Posėdžio stenograma

Antradienis, 2009 m. gegužės 5 d. - Strasbūras

14. Demokratinis procesas Turkijoje (diskusijos)

  Pirmininkė. - Kitas darbotvarkės punktas yra Komisijos pareiškimas dėl demokratinio proceso Turkijoje.

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, bijau, kad šioje diskusijoje dėl demokratinio proceso Turkijoje gali vyrauti tokios pačios nuotaikos kaip ir dėl vyno reformos, panašios į nuotaiką vyravusią antrajame kėlinyje „Arsenal“ vs „Manchester United“. Tai atspindi Europos nuotaikas 2009 metais.

Tačiau šiuo atveju tai yra daug rimčiau. Demokratinis procesas Turkijoje – labai sunkus ir jautrus klausimas. Pirma, esu labai nuliūdęs dėl praėjusią naktį įvykusių skerdynių Bilge kaimelyje Turkijoje, per kurias žuvo 44 žmonės. Gili užuojauta aukų šeimoms ir draugams ir tikiuosi, kad žudikai bus nubausti kaip galima greičiau. Negalima morališkai ar etiškai pateisinti tokio žiauraus išpuolio.

Taip pat norėčiau išreikšti savo asmeninį ir Komisijos liūdesį dėl devynių turkų kareivių ir žandaro, žuvusių per praėjusią savaitę įvykdytus teroristų išpuolius. Mintimis esame su žuvusių šeimomis.

Smerkiame terorizmą ir remiame Turkiją kovoje su juo. Separatistinė Kurdistano darbininkų partija (PKK) yra ES teroristų organizacijų sąraše. Balandžio 14–18 d. daugiau nei 200 demokratinės visuomenės partijos oficialių asmenų ir narių buvo suimta per policijos operaciją visoje Turkijoje, ypač jos Pietryčių regione.

Kaip spėjame, tarp jiems pateiktų kaltinimų yra ir priklausymas teroristų organizacijai, nors kaltinimai dar nėra pateikti oficialiai. Tikimės, kad jie bus pateikti kaip skaidraus ir objektyvaus teisminio proceso dalis.

Komisija negali kliudyti nagrinėjamoms byloms teismuose. Tačiau mūsų požiūris yra aiškus. Nors remiame kovą su terorizmu, nuolat pabrėžiame, kad ji privalo būti vykdama gerbiant žmogaus teises ir pagrindines laisves, ypač saviraiškos ir asociacijų laisves.

Politinis pliuralizmas yra bet kokios demokratinės santvarkos dalis. Turkijos didžiojoje nacionalinėje asamblėjoje šiandien atstovaujama šalies politinė įvairovė. Demokratinė visuomenės partija prisidėjo prie pliuralizmo Turkijoje, o jos politinis teisumas buvo patvirtintas kovą vykusiuose vietos rinkimuose.

Tačiau Pietryčių Turkijoje gyvenantiems žmonėms taip pat yra reikalinga taika, jiems reikia stabilumo ir klestėjimo, o ne smurto ar konfrontacijos. Visos partijos privalo smerkti jėgos naudojimą ir smurtą. Visos privalėtų naudoti suvaržymus ir taikyti tik taikias priemones, ir nieko daugiau. Tai taip pat yra bet kurios demokratinės santvarkos dalis.

Toliau atidžiai stebėsime kaip plėtosis šis atvejis. Svarbu, kad vyrautų demokratijos ir teisinės valstybės principai, tarp jų ir kaltinamųjų teisių užtikrinimas.

Komisija taip pat toliau atidžiai stebės DVP uždarymo bylą, kuri šiuo metu yra nagrinėjama Konstituciniame Teisme. Dabartinė tvarka Turkijoje dėl politinių partijų uždarymo šiuo metu neatitinka Europos žmogaus teisių konvencijos ir Europoje naudojamos praktikos. Tai neseniai buvo išdėstyta Europos Tarybos Venecijos komisijos nuomonėje. Paprašėme, kad Turkija visiškai atsižvelgtų į šią nuomonę ir tai atspindėtų peržiūrėtoje savo konstitucinėje ir teisinėje sistemoje.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad toliau skatinsime Turkijos valdžią spręsti šalies Pietryčių ir ten gyvenančių žmonių problemas, siekdami padidinti visų Turkijos piliečių ekonomines, socialines ir kultūrines galimybes, nepriklausomai nuo jų etninės, religinės priklausomybės ar kalbos.

Remdamasi Kopenhagos politiniais kriterijais, Turkija turi užtikrinti kultūrinę įvairovę ir propaguoti visų savo piliečių kultūrines teises, kaip yra išdėstyta mūsų Stojimo partnerystės sutartyje su Turkija. Šiuo atžvilgiu naujo TRT kanalo, transliuojančio kurdų kalba, įkūrimas yra žingsnis pirmyn. Tai rodo galvosenos pasikeitimą. O Turkiją norėčiau paraginti imti kitų veiksmų šia kryptimi.

Toliau kontroliuosime padėtį šalies Pietryčiuose ir apie tai pranešime kitame pažangos pranešime. Tai yra būtina demokratinio proceso Turkijoje dalis.

  Frieda Brepoels, PPE-DE frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, po kovo 29 d. vietos rinkimų, per kuriuos Kurdų demokratinės visuomenės partija (DVP) iškovojo pritrenkiančią pergalę ir merų skaičius išaugo dvigubai – nuo 52 iki 98, neabejotina, kad kurdų klausimas nėra vien tik socialinis ir ekonominis klausimas, kaip tai iki šiol vadino R. T. Erdoğan ir jo Teisingumo ir vystymosi partija (AKP). Čia būtinas politinis sprendimas, o DVP privalo būti pripažinta lygiaverte diskusijų partnere.

Tokiu atveju galima pagalvoti, kad represyvus požiūris jau seniai nebeegzistuoja. Tačiau Turkijos valdžia dar kartą griebėsi visuotinių suėmimų. Daugiau nei 400 vadovaujančių DVP asmenų buvo suimta dėl reikalavimų spręsti kurdų klausimą. Todėl mano klausimas Komisijai būtų toks. Ši partija, kuri šiandien vadinasi DVP, yra penktoji ar šeštoji kurdų įkurta partija. 21 jos narys yra parlamente ir ji turi 98 merus, tačiau kurdai vis dar yra laikomi nuošaliai.

Komisijos nary, ar dar neatėjo laikas Europos Sąjungai pradėti tarpininkauti tarp Turkijos vyriausybės ir DVP? Jei to nedarysime, padėtis toliau nesikeis. Kitaip tariant, būtina susidoroti su galimos teroristų veiklos išpuolių priežastimis. Manau, kad prieš kelias savaites pasiekta pergalė rinkimuose dar kartą parodė, kad kurdų nacionalizmo jausmas yra gajus ir būtina skubiai vykdyti struktūrines reformas, skatinančias didesnę kurdų autonomiją.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į kitą problemą, kurią reikėtų spręsti. Daugiau nei 1500 nepilnamečių yra uždaryti į kalėjimus ir yra teisiami tokiuose pačiuose teismuose kaip ir suaugusieji. Tai visiškai prieštarauja Tarptautinei vaikų teisių konvencijai. Ką dėl to ketina daryti Komisija?

  Vural Öger, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, O. Rehn, per šį šeštąjį teisės aktų leidimo laikotarpį Turkijai ES darbotvarkėje buvo teikiama pirmenybė. Prieš pradėdama derybas, Turkija padarė didžiulę pažangą vykdydama reformą ir ES tai atitinkamai įvertino.

Šiandien nuotaikos yra kitokios. Vis didesnį rūpestį mums kelia demokratinio proceso Turkijoje pažanga. Spaudos laisvė, mažumų apsauga bei teismų sistema privalo būti nuolat kontroliuojama. Ergenekon teismo procesas, vykstantis Turkijoje, neturėtų įgyti politinio pobūdžio. Dalykas tas, kad yra vykdomi suėmimai ir kratos. Reikėtų vengti skubotų pastabų. Čia yra svarbus rūpestingas pranešimas.

Svarbi pažanga buvo padaryta kurdų klausimu. Demokratinio proceso esmė yra kurdų problemos sprendimas ir mažumų apsauga. Tačiau mane taip pat neramina kai kurių ES vyriausybės vadovų dabartinė pozicija. Dviprasmiški ES ženklai taip pat reiškia, kad karts nuo karto demokratinis procesas Turkijoje susiduria su sunkumais. Šiuo atžvilgiu norėčiau priminti, kad aiškus ES įsipareigojimas Turkijai dėl narystės taip pat labai padėtų reformos procesui. Kitaip visada atsiras nauja dirva viešėti fundamentalizmui ir nacionalizmui, o kurdų problema didės.

Nepaisant visko, mūsų bendras tikslas yra, kad Turkijoje vyrautų šiuolaikiškesnė, stabilesnė ir pažangesnė demokratinė santvarka, paremta pasaulietine valstybe ir pliuralistine visuomene. To reikia ne tik Turkijai, bet ir Europos Sąjungai, naudinga jos strategijai.

  Alexander Graf Lambsdorff, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, šis posėdis yra paskutinis šio teisėkūros laikotarpio plenarinis posėdis. Ką tik mano kolega V. Öger yra pasakęs, kad Turkijai yra teikiama pirmenybė. Pastaraisiais metais, kaip savo frakcijos pranešėjas, turėjau reikalų su šiuo klausimu. Turėčiau pasakyti, kad esu laimingas, kad per šią paskutinę sesiją mes dar kartą nagrinėjame iš esmės demokratijos Turkijoje klausimą.

Nagrinėjamas klausimas yra pirmasis Kopenhagos kriterijus. Yra įvairių nuomonių dėl Turkijos vystymosi. Tačiau, manau, kad vienu klausimu sutariame visi – reforma Turkijoje sulėtėjo. Šio teisėkūros laikotarpio pabaigoje vyrauja įspūdis, kad Turkijai reikės daugiau pastangų, kad galėtų įstoti į Europos Sąjungą nei Komisijos ir šio Parlamento darbo pradžioje.

Šiuo atžvilgiu Liberalų ir demokratų aljansui už Europą spaudos laisvės ir nuomonės problemos yra labai svarbios. Jums yra žinoma, kad Turkijoje nėra galimybių žiūrėti „YouTube“. Žurnalistų, leidėjų, publicistų, skyrių redaktorių ir autorių teisės yra ribojamos tam tikrai teisės aktais. Laimei, Komisija nurodė šią problemą savo pažangos pranešime. Daugumos stebėtojo nuomone, šios problemos padidėjo. Būčiau dėkingas, jei Komisija galėtų dėl to pasisakyti. Ar ji mano, kad problemų padaugėjo ar reikalai pagerėjo? Tai tikrai būtų netikėta.

Be to, yra svarbūs tokie klausimai kaip religinių mažumų ir moterų teisių apsauga. Tačiau šiuo metu svarbiausias yra spaudos laisvės klausimas, Ministro Pirmininko kritiškų žurnalistų spaudos akreditacijų atšaukimas, didžia dalimi neteisėti kritikuojančių žurnalistų ir leidėjų, vykdančių tyrimus dėl akivaizdžiai nusikalstomo Ergenekon tinklo, suėmimai, ATV-Sabah visuomenės informavimo priemonių grupės perėmimas Scharlach-Holding, priklausančios ar kontroliuojamos Ministro Pirmininko žento, Vieši Ministro Pirmininko kvietimai boikotuoti visuomenės informavimo priemones ir dėl Doğan visuomenės informavimo priemonių grupės priimtas teismo sprendimas bei baudos skyrimas 380  mln. eurų, siekiant ją jėga priversti išeiti iš verslo, nes ši grupė pranešė apie švyturio dovanojimo skandalą ir Ministro Pirmininko taikomas lengvatas AKP. Tai nėra vien spaudos laisvės klausimas. Tai nubaido investuotojus, abejojančius teisės aiškumu Turkijoje.

Turkija yra labai svarbi kaimynė, gerbiama NATO partnerė. Kaip mano mano frakcija, turėtume toliau remti Turkiją. Tačiau, manome, kad dar daug ką reikia padaryti jai. Turkijos vyriausybė privalo parodyti savo norą nustoti nepaisyti pagrindinių teisių Europoje, nes būtent tai ji daro šiuo metu. Būtume dėkingi, jei tai būtų įtvirtinta dokumentuose per kitą teisėkūros laikotarpį. Me ketiname toliau remti Turkiją.

Be to, manau, kad turėtume tai diskutuoti ne tik Strasbūre, bet ir Briuselyje.

  Joost Lagendijk, Verts/ALE frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, kalbant apie demokratinį procesą Turkijoje, vaizdas yra įvairus, mano nuomone. Kai kuriose srityse yra padaryta pažanga, o kitose srityse yra sąstingis ir padėtis blogėja.

Pažangą rodo tai, kad gegužės 1 d. Taksim aikštėje Stambule nebuvo jokių riaušių, o profesinių sąjungų vadovai tiktai paminėjo 1977 m. tragediją. Yra pažanga, kad Turkija ir Armėnija susitarė pagerinti abipusius santykius. Kviečiu Turkijos vyriausybę toliau judėti šia linkme ir neleisti būti stabdomai ar atitraukiamai nuo tikslo nacionalistų Ankaroje ar Baku. Padaryta pažanga, kad buvo suimti asmenys, įtariami perversmo planavimu ar dalyvavimu politiniuose teroro aktuose – Ergenekon reikalas.

Įspėju Turkijos valdžia, kad tolimesni jų veiksmai būtų teisėti, nes bus pažeidimų, skirtų nukreipti dėmesiui nuo esmės, iš asmenų, nenorinčių, kad ši klausimas būtų išspręstas, pusės.

Tačiau yra ir neigiamų dalykų. Blogai, kad ministras pirmininkas kreipėsi į visuomenę, kad nustotų pirkti tam tikrus laikraščius. Labai blogai, kad daugelis partijos vadovų, demokratiškai išrinktų į Turkijos Parlamentą, buvo suimti. Visuotinis iškilių Demokratinės visuomenės partijos (DVP) narių suėmimas taip pat nepriimtinas kaip ir formalus partijos uždraudimas, nes rezultatas yra toks pat. Galimybės rasti politinį sprendimą kurdų klausimu stipriai sumažėjo. Tai labai geros žinios abiejose šalyse esantiems ekstremistams, bet labai blogos naujienos turkų ir kurdų daugumai, taip ilgai troškusių taikiai išspręsti šią problemą.

Padėtis, kai, viena vertus, yra daroma pažanga, o, kita vertus, yra stagnacija, pasikeis tik tada, kai vyriausybė nedviprasmiškai pasirinks vykdyti didesnes reformas, ją darbais ir žodžiais rems opozicija ir taip pat, jei ES laikysis savo pažado dėl Turkijos narystės Europos Sąjungoje, jei ši atitiks mūsų demokratinius standartus.

Gerb. pirmininke, mano paskutinė pastaba būtų tokia. Nors labai džiaugiuosi dėl partijos susirūpinimo demokratiniu procesu Turkijoje, nepritariu tiems EP nariams, kurie kritiškai vertina Turkiją, bet nėra pasirengę leisti jai tapti visaverte nare, jei šios problemos būtų išspręstos. Nors mano kadencija eina į pabaigą, toliau reikšiu savo nuomonę dėl būtinų reformų Turkijoje, kad ji galėtų tapti visaverte Europos Sąjungos nare.

PIRMININKAVO: L. COCILOVO
Pirmininko pavaduotojas

  Feleknas Uca, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, Hakkari mieste 14 metų berniukas buvo sumuštas iki komos SWAT policininko. Kitas keturiolikmetis bėgdamas nuo policijos dujų atakos nuskendo įkritęs į upę. Balandžio 4 d. du žmonės žuvo per demonstraciją netoli Urfos per policijos operaciją. Šiuo metu Diyarbakire kalėjime yra laikoma daugiau nei 185 nepilnamečiai. Šimtai demokratiniuose rinkimuose išrinktų DVP partijos politikų ir aktyvistų buvo įkalinta, tarp jų ir trys partijos lyderiai. Pradėta daugiau nei 207 teismo procesai prieš DVP partijos parlamento narius.  

Toks yra mano supratimas apie dabartinį demokratinį procesą Turkijoje. Sąrašas yra begalinis. Represijos prasidėjo netrukus po kovo 29 d., kai DVP partija didele persvara laimėjo vietos valdžios rikimuose šalies Pietryčiuose ir merų skaičius išaugo beveik dvigubai. Tuo tarpu valdančioji AKP partija patyrė skaudų pralaimėjimą kurdų regione. Manau, kad yra ryšys tarp DVP rinkimų sėkmės ir prieš ją vykdomų represijų.

Pasiekė žinios, kad DVP rinkimų laimėjimai, pasiekę Armėnijos sieną, buvo laikomi rizika saugumu. Užuot pabandžius suprasti, kad šie balsavimai yra nedviprasmiška kurdų žinia, kad būtina rasti sprendimą sistemoje, buvo pabandyta nuslopinti šią politinę sėkmę ir esant būtinybei žiauriais policijos veiksmais.

Deja, nemanau, kad net labai liaupsinama AKP norės ar pasiryš sukurti ir pateikti išsamią strategiją šiam, dešimtmečius trunkančiam, konfliktui išspręsti. Kaip žinote, nuo paskutinio pažangos pranešimo nebuvo padaryta jokios akivaizdžios pažangos spaudos laisvės ir saviraiškos, kurdų pripažinimo, religinių mažumų ar kariuomenės civilizavimo srityje. Valdančioji AKR partija privalo pagaliau įgyvendinti tikrąją konstitucinę reformą ir įnešti naujo dinamiškumo, kuris galėtų atnaujinti šalį konstitucine ir demokratine prasme bei pripažinti jos pliuralistinę, daugiatautę ir daugiakultūrę realybę. Kitaip Turkijoje nebus tikrojo demokratinio proceso. Tai turėtų būti aišku mums visiems čia susirinkusiems.

  Bastiaan Belder, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, Europos Sąjunga savo santykiuose su Turkija padarė dvi esmines klaidas. 1999 m. ji privertė Turkiją tapti šalimi kandidate į ES nares ir toliau ėjo klaidingu keliu pradėdama 2005 m. stojimo į ES derybas su Ankara. Taryba ir Komisija mano, kad taip darydamos jos gali nepaisyti istorinio Turkijos Respublikos palikimo.

Šiandien šis istorinis palikimas, o labiau našta, pasireiškia tikru kultūriniu mūšiu tarp pasaulietinių kemalistų ir konservatyviojo religinio kronto, supančio valdančiąją Teisingumo ir vystymosi partiją (AKP). Dėl to neaišku, kuria kryptimi turėtų judėti Turkijos Respublika. Žalinga to pasekmė yra sensacingas daugybės iškilių kemalistų vadinamasis Ergenekono teismo procesas. Kalbant apie nacionalistinį požiūrį į šalies religines ir tautines mažumas, yra labai mažas pasirinkimas tarp kemalistų ir ministro pirmininko R.T. Erdoğano. Aišku, kad nuolatinis pilietinių teisių iš šių mažumų, esančių Turkijos Respublikos istorijos dalimi, atėmimas neatitinka ES politinių sąlygų dėl stojimo.

Norėčiau Tarybai ir Komisijai pasakyti gerai žinomą olandų posakį: geriau sustoti pusiaukelėje nei toliau daryti klaidas. Europos Sąjungos institucijos ir Turkijos valdžia turėtų galų gale pasimokyti iš šių žodžių. Tai yra vienintelis būdas toliau kurti geresnius, tikroviškesnius santykius abiejų šalių labui.

  Roberto Fiore (NI). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, iš to, ką išgirdau, akivaizdu, kad Turkija yra daug didelių problemų turinti šalis, kalbant apie demokratiją.

Matėme ir girdėjome, kad 15000 nepilnamečių yra laikoma kalėjimuose, šimtai yra suimami pateikiant abejotinus kaltinimus. Žinome, kad kurdų problema vis dar egzistuoja, kaip ir amžius trunkanti Armėnijos problema. Per pastaruosius dvejus metus matėme, kaip buvo žudomi kunigai ir misionieriai – yra daugybė problemų. Palyginę visa tai su kita tokia šalimi kaip Baltarusija, vis dar laikoma šalimi, su kuria niekas nenori turėti reikalų Europoje, šalimi, kuri yra pati savaime blogis, yra sunkiai suprantama, kodėl toliau tęsiame derybas su Turkija dėl stojimo į Europos Sąjungą.

Akivaizdu, kad yra stiprūs lobistai, skatinantys bet kokia kaina ir trokštantys Turkijos įstojimo į Europos Sąjungą. Be kitų dalykų, negalime žiūrėti pro pirštus į tai, kad yra kita problema – Kipras, kuris yra išskirtinis savo prasme. Kitaip tariant, šalis kandidatė stojimo į ES metu yra okupavusi kitos šalies žemę ir toliau tai daranti, plėsdama savo valdas saloje ir primesdama visiškai neliberalią valdžią salos žmonėms.

Tikiu, kad ES gyventojai klauso savo sąžinės ir vis labiau supranta sprendimo prieš Turkijos stojimą į Europos Sąjungą neišvengiamumą. Norėčiau priminti kai kuriuos faktus. Turkijoje yra 90 milijonų gyventojų, didelis demografinis augimas, taip pat turime nepamiršti tai, kad turkiškai kalbančios Centrinės Azijos šalys reikalauja Turkijos pilietybės, o Turkija, panašu, ketina ją suteikti. Tai reiškia, kad įstojus Turkijai, įstotų ne tik šios šalies gyventojai, bet ir kitų šalių gyventojai Europoje. Taip pat nepamirškime, kad istoriškai Turkija buvo prieš Europą ir šiuo metu labiau dairosi ne į Europą, bet į kitas dvi valstybe – Jungtines Amerikos Valstijas ir Izraelį.

Galiausiai, privalome nežiūrėti pro pirštus į religinį veiksnį. Milijonams turkų įstojus į Europą reikštų kad būtų atidaryta tūkstančiai mečečių ir žymiai sumažėtų krikščioniškojo ir pilietinio identiteto svarba Europoje. Taip pat privalome nepamiršti, kad mečetės dažnai skelbia antiliberalias, prieš moteris ir Europos visuomenę nukreiptas idėjas.

  Richard Seeber (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, taip pat norėčiau pareikšti savo užuojautą aukų, žuvusių per šį žiaurų išpuolį, šeimoms. Taip pat iš anksto norėčiau pasakyti, kad remiu visas Turkijos pastangas ir siekius jos demokratiniame procese, tikrai skirtas priartinti Turkiją arčiau Europos Sąjungos. „Arčiau“, bet „ ne į“ Europos Sąjungą.

Taip pat manau, kad privalome nebūti tolerantiški žmogaus teisių ir demokratino proceso srityje ir tikėtis labai aukštų standartų. Iš mūsų kolegų pasakytų pavyzdžių matome, kad Turkijos laukia dar labai ilgas kelias iki ji pasieks ES standartus. Šie pavyzdžiai rodo, kad iki šiol Turkija nepaisė ir nekreipė dėmesio į šių pagrindinių konstitucinių reformų įgyvendinimą.

Turkijos sistemą vis dar galima apibūdinti taip, kad nėra aiškaus galių pasidalinimo tarp įvairių valdžios institucijų, o tai yra daugumos problemų Turkijos politiniame gyvenime esmė. Deja, reikia pasakyti, kad neišspręstų problemų sąrašas ilgėja, o ne trumpėja.

Pvz., parlamentinės teisės – labai daug didelių trūkumų yra parlamentinės biudžeto kontrolės kariuomenės išlaidų srityje. Parlamentas čia beveik neturi jokio balso, taip pat yra numatytos specialios lėšos, kurių parlamentas negali kontroliuoti.

Be to, atskirų parlamento narių imunitetas yra reguliuojamas labai neaiškiai. Šiuo atžvilgiu, yra didžiulis reformos Turkijoje poreikis. Deja, Turkija taip pat nepasirašė įvairių Europos Sąjungos ir tarptautinių susitarimų, pvz., Konvencijos prieš kankinimą. Manau, kad pati Turkija privalo parodyti gerą pavyzdį ir atitikti europinius ir tarptautinius standartus.

Galėčiau paminėti ir daugiau dalykų, bet to nedarysiu. Kreipiuosi į Komisija, kad ji griežtai reaguotų į pažangą šiose srityse.

  Metin Kazak (ALDE). – (BG) Taip pat esu susirūpinęs dėl demokratinio proceso Turkijoje, atsižvelgiant į paskutinius suėmimus, įvykdytus po vietos rinkimų. Nepaisant to, nemanau, kad turėtume remti politikus, glaudžiais susijusius su organizacijomis, naudojančiomis žiaurius būdus savo tikslams pasiekti. Smurtas niekada nebuvo priimtinas ir pateisinama priemonė ginant teises ir laisves.

Manau, kad kurdai privalo turėti daugiau kultūrinių ir mokomųjų teisių. Labai gerbiu besitęsiančias reformas, tarp jų ir 24 valandas per parą transliuojančio kurdų kalba TV kanalo įkūrimą. Gerb. kolegos, teisių ir laisvių negalima gauti smurtu, bet tik naudojant taikias, politines priemones, vykstant dialogui ir abipuse pagarba.

Taip pat mūsų nuoširdi reformų Turkijoje parama taip pat skatins laikytis ES pagrindinių vertybių. Viena svarbiausių iš jų yra pagarba tautiniams ir religiniams skirtumams bei įvairovei. Esu įsitikinęs, kad šviesi stojimo į Europos Sąjungą perspektyva pagreitins žmogaus teisių paisymą ir reformas Turkijoje.

  Vittorio Agnoletto (GUE/NGL). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau pasveikinti DVP partijos pirmininką Ahmetą Türk, mūsų aukštą svečią dalyvaujantį šiuose debatuose. Brangus Ahmetai, žinote, kad remiame Jus ir Jūsų partijos demokratinę kovą Turkijoje siekiant kurdų pagrindinių teisių pripažinimo.

Pripažįstame, kad DVP yra būtina priemonė demokratijai Turkijoje skatinti. Todėl griežtai smerkiame vykdomas policijos operacijas prieš jus, ministro pirmininko R.T. Erdoğan įsakymu, per kurias buvo įkalinti visi trys DVP pirmininko pavaduotojai kartu su daugiau aktyvistų ir šalininkų. DVP pergalė paskutiniuose administracijos rinkimuose rodo, kad DVP turi didelę demokratinę paramą. Europos Parlamentas nusprendė paprašyti Ministro Pirmininko R. T. Erdoğano pradėti tiesiogines diskusijas su DVP, tačiau buvo padidinta priespauda, daugiau policijos ir įkalinta daugiau žmonių.

Visi žino, kad mano parlamentinė frakcija ir Europos kairieji iki šiol rėmė Turkijos prašymą dėl narystės Europos Sąjungoje ir vykdomą reformą šioje šalyje. Tačiau manau, kad per paskutinius dvejus metus, ypač pastaraisiais keliais mėnesiais R. T. Erdoğan parodė savo kitą pusę. Vadovas, turintis reikalų su blogiausia Turkijos kariuomenės dalimi, tiesiog nori išžudyti kurdus.

Reforma yra beveik žlugusi, kalėjimuose pilna kurdų. R.T. Erdoğan griauna bet kokią Turkijos narystės galimybę. Atsakomybė dėl Europos Sąjungos ir Turkijos santykių bei didėjančio visuomenės sumišimo dėl Turkijos narystės Europos Sąjungoje tenka vien tik jam.

Norėčiau pasiųsti labai aiškią politinę žinią R. T. Erdoğanui. Arba ieškokite politinio kurdų klausimo sprendimo, t.y. tiesiogiai derantis su DVP, arba paprašysime sustabdyti savo derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Kelias į Turkijos narystę Europos Sąjungoje eina per Diyarkabir ir DVP. Kitaip mes, labiausiai rėmę jūsų stojimo procesą, paprašysime padaryti pertrauką, galinčią tapti ilgalaike, skirtą apmąstymams.

  Patrick Louis (IND/DEM). – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, šiandien atrodo, kad Turkijoje demokratija veikia. Tačiau ne Europos Sąjunga turėtų duoti begalines elgesio pamokas, kaip pati ES linksmai ir neskrupulingai apeina savo rinkėjų, balsavusių referendume, suverenią valią.

Iš esmės, Turkijos dar laukia ilgas kelias iki ji pradės gerbti Europos Sąjungos tautų vertybes. Tai matyti iš šalyje esančių nesuskaičiuojamų tautinių ir religinių mažumų padėties. Milijonų kurdų padėtis gerėja per lėtai. Santykiai su Armėnija ir netgi Graikija yra nuolatinėje diplomatinėje ar karinėje įtampoje. Nepaisydama tarptautinės teisės, Kiprą vis dar yra okupavusi Turkijos kariuomenė. Tai tęsiasi 35 metus. Religinėms mažumoms vargu ar sekasi geriau. Europos Komisija žiūri pro pirštus į nuolat trypiamas bendruomenių teises, kuriuos nėra apibrėžtos sutartyse. Ji ir toliau, kaip ir Parlamentas, remia šios šalies stojimą į Europos Sąjungą.

Todėl būkime nuoseklūs. Nors bendradarbiavimas su Turkija yra svarbus, bet kokie Turkijos stojimo planai privalo atitikti Europos Sąjungos demokratiją, būtent gauti pritarimą referendumu.

  Marios Matsakis (ALDE). - Gerb. pirmininke, daug stengiame ir grindėme daugybę savo vykdomos politikos tikėjimu, kad gražiai elgiantis su Turkija, ji pereis nuo savo kemalistinio fašizmo prie demokratiškesnio elgesio, kuris būtų priimtinas. Labai klydome ir greitai beviltiškai nusivylėme ir sugniužome. Demokratinės reformos procesai Turkijoje vyksta vėžlio greičiu.

Gerb. Komisijos nary, mes kartu su savo atstovaujamų Europos Sąjungos piliečių dauguma esame netekę kantrybės. Ji jau baigėsi. Valdantysis režimas Turkijoje parodė, kad visiškai nesugeba ir nenori, kad šalis taptų 21-ojo amžiaus civilizuota valstybe. Gerb. Komisijos nary, pripažinkite, kad morkos technika čia nepasiteisino. Atėjo laikas imtis rykštės.

  Andrew Duff (ALDE). - Gerb. pirmininke, Parlamento nariai, panašu, kad Turkijos klausimas vėl yra permainingas. Būčiau dėkingas, jei Komisijos narys galėtų pateikti atvirą Ergenekono klausimo įvertinimą. Ar jis sutinka, kad tai yra geras ženklas, kad teismai pagaliau griebiasi giliai įsišaknijusios korupcijos tam tikrose Turkijos vietose?

  Alexander Graf Lambsdorff (ALDE). – (DE) Gerb. pirmininke, norėčiau atsakyti į J. Lagendijko žodžius. Aišku, kad mes taip pat matome teigiamą Turkijos vaidmenį, kurį jį galėtų atlikti santykiuose su Armėnija ir Artimaisiais Rytais. Labai esame susirūpinę dėl Ministro Pirmininko R. T. Erdoğano veiksmų prieš Ahmed Doğan leidybinę grupę. Net ir laikraštis Der Spiegel, neturintis nieko bendro su Doğan or Springer, rašo apie asmeninę Erdoğano vendetą prieš Doğaną.

Jau minėjau Komisijos pažangos pranešimą. Dar kartą norėčiau užduoti Komisijai konkretų klausimą. Ar Komisijai daugiau mažiau rūpėjo įsitikinimų ir spaudos laisvės Turkijoje tuo metu, kai buvo paskelbtas pažangos pranešimas? Jei ne, ar tai daugiau jai neberūpi? Jei taip, kokių priemonių Komisija ketina imtis? Kiek svarbus yra spaudos ir įsitikinimų laisvės klausimas vykstančių derybų dėl stojimo atžvilgiu? Kaip jau minėjau, tai yra pirmasis Kopenhagos kriterijus – politinis kriterijus.

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti gerbiamiesiems nariams už labai rimtas ir esmines diskusijas dėl demokratinio proceso Turkijoje. Taip pat norėčiau padėkoti Europos Parlamentui už jo indėlį į ES politiką Turkijos atžvilgiu. Kritikavote, bet konstruktyviai rėmėte mūsų įsipareigojimus Turkijai labai sunkiu laikotarpiui. Manau, kad Parlamento požiūrį dėl santykių su Turkija ir jos stojimo į ES procesą galėtume apibūdinti kaip sąžiningą ir tvirtą.

Manau, kad iš tikrųjų turime būti sąžiningi ir tvirti. Tik taip galėsime gauti rezultatų. Kalbu apie tai, kad turime išlikti sąžiningi išlaikant ES perspektyvą kaip kritinę varomąją reformų jėgą šalyje, laikydamiesi savo žodžio dėl Turkijos galimybės parodyti, kad ji sugebės atitikti ES stojimo kriterijus. Tuo pat metu turime išlikti tvirti taikydami griežtas sąlygas, ypač dėl pagrindinių laisvių ir demokratinių principų. Šie du pagrindiniai dalykai – sąžiningumas ir tvirtumas gali veikti tik drauge, o ne kiekvienas atskirai. Manau, kad tai yra geriausias būdas remti demokratiniams pasikeitimams Turkijoje. O tai yra mūsų tikslas, darantis Turkija geresne partnere ir galima Europos Sąjungos valstybe nare pagal 2005 m. spalio 4 d. numatytą derybų struktūrą.

Dabartinė padėtis yra gana įvairi, kaip tai apibūdino Joost Lagendijk – Europos Parlamento Delegacijos bendro ES ir Turkijos parlamentinio komiteto pirmininkas. Kartais atrodo, kad žengiami du žingsniai į priekį ir vienas atgal. Bet geriau taip, negu atvirkščiai.

Kaip sakė A. Duff, manau Ergenekono tyrimas yra tinkamas pavyzdys. Kalbant apie tyrimą, panašu, kad buvo svarbu atskleisti šį tinklą, buvusį potencialių politinių ar kitų išpuolių prieš demokratiją Turkijoje užnugaryje ir toliau bus tai daroma teisinės valstybės ir demokratinio sekuliarizmo dvasia.

Kita vertus, per paskutinius Ergenekono etapus galima būtų paklausti, ar tikrai buvo taikomi visi teisinės valstybės principai, ar yra kokių kitų politinių sumetimų dėl šių suėmimų. Sprendimas vis dar nėra priimtas. Labai atidžiai sekame šį teismo procesą ir pranešime apie tai savo kitame pažangos pranešime šį rudenį.

Manau, kad yra labai svarbūs trys principai. Pirma, demokratiniai principai – konstitucinės reformos vykdymas, kur politinių partijų tvarkos reforma yra būtina, atsižvelgiant į praėjusių, šių ir ankstesniųjų metų patirtį. Stebėjome kaip buvo taikomi konstitucinės sistemos Turkijoje spąstai, kaip tai paminėjo Europos Tarybos Venecijos komisija.

Antra, grafo Lambsdorffo minėta saviraiškos laisvė yra pagrindinis demokratijos principas. Apie tai buvo visai neseniai diskutuojama per Parlamento jungtinio parlamentinio komiteto su Turkijos Didžiąją Nacionaline Asamblėja susitikimą. Man yra neramu dėl žiniasklaidos laisvės ir jos raidos Turkijoje. Mes tikrai grįšime prie šio konkretaus klausimo nagrinėjimo savo pažangos pranešime, kurį pateiksime šį rudenį.

Taip, prieš vienerius ar dvejus metus buvo padaryta teigiama pažanga dėl liūdnai pagarsėjusio 301 straipsnio reformos pasekmių. Kita vertus, santykinė pažanga dėl 301 straipsnio nepateisina kitose srityse vykdomų išpuolių prieš žiniasklaidos laisvę. Apie tai buvo kalbėta keliuose pareiškimuose šį vakarą.

Galiausia, teisinė valstybė, sudaranti visuomenės ir ekonomikos pagrindą, yra pagrindinė Europos Sąjungos vertybė. Tai matyti iš kovos su terorizmu, kurį mes remiame. Taip bus ir toliau, kol visuomenė ir ekonomika vadovausis teisinės valstybės ir teisingumo principais Europos labui.

Taigi derybų su Turkija greitis iš esmės priklausys nuo padarytos pažangos ir visoje šalyje vykdomų reformų, stiprinančių pagrindines laisves ir teisinę valstybę. Tai yra derybų proceso pagrindas. Techninių derybų pažanga priklausys nuo pažangos ir reformų, stiprinančių pagrindines laisves ir žmogaus teises bei demokratinį sekuliarizmą, intensyvumo ir įgyvendinimo. Tai puoselėja Europos Sąjungos sutartis ir bendros mūsų europinės vertybės. Tai yra svarbus Turkijos pažangos dėl stojimo į Europos Sąjungą kriterijus.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.