Kinijos Vyriausybės atstovams.

Naujausiais tarptautinių finansų organizacijų ir kredito reitingų agentūrų duomenimis, didžiausia recesija tikėtina Pietryčių Europoje. Ypač pabrėžiamas vartotojų ir įmonių skolinių įsipareigojimų nevykdymo pavojus.

Ar ES valstybėse narėse jau jaučiamos pasekmės, atsižvelgiant į tai, kad Vakarų Europos įmonės ir bankai yra daug investavę Pietryčių Europoje, ir kokių bendrų veiksmų, pirmininkaujančiosios valstybės narės nuomone, reikėtų imtis? Ar ji pritaria tam, kad, bendradarbiaujant su Pietryčių Europos šalimis ir galbūt su Europos investicijų banku, būtų skirta parama šių šalių bankams pagal nacionalines veiksmų programas, kurios yra Europos kaimynystės politikos dalis? Kokių papildomų priemonių imsis pirmininkaujančioji valstybė narė, kad būtų išsaugoti šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių Balkanuose strateginiai narystės tikslai?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė Pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Pasaulinė recesija ypač skaudžiai palietė Pietryčių Europos šalis. Visos jos turi kovoti su didesnėmis refinansavimo išlaidomis, mažesnėmis fiskalinėmis pajamomis, sumažėjusiomis tiesioginėmis užsienio investicijomis ir pinigų srautais iš užsienio. Vis dėlto kai kurios šalys nukentėjo daugiau. Vienas svarbiausių veiksnių yra tai, kiek namų ūkiai ir įmonės turi paskolų, kurios paimtos ne nacionaline valiuta, bet kurių palūkanos mokamos nacionaline valiuta. Kelių Pietryčių Europos šalių valiutų kursai nukrito, todėl skolininkams vis sunkiau laikytis įsipareigojimų, o kai kuriais atvejais jie iš viso nutraukė paskolų mokėjimą.

Pirmininkaujančiajai valstybei narei ši problema yra gerai žinoma. Per 2009 m. kovo 27–28 d. Hluboka nad Vltavou užsienio reikalų ministrų susitikimą (Gymnich) buvo surengti Ministro Pirmininko pavaduotojo Europos reikalams Alexandro Vondros ir Vakarų Balkanų šalių užsienio reikalų ministrų darbo pusryčiai, skirti ekonominei padėčiai regione aptarti.

ES yra parengusi įvairias priemones, skirtas paremti Pietryčių Europos ekonominę ir socialinę konsolidaciją ir sušvelninti neigiamą pasaulinės ekonominės ir finansų krizės poveikį. Į šias priemones įtrauktas didesnis skolinimas visiems sektoriams, pastangos paskatinti bankų sektoriaus likvidumą, didesnė parama „reagavimo į krizę“ paketui pagal pasirengimo narystei pagalbos priemonę ir didesnis Europos Komisijos ir tarptautinių finansų institucijų veiksmų koordinavimas investicijų Vakarų Balkanuose srityje.

Komisija suformavo „reagavimo į krizę“ paketą, kurio vertė siekia 120 mln. eurų ir kuris suteikia galimybę gauti 500 mln. eurų vertės paskolų iš tarptautinių finansų institucijų. Šios priemonės skirtos energijos vartojimo efektyvumui didinti ir mažoms ir vidutinėms įmonėms remti. Jų įgyvendinimas turėtų būti pradėtas šių metų rugsėjo mėn.

Be to, Europos investicijų bankas pritarė Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko veiksmams dėl Vidurio ir Rytų Europos bankų sektoriaus refinansavimo, įskaitant paprastesnį išorės ir vidaus priežiūros ir reguliavimo įstaigų veiklos koordinavimą.

2009 m. tarptautinės finansų institucijos Vakarų Balkanams ir Turkijai skirs 5,5 mlrd. eurų vertės kreditavimo paslaugų bankų sektoriui refinansuoti. Iš jų 2 mlrd. eurų skirs Europos investicijų bankas, kitas lėšas – tarptautinės finansų institucijos.

Didesnės paskolos bankams Europos Sąjungoje pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą taip pat turėtų prisidėti prie didesnės paskolų apimties Pietryčių Europos dukterinėms bendrovėms.

Be to, kovo mėn. Europos Vadovų Taryboje pritarta Komisijos ketinimui pasiūlyti ES paramos sistemos, skirtos padėti išspręsti mokėjimų balanso problemas, apribojimą padidinti dvigubai – iki 50 mlrd. eurų.

Taryba dar kartą išreiškė paramą Vakarų Balkanų šalių europinei perspektyvai, kurios galutinis tikslas, įvykdžius būtinas sąlygas ir reikalavimus, būtų ES narystė. Dabartinė pasaulio ekonominė ir finansų krizė neturėtų turėti poveikio šiai perspektyvai.

Taryba laikosi nuomonės, kad dabartinės priemonės, sistemos ir procedūros yra pakankamos, bet ji toliau stebės padėtį ir sieks užtikrinti, kad visos šalys, susiduriančios su laikinu ekonomikos disbalansu, gautų reikiamą paramą. Siekiant užtikrinti maksimalų priemonių papildomumą ir tarpusavio ryšį, būtina tinkamai derinti visas esamas priemones ir išteklius.

Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius parengė šešių dalių dokumentą dėl Jungtinių Tautų misijos Kosove (UNMIK) pertvarkymo, kuriame kalbama apie teisinę valstybę, muitinę, teisingumą, transportą ir infrastruktūrą, sienų valdymą ir serbų kultūros paveldo apsaugą.

Kaip Taryba vertina šį planą? Ar atsižvelgdama į tai, kad planui pritarė Serbija, bet ne Kosovas, ji ketina imtis žingsnių, kad jam pritartų abi šalys? Ar Taryba mano, kad bendro muitinės tikrinimo tinklo sukūrimas, kurį planuoja Albanija ir Kosovas, yra susijęs su JT Generalinio sekretoriaus pasiūlymu? Ką apima Albanijos ir Kosovo bendras muitinės tikrinimo tinklas?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

2008 m. lapkričio 24 d., remdamasis JT Saugumo tarybos rezoliucija Nr. 1244, JT Generalinis sekretorius pateikė reguliarią ketvirtinę ataskaitą dėl UNMIK misijos mandato įgyvendinimo. Šioje ataskaitoje įvertinta pažanga, kurią pavyko pasiekti per UNMIK misijos ir Belgrado bei Prištinos dialogą šešiose ataskaitoje įvardytose srityse, t.y. policijos, muitinės, teisingumo, transporto ir infrastruktūros, sienų ir serbų kultūros paveldo srityse.

Savo ataskaitoje JT Generalinis sekretorius pažymėjo, kad Serbijos Vyriausybė pritarė ataskaitoje paminėtiems dialogo rezultatams, o valstybės valdžios institucijos Prištinoje išsakė aiškų nepritarimą.

Taryba nėra išreiškusi pozicijos dėl JT Generalinio sekretoriaus ataskaitos. Tarybai nėra žinomi jokie pasiūlymai, susiję su Albanijos ir Kosovo bendru muitinės tikrinimo tinklu.

Nors dabartinės ekonominės sąlygos yra sunkios, svarbu, kad pirmosios dėl jų nenukentėtų labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės, pvz., globėjai, pagyvenę žmonės, neįgalūs žmonės ir vaikai. Ar Taryba gali užtikrinti, kad jos šešių mėnesių darbo plane prioritetas ir toliau bus skiriamas aktyviam labiausiai pažeidžiamų grupių įtraukimui?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Taryba pritaria gerbiamai EP narei, kad būtina plėtoti koordinuotą politiką, skirtą tiesioginiam socialiniam krizės poveikiui, visų pirma jos poveikiui labiausiai pažeidžiamoms piliečių grupėms.

Šie prioritetai buvo išdėstyti bendrame pranešime dėl socialinės apsaugos ir socialinio įtraukimo bei svarbiausių klausimų dokumente, kuris buvo priimtas Taryboje 2009 m. kovo 9 d. ir pateiktas Europos Vadovų Tarybos pavasario dalinei sesijai. Artėjame prie 2000 m. nustatytos Lisabonos strategijos įgyvendinimo datos, be to, susidūrėme su ekonomine krize, todėl dabar ypač svarbu prisiimti tvirtus politinius įsipareigojimus bendriems socialinės apsaugos ir socialinio įtraukimo tikslams pasiekti, laikantis pagarbos valstybių narių teisėms principo.

Bendrame pranešime pabrėžta būtinybė skatinti valstybes nares įgyvendinti visapusiškas strategijas, skirtas kovai su skurdu ir socialine vaikų atskirtimi, įskaitant prieinamą vaikų globą. Turime toliau ieškoti benamių ir sudėtingiausių atskirties problemų sprendimo ir remti socialinį migrantų įtraukimą. Turime ypač atsižvelgti į faktą, kad gali atsirasti naujų rizikos grupių, t.y. jaunų darbuotojų bei asmenų, ateinančių į darbo rinką, ir naujų rizikos formų.

Visos šios problemos bus dar kartą pakartotos deklaracijoje dėl 2010 m. Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų.

Specialusis Siera Leonės teismas susiduria su dideliais sunkumais, kad galėtų tinkamai nubausti asmenis, kurie jau yra nuteisti arba yra teisimai. Politiniu, saugumo ir instituciniu požiūriu nuteistiesiems neįmanoma atlikti bausmės pačioje Siera Leonėje, todėl būtina rasti alternatyvų sprendimą, kad nenukentėtų tarptautinės bendrijos pastangos veiksmingai kovoti su nebaudžiamumu. Kai kurios Afrikos valstybės turi politinės valios ir institucinių gebėjimų vykdyti bausmes nuteistiesiems pagal tarptautinius standartus, bet joms trūksta finansinių priemonių ir reikia tarptautinės paramos.

Ar valstybės narės gali skirti papildomą finansinę paramą specialiajam Siera Leonės teismui, kad jo nuteisti asmenys galėtų atlikti bausmes tose Afrikos šalys, kurios turi gebėjimų vykdyti bausmes pagal tarptautinius standartus, bet neturi tam reikalingų finansinių priemonių?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Specialusis Siera Leonės teismas yra finansuojamas iš neprivalomų tarptautinės bendrijos įnašų. 2009 m. kovo 11 d. specialiojo Siera Leonės teismo raštinės vadovo atstovas informavo atsakingą Tarybos parengiamąjį organą apie esamą padėtį teisme. Parengiamasis organas nurodė, kad nedelsiant reikalingi 6 mln. dolerių, be to, trūksta 31 mln. dolerių, kad teismas galėtų baigti įgyvendinti savo įgaliojimus. Iki šiol vykdyta specialiojo Siera Leonės teismo veikla buvo įvertinta teigiamai.

ES valstybės narės kiekviena atskirai spręs dėl galimų įnašų specialiajam teismui toliau finansuoti.

Nuo specialiojo teismo veiklos pradžios ES valstybės narės iš viso skyrė daugiau kaip 78 mln. dolerių. Europos Komisija papildomai skyrė 2,5 mln. eurų. Ji taip pat nusprendė skirti dar 1 mln. eurų iš dešimtojo Europos vystymo fondo. Iš viso specialiajam teismui tarptautinė bendruomenė (įskaitant ES) skyrė beveik 160 mln. dolerių.

Jeruzalės miesto taryba nusprendė nugriaut 88 gyvenamųjų namų blokus Al-Bustano rajone Silwane (Rytų Jeruzalėje), įskaitant 114 namų, kuriuose gyvena 1500 palestiniečių. Palestiniečių šeimos Abbasieho rajone ir Shu’fat pabėgėlių stovykloje gavo naujus griovimo ir iškeldinimo pranešimus, taigi, iš viso bus nugriauti 179 palestiniečių namai.

Remiantis B'Tselem, Izraelio valdžios institucijos nuo 2004 m. Rytų Jeruzalėje nugriovė apie 350 namų. Organizacija Peace Now teigia, kad Vakarų krante ketinama pastatyti ne mažiau 73 300 naujų Izraelio gyvenamųjų namų blokų. Dvidešimt Izraelio rašytojų ir mokslininkų, tarp jų Amos Oz bei David Grossman, paragino atšaukti įsakymus, nes tokia politika pažeidžia „pačias pagrindines žmogaus teises“. Net slaptoje ES ataskaitoje teigiama, kad „Izraelio veiksmai Jeruzalėje ir aplink ją yra viena didžiausių problemų Izraelio ir Palestinos taikos procese“.

Ar Taryba nemano, kad ji turėtų imtis veiksmų ir sustabdyti tokią politiką, pasinaudodama visomis turimomis priemonėmis, įskaitant laikiną Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimo su Izraeliu nutraukimą pagal šio susitarimo 2 straipsnį? Ar, Tarybos nuomone, šie veiksmai negalėtų būti pakankamas pagrindas sustabdyti santykių su Izraeliu pažangą?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Tarybai didelį susirūpinimą kelia ketinimai nugriauti 90 namų Al-Bustano/Silwano kaimynystėje, Rytų Jeruzalėje netoli senamiesčio, ir pranešimai dėl priverstinio kai kurių palestiniečių šeimų iškeldinimo. Pirmininkaujančioji valstybė narė ES išsakė šį susirūpinimą Izraelio valdžios institucijoms ir priminė joms veiksmų plano ir tarptautinės teisės įsipareigojimus. Ji taip pat paragino Izraelį nedelsiant nutraukti tokių pranešimų platinimą. Pirmininkaujančioji valstybė narė taip pat paviešino savo susirūpinimą paskelbdama deklaraciją abiem klausimais.

ES ir Izraelis kelis metus plėtojo santykius daugelyje sričių. Akivaizdu, kad tolesnis santykių gilinimas priklausys nuo bendrų interesų ir tikslų, į kuriuos įtrauktas ir protingas Izraelio bei Palestinos konflikto sprendimas, paremtas dviejų valstybių taikiu ir saugiu gyvavimu viena kitos kaimynystėje.

Pirmininkaujančioji valstybė kelis kartus Izraeliui aiškiai nurodė, kad tebesitęsiantys Izraelio veiksmai Rytų Jeruzalėje ir aplinkinėse teritorijose yra didelė kliūtis siekti pažangos taikos procese ir kelia grėsmę gyvybingos Palestinos valstybės kūrimui.

Kokia yra Tarybos nuomonė dėl ES teisinės valstybės misijos pasirengimo, įskaitant jos dislokavimą Mitrovicos regione Šiaurės Kosove, politiniu, administraciniu, finansiniu ir teisiniu požiūriu?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

2008 m. gruodžio 9 d. sėkmingai užtikrinus pirminį operatyvinį pajėgumą visoje Kosove teritorijoje, prilygstantį UNMIK misijai, EULEX misijos personalo dislokavimas buvo tęsiamas ir 2009 m. balandžio 6 d. buvo paskelbtas visas operatyvinis pajėgumas.

Misiją dabar sudaro apie 1 700 dislokuoto tarptautinio personalo, o iš viso yra beveik 2 500 darbuotojų. Misijoje atstovaujama 25 valstybėms narėms bei šešioms kitoms šalims (JAV, Norvegijai, Turkijai, Kroatijai, Šveicarijai ir Kanadai).

Pagal planavimo dokumentus misijos nariai dirbs su vietos pareigūnais, einančiais tas pačias pareigas atsakingose ministerijose, policijos postuose, teismuose, valstybės įstaigose, pataisos įstaigose ir kitose pasirinktose administravimo institucijose, pvz., finansų institucijose ir muitinėse.

Įsikūrusi misija nuo gruodžio mėn. galės veiksmingai vykdyti savo mandatą net tik įgyvendindama savo uždavinius stebėsenos srityje ir teikdama specialistų konsultacijas, bet taip pat įgyvendindama vykdomąjį misijos mandatą. Naudodamasi suteiktu mandatu, misija sėkmingai įgyvendina saugumo uždavinius, pvz., dislokuodama suformuotus policijos būrius ir integruotus policijos būrius (FPU/IPU) kaip antrąjį saugumo užtikrinimo elementą. Visa tai padaryta laiku ir pasitelkus tiek pajėgų, kiek jų reikėjo iškilus tiesioginei grėsmei prieš Naujuosius metus.

Nuo pirmosios dienos misija veiksmingai įsijungė į policijos postų šiaurinėje dalyje, prie 1 ir 31 užkardos, bei Mitrovicos teismo darbą. Iš UNMIK ji perėmė šiaurinėje dalyje vykdomos operatyvinės veiklos, susijusios su teisine padėtimi, priežiūros funkciją. Šiaurinėje dalyje kasdien dirba 120 EULEX darbuotojų, įskaitant:

– nuolatinius muitinės konsultantus 1 ir 31 užkardose (surenkančius prekybos duomenis, kurie perduodami valdžios institucijoms Belgrade ir Prištinoje);

– šiose užkardose dirba ne tik nuolatiniai muitinės konsultantai, bet ir valstybės sienos postų konsultantai, stebintys padėtį, bei specialiųjų policijos pajėgų (IPU) nariai;

– apie 15 policijos konsultantų keturiuose policijos postuose šiaurinėje dalyje;

– Mitrovicoje ir jos teisme dislokuota specialioji policijos apsauga (IPU), ji turi lydėti ir saugoti septynis teisėjus ir valstybės atstovus, priklausančius EULEX misijai ir dirbančius Mitrovicos teisme, taip pat kelis advokatus. Šie teisėjai ir valstybės atstovai, priklausantys EULEX misijai, pradėjo nagrinėti baudžiamąsias bylas ir skelbti nuosprendžius teisme, ypač susijusius su naujausiais įvykiais.

Negauta jokių pranešimų apie prieš misiją nukreiptus saugumo incidentus, be to, vykdomas misijos konsolidavimas ir stabilizavimas, siekiant visiškai įgyvendinti jos mandatą.

Dabar nagrinėjami teisinės bazės akcentai, visų pirma susiję su šiaurine dalimi, kad misija galėtų dirbti remdamasi bendra teisine ir muitų baze, sukurta sujungiant ir plėtojant vietos valdžios institucijų taikomus galiojančius teisės aktus.

Misijos laukia svarbūs uždaviniai, visų pirma susiję su vietos darbuotojų sugrąžinimu į Mitrovicos teismą bei 300 Kosovo serbų policijos pareigūnų, kurie nuo vasario 17 d. nebuvo tarnyboje, sugrąžinimu į darbą Ibaro upės pietuose. Vis dėlto atsižvelgiant į esamą misijos padėtį tikėtina, kad ji galės sėkmingai įgyvendinti savo mandatą Kosovo teritorijoje.

Pasirengimas EULEX misijai nebūtų buvęs sėkmingas neįsteigus ES planavimo komandos, turėjusios savo biudžetą, iš kurio buvo skirtos lėšos didžiosios darbuotojų dalies įsikūrimui per planavimo etapą bei pirminiam misijos dislokavimui. Atsižvelgiant į pavėluotą misijos dislokavimą, pirmaisiais misijos darbo metais nereikės visų 205 mln. EUR, kurie buvo skirti bendroms operacijoms nuo 2008 m. vasario mėn.; esamo EULEX biudžeto, kuris siekia 120 mln. EUR, užteks misijos išlaidoms padengti iki 2009 m. vasaros.

Kalbant apie administravimą, reikia pasakyti, kad EULEX misijai kilo didelių problemų dėl neaiškumų, susijusių su įrangos ir pastatų perėmimu iš UNMIK misijos, taip pat dėl pavėluoto pagrindų sutarties paslaugų teikėjo šarvuotų transporto priemonių tiekimo. Logistinius misijos poreikius buvo sunku įgyvendinti ir dėl neaiškios politinės padėties Šiaurės Kosove, be to, EULEX yra pirmoji civilinė Europos saugumo ir gynybos politikos misija, kuriai suteiktas vykdomasis mandatas. Vis dėlto dabar mums pavyko įveikti daugelį šių sunkumų.

Dabar 85 proc. moksliniams tyrimams skirtų Europos viešojo finansavimo lėšų išleidžiama nacionaliniu lygmeniu, nesant daugiašalio bendradarbiavimo įgyvendinant programas ir skirtingų valstybių narių mokslo darbuotojams nekonkuruojant tarpusavyje. Nacionalinės programos dažnai dubliuojasi arba joms trūkta apimties ir įdirbio, reikalingo siekiant padaryti didelę įtaką didžiausioms problemoms. Didžiausių socialinių problemų, pvz., atsinaujinančių energijos šaltinių, klimato kaitos arba galvos smegenų ligų, nacionaliniai moksliniai tyrimai turės didesnį poveikį, jei veiksmų bus imtasi Europos lygmeniu.

Ar Taryba sutinka, kad sujungus nacionalines programas į bendrą mokslinių tyrimų darbotvarkę būtų galima tai pasiekti Europos piliečių labui?

Ar Taryba mano, kad bendras valstybių narių ir Komisijos programavimas imantis 169 str. iniciatyvų yra išeitis siekiant, kad moksliniai tyrimai 27 valstybėse narėse nesikartotų?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Taryba sutinka, kad gerbiamojo EP nario iškelti klausimai yra svarbūs, ir ji dar kartą pabrėžia, kad Europos Bendrijai ir valstybėms narėms svarbu geriau derinti savo veiklą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje ir susieti valstybių narių ir Bendrijos vykdomą politiką.

2008 m. gruodžio 1–2 d. posėdžių dėl bendro mokslinių tyrimų planavimo Europoje išvadose Taryba pabrėžė, kad atsižvelgiant į didelius socialinius pokyčius Bendrijos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programai ir kitoms priemonėms, pvz., ERA-NET, ERA-NET+ ir kitoms EB steigimo sutarties 169 str. iniciatyvoms, tenka svarbus vaidmuo sutelkti mokslinius ir finansinius valstybių narių išteklius, siekiant įgyvendinti bendro intereso iniciatyvas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje. Be to, Taryba sutinka, kad svarbus vaidmuo tenka veiklai, skirtai koordinuoti nacionalinių agentūrų ir mokslinių tyrimų centrų įgyvendinamas programas valstybėse narėse ir regioniniu lygmeniu, kuri vykdoma tarptautinių organizacijų arba pasitelkus tarpvalstybines ir tarpvyriausybines iniciatyvas šioje srityje (EUREKA, COST). Taryba taip pat ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę tam tikrais atvejais labiau atverti vidaus programas.

2008 m. gruodžio 1–2 d. posėdyje buvo priimtos išvados dėl bendro planavimo, kuriose valstybės narės raginamos įsteigti aukšto lygio bendro planavimo grupę, kurios tikslas būtų nustatyti, kurios sritys turėtų tapti bendro planavimo objektu atsižvelgiant į didžiausias socialinius sunkumus.

Dokumente dėl pagrindinių konkurencingumo ir inovacijų srities klausimų, kurį Taryba priėmė kovo 5 d. ir pateikė Europos Vadovų Tarybos pavasario sesijai, valstybės narės buvo pakviestos bendradarbiauti su šia aukšto lygio grupe, kad būtų galima nustatyti didžiausius socialinius sunkumus ir spręsti juos per bendrą planavimą. Temos turėtų būti aktyviai plėtojamos konsultuojantis su visomis suinteresuotomis šalimis, kad Taryba vėliausiai iki 2010 m. galėtų priimti iniciatyvas.

Europos įmonės kasa uraną Šiaurės Nigeryje. Nigeris yra viena mažiausiai išsivysčiusių šalių. Vis dėlto jo žmonėms ši veikla neduoda jokios naudos. Priešingai, urano kasyba sukelia aplinkos ir sveikatos problemas: kasyklose aukštas radioaktyvumas, o kasybos atliekos kelia grėsmę šalia kasyklų gyvenančių žmonių sveikatai. Be to, telkiniams eksploatuoti naudojamas gruntinis vanduo. ES privalo užtikrinti, kad Afrikoje įsikūrusios Europos įmonės laikytųsi savo įsipareigojimų.

Kokia yra Tarybos pozicija siekiant užtikrinti, kad Europos urano kasybos įmonės Nigeryje atsižvelgtų į vietos gyventojų sveikatą ir būtinybę išsaugoti gruntinį vandenį? Ar Taryba gali užtikrinti, kad vietos gyventojai galėtų pasinaudoti kasybos teikiama ekonomine nauda, visų pirma remdamasi ES ir Nigerio prekybos susitarimais?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Remdamosi Kotonu susitarimo 8 straipsniu, ES ir Nigeris dalyvauja bendrame politiniame dialoge per forumą. Pirmoji dialogo sesija buvo surengta 2009 m. kovo 17 d. Nigerio užsienio reikalų ir bendradarbiavimo ministerijoje. Pagrindinės dialogo temos, dėl kurių susitarė abi šalys, buvo ekonomika ir socialinė padėtis (įskaitant skurdo mažinimą ir socialinį vystymąsi, ekonomikos augimą, maistą ir kovą su korupcija), tinkamas valstybės reikalų ir pagrindinių teisių administravimas, demokratizacija, regioninė ir subregioninė integracija (įskaitant ekonominę plėtrą ir infrastruktūrą).

Dialogas tęsiasi, o kitas sesijas planuojama surengti iki Čekijos pirmininkavimo pabaigos, ypač atsižvelgiant į pasiruošimą artėjantiems rinkimams. Vis dėlto dialogas pagal 8 straipsnį taip pat yra tinkamas forumas spręsti EP narių keliamus klausimus, įskaitant Gavybos pramonės šakų skaidrumo iniciatyvos, kurią Nigeris pasirašė 2005 m., principų taikymą kasybos pramonėje.

Strateginiame Nigerio dokumente (dešimtajame EVF) pažymima, kad 2006 m. pabaigoje Nigerio Vyriausybė patvirtino savo ketinimus persvarstyti kasybos teisės aktus ir įtvirtinti, kad 10% kasybos pajamų būtų skirta regionų, kuriuos palietė kasyba, plėtrai.

Pagal Sysmin programą ES iš devintojo EVF skyrė 35 mln. eurų, kurie, be kita ko, skirti pagerinti kasybos sektoriaus darbo sąlygas ir saugą darbe.

Be to, ES dabar veda derybas dėl bendro plano, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas saugumo ir vystymosi aspektams ir kurio tikslas – su Nigeriu ir kitomis regiono šalimis spręsti rimtas problemas, su kuriomis susiduria šios šalys. Taigi, socialinė ir ekonominė šalies šiaurėje gyvenančių žmonių padėtis bus išnagrinėta išsamiau.

Remiantis Komisijos derybų dėl daugiašalio prekybos susitarimo dėl kovos su prekių klastojimu mandatu į ACTA derybas bus įtraukta „intelektinės nuosavybės grupė“. Ši informacija paskelbta Švedijos žiniasklaidoje (pvz., Dagens Nyheter ir Europaportalen) cituojant derybų mandatą. Kas yra šios grupės nariai? Ar Taryba suteiks išsamią informaciją apie jos narius (asmenis, įmones, pilietines organizacijas)? Ar į ACTA derybas yra įtrauktos kitos ekspertų arba konsultantų grupės? Kas yra šių grupių nariai?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Vykdydama bendrosios prekybos politiką, Komisija veda derybas, kurios remiasi Tarybos suteiktu mandatu, kuris parengtas konsultuojantis su specialiu komitetu, Tarybos paskirtu padėti Komisijai vykdyti jos uždavinį. Mandato formuluotė, dėl kurios susitarė Taryba, nebuvo paskelbta siekiant išsaugoti slaptumą, kuris būtinas, kad derybos būtų veiksmingos. Tarybos konsultacinis organas paprastai yra 133 str. komitetas. Sprendžiant ACTA susitarimo klausimą taip pat dalyvauja kitos Tarybos darbo grupės, įskaitant intelektinės nuosavybės darbo grupę.

Parengiamuosius Tarybos organus sudaro valstybių narių vyriausybių atstovai. Jų vardai ir kontaktiniai duomenys yra pateikti sąrašuose, kuriuos sudaro ir saugo Tarybos generalinis sekretoriatas. Šiais dokumentais galima naudotis laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 nustatytų sąlygų⁽¹⁾. Daugelis pasiūlytų šių organų diskusijų darbotvarkių yra paskelbtos Tarybos viešajame registre.

Kalbant apie visuomenės dalyvavimą, reikia pažymėti, kad siekdama skaidrumo Komisija laikosi politikos rengti viešąsias diskusijas netaikant jokių dalyvavimo apribojimų. Tai taikytina ir valstybių narių dalyvavimui.

Kokius pasiūlymus, atsižvelgdama į tai, kad pieno kainos ilgą laiką buvo mažesnė už jo gamybos išlaidas, ketina pateikti Taryba, kad grąžintų pramonės pasitikėjimą?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Taryba pritaria gerbiamojo EP nario išreikštam susirūpinimui dėl sunkios padėties pieno rinkoje. 2007 ir 2008 m. pieno ir pieno produktų kainos buvo pasiekusios rekordinį dydį, bet dabar pasaulinės pieno produktų kainos labai nukrito ir Europos gamintojai susidūrė su silpna ir neprognozuojama rinka.

Per kovo 23 d. Tarybos posėdį pasikeista išsamiomis nuomonėmis dėl sunkios padėties pieno rinkoje ir apsvarstytas memorandumas, kuriam pritarė dalis atstovų.

Reikia pasakyti, kad 2007 m. rugsėjo mėn. Tarybai patvirtinus „mažąjį pieno paketą“ teisinė bazė, reguliuojanti pieno ir pieno produktų rinką, per paskutinius dvejus metus labai pasikeitė.

Naujoji teisinė bazė parengta atsižvelgiant į ilgalaikį Europos gamintojų konkurencingumą. Rinkos konkurencijos poveikį privalo atsverti rinkos palaikymo priemonės.

Neabejotina, kad gerbiamasis EP narys žino, kad Komisija yra patvirtinusi rinkos palaikymo priemones, įskaitant paramą sviesto saugojimui privačiuose sandėliuose, sviestui bei nugriebto pieno milteliams taikomo intervencijos laikotarpio pratęsimą ir visų pieno produktų eksporto subsidijų sugrąžinimą. Komisija reguliariai informuoja Tarybą apie padėtį pieno rinkoje.

Komisija privalo pateikti Tarybai tolesnius siūlymus šiuo klausimu. Komisija nurodė esanti pasiruošusi įvertinti galimybę išplėsti pieno produktų sąrašą, kuriems būtų galima skirti paramą pagal pieno tiekimo mokykloms tvarką. Vis dėlto ji pabrėžė nesanti pasiruošusi atnaujinti diskusijų dėl „sveikatos patikrinimo“ paketo.

Remiantis tarptautinės žiniasklaidos pranešimais, per pirmuosius 2009 m. mėnesius Izraelio oro pajėgos surengė tris oro antskrydžius, nukreiptus prieš tikėtinus taikinius Sudane, kurie gabeno ginklus į Gazos ruožą. Per šiuos išpuolius buvo nuskandintas laivas ir pataikyta į sunkvežimius, vežusius nelegalius imigrantus, bet ne ginklus, taip pat žuvo ir buvo sužeisti civiliai Sudano gyventojai.

Ar Tarybai žinomi šie įvykiai ir ar ji smerkia šias Izraelio atakas, kurios yra grubus tarptautinės teisės pažeidimas?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Taryba laikosi principo nekomentuoti nepatvirtintų žiniasklaidos pranešimų, taigi, ir šių neapibrėžtų pranešimų apie oro antskrydžius Rytų Sudane sausio mėn., kuriuos gerbiamasis EP narys paminėjo savo klausime.

Prieš kelias dienas Danijos Aukščiausiasis Teismas šešis Danijos piliečius pripažino kaltais dėl paramos „teroristų“ organizacijoms ir dėl jų ryšių su grupuote Fighters and Lovers, prekiavusia marškinėliais su Kolumbijos FARC ir Palestinos PFLP organizacijų emblemomis. Teismo procesas prieš minėtus asmenis buvo pradėtas po tiesioginio Kolumbijos Vyriausybės kreipimosi į Danijos valdžios institucijas. Gynėjai pateikė apeliacinį skundą dėl skirtų bausmių Europos žmogaus teisių teismui.

Koks yra Tarybos požiūris į provokacinius Kolumbijos Vyriausybės veiksmus siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn ES piliečius? Ar ji panaikins „antiteroristinius“ teisės aktus, visų pirma, nepriimtiną „juodąjį“ „teroristų“ organizacijų sąrašą, į kurį įtraukti tautų išsilaisvinimo judėjimai, kad būtų nutraukti tokie teismo procesai, kurie pažeidžia į juos įtrauktų asmenų pagrindines demokratines teises, įskaitant teisę išreikšti solidarumą su į karą įtrauktomis tautomis?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Tarybai nederėtų komentuoti valstybės narės teismo priimtų sprendimų. Ji norėtų atkreipti dėmesį, kad pagal Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 1 straipsnio 6 dalį asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomos konkrečios kovos su terorizmu priemonės, sąrašas reguliariai – bent kartą per šešis mėnesius – tikrinamas.

Koks yra Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos neprivalomojo protokolo priėmimo planas?

Ar neprivalomojo protokolo priėmimas sutaps su konvencijos priėmimu? Jei ne, kurios šalys vilkina procesą ir kodėl? Kaip ketinama tai išspręsti?

Kokia yra Tarybos pozicija dėl pasiūlyme dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos konvencijos priėmimo Komisijos pasiūlytų Bendrijos galių?

Kaip pirmininkaujančioji valstybė narė per konvencijos priėmimo procesą bendradarbiauja su Europos organizacijomis, atstovaujančiomis žmonėms su negalia?

(CS) Šis atsakymo projektas, kurį parengė pirmininkaujančioji valstybė narė ir kuris neturi privalomosios galios Tarybai arba valstybėms narėms, nebuvo pateiktas žodžiu per Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. dalinę sesiją Strasbūre svarstytų klausimų Tarybai metu.

Taryba dabar rengia pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos priėmimo.

Tarybos pozicija dėl neprivalomojo protokolo ir Komisijos pasiūlyme nurodytų Bendrijos galių dar nėra priimta.

Vadovaudamasi šūkiu „Europa be sienų“ pirmininkaujančioji valstybė narė į savo renginius kvietė žmonių su negalia atstovus. Pirmininkaujančiajai valstybei narei parėmus, žmonių su negalia organizacijos surengė kelis renginius. Vienas iš jų – Europos neįgaliųjų forumo posėdis, kuris vyko 2009 m. vasario 28 d.–kovo 1 d. Prahoje.

Tarptautinę konferenciją „Europa be sienų“, kurią balandžio mėn. pabaigoje rengia Čekijos žmonių su negalia nacionalinė taryba, remia Čekijos darbo ir socialinių reikalų ministras Petr Nečas. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija tikrai bus įtraukta į konferencijos darbotvarkę.

Glaudus bendradarbiavimas su Europos žmonių su negalia atstovais prasidėjo rengiant minėtos sutarties projektą. Neabejotina, kad naują postūmį jam suteiks sutarties ratifikavimas ir jos įgyvendinimas.

Aukšto lygio darbo grupės, atsakingos už neįgaliuosius, antroji ataskaita, kurioje kalbama apie Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą, 2009 m. birželio mėn. bus pristatyta Tarybos posėdyje dėl užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų apsaugos. Ataskaitoje bus pateikta informacija apie esamą padėtį, susijusią su sutarties įgyvendinimu, valstybių narių, Komisijos ir visuomeninių organizacijų požiūriu.

Koks buvo atliktas bendrosios išimties reglamento (1400/2002⁽¹⁾) panaikinimo pasekmių automobilininkams ir automobilių remonto įmonėms poveikio vertinimas? Ar dėl ribotos informacijos ir išteklių, kuriuos gali monopolizuoti didesnės įmonės, minėti subjektai nepatirs papildomų išlaidų?

(EN) 2008 m. gegužės mėn. Komisija pateikė motorinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamento vertinimo ataskaitą⁽²⁾. Šioje ataskaitoje Komisija pabrėžė, kad galimybė gauti techninę informaciją ir naudoti alternatyvius atsarginių dalių šaltinius yra būtina, kad nepriklausomi remontininkai galėtų konkuruoti su įgaliotaisiais prekiautojų tinklais. Mes manome, kad konkurencija antrinėje automobilių rinkoje yra būtina siekiant užtikrinti vartotojų pasirinkimą ir patikimas remonto paslaugas prieinamomis kainomis.

Komisija dabar svarsto kelis variantus, atsižvelgdama į jos surengtose viešosiose konsultacijose išsakytas nuomones. Mes esame pasiruošę užtikrinti, kad bendrajai išimčiai baigus galioti 2010 m. gegužės mėn. būtų užtikrintas tinkamas motorinių transporto priemonių platinimo ir techninės priežiūros paslaugų teikimo režimas.

Sprendimas dėl Komisijai labiausiai priimtinos politikos dar nėra priimtas. Vis dėlto bet kokia sistema ateityje turėtų užtikrinti remontininkų galimybę gauti techninę informaciją ir naudotis alternatyviais atsarginių dalių šaltiniais.

Taip pat svarbu pažymėti, kad nepaisant būsimos konkurencijos politikos, išsamios nuostatos dėl nepriklausomų operatorių galimybės gauti informaciją yra išdėstytos Reglamentuose Nr. 715/2007 ir Nr. 692/2008 dėl motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių ( „Euro 5“ „Euro 6“). Euro VI teisės aktuose dėl sunkiųjų kelių transporto priemonių tipo patvirtinimo, kurie laukia galutinio patvirtinimo Taryboje, taip pat numatyti tie patys reikalavimai, kuriems įgyvendinti Komisija rengia atitinkamus teisės aktus.

Kaip Komisija vertina mokslinių tyrimų duomenis apie suaugusiųjų kamienines ląsteles? Kokius projektus ji skatina šioje srityje ir ar ji sutinka, kad tokios iniciatyvos padeda išvengti etiškai nepriimtinų embrioninių kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų?

(EN) Suaugusiųjų kamieninių ląstelių moksliniai tyrimai yra „gyva“ sritis, sparčiai žengianti į priekį, nes įgyjama naujų žinių. Europa šioje srityje taip pat vykdo aktyvią veiklą. Suaugusiųjų kamieninės ląstelės yra kai kurio ligoninės taikomo gydymo pagrindas, pvz., transplantuojant kaulų čiulpus sergant leukemija arba gydant kaulų lūžius. Neseniai Europos mokslininkai persodino pirmąją audinių inžinerijos būdu apdorotą trachėją, kuriai buvo panaudotos paciento kamieninės ląstelės.

ES skyrė finansavimą suaugusiųjų kamieninių ląstelių moksliniams tyrimams keliose mokslinių tyrimų pagrindų programose, įskaitant dabartinę Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (FP7). Po pirmųjų dviejų kvietimų teikti paraiškas pagal FP7 sveikatos prioritetą, ES skiria finansavimą 8 projektams, susijusiems su terapiniu suaugusiųjų kamieninių ląstelių naudojimu (lentelė pridedama). Iš viso šiems projektams ES skyrė apie 41 mln. ir ateityje tokių projektų gali būti daugiau.

Komisija žino, kad mokslo darbuotojai žmogaus embrionines kamienines ląsteles laiko potencialiu regeneraciniu medicininiu ir audinių gydymo šaltiniu po sužalojimų arba ligos, ypač tais atvejais, kai suaugusiųjų kamieninės ląstelės gydymui netinka arba jų nėra. Atsižvelgiant į žmogaus embrionines kamienines ląsteles vertinama kitų tipų ląstelių kokybė ir nauda. Žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių ir suaugusiųjų kamieninių ląstelių moksliniai tyrimai turi būti toliau tęsiami kartu ir daugelyje ES projektų lyginamos iš įvairių šaltinų gautos ląstelės. Visi kamieninių ląstelių šaltiniai yra mokslo bandymas sužinoti daugiau apie tai, kaip ląstelės veikia, kas atsitinka susirgus ir kas vyksta pirmosiomis žmogaus vystymosi pakopomis. Šios bendros žinios galiausiai ir leis sukurti saugius ir veiksmingus gydymo būdus.

Pagal savo kompetenciją Komisija įgyvendina FP valdymą remdamasi bendru Parlamento ir Tarybos sprendimu, pagal kurį moksliniams tyrimams, kuriuose naudojamos žmogaus embrioninės kamieninės ląstelės, ES finansavimas gali būti skirtas tik laikantis griežtų etikos normų.

Visi ES moksliniai tyrimai, kuriuose naudojamos žmogaus embrioninės kamieninės ląstelės, yra du kartus įvertinami etikos požiūriu nacionaliniu (arba vietos) lygmeniu ir Europos lygmeniu ir pateikiami valstybės narės reguliavimo komitetui, užtikrinant, kad projektai yra tinkami etikos ir mokslo požiūriu. Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupė, Komisijos pirmininkui J. M. Barrosui paprašius, pateikė nuomonę dėl FP7 embrioninių kamieninių ląstelių projektų etikos apžvalgos⁽¹⁾.

ES projektai, kuriuose naudojamos suaugusiųjų kamieninės ląstelės (1 ir 2 kvietimas, Sveikatos programa FP7)

Pavadinimas

Antraštė

OPTISTEM

Kamieninių ląstelių terapijos optimizavimas klinikiniams degeneracinių odos ir raumenų ligų bandymams

CASCADE

Suaugusiųjų kamieninės ląstelės kaip alternatyva pažeistiems audiniams

STAR-T REK

Įvairių kamieninių ląstelių panaudojimo būdų inkstams gydyti nustatymas ir palyginimas

NEUROSTEMCELL

Europos kamieninių ląstelių terapijos, skirtos neurodegeneracinėms ligoms gydyti, konsorciumas

CARDIOCELL

Kardiomiocitų gydymo strategijos vystymas

INFARCT THERAPY

Terapija po širdies infarkto: reperfuzijos prevencija ir gydymas perkeliant kamienines ląsteles

STEMEXPAND

Kamieninių ląstelių skaičiaus didinimas– hematopoetinių ir mezenchiminių kamieninių ląstelių skaičiaus didinimas ir sėkmingas persodinimas

PURSTEM

Mezenchiminių kamieninių ląstelių panaudojimas taikant vienodas sąlygas ir ląstelių charakterizavimo priemones

Dabar 85 proc. moksliniams tyrimams skirtų Europos viešojo finansavimo lėšų išleidžiama nacionaliniu lygmeniu, nesant daugiašalio bendradarbiavimo įgyvendinant programas ir skirtingų valstybių narių mokslo darbuotojams nekonkuruojant tarpusavyje. Nacionalinės programos dažnai dubliuojasi arba joms trūkta masto ir įdirbio, reikalingo siekiant padaryti didelę įtaką šioms didžiausioms problemoms. Didžiausių socialinių problemų, pvz., atsinaujinančių energijos šaltinių, klimato kaitos arba galvos smegenų ligų, nacionaliniai moksliniai tyrimai turės didesnį poveikį, jei veiksmų bus imtasi Europos lygmeniu.

Ar Komisija sutinka, kad sujungus nacionalines programas į bendrą mokslinių tyrimų darbotvarkę būtų galima tai pasiekti Europos piliečių labui?

Ar Komisija mano, kad bendras valstybių narių ir Komisijos programavimas imantis 169 str. iniciatyvų yra išeitis siekiant, kad moksliniai tyrimai 27 valstybėse narėse nesikartotų?

(EN) ES dabar susiduria su sunkumais, kurių šalys arba regionai atskirai negali įveikti. Kalbame apie būtinybę kovoti su maisto trūkumu bei klimato ir energijos krizes. Valstybės narės vienos negali veiksmingai išspręsti šių problemų – mes turime imtis bendrų ir suderintų veiksmų jei ne pasaulio, tai bent Europos mastu.

Deja, dabar tik 15% Europos viešai finansuojamų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų yra finansuojami remiantis partneryste ir suderinti tarp valstybių narių įgyvendinant Bendrijos pagrindų programą arba tarpvyriausybinę partnerystę, pvz., ESA, CERN arba EUREKA – sprendimai dėl likusių 85% moksliniams tyrimams skirto Europos viešojo finansavimo lėšų panaudojimo priimami ir lėšos panaudojamos nacionaliniu lygmeniu. Mokslinių tyrimų veiklos, dėl kurios būtų bendrai nuspręsta arba kuri būtų bendrai įgyvendinama, trūksta, ji neturi strateginio tikslo, jos masto neužtenka veiksmingai spręsti bendras šiuolaikines problemas.

Todėl būtina glaudžiau bendradarbiauti. Komisija pateikė komunikatą dėl bendro mokslinių tyrimų programavimo⁽¹⁾. Bendras programavimas skirtas siekti, kad moksliniai tyrimai Europoje turėtų aiškesnę strategiją, būtų labiau koncentruoti ir veiksmingesni.

Bendras programavimas nereiškia, kad Komisija perims nacionalinių mokslinių tyrimų programų ir lėšų kontrolę. Juo siekiama, kad valstybės narės kurtų partnerystę ir kad pinigų ir protų ištekliai būtų panaudojami kiek įmanoma geriau. Bendras programavimas pagrįstas valstybių narių bendradarbiavimu formuojant bendrą kovos su didžiausiais socialiniais išbandymais viziją ir apibrėžiant bei įgyvendinant ir strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkes.

Kalbant apie antrąjį klausimą dėl mokslinių tyrimų kartojimosi, reikia pasakyti, kad tam tikras mokslinių tyrimų kartojimasis gali būti naudingas, jei skirtingos mokslo darbuotojų komandos konkuruoja dėl to paties tikslo. Vis dėlto tam tikrose srityse įvairios šalys savarankiškai finansuoja ir tikrina šimtus vienodų projektų. Bendro programavimo tikslas – sukurti procesą, kuris leistų į esamas priemones įtraukti daugiau strategijos ir koordinavimo elementų. Jis skirtas veiksmingiau ir produktyviau panaudoti nacionalines lėšas. Valstybės narės paskyrė savo atstovus į bendro programavimo aukšto lygio grupę, kad kartu apibrėžtų prioritetinius būsimos bendro programavimo veiklos klausimus. Komisija tikisi, kad šis procesas bus baigtas iki 2009 m. pabaigos.

Vykdant bendrą programavimą iniciatyva priklausys valstybėms narėms, bet Komisija stengsis padėti ir nustatyti tikėtiną pridėtinę vertę jos priemonių, visų pirma, Septintosios pagrindų programos, atžvilgiu, kad maksimaliai padidėtų investuojamų nacionalinių lėšų poveikis.

Kalbant apie bendro programavimo ir 169 str. iniciatyvų santykį, reikia atsižvelgti į tai, kad bendras programavimas yra procesas, einantis prieš bet kokius sprendimus dėl įgyvendinti reikalingų tinkamų priemonių ir išteklių pasirinkimo ir jų suderinimo (nacionaliniu arba Bendrijos lygmeniu). Šio proceso esmė – bendra vizija, bendra mokslinių tyrimų darbotvarkė ir proporcingi kompetentingų valdžios institucijų įsipareigojimai, galintys prisidėti prie bendro programavimo iniciatyvų, kurios labai skiriasi. Bendras programavimas remiasi ERA–NET patirtimi (vienodų valstybių narių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programų bendradarbiavimu) ir 169 str. iniciatyvomis (bendromis konkrečiai temai skirtomis programomis), bet jomis neapsiriboja įtraukdamas įžvalgos, strateginio programų planavimo elementų ir sujungdamas įvairius nacionalinius ir regioninius išteklius bendriems tikslams pasiekti. Žinoma, 169 str. iniciatyva Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra arba bet kuri kita Septintosios pagrindų programos priemonė gali būti bendro programavimo įgyvendinimo dalis, bet jis visų pirma skirtas sutelkti nacionalinius išteklius.

Bendras programavimas turi didelį potencialą Europos mokslinių tyrimų erdvėje ir gali pakeisti požiūrį į mokslinius tyrimus ir jų įgyvendinimo būdą. Šiuo atžvilgiu jis yra ERA 2020 vizijos išbandymas.

Ar Komisija galėtų pasakyti, ar ji teigiamai vertintų idėją įsteigti apdovanojimą piliečiams, sugalvojusiems naujų būdų, kaip įveikti atotrūkį tarp ES institucijų ir jos piliečių? Tokia schema galėtų paskatinti parengti daug mažų ir didelių schemų, skirtų paskatinti informaciją apie ES darbą, o EP nariai pateiktų daugiau informacijos atsižvelgdami į vietos interesus.

(EN) Komisija norėtų atkreipti gerbiamojo EP nario dėmesį į tai, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas jau ėmėsi iniciatyvos skirti apdovanojimą organizuotai pilietinei visuomenei ir apdovanoti arba paskatinti konkrečius laimėjimus arba iniciatyvas, kurios labai prisideda prie Europos identiteto ir integracijos skatinimo.

Komisija skatina ir remia naujoviškas schemas, skirtas panaikinti atotrūkį tarp ES institucijų ir piliečių, visų pirma, tęsdama iniciatyvą Debate Europe. Vis dėlto ji nemano, kad tinkamiausia priemonė būtų įsteigti naują panašų apdovanojimą.

Remiantis 2008 m. rudenį atliktu „Eurobarometro“ tyrimu, tik 16 proc. rinkėjų žino, kad 2009 m. birželio mėn. įvyks Europos Parlamento rinkimai. Tai rodo, kad 2005 m. Komisijos pradėta informavimo politika nėra visiškai sėkminga ir kad Komisija, kurdama naujus europinius kanalus, galbūt neskyrė pakankamai išteklių informacijai perduoti vietos ir regioniniu lygmeniu.

Ar atsižvelgdama į artėjančius rinkimus ir rinkėjų balso svarbą pasaulinės krizės ir būtinybės imtis suderintų veiksmų tarp pasaulio regioninių sąjungų ir tarptautinėje arenoje svarbiausių valstybių fone, Komisija ketina rengti kampanijas, skirtas specifinėms gyventojų grupėms, pvz., jaunimui, pagyvenusiems žmonėms, ūkininkams, moterims arba tam tikrų profesijų atstovams, siekdama paskatinti visus 375 mln. rinkėjų 27 ES valstybėse narėse ateiti balsuoti?

Koks būdas bendrauti su naujais rinkėjais, ypač jaunimu, iki šiol buvo sėkmingiausias?

Koks geriausias kitų institucijų ir, visų pirma, nacionalinių bei regioninių vyriausybių bendradarbiavimo būdas?

(EN) Komisija palaiko ir prisideda prie Parlamento ir nacionalinių valdžios institucijų pastangų teikti informaciją vykdydama įvairaus pobūdžio teminę informuotumui gerinti skirtą veiklą Europos ir vietos lygmeniu. Didelė informavimo darbų dalis atliekama bendrai, bet kiekviena suinteresuota šalis gali imtis savarankiškų veiksmų.

Komisijos pranešimuose dėmesys sutelkiamas į ES kaip visumą siekiant parodyti, ką ES pavyko pasiekti tose politikos srityse, kurios turi tiesioginį poveikį piliečių gyvenimui. Juose išryškinama tikroji kolektyvinių Europos veiksmų pridėtinė vertė ir parodoma, kad kai kurių problemų valstybės narės negali išspręsti savarankiškai (šios problemos – tai klimato kaita ir aplinkos apsauga, vartotojų ir sveikatos apsauga, imigracijos politika, terorizmo grėsmės, saugus energijos tiekimas ir kt.).

Informuotumo didinimo veikla skirta visoms valstybėms narėms ir visų amžiaus grupių rinkėjams. Nors buvo siekiama išsaugoti bendrus vykdomos veiklos bruožus, temos ir pranešimai buvo parinkti atsižvelgiant į konkrečią padėtį kiekvienoje valstybėje narėje. Vis dėlto dauguma žmonių pageidautų, kad didesnis dėmesys būtų skirtas ekonominėms problemoms, turinčioms poveikį kasdieniam gyvenimui (nedarbui, augimui, perkamajai galiai). Taip pat labai domimasi saugumo ir klimato kaitos klausimais.

Vis dėlto, remiantis naujausiais „Eurobarometro“ tyrimų (atliktų 2008 m. spalio–lapkričio mėn.) duomenimis, Europos Parlamento rinkimų datą žinojo 26% rinkėjų ir tik 30% rinkėjų ketino juose dalyvauti. Taigi, reikia imtis tikslinių veiksmų, orientuotų į socialines grupes, kurios yra mažai suinteresuotos ir neturi didelio noro dalyvauti rinkimuose. Šios grupės įvairiose šalyse šiek tiek skiriasi, bet dažniausiai tai yra jaunimas, moterys ir žmonės, turintys žemesnį išsilavinimą.

Komisija naudojasi piliečių pamėgtomis informavimo priemonėmis, įskaitant žiniasklaidą (radiją ir televiziją) bei internetą. Televizijos ir radijo reklaminiuose pranešimuose atsispindės prioritetinės EP rinkimų temos. Naudojant keletą informacijos priemonių bus siekiama paskatinti jaunimą balsuoti. Be to, Komisija (bendradarbiaudama su Europos žurnalistikos centru) remia interneto dienoraščių projektą, skirtą EP rinkimų klausimams⁽¹⁾, kuriame dalyvauja 81 jaunasis žurnalistas iš 27 ES valstybių narių

Didelė dalis veiksmų skirta moterų elektoratui: „Eurobarometro“ tyrimas⁽²⁾ dėl to, kaip moterys mato ES, lankstinukas⁽³⁾, kuriame nurodytos moterims ypač aktualios ES veiklos sritys, spaudos paketas⁽⁴⁾ žurnalistams, seminarai moterų žurnalų redaktoriams ir renginiai, įskaitant Tarptautinės moters dienos šventę.

Airijos vyriausybė užsakė atlikti Lisabonos sutarties atmetimo Airijoje rezultatų, kurie atspindi plačiai paplitusį neteisingą Lisabonos sutarties turinio supratimą, tyrimą. Dėl šio visuotinio klaidinimo, Airijos visuomenė tapo ciniškos ir melagingos euroskeptikų propagandos ir manipuliavimo auka.

Kokių priemonių ketina imtis Komisija, kad paveiktų Airijos visuomenę ir paremtų faktų, susijusių su Lisabonos sutartimi, tikslumą?

(EN) „Eurobarometro“ viešosios nuomonės apklausos parodė, kad, lyginant su kitomis ES valstybėmis narėmis, žinių apie ES lygis Airijoje nesiekia ES-27 valstybių vidurkio (yra žemiau, pvz., už Prancūzijos, Danijos ir Nyderlandų – valstybių, kurios taip pat surengė referendumus dėl ES klausimų). Todėl Komisija toliau gerina komunikacijos ir informacijos Europos klausimais teikimą Airijoje.

Airijoje komisijos vykdoma komunikacijos veikla yra atsakas tiek į Oireachto pakomitečio 2008 m. lapkričio mėn. ataskaitos išvadas, kuriose buvo nustatyta rimta komunikacijos Europos klausimais spraga Airijoje, tiek į Airijos valdžios institucijų pageidavimus, išsakytus atsiliepiant į Oireachto ataskaitą. Suplanuotos kelerių metų trukmės veiklos tikslas yra spręsti ilgalaikę žinių apie ES trūkumo Airijoje problemą.

Verta dar kartą pabrėžti, kad atsakomybė už Lisabonos sutarties ratifikavimą, taigi ir už referendumo kampaniją, tenka Airijos Vyriausybei.

2009 m. sausio 29 d. Airijos Vyriausybė, Parlamentas ir Komisija pasirašė susitarimo memorandumą dėl Europos komunikacinės partnerystės. Juo dabartinis Airijos bendradarbiavimas su Parlamentu ir Komisija įforminamas kaip partnerystė, taip siekiant skatinti geresnį visuomenės supratimą apie ES. Šis susitarimo memorandumas panašus į susitarimus kitose valstybėse narėse.

Pagrindinis partnerystės tikslas – suformuoti supratimą apie Europos Sąjungą Airijoje. Trys susitarimo memorandumo šalys sieks tai daryti skleidžiant informaciją ir taip stengiantis skatinti visuomenės sąmoningumą Europos Sąjungos tikslų atžvilgiu. Pagrindinė tikslinė auditorija (be visuomenės apskritai) bus moterys, jaunimas ir tos socialinės ir ekonominės grupės, kurios mažiau susijusios su ES. Šios grupės buvo išskirtos keleto tyrimų metu kaip ypač mažai informuotos apie ES reikalus.

Partnerystė netrukdys šalims vykdyti nuosavos nepriklausomos informavimo veiklos. Dalyviai padidins abipusę paramą vykdant komunikacinę veiklą, taip pat dirbs kartu su visomis susijusiomis institucijomis („Europe Direct“ informacijos centrais, kitais Europos Sąjungos tinklais, regionų ir vietos valdžios struktūromis bei grupėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir t.t.).

Gal Komisija galėtų bendrais bruožais nusakyti, kokia pažanga iki šios dienos buvo padaryta ieškant susitarimo Europos mastu dėl ankstesnių sunkumų ir ateities išbandymų? Ar Komisija mano, kad jai reikia valstybių narių įgaliojimo dėl ES finansų sektoriaus priežiūros ateityje?

Konkrečiau, ar Komisija galimybę tirti praeities ir būsimas bankų operacijas laiko būtina?

Gal Komisija galėtų bendrais bruožais apibūdinti, kokios, jos manymu, svarbiausios išvados buvo padarytos G20 šalių susitikime Londone balandžio pradžioje ir kaip bus ištaisyti reglamentavimo trūkumai, prisidėję sukeliant dabartinę finansų krizę?

(EN) 1. Tam, kad ateityje būtų atkurtos stabilios ir patikimos finansų rinkos, Komisijos komunikate, skirtame Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikimui, paskelbtame 2009 m. kovo 4 d.⁽¹⁾ , buvo pristatyta ambicinga pokyčių darbotvarkė, pradedant nuo ES priežiūros sistemos, padedančios anksti nustatyti galimą riziką, veiksmingai susidoroti su šia rizika jai dar nepadarius jokio poveikio ir spręsti sudėtingų tarptautinių rinkų problemas, sukūrimo. Kiti šios programos elementai:

netobulų ar nepakankamų Europos teisės aktų spragų panaikinimas remiantis požiūriu, kad svarbiausia – saugumas;

vartotojų ir mažų įmonių apsaugos stiprinimas;

išmokų ir paskatų rūšiavimas;

sankcijų sugriežtinimas.

Remdamasi J. de Larosière’o pranešimo⁽²⁾ išvadomis, Komisija iki gegužės pabaigos pateiks Europos Vadovų Tarybos birželio mėnesio susitikimui svarstyti komunikatą dėl Europos finansų priežiūros sistemos sugriežtinimo. Teisės aktų pasiūlymai bus pateikti rudenį. Šią sistemą sudarys:

makrolygio rizikos ribojimo atžvilgiu: priemonės Europos sisteminės rizikos tarybai (ESRC) įsteigti ir

mikrolygio rizikos ribojimo atžvilgiu: pasiūlymai įsteigti Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (ESFS).

ESRC galėtų būti visų pirma atsakinga už:

visos informacijos, susijusios su finansiniu stabilumu, kaupimą ir analizavimą;

rizikos ir jos svarbos nustatymą;

įspėjimų apie riziką ir rekomendacijų dėl priemonių, kurių reikia imtis reaguojant į nustatytą riziką, teikimą (tam prireiks tam tikrų mechanizmų, kad būtų užtikrintas veiksmingas tolesnis darbas).

2. Kalbant apie mikrolygio rizikos ribojimo priežiūrą, Komisija neseniai patvirtino priemones, kuriomis siekiama sustiprinti dabartinių Europos komitetų, atsakingų už bankininkystę, vertybinius popierius, draudimą ir pensijas, funkcionavimą: i) nustatant aiškesnę komitetų veiklos sistemą ir sustiprinant finansinio stabilumo priemones; ii) pasiūlant sukurti Bendrijos programą, komitetus tiesiogiai finansuojant iš Bendrijos biudžeto. Siekiant pagerinti sprendimų priėmimo komitetuose procesą, sprendime pasiūlyta taikyti kvalifikuotos balsų daugumos procedūrą, kai kitaip neįmanoma pasiekti susitarimo.

Nepaisant šių patobulinimų, Komisija mano, kad padaryta viskas, kas įmanoma turint dabartinio statuso komitetus. Iš tikrųjų Komisija mano, kad ES finansų rinkoms reikia veiksmingesnių mechanizmų, kurie užtikrintų priežiūros institucijų bendradarbiavimą, atitinkantį integruotos rinkos tikrovę.

Akivaizdu, kad Komisija suinteresuota kiek įmanoma platesne ir išsamesne diskusija dėl ESFS ir ESRC sudėties bei kompetencijos, todėl 2009 m. kovo 10 d. pradėjo konsultavimąsi pasiūlytų patobulinimų klausimais, kurio pabaiga numatyta 2009 m. balandžio 10 d.⁽³⁾. Komisija taip pat 2009 m. gegužės 7 d. Briuselyje surengs aukšto lygio konferenciją dėl J. de Larosière’o pranešimo tolesnio įgyvendinimo.

Paskutinėse 2009 m. kovo 19 ir 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose ES valstybių ir vyriausybių vadovai pabrėžė poreikį pagerinti reglamentavimą ir priežiūrą bei tai, kad veiksmai turi remtis J. de Larosičre’o pranešimu.

3. Kalbant apie G20 susitikimą, jo rezultatai labai beprecedenčiai. Pirmą kartą šalių vadovai sugebėjo susitarti dėl išsamaus ir detalaus tarptautinės finansų politikos ir reglamentų suderinimo. Komisija žengė pirmą tikrą ir svarbų žingsnį globalinės reguliavimo konvergencijos link, kuriam kvietė jau ilgą laiką. ES vadovavo šiam procesui, o Komisija glaudžiai koordinavo savo poziciją ES viduje.

Kalbant apie turinį, Komisija mano, kad jai pavyko užtikrinti išsamią ir ambicingą reformos darbotvarkę:

įsipareigojimas pagerinti bankų kapitalui bei likvidumo užkardoms keliamus reikalavimus bei priemones, ribojančias svertų sistemos kūrimą;

didelių tarptautinių bankų priežiūros institucijų kolegijų kūrimas;

ambicingesnė pozicija kredito reitingų agentūrų reglamentavimo atžvilgiu, įskaitant Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) elgesio kodekso turinio laikymąsi;

susitarimas dėl pritarimo finansų institucijų mokėjimų ir kompensacijų griežtiems bendriesiems principams;

susitarimas dėl apskaitos standartų gerinimo, ypač susijusių su įvertinimu ir sąlygų nustatymu – dviem svarbiausiais procikliškumo švelninimo klausimais;

susitarimas dėl išvestinių kredito rinkų greito atsigavimo stiprinimo skatinant standartizaciją ir daugiašalius tarpuskaitos susitarimus, susijusius su veiksmingu reglamentavimu ir priežiūra;

rizikos draudimo fondų reglamentavimas.

Kalbant apie nebendradarbiaujančias teritorijas, buvo pasiekta svarbių rezultatų išplečiant persvarstymo sritį ir į ją įtraukiant kovą su pinigų plovimu, teroristų finansavimu ir teisinius klausimus. Komisija taip pat pasirengusi esant reikalui skirti sankcijas. Tai geras pirmas žingsnis vaduojantis nuo pasaulinės finansų sistemos veltėdžių.

Darbas dar nebaigtas, tai tik pradžia. Dabar Komisija žengia į naują lemtingą etapą, kuriame reglamentiniai įsipareigojimai turi virsti konkrečiais veiksmais. Komisija toliau aktyviai veiks, kaip ir iki šiol, kad pasiektų užsibrėžtą tikslą.

1993 m. buvo pasirašytas susitarimas tarp ES ir Salvadoro. Nuo to laiko ES tapo svarbiausiu pagalbos lėšų šaltiniu šiai šaliai. Iki pilietinio karo pabaigos bendradarbiavimas iš esmės apsiribojo nacionalinio saugumo klausimo sprendimu, taigi buvo sutelktas į pagalbą maistu ir paramą pabėgėliams. Šiandien ES pagalba apima platesnę sritį, į kurią įeina žmogaus teisės, ekonominis bendradarbiavimas, demobilizacija, buvusių kovotojų integracija ir kaimo plėtra. Tuo tarpu iškilo naujų sunkumų: pvz., nedarbas, smurtas, mažesnis lėšų skyrimas žmogiškajam kapitalui ir pagalbos jauniems darbuotojams poreikis. Kokių priemonių ketina imtis Komisija, kad būtų atnaujintas ir sustiprintas bendradarbiavimas su Salvadoru?

(EN) Dabartinis bendradarbiavimas su Salvadoru remiasi 2007–2011 m. šalies strategijos dokumentu (CSP), apimančiu du svarbiausius sektorius: 1. Socialinės sanglaudos ir žmonių apsaugos skatinimas, 2. Ekonomikos augimas, regiono integracija ir prekyba. Šie sektoriai apima tuos sunkumus, su kuriais šiuo metu susiduria Salvadoras.

Šiuose dviejuose prioritetiniuose sektoriuose ypatingas dėmesys sutelktas į kovą su smurtu ir investavimą į žmogiškąjį kapitalą – į tai buvo nukreipti tam tikri mūsų bendradarbiavimo veiksmai.

Darbo vietų kūrimas jau buvo vieno iš svarbiausių sektorių, „pagalbos teisingam ir subalansuotam ekonomikos augimui ir užimtumo didinimui“, prioritetas, numatytas 2002–2006 m. šalies strategijos dokumente. Projektas FOMYPE, kurio biudžetas siekia 24 mln. eurų, yra nukreiptas į mažų ir vidutinių įmonių stiprinimą. Dabartiniame šalies strategijos dokumente prioritetinio sektoriaus „Ekonomikos augimas, regiono integracija ir prekyba“ kontekste numatytas kokybės sistemos stiprinimas, kad visų pirma mažos ir vidutinės įmonės galėtų geriau pasinaudoti dabartinės BLS+ sistemos privalumais ir regiono integracijos bei susivienijimo susitarimo, dėl kurio šiuo metu deramasi, teikiamomis galimybėmis. Visuotinai pripažinta, kad mažos ir vidutinės įmonės atlieka svarbų vaidmenį kuriant darbo vietas ir gali prisidėti mažinant neigiamas dabartinės krizės pasekmes.

Pradėta didelė programa „Projovenes“ (per 20 mln. eurų), orientuota visų pirma į jaunimą. Jos tikslas yra šalies saugumo problemų sprendimas. Ji yra tuo pačiu metu nukreipta tiek į nusikaltimų prevenciją, jaunimo socialinę integraciją, tiek į pagalbą institucijoms įgyvendinant naujas mokslo ir socialinio darbo programas. Šį projektą papildo kitas projektas PROEDUCA, skirtas jaunimo įdarbinimo galimybėms didinti, nusikalstamumo prevencijai stiprinant techninį mokymą.

Panašu, kad dabartinio šalies strategijos dokumento prioritetai bus veiksmingi, nors, peržiūrėjus 2007–2013 m. Salvadoro šalies strategiją praėjus pusei termino, jie gali būti pakeisti, kad geriau atitiktų šalies poreikius. Peržiūrėjimo išvados bus pateiktos 2010 m. pradžioje, o su Parlamentu bus tariamasi dėl šio proceso.

Komisija taip pat pradėjo nepriklausomą šalies lygio vertinimą remiantis ES ir Salvadoro 1998–2008 m. bendradarbiavimu. Šis šiuo metu tebevykstantis darbas padės nustatyti reikiamą pagalbą ir taip pagerinti dabartines bei būsimas Komisijos strategijas bei programas.

Ar Komisija padarė arba ketina padaryti kokių nors nuolaidų bananams taikomiems tarifams už Dohos prekybos daugiašalių derybų etapo ribų?

(EN) Remiantis priimta Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Apeliacinės institucijos ataskaita apie Ekvadoro iškeltą bylą dėl EB taikomų bananų importo iš didžiausio palankumo valstybių (DPV) tarifų, EB turi paklusti PPO Ginčų sprendimo institucijos rekomendacijoms ir sprendimams.

Komisija jau seniai laiko prioritetu susitarimo dėl šių nagrinėjamų klausimų pasiekimą: paklusimas PPO Ginčų nagrinėjimo institucijos ataskaitai, ES išsiplėtimo iki 27 valstybių narių pasekmės ir naujo PPO derybų etapo nulemtas tarifas. Siekdama šio tikslo Komisija derasi su keletu Lotynų Amerikos šalių, tiekiančių bananus, dėl EB numatytų įsipareigojimų dėl muitų tarifų, atsižvelgdama ir į kitų susijusių asmenų (įskaitant AKR valstybes) interesus. Nepaisant to, kad iki šiol nesusitarta, Komisija lieka įsipareigojusi pasiekti susitarimą, kuris remtųsi visoms suinteresuotoms šalims priimtinu rezultatu.

Būtų puiku, jeigu toks susitarimas būtų pasiektas greitu laiku. Nepaisant to, Komisija yra pasirengusi derėtis dėl susitarimo dėl bananų pirmiau, nei bus priimta Dohos metodika, su sąlyga, kad toks susitarimas bus įtrauktas į vėlesnio etapo rezultatus.

Europos Parlamento antrosios plenarinės sesijos, įvykusios 2009 m. vasario mėn., metu balsavome dėl E. Tzampazi pranešimo psichikos sveikatos tema (A6-0034/2009). Diskusijos metu sužinojome, kad 59 000 mirčių per metus ES priskirtinos savižudybėms, 90 proc. jų priežastis yra psichikos sutrikimai. Ką Komisija, remdamasi savo tyrimais ir geriausios praktikos išvadomis, gali pasiūlyti valstybėms narėms, kurios stengiasi spręsti savižudybių ir psichikos ligų problemą savo šalyse?

(EN) Deja, tikra tiesa, kad kasmet ES nusižudo apie 60 000 žmonių. Taip pat tiesa, kad dauguma savižudžių turėjo psichikos sveikatos sutrikimų. Šie žmonės nesulaukė reikiamos pagalbos.

Europos Sąjungoje daugiau žmonių nusižudo nei miršta eismo įvykio metu. Eismo įvykių skaičius nuo 2000 m. sumažėjo 15 proc., o savižudybių skaičius išlieka palyginti stabilus. Dabartinė ekonomikos krizė netgi padidino psichikos sveikatos sutrikimų augimo trumpuoju laikotarpiu riziką, kuri, be jokios abejonės, turi įtakos savižudybių rodikliui.

Kadangi Europos Sąjunga yra įsipareigojusi gerinti savo piliečių sveikatą ir didinti jų gerovę, mes neturėtume toleruoti tokio savižudybių skaičiaus. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad už savižudybių prevenciją visų pirma atsako kiekviena valstybė narė atskirai.

ES lygmeniu mes galime paremti keitimąsi informacija ir geromis praktikomis. Tam buvo parengta prioritetinė Europos psichikos sveikatos ir gerovės pakto, priimto 2008 m. birželio mėn., tema „Depresijos ir savižudybių prevencija“.

Įgyvendinant šį paktą, Komisija ir Vengrijos sveikatos ministras 2009 m. gruodžio 10–11 d. surengs konferenciją tema „Depresijos ir savižudybių prevencija“. Į konferenciją bus įtraukti valstybių narių politikos kūrėjai, praktikuojantys specialistai ir mokslinių tyrimų ekspertai. Konferencijoje bus akcentuojami sėkmingiausi savižudybių prevencijos metodai. Tai paskatins valstybes nares imtis geriausiai jų poreikius atitinkančių veiksmų.

Konferencija gali remtis daugybe per pastaruosius 10 metų Europos lygmeniu sėkmingai įgyvendintų projektų (pvz., Europos kovos su depresija aljansas).

Dabartinė ekonomikos padėtis iš tiesų didina poreikį padvigubinti pastangas saugant mūsų piliečių sveikatą, ypač tokiose srityse kaip depresija ir savižudybės. Komisija tikisi, kad konferencija bus naudinga valstybėms narėms siekiant šio tikslo.

Ar Komisija turi kokių nors planų dėl sunkumų, kuriuos kelia pastebima tam tikrų valstybių narių nemokumo dėl nacionalinių skolų rizika? Panika finansų rinkose priskiriama veiksniams, dėl kurių obligacijų pirkimas toks nevienodas ir dėl kurių investuotojai kai kurių valstybių narių obligacijas laiko saugiomis investavimo priemonėmis, kai tuo tarpu kitų vengiama dėl jų „rizikingumo“. Tai iškreipia obligacijų pirkimus ir sunkina bankų krizės sprendimą kai kuriose šalyse, pvz., Airijoje, nes dėl jaučiamos „nemokumo rizikos“ patiriama daugiau išlaidų skolinantis pinigus ir mokant baudas.

(EN) Dabartinė finansų ir ekonomikos krizė nulėmė didesnius ilgalaikių vyriausybės obligacijų pirkimus euro zonoje, dėl to kai kurioms valstybėms narėms gali brangiau atsieiti palūkanos.

Vis dėlto reikia pasakyti, kad, jeigu šie pirkimai (lyginant su Vokietijos obligacijų pelningumu) paprastai augo, bendras ilgalaikių palūkanų normų lygis euro zonoje nėra labai aukštas, lyginant su ankstesnėmis normomis. Taip yra dėl to, kad pagrindinių refinansavimo operacijų normos, susijusios su pinigų politika, nukrito iki tokių žemumų, kokių nebuvo pasiekusios niekada anksčiau.

Pats veiksmingiausias pasipriešinimo „nemokumo rizikos suvokimui“ būdas lieka patikimas vidutinės trukmės įsipareigojimas atkurti stiprią fiskalinę poziciją: euro zona ir ES valstybės narės, kurių biudžeto disbalansas didelis (įskaitant Airiją), pateikė vidutinio laikotarpio patikimų viešųjų finansų planus. Taryba šiuos planus patvirtino savo nuomonėse dėl stabilumo ir konvergencijų programų. Esant reikalui, turi būti naudojama perviršinio deficito procedūra, kad būtų suteikta tarpusavio parama taisant fiskalinį disbalansą vidutiniu laikotarpiu.

Žuvų išmetimas į jūrą yra rimta bendrosios žuvininkystės politikos problema, teršianti Europos Sąjungos vardą, nes visuomenė visiškai pagrįstai negali suprasti, kodėl žvejai turi išmesti kokybiškas žuvis, kai tuo tarpu žuvų atsargos yra nedidelės, o pasaulyje pilna badaujančių žmonių.

Ką Komisija ketina daryti, kai bus iš naujo svarstoma bendroji žuvininkystės politika, kad išspręstų šį klausimą ir atkurtų pasitikėjimą bendrąja žuvininkystės politika bei pačia Europos Sąjunga?

(EN) Komisija visiškai sutinka su gerbiamuoju nariu, kad žuvų išmetimas atgal į jūrą yra rimta Europos žuvininkystės problema, kurią būtina ryžtingai spręsti. Ši problema sudėtinga, nes žuvys išmetamos dėl įvairių priežasčių. Todėl nuspręsta atsižvelgti į individualias sąlygas, reikalaujant, kad vietoje vienos iniciatyvos būtų imtasi kelių.

Dar 2007 m. Komisija savo komunikate dėl nepageidaujamos priegaudos sumažinimo ir jos išmetimo į jūrą panaikinimo Europos žvejyboje politikos⁽¹⁾ nurodė siekį atkreipti dėmesį į žuvų išmetimą į jūrą. Kai kurie pirmi, tačiau svarbūs žingsniai buvo žengti 2008 m., labiau apribojant pastangas sugauti daugiau žuvies įvairiuose žvejybos rajonuose ir nustatant geriausių rūšių atranką Šiaurės jūroje bei Skagerake.

Šios priemonės įsigaliojo 2009 m., tačiau liko dar labai daug darbo ir, norint panaikinti žuvų išmetimą į jūrą, reikia naujo paskatinimo. Todėl Komisija nori nelaukti bendrosios žuvininkystės politikos reformos ir mano, kad išspręs šį klausimą palaipsniui. Šiame laipsniško įgyvendinimo metode dėmesys bus trumpuoju laikotarpiu sutelktas į reglamentuojamas ir kitas komercines žuvų rūšis. Į jį bus įtrauktos tokios priemonės kaip bandomųjų tyrimų, kuriais bus tikrinamas žuvų išmetimo mažinimas, rėmimas, naujos kontrolės ir techninės priemonės, skatinančios rinktinių įrenginių ir pagerinto žvejybos tinklų akių dydžio naudojimą, pačios žvejybos pramonės iniciatyvų mažinant priegaudą ir žuvų išmetimą į jūrą, palaikymas. Komisija taip pat ketina pasiūlyti nustatyti geriausių rūšių atranką visuose Bendrijos vandenyse – ši nuostata įsigaliotų nuo 2010 m. pradžios. Valstybės narės taip pat turi prisidėti ir tokiu būdu tvarkyti žvejybos leidimų išdavimą nacionaliniu lygmeniu, kad galimybė gaudyti reglamentuojamų rūšių žuvis būtų užtikrinta tik tiems laivams, kurie turi reikiamas kvotas.

Kad padėtų įgyvendinti būtinus pokyčius, be šių skubių priemonių Komisija taip pat pasinaudos būsima diskusija dėl bendrosios žuvininkystės politikos reformos. Dabartinė bendro leidžiamo laimikio ir kvotų sistema paskatino žuvų išmetimą atgal į jūrą, nes ji remiasi atskiroms rūšims taikomomis nacionalinėmis kvotomis. Sprendžiant šią žuvų išmetimo atgal į jūrą problemą gali tekti iš esmės keisti visą sistemą. Kadangi šiuo metu dar per anksti užimti aiškią poziciją dėl tokių pataisų, svarbu, kad diskusijų dėl Žaliosios knygos ir tolesnių derybų, kurios atves prie bendrosios žuvininkystės politikos reformos 2012 m., kontekste sprendžiant žuvų išmetimo į jūrą klausimą atsirastų vidurinis etapas, o sprendimai būtų priimami valingai. Galutinis tikslas būtų panaikinti tokią praktiką.

Nuo 2000 iki 2006 m. ES bendrosios vidaus išlaidos mokslo ir tiriamajai veiklai pasaulio mastu sumažėjo 7,6 proc., o jai tenkanti prašymų išduoti patentą dalis smuko 14,2 proc., t.y. beveik dvigubai. Per tą patį laikotarpį išsivysčiusiai Azijos ekonomikai tenkanti prašymų išduoti patentą dalis išaugo 53 proc. Pagrindinis tokį skirtumą nulėmęs veiksnys yra prašymų išduoti patentą ir patentų priežiūros išlaidos Europos Sąjungoje, kurios dabar yra 60 kartų didesnės nei patentų apsaugos priežiūros išlaidos JAV ir 13 kartų didesnės nei Japonijoje. Kada Komisija ketina pasiekti susitarimą šiuo klausimu ir imtis veiksmų? Jeigu mes sulauksime kitos Parlamento kadencijos pabaigos taip ir nepadarę didesnės pažangos, ką Komisija patars tokiu atveju? Gal Komisija galėtų nurodyti, kiek, jos manymu, tokia padėtis kainuoja Europai intelektinės nuosavybės teisių ir naujovių prasme?

(EN) Komisija mano, kad labai svarbu turėti veiksmingą intelektinės nuosavybės teisių sistemą, kuri skatintų augimą, investicijas į mokslo ir tiriamąją veiklą bei naujoves ES viduje. Komisija, atsižvelgdama į nepatenkinamą padėtį Europos patentų srityje, 2006 m. pradėjo plataus masto viešąsias konsultacijas dėl Europos patentų sistemos ateities⁽¹⁾. Nėra jokių abejonių, kad skubiai reikia imtis veiksmų paprastai, rentabiliai ir kokybiškai patentų sistemai sukurti.

Pratęsdama šias konsultacijas Komisija 2007 m. balandžio 3 d. priėmė komunikatą Parlamentui ir Tarybai dėl Europos patentų sistemos stiprinimo⁽²⁾. Šiame komunikate išdėstytos suinteresuotiems asmenims prieinamesnės ir pigesnės Europos patentų sistemos galimybės. Komisija dirba su Taryba siekdama sutarimo tarp valstybių narių dėl Bendrijos patentų pagrindinių bruožų ir vieningos ginčų nagrinėjimo sistemos, kuri apimtų tiek dabartinius Europos patentus, tiek būsimus Bendrijos patentus. Buvo padaryta didžiulė pažanga, paskatinusi diskusijas ir leidusi Komisijai 2009 m. kovo 29 d. patvirtinti rekomendacijas Tarybai įgalioti Komisiją pradėti derybas dėl Europos susitarimo dėl vieningos patentų ginčų nagrinėjimo sistemos priėmimo⁽³⁾. Dabar tikimasi, kad Taryba imsis reikiamų veiksmų šioms deryboms pradėti, o pažanga tęsis toliau tiek sukuriant Bendrijos patentus, tiek priimant vieningą patentų ginčų nagrinėjimo sistemą.

Komisijos nariai turėtų atstovauti visiems ES piliečiams ir neapsiriboti partijos politika. Ypač svarbu šio principo laikytis, kai šių metų birželį laukia rinkimai į Europos Parlamentą. Ar Komisijos narė Margot Wallström išlaikys politinį nešališkumą Europos Parlamento rinkimų kampanijos metu? Ar Margot Wallström yra įsipainiojusi į kokius nors įvykius, dėl kurių gali būti suabejota jos politiniu nešališkumu?

(FR) Komisijos narių elgesio kodeksas pripažįsta, kad Komisijos nariai yra politikai, kurie gali būti aktyvūs politinių partijų nariai, todėl tai netrukdo jiems dirbti Komisijoje. Šioje srityje jie gali reikšti asmeninę nuomonę, tačiau privalo prisiimti atsakomybę ir vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartyje numatytą kolektyvinės atsakomybės principą, konfidencialumo ir diskretiškumo nuostatas.

Jeigu Komisijos narys rinkimų kampanijoje dalyvauja kaip kandidatas arba remia tam tikrą rinkimų sąrašą, jis turi vadovautis įsipareigojimu būti nepriklausomas ir ginti bendrą interesą, kaip tai nurodyta Sutarties 213 straipsnyje arba Komisijos narių elgesio kodekse.

Komisija būsimus rinkimus į Europos Parlamentą laiko labai svarbiais Europos Sąjungai. Ji skatina Komisijos narius dalyvauti tokioje veikloje kaip informacijos teikimas ir bendrų Europos vertybių įsisąmoninimas, taip siekiant paskatinti Europos piliečius eiti balsuoti. Šioje srityje Komisijos nariai privalo užtikrinti, kad jie liks nešališki politinių frakcijų programų atžvilgiu, tačiau gali reikšti nepritarimą tokioms programoms, jeigu jose abejojama Komisijos ar kitų institucijų darbu.

Apie Komisijos narių dalyvavimą būsimoje Europos rinkimų kampanijoje ir tam tikrų rinkiminių sąrašų rėmimą Komisijos nariai privalo pranešti Komisijos pirmininkui, kokiu lygmeniu jie ketina dalyvauti.

Komisijos nariai, kurie ketina aktyviai veikti rinkimų kampanijos metu, privalės pasiimti nemokamų atostogų.

Kita vertus, nežymus dalyvavimas nereiškia, kad Komisijos narys turi pasiimti nemokamų atostogų, nes didžiąją savo laiko dalį ir toliau skirs darbui Komisijoje, be to, jam neteks reikšti požiūrio, kuris galėtų būti priimtas kaip kompromituojantis Komisijos politiką, priimtus sprendimus arba nesuderinamas su bendrais Bendrijos interesais. Be to, jeigu Komisijos narys viešai pasisako apie Europos rinkimų kampaniją, jis privalo labai aiškiai nurodyti, ar kalba kaip savo pareigas einantis Komisijos narys, ar reiškia asmeninę nuomonę.

2007 m. kovo mėn. Margot Wallström buvo pavesta kartu su Jan Eliasson vadovauti grupei, kurios užduotis buvo plėtoti socialdemokratų užsienio ir ES politiką. Ar šiuo atveju Margot Wallström skirta užduotis dera su nuostata, kad Komisijos nariai turėtų atstovauti visiems ES piliečiams ir neapsiriboti partijos politika?

(FR) Komisijos nariai taip pat yra politikai. Vadovaudamiesi Komisijos narių elgesio kodeksu, jie negali eiti jokių kitokių pareigų, tačiau turi teisę aktyviai dalyvauti politinių partijų arba profsąjungų veikloje, jeigu tai nekompromituoja jų kaip Komisijos narių darbo.

Komisijos nario dalyvavimas politinės partijos susitikime arba su partija susijusios grupės darbe nėra lygus oficialių pareigų ėjimui ir yra suderinamas, jeigu nekelia pavojaus jo kaip Komisijos nario darbui Komisijoje ir nenukrypstama nuo kolektyvinės atsakomybės bei konfidencialumo principų.

Komisijos narių individuali politinė veikla jokiu būdu neatleidžia jų nuo įsipareigojimo visiškai nepriklausomai vykdyti savo pareigas vadovaujantis bendrais interesais ir nepriimti bet kokios organizacijos ar asociacijos nurodymų.

Komisijos narys J. Borg, bendras bruožais apibrėždamas bendros žuvininkystės politikos būklės patikrą, išsakė mintį, kad reikėtų iš naujo svarstyti žuvininkystės ūkio plėtros perspektyvas.

Ar, turėdama omenyje aplinkosauginę, ekonominę ir socialinę šio sektoriaus svarbą pakrančių regionams, Komisija gali pasakyti, kokių žuvininkystės ūkio plėtros priemonių ketinama imtis? Ką ketinama daryti toliau dėl Bendrijos žuvininkystės produktų susekamumo? Kaip būtų galima ES konkurencingumo politikos kontekste paskatinti Bendrijos produktų konkurencingumą pigių trečiųjų šalių gaminių atžvilgiu? Ar buvo imtasi atsargumo priemonių dėl ekologiškų žuvininkystės produktų gamybos, sertifikavimo ir prekybos standartų?

Ar, turint omenyje, kad ekonomikos krizė kartu su didelėmis žuvininkystės produktų importo apimtimis palietė daugybę ūkio subjektų, kurie dabar nebegali vykdyti finansinių įsipareigojimų, Komisija gali pasakyti, ar ji yra numačiusi specifinės pagalbos šiam sektoriui schemą?

(EN) Akvakultūra kai kuriems Europos Sąjungos pakrančių ir sausumos regionams yra labai svarbi ekonominiu ir socialiniu požiūriu. Ji taip pat reikšminga aplinkosaugai.

2009 m. balandžio 8 d. Komisija priėmė komunikatą dėl akvakultūros tvarios ateities kūrimo (COM(2009) 162). Ši iniciatyva yra naujas tvaraus ES akvakultūros vystymosi impulsas. Strategijoje numatyta keletas priemonių, kuriomis bus siekiama spręsti sunkumus, su kuriais susiduria ES akvakultūros pramonė, ypač turint tikslą skatinti jos produkcijos konkurencingumą.

Akvakultūros produktų susekamumui taikomos atsargumo priemonės yra gana gerai išplėtotos. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2065/2001 išdėstytos sąlygos užtikrina, kad vartotojams informacija apie tai, ar produkcija pagaminta valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, būtų prieinama visuose atitinkamos rūšies pardavimo etapuose. 2007 m. persvarstytose ekologinės gamybos taisyklėse, išdėstytose Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007, numatyta atitinkama nuostata dėl ekologiškų akvakultūros produktų. Nors nuostatos dėl kontrolės ir ženklinimo jau taikomos, išsamios gamybos taisyklės plėtojamos toliau, o Komisijos reglamento projektą tikimasi priimti 2009 m. Tuo tarpu toliau vadovaujamasi valstybių narių pripažįstamomis nacionalinėmis taisyklėmis arba privačiais standartais.

Komisija taip pat ketina plėtoti rinkos stebėseną, siekdama pagerinti ES žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus žinias apie rinkos tendencijas ir kainų nustatymą. Bus atliktas žuvininkystės ir akvakultūros produktų apimties bei vertės skirtinguose tiekimo grandinės lygmenyse (nuo pirmo pardavimo iki mažmeninės prekybos) tyrimas. Projektas padės akvakultūros pramonei savo rinkodarą priderinti prie kintančios paklausos ir gauti geresnės kokybės produktus. Be to, 2009 m. persvarsčius žuvininkystės ir akvakultūros rinkos politiką, bus galima įvertinti ir nustatyti ypatingus akvakultūros sektoriaus poreikius, pvz., susijusius su gamintojų organizacijomis, skirtingų profesijų ryšiais ar vartotojų informavimu.

Komisija įsitikinusi, kad ekonomikos krizė atskleidė tuos sunkumus, su kuriais kai kurios įmonės, ypač susijusios su jūrinių karosų pramone, susidurdavo jau anksčiau. Komisija priėmė keletą horizontaliųjų priemonių, kurios būtų naudingos visų sektorių operatoriams. Tarp jų buvo priimtos finansų ir kreditavimo srities priemonės. Be to, Europos žuvininkystės fondas (EFF) teikia priemones, kurios gali padėti akvakultūros pramonei spręsti šiandieninius sunkumus.

Galiausiai dauguma komunikate nurodytų priemonių, skirtų skatinti tvarų Europos akvakultūros vystymąsi, yra nesusijusios su teisės aktais ir turi būti pateiktos po kelerių metų. ES akvakultūros ateitis ir Bendrijos vaidmuo šios srities ilgalaikėje perspektyvoje turės būti įvertinti ir detaliau aptarti pasirengimo bendros žuvininkystės politikos reformai proceso, kuris prasideda dabar, ir ES finansinių priemonių, kurios bus taikomos po 2013 m., persvarstymo metu.

Pasak garsios Britanijos ekonomikos tyrimų tarybos (ERC), dauguma Europos agentūrų dubliuoja atitinkamų nacionalinių agentūrų darbą, be to, iš rinkos išstumia privačius subjektus. Todėl ERC siūlo kai kurias šių agentūrų, pvz., Bendrijos augalų veislių tarnybą, panaikinti. Panašios kritikos susilaukė ir, pvz., Pagrindinių teisių agentūra, tik šiuo atveju iš Europos Tarybos pusės.

Ką Komisija gali atsakyti į šią autoritetingą kritiką? Ar Komisija ateityje ketina steigti papildomas agentūras?

(EN) Komisija nuolat pabrėždavo bendros vizijos dėl agentūrų vaidmens ir vietos ES valdyme poreikį. Metai iš metų vykdomo agentūrų steigimo nelydėjo visa apimanti vizija dėl jų padėties Europos Sąjungoje – tai trukdė agentūroms veiksmingai dirbti ir davė peno daugybei kritikų, kurių keletą paminėjo gerbiamasis narys.

Todėl 2008 m. kovo mėn. Komisija paskelbė komunikatą Tarybai ir Parlamentui „Europos agentūros. Tolesnės veiklos kryptys“⁽¹⁾, kuriame abi institucijos buvo raginamos pradėti tarpinstitucinę diskusiją dėl bendro požiūrio į agentūrų vaidmenį suradimo. Tam buvo sukurta tarpinstitucinė darbo grupė, sudaryta iš Komisijos, Parlamento ir Tarybos narių, įgaliotų diskutuoti dėl keleto esminių klausimų, susijusių su agentūrų sistema: finansavimo, biudžeto, priežiūros ir valdymo. Pirmas šios darbo grupės susitikimas politiniu lygmeniu įvyko 2009 m. kovo 10 d., greta Strasbūre vykusios Parlamento plenarinės sesijos. Komisija mano, kad grupei suteikta galimybė išnagrinėti, ar agentūrų kritika iš tiesų pagrįsta, ir jeigu taip, kokių tinkamų veiksmų reikėtų imtis. Išvadas bus galima daryti tik remiantis šio tarpinstitucinio dialogo rezultatais.

Kalbant apie dabartinių agentūrų neva dubliuojamas kitų tos pačios srities institucijų kompetencijas, Komisija nori atkreipti dėmesį į tai, kad šis klausimas patenka į šiuo metu vykstančio ES decentralizuotų agentūrų sistemos vertinimo sritį. Apie vertinimą buvo paskelbta pirmiau minėtame komunikate, jį atlikti pavesta išorės paslaugų teikėjui. Vertinimo rezultatai bus žinomi 2009 m. lapkritį ir duos peno tarpinstitucinei diskusijai. Kai vertinimas bus baigtas, Komisija apie tai kiek galima greičiau praneš Parlamentui. Tuo tarpu tiek Parlamentas, tiek Taryba yra glaudžiai įtraukti į vertinimo procesą, nes dalyvauja vadinamojoje palyginamojoje grupėje, komentuojančioje susijusius klausimus (įskaitant pastarąjį pranešimo projektą).

Kalbant apie naujų agentūrų steigimą, Komisija atšaukė paskutinius pasiūlymus energetikos ir telekomunikacijų srityse bei planuotą teisingumo ir vidaus reikalų agentūrų steigimą, dėl kurio jau diskutuojama tarpinstituciniu lygmeniu.

Komisija yra įsipareigojusi kartu su Parlamentu ir Taryba nustatyti naują visa apimantį požiūrį į agentūras, gerinant jų sąsajas, efektyvumą, atskaitomybę ir skaidrumą bei siekiant našesnio jų veikimo.

Naujausias tyrimas, kurį atliko NVO ECPAT („Vaikų prostitucijos, pornografijos ir prekybos vaikais seksualinio išnaudojimo tikslais pabaiga“), parodė, kad prekyba vaikais seksualiniam išnaudojimui išaugo, taip pat netgi pačiose ES šalyse. Maždaug 9 mln. mergaičių ir 1 mln. berniukų tapo seksualinio išnaudojimo aukomis, ypač Kambodžoje, Tailande, Indonezijoje ir Rusijoje, tuo tarpu, pagal UNICEF vertinimą, apyvarta vaikų pornografijos ir prostitucijos srityje siekia 250 mlrd. eurų.

Kadangi 93,3 proc. visų seksualinio smurto prieš vaikus atvejų įvyksta viešbučiuose, kaip ES ketina padėti užtikrinti, kad Europos turizmo agentūros imtųsi prevencinių priemonių bjauriems prostitucijos sandėriams išvengti? Ar ketinama teikti specialią informaciją į šias Europos šalis išsirengusiems keliautojams? Ar planuojama išnaikinti seksualinį smurtą prieš vaikus taip prisidedant prie pagalbos besivystančioms šalims?

(EN) Komisija yra nepaprastai susirūpinusi dėl seksualinio smurto prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo, kuris reiškiasi įvairiais būdais. Tai yra vaikų prostitucija, vaikų sekso turizmas ir vaikų pornografija. Tai ypač rimtos prieš vaikus, kurie turi teisę į ypatingą apsaugą ir rūpestį, nukreiptų nusikaltimų formos. Tokie nusikaltimai daro ilgalaikę fizinę, psichologinę ir socialinę žalą. Kai prieš vaikus smurtaujama užsienio šalyse (pvz., vaikų sekso turizmo atveju), ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad, net ir taikant tam tikras nacionalines baudžiamosios jurisdikcijos taisykles, smurtautojai prieš vaikus praktiškai lieka nenubausti.

2009 m. kovo 25 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujo Tarybos pamatinio sprendimo kovos su seksualiniu smurtu prieš vaikus, vaikų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija srityje, kuriuo būtų panaikintas pamatinis sprendimas 2004/68/JHA. Į jį bus įtrauktas didelis ryžtingų priemonių rinkinys, skirtas nusikaltėlių baudžiamajam persekiojimui, aukų apsaugai ir šio reiškinio prevencijai.

Konkrečiau kalbant apie vaikų sekso turizmą, pasiūlyme numatytos jurisdikcijos taisyklių pataisos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad prieš vaikų išnaudotojus arba smurtautojus būtų taikomas baudžiamasis persekiojimas Europos Sąjungoje net ir tada, kai nusikaltimas įvykdomas trečiojoje šalyje. Tam reikia dabartines baudžiamosios jurisdikcijos taisykles iš dalies pakeisti taip, kad jos apimtų ir atvejus už ES ribų, be to, būtų panaikinta trečiosios šalies, kuri gali būti nepasirengusi arba nenorėti užimti griežtą poziciją vaikų seksualinio išnaudojimo atžvilgiu, institucijų įsikišimo būtinybė. Tokiu būdu užsienyje vaikus seksualiai išnaudoję asmenys sugrįžę atgal būtų nubausti. Be to, pasiūlyme numatyta, kad medžiagos, siūlančios seksualinio smurto galimybę, platinimas ir kelionių tokiu tikslu organizavimas bus laikomas nusikaltimu.

Jungtinių Tautų pasaulio turizmo organizacija įsteigė darbo grupę, kuri rūpinsis vaikų apsauga turizmo srityje. Ši darbo grupė – tai pasaulinė veiklos programa, skirta pagrindiniams turizmo sferos dalyviams, priklausantiems vyriausybėms, turizmo pramonės sektoriui, nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) ir žiniasklaidos asociacijoms. Ji veikia kaip laike neapibrėžtas tinklas. Šios programos paskirtis yra paremti vaikų apsaugos nuo visų išnaudojimo formų pastangas, vadovaujantis pagrindiniais Pasaulinio turizmo etikos kodekso principais. Nors programoje esminis dėmesys sutelktas į nepilnamečių apsaugą nuo seksualinio išnaudojimo, ji taip pat apima vaikų darbą ir prekybą vaikais bei jaunuoliais.

PPO pradėjo šios darbo grupės teikiamą operatyvią paslaugą „Vaikų apsaugos turizmo srityje stebėjimas“ siekdama paremti tarptautinės bendruomenę ir turizmo pramonės organizacijų kovą su komerciniu seksualiniu vaikų išnaudojimu turizmo tinkluose. „Vaikų prostitucijos ir turizmo stebėjimas“ – tai nuolat atnaujinamos viešosios informacijos apie buvusią ir dabartinę veiklą, partnerių turizmo politikos dokumentus, susijusius faktus ir duomenis bei kitas priemones teikimo paslauga.

Komisijos Vystomojo bendradarbiavimo priemonė (VBP), konkrečiau – investicijų į žmones programa, yra nukreipta prieš seksualinį smurtą ir išnaudojimą, remiant keitimąsi geros praktikos žiniomis apie kovą su prekyba vaikais ir aukų reabilitaciją. Programa pagrindinį dėmesį skiria pilietinės visuomenės pajėgumo stiprinimui, taip siekdama paskatinti dialogą ir veiksmingą programavimą prekybos vaikais ir panašiose srityse.

Atsakydama į mano klausimą E-5029/08, Komisija nurodė negavusi „jokių nusiskundimų, susijusių su sprendimais dėl viešųjų paslaugų sutarčių dėl jūrų transporto į Graikijos salas“. Norėčiau atkreipti Komisijos dėmesį į tai, kad Graikijos spaudoje pasirodė daug straipsnių, susijusių su (a) Graikijos pakrančių laivų savininkų sąjungos pirmininko skundais dėl viešųjų pirkimų skaidrumo trūkumo, (b) laivų savininkų skundais dėl šantažo ir papirkinėjimo, kuris gaubia valstybės pagalbą pelno nesiekiančioms įmonės, teikiančioms keltų paslaugas, (c) Graikijos konkurencijos komisijos sprendimu dėl įmonės „Sea Star“, kuri valdo ANEK, valstybės pagalbą gaunančią įmonę, ir (d) valstybės pagalbos, kuri skirstoma visiškai neskaidriai, išaugimu 100 mln. eurų šiemet ir dar 200 mln. eurų per pastaruosius penkerius metus. Reikėtų turėti omenyje ir atsakymą į klausimą E-2619/07, kuriame Komisija teigė, kad Kikladėje dominuoja viena keltų paslaugas teikianti įmonė.

Ar Komisija ketina ištirti tam tikrų pakrantės laivybos paslaugų subsidijavimo sąlygas? Ar Graikijos valdžios institucijų taikomi metodai užtikrina sveiką konkurenciją? Kokios sumos buvo skirtos kaip dotacija kiekvienai įmonei nuo 2004 m.?

(EN) Komisija gali tik darsyk pabrėžti, kad negavo jokių skundų nei dėl valstybės pagalbos Graikijos įmonėms, teikiančioms keltų paslaugas, nei dėl viešųjų paslaugų sutarčių skaidrumo reikalavimo pagal reglamentą Nr. 3577/92 dėl jūrų kabotažo pažeidimo⁽¹⁾.

Pažeidimo nagrinėjimo procedūra Graikijos atžvilgiu dėl neteisingo minėto reglamento įgyvendinimo dar nebaigta, tačiau ji liečia dalykus, kurie yra nesusiję su gerbiamojo nario keliamais klausimais.

Kaip nurodyta Komisijos atsakyme į klausimą E-5029/08, valstybės narės neprivalo pranešti Komisijai apie viešųjų paslaugų sutartis dėl jūrų kabotažo ir su jomis susijusias kompensacijas. Todėl Komisija nežino, kokias sumas valstybės narės išmoka už viešųjų paslaugų teikimą.

Jeigu gerbiamasis narys mano, kad buvo pažeistas reglamentas dėl jūrų kabotažo arba kad laivininkystės įmonėms buvo suteikta neteisėta valstybės pagalba, jis, kaip bet kuris kitas pilietis, gali pateikti oficialų skundą, nurodydamas tariamo pažeidimo detales bei aplinkybes. Tuomet Komisijos tarnybos galės pradėti jo skundo nagrinėjimą.

Komisija neturi jokios ypatingos informacijos, kuri patvirtintų, kad kuri nors Kikladės keltų paslaugas teikianti įmonė naudojasi dominuojančia padėtimi. Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad EB sutarties 82 straipsnis draudžia tik piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje, o ne pačios dominuojančios padėties egzistavimą. Bet kokį piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, kuris gali paveikti prekybą tarp valstybių narių, turi ištirti nacionalinė konkurencijos tarnyba arba Komisija. Be to, atsižvelgdamos į tam tikras įvykdytas sąlygas, nacionalinės institucijos gali imtis atitinkamų priemonių pagal 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3577/92 dėl jūrų kabotažo⁽²⁾.

Kai Airijos vyriausybė 2008 m. rugsėjo mėn. įvedė banko garantijas, Komisija išreiškė abejonę dėl šių garantijų aspektų.

Gal Komisija galėtų patikslinti tuos aspektus, dėl kurių jai kilo abejonių?

Gal Komisija galėtų patikslinti, kaip buvo atsakyta į šias abejones ir kaip buvo patvirtintos šios garantijos?

(EN) 2008 m. rugsėjo mėn. Airijos valdžios institucijos pamėgino paremti vidaus finansų sistemos stabilumą, suteikdamos valstybės garantiją tam tikrų bankų, veikiančių Airijos rinkoje, dabartiniams ir ateities įsipareigojimams. Tuo metu Komisija paprašė Airijos vyriausybės parengti tam tikrus išaiškinimus ir pataisas, susijusias su garantijos schema, finansų rinkos stabilizavimo atžvilgiu, kad būtų išvengta kitų bankų konkurencingumo nereikalingo iškreipimo ir neigiamo pertekliaus kitose valstybėse narėse.

Po konstruktyvaus ir teigiamo dialogo Airijos vyriausybė 2008 m. spalio 12 d. pateikė Komisijai patvirtinti baigtinę programą, kurioje buvo atsižvelgta į Komisijos susirūpinimą sukėlusius aspektus. Konkrečiau – baigtinė programa užtikrino:

nediskriminuojančią bankų apsaugą, sistemiškai susijusią su Airijos ekonomika, nepriklausančią nuo kilmės;

kainodaros mechanizmą, kai padengiamos schemos finansavimo išlaidos ir užtikrinamas sąžiningas pagalbą gaunančių bankų indėlis po kurio laiko;

tinkamas apsaugos nuo piktnaudžiavimo schema priemones, įskaitant verslo elgesio ir balanso dydžio apribojimus;

papildomas priemones tam tikrų bankų struktūriniams trūkumams spręsti, ypač kai reikia pasinaudoti garantija;

apsaugos priemones, skirtas garantuojamai subordinuotajai skolai (žemesnis 2 lygio kapitalas), ypač paramą gaunančių bankų mokumo normatyvo atžvilgiu;

tolesnio programos poreikio persvarstymą kas 6 mėnesius, atsižvelgiant į pasikeitusias finansų rinkos sąlygas.

Komisija 2008 m. spalio 13 d. patvirtino šią baigtinę programą, vadovaudamasi EB sutarties taikymu valstybės pagalbos taisyklėms.

Remiantis 2007 m. birželio mėn. reglamentu dėl judriosios telefonijos tarptinklinio ryšio kainų, išsiunčiamų skambučių tarptinkliniu ryšiu minutės kaina negali viršyti 0,49 euro (2009 m. ji turėjo nukristi iki 0,43 euro). Priimamų skambučių tarptinkliniu ryšiu minutės kaina negali viršyti 0,24 euro (2009 m. – 0,19 euro). Šiuo metu egzistuoja įvairių sutarčių, pagal kurias reikia mokėti sujungimo mokestį, taigi nustatyta aukščiausia minutės kaina yra viršijama. Sujungimo mokestis yra savanoriško susitarimo dalykas, dėl kurio minutės kaina yra mažesnė, tačiau, kai pokalbis trumpas, kaina viršija nustatytas ribas.

Ar tokia padėtis suderinama su reglamentu dėl tarptinklinio ryšio? Jei ne, ką Komisija ketina daryti, kad užtikrintų nustatytų aukščiausių kainų ribų laikymąsi?

(EN) Dabartinio reglamento dėl tarptinklinio ryšio⁽¹⁾ 4 straipsnyje nustatyta, kad judriojo ryšio operatoriai visiems tarptinklinio ryšio vartotojams privalo pasiūlyti Europos tarifą. Europos tarifas negali būti siejamas su kokiais nors abonentiniais arba kitokiais fiksuotais ar pasikartojančiais mokesčiais ir gali būti derinamas su bet kokiu mažmeniniu tarifu. Operatoriai taip pat gali siūlyti ne Europos, bet kitokį tarptinklino tyšio tarifą, kurio struktūra gali skirtis nuo Europos tarifo, todėl su juo gali būti susietas sujungimo mokestis. Vis dėlto, pasirinkus Europos tarifą, minutės kaina negali viršyti reglamente nustatytos aukščiausios ribos.

Taigi gerbiamasis narys turi suprasti, kad Komisijai persvarsčius reglamentą dėl tarptinklinio ryšio paaiškėjo, jog tarptinklinio ryšio skambučių apmokestinimas pagal minutes yra dažniausiai taikomas būdas daugumoje valstybių narių. Tai reiškia, kad operatoriai taiko vienos minutės įkainį netgi tais atvejais, kai pokalbis trunka mažiau nei minutę. Europos reguliuotojų grupė apskaičiavo, kad dėl tokios praktikos vartotojai sumoka maždaug 19 proc. daugiau už priimtus ir 24 proc. daugiau už išsiųstus skambučius, todėl paskelbė, kad būtina imtis skubių priemonių prieš šį „paslėptą mokestį“.

Skambučių apmokestinimo pagal minutes praktika atspindi tikslų, kurių buvo siekiama reglamentu, susilpnėjimą. Europos tarifas yra viršutinė apmokestinimo riba, todėl vartotojai turi tiksliai žinoti, už ką jie moka. Įvairios judriojo ryšio operatorių taikomos apmokestinimo pagal Europos tarifą praktikos kenkia pirminiam reglamento tikslui, t.y. siekiui nustatyti visai Bendrijai vienodą aukščiausią kainų ribą.

Komisija, siūlydama išplėsti reglamentą dėl tarptinklinio ryšio⁽²⁾, pasiūlė nustatyti tarptinklinio ryšio skambučius didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje apmokestinti pagal sekundes. Komisija mano, kad tai esminis žingsnis siekiant panaikinti Europos tarifo aukščiausių ribų veiksmingo suderinimo silpninimą ir jo trūkumą. Dėl išsiunčiamų tarptinklinio ryšio skambučių Komisija mano, kad mažmeniniu lygmeniu pagrįstai būtų galima taikyti pirmųjų 30 skambučio sekundžių trumpiausią apmokestinimo laikotarpį, kad operatoriai galėtų susigrąžinti patirtas mažiausias fiksuotas sujungimo išlaidas mažmeniniu lygmeniu.

Komisija tikisi, kad Parlamentas ir Komisija laiku priims jos pasiūlymą išplėsti reglamentą dėl tarptinklinio ryšio, į jį įtraukiant naujas apmokestinimo suvienodinimo priemones, kad vartotojai juo galėtų pasinaudoti dar šią vasarą.

Diskutuojant dėl nutukimo grėsmės, ypač kylančios vaikams (2008 m. lapkričio 18 d. diskusija dėl Nielso Busko pranešimo (A6-0391/2008) apie vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą), buvo pasiūlyta sumažinti PVM daržovėms ir vaisiams, taip skatinant vartoti sveikesnį maistą.

Ar Komisija atsižvelgė į tai ir ar parengs pasiūlymą dėl atitinkamos mokesčius reglamentuojančių teisės aktų pataisos?

(FR) Gerbiamosios narės paprašyta žiūrėti Komisijos atsakymą į Marioso Matsakiso klausimą raštu E-5202/07⁽¹⁾.

Daug gamintojų nepaprastai giria savo produktus, tačiau tuo būti klaidinami vartotojai ir pacientai ir prisidedama prie vadinamojo „jo-jo“ efekto, pasitaikančio laikantis dietos, skatinimo. Kai kurie produktai yra „vaistai“, kurie licencijuojami ir yra rūpestingai bandomi, tuo tarpu kiti priskiriami, pvz., „maisto papildams“ arba „medicinos priemonėms“, kurių veiksmingumui keliami labai maži arba nekeliami visai jokie reikalavimai.

Ar Komisija žino, kokia dalis ES piliečių vartoja svorio mažinimo produktus bei paslaugas, kad išlaikytų sveikatai nekenkiantį svorį? Ar Komisija ketina persvarstyti ir susiaurinti ES teisės aktus, susijusius su svorio mažinimo produktais, atsižvelgdama į skirtingą ES reguliavimo tvarką, apimančią šių produktų gamybą, pardavimą ir rinkodarą? Konkrečiau – ar Komisija ketina teisiškai labiau reglamentuoti šių produktų veiksmingumą? Kokių veiksmų Komisija ketina imtis, kad pažeidžiamus vartotojus apsaugotų nuo galimo nesąžiningų gamintojų klaidinimo?

(EN) Komisija neturi duomenų apie tai, kiek ES piliečių vartoja svorio mažinimo produktus, nes leidimų tokiems produktams išdavimas gali būti tiek centralizuotas, tiek paliktas nacionalinėms institucijoms, jų įsigyti galima tiek su receptais, tiek be jų, tai gali būti tiek maisto papildai, tiek medicinos prietaisai.

Jeigu svorio mažinimo produktai yra medicininiai, pagal ES teisės aktus (Direktyva 2001/83/EB ir Reglamentas (EB) 726/2004), jiems, kaip ir bet kuriems kitiems medicininiams produktams, turi būti išduotas leidimas tiekti į ES rinką. Leidimus gali Bendrijos lygmeniu išduoti Komisija, vadovaudamasi Europos vaistų agentūros (EMEA) įvertinimu, arba kiekviena valstybė narė savo nacionaliniu lygmeniu.

Vertinimas, atliekamas prieš išduodant leidimą tiekti produktą į rinką, remiasi moksliniais kriterijais, jo metu apibrėžiama, ar tiriamas produktas atitinka kokybės, saugumo ir veiksmingumo reikalavimus, išdėstytus ES teisės aktuose. Komisija mano, kad ES teisės aktuose išdėstyti reikalavimai adekvačiai atitinka teigiamą vartotojų patiriamos rizikos ir naudos jiems santykį, kai tokie produktai tiekiami į rinką.

Medicinos produktų bandymai apibrėžti studijoje „Nurodymai dėl svorio mažinimo medicinos produktų klinikinių tyrimų“, kurį 2006 m. patvirtino Žmonėms skirtų vaistų nuolatinis komitetas (CHMP). Šiais nurodymais reikia vadovautis atliekant medicinos produktų, naudojamų svoriui mažinti ir skirtų suaugusiems nutukusiems pacientams, klinikinį vertinimą. Nurodymuose aiškiai apibrėžtas tokių medicinos produktų veiksmingumo vertinimas. Taigi neketinama persvarstyti ir siaurinti ES teisės aktų, susijusių su svorio mažinimo produktais, skirtais nutukusiems žmonėms.

Svorio mažinimo produktai tiekiami į rinką kaip receptiniai ir nereceptiniai medicinos produktai. Žmonėms skirtų medicinos produktų reklamos taisyklės suderintos Direktyvos 2001/83/EB 86-100 straipsniuose. ES teisės aktai draudžia tiesiogiai vartotojui reklamuoti receptinius vaistus. Reklamuoti galima tik nereceptinius medikamentus. Dabartiniame pasiūlyme šiuo atžvilgiu nieko nepakeista (COM/2008/663).

Labai retais atvejais svorio mažinimo medicinos prietaisai gali patekti į tokius prietaisus reglamentuojančių teisės aktų taikymo sritį. Medicinos prietaisus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai užtikrina, kad tokie prietaisai nekeltų pavojaus pacientų, vartotojų ar kitų asmenų klinikinei būklei arba saugumui. Šiuose reikalavimuose nustatyta, kad medicinos prietaisų eksploatacinės savybės turi atitikti gamintojo nurodomas savybes. Be to, reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytų reikalavimų atitiktis būtų patvirtinta klinikiniu bandymu, kaip tai nurodyta Direktyvos 93/42/EEB X priede.

Maisto produktai, skirti svoriui mažinti sumažinto energijos kiekio dietomis, yra specialiai sukurti produktai, kurie pakeičia visą ar dalį paros raciono, jei vartojami pagal gamintojo nurodymus. Jie priklauso maisto produktams konkretiems mitybos tikslams (dietinis maistas), kuriems taikomi sudėties ir ženklinimo etikečių reikalavimai, pateikti specialioje direktyvoje (Direktyva 96/8/EB dėl maisto produktų, skirtų sumažinto energijos kiekio dietoms svoriui mažinti⁽¹⁾); sąlygos, susijusios su šių maisto produktų energijos, baltymų, riebalų, skaidulų, vitaminų, mineralų ir aminorūgščių kiekiu, kurios buvo nustatytos pasitarus su Maisto produktų moksliniu komitetu. Kalbant apie šių produktų ženklinimą, reklamavimą ir pristatymą, ypač negali būti teikiama jokios informacijos apie tai, kiek svorio jie padeda sumažinti.

Nepažeidžiant Direktyvos 96/8/EB, teiginiams apie sveikatingumą, nurodantiems „sulieknėjimą, svorio kontrolę, alkio jausmo sumažėjimą, sotumo jausmo padidėjimą, iš dietos gaunamos energijos sumažėjimą“, taikomos Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų sveikatingumą ir maistingumą⁽²⁾ išdėstytos taisyklės, be to, jie turi būti pagrįsti visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais.

Galiausiai Komisija mano, kad dabar galiojanti teisinė sistema turėtų užtikrinti saugų svorio mažinimo produktų tiekimą į rinką ir jų vartojimą. Todėl Komisija neketina imtis tolesnių veiksmų dėl šių produktų. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad nepaprastai svarbu, jog valstybėse narėse būtų teisingai įgyvendinami atitinkami ES teisės aktai, o kompetentingos institucijos jų laikytųsi. Jeigu gerbiamajam nariui žinoma kokia nors informacija apie tinkamo įgyvendinimo nebuvimą, Komisija ją ištirs ir, esant reikalui, imsis reikiamų veiksmų.

Suklastotos prekės kelia didelį pavojų Europos pramonės konkurencingumui. Be to, jos dažnai kelia pavojų vartotojų sveikatai. Klastojamos pačios įvairiausios prekės: tai ne tik prabangos prekės, bet ir maistas, žaislai, vaistai bei elektroniniai prietaisai. Siekdama prisidėti prie kovos su klastojimu ir piratavimu, Europos Vadovų Taryba nusprendė įsteigti Europos klastojimo stebėjimo centrą. Gal Komisija galėtų pasakyti, kaip šis centras veiks, kokia bus jo sudėtis, struktūra bei įgaliojimai? Kokių dar veiksmų Komisija ketina imtis artimoje ateityje kovoje su klastojimu ir piratavimu?

(EN) Stebėjimo centras visų pirma kaups informaciją bei duomenis, susijusius su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais, juos stebės ir apie juos pranešinės. Šis stebėjimo centras taip pat veiks kaip forumas, kuriame bus galima keistis idėjomis, ekspertizėmis ir geriausiomis praktikomis. Taigi jis taps pripažintu žinių šaltiniu ir centriniu ištekliu verslo ir valdžios institucijoms, užsiimančioms vykdomąja veikla.

Pagrindiniai du tikslai yra šie: politikos kūrėjų, valdžios institucijų ir kitų suinteresuotų asmenų, ginančių intelektinės nuosavybės teises, telkimas, siekiant paskatinti reguliarų keitimąsi idėjomis ir geriausiomis praktikomis, taip pat informacijos ir duomenų kaupimas, padedant geriau suvokti problemas ir pažeidėjų veikimo būdus bei veiksmingiau naudoti išteklius.

Abi funkcijos yra tarpusavyje susijusios, nes jomis siekiama pagerinti žinių bazę ir jos reikalauja glaudaus privačiojo ir viešojo sektorių bendradarbiavimo.

Stebėjimo centras padės užtaisyti žinių bazės spragas ir pagerinti informacijos ir duomenų kaupimą bei panaudojimą, skatinant ir tarp valdžios institucijų platinant geriausias praktikas, surandant ir skleidžiant privataus sektoriaus strategijas bei didinant visuomenės sąmoningumą.

Šis darbas suteiks pagrindą bendro pobūdžio ir tam tikrų sektorių ataskaitoms apie pažeidžiamų ES vietų nustatymą, pabrėžiančioms grėsmes ir sunkumus bei teikiančioms ypatingą informaciją apie pagrindines darbo sritis. Ataskaitos padės parengti solidžią žinių bazę, pagal kurią bus galima kurti strategijas. Jos taip pat gali tapti pagrindinėmis priemonėmis nustatant prioritetus ir matuojant pažangą.

Stebėjimo centras bus pavaldus Komisijai, o jo darbą koordinuos tam tikras Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato skyrius (padedamas išorės paslaugų teikėjų).

Kalbant apie kitus veiksmus kovoje su klastojimu ir piratavimu, reiki apžymėti, kad 2009 m. kovo 16 d. Europos Vadovų Taryba oficialiai pritarė naujajam 2009–2012 m. ES kovos su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais muitinės veiksmų planui.⁽¹⁾.

Europos įmonės išgauna uraną Šiaurės Nigerijoje. Nigerija yra viena iš mažiausiai išsivysčiusių šalių. Tačiau jos gyventojai negauna iš šios veiklos jokios naudos. Priešingai, urano gavyba kelia grėsmę aplinkai ir sveikatai: kasyklose aukštas radiacijos lygis, o kasybos atliekos kelia pavojų greta kasyklų gyvenančių žmonių sveikatai. Be to, klodams kasti eikvojamas gruntinis vanduo. ES privalo užtikrinti, kad Afrikoje įsteigtos Europos įmonės prisiimtų atsakomybę.

Kaip Komisija žiūri į tai, kad reikia užtikrinti, jog Europos urano gavybos įmonės Nigerijoje prisiimtų atsakomybę už vietos gyventojų teisę į gerą sveikatą ir gruntinio vandens saugojimą? Ar Komisija gali užtikrinti, kad vietos gyventojai taip pat turėtų ekonominės naudos iš urano gavybos, ypač sudarant prekybos sutartis tarp ES ir Nigerijos?

(FR) Komisija atidžiai stebi padėtį Nigerijoje, kur urano gavyba liečia keletą šios šalies gyvenimo aspektų: visų pirma mes turime prisiminti, kad urano ištekliai yra nepaprastai svarbūs vienos iš mažiausiai išsivysčiusių valstybių biudžetui. Indėlis į biudžetą iš urano gavybos, kaip ir iš kitų mineralinių išteklių, yra ženklus, nes Nigerijoje dirba tarptautinės Europos, Azijos ir Amerikos kompanijos.

Gavyba stipriai veikia aplinką, o spręstinos problemos yra daugialypės ir dažnai labai rimtos. Tereikia paminėti dykumėjimą, miškų naikinimą ir geriamo vandens trūkumą. Aplinkosaugą reglamentuojantys Nigerijos teisės aktai, skirti šiems klausimams spręsti, laikomi visiškai priimtinais. Tačiau pernelyg dažnai trūksta juos įgyvendinančių reglamentų, o centrinių ir išorinių viešųjų tarnybų darbuotojai dažnai yra labai nekompetentingi, todėl strategijos ir reglamentai įgyvendinami labai retai. Todėl svarbu tam turėti biudžeto lėšų. Komisija, bendradarbiaudama su Nigerija, padės jai išspręsti šiuos sunkumus. Šios pastangos remiamos didelėmis lėšomis iš 10-ojo Europos plėtros fondo (EDF), skirtomis kaimo plėtrai ir biudžetui, taip pat iki šiol tebevykdomais tam tikrais projektais, finansuojamais iš 8-ojo EDF, pvz., parama Kasybos ministerijai arba šiukšlių išvežimui ir nuotekų valymui Arlite.

Mineralinių išteklių, ypač urano gavyba, yra ir tarptautinio konflikto priežastis, ypač šalies šiaurėje. Komisija pradėjo diskusiją su Taryba dėl problemų, susijusių su regiono plėtros bei saugumo klausimais, ir ketina vietos gyventojus įtraukti į išteklių valdymą – tai labai svarbu kuriant taiką, ypač per decentralizaciją, kurią Komisija labai remia ir kuri greitai bus įgyvendinta praktiškai. Tuo remiasi vietos gamtos išteklių valdymo pažanga, nors praktiniai įgūdžiai vis dar labai silpni.

Atsižvelgdama į viešųjų lėšų ir mineralinių išteklių valdymo skaidrumą, Komisija remia Nigerijos įsipareigojimą Gavybos pramonės šakų skaidrumo iniciatyvai (EITI), kurią pasirašė ir pati Nigerija. Pagal Kotonu susitarimą, šie klausimai bus, viena vertus, toliau nagrinėjami įgyvendinant EDF, turint omenyje 10-ajame EDF numatytų valdymo klausimų svarbą, antra vertus, jie gali būti keliami politinio dialogo, numatyto Kotonu susitarimo 8 straipsnyje, kontekste.

Imtis kokių nors veiksmų prieš Europos įmones arba prekybos sutarčių tarp šių įmonių ir Nigerijos valdžios institucijų atžvilgiu Komisija neturi jokių įgaliojimų arba teisės veikti, tačiau remia elgesio kodeksų (pvz., minėtoji EITI) laikymąsi.

Atsižvelgiant į Komisijos 2008 m. kovo 26 d. derybų mandatą, skirtą derėtis dėl daugiašalio prekybos susitarimo dėl kovos su prekių klastojimu, prie ACTA derybų bus prijungta „intelektinės nuosavybės grupė“. Tokią informaciją pateikė Švedijos žiniasklaida (pvz., „Dagens Nyheter“ ir „Europaportalen“), kuri citavo debatų mandatą. Kas bus šios grupės nariai? Ar Komisija pateiks išsamesnę informaciją apie visus susijusius asmenis (individus, įmones, visuomenines organizacijas)? Ar prie ACTA derybų bus prijungti dar kokie nors ekspertai arba patarėjų grupės? Kas bus jų nariai?

(EN) Tarybos direktyvos, skirtos Komisijos deryboms dėl daugiašalio prekybos susitarimo dėl kovos su prekių klastojimu, (ACTA), nenumato „intelektinės nuosavybė grupių“, kurios stebėtų ACTA derybas (taip pat bet kokios kitokios nevyriausybinio pobūdžio ekspertų ar patarėjų grupės, kurį prisijungtų prie derybų), sukūrimo. Vis dėlto, atsižvelgdama į derybų mandatą, Komisija derybas ves tardamasi su susijusiais ES Ministrų Tarybos reguliariais komitetais, ypač su komitetu, įsteigtu pagal Sutarties 133 straipsnį, bei su Tarybos darbo grupe intelektinės nuosavybės klausimais. Pastaroji yra reguliarus Tarybos organas, susidedantis iš 27 ES valstybių narių vyriausybių atstovų, kuris reguliariai renkasi aptarti intelektinės nuosavybės teisių klausimų.

Siekdama į ACTA derybų procesą įtraukti pilietinę visuomenę, Komisija taip pat rengia konsultacinius susitikimus su suinteresuotais asmenimis. Pirmasis įvyko 2008 m. birželio mėn., antrasis – 2009 m. balandžio 21 d. Šie susitikimai buvo vieši ir plačiai išreklamuoti, juose galėjo dalyvauti visi pageidaujantys (individualūs asmenys, įmonės, asociacijos, spaudos atstovai, NVO ir kt.). Be to, Komisija suinteresuotas šalis, kurios negalėjo dalyvauti susitikimuose, pakvietė savo nuomonę išsakyti raštu.

Visai kitas klausimas yra galimybė suteikti ACTA savitą mechanizmą, kad suinteresuoti asmenys būtų įtraukti po susitarimo pasirašymo ir įsigaliojimo. Kadangi intelektinės nuosavybės teisės yra privačios, Komisija mano, kad būtų naudinga numatyti galimybę suinteresuotoms šalims prisijungti prie ACTA veikimo. Tačiau dėl šio klausimo, kaip ir dėl kitų ateities ACTA struktūros aspektų, vis dar deramasi ir galutiniai sprendimai dar nėra priimti.

Ar Komisija gali patvirtinti, kad, Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) nuomone, oro linijų bendrovėms netaikomas pirmiau minėto teisės akto 7.3 straipsnis, susijęs su kelionių agento tapatybės atskleidimu visuose rinkodaros, rezervavimo ir pardavimo duomenų produktuose?

Ar gali Komisija patvirtinti, kad IATA pranešė Komisijai atsisakysianti slėpti individualių kelionių agentūrų tapatybę minėtuose produktuose, net jeigu IATA ir neturi tokios agentūros ypatingo leidimo atskleisti jos tapatybę IATA duomenų produktuose (IATA juos vadina „klientų žvalgyba“)?

Trečia, ar gali Komisija patvirtinti, kad galios tik susitarimai, susiję su teise į anonimiškumą, kurią gina 7.3 straipsnis, priimti po 2009 m. kovo 29 d.? Ką Komisija ketina daryti, kad užtikrintų, jog IATA veiksmai neprieštarautų teisei?

(EN) Elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis (KRS) kodekso 7.3 straipsnyje labai aiškiai išdėstytos verslo duomenų apsaugos nuostatos. Jame numatyta, kad bet kokie rinkodaros, rezervavimo ir pardavimo duomenys, gauti Bendrijoje įsikūrusioms kelionių agentūroms naudojantis KRS platinimo įrenginiais, negali apimti duomenų, pagal kuriuos būtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti kelionių agentūrą. Ši nuostata netaikoma, jeigu tarp KRS tiekėjo ir kelionių agentūros yra susitarimas dėl tokių duomenų naudojimo sąlygų. Ši nuostata taip pat taikoma tuo atveju, kai sistemos tiekėjai perduoda duomenis kitai šaliai naudoti kitais nei sąskaitų apmokėjimo tikslais.

Taigi Komisija gali gerbiamajam nariui patvirtinti, kad oro linijų bendrovėms taikomas pirmiau minėto teisės akto 7.3 straipsnis, susijęs su kelionių agento tapatybės atskleidimu visuose rinkodaros, rezervavimo ir pardavimo duomenų produktuose.

Komisija mano, kad verslo duomenų apsauga yra vienas pagrindinių Elgesio kodekso aspektų. Todėl IATA, KRS tiekėjai ir kelionių agentūros turi šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiauti.

Šiame etape Komisija nežino, ar IATA atsisakys slėpti individualių kelionių agentūrų tapatybę minėtuose produktuose, jeigu neturės agentūros specialaus leidimo atskleisti jos tapatybę IATA duomenų produktuose.

Komisija patvirtina, kad, pagal Elgesio kodeksą, galioja tik tie susitarimai, kuriuose gerbiama teisė į anonimiškumą, kurią gina 7.3 straipsnis, įsigalioję po 2009 m. kovo 29 d. Komisija ketina imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad visi dalyviai laikytųsi Elgesio kodekso. Tai taikoma IATA ir kitiems.

Atsižvelgiant į tai, kad nebus pagerintas atsekamumas, ar Komisija persvarstys sprendimą, kuriuo įgyvendinamas jos pasiūlymas dėl elektroninio avių ženklinimo, nes tai brangiai kainuoja ir dėl to daugeliui avių augintojų teks nutraukti savo verslą?

(EN) Dabartinių Bendrijos avių ir ožkų individualaus identifikavimo ir atsekamumo taisyklių priėmimą paskubino snukio ir kanopų ligos protrūkis 2001 m. Jungtinėje Karalystėje (JK) ir vėlesni Parlamento ir Audito Rūmų pranešimai bei vadinamoji „Andersono ataskaita“, pateikti JK Atstovų Rūmams, kuriuose buvo nurodyta, kad esama atsekamumo pagal ženklelius sistema yra nepatikima.

Elektroninis identifikavimas – tai pats efektyviausias išlaidų atžvilgiu būdas atskirų gyvūnų atsekamumui sukurti, ypač tada, kai gyvūnai nuolat keliauja iš vieno turgaus ar penėjimo ūkio į kitą. Dabar atėjo laikas jį pritaikyti praktinėmis ūkio sąlygomis (net ir pačiomis sunkiausiomis).

2007 m. gruodžio mėn. Taryba, remiama Parlamento, nutarė, kad elektroninis identifikavimas bus privalomas gyvūnams, atvestiems po 2009 m. gruodžio 31 d., išskyrus ribotas išimtis.

Komisija imsis visų pagrįstų priemonių, kad šios taisyklės būtų įgyvendintos sklandžiai. Tuo tikslu ji neseniai išleido ekonomikos studiją, kuri padės valstybėms narėms ir avių augintojams sumažinti taisyklių įgyvendinimo išlaidas.

Avių augintojams taip pat gali būti skiriama finansinė parama pagal kaimo plėtros politikos sistemą arba kaip valstybės pagalba.

Komisija taip pat yra pasirengusi apsvarstyti, kaip įgyvendinamos taisyklės galėtų prisidėti prie atskirų gyvūnų atsekamumo principo, kurį nustatė teisės akto leidėjas, praktinio pritaikymo.

Neoficialios diskusijos parodė, kad, teikiant dotacijas Europos lygmeniu veikiančioms institucijoms, dirbančioms jaunimo srityje (programos „Veiklus jaunimas“ 4.1 straipsnis), buvo atsižvelgta į tokių institucijų kasmet organizuojamų veiklų skaičių. Remiantis šiuo kriterijumi buvo sukurta paraiška dėl paramos teikimo.

Akivaizdu, kad taip įvyko vykdomų veiklų skaičiaus nepalyginus su organizacijų dydžiu arba jų narių skaičiumi. Dėl to mažesnėms organizacijoms faktiškai neįmanoma atitikti Europos paramai gauti nustatytų kriterijų, nors Europos parama yra būtina tam, kad jos išliktų.

Ar Komisija gali patvirtinti, kad taikoma tokia praktika? Ar Komisija toliau vadovausis tais pačiais kriterijais, atrinkdama institucijas paramai pagal programos 4.1 straipsnį gauti? Ar Komisija pasirengusi ateityje vykdomų veiklų skaičių sugretinti su organizacijos dydžiu?

(FR) Iš esmės programa „Veiklus jaunimas“ įgyvendinama siekiant kiek įmanoma labiau padidinti tokių organizacijų (net ir pačių mažiausių), neoficialių jaunimo grupių skaičių. Todėl ši programa nėra orientuota tik į dideles organizacijas.

Kalbant apie 4.1 straipsnį (2 proc. programos biudžeto), reikia pastebėti, kad jo tikslas yra remti tas organizacijas, kurios daro didžiausią poveikį jaunimui. Teisybė, kad, skirstant dotacijas, vadovaujamasi pareiškėjo planuojamų atlikti veiklų skaičiumi. Tačiau tai nėra vienintelis kriterijus. Pagal sprendimą, kuriuo vadovaujantis buvo įgyvendinta ši programa, dotacijas gali gauti tik tos organizacijos, kurios apima mažiausiai aštuonias programoje dalyvaujančias šalis. Tai reiškia, kad mes galime būti tikri, jog tokios organizacijos, nepaisant palyginti mažo jų biudžeto, daro didelį poveikį jaunimui.

Nuo 2007 m. 4.1 straipsnis numato galimybę teikti paramą vidutinėms ar net mažoms organizacijoms. 2009 m. tam tikroms organizacijoms išmokėtos dotacijos neviršija 45 000 eurų, tačiau, nepaisant to, negali atitikti daugiau kaip 80 proc. jų metinio biudžeto.

Komisija mano, kad yra teisinga toliau laikytis šio požiūrio, nes tai šiai programos daliai suteikia aiškią struktūrą.

Atsakydama į parlamentaro Jano Cremerso klausimą (E-0019/09) dėl poreikio apibrėžti ir įdiegti visiškai savarankiškai ES dirbančio asmens koncepciją, Komisija pasakė nesvarstanti galimybės Europos lygmeniu apibrėžti sąvoką „savarankiškai dirbantis asmuo“ arba nustatyti specialius darbo santykių rodiklius.

Kaip tai susiję su Komisijos pasiūlyme COM(2008)0650 pateikta sąvokos „mobilieji darbuotojai“ apibrėžtimi? Ar Komisija žino, kad tam tikrose valstybėse narėse jau galioja įvairios apibrėžtys, apimančios kur kas daugiau, nei Komisijos pasiūlyta apibrėžtis, tuo tarpu kitose valstybėse narėse tai nėra reglamentuojama? Ar nebūtų tikslinga ir būtina prieš siūlant tam tikram sektoriui skirtas priemones nustatyti bendrą ir aiškią sąvokos „savarankiškai dirbantis asmuo“ apibrėžtį?

(EN) Komisija žino, kad mobilioji kelių transporto veikla kelia ypatingų apribojimų ir pavojų. Bendrijos lygmeniu buvo imtasi ypatingų priemonių, kad būtų padidintas kelių eismo saugumas, užkirstas kelias konkurencijos iškraipymui ir užtikrinta mobiliųjų darbuotojų sauga bei sveikata. Šiame kontekste Komisija prašo gerbiamą narį atkreipti dėmesį į direktyvą 2002/15/EB⁽¹⁾ dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo, kuri yra specialusis teisės aktas bendrosios Darbo laiko direktyvos⁽²⁾ atžvilgiu ir kuria siekiama išspręsti tam tikras kelių transporto sektoriaus problemas.

Nuo 2009 m. kovo mėn. savarankiškai dirbantiems vairuotojams turėtų būti taikoma direktyva 2002/15/EB, nepažeidžiant nuostatos dėl persvarstymo, kurį atliks Komisija ir kurio rezultatai gali nulemti šių asmenų įtraukimą į direktyvos taikymo sritį arba pašalinimą iš jos.

Taigi atsižvelgdama į direktyvą 2002/15/EB, Komisija nurodė, kokios būtų savarankiškai dirbančių vairuotojų pašalinimo iš direktyvos taikymo srities pasekmės, ir dabar siūlo į ją įtraukti „fiktyvius“ savarankiškai dirbančius asmenis, tačiau iš jos pašalinti tikrus savarankiškai dirbančius vairuotojus.

Komisija taip pat gerbiamajam nariui siūlo pažiūrėti jos atsakymą į klausimą raštu E-0019/09.

Komisijai žinomos skirtingos darbo santykių apibrėžtys, galiojančios įvairiose valstybėse narėse. Kaip Komisija nurodė savo atsakyme į minėtą klausimą raštu, vadovaudamasi viešąja konsultacija dėl Žaliosios knygos „Darbo teisės modernizavimas įgyvendinant 21-ojo amžiaus uždavinius“⁽³⁾, ji atlieka darbą, kuris lems išsamią darbo santykių teisinės koncepcijos, pagrindinių bruožų, tendencijų ir problemų, su kuriomis susiduria įvairios valstybės narės, mėginančios tai reglamentuoti, taip pat pagrindinių įgyvendintų priemonių rinkinį (įskaitant rodiklius, apibrėžiančius darbo santykių egzistavimą) apžvalgą.

Atsižvelgdama į tai, Komisija nenumato bendro sąvokos „savarankiškai dirbantis asmuo“ apibrėžimo šiame etape.

Pratęsdamas savo klausimus žodžiu H-0663/⁽¹⁾, H-0775/⁽²⁾ ir H-1020/⁽³⁾, norėčiau sugrįžti prie standartų neatitinkančio geriamojo vandens, tiekiamo nepripažintoje pramonės teritorijoje, esančioje Oinofitos apylinkėse, problemos, kurią sukėlė gruntinio vandens užteršimas pavojingomis pramoninėmis nuotekomis, pasižyminčiomis didele sunkiųjų metalų (tarp jų ir šešiavalenčio chromo) koncentracija. 2008 m. rugsėjo mėn. moksliniame projekte, kurį neseniai paskelbė JAV Sveikatos ir paslaugų žmonėms departamentas (Nuodingų medžiagų ir ligų registravimo agentūra), pavadinimu „Chromo toksikologinis profilis“ (3.2.2 skyrius „Patekimas per burną“), nurodoma, kad nuolatinis medžiagų, turinčių šešiavalenčio chromo, vartojimas gali žmonėms ir gyvūnams (tirta su jūrų kiaulytėmis) sukelti rimtus širdies ir kraujagyslių, skrandžio ir žarnų, hematologinius, kepenų ir inkstų sutrikimus, kuriuos gali lydėti vėžys. Antra vertus, to nepastebėta tiriant trivalenčio chromo vartojimą net ir tada, kai dozės buvo 100 kartų didesnės nei šešiavalenčio chromo.

Ar Komisija toliau atkakliai tvirtins, kad šešiavalenčio chromo keliamas pavojus priklauso tos pačios reikšmės klausimams, kaip ir trivalenčio chromo vartojimas? Jei ne, ar Komisija ketina nustatyti atskiras ir griežtesnes leidžiamas šešiavalenčio chromo ribas geriamajame vandenyje, kaip ji tai padarė dėl maisto ir gėrimų pakuočių⁽⁴⁾? Ar Komisijos atliktas „numanomo Asopo upės užteršimo“ tyrimas⁽⁵⁾ davė kokių nors rezultatų ir, jei taip, kokie jie?

(EN) Komisija šiuo metu atlieka chromo toksikologinio profilio, kurį pateikė JAV Sveikatos ir paslaugų žmonėms departamentas (ATSDR⁽⁶⁾), įvertinimą. Šiame ataskaitos projekte pateikiami trivalenčio (III) ir šešiavalenčio (VI) chromo toksikologiniai skirtumai.

Atsakydama į klausimą žodžiu H-0775/07, Komisija jau nurodė, kad šešiavalentis chromas pripažintas pačiu nuodingiausiu iš trijų chromo valentingumo rūšių. Tai patvirtina ir pagrindžia ataskaitos apie vartojimą įkvepiant projektas. Vis dėlto ataskaitoje apie kiekybinį rizikos, susijusios su šešiavalenčio ir trivalenčio chromo vartojimu, palyginimą nėra jokių pagrįstų įrodymų dėl chromo ilgalaikio oralinio vartojimo (t.y., vandens gėrimo).

Komisija pripažįsta ataskaitos projekte paskelbtas išvadas, kad šešiavalenčio chromo oralinis vartojimas gali turėti kancerogeninių pasekmių žiurkėms⁽⁷⁾, o žmogui, atsitiktinai išgėrusiam didelį kiekį (daugiau nei 100 mg per dieną) šio chromo, gali pasireikšti širdies, kraujagyslių ir inkstų sutrikimai. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad ES atliktame chromo (IV) medžiagų keliamos rizikos įvertinime⁽⁸⁾ padaryta išvada, kad negalima nustatyti tokios mutageniškumo ir kancerogeniškumo ribos, kurios neviršijus nekiltų pavojus žmonių sveikatai.

Komisija reiškia didelį susirūpinimą dėl chromo vartojimo keliamo pavojaus, todėl toliau skirs didelį dėmesį sveikatos standartų, kuriuos Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė tiek trivalenčio, tiek šešiavalenčio chromo atžvilgiu, plėtojimui. Persvarstydama Geriamojo vandens direktyvą⁽⁹⁾, Komisija atsižvelgs į toksikologinę ir mokslinę raidą.

Vis dėlto reikia pakartoti, kad Geriamojo vandens direktyvoje nustatytos ribinės vertės yra taikomos geriamajam, o ne upės ar gruntiniam vandeniui Voiotia ir Eubojos srityse.

Kalbant apie atsakymą į klausimą E-5250/08, Komisija patvirtina, kad Graikijos valdžios institucijos persiuntė Komisijai atnaujintą informaciją apie leidimų išdavimą pramonės padaliniams didesniame regione (Voiotia ir Rytų Atika) ir apie nuolat vykdomą pramonės padalinių priežiūrą.

Šios nacionalinių institucijų vykdomos kontrolės rezultatai parodė adekvataus planavimo ir pavojingų atliekų tvarkymo trūkumą. Dėl pastarojo klausimo Komisija jau pradėjo horizontaliąją pažeidimų nagrinėjimo procedūrą prieš Graikiją Teisme (C-286/08). Asopo upės pavyzdys buvo panaudotas pažeidimo procese, kuris šiuo metu laukia nagrinėjimo Europos Teisingumo teisme.

Be to, atrodo, kad Graikijos valdžios institucijos ėmėsi adekvačių priemonių Geriamojo vandens direktyvos reikalavimams įvykdyti (pvz., nebebuvo pastebėta chromo ribinių verčių viršijimo atvejų).

Kalbant apie įsipareigojimus pagal Direktyvą 2006/11/EB⁽¹⁰⁾ dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos ir Direktyvą 80/68/EEB⁽¹¹⁾ dėl gruntinio vandens apsaugos nuo tam tikrų pavojingų medžiagų taršos, turimos informacijos Komisijai nepakako galimiems pažeidimams nustatyti ir įrodyti. Komisija pratęs turimos informacijos vertinimą ir imsis visų būtinų priemonių (esant reikalui įskaitant ir pažeidimo nagrinėjimo procedūrą), kad užtikrintų EB teisės aktų, susijusių su aplinkosauga, įgyvendinimą.

Graikijos pieno pramonės atstovai negailestingai stumia iš rinkos mažus pieno gamintojus (pastarieji į tai atsako demonstracijomis) nuolat mažindami karvių pieno produkcijos kainas ir tuo siekdami didesnio pelno. Viena iš didžiausių įmonių paskelbė, kad nuo 2009 m. gegužės 1 d. pieno kartelis ketina nebesupirkti pieno iš 120 mažų gamintojų, apriboti šviežio pieno tiekimą ir vietoje jo siūlyti ilgalaikio vartojimo pieną, didinti importą. Kitas pieno pramonės atstovas paskelbė mažinantis pieno kainas, o atsiskaitymo laikotarpį pailginantis vienu mėnesiu. Per pastaruosius 15 metų Graikijoje pieno gamintojų skaičius sumažėjo 80 proc., o sumažėjusi pieno produkcija neviršija 800 000 tonų, tačiau toks kiekis patenkina tik pusę paklausos.

Kokia Komisijos pozicija dėl mažų ir vidutinių pieno gamintojų išnykimo šalyje, kur trūksta pieno produktų, gamintojui mokamos kainos sumažėjimo, kai tuo pačiu metu išaugo vartotojams skirtos kainos, šiurkštaus vartotojų įpročių keitimo, maistingųjų medžiagų piene mažinimo, kai pasitelkus bendrą žemės ūkio politiką ribojamas šviežio pieno suvartojimas, ir nepaliaujamo pelno vaikymosi?

(EN) Viena po kitos ėjusios reformos bendrą žemės ūkio politiką pavertė į politiką, kuri užtikrina mažesnes kainas, susietas su finansine parama, kad ūkininkai galėtų geriau reaguoti į rinkos signalus.

Tikslinės kaimo plėtros priemonės leidžia valstybėms narėms spręsti ypatingus klausimus arba nustatyti tam tikrus prioritetus, pvz., paramą mažiems ūkiams. Maži ūkiai, gaunantys mažiau nei 5000 eurų tiesioginių išmokų, nepatenka į sumažinimo pagal moduliavimą taikymo sritį.

Patikrinus politikos būklę, buvo nuspręsta leisti lėšų perskirstymą pagal vadinamąjį 68 straipsnį ir moduliavimą.

68 straipsnis suteikia galimybę lėšas panaudoti ypatingoms kliūtims šalinti, kurios, be kitų ūkininkų, liečia ir pieno gamintojus.

Moduliavimas suteikia papildomų lėšų vadinamiesiems naujiems uždaviniams, įskaitant ir pieno sektoriaus restruktūrizavimą.

Tai aiškiai rodo, kad Komisija daug dėmesio skiria pieno gamintojams.

Kadangi Graikijoje neapdoroto pieno kainos yra vienos didžiausių tarp visų 27 ES valstybių narių, Komisija nesutinka, kad ožkų pieno kaina mažėja, o tuo tarpu mažmeninės prekybos kainos auga, tuo labiau, kad didelė Graikijoje pagaminamo pieno dalis parduodama Graikijos mažmeninės prekybos tinkle.

Komisija 2009 m. ketina įgyvendinti komunikate „Maisto produktų kainos Europoje“ pateiktas gaires pasitelkusi jungtinę darbo grupę, tiesiogiai susijusią su generaliniais direktoratais (įskaitant Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinį direktoratą). Šis darbas prisidės prie platesnės Europos mažmeninės prekybos sektoriaus analizės, kurią Komisija šiuo metu pradėjo. Galutinių abiejų projektų ataskaitų tikimasi sulaukti 2009 m. pabaigoje.

Kalbant apie pirmiau minėtas gaires, Komisija siekia pradėti antikonkurencinių veiksmų, dėl kurių gali sutrikti maisto tiekimo grandinės veikimas, persvarstymą, įskaitant pirkimo galios pasiskirstymo grandinės viduje analizę. Komisija taip pat ketina persvarstyti reglamentus, susijusius su maisto tiekimo grandine, kad būtų nustatyta, kaip būtų galima supaprastinti reglamentavimą Bendrijos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis. Kitas Komisijos gairių tikslas yra nuolatinės priemonės, kuri padėtų stebėti visos maisto tiekimo grandinės veikimą ir padidinti pirkėjams skirtų kainų bei praleidimo mechanizmų skaidrumą, sukūrimas ir įgyvendinimas.

Todėl galite būti tikras, kad maisto tiekimo grandinės konkurencingumas yra tarp svarbiausių Komisijos darbotvarkės punktų.

Šiuo metu Tarptautinė jūrų organizacija rengia priemonę, skatinsiančią naudoti ekologiškesnius naujus laivus. Vadinamasis „Energijos vartojimo efektyvumu paremtos konstrukcijos“ projektas padės įvertinti laivus pagal konstrukcijos reikalavimus, keliamus gamybos etape. Taip siekiama sumažinti laivininkystės pramonėje išmetamą CO2 kiekį.

Vis dėlto šiuo atžvilgiu nebuvo apsvarstytas trumpųjų ir ilgųjų nuotolių laivybos skirtumas. Be to, prieš pasiūlant projektą šiuo klausimu nebuvo atlikta jokia analizė.

Ar Komisija sutinka, kad trumpųjų nuotolių laivybai tenka esminis vaidmuo ateities Europos transporto paklausoje?

Ar Komisija sutinka, kad dabartinis pasiūlymas gali sukliudyti trumpųjų nuotolių laivybos konkurencingumui? Ar Komisija sutinka, kad tokia plėtra gali nulemti tai, jog pervežimui bus pasirenkami aplinkai mažiau palankūs būdai?

Kaip Komisija ketina pradėti tolesnes derybas šiuo klausimu? Ar Komisija užtikrins pasirinkimo laisvės išsaugojimą trumpųjų nuotolių laivybos atžvilgiu?

(FR) Lyginant su pervežimu sausumos keliais, trumpųjų nuotolių laivyba toje pačioje geografinėje teritorijoje yra pranašesnė ekonomikos, energijos, saugumo ir infrastruktūros išlaidų atžvilgiu. Todėl Europos Komisija, programomis, teisės aktais ir tarptautinėse derybose remia trumpųjų nuotolių laivybą.

Tankumo didėjimo tendencija, noras sumažinti poveikį aplinkai, ekonomikos spaudimas toliau stiprins šio pervežimo per vidutinį laikotarpį būdo teikiamus privalumus. Vis dėlto, kad trumpųjų nuotolių laivyba užimtų deramą vietą, turi būti pagerinta tokio pervežimo kokybė, visų pirma reikia labiau sumažinti tokių laivų išmetamą įprastinių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Komisija toliau atitinkamuose tarptautiniuose forumuose ir Europos lygmeniu teiks pasiūlymus dėl veiksmingų ir suderintų teisinių bei pagalbos priemonių, skirtų trumpųjų nuotolių laivybai. Šiuo atžvilgiu ji toliau rengia iniciatyvas dėl gero valdymo taisyklių taikymo ir kiek galėdama kruopščiau analizuoja jų nulemtus privalumus bei trūkumus paslaugų teikėjams.

Šio ypatingo klausimo dėl naujiems laivams taikomo CO2 indekso, kurį nagrinėja Tarptautinė jūrų organizacija (IMO), atžvilgiu (energijos vartojimo efektyvumu paremtos konstrukcijos) Komisija palaiko IMO darbą, kuriuo siekiama sukurti daugumai laivų tinkantį indeksą. Nepaisant to, reikia pasakyti, kad laukia dar daug darbo ir klausimus, susijusius su šio indekso taikymu, šiuo metu sprendžia IMO. Komisija skirs ypatingą dėmesį planams dėl šio indekso bet kokio įmanomo pritaikymo trumpaisiais nuotoliais plaukiojantiems laivams. Be to, šis indeksas yra tik viena iš keleto naujiems laivams skirtų priemonių. Rengiamos priemonės šiuo metu plaukiojantiems laivams, ypač susijusios su laivų eksploatavimo CO2 indekso tobulinimu, taip pat neprivalomos priemonės dėl laivų eksploatavimo ir finansinių priemonių (pvz., prekybos išmetamųjų teršalų leidimais mechanizmo arba fondo, kaupiamo iš mokesčių, surenkamų už jūrinius degalus) tobulinimas.

Europos vartotojai turėtų gauti objektyvią informaciją apie maisto produktus, kad galėtų patys nuspręsti, ką pirkti ir ką valgyti. Sūris asocijuojasi su pieno produktais ir sveika mityba, tačiau šiuo metu maisto produktų rinkoje naudojama vis daugiau sūrio pakaitalų. Auga sūrio pakaitalų naudojimas paruoštuose vartoti maisto produktuose, pvz., picose ir lazanijose. Sūrio pakaitalai gaminami iš palmių aliejaus, krakmolo, pieno baltymų, druskos, kvapo ir skonio stipriklių. Paveikslėlis ant pakuotės vartotojui sukuria įspūdį, kad ruošiant patiekalą panaudotas tikras sūris. Šiuo metu, kai gerų pieno produktų pardavimas stabilizavosi arba smunka, vartotojai susiduria su nesąžininga šių pakaitų konkurencija su tikrais produktais.

Ar Europos Komisija žino apie šiuos pieno pakaitalus ir ar turi duomenų apie šių produktų dalį rinkoje?

Ar Komisija gali įsivaizduoti, kokia ekonominė žala ir nuostoliai yra daromi pieno sūrio rinkos apyvartai?

Ar Komisija taip pat mano, kad vartotojai yra klaidinami, kai reklama sukuria įspūdį, esą vartojamas tikras sūris, nors tuo tarpu tai tėra sūrio pakaitalas, ir kad derėtų įdiegti privalomą sūrio pakaitalų ženklinimą?

(EN) Komisija žino, kad kai kurie produktai, paruošti iš pieno ir kitos kilmės riebalų bei baltymų yra parduodami kaip „sūrio pakaitalai“.

ES teisės aktai leidžia nuorodą „sūris“ naudoti tik tiems produktams, kurie pagaminti iš pieno bei pieno produktų ir kuriuose pienas nėra pakeistas paprastai pigesnėmis kitos kilmės sudėtinėmis dalimis. Jei taip yra, produktas negali vadintis „sūriu“ arba „sūrio pakaitalu“, nes naudojant tokią nuorodą būtų piktnaudžiaujama teisės aktais saugoma nuoroda.

ES teisės aktuose aiškiai nustatyta, kad jeigu produktai neįtraukti į maisto produktų saugomų nuorodų sąrašą, jų etiketėse, prekybos dokumentuose, bet kokio pobūdžio reklaminėje medžiagoje arba bet kokio pobūdžio pateikime negali būti tvirtinama ar duodama suprasti, kad gaminys yra pieno produktas.

Valstybės narės turi užtikrinti, kad ES teisės aktai būtų vykdomi, ir prižiūrėti jų vykdymą.

Komisija neturi duomenų apie tokių produktų reikšmingumą rinkoje.

Teisingumo Teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimu, priimtu byloje C-559/07, Graikijos civilių darbuotojų moterų pensinis amžius buvo pailgintas nuo 5 iki 17 metų, taip suvienodinant vyrų ir moterų pensinį amžių. Teismas taip pat nurodė, kad viešasis pensinis draudimas sudaro ne socialinės, bet profesinės apsaugos sistemą. Tai reiškia, kad amžiaus ribos, pensijų ir gaunamos naudos lygis bendrąja prasme nieko neužtikrina. Sprendimas duoda pagrindą socialinės apsaugos privatizavimui viešajame ir privačiajame sektoriuose, nes darbo santykiai tampa lankstesni, sumažėja vyrų ir moterų teisė į socialinę apsaugą ir dar labiau pagilinama problema, su kuria susiduria darbininkų klasei priklausančios šeimos.

Ką Komisija gali atsakyti į moterų, ypač darbininkių, protestų bangą, kilusią viešajame ir privačiajame sektoriuose?

(FR) Europos Teisingumo Teismas 2009 m. kovo 26 d. sprendimu, priimtu Komisijos prieš Graikiją byloje dėl valstybės įsipareigojimų nevykdymo, kaip tai numatyta EB sutarties 141 straipsnyje, nustatė vienodo darbuotojų vyrų ir moterų darbo užmokesčio principą.

Pagal nusistovėjusią Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką, senatvės pensija yra atlygis, mokamas EB sutarties 141 straipsnyje numatytu tikslu, kai ji mokama darbuotojui, kurį darbo santykiai sieja su ankstesniu darbdaviu. Šiuo klausimu Teismas teigė, kad pensijos, išmokėtos pagal Graikijos teisės aktus, atitinka Teismo praktikoje nustatytus kriterijus, todėl gali būti laikomos atlygiu, skirtu Sutartyje numatytiems tikslams.

Komisija pabrėžia, kad, Teismo nuomone, aptartos minėtos pensijų sistemos nuostatos neišsprendžia darbuotojų moterų problemų, su kuriomis jos susiduria būdamos darbingo amžiaus. Priešingai, šios nuostatos yra diskriminacinės, nes dėl pensinio amžiaus ir minimalaus darbo stažo darbuotojoms moterims sudaromos palankesnės sąlygos nei vyrams.

Galiausiai reikia pažymėti, kad Teismo sprendimas yra susijęs tik su skirtingo vyrų ir moterų pensinio amžiaus problema. Jis jokiu būdu neliečia pačios sistemos (tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuje), minimalaus darbo stažo ir pensijų dydžio.

Gal Komisija galėtų paaiškinti, kodėl Komisijos narys Louis Michael, lankydamasis Kuboje (įskaitant ir pastarąjį vizitą 2009 m. kovo mėn.), sistemingai ignoruoja Kubos disidentus ir susitinka tik su Kubos valdžios institucijų atstovais, taip aiškiai pažeisdamas jam Tarybos 2008 m. birželio mėn. išvadose suteiktus įgaliojimus, pagal kuriuos Europos valdžios institucijų atstovai, lankydamiesi Kuboje, turi siekti dialogo su demokratine Kubos opozicija ir, diskutuodami su Kubos valdžios institucijomis, nagrinėti pagarbos žmogaus teisėms, perėjimo prie pliuralistinės demokratijos saloje ir greito politinių kalinių paleidimo (įskaitant įkalintus per „Juodąjį pavasarį“ 2003 m.) klausimus.

(FR) Europos Tarybos 2005 m. išvadose teigiama, kad aukšto lygio vizitų metu turi būti ieškoma kontaktų su disidentų grupėmis, atskirai apsvarsčius kiekvieną atvejį. Taip pat nurodyta, kad tokių vizitų metu Kubos valdžios institucijoms turi būti aiškiai keliamas klausimas dėl žmogaus teisių. Tie patys principai pateikiami ir Tarybos praeitų metų birželio 23 d. išvadose.

Tokiu būdu Komisija palaiko atvirą dialogą su vyriausybe dėl žmogaus teisių, įskaitant ir politinių kalinių klausimą. Šios pozicijos buvo laikomasi Europos Sąjungos valstybių narių ministrų aukšto lygio vizitų metu.

Komisija mano, kad Europos Sąjungos ir Kubos santykių normalizavimas padės daryti didesnę poveikį žmogaus teisių klausimo sprendimui.

Komisija palaiko reguliarų tiesioginį ryšį su pilietine visuomene visose pasaulio šalyse, taip pat ir Kuboje. Pilietinė visuomenė ir opozicija labai vertina ir palaiko Komisijos vaidmenį šioje šalyje. Komisijos delegacija Kuboje reguliariai priima pilietinės visuomenės ir opozicijos atstovus, o Komisijos tarnybos Briuselyje visų organizacijų, siekiančių konstruktyvios diskusijos dėl Kubos ar bet kokios kitos šalies, atžvilgiu laikosi atvirų durų politikos.