Posėdžio stenograma

Antradienis, 2009 m. gegužės 5 d. - Strasbūras

16. Darbo tvarkos taisyklių bendra peržiūra (diskusija)

  Pirmininkas. – Kitas puntas darbotvarkėje yra R.Corbetto pranešimas (A6-0273/2009) Konstiuticinių reikalų komiteto vardu dėl darbo tvarkos taisyklių bendros peržiūros (2007/2124(REG)).

  Richard Corbett, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, ketinu pasinaudoti mažiau nei keturiomis man skirtomis minutėmis pristatydamas šį pranešimą ir galbūt šiek tiek ilgiau, jei tektų atsakyti pabaigoje į klausimus, kai reikėtų ką nors paaiškinti.

Šis pranešimas yra didžiulio darbo pasekmė. Šios reformas, kurias tikimės įtraukti į mūsų darbo tvarkos taisykles yra dalis reformos darbo grupės, įkurtos Pirmininkų sueigos, darbo dalis, kuriai vadovauja mano kolega Dagmar Roth-Behrendt, pateikusios daug pasiūlomų, kuriems pritarė Pirmininkų sueiga ir jie buvo persiųsti man, kad galėtume kaip galima geriau tai pritaikyti darbo tvarkos taisyklėms.

Kitas šaltinis yra daugybė mažesnių pakeitimų, kurie jau ilgai buvo rengiamos ir vietoj to, kad rengtume eilę pranešimų, nežymiai keičiant taisykles, pateikiame juos visus kartu. Kai kurie pasiūlymai yra techniniai, kai kurie paaiškinantys taisykles, kad būtų galima jas lengviau suprasti. Tokie pakeitimai kaip 141, 142, 143 taisyklės dėl diskusijų mūsų posėdžiuose vykdymo buvo sujungtos į vieną tekstą. Su tuo susijusi yra naujovė dėl mėlynosios kortelės procedūros, dėl kurios galima būtų vieni kitiems pertraukti. Pvz., A. Duffas dabar galbūt norėtų manęs paklausti ir pagal šią procedūrą galėčiau jam tai skirti 30 sekundžių, jei ji būtų patvirtinta. Esu įsitikinės, gerb. Pirmininke, kad leistumėte jam tai padaryti dabar. Laimei, kad jis neturi jokių klausimų.

Taigi kai kurios naujovės turėtų pagyvinti mūsų diskusijas. Pamenu, kai pirmą kartą pasiūliau procedūrą „prašau žodžio“ eilinių diskusijų pabaigoje, visi sakė, kad negalima to daryti, nes sujauksime frakcijų pasisakymo laiką ir t.t. Tačiau taikome ir ji tapo mūsų procedūros dalimi, kuriai pritaria dauguma narių. Norėčiau pasiūlyti, kad galbūt mėlynosios kortelės procedūra būtų tokia pati. Dėl jos dabar yra tam tikrų abejonių, bet pabandykime ir pažiūrėkime kaip ji veiks. Esu įsitikinęs, kad ji pasiteisins.

Taip pat buvo pateikti tam tikri pakeitimai, kurie buvo pateikti per diskusijas arba komitete, arba posėdyje. Pvz., buvo pasiūlymas, kad visi galutiniai balsavimai dėl teisės aktų turėtų būti automatiškai laikomi balsavimu vardiniu būdų. Manau, kad šis pasiūlymas buvo pateiktas H. Dahl. Pritariu šiam pakeitimui. Įtraukėme jį į mūsų pranešimą. Sulaukėme pasiūlymų iš daugumos narių, kad į darbo tvarkos taisykles įtrauktume taisyklę dėl tarpfrakcinių grupių, kad labai aiškiai parodyti, kas jos yra ir neformalios ir negali perimti parlamento frakcijų pareigų.

Yra labai daug įdomių dalykų turi. Taip pat yra pakeitimas dėl sistemos, kai pirmąjį posėdį pradėtų ne seniausias Parlamento narys, o pavyzdžiui Parlamento pirmininkas, kaip yra kai kuriuose parlamentose arba pirmininko pavaduotojas, jei pirmininkas nebuvo perrinktas. Tai būtų gana protingas mūsų darbo tvarkos patobulinimas.

Čia ir baigsiu savo pasisakymą. Neišnaudojau viso man skirto vyno, bet jei iškils būtinybė, galėsiu grįžti ir atsakyti į jūsų klausimus.

  József Szájer, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, norėčiau pritarti šiam pasiūlymui ir taip pat padėkoti Richardui Corbettui už jo sunkų darbą.

Dažnai keičiant mūsų darbo tvarkos taisykles mūsų kolegos nerimauja, kas bus. Dauguma suvokia kas atsitiko ir kokie pakeitimai buvo padaryti, tik jiems įsigaliojus ir kai jau nebegalima daugiau jų pakeisti. Visiškai pritariu daugumai pateiktų pasiūlymų, ypač todėl, kad juose matyti ne tik Jūsų sunkus darbas, bet kaip ir minėjote ir parlamentinės reformos grupės, kuriai pirmininkavo Dagmar Roth-Behrendt, parengusios labai gerai šį pasiūlymą.

Tačiau, vykdant šias parlamentines reformas, aiškiai savo frakcijoje pasakėme per diskusijas, kad šis pranešimas dėl parlamentinės reformos patvirtins darbo tvarkos taisyklių pakeitimus. Ši demokratinė procedūra turi būti patvirtinta balsavimu. Niekas negali būti pakeista diskusijomis frakcijoje ir daug dirbome rengiant šį tekstą.

Taip pat norėčiau paminėti, kad buvau neigiamos nuomonės dėl ką tik minėtų pasiūlymų, būtent dėl neformalių procedūrų, kurias turime įteisinti Parlamente. Aš manau, kad jei laikomės tradicijų, geriau, kad jos ir liktų tradicijomis ir nebūtina keisti taisyklių.

Mūsų frakcijai svarbiausia yra proporcingumas. Parlamente komitetams tenka labai svarbus vaidmuo. Rengiantis balsavimui Parlamente didelė našta yra perimama balsuojant komitete. Tai nėra vien tik darbo tvarkos klausimas, o demokratijos klausimas. Sprendžiant svarbius klausimus atsispindi posėdyje esantis proporcingumas sprendžiant svarbius klausimus. Manau, kad tai yra esminis demokratijos klausimas ir PPE-DE frakcijos vardu pritariame pranešimui.

  Costas Botopoulos, PSE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, esu vienas iš žmonių, manančių kad darbo tvarkos taisyklėse atsispindi mano darbas šiame Parlamente. Todėl manau, kad tai yra svarbus pranešimas, parengtas šios srities specialisto Ričardo Corbetto. Jo garbei privalau pasakyti, kad tai yra antrasis darbo tvarkos taisyklių taisymas. Kai kurie dalykai, kuriuos vėl keičiame, buvo pakeisti visai neseniai. Tačiau iš mūsų Parlamento praktikos matome, kad šie pakeitimai yra būtini.

Šį vakarą noriu pateikti vieną bendro pobūdžio ir tris konkrečias pastabas. Bendroji pastaba yra ta, kad manau yra labai pasisakyti dėl antrojo R. Corbetto pranešimo aspekto – Lisabonos sutarties poveikio mūsų darbo tvarkos taisyklėms. Labai svarbu dėl to pasisakyti, nes darbo tvarkos taisyklių pakeitimai be šios antrosios dalies nebūtų išsamūs.

Konkrečios pastabos būtų šios. Pirmoji yra susijusi su taisymais taisyklių. Akivaizdu, kad bandome į darbo tvarkos taisykles įtraukti šią agora idėją dėl galimybės piliečiams kreiptis į Europos Parlamentą ir dalyvauti jame vykstančiose diskusijose. Manau, kad tai yra simboliškai svarbi inciatyvas, kurią pateikėme kartu su mano draugu ir kolega Gérardu Onesta. Manau, kad būtų gerai, jei ji būtų įtraukta į darbo tvarkos taisykles.

Antroji pastaba yra ta, kad manau yra svarbus pakeitimai pranešimų savo iniciatyva srityje. Matydami, kaip tokie pranešimai yra teikiami praktikoje, numatėme galimybe teikti pakeitimus turint vieno dešimtadalio parlamento narių balus. Trečioji pastaba yra dėl mėlynosios kortelės procedūros. Pasisakau už viską, kas galėtų pagyvinti mūsų parlamentines diskusijas, todėl galimybė parlamento nariams pertraukti vieniems kitus civilizuotu būdu norint pasisakyti yra gera mintis.

  Andrew Duff, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti R. Corbettui už jo darbą. ALDE frakcija pritars šiam pasiūlymų rinkiniui. Vertiname šią reformą. Mūsų darbas taps veiksmingesnis ir labiau pliuralistinis. Tikiuosi, kad taip pat tapsime labiau priimtini visuomenei ir aišku žiniasklaidai.

Tačiau turiu keletą abejonių. Pirmiausia dėl J.Szájer pasisakymo bandant komitetus priversti komitetus išlikti griežtai proporcingus atsižvelgiant į frakcijų pasiskirstymą Parlamente. Manau, kad yra visiškai tinkama politinei frakcijai pareikšti savo pageidavimą kad komitete dalyvautų daugiau jos narių, jei mano kad tai ra labai svarbu. Manau, kad priėmus pakeitimą 42 frakcijos ir Parlamento nariai nebus dėl to patenkinti ir pareikalaus didesnio lankstumo.

Taip pat norėčiau pasisakyti dėl Konstitucinių reikalų komitete sutartų pakeitimų dėl Taisyklės 45(2) dėl kurių ką tik pasisakė Costas Botopoulos. Manau, kad turime turime pritarti savos iniciatyvos pranešimų gerinimui, jei to yra reikalaujam. Iš savo patirties nuo liepos mėn., kaip buvo padarytas ankstesnis pakeitimas, matyti posėdžiuose dažnai reikia tokius pranešimus tobulinti.

Taip pat norėčiau pasisakyti dėl pakeitimo 68 dėl redakcijos keitimo procedūros. Manau, kad Parlamentas per daug save riboje ir turėtume tinkamai savo procedūrose taikyti 2001 m. tarpinstitucinį susitarimą, leidžiantį komitetams pasisakyti dėl esminių direktyvų ar reglamentų, kuriuos Komisija siekia keisti, pakeitimų, bet labai apibrėžta forma.

Galiausiai norėčiau prijungti atskirus balsavimus ir balsavimus dėl atskirų teksto ar straipsnio dalių prijungti prie tvarkos, kad pirmininkas galėtų perduoti atgal komitetui pranešimą dėl kurio buvo pateikta daugiau nei 50 esminių pakeitimų.

  Monica Frassoni, Verts/ALE frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Žaliųjų ir laisvojoje Europos aljanso partija niekada neskyrė daug laiko R. Corbetto teikiamoms puikioms parlamentinėms reformoms. Jis yra mano draugas. Kartu dirbome daugelį metų, jis tai žino ir nelaikys pykčio prieš mane. Tokios reformos verčia mūsų Parlamentą biurokratiniu apartu, kur atskirų EP narių ir mažumų frakcijų ir netgi komitetų vaidmuo priklauso nuo didėjančių sprendimų priėmimo Pirmininkų sueigos ir administracijos galių. Be to, santykiai tarp pirminio komiteto ir komitetų į kuriuos kreipiamasi patarimo teisėkūros procedūroje tampa neaiškūs ir iš esmės konfliktiški.

Norėčiau pasakyti, kad esu priblokštas, kad per šias diskusijas nekalbame apie dalykus dėl kurių kyla esminių problemų vykdant šią darbo tvarkos reforma. Pirmiausia yra neišvengiamai sukuriam maišatis tarp pirminio komiteto ir komiteto į kurį kreipiamasi dėl patarimo, nes pirminis komitetas atmeta pastarojo pateiktus pakeitimus ir šie pakeitimai patenka tiesiogiai patenka į Parlamentą ir dėl to atsiranda didelė teisinės sumaišties rizika. Tai parodė REACH atvejis.

Nei vienas komitetas į kurį yra kreipiamasi dėl nuomonės iš tikrųjų negali laisvai atlikti savo darbo, dėl neaiškaus ir visiškai nepriimtino mechanizmo, kurį sudaro galimybė bendrai balsuoti ir paskirti bendrus pranešėjus klausimuose, kurie yra labai svarbūs mūsų teisėkūros galioms.

Galiausiai, gerb. pirmininke, norėčiau paminėti dar vieną mums labai rūpimą dalyką. Viena darbo grupės dėl vidaus reformų rezultatų, kurį pradžioje vertinome teigiamas yra pasiūlymas žymiai didinti Peticijų komiteto galias. Tačiau vykdant šią reformą Peticijų komiteto vaidmuo buvo sumažintas. Šis komitetas negali tiesiogiai kreipti į Parlamentą, nebent, kai kyla komplikacijų ir galimų konfliktų su atsakingu komitetu.

Dėl to, mūsų frakcija mano, kad ši reforma nėra visiškai parengta ir Parlamentas padarytų klaidas, jai pritardamas.

  Pirmininkas. – Gerb. M. Frassoni, dėkoju. R. Corbetui bus suteikta teisė atsakyti bet norėčiau pastebėti, kad M. Frassoni pasinaudojo raudonąja kortele laukdama, kol galės panaudoti mėlynąją kortelę.

  Hanne Dahl, IND/DEM frakcijos vardu. – (DA) Gerb. pirmininke, darbo tvarkos taisyklės yra demokratiškai išrinko Parlamento pagrindas. Aiškios taisyklės užtikrina, kad visi dalyvaujantys politiniame procese yra vertinami vienodai. Negalite pakeisti reikalavimų, kad išvengti tam tikrų frakcijų, asmenų ar požiūrio įtakos. Negalite pakeisti taisyklių tik dėl to, kad jums taip norisi

Pvz., praėjusią savaitę Pirmininkų sueigoje buvo diskutuojama dėl balsavimo kaip apeiti balsavimą dėl Staes pranešimo. Laimei, kad teisinės tarnybos tai atmetė. Turi būti taikomi balsavimo rezultatai. Taip pat, mano frakcija pateikė pakeitimus, kad visas balsavimas vyktu elektroniniu būdu. Taip išvengtume klaidų ir užtikrintume balsų kvorumą. Kviečiu narius balsuoti už šiuos pakeitimus.

  Jo Leinen (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, yra sunku vykdyti reformas Europos Sąjungoje, bet tai padaryti Europos Parlamente yra dar sunkiau. Tą matėme diskusijose dėl darbo tvarko taisyklių persvarstymo ir mūsų kolegos Ričardo Corbeto pateikto darbo. Norėčiau jam padėkoti už parodytą didžiulį pasišventimą, siekiant sujungti skirtingus interesu ir atlikti mūsų daro tvarkos taisyklių persvarstymą. Socialistų frakcija Europos Parlamente pritars šiam pranešimui.

Laukiame kol bus priimta Lisabonos sutartis. Tuomet Parlamentas turės daugiau teisės aktų leidžiamųjų galių ir galėsime tai daryti tiesiogiai savo darbe. Pranešimai nebebus tokie svarbūs. Svarbiausi bus teisės aktai.

Taip pat privalome dirbti visame pasaulyje. Parlamentinių delegacijų į įvairias šalis ir pasaulio dalis kelionės turėtų būti vykdomos Parlamento techninių komitetų. Jei delegacija sprendžia tokį klausimą kaip klimato kaita ar socialinė apsauga, turi dalyvauti ekspertai iš atitinkamų techninių komitetų.

Pritariu tam, kad diskusijos turi būti įdomesnės. Ateityje daugiau dinamiškumo gali užtikrinti ne raudonoji, o mėlynoji korta. Tai yra puiku. Bendradarbiavimas tarp komitetų, šių jungtinių komitetų, yra kol kas bandymas, nes ankstesnė praktika nebuvo sėkminga. Būkime atviri, patariamasis komitetas beveik niekada neturėjo jokių šansų. Šiuo atžvilgiu bandymas rengti dviejų komitetų jungtinius posėdžius yra siekis sukurti kažką geresnio.

Ši reforma yra būtina. Taip pat yra gerai, kad ji vyksta prieš rinkimus ir nėra atidedama iki kito teisėkūros laikotarpio. Dar kartą norėčiau padėkoti R. Corbettu ir visiems, kurie dalyvavo, rengiant šį pranešimą.

  Andrzej Wielowieyski (ALDE). – (FR) Gerb. pirmininke, nors R. Corbetto pranešimas yra puikus, deja jame yra padaryta rimtų klaidų. Siekiame užtikrinti aukštos kokybės parlamentines paslaugas. Todėl privalome vengti klaidų ir gerinti turinį.

Tik 8 pakeitimas dėl 45 taisyklės suteiks mums teisę, turint 75 narių balsus, kas nėra labai lengva, pateikti pakeitimus Parlamente. Pranešėjas ir Konstitucinių reikalų komitetas nusprendė atmesti šią procedūrą, baimindamiesi, kad sulauks galybės pakeitimų.

Liberalų ir demokratų aljanso už Europą ir Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso pateiktai pakeitimais siekiama tokią teisę suteikti dviems ar trims politinėms frakcijosm. Turime koordinatorius ir pagalbinius pranešėju, kurie yra kompetetingi ir gali sekti teisėkūros procesą.

Atmesdamas Konstitucinių reikalų komiteto pateiktą pakeitimą atsisakome suteikti galias patobulinti turinį taikant normalią procedūrą, o tai yra rimta klaida.

  Nils Lundgren (IND/DEM) . – (SV) Dėkoju, gerb. pirmininke. Schadenfreude yra vienintelis tikrasis džiaugsmas sako cinikai. Tačiau, net tiek, kurie iš esmės nėra ciniški, pripažįsta, kad Schadenfreude yra džiaugsmo forma. Būtent taip dabar aš ir jaučiuosi. Kodėl? Praėjusiais metais mes iš June Lista partijos bei Nepriklausomybės ir demokratijos partijos pradėjome prašyti, kad visuose galutiniuose balsavimuose vyktų vardinis balsavimas. Prisimenu kaip kaip Parlamento pirmininkas H. G. Pöttering mus dėl to barė, išjuokė ir sakė, kad tai daug kainuos. Šiandien komitetas siūlo, kad visas galutinis balsavimas dėl teisės aktų pasiūlymų vyktų vardiniu balsavimu. Ir gana teisingai daro! Rinkėjai, norėdami pareikalauti politinės atsakomybės iš savo EP narių, privalo galėti patikrinti kaip jie balsavimo. Kaip balsavo D. Hannan, D. Wallis ar E.B. Svensson? Šis pasiūlymas yra svarbus žingsnis link demokratinio proceso ir stiprina rinkėjų „visada teigiamai balsuojančių narių“ kontrolę šiuose rūmuose. Norėčiau padėkoti R. Corbettui už tai ir Pirmininkui, leidus man pasisakyti.

  Bruno Gollnisch (NI). – (FR) Gerb. pirmininke, jei tikrovėje surinktume kvorumą visai klausimais, įsivaizduokite kas būtų. Šiandien tik 11 čia esančių dalyvauja diskusijose labai svarbiais klausimais, susijusiais su naujai išrinktu Parlamentu. Todėl manau, kad šiuos pakeitimus apibūdinantis principas yra labai abejotinas.

Kitas dar labiau abejotinas dalykas, nepaisant puikiai atlikot R. Corbetto darbo, Konstitucinių reikalų komiteto atmestas pakeitimas, vėl grąžinamas mums dviejų pagrindinių frakcijų esančių šiose Rūmuose, pataisymui dėl visame pasaulyje tradiciškai naudojamos nuostatos, kas pirmajame posėdžiui pirmininkauja seniausias parlamento narys.

Ši nuostata yra labai pagrįsta, todėl norint ją paprasčiausiai pakeisti dėl, kad naujajame Parlamente seniausias narys gali būti nepriimtinas ten esančių frakcijų daugumai yra labai nesuprantama priemonė. Tai apibūdina Parlamento problema. Jau greitai bus 20 metų, kai esu nariu. Kiekvieną kartą pastebiu, kad kai mažumos naudojasi savo teisėmis, darbo tvarkos taisyklės yra keičiamos. Būtų geriau jei naujai balsuotume už darbo tvarkos taisykles ir taip priimtume daugumo frakcijos norą.

  Richard Corbett, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti savo pagalbiniams pranešėjams, kurie suprato šio klausimo esmę – J. Szájer, A. Duff, M. Frassoni ir H. Dahl. Be jų pagalbos ir darbo nebūtume buvo šio pranešimo.

Ar galėčiau patvirtinti, kas buvo jau paminėta. Šis pranešimas iš tikrųjų buvo padalintas į dvi dalis. Yra kitas pranešimas, kurio dar nesame pateikia pasėdžiui. Tai padarėme per naujo Parlamento posėdį. Šis pranešimas yra susijęs dėl mūsų tvarkos pritaiko prie Lisabonos sutarties, jei ši įsigaliotų. Aišku, tai yra tik pasirengimas, nesiejant su sutarties ratifikavimu, kuris tikėsime rytoj įvys Čekijos Respublikos senate ir vėliau, šiais metai Airijoje. Tada pateiksime savo parnešimą, jei sutartis bus ratifikuota.

Antra, sutinku, kad tikrai yra taisyklių, kuriuose, kaip pastebėjo J. Szájer yra iš naujo peržiūrimos naujosios reformos, pateiktos pirmajame Dagmar Roth-Behrendn vadovaujamos reformų darbo grupės pranešime. Tai yra susiję su savo iniciatyva pateiktais pranešimais, kuriems daugumos narių nuomone yra taikoma nelabai lankti tvarka. Pirmiausia, diskusijos neprasidės tuoj pat, po trumpo pranešėjo pranešimo, atsakymo iš Komisijos ir pan. Pirmiausia tokiais atvejais bus skirta iki 10 minučių „duokite žodį“ procedūrai.

Antra, kalbant apie pakeitimus, yra draudžiama juos pateikti dėl pranešimų savo iniciatyva. Vietoj to frakcijos galės pateikti alternatyvų pasiūlymą dėl rezoliucijos. Ši teisė bus toliau palikta, o kartu bus galima pateikti pakeitimus, jei jiems pritars viena dešimtoji parlamento narių. Ką tik išėjęs J. Wielowieyski kritikavo šį pasiūlymą, bet šiuo metu nėra jokios galimybės pakeisti pranešimams. Tai suteikia ribotą teisę tą daryti.

Nenorime, kad staiga būtų teikiama šimtai pakeitimų dėl didelės apimties rezoliucijų, pateiktų komiteto, kurį sudaro apie 700 ar daugiau narių. Tačiau kita vertus ribota teisė pateikti pakeitimus, kur yra labai didelis noras tai padaryti, manome būtų tinkamas kompromisas ir užtikrintų tinkamą pusiausvyrą.

Kitas būdas, kai buvo peržiūrėta iš naujo ankstesnė reforma yra ALDE frakcijos pakeitimas dėl naujos redakcijos priėmimo tvarkos. Manau, kad tai irgi yra sveikintinas tvarkos pakeitimas.

Tai pat norėčiau patvirtinti, kad gavome daugybę naujų pasiūlymų iš kitų narių. Tai jau minėjau anksčiau. Pamiršau paminėti, kad straipsnį dėl agora pasiūlė C. Botopoulos ir G. Onesta. Yra kitų minčių dėl vardinio balsavimo dėl teisės aktų pranešimų ne per galutinį balsavimą, bet balsuojant dėl šių pranešimų, ką manau jau minėjau anksčiau.

Galiausiai dėl tam tikrų klausimų nesutinku su kai kuriais nariais. A. Duff, tvarka yra tokia, kad esant dideliam pakeitimų kiekiui posėdyje, Pirmininkas gali paprašyti komiteto juos peržiūrėti. Tai nėra pranešimo grąžinimas atgal svarstyti komitetui. Komitetas paprasčiausia peržiūri posėdyje pakeitimus, kad mums nereikėtų keletą valandų skirti balsavimui, o balsuotume tik dėl tokių pakeitimų, kuriems yra pritariama. Tai nėra pranešimo svarstyti atgal grąžinimas.

M. Frassoni pateiktas klausimas dėl nuomonę pateikiančių komitetų ir jų teisės siūlyti pakeitimus posėdyje, Asmeniškai, labai abejoju ar tai yra gera mintis, tačiau ją pateikė jūsų reformų darbo grupė ir pritarė Pirmininkų sueiga. Tam buvo pritarta, todėl mes pateikėme šį pasiūlymą, kad jam būtų pritarta arba jis atmestas. Pažiūrėsime kaip rytoj dėl to bus balsuojama čia.

Galiausiai nenorėčiau nagrinėti Peticijų komiteto klausimo, nes dėl to greitai konkrečiai diskutuosime, todėl prie šio klausimo dar grįšiu. Taip pat tik norėčiau pasakyti atsakydamas į B. Gollnish klausimą, kad jis klysta dėl dviejų dalykų. Pirmiausia tai ne tas pats pakeitimas, kuris buvo atmestas komitete. Tai kitas pakeitimas. Taip pat turiu didelių abejonių dėl komitete pateikto pakeitimo. Su malonumu pritarčiau pakeitimui, kuris buvo pateiktas per posėdį.

Antra, vyriausio nario pirmininkavimas pirmajame parlamento posėdyje nėra įprasta praktika parlamentuose visame pasaulyje. Taip yra daugelyje, bet tai nereiškia, kad ši sistema yra vienintelė ir mums tinkama. Europos Parlamentas turi svarstyti įvairias esamas sistemas ir pasirinkti vieną iš jų, kuri yra tinkama mūsų aplinkybėmis. Tai turės nuspręsti jis pats.

  Pirmininkas. – Diskusijos yra baigtos.

Balsavimas vyks 2009 m. gegužės 6 d., trečiadienį.