Posėdžio stenograma

Antradienis, 2009 m. gegužės 5 d. - Strasbūras

9. Vadovų tarybos (2009 m. birželio 18-19 d.) rengimasis (diskusijos)

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl Vadovų tarybos rengimosi birželio 18 ir 19 d.

  Alexandr Vondra, Pirmininkaujantysis Tarybai. − Gerb. pirmininke, labai džiaugiuosi šia galimybe stovėti prieš jus prieš kitą Vadovų tarybos susitikimą, kuriame aš asmeniškai nedalyvausiu. Žinoma, šįkart aplinkybės yra šiek tiek neįprastos, kadangi netrukus bus paskirta nauja Čekijos vyriausybė. Pasakysiu dar kelis žodžius apie tai pačioje pareiškimo pabaigoje.

Leiskite pirmiausia peržvelgti pagrindinius klausimus birželio mėn. Vadovų tarybos darbotvarkėje, kadangi mes, Pirmininkaujanti šalis, juos rengiame. Pradėsiu nuo institucinių klausimų. 2008 m. gruodžio mėn. Vadovų taryba sutarė dėl kelio, skirto sukurti sąlygas Lisabonos sutarčiai įsigalioti iki 2009 m. pabaigos. Iš esmės, tai susiję su teisinių garantijų ir patikinimų teikimu dėl klausimų, keliančių susirūpinimą Airijos žmonėms, už tai Airijos vyriausybė įsipareigoja siekti sutarties ratifikavimo iki spalio pabaigos.

Darbas dėl šio susitarimo įgyvendinimo vis dar vyksta ir šiame etape negaliu kalbėti smulkiau. Esu tikras, kad būsima Vadovų taryba galės įvykdyti savo sandėrio dalį.

Kaip turbūt visi žinote, rytoj vyks balsavimas dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo Čekijos senate. Vidurnaktį vyksiu namo, kad būčiau ten nuo ankstaus ryto. Manau, kad šio balsavimo rezultatas išsiųs teigiamą žinią kitoms valstybėms narėms ir tai nuramins kai kuriuos nepagrįstus nuogąstavimus. Sunkiai dirbu! Nepaisant to, Čekijos senatoriams bet kokiu atveju turi būti suteikta besąlyginė nepriklausomybė šiame demokratiškame sprendimų priėmime. Akivaizdu, kad bet kokios pastangos daryti jiems spaudimą gali duoti priešingus rezultatus.

Praeitų metų gruodžio mėn. buvo sutarta, kad būsimos Komisijos paskyrimo procesas, ypač jos pirmininko paskyrimas, bus nedelsiant inicijuotas po 2009 m. birželio mėn. Europos Parlamento rinkimų.

Puikiai žinau čia išreikštus požiūrius dėl to, kaip pageidaujama tinkamai įtraukti Europos Parlamentą į šį procesą. Žinoma, pirmininkaujanti šalis glaudžiai dirbs ne tik su valstybėmis narėmis, bet ir su šiuo Parlamentu.

Dabar pasakysiu kelis dalykus dėl ekonominės ir finansinės krizės, kuri tikrai sudarys svarbią darbotvarkės dalį, ir dėl būtinybės toliau reaguoti į ekonominę ir finansinę krizę.

Krizė pademonstravo aštrų poreikį stiprinti finansinių institucijų priežiūros ir reguliavimo veiksmingumą ir krizės valdymo mechanizmus. Mes jau pradėjome tai daryti, tiek ES lygiu, tiek globaliau. Tame kontekste grupė, kuriai vadovauja J. de Larosière, pateikė įdomias mintis, o praeitą savaitę Komisija pateikė svarstymui pirmą pasiūlymų rinkinį. Kitų pasiūlymų tikimasi per ateinančias savaites.

Juos aptarinėja, ir aptarinės, Ecofin – ir šiandien turime Ecofin susitikimą – ir mūsų tikslas bus pasiekti pirmuosius Vadovų tarybos sprendimus. Tai ambicingas tikslas ir aiškiai darbas turės tęstis po birželio mėn., taigi ypač svarbu, kad birželio mėn. Vadovų taryba galėtų duoti stiprų signalą dėl spartaus Komisijos pateiktų pasiūlymų priėmimo.

Kalbant plačiau, birželio mėn. Vadovų taryba kritiškai įvertins padėtį finansų rinkose ir priemonių, kurių buvo iki šiol imtasi, veiksmingumą. Ji taip pat kritiškai įvertins priemones, kurių imtasi, siekiant palaikyti „realią“ ekonomiką ir, turėdama tai omenyje, pažvelgs į užimtumo situaciją.

Ketvirtadienį, poryt, rengsime specialų aukščiausiojo lygio susitikimą užimtumo klausimais su socialiniais partneriais Prahoje, kuris turi nagrinėti šiuos svarbius klausimus. Jūs būsite smulkiai informuoti apie šio aukščiausiojo susitikimo darbotvarkę vėliau šiandien specialių diskusijų metu.

Be ketvirtadienio aukščiausiojo lygio susitikimo Prahoje rezultato, taip labai įdomių seminarų ir praktinių užsiėmimų, organizuotų pastarosiomis savaitėmis Čekijos Respublikoje, Švedijoje ir Ispanijoje, Komisija taip pat visai netrukus išleis komunikatą, birželio Vadovų tarybos rinkiminės kampanijos metu, kad, kai jau bus Vadovų taryba, turėtume nemažai įdomių idėjų ir rekomendacijų pateiktų mūsų svarstymui.

Tačiau leiskite pabrėžti, kad čia kalbame ne apie didelės naujos užimtumo strategijos pradėjimą. Mes jau turime vieną strategiją – Lisabonos strategija augimui ir užimtumui skatinti. Neseniai vėl patvirtinome egzistuojančias užimtumo gaires ir priėmėme rekomendacijas konkrečioms šalims. Kalbant plačiau, leiskite priminti, kad stimulų paketas, kurį Sąjunga ir valstybės narės priėmė nuo praeitų metų pabaigos, sudaro didelį indėlį į užimtumo rėmimą.

Dėl klimato kaitos, birželio mėn. Vadovų taryba sugrįš prie Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimo dėl klimato kaitos rengimo. Jis kritiškai įvertins pasiektą pažangą, tiek tarptautiniu lygiu, tiek dėl mūsų pačių vidaus pasirengimo.

Tai sudėtingas klausimas, ypač dėl to, kad derybos su mūsų tarptautiniais partneriais vyksta lygiagrečiai su mūsų pačių vidaus diskusijomis. Vakar Prahoje vyko aukščiausiojo lygio susitikimas tarp ES ir Japonijos. Akivaizdu, kad reikės didelių finansavimo sumų, siekiant paremti ambicingą susitarimą Kopenhagoje. ES įsipareigojusi sąžiningai tuo dalytis, žinoma, taip pat reikia teisingo vidaus naštos pasidalijimo susitarimo.

Kaip toli nueisime birželio mėn. Vadovų taryboje dėl ES vidaus pasirengimo, labai priklausys nuo to, kaip toli nuėjo mūsų tarptautiniai partneriai, įskaitant JAV, nuo daugiašalių derybų būklės. Leiskite pabrėžti ES dažnai pasikartojantį norą pademonstruoti vadovavimą, turint tikslą pasiekti ambicingą rezultatą Kopenhagoje.

Per anksti šiame etape smulkiai kalbėti apie Vadovų tarybos darbotvarkę dėl išorės santykių. Tačiau šios savaitės pabaigoje Prahoje bus surengti du svarbūs aukščiausiojo lygio susitikimai su trečiosiomis šalimis: gegužės 7 d. – Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimas ir diena vėliau – aukščiausiojo lygio susitikimas „Pietinis koridorius – naujasis šilko kelias“. Labai panašu, kad Vadovų taryba aptars šių įvykių, kurie yra esminiai Sąjungos interesams ilgalaikėje perspektyvoje, tąsą.

Taip pat, galime tikėtis diskusijų dėl Troikos aukščiausiojo lygio susitikimų su Japonija ir Kanada ir kitų reikšmingų aukščiausiojo lygio susitikimų bei susirinkimų, jau suplanuotų gegužės mėn., įskaitant Rusiją. Išorės santykių darbotvarkė bus bet kokiu atveju atnaujinta atsižvelgiant į naujausius pokyčius, būtent Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos susitikimus gegužės ir birželio mėn., kuriuose be įprastos darbotvarkės bus nagrinėjami gynybos ir vystymosi klausimai.

Norėčiau išreikšti savo padėką už jūsų susidomėjimą būsimos Vadovų tarybos darbotvarke ir, aišku, bus malonu išgirsti jūsų įkvepiančius komentarus ir požiūrius šioje diskusijoje.

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. − (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, kita Vadovų taryba įvyks tą patį mėnesį kaip ir Europos rinkimai. Šis esminis balsavimas įvyks daugelio mūsų piliečių realių sunkumų fone, ypač galvoju apie krizės poveikį darbo vietoms. Turėsime galimybę apie tai smulkiau pakalbėti vėliau šią popietę.

Mūsų atsakas į krizę turi būti paremtas mūsų pagrindinėmis atsakomybės, solidarumo ir socialinio teisingumo vertybėmis. Ši krizė – galimybė mums atnaujinti savo Europos socialinės rinkos ekonomikos modelį, kuris paiso aplinkos ir yra pagrįstas mūsų vertybėmis.

Visi drąsūs ir turintys įsitikinimus europiečiai turi būti pasirengę dalyvauti. Jie turi paaiškinti, kodėl Europa yra tokia reikšminga, kodėl piliečiai privalo suvaidinti savo vaidmenis joje ir kodėl jie privalo balsuoti.

Ponios ir ponai, galite pagrįstai didžiuotis atliktu darbu. Parlamentinė kadencija, artėjanti į pabaigą, gali didžiuotis savo nepaprasta charakteristika. Parlamentas parodė savo pasiryžimą siekti konkrečių rezultatų piliečiams. Jis įrodė, kad turėjo ambicingą mūsų bendros ateities viziją.

Šių paskutinių penkerių metų palikimas yra labai reikšmingas. Buvo imtasi istorinių sprendimų kovai su klimato kaita ir siekiant sustiprinti mūsų energetinį saugumą. Buvo priimtos priemonės, kurios turėjo tiesioginį poveikį piliečių saugumui ir laisvei ir kurios taip pat atvėrė jiems naujas galimybes.

Buvo įvykdytos pagrindinės reformos vidaus rinkos, socialinės darbotvarkės, telekomunikacijų, energetikos, aplinkos, teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Dėl visų šitų dalykų, Europos modernizacija, kuri buvo pradėta, turi Parlamento antspaudą.

Taip pat per pastarąsias kelias savaites jūs dirbote su pirmininkaujančiąja Čekija siekdami susitarimų dėl nemažo skaičiaus pagrindinių klausimų. Iki šiol beveik 50 teisėkūros pasiūlymų iš Komisijos jau galutinai priimti bendru sprendimu su pirmininkaujančiąja Čekija.

Leiskite paminėti kelis teisėkūros pasiūlymus, kurie buvo Komisijos, kurios pirmininku esu, darbotvarkės esmė: vidaus energetikos rinka, jūrų saugumas, priemonės sustiprinti finansų rinkų reguliavimą ir priežiūrą, ir 5 mlrd. EUR atkūrimo priemonių paketas, siekiant transformuoti Europą į tvarią ekonomiką.

Noriu pasveikinti Parlamentą ir pirmininkaujančiąją Čekiją, kuriai vadovauja M. Topolánek ir A. Vondra, dėl atlikto darbo. Esu tikras, kad šis darbas tęsis iki birželio pab.

Turime aiškiai ir įtikinamai kalbėti su rinkėjais apie šią rezultatų Europą. Štai kas sudarys sąlygas mums duoti naują impulsą drąsiai ir pasitikinčiai Europos Sąjungai. Europai to reikia. Jai reikia paversti šiuos krizės ir perėjimo metus aktyvesniais metais, vaizdingesniais ir ryžtingesniais nei bet kada.

Tai bus mūsų pagrindiniai birželio mėn. Vadovų tarybos principai. Negalime sau leisti sulėtinti mūsų pastangų tempo. Mums turi pasisekti vardan Europos. Todėl dabar nekalbėsiu apie kitus klausimus – kuriuos A. Vondra bet kokiu atveju paminėjo – pavyzdžiui, Rytų partnerystės tarybą, kuri yra labai svarbi, bet noriu susikoncentruoti ypač ties tomis sritimis, kurios, mano nuomone, yra birželio mėn. Vadovų tarybos prioritetai.

Vadovų taryba bus raginama judėti į priekį dėl nemažai ypatingos svarbos klausimų ateinantiems mėnesiams ir metams.

Ji bus raginama tęsti darbą, vedantį mus link mūsų tikslo – Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Europos Sąjungai reikia tos naudos, kurią ši sutartis atneš. Taigi, privalome įdiegti institucinį paketą, kuriam šis Parlamentas pritarė praeitų metų gruodžio mėn. ir kurį palaikė: sureguliuoti teisines garantijas, reikalingas tam, kad vestume į priekį referendumo procesą Airijoje, ir toliau imtis žygių siekiant užtikrinti sklandų perėjimą ir institucinį stabilumą.

Dėl klimato kaitos, mums reikia išlaikyti pagreitį link ambicingo susitarimo Kopenhagoje gruodžio mėn. Parodėme, kad įmanomi tvirti ir patikimi tikslai. Dabar turime padrąsinti kitus imtis panašaus ambicijų lygio – ir parodyti, kad esame pasirengę padėti tiems, kuriems to reikia. Trumpai tariant, turime paversti šį impulsą tikrai globaliu rezultatu.

Neišvengiamai didžiausią dėmesį Vadovų taryba vėl skirs ekonominei krizei. Iš pat pradžių, Vadovų taryba turėjo prisitaikyti prie skirtingų krizės reikalavimų: nedelsiant stabilizuoti finansinę krizę; atstatyti pasitikėjimą finansų sistema; padaryti taip, kad bankai vėl skolintų; užtikrinti globalinę veiklą, atitinkančią pasaulinio masto krizės dydį; ir suteikti tiesioginę pagalbą tiems, kurie tapo bedarbiais arba rizikuoja netekti darbo.

Tarp šiandienos ir Vadovų tarybos daugiausia dėmesio bus skiriama dviem sritims. Pirma sritis – nenutrūkstamas darbas atstatant reguliavimo ir priežiūros režimą – režimą, kuris turi vienodai valdyti visuomenės pasitikėjimą ir investicijas bendruomenei. Tai susiję ne tik su tvirtesnės sistemos kūrimu ilgam užtikrinti, kad neleisime dar kartą paveikti savo ekonomikos tokiu būdu; bet ir su pasitikėjimo atstatymu ir parodymu rinkoms ir visuomenei, kad Europos Sąjunga žino, ką reikia daryti.

Praeitą savaitę buvo mūsų pasiūlymai dėl rizikos draudimo fondų ir privataus kapitalo, taip pat dėl mokėjimų vykdomajai valdžiai. Tie pasiūlymai demonstruoja mūsų gebėjimą būti pagrindine varomąja jėga vykdant reformas, sutartas G20, ir nustatyti standartą veiksmams, kurių, tikimės, mūsų tarptautiniai partneriai taip pat imsis per ateinančius mėnesius. Iš tikrųjų, Komisija yra pirmoji vykdomoji institucija pasaulyje, teikianti konkrečius pasiūlymus šiuo sudėtingu ir kompleksiniu klausimu. Komisija, Parlamentas ir Taryba turės glaudžiai bendradarbiauti per kelis ateinančius mėnesius, kad pasiektų susitarimą dėl tų pasiūlymų.

Kitas žingsnis bus smulkiai išdėstyti, kaip siūlome organizuoti priežiūrą Europos lygiu. Nėra prasmės kalbėti užuolankomis. Dabartinė nacionalinės priežiūros sistema žlugo. Štai kodėl sudariau J. de Larosière grupę, kad ji pateiktų medžiagos, kaip sukurti veiksmingą Europos priežiūros struktūrą. Gegužės mėn. pabaigoje, Komisija pateiks savo planą dėl to, kaip organizuoti tokią finansinės priežiūros sistemą Europoje. Čia vėl norėčiau, kad Europa būtų pirmoji, padariusi žingsnį pasaulio lygiu.

Antra šoninė dalis, žinoma, yra užimtumas. Vėliau smulkiai aptarsime Aukščiausiojo lygio susitikimą užimtumo klausimais. Aš jau dabar galiu paskelbti, kad Komisija pratęs šį aukščiausiojo lygio susitikimą išsamiu komunikatu prieš birželio mėn. Vadovų tarybą. Esu tikras, kad Europos Sąjunga turi daryti viską, kas jos galioje, kad padėtų tiems, kurie labiausiai kenčia šiuo krizės metu.

Mūsų atsakas į krizę negali apsiriboti techninėmis priemonėmis reguliavimo problemoms spręsti. Jis turi būti, ir turi būti siekiama, kad taip būtų, pagrįstas mūsų pagrindinėmis vertybėmis – vertybėmis, kaip solidarumas, socialinis teisingumas ir atsakomybė, taip pat atsakomybė ateities kartų atžvilgiu. Turime pasinaudoti šia galimybe, kad atstatytume mūsų pačių Europos socialinės ir ekologinės rinkos ekonomikos savitumo pamatus.

Tai turi būti pagrindinė kito mėnesio Vadovų tarybos žinia: aktyvi Europos Sąjunga, žvelgianti į ateitį, sunkiai dirbanti dėl piliečių ir nusipelnanti tų piliečių pasitikėjimo.

  Joseph Daul, PPE-DE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, gerb. pirmininkaujantysis Tarybai, Komisijos pirmininke, ponios ir ponai, Vadovų taryba, kuri užbaigs Čekijos pirmininkavimą, vis dar atrodo gana miglotai tiek datos, tiek turinio atžvilgiu. Todėl šiandienos užduotis yra sudėtinga, bet tai galimybė mums vėl patvirtinti savo prioritetus, artėjant prie šio Parlamento kadencijos pabaigos. Pirmas Vadovų tarybos darbas birželio mėn. bus sutinkamai su Europos rinkimų rezultatais paskirti naująjį Europos Komisijos pirmininką.

Kaip buvo 2004 m., Tarybai pirmininkaujančioji šalis bus pakviesta iš pagrindinės Europos Parlamento frakcijos išrinkti kandidatą šiam svarbiam postui užimti, tuomet liepos 15 d. mūsų Parlamentui teks išreikšti savo nuomonę dėl šio pasirinkimo, kuris bus vienas iš pirmų svarbių naujosios Parlamento kadencijos politinių veiksmų.

Ponios ir ponai, visuomenė dažnai skundžiasi, kad Europa neturi veido. Mes norime suteikti Europai veidą, padarydami galą besikeičiančio pirmininkavimo sistemai, tokiu būdu suteikdami stabilią Vadovų tarybą. Lisabonos sutartis skatina šį žingsnį, kuris būtų teigiamas postūmis. Tačiau, kadangi Komisijai pirmininkaujama penkerius metus, Europa jau turi veidą, kurį visi žino, o Europos Parlamento pirmininkas, iš savo pusės, įkūnija 500 mln. piliečių balsą. Birželio mėn. Vadovų taryba įvyks pagal Nicos sutartį ir, atrodo, kad tam tikros valstybės narės norės laukti Lisabonos sutarties prieš priimdamos bet kokius institucinius sprendimus ir ypač prieš paskiriant Komisijos pirmininką.

Taip pat gaila, kad dar nežinome, ar ir jei Lisabonos sutartis įsigalios, o mums tikrai reikia padaryti, kad ji įsigaliotų be tolesnių dvejonių. Ar mes atidėjome Europos rinkimus todėl, kad Lisabonos sutartis būtų buvusi populiaresnė Europos Parlamente? Ne, ir mūsų frakcija kaip galima greičiau laukia aiškios žinios iš Tarybos dėl jos ketinimų šiuo instituciniu klausimu.

Taip pat Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos nariai nuoširdžiai tikisi, kad balsavimas Čekijos Senate, kurio tikimasi rytoj, atlaisvins kelią būsimam pirmininkaujančiosios Tarybai šalies Lisabonos strategijos ratifikavimui. Tai būtų fantastiška dovana liepos 1 d., gerb. A. Vondra.

Taip pat norėčiau pasakyti, kaip vertiname tai, kaip vadovavote Parlamento darbui per pirmuosius kelis šio pirmininkavimo mėnesius, sudėtingoje situacijoje, esant energetikos krizei tarp Rusijos ir Ukrainos, ir, žinoma, finansinei krizei. Jūs taip pat pabrėžėte Europos politikos nepertraukiamumo reikšmę, ir Europos ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo metu su Baracku Obama Prahoje pademonstravote vienybės tarp mūsų šalių svarbą mūsų santykių su pagrindiniais partneriais atžvilgiu. Tikiuosi, Čekijos pirmininkavimas baigsis tokia pat teigiama ir konstruktyvia dvasia, kaip jis prasidėjo. Ant kortos pastatytas Europos Sąjungos patikimumas.

Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Vadovų taryba, aišku, aptars ir naujausius įvykius ekonominėje krizėje bei priemones, įgyvendintas Europos prašymu, siekiant pakelti tarptautines finansų sistemas. Norėčiau pagirti naujausius Europos Komisijos pasiūlymus šiuo atžvilgiu, ypač išeitinių susitarimų, priemokų, mokamų prekybininkams ar spekuliaciniams fondams, atžvilgiu. Visa tai yra priemonės, nukreiptos teisinga kryptimi, nustatant taisykles finansų rinkoms, siekiant padėti mums kuo greičiau grįžti ant kelio augimo ir užimtumo link. Visa tai – priemonės, kurios dar kartą pabrėžia, kad tie, kurie, dažnai per demagogiją, kaltina Komisiją ir Europos Sąjungą dėl paralyžiaus ir silpnumo, klysta ir klaidina mūsų piliečius.

Šiam pirmininkavimui artėjant prie pabaigos, užleidžiant kelią Švedijos pirmininkavimui, europiečiai išreikš savo požiūrį per Europos rinkimus, ir aš tikiuosi, kad jų pasirinkimai padės mums bendrai imtis svarbių įsipareigojimų, kurie mūsų laukia.

  Hannes Swoboda, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti jums, A. Vondra, už jūsų asmeninį atsidavimą, nes būtent jo dėka buvo įmanoma prastumti didelius teisėkūros paketus pirmininkaujant Čekijai. Dėl to noriu jums nuoširdžiai padėkoti.

Tačiau norėčiau pakomentuoti tai, ką jūs pasakėte, tiksliau sakant, apie naujosios Komisijos skyrimą. Pasakėte, kad tarsitės su Parlamentu. Duosiu jums ar Tarybai nedidelį patarimą dabar pat: jūs labai gerai žinote, ir pirmininkas J. M. Barosso taip pat žino, kad norime pakeisti kryptį. Norime pakeisti kryptį, norime Komisijos, kuri skiria daugiau dėmesio socialinei politikai, nei ankstesnioji.

Deja, gerb. Komisijos pirmininke, tai, ką C. McCreevy pasiūlė dėl rizikos draudimo fondų, yra ne tai, ką siūlė P. Nyrup Rasmussen, ir tam negalime pritarti. Atrodo, už to stovi Europos liaudies partija (krikščionys demokratai) ir Europos demokratai. Tokią direktyvą, kuri kaip šveicariškas sūris turi daugiau skylių, negu esmės, vertiname nepalankiai. Netikime C. McCreevy planu.

Vėlgi, norėčiau grįžti prie jūsų konsultavimosi, kuris gali būti šiandien. Mums krypties pasirinkimas reiškia tai, kad socialinė politika turi būti daug tvirčiau reprezentuojama tiek Komisijos, tiek Tarybos darbe. Mūsų požiūriu, jūs taip pat turite pasitikėti kandidate ir suteikti jiems įgaliojimus išstumti socialinę jėgą į priešakį.

Jei tai per daug abstraktu, mes, Socialistų frakcija Europos Parlamente, visa tai išdėstėme savo derybinėje pozicijoje, pavadintoje „Dėl socialinės pažangos Europos“. Ji yra tarp Darbuotojų komandiravimo direktyvos dalinio pakeitimo ir Socialinio skyriaus, kuris priedo prie sutarčių, priedo prie Lisabonos sutarties, taip pat turi aiškiai išdėstyti šios Europos socialinį užmojį. J. Daul, tai skiriasi nuo dokumento, kurį PPE-DE neseniai sudarė Varšuvoje. Jei palyginsite abu dokumentus, pamatysite didžiulį skirtumą. Mes aiškiai įsipareigojame socialinei rinkos ekonomikai ir žodis „socialinei“ yra pabrėžtas tris kartus. Savo dokumente PPE-DE mini socialinę rinkos ekonomiką keliose dalyse ir laisvą, tai yra nesuvaržytą, nereguliuojamą rinkos ekonomiką kitose. Mes ne to norime, būtent tai ir yra skirtumas tarp PPE-DE ir mūsų frakcijos.

Leiskite man pasakyti kelis žodžius apie ekonominę situaciją, kurią minėjote. P. Nyrup Rasmussen išreikš tai aiškiai ir išraiškingai. Be šios veiklos, kurią M. Schulz skelbia ir reklamuoja visoje Europoje šiuo metu – todėl prašau jūsų priimti M. Schulzo atsiprašymą – dar kartą noriu paaiškinti: ekonominė krizė dar kartą akivaizdžiai parodė, kad ekonomikos koordinavimo stoka, už kurią atsakinga ne tik Komisija, bet ir Taryba, iš dalies kalta dėl to, kaip silpnai sprendžiame krizę. Vienaip ar kitaip krizė būtų buvusi, bet tas faktas, kad neturime pakankamų priemonių jai atremti, kad vis dar nepasiekėme pažangos su Euro fondais, labai mus slegia.

Paskutinis dalykas, kurį norėčiau paminėti, todėl, kad jis man kelia ypatingą susirūpinimą, yra didėjantis jaunimo nedarbas. Komisijos narys V. Špidla išreiškia tai ganėtinai aiškiai: dabar jaunų žmonių karta ateina į darbo rinką ir ką gi jie patiria? Masinį jaunimo nedarbą! Taigi, mes visi turime ką nors dėl to padaryti. Visi mes – Taryba, Komisija ir atskiros vyriausybės privalome siekti užtikrinti, kad pirmas dalykas, kurį jauni žmonės patiria darbo rinkoje, būtų ne nedarbas, o mokymai ir tolesnis švietimas, kad jie būtų geriau pasirengę darbo rinkai. Turime kartu išsiųsti šią žinią jauniems žmonėms todėl, kad tai ypač svarbu socialiam stabilumui mūsų visuomenėje.

  Graham Watson, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, artėjame prie kitos Vadovų tarybos su nerimu, maišytu su ambicija. Žinoma, vienas svarbus klausimas darbotvarkėje turi būti kito Komisijos pirmininko paskyrimas, bet šio paskyrimo nereikia vertinti atskirai. Pirmininką palaiko Komisijos nariai o, atsižvelgiant į Lisabonos sutarties aklavietę, nežinome, kaip šie postai bus užpildyti.

Taigi, kai prašome Europos piliečius pasirinkti savo naujus Parlamento narius tik per keturių savaičių laikotarpį, darome tai netikrumo pagrindu ir rizikuojame, kad tas vakuumas bus užpildytas Europos oponentų oportunizmu. Atėjo laikas paaiškinti, kaip dirbsime toliau. J. Daul išreiškė savo nusistatymą, kad didžiausia frakcija turi pasiūlyti Komisijos pirmininką, kaip buvo prieš penkerius metus. Mano frakcija mano, kad tai logiška. Kitas Komisijos pirmininkas/pirmininkė, kai tik bus paskirtas ar paskirta, turi žinoti teisinį pagrindą ir laiko rėmus Komisijos narių kolegijai paskirti. Logiškas požiūris – visus paskyrimus atlikti vadovaujantis Nicos sutartimi arba Lisabonos sutartimi. Būtent tokio tikrumo reikia piliečiams. Tos valstybės narės, kurios dar turi ratifikuoti Lisabonos sutartį, turi veikti, kad šį sandėrį būtų lengviau sudaryti. Rytoj Čekijos senatas balsuos dėl Sutarties, kuriai reikia trijų penktųjų daugumos. Jei jam bus pritarta, dokumentas bus pristatytas ant V. Klauso stalo. Jis turės jį nedelsiant pasirašyti.

Gerb. pirmininkaujantysis Tarybai, jūsų pirmininkavimas nebuvo blogas. Kaip J. M. Barroso pasakė, nemažai teisės aktų buvo sėkmingai užbaigti, bet antraščių faktai – nepaisant didžiausių jūsų ir jūsų komandos pastangų, A. Vondra, ir mes linkime jums gero – yra tokie, kad turėjome pirmąjį euroskeptiką Tarybos pirmininką ir vyriausybės žlugimą įpusėjus pirmininkavimui. Taip pat, apgailestauju, kad primenu jums tai, bet gali prireikti laiko pamiršti skulptūrą „Entropa“, nesvarbu, kaip to norėtume. Taigi, kai prezidentas pakeičia ministrą pirmininką aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininko kėdėje, leiskime jam pabaigti savo kadenciją teigiamu dalyku. Leiskime jam patvirtinti savo Lisabonos sutarties pasirašymą.

Nepaisant to, kokia svarbi Lisabonos sutartis, ji neapibrėš šios Europos rinkimų kampanijos. Europos balsuotojus daugiau domina praktiniai sprendimai tų problemų, su kuriomis jie susiduria, nei konstituciniai klausimai, ir aš raginu jus savo aukščiausiojo lygio susitikime pripažinti šias problemas. Europos ekonomika toliau girgžda po recesijos svoriu, ir piliečiai turi žinoti, kaip mes palengvinsime tą naštą. Mano frakcija pritaria rizikos draudimo fondų pasiūlymams iš Komisijos tuo atžvilgiu, kaip pirmam geram žingsniui. Europos aplinka ir toliau rizikuoja kaip niekad artėjant klimato chaosui, ir balsuotojai turi matyti, kad Europos Sąjunga gali vadovauti atsakomajai kovai. Europos vertybėms kenkia žmogaus teisių pažeidimai, vykstantys čia pat, ir žmonės turi suprasti, kad Europos Sąjunga išsaugo savo apsisprendimą atitaisyti tas skriaudas. Tai mūsų laikotarpio iššūkiai. Ši rinkimų kampanija turi parodyti, kad Europa tinkama šiam uždaviniui ir, kad Europa viena yra pasirengusi tai padaryti.

  Brian Crowley, UEN frakcijos vardu. – (GA) – Gerb. pirmininke, pirmininkaujantysis Tarybai, Komisijos pirmininke, Tarybos susitikimas, kuris įvyks kitą mėnesį skirs ypatingą dėmesį ekonominiams Europos Sąjungos reikalams. Turi būti sukurti pasiūlymai, kurie grąžins ekonomiką į jos buvusią būklę. Šie pasiūlymai turi būti nedelsiant įgyvendinti, siekiant atnaujinti ekonomiką.

Šiandien, kai kalbame apie Europos ateitį, 99 proc. žmonių, su kuriais kalbame, ar tvirtiname kalbą, nesijaudina dėl Europos ateities tiek, kiek dėl savo pačių ateities. Jiems rūpi ekonominė padėtis ir netikrumas, kuris dabar vyrauja. Atrodo, per dažnai šiuose Rūmuose, ar net Europos Sąjungos institucijose, mes kaltiname vieną ideologinę sunkią padėtį, po to kitą, o ne sprendžiame realias įtemptas problemas, su kuriomis žmonės susiduria.

Tuo mastu, manau, mes jau matėme puikų vadovavimą iš Komisijos ir iš Tarybos dėl jų pradinio atsako į ekonominę krizę. Ryžtingas, greitas veiksmas, siekiant įnešti stabilumo į bankininkystės sistemą; ryžtingas, greitas veiksmas, siekiant sukurti tikrumo ir pasitikėjimo lygį rinkų veikime Europos Sąjungos viduje; ir, visų svarbiausia, ambicija – ambicinga vizija to, kokia gali būti ateitis. Nelaukiama reakcijos ar atsako į įvykius kitur, o vedama į priekį.

Užuot kaltinančiai rodyti pirštu į vieną Komisijos narį ar kitą Komisijos narį, ir užuot kurti partijų politiką, kaip kai kurie bandė dėl šito dalyko, turėtume siekti bendrai susiburti ir sudaryti naują kelią į priekį dėl to, kaip geriausiai galime reaguoti. Tai darydami turime būti naujoviški, turime būti kūrybingi ir, visų svarbiausia, turime būti sąžiningi su žmonėmis dėl to, ką esame pajėgūs įvykdyti ir padaryti. Per dažnai esame linkę labai kandžiai kalbėti ir ieškoti pigaus populiarumo, o ne nagrinėti tikrų įvykių, kurie yra priešais mus.

Praeityje padarėme klaidų: klysti – žmogiška, atleisti – dieviška, kaip teigia senas posakis. Dar svarbiau, kaip teigia senas posakis, visi galime gulėti griovyje, bet kai kurie iš mūsų siekia žvaigždžių. Tai tokia ambicija, kurią mums dabar reikia užtikrinti, kad galėtume pakelti ekonominę padėtį Europos Sąjungos viduje, sukurti naują užimtumą, naują viltį ir naujas galimybes, siekiant užtikrinti, kad kolektyvinė išmintis, kolektyvinė jėga ir kolektyvinė galia, kurią dabar Europos Sąjunga reiškia, galėtų būti naudojama kaip gėrio jėga ne tik Europos viduje, bet visame pasaulyje, kad parodytų pavyzdį to, kas turi įvykti.

Galiausiai, noriu padėkoti dabartiniam pirmininkaujančiajam, A. Vondrai, už jo nenutrūkstamą indėlį į šias diskusijas Rūmuose, už pagarbą ir mandagumą, kurį jis visą laiką mums rodė, ir nepaisant sudėtingų politinių aplinkybių, kurios egzistuoja namuose, už tai, kad toliau vykdė Čekijos pirmininkavimo programą.

Baigiant, norėčiau pasakyti, kad, kai jūs ginate šiuos būsimus rinkimus, negaliu pasigirti tuo, kuo gal gali pasigirti kiti kolegos – buvimu sąraše. Turiu išeiti ir susitikti su paprastais žmonėmis kiekvieną dieną ir spręsti jų paprastus rūpesčius. Jiems nerimą kelią jų darbai, jų nekilnojamojo turto įkeitimai ir jų vaikų ateitis – į tai ir turime reaguoti.

  Monica Frassoni, Verts/ALE frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, rytoj jūs nuspręsite, ar pritarti Lisabonos sutarčiai, ar ne. Aišku, mes tikimės, kad ištrauksite mus iš šios dygios padėties.

Pasakę tai, galime tik pasakyti, kad padėtis, kurioje šiandien esame atsidūrę, dar kartą atskleidžia visišką sutarties reformos tvarkos netinkamumą. Vienbalsiška tvarka yra klaida. Šis Parlamentas padarė ją nesutarimo dalyku dar 1984 m. ir kartu su Altiero Spinelli teigė, kad sutartys turi būti ratifikuojamos dauguma ir tie, kas nenori jų ratifikuoti, turi būti išvaryti be sąžinės graužimo, susitarus dėl to, kaip judėti į priekį. Mes manome, kad tai būtų buvusi konstitucinė reforma ilgam ir, bijau, kad taikstydamasis su šia nepatenkinama tvarka, šis Parlamentas tikrai praleido progą šioje kadencijoje būti varomąja integracijos jėga ir varomąja teigiamos sutarčių reformos jėga.

Pirmininkas taip pat pabrėžė, tai tiesa, kad kita Vadovų taryba įvyks po rinkimų – taip pat pasakė, ir daugelis iš mūsų pakartojo tą nuomonę, kad ši Vadovų taryba turėtų paskirti naująjį Komisijos pirmininką. Tačiau mes nemanome, kad tai būtina, ypač, jei neaišku, kas nutiks su sutartimi: mes manome, kad arba visa Komisija turėtų būti paskirta vadovaujantis Nicos sutartimi, arba, kad pirmininkas, taip pat Komisija, turėtų būti paskirti vadovaujantis Lisabonos sutartimi. Manau, būtų klaida „maišyti ir derinti“; tai būtų apgavystė balsuotojams ir visuomenei todėl, kad būtų dar aiškiau, jog ši institucija yra tiesiog kilimėlis prie durų, kai kalbame apie valstybių narių ir vyriausybių interesus.

Gerb. Swoboda, jūs šiek tiek puolėte pirmininką J. M. Barroso už jo politiką, bet aš norėčiau pakartoti jums, ką mūsų frakcija jau buvo sakiusi kurį laiką: jei norime neleisti pirmininko J. M. Barroso politikai atgauti daugumą šiame Parlamente, turime ne tik laimėti rinkimus, bet ir pasiūlyti kitą kandidatą; jūsų frakcija atsisako tai padaryti. Pirmininkas J. M. Barroso yra akivaizdžiai visiškai vienas šioje kampanijoje ir aš manau, kad tai labai rimta klaida, dėl kurios, manau, daugiausia atsakinga jūsų frakcija: problema yra ne vargšas C. McCreevy, bet visos šios Parlamento kadencijos požiūris, socialdemokratų, pavyzdžiui, G. Verheugen, pastangos ir kiti dalykai, kurie nepadarė mums, ar jums, įspūdžio šią kadenciją.

Noriu labai greitai pasakyti du dalykus apie Europos Sąjungos vadovavimo, ar tariamo vadovavimo, dėl klimato kaitos klausimą. Vienas dalykas yra labai aiškus: Vadovų taryba nenorėjo įtraukti į darbotvarkę savo pinigų. Todėl esant tokiai šiandienos padėčiai, neturime susitarimo todėl, kad aišku, jog net, jei Jungtinės Valstijos bus išvien su mumis, jei nepasiūlysime finansinio sandėrio, 100 mlrd. EUR, toms šalims, kurios turi imtis priemonių, kad prisitaikytų ir sumažintų klimato kaitą, Kopenhagoje neturėsime jokio susitarimo. Kadangi buvome tie, kurie taip išdidžiai laikėmės kaip lyderiai, jei negalėsime įtraukti į darbotvarkę šių pinigų ir šių priemonių, mums nepavyks gauti sandėrio ir didžioji atsakomybės dalis užguls europiečius.

Pereidama prie krizės finansų rinkoje klausimo, norėčiau pasakyti, kad esame šiek tiek nenuoseklūs todėl, kad viena vertus, sakome, kad privalome visiškai jas valdyti, privalome jas riboti ir privalome jas reguliuoti, kita vertus, kai, pavyzdžiui, teigiame, kad CARICOM turi pasiekti susitarimą šiuo klausimu, ką iš tikrųjų siūlome? Visišką dabartinių sąskaitų liberalizavimą visiems gyventojams, kapitalo sąskaitų liberalizavimą praktiškai neriboto turto investuotojams be jokių finansinių paslaugų taisyklių: todėl dėl finansinių paslaugų klausimo, kaip dėl klimato kaitos klausimo, mes priimame tokias taisykles, kurių laikymosi po to nesugebame užtikrinti nei viduje, nei mūsų išorės sandėriuose. Manau, nuoseklumas yra tikra Europos Sąjungos problema šiomis dienomis.

  Ilda Figueiredo, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Gerb. pirmininke, kitas Tarybos susitikimas privalo apsvarstyti grėsmingą ekonominę ir socialinę padėtį, kurią sukėlė kapitalizmo ir neoliberalių politikos krypčių krizė. Europos Sąjungos lyderiai negali ilgiau vengti savo įsipareigojimų. Negali ir tie, kurie nustūmė į antrą planą gamybos apsaugą ir socialines bei darbo teises, kad suteiktų prioritetą Lisabonos strategijos liberalizmui, neracionaliems Stabilumo ir augimo pakto kriterijams ir Europos centrinio banko su netikra nepriklausomybe prisiimtam požiūriui, kuris, iš tikrųjų, visą laiką tarnavo tik ekonominių ir finansinių grupių interesams.

Dabartinės Europos Komisijos prognozės, bylojančios apie BVP kritimą apie 4 proc. šiais metais – stabilizavimąsi tik 2010 m. – kurį lydės 8,5 mln. darbo vietų praradimas per šiuos du metus, ir pranašavimą, kad nedarbo lygis pasieks apie 11 proc., yra labai rimtos ir demonstruoja priemonių, kurių buvo imtasi, neefektyvumą.

Kas gali būti abejingas šiam proporcingai didėjančiam nedarbo augimui, kuris gali pasiekti 30 mln. bedarbių Europos Sąjungoje? Todėl mums reikia skubiai atsikratyti neoliberalios politikos Bendrijos lygiu, kuri pagilino kapitalizmo krizę. Mums skubiai reikia suteikti prioritetą darbo vietų su teisėmis kūrimui, Bendrijoje vykdomos gamybos apsaugai, viešųjų paslaugų gerinimui ir sąžiningam pajamų paskirstymui siekiant sumažinti skurdą. Mums skubiai reikia, kad ekonominė ir socialinė sanglauda liautųsi būti tik išraiška be jokio aiškaus turinio, ir mums reikia pašalinti principą „išgelbėk save, jei gali“.

Mums reikia papildomo ES biudžeto, siekiant užtikrinti, kad būtų solidarumas su žmonėmis ir didesnis palaikymas labiausiai nukentėjusiems žmonėms ir silpniausioms ekonomikoms. Mums reikia kurti darbo vietas su teisėmis jauniems žmonėms, moterims ir bedarbiams, padidinti gyventojų perkamąją galią, aktyvinti paklausą ir remti mikro, mažas ir vidutinio dydžio įmones.

Užuot toliau atkakliai laikęsi Lisabonos sutarties projekto, turime gerbti nepriklausomą Airijos žmonių sprendimą.

Užuot toliau primygtinai reikalavę prioriteto finansiniam sektoriui, turime padaryti galą mokesčių rojui ir suteikti prioritetą Europos Sąjungos gamybos sektoriams, atsikratant Stabilumo ir augimo pakto ir pakeičiant jį socialinio vystymosi ir pažangos paktu.

Užuot toliau liberalizavę reglamentus ir didinę darbo rinkos lankstumą, turime susitelkti ties viešosiomis investicijomis, kurios gali suaktyvinti gamybos sektorius, užkirsti kelią etatų mažinimui, sutrumpinti vidutinę darbo dieną nesumažinant užmokesčio, užkirsti kelią nedarbui ir užtikrinti visuotinę galimybę gauti aukštos kokybės viešąsias paslaugas sveikatos, švietimo ir mokymo, mokslinių tyrimų, aprūpinimo būstais, teisingumo ir aplinkos srityse.

Štai ko mūsų šalių žmonės iš mūsų tikisi. Jei norime, kad daugiau Europos piliečių dalyvautų Europos rinkimuose, turime reaguoti taip, kaip plačioji visuomenė ir darbininkai mūsų šalyse nori ir nusipelno.

  Hanne Dahl, IND/DEM frakcijos vardu. – (DA) Gerb. pirmininke, iš tikrųjų, aukščiausiojo lygio susitikimas užimtumo klausimais buvo planuotas gegužės 7 d. Prahoje. Kaip visi žinome, pastaraisiais metais užimtumas buvo nuolatinis klausimas pavasario aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkėje. Čia valstybių narių vadovai aptarė vadinamąją Lisabonos strategiją, kuri yra ES planas dėl daugiau ir geresnių darbo vietų. Ir forume partijų atstovai darbo rinkoje turėjo galimybę pristatyti savo požiūrius dėl užimtumo. Tačiau jam nebuvo lemta tapti pagrindiniu bendru aukščiausiojo lygio susitikimu dėl didėjančio nedarbo Europoje. Vietoj to, įvyks Troikos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuris yra daug mažiau ambicingas. Tokiu būdu tie, kurie yra ES viršūnėje, nusprendė neišsiųsti aiškaus signalo prieš Europos Parlamento rinkimus. Tai beveik galėjo būti padaryta tyčia!

Susitikime su ETUC Generaliniu sekretoriumi, Johnu Monksu, man duota suprasti, kad pranešimas – labai blogas signalas darbuotojams. J. Monks neabejoja, kad tai sudaro įspūdį, jog Europos vadovai nepakankamai susirūpinę dėl užimtumo. Darbuotojai mano, kad jie neturi šansų būti išgirsti aukščiausiu lygiu. Pasak Komisijos – nemažai mano kolegų narių užsiminė apie tai – 2010 m. nedarbas išaugs 11 proc., o biudžeto deficitas iš esmės išaugs iki 7,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai nėra situacijos pervertinimas; greičiau atvirkščiai. Tai reiškia didelį iššūkį dabartinei bendros valiutos sistemai.

Nemažai šalių susiduria su labai didelėmis problemomis dėl euro. Tai Airija, Viduržemio jūros regiono šalys ir rytų Europos šalys, ir problemas labai pagilino tarptautinė ekonominė krizė. Šalys, esančios ne euro zonoje, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, Danija ir Švedija, gerai susitvarko. Todėl, manau, kad aukščiausiojo lygio susitikimas birželio mėn. gali vengti užimti tam tikrą poziciją dėl to fakto, kad yra tiek daug išorės įtampos euro sistemoje. Birželio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimas privalo padaryti pareiškimą dėl to, kaip šalys, turinčios ypač didelių problemų, gali išsipainioti iš plieninių euro gniaužtų.

Aišku, galima nuspręsti sukurti „ekonominę vyriausybę“, bet kol kas negirdėjau apie šalį, norinčią perduoti didelę savo finansinės politikos dalį ES – net stipriausia tauta ES, Vokietija. Todėl paklausčiau: kiek žmonių ES turės kentėti esant euro sistemai, kuri realybėje reiškia, kad žmonės Europoje turi kentėti esant beviltiškiems stabilumo ir augimo pakto kriterijams? Kaip anksčiau minėta, padėtis ypač aštri Airijoje, Graikijoje ir nemažai kitų valstybių. Manau, kad šios šalys turi žinoti, kad jos, žinoma, gali ištrūkti iš griežtų euro reikalavimų, net jei nėra punkto dėl pasitraukimo. Manau, atėjo laikas, kad šalys galėtų nustatyti savo užimtumo politiką.

  Jana Bobošíková (NI). – (CS) Gerb. pirmininkaujantysis Tarybai, ministro pirmininko pavaduotojau A. Vondra, nors esate žlungančios vyriausybės atstovas, tai neatleidžia jūsų nuo atsakomybės, kurią nešate ne tik Čekijos Respublikos piliečių atžvilgiu, bet ir visos Europos Sąjungos atžvilgiu. Todėl raginu jus sustabdyti nedemokratišką ir melagingą Lisabonos sutarties reklamą ir informuoti piliečius apie tikrąją reikalų būklę. Prašau pasakyti jiems, kad Europos Sąjunga veikia efektyviai net ekonominės krizės metu, tai yra imasi reikalingų priemonių, kad valstybės narės gali padėti viena kitai ir, kad Lisabonos sutartis yra visiškai nebūtina visam tam. Turite viešai atšaukti piktinantį pirmininkaujančiosios Čekijos atstovų pareiškimą, kad tie, kas nepritars Lisabonos sutarčiai, turės išstoti iš Sąjungos. Turėtumėte atvirai pasakyti, kad stipriausi teisiniai koziriai dabar yra tų rankose, kurie neratifikavo Lisabonos strategijos, airių ir kitų laisvai mąstančių tautų ES. Turėtumėte pasakyti, kad dabartinės sutartys negali būti atšauktos vienašališkai ir kad pasitraukimas iš ES galimas tik esant visų valstybių narių sutikimui; kad dėl tos priežasties jokia valstybė narė negali būti pašalinta iš ES be jos pačios sutikimo.

Galiausiai, ministro pirmininko pavaduotojau A. Vondra, turėtume atsiimti savo neteisingą pareiškimą, kad 25 šalys pritarė Lisabonos sutarčiai. Jei esate informuotas apie įvykius, turite žinote, kad ratifikavimas dar nebaigtas šešiose šalyse, įskaitant Vokietiją ir Lenkiją. Prašau taip pat turėti omenyje, kad Lisabonos sutartį atmetė ne tik Airijos piliečiai, bet, pavyzdžiui, ir žinomas Vokietijos kairysis politikas Oskar Lafontaine, žinomas krikščionių demokratų politikas ir buvęs Federalinio Konstitucinio teismo pirmininkas ir Vokietijos prezidentas, Roman Herzog, ir buvęs parlamento narys, Graf von Stauffenberg, tariamo Adolfo Hitlerio žudiko sūnus. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas, ją atmetė jūsų paties šalies prezidentas, Václav Klaus. Šių žmonių iškelti argumentai turi bendrą vardiklį: nerimą dėl masiško valstybės narės suverenumo praradimo poveikį ES valstybių narių piliečių kasdieniam gyvenimui.

Ministro pirmininko pavaduotojau A. Vondra, prieš 20 metų jūs pats asmeniškai prisidėjote prie režimo, slėgusio jo kaimynus, žiūrėjusio į savo piliečius su panieka ir melavusio savo žmonėms, žlugimo. Dėl to esate pelnytai gerbiamas. Todėl nesuprantu, kodėl dabar nusižeminate iki tos pačios praktikos. Nusileidžiate argumentams visų tų žmonių, kurie lygina Europos Sąjungą su socialistine Ekonominės savitarpio pagalbos taryba, ir kurie lygina Briuselį su Maskva. Norėčiau pažymėti jums, kad Čekijos pirmininkavimo reputacija nepablogėjo dėl Čekijos vyriausybės žlugimo, ji pablogėjo dėl akivaizdaus spaudimo, daromo Airijai, kuriame pirmininkaujančiosios Čekijos atstovai suvaidina vaidmenį. Neminint melo apie Lisabonos sutartį, kurį pasakė aukščiausi pirmininkaujančiosios valstybės atstovai – melo, kuriuo diskredituojate Europos Sąjungos demokratinius procesus. Jūs galėjote atsistatydinti, bet jūs vis dar turite pareigas. Prašome įsitikinti, kad galutinė Vadovų taryba pirmininkaujant Čekijai atliks savo funkciją taip, kad mūsų šalies padarytas įspūdis nebūtų totalitarizmo, prievartos ir melo įspūdis, o pagarbos demokratijai, laisvei ir, svarbiausia, tikriems faktams įspūdis. Tik tokiu būdu galite patvirtinti, kad demonstracijos prieš 20 metų, kai žmonės žvangino savo raktais miesto aikštėse, nebuvo veltui.

  Timothy Kirkhope (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, pirmininkaujančios Čekijos atstovai pasiekė svarbią sėkmę sudėtingu metu ir tas pasiekimas yra ypač dėl asmeninių ministro pirmininko M. Topolánek ir ministro A. Vondra, kuris šiandien yra su mumis, asmeninių sugebėjimų. Norėčiau pasinaudoti šia proga ir pagerbti juos bei padėkoti jiems už jų darbą per paskutinius penkis mėnesius.

Be jokių abejonių ekonominė padėtis dominuos birželio mėn. aukščiausiojo lygio susitikime, kuris, aišku, susitelks ties trumpalaikės ir vidutinės trukmės priemonėmis, kad vartotojai vėl leistų pinigus ir bankai skolintų. Tačiau jis turi patikrinti, kaip ES gali padėti verslumui ilgalaikėje perspektyvoje. Kai kurioms mažoms įmonėms tai reikš geresnes finansavimo galimybes ir galimybių maksimizavimą bendrojoje rinkoje, bet daugeliui atsakymas bus tik politikų biurokratinių kliūčių ir kišimosi sumažinimas.

Štai kodėl Europai negalima leisti eiti socialistų keliu birželio mėn. Ekonominis nuosmukis sąlygojo tai, kad socialistai parodė savo tikrąjį veidą. Jie mano, kad politikai turi diktuoti, kiek valandų galima dirbti. Jie mano, kad profsąjungos turi nustatyti darbo sąlygas. Svarbiausia, jie mano, kad jie, o ne žmonės, žino geriausiai. Niekas geriau neįkūnija „politikas žino geriausiai“ požiūrio kaip neseniai vykusios diskusijos dėl Darbo laiko direktyvos.

Konservatyviems Parlamento nariams praeitą savaitę buvo malonu nugalėti naujausią Jungtinės Karalystės Darbo partijos Parlamento narių bandymą galimybę nukrypti nuo maksimalios 48 darbo valandų per savaitę permesti į direktyvą. Didžiojoje Britanijoje 3 mln. žmonių naudoja galimybę nukrypti nuo maksimalios 48 darbo valandų per savaitę. Jos įmonės, darbuotojai ir visuomeninės tarnybos priklauso nuo tos galimybės.

Pirmininkaujančiosios Čekijos atstovai šiose diskusijose yra darbuotojų pusėje, ir aš sveikinu juos už tai, kad padėjo mums nugalėti šį naujausią socialistų puolimą. Raginu birželio mėn. Tarybą vieną kartą ir visiems laikams išspręsti šį klausimą ir paaiškinti, kad darbuotojai, ne politikai, turi pasirinkti savo darbo laiką.

  Poul Nyrup Rasmussen (PSE). - Gerb. pirmininke, stoviu čia jausdamasis esąs kitoje planetoje ir klausdamas savęs, kas čia dabar vyksta. Keista. Esame didžiausioje krizėje nuo 1929 m. Prieš dvi dienas Komisijos narė J. Almunia pasakė, kad turėsime 4 proc. mažesnį augimą šiais metais, o kitais metais turėsime 27 mln. bedarbių. J. M. Barroso, palygino su pastaraisiais dviem metais – šiais metais ir praėjusiais – kad tai tolygu 10 mln. bedarbių žmonių padaugėjimui.

Ir ką aš girdžiu? Nieko! Nieko! Girdžiu, kad ketinama turėti žinutę ir girdžiu, kad ketiname padaryti ką nors, kad padėtumėte tiems, kas kenčia labiausiai. Bet ar galiu jums priminti, kad 11,1 proc. nedarbo lygis kitais metais yra 27 mln. bedarbių žmonių? Ar galiu jums priminti, kad G20 aukščiausiojo lygio susitikime, kai kuriems Europos vadovams šiek tiek pasipriešinus, jūs pritarėte, kad jei bus priežastis, mes linkę padaryti daugiau, kad įsitrauktume į didelio ekonomikos augimo kūrimą?

Komisijos pirmininke, turiu 27 mln. gerų priežasčių padaryti daugiau. Štai kodėl šiandien kreipiuosi į jus. Žinau, kad esate protaujantis žmogus; žinau, kad įsiklausote į argumentus. Ar galiu pateikti jums šį pasiūlymą? Siūlau jums surengti tris labai atidžiai suplanuotus aukščiausiojo lygio susitikimus iki birželio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimo, su rinktine žmonių grupe, kuriuose parengsite naują atkūrimo planą – atkūrimo planą, atitinkantį plius 2 proc. realioje paklausoje, su 0,5 proc. finansų Europos lygiu – viena dalis finansuojama valstybių, o kita dalis finansuojama savivaldybės; kuriuose pridėsite naują socialinį planą pasirūpinti milžiniškomis šios nedarbo krizės išlaidomis ir įžengti į pažangų darbo pasidalijimą, naudojant Erasmus programą, kad užtikrintumėte, jog jauni žmonės, užuot buvę bedarbiais, būtų paskirti į apmokymo programą; ir galiausiai, kaip pats netiesiogiai šiandien pasakėte, kad dabar stengiatės rimtai pasiūlyti, kad euroobligacijos gerai sutelktu, gerai atliktu ir gerai suplanuotu būdu pasirūpintų tomis šalimis, kurios negali finansuoti savo atkūrimo plano.

Galime tai padaryti, jei priimsime naują sprendimą; galime tai padaryti, jei naudosime tikrą krizių valdymą ir galime tai padaryti, jei dabar tikrai pasakysime: nepradėkime klausdami Berlyno, Londono ar Paryžiaus, ką daryti, pradėkime parodydami Komisijos vadovavimą pateikiant pasiūlymą, kurio tikslas nebus visiems įtikti. Ne visi pradžioje bus laimingi, bet tai išankstinė sąlyga tam, kad Europa išeitų iš šios baisios ekonominės krizės.

Elisa Ferreira, mūsų puiki pranešėja, kartu su Europos Parlamento dauguma, pasiūlė jums naują tvirtą atstatymo bandymą. Taigi, tai ne tik mūsų pozicija iš socialistų frakcijos, Europos socialistų partijos, socialdemokratų, o bendras noras, kad turėtumėte padaryti ką nors daugiau. Prašau padarykite tai. Vadovavimas – tai naudojimasis progomis, rizikavimas ir iniciatyvos ėmimasis.

  Andrew Duff (ALDE). - Gerb. pirmininke, nesiūlau daryti spaudimo Čekijos senatoriams ar Airijos žmonėms šios popietės diskusijose, taigi ketinu padidinti spaudimą Komisijai – ypač pirmininkui.

Tikimasi, kad Vadovų taryba turi paskirti pirmininką J. M. Barroso antrai kadencijai ir, esant tokioms aplinkybėms, mes tikėtumėmės pamatyti ir aptarti pirmininko J. M. Barroso manifestą. Ar jis paskelbs tokią programą ir kas joje bus? Pirmiausia, joje turėtų būti padarytos išvados iš finansinės suirutės ir ekonominio kracho, ypač mums artėjant prie biudžeto peržiūros iki 2012 m.

Turime pakeisti biudžeto dydį ir formą, kad jis tiksliau atsakytų į mūsų aukščiausius politinius prioritetus. Naujoji Komisija turėtų pabandyti perkelti išlaidas iš nacionalinio į Europos lygį sąnaudų efektyvumo ir pridėtinės vertės interesais. Ji turi įtraukti kaip svarbų tikslą, eurozonos dydžio plėtimą ir remti daug tvirtesnę Eurogrupę, įsipareigojusią griežtesnei fiskalinei drausmei ir bendrai ekonominei politikai, o ne prastai koordinuojamai nacionalinei makroekonomikos politikai, kurią dabar turime.

Ir taip, programoje turėtų būti pasiūlymas didinti euroobligacijas, taip pat dėl didesnės federalinės priežiūros finansiniam sektoriui ir tinkamos fiskalinės paskatos, kurią lydėtų tinkama prekybos paskata, sukelta Doha prekybos derybų atnaujinimo.

  Georgios Toussas (GUE/NGL). - (EL) Gerb. pirmininke, vienintelis naujas dalykas, kurį Europos Sąjungos vadovų tarybos aukščiausiojo lygio susitikimas 2009 m. birželio 18 d. gali pridėti yra nauji sunkumai darbininkų klasėms ir paprastų žmonių klasėms ir naujos subsidijos bei parama monopolinėms grupėms Europos Sąjungoje. Europos Sąjunga ir valstybių narių vyriausybės nuosekliai tarnauja kapitalistų klasės interesams, o darbininkai mokės kapitalistinės krizės kainą. Visi žinome, ką tai reiškia: masiškas etatų mažinimas, laipsniškai kylantis nedarbas, drastiškas darbo užmokesčių ir pensijų mažinimas, naujos engėjiškos mokestinės priemonės, aštuonių valandų per dieną darbo dienos panaikinimas, darbo laiko padalijimas į aktyvų ir neaktyvų, neapmokamo darbo laiko išaugimas ir 78 valandų darbo savaitė bei bendrasis lankstumo ir užimtumo garantijų taikymas, kuris reiškia minimalius pramoninius santykius, laikiną ne visą etatą, periodiškai pasikartojantį nedarbą, kolektyvinių susitarimų puolimą ir tolesnį draudimo ir pensijų sistemų, sveikatos, socialinio aprūpinimo ir švietimo privatizavimą, iš vienos pusės, ir subsidijavimo ir atleidimo nuo mokesčių paketus monopolijoms, iš kitos pusės.

Būsimas Aukščiausiojo lygio susitikimas užimtumo klausimais gegužės 7 d. rengiamas vadovaujantis šia tarnavimo kapitalistų klasės interesams strategija. Tuo pačiu metu spartinama Europos Sąjungos imperialistinė agresija ir militarizacija. Skatinamas Lisabonos sutarties primetimas, nepaisant ir prieštaraujant žmonių norui ir jų pasipriešinimui, išreikštam referendumuose Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Airijoje. Antikomunistinė isterija ir neapsakomas bei šiurkštus fašizmo ir komunizmo prilyginimas tampa oficialia Europos Sąjungos ir valstybių narių, kurios nusitaikė į komunistų partijas, kad suduotų smūgį pagrindinėms darbuotojų teisėms ir pasiekimams, politika. Šio laikotarpio pabaigoje darbuotojai turi kritiškai įvertinti Europos Sąjungą vadovaudamiesi savo kasdienių realijų ir gyvenimo patirties kriterijais. Ką gavo darbuotojai? Ką gavo monopolijos?

PIRMININKAVO: R. KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Gerb. pirmininke, iš tikrųjų mes atsisveikiname su Čekijos pirmininkavimu, kuris puikiai prasidėjo prezidento V. Klauso kalba Rūmuose gana žema gaidele. Deja, po tos kalbos nesekė beveik nieko reikšmingo.

Jei Čekijos parlamentas taip pat ratifikuos Lisabonos sutartį rytoj, tai reikš, kad buvome visiškai apgauti tada. Tačiau oficiali Europa yra aklavietėje. Ko mums tikrai reikia, tai Sąjungos, kuri yra pasirengusi laikytis savo pagrindinių uždavinių ir nėra nusistačiusi veikti kaip didelė supervalstybė atsiradimo procese.

Šiuo metu išgyvename ypatingai bauginančią ekonominę krizę su didžiuliu nedarbo augimu Europos Sąjungoje ir mes dar nepamatėme jos pabaigos. Valstybių ar vyriausybių vadovų taryba, kuri negali šiuo metu nuspręsti, jog klaidinga, pavyzdžiui, siekti dar didesnės imigracijos ir svarstyti Turkijos integravimą, šalies, kuri vis dar atsilieka nuo mūsų ekonominiame vystymesi, yra, mano akimis žiūrint, nesuprantama taryba, kuri bet kuriuo atveju daro ypatingai grėsmingą klaidą.

  Alojz Peterle (PPE-DE). - (SL) Aš labai sveikinu pirmininkaujančios Čekijos atstovų ambiciją ir džiaugiuosi dėl puikių rezultatų, kurių jie pasiekė šiais sunkiais laikais. Nemanau, kad būsima pirmininkavimo rotacija ir Europos rinkimai turi riboti ES ambicijų užmojį spręsti problemas, kurioms tikrai reikia daugiau bendrų politikos krypčių. Nekartosiu, kaip svarbu tuo atžvilgiu, kad ratifikuotume Lisabonos sutartį.

Džiaugiausi girdėdamas, kad tiek ministro pirmininko pavaduotojas A. Vondra, tiek pirmininkas J. M. Barroso kalba apie tikslus. Jei norime sėkmingai kovoti su klimato kaita, turėsime nustatyti aukštus tikslus Kopenhagoje. Šie tikslai yra esminiai ekonomikos restruktūrizavimo sėkmei. Visi žinome, kad, kai prieš daug metų Japonijos valstybė iškėlė aukštus aplinkos tikslus, Japonijos ekonomika iš tikrųjų pirmą kartą sustiprino savo konkurencingumą.

Taip pat pridurčiau, kad kai kurie žmonės dabar abejoja Europos socialinio modelio tvarumu. Aišku, lengva įgyvendinti tokį modelį ekonominio pakilimo metu ir teigiamo augimo dešimtmečių metu, bet, manau, kad būtent recesijos metu turime pajusti Europos socialinio modelio ir socialinės rinkos ekonomikos modelio jėgą. Tvirtai tikiu, kad pajėgsime įveikti ir šią problemą, ir tikiuosi, kad galėsime panaudoti šį krizės laikotarpį, siekdami pagerinti mūsų požiūrį į vystymąsi. Taip pat tikiuosi, kad galėsime patvirtinti to požiūrio aplinkos apsaugos aspektą, ne tik socialinį aspektą.

  Robert Goebbels (PSE). – (FR) Gerb. pirmininke, A. Vondra, J. M. Barroso, ponios ir ponai, pasaulio ekonomika vis labiau grimzta į rimtą recesiją. Nepaisant daugelio aukščiausiojo lygio susitikimų ir kitų susitikimų tarp įvairių šalių, ekonominės veiklos kritimas ir toliau yra aukštas prioritetas Europoje ir pasaulyje.

Įvairūs ekonomikos atkūrimo planai geriausiu atveju sulėtino šį nusileidimą į požemius, bet atkūrimo ženklų dar nesimato. Dar blogiau, nedarbas toliau auga, ir pasieks daugiau nei 25 mln. Europoje, galbūt net iki 27 mln. bedarbių šiais metais, kaip teigia N. Rasmussen.

Tačiau užuot didžiausią dėmesį skyrę dramatiškai nedarbo padėčiai, valstybių vadovai teikia pirmenybę kitame Prahos aukščiausiojo lygio susitikime užsiimti „pagrindine politika“ dėl ateities santykių su tam tikromis šalimis prie rytinės Sąjungos sienos.

Aišku, geri kaimyniniai santykiai yra labai svarbu, bet čia mums turi būti visiškai aišku: Parlamentas aiškiai ne kartą pareiškė nuomonę, kad yra prieš bet kokią Sąjungos ateities plėtrą, nebent kaip išankstinė sąlyga būtų įgyvendinta institucinė reforma, įgalinanti 27 egzistuojančias valstybes nares veikti efektyviau.

Norėčiau pridurti, kad prieš bet kokią ateities plėtrą turi būti fundamentali finansinių perspektyvų reforma ir atitinkamas Sąjungos biudžeto augimas. Diplomatija be finansinių išteklių yra tik nenaudingas gestas.

Čekijos pirmininkavimas Sąjungai būtų geriau pasitarnavęs Europos ambicijoms, jei būtų suorganizavęs visapusišką aukščiausiojo lygio susitikimą užimtumo klausimais. Tačiau suvokiu, kad Sarkozy žmonės, kurie pirmenybę teikia reklamos triukams, o ne realiam politiniam darbui, kenkė šiam labai reikalingam aukščiausiajam susitikimui ir tikiuosi, kad kitą birželio mėn. Europos rinkėjai panaudos savo balsą, kad išrinktų narius, galinčius nustatyti realius prioritetus Europai: užimtumą, užimtumą, užimtumą, socialinę apsaugą ir perkamosios galios apsaugą.

Ne visada sutinku su savo ministru pirmininku, Jean­Claude Juncker, bet jis tikrai teisus, kai pranašauja, cituoju: „socialinę krizę labai didelio nedarbo, kurio laukiama ateinančiais mėnesiais, išaugimo atveju“. Todėl apsiribodami neformaliu susitikimu užimtumo tema, Europos lyderiai atsitraukė nuo krizės ir rizikuoja labai rimta socialine ir politine krize.

  Margarita Starkevičiūtė (ALDE). – (LT) 1950 m. gegužės 9 d. Robertas Šumanas pasiūlė vadinamąjį Šumano planą, kuris padėjo pagrindus Europos šalių ekonominiam bendradarbiavimui. Didieji Europos politikai ir mąstytojai puikiai suprato, kad Europą vienijanti jėga yra bendras ekonominių problemų sprendimas. Šių sprendimų pagrindas buvo tarpvalstybinės finansinės ir ekonominės grupės, kurios kūrė pridėtinę vertę ir darbo vietas.

Įgyvendindamos savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus valstybės narės tų europinių grupių veiklą sutrikdė, todėl patiriame daug problemų, kurių turėsime dar daugiau, jeigu nesugebėsime atstatyti ekonominės politikos koordinavimo Europos Sąjungos mastu.

Aš labai tikiuosi, kad tarp naujų Europos lyderių atsiras tokių, kaip Robertas Šumanas, Žanas Monė, Konradas Adenaueris, kurie matys toliau savo nacionalinių interesų.

  Tunne Kelam (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikinti pirmininkaujančios Čekijos atstovus dėl iniciatyvos pasiūlyti Rytų partnerystę, kuri netrukus bus oficialiai pristatyta, ir norėčiau, kad valstybių narių vyriausybės visiškai įsipareigotų šiai iniciatyvai. Svarbiausia, mūsų kaimynai rytuose turi jaustis lygiais partneriais, kad jie tikrai laikomi ilgalaikiais sąjungininkais.

Sutinku, kad Rytų partnerystė turi vadovautis bendros nuosavybės, diferenciacijos ir sąlygiškumo principais. Tačiau pagrindinis tikslas – užtikrinti įtikinamą pergalę demokratizacijai ir teisinės valstybės įsitvirtinimui šiose šalyse. Dėl Baltarusijos, mums reikia laipsniškos pažangos reaguojant į kiekvieną konkrečios pažangos ženklą dabartinių Baltarusijos vadovų demokratijos link.

Vienas iš svarbiausių Rytų partnerystės aspektų yra būsimas bevizis režimas. Norėčiau priminti jums apie Komisijos praeitų metų gruodžio mėn. pasiūlymą laikui einant panaikinti visus vizos reikalavimus šešių būsimų partnerių piliečiams. Deja, šį revoliucinį požiūrį pakeitė daug kuklesnis požiūris: pasiūlymas įvesti supaprastintą ilgalaikių vizų išdavimo tvarką kiekvienu konkrečiu atveju. Tačiau sėkmingai Rytų partnerystei reikia pasiryžimo iš mūsų pusės ir teigiamo atvirumo.

Gyvybiškai svarbu motyvuoti mūsų partnerius įsipareigoti Europos vertybėms ir taisyklėms. Tai taikoma ypač Ukrainai. Negalime pradėti savo Rytų partnerystės su miglotomis ir neryžtingomis žiniomis apie Ukrainos ateitį. Demokratiška ir tvirtai europietiška Ukraina yra raktas į demokratišką, patikimą ir įstatymus gerbiančia Rusiją.

  Jo Leinen (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, gerb. pirmininkaujantysis Tarybai, Komisijos pirmininke, birželio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui teks vėl spręsti dėl Lisabonos sutarties – tikėkimės, paskutinį kartą iki jai įsigaliojant. Gerb. A. Vondra, linkiu jums visa ko geriausia rytoj Čekijos senate, tikiuosi, viskas klostysis gerai ir beliks, kad referendumas įvyktų Airijoje. Tada jūs turėsite derėtis dėl garantijų paketo su Airija. Žinoma, tuomet turėsime įvykdyti Airijos gyventojų ir Airijos vyriausybės lūkesčius. Tačiau turime būti atsargūs ir nesukurti kliūčių kitoms valstybėms narėms, pavyzdžiui, jei viena iš šių garantijų būtų dar kartą ratifikuoti visose valstybėse. Turbūt, galite pridurti ką nors dėl to, kaip šis paketas yra rengiamas birželio mėn.

Antra, gerb. Komisijos pirmininke, mus, aišku, domina naujojo Komisijos pirmininko rinkimai. Mes, Europos Parlamentas, norėtume susitarimo su Taryba dėl birželio/liepos mėn. procedūros. Norėtume konsultacijos, kaip įtvirtinta ateičiai Lisabonos sutartyje. Gerb. pirmininkaujantysis Tarybai, ar galėtumėte taip pat ką nors apie tai pasakyti?

  Olle Schmidt (ALDE). - (SV) Ačiū, gerb. pirmininke, Komisijos pirmininke J. M. Barroso, gerb. A. Vondra. Vienas iš pagrindinių dalykų aukščiausiojo lygio susitikime birželio mėn. greičiausiai bus naujo Komisijos pirmininko paskyrimas. Žiniasklaida pranešė, kad socialistų frakcija Europos Parlamente nebalsuos už jūsų perrinkimą, gerb. J. M. Barroso, jei nepažadėsite praskinti kelią Darbuotojų komandiravimo direktyvai.

Tai keista diskusija. Pozicija, kurios anksčiau laikėsi Komisija, yra pasistengti vengti praskinti kelią labai komplikuotai ir politiškai jautriai direktyvai, vietoj to, įsitikinti, kad valstybės narės, turinčios problemų dėl atitikimo direktyvos reikalavimams, keistų savo nacionalinius įstatymus. Gerb. Komisijos nary J. M. Baroso, šito dalyko norėčiau jūsų paklausti labai atvirai, turint omenyje būsimą rinkimų kampaniją: ar Komisija ir jūs pats vis dar laikotės tos nuomonės, kad, esant dabartinei padėčiai, nėra priežasties praskinti kelią Darbuotojų komandiravimo direktyvai?

  Pervenche Berès (PSE). – (FR) Gerb. pirmininke, A. Vondra, J. M. Barroso, mane šiek tiek stebina Europos chronologija. Komisija pateikia mums ekonomines prognozes, pranašaujančias, kad trijų mėnesių laikotarpyje augimo perspektyvos nukris nuo minus 1,9 proc. iki minus 4 proc. Europos Sąjungoje ir euro zonoje, ir kai finansų ministrai susitinka, pagrindinės jiems rūpestį keliančios sritys yra ilgalaikis gyvybingumas, viešųjų finansų kokybė ir struktūrinių reformų vykdymas. Jūs turbūt juokaujate.

Kampanijos metu balsuotojai tiesiai klausia mūsų. Kur yra Europa? Ką Europa daro? Kokius pasiūlymus pateikė pirmininkas J. M. Barroso, kad padėtų tiems žmonėms, kurie rytoj gali tapti bedarbiais?

Esame tokioje padėtyje, kurioje darosi vis akivaizdžiau, kad dabartinės komandos pasirinktos strategijos realybė, vadovaujant J. M. Barroso’ui, yra strategija à la japonaise: kitaip tariant, veikia per vėlai, taigi, neveiksmingai ir brangiai. Mes ne to norime.

Taip pat leiskite man pasakyti, J. M. Barroso, kadangi tai bus, be abejonės, paskutinis kartas, kai matau jus šiuose Rūmuose, kad jūsų atsakas į direktyvos dėl rizikos draudimo fondų ir investicinių fondų problemą buvo visiškai nepriimtinas. Jūs sakote, kad turbūt neturėjome komentuoti vykstančio darbo Komisijoje. Kokio pobūdžio tekstas tai būtų buvęs, jei nebūtume atkreipę į jį jūsų dėmesio? Jūsų išvada šiuo klausimu yra manyti, kad galite dėl to leisti įstatymus, bet jūs leidžiate įstatymus tik dėl vadovų ir nieko nedarote, kad įsikištumėte į šių fondų realybę. Jūsų vienintelis rūpestis – apsaugoti investuotojus, nors problema yra ir dėl kainų stabilumo. Nesupratote esmės, gerb. J. M. Barroso.

  Georg Jarzembowski (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, pirmininkaujantysis Tarybai, Komisijos pirmininke, Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl rengimosi Vadovų tarybos sesijai smarkiai nuvylė tuos iš mūsų, kuriuos domina transportas.

Ypač dabartinės pasaulio ekonominės krizės metu labai svarbu tinkamai atnaujinti transporto infrastruktūrą – geležinkelius, kelius, vidaus vandenų laivybą, jūrų navigaciją, uostus ir oro uostus – ir sukurti į priekį žvelgiančią Europos transporto politiką su pažangiomis transporto ir logistinėmis sistemomis dėl prekybos ir importo bei eksporto pakilimo Europos Sąjungoje, kuris, reikia tikėtis, netrukus įvyks.

Be to, mūsų piliečiai tikisi aiškių pareiškimų iš Europos Sąjungos dėl to, kaip ekologiškai galima valdyti transporto apimtis, ne dirigistinėmis priemonėmis, o rinka paremtomis priemonėmis. Geras to pavyzdys – išmetamųjų teršalų prekybos schema aviacijai nuo 2012 m., kurią ką tik užbaigė Europos institucijos.

Tačiau trūksta kitų taisyklių, pavyzdžiui, dėl jūrų navigacijos. Todėl mums reikia su aplinka suderinamo transporto politikos supaprastinimo. Ši tema – svarbi, gerb. pirmininkaujantysis Tarybai, todėl, kad esminis dalykas – aptarti ir susitarti dėl panašių su aplinka suderinamo transporto supaprastinimo sprendimų su svarbiausiomis trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, JAV, Japonija, taip pat Rusija, Kinija, Indija ir Brazilija. Tik šiuo būdu galime pasiekti pasaulinės aplinkos pagerėjimą. Tik šiuo būdu galime išvengti vienašališkų taisyklių, kurios iškreipia konkurenciją Europos ekonomikos kaina.

Todėl mano frakcija kreipiasi į Vadovų tarybą – ir aš tikiuosi, kad pirmininkaujantysis Tarybai tai tęs – aptarti ir parengti kitoje Taryboje subalansuotus požiūrius dėl globalinės, ekologiškos transporto politikos prieš klimato konferenciją Kopenhagoje. Jei norime, kad mums pasisektų Kopenhagoje, turime aptarti ir ekologiškai suderinamą transporto politiką.

  Enrique Barón Crespo (PSE). - (ES) Gerb. pirmininke, pirmininkaujantysis Tarybai, Komisijos pirmininke, ponios ir ponai, Vadovų taryba birželio 18 ir 19 d. bus surengta praėjus dviem savaitėms po Europos rinkimų, o demokratijoje rinkimai yra esminiai.

Norėčiau padėkoti pirmininkaujančiajam Tarybai, kuriam rytoj Čekijos senatas suteiks žalią šviesą dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo. Dabar trūksta tik to, kad imperatoriškasis prezidentas Prahos pilyje teiktųsi pasirašyti sutartį, tačiau bet kokiu atveju atrodo, tikrai darome pažangą.

Dabar vienas svarbus dalykas: rinkimai įvyks pagal Nicos sutartį, bet kita kadencija bus administruojama pagal Lisabonos sutartį. Žiūrint iš demokratinės pusės, tai reiškia didesnės, negu prieš tai buvusioje kadencijoje, galios Komisijai suteikimas, ir ar galėčiau dabar kreiptis į vieną iš kandidatų, J. M. Barroso: buvote kandidatas nuo praeito sekmadienio, bet jūs jau veikiantis pirmininkas. Gerb. J. M. Barroso, manau, jums labai prasminga paklausti savęs, kokie gali būti ekonominiai ir socialiniai problemų, kurias šiuo metu turime, ir krizės, kurią išgyvename, sprendimai, nesinaudojant Komisijos prievolėmis, bet kaip Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos lyderis; manau, tai labai svarbu tam, kad neatsidurtume tokioje padėtyje, kurioje Vadovų taryba nori, kad su Parlamentu būtų tik konsultuojamasi (prisiminkime Buttiglioni atvejį).

Gerb. pirmininke, ar galėčiau savo paskutinėje kalboje Europos Parlamentui, paprašyti, kad jūs pakalbėtumėte su Parlamento pirmininku ir pasakytumėte jam, kad nepaprastai svarbu, jog Vadovų tarybos susitikime jis paminėtų tą faktą, kad kitame Parlamente trūks 19 narių todėl, kad dar neratifikuota Lisabonos sutartis. Tai lemiamas klausimas demokratijai ir aš manau, kad Parlamento pirmininkas turėtų jį ginti.

  Íñigo Méndez de Vigo (PPE-DE). - (ES) Gerb. pirmininke, pirmiausia, leiskite man padėkoti Enrique Barónui už jo karjerą Europoje ir už viską, ką jis padarė šiam Parlamentui. Mums jo labai trūks.

Gerb. pirmininke, gegužės 9 d. visose savo šalyse mes švenčiame „Europos dieną“, bet tiesa ta, kad kartais turėtume rengti „Jokios Europos dieną“, kad pamatytume, kokia būtų Europa, jei Europos Sąjunga neegzistuotų.

Tačiau manau, kad šiandien buvo tam tikra rinkimų karštinė Parlamente, ir man atrodo daug kritikos, kurią čia išgirdome, ypač apie Europos Komisiją, yra visiškai nepagrįsta. Manau, Komisija gerai reagavo į krizę ir klausiu savęs, kas būtų atsitikę, jei nebūtume reagavę. Taip pat norėčiau priminti vienai brangiai kolegei ir draugei, kuri iš tikrųjų manęs nesiklauso, apie jos tėvynainį, André Gide, kuris pasakė, kad viskam, kas išpūsta, trūksta vertės, ir manau, kad mums reikia viską aiškiai susidėlioti.

Gerb. pirmininke, leiskite papildyti tai, ką pasakė pirmininkas J. Leinen. Manau, labai svarbu, kad visame šio Komisijos pirmininko rinkimo procese prisimintume Lisabonos dvasią. Esu tikras, kad A. Vondra ir jo įpėdinis tai padarys todėl, kad man atrodo, jog nėra politinės prasmės rengti Europos Parlamento rinkimus ir neatsižvelgti į tų rinkimų rezultatus, taip pat nepasitarti su Parlamento politinėmis frakcijomis prieš pristatant kandidatą Rūmams.

Tai turi būti visiškai aiškiai pasakyta Tarybai: „Nedarykite klaidos ir neprieštaraukite tam, ką šis Parlamentas ketina priimti labai didele dauguma Dehaene pranešime“.

Galiausiai, gerb. A. Vondra, norėčiau pasveikinti jus dėl jūsų pirmininkavimo. Pagaliau, turi būti atskirti neesminiai dalykai nuo reikalingų ir svarbių dalykų, ir manau, jūs gerai dirbote. Prieš daug metų sužinojau iš Milano Kundera‘os ir kitų, kad Čekijos Respublika buvo svarbi Europos dalis; jūs pademonstravote tai ir aš dėkoju jums už tai. Jūs turėjote sudėtingų laikotarpių, bet galų gale, gerb. A. Vondra, man patinka manyti, kad rytoj bus didi diena Čekijos senate ir („Ar niekada nepasakysime, kaip jaučiamės“, kaip klasikinis rašytojas pasakė) aš jaučiu ir jausiu didelį pasididžiavimą, kai Čekijos Respublika rytoj ratifikuos Lisabonos sutartį.

Ačiū, gerb. pirmininke, tebūnie taip, kaip sakoma mano šalyje.

  Genowefa Grabowska (PSE). – (PL) Gerb. pirmininke, Čekijos pirmininkavimas nebuvo lengvas, daugiausia dėl vidaus problemų, taip pat dėl pasaulio ekonominės krizės. Tačiau manau, kad jis baigsis labai didele sėkme, jei jam pavyks pasiekti palankų Lisabonos sutarties ratifikavimo proceso rezultatą. Todėl norėčiau paklausti, ar pirmininkaujančios šalies atstovai ketina kreiptis į tas valstybes nares, kurios užbaigė parlamentines procedūras šiuo klausimu ir tik valstybės vadovai delsia pasirašyti šį dokumentą. Tarp jų mano šalis, Lenkija.

Antras dalykas, kurį norėčiau iškelti, yra pilietinis dialogas. Aš buvau to pranešimo pranešėjas ir žinau, kad europiečiai tikisi, jog Europos Sąjunga spręs rimtus reikalus ir sukurs tinkamus sprendimus. Jie mano, kad Europa tai padarys geriau negu jų pačių valstybės narės. Prašyčiau, kad ir į tai būtų atsižvelgta. Ir paskutinis dalykas, gerb. pirmininke. Prašau nepamiršti apie solidarumą ir neleiskite Europos Sąjungai tapti platforma nacionalizmui. Mes nenorime grįžti prie nacionalizmo. Norėčiau labai labai stipriai apeliuoti į solidarumą.

  Luís Queiró (PPE-DE). – (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos pirmininke, ponios ir ponai, šios teisėkūros kadencijos pradžioje, vienas iš svarbiausių svarstomų klausimų buvo institucinis klausimas. Pradėjome su Nicos sutartimi ir po penkerių metų turėsime naudoti Nicos sutartį, kad priimtume kai kuriuos svarbius sprendimus. Pirmininko José Manuel Barroso perrinkimas, kurį aš, žinoma, palaikau, tikrai yra vienas iš tų sprendimų. Vis dar tikiuosi, kad Lisabonos sutartis gali greitai įsigalioti, ne tik dėl jos teigiamų savybių ir pagerinimų, kurie atnešė jai naudos laikui einant, bet ir tam, kad sudarytume sąlygas stabilizuoti institucines diskusijas. Ypač tikiuosi, kad mūsų energija tuomet galės būti geriau panaudota rezultatų Europai, apie kurią dabar kalbėjo ir visada kalbėjo Komisijos pirmininkas, ir nukreipta į ją.

Jei kitame referendume airiai pasakys „taip“, taip bus labiau dėl to, kad jie suprato, jog Europa yra saugus uostas, ypač krizės metu. Todėl dabartinė padėtis yra mūsų galingiausias sąjungininkas, bet jis galėtų būti ir mūsų baisiausias priešininkas. Šiais laikais naujausia Europos perspektyva yra ypač klestėjimo ir gerovės kiekvienam perspektyva, ir didžiąja dalimi ji priklauso nuo to, ką sugebame nuspręsti, įskaitant kitoje Vadovų taryboje. Mums ypač reikia politinės valios reaguoti į dabartinę ekonominę padėtį. Protekcionizmas, nacionalizmas ir globalizacijos baimė mums nepadės. Turime paleisti ir sukurti erdvę jėgoms, kurios gali kurti mūsų ekonomiką, turime primygtinai reikalauti reformų ir įstatymų laikymosi, ir, žinoma, turime paremti labiausiai pažeidžiamus sluoksnius.

Šiuo būdu galime pasiekti rezultatų Europą be blaškymosi, dėl kurio žmonės neišvengiamai liks atitolę. Dabar, kadangi palieku Parlamentą, gerb. pirmininke, būtent šitą viltį noriu išreikšti ir būtent ši viltis mane padrąsina.

  Proinsias De Rossa (PSE). - Gerb. pirmininke, ar galėčiau pasiūlyti, kad tie asmenys šiuose Rūmuose iš kitų valstybių narių, ne Airijos, kurie nori kalbėti už Airijos žmones dėl Lisabonos sutarties, įrašytų savo vardus rinkimų biuleteniuose Airijoje dėl Europos rinkimų!

Tai Airijos žmonių reikalas nuspręsti, ar ratifikuosime Lisabonos sutartį, ar ne. Tikiuosi, kad ratifikuosime ir sunkiai dirbsiu, kad tai pasiekčiau. Noriu, kad Airija išliktų sprendimų priėmimo centre Europoje.

Visi tie, kurie ragina Airiją antrą kartą balsuoti neigiamai, tikisi, kad Airija gali būti panaudota kaip kūjis, siekiant pradėti Europos Sąjungos griovimą. Aš tam priešinsiuos. Mūsų istorija verčia mus būti atsargiems. Ji taip pat pamokė mus, kad solidarumas ir galios pasidalijimas su kitomis Europos valstybėmis yra geriausia mūsų suverenumo garantija ir geriausia mūsų klestėjimo garantija.

Ministras A. Vondra, savo įžanginiame pareiškime, neužsiminė apie socialinę krizę, su kuria šiuo metu susiduriame. Paraginčiau jį peržiūrėti savo poziciją. Mes iš tikrųjų susiduriame su ekonomine, finansine ir socialine krize: 27 mln. žmonių ir jų šeimų susidurs su visišku pragaru per ateinančius metus. Negalime turėti Europos Sąjungos, kuri to nepaiso.

  Elisa Ferreira (PSE). – (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos pirmininke, gerb. pirmininkaujantysis Tarybai, susiduriame su beprecedente krize. Iš tiesų nebuvo tinkamas laikas diskutuoti viduje, kaip organizuosimės, štai kodėl noriu, kad Lisabonos sutartis būtų greitai ratifikuota, kad pasaulio arenoje galėtume būti vieningi, petys petin kaip europiečiai.

Dėl ekonominės krizės, pranešimas, kurio pranešėju buvau ir kurį šie Rūmai priėmė balsų dauguma, pritarė tam, kad Komisijos pristatytas atkūrimo planas nebuvo pakankamas. Dabar esame tikri, kad jis nepakankamas. Krizė, kuri prasidėjo kaip finansinė krizė dabar plinta į realią ekonomiką, į užimtumą ir į socialinę areną. Atkūrimo planas yra nepakankamas ir neturi dėmesio centro. Kiekviena krizė sukuria galimybę; tai Komisijos galimybė reaguoti į realias europiečių problemas naudojant toli siekiantį finansų reguliavimą, kuris yra kiek galima neribotas ir suderintas, koks nėra šiuo metu, ir kuris nesudarytas iš nacionalinių ir individualistinių schemų, o yra iš tikros Europos iniciatyvos. Komisijos atsakas neturi susidaryti iš nesuskaitomos daugybės priemonių, jis turi koncentruotis ties realiu iššūkiu, kuris yra užimtumas.

Kiekvienoje krizėje slypi galimybė; tai galimybė Komisijai ir Europai reaguoti į realias Europos piliečių problemas, ir aš tikiuosi, kad tai įvyks naujo požiūrio į atkūrimo planą pagalba.

  Alexandr Vondra, Pirmininkaujantysis Tarybai. − Gerb. pirmininke, manau, tai bus mano paskutinis pasirodymas čia priešais šį Parlamentą, taigi, manau, tai tinkamas momentas padėkoti jums. Norėčiau nuo to pradėti todėl, kad man tai buvo unikali patirtis. Kartais mūsų požiūriai išsiskirdavo, bet apskritai, mano patirtis byloja, kad čia buvo verta dirbti. Nepaisant visu problemų namuose, taip pat Europoje, žiūrint dabartinei krizei į akis, mes pasiekėme rezultatų. Išvykstu anksti, jūs taip pat išvykstate anksti, nes vykstate į kampaniją. Pirmininkaujančiosios šalies atstovai susitiks su jumis čia birželio pabaigoje. Kai kurie žmonės gali būti kiti, bet darbas tęsiasi. Dar kartą leiskite padėkoti jums už darbą, kurį atlikome kartu per paskutinius porą mėnesių, su jumis kaip teisės aktų leidėjais. Manau, gerai padirbėjome.

Aš išvykstu, bet pirmininkavimas tęsiasi. Nauja vyriausybė Prahoje ateis į valdžią gegužės 8 d., penktadienio, popietę, po to, kai pasibaigs paskutinis didelis Pietinio koridoriaus susitikimas. Neabejoju, kad jis įneš indėlį į sėkmingą Čekijos pirmininkavimo užbaigimą. Šiandien turėjau progą praleisti valandą su Janu Fischeriu, kuris perims vadovavimą. Jis – atsidavęs europietis ir žmogus, suprantantis, apie ką visa tai. Antradienį Briuselyje jis bus pasirengęs susitikti su pirmininku J. M. Barroso, jo pirmojo vizito į sostinę metu, ir sunkiai dirbs iki birželio pabaigos. Neturiu pagrindo abejoti, kad Vadovų taryba birželio mėn. bus surengta laiku kaip planuota ir kad darbotvarkė bus profesionaliai parengta.

Dėl Senato, daugelis iš mūsų kalbėjome apie rytojaus balsavimą. Senatas yra nepriklausomas ir negaliu nustatyti balsavimo rezultato, bet mes sunkiai dirbome ir esu tikras, kad nėra pagrindo susirūpinimui. Tai taip pat liečia pirmininkaujančiosios valstybės narės darbą dėl vieno svarbiausių birželio mėn. Vadovų tarybos rezultatų, būtent deklaracijos teksto Airijai. Jis bus parengtas.

Dėl klausimo, ar kalbamės su kitomis valstybėmis narėmis, atsakymas yra „taip“, bet mes nenorime daryti jokio spaudimo. Aš nesikreipiu į Vokietijos Konstitucinį teismą. Žinoma, jis nepriklausomas, bet visi manome, kad žaidimo rezultatas bus teigiamas.

Daugelis iš jūsų kalbėjo apie užimtumą. Dabartinės ekonominės krizės kontekste tai vienas svarbiausių iššūkių mums visiems. Jean-Claude Juncker kalbėjo apie tai pirmadienį – vakar – iki prasidedant Ecofin susitikimui Eurogrupėje. Mes ir Komisija sunkiai dirbome nuo šių metų pradžios ir vėliau apie tai kalbėsime čia šiandien. Norėčiau pabrėžti susitikimą, kurį bus surengtas Prahoje dalyvaujant Čekijos ministrui pirmininkui, Komisijos pirmininkui ir socialiniams partneriams, taip pat dviejų būsimų pirmininkaujančiųjų valstybių narių – Švedijos ir Ispanijos – atstovams siekiant aptarti priemones ir rekomendacijas. Ketinimas yra aiškus – profesionaliai pasirengti birželio mėn. Tarybai ir parengti priemones, kurių galima imtis tiek nacionaliniu, tiek Bendrijos lygiu dėl užimtumo padėties.

Gerb. N. Rasmussenui, pasakyčiau, kad būtent José Manuel Barroso prisiėmė vadovavimą ir paskatino dalyvavimą diskusijoje tuo metu, kai dauguma politikų teikė pirmenybę spręsti problemas namuose todėl, kad tai rimtas iššūkis.

(Plojimai)

Nepainiočiau Rytų partnerystės su užimtumo problemomis. Tai strateginė misija skatinti stabilumą, gerovę ir klestėjimą mūsų rytinėje kaiminystėje. Ji turi problemų, bet mums reikia ištiesti pagalbos ranką ir pasiūlyti jiems pagalbą sprendžiant tas problemas.

Grįžtant prie birželio mėn. Tarybos, daugelis iš jūsų kalbėjo apie būsimą Komisiją. Pasakiau aiškiai, kad mes, kaip pirmininkaujančioji valstybė narė, tarsimės su Parlamentu iš karto po rinkimų. Žinoma, turime palaukti rinkimų rezultatų, bet mes nedelsdami pradėsime tartis ir galime daryti tai Lisabonos sutarties dvasia, ne raide.

Dabar paliksiu jus su savo asmeniniu palikimu. Kalbame apie tai, kas gali būti geras vadovas, o aš neturiu abejonių, kad šis džentelmenas yra tikrasis Europos Komisijos vadovas. Jei norite A. Vondra’os privataus komentaro – esu privatus asmuo ir tiesiog eilinis senatorius nuo kito pirmadienio, laukiantis kelionės į Prancūziją todėl, kad ką tik perskaičiau, kad vidutinė miego trukmė Prancūzijoje yra devynios valandos per parą, o aš miegu tik nuo dviejų iki trijų valandų per parą per paskutinius mėnesius – manau, tai žmogus, kuris turi vadovauti mums kitus penkerius metus.

(Plojimai)

  José Manuel Barroso, Komisijos pirmininkas. − (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, kaip kai kurie nariai jau pasakė, tai paskutinis kartas, kai jie yra čia, plenarinėje sesijoje, diskusijose prieš Vadovų tarybą. Negalėsiu pamatyti jų liepos mėn., ar rugsėjo mėn., kadangi šios Komisijos įgaliojimai baigiasi spalio mėn. pabaigoje, kaip žinote.

Todėl norėčiau kreiptis ypač į visus tuos, kurie dirbo ties Europos projektu, kurie yra Europos Parlamento nariai, ir pasakyti jiems dar kartą: Galite didžiuotis Europos Parlamento atliktu darbu.

Jei žengsime žingsnį atgal ir įvertinsime darbą, padarytą šios parlamentinės kadencijos metu, manau, visi galėsime didžiuotis juo. Tiesa ta, kad Europa skynė kelią daugelyje sričių, pavyzdžiui, kova prieš klimato kaitą, kova už naują energetikos saugumo politiką, ir visuose reikaluose, susijusiuose su atsaku į finansinę ir ekonominę krizę, kuri iš tiesų labai rimtai veikia Europą. Tačiau apie tai šiandien kol kas daug neišgirdau.

This crisis is affecting the United States, and indeed it began there. It is affecting Russia, Japan, and even China. It is affecting the emerging markets. Europe has tried from the start to react to this crisis, not only in the short term, but also via programmes tackling the bigger questions of regulation and supervision.

Ši krizė veikia Jungtines Valstijas, ji ten ir prasidėjo. Ji veikia Rusiją, Japoniją ir net Kiniją. Ji veikia kylančias rinkas. Europa nuo pradžių stengėsi reaguoti į krizę, ne tik trumpalaikėje perspektyvoje, bet ir programų, sprendžiančių didesnius reguliavimo ir priežiūros klausimus, pagalba.

Tai žinia, kurią norėčiau suprantamai perteikti jums čia šiandien. Atsižvelgiant į dabartinį rinkimų laikotarpį, kai kurie iš jūsų pareiškėte man iššūkius, bet manau, kad negaliu, ir neturėčiau, imtis šių iššūkių dabar. Žinoma, būsima Komisija privalo kurti savo programą, bet dabar ne aš turiu jums sakyti, kas bus kitame Komisijos manifeste.

Todėl priimu jūsų iššūkį; dar daugiau, priimu jį kaip pasitikėjimo ženklą. Tačiau šiuo metu negaliu atsakyti į šį iššūkį. Manau, kad, vertindami šios parlamentinės kadencijos laimėjimus, turime tvirtą pagrindą didžiuotis. Tačiau dabar norėčiau susikoncentruoti ties birželio mėn. Vadovų taryba, kuri turi spręsti kelis iš tikrųjų labai svarbius klausimus, reikalaujančius didžiulės atsakomybės.

Pirma, tai Lisabonos sutarties ir perėjimo, kurį mums reikia padaryti iš vienos parlamentinės kadencijos į kitą, klausimas, taip pat naujos Komisijos struktūros klausimas. Tai ypač subtili problema, kaip kai kurie iš jūsų pasakė, kadangi dar neturime galiojančios Lisabonos sutarties – sutarties, kurią pasirašė, bet dar neratifikavo, 27 vyriausybės.

Tai ne Europos Parlamento kaltė ir ne Komisijos kaltė. Tiesa ta, kad šios vyriausybės pasirašė Sutartį, kurios negalėjo galutinai patvirtinti, ir dėl šios kliūties, turime rimtą problemą dėl institucinio perėjimo. Tai problema, kuriai reikia didžiulės atsakomybės jausmo iš visų pusių: Tarybos, Parlamento ir Komisijos.

Štai kodėl pritariu išmintingiems pirmininkaujančiosios Čekijos atstovų žodžiams, taip pat nariams, kurie išreiškė savo oficialią poziciją dėl šio klausimo. Mums reikia rasti sprendimus, kurie visiškai atitinka dabartinę sutartį; mes esame Bendrija, pagrįsta teisine valstybe, negalime sustabdyti sutarties, kuri jau galioja. Visiškai laikydamiesi įstatymų, privalome rasti protingus sprendimus, kurie garantuoja Europos projekto stabilumą. Kreipsiuosi į valstybių ar vyriausybių vadovus Vadovų taryboje birželio mėn., kad būtų aptarta ši tema.

Kitas klausimas, kurį mums reikia išspręsti, susijęs su mūsų atsaku į ekonominį klausimą. Manau, mums taip pat reikia suvokti, kad šiuo atveju kasdienis naujų programų pateikimas nerodo realios atsakomybės. Tai klaida. Manau, vadovavimas paprastai yra atsakinga veikla; tai ne pigaus populiarumo ieškojimas.

Komisijai būtų lengva kasdien pateikti naujas idėjas, puikiai žinant, kad jos neturi šansų būti įgyvendintos. Tačiau mes to nedarysime todėl, kad mes, kaip Europos Komisija, atstovaujanti bendrą Europos interesą, savo uždaviniu laikome daugiau nei lengvojo pasirinkimo priėmimą ar reklamos triukų organizavimą. Norime pasiūlyti realias priemones ir rekomendacijas, kurios turi šansų suburti Europą kaip visumą, su kitomis institucijomis, Parlamentu ir Taryba, ir suvienyti Europos piliečius.

If truth be told, it is the Commission that ultimately put forward the initial proposals for a European recovery plan, using all the instruments at its disposal. As you know, most of these instruments fall within the scope of Member States, such as the national budgets. The European budget is minimal in relation to the national budgets.

Tiesą sakant, būtent Komisija galų gale pateikė pirminius pasiūlymus dėl Europos atkūrimo plano, naudodama visas savo dispozicijoje turimas priemones. Kaip žinote, dauguma šių priemonių patenka į valstybių narių kompetencijos sritį, pavyzdžiui, nacionaliniai biudžetai. Europos biudžetas yra minimalus palyginti su nacionaliniais biudžetais.

Turbūt kai kurie iš tų, kurie nekantrauja ir daug iš mūsų reikalauja, gali padėti Komisijai kitų finansinių perspektyvų metu, įtikinant valstybes nares, ypač ten, kur partijos balsavo už maksimalų 1 proc. savo išteklių – 1 proc. klubas, kurie uždėjo ribą savo finansiniams ištekliams. Tai verta pasiekti kitos parlamentinės kadencijos metu.

Galiu patvirtinti, kad turime veiksmų planą 2009 m.; pateiksime rekomendacijas dėl finansinės apžvalgos ir dėl mūsų būsimo veiksmų plano. Tačiau nėra prasmės prašyti Europos institucijų to, ko jos negali suteikti šiame etape.

Būtų geriau paklausti mūsų, ką galime padaryti ir kalbu labai nuoširdžiai todėl, kad jaučiu, kad tam tikra kritika, ateinanti iš žmonių, puoselėjančių tuos pačius Europos idealus kaip aš, yra iš esmės ydinga savo nuolatiniu kritikavimu to, ko Europa dar nepadarė; jūs labai gerai žinote, kad, jei Europa to dar nepadarė, tai ne Bendrijos institucijų kaltė, greičiau taip yra dėl ambicijos trūkumo nacionaliniu lygiu. Nesąžininga taip kritikuoti ir tai nepalengvina mūsų darbo – toliau plėtoti Europos projektą.

Tiesa ta, kad Komisija iškėlė keletą ambicingų pasiūlymų, kad mes nuolat prižiūrime ekonominę padėtį, ir mes pateiksime papildomus pasiūlymus, kai jie bus būtini. Tačiau dabar manome, kad svarbus dalykas – susitelkti ties vykdymu ir įgyvendinimu to, ką nusprendėme, o ne daryti simboliškus gestus todėl, kad mes irgi turime labai rimtų problemų dėl stabilumo, valstybių skolai siekiant tikrai nerimą keliantį lygų visoje Europoje. Padėtis nemažame skaičiuje valstybių narių yra labai rimta ir dėl šios priežasties turime kelti pasiūlymus, kurie gali spręsti šiuos klausimus.

Taip pat manau, kad turime palaikyti Europos daromą darbą. Suprantu, kad yra didžiulė pagunda kartais eiti prieš Europą skubios politikos reikaluose, ypač Europos rinkimų kontekste, ypač tiems, kurie yra opozicijos nariai savo pačių šalyse.

Prašau jūsų labai atidžiai pagalvoti todėl, kad rytoj turėsite galių, rytoj galėsite prašyti piliečių balsuoti už Europą ir jie nebalsuos už Europą, kurią apibūdinote kaip gentinę. Žmonės balsuos už Europą, kuri turi visų politinių jėgų palaikymą dešinėje, kairėje ir centre ir kuri atsispindi Europos projekte.

Tai, mano nuomone, yra didžiulis iššūkis. Aš už politinę Europą, bet aš nusistatęs prieš politikavimą dėl Europos projekto. Taip pat nepritariu netinkamoms politinėms takoskyroms fanatiškų šalininkų prasme. Tiesa ta, kad Europą galime kurti tik didelių politinių šeimų pagalba. Komisija sudaryta iš šių šeimų: PPE, socialistų, socialdemokratų, liberalų ir kitų nepriklausomų atstovų. Komisija toliau veiks šiuo principu. Suprantu, kad skubios politikos požiūriu, ypač Europos Parlamente, ir Europos Parlamento rinkimų kontekste, visi norime pabrėžti savo programą ir mūsų pačių partiją.

Aš pats esu partinis žmogus. Į Portugalijos Parlamentą buvau išrinktas būdamas 29 m. Dirbau kaip opozicijos lyderis ir ministras pirmininkas. Taigi, aš aiškiai partinis žmogus. Tačiau turėkite omenyje, kad Europos politikai reikia partinių žmonių, kurie taip pat gali matyti toliau savo partijų, kurie gali kurti koalicijas, matančias toliau skirtingų partijų pozicijų. Jei esame viršvalstybiniai, taip pat turime turėti viziją, kuri peržengia mūsų pačių partijos ribas.

Štai kodėl norėjau įspėti jus, ir sakau tai su visa derama pagarba, kadangi žinau, jog dauguma iš jūsų šiuo metu esate užimti rinkimų kampanija, kuri gali reikalauti labai daug dėmesio svarbių nacionalinių iššūkių metu. Manau, tai svarbu ateičiai. Jei norime suprasti didžiulius iššūkius Europai, turime suvienyti visus europiečius kairėje, dešinėje ir centre, visus tuos, kurie palaiko Europos projekto pagrindus, ir turime nesileisti įveikiami šio šalininkų dramatizavimo pakilimo todėl, kad, iš tiesų, dažniausiai jis dirbtinis.

Galiu pasakyti jums, kad pasiūlymai dėl rizikos draudimo fondų, kuriuos kai kurie iš jūsų kritikavote, buvo konsensuso dalykas Komisijos viduje, tarp visų Komisijos narių, socialistinės šeimos narių, liberalų šeimos narių ir PPE narių. Nebuvo jokio pasidalijimo šiuo klausimu. Todėl, nors suprantu, kad politinės kovos atžvilgiu, yra prasmės sutelkti kritiką ties tuo ar anuo Komisijos nariu, nemanau, kad tai sąžininga politiniu požiūriu ar intelektiniu požiūriu.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad vis labiau žaviuosi pradininkais. Būkime atviri dėl tiesos: Čekijos Respublika susiduria su politine problema. Ministro pirmininko pavaduotojas, A. Vondra, buvo labai sąžiningas aiškiai tai pripažindamas. Aiškiai labai sunku šaliai, kuri pirmininkauja Sąjungai, spręsti vidinę politinę krizę ir pakeisti savo vyriausybę. Tiesa ta, kad nepaisant to, jūsų dėka, Europos Parlamente, esame pakeliui į gerų rezultatų pasiekimą. Manau, galiu leisti sau pasakyti, kad tai yra ir kažkuria prasme mūsų, Komisijos, dėka, dėl mūsų iškeltų pasiūlymų. Tačiau taip pat tai yra pirmininkaujančiosios Čekijos dėka. Esame galutinio 50 bendrų sprendimų atvejų aprobavimo procese, kai kurie iš jų yra ypač sudėtingi. Esame pajėgūs tai padaryti, nors pirmininkaujančioji šalis yra visiškoje politinėje krizėje. Manau, turime pagerbti Europos institucinį pajėgumą, kurio dėka net tokioje padėtyje kaip ši, Vadovų taryba yra pajėgi teikti rezultatus.

Štai kodėl, kai ką tik pagerbiau pirmininkaujančiąją šalį, ypač ministro pirmininko pavaduotoją A. Vondrą, kalbėjau labai nuoširdžiai todėl, kad žinau, jog ypač sunku, kaip mačiau kasdien, dirbti tokiomis sąlygomis ir vis tiek sugebėti pateikti rezultatus. Štai kodėl čia turime pasirinkti. Ambicingiausiems iš mūsų, įskaitant mane, pripažįstant, kad, dar nepasiekėme tikslų, kuriuos patys nustatėme, taip pat turime pabrėžti, ką mes iš tikrųjų padarėme ir ką galėjome padaryti kartu. Kiti iš savo pusės daugiausiai susikoncentruoja ties tuo, ko dar nebuvo įmanoma padaryti. Žinia, kurią jie siunčia Europos piliečiams, yra nuolat neigiama. Kaip dažnai sakiau, proeuropiečių pesimizmas kartais kelia didesnį nerimą nei antieuropiečių euroskepticizmas todėl, kad jis neperteikia vilties žinutės tiems, kurie tiki Europa.

Dabar norėčiau pasakyti priešais ministro pirmininko pavaduotoją, A. Vondra, kuriam noriu padėkoti už jo kalbas, priešais pirmininkaujančiąją Čekiją ir priešais visus jus, kad noriu padėkoti jums už tai, ką mums kartu pavyko padaryti, nepaisant visų nuomonių skirtumų, dėl Europos, kuri yra svarbus taikos, laisvės ir solidarumo projektas.

  Pirmininkė. - Diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Charlotte Cederschiöld (PPE-DE), raštu. – Protekcionizmas paslėptas valstybėse narėse rodant mažiau pasitikėjimo viena kitai ir mažiau užsidegimo bendradarbiauti. ES buvo įsteigta, kaip bandymas ne tik užtikrinti taiką, bet ir kaip bendradarbiavimo priemonė. Būtent tokiu metu, kaip šis, ekonominės ir finansinės krizės metu, svarbu, kad valstybės narės neaptvertų savo nacionalinių sienų, bet ir toliau kartu koordinuotai veiktų.

Privalome išlaikyti Europos solidarumą, tvirtai laikantis taisyklių ir principų, kylančių iš ES sutarties. ES privalo maksimaliai išnaudoti bendrąją rinką ir palaikyti atvirą prekybą ekonominio nuosmukio metu.

Pastangos rasti atpirkimo ožį, pavyzdžiui, finansines rinkas, neišspręs problemų. Naujos taisyklės turi padaryti galą piktnaudžiavimui, bet neturi trukdyti prieigos prie kapitalo ir investicijų, kai išeisime į kitą krizės pusę.

Nelengva įveikti problemas. Protekcionizmas tikrai nėra sprendimas. Praėjus priešgaisrinės signalizacijos veikimui, sprendimas yra: daugiau prekybos, daugiau derinimo, veikianti vidaus rinka su prekėmis ir dar daugiau su paslaugomis. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas didina naujoves ir darbo vietas – vieninteles tvarias išeitis iš krizės.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) ES stengiasi „paslėpti saulę po rėčiu“, bet akivaizdu, kiek atsakomybės ji neša dėl nuolatinio plačiosios visuomenės ir darbininkų gyvenimo sąlygų blogėjimo.

Per paskutinius 23 metus, EEB/ES skatino kapitalo apyvartą ir ekonomikos finansinės veiklos svarbos didėjimą; ji liberalizavo rinkas ir skatino privatizavimą; ji paskatino perprodukciją; ji perkėlė ir sužlugdė gamybos pajėgumą; jis paskatino vienų ekonominį dominavimą kitų priklausomybės sąskaita; ji padidino darbininkų išnaudojimą; ji kaip niekad anksčiau centralizavo turtą; ir ji padidino socialinę nelygybę ir regioninę asimetriją, visa tai kontroliuojant didžiosioms valstybėms ir didelėms ekonominėms bei finansinėms grupėms.

Europos Komisijos baisaus „pavasario“ prognozės yra ne kas kita kaip ES neoliberalios politikos – kurią apsprendė ir įgyvendino dešinieji ir socialdemokratai – pasekmių aprašymas Portugalijai: per 600 000 bedarbių, realių pajamų netekimas, dveji recesijos metai, auganti valstybės skola ir biudžeto deficitas, kuris vėl viršys 6 proc.

Tačiau faktinė realybė, su kuria susiduria milijonai portugalų, matančių, kaip jų problemos kasdien auga, yra daug blogesnė už šias prognozes.

Birželio 7 d., balsuodami dėl CDU (Portugalijos demokratinės vienybės koalicijos), portugalai turės dar vieną galimybę pasakyti, jog pakankamai yra pakankamai.