Posėdžio stenograma

Trečiadienis, 2009 m. gegužės 6 d. - Strasbūras

2. Parama kaimo plėtrai naudojant Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP) – Programa, skirta ekonomikos gaivinimui teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams – 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo pakeitimas (diskusijos)

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl:

– Petyios Stavrevos pranešimo (A6-0259/2009) Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai [COM(2009)0038 – C6-0051/2009 – 2009/0011(CNS)],

– Eugenijaus Maldeikio pranešimo (A6-0261/2009) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ekonomikos gaivinimo teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams programos sukūrimo [COM(2009)0035 – C6-0049/2009 – 2009/0010(COD)] ir

– dėl Reimerio Böge pranešimo (A6-0278/2009) Biudžeto komiteto vardu dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo daugiametės finansinės programos (2007–2013 m.) atžvilgiu [COM(2009)0171 – C6-0508/2008 – 2008/2332(ACI)].

  Petya Stavreva, pranešėja. – (BG) Šiandien Europos Parlamente pradedame svarbias diskusijas dėl papildomų lėšų iš Europos biudžeto skyrimo Bendrijos kaimo vietovėms siekiant padėti joms susidoroti su ekonomikos krizės padariniais. Reikėtų paminėti, kad sunkiu metu Europos Sąjungos žemės ūkio sektorius bus paremtas 1,02 mlrd. EUR. Manau, Bendrijos ūkininkai ir gyventojai supras šį svarbų pranešimą apie papildomus paramai skiriamus finansinius išteklius.

Suma, kurią gaus kiekviena šalis, skirta plačiajuosčio interneto plėtrai ir iššūkių, kurie buvo nustatyti atlikus reguliarųjį 2008 m. bendrosios žemės ūkio politikos persvarstymą, sprendimui. Manau, investicijos į interneto infrastruktūrą, pieno produktų sektoriaus pertvarką, atsinaujinančius energijos šaltinius, biologinės įvairovės apsaugą ir vandens išteklius – pagrindiniai dalykai siekiant išspręsti didžiąją dalį šių regionų problemų kartu suteikiant ten gyvenantiems žmonėms alternatyvių pasirinkimo galimybių.

Savo pranešime siūlau, kad pagal 2009 m. numatytų lėšų biudžetą kaimo plėtrai skirtai biudžeto eilutei būtų skiriami papildomi 250 mln. EUR. Dėl šio pakeitimo bendra 2009 m. turimų lėšų suma pasiektų beveik 850 mln. EUR. Kadangi būtina skubiai reaguoti į dabartinę ekonomikos krizę, būtų puiki mintis, jei visų pirma 2010 ir 2011 m. numatyti mokėjimai būtų atlikti per 2009 m.

Norėčiau ypač pabrėžti galimybę paskirstyti lėšas valstybėms narėms atsižvelgiant į jų konkrečius poreikius. Šis lankstumas suteiks galimybių šalims panaudoti finansinius išteklius pagal jų ūkininkų ir kaimo vietovių gyventojų poreikius.

Turint mintyje ribotas galimybes per finansų krizę gauti paskolą ir atsižvelgiant į kaimo vietovių programų lėšomis pasinaudoti trukdančias kliūtis manau, kad tai – puiki galimybė dalį šių išteklių skirti paskolų ir kreditų garantijų lėšoms. Tokiu atveju tikrai galėsime padėti žmonėms, kurie nori įgyvendinti projektus, tačiau neturi reikiamo pradinio kapitalo.

Labai svarbu, kad valstybės narės tvirtai laikytųsi nustatytų terminų ir į kaimo plėtros programas įtrauktų papildomų veiklų taip sudarydamos sąlygas pasinaudoti šiomis lėšomis. Kuo greičiau pinigai pasieks ūkininkus ir regionus, tuo naudingesnė bus ši finansinė parama. Kita svarbi sėkmingo šių lėšų panaudojimo sąlyga ta, kad kiekviena šalis turėtų greitai suteikti regioninėms ir vietos įstaigoms bei potencialioms įstaigoms gavėjoms su šiuo klausimu susijusią ir lengvai prieinamą informaciją apie naujas galimybes vystyti projektus pagal persvarstytas kaimo plėtros programas.

Norėčiau pabrėžti, kad man buvo ypač malonu rengti pranešimą, kuriuo išryškinamas aktyvus Europos institucijų požiūris į Bendrijos žemės ūkio sektorių ir į kaimo vietoves bei pabrėžiama aktyvi jiems skirta parama. Visada maniau, kad pagalba vertingiausia tada, kai ji suteikiama, kai žmonėms jos labiausiai reikia, o šiuo metu kaimo vietovėms reikia daugiau plėtrai ir modernizacijai skirtų lėšų. Tai – vienintelis mums likęs būdas sustabdyti migraciją, apsaugoti gamtą ir užtikrinti užimtumą bei naujas darbo vietas.

Norėčiau užbaigti padėkodama prie šio pranešimo rengimo prisidėjusiems savo kolegoms iš Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Europos Komisijos bei Europos Vadovų Tarybos atstovams už jų naudingą bendradarbiavimą. Taip pat norėčiau padėkoti sektoriaus organizacijoms už jų pateiktus pasiūlymus. Raginu jus paremti šį pranešimą, kad taip Europos Sąjungos kaimo vietovėms galėtume suteikti naują varomąją jėgą.

  Eugenijus Maldeikis, pranešėjas. – (LT) Komisija pateikė ypač svarbų papildomą ekonomikos gaivinimo plano energetinio projekto paketą, kuris ypač svarbus, nes ekonomikos krizė – tai iššūkis ir Europos energetikai.

Paketą sudaro trys dalys. Pirmoji – dujų ir elektros infrastruktūra ir ypač svarbių elektros ir dujų jungčių projektai. Žinome, kad tai labai opi ir sena problema, o jungčių projektų finansavimas krizės sąlygomis gerokai paspartintų energetikos sektoriaus regioninę plėtrą ir tarpregioninį bendradarbiavimą bei sustiprintų bendros Europos energetikos rinkos kūrimą.

Antra paketo dalis – jūros vėjo parkų projektai, trečia – anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektai, kuriuose įvertinami klimato kaitos ir atsinaujinančios energijos poreikiai, nes manau, kad iš esmės ekonomikos krizės sąlygomis Europos energetinis sektorius turi struktūriškai ir sistemingai pasikeisti. Tai iš tiesų labai svarbi akimirka įvertinti esamą padėtį ir iš naujo pažvelgti į daugelį energetikos problemų.

Manau, šis paketas, tos trys programos, gerokai sustiprintų Europos energetikos sektorių, paveiktų kitus sektorius bei gerokai padėtų ekonomikos gaivinimui Europoje.

Manau, kad šio paketo 3,9 mlrd. vertė – didelė suma, kuri padėtų išspręsti ypač aktualią Europos energetinio saugumo problemą. Greta energetinės krizės pasekmių, socialinių ir ekonominių pasekmių egzistuoja ir išlieka aukšta politinė rizika, kad atskiroms Europos šalims kils problemų su dujų tiekimu. Ir ta rizika iki šiol išlieka aukšta.

Jungčių projektų finansavimas gerokai sustiprintų Europos pozicijas ir suteiktų papildomų tiekimo garantijų. Noriu pasakyti, kad Europos Parlamentas svarstydamas šį dokumentą pasiūlė, jog į paketą būtų įtraukti šie dalykai.

Pirmiausia, Parlamentas sutelkė dėmesį į galbūt nepanaudotų projektams finansinių išteklių perskirstymą. Kadangi pasiūlyme numatyti labai griežti terminai dėl projektų parengimo ir įsisavinimo, manome, kad jeigu liktų nepanaudotų pinigų, jie turėtų būti perskirstyti projektams, kurie būtų skirti energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančiai energijai.

Per labai trumpą laiką įvyko trišaliai dialogai ir mums pavyko susitarti su Europos Vadovų Taryba. Taryba atsižvelgė į Parlamento pasiūlymus ir jie įtraukti į šį paketą. Labai tuo džiaugiuosi ir noriu padėkoti Tarybos atstovams, Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančiai Čekijai ir Komisijos nariui A. Piebalgsui už labai glaudų ir gerą bendradarbiavimą. Iš tiesų per labai trumpą laiką mums pavyko pasiekti gerą rezultatą.

  Reimer Böge, pranešėjas. − (DE) Gerb. pirmininke, gerb. Parlamento nariai, kai tik buvo sutarta dėl 2009 m. biudžeto, Komisija pateikė pasiūlymą dėl daugiametės finansinės programos (DFP) persvarstymo siekiant pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą finansuoti transeuropinius energetinius tinklus ir plačiajuosčio ryšio infrastruktūros projektus.

Žvelgdami į praeitį turėtume pasakyti, kad tai, visų pirma, apsunkino darbą, nes manome, kad naujų pasiūlymų pateikimas vos po keleto dienų po to, kai buvo pasiektas susitarimas dėl biudžeto, – neteisingas ir netinkamas. Antra, būtų buvę beveik neįmanoma susitarti su Taryba tiek dėl pagalbos maistu priemonės, tiek dėl šių sudedamųjų ekonominių paskatų paketo dalių užbaigiant 2009 m. biudžetą. Pagal pradinį pasiūlymą skirti penkis milijardus remiantis persvarstyta finansine perspektyva sumą padalijus į dvi išmokėjimo dalis: 3,5 mlrd. EUR per 2009 m. ir 2,5 mlrd. EUR per 2010 m. – Komisija pasimokė, kokia netvarka kilo biudžete priėmus pasiūlymą dėl pagalbos maistu priemonės. Tai, ką Komisija tuo atveju pristatė, realiai neatitiko to, kas buvo sutarta biudžete. Šiuo atveju akivaizdžiai buvo taip pat.

Džiaugiuosi, kad Komisija priėmė Biudžeto komiteto pasiūlymą, kurį priėmėme per pirmąsias diskusijas, būtent apriboti persvarstymą, o su kaimo vietovėmis, plačiajuosčiu ryšiu ir šių struktūrų atnaujinimu kaimo vietovėse susijusius dalykus palikti žemės ūkio biudžeto 2 išlaidų kategorijoje ir neperkelti jų į 1a išlaidų kategoriją. Tai buvo tinkamas šių rūmų pateiktas pasiūlymas, kuris buvo įgyvendintas.

Per antrąjį etapą sužinojome, kad būtent Taryba iš pradžių teigė, kad Komisija negali pateikti šio pasiūlymo dėl pagalbos maistu priemonės ir kad tai iš esmės yra persvarstymas. Taryba paprasčiausiai norėjo apeiti biudžeto sąlygas ir susitarimus. Mes tai ištaisėme per derybas ir per balandžio 2 d. vykusį trišalį dialogą. Manau, pirmąjį teisingą žingsnį žengėme pateikdami savo pasiūlymą pirmiausia paskirti 2,5 mlrd. EUR, 2 mlrd. EUR padidinti 2009 m. 1a išlaidų kategorijos viršutinę įsipareigojimų asignavimų ribą, ta pačia suma sumažinti 2 išlaidų kategorijos viršutinę ribą ir kaimo plėtrai skirti 600 mln. EUR. Stengsimės užtikrinti, kad likusi 2,4 mlrd. EUR suma būtų skirta pasitelkus kompensavimo mechanizmą derinant 2010 m. ir 2011 m. biudžetą ir naudojant visas – kadangi tai svarbu, cituoju: „naudojant visas biudžeto sudarymo procedūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytas biudžeto priemones, taip pat nepažeidžiant bendru sprendimu priimamų programų finansinių paketų ir metinės biudžeto sudarymo procedūros“.

Mums taip pat buvo svarbu tai, kad dėl išlaidų kategorijų nebūtų daroma įtaka prisiimtiems įsipareigojimams ar kad jie dėl jų nebūtų ribojami. Todėl apsistojome prie tokio paskirstymo, dėl kurio per šį laikotarpį būtų galima derėtis, nes visi suvokėme, kad per šią kadenciją turime stengtis paspartinti solidarumo energijos srityje ir infrastruktūros atnaujinimo, įskaitant patikrinimo priemones, įgyvendinimą.

Tačiau taip pat akivaizdu tai, ką sakėme per kovo 25 d. plenarinę Europos Parlamento sesiją dėl būtinybės kuo skubiau į darbotvarkę įtraukti daugiametės finansinės programos persvarstymą. Raginame Komisiją per rudenį vyksiančius svarstymus dėl daugiamečio finansinio plano persvarstymo kasmetės ir daugiametės biudžeto politikos kontekste atsižvelgti į visus šiuos svarstymus dėl lankstumo ir pagerinto derybų vedimo. Šios kasmetinės derybos su Taryba, kuriose mes įklimpę dėl tų pačių metai po metų svarstomų dalykų, nes viena pusė nenori nusileisti, – tik didžiulė maišatis, ir ji turi baigtis, nes jau niekas nebesuvokia, kas čia vyksta. Daugiametėms biudžeto sudarymo procedūroms reikia daugiau lankstumo, daugiau manevringumo. Raginame Komisiją pasimokyti iš šios pastarųjų dvejų – trejų metų patirties ir rudenį pateikti atitinkamus pasiūlymus. Būtent to mes ir tikimės!

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, dėl dabartinio ekonomikos nuosmukio net ES lygmeniu reikia suteikti paskatų. Nuo praėjusių metų, kai ši krizė prasidėjo, toks buvo bendras mūsų įsitikinimas.

2008 m. lapkričio mėn. Europos Komisija pateikė išsamų Europos ekonomikos atkūrimo planą, kurį gruodžio mėn. patvirtino valstybių arba vyriausybių vadovai. Remiantis šiuo planu ir siekiant ES ekonomikai suteikti neatidėliotinų paskatų sausio mėn. buvo pasiūlytas vadinamasis „penkių milijardų paketas“. Pagal šį paketą paskatos skiriamos pagrindiniams tikslams, pvz., plačiajuosčio ryšio plėtrai, energijos saugumui ir mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančioms technologijoms.

Komisija labai palankiai vertina tai, kad po ilgų, tačiau konstruktyvių per labai įtemptą laikotarpį vykusių diskusijų dėl šio paketo pavyko susitarti.

Norėčiau padėkoti Parlamentui už paramą mūsų pasiūlymui ir už per tarpinstitucines diskusijas parodytą lankstumą bei gebėjimą leistis į kompromisus. Šis atvejis rodo ES gebėjimą greitai reaguoti, jei krizė reikalauja skubaus atsakymo.

Jei kalbėtume apie biudžetą, – dabar kalbu pirmininko pavaduotojo S. Kallaso vardu, – Komisija gali pritarti tokiam sprendimui, dėl kurio dabar sutarė trys institucijos, tačiau jame pateiktas požiūris skiriasi nuo mūsų 2008 m. gruodžio mėn. pradiniame pasiūlyme pateikto požiūrio. Esame įsitikinę, kad projektai bus įgyvendinti taip, kaip planuota.

Taip pat norėčiau patvirtinti, kad Komisija gerai įsidėmėjo Parlamento lūkesčius dėl biudžeto persvarstymo ir Tarpinstitucinio susitarimo veikimo įvertinimo. Kaip žinote, dirbame prie šių klausimų, o savo išvadas pateiksime rudenį, arba vėliausiai iki šių metų pabaigos.

Dabar imsiuos savo temos – energetikos. Energetikos projektų reglamentavimas – svarbi priemonė siekiant dviejų tikslų: sprendžiant pagrindinius energetikos sektoriaus saugumo klausimus ir aplinkos apsaugos sričiai kylančius iššūkius kartu prisidedant prie mūsų ekonomikos atkūrimo. Paketas kartu yra ir solidarumo Europos Sąjungoje pavyzdys. Ypač dujų krizė reikalauja greito atsako.

Europos Sąjunga iki šiol niekada nebuvo nutarusi tokios reikšmingos sumos skirti pagrindiniams energetikos projektams.

Žinau, kad kai kurie jūsų būtų norėję šiame pakete matyti daugiau atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir energijos vartojimo efektyvumo projektams skirtų priemonių, tačiau manau, kad pagaliau mūsų šia tema prieitas kompromisas iš tiesų geras. Išleidusi išsamų pareiškimą Komisija dar kartą patikino, kad ji 2010 m. iš naujo apsvarstys padėtį aiškiai nurodydama galimybę pasiūlyti panaudoti nepaskirstytas lėšas energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos šaltinių srities priemonėms. Šis pareiškimas buvo išsiųstas Parlamentui ir bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, taigi, jo čia garsiai neskaitysiu.

Palankiai vertinu tai, kad jei nustatysime, jog dabartinių projektų įgyvendinimui kyla rimtų pavojų, reglamento konstatuojamosiose dalyse ir straipsniuose minimas naujų projektų teikimo principas.

Be to, galiu jus patikinti, kad netrukus pateiksime daugybę kitų atsinaujinančių energijos šaltinių ir energijos vartojimo efektyvumo srities iniciatyvų, nes būtent jie minimi mūsų pareiškime.

Po sėkmingo ir greito teisėkūros procedūros užbaigimo Komisija sutelks dėmesį į paketo įgyvendinimą. Jei kalbėtume apie energetikos projektus, galiu jums pasakyti, kad gegužės mėn. pabaigoje ketiname pradėti kviesti teikti paraiškas. Tikiuosi, iki šių metų pabaigos bus priimti pirmieji sprendimai dėl paramos teikimo.

Norėčiau ypač padėkoti pranešėjams P. Stavrevai, E. Maldeikiui ir R. Böge už jų dalyvavimą ieškant greito šio labai svarbaus pasiūlymo sprendimo.

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, paliesiu tik tą paketo dalį, kuri susijusi su kaimo plėtra. Visų pirma, kaip ir A. Piebalgs, norėčiau padėkoti Parlamentui, ir ypač Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui, už jų bendradarbiavimą. Per pastarąjį mėnesį vyko labai geras ir konstruktyvus dialogas, ir akivaizdu, kad jūsų parama norint šiuo klausimu pasiekti sėkmingo rezultato be galo svarbi.

Teisės aktai turi būti priimti kiek įmanoma greičiau, kad per 2009 m. šie pinigai galėtų būti ir investuoti į kaimo plėtrą, ir jai panaudoti, t. y. kad per 2009 m. būtų įgyvendinti ir pinigų planavimo, ir panaudojimo etapai.

Priėmus paskutinį kompromisą kaimo plėtrai liko šiek tiek mažiau pinigų, nei mes norėjome. Iš pradžių norėjome 1,5 mlrd. EUR, o galų gale mums liko 1,02 mlrd. EUR. Investicijų į plačiajuosčio ryšio kaimo vietovėse taikymo sritis buvo išplėsta, taigi valstybės narės dabar galės visiškai lanksčiai pasirinkti tarp plačiajuosčio ryšio ir naujų iššūkių. Manau, tai gana nebloga mintis, nes nebebus varžomi žmonės, kurie kai kuriose Europos Sąjungos dalyse naujuose iššūkiuose regi ypatingus sunkumus.

Komisija ypatingą dėmesį skiria ir pakeitimams. Raginote išplėsti tinkamų plačiajuosčio ryšio operacijų taikymo sritį, kad ji apimtų negriežtas priemones, pvz., informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srities mokymus ir investicijas į su IRT susijusias paslaugas bei priemones. Norėčiau pabrėžti, kad šios investicijos ir ši veikla jau gerai remiamos tiek struktūrinių fondų, tiek regioninės plėtros fondų lėšomis. Didžiausias dėmesys skiriamas plačiajuosčiui ryšiui, nes manoma, jog jis labiausiai skatina technologijų plėtrą ir naudojimąsi jomis.

Kalbant apie ekonomikos atsigavimo paketo skatinimą, Komisija sutinka, kad to reikia, tačiau tai negali būti padaryta pasinaudojant mūsų kaimo plėtros srities priemonių komplekte esančiomis priemonėmis. Pagal dabartinę politikos sistemą jau leidžiama įgyvendinant projektus išleisti 2009 m. skirtus pinigus.

Taip pat išnagrinėjome pasiūlymą įtraukti į finansavimą 250 mln. EUR, kuriuos Parlamentas po savo galutinio praėjusias metais vykusio balsavimo dėl biudžeto pridėjo prie 2009 m. kaimo plėtrai skirto biudžeto. Vis dėlto šis pasiūlymas nebuvo per trišales diskusijas pasiekto susitarimo dėl atkūrimo paketo finansavimo dalis. Siekiant išvengti bet kokio galutinio šio paketo priėmimo uždelsimo, manau, turėtume pasinaudoti galimybe grįžti prie šio klausimo vėliau šiais metais, kai turės būti sutarta dėl likusios atkūrimo paketo dalies finansavimo.

Kadangi šis posėdis per šią plenarinę sesiją prieš rinkimus į Parlamentą paskutinis, norėčiau nuoširdžiai padėkoti už jums už puikų bendradarbiavimą ir keitimąsi nuomonėmis – kartais su daugybe patriotiškumo ir daugybe dinamiškumo, tačiau man tai buvo be galo malonu. Tiems, kurie nebedalyvaus naujuose rinkimuose, norėčiau pasakyti, kad buvo labai malonu su jumis dirbti.

(Plojimai)

  Pirmininkas. − Labai Jums dėkoju, gerb. Komisijos nare M. Fischer Boel. Labai malonu, kad apie tai užsiminėte. Visada buvo ir yra malonu dirbti su Jumis ir Jūsų kolegomis iš Komisijos. Žinoma, yra tam tikrų nesutarimų, tačiau dirbti su Jumis ir su Komisijos nariu A. Piebalgsu visada buvo malonu, ir noriu labai Jums už tai padėkoti asmeniškai bei viso Parlamento vardu.

  Mario Mauro, Biudžeto komiteto nuomonės referentas. − (IT) Gerb. pirmininke, gerb. Parlamento nariai, per balandžio 2 d. vykusį trišalį dialogą tarp Parlamento ir Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios Čekijos buvo pagaliau pasiektas susitarimas. Būdamas Biudžeto komiteto nuomonės referentu labai džiaugiuosi dėl šio susitarimo, nes tapo įmanoma tęsti atkūrimo planui skirtą teisėkūros procesą per tokį laikotarpį, kokio mes tikėjomės.

2009 m. skirti finansavimo būdai visiškai aiškūs: iš viso skiriama 3,98 mlrd. EUR; iš jų 2 mlrd. EUR bus skirti energetikos sričiai pasitelkus kompensavimo mechanizmą pagal 2 išlaidų kategoriją „Gamtos išteklių saugojimas ir valdymas“. Dėl likusių energetikai skirtų 1,98 mlrd. EUR bus nuspręsta rengiant 2010 m. biudžetą ir, prireikus, išvados bus paskelbtos kartu su 2011 m. biudžeto procedūra.

Mano manymu, svarbu tai, kad įvairioms išlaidų kategorijoms taikomas kompensavimo mechanizmas nekeltų grėsmės bendru sprendimu priimtų programų finansiniam paketui ar metinio biudžeto sudarymo procedūrai. Taip pat manau, kad atsižvelgiant į dabartinio tarpinstitucinio susitarimo išryškintą deficitą turime atidžiau pažvelgti į svarstomą dalyką, kad padarytume šį susitarimą lankstesnį ir todėl leisiantį geriau reaguoti į tolesnius finansinius poreikius.

  Vicente Miguel Garcés Ramón, Biudžeto komiteto nuomonės referentas. − (ES) Gerb. pirmininke, perteiksiu Biudžeto komiteto, kurio referentas esu, nuomonę dėl pasiūlymo, iš dalies keičiančio reglamentą dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos kaimo plėtrai. Šis pasiūlymas – Europos ekonomikos atkūrimo plano dalis.

Siekiant kaimo vietovėse sukurti naują ir pagerinti esamą plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą bei reaguoti į naujus iššūkius: klimato kaitą, atsinaujinančius energijos šaltinius, biologinę įvairovę ir pertvarkyti pieno produktų sektorių, 2009 m. kovo mėn. pabaigoje susirinkusi Europos Vadovų Taryba pasiūlė paskirstyti 3,98 mlrd. EUR energetikos sektoriui ir 1,02 mlrd. EUR Kaimo plėtros fondui.

Biudžeto komiteto nariai vienbalsiai nusprendė, kad pasiūlyme dėl teisės akto nurodyta orientacinė suma suderinama su dabartinės daugiametės finansinės programos (2007–2013 m.) 2 išlaidų kategorijos viršutine riba.

Pirmininkavo: M. ROURE
Pirmininko pavaduotoja

  Rumiana Jeleva, Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentė. – (BG) Kaip Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentė, norėčiau pasakyti, kad esu labai patenkinta Europos energetikos programos ūkio gaivinimui galutine versija. Parlamentas laikėsi tvirtos pozicijos derybų su Taryba metu ir pasiekė geriausių galimų rezultatų Europos piliečiams.

Europos energetikos programa ūkio gaivinimui yra ypač svarbi mūsų valstybių narių ekonomikų ateičiai. Dabartinė ekonomikos ir finansų krizė stato į pavojų įvairias programas energetikos saugumo srityje, o tai kenkia mūsų ateities ekonomikos augimui ir sėkmei.

Todėl, laikantis teisingo požiūrio, reikia suteikti papildomų finansinių lengvatų projektams, skirtiems energetikos sektoriui, kurie padės atgaivinti mūsų ekonomiką ir prisidėti prie energijos tiekimo saugumo, ir kurių tikslas yra sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas.

Ši naujoji programa taip pat efektyviai sustiprins energetikos saugumą mano valstybėje Bulgarijoje dėl suteikto finansavimo dujotiekiui „Nabucco“ ir mūsų ryšių su infrastruktūros tinklais Graikijoje ir Rumunijoje. Dėl to mes būsime mažiau pažeidžiami tokių krizių metu, kokią patyrėme praėjusią žiemą.

Gerb. kolegos, mūsų valstybių narių ekonomikos ir mūsų infrastruktūra priklauso nuo sudarytų gerų galimybių naudotis energetikos paslaugomis. Šiuo požiūriu, Europos energetikos programa ūkio gaivinimui paruošia dirvą efektyvesnei ir veiksmingesnei energetikos infrastruktūrai Europoje. Todėl norėčiau dar kartą pabrėžti bendros Europos Sąjungos energetikos politikos poreikį. Tik veikdami drauge mes galėsime pasiekti didesnės sėkmės ir suteikti mūsų piliečiams energetikos saugumą, kurio jie nusipelnė. Norėčiau pabaigti pasveikindama pranešėją su jos puikiai atliktu darbu.

  Domenico Antonio Basile, Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentas. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas paragino Regioninės plėtros komitetą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo Tarybos reglamentui dėl kaimo plėtros paramos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), dėl kurios dabar vyksta diskusijos Parlamente, remiantis bendresniu 5 mlrd. EUR paketu.

Analizuojamoji priemonė gali būti laikoma Komisijos laiku pasirodžiusiu atsaku į poreikius paremiančius sprendimą, kurį Taryba priėmė 2008 m. gruodžio 11–12 d., siekiant patvirtinti Europos ekonomikos gaivinimo planą, kuriame pateikiamos konkrečios priemonės, taikomos daugelyje Bendrijos ir valstybių narių kompetencijose esančių sektorių siekiant įveikti ekonomikos ir finansų krizę, apėmusią Europos rinkas nuo 2007 m.

Žemės ūkio plėtros sektoriuje, Komisijos pateikiamoje priemonėje siūloma įvesti tinkamus Tarybos reglamento Nr. 1698/2005 atnaujinimus, skirtus įgyvendinti minėtojo Europos plano gairėms.

Visas Komisijos pasiūlymas – kuriame numatomas 1,5 mlrd. EUR biudžetas, kurį valstybės narės galėtų panaudoti iš Europos fondo kaimo plėtrai, siekiant išvystyti galimybę naudotis plačiajuosčiu internetu kaimo vietovėse ir priimti naujus iššūkius, numatytus 2008 m. lapkričio mėn. sudarytame vidutinės trukmės bendrosios žemės ūkio politikos reformos vertinime – sulaukė visiško Regioninės plėtros komiteto palaikymo, kuris mano, kad pasiūlytos priemonės, jei jos bus greitai ir visiškai įgyvendintos, iš tikrųjų galės padėti valstybių narių ekonomikoms atsigauti, o vartotojams ir vėl įgyti pasitikėjimą sistema, kartu efektyviai siekiant teritorinės ir socialinės konvergencijos tikslų Europos Sąjungos regionuose. Visa tai visų pirma pasakytina, jei priemonės yra siejamos su Tarybos išreikštu poreikiu per artimiausius metus maksimaliai padidinti išlaidų galimybes.

Išreikšdamas savo nuomonę Komitetas neapsiribojo paprasčiausiu Europos Komisijos pasiūlytų priemonių vertinimu, bet nusprendė pats pateikti pasiūlymą, įtraukdamas konkrečius jam pateikto teksto pakeitimus. Pagrindinis aspektas, kurį norėjo išskirti Regioninės plėtros komitetas, yra siekis patenkinti poreikį padidinti skaidrumą ir informacijos sklaidą apie rezultatus, pasiektus per 2009–2011 m. laikotarpį, ir pateikti atitinkamas priemones, skirtas koordinuoti EŽŪFKP ir struktūrinių fondų finansavimo veiksmus dėl plačiajuosčio interneto infrastruktūros.

Komitetas tai padarė prašydamas Komisiją įtraukti dalį, kuri būtų konkrečiai skirta gautų rezultatų dėl šios veiklos patikrinimui rengiant Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai reikalingą kasmetinę stebėsenos ataskaitą kaip konkretų pakeitimą, pateikiamą siūlomos priemonės tekste.

  Romana Jordan Cizelj, PPE-DE frakcijos vardu. – (SL) Bandymas įveikti finansų ir ekonomikos krizę yra svarbus Europos vieningumo ir solidarumo testas. Mes turime parodyti du dalykus: pirmiausia, kad ketiname imtis suderintų veiksmų ir kad iš to gausime naudos ir, antra, kad mes galime išlaikyti strateginius prioritetus, kuriuos nustatėme per keletą pastarųjų metų: tai yra, prioritetus, sudarančius sąlygas siekti žinių visuomenės ir novatoriškos visuomenės, pasižyminčios žemu šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų lygiu.

Man malonu matyti, kad Europa atsakė į šį iššūkį skubiai ir vieningai. Mes pasisakėme prieš protekcionizmą ir sukūrėme vidaus rinką kaip vieną Europos svarbiausių pasiekimų ir tokią, kurią taip pat reikia saugoti krizės metu. Taip darydami, mes taip pat sugebėjome išsaugoti savo viziją ir imtis veiksmų, neignoruodami savo ilgalaikių iššūkių, tarp kurių, žinoma, taip pat yra ir klimato kaita.

Leiskite man trumpai paminėti energetikos srityje parengtus projektus. Palyginti per trumpą laikotarpį mums pavyko gauti papildomų finansinių išteklių, kuriuos ketinome paskirti ateityje naujoms, švaresnėms technologijoms vystyti ir patikimam energijos tiekimui didinti. Svarbu tai, kad mes įtraukėme į šį paketą anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo technologijas, vėjo jėgainių jūrose skatinimą ir dujų bei elektros energijos perdavimo tinklų sujungimą.

Tačiau norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tą faktą, kad nepaisant kai kurių gerų projektų, kuriems reikia skirti papildomą pagalbą, kai kurie svarbūs projektai nėra įtraukti į šį dokumentą. Todėl norėčiau paprašyti kruopščiai stebėti šiuos projektus, kad jų įgyvendinimas būtų prižiūrimas ir kad mes visi rastume papildomų lėšų, kurios leistų finansuoti projektus, kurie skatina veiksmingą elektros energijos ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą.

Leiskite taip pat pridurti, kad šia prasme geoterminė energija sudaro, be abejo, kitą didžiulį potencialą, kuris lieka nepanaudotas. Aš manau, kad tai turėtų būti mūsų vienas svarbiausių uždavinių, kurio turime imtis vos tik gavę kitą savo mandatą.

  Hannes Swoboda, PSE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, atrodo, kad mus apėmė Kalėdų ramybė – viskas praeina taip taikiai. Deja, esu priversta tęsti liūdnesne gaidele.

Tarybai, kuriai šiandien niekas neatstovauja, prireikė ištisų mėnesių peržiūrėti ir persvarstyti Komisijos pateiktus pasiūlymus ir priimti sprendimą tokiu metu, kai turime didelį, vis augantį nedarbą. Todėl tai įvyko ne dėl Parlamento kaltės. Šiuo atveju už biudžetą atsakingi žmonės energetikos srityje buvo pasistūmėję netgi labiau nei mes. Tai, žinoma, labai nepalengvino mūsų gyvenimo. Paprastai jie yra trukdžiai. Bet tada mes pabandėme rasti sprendimą, ir Komisijos narys buvo labai paslaugus, bet Taryba buvo užsispyrusi.

Mes rūpinamės, – ir tai iš tiesų turėtų būti akivaizdu, – kad visi biudžeto asignavimai, kurie negali būti išmokėti, turėtų būti skirti su darbo vietų kūrimu susijusiems projektams, ypač projektams energetikos saugumo, energijos efektyvumo ir energijos taupymo srityse. Tai iš tikrųjų turėtų būti akivaizdu. Jei mes paklaustume Europos piliečių, ar jie pritartų, jei nepanaudoti pinigai būtų skirti šiai konkrečiai sričiai, didžioji dauguma pasakytų „taip“. Tik Taryba vis dar nepripažino, kad tai yra būtent tai, ko reikia. Šia prasme mes visi – įskaitant naujojo Parlamento narius – turėtume reikalauti, kad kaip tik tai būtų įgyvendinta.

Aš nežinau, ar A. Piebalgs vis dar bus Komisijos nariu ir vis dar liks atsakingas už šią sritį, bet tikiuosi, kad Komisija taip pat laikosi tokios nuomonės, kad mes turime užtikrinti, kad visi neišmokėti biudžeto asignavimai būtų perkeliami į kitas sritis, užimtumo gerinimui skirtiems projektams, susijusiems su energijos efektyvumu ir energetikos saugumu.

Galiausiai, asmeniškai ir savo frakcijos vardu norėčiau padėkoti abiem Komisijos nariams už jų bendradarbiavimą. Ar tai visada buvo malonu, čia jau kitas klausimas, bet jūs visada buvote pasirengę dialogui, ir tikiuosi, kad jūs galite tą patį pasakyti ir apie mus. Mes esame rinkiminės kampanijos viduryje, bet dabar reikalai jums šiek tiek aprimo. Tačiau, aš iš tikrųjų manau, kad jūs galite gyventi be mūsų, parlamentarų.

  Donato Tommaso Veraldi, ALDE frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pasiūlymas, dėl kurio dabar diskutuojame, sudaro 5 mlrd. EUR, skirtų Europos ekonomikos gaivinimo planui, paketą, iš kurių 1 040 EUR yra skirti plačiajuosčio interneto infrastruktūrų kaimo vietovėse statymui bei užbaigimui, ir plėtrai, susijusiai su naujais iššūkiais, atsiradusiais atlikus bendros žemės ūkio politikos išsamų patikrinimą.

Siekdami įveikti esamą finansų krizę, turime imtis veiksmų visų pirma kaimo vietovėse naudodami priemones, skirtas padėti šioms sritims pakilti iš struktūrinės izoliacijos, kurioje jos atsidūrė. Todėl svarbu užtikrinti Bendrijos fondų panaudojimo galimybes didinant jų efektyvumą ir pridėtinę vertę. Kaimo plėtros srityje, reikia panaudoti visas galimas taktikas siekiant užtikrinti didesnį finansinį lankstumą ir veiksmingumą.

Manau, kad Komisija turi įsipareigoti padėti valstybėms narėms priimti vietos strategijas ir kaimo plėtros programas, skirtas užimtumo didinimui. Tačiau esu priverstas pasakyti, kad, remiantis Kaimo plėtros fondo taisyklėmis, plačiajuosčio interneto įdiegimo projektus daugiausia vykdo valstybinės administracijos – provincijos, savivaldybės ir kalnų bendruomenės – kurios vis dėlto negali įtraukti PVM į savo apskaitą. Taip nenutinka su kitomis programomis, su kitais struktūrinius fondus paremiančiais reglamentais, kuriuose tokios išlaidos yra laikomos tinkamomis.

Ekonomikos krizė tiesiog išryškino problemas, su kuriomis šios vietos valdžios institucijos jau buvo susidūrusios, ir todėl PVM taikymas biudžetams, susijusiems su įvairių darbų atlikimu, yra toks didelis, kad kyla rizika, jog valdžios institucijoms nepavyks investuoti ir nepanaudotas lėšas teks grąžinti į Bendrijos biudžetą. Galiausiai, skirstant lėšas, manau, kad mūsų dėmesio centre turėtų būti istorinio kriterijaus naudojimas, kaip pasiūlė Komisija.

  Guntars Krasts, UEN frakcijos vardu. – (LV) Ačiū, gerb. pirmininke. Tikiuosi, kad susitarimas, pasiektas dėl paramos Europos Sąjungos energetikos politikai ateityje, skatinant šiuo metu ekonomikos gaivinimą, pasieks abu tikslus. Vienintelė išimtis, kuri negali duoti ekonominės naudos šiuo metu, yra anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo projektų finansavimas. Tačiau taip, be abejo, galima susidoroti su ilgalaikės energetikos politikos iššūkiais didinant ES įmonių technologijų konkurencingumą pasaulio rinkose, kuriose alternatyvūs energijos šaltiniai negalės pakeisti anglies deginimo artimoje ateityje. Aš labai pritariu tam, kad didžioji dalis finansavimo būtų skirta Europos energetikos tinklo sujungimo projektams. Džiaugiuosi, kad daug lėšų buvo skirta Baltijos valstybių integracijai į Europos energetikos tinklus, kurios sudaro labiausiai izoliuotą ES regioną. Nors šios investicijos neužtikrina trijų Baltijos valstybių rinkų visiškos integracijos į Europos tinklus, vis dėlto tai yra svarbus, stiprinantis veiksnys, kuris prisidės prie energijos tiekimo saugumo. Tikiuosi, kad tai bus paskata Baltijos valstybėms toliau vykdyti struktūrines reformas savo energetikos sistemose, ir sukurti rinkos sąlygas, kurios pagerins energijos vartotojų padėtį šiame regione. Ačiū.

  Claude Turmes, Verts/ALE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, šiandien yra liūdna diena Europos Sąjungos patikimumui. Ekonomikos gaivinimo paketas dėl kurio balsuosime, iš tikrųjų nėra gaivinimo planas, kuris nesuteiks beveik jokio tiesioginio ekonominio stimulo. Ištisus mėnesius vedėme kartais įtemptas derybas su ES Taryba. Deja, vietoje drąsaus pasipriešinimo, pavyzdžiui, Vokietijos, Nyderlandų ir J K vyriausybėms, kurios priėmė trumparegišką „norėjau susigrąžinti pinigus“ požiūrį, dauguma šio Parlamento ir Komisijos narių paprasčiausiai nusileido jų reikalavimams.

Ši pasekmė yra labai bloga ir jos buvo galima išvengti. Mes galėjome sudaryti tikrą solidarumo priemonę, pagal kurią didžioji dalis fondų būtų atitekusi tų valstybių narių ekonomikoms, kurioms jų labiausiai reikia: mūsų draugams rytų Europoje. Mes būtume galėję pagerinti šio paketo ekonominį efektyvumą panaudoję novatoriškas finansines priemones, pavyzdžiui, paskolų garantinius fondus ir valstybinius bankus arba Europos investicijų banką. Tai būtų perdarę 5 mlrd. EUR į 50-80 mlrd. EUR investicijų, kurių šiuo metu reikia Europos ekonomikai. Mes galėjome skirti mūsų investicijas tokioms sritims, kuriose tiesiogiai būtų kuriamos darbo vietos, pavyzdžiui, Europos miestams, tiriantiems pastatų ir viešojo transporto renovaciją, arba nepriklausomoms energijos gamybos įmonėms, investuojančioms į atsinaujinančios energijos šaltinius, arba valstybių narių pramonės sritims, investuojančioms į aplinkosaugines technologijas. Tačiau jūs nusprendėte didžiąją dalį iš šių 5 mlrd. EUR skirti atgyvenusiai valstybės paramai toms valstybėms narėms, kurioms mažiausiai to reikia: didžiosioms energijos oligopolijoms J K, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

Vietoje stipraus signalo mes siunčiame politinės drąsos stokos signalą: apie bestubures Europos institucijas, kurios nusileido visos valstybės požiūriu ribotų vyriausybių įgeidžiams.

Deja, mes neturime drąsaus ir turinčio aiškią ateities viziją Komisijos Pirmininko. Deja, šio Parlamento liberalai ir socialistai nebuvo pasirengę kovoti su žaliaisiais tam, kad šis gaivinimo paketas taptų realiu pirmuoju etapu siekiant sukurti naująjį ekologinį planą. Prieš įvykstant pokyčiams Europoje mes turime pakeisti Komisijos Pirmininką. Tam, kad šis pokytis įvyktų, mes turime Europos Parlamente pakeisti daugumas. „Sustabdyk J. M. Barroso – siek naujojo ekologinio plano“: tai pats geriausias šūkis ateinantiems Europos rinkimams.

  Pedro Guerreiro, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Atsižvelgiant į Europos Sąjungos vadinamąjį 5 mlrd. paketą, skirtą Europos ekonomikos gaivinimo planui, naudinga prisiminti šio Parlamento priimtą rezoliuciją dėl 2007–2013 m. finansinės programos persvarstymo praėjus pusei termino. Šiame reglamente nurodoma: kad nuosavų išteklių maksimalios ribos yra 1,24 proc. ES BNP mokėjimų ir kad tai iš esmės neviršijo 1 proc.; kad kasmet reikšmingos maržos neviršija maksimalios ribos, kuri nustatyta daugiametėje finansinėje programoje, turint daugiau nei 29 mlrd. EUR išmokų per pastaruosius trejus metus; ir kad egzistuoja didžiuliai skirtumai tarp daugiametės finansinės programos maksimalios ribos ir ES nuosavų išteklių maksimalios ribos, turint virš 176 mlrd. EUR nuo 2010 m. iki 2013 m.

Šiuo požiūriu, mes turime savęs paklausti: kodėl taip yra, kad susidūrę su blogėjančia ekonomine padėtimi, mes nenaudojame bent jau tų fondų, kurie yra skirti daugiametei finansinei programai?

Kodėl Europos Sąjunga nusprendžia atimti 2 mlrd. EUR iš žemės ūkiui skirtos maržos, kai tūkstančiai ūkininkų susiduria su vis didesniais sunkumais?

Ar ūkininkams labiau reikia paramos kovojant su didėjančiais gamybos kaštais ir krentančiomis kainomis gamintojui ar plačiajuosčio interneto?

Siekiant užtikrinti, kad šis suderinimas būtų neutralus, iš kurios kitos biudžeto išlaidų kategorijos bus atimti beveik 2 mlrd. EUR? Ar ši suma bus atimta iš sanglaudos?

Kaip jie paskirstys beveik 4 mlrd. EUR projektams energetikos srityje ir beveik 1 mlrd. EUR – matyt – plačiajuosčio tinklo skatinimui kaimo vietovėse? Kaip šie neteisingi mainai bus taikomi?

Galiausiai, kur dingo išgarsintasis Europos Sąjungos solidarumas? Ar ir vėl galų gale kalnas pasirodys esąs tik kurmiarausis?

  Patrick Louis, IND/DEM frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, noras turėti gaivinimo planą yra sveikintinas. Keyneso modelį reikia gaivinti reaguojant į ciklinį nuosmukį, bet ši krizė yra struktūrinė. Todėl ši priemonė yra netinkama.

Pakartotinai skirti lėšas nepažabotai ekonomikai yra tolygu išmesti pinigus į balą. Tiesą sakant, skatinti ekonomikos augimą pirmiausia neatstačius Bendrijos prioritetų mūsų pasienyje yra tas pats kas mėginti apšildyti namą, kai visi jo langai yra plačiai atverti. Tada atsitinka taip, kad katilas nebepajėgia šildyti, o sąskaitos už šilumą tampa pernelyg didelės.

Po šių įžanginių pastabų norėčiau pateikti tris komentarus. Pirma, energetikos rinka nėra tiesiogiai susijusi. Tiesą sakant, šioje srityje konkurencija kainų nesumažina, kadangi jos yra nustatomos atsižvelgiant į kaštus, kurie patiriami dėl gamybos būdo. Todėl mes tikime, kad būtina investuoti į iš tikrųjų veiksmingus energijos šaltinius, siekiant nepakliūti į tokių energijos šaltinių spąstus, kurie yra daugiausia subsidijuojami, pavyzdžiui, vėjo jėgainės, ir rinktis saulės ir branduolinę energiją.

Antra, bendroji elektros energijos rinka nėra veiksminga. Esant dideliems atstumams energijos praradimai yra proporcingi nukeliautam atstumui. Kuo sudėtingesnė geografinė padėtis, tuo didesnė yra gedimų ir nutekėjimų tikimybė. Todėl, sprendžiant įjungimo į Europos elektros energijos tinklą problemą, reikia grįžti prie pirminio tikslo, tai yra užtikrinti atitinkamus atsarginius išteklius pasienyje ir sudaryti sąlygas apsikeisti energija, bet tik antrame plane. Šį darbą turėtume laikyti savo prioritetu.

Trečia, dėl A. Podimata pranešimo, kuris yra susijęs su šiuo pranešimu, rekomenduojame atsižvelgti ne tik į produkto eksploatavimui reikalingą energiją, bet taip pat apsvarstyti informaciją dėl energijos kiekio, kuris yra reikalingas šio produkto gamybai.

Šios informacijos perdavimas vartotojams pagerins šių produktų padėtį esant aukštai pridėtinei vertei ir žemiems reikalavimams energijai. Šios informacijos įtraukimas suteiks labai reikalingą konkurencinį pranašumą mūsų valstybių narių ekonomikoms, kurios patiria tokią didelę neteisingos pasaulinės konkurencijos grėsmę.

  Sergej Kozlík (NI). – (SK) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, mano nuomone, Europos Parlamentas ir Taryba priėmė keletą nepaprastų, bet efektyvių sprendimų perkeliant 5 mlrd. EUR nepanaudotų išteklių iš 2008 m. į 2009 m. ir panaudojant juos stimuliaciniam paketui, skirtam sumažinti finansų krizės poveikį, taip pat 4 mlrd. EUR sumą, siekiant išspręsti keletą kliūčių, susijusių su Europos energetikos tinklu. Kita vertus, C. Turmes kalba buvo teisinga daugeliu požiūrių, ypač dėl fondų valdymo.

Aš manau, kad valstybių narių vyriausybės turi reaguoti lanksčiai ir kiek įmanoma efektyviau panaudoti visas lėšas, skirtas 2009–2010 m. laikotarpiui. Krizinė padėtis dujų tiekimo srityje po šių metų pradžioje įvykusio konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos parodė kokia pažeidžiama yra žymi Europos dalis esant kritinėms padėtims. Todėl taikomos ir iš šio paketo finansuojamos priemonės turėtų padėti užtikrinti, kad tokia krizė daugiau nepasikartotų.

  Agnes Schierhuber (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nariai, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti P. Stavreva už jos puikų pranešimą. Ypač svarbu, kad šią ekonominę programą, kurią visą mes šiandien priėmėme, taip pat būtų galima naudoti kaimo vietovėse. Plačiajuostis tinklas yra būtina susisiekimo priemonė kaimo vietovėse, ypač Austrijoje, kuriant naujas ir modernias darbo vietas ir užtikrinant spartų informacijos teikimą. Nereikėtų žiūrėti pro pirštus į tai, kad daugiau nei 50 proc. Europos Sąjungos populiacijos gyvena kaimo vietovėse.

Ponios ir ponai, mano politinė karjera jau eina į pabaigą. Norėčiau nuoširdžiausiai padėkoti visiems savo kolegoms, Komisijai ir visoms Europos Sąjungos institucijoms, ypač pareigūnams ir personalui, už jų pagalbą ir paramą. Buvo malonu dirbti su jumis visais. Galiausiai, norėčiau padėkoti vertėjams žodžiu, kuriems teko versti mano vokiečių kalbą su austrišku akcentu.

Esu įsitikinusi, kad reikia ir toliau stengtis, kad taptų visiškai aišku, jog bendra žemės ūkio politika, su savo dviem ramsčiais, yra esminė Europos Sąjungos visuomenei. Ūkininkai natūraliai žino savo atsakomybę prieš visuomenę. Bet aš taip pat viliuosi, kad Europos Sąjungos visuomenė žinos savo atsakomybę prieš visus tuos, kurie saugo jos išteklius. Turėdama tai galvoje, linkiu Europos Sąjungai geros kloties ateityje.

(Aplodismentai)

  Gábor Harangozó (PSE). – (HU) Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau pradėti padėkodamas P. Stavreva už jos bendradarbiavimą ir pasveikdamas ją su jos puikiai atliktu darbu, kuris sulaukė vieningo Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto palaikymo.

Po diskusijų, kurios vyko Taryboje, mes gavome 1,02 mlrd. EUR, kuriuos galime panaudoti siekdami sumažinti skausmingą šios krizės poveikį kaimo vietovėms. Mes sėkmingai pasiekėme to, kad pinigus galima naudoti daug lanksčiau lyginant su pradiniu pasiūlymu, turint pakankamai plačias taikymo galimybes, siekiant išvystyti plačiajuosčio interneto prieigą kaimo vietovėse ir susidoroti su naujais iššūkiais, kurie buvo nustatyti vykdant bendros žemės ūkio politikos persvarstymą.

Būtina kuo greičiau persvarstyti valstybių narių kaimo plėtros planus siekiant kuo greičiau panaudoti dabar nustatytas sumas. Tai galbūt pats svarbiausias aspektas kaimo gyventojams, kadangi esant tokiai įvykių eigai, atsiveria naujų darbo vietų, naujų mokymosi kursų ir naujų rinkų galimybės, o tai kartu lemia išlaidų mažėjimą ir naujų novatoriškų technologijų išdėstymą.

Kaimo gyventojai yra labiausiai pažeidžiamos ekonomikos krizės aukos. Tiesą sakant, žvelgiant į ateitį, galima sakyti, kad taip pat kyla tolesnio teritorinio ir ekonominio išskyrimo grėsmė, besitęsianti ilgiau už ekonomikos krizę. Net prieš prasidedant krizei, daugelis valstybių narių susidurdavo su nuolatiniu nuosmukiu kaimo vietovėse. Mes atsakome už tai, kad kiek galima greičiau būtų sukurtos ir įdiegtos reikiamos priemonės siekiant išsaugoti mūsų kaimo vietovių vertybes.

Gerb. kolegos, kadangi mažai tikėtina, kad mano partija pakankamai gerai pasirodys per rinkimus ir aš galėsiu tęsti darbą kartu su jumis dar penkerius metus, todėl taip pat norėčiau padėkoti jums už puikų bendradarbiavimą, kuriuo džiaugiausi šiame Parlamente. Būdamas jaunas politikas, tiesiog norėčiau kiekvienam jaunam politikui palinkėti gauti progą tokioje puikioje organizacijoje sužinoti, kaip vykdoma Europos politika.

  Lena Ek (ALDE). - (SV) Gerb. pirmininke, šiuo metu pasaulyje ir Europoje susiduriame su trimis krizėmis: finansų krize, jos nulemta darbo vietų krize ir klimato kaitos krize. Priemonių paketai turėtų būti skirti ieškoti sprendimams visoms šioms krizėms įveikti, bet aš sunkiai įsivaizduoju, kaip šis paketas gali padėti jas visas įveikti. Kartą Merlin Monro pasakė „Neveskite manęs į pagundą, aš ją galiu rasti pati“. Atrodo, kad būtent taip veikė valstybių narių vyriausybės atsižvelgiant į pinigų panaudojimą, kuriuos mes kartu išskyrėme šiam ekonomikos paketui finansuoti. Jį galima labai kritikuoti, kadangi jame svarstoma tik atgyvenusio tipo energija ir ypač laiko veiksnio atžvilgiu. Šiame pakete nurodytos priemonės yra skirtos tokiai tolimai ateičiai, kad greičiausiai jos sukurs darbo vietas tik per kitą, o ne šį nuosmukį. Mes ketinome pamėginti įdiegti naujas technologijas ir naujas idėjas, taip pat priemones siekiant sukurti darbo vietas dabar per šį nuosmukį Europoje. Todėl mes (tikėtina, jei būsime pakartotinai išrinkti) toliau stebėsime, ką Komisijos narys A. Piebalgs pažadėjo Komisijos vardu, būtent reikiamą, patikimą įgyvendinimo stebėseną ir priežiūrą.

Galiausiai, gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos narei M. Fischer Boel už ypač konstruktyvų darbą, kurį ji atliko, ir Komisijos nariui A. Piebalgs, kuris labai glaudžiai dirbo su Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetu ir kuris asmeniškai buvo ypač svarbus dėl energetikos paketo ir klimato kaitos paketo ir mūsų pasiekimų šioje srityje prasme per pastaruosius penkerius metus. Norėčiau padėkoti pranešėjai, puikiai atlikusiai savo darbą, ir savo kolegoms. Galiausiai, aš iš tiesų manau, kad mes turėtume nutraukti Europos Parlamento darbą Strasbūre ir ateityje rinktis tik vienintelėje vietoje.

  Andrzej Tomasz Zapałowski (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, paramos teikimas kaimo vietovėms yra labai svarbi veikla, nepaisant to, kokia forma ji yra teikiama. Ypač, kai ši parama apima naujų technologijų taikymą plačiu mastu kaimo vietovėse. Tačiau prioritetų išdėstymas man kelia abejonių. Kas šiuo metu yra svarbiau kaimo vietovių plėtrai – plačiajuostis internetas, transporto infrastruktūros tolesnis modernizavimas ir plėtra ar priemonės, susijusios su darbo vietų kūrimu kaimo vietovėse, ypač krizės metu?

Man akivaizdu, kad pinigai, reikalingi plačiajuosčio interneto diegimui ir kovai su klimato kaita kaimo vietovėse, bus skiriami daugiausia įmonėms ir firmoms, kurios vykdo šį darbą, o ne ūkininkams ar kaimo vietovių gyventojams. Galbūt šiuos pinigus reikėtų skirti siekiant sumažinti subsidijų disproporciją vidutiniams ūkiams, ypač naujosiose valstybėse narėse? Europos Sąjunga šiuo metu teikia ūkininkams plačiajuostį internetą didele kaina užuot atsižvelgusi į svarbesnius poreikius, pavyzdžiui, kelti ūkių, o ne ūkių koncernų, lygį.

  Konstantinos Droutsas (GUE/NGL). - (EL) Gerb. pirmininke, 5 mlrd. EUR ekonomikos gaivinimo programos tikslas yra pasinaudoti kapitalistinės krizės padėtimi ir padėti kapitalui pasiekti savo tikslų skatinant kapitalistinį reorganizavimą strateginiuose sektoriuose, pavyzdžiui, energetikos ir elektronikos ryšių sektoriuose.

Plačiajuostis internetas ir tinklai yra reikalingi kaimo vietovių plėtrai, bet jie nėra prioritetiniai. Kai mažų ir vidutinių ūkių savininkų pajamos nuolat mažėja ir jie susiduria su iškėlimo iš savo žemių ir nedarbo pavojumi, kai visų sričių ekonomika atsiduria krizėje dėl BŽŪP ir PPO diktato, tikrai ne tinklų plėtra prisideda prie kaimo vietovių plėtros; tai pasityčiojimas iš vargšų ūkininkų. 1,5 mlrd. EUR buvo iš esmės skirti elektroninių ryšio priemonių įmonių plėtrai, o ne ūkininkavimui ir kaimo plėtrai.

Lygiai tas pats daroma ir su 3,5 mlrd. EUR skirtų integruotam elektros tinklui užbaigti ir bendrai elektros energijos rinkai užbaigti, sudarant sąlygas privatizacijai, įmonių susijungimui ir perėmimui, kuriuos skatina trečiasis liberalizavimo paketas ir anglies dvideginio surinkimas ir saugojimas, šis lupikiškai brangus visai neekologiškas planas, skirtas didinti gamybos padalinių pelnui ir leidžiantis jiems toliau teršti aplinką.

Darbuotojai ir ūkininkai supranta, kad tokių priemonių yra imamasi siekiant stiprinti kapitalą ir monopolius, būtent todėl jie jas atmeta ir kovoja su jomis reikalaudami pokyčių paprastiems žmonėms tam, kad jie netaptų krizės nešuliniais gyvuliais.

  Helga Trüpel (Verts/ALE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, teisinga būtų pasakyti, kad Europos Sąjunga bando prisidėti kovojant su šia gilia finansų ir ekonomikos krize. Taip pat būtų teisinga pasakyti, jog, kalbant apie plačiajuosčio ryšio kaimo vietovėse plėtojimą, ES rengiasi prisidėti savo indėliu užtikrinant, kad būtų įveikta skaitmeninė tam tikrų visuomenės grupių atskirtis ir kad daugiau žmonių turėtų galimybę naudotis šiais ryšiais bei būtų stiprinami vidaus ryšiai Europos Sąjungoje.

Tačiau kaip politikė, dirbanti biudžeto rengimo srityje, norėčiau nurodyti, kad nors tokia programa bus skelbiama visais kanalais, neaišku, iš kur turės būti gaunamos lėšos. Tai nelabai rimta. Aš negaliu tam pritarti, ir jeigu Taryba priima tokį sprendimą, o Komisija paveda J. M. Barroso pasiūlyti jį įgyvendinti, turi būti rimtai užtikrinta, kad žinoma, iš kokio šaltinio bus gaunami pinigai. Tai vienintelė iš tikrųjų įtikinama politikos forma, kurią galime pristatyti savo piliečiams. Šiuo metu, deja, pinigų kol kas nėra. Taip pat ir valstybės narės turi dar kartą išdėstyti savo poziciją, kad galėtume tikrai aiškiai pareikšti, jog tai indėlis siekiant geresnės struktūrinės politikos ir daugiau solidarumo Europoje. Mes turime visi prisidėti, kad tai galėtų tapti tikrove.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Gerb. pirmininke, nors Europos Sąjunga įvedė subsidijas kaimo plėtrai, tačiau tuo pat metu dėl sąlygų, susijusių su Mastrichto sutartimi, kurios paskatino nepaprastą žavėjimąsi liberalizacija, kuri tapo kaimo infrastruktūros griovimo prielaida, paskatino procesus, dėl kurių ėmė mažėti kaimo gyventojų skaičius.

Po įmonės „Chrysler“ bankroto ir policijos nuovadų bei mokyklų uždarymo, įgyvendinant dereguliavimą, kurio reikalauja ES, netrukus užsidarys ir pašto skyriai. Komisija, atrodo, planuoja toliau vykdyti eutanaziją. Jei nuo 2014 m. skiriant paramą iš tikrųjų bus atsisakyta kriterijų, susijusių su žemesniu už vidutinį ekonominį išsivystymą ir kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimu, tai daugeliui socialiai nuskriaustų regionų galėtų reikšti mirties nuosprendį. Tai, mano nuomone, pasikėsinimas prieš visus kaimo regionus, kuriam turime užkirsti kelią. Mums reikia vienodų gyvenimo sąlygų miestuose ir miesteliuose ir kaimuose. Kitaip ne tik atskiri regionai, bet ir plačios Europos teritorijos netrukus taps dykynėmis.

Subsidijų nurėžimas – tikrai netinkamas kelias, jei norime išsaugoti kaimo regionų gyvybingumą ir vidutinės klasės struktūrą. Vis dėlto kaimo regionai negali būti išlaikomi vien žemės ūkio subsidijomis. Pastaraisiais metais žemę palikusių ūkininkų skaičius tai labai aiškiai įrodo. Subsidijos socialiai nuskriaustiems regionams turi būti ne sumažintos, o padidintos. Maži, vidutinio dydžio ir ekologiški ūkiai turi išlikti, be to, turi būti išlaikytas maisto suverenitetas. Jei ES negali netrukus nenutrauks masinės gyvulininkystės ir stambių žemvaldžių skatinimo (kaip tai daro Anglijos Karalienė), tuomet jau būtų pats laikas žemės ūkį renacionalizuoti visiškai arba bent jau iš dalies.

  Neil Parish (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, noriu labai padėkoti Komisijos nariui už jo šio ryto pareiškimą ir taip pat labai padėkoti P. Stavrevai už jos pranešimą.

Labai svarbu, kad svarstome šį 5 mlrd. paketą. Galiu visiškai tiesiai pasakyti Komisijai, kad jeigu ji stengiasi išrūpinti ateičiai penkių mlrd. paketą, ji tikriausiai turėtų pasistengti gauti daugiau paramos iš Tarybos nei iki šiol. Suprantu, kad ne visada lengva susitarti su Taryba dėl pinigų, bet mes tikrai turime žinoti, ar šie pinigai galų gale bus skirti. Manau, kad turbūt juos gausime, ir galvoju, kad jie iš tikrųjų gali būti labai gerai panaudoti.

Be abejonės, žemės ūkis yra labai svarbus kaimo vietovėms, bet jose taip pat yra daug kitokių įmonių. Ypač kalbant apie mažesnius ūkius, jiems tikrai reikia kitų pajamų. Plačiajuostis ryšys visų pirma reiškia, kad kaimo vietovėse galėtų būti kuriama daug smulkių įmonių. Plačiajuostis tinklas gali duoti ypatingos naudos kai kuriems dideliems Europos Sąjungos kaimo regionams. Plačiajuostis ryšys taip pat galėtų būti labai svarbus siekiant padėti įmonėms plėtoti žemės ūkį, turizmą ir bet kokią veiklą, susijusią su internetu.

Šiuo tikro nuosmukio Europos Sąjungoje metu tai –skatinimo paketas, kuris (jeigu galėsime paskirstyti pinigus reikiamoms sritims ir jeigu galėsime padaryti tai laiku) bus labai reikšmingas mums svarbiam verslo skatinimui. Žemės ūkis yra svarbus, bet kitas verslas irgi svarbus kaimo vietovėms, ir šis paketas gali padėti.

Taigi linkiu Komisijai sėkmės įgyvendinant visą projektą. Tikiuosi, kad lėšos bus gautos, bet, kaip sakiau, manau, jog ateityje tikriausiai turėtume veikti nuosekliau.

  Catherine Guy-Quint (PSE). – (FR) Gerb. pirmininke, 2008 m. lapkričio mėn. Komisija pateikė atkūrimo planą, kuris nebuvo tinkamai parengtas nei dydžio, nei turinio požiūriu. Po šešių mėnesių turi būti pripažinta, kad šio atkūrimo plano įgyvendinimas beveik nevyksta, ir aš noriu sužinoti, kas atsitiko su atkūrimui numatytais 30 mlrd. EUR.

Kurgi dingo noras skirti 15 mlrd. EUR naujoms priemonėms, kurie turėjo būti patikėti EIB? Kaip galima suderinti tai, kad struktūriniams fondams ir Sanglaudos fondui numatyta 7 mlrd. EUR skatinamosioms priemonėms vykdyti, nors paskelbta, kad 2009 m. neišnaudota 10 mlrd. EUR struktūrinėms priemonėms skirtų biudžeto lėšų?

Pagaliau, jei kalbėtume apie 5 mlrd. EUR, kuriuos aptariame šiandien, norėčiau padaryti keturias pastabas. Nepaisant Europos Parlamento spaudimo, Finansų ministrų taryba negalėjo skirti 5 mlrd. EUR 2009 m., suteikdama tiktai 2,6 mlrd. EUR. Taigi visiškai nesame tikri, kad Taryba sugebės rasti trūkstamus 2,4 mlrd. EUR 2010 m. Parlamentas yra pasirengęs spręsti klausimą, pasitelkdamas bet kokias reikalingas reguliavimo priemones. Tačiau jokiomis aplinkybėmis neturi kilti abejonių dėl kitų politinių prioritetų. Parlamentas to neleis. Mes negalime pritarti perskirstymui; tai raudona linija, kurios nekirsime.

Rasti šiuos 2,4 mlrd. EUR bus sudėtinga, nes Komisijai pateikus preliminarų biudžeto projektą žinome, kad bus gauta daugiausia 1,7 mlrd. EUR. Be to, Taryba vis dar turi sutikti skirti šias lėšas. Todėl bet kokiu atveju svarbu, kad valstybės narės griežtai laikytųsi trumpalaikių biudžeto vykdymo sąlygų ir taikytų teisinį biudžeto reguliavimo metodą tam, kad dauguma jų nebegalėtų sustabdyti viso šio atkūrimo plano.

Griežtas biudžetas turi būti išsaugotas Sąjungos ateities vardan. Deja, mes matome (tai mano ketvirtoji pastaba), kad paskutiniųjų finansinių perspektyvų mastas ir būdas, kuriuo dėl jų buvo tariamasi jas priimant, sudaro nepalankias sąlygas Europos ateičiai.

  Jan Mulder (ALDE). - (NL) Gerb. pirmininke, klausantis šių diskusijų man susidaro įspūdis, kad dauguma iš mūsų yra patenkinti, bet vis dėlto aš tikrai manau, kad tai liesas paketas. Galvoju, kad labiausiai rūpinamasi dėl Komisijos Pirmininko J. M. Barroso ir pačios Komisijos reputacijos išgelbėjimo. Pateiktos priemonės, be abejo, būtų naudingos, bet finansavimas vis dar nėra patikimas.

Nors žemės ūkio biudžete turi būti atsižvelgta į nenumatytas padėtis, net ir pertekliaus atveju, aš nepritariu tam, kad jis nuolat naudojamas kaip melžiama karvė bet kokiam nenumatytam atvejui finansuoti. Manau, kad Komisija ir Europos Sąjunga nedaug išmoko iš praeityje įvykusių infekcinių gyvūnų ligų protrūkių. Jei jie vėl pasikartotų, turėtume finansuoti juos iš žemės ūkio biudžeto.

Norėčiau žinoti štai ką: kam teikiame prioritetą? Priemonių, pasiūlytų kovai su gyvūnų ligomis, finansavimui ar šio paketo, kurį dar reikia sutvarkyti, finansavimui? Šiuo atveju tebelieka didelis netikrumas, tačiau suprantu, kad parama pajamoms bet kuriuo atveju bus gaunama, ir tai tikrai mane ramina.

Jei kalbėtume apie dabartines priemones, jos įvairiose valstybėse narėse skiriasi, bet nebejotinai yra naudingos. Taip pat esu už saugų apsirūpinimą energija ir manau, kad tai, ką darome šiuo atžvilgiu, bus naudinga.

Baigdamas norėčiau pasveikinti su atliktu darbu abu Komisijos narius ir ypač M. Fischer Boel, su kuria labai glaudžiai bendradarbiavau paskutinius penkerius metus.

  Inese Vaidere (UEN). – (LV) Ponios ir ponai, iniciatyva, kuriai numatyta 5 mlrd. EUR suma, yra tinkamas ir tolesnės Europos Sąjungos bendros energetikos politikos plėtojimo ir kaimo plėtros ateityje pagrindas. Stiprinti vidaus tinklus yra taip pat svarbu, kaip ir sujungti tinklus suformuojant bendrą tinklą. Mano nuomone, turėtų būti labiau akcentuojamas energijos naudojimo efektyvumas ir įvairinimas, suteikiant realias paskatas naudoti jūros vėjo energiją, geoterminę energiją ir kitus atsinaujinančius energijos išteklius. Valstybių narių planai, įskaitant ir didelių valstybių, tokių kaip Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, planus, turi būti parengti remiantis bendra Europos Sąjungos energetikos politika. Toms valstybėms, kurios ypač nukentėjo nuo ekonomikos krizės, nustatyta bendrojo finansavimo norma neturi viršyti 50 proc. Tikra parama turi būti suteikta vietos ir regioninėms iniciatyvoms, kuriomis siekiama diegti atnaujinančią energiją ir skatinti jos naudojimą. Jei kalbėtume apie kaimo plėtrą, daugiau dėmesio turi būti skiriama realiai padėčiai, o ne istoriniams rodikliams. Tai liečia ne tik plačiajuosčio ryšio plėtojimą, bet ir, pvz., kaimo kelių tiesimą. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos turi būti ypač prieinamos ekonomiškai silpnesnėms valstybėms narėms. Ačiū jums.

  Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf (Verts/ALE). – (DE) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nariai, šis Ekonomikos atkūrimo planas nėra joks šedevras. Svarbiausia, nenumatoma pakankamai kaimo vietovėms. Tai taip pat reiškia žemės ūkio biudžeto lėšų perkėlimą kaimo plėtrai. Gerb. Komisijos nare, taip nebus skatinama savarankiška regioninė kaimo vietovių plėtra, bet dar kartą bus vadovaujamasi kompensavimo logika.

Svarbiausia, valstybėms narėms leidžiama savo nuožiūra kurti kompensavimo programas. Vokietijoje tai liečia pieno fondą. Atsižvelgiant į tai, kad pieno sektoriuje produkcijos kilogramo kaina nukrito 15 centų, trūkumas vien Vokietijos pieno sektoriaus ūkininkams siekia 4,2 mlrd. EUR. Dabar tam kompensuoti numatyta 100 mln. EUR. Gerb. Komisijos nare, sakau tiesiai: tai ašaros, o ne ekonomikos atkūrimo planas!

  Maria Petre (PPE-DE). – (RO) Visų pirma norėčiau pasveikinti S. Stavrevą su aukštos kokybės pranešimu, kurį ji šiandien mums pateikė.

Aš pritariu pranešėjos pasiūlytiems pakeitimams, pvz., dėl papildomų 250 mln. EUR skyrimo veiklai, susijusiai su naujais iššūkiais, nepaisant to, kad pati Komisijos narė pareiškė, jog turėsime juos iš naujo persvarstyti. Kaip gerai žinome, esant būtinybei greitai reaguoti į dabartinę ekonomikos krizę būtų naudinga numatyti mokėjimus, kurie galėtų būti atlikti jau 2009 biudžetiniais metais. Šis požiūris iš tikrųjų atspindi 2008 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininkaujančios valstybės narės išvadas.

Vienas svarbiausių dabartinės ekonomikos krizės aspektų yra bendras paskolų ir lėšų skyrimo mažinimas ir kredito gavimo iš bankų sąlygų griežtinimas. Todėl palaikau pranešėjos pasiūlymą sudaryti galimybes valstybėms narėms skirtas lėšas naudoti paskolų ir kreditų garantijoms; sunkmečiu tai leistų kaimo vietovių subjektams pradėti investuoti.

Platus gyventojų paplitimas ir aukšta kaina tam tikrose kaimo bendruomenėse lemia, kad ne visi gyventojai gali turėti asmeninę prieigą prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros. Todėl, mano nuomone, be pasiūlytų su infrastruktūra susijusių veiklos sričių, valstybės narės turėtų turėti galimybę teikti paramą viešos interneto prieigos priemonėms kaimo bendruomenėse, pavyzdžiui, viešosiose bibliotekose ar miestų savivaldybėse.

Todėl pritariu tam, kad būtų teikiama konkreti informacija plačiajai visuomenei ir vietos valdžios institucijoms, atsakingoms už šių naujų priemonių įgyvendinimą. Manau, kad, siekiant užtikrinti veiksmingiausią prieinamų išteklių panaudojimą ir sudaryti sąlygas teikti plačiajuosčio interneto prieigą kaimo vietovėse, skirstant šias lėšas turėtų būti naudojamas dabartinio plačiajuosčio ryšio aprėpties valstybėse narėse skirtumas kaip rodiklis.

  Jutta Haug (PSE). - (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, iki galutinio sprendimo dėl Europos ekonominio atkūrimo plano priėmimo liko mažiau nei dvi valandos. Mums prireikė penkių mėnesių (nereikia nė sakyti, kad dėl to kalti sofistiniai ginčai Taryboje), kad susitartume dėl dabartinio paketo.

Jei į šio paketo pavadinimą išvis žiūrime rimtai, turėjome būti daug greitesni. Paketas pats savaime yra tinkamas, dėl to abejonių nekyla. Tačiau aš labai abejoju, ar jis iš tikrųjų gali padėti atsigauti Europos ekonomikai dabartinės krizės metu. Ar numatytos lėšos gali pasiekti numatytus projektus per numatytą laiką?

Gerai, kad Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nariams irgi turėjo tokių abejonių ir išsiderėjo Komisijos pareiškimą, kad nepanaudotos lėšos bus skirtos energijos naudojimo efektyvumo didinimo projektams. Taigi tikėtina, kad 2,6 mlrd. EUR, dėl kurių tuoj priimsime sprendimą, bus panaudoti protingai. Bet ar sugebėsime rudenį susitarti su Taryba dėl 2,4 mlrd. EUR, kurių dar trūksta 5 mlrd. EUR Atkūrimo plano įgyvendinimui?

5 mlrd. EUR per dvejus metus yra Europos solidarumo išraiška. Tai puiku. Vis dėlto veiksmingesnę pagalbą visai Europos ekonomikai užtikrina bendroji regioninė ir struktūrinė politika: 38 mlrd. EUR vien šiais metais! Šios lėšos yra Europos ekonomikos varomoji jėga!

  Roberts Zīle (UEN). – (LV) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nariai, kompromisas dėl to, kad šie 5 mlrd. EUR nebūtų grąžinti valstybėmis donorėmis, o būtų panaudoti kaimo plėtros projektams, susijusiems su energetika ir plačiajuosčiu ryšiu, yra kitas svarbus politinis signalas. Tai rodo, kad net krizės metu Europos solidarumas nėra visiškai dingęs. Suprantu, ką pasakė keli mano kolegos parlamentarai apie tai, kad didžioji lėšų dalis tiesiog grįžtų į tas valstybes ir jų energetikos projektus, bet manau, kad šiame pasiūlyme akivaizdžiai pastebimas solidarumo principas. Taip pat manau, kad pradedant tokį ilgalaikį projektą energetikos srityje, kaip Baltijos valstybių ir Švedijos elektros energijos tinklų sujungimas, taip pat siunčiamas teisingas signalas, nes taip valstybės narės savarankiškai sprendžia trumpojo laikotarpio su krize susijusias problemas atsižvelgdamos į savo konkrečią padėtį. Kitas dalykas, dėl kurio, mano nuomone, turėtume būti labai atsargūs, – trumpi projekto įdiegimo terminai, galintys sukelti didelį nepasitenkinimą, jei nepavyks įvykdyti šiame pasiūlyme numatytų projektų. Šiuo klausimu visi kartu turime veikti labai atsakingai. Ačiū jums.

  Esther de Lange (PPE-DE). - (NL) Gerb. pirmininke, tai tretieji mūsų finansinių perspektyvų metai, ir taip pat tretieji metai, kuriais renkamės čia, kad aptartume jų tarpinį patikslinimą. 2007 m. svarstėme programos „Galileo“ finansavimą, kurį buvo visai lengva išsiaiškinti. 2008 m. svarstėme Maisto priemonę, kuriai buvo skirta 1 mlrd. EUR asignavimų, ir siekdami užtikrinti finansavimą turėjome išbandyti visokias gudrybes, nes ši priemonė turėjo būti finansuojama neperžengiant esamų kategorijų ribų nepaisant to, kad jos įvykdymui buvo palikta labai nedaug erdvės. Dabar kalbame apie ekonomikos skatinimo paketą, kuris tikrai yra laukiamas indėlis, kuris sustiprintų nacionalines pastangas šioje srityje ir, tikėkimės, paspartins energetikos ir plačiajuosčio ryšio projektus šiaurinėje mano šalies dalyje.

Tačiau jaučiu pareigą dar kartą išsakyti dvi abejones šiuo atžvilgiu. Džiaugiuosi matydamas, kad laikomės taisyklių ir tikrai tiksliname finansines perspektyvas, bet turėjome vėl imtis gudrybių, kad galėtume pateikti paraišką dėl 2010 m. ir galbūt 2011 m. biudžeto. Be abejo, gera žinoti, kad tai nepakenks bendro sprendimo programoms, tačiau kas atsitiks žemės ūkio atveju, kuriam, kaip žinome, vis dar netaikoma bendro sprendimo procedūra? Kas įvyks, jei, kaip jau buvo užsiminta, kils kitos gyvūnų ligos protrūkis arba jei mums patiriant rimtą rinkos krizę vis dar reikės šio žemės ūkio finansavimo? Ar Komisija gali mus nuraminti, kad ji nevengs vykdyti šių įsipareigojimų?

Mano antroji abejonė yra ta, kad mes turime galėti kontroliuoti išlaidas, dėl kurių dabar sprendžiame. Prieš dvi savaites mano delegacija prieštaravo pasiūlymui patvirtinti 2007 m. biudžeto įvykdymo ataskaitą dėl problemų, susijusių su tikrinimu ir finansine atskaitomybe. Šio paketo atveju taip pat jokiu būdu neturėtų būti pažeisti atsakomybės ir atskaitingumo principai. Kaip pasakytų britai, „neparagavęs skonio nepažinsi“, ir manau, kad šis planas bus sėkmingas tik tuo atveju, jei vykdysime visas sąlygas.

Žinau, kad mano kalbėjimui skirtas laikas baigėsi, bet norėčiau dar trijų sekundžių, kad galėčiau padėkoti Komisijos narei už daugelį ilgų vakarų, praleistų čia su mumis aptariant įvairius klausimus po diskusijų dėl žemės ūkio pabaigos. Taigi ačiū jums, gerb. Komisijos nare, už jūsų dalyvavimą ir bendradarbiavimą.

  Costas Botopoulos (PSE). - (EL) Gerb. pirmininke, pranešimas ir iniciatyva, kurį mes šiandien svarstome, apskritai – būtini dalykai, bet aš nuogąstauju, kad jų efektyvumas bus abejotinas. Tai daugiau paskatinimas, o ne terapija. Europa turėjo kažką daryti, kadangi tai rimta krizė; ji turėjo kažką padaryti, bet aš manau, kad priemonės neatitinka iššūkio. Pirma, neturime pakankamai pinigų kovai su krize, kurią mes dabar patiriame, be to, nėra jokių garantijų, kad pinigai pasieks tuos, kuriems jų labiausiai reikia. Ir energetika, ir plačiajuostis internetas – svarbūs sektoriai, bet mes negalime tvirtai teigti, kad jie yra patys prioritetiniai sektoriai ir, tai dar svarbiau, sektoriai, kurie sukurs papildomas darbo vietas ir skatins plėtrą, kurios mums taip reikia.

Antra, kaip sakė visi mano kolegos nariai, mes vis dar nežinome, kada, iš kur ir ar apskritai pavyks gauti didelę dalį lėšų (beveik pusę pinigų, apytiksliai 2,4 mlrd. EUR). Neseniai Biudžeto komitete mes kalbėjome su Komisijos nariu S. Kallasu, kuris iki šiol negali mums atsakyti, iš kur bus gauti šie asignavimai.

Trečia ir galbūt svarbiausiai, mes parengiame sprendimus, kurie nepadės mums spręsti problemų ateityje. Prastas sprendimas toliau naudoti pinigus, neišnaudotus žemės ūkio politikai vykdyti. Prastas sprendimas paslapčia kaitalioti žemės ūkio bei regioninės politikos ir Sąjungos kitų poreikių biudžeto balansą. Europai kovai su krize reikia visuotinio plano, kurio, deja, mes dar neturime. Nuogąstauju, kad Europos Sąjunga prarado šią galimybę. Aš taip pat nuogąstauju, kad ją prarado ir pati Komisija.

  Salvador Garriga Polledo (PPE-DE). – (ES) Gerb. pirmininke, Komisijos nariai, Tarybos Pirmininke (kad ir kur jis būtų, nes čia jo nėra), šiuose rūmuose žodžiai yra svarbūs: 5 mlrd. EUR pakrikštijimas „Europos ekonomikos atkūrimo planu“ – Europos Komisijos humoro blyksnis, tačiau tai neturi nieko bendro su tikrove; tai paprasčiausias biudžeto perskirstymas – kuklus, riboto masto ir riboto poveikio.

Vis dėlto mes turime jam pritarti. Ne tiek dėl to, kad lėšos buvo paskirtos, bet dėl to, ką jis reiškia politinei ir biudžeto sritims. Pirmiausia pripažįstama, kad dabartinė finansinė programa, kurią mes priėmėme per 2007–2013 m. laikotarpiui, nenumato tinkamų instrumentų, kurie padėtų išspręsti problemas, susijusias su ekonomikos krize. Tam, kad būtų „surasti“ 5 mlrd. EUR, prireikė, kaip sakė Reimer Böge, brautis per biudžeto procedūras, pasitelkti tarpinstitucinį susitarimą ir trims įstaigoms dirbti šešis mėnesius; ir visa tai, kaip buvo dažnai sakyta tam, kad dėl pusės finansavimui reikalingų lėšų vis tiek būtų deramasi rezultatų negarantuojančios taikinimo procedūros metu.

Tai gana keistas būdas apsaugoti Bendrijos žemės ūkį. Nepadarykime klaidos. Visa tai baigsis tuo, kad papildomi pinigai, „patraukti“ iš bendrosios žemės ūkio politikos srities, bus skirti neadekvačioms išlaidų kategorijoms finansuoti. Tai tiesioginis padarinys klaidų, padarytų derybose dėl finansinės programos. Pamatysime, kuo tai baigsis, kai 2013 m. turėsime derėtis dėl kito žemės ūkio susitarimo.

Dėl to pritariu šio paketo tikslams, bet tikiuosi, kad ateityje nebūsime priversti gailėtis dėl priemonių, kurias panaudojome.

  Glenis Willmott (PSE). - Gerb. pirmininke, mūsų piliečiai laukia iš mūsų tikros pagalbos šiais neramiais laikais. Mums pateiktos Europos ekonomikos atkūrimo priemonės – svarbus dokumentų paketas; aš pritariu, kad jame tvirtai pabrėžiama žalių darbo vietų ir technologijų, kurios padės sumažinti anglies taršą ir užtikrins energijos tiekimo saugumą, svarba.

Be abejo, esu labai patenkintas, kad mano šalis gaus iki 500 mln. EUR finansavimą su jūros vėjo energija susijusiems projektams ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektams įgyvendinti. Vis dėlto aišku, kad visam pasiūlytam paketui trūksta ir dydžio ir ambicingumo. Norėčiau, kad jame daugiau vietos būtų skirta jaunimo nedarbo klausimams spręsti. Mes turime suteikti jaunajai kartai ateities viltį. Vis dėlto tai, ką mes šiandien svarstome, be abejonės, geriau negu nieko. Dėl to leiboristams priklausantys Europos Parlamento nariai pritars šioms priemonėms, nors mes aiškiai suprantame, kad reikalingas naujas ekonomikos atkūrimo planas.

Tikiuosi, kad posėdyje dalyvaujantys konservatoriams priklausantys Europos Parlamento nariai taip pat balsuos už šias priemones, nepaisydami izoliacionizmą, paremtą principu „nedarykim nieko“, propaguojančio jų lyderio Davido Camerono raginimų, kuris nuolatos buvo prieš Jungtinėje Karalystėje leiboristų siūlomas priemones, kurios būtų tikra pagalba sunkiausiai krizės paliestiesiems.

  Oldřich Vlasák (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Europos šalys priima milijardų vertės ekonomikos atkūrimo paketus, kad išgelbėtų savo finansų įstaigas ir pramonės sektorius. Bendrai paėmus, Europos Sąjunga taip pat siekia investuoti kapitalą į Europos ekonomiką. Pasiūlymas, kurį svarstome, dėl ekonomikos gaivinimo teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams programos sukūrimo yra Europos ekonomikos atkūrimo plano, kuriame numatyta skirti 30 mlrd. EUR, dalis. Tai 5 mlrd. EUR vertės viešų investicijų planas, pirmiausia skirtas energetikos infrastruktūrai, plačiajuosčiam interneto ryšiui ir žemės ūkio pertvarkymui. Reikėtų suprasti, kad Europos diplomatai užtruko net kelias savaites, kol užbaigė derybas dėl konkretaus paketo pavidalo. Tarybai pirmininkaujanti Čekija ir Komisija, rengdamos šį paketą, pabandė atsakingai spręsti kylančius iššūkius, pvz., dėl dujų krizės, kad sušvelnintų kai kurių jautrių problemų pasekmes (ypač Vidurio ir Rytų Europoje). Deja, kai kurios iš svarstomų problemų tebelieka neišspręstos. Kai kurios valstybės narės, kurios lėčiau naudoja ES fondų lėšas, gali nesugebėti parengti visus savo projektus iki kitų metų. Taip pat išlieka abejonių ir dėl paketo finansavimo. Vis dėlto, mano nuomone, šie faktai nepateisintų mūsų, jei atmestume šį sunkiai laimėtą kompromisą. Jei jį atmestume, gali būti taip, kad pritrūktume pinigų ne tik energijos taupymo projektams, bet ir lėšų patikimam mūsų būstų aprūpinimui dujomis užtikrinti. Rinkėjai tikrai nusiteiks prieš mus, jei kils dar viena dujų krizė.

  Margaritis Schinas (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, šiandieninės diskusijos apibrėžtos dviejų svarbių parametrų. Pirma, nepaneigiamo poreikio daugiau nuveikti Europoje elektros tinklų jungčių ir plačiajuosčio interneto ryšio srityse. Antra, šiandieninėse diskusijose netiesiogiai keliamas labai svarbus klausimas dėl išlaidų žemės ūkiui iš Bendrijos biudžeto dabarties ir ateities.

Teigiamas signalas, žinoma, yra tai, kad Europa naudoja Bendrijos biudžetą kaip įrankį krizei įveikti. Tai teigiamas dalykas ir mes turėtume jo laikytis. 5 mlrd. nėra daug, tačiau sisteminis metodas, kurį mes taikome naudodami Bendrijos biudžetą, kaip kovos su naujomis problemomis įrankį, – teisingas metodas. Štai kodėl valstybių ir vyriausybių vadovai pritarė jam neseniai įvykusiame aukščiausio lygio susitikime. Vis dėlto mes turime būti atsargūs. Jei dėl sisteminio metodo imame supaprastintai samprotauti, kad žemės ūkis visada turės neišnaudotą asignavimų, kurie gali būti skirti naujoms priemonėms padengti, ir tuo remdamiesi nuspęstume, įsibėgėjus svarbioms diskusijoms dėl žemės ūkio ateities po 2013 m., jog žemės ūkis jau turi daugiau lėšų, negu jam reikia, tai būtų didžiulė strateginė Europos klaida. Kitaip tariant, mes neturime manyti, kad turime mažinti asignavimus žemės ūkiui, kadangi biudžeto vykdymo rezultatai parodė, kad iki 2013 m. mes visada turėjome šio sektoriaus pinigų, kuriuos galėjome skirti projektui „Galileo“, energetikai ir plačiajuosčiam internetui.

Ūkininkavimui reikia išteklių; jam vis dar reikės išteklių ir po 2013 m. Tuo pačiu metu turime Europos Sąjungoje suvokti vieną akivaizdų dalyką: naujiems prioritetams visada reikės naujų išteklių.

  Lutz Goepel (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, Graefe zu Baringdorf, „ašaros“ reiškia, kad mano mažame 450 gyventojų kaime, iškėlus šūkį „visu greičiu pirmyn“, pradėti darbai plačiajuosčiam internetui įvesti. Manau, kad vėliausiai po trijų keturių mėnesių mes jį turėsime.

P. Stavreva, labai ačiū jums už pranešimą. Jis labai geras.

Ponios ir ponai, penkiolika metų turėjau galimybę šiuose didinguose rūmuose dirbti klausimais, susijusiais su žemės ūkio plėtra, padėdamas formuoti žemės ūkio politiką, nepriklausančią nuo ūkių dydžio ir teisinio statuso. Dabar atėjo laikas užsiimti kažkuo kitu. Norėčiau padėkoti visiems kolegoms nariams, pareigūnams, A. Piebalgsui ir ypač jums, M. Fischer Boel.

  Atanas Paparizov (PSE). – (BG) Visų pirma norėčiau padėkoti pranešėjui E. Maldeikiui ir pabrėžti svarbą projektų, susijusių su energetiniu saugumu. Jie sukurs deramas didesnio valstybių narių solidarumo prielaidas. Tai bus pasiekta įgyvendinus dujų šaltinių ir tiekėjų įvairinimo tikslus.

Norėčiau paminėti, kad po derybų mano šalis, kuriai metų pradžioje energetinė krizė smogė rimčiausiai, gavo išteklių ir įgyvendino jungčių su Graikijos ir Turkijos sistemomis projektus. Projektui „Nabucco“ skirti ištekliai ir dujų rezervai taip pat prisidės prie energetinio saugumo Pietryčių Europoje. Manau, kad šios Komisijos parengtos priemonės ir šie pasiūlymai – tik energijos saugumo politikos rengimo pradžia. Laukiu, kada bus parengta Dujų tiekimo direktyvą patobulinanti strategija, taip pat bendros energetikos politikos projektas, kurį numatyta pateikti netolimoje ateityje.

  Margarita Starkevičiūtė (ALDE). – (LT) Aš norėčiau pakalbėti apie šio paketo makroekonominę įtaką. Mes dažnai kalbame, kad reikia spręsti bankų problemas ir suteikti bankams daugiau likvidumo, daugiau lėšų. Šis paketas yra svarbus tuo, kad papildo mūsų bendros rinkos likvidumą. Kadangi dėl krizės kapitalas išplaukia iš vienų šalių, įplaukia į kitas šalis, – tai natūralūs ekonomikos plėtros procesai, – įmonių veikla daugelyje šalių sutriko dėl apyvartinių lėšų trūkumo.

Toks paketas reikalingas ne kaip kažkokia dotacija ar pagalba. Jis reikalingas palaikyti mūsų vieningą Europos rinką, mūsų integraciją, kurią mes daug metų kūrėme.

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, iš pradžių norėčiau padėkoti Komisijos narei M. Fischer Boel ir Komisijos nariui A. Piebalgsui. Tai geras ženklas: žemės ūkio ir energetikos problemos gvildenamos išvien. Tą patį galima pasakyti ir apie A. Schierhuber ir O. Karasą, taip pat kitus Parlamento narius, kurie velka jungą, jei taip galima pasakyti, už mažus ir vidutinio dydžio ūkius. Tai geras ženklas. Ši diskusija dėl 5 mlrd. EUR parodė, kad mes turime tinkamą darbotvarkę ir kad turime stiprinti kaimo regionų perkamąją galią. Ypač ekonomikos ir finansų krizės metu mūsų pagrindinis iššūkis nesiųsti pinigų, kurių mums reikia energijai pirkti, Rusijos oligarchams ir naftos magnatams, bet išlaikyti juos Europoje ir kaimo regionams stiprinti.

Norėčiau išreikšti savo sveikinimus dėl šios iniciatyvos ir tai, kad esu ypač patenkintas, jog mes galime ją šiandien priimti.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Aš taip pat norėčiau pasveikinti mūsų pranešėjus. Šis dokumentas yra svarbus, kadangi energijos infrastruktūros jungčių projektai turi būti pagrindinis prioritetas.

Vis dėlto manau, kad turi būti daugiau investuojama į elektros energijos gamybos ir paskirstymo infrastruktūros modernizavimą. Tai sakydamas turiu omeny prieš kelerius metus įvykusį elektros tiekimo pertrūkį, kuris paveikė daugelį Europos valstybių. vis dėlto manau, kad projektui „Nabucco“ turėtų būti skirta daugiau pinigų. Be abejo, puiku, kad šio projekto svarba dar kartą pripažįstama ir šiame dokumente.

Dėl efektyviai energiją vartojančių pastatų iniciatyvos. Lyginant su spalio mėn. Komisijos pateiktu komunikatu, kuriame šiai sričiai buvo skirta 5 mlrd. EUR, šiame dokumente apie išteklius nerandame nė žodžio. Mes susiejome šią nuostatą su protingų miestų iniciatyva, tačiau išteklių užteks tik tuo atveju, jei liks kitų sričių neišnaudotų išteklių. Manau, kad ši padėtis nepriimtina, kadangi turi būti sukurtos naujos darbo vietos, o šis sektorius turi didžiulį potencialą.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, matau, kad mūsų pasiūlymui reiškiama didelė parama, todėl manau, kad labai svarbu atsiminti, kaip šie dalykai atrodė šio Parlamento kadencijos pradžioje.

Turime apytikriai 27 nacionalines energetikos politikas ir 27 skirtingo liberalizacijos lygio rinkas. Valstybių narių bendradarbiavimas energetikos klausimais dažniausiai buvo sudėtingas. Dėl to mes parengėme labai svarbias bendras priemones, t. y. energetikos ir klimato kaitos paketą ir Europos vidaus energijos rinkos sustiprinimo iniciatyvą. Šiais atvejai visuomet buvo sprendžiamas ir klausimas, iš kur imsime pinigus, tačiau iki šiol mes tikrai neskyrėme didelių pinigų sumų energetikai. Savaime suprantama, kad dėl finansų krizės vėluojame įgyvendinti daugelį daug energijos ir lėšų reikalaujančių projektų. Be to, dujų krizė metų pradžioje vėl priminė mums, kokia pažeidžiama Europos apsirūpinimo energija sistema ir kaip prastai tarpusavyje sujungta mūsų energetikos infrastruktūra. Dėl to negalime visapusiškai pasinaudoti Europos Sąjungos teikiamomis galimybėmis. Didelė šio paketo dalis skirta labai reikalingoms energetikos tinklų jungtims.

A. Paparizov paminėjo Bulgariją. Jei Bulgarija turėtų tris papildomas tinklų jungtis, jai tektų mažiau kentėti. Be to, tai daug nekainuoja. Kyla klausimas, kodėl jos nebuvo nutiestos. Yra daug veiksnių. Tinklų jungčių negali tiesti viena valstybė narė: tam reikalingos bent jau dvi. taip pat reikia bendrovių, kurios vykdytų projektus. Šiame pakete taip pat numatytos ir politinės priemonės. Baltijos valstybės daug kalbėjo apie bendradarbiavimą ir tarpusavio jungtis su skandinavų rinka, tačiau kol nebuvo parengtas šis paketas, Baltijos valstybių tarpusavio jungčių plėtra kažkaip nutrūko. Neseniai įvykusiame Baltijos valstybių premjerų susitikime buvo priimti gyvybiškai svarbūs sprendimai, kurie užtikrins, kad Baltijos valstybės daugiau nebebus energetikos sala.

Manau, kad paketu siūloma kaip tik tai, ko reikia Parlamentui pasiekti trims tikslams: energijos tiekimo saugumo, tvarios plėtros ir ES konkurencingumo didinimo. Dėl to paprašyčiau, kad šių rūmų nariai palaikytų šį pasiūlymą, kadangi tai iš tikrųjų reikšmingas Europos energetikos politikos pakeitimas.

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, šiandienos diskusijoje dėmesingai išklausiau daugelį teigiamų, konstruktyvių pastabų.

Visų pirma, kaip dalis jūsų sakė, mes turime labai aiškiai pabrėžti, kad nesusidursime su padėtimi, kai žemės ūkio biudžete nebebus absoliučiai jokio likučio. Turime perteklinių lėšų todėl, kad mums nereikėjo nenumatytųjų išlaidų (labai nedaug teišleidome intervencinėms priemonėms ir grąžinamosioms eksporto išmokoms), todėl galime tinkamai valdyti šią specifinę padėtį. Vis dėlto nesame padėtyje, kai biudžete nebėra jokio likučio dėl priežasčių, kurias paminėjo J. Mulder. Galiu čia šiandien duoti garantiją, kad prasidėjus gyvūnų ligų protrūkiui neatsidurtume padėtyje, kai neturėtume jokių pinigų arba nepakankamai pinigų, šioms problemoms spręsti.

Taip pat svarbu pabrėžti pinigų paskirstymui taikomą solidarumo principą. Vertindami kaimo plėtros politiką akivaizdžiai matome, kad jos prioritetai buvo perskirstyti, atsižvelgiant į kaimo plėtros biudžeto lėšas, numatytas įvairioms valstybėms narėms. Biudžetas de facto įtvirtina naujųjų valstybių narių pranašumą.

Taip pat svarbu suprasti, kad ši pinigų injekcija vienkartinė. Ji užpildys kaimo plėtros srities finansavimo spragą, susidariusią 2009 m., kadangi BŽŪP reformos įvertinimo programa įsigalios tik 2010 m. sausio 1 d. Dėl to atsidūrėme padėtyje, kai neturėjome jokių pinigų naujiems iššūkiams įveikti. Šiuos iššūkius gana tiksliai apibūdino mano kolegos A. Piebalgso pateiktos mintys dėl atsinaujinančių energijos šaltinių kaimo regionuose, naujų technologijų naudojimo, žemės ūkio sektoriaus atliekų sunaudojimo, kad būtų galima sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršą, klimato kaitos, vandens išteklių, biologinės įvairovės ir iššūkių, su kuriais mes dabar susiduriame Europos pieno sektoriuje.

Galiausiai visiškai sutinku, kad plačiajuostis internetas – pranašus dalykas ne tik žemės ūkio sektoriui, bet ir visiems kitiems. Vis dėlto labai svarbu, kad užtikrintume, jog plačiajuosčiu interneto tinklu galima būtų naudotis kaimo regionuose, kad suteiktume daugiau galimybių mažoms ir vidutinėms įmonėms. Be to, sudarytume palankesnes sąlygas žmonėms išvykti į užmiestį ir vis tiek turėti galimybę naudotis kompiuteriu (galbūt vieną arba dvi dienas per savaitę) ir rūpintis darbo, kuris galėtų būti mieste, reikalais. Taigi plačiajuostis tinklas – vienas iš ateities klausimų.

Be to, užbaigdama kalbą norėčiau pasakyti, kad jautėme didelę paramą, todėl tikiuosi, kad šios vienkartinės investicijos bus panaudotos tinkamai.

  Petya Stavreva, pranešėja. – (BG) Norėčiau padėkoti jums už jūsų teigiamą požiūrį, taip pat už rekomendaciją ir pastabas, kurias pateikėte. Taip pat norėčiau padėkoti Komisijos narei M. Boel už jos teigiamą požiūrį ir paramą, kurią ji toliau teikia ūkininkams ir kaimo gyventojams. Dar norėčiau ypač padėkoti Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkui N. Parishui ir mūsų koordinatoriui L. Goepelui už jų paramą ir pasitikėjimą.

Šiandien, kai aptariame bendrosios žemės ūkio politikos ateitį ir galimybes teikti jam tinkamą paramą, mums labai svarbu suvokti, kad šimtai milijonų Europos gyventojų gyvena kaimo regionuose, kurie užima didelę Bendrijos teritorijos dalį. Jiems reikia solidarios mūsų paramos.

Esu labai patenkinta, kad visi pranešimai dėl bendrosios žemės ūkio politikos, kuriuos mes aptarėme per paskutinius mėnesius Europos Parlamente, Strasbūre, parengti ta pačia dvasia ir turi bendrą vardiklį: mes turime pripažinti ir atsižvelgti į visų valstybių narių ūkininkų ir kaimo gyventojų poreikius ir sudaryti jiems naujų veiklos galimybių.

Aš, kaip Bulgarijos, vienos iš paskutiniųjų prie Sąjungos prisijungusiųjų valstybių narių, atstovė, manau, kad svarbiausia, jog Europos institucijos, ypač Europos Parlamentas, šiandien išsiųstų Bendrijos gyventojams palaikymo signalą atviru tekstu ir taip parodytų, kad mes pasirengę padėti jiems sudėtingais ekonomikos krizės laikais. Europos rinkimų išvakarėse svarbu, jog Europos institucijos parodytų, kad jos yra greta žmonių ir kad jos nori jiems padėti sudėtingais laikais, kuriuos šiuo metu išgyvename.

  Eugenijus Maldeikis, pranešėjas. – (LT) Dėkoju visiems kolegoms už paramą. Ši diskusija parodė, kad paketo svarba yra labai didelė ir tiesiog mes neturime pamiršti, kaip sudėtinga buvo Komisijai jį parengti ir pasiekti, kad šitas susitarimas būtų priimtas. Manau, jog turime įvertinti tai, kad per labai trumpą laiką valstybės narės sugebėjo susitarti, ir šis dokumentas yra Parlamente ir dėl jo bus balsuojama. Buvo labai sunku, manau, pasiekti tų projektų finansavimo geografinį balansą ir įvertinti gaivinimo priemones (tai, kiek jos paveiks makroekonominius procesus ir atskirus sektorius) bei panaudoti finansavimui įvairių energetikos subsektorių projektus. Tai ta kompozicija, kurią turime šiandien, manau, turi duoti rezultatą, ir man buvo labai džiugu išgirsti, kad šiandien Komisijos narys A. Piebalgs paminėjo, kad jau gegužės mėn. turėtų būti paskelbti konkursai projektams. Tai rodo, kad mes pakankamai operatyviai reaguojam, žinodami visą šio klausimo jautrumą.

Ir aš manau, kad šis paketas yra labai svarbus dar ta prasme, kad ekonominės krizės sąlygomis Europos Sąjungoje labai lėtėja investavimo procesai, ir šis paketas bus labai geras impulsas ir signalas tiek valstybėms narėms, tiek energetikos kompanijoms tęsti investavimo veiklą, kad Europos Sąjungoje būtų pasiekti mūsų strateginiai energetikos tikslai. Dar kartą dėkoju visiems už paramą ir kviečiu balsuoti bei paremti šį paketą.

  Pirmininkas. – Bendros diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien.

⁂

  Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf (Verts/ALE). – (DE) Gerb. pirmininke, Jūs manęs nepastebėjote per procedūrą „prašau žodžio“. Be abejonės, tai yra Jūsų prerogatyva, tačiau dabar pagal Darbo tvarkos taisykles norėčiau padaryti asmeninį pareiškimą.

  Pirmininkė. – Gerb. F. W. Graefe zu Baringdorfai, tai neįmanoma, diskusijos yra baigtos. Gerai žinote, kad procedūrai „prašau žodžio“ yra skirtos penkios minutės ir pirmenybę turi diskusijose nekalbėję nariai. Todėl dabar negaliu suteikti jums žodžio, diskusijos yra baigtos. Apgailestauju.

***

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Adam Gierek (PSE), raštu. – (PL) Reglamente nustatoma pagalbos programa ES ekonomikai krizės metu. Skyrus šią pagalbą energetikos projektams atsigaus ekonomika, padidės energijos tiekimo saugumas ir sumažės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas. Bent jau manoma, kad taip bus. Tam skirta 3,5 mlrd. EUR suma.

Ar ši programa prisidės prie krizės įveikimo? Abejoju. Šių pinigų pagalba greitai nebus sukurta daug darbo vietų. Reikia laiko parengti kiekvieną iš šių projektų, taigi jie ekonominę padėtį pagerins tik po tam tikro laiko. Skiriasi projektų svarba. Svarbiausieji yra tie, kurie yra susiję su energetinėmis jungtimis tarp tinklų. Tai padidins ES sanglaudą.

Tačiau, mano nuomone, projektai turėtų apimti energetines jungtis tarp Lenkijos ir Vokietijos.

Anglies surinkimo ir saugojimo technologijos srityje nustatyti per aukšti tinkamumo kriterijai, taip pat daroma prielaida, kad ši technologija jau pasiekusi tam tikrą išvystymo lygį, nors, tiesą pasakius, taip nėra.

Nerūpestingas būdas, kuriuo Komisija švaisto Bendrijos pinigus, yra mįslingas ir manau, kad taip yra ir dėl prasto įžvalgumo ir dėl doktrinos, kuria grindžiamas jų metodas. Be abejonės, į balą išmesti pinigai – turiu omenyje CCS įrenginiams išmestus pinigus – duotų daug daugiau naudos kovoje su krize, jei tie pinigai būtų panaudoti didelio masto pastatų renovacijai ir izoliacijai arba šimtams biodujų elektrinių statybai. Tai duotų naudos ir aplinkosaugos požiūriu.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN), raštu. – (PL) Diskusijose dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo daugiametės finansinės programos (2007–2013 m.) aspektu norėčiau atkreipti dėmesį į tris dalykus.

1. Turėtume pritarti 5 mlrd. EUR skyrimui energetikos projektų finansavimui 2009–2010 m. ir interneto infrastruktūros plėtojimo kaimo vietovėse finansavimui. Turėtume skirti 3,5 mlrd. EUR energetiniam tinklui ir 1,5 mlrd. EUR interneto infrastruktūrai kaimo vietovėse.

2. Pareiškęs savo pritarimą, norėčiau pareikšti savo susirūpinimą, kad šių papildomų pinigų šaltinis yra 2 išlaidų kategorija, tai reiškia bendroji žemės ūkio politika, kurios 2007–2013 m. numatytos metinės lubos bus sumažintos 3,5 mlrd. EUR 2009 m. ir 2,5 mlrd. EUR 2010 m. Tai ypač kelia nerimą, kai Europos Sąjungos maisto tiekimo užtikrinimas ir taip yra pavojuje.

3. Taip pat privalau pareikšti savo susirūpinimą, kad tokios rūšies esminis 2007–2013 m. finansinės programos pakeitimas daromas likus dviem mėnesiams iki dabartinės parlamentinės kadencijos pabaigos, labai skubant ir nesant jokių galimybių surengti objektyvias diskusijas šia tema.

  James Nicholson (PPE-DE), raštu. – Europos ekonomikos atkūrimo plane numatyta iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirti papildomą 1 mlrd. EUR plačiajuosčio ryšio interneto infrastruktūros vystymui kaimo vietovėse.

Kaip žemės ūkio ir kaimo problemomis didelį dėmesį skiriantis žmogus, nuoširdžiai džiaugiuosi dėl šios iniciatyvos. Daugelyje valstybių narių, įskaitant manąją, ūkininkai ir kaimo gyventojai neturi tokios pat prieigos prie plačiajuosčio ryšio ir todėl yra gerokai nepalankesnėje padėtyje, palyginti su gyvenančiais didmiesčiuose ir miestuose.

Turėtume atminti, kad ši iniciatyva yra paketo, kuriuo siekiama paskatinti lėtėjančią Europos ekonomiką, dalis. Esant tokioms aplinkybėms viliuosi, kad pagerinta prieiga prie plačiajuosčio ryšio padės paskatinti mažąsias ir vidutines įmones kaimo vietovėse.

  Sirpa Pietikäinen (PPE-DE), raštu. – (FI) Tai yra puikus Komisijos pažadėtas 5 mlrd. vertės paketas, kai anksčiau prasidėjusi ekonomikos krizė pagaliau buvo pripažinta. Pinigų reikėjo verkiant, ir manau, kad Komisijos parinkti prioritetai, t. y. parama energetikai ir kaimui, ypač plačiajuosčio ryšio tinklų plėtrai, yra verti būti prioritetais. Povandeninio kabelio projektui „Estlink 2“ skirti 100 mln. turės didelį poveikį Suomijai. Puiku, kad projektas „Estlink“ liko sąraše, jam skirta parama nepakeista, nuo pat to laiko, kai Komisija pateikė savo pasiūlymą.

Tačiau energetikos atkūrimo paketo prioritetai labai nuvilia – ypač tai, kad per visą laiką nepakito Komisijos pirminė mintis paprasčiausiai paremti elektros linijų, anglies surinkimo ir saugojimo (angl. CCS) ir atviros jūros vėjo projektus. Be abejo, elektros linijoms ir atviros jūros vėjui reikia skirti papildomų pinigų. Tačiau nepagrįstas dėmesys anglies surinkimui ir saugojimui yra nesuvokiamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad tam greičiausiai ir taip bus skirtas apčiuopiamas finansavimas iš išmetamųjų teršalų prekybos pajamų.

Be abejonės, reikėtų sudaryti vienodas galimybes ir kitiems atsinaujinančios energijos projektams, ne tik susijusiems su vėjo energija, gauti papildomą finansavimą iš atkūrimo fondo. Užuot investavus į CCS technologiją, kuri yra rizikingas žingsnis, dėmesį reikėtų skirti atsinaujinančios energijos šaltiniams. Ypač finansavimo turėtų būti verti įvairūs saulės energijos projektai.

Kartu su paketu buvo pateiktas pareiškimas, kuriuo siūloma galimai nepanaudotas lėšas skirti projektams, kuriais skatinami efektyvus energijos vartojimas ir atsinaujinantys energijos šaltiniai. Pirminiuose Komisijos planuose efektyviam energijos vartojimui lėšos turėtų būti jau numatytos, o ne planuojama naudoti trupinius, kurių galbūt liks. Be to, yra labai gaila, kad iš pradžių planuotas „protingiems miestams“ skirtas komponentas galiausiai buvo išbrauktas iš atkūrimo paketo.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE), raštu. – (PL) Gerb. pirmininke, Europos ekonomikos atkūrimo paketas, vadinamasis 5 mlrd. paketas, yra susijęs su ES kaimo vietovių vystymu. Skirsime papildomą daugiau nei 1 mlrd. EUR sumą prieigos prie interneto gerinimui kaimo vietovėse ir naujiems iššūkiams, kurie nustatyti persvarstant bendrąją žemės ūkio politiką, spręsti. Gaila, kad buvo kažkiek sumažinta skiriamų pinigų suma, tačiau dabar yra svarbiausia kuo greičiau užbaigti visą teisėkūros procesą. Šis veiksmas sudarys mums sąlygas sumažinti tarp kaimo ir miesto vietovių esančius skirtumus plačiajuosčio ryšio interneto vystymo ir su naujomis technologijomis susijusių paslaugų požiūriais. Internetas yra ne tik specifinis langas į pasaulį ir keitimosi nuomonėmis ir žinių įgijimo priemonė, bet ir daugelio administracinių reikalų palengvinimo būdas.

Patvirtindama šį paketą, ES nusiųs teigiamą žinią mūsų kaimo visuomenei. Kaimo vietovėse svarbus vaidmuo tenka ūkininkavimui, tačiau kaimo vietovėse yra ir daug rūšių mažų įmonių, pvz., parduotuvių, dirbtuvių ir sandėlių. Manau, kad interneto vystymas prisidės prie tų vietovių švietimo ir mažų įmonių vystymo, įskaitant turizmo paslaugas. Tai taip pat gali padėti gauti papildomų pajamų, ypač mažuose šeimų ūkiuose.

  Vladimir Urutchev (PPE-DE), raštu. – (BG) Ponios ir ponai, Europos ekonomikos atkūrimo programa, įskaitant beveik 4 mlrd. EUR investavimą į energetikos projektus, teikiama pačiu laiku, ji yra ideali ir padarys dvipusį teigiamą poveikį: paskatins svarbių ekonomikos sektorių atgaivinimą ir išspręs esmines energetikos problemas.

Neseniai buvusi dujų krizė akivaizdžiai parodė, jog energijos tiekimo saugumas tiesiogiai priklauso nuo energetikos infrastruktūros tarpusavio jungčių tarp valstybių narių, nes be tokių jungčių neįmanoma teikti pagalbos poveikį patyrusioms valstybėms. Nesukūrus tinkamų jungčių tarp sistemų atitinkamose valstybėse, neįmanoma nei sukurti vieningos energetikos rinkos, nei taikyti ES solidarumo principą.

Ekonomikos krizė verčia imtis skubių veiksmų. Būtent todėl pritariu siūlomai programai, nors puikiai suprantu, kad būdas, kuriuo atliekami projektai ir paskirstomi ištekliai, yra ne pats sąžiningiausias.

Norėčiau atskirai pabrėžti paramą dujotiekiui „Nabucco“, nes ES yra pats laikas įdėti pastangų į šį projektą, jei nenorime prarasti galimybių naudoti dujas iš Kaspijos jūros ir paįvairinti savo šaltinius. Raginu Komisiją veikti daug aktyviau, kad kuo greičiau būtų pasiekta tikrų rezultatų ir pažangos projekto „Nabucco“ atžvilgiu. Dėkoju jums už dėmesį.